Vilniaus miesto savivaldybės ataskaita 2006

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ATASKAITA VILNIEČIAMS, 2006 m.

TURINYSVilnius – ryžtingais žingsniais į priekį 1Susipažinkite su miesto valdžia 3Savivaldybės struktūra 5Kaip skirstomi miesto pinigai? 6

Miestas, kuriame gatvės nuolat keičiasi 10Pietinis senamiesčio aplinkkelis 11Atnaujintas šimtametis Žvėryno tiltas 12Žaliojo tilto pakloto remontas 12Transporto jungtis nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės ir Geležinio Vilko sankryžos 13Pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis 14Trumpinti kelionės laiką ir išvengti transporto spūsčių padės naujausios šviesoforų reguliavimo technologijos 15Į užmiestį per Pilaitę – tiesesniu keliu 16Kiek miestui kainuoja automobilis? 16IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis – vakarinis Vilniaus aplinkkelis 17Miesto infrastruktūros projektų žemėlapis 18Miesto infrastruktūros projektai 19Ukmergės gatvės (Konstitucijos pr.) ir prieigų tarp Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių rekonstrukcija 19

Miestas, kuriame jauku gyventi 20Poliklinikų pertvarka 21Vilnius – pirmasis Lietuvos miestas, pradėjęs daugiabučių atnaujinimo programą 22Vilniečiai skatinami rūpintis savo aplinka 24Vaikams ir jaunimui pramogos arčiau namų 25Viešojo transporto schema 26Vilniaus miesto švietimo įstaigų pertvarka. Dabar ar po 200 metų? 28Sostinės moksleiviams – geresnės sąlygos sportuoti 29Kuriami nauji ugdymo centrai 30Vilkpėdės ligoninės rekonstrukcija 31Halės turgavietė: sumanūs sprendimai padeda sutaupyti lėšų 32Pastatyti dar du socialinėms reikmėms skirti namai 33Vilniaus miesto dviračių trasų tinklas 34

Miestas, kurį iškart atpažinsi 36Gedimino prospektas 37Atnaujintoje Rotušės aikštėje vėl žaliuos medžiai 38Šviesios Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės spalvos 39Šv. Kotrynos bažnyčia – naujas Vilniaus miesto kultūros centras 39Naujasis savivaldybės pastatas ir Europos aikštė 40Apžvalgos aikštelė Maironio gatvėje 41Šventaragio skveras Odminių g. ir Gedimino pr. kampe 41

Miestas, kuris įkvepia kurti 42Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 43Ateities projektai 44Menų spaustuvė 46Elektroninis miestas ir elektroninis departamentas 46Žalias miestas 47Sveikame mieste – sveiki žmonės 47Saugesnis miestas 48Skaidrus miestas 48Pirmąją tramvajaus liniją planuojama pradėti tiesti kitais metais 49

Reziumė 50Резюме 51Streszczenie 53Summary 54Reklamos davėjai 55

Lietuvos sostinė sparčiai auga, plečiasi, gražėja. Vilniaus gyventojai per kasdienybės rūpesčius gali ir nepastebėti visų čia vykstančių permainų – jos geriau matomos žvelgiant iš toliau. Galime didžiuotis tuo, kad mūsų miesto laimėjimai matomi ir vertinami pasaulyje. Vilnius daug kartų apdovanotas už pažangias idėjas, už sėkmingai įgyvendintus projektus. Miestas nuolat siekia atsinaujinti ir kartu saugo vertingiausius istori-nius objektus.

Vilnius – Baltijos šalių ateities miestasLietuvos sostinė du kartus pripažinta Baltijos šalių at-eities miestu. Vieno didžiausių britų verslo dienraščių „The Financial Times“ leidžiamas žurnalas „Foreign Direct Investment“ (FDI) kasmet rengia konkursą mies-tų ir regionų lyderiams išrinkti.Vilnius savo regione išskirtas dėl to, kad aktyviai skati-na užsienio investicijas, kuria palankią ekonominę ap-linką verslui plėtotis; taip pat įvertinti aukštos kvalifi-kacijos darbuotojai, aukštosios mokyklos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sklaida bei gyvenimo kokybė.

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – Europos ateities regionasŠiais metais žurnalas FDI Vilniaus ir Kauno dvimies-čiui suteikė Europos ateities regiono titulą, o 2004 m. jis pripažintas Baltijos šalių ateities regionu. Regionų vertinimo kriterijai – bendras ekonominis augimas, in-vesticinis potencialas, plėtros galimybės.

Savivaldybė ir miestas apdovanojami už įgyvendintus projektus ir naujovių diegimą kasdieniame darbeŠiais metais Lugane (Šveicarija) vykusioje Tarptautinėje turizmo parodoje Vilnius pelnė specialų Šveicarijos ap-dovanojimą kaip „augantis miestas su istorinėmis tra-dicijomis“.

Praėjusių metų spalio mėnesį Vidaus reikalų ministerija „vieno kontakto“ principo taikymą, aptarnaujant miesto gyventojus, Vilniaus miesto savivaldybėje pripažino vie-nu geriausių pavyzdžių Lietuvoje.Už įgyvendintą projektą „E. savivaldybė“ Vilniui suteik-tas tarptautinis „Baltijos iššūkio apdovanojimas 2006“ („Baltic Challenge Award 2006“). Tarptautiniame kon-kurse „Baltijos iššūkis“ varžėsi informacinių ir komuni-kacijos technologijų projektai. Vilniaus miesto savival-dybės įgyvendintas projektas „E. savivaldybė“ įvertintas kaip geriausias valdymo ir administracijos srityje.Šiuo metu įgyvendinamas jaunimo verslumą skatinan-tis projektas ,,Globa akademinio jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti“ laimėjo Europos verslininkystės apdo-vanojimų nacionalinę atranką. Dėl pagrindinio Europos verslininkystės apdovanojimo ir kitų prizų už kūrybiš-kiausią bei labiausiai įkvepiančią verslo iniciatyvą šis projektas konkuruos su 51 pretendentu iš 28 senojo žemyno šalių. Vertinimo komisija išrinks šešias geriau-sias Europoje verslumą skatinančias iniciatyvas.

Vilniaus ir Kauno dvimiestis pripažintas Europos ateities regionu.

Mero patarėja Rūta Vainienė aptaria įgyvendintą projektą „E. savivaldybė“ su kolegomis iš Latvijos.


VILNIUS – RYŽTINGAIS ŽINGSNIAIS Į PRIEKĮ

Mero pavaduotojas Algimantas Vakarinas, Liberalų ir centro sąjunga, 47 m.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegijos (Kolegijos), Frakcijų vadovų sueigos, Paslaugų ir miesto ūkio komi-teto narys. Kuruoja Miesto plėtros de-partamentą (išskyrus Kultūros paveldo skyrių), Energetikos ir ūkio departa-mentą (išskyrus Gyvenamojo fondo administravimo poskyrį), Ekonomikos departamentą (išskyrus Biudžeto ir finansų skyrių). A. Vakarinas yraPrivatizavimo, Viešųjų pirkimų, Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo, kitų ko-misijų bei darbo grupių pirmininkas ir narys.

Mero pavaduotojas Gediminas Adolfas Paviržis, Lietuvos socialdemokratų partija, 65 m.

Kolegijos, Sveikatos ir aplinkos apsau-gos komiteto narys. Kuruoja Sveikatos ir socialinės apsaugos, Kultūros, švie-timo ir sporto departamentus bei jų sričiai priskirtas įstaigas ir įmones. Vadovauja Vilniaus miesto bendradar-biavimo su užsienio šalių miestais, vi-suomenės sveikatos taryboms.

Mero pavaduotojas Vitas Karčiauskas, Liberalų ir centro sąjunga, 47 m.

Kolegijos, Miesto plėtros komiteto na-rys. Kuruoja Kultūros, švietimo ir spor-

to departamento Kultūros ir meno bei Kūno kultūros ir sporto skyrius ir jų reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas, Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrių, Elektroninio miesto de-partamentą, programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, vado-vauja Vilniaus miesto savivaldybės ta-rybos (Tarybos) sprendimu sudarytai Neteisėtų statybų tyrimo komisijai.

Tarybos sekretorius Žilvinas Šilgalis, Liberalų ir centro sąjunga, 36 m.

Organizuoja Tarybos, Tarybos kolegi-jos, Tarybos frakcijų vadovų sueigos posėdžius. Koordinuoja komitetų, ko-misijų, darbo grupių ir kitų organų, skirtų tiesioginei Tarybos veiklai už-tikrinti, taip pat departamentų, skyrių ir tarnybų veiklą rengiant dokumentus Tarybai ir Tarybos kolegijai. Nagrinėja Lietuvos savivaldybių asociacijoje svarstomus klausimus. Organizuoja susitikimus su kitų Lietuvos miestų sa-vivaldybių tarybų nariais. Organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriato veiklą.

Ekonomikos ir finansų komitetopirmininkas Česlovas Kaminskas, Pilietinės demokratijos partija, 63 m.

Ekonomikos ir finansų komitetassvarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės biudžeto projekto, biu-džeto įvykdymo apyskaitos, nebiu-džetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos, jų panaudojimo apyskaitų, kainų ir Savivaldybės įmo-nių teikiamų paslaugų gyventojams tarifų ir t. t.

Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komiteto pirmi-ninkas Valerijus Ponomariovas, Lietuvos socialde-mokratų partija, 53 m.

Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuo-mene ir viešosios tvarkos komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės santykių su visuome-ne, tautinių mažumų ir religinių ben-druomenių problemų, Savivaldybei valstybės priskirtų funkcijų, ryšių su Vyriausybe ir kitomis valstybės institu-cijomis, viešosios tvarkos ir teisėsau-gos, migracijos procesų ir pilietybės problemų, savivaldos plėtojimo, ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio savival-dybėmis.

Kontrolės komiteto pirmininkė Larisa Dmitrijeva, Lietuvos rusų sąjunga, 56 m.

Kontrolės komitetas svarsto Savival-dybės kontrolieriaus parengtą ata-skaitą dėl Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų plano įgyvendinimo. Vadovaudamasis ja rengia ir Tarybai teikia išvadas dėl Savivaldybės turto arba lėšų naudojimo teisėtumo, tiks-lingumo, efektyvumo ir t. t.

Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Kolegijos narys Stanislovas Šriūbėnas, Liberalų ir centro sąjunga, 62 m.

Socialinių reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl teritorijos raidos analizių, ilgalaikių bendrųjų

Mielieji vilniečiai,

Metai buvo nepaprastai sudėtingi – ne tik kaip miesto merui, bet ir kaip eiliniam žmogui. Teko ištverti didžiulį spaudimą, nerezultatyvius ir nesibaigiančius tyrimus, atremti faktais nepagrįstus kaltinimus. Eiti į priekį ir nugalėti įtampą padėjo tvirtas žinojimas, kad esu teisus, kad nepadariau nieko, dėl ko negalėčiau žiūrėti vilniečiams į akis.Kai buvo sunku, mane labai palaikė šeima ir nuoširdūs kartu dirbantys žmonės. Jie žinojo tiesą, kurią tuo-met sakyti buvo beprasmiška, tikėjo ir pasitikėjo manimi. Didžiuojuosi, kad su manimi dirba puikūs žmonės, kurie nepasidavė ir dirbo miesto labui.Džiaugiuosi, kad tuo metu, kai Seimo laikinoji tyrimo komisija mėgino sužlugdyti Vilniaus valdžios veiklą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba įrodė, kad galima ginčytis ir turėti skirtingas nuostatas, bet dėl miestui būtinų sprendimų įmanoma susitarti.Tarybos ir visų pirma jūsų, vilniečiai, pastangomis gyvename kasdien augančiame ir gražėjančiame mieste. Mieste, kur kasmet tūkstančiai gyventojų įsikuria naujuose būstuose, tūkstančiai baigia universitetus, dirba moderniuose šviesiuose biuruose.Noriu pristatyti darbus, kuriuos pavyko kartu atlikti, ir darbų planus, kuriuos, tikiu, kartu įgyvendinsime, bei nuoširdžiai padėkoti vilniečiams už kasdienius darbus, kasdien įveikiamus nesklandumus ir kantrybę. Už tai, kad mūsų miestą nuolat keičia naujos galerijos, parduotuvės ir centrai. Už tai, kad mieste vykstančiose šventėse būna įdomu ir linksma ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams.Ačiū jums už gyvą miestą, kuriame malonu gyventi ir kurti, už Vilnių, į kurį visada smagu grįžti.

Jūsų miesto merasArtūras Zuokas

3


SUSIPAŽINKITE SU MIESTO VALDŽIA

socialinių, demografinių programų, in-validų, vienišų senų žmonių rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo, labdaros renginių organizavimo, gyvenamųjų patalpų socialiai remtiniems asme-nims statybos ir remonto, paramos gyventojams įsigyjant gyvenamąsias patalpas, gyventojų užimtumo, kvali-fikacijos kėlimo, viešųjų darbų, vaikųteisių apsaugos.

Miesto plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Čiučelis, Liberaliųjų konservatorių frakcija, 68 m.

Kuruoja klausimus, susijusius su Vilniaus miesto teritorijos plėtojimu, bendruoju ir specialiuoju miesto pla-navimu, investiciniais miesto plėtros projektais, Savivaldybės teritorijoje esančių objektų statybos, plėtojimo ir atnaujinimo problemomis, kraštovaiz-džio, architektūros bei kultūros pamin-klų apsauga.

Paslaugų ir mies-to ūkio komiteto pirmininkė, Kole-gijos narė Aldona Baranauskienė, nepriklauso jokiai partijai, 58 m.

Paslaugų ir miesto ūkio komitetas kuruoja energetikos, miesto viešojo transporto, geriamojo vandens tieki-mo, atliekų tvarkymo, gatvių priežiū-ros, socialinės ir gamybinės infrastruk-tūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo bei kitas miesto ūkio sritis. Daug dėmesio skiria seniūnijų ir komunalines paslaugas teikiančių Savivaldybės įmonių veiklai kontro-liuoti.

Sveikatos ir aplinkos komiteto pirmininkas, Kolegijos narys Edmundas Jakubauskas, Liberalų ir centro sąjunga, 40 m.

Komitetas svarsto, rengia ir teikia išva-das dėl gyventojų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos, sveikatos priežiū-ros paslaugų teikimo, ligonių slaugos organizavimo, higienos reikalavimų laikymosi, Savivaldybės saugomų te-ritorijų, kraštovaizdžio objektų stei-gimo ir tvarkymo, želdinių apsaugos, teritorijų tvarkymo ir švaros laikymosi turgavietėse taisyklių, kontroliuoja Savivaldybės sveikatos ir aplinkos ap-saugos įstaigų veiklą.

Kultūros, švie-timo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmi-ninkas, Kolegijos narys Arvydas Šaltenis, Libera-liųjų konservato-rių frakcija, 62 m.

Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas svarsto, rengia ir tei-kia išvadas dėl vaikų ir jaunimo ben-drojo lavinimo ir papildomo ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organiza-vimo, kultūros ugdymo, poilsio orga-nizavimo, sporto ir turizmo plėtojimo, jaunimo organizacijų veiklos sąlygų gerinimo, Savivaldybės švietimo, kul-tūros ir sporto įstaigų veiklos.

Savivaldybės administracijos (Administracijos) direktorius Valdas Klimantavičius, nepriklauso jokiai partijai, 43 m.

Tiesiogiai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei Tarybos

sprendimų ir mero potvarkių įgy-vendinimą Savivaldybės teritorijoje. Tarybos nustatyta tvarka adminis-truoja Savivaldybės biudžeto asig-navimus, organizuoja Savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už Savivaldybės ūkinę bei finansinęveiklą, administruoja Savivaldybės turtą. Įstatymų nustatyta tvarka ski-ria eiti pareigas ir atleidžia iš pareigų Administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Juocevičius, Liberalų ir centro sąjunga, 62 m.

Kuruoja Energetikos ir ūkio departa-mentą ir jo reguliavimo sričiai priskir-tų įmonių bei įstaigų veiklą, Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departa-mentą (išskyrus Civilinės saugos tarnybą), buhalteriją, seniūnijas. Vadovauja Negyvenamųjų ir gyvena-mųjų pastatų bei patalpų, Investicinių projektų plėtros, Nekilnojamųjų daik-tų, reikalingų Savivaldybės funkci-joms vykdyti, pirkimų, Vykdomosios veiklos kokybės valdymo sistemos priežiūros komisijoms.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius, Tėvynės sąjunga, 60 m.

Kuruoja Miesto plėtros departamen-tą ir jo reguliavimo sričiai priskirtas įmones, įstaigas ir organizacijas, Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento Civilinės saugos tar-nybą, Aplinkos apsaugos skyrių. Yra Savivaldybės mobilizacijos štabo vir-šininkas.

