LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
ANDRIUS ŠVEDAS
KINEZITERAPIJOS, TAIKOMOS KARTU SU
ELEKTROSTIMULIACIJA, EFEKTYVUMAS ESANT
TARPSLANKSTELINIO DISKO IŠVARŽAI JUOSMENINĖJE
STUBURO DALYJE
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. Dr. Eglė Lendraitienė
KAUNAS, 2016
2
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3
ABSTRACT ....................................................................................................................................... 5
SANTRUMPOS ................................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................... 11
1.1. Juosmeninė stuburo dalis, skausmas ir paplitimas ................................................................. 11
1.2. Tarpslankstelinio disko išvarža ir klasifikacija, atsiradimo priežastys ir lokalizacija ........... 15
1.3. Placebo efektas kineziterapijoje ............................................................................................. 19
1.4. Kineziterapija esant tarpslankstelinei disko išvaržai ............................................................. 20
1.5. Elektrostimuliacija ................................................................................................................. 22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 25
2.1. Tiriamųjų kontingentas .......................................................................................................... 25
2.2. Tyrimo metodai ...................................................................................................................... 26
2.2.1. Gyvenimo kokybės klausimynas SF–36 ........................................................................ 26
2.2.2. Skausmo analogijos skalė .............................................................................................. 26
2.2.3. McGill ištvermės testai .................................................................................................. 27
2.3. Elektrostimuliacija ............................................................................................................ 29
2.4. Tyrimo organizavimas ........................................................................................................... 30
2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė ................................................................................. 31
3. REZULTATAI ............................................................................................................................. 33
3.1. Juosmens raumenų ištvermė .................................................................................................. 33
3.1.1. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė ........................................................................... 33
3.1.2. Pilvo raumenų ištvermė ................................................................................................. 34
3.1.3. Šoninių raumenų ištvermė ............................................................................................. 36
3.2. Nugaros skausmo intensyvumas ............................................................................................ 39
3.3 Gyvenimo kokybės palyginimas ............................................................................................. 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 50
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 53
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS .................................................................................... 54
MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ..................................................... 55
LITERATŪRA ................................................................................................................................ 56
PRIEDAI .......................................................................................................................................... 61
3
SANTRAUKA Andrius Švedas. Kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija, efektyvumas esant
tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje dalyje. Magistro baigiamasis darbas, Darbo vadovė –
doc. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos
fakultetas, Reabilitacijos katedra. Kaunas, 2016; 60p.
Darbo tikslas – Įvertinti kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija efektyvumą,
esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po įprastinės
kineziterapijos.
2. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po
elektrostimuliacijos taikymo kartu su kineziterapijoje.
3. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po
elektrostimuliacijos, paremtos placebo efektu, taikymo kineziterapijoje.
4. Palyginti įprastinės kineziterapijos, elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje ir
elektrostimuliacijos, paremtos placebo efektu, kineziterapijos metu poveikį juosmeninės stuburo
dalies raumenų ištvermei, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo stuburo
dalyje.
5. Įvertinti visų grupių gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos.
Tyrimo metodika: Visi tiriamieji dalyvavo tyrime aštuonias savaites, 16 užsiėmimų po 30
- 45 minutes, du kartus per savaitę. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris grupes: dvi
eksperimentines ir vieną kontrolinę. Pirmoji eksperimentinė grupė (12 žmonių) dalyvavo
kineziterapijoje, taikomoje kartu su elektrostimuliacija, antrąjai eksperimentinei grupei (14 žmonių)
buvo taikoma kineziterapija kartu su elektrostimuliacija, paremta placebo efektu ir trečiąjai
(kontrolinei) grupei (12 žmonių) buvo taikoma kineziterapija. Visos grupės prieš ir po tyrimo atliko
nugaros, pilvo ir šoninių liemens raumenų ištvermės testus (McGill), atliko skausmo vertinimą
naudojant skausmo skaitmeninės analogijos skalę (SAS) ir užpildė gyvenimo kokybės klausimynus
SF – 36.
Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 38 žmonės: 18 vyrų ir 20 moterų. Tiriamųjų amžiaus
vidurkis buvo 29,84 ± 4,65 metų.
Išvados:
1. Taikant įprastinę kineziterapiją pacientams, turintiems tarpslankstelinę disko išvaržą
juosmeninėje dalyje, statistikai reikšmingai pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
4
2. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija pacientams, turintiems
tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai pagerėja juosmeninės
stuburo dalies raumenų ištvermė.
3. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija, paremta placebo efektu,
pacientams turintiems tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai
pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
4. Elektrostimuliacijos taikymas kartu su kineziterapija pacientams, turintiems
tarpslankstelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, efektyviau pagerina juosmeninės stuburo dalies
raumenų ištvermę negu įprastinė kineziterapija ir negu elektrostimuliacijos taikymas kartu su
kineziterapija, paremtos placebo efektu.
5. Įvertinus gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo visoms grupėms buvo nustatyta, jog
statistiškai reikšmingai pagerėjo visoms tyrimo grupėms, tačiau lyginant tarp gupių statistiškai
nereikšmingas rezultatas gautas tarp antros ir trečios grupių.
6. Įvertinus skaitmeninės analogijos skausmo klausimyno rezultatus nustatyta jog
statistiškai reikšmingas pokytis yra tarp antros ir trečios grupės. Tai reiškia, kad antros grupės
tiriamiesiems turėjo įtaką placebo efektas.
5
ABSTRACT
Andrius Švedas. Physical therapy combined with electro stimulation
eficiancy, for patients with spinal disc herniation in lumbar part. Supervisor – Doc. dr.
Eglė Lendraitienė. Lithuanian university of Health Sciences, Medical academy, Faculty of
Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2016; 60p.
Research aim – to evaluate physiotherapy combined with electro stimulation efficiency,
for patients with spinal disc herniation in lumbar part.
Tasks:
1. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of
basic physiotherapy.
2. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of
electro stimulation physiotherapy.
3. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of
placebo (fake) stimulation physiotherapy.
4. To compare the effect of application of basic physiotherapy, electro stimulation
therapy and placebo (fake) stimulation physiotherapy on lumbar muscles strength.
5. To evaluate all the groups pain reduction using SF-36 questioner.
Methodology - All subjects participated in the study for eight weeks, 30-45 minutes, three
times a week. They were randomly divided in to three groups. Two experimental and one control
group. The first experimental group (12 people) participated in physical therapy combined with
electro stimulation; the second experimental group (14 people) participated in physical therapy
combined with placebo (fake) electro stimulation and the third (control) group (12 people)
participated in physical therapy treatments. All groups before and after the treatment did trunk
(flexor, extensor, lateral musculature) muscular endurance tests (McGill), numbers of analog pain
scale evaluation and SF – 36 questioner.
