Senovės Graikijos kultūros palikimas ir

įtaka Europai

Estela Vaznonytė, 11a kl.

Turinys

Tikėjimas Architektūra Skulptūra Teatras Sportas Mokslas Švietimas Dailė Keramika Įtaka Europai Išvados Naudota literatūra Senovės Graikijos apranga

Tikėjimas

Senovės graikų religija buvo politeistinė. Garbinta dešimtys dievų ir deivių.

Tikėta, kad svarbiausieji dievai gyvena Olimpo kalne esančiuose aukso rūmuose.

Dievai įsivaizduoti galingi ir nemirtingi, tačiau jiems priskirtos ir žmogiškos sąvybės, pvz. gailestingumas, kerštas.

Apie dievus sukurta daug mitų ir legendų. Tikėta, kad gamta ir žmonės priklauso nuo dievų

valios. Dievams aukojo aukas, statė šventyklas, rengė

šventes. Vyriausiojo dievo Dzeuso garbei rengtos olimpinės žaidynės.

Graikų dievai

Architektūra

Graikų architektūra itin suklestėjo V a. Iki Kr. Statybos meno laimėjimai ypač atsispindi

šventyklose. Paprastai šventyklos statytos ant laiptuoto

pagrindo. Jose derėjo santūrumas, grožis ir darna.

Kai kuriuos pastatus juosdavo kolonų eilės. Vienas įspūdingiausių senovės Graikijos

architektūros paminklų buvo Atėnų akropolis. Savo didybe jame išsiskyrė deivės Atėnės

šventykla – Partenonas.

Partenonas – Atėnų globėjos, išminties ir karo deivės Atėnės šventykla.

Skulptūra

Graikų skulptorių darbams būdingas tikroviškumas, aukštinamas žmogaus kūno grožis.

Žymiausia senovės Graikijos skulptūra – skulptoriaus Fidijo sukurta 17m aukščio Dzeuso skulptūra – vienas iš 7 senovės pasaulio stebulų.

Antra žymiausia senovės Graikijos skulptūra – skulptoriaus Mirono sukurtas disko metiko figūra.

Skulptūrose ne tik meistriškai perteiktos žmogaus kūno proporcijos, judesiai, bet ir dvasios sąvybės.

Disko metikas (skulpt. Mironas) ir Dzeusas (skulpt. Fidijas).

Teatras

Senovės Graikijoje suklestėjo dainuojamoji poezija, kurie vėliau peraugo į teatrą.

Įspūdingiausi vaidinimai buvo rengiami vyno ir linksmybių dievui Dionisui.

Buvo vaidintos dviejų rūšių pjesės – komedijos ir tragedijos.

Žymiausi tragedijų kūrėjai yra Aischilas, Sofoklis ir Euripidas, komedijų – Aristofanas.

Homero poemos ,,Iliada” ir ,,Odisėja” laikomos epinės poezijos klasika.

Ž

Žymiausio senovės Graikijos teatro – Epidauro griuvėsiai.

Sportas

Graikai aukštino stiprų, kupiną jėgų, sportišką žmogų. Pirmą kartą Dzeuso garbei rengtos olimpinės žaidynės

paminėtos 776m. Iki Kr. Per šią šventę Graikijoje buvo skelbiama Šventoji taika –

mėnesiui turėjo būti nutraukti polių ginčai ir karai. Žaidynės graikams buvo labai svarbios.

Olimpinėse žaidynėse nebuvo komandinių rungčių, galėjo dalyvauti tik vyrai. Moterims buvo draudžiama jose net lankytis.

Kas 4 metus rengta speciali moterų sporto šventė – Heraja. Olimpinėse žaidynėse taip pat rungėsi dainininkai, poetai ir

muzikantai. Priėmus krikščionybę, žaidynės buvo uždraustos. Vėl

pradėtos rengti XIXa. pabaigoje.

Senovės Graikijos olimpinių žaidynių rungtys – bėgimas ir disko metimas, pavaizduotos ant vazų.