4 5


SUSIPAŽINKITE SU MIESTO VALDŽIA SAVIVALDYBĖS STRUKTŪRA

Klijavimo vieta

Savivaldybių biudžetų dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš šiais metais Vyriausybės patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės biudže-to vienam vilniečiui tenka 1 483 li-tai. Nors ši suma kasmet didėja, vis dar atsiliekame nuo Rygos ir Talino. Už šiuos pinigus turime tvarkyti, ap-želdinti miestą, tiesti gatves, rūpin-tis švietimu bei sveikatos apsauga, grąžinti skolas ir atlikti daugybę kitų darbų. Visiems darbams atlikti šios sumos neužtenka, todėl jie arba per-keliami į kitus metus, arba atliekami ne iki galo. Šiemet vilniečiams su-teikiama galimybė savo nuožiūra pa-skirstyti jiems tenkančią biudžeto

dalį. Tai galima padaryti atnaujintame miesto interneto puslapyje arba šalia pateikiamoje anketoje.Savivaldybė, rengdama biudžeto pro-jektus, nuo 2002 m. vadovaujasi stra-teginio planavimo principais. Miesto valdžios darbas planuojamas atsi-žvelgus į ilgalaikius miesto prioritetus, patvirtintus Taryboje. Kasmet tvirtina-muose Savivaldybės veiklos planuose numatomi svarbiausi Savivaldybės veiklos tikslai, kuriuos užsibrėžta įgy-vendinti per artimiausius trejus metus. Savivaldybių biudžetų pajamų sudėtį nustato atitinkami įstatymai. Biudžeto pajamas sudaro: pajamos iš mokes-čių (gyventojų pajamų mokesčio, turto

mokesčių bei prekių ir paslaugų mo-kesčių), kitos pajamos (nuomos mo-kestis už valstybinę žemę, biudžetinių įstaigų pajamos už įvairias paslaugas, įmokos už švietimo, socialinės apsau-gos ir kitų įstaigų išlaikymą, pajamos iš baudų ir konfiskacijos bei kitos),žemės ir kito turto realizavimo paja-mos, dotacijos ir kitos tikslinės lėšos iš Valstybės biudžeto.Didžiausią Savivaldybės biudžeto dalį sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir lėšos iš Valstybės biudže-to. Pajamų dalis iš gyventojų pajamų mokesčio kasmet auga: 2002 m. jis sudarė 28,4 proc. Savivaldybės biu-džeto, o šiemet – jau 37,9 proc.

Savivaldybės 2006 m. biudžeto pajamos, proc.

Mokesčiai 49,6

Dotacijos iš valstybės biudžeto 38,1

Kitos pajamos 6,2

Apyvartos lėšos biudžeto lėšų stygiui dengti

4,3

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

1,8

49,638,1

6,2

4,3

1,8

Savivaldybės 2006 m. biudžeto išlaidos, proc.

Jauno žmogaus ugdymas 42,9

Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas

15,2

Miesto infrastruktūros objektų priežiūra ir jų modernizavimas

10,5

Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų vykdymo strategijos formavimas ir įgyvendinimas

10,5

Sveikatos apsauga 2,5 Kita 18,2

42,9

15,2

10,5

10,5

2,5

18,2

Savivaldybės biudžeto dinamika 2002–2006 m., mlrd. Lt

0,9

0,8

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

0,02002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Kaip šią sumą paskirstytumėte jūs?Taip yra dabar (Lt) Kaip turėtų būti? (Lt)

Švietimui (mokykloms ir darželiams) 636,5

Sveikatai (poliklinikoms ir miesto ligoninėms) 36,2

Aplinkai (gatvėms, apšvietimo tinklams, tiltams, viadukams, parkams ir kitoms miesto teritorijoms bei įrenginiams remontuoti, prižiūrėti ir tvarkyti, šiukšlėms išvežti) 177,7

Nusikalstamumo prevencinėms programoms ir paramai policijai 8,4

Kultūrai (renginiams, kultūros objektams išlaikyti ir prižiūrėti) 17,1

Pažeidžiamiesiems (socialinei apsaugai (pašalpoms, paramai, socialines paslaugas teikiančioms institucijoms) 148,3

Lėšų skirstytojams (Savivaldybės finansinių išteklių, paslaugų gyventojams irturto administravimo išlaidos (administracijos darbuotojų atlyginimai, buveinės eksploatacinės ir aptarnavimo išlaidos)

107,7

Ankstesniems lėšų skirstytojams (Savivaldybės skoloms grąžinti pagal sudarytas sutartis su kreditoriais (finansiniams įsipareigojimams)* 54,9

Kita (įrašykite tris svarbiausias) 296,2

1.

2.

3.

Iš viso: 1 483,0

* Savivaldybė paveldėjo 87 mln. Lt skolą, kuri susidarė per 1997–2000 m. Per metus grąžinama daugiau negu 8 mln. Lt. Šios eilutės keisti neleidžia sutartiniai įsipareigojimai Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atminkite, kad skiriamų lėšų suma turi būti lygi 1 483 Lt. Jeigu vienai iš sričių skirtumėte daugiau lėšų, kitoms reikėtų skirti mažiau. Jeigu vienai iš sričių mažinate finansavimą, nurodykite, kaip galima būtų kompensuoti /sutaupyti šią sumą.Lėšų taupymo/kompensavimo šaltiniai: ........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Turite pastabų, pasiūlymų arba komentarų? Iškirpkite šį lapą, surašykite savo pastabas, perlenkite, suklijuokite nurody-toje vietoje ir išsiųskite paštu. Už pašto išlaidas jums nieko mokėti nereikės.

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................

Jūsų pasiūlymai, komentarai, nusiskundimai visada laukiami el. paštu [email protected].

Iš Valstybės biudžeto jums, kaip vienam iš 550 370 Vilniaus

gyventojų, 2007 metais miesto reikmėms skiriama 1 483 Lt per metus (123 Lt per mėn.).

Vilniuje surinkti mokesčiai ir jų dalis miesto biudžete, mlrd. Lt

7

6

5

4

3

2

1

02002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

■ Vilniaus mieste surinkti mokesčiai■ Mokesčių dalis, patenkanti į Savivaldybės biudžetą

6

KAIP SKIRSTOMI MIESTO PINIGAI?

Lėšos iš Valstybės biudžeto kasmet mažėja – šiemet jos sudaro 38,1 proc. (2002 m. – 45,3 proc.). Šios lėšos ski-riamos švietimui, valstybinėms funk-cijoms (perduotoms savivaldybėms) finansuoti ir įgyvendinti investiciniamsprojektams, įtrauktiems į Valstybės in-vesticijų programą.2002–2005 m. Savivaldybės biudže-tai buvo įvykdyti sėkmingai: 2002 m. biudžeto pajamas įvykdėme 102 proc., 2003 m. – 101,1 proc., 2004 m. – 103,3 proc., 2005 m. – 104,8 proc. Palyginti su 2002 m., 2005 m. į biu-džetą gauta 197,3 mln. litų daugiau pajamų. 2006 m. Tarybos patvirtintas biudžetas – 821,5 mln. litų. Jis yra

1,5 karto didesnis negu prieš ketve-rius metus. Daugiausia Savivaldybės biudžeto išlaidų skiriama švietimo ir sociali-nėms programoms finansuoti. Pernaitai sudarė 49,3 proc. viso biudžeto, o šiemet šioms programoms įgyven-dinti patvirtinta 352,5 mln. litų, t. y. 42,9 proc. biudžeto.Savivaldybė laiku vykdo finansiniusįsipareigojimus bankams ir kitiems kreditoriams. Vienas iš įsipareigoji-mų – skola Vilniaus apskrities valsty-binei mokesčių inspekcijai. Skola susi-darė per 1997–2000 m., kai tuometė miesto valdžia pažeidė įstatymus ir nesumokėjo 87 mln. litų gyventojų

pajamų mokesčių. Iki 2006 m. spalio 1 d. grąžinta daugiau negu 33 mln. litų, arba 38,5 proc. skolos. Visą skolą numatyta grąžinti iki 2013 m., kasmet po 8 mln. litų.

AŠ KURIU SAVO

MIESTĄ

Vilniaus miesto savivaldybėKonstitucijos pr. 3,LT-09601 Vilnius

Mokėti įteikiant

09020 A 0209

Miestai Iš viso surinkta lėšų, tūkst. Lt

Proc. nuo nacionalinio biudžeto*

Lėšų dalis, tenkanti Savivaldybės biudžetui, tūkst. Lt

Proc. nuo surinktų lėšų Savivaldybėje

Lėšų dalis, tenkanti 1 gyventojui nuo visų surinktų pajamų, Lt

Lėšų dalis, tenkanti 1 gyventojui nuo faktiškai gautų biudžeto pajamų, Lt

Vilnius 6 305 141,5 48,6 737 622,2 11,7 11 405,8 1 334,3Kaunas 2 006 682,5 15,5 456 984,0 22,8 5 439,4 1 238,7Klaipėda 701 986,4 5,4 274 481,2 39,1 3 691,0 1 443,2Šiauliai 310 900,1 2,4 167 065,3 53,7 2 370,0 1 273,5Panevėžys 365 095,8 2,8 150 074,2 41,1 3 104,7 1 276,2

* 2005 m. nacionalinio biudžeto pajamos – 12 985 653 tūkst. Lt.

2005 m. didžiųjų Lietuvos miestų surinkti mokesčiai

Biudžeto pajamų dalis, tenkanti vienam gyventojui, Lt

■ Vilnius ■ Ryga ■ Talinas

0 500 1 000 1 500 2 000 2 500 3 000

2005 m.

2004 m.

2003 m.

2002 m.996,3

1 334,2

1 213

1 050,61 290,1

2 497,4

1 493,62 647,5

1 810,42 781,4

1 126,42 483,3

Biudžeto pajamų dalis, tenkanti vienam gyventojui, Lt

■ 2006 m. ■ 2005 m. ■ 2004 m.

0 300 600 900 1 200 1 500

Šiauliai

Panevėžys

Klaipėda

Kaunas

Vilnius

1 162,61 238,7

1 155,0

1 252,81 334,3

1 213,0

1 188,21 443,2

1 262,4

1 167,61 276,2

1 198,2

1 213,71 273,5

1 186,1

LAIŠKAS ATSAKYMAS

Ar žinai, kad

už Savivaldybės skolą, susidariusią

1997-2000 m., galima renovuoti

10 mokyklų?

9


KAIP SKIRSTOMI MIESTO PINIGAI?

Rugsėjo mėnesį atidarytas Pietinis senamiesčio aplinkkelis. Nauja gat-vė, kuri tęsiasi nuo P. Višinskio iki Aušros Vartų gatvių, nukreips auto-mobilių srautą nuo senamiesčio, su-mažins spūsčių ir saugos senamiestį. Sutvarkytas kraštovaizdis ir atnaujinta infrastruktūra padės pritraukti naujų investicijų.Nuolatinis transporto priemonių judėjimas Liepkalnio, Subačiaus, M. Daukšos ir Zarasų gatvėmis

kėlė grėsmę Vilniaus senamies-čiui. Pietinis senamiesčio aplink-kelis – vienas iš būdų kontroliuoti transporto judėjimą senamiesčiu. Nauja 1,09 km ilgio gatve vairuotojai daug greičiau pasieks savo kelionės tikslą. Apskaičiuota, kad automobilių kelionės trukmė per metus sumažės daugiau kaip 236 tūkst. val., o rida – apie 1,6 mln. km. Aplinkkelis suma-žins transporto spūstis tiek piko, tiek ir ne piko metu. Sumažinus transpor-

to srautus senamiesčio prieigose, mažiau bus teršiami senamiesčio pa-statai, lengviau atsikvėps ir nemaža dalis senamiesčio gyventojų.Ties Vitebsko g. pastatytas pėsčiųjų viadukas, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengta krepšinio aikštelė.Aplinkkelyje leidžiamas 60 km/val. greitis – tai padės mažinti Subačiaus ir M. Daukšos gatvių apkrovą ir ap-saugos nuo neigiamo transporto po-veikio.

Objektas Rangovas Suma, mln. Lt

Vilniaus senamiesčio pietinis aplinkkelis „Fegda“ 22,98

Vilniaus senamiesčio pietinis aplinkkelis

Rangovas Suma, mln. Lt„Fegda“ 22,98

Aplinkkelis saugos senamiestį nuo tranzitinių automobilių srauto.

Aplinkkelis sujungė Geležinkelio g. su S. Batoro g.

Vietoj dabartinio aplinkkelio anksčiau buvo garažai ir neasfaltuoti keliai.

Jurijus Kardisas,

smulkusis verslininkas

Rytais dar būdavo galima pakęsti transporto spūstis, bet į darbo pa-baigą jau tapdavo nepakenčiama. Nutiesus senamiesčio aplinkkelį situacija pagerėjo – automobilių srautas sumažėjo, tačiau vis tiek į darbo pabaigą susidaro spūsčių. Dabar mažiau triukšmo, man tai

aktualu, nes tenka dirbti netoli gatvės.

11


PIETINIS SENAMIESČIO APLINKKELIS

Miestas, kuriame

gatvės nuolat

keičiasi

Šiuo metu sankryža yra reguliuojama šviesoforais. Tai pati opiausia vieta Vilniaus mieste. Čia kertasi greito-jo eismo A2 kategorijos Geležinio Vilko g. su pagrindine B2 kategorijos Ukmergės g. Sankryžos projektiniai sprendiniai derinami su T. Narbuto g. ir Konstitucijos pr. transporto žiedu. Transporto srauto tyrimai rodo, kad per rytinį piką Geležinio Vilko g. va-žiuoja beveik 8 000 automobilių per val. Tai rodo, kad reguliavimo švieso-

forais galimybės yra visiškai išsemtos. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą sankryža turėjo būti rekonstruota į dviejų lygių sankryžą.Transporto jungtis nuo Konstitucijos pr. iki Ukmergės g. yra pirmasis etapas. Projektuojama estakada per Geležinio Vilko g. sujungs Konstitucijos pr. ir Ukmergės g. Ši gatvė bus skir-ta eismui nuo centro Šeškinės link. Ukmergės gatvė – centro link (4 eis-mo juostos, prieš sankryžą išplatina-

ma iki 6 eismo juostų: viena – sukti į Saltoniškių g., kita – važiuoti vieša-jam transportui ir 4 paprastos eismo juostos). Projektuojama estakada yra 3 eismo juostų pločio, taip pat rengia-mos techninės prieigos. Estakados il-gis – 247 m, plotis – 14,25 m. Naujos jungties ilgis – 731 m. Be pagrindinės trasos, projekte numatyta jungtis nuo Konstitucijos pr. iki Lvovo g. ir nuo Lvovo g. iki Geležinio Vilko g.

Transporto jungtis nuo Konstitucijos pr. iki Ukmergės g.

Suma, mln. Lt35,96

Ukmergės, Geležinio Vilko, Žalgirio g. dviejų lygių sankryžos rekonstrukcija

Suma, mln. Lt42

Geležinio Vilko g. tarp A. Goštauto ir V. Pietario g. rekonstrukcija

Suma, mln. Lt28

2004 m. birželį įgriuvus šalitilčiui, eis-mas tiltu buvo uždraustas ir pradėti re-monto darbai. Remontuojant Žvėryno tiltą buvo pakeistos laikančiosios me-talinės tilto konstrukcijos, įrengtas naujas tilto paklotas, temperatūrinės jungtys. Ant tilto pastatyti autentiški šviestuvai, granitinė šalitilčio danga, suremontuotos tilto atramos ir at-raminiai guoliai. Tilto laikomoji galia padidėjo nuo 8 iki 40 tonų, t. y. tiltas gali išlaikyti sunkiasvorį transportą, kuriam taikomi šiuolaikiniai svorio rei-kalavimai – 40 tonų.Šimtamečiam inžineriniam statiniui sugrąžinta pirminė išvaizda: trys jo arkos vėl stovi ant tašyto granito at-ramų, tiltą puošia pagal archyvuose išlikusius brėžinius atkurti autentiški turėklai ir žibintų formos šviestuvai.Darbų kaina – 4,55 mln. litų.

Per karą susprogdintas Žaliasis til-tas buvo atstatytas 1952 metais. Paskutinį kartą nedidelis tilto remon-tas atliktas tik 1997-aisiais: nudažyti turėklai ir kraštinės sijos, sutvarky-ti granitiniai laiptai, suremontuotas ramstis dešiniajame krante.Šiemet nuspręsta sutvarkyti Žaliojo tilto paklotą: pakeistos kontaktinio tinklo atramos, įrengtas naujas paklo-tas, temperatūrinės jungtys. Išklota granitinė šalitilčių danga. Atnaujinti turėklai, nauja granitinė dan-ga ir šviestuvai labai pagerino estetinį Žaliojo tilto vaizdą. Remontuojant tilto paklotą, smėliasrove buvo mėginama nuvalyti ir skulptūras, tačiau šis me-todas nepasiteisino. Todėl kitąmet planuojama parengti atskirą projektą Žaliojo tilto skulptūroms restauruoti.Darbų kaina – 2 mln. litų.