Participants - The study involved 38 people, 18 men and 20 women. The average age of
all subjects was 29,84 ± 4,65years.
Conclusion –
1. Applicating physiotherapy, for patients with lumbar disc herniation, lumbar muscles
strength enhanced statistically.
2. Applicating electrostimulation with physiotherapy, for patients with lumbar disc
herniation, lumbar muscles strength enhanced statistically electro stimulation physiotherapy.
6
3. Applicating electrostimulation by placebo efect with physiotherapy, for patients with
lumbar disc herniation, lumbar muscles strength enhanced statistically.
4. Applicating electrostimulation with physiotherapy, for patients with lumbar disc
herniation, is more efective than physiotherapy and electrostimulation by placebo efect with
physiotherapy..
5. Evaluating quality of life using SF – 36 questioner, all groups had statisticaly
significant results.
6. Evaluating pain analog scale results, statisticaly significant result is between second
and third groups. That indicates that placebo efect had influence on pacients.
7
PADĖKA
Nοrėčiau padėkοti savο magistriniο darbο vadοvei Doc. dr. Eglei Lendraitienei už
patarimus, pagalbą, geras mintis rašant magistrinį darbą. Taip pat nοrėčiau padėkοti UAB
“Novotecbaltic” direktoriui D.Kremensui už suteiktą galimybę dirbti su naujοmis technοlοgijοmis.
8
SANTRUMPOS
ES – Elektrostimuliacija
KT – Kineziterapija
PCS – (angl. Physical component summary) fizinio aktyvumo santrauka
SAS – Skaičių analogijos skalė
SD – Standartinis nuokrypis
Vid – Vidurkis
RES – Raumenų elektrostimuliacija
TENS – transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija
9
ĮVADAS
Juosmens skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, įvairių etninių grupių žmones
[1]. Maždaug devyni iš dešimties suaugusių žmonių patiria nugaros skausmus kažkuriuo savo
gyvenimo tarpsniu ir penki iš dešimties dirbančių suaugusiųjų žmonių patiria nugaros skausmus
kiekvienais metais [2].
Užsienio autorių duomenimis yra manoma, kad nespecifinis nugaros skausmas atsiranda iš
minkštųjų audinių, tokių kaip: raumenų, fascijų ir raiščių [3]. Žinoma, kad net 97 proc. atvejų,
nugaros skausmų priežastis yra mechaninė, susijusi su stuburo dinaminės ir statinės funkcijos
sutrikimu. Tokie skausmai siejami su nugaros (sąnarių, stuburo diskų raiščių bei raumenų)
degeneracijos procesais, tačiau tik retais kartais (mažiau negu 10 proc.) šios mechaninės kilmės
nugaros skausmai gali sukelti rimtesnių pasekmių [1].
Lietuva, kaip ir visos kitos Europos šalys, yra atlikusi nugaros skausmo paplitimo tyrimus,
kuriais buvo nustatyta, jog apie 80 proc. žmonių yra bent kartą per savo gyvenimą jautę nugaros
skausmą [4]. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktame tyrime matome, kad vis daugiau jaunų
žmonių skundžiasi jungiamojo audinio ligomis ir skeleto-raumenų sistemos nusilpimais, todėl
būtina stiprinti viso organizmo raumenyną, ypač juosmeninės dalies, norint išvengti skausmų bei
rimtesnių problemų.
Raumenų elektrinė stimuliacija padeda atkurti normalią audinių ir organų funkcinę būklę
[5]. Taip pat elektrostimuliacija gali sustiprinti raumenis bei pagerinti jų funkciją [6]. Tyrimo metu
pacientams buvo pritaikyta elektrostimuliacija naudojant vokiečių gamintojų įrenginį.
Dažnai manoma, jog placebo efektas įtraukimas į tyrimą iš esmės pagerins paciento ir
tyrėjo norimus rezultatus [7]. Kiekviena kineziterapijos procedūra lemia specifinį ir kontekstinį
poveikį pacientui, kineziterapeutai turėtų atkreiptį dėmesį ir į kontekstą, taip didindami placebo
poveikį [8]. Remiantis dabartiniais įrodymais, raumenų elektrostimuliacija (RES) yra
veiksmingesnė už placebo efekto įtaką pacientui, tačiau reikia daugiau atliktų tyrimų [9]. Šiame
tyrime placebas bus naudojamas norint nustatyti elektrostimuliacijos kineziterapijoje efektyvumą
pacientams, turintiems tarpslankstelinio disko išvaržą juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo tikslas – Įvertinti kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija,
efektyvumą, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po įprastinės
kineziterapijos.
10
2. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po elektrostimuliacijos
taikymo kineziterapijoje.
3. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po placebo (netikros)
elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje.
4. Palyginti įprastinės kineziterapijos, elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje ir
placebo (netikros) elektrostimuliacijos kineziterapijos metu poveikį juosmeninės
dalies raumenų ištvermei, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo
dalyje.
5. Įvertinti visų grupių gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pirmoje darbo dalyje analizuojama juosmeninė stuburo dalis, skausmas, jo rūšys ir
paplitimas, tarpslankstelinė disko išvarža, jos lokalizacija bei atsiradimo priežastys, placebo efektas.
Išnagrinėjama elektrostimuliacija.
1.1. Juosmeninė stuburo dalis, skausmas ir paplitimas
Juosmeninėje stuburo dalyje raumenys yra išsidėstę sluoksniais [10]. Raumenys sudaro
aktyviąją judėjimo aparato dalį. Jie palaiko kūną tam tikroje padėtyje, atlieka visus kūno judesius
[11]. Šalia stuburo yra mažųjų raumenų grupė, ją sudaro du trumpi tarpsegmentiniai raumenys.
Vieni tarpskersiniai raumenys – tai gilieji trumpieji nugaros raumenys, kurie lenkia stuburą į šoną.
Kiti tarpspinaliniai raumenys, dar kitaip vadinami tarpketeriniais, jie yra išsidėstę tarp slankstelių
keterinių ataugų ir tarpskersiniais raumenimis, jungiantys gretimų slankstelių skersines ataugas.
Tarpketeriniai raumenys tiesia stuburą. Dauginiai raumenys ir nugaros tiesiamasis raumuo sudaro
dvi dideles daugiasegmenčių raumenų grupes. Dauginiai raumenys yra gilieji trumpieji nugaros
raumenys, išsidėstę lygiagrečiai stuburo. Multifidiniai raumenys, kontroliuodami slankstelių
judėjimą, apsaugo sąnarines struktūras, raiščius ir diskus nuo pernelyg didelės įtampos lenkimo
metu ir sužalojimo [12].