Mokslas

Mokyti žmonės buvo gerbiami, o neišsilavinę piliečiai turėjo menkas galimybes dalyvauti politikoje.

Graikai spėjo, kad Žemė apvali, išrado saulės laikrodį, išmatavo Egipto piramidžių aukštį, sudarė pirmuosius geografinius žemėlapius.

Demokritas teigė, kad visas pasaulis sudarytas iš atomų, Pitagoras įrodė matematikos teoremas, Archimedas ir Euklidas pasižymėjo geometrijoje, Hipokratas neigė medicinos sąsajas su magija, Sokratas, Platonas, Aristotelis buvo žymūs filosofai, Herodotas – pirmasis profesionalus istorikas.

Pitagoras ir jo teorema.

Švietimas Berniukams dažniausiai stengtasi suteikti kuo geresnį

auklėjimą ir išsimokslinimą, o mergaitės dažniausiai auklėtos namie.

Sparta: mokyklos buvo valstybinės, labai griežtos, matematika ir skaitymas nebuvo laikomi svarbiais dalykais, baigę mokyklą mokiniai vargiai galėdavo skaityti. Norėta išugdyti gerus karius. Berniukai turėdavo kovoti vienas su kitu.

Atėnai: dauguma mokyklų buvo privačios, labai mažos – 10-15 mokinių. Mokytojai imdavo mokestį, todėl tik turtingi galėdavo sau tai leisti. Tik vėliau buvo atidarytos viešosios mokyklos, kurias galėdavo lankyti ir vargšai. Buvo mokoma matematikos, skaitymo, rašymo, muzikos ir fizinio pasirengimo.

Senovės Graikijos mokykla.

Dailė

Pagrindiniai senovės Graikijos dailės tipai: archainė, klasikinė ir helenistinė.

Yra labai mažai išlikusių paveikslų. Senovės Graikijos dailei būdingas

tikroviškumas, aukštinamas žmogus. Dažniausiai paveiksluose buvo

vaizduojami dievai ir dievybės, žmonės, įvykiai.

Senovės Graikijos dailės darbai.

Keramika

Keramika sudaro didelę dalį senovės Graikijos archeologinių radinių. Yra rasta apie 100 000 vazų.

Populiariausias keramikinis gaminys buvo vaza. Vazos buvo puošiamos geometriniu ir

protogeometriniu stiliumi. Dažniausiai vazos būdavo raudonos su juodomis

figūromis arba juodos su raudonomis. Pasitaikydavo ir baltų vazų su juodais ar raudonais piešiniais.

Dažniausiai ant vazų ir kitų keramikinių indų buvo vaizduojami dievai, didvyriai ar svarbūs įvykiai, pvz. olimpinės žaidynės.

Senovės graikijos vazos.

Įtaka Europai

Senovės Graikijos menas padėjo pamatus Vakarų Europos klasikiniam menui.

Pirmieji literatūriniai kuriniai buvo iš senovės Graikijos. Homero ,,Iliada” ir ,,Odisėja” praturtino literatūros lobyną ir įkvėpė daugybę rašytojų.

Graikijoje atsirado tragedija ir komedija, istorijos mokslas. Politinio mokslo, metematikos atradimai ir kt.

Labai svarbią įtaką Europai turėjo atsiradusi demokratija. Šiuo metu dauguma europos šalių yra demokratinės valstybės.

Naudota literatūra

,,Laikas’’ 1 dalis – I. Kapleris, R. Laužikas, A. Meištas, K. Mickevičius, M. Žolynas;

,,Istorijos enciklopedija” – Kingfisher Publications Plc; http://lt.wikipedia.org/wiki/Graikija; http://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Graikija; http://en.wikipedia.org/wiki/Pottery_of_ancient_Greece; http://karenswhimsy.com/ancient-greek-art.shtm; http://

www.conservapedia.com/Greek_influence_on_Western_Culture;

http://en.wikipedia.org/wiki/Greek_art; http://class56g.edublogs.org/2012/05/04/greek-schools/; http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vietimo_am%C5%BEius.