Rekonstravus sankryžą šviesoforų joje nebeliks.

Piko metu spūstys nusidriekia į visas puses.

Žvėryno tiltas dabar... …ir prieš 100 metų.

Po šiemetės renovacijos Žaliajam tiltui remonto gali prireikti tik po 30 metų.Ant Žaliojo tilto stovinčios skulptūros dažnai tampa menininkų taikiniu.Pakrantėse – meilės prisipažinimai.

Ričardas Platakis,

verslininkasGeležinio Vilko ir Ukmergės gat-

vėse vyksta intensyvus judėjimas, ypač rytais ir vakarais. Labai var-gina tai, kad dėl didelių transporto srautų čia nuolat susidaro spūstys. Gerai, kad bus pradėta sankryžos rekonstrukcija. Aišku, iš anksto džiaugtis turbūt nereikia – pirmiau-

sia vertėtų pažiūrėti, ar kas nors pasikeis po re-

konstrukci-jos.

Ar žinai, kad

2004 m. pirmą kartą atliktas

kapitalinis tilto remontas?

12 13


TRANSPORTO JUNGTIS NUO KONSTITUCIJOS PROSPEKTO IKI UKMERGĖS GATVĖS IR GELEŽINIO VILKO SANKRYŽOS

ATNAUJINTAS ŠIMTAMETIS ŽVĖRYNO TILTAS

ŽALIOJO TILTO PAKLOTO REMONTAS

Šiemet pradėta tiesti tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto. Gatvė pradėta tiesti 1980 me-tais. Iki 2004 metų buvo nutiesta jos atkarpa nuo Kauno pl. iki Lazdynų tilto ir nuo Minsko pl. iki Naujininkų. Pabaigus aplinkkelį – trūkstamą IXB transporto koridoriaus grandį – bus sujungtos šios nebaigtos magistrali-nės miesto gatvės.

Aplinkkelis skirtas tranzitiniam trans-portui. Kol nėra šios jungties, tranziti-nis transportas braunasi per miestą: S. Dariaus ir S. Girėno, Švitrigailos, Panerių, Vilkpėdės g., Savanorių ir Laisvės pr., Oslo, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių g., Konstitucijos pr., T. Narbuto, Architektų g. Krovininis transportas važiuoja Minsko pl., per Skaidiškes, Rudaminą, Kalviškes, Kirtimų g. Visos šios gatvės nepritai-kytos tranzitiniam transportui, todėl nuo triukšmo ir taršos kenčia gyven-tojai.Aplinkkelio statybų metu bus tiesiamas apie 2,9 km ilgio kelias, statoma esta-kada ir pėsčiųjų bei lengvojo transpor-to viadukas, įrengta 5 km apsauginių atitvarų, pertvarkyta 4 km gretutinio transporto infrastruktūros tinklo, tie-siami šaligatviai ir dviračių takai ap-linkkelio prieigose, įrengiami želdynai.

Tiesiant aplinkkelį bus rūpinama-si naujojo kelio aplinka ir netoliese gyvenančių vilniečių gyvenimo ko-kybe. Bus keičiami 20 gyvenamųjų namų langai, abipus aplinkkelio, Vandentiekio g. zonoje, bus įrengtos 260 m ilgio ir 3–4 m aukščio sienos nuo triukšmo. Aplinkkelis bus ap-želdintas keliomis eilėmis medžių, o želdinių aukštis derinamas taip, kad kuo geriau sulaikytų triukšmą ir ter-šalus. Mažinti aplinkos taršą padės ir trys projekte numatytos šviesoforų reguliuojamos sankryžos bei švieso-forų režimo koordinavimas.Europos Sąjungos sanglaudos fondo remiamas pietinio Vilniaus aplinkkelio tiesimas – didžiausias ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos investici-nis transporto projektas. Jį įgyvendinti numatoma per 30 mėnesių.

Objektas Suma, mln. LtPietinio Vilniaus miesto aplinkkelio tiesimas 262,5

Automobilių sostinėje kasmet vis daugiau, o miesto gyventojus kas-dien vargina nuolatinės transporto spūstys. Atlikus išsamius tyrimus, nu-spręsta atnaujinti sostinės transporto eismo valdymo ir priežiūros sistemą. Pirmiausia centrinėje miesto dalyje, vėliau ji bus diegiama ir kituose mies-to rajonuose, kur kyla problemų dėl transporto judėjimo.Naujiems šviesoforams įrengti nu-matytos 38 vietos, šviesoforų skai-čius – 418. Planuojama pakeisti 373 šviesoforus ir 70 sankryžų.Pasenę šviesoforų valdikliai, šviesofo-rai, šviesoforų stulpai, kabeliai ir kiti įrenginiai bus keičiami naujais, likusią įrangą rangovas privalo atnaujinti, kad visus Vilniaus mieste veikiančius švie-soforų valdiklius būtų galima sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą. Numatyta pertvarkyti 1 399 transporto ir pėsčiųjų šviesoforus 90 sankryžų.Įdiegus automatizuotą reguliavimo ir valdymo sistemą, padidės vidutinis transporto srauto greitis, sutrumpės automobilių stovėjimo sankryžose lai-kas, bus sudarytos sąlygos greičiau pasiekti tikslą specialiosioms tarny-boms, patogiau judėti viešajam trans-portui. Taip pat bus saugesnis eismas, mažiau avarijų, sumažės bendrosios važiavimo išlaidos, miestas bus ne taip teršiamas.

Jau kitų metų rudenį Vilniuje veiks nauja šviesoforų sistema.

Darbų vykdymo eiliškumas

1. Oro uostas–centras 2006 10 12–2007 02 14

2. Kalvarijų–Kareivių g. 2006 11 20–2007 02 18

3. Žygimantų–Arsenalo–Antakalnio g.

2007 02 08– 2007 05 09

4. Savanorių pr. iki Riovonių g.

2007 03 19– 2007 06 17

5. Stotis–centras 2006 12 29– 2007 03 29

6a. Nuo T. Narbuto g. iki Mindaugo tilto

2007 06 12– 2007 09 10

6b. Žvėrynas 2007 06 12– 2007 09 10

6c. Naujamiestis 2007 06 12– 2007 09 10

6d. Senamiestis 2007 06 12– 2007 09 10

6e. Centras 2007 06 12 – 2007 09 10

Darbai Suma, mln. LtNaujos šviesoforų sistemos įrengimas 103

10 metų eksploatacija 42

Pradėti tiesti Pietinį miesto aplinkkelį buvo įmanoma tik įstojus į ES ir gavus struktūrinių fondų paramą.

Iki šiol 4 juostų greitkelis pereidavo į 2 m pločio keliuką.

Ar

žinai, kadVilniuje automobi-liai užima daugiau

negu 1,4 proc. miesto teritorijos?

14 15


PIETINIS VILNIAUS MIESTO APLINKKELIS TRUMPINTI KELIONĖS LAIKĄ IR IŠVENGTI TRANSPORTO SPŪSČIŲ PADĖS NAUJAUSIOS ŠVIESOFORŲ REGULIAVIMO TECHNOLOGIJOS

Vakarinis Vilniaus aplinkkelis – vie-na iš svarbiausių Vilniaus miesto struktūrinių gatvių, kurios tiesimas buvo numatytas dar Vilniaus miesto generaliniame plane, parengtame 1981 m. Aplinkkelis padės sumažinti transporto spūstis, sudarys patogias sąlygas tranzitiniam eismui, vykstan-čiam šiaurės pietų kryptimi, sumažins triukšmą ir aplinkos taršą.Įgyvendinant projektą bus rekonstruo-tas Lazdynų tiltas, nutiesta apie 9 km ilgio nauja gatvė, įrengta 11 trans-portinių viadukų, pastatyti 3 viadukai pėstiesiems, įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Vakarinį aplinkkelį tiesti planuojama pradėti 2007 m., baig-ti – 2013 m. Šiuo metu SĮ „Vilniaus planas“ rengia techninį projektą, kurį planuoja baigti 2007 metais.Vakarinio Vilniaus aplinkkelio tiesimas vyks trim etapais.

Vakarinis miesto aplinkkelis drieksis nuo Lazdynų iki Pašilaičių.

I etapas: Lazdynų tilto rekonstrukcija

Darbai atliekami Preliminari suma, mln. Lt

2007–2009 m. 31,5II etapas: Vakarinio aplinkkelio

1-osios eilės tiesimas


2008–2010 m. 140III etapas: Vakarinio aplinkkelio

2-osios eilės tiesimas


2010–2013 m. 219

Į L. Asanavičiūtės g.

Į Erfurto g.Į Gariūnus

Į T. Narbuto g.Į Pilaitę

Į Justiniškių g.

Į Medeinos g.Į Buivydiškes

Į Medeinos g.

Į Ateities g.

Į Panevėžį

Ar žinai, kad

Vilniuje įregistruotų transporto

priemonių per 2005 m. padaugėjo

30 tūkst.?

Ar žinai, kad

Vilnius per dieną sulaukia 150 tūkst. svečių, atvykstančių ir automobiliais, ir kitu transportu?

Šių metų liepą pradėta tiesti viena iš trūkstamų Pilaitės prospekto dalių. Iki šiol visi vairuotojai, vykstantys ir į Pilaitę, ir į Karveliškių kapines arba į sodus Rastinėnuose, važiuodavo Pilaitės centrine – Vydūno – gatve. Pilaitės prospekto tęsinys turėtų per Pilaitę vykstančių automobilių srautą nukreipti Pilaitės pakraščiu. Naujoji prospekto dalis bus keturių eismo juostų su žalia skiriamąja juosta, abi-pus jos įrengti šaligatviai ir dviračių takai. Taip pėstieji ir vairuotojai galės greičiau pasiekti tikslą, bus mažiau teršiamas oras. Gatvės tiesimo dar-bus numatome baigti kitą lapkritį. Statybų kaina – 18,9 mln. Lt.Paskutinė Pilaitės prospekto dalis – atkarpa nuo Pilaitės iki būsimo vaka-rinio Vilniaus aplinkkelio – bus baigta tiesti kartu su aplinkkeliu.

2006 m. pradžioje Vilniuje buvo 283 618 lengvųjų automobilių, arba 510 transporto priemonių 1 000 gyventojų.Vienas automobilis vidutiniškai užima 20 kv. m, visos transporto priemonės – apie 567 ha

(daugiau kaip 1,4 proc. Vilniaus bendrojo ploto).

Jeigu kiekvieną dieną į darbą važiuojate savo automobiliu, spūstyse praleidžiate apie 1,5 val.Iš viso per metus spūstyse sugaištate 396 valandas (264 X 1,5).

Spūstyse sugaištos valandos kaina – 24,8 lito, iš viso per metus – 9 821 litas.

Kiek tai kainuoja per metus?

Jums (vidutiniškai) Savivaldybei

Benzinas – 4 800 Lt Keliams remontuoti, prižiūrėti iš viso – 57,6 mln. Lt, vienam automobiliui – 202 Lt

Draudimas – 500 Lt Naujiems keliams tiesti 2006 m. iš viso –121,8 mln. Lt, vienam automobiliui – 429 Lt

Kasmetė eksploatacija – 1 500 Lt Naujiems keliams tiesti 2007 m. iš viso – 187 mln. Lt, vienam automobiliui – 659 Lt

Automobilių statymas – 1 800 Lt

Iš viso – 8 600 Lt Iš viso – 631 Lt 2006 m. ir 861 Lt 2007 m.

1 494 sužeisti autoavarijose, 45 – žuvę.

Parengta pagal Miesto plėtros departamento, SĮ „Vilniaus planas“, Energetikos ir ūkio departamento bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto duomenis.

Šių metų liepą pradėtas tiesti Pilaitės pr. tęsinys.Iki šiol automobilių srautas judėdavo per Pilaitės centrą.

16 17


IXB TRANSPORTO KORIDORIAUS TRŪKSTAMA GRANDIS – VAKARINIS VILNIAUS APLINKKELIS

Į UŽMIESTĮ PER PILAITĘ – TIESESNIU KELIU

KIEK MIESTUI KAINUOJA AUTOMOBILIS?

Ar žinai,

kad šiais metais iš savininkų išpirkti 58 nekilnojamojo turto

objektai, patenkantys į gatvių tiesimo

teritorijas?

Vykdant Konstitucijos pr. rekonstruk-ciją, gatvė nuo Kalvarijų iki Geležinio Vilko g. išplėsta iki 6 eismo juostų, įrengtos 2 požeminės perėjos, sutvarky-ta Linkmenų g. iki Krokuvos g., nuties-tos gatvės aplink Savivaldybės pastatą, atnaujinta šviesoforų įranga bei įreng-tos naujų šviesoforų reguliuojamos sankryžos Konstitucijos pr. ir Lvovo g. bei Konstitucijos pr. ir Linkmenų g. san-kirtose. Pertvarkyta Lvovo g., įrengtos viešojo transporto stotelės, dviračių takai, želdiniai, rekonstruoti inžineriniai tinklai. Pertvarkyto prospekto ilgis – 1 372 m, plotas – 44 030 kv. m.

Ukmergės g. (Konstitucijos pr.) ir prieigų tarp Kalvarijų

ir Geležinio Vilko g. rekonstrukcija

Suma – 34,524 mln. LtKonstitucijos pr. 2-osios eilės

rekonstrukcija

Suma – 1,783 mln. Lt6 eismo juostų prospektas – vienas iš šiuolaikiškiausių Vilniuje. Įrengtos 2 požeminės perėjos.

Beliko tik sutvarkyti stovėjimo aikštelę prie Moksleivių rūmų.

Objektai, numatomi įgyvendinti 2005–2007 metais1. Pietinis aplinkkelis nuo Žirnių g. iki

Lazdynų tilto.2. Senamiesčio pietinis aplinkkelis

nuo P. Višinskio iki Panerių g.3. S. Dariaus ir S. Girėno g. viaduko

per geležinkelį ir jo prieigų rekons-trukcija.

4. Dviejų lygių Geležinio Vilko ir Ukmergės g. sankryžos rekons-trukcija.

5. Gedimino pr. atkarpos nuo Jogailos g. iki Žvėryno tilto rekonstrukcija.

6. Žvėryno tilto rekonstrukcija.7. Nauja Verkių g. trasa Šiaurės

miestelyje.8. Ozo g. tęsinys nuo Buivydiškių g.

iki Laisvės pr.9. Lazdynų tilto rekonstrukcija.10. Dviejų lygių Gariūnų ir Jočionių g.

rekonstrukcija.11. Viaduko Kirtimų g. virš geležinke-

lio rekonstrukcija.

Objektai, numatomi įgyvendinti 2007–2013 metais12. Vakarinis aplinkkelis nuo Oslo iki

Ukmergės g.13. Pilaitės pr. tęsinys nuo Smalinės g.

iki greitkelio Vilnius–Kaunas.14. Kirtimų g. atkarpos nuo Savanorių pr.

iki Eišiškių pl. rekonstrukcija.15. Geležinio Vilko g. nuo A. Goštauto

iki V. Pietario g. rekonstrukcija.16. Pėsčiųjų tiltas per Nerį iš „Litexpo“

teritorijos į Vingio parką.17. Kernavės g. su automobilių til-

tu per Nerį nuo A. Goštauto iki Žalgirio g.

18. Šiaurinė gatvė nuo vakarinio ap-linkkelio iki Žirmūnų g.

19. Geležinio Vilko g. tęsinys nuo Mokyklos g. iki Molėtų pl. ir Molė-tų pl. rekonstrukcija.

20. Dviejų lygių Ukmergės g., Lais-vės pr. ir Ateities g. sankryžos ir jos prieigų rekonstrukcija.

21. Gatvių tinklas Pramogų parke.

Objektai, įgyvendinti 2000–2004 metais22. Pilaitės pr. tarp Laisvės pr. ir vaka-

rinio aplinkkelio.23. Dviejų lygių Laisvės pr. ir T. Narbuto g.

sankryžos rekonstrukcija.24. Ateities g. atkarpos nuo Kalvarijų g.

iki Fabijoniškių g. rekonstrukcija.25. Ozo ir Gelvonų g. sankryžos bei jos

prieigų rekonstrukcija.26. Ukmergės g. atkarpos nuo Geležinio

Vilko iki Ozo g. rekonstrukcija.27. P. Lukšio ir kitos gatvės Šiaurės

miestelio teritorijoje.28. Konstitucijos pr. ir Lvovo g. rekons-

trukcija.29. Karaliaus Mindaugo tiltas.30. Gedimino pr. nuo Jogailos g. iki Ka-

tedros a. rekonstrukcija.31. F. Vaitkaus g. su viaduku per gele-

žinkelį rekonstrukcija.32. Geležinio Vilko tilto rekonstrukcija.33. Kalvarijų g. ties Pramogų parku

rekonstrukcija.