Pilvo raumenys turi didelę įtaką juosmeninei stuburo daliai. Liemens judesiuose dalyvauja
šie pilvo raumenys:
1. Skersinis pilvo raumuo. Jis kartu su dauginiais raumenimis, dalyvauja stabilizuojant
stuburą, palaiko pilvo formą ir pilvo ertmės vidinį spaudimą, taip pat dalyvauja kvėpavimo
funkcijoje, riboja stuburo rotaciją ir padeda sugrįžti į pradinę padėtį.
2. Vidinis ir išorinis įstrižiniai pilvo raumenys. Dalyvauja liemens lenkimo bei sukimo
veiksmuose, padeda stabilizuoti juosmeninę stuburo dalį.
3. Tiesusis pilvo raumuo. Jis dalyvauja liemens lenkime ir sukuria tvirtą atramą šlaunies
lenkiamiesiems raumenims.
4. Klubinis šonkaulių raumuo. Jis stabilizuoja stuburo krūtininę dalį, dalyvauja stuburo
tiesime. Jeigu raumuo susitraukia vienoje pusėje, tada jis atlieka priešingos pusės šoninį lenkimą ir
rotaciją.
5. Didysis juosmens raumuo. Jis dalyvauja šoniniame juosmens lenkime, tačiau pagrindinė
jo funkcija yra stabilizuoti stuburą vertikalioje padėtyje ir išlaikyti natūralius stuburo linkius [13].
12
Liemens raumenys palaiko kūno laikyseną (statinis darbas) ir yra būtini judesiams atlikti
(dinaminis darbas). Tam tikra liemens raumenų jėga ir ištvermė yra reikalinga kiekvienam iš mūsų
tiek statiniam (palaikyti sėdimą, klūpimą kūno padėtį), tiek dinaminiam (pakelti, pasilenkti,
patraukti, pastumti ir kita) darbui atlikti [14]. Išanalizavus juosmeninėje stuburo dalyje veikiančius
raumenis, reikia žinoti koks yra juosmeninės stuburo dalies skausmas ir jo paplitimas.
Nugaros skausmas yra dažna būsena – didelė dalis populiacijos patiria juosmeninės dalies
skausmą kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu [15]. Žmonėms, kurie yra prastos fizinės būklės, labiau
tikėtina turėti nugaros skausmų problemą ir sunkiau bei ilgiau atsistatyti po skausmo [16]. Nugaros
skausmas dažniausiai atsiranda nuo 25 iki 60 metų amžiaus [17]. Anot Gutknecht [16],
apsilankymai pas gydytoją yra dažniausiai susiję su skausmu juosmeninėje stuburo dalyje asmenims
iki 45 metų Voketijoje. A. Ščiupokas [1], pateikia juosmeninės stuburo dalies pažeidimo požymius
kurie yra penki:
• juosmens skausmas ties stuburu;
• nugaros raumenų įsitempimas arba skausmingi stuburo judesiai;
• skausmo plitimas į kojas, kojų paralyžius, jutimo sutrikimai, sturikęs šlapinimasis ir
tuštinimasis;
• sumažėjęs jautrumas ir kojų judesiai.
Juosmeninės stuburo dalies skausmą gali sukelti: nervų sistemos struktūrų pažeidimas,
raumenų patologija (patempimai, uždegimai, fibromialgija, polimialgija), stuburo patologija
(reumatinės, uždegiminės, onkologinės ligos, kurios susijusios su stuburu, ir traumos). Juosmeninės
nugaros dalies skausmą gali jausti žmogus, sergantis ir vidaus organų tokių kaip: kasos ar lytinių
organų ligomis. Be viso šito, nugaros skausmai gali būti susiję ir su nervų sistemos pažeidimu [18].
Džiugu yra tai, kad dauguma nugaros skausmų praeina savaime ir kad net 60 proc. žmonių,
kuriuos kamuoja nugaros skausmas, grįžta į darbus po 1 savaitės ir apie 90 proc. grįžta po 6
savaičių. Daugumai žmonių, patyrusių nugaros skausmą vieną kartą, jis pasikartoja. Žmonėms
juosmeninės nugaros dalies skausmas išlieka apie 5-10 proc. atvejų, išsivystęs į lėtinį (ilgalaikį)
skausmą [19]. Skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Ūminis skausmas
pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, o lėtinis ir pasikartojantis skausmas – specifinė
sveikatos priežiūros problema [18]. Anot J. Lee [20], pats skausmas gali būti išskirstytas į dvi rūšis:
1. Tikslus skausmas - trumpai besitęsiantis (ūmus skausmas);
2. Lėtinis arba ilgalaikis skausmas – skausmas, kuris tęsiasi ilgai.
Tikslus arba ūmus skausmas – staiga prasidėjęs ir ne ilgiau kaip 1 mėnesį trunkantis. Jis
pasireiškia net 90 proc. visų ligų ir patologinių būklių. Paprastai tikslų arba ūminį skausmą sukelia
13
traumos, menstruacijos, uždegimai, chirurginė patologija, nugaros, galvos, dantų skausmai. Tikslaus
arba ūminio skausmo pradžią pacientas gerai atsimena, todėl jo priežastį lengviau nustatyti [18].
Lėtinis arba ilgalaikis skausmas – tikslus skausmas tampa lėtiniu maždaug 10 – 20 proc.
dirbančių žmonių. Jei skausmas trunka tris ar daugiau mėnesių, tai jis tampa nebe toks stiprus kaip
tikslus. Dažnai su lėtiniu skausmu būna jį palaikančių ir stiprinančių veiksnių. Jie gali nulemti net
kai kurias elgesio, judėjimo ypatybes tokias kaip: bloga laikysena, apatija, nemiga, savęs
nuvertinimas ar depresija [21]. Lėtinį skausmą taip pat gali ir nulemti tokios sąlygos kaip: bloga
bendra organizmo būklė, piktnaudžiavimas vaistais, judėjimo stoka, socialiniai veiksniai, depresija
ar miego sutrikimai. Lėtinis skausmas gali trukti ir visą gyvenimą [22].
Nugaros skausmai gali būti 9 tipų (žiūrėti pav.1).