18 19


UKMERGĖS GATVĖS (KONSTITUCIJOS PR.) IR PRIEIGŲ TARP KALVARIJŲ IR GELEŽINIO VILKO GATVIŲ REKONSTRUKCIJA

MIESTO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAIMIESTO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ ŽEMĖLAPIS

Vilniečiai apklausų anketose kaip vie-ną pagrindinių miesto problemų nu-rodo sveikatos apsaugos problemas. Ne visas jas gali išspręsti Savivaldybė, tačiau miesto valdžia siekia gerinti Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, pritraukti daugiau investici-nių lėšų, racionaliai jas naudoti, pa-gerinti darbuotojų darbo sąlygas ir medicinos paslaugų kokybę.Vilniaus miesto taryba priėmė istori-nį sprendimą dėl viešojo ir privataus kapitalo partnerystės miesto polikli-nikose. Tikimės, kad Vilniaus patirtis padės pertvarkyti ir visos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, kurią blogai vertina tiek Lietuvos žmonės, tiek Europos Sąjungos ekspertai.Artimiausiu metu numatoma įgyven-dinti pirmuosius projektus, kurių pa-grindas – Savivaldybės ir privačių investuotojų bendradarbiavimas. Karoliniškių ir Naujosios Vilnios polik-linikos bus laikinai perduotos valdyti privačioms bendrovėms.

Viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo esmėDidžiausias tokio bendradarbiavimo pranašumas tas, kad atsiranda gali-mybė pasitelkti privataus sektoriaus išmanymą ir vadybos bei rizikos valdy-mo įgūdžius. Svarbu suprasti, kad šis bendradarbiavimas anaiptol nereiš-

kia nei sveikatos priežiūros įstaigos nuomos, nei privatizavimo, nei prekių arba paslaugų pirkimo. Pasirašoma sutartis, pagal kurią privatūs inves-tuotojai prisiima valdyti ir atnaujinti poliklinikas ir su šia veikla susijusią riziką. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, Savivaldybė perima privataus investuotojo sukurtą sveikatos prie-žiūros paslaugų įmonę kaip veikiantį objektą.

Poliklinikų veiklos gerinimo pradžiaDabar vyksta dviejų poliklinikų veik-los ir ūkio priežiūros perleidimo pri-vačioms bendrovėms konkursai. Jų laimėtojams, remiantis sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis, bus su-teiktas leidimas 25 metus vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir turto atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu bei priežiūra. Konkursus laimėjusios bendrovės visą sutarties galiojimo laikotarpį privalės užtikrinti nepertraukiamą pirminių ambulatorinių asmens svei-katos priežiūros paslaugų teikimą ir savivaldybių kompetencijai priskirtų antrinių ambulatorinių asmens svei-katos priežiūros paslaugų teikimą. Vilniaus Karoliniškių poliklinikos kon-cesijos konkursas buvo paskelbtas šių metų rugpjūtį, Naujosios Vilnios

poliklinikos – spalį. Naujosios Vilnios poliklinikos valdytojas bus išrinktas kitų metų pradžioje, Karoliniškių – dar šiais metais.

Pagrindinės sutarties dėl poliklinikų veiklos gerinimo sąlygosItin svarbu žinoti, kad privati polik-linikos valdymą vykdanti bendrovė negalės imti priemokų už teikiamas paslaugas net ir tuo atveju, kai tai lei-džia teisės aktai, jeigu to nedaro kitos analogiškas paslaugas Vilniaus mies-te teikiančios Savivaldybės kontroliuo-jamos sveikatos priežiūros įstaigos.Poliklinikas valdančios bendrovės įsi-pareigos užtikrinti nepertraukiamą:• pirminių ambulatorinių asmens svei-

katos priežiūros paslaugų teikimą (visą sutarties galiojimo laikotarpį);

• vietos savivaldos kompetencijai pri-skirtų antrinių ir kitų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslau-gų teikimą ir funkcijų vykdymą (tol, kol šių paslaugų teikimo organizavi-mas priskiriamas vietos savivaldos kompetencijai).

Teikiamų paslaugų kokybė turės vi-siškai atitikti teisės aktų ir sutarties keliamus reikalavimus. Taip pat teikia-mų paslaugų kokybė negalės būti ma-žesnė už vidutinę Lietuvoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Vilniaus Karoliniškių poliklinika – pirmoji, kurioje bus išbantyta viešojo ir privataus kapitalo partnerystė.

Ar žinai, kad

vilniečiai labai nepatenkinti

ilgomis eilėmis poliklinikose?

21


Miestas, kuriame jauku gyventi

POLIKLINIKŲ PERTVARKA

Prieš keliasdešimt metų pastatytuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai gali pagerinti savo gyvenimo kokybę, nes Vilniaus miesto savivaldybė pir-moji šalyje ėmėsi iniciatyvos ir, pa-skelbusi būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, parengė paramos daugia-bučių namų savininkų bendrijoms (DNSB) teikimo tvarką. Į Savivaldybės paramą gali pretenduoti bendrijos, kurios kaupia lėšas ir atitinka rei-

kalavimus, išdėstytus Daugiabučių namų modernizavimo programoje bei Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir in-vesticijų projektų energinio efektyvu-mo nustatymo taisyklėse.Savivaldybė suteikia bendrijoms 15 proc. atnaujinimo priemonių vertės paramą tiems atnaujinimo projektams, kuriuose numatyta apšiltinti namo išo-rės sienas, įstiklinti balkonus pagal nu-statyta tvarka suderintą projektą, įrengti

naują šlaitinį stogą. Kitiems daugiabu-čio atnaujinimo darbams Savivaldybė skiria 10 proc. finansinę paramą.Programoje dalyvaujančios bendrijos gauna ir iki 30 proc. (priklausomai nuo sąlyginio efektyvumo rodiklių) investici-jų sumos valstybės paramą. Jos dalis apskaičiuojama įvertinus Savivaldybės suteiktą paramą, t. y. nustatant valsty-bės paramos dydį, iš investicijų sumos atimama Savivaldybės apmokama (ap-mokėta) investicijų dalis.

Šiuo metu programoje dalyvauja 100 bendrijų, iš jų 27 daugiabučio namo atnaujinimo darbus baigs dar šiemet. Planuojamų darbų vertė siekia 9 mln. litų. 2006 m. bendrijų būsto atnaujini-mo projektams buvo skirta 2 mln. litų Savivaldybės biudžeto lėšų.

Senų daugiabučių atnaujinimas įsibėgėjaPastatų atnaujinimo naudą geriausiai padeda įvertinti Žirmūnų g. 3 daugia-

butis. Prognozuojama, kad žiemą čia bus sunaudojama iki 40 proc. mažiau šilumos energijos. Namo at-naujinimo darbai kainavo 1,5 mln. litų. Pagal namo finansavimo schemąSavivaldybė sumoka 50 proc. išlaidų, likusią dalį per 15 metų privalės grą-žinti namo gyventojai. Apskaičiavus faktines atnaujinimo darbų išlaidas paaiškėjo, kad gyventojų mėnesio įmokos už vidutinį butą sudarys nuo 48 iki 98 litų.

Kaip gauti paramą?Pirmieji gyventojų žingsniai paramai gauti (išlaidas sumoka Savivaldybė):• įkurti bendriją ir pradėti kaupti lėšas

pastato atnaujinimo darbams atlikti;• atlikti pastato energinį auditą;• parengti investicijų projektą (atski-

rais atvejais – ir techninį projektą).

Naujausia informacija apie būsto at-naujinimą pateikiama interneto sve-tainėje www.renovacija.lt.

Daugiabutis (Žirmūnų g. 3) po renovacijos pasikeitė neatpažįstamai.Vanda

Senkuvienė, Žirmūnų g. 3 namo

gyventoja

Po renovacijos namie šilčiau. Dabar laikosi beveik keturiais laipsniais aukštesnė temperatūra. Visi at-naujinto namo gyventojai jaučia di-desnį komfortą. Džiaugiamės, kad būtent mūsų namas buvo pasirink-

tas kompleksinei renovacijai atlikti.

Ar žinai,

kad Savivaldybės parama būsto

renovacijai atlikti pasinaudojo jau

daugiau negu 100 bendrijų?

Daugiabutis, esantis Žirmūnų g. 5, po kelerių metų turėtų atrodyti…

…kaip Žirmūnų g. daugiabutis nr. 3.

Šešiolikaaukštį pastatą Lazdynuose atnaujinti padėjo alpinistai.

Adresas Atlikti darbai Darbų ver-tė, tūkst. Lt

Švyturio g. 21 Pakeisti laiptinių langai 23,0

Erfurto g. 10 Pakeisti butų langai ir balkonų durys bei laiptinių lauko durys tarp aukštų 77,2

Šviesos g. 11 Pakeisti laiptinių langai; įrengtos tambūrų durys 55,0

Žirmūnų g. 19Pakeisti butų langai ir balkonų durys, laiptinių langai, įėjimo durys, renovuota šildymo sistema, atliktas stogo remontas

270,2

K. Kalinausko g. 16 Rekonstruotos šilumos ir karšto vandens sistemos; pakeisti laiptinių langai 300,0

Architektų g. 91 Apšiltintos sienos iš lauko pusės 728,5

Tuskulėnų g. 13 Pakeisti langai laiptinėse; apšiltintos lauko sienos, renovuoti karšto ir šalto vandens stovai ir kt. 282,0

Nočios g. 4 Pakeisti langai ir apšiltintos sienos 207,0

22 23


VILNIUS – PIRMASIS LIETUVOS MIESTAS, PRADĖJĘS DAUGIABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMĄ

Įrengtos vaikų žaidimo aikštelės

2002 m. 6 medinės

2003 m. 8 medinės

2004 m. 23 aikštelės

2005 m. 7 aikštelės

2006 m. 150 naujų aikštelių

Riedučių ir riedlenčių atvirųjų parkų įrengimas

2004 m. Riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių atvirasis parkas prie Baltojo tilto Darbų kaina – 85 000 Lt

2005 m. Riedučių aikštelė su riedučių ir riedlenčių atviruoju parku Pilaitėje Darbų kaina – 199 832,28 Lt

2006 m. Riedučių aikštelės su riedučių ir riedlenčių atviraisiais parkais Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Lazdynuose

Darbų kaina – 395 249,72 Lt

Ekstremalaus sporto mėgėjai šiemet išbandė tris naujas aikšteles Fabijoniškėse, Pašilaičiuose ir Lazdynuose.

Šiemet įrengta 150 naujų žaidimo aikštelių.

Vaikams patinka ir medinės žaidimo aikštelės.

Jonas Staniulis,

ekstremalaus sporto mėgėjas

Kol nebuvo įrengta riedutininkų aikštelių, mes turėdavome gatvė-mis šlaistytis, nors tai ir pavojinga, bet tokia buvo situacija, kurios pa-keisti negalėjome. Dabar jų dar nėra pakankamai, norėtųsi daugiau ir skirtų ne tik pradedantiesiems.

Taip pat džiugu, kad Vilniuje at-siranda daugiau krepši-

nio aikštelių.

Vilniuje ir toliau sėkmingai įgyven-dinama programa, kurią iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldy-bė – individualių gyvenamųjų kvartalų gatvių įrengimo (asfaltavimo) darbus. 2006 m. šiai programai vykdyti buvo skirta 5,2 mln. litų. Buvo išasfaltuotos 48 gatvės.Šiuo metu Vilniuje įrengti 64 įkasami atliekų konteineriai. Jų kapsulė pa-gaminta iš drėgmei ir smūgiams at-sparaus plastiko, o dangčiai – iš at-

mosferos pokyčiams atsparaus, tvirto plastiko. Atliekų maišas padarytas iš polipropileninio audinio. Jo viduje yra dar vienas apsauginis maišas. Atliekų maišas ištuštinamas atlaisvinant vir-ve užrištą maišo apačią. Metalinės konteinerio dalys atsparios korozijai. Yra galimybė konteinerius montuoti su skirtingų spalvų dangčiais – tai palengvintų atliekų rūšiavimą (plas-tikui ir popieriui skirti žalios spalvos dangčiai, stiklui – mėlynos spal-

vos). Konteineriai išbandyti Europos Sąjungos šalyse.Vilniečiai skatinami rūpintis aplinka – daug kur galima pamatyti rūšiuoja-moms atliekoms skirtus konteinerius.Dar keliose miesto seniūnijose kai kurie gyventojai naudojasi lauko tua-letais. Daugelis jų yra mediniai, ne-ilgai tinkami naudoti. Atsižvelgiant į gyventojų prašymus, mediniai tualetai išardomi, vietoj jų statomi nauji gelž-betoniniai.

Tokie įkasami konteineriai kaip prie L. Asanavičiūtės gatvės atsiras visame mieste.

Visorių g. išasfaltuota gyventojų ir Savivaldybės pastangomis.

Vilniečiai pratinasi rūšiuoti buitines atliekas.

Nepamirštami ir ne visus patogumus namie turintys vilniečiai.

24 25


VILNIEČIAI SKATINAMI RŪPINTIS SAVO APLINKA VAIKAMS IR JAUNIMUI PRAMOGOS ARČIAU NAMŲ

... ir 104 autobusai.Anksčiau muzika troleibusuose negrodavo.

Vilniaus gatvėmis važinėja 45 modernūs troleibusai...

26 27


VIEŠOJO TRANSPORTO SCHEMA

Šiuo metu Vilniaus mieste veikia 282 švietimo įstaigos, iš kurių dauguma – mokyklos ir darželiai. Daugumos (apie 83 proc.) įstaigų pa-statai yra prastos būklės ir jiems bū-tina skubi rekonstrukcija. Bendras in-vesticijų poreikis – 0,7–1,2 mlrd. litų. Mokykloms reikėtų 4–10 mln. litų, darželiams – 2,5–4 mln. litų. Darant prielaidą, kad finansavimo tendenci-jos nesikeis, švietimo įstaigų pertvar-ka užtruktų daugiau kaip 200 metų. Nors dabar paplitusi praktika, kai ūkio reikmėms naudojamos iš moki-nių tėvų surinktos lėšos ir pajamos iš patalpų nuomos, tai sudaro labai ne-žymią finansavimo dalį. Todėl viešojiir privačioji partnerystė (VPP) buvo pasirinkta kaip vienas iš alternatyvių švietimo įstaigų atnaujinimo finansa-vimo šaltinių. Tokia mokymo įstaigų pertvarka yra vykdoma daugelyje pa-saulio valstybių. Tai patikimas ir bene vienintelis realus būdas, leidžiantis spręsti atnaujinimo problemas iš es-mės, o ne fragmentiškai. Perdavus pastatų rekonstrukcijos darbus ir priežiūrą išoriniam operatoriui, moky-mo įstaigų darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti mokymo ir ugdymo pro-cesui, bus sukurta geresnė paslaugų kokybė ir veiksmingesnė kontrolė. Atsižvelgus į tarptautinę patirtį ir gali-mas rizikas, iš pradžių bus vykdomas bandomasis VPP projektas. Žinias, pa-tirtį ir bandomojo projekto rezultatus bus galima naudoti pertvarkant kitas Vilniaus miesto švietimo įstaigas.Bandomojo VPP projekto kryptys:• kompleksinė švietimo įstaigų pasta-

tų ir teritorijos rekonstrukcija;• ūkio priežiūra (pastatų ir teritorijos

priežiūra, eksploatacija, remontas, apsauga, įėjimo kontrolė, valymas ir atliekų tvarkymas; komunalinių pa-slaugų teikimas; inžinerinių tinklų ir komunalinio ūkio priežiūra, eks-ploatacija ir remontas; priešgaisri-nės ir civilinės saugos užtikrinimas; įstaigų aprūpinimas baldais, valgyk-los virtuvės įranga, jų priežiūra ir remontas; teikiamų paslaugų admi-nistravimas.

Ekspertų teigimu, rekonstrukcija gali trukti apie 9 mėnesius, tačiau darbus įmanoma skaidyti. Vykdant rekons-trukcijos darbus bus siekiama kuo mažiau trukdyti mokslo veiklai – pa-grindiniai darbai bus vykdomi per va-saros atostogas, jie bus paskirstyti per du sezonus, aukštais arba korpusais. Darbų kokybė bus apibrėžta ir užtikri-nama sudarant sutartį su Savivaldybe ir nustatant paslaugų standartą. Tėveliai, mokytojai, mokyklos vado-vybė galės vertinti, tikrinti paslaugų

kokybę ir pranešti Savivaldybei apie pažeidimus. Atlyginimas investuotojui bus mokamas iš Savivaldybės biudže-to ir tik tada, kai bus visiškai užbaigti renovacijos darbai ir mokymo įstaiga galės vykdyti savo veiklą.Pirmieji rekonstrukcijos darbai gali būti pradėti, kai įvyks viešasis pirki-mas, bus sudaryta ir Taryboje patvir-tinta sutartis su investuotoju, o inves-tuotojas parengs renovacijos projektą. Optimistinė prognozė – 2007 metų vidurys.