1 pav Nugaros skausmų tipai [23]
Kaip matote iš 1pav. yra 9 skausmų tipai, vienas iš jų yra trauminiai. Jie gali būti tokie kaip
patempimas, lūžis ir kiti. Dar vienas iš tipų yra infekcinis, jis yra sukeltas mikroorganizmų ir gali
pasireikšti kaip užkrėtimas ar osteomielitas ir kt. Sekantis tipas yra raidos sutrikimas kaip kifozė,
lordozė, skoliozė, spondiolistezė. Kitas tipas yra degeneracinis, kuris pasireiškia tokiomis ligomis:
osteoartritas, hiperostozė, stuburo smegenų ligos, nervo užspaudimai. Skausmą gali sukelti ir
navikai, mielomatozė, antrinė karcinoma, toks skausmas yra priskiriamas augliniam tipui.
Skausmas, kuriam nėra surasta priežastis yra idiopatinis, pavyzdžiui, kaulų, veido skausmai. Dar
vienas iš tipų yra metabolinis, kuris gali pasireikšti kaip osteomaliacija, osteoporozė ir kt.
Nugaros skausmų
tipai
Trauminiai
Infekciniai
Raidos
Degeneraciniai
AugliniaiIdeopatiniai
Metaboliniai
Sisteminiai
Psichogeniniai
14
Priešpaskutinis iš pateiktų tipų yra sisteminis, jis gali pasireikšti gretutinėmis ligomis tokiomis kaip
gripas, bruceliozė, alkaptonurija, vėžys. Paskutinis iš tipų yra psichogeninis, galintis pasireikšti dėl
elgesio kaitos ir įvairių kitų sindromų.
Lėtinis arba ilgalaikis skausmas gali būti dėl:
• stuburo raiščių pakitimų;
• skoliozės;
• tarpslankstelinio sąnario (facetinio) degeneracijos;
• tarpslankstelinio disko patologijos (degeneracija, išsigaubimas, išvarža);
• tarpslankstelinės angos suspaudimo;
• spondilolistezės [1].
Minėtų negalavimų Lietuvoje yra panašūs rodikliai ir kaip visose ekonomiškai stipriose
šalyse: turimais duomenimis, 2003 metais Lietuvoje 259 iš 100 000 gyventojų, kurie atėjo į gydymo
įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų pirmą kartą - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc.
2003 m. Lietuvoje pirmą kartą neįgaliais dėl nugaros problemų pripažinti 2063 asmenys [24].
Išnagrinėjus skausmą ir plitimą reikia būtinai išanalizuoti pavojingas būkles, kurios daro įtaką
skausmui.
Kiekvienas ūmus juosmeninės nugaros dalies atvejis turi skirtingus požymius, visų pirma,
reikėtų išsiaiškinti, ar nėra galimai pavojingų būklių (žiūrėti 1 lentelėje). Galimas ,,arklio uodegos”
nervinių šaknelių sindromas. Jį reikia įtarti tuomet, kai jaučiami kojų tirpimai ar dubens organų
sutrikimai (tuštinimasis ar šlapinimasis). Jeigu neseniai yra buvusi bakterinė infekcija ar pacientas
vartoja narkotines medžiagas, yra nusilpęs imunitetas ar pasireiškia naktinis skausmas, galima įtarti
infekcinę kilmę. Galimą vėžinį procesą indikuoja nepaaiškinamas svorio kritimas ar prieš tai buvusi
onkologinės ligos istorija. Kai nustatomi stuburkaulio ar kitų galūnių lūžiai, visada yra įtariama
osteoporozė [1].
15
1 lentelė. Juosmeninį skausmą sąlygojančios būklės, jų simptomai ir priežastys [1].
Juosmeninio skausmo
priežastis Simptomai Rekomenduojamas ištyrimas
„Arklio uodegos“ šaknelių
kompresijos sindromas
Tirpimo jausmas arba
raumenų silpnumas šaknelių
inervacijos zonoje
Šlapimo nelaikymas,
sėdmenų ir tarpvietės
nejautra.
Rekomenduojami tyrimai yra
magnetinis rezonansas ar
kompiuterinė tomografija;
neurochirurgo konsultacija
Infekcinis pobūdis arba
navikinis, patologinis lūžis
Skausmas, nesusijęs su
judesiais, skausmas naktį.
Praeityje buvusi onkologinė
ligos istorija ar jos įtarimas.
Svorio sumažėjimas be
priežasties, naktinis
prakaitavimas, karščiavimas
ar nuolatinio šalčio jautimas.
Imunosupresantų vartojimas.
Rekomenduojama pasidaryti
kraujo tyrimus bei šlapimo
mėginius.
Rentgenograma ar kaulų tankio
tyrimas.
Magnetinis rezonansas.
Lūžis Neseniai įvykusi trauma.
Osteoporozė arba jos
įtarimas.
Rentgenograma.
Kaulų tankio tyrimas.
Manoma, kad 90 procentų atvejų ūmus juosmeninės nugaros dalies skausmas praeina per
keturias savaites [1]. Išanalizavus pavojingas būkles, lemiančias juosmeninės nugaros dalies
skausmą, reikia apžvelgti tyrime gvildenamą problemą – tarpslankstelinę disko išvaržą.
1.2. Tarpslankstelinio disko išvarža ir klasifikacija, atsiradimo priežastys ir
lokalizacija
Tarpslanksteliniο diskο išvarža – diskο medžiagοs pasislinkimas už tarpslanksteliniο diskο
tarpο ribos [25]. Diskο branduοliο fragmentas staiga įstringa fibrοziniο žiedο įtrūkime, tuοmet yra
pertempiami išοriniai fibrοziniο žiedο sluοksniai. Kai visas diskas pasislenka yra pertempiami
užpakaliniai raiščiai. Tokiu atveju pasireiškia juosmeninės dalies raumenų įtampa (arba spazmas)
arba išlygintas juοsmeninis stuburο linkis. Pasireiškusi raumeninė įtampa arba spazmas dalinai
apsaugo stuburą, nes imοbilizuοja pažeistą stuburο segmentą. Tοkia raumenų įtampa pas žmogų
ima kelti skausmą ir pradedamas jausti diskοmfοrtas juοsmens dalyje [1].
16
2 pav. Tarpslankstelinio disko isvarža [26]
Tarpslankstelinę diskο išvaržą (žiūrėti pav. 2 )galima skirstyti pagal išsiveržimο į stuburο
kanalą kryptį:
● medialinė išvarža – nukenčia nedaug nugarοs smegenų šaknelių arba atsiranda
„arkliο uοdegοs“ pažeidimο pοžymių;
● mediοlateralinė išvarža – dažniausiai pažeidžiama tik viena nugarοs smegenų
šaknelė (žemiau esanti nei išvarža);
● lateralinė išvarža – pažeidžiama ta šaknelė, kuri išeina pro ta pačią tarpslankstelinę
angą;
● dοrsοlateralinė išvarža – pažeidžiama dažniausiai ta šaknelė, kuri išeina prο žemiau
segmento esančią tarpslanstelinę angą;
● paramedialinė išvarža – gali būti pažeista viena ar daugiau šaknelių, esančių žemiau
išvaržos [27].
17
3 pav. Tarpslankstelinio disko išvaržos stadijos [28]
Taip pat yra keturi tarpslankstelinės išvaržos formavimosi tipai (žiūrėti 3 pav.):
● �protrūzija - disko išsikišimas. Yra kai minkštiminis branduolys išlieka skaidulinio
žiedo viduje (gali sukelti spaudimą į stuburo smegenis); ƒ
● prolapsas - disko iškritimas, kai minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko
kampą, bet neperžiangia vidaus skaidulinio žiedo ribų;
● �ekstrūzija –disko išstūmimas. Šio tipo atveju įplyšta skaidulinis žiedas, leidžiantis
minkštiminiam branduoliui visiškai išsiveržti iš disko į epiduralinį tarpą;
● disko fragmentacija - skaidulinio žiedo ir branduolio dalys susikaupia epiduralinio
tarpo viduje [29].
Išanalizavus tarpslankstelinę disko išvaržą bei jos klasifikaciją, reikia išanalizuoti dėl ko ji
atsiranda.
Tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimas yra susijęs su degeneraciniais diskų
pokyčiais. Jie vyksta dėl senėjimo, kuris sukelia stuburo funkcinį pablogėjimą. Dažniausiai
degeneraciniai disko pokyčiai nepasireiškia iki pilnametystės, tačiau jie pradeda vykti praėjus vos
keleriems metams po gimimo [30]. Pagal LeBlanc [31], sporto metu patirta tarpslankstelinio disko
išvarža, nėra tikra išvarža, o labiau audinių sužalojimas. Tai pasireiškia pacientams, kurie sportuoja
sunkiąją atletiką aukštu intensyvumu. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi
netaisyklingų judesių atlikimas. Jei žmogus stovi tieisiai, apkrova tarp tarpslankstelinių diskų ir
raiščių yra gerokai mažesnė nei pasilenkus, todėl reikia stengtis dirbti taip, kad stuburas būtų tiesus.
Kai žmogus kelia sunkius daiktus, stuburas patiria dideles apkrovas, staigiai, neatsargiai keliant
sunkų daiktą skausmas gali atsirasti netikėtai ir labai aštrus, o tai jau bus tarpslankstelinio disko ar
aplinkinių audinių vienas iš pažeidimo požymių [32]. Jeigu žmogui tenka ilgą laiką būti sėdimoje
18
padėtyje, dažnas pradeda sėdėti netaisyklingai. Jei nekeičiama kūno padėtis keletą minučių –
raumenys nuvargsta. Tada bandome juos atpalaiduoti ir nugara sulinksta. Pasikartojant tokiam
sėdėjimui kasdien, jis gali sukelti tarpslankstelinių diskų deformaciją ar diskų pasislinkimą. Kaip ir
ilgai sėdint, ilgai stovint taip pat susikūprinama, raumenys pavargsta ir atsipalaiduoja. Tokiu atveju
stuburo slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai spaudžiami netolygiai. Anot McGill [33], individualūs
rizikos veiksniai tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui gali būti:
• rūkymas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• nutukimas;
• psichologinis stresas ar nerimas;
• netinkama laikysena;
• sumažėjusi raumenų jėga bei sąnarių paslankumas;
Išanalizavus tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimo priežastis, reikia išnagrinėti jos lokalizaciją.
Tarpslankstelinės disko išvaržos lokalizacija (žiūrėti 4 pav.), net 95 proc. būna L4–L5 ir
L5–S1 segmentuose. Šiems segmentams tenka didžiausias krūvis bei didžiausias paslankumas [34].
Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos yra retesnės, kartu ir jų klinikinė eiga sudėtingesnė.
L4–L5 lygio išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plinta užpakaliniu šlaunies, blauzdos ir
pėdos paviršiumi link kojos nykščio, to pasekoje yra jaučiamas nykščio arba pėdos silpnumas.
L5–S1 lygio išvaržos. Dėl jų atsiranda skausmas ar jutimų sutrikimas užpakaliniame
šlaunies paviršiuje arba šoniniame blauzdos, pėdos paviršiuje. Esant šio lygio išvaržai išnyksta arba
susilpnėja achilo sausgyslės refleksas ir yra nustatomas blauzdos dvilypio raumens silpnumas.
19
4 pav. Plintančio skausmo vietos, priklausomai nuo tarpslankstelinio disko pažeidimo lokalizacijos
[35]
L2–L4 išvaržos pasitaiko labai retai. Jaučiamas skausmas priekiniame vidiniame blauzdos
paviršiuje. Susilpnėja keturgalvis šlaunies raumens jėga ir susilpnėja arba pranyksta kelio girnelės
refleksas [36].
Apžvelgus tarpslankstelinio disko išvaržas, jų atsiradimo priežastis bei lokalizaciją reikia
išanalizuoti sekanti tyrime naudotą priemonę – placebo efektą.
1.3. Placebo efektas kineziterapijoje
Placebo tyrimai sparčiai auga jau nuo 1970 metų [37] ir šiai dienai placebo naudojimas yra
paplitęs klinikinėje praktikoje pasauliniu mastu [38]. Placebo efektas išsivystė iš nepatogumą
keliančių klinikinių tyrimų į aktualiausių temų bei naujausių atradimų [39]. Kaip veikia placebo
efektas dar nėra išsiaiškinta. Etiologiškai yra keletas galimų mechanizmų: tikėjimosi modelis,
refleksinis ir opioidinis modelis. Iš psichologinių paaiškinimų grupės taip pat yra teigiamas ir
neigiamas mąstymas, savitaiga, savęs apgaulė arba optimizmas ir pesimizmas, susiję su asmenybės
bruožais, asmeninių lūkesčių poveikis (gali turėti įtakos net kineziterapeuto-paciento santykiai),
pasitikėjimo ir nepasitikėjimo [40].
20
Atsižvelgiant į opioidų modelį, endorfinai yra išleidžiami kaip atsakas į placebo stimulą ir
turi svarbų vaidmenį placebo atsake. Šio modelio įrodymai yra smegenų veiklos pasikeitimai,
placebo taikymo metu [41].