Eil. Pavadinimas Tipas Statybos metai Mokinių skaičius

1 Radvilų Gimnazija 1982 685

2 Baltupių Vidurinė mokykla 1979 1 170

3 Fabijoniškių Vidurinė mokykla 1990 1 065

4 Šv. Kristoforo Vidurinė mokykla 1976 1 430

5 Kalvarijų Pagrindinė mokykla 1969 510

6 Medeinos Pradinė mokykla 1988 230

7 Šviesos Pradinė mokykla 1992 360

8 Volungės Pradinė mokykla 1974 355

9 Užupio Gimnazija 1957 570

10 Žemynos Gimnazija 1983 790

11 M. Biržiškos Gimnazija 1984 830

12 S. Stanevičiaus Vidurinė mokykla 1989 1 165

13 Senamiesčio Vidurinė mokykla 1977 640

14 Senvagės Vidurinė mokykla 1976 1 240

15 Bitutės Lopšelis darželis 1957 226

Iš viso 11 266

Taline pertvarkos vyksta greičiau – miesto vaikams jau sudarytos geresnės sąlygos mokytis.

Per 2 metus Vilniuje įrengtos 4 naujos krepšinio aikštelės. Šią aikštelę padovanojo NBA ir FIBA drauge su dr. J. P. Kazicko fondu.

Kol nepradėtos atnaujinti švietimo įstaigos, Savivaldybė imasi įrengti sporto aikšteles. Kadangi lėšų ne-užtenka, naujų krepšinio, futbolo ir kitų aikštelių statyba vyksta ne taip sparčiai.Vienas didesnių projektų – dar pernai prie Žemynos gimnazijos įrengta sin-tetinės dangos žolės riedulio aikštė, o šiemet – 328 sėdimų vietų tribūna.Prie Šeškinės vidurinės mokyklos atidaryta moderniai įrengta lau-

ko krepšinio aikštelė. Ją mokyk-lai ir Vilniaus miestui padovanojo Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) ir Tarptautinė krepšinio fede-racija (FIBA) drauge su dr. J. P. Ka-zicko fondu. Aikštelė dengta nauja danga, čia pastatyta modernių krep-šinio stovų, pritvirtinta naujų lentų, lankų, įtaisyta patogių sėdimų vietų žiūrovams. Pasaulyje veikia tik sep-tynios tokios NBA dovanotos krepši-nio aikštelės.

Siekdamos, kad moksleiviai turėtų kuo užsiimti po pamokų, Savivaldybė, kartu su bendrove „Čilija“, mieste at-naujino krepšinio sportinę įrangą. Dabar kiemuose krepšinį bus ma-loniau žaisti Justiniškių, Šeškinės, Žirmūnų, Pilaitės, Žvėryno, Naujininkų, Karoliniškių, Viršuliškių, Naujamiesčio, Vilkpėdės, Senamiesčio, Lazdynų ir Fabijoniškių mikrorajonų vaikams, nes čia buvo pakeisti 24 kiemo aikš-telių krepšinio stovai ir lentos.

Savivaldybė su privačiais partneriais atnaujino 24 krepšinio aikšteles.

Pernai pastatyta sintetinės dangos žolės riedulio aikštė Pašilaičiuose.

Šiemet įrengta tribūna.

28 29


VILNIAUS MIESTO ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PERTVARKA. DABAR AR PO 200 METŲ? SOSTINĖS MOKSLEIVIAMS – GERESNĖS SĄLYGOS SPORTUOTI

Balsiuose planuojama įkurti visiš-kai naujos kokybės ugdymo įstaigą. Numatoma statyti mokyklą, kuri susi-deda iš dviejų dalių – pradinės ir pa-grindinės mokyklos. Pradinių klasių mokinių naudojamos erdvės bus at-skirtos nuo vyresniųjų klasių mokinių. Manoma, kad pastato struktūra turė-tų atitikti Balsių mikrorajono mastelį.

Todėl mokyklos struktūros pagrindas yra trapi dviejų aukštų struktūra. Pagrindinė sudedamoji dalis – blokai. Patalpos nukreipiamos į rytus ir pie-tus – į mokyklos vidų siekiama įleisti daug šviesos. Taip pat rengiamasi su-kurti įdomius vidaus kiemelius – aikš-tę, skulptūrų kiemą, sodelį, žaidimų kiemą.Pradinėje mokykloje įrengiami atskiri įėjimai ir galerija, siejanti su pagrindi-ne mokykla – galima bendrai naudo-tis valgykla ir aktų sale. Siekiama sukurti įvairios paskirties erdvių, todėl klasės planuojamos tik-slingai. Lengvi perstatomi vienviečiai suolai padeda įrengti klases, atsižvel-giant į skirtingus mokymo metodus. Klasė gali būti vieta, kurioje vyksta pamokos, taip pat savarankiško mo-kymosi ir darbo erdvė, atskira semi-narų ir diskusijų patalpa. Kiekvienam moksleiviui klasėje pagal higienos reikalavimus įrengiama darbo vieta, atsižvelgiant į jo ūgį, regą, klausą. Kiekviename kabinete numatoma

turėti trijų dydžių suolų arba stalų ir kėdžių. Mažesnių dydžių mokykliniai suolai, stalai ir kėdės bus statomi klasės priekyje, o didesnių – gale. Silpnesnės regos arba blogesnės klausos moksleiviai sodinami priekyje į jų ūgiui pritaikytą suolą. Klasėse ir skaityklose bus keletas darbo vietų, skirtų mokiniams, turintiems fiziniųtrūkumų. Takai ir kitos patalpos pro-jektuojamos taip, kad jose būtų pato-gu judėti mokiniams su vežimėliu.Šalia klasių įrengiamos patalpos mo-kytojams, skirtos individualiai dirbti su gabiais ir mokymosi sunkumų tu-rinčiais moksleiviais.Balsiuose planuojama įrengti dar vie-ną šviesią ir jaukią ugdymo erdvę – Balsių lopšelį-darželį. Jame numato-mos trys lopšelio grupės (pirmame aukšte) ir devynios darželio grupės (antrame aukšte). Patalpos projektuo-jamos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Pradėtas statyti modernus Pilaitės lopšelis-darželis, kurį galės lankyti iki 230 vaikų.

1912 m. buvo atidaryta 150 vietų li-goninė, skirta karo įgulai ir geležinke-lininkams gydyti (XIX a. antroje pusėje buvo nutiesta geležinkelio linija Sankt Peterburgas–Varšuva per Vilnių). Nuo 2004 m. sausio 30 d. Geležinkelininkų ligoninė pervadinta Vilkpėdės ligoni-ne, kuri pradėjo teikti tik palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. Įkurtas 282 lovų stacionaras. Iš Savivaldybės lėšų buvo apmokėtos ir persikėlimo išlaidos.

Ligoninėje suburtas kvalifikuotas, jau-nas kolektyvas, darbuotojai mokosi aukštosiose mokyklose, kelia kvalifika-ciją. Ligoninėje diegiami nauji gydymo ir slaugos standartai, darbuotojai ap-rūpinami saugaus darbo priemonėmis: nupirkta mobiliųjų ir sėdimųjų vonių sunkiems ligoniams maudyti, stacio-nariųjų ir mobiliųjų keltuvų ligoniams vartyti, siurbiklių, deguonies telktuvų, medicinos įranga skubiai pagalbai teik-ti ir ligonių judėjimo aparatūra.

Darbuotojams įrengti poilsio kambariai, drabužinės, dušai. Renovacijos darbų kaina per 3 metus – beveik 10 mln. litų.Savivaldybė apmoka vienišų ir sunkios sveikatos būklės onkologinėmis bei kitomis ligomis sergančių ir vegetaci-nių ligonių gydymą, kuriam nepakan-ka Teritorinės ligonių kasos skiriamų lėšų (Teritorinė ligonių kasa apmoka 120 dienų per metus).2005–2006 m. tokių paslaugų su-teikta už daugiau kaip 700 000 litų.

Pilaitėje statomas vaikų darželis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo.

Mokyklos Balsių rajone projektas. Atnaujinta Vilkpėdės ligoninė tapo viena moderniausių.

Ligoninės koridorius prieš renovaciją… …ir po jos. Poilsio kambariuose galima ir televizorių pažiūrėti.

30 31


VILKPĖDĖS LIGONINĖS REKONSTRUKCIJAKURIAMI NAUJI UGDYMO CENTRAI

Neseniai Pilaitėje, Karaliaučiaus gat-vėje, pabaigti statyti du socialinio būs-to reikmėms skirti daugiabučiai na-mai. Pirmasis socialinio būsto namas pradėtas statyti 2004 metais. Per dvejus metus iš viso pastatyta 140 socialinio būsto butų, iš jų 28 butai pritaikyti asmenims, turintiems judėji-mo negalią. Socialinio būsto namams projektuoti, statyti, aplinkai tvarkyti ir inžineriniams tinklams įrengti Vilniaus

miesto savivaldybė skyrė 1,7 mln. litų, o Lietuvos Vyriausybė – 11,5 mln. litų.Šios gyvenamosios patalpos skiria-mos žmonėms, neturintiems finansi-nės galimybės pasinaudoti valstybės remiamu kreditu, bet turintiems teisę į socialinio būsto nuomą. Paprastai to-kie pastatai statomi miegamuosiuose rajonuose, kur skaičiuojama nuomos kaina socialiai remtiniems žmonėms arba šeimoms yra nedidelė, palyginti su miesto centru ir senamiesčiu.Karaliaučiaus gatvėje naujai pastaty-tų namų butai taip pat skirti jaunoms šeimoms, našlaičiams, neįgaliesiems, socialiai remtiniems asmenims. Iš viso čia įrengti 33 vieno kambario bu-tai, 38 dviejų kambarių butai ir 9 trijų kambarių butai. Net šešiolika butų pir-mame aukšte (kaip ir kituose sociali-nio būsto namuose) pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms.Prie naujų pastatų planuojama statyti administracinį pastatą, kuriame bus poliklinika, paštas ir bendruomenės

centras. Jo statybą numatyta pradėti 2007 metais. Aplinkosaugos tikslais naujųjų namų sklype, atsižvelgiant į automobilių aikštelės dydį, statomi naftos produktų valymo įrenginiai.Naujuosiuose namuose pagal sąrašus socialinio būsto nuomai jau išnuomoti 27 butai.Šiuo metu socialinio būsto penkiose eilėse (jaunų šeimų, našlaičių ir liku-siųjų be tėvų globos, neįgaliųjų, ben-drojo, socialinio būsto nuomininkų, tu-rinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą) dar laukia per 3 tūkst. vilniečių.Šiemet pradėta dar vieno tokio gyve-namojo namo statyba naujame žemės sklype. 80 butų pastatas bus baigtas statyti ir išnuomotas 2007 metais.

Halės turgavietėje kasmet apsilan-ko šimtai tūkstančių žmonių – pir-kėjų ir pardavėjų. Tai viena iš trijų didžiausių sostinės turgaviečių, ku-riose nuo seno prekiaujama žemės ūkio produktais. Deja, ilgą laiką čia teikiamų paslaugų kokybė visiškai neatitiko miesto gyventojų poreikių. Netvarkinga aplinka, paprasčiausių higienos normų nesilaikymas kėlė grėsmę vilniečių sveikatai ir gadino

miesto įvaizdį. Be to, Halės turgavie-tės veikla davė mažai pelno. Per me-tus tuometei savininkei – bendrovei „Senamiesčio ūkis“ – atitekdavo apie 140 tūkst. litų. Tačiau Savivaldybė pa-jamų iš Halės turgavietės negaudavo. Todėl 2001 m. pabaigoje ji ėmėsi spręsti šią problemą ir paskelbė kon-kursą, susijusį su Halės turgavietės pertvarkymu ir nuoma. Taip miesto valdžia siekė pritraukti investuotojų ir turgavietės veiklą padaryti pelningą. Atsižvelgiant į konkurso nuostatas, laimėtojas privalėjo ne ilgiau kaip per dvejus metus atnaujinti turgavietę pa-gal su Savivaldybe suderintą projek-tą. 2002 m. vasarį konkursą laimėjo bendrovė „Tugva“, kuri įsipareigojo savo lėšomis remontuoti ir prižiūrėti turgavietės patalpas bei teritoriją.Turgavietė bus baigta pertvarkyti šių metų gruodį (tam skirta beveik 18 mln. litų). Čia bus prekiaujama tik uždarose patalpose. Dėl geres-nių darbo sąlygų prekybininkai galės kokybiškiau aptarnauti pirkėjus. Be

to, prekyvietė atrodys šiuolaikiškai. Visa tai užtikrins ilgalaikes pajamas turgavietės nuomininkams, padidins įplaukas į valstybės biudžetą. Dabar per metus vien iš nuomos surenkama 1,2 mln. litų, t. y. beveik devynis kartus daugiau negu anksčiau. Artimiausiu metu, atsižvelgiant į Halės turgavietės pavyzdį, bus pertvarkoma ir Kalvarijų turgavietė. Kaip atnaujinti mažąsias turgavietes, miesto valdžia nuspręs įvertinusi su dviejų didžiųjų turgavie-čių pertvarka susijusius ekonominius pokyčius.

Halės turgavietė iš tolo panašesnė į verslo centrą.

Turgavietės rekonstrukcija bus baigta dar šiais metais.

Jadvyga Vaitechovskaja,

prekybininkė

Iki rekonstrukcijos turgavietėje buvo blogiau dirbti – nebuvo švie-sos, būdavo šalta. Dabar viskas švaru, gražu. Kiekvienas turi savo nustatytą vietą. Tiesa, mokame di-desnius mokesčius, bet ir žmonių užeina daugiau, pelnas padidėjo. Mes esame patenkinti turgavietės

rekonstrukcija.

Lapkritį Pilaitės rajone baigti statyti dar du namai, skirti socialiai remtiniems žmonėms.

Šeimos jau džiaugiasi naujais butais.

32 33


HALĖS TURGAVIETĖ: SUMANŪS SPRENDIMAI PADEDA SUTAUPYTI LĖŠŲ PASTATYTI DAR DU SOCIALINĖMS REIKMĖMS SKIRTI NAMAI

Esami, tiesiami, projektuojami dviračių takai ir juostos.Perspektyvinės dviračių trasos.Esami dviračių takai ir juostos2006–2007 m. kartu su gatvėmis tiesiami dviračių takai pagal Europos regioninės plėtros fondo programąSuprojektuoti dviračių takai ir juostos2006–2007 m. projektuojami ir planuojami iš Savivaldybės lėšų tiesti dviračių takai2006 m. projektuojami dviračių takai ir juostos (trasa „EuroVelo 11“)Bevariklio transporto komisijos siūlymai įrengti dviračių trasas artimiausiais metaisVilniaus miesto perspektyvinių dviračių trasų tinklas

Kasmet Vilniaus mieste atsiranda vis daugiau dviratininkų, ir esamų 72 km dviračių trasų jau nebeužten-ka. Todėl suprantami ir dviratininkų nusiskundimai bei akcijos, rengia-mos siekiant atkreipti dėmesį į dvira-tę transporto priemonę pasirinkusių vilniečių problemas. Miesto valdžia sukūrė Dviračių eismo plėtros stra-tegiją. 2006 m. įrengti dviračių ta-kai šalia Senamiesčio aplinkkelio, Kalvarijų g. ties Baltupiais, atnau-jintas dviračių juostų ženklinimas. Iš viso 2006–2007 m. planuojama nutiesti per 28 km dviračių trasų, įrengti dviračių stovėjimo aikštelių su saugiais stovais.Strateginė dviračių trasų infrastruktū-ros plėtros kryptis – sukurti bendrąjį miesto dviračių trasų tinklą. Iki šiol dauguma dviračių takų nebuvo susie-ti tarpusavyje. Įgyvendinus techninius projektus, tankiausiai gyvenamus ra-jonus su miesto centru jungs patogi

trasa (šalia Ozo g., eis per Šnipiškes). Iš viso planuojama įrengti 5,4 km dvi-račių takų jungčių. Kita kryptis – dviračių trasas rengti kartu su tiesiamomis gatvėmis.Trečioji strateginė kryptis – tiesti dvira-čių takus, kurie tiktų tiek susisiekimo, tiek turizmo, tiek poilsio reikmėms. Baigiama projektuoti 36 km dviračių trasa „EuroVelo 11“, kuri su miesto centru sujungs Žaliųjų ežerų rajoną, Verkių regioninį parką, Panerių miš-kus, sudarys sąlygas saugiai pasiekti Trakų rajoną. Pateikta paraiška gauti Europos struktūrinių fondų paramą šiai trasai tiesti.Ketvirtoji strateginė kryptis – esamų dviračių trasų ir infrastruktūros tobu-linimas. 2006 m. Vilniaus m. savival-dybė užsakė dviračių stovėjimo aikš-telių ir stovų projektus. Numatoma įrengti dviračių eismo saugumą di-dinančių priemonių, atnaujinti trasų ženklinimą ir dangas.