Placebo efektas ir ne placebas yra pripažįstami reiškiniai visoje medicinos istorijoje, jie
minimi net 19 amžiuje. Kai placebas gavo prasmę vaistų industrijoje, daugiau dėmesio buvo
skiriama jam iš terapinės pusės. Placebo poveikį dabar galima rasti kiekvienoje medicinos srityje
[42] taip pat ir kineziterapijoje.
Aptarus placebo efektą reikia išanalizuoti tyrime naudotą metodą išsamiai – kineziterapiją
esant tarpslankstelinio disko išvaržai.
1.4. Kineziterapija esant tarpslankstelinei disko išvaržai
Nugaros skausmas esant tapslankstelinei disko išvaržai gali būti šalinamas kineziterapija,
vaistų pagalba, leidžiant juos į trigerinius taškus raumenyse, ilgu lovos režimu, steroidų
injekcijomis po nugaros smegenų dangalais, tempimais ar ES [14]. Kineziterapija yra viena iš
labiausiai rekomenduotinų būdų šalinant nugaros skausmams [43].
Kineziterapijos tikslai:
1. Mažinti skausmą;
2. Atstatyti judesių amplitudę;
3. Atstatyti nusilpusių raumenų ištvermę ir funkcijas;
4. Ugdyti nusilpusių raumenų jėgą ir ištvermę;
5. Didinti fizinį aktyvumą;
6. Gerinti gyvenimo kokybę;
7. Suformuoti geros laikysenos įgūdžius. [43]
Kineziterapijos metodų, esant nugaros skausmams ir tarpslankstelinio disko išvaržai yra
daug, bet, anot Dudonienės, [14] yra keturios pagrindinės:
1. Pratimai, koreguojantys laikyseną.
Jie parenkami kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į individualias asmens ypatybes. Dėl
raumenų įsitempimo pratimų metu, yra ribojamas tam tikrų sąnarių judrumas. Atliekant pratimus
taisyklingai, vienų kūno segmentų judrumas padidėja, o kitų sumažėja [33]. Koreguojant laikysenos
21
sutrikimus, yra laikomasi bendrų kineziterapijos principų, kurie yra penki: sistemingumas,
laipsniškumas, individualumas, visapusiškumas, sąmoningumas [44].
2. Pratimai raumenų stiprinimui (įvairūs pratimai, skirti didinti raumenų jėgai bei
išštvermei)
3. McKenzie pratimų programa (žiūrėti 5 pav.).
Tai yra viena iš daugelio metodikų gydant juosmeninės nugaros skausmą. Ji skiria dėmesį
tarpslankstelinio disko sutrikimams. McKenzie programoje yra šeši paprasti pratimai, kuriuos reikia
išlaikyti nuo 10 iki 15 sekundžių, keturi pratimai skirti stuburo juosmeninės dalies tiesimui, likę du
pratimai - stuburo lenkimui. Šių pratimų pagalba pasiekiama didžiausia toleruojama juosmens
ekstenzija, numalšinamas skausmas. Pirmiausia tempimo pratimai atliekami gulint (ant pilvo), o
vėliau stovint [43].
5 Pav. McKenzie pratimai [45].
4. Taisyklingos daiktų kėlimo technikos, bei tinkama darbo padėtis [14].
Pagal Lietuvos respblikos apsaugos ir darbo ministeriją ir Lietuvos respublikos sveikatos
apsaugos ministeriją, [46] keliant krovinį rankomis, gali kilti pavojus susižaloti, ypač nugarą, todėl
būtina laikytis saugos nurodymų. Kuo daiktas toliau nuo kūno, tuo jis turi būti lengvesnis (žiūrėti
pav. 6).
22
6 pav. Dydžiai nustatyti geroms krovinio kėlimo sąlygoms [46]
Išnagrinėjus kineziterapiją esant tarpslankstelinei disko išvaržai, reikia išanalizuoti
elektrostimuliaciją elektroterapijoje.
1.5. Elektrostimuliacija
Elektros energija elektroterapije naudojama gydymo tikslais [47]. Elektroterapijoje
naudojama RES - raumenų elektrinis stimuliavimas, jo principas yra paprastas: impulsai yra
generuojami prietaiso ir perduodami per elektrodus ant odos, tiesiogiai į raumenį, kad šis būtų
stimuliuojamas [48].
Pulsuojanti srovė yra pati svarbiausia srovė elektroterapijoje, dar vadinama stimuliavimo
srove arba impulso srove. Srovės forma yra ritmiška, sunormalizuota sekos, kurioje yra srovės
nuopuolių bei pakilimų. Srovė gali kisti tarp kvadratinės srovės, trikampio srovės, sinuso arba
trapecijos formos srovių, priklausomai nuo greitėjimo laipsnio. Toliau sekoje galimi tarpsniai arba
kitaip - pertraukos tarp impulsų [49]. Elektroterapijos impulso dažnis yra tarp 0,1 iki 1,0 hz. [49].
Elektroterapinė srovės forma žemo dažnio nuotoliu gali teikti skirtingus rezultatus. Jie
pasitarnauja kaip treniruotės kontroliavimas. Patys svarbiausi elektrostimuliacijos nustatymai yra
išvardinti žemiau (žiūrėti pav.7).
23
7 pav. Elektrostimuliacijos nustatymai [51]
Svarbūs srovės tėkmės rodikliai yra:
1. Kryptis. Srovė gali būti vienfazė, kai yra nustatytas bangos ilgis, ir dvifazė, kai srovė
teka į priešingas puses. Srovės tėkmė gali būti vienpolė, kai stimuliacinis įtaisas yra pritvirtintas
prie tam tikro raumens, kurį stimuliuojant suaktyvėtų visas raumuo, arba dvipolė - elektrodai yra
pritvirtinami prie raumens pradžios ir pabaigos. Vienpolė srovės tėkmės metodika padeda raumenį
suaktyvinti su labai mažu intensyvumu. Dvipolė srovės tėkmė yra paprastai naudojama sportinėse
treniruotėse, nes suaktyvina visą raumenį tolygiai nuo pradžios iki pabaigos.
2. Impulso dažnis
Impulso dažnis parodo kiek pavienių srovės impulsų per sekundę turi įtakos raumenynui.
Vienas impulsas suaktyvina vieną raumens susitraukimą. Raumens susitraukimų kiekį galima
kontroliuoti su impulso dažnio kilimo reguliavimu. Impulso dažnis matuojamas hercais (Hz). Su
dažniu, žemesniu negu 70 Hz, yra atliekamos anaerobinės ištvermės treniruotės, su žemesniu negu
40 Hz dažniu - aerobinės treniruotės. Dažnis, kuris yra virš 100 Hz, veda prie greitesnio
neuroraumeninio išsekimo. Maksimalus impulso dažnis treniruotėje yra tarp 150 ir 200 Hz, kadangi
šiuo periodu susitraukimo raumens jėga palaipsniui mažėja. Stimuliacija su 80-85 Hz dažniu yra
rekomenduojama kaip idealiausia bendrai treniruotei [49].