Dviračių takų ilgis Vilniuje – 72 km.

Tiesiant naujas gatves, jose numatomi ir dviračių takai.

Jonas Jasas,

dviratininkas

Dviračių takų centre pakanka, bet reikėtų daugiau priemiesčiuose ar už miesto. Norėtųsi, kad dviračių ta-kai būtų įrengiami atskirai ne tik nuo gatvės, bet ir nuo pėsčiųjų takų, nes pėstieji trukdo važinėtis. Džiugu, kad Verkių regioniniame parke dvi-račių takai atskirti nuo gatvės, yra

miške – išties malonu vyk-ti pasivažinėti po

gamtą.

34 35


VILNIAUS MIESTO DVIRAČIŲ TRASŲ TINKLAS

Objektas Suma, mln. Lt

Atkarpos nuo Katedros a. iki Jogailos g. rekonstrukcija (510 m) 22,5

Atkarpos nuo Jogailos iki Vasario 16-osios g. rekonstrukcija (260 m + 191 m)

11,374 + 9,398

Atkarpos nuo Vasario 16-osios g. iki Žvėryno tilto rekonstrukcija. Darbai bus baigti 2008 m. spalį 44,471

Požeminiai garažai po Gedimino pr. ir Ž. Liauksmino gatve („B“ ir „C“ dalys) 8,987

Savivaldybės a. rekonstrukcija 4,722

Gedimino prospektas – centrinė rep-rezentacinė sostinės gatvė. Pasenę inžineriniai tinklai, susidėvėjusi gatvių, šaligatvių danga, suskilę borteliai – visa tai lėmė Gedimino prospekto rekonstrukcijos būtinybę. 2008 m. bus užbaigta pagrindinio Vilniaus miesto prospekto, jungian-čio Katedros aikštę Senamiesčio širdyje ir rekonstruotą Žvėryno til-tą per Neries upę prie Lietuvos

Respublikos Seimo, rekonstrukci-ja. Pagrindiniai uždaviniai – sufor-muoti vientisą gatvę, rekonstruoti pasenusius inžinerinius tinklus, pakeisti susidėvėjusią važiuojamo-sios dalies ir šaligatvių dangą, pa-sodinti naujų medžių, įrengti ma-žąsias architektūros formas, naują apšvietimą. Rekonstruojamo ruožo ilgis – 831 m, bazalto trinkelių dan-gų plotas (važiuojamosios dalies) –

8 935 kv. m, granito trinkelių ir plyte-lių (šaligatvių) plotas – 11 406 kv. m. Rekonstruojamų dangų bendrasis plotas – apie 20 000 kv. m.Statant požeminę automobilių sto-vėjimo aikštelę po Gedimino pro-spektu, iškilo būtinybė rekonstruoti Savivaldybės aikštę (10 200 kv. m): buvo pakeistos dangos, suformuoti želdynai, atnaujinti seni ir įrengti nauji inžineriniai tinklai.

Renovuotame Gedimino prospekte – naujas grindinys, šaligatviai, smulkioji architektūra, dviračių takai, medžių alėjos.

Vilniečiai džiaugiasi po aikšte įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Marius Akcijonaitis,

vilnietisKol nebuvo požeminių automobi-lių stovėjimo aikštelių, dažnai ne-būdavo kur pastatyti automobilio. Dabartiniuose garažuose patogu laikyti automobilius, tačiau negaliu kalbėti už miesto svečius. Manau, kad reikėtų sukurti dar daugiau vietų automobiliams pastatyti,

galbūt statyti daugiaaukščius garažus, kokie yra už-

sienio šalyse.

37


GEDIMINO PROSPEKTAS

Miestas, kurį iškart atpažinsi

Rotušės aikštė – viena seniausių ir svarbiausių Vilniaus aikščių. Keletą šimtmečių ji buvo miesto administra-cinis centras, kuriame virė ekonomi-nis ir politinis gyvenimas. Šiuo metu Vilniaus rotušė yra reprezentacinis pastatas. Priešais jį esančioje aikštė-je vykdavo miesto renginiai, mugės, koncertai.Savivaldybė siekia, kad ši aikštė vėl virstų mėgstama vilniečių susibūrimo ir bendravimo vieta.

Rotušės aikštė, Didžioji g. ir prieigos bus pertvarkytos iki 2007 m. lapkričio mėnesio. Šiemet numatoma baigti atnaujinti Rotušės aikštę ir važiuo-jamąją gatvės dalį ties Šiuolaikinio meno centru bei viešbučiu „Radisson SAS Astorija“. 2007 m. – Didžiąją g. nuo sankryžos su Švarco g. iki Aušros Vartų ir Subačiaus g. sankryžos, su automobilių stovėjimo aikštele ties Filharmonija. Bendras tvarkomos teri-torijos plotas – 27,2 tūkst. kv. m.

Aikštės pakraščiuose jau pasodin-ta 12–14 metų siauros lajos klevų, viduryje – mažaūgių rutulinių klevų. Medžių ir krūmų bus sodinama ir kuriamuose želdynuose Didžiosios ir Subačiaus g. sankirtoje.

Pirmoji Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu visiškai atnaujinta bažny-čia – Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje. Miesto valdžia su Vilniaus arkivyskupi-ja pasirašė panaudos sutartį, leidžian-čią pertvarkyti ir 20 metų kultūrinei veiklai naudoti neveikiančius maldos namus. Puikiai suremontuotoje baž-nyčioje dera ir restauratorių nepalies-ti nepakartojami istoriniai reliktai, ir šiuolaikinius vartotojų poreikius ati-tinkančios erdvės.Bažnyčia jau dabar tampa kultūrinės traukos vieta. Vyksta koncertai, ma-dos kolekcijų pristatymai, rūsiuose numatoma rengti parodas, čia repe-tuos Savivaldybės meniniai kolekty-vai, vyks kameriniai renginiai.Šalia esančiame S. Moniuškos skvere pakeistos dangos, sutvarkyti želdynai, pastatyta mūrinė tvora, įrengtas ap-švietimas. Judrioje Senamiesčio vie-toje sukurtą jaukų ramybės kampelį greitai pamėgo vilniečiai.

Vilniaus rotušės aikštės, Didžiosios g. ir prieigų rekonstrukcija

Suma, mln. Lt18,839

Vilniečiai ir miesto svečiai jau paste-bėjo, kad Katedros aikštė tarsi nušvi-to naujomis spalvomis, kai 2005 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo at-liktas Vilniaus arkikatedros bazilikos viršutinės varpinės dalies remontas. Suremontuotos ir įrengtos naujos medinės kupolo konstrukcijos, sto-gas padengtas vario skardos lakštais. Taip pat atnaujintas kryžius, auksuo-ta „saulutė“, rutulys po kryžiumi ir laikrodžio rodyklės. 2005 m. lapkri-čio ir gruodžio mėnesiais restauruoti Vilniaus arkikatedros bazilikos varpi-nės laikrodžio ciferblatai ir jų skaičiai. Šiemet baigtas ir Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės išorės remontas.

Objektas Suma, mln. LtŠv. Kotrynos bažnyčios remontas 6 S. Moniuškos skvero rekonstrukcija 1,9

Restauravus Šv. Kotrynos bažnyčią, renovuotas ir S. Moniuškos skveras.

Vienam iš Vilniaus simbolių atnaujinti neprireikė nė metų.

Objektas Suma, mln. LtViršutinės varpinės dalies remontas 0,192 Varpinės ciferblatų ir jų skaičių restauracija 0,063 Varpinės remontas 0,455

Po rekonstrukcijos Rotušės aikštė turės naują veidą.

Aikštė vėl sužaliavo po daugiau negu 50 metų.

Dar neatnaujinta aikštės danga.

Ričardas Doveika, kunigas

Nuo 1993 m. varpinės remonto jos būklė labai pablogėjo. Po re-konstrukcijos džiaugiamės, kad turime labai gražų objektą. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos pastangomis varpinėje atsirado įrenginys, kuris nusodina kylantį vandenį ir drėgmę. Bažnyčia pasi-

rūpino varpais, ir dabar mies-telėnai gali klausytis jų

skambėjimo.

Donatas Katkus,

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas

Šv. Kotrynos bažnyčios rekonstruk-ciją galima būtų pavadinti 20-mečio Vilniaus kultūros įvykiu. Tai pirmoji muzikai skirta kamerinė erdvė, nors yra ir daugiau galimybių. Ji kartu su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi bei Vilniaus moky-

tojų namais galėtų sudaryti savotišką kultūrinį

trikampį.

Rita Stankevičienė,

restorano direktorėAikštė prieš rekonstrukciją nebu-vo graži – kaip pilietė džiaugiuosi, kad ji bus sutvarkyta, o kaip ver-slininkė mąstau apie nuostolius. Rekonstrukcijos metu mes buvome užtverti, negalėjome ant tvoros pa-kabinti restorano iškabos. Norėtųsi, kad Savivaldybė atsižvelgtų į tai ir

suteiktų nuolaidų atida-rant restoranus

lauke.

38 39


ATNAUJINTOJE ROTUŠĖS AIKŠTĖJE VĖL ŽALIUOS MEDŽIAI ŠVIESIOS VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARPINĖS SPALVOS

ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA – NAUJAS VILNIAUS MIESTO KULTŪROS CENTRAS

Vilniaus m. savivaldybės skyriai ir pa-daliniai nuo seno buvo išsibarstę po visą Vilnių. Miesto valdžiai buvo ne-palanku išlaikyti tiek pastatų. Vien jiems remontuoti būtų reikėję skirti 45 mln. litų. Dėl Senamiestyje esan-čių Savivaldybės pastatų kildavo ir su-sisiekimo problemų. Idėja kurti naują miesto centrą deši-niajame Neries krante sklandė jau se-niai. Tačiau dėl žinių ir patirties stokos daugelis politikų baiminosi ją įgyven-

dinti. Pateikus projekto finansavimoschemą, pagal kurią 20 proc. projekto kainos Savivaldybė turėjo sumokėti iš karto, o likutį – dalimis per 10 metų, buvo imtasi vykdyti projektą. Statybos darbai baigti greičiau negu per dvejus metus.Šiandien po miesto valdžios pastato stogu telpa visi Savivaldybės skyriai, greičiau sprendžiamos gyventojų pro-blemos ir teikiamos paslaugos. Miesto valdžios pastangomis dešinysis Neries

krantas pasikeitė neatpažįstamai – iš-kilę komerciniai pastatai ir gyvenamie-ji namai Konstitucijos pr. pavertė vie-na šiuolaikiškiausių gatvių ir naujuoju Vilniaus simboliu. Šalia Savivaldybės pastato atidaryta Europos aikštė ir verslo centras „Europa“.

Naujasis Savivaldybės pastatasDarbų kaina – per 70 mln. LtEuropos aikštės įrengimasDarbų kaina – 2,146 mln. Lt

Apžvalgos aikštelė Subačiaus ir Maironio gatvių sankirtoje – viena iš reikšmingiausių „senojo“ ir „naujojo“ miesto bendrojo silueto apžvalgos vietų. Ties apžvalgos aikštelės su-formuoto šlaito kraštu įrengta terasa (25 kv. m), kuri išklota betono plytelė-mis. Terasą juosia apsauginė dekora-tyvinė tvora iš kalto metalo. Norint su-kurti dekoratyvinį terasos apšvietimą, įrengti 7 grindinio šviestuvai. Terasoje pastatyta informacinė lentelė ir spe-cialūs žiūronai, per kuriuos patogu stebėti viešąsias erdves. Darbai buvo atliekami 2005 m. liepą–gruodį.

Apžvalgos aikštelė Maironio g.Suma, tūkst. Lt

85,5

Skvero teritorija dalijama į rekreacinę pėsčiųjų zoną ir erdvę, atvirą Katedros aikštei. Projekte buvo numatyta kloti inžinerinius tinklus, dangas, apželdinti skverą ir įrengti apšvietimą. Bendrasis skvero plotas – 4 562 kv. m. Šaligatvių plotas – 2 666 kv. m, želdinių plotas – 1 252 kv. m.Vasarą šiame parke pastatytos trys portugalų menininko Nuno Vasos skulptūros „Galimi pietūs“, pagamin-tos iš aukščiausios kokybės plieno ir sveriančios po 200 kg. Stalo su dviem kėdėmis formos skulptūrose buvo ga-lima atsisėsti pagurkšnoti kavos arba užkąsti priešpiečių. Išlaikyti skulptū-ros pusiausvyrą buvo įmanoma tik įsitaisius joje dviese. Netrukus šias skulptūras sugadino vandalai.

Šventaragio skveras Odminių g. ir Gedimino pr. kampe

Suma, mln. Lt2,367

Vienas 20 aukštų pastatas pakeitė 21 anksčiau naudotą Savivaldybės pastatą.

Europos aikštėje dažnai vyksta šventės. Ant naujo grindinio nebaisu ir atsisėsti.

Iš apžvalgos aikštelės atsiveria didinga Vilniaus panorama.Kas vyksta toliau, galima pamatyti per specialius žiūronus.Kalto metalo tvorelė.

Skvere pražydo gėlės, ištryško fontanėliai.Nuno Vasos skulptūra – iššūkis bendrauti.

Ar žinai, kad

2006 m. vandalų padaryta žala miestui siekia

2 mln. Lt?

Ar žinai,

kad anksčiau Savivaldybės skyriai

ir departamentai dirbo dvidešimt

viename pastate?

40 41


NAUJASIS SAVIVALDYBĖS PASTATAS IR EUROPOS AIKŠTĖ APŽVALGOS AIKŠTELĖ MAIRONIO GATVĖJE

ŠVENTARAGIO SKVERAS ODMINIŲ G. IR GEDIMINO PR. KAMPE

Lietuva – pirmoji iš naujųjų ES vals-tybių narių, kurios sostinei 2009 me-tais bus suteiktas Europos kultūros sostinės statusas. 2009-aisiais švęsi-me Lietuvos vardo paminėjimo tūks-tantmetį. Todėl programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ bus siekiama, kad projektas būtų svarbus Lietuvos gyventojų nacionalinei savi-monei, o Lietuvos vardo tūkstantme-čio minėjimo proga ji taptų pasididžia-vimu mūsų valstybe.2005 metais Europos Parlamente pri-imtas sprendimas, kad nuo 2009 m. į programą bus įtraukiamos ir naujosios ES narės. Taigi kasmet du Europos

miestai nominuojami kultūros sosti-nėmis. Vilnius šiuo statusu džiaugsis kartu su Austrijos miestu Lincu.Savivaldybė ir Kultūros ministerija pro-gramai parengti, koordinuoti ir įgyven-dinti įsteigė įstaigą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Jai uždavinius padės vykdyti Programos taryba, kurią sudarys žymūs meno veikėjai, rinko-daros ir komunikacijų specialistai.Programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ šūkis atspindi pagrindi-nes programos nuostatas – kūrybin-gumą ir gyvybingumą.Akcija „Idėjų bankas programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė

2009“ sulaukė daugiau kaip 250 įvai-rių projektų ir idėjų ne tik iš Lietuvos. Šiandien Vilniaus gatvėmis važinė-ja troleibusai ir autobusai, kuriuose skamba pasaulio kompozitorių muzi-ka. Iki 2008 m. vilniečius lydės sten-dai su dailės kūrinių reprodukcijomis, menininkų portretais ir pasakojimais apie juos.Šiais metais muzikos, dailės ir net madų projektams duris atvėrė Šv. Kotrynos bažnyčia, kultūrinė erd-vė Tymo kvartale, pagreitį įgauna Europos projektų pristatymas „Menų spaustuvėje“.

Ar turėsime pasaulinio garso meno centrą?

Sostinės troleibusuose ir autobusuose skamba žymiausių pasaulio kompozitorių muzika.

43


VILNIUS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009Miestas, kuris įkvepia kurti

Naujojo centro plėtra: parkas pakrantėje, konferencijų centras

Tarptautinis konferencijų centras ir parkas įsikurs de-šiniajame Neries upės krante. Šiuo projektu siekiama įtvirtinti Vilnių kaip konferencijų, verslo susitikimų, ren-ginių ir parodų centrą Baltijos šalyse. Netoli įrengtas parkas kvies vilniečius ir miesto svečius pailsėti, pasi-žvalgyti rekonstruotoje Nacionalinėje dailės galerijoje, Lietuvos technikos muziejuje. Planuojama, kad staty-bos darbai vyks 2007–2009 m.

Vilniaus pramogų parkas

Tai bus didžiausias pramogų parkas Baltijos šalyse. Dauguma vilniečių jau spėjo pasidžiaugti kokybiškais renginiais ir malonia aplinka pirmojoje šio projekto da-lyje – „Siemens“ arenoje. Šiemet planuojama baigti Vandens pramogų parko statybą, 2007 m. – prekybos ir pramogų centrą „Ozas“.

Kultūros centras prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų

2009-aisiais Europos kultūros sostinė Vilnius mies-to gyventojus ir svečius pakvies į naują pasaulinius standartus atitinkantį daugiafunkcį kultūros centrą, kuriame veiks simfoninės, kamerinės, moderniosios muzikos salės. Kultūros centras įsikurs miesto centre, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir Lietuvos na-cionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Planuojama, kad statybos darbai bus atliekami 2008 m.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto plėtra

Norima pagerinti sostinės ir visos Lietuvos „vartų“ įvaiz-dį: Vilniaus oro uosto adminstracija atnaujins Vilniaus oro uosto teritoriją, pagerins keleivių aptarnavimą ir su-sisiekimą su miesto centru bei Kauno oro uostu. Taip pat bus išplėstas esamas terminalas ir įrengta pasienio muitinės kontrolė ne Šengeno šalių piliečiams.

„Saulėtekio slėnio“ žinių ekonomikos branduolys

Saulėtekio akademinis miestelis taps studijomis ir žiniomis paremtu verslo centru. Čia įsikurs Mokslo ir technologijų parkas, bus atliekami moksliniai tyrimai, sudarytos sąlygos aukštosioms technologijoms plėtotis, teikiama pagalba norintiesiems kurti verslą.

Daugiafunkcis kultūros centras

Kartu su partneriais Guggenheimo ir Ermitažo muziejais įkūręs pasaulinio garso muziejų, Vilnius taptų kultūriniu traukos centru regione. Unikalus statinys papuoš mies-to architektūrą. Muziejuje veiks meno galerijos, kon-ferencijų salės, vizualinių menų centras, viešojo mai-tinimo įstaigos bei menų mokymo centras. Padidėjęs užsienio turistų srautas užtikrins miestui tiesiogines ir netiesiogines pajamas.

Nacionalinis stadionas

Pagal tarptautinius FIFA ir IAAF reikalavimus įrengtas nacionalinis stadionas bus skirtas lengvajai atletikai, futbolui, kultūriniams renginiams. Nacionaliniame sta-dione tilps 20 tūkst. žiūrovų. Planuojama, kad statybos darbai bus atliekami 2008 m.

Turistinis kelias Neries upe

Siekiama atgaivinti laivybą Neries upe. Įgyvendinant projektą „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste“ bus įrengtas vidaus vandens kelias, sutvarky-tos senos ir pastatytos naujos prieplaukos bei uostas.

Tautos namai

Tautos namai su klasikinės muzikos sale įsikurs rūmuose ant Tauro kalno. Čia bus rengiami svarbiausi valstybės minėjimai, vyks pasaulinio lygio koncertai (tilps 1 600–1 800 klausyto-jų). Tautos namai skatins lietuvių tautinę savigarbą ir padės išsaugoti pagarbą Lietuvos nepriklausomybės patriarchams. Tautos namų idėją palaiko Lietuvos kultūros, mokslo, meno ir visuomenės veikėjai.

44 45


ATEITIES PROJEKTAI

Įgyvendindami programą „Žalias miestas“ nuveikėme nemažai darbų: sukurta Karaliaus Mindaugo tilto ap-linka, įrengti Odminių ir S. Moniuškos skverai, sutvarkytas Kūdrų parkas, istorinių Bernardinų kapinių teritorija. Poilsio alėja tapo Vokiečių g., sutvar-kytas skveras Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje, naujais kraštovaizdžio ele-mentais miestą puošia VU botanikos sodas Kairėnuose. Aktyviomis prie-monėmis pasiekėme, kad kietųjų da-lelių koncentracija mažėtų – 2005 m. Žirmūnų oro kokybės tyrimo stotyje paros normos buvo viršytos 46 kartus (2004 m. – 73).Ir toliau tęsime pradėtus darbus, ska-tinsime bendruomenių iniciatyvas, ieškosime naujų idėjų. Šiuo metu tvarkomi Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai, vėliau laukia Lukiškių aikštė, Vilnelės krantinės. Vyksta konkursas dėl parko Neries krantinėje ir Vingrių šaltinių sodo.

Miesto valdžia siekia užtikrinti, kad kiekvienas vilnietis gyventų kuo svei-kiau, skatina žmones sportuoti, rūpin-tis savimi ir gyvenamąja aplinka. Šį vasarį surengti 78 sveikatingumo ren-giniai, kuriuose dalyvavo per 30 tūkst. žmonių. Miesto gyventojai pamėgo ir sveikatingumo mankštas tai-či. Jose apsilankė per 10 tūkst. žmonių – vil-niečiai vasarą mankštinasi miesto parkuose, o atvėsus orams renkasi mokyklų sporto salėse. Savivaldybė ragina mokyklas atverti sporto sales aktyviems bendruomenės nariams. Savivaldybė nemažai dėmesio skiria ligų prevencijai. Per akciją „Sužinok, ar esi sveikas“ miesto gyventojai gali pa-simatuoti kraujospūdį, išsitirti choles-terolio ir cukraus kiekį kraujyje.Vilniečiai raginami padėti tvarkyti miestą. Per kasmetę spalio akciją „Išvalykime pasaulį“ rengiamos sava-norių talkos – valomi parkai, sodinami medeliai, renkamos šiukšlės.

Per talkas iš miesto parkų išvežamos tonos šiukšlių.Verslo atstovai taip pat dalyvauja programoje „Žalias miestas“.

Pernai sveikatingumo mankštose tai-či apsilankė 10 tūkst. vilniečių.Trečiasis Vilniaus maratonas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus.Sveikatingumo renginiuose populiarinamos įvairios sporto šakos.

Ar žinai, kad

šiemet Vilniaus viešosiose

erdvėse pasodinta 76 tūkst. gėlių?

Taip po kelerių metų turėtų atrodyti apleista spaustuvė.Šitaip atrodo dabar.Centro viduje numatoma įrengti kavinę.

„Menų spaustuvė“ gyvuoja jau ketve-rius metus. Šis kultūros centras įsikū-ręs buvusios spaustuvės vietoje. Tai pirmas atvejis visoje Lietuvoje, kai ne-benaudojamos pramoninės patalpos pritaikomos kultūros reikmėms. Čia rodomi spektakliai, vyksta tarptauti-niai šokio festivaliai, rengiami semi-narai kultūros temomis.Pastatas, kuriame įsikūrusi „Menų spaustuvė“, neįrengtas, apleistas.Čia planuojama įrengti dvi scenas, ke-lias įvairios paskirties patalpas, taip pat konferencijų salę, biuro patalpas, kavinę-klubą, biblioteką, svečių na-mus ir kitaip atnaujinti. Siekiama, kad patrauklios išvaizdos ir šiuolaikiškai įrengtas pastatas taptų gyvybinga kul-tūros erdve, kurioje galima pristatyti įvairius meno projektus, rengti viešas diskusijas. Modernėjančiame Vilniuje „Menų spaustuvė“ turėtų virsti šiuolai-kinių scenos menų ir daugelį kultūros centrų sutelkiančiu branduoliu.

Šį rudenį pradėjo veikti naujoji Vilniaus miesto savivaldybės interneto sve-tainė www.vilnius.lt, kurioje vilniečiai gali užsisakyti Savivaldybės teikiamas paslaugas, pranešti apie pastebėtas miesto problemas, elektroniniame dienyne sužinoti vaikų pažymius, už-siregistruoti apsilankyti poliklinikoje. Sumažės ir biurokratinių procedūrų – Savivaldybės prašomų pažymų, kurias reikia pristatyti norint gauti kokią nors Savivaldybės paslaugą, skaičius nuo-lat mažės. Vilniečiui užsisakius elek-troninę paslaugą, Savivaldybė reika-lingus duomenis iš Registrų centro, bankų, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų gaus tiesiogiai. Ši duo-menų integracija, pradėjus teikti visas 220 Savivaldybės paslaugų gyvento-jams, leis atsisakyti 380 pažymų, kvi-tų ir kitų dokumentų. Kol kas internetu galima užsisakyti 8 paslaugas, tačiau tikimės, kad jau kitais metais bus gali-ma užsisakyti apie 30 proc. paslaugų.Šį rudenį startavo naujas Vilniaus miesto interneto portalas www.vilnius.lt.

46 47


SVEIKAME MIESTE – SVEIKI ŽMONĖS

ŽALIAS MIESTASMENŲ SPAUSTUVĖ

ELEKTRONINIS MIESTAS IR ELEKTRONINIS DEPARTAMENTAS

Ir Savivaldybė, ir miesto gyventojai norėtų, kad mieste nebūtų avarijų, va-gysčių ir kitų nusikaltimų. Savivaldybė siekia padėti miesto policijai už-tikrinti viešąją tvarką. Policijai šiais metais miesto valdžia skyrė 3 mln. litų. Pastangos duoda rezultatų – nu-sikalstamumas mažėja. Per tris pir-muosius 2006 m. mėnesius jis su-mažėjo 14,1 proc., bet ir policijai, ir Savivaldybei reikia dar daug nuveikti, kad gyventojai jaustųsi saugesni. Šiemet įrengta jau 112 stebėjimo ka-merų. Iki metų pabaigos Vilniuje veiks 26 stacionarūs greičio matuokliai. Tokius matuoklius įrengus Laisvės pr., eismo įvykių sumažėjo penkis kar-tus. Vykdome tarptautinį projektą „Saugus miestas“, rengiame naują programą „Saugi mokykla“, tęsiame kasmetę „Apsaugok mane“.Toliau raginame vilniečius rūpintis būstu ir aplinka – įgyvendiname pro-gramą „Nelegaliems grafitams – ne!“.

Skaidrumas, atvirumas ir atsako-mybė už priimamus sprendimus yra esminiai Savivaldybės veiklos prin-cipai. Ypač daug dėmesio skiriame korupcijos prevencijos programai, kuri yra viena pažangiausių Lietuvoje. Programos „Skaidrus miestas“ tik-slas – sukurti prevencijos priemonių sistemą skaidrumui ir atvirumui už-tikrinti. Atliekame tyrimus korupcijai nustatyti, griežtiname viešųjų pirkimų procedūras. Įdiegę „vieno langelio“ principą, galime lengviau ir sparčiau aptarnauti interesantus. Savo nuomo-nę apie mūsų darbą galite pareikšti Savivaldybės interneto svetainėje arba elektroniniu paštu.Rūpinamės viešųjų pirkimų skaid-rumu – užregistravę per 500 nusi-skundimų, įsipareigojame patikrinti šio viešojo pirkimo procedūras ir rezul-tatus paskelbti visuomenei. Tarybos priimti standartai visiems investuo-tojams taikomi vienodai.

Šiemet ir vėl vyko akcija „Apsaugok mane“.Priverstinio nutempimo įranga – efektyvus būdas sudrausminti nusižengusius vairuotojus.

Pagal „vieno langelio“ principą vilniečiai aptarnaujami jau kelerius metus.Vidaus reikalų ministro padėkos raštas.

Ar žinai,

kad Savivaldybė šiemet skyrė

3 mln. Lt paramą sostinės policijai?

Ar žinai,

kad Savivaldybės darbuotojų atlyginimai skelbiami

www.vilnius.lt?

Tramvajaus privalumus gerai įvertino Bordo mieste apsilankę Tarybos nariai.

Tramvajus turėtų ne tik išspręsti transporto spūsčių problemas, bet ir papuošti miestą.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ šį rugsėjį įsteigė filialą„Vilniaus tramvajus“. Jam pavesta ad-ministruoti tramvajaus projektą – at-likti parengiamuosius darbus, rengti reikiamus teisės aktų projektus, atlik-ti ekonominius ir finansinius skaičiavi-mus. Atsižvelgus į juos, bus priimtas sprendimas, ar projektas bus įgyven-dintas ir, jeigu taip – pagal kokią fi-nansavimo schemą.

Taryba spalio mėnesį Vilniaus tram-vajaus projektą pripažino prioritetiniu sostinės transporto infrastruktūros plėtros projektu.Nutiesus pirmąją 10,4 km ilgio trasą, atstumą tarp Stoties ir Santariškių, sustodamas 18-oje stotelių, tram-vajus įveiks per 25 min. Tikimasi, kad, jeigu mieste važinės 15 tram-vajų, vilniečiams šios viešojo trans-porto priemonės reikės laukti tik 5 min. piko valandomis ir 10 min. kitu metu. Vienu tramvajumi galės važiuoti iki 190 keleivių. Naujoji transporto priemonė bus įtraukta į Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą, todėl važiavimas kainuos tiek pat, kiek ir keliavimas troleibu-su arba autobusu.Ekspertų skaičiavimais, pirmojo mo-dernaus greitojo tramvajaus projekto etapo kaina – 420 mln. litų.Tiek modernumo, tiek ekologijos po-žiūriu tramvajus – viena patrauk-liausių viešojo transporto priemonių. Šiuolaikiškas tramvajus važinėja

Lione, Strasbūre, Dubline, Barselonoje ir kituose Europos miestuose.Prancūzijos mieste Bordo, kuriame yra tiek pat gyventojų kiek ir Vilniuje, pirmoji tramvajaus linija nutiesta 2003 m. Kitąmet jų bus jau trys. Čia apsilankęs dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ žurnalistas Vilius Mackonis įsitikino, kad atsira-dus tramvajui Bordo gatvėse nebėra automobilių spūsčių. Prancūzams automobilius iškeitus į tramvajų, net piko metu gatvės pustuštės. Be to, anot žurnalisto, modernus tramvajus, kuriam nereikia laidų, nekeičia miesto vaizdo – stulpai nedarko medžių alė-jų, neužstoja senamiesčio pastatų.

Ar žinai,

kad kelionė tramvajumi kainuos

tiek pat kiek troleibusu arba

autobusu?

48 49


SAUGESNIS MIESTAS

SKAIDRUS MIESTAS

PIRMĄJĄ TRAMVAJAUS LINIJĄ PLANUOJAMA PRADĖTI TIESTI KITAIS METAIS

Руководствуясь Стратегическим планом города Вильнюса на 2002-2011 гг., Самоуправление стремится увеличить конкурентоспо-собность Вильнюса в Прибалтийском регионе. Планируется осуществить важные инвестиционные проекты, особое внимание уделяется объек-там культуры, в которые планируется инвестировать более 1,7 млрд. литов. В новом центре города, на правом берегу реки Нерис, будет оборудован конференц-центр и парк. Вильнюс станет важным Прибалтийским цен-тром конференций, деловых встреч, мероприятий и выставок. Жителей и гостей города привлечет и круп-нейший в Балтийских странах раз-влекательный парк. Планируется мо-дернизировать аэропорт, улучшить обслуживание пассажиров, расши-рить терминал и оборудовать погра-ничный таможенный пункт для граж-дан государств, не принадлежащих к Шенгенскому соглашению. В 2007 году будет начата модернизация же-лезнодорожного вокзала.Развитие инфраструктуры сообще-ний и инженерной инфраструктуры является одной из важнейших целей, указанных в Стратегическом плане. В настоящее время в Вильнюсе про-водятся значительные работы, цель которых – уменьшение транспортных пробок и потока автомобилей, проез-жающих через столицу. Открыта юж-ная окружная дорога Старого города, направляющая автомобильный по-ток от Старого города и помогающая обеспечивать его сохранение, стро-ится южная окружная дорога, кото-рая соединит транспортную систему с трансевропейской сетью дорог, а также уменьшит поток транзитного транспорта в центре города. Кроме того, планируется строительство за-падной окружной дороги, которая обеспечит удобные условия для тран-зитного транспорта. Продолжается реконструкция Ратушной площади, завершена реновация костела Св. Котрины и символа Вильнюса – ко-локольни кафедрального собора, приведены в порядок Зеленый мост и мост Жверинаса.Во все более модернизирующемся Вильнюсе особое внимание уде-ляется улучшению качества жизни

горожан. Совершенствуются услу-ги сообщения – старые автобусы и троллейбусы заменяются на новые, для большего удобства вильнюссцев общественный транспорт начал кур-сировать ночью, а информацию о работе общественного транспорта теперь можно получить и по мобиль-ному телефону. В 2006 г. были обо-рудованы велосипедные дорожки рядом с окружной дорогой Старого города, на ул. Калварию вдоль райо-на Балтупяй, обновлены разметки ве-лосипедных полос. Самоуправление стремится создать общую городскую сеть велосипедных трасс.Уровень преступности продолжает уменьшаться. Увеличивается число установленных на улицах камер на-блюдения, а также число стационар-ных измерителей скорости, которые помогают дисциплинировать во-дителей. Продолжаются различные превентивные программы и про-граммы безопасности, оказывается социальная помощь общине ромов, улучшаются условия обучения для детей ромов.Власти города стремятся не только создать подходящую среду обитания, но и пропагандировать здоровый образ жизни. В столице продолжает-ся реструктуризация поликлиник – в обновленных лечебных учреждениях оборудуюся современные кабинеты врачей общей практики, внедряются технологические новинки, в больни-цах увеличивается число койкомест, продолжается финансирование про-грамм по профилактике соматиче-ских и психических заболеваний, программ по превенции наркома-нии и других заболеваний, а также по пропаганде здорового образа жизни, осуществляемых обществен-ными организациями и другими учреждениями. Проект «E. sveikata» («Е.здоровье») будет продолжен и в будущем. В столице ежегодно прохо-дит огромное количество мероприя-тий по вопросам оздоровления, все большую популярность набирают бесплатные зарядки здоровья по системе «тай-чи». Жители заботят-ся и о чистоте города – участвуют в субботниках и ежегодно в сентябре отмечают день «В городе без своего автомобиля!»