3. Impulso laikas
Impulso laikas rodo laiko tarpą (s arba ms), kurio metu raumuo yra sutrumpėjusioje
būsenoje. Impulso laikas, neturėtų būti didesnis negu 10 s, nes raumens išsekimas būtų per didelis ir
raumuo nespėtų sureaguoti į kitą siunčiamą impulsą (treniruotė neigiamai veiktų raumenyną), o
reagavimas yra būtinas stimuliacijai.
● 100 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 1-2s;
● 70-100 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 2-5s;
Impulso dažnis
Impulso sustojimo laikas
Impulso laikas
Kilimo laikas
Amperažas
Impulso gylis
Procedūros laikas
Srovės tekmė
24
● < 70 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 5-10s [52].
4. Impulso sustojimo laikas
Impulso sustojimo laikas yra laiko tarpsnis (s arba ms), kurio metu nėra srovės tėkmės.
Rekomenduojamas santykis 1:1 arba 1:5, minimali impulso sustojimo laiko trukmė 200 ms.
5. Kilimo laikas
Greitai ir lėtai kylantys impulsai yra naudojami elektroterapijoje. Greitai kylantis impulsas
yra naudojamas greičio - jėgos ir maksimalios jėgos treniruotėms. Lėtai kylantis impulsas
naudojamas raumenų ištvermingumui didinti. Yra 4 rūšių impulso kilimo formos: kvadratas,
trikampis, sinusas, trapecija.
6. Amperažas
Šis parametras yra be galo svarbus. Srovės intensyvumas, susidedantis iš tūkstančių
amperų, (mA) yra naudojamas elektroterapijose ir EMS treniruotėse. Tinkamas srovės jautrumas
turi pasiekti giliausią raumens tašką, kad suaktyvintų visą raumenį. Rekomenduojamas aukštos
srovės intensyvumas yra nuo 40-100 mA.
7. Impulso gylis
Kuo ilgesnis vieno impulso laikas, tuo jis giliau prasiskverbia į raumens audinius.
Įprastinis impulso gylis yra tarp 250-250 mikrosekundžių.
8. Procedūros laikas
Bendrai kūno treniruotei apytiksliai reikia skirti 20 minučių. Treniruotės laikas gali būti
prailgintas iki 30 minučių [49].
25
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimas atliktas 2016 metais birželio – rugpjūčio mėnesiais, viename sveikatingumo ir
reabilitacijos centre. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais, eiga, procedūromis bei galimais
nepatogumais. Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro
leidimas Nr. BEC – SR(M) – 203 (priedas Nr.2).
Tyrime dalyvavo 38 asmenys, kurie skundėsi juosmeninės stuburo dalies skausmais bei
turėjo diagnozuotą tarpslankstelinią juosmeninės dalies išvaržą.
Tiriamųjų amžiaus, svorio charakteristikos nurodytos 2 lentelėje, o pasiskirstymas pagal
lytį grupėse nurodytas 8pav.
2 lentelė. Amžiaus, svorio charakteristikos (Vid. ± SD)
Amžius
1 grupė 29,25±5,18
2 grupė 31,00±4,60
3 grupė 29,08±4,25
Viso 29,84±4,65
Svoris
1 grupė 75,13-15,11
2 grupė 76,70±13,99
3 grupė 70,60±17,21
Viso 74,28±15,22
26
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.
2.2. Tyrimo metodai
Pasirinkti metodai: gyvenimo kokybės klausimynas SF-36, skausmo analogijos skalė
(SAS), testavimas naudojant McGill testus (liemens tiesiamųjų, lenkiamųjų bei šoninių liemens).
2.2.1. Gyvenimo kokybės klausimynas SF–36
SF–-36 yra vienas iš plačiai naudojamų gyvenimo kokybės klausimynų pasaulyje [53]. Jis
yra sudarytas iš 36 klausimų, kurie vertina sveikatą aštuoniose platformose – fizinis pajėgumas,
nepajėgumo nustatymas priklausantis nuo fizinio pajėgumo, socialinis bendravimas, energingumas,
kūniškas skausmas, psichinė būklė, nepajėgumo nustatymas priklausantis nuo emocinių problemų ir
bendra sveikatos būklė. Atsakymai į kiekvieną klausimą yra sudėti ir suformuoja skalę nuo 0 iki
100, kur 100 atitinka gerą sveikatos būklę [54].
2.2.2. Skausmo analogijos skalė
Norint įvertinti kineziterapijos poveikį nugaros skausmui, reikėjo įvertinti skausmo pokytį
skausmo skalėmis [55]. Tiriamieji skausmą vertino skaitmeninėje analogijos skalėje (SAS). Skalė
yra suskirstyta į 10 dalių, kuriose: 0 – nėra skasumo, 1 – 3 jaučiamas silpnas skausmas, 4 – 5
jaučiamas vidutinis skausmas, 6 – 8 jaučiamas stiprus skausmas ir 9 – 10 jaučiamas nepakeliamas
arba pats stipsriausias skausmas (9 pav.).
7
5
1 Grupė
Vyrai
moterys77
2 grupė
Vyrai
Moterys
4
8
3 grupė
Vyrai
moterys
27
9 pav. Skausmo vertinimas
o 0 balų – neskauda (skausmo nėra)
o 1–3 balai – jaučiamas silpnas skausmas;
o 4–5 balai – jaučiamas vidutiniškas skausmas;
o 6–8 balai – jaučiamas stiprus skausmas;
o 9–10 balai – lygyje jaučiamas nepakeliamas skausmas;
2.2.3. McGill ištvermės testai
Testavimui pasirinkti McGill testai, todėl kad jie turi didelį patikimumo koeficientą [13].
2.2.3.1 Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės testas pagal McGill.
Testo metu tiriamieji buvo guldomi ant kineziterapinio stalo, pilvu į stalą, kad viršutinė
kūno dalis būtų laisva, be atramos (klubakaulio skiauterės prie kušetės krašto), kojos turi būti
fiksuotos diržu (žiūrėti 10 pav.). Pacientai, pakėlę viršutinę kūno dalį iki horizontalios padėties,
turėjo išsilaikyti kaip galima ilgiau. Rankos turėjo būti laikomos sukryžiuotos ant krūtinės. Kai
tiriamasis nebeišlaiko padėties ir nusileidžia jo liemuo žemiau horizontalios linijos, fiksuojamas
testo pabaigos laikas.