Среди важнейших работ и планов Самоуправления – реструктуриза-ция городских школ. В обновленных школах у детей появятся лучшие условия для учебы, улучшатся усло-вия работы и для учителей. И далее будет уделяться большое внимание обновлению старых детских игровых площадок, чтобы способствовать развитию спортивных умений де-тей. Ежегодно в столице приводится в порядок и оборудуется все больше площадок для игра в баскетбол, а также деревянных и металлических детских игровых площадок.В 2009 году Литва будет отме-чать тысячелетие своего имени и Вильнюс станет столицей культуры Европы. Уже подготовлена програм-ма «Вильнюс – столица культуры Европы - 2009», девиз которой – «Vilnius CV» (творчество и жизнен-ность) (от англ. сreativity and vitality). Эти слова отражают основные по-ложения программы – творчество и жизненность. Цель программы – раз-вивать национальное и европейское самосознание жителей Литвы, стре-миться к тому, чтобы культура способ-ствовала общению. Этим статусом Вильнюс будет радоваться вместе с австрийским городом Линцем. Два города активно сотрудничают уже в настоящее время – готовят совмест-ные проекты и мероприятия.Вильнюс интенсивно готовится к 2009 году. В этом году для музы-кальных, художественных и даже для проектов, связанных с модой, свои двери открыли костел Св. Котрины, культурное пространство в кварта-ле Тимо, набирают скорость пре-зентации европейских проектов в пространстве Типографии искусств, превращающейся из фабричной в художественную. Продолжаются переговоры о новых возможностях осуществления концертных, вы-ставочных залов. По улицам города разъезжают троллейбусы и автобусы, в которых можно услышать музыку Л. Ван Бетховена, М. К. Чюрлениса, В. А. Моцарта и других композито-ров. До 2008 г. вильнюссцев будут сопровождать стенды с репродукци-ями произведений живописи, пор-третами художников и краткими рас-сказами о них.

51


Reziumė

РЕЗЮМЕ

Urząd Miasta w oparciu o plan rozwo-ju miasta na lata 2002-2011, dąży do zwiększenia konkurencyjności Wilna w regionie bałtyckim. Planuje się rea-lizację ważnych projektów inwestycyj-nych, szczególnie dużo miejsca po-święca się centrom kultury i rozrywki, w które zamierza się zainwestować ponad 1,7 mld Lt. W nowym centrum miasta, na prawym brzegu rzeki Neris, powstanie międzynarodowy ośrodek konferencyjny oraz park. Wilno stanie się ważnym centrum konferencyjnym w krajach bałtyckich, miejscem spotkań, imprez oraz targów. Dla mieszkańców Wilna oraz gości buduje się największy w krajach bałtyckich park rozrywkowy. Planuje się polepszenie wizerunku „bramy” do stolicy – modernizacja Międzynarodowego Portu Lotniczego w Wilnie, podniesienie poziomu jakoś-ci usług i obsługi klientów, rozbudowa istniejącego terminalu oraz budowa punktu kontroli celnej dla obywate-li państw nie należących do grupy Schengen. W 2007 r. rozpocznie się przebudowa dworca kolejowego – zmo-dernizowany dworzec będzie zachęcał do częstszych podróży koleją. Rozwój dróg i infrastruktury inżynieryjnej – jest jednym z głównych celów, przewidywa-nych w strategii rozwoju Wilna na lata 2002–2011. Obecnie w Wilnie trwają prace, mające na celu zmniejszenie natężenia ruchu pojazdów oraz ilości samochodów przejeżdżających przez miasto. Zostanie otwarta Południowa Obwodnica Starówki, która zmniejs-zy ruch samochodowy na starówce i przyczyni się do jej ochrony. Buduje się również Obwodnicę Południową, która połączy system komunikacyjny Wilna z siecią dróg transeuropejskich, wpłynie na zmniejszenie się natężenia ruchu pojazdów tranzytowych oraz ruchu w centrum miasta. Planowana jest bu-dowa Zachodniej Obwodnicy Wilna, która zapewni dobre warunki dla ruchu transportu tranzytowego odbywające-go się z północy na południe, wpłynie na zmniejszenie się hałasu i zmniejs-zy zanieczyszczenie środowiska. Porządkowane są ulice, trwa moderni-zacja Placu Ratuszowego. Odnowiono kościół św. Katarzyny oraz dzwonnicę katedry - symbol Wilna. Został odnowio-ny Most Zielony (Žaliasis tiltas) oraz Most Zwierzyniecki (Žvėryno tiltas).

W procesie modernizacji Wilna szcze-gólną uwagę zwraca się na podniesie-nie poziomu i jakości życia mieszkań-ców stolicy. Wzrasta poziom jakości usług komunikacyjnych – stare auto-busy i trolejbusy są wymieniane na nowe. Dla wygody wilnian zaczęły kur-sować autobusy i trolejbusy nocne. Informację o rozkładzie jazdy środków komunikacji miejskiej można otrzy-mać przez telefon komórkowy. W mieś-cie znacznie wzrosła liczba rowerów i rowerzystów. Już nie wystarczy 72 km wybudowanych tras rowerowych. W 2006 r. wybudowano ścieżki rowerowe w pobliżu Obwodnicy Starówki, po ul. Kalvarijų w pobliżu dzielnicy Baltupiai, odnowiono oznakowanie ścieżek rowe-rowych. Urząd Miasta dąży do budowy jednolitej sieci ścieżek rowerowych.Ciągle spada poziom przestępczoś-ci. Zwiększa się liczba kamer video zainstalowanych na ulicach oraz liczba radarów mierzących prędkość, które wpływają na przestrzeganie prędkości przez kierowców. Realizowane są róż-norodne programy prewencyjne oraz programy mające na celu zwiększenie bezpieczeństwa. Udziela się pomocy społecznej wspólnocie Romów, stwar-za się przychylne warunki dla kształce-nia ich dzieci. Władze miasta nie tylko dążą do tworzenia środowiska życia i pracy sprzyjającego zdrowiu, lecz pro-pagują zdrowy tryb życia. W stolicy odbywa się modernizacja przychodni lekarskich – w odnowionych instytuc-jach leczniczych urządza się nowoc-zesne gabinety lekarzy pierwszego kontaktu, inwestuje się w nowe techno-logie, w szpitalach zwiększa się liczbę łóżek. Nadal finansowane są programyorganizacji społecznych oraz innych instytucji skierowane na profilaktykęchorób somatycznych i psychicznych, programy prewencyjne przeciwko nar-komanii oraz innym chorobom, a także programy propagujące zdrowy tryb ży-cia. W przyszłości będzie kontynuowa-ny projekt „E. Sveikata” („E. Zdrowie”). Co roku w stolicy wzrasta liczba imprez prozdrowotnych, coraz bardziej stają się popularne nieodpłatne lekcje gim-nastyki zdrowotnej Tai-czi. Mieszkańcy dbają o czystość miasta – biorą udział w czynach społecznych. Każdego roku we wrześniu obchodzi się „Europejski Dzień Bez Samochodu!”.

Wśród najważniejszych prac i planów Urzędu Miasta jest przebudowa szkół miejskich. W nowoczesnych szkołach uczniowie będą mieli lepsze warunki do nauki, pedagodzy zaś – do pracy. Sporo uwagi poświęca się przebudowie starych placów zabaw dla dzieci, aby mogły one ćwiczyć oraz rozwijać swo-je nawyki sportowe. Co roku w mieście porządkuje się i urządza sporo placów dla gry w koszykówkę oraz drewnianych i metalowych placów zabaw dla dzieci.W 2009 r. Litwa będzie obcho-dziła Jubileusz Tysiąclecia i Wilno stanie się Europejską Stolicą Kultury. Opracowany został program „Wilno – Europejska Stolica Kultury 2009”, którego hasłem jest „Wilno CV” („Vilnius CV”) (Kreatywność i wi-talizm - Creativity and vitality ang.). Te dwa słowa odzwierciedlają hasła głównego programu – kreatywność i witalizm.Celem programu jest kształtowanie świadomości europejskiej oraz naro-dowej mieszkańców Litwy, dążenie do tego, aby kultura sprzyjała otwarciu się społeczeństwa na innych. Miano Europejskiej Stolicy Kultury Wilno dzielić będzie z austriackim miastem Linz. Te dwa miasta już ściśle ze sobą współpracują – przygotowują wspólne projekty i imprezy. Wilno intensywnie się szykuje do 2009 roku. W bieżą-cym roku dla różnorodnych projektów muzycznych, malarstwa a nawet mody został odnowiony i otwarty kościół św. Katarzyny, dostosowano dla handlu wyrobami mistrzów ludowych dzielnicę „Tymo” („Tymo kvartalas”). W Drukarni Artystycznej, która została przekształ-cona z przestrzeni przemysłowej na artystyczną odbywają się różnorodne prezentacje i przedstawienia teatralne. Prowadzone są dalsze rozmowy w celu powstania kolejnych sal koncertowych i wystawowych. Ulicami miasta jeżdżą trolejbusy i autobusy, w których można usłyszeć utwory najsłynniejszych kom-pozytorów świata. W „muzycznych” autobusach można usłyszeć dzieła L. van Beethovena, M. K. Čiurlionisa, W. A. Mozarta oraz innych kompozy-torów. Do 2008 r. mieszkańcy miasta będą mogli oglądać na różnorodnych stoiskach reprodukcje malarstwa, portrety malarzy oraz przeczytać krót-kie wzmianki o nich.

53


STRESZCZENIE

Within the framework of Vilnius City Strategic Plan 2002–2011, Vilnius municipality is seeking to increa-se the competitiveness of Vilnius in the region of the Baltic States. Implementation of some important investment projects is planned, in par-ticular for culture and leisure that will receive investment of over 1.7 billion Litas. The new city centre on the right bank of the river Neris will accommo-date an international conference cen-tre and a park. Vilnius will become an important centre of the Baltic States for conferences, business meetings, events, trade fairs and exhibitions. Inhabitants of Vilnius and guests of the city will be lured to the biggest attraction park in the Baltic States. There are plans to improve the ima-ge of the „gates” to the capital, which includes modernization of Vilnius International Airport, improvement of passenger services, extension of the terminal and the introduction of boar-der customs control for the nationals of the countries outside the Schengen area. The year 2007 will see the be-ginning of modernization works at the city railway station.One of the key goals of Vilnius City Strategic Plan 2002–2011 is the de-velopment of communications and engineering infrastructure. Some major work is currently carried out in Vilnius that aims at reducing traf-fic congestion and controlling trafficflows through Vilnius. The old townsouthern circular road has been ope-ned to direct the traffic away from theold town and thus aid in protecting the old town. Vilnius city southern circular road is under construction. It will join the transportation network of Vilnius with the Trans-European road network system and reduce the flow of transitand local transport in the city. There is a plan to build Vilnius city western circular road that will provide better conditions for southbound and north-bound transport in transit and reduce environmental pollution and noise. Besides the reconstruction of the roads, the Town Hall square is cur-rently under reconstruction, whereas

the Church of St Catherine, the sym-bol of the city – the Belfry Tower, the Green Bridge and the Zverynas Bridge across the river Neris have been fully renovated.The improvement of the quality of life of the residents is of particular con-cern. Transportation services have and are still being improved by repla-cing old buses and trolleybuses with the new ones; for the safety and com-fort of the inhabitants night public transport has been introduced and all the information about the public trans-port time tables may be obtained via mobile phones. In 2006 new cyclist lanes have been introduced along the old town southern circular, Kalvariju Street and the area of Baltupiai; other cyclist lanes were newly marked. The aim of the Municipality is to create a general cyclist lane network.Crime is being successfully eradi-cated. There are more surveillance cameras in the streets; the number of speed cameras is also increasing which helps to discipline the drivers. Various preventive and security pro-grams are in progress, including so-cial support to the Roma community and the improvement of education conditions for the Roma children.City authorities seek not only to crea-te the appropriate living conditions, but also encourage a healthy lifesty-le. The renovation of the city health care clinics network is underway. The renovated buildings accommodate GP offices, the clinics implement in-novative technologies and the capa-cities of the clinics increase. The city supports the programs carried out by social organizations and other insti-tutions for the prevention of somatic and psychic illnesses, drug addiction and other illnesses, also the programs supporting healthy lifestyle. The pro-ject E-Sveikata will be continued in the future. Each year the city hosts many fitness events. Thai-chi exerci-ses that are conducted free of charge are becoming more popular. The inha-bitants take care of the environment of the city by participating in voluntary works for cleaning of the city and each

September by commemorating the European “Day without a Car”.School renovation is another major concern of the Municipality. Renovated schools provide better conditions for learning as well as better work condi-tions for teachers. Renovation of chil-dren’s play areas in the city is carried out in order the children could develop physically and train their skills. Each year an increasing number of basket-ball playgrounds, play areas with tim-ber and metal structures for children are renovated or installed.In 2009 Lithuania will celebrate a mil-lennium since the name of the country was mentioned in the chronicles and Vilnius will become the cultural capital of Europe. Due to this event, the pro-gramme called Vilnius – the Cultural Capital of Europe 2009 has been de-veloped with the motto - Vilnius CV (Creativity and Vitality). These words reflect the key characteristics of theprogram. The aim of the program is to develop national and European iden-tity of Lithuanians and strive for com-munication of society through culture. The city of Vilnius will share the ho-nour of the cultural capital of Europe with the city of Linz in Austria. Both cities cooperate intensely in preparing joint projects and events.Vilnius is getting ready for the celeb-rations of the year 2009. The newly renovated facilities at St Catherine’s church have been opened for music, art and even fashion projects, also a new cultural space in Tymo area has been completed. Projects are pre-sented for the conversion of factory facilities into arts facilities in the buil-ding of former arts publishing house. Further negotiations take place for the implementation of concert and exhibi-tion projects in new premises. City bu-ses and trolleybuses play some of the best music of the world. You can lis-ten to the music by L. van Beethoven, M. K. Čiurlionis, W. A. Mozart and other composers on the bus. Until the year 2008 in various parts of the city the residents and visitors will see displays of various art works, portraits of the artists and descriptions of the work.

Ataskaita išleista reklamos davėjų lėšomis

54 55


REKLAMOS DAVĖJAISUMMARY

Leidinyje panaudotos fotografijos: Vilniaus miesto savivaldybės archyvo; Vilniaus miesto savivaldybės fotografo AudroniausŽygavičiaus; atvarte „Miestas, kuriame gatvės nuolat keičiasi“ – fotografo Valdo Jaručio; atvartuose „Miestas, kuriame jauku gyventi“ ir „Miestas, kuris įkvepia kurti“ – fotostudijos „Marijos nostalgija“, © MARIJOS NOSTALGIJA.Leidinį kūrė ir projektavo UAB „Lukrecijos reklama“, 2006 © LUKRECIJA BBDO.

56


REKLAMOS DAVĖJAI

Konstitucijos pr. 3, LT-09601 VilniusTel.: +370 5 211 2000, 211 2045,

1664 (iš „Omnitel“ tinklo)Faks. + 370 5 211 2222

El. p.: [email protected],[email protected]

www.vilnius.lt

Government & Nonprofit

Vilniaus miesto savivaldybės ataskaita 2006