0 1-3 4-5 6-8 9-10
28
10 pav. Nugaros raumenų ištvermės testavimo taisyklinga padėtis [13]
2.2.3.2 Pilvo raumenų ištvermės testas pagal McGill
Pilvo raumenų ištvermės testo pradinė pozicija yra kai žmogus yra atsisėdęs ant žemės
(žiūrėti 11 pav.). Žmogaus nugara yra atsipalaidavusi ir atložta, kad tarp nugaros ir grindų
susidarytų 60 laipsnių kampas. Keliai ir klubai yra sulenkti 90 laipsnių kampu, rankos sukryžiuotos
ties krūtine ir padėtos ant skirtingų pečių, pėdos yra pritvirtintos ir tvirtai liečia žemę. Testas
prasideda, kai žmogus laiko 60 laipsnių kampą tarp žemės ir nugaros. Minkšta trikampio formos
atrama yra pastatoma 10 cm žmogui nuo nugaros. Testas yra nutraukiamas, kai bet kuri kūno vieta
paliečia atramą (žmogus nusileidžia 10 cm žemiau nuo pradinės padėties).
11 pav. Pilvo raumenų ištvermės testavimo taisyklinga padėtis [56]
2.2.3.3 Šoninių liemens raumenų ištvermės testas pagal McGill
Šoninų liemens raumenų ištvermės testo palengvintos versijos pradinė padėtis yra gulint
ant šono (kiekvienos pusės testuojama atskirai, žiūrėti 12 pav.). Kojos yra sulenktos ties keliu 90
laipsnių kampu, viršutinė koja yra padėta ant apatinės kojos. Tiriamieji save išsikelia ant alkūnės ir
kojų, tuo tarpu klubai atkyla nuo žemės ir suformuoja tiesią liniją nuo galvos iki kojų. Laisva ranka
29
yra laikoma sukyžiuota ties krūtine ant priešingo peties. Testas nutraukiamas, kai tiriamasis
praranda tiesią liniją nuo galvos iki kojų ir klubas atsiduria žemiau tiesios linijos [57].
12 pav. Šoninių liemens raumenų ištvermės testavimo palengvinta taisyklinga padėtis [58]
2.3. Elektrostimuliacija
Buvo naudotas vokiečių gamintojų elektrostimuliacinis prietaisas (13 pav.). Tiriamieji turėjo
apsirengti specialia apranga (15pav.), kurioje buvo išdėstyti elektrodai (14 pav.). Ši apranga jungiasi
prie treniruoklio.
13 pav. Elektrostimuliacinis treniruoklis
30
Treniruoklyje nustatoma programa, kuri susideda iš:
● Elektros impulso dažnio (matuojama Hz) nustato impulsų skaičių per sekundę;
● Elektros impulso laiko (matuojamas sec.) lemia laiką, kurio metu raumuo būna
aktyvus;
● Elektros impulso pertraukos laikas (matuojamas sec.) nulemia raumens
atsipalaidavimo laiką;
● Elektros impulso plotis (amplitudė) nulemia prasiskverbimo į raumenį gylį;
● Elektros impulso tipas (būna bipoliarinis ir vienpoliarinis) nulemia impulso tekėjimo
kryptis (kintanti, teka tik viena kryptimi);
● Elektros impulso intensyvumas (matuojama mA) nulemia raumeninių skaidulų
aktyvumo lygį;
Nustačius programą tiriamieji pradeda atlikti rodomus pratimus.
14 pav. Elektrodų išdėstymas liemenėje
2.4. Tyrimo organizavimas
Pradedant tyrimą, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: dvi tiriamąsias ir vieną
kontrolinę. Visi tiriamieji buvo testuojami prieš pradedant tyrimą ir pabaigus tyrimą. Atliktas
gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36, statinės raumenų jėgos testai (pilvo lenkiamųjų, šoninių
31
liemens, nugaros tiesiamųjų), skaitmeninės analogijos skausmo skalės vertinimas ir sulyginami
gauti rezultatai.
Pirmąjai eksperimentinei grupei (12 žmonių) buvo taikyta kineziterapija kartu su
elektrostimuliacija. Grupėje dalyvavo septyni vyrai ir penkios moterys.
Antąjai grupei (14 žmonių) buvo taikyta kineziterapija kartu su placebo (netikra)
elektrostimuliacija. Grupėje dalyvavo septyni vyrai ir septynios moterys.
Trečiajai (kontrolinei) grupei (12 žmonių) buvo taikyta tik kineziterapija. Grupėje
dalyvavo keturi vyrai ir aštuonios moterys.
Kiekvienas pacientas dalyvavo du mėnesius trukusiame tyrime, turėjo po 16
kineziterapijos užsiėmimų, du kartus per savaitę po 30 – 45 minutes. Pradžioje (6–10 min.) dalyviai
atlikdavo tempimo pratimus, toliau sekdavo stambių raumenų grupių apšilimo pratimai.
Pagrindinėje dalyje (15–25 min.) buvo atliekami pratimai, kurių tikslas buvo didinti raumenų jėgą
bei ištvermę, stuburo stabilizavimo pratimai, gerinti judesių amplitudes, nesukeliant juosmeninės
nugaros dalies skausmo. Visada buvo stebima žmonių būklė, dažnai klausinėjama apie jų potyrius.
Atsipalaidavimo dalyje (5–10 min.) fizinis krūvis po truputį buvo mažinamas, taikomi kvėpavimo
bei atpalaidavimo pratimai.
15 pav. Elektrostimuliacijos apranga
2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama
SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms
atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami
32
aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Kintamiesiems nepasiskirsčius pagal
normalųjį skirstinį, kintamųjų palyginimui naudoti neparametriniai kriterijai. Kai kintamieji
netenkino pasiskirstymo normalumo sąlygos, buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U
metodas. Lyginant grupėje rezultatus prieš ir po, buvo naudojamas priklausomų imčių,
neparametrinis – Vilkoksono testas. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p<0,05.
33
3. REZULTATAI
3.1. Juosmens raumenų ištvermė
3.1.1. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė
Tyrimo rezultatų vertinimą pradėsime nuo nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės.
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės skirtumas, tarp
pirmos (33 ± 12, 78 sekundės) ir antros (19, 57 ± 9, 96 sekundės) grupių, parodė statistiškai
reikšmingą pokytį (p < 0,05) (U=35,5, p=0,012). Silpniausia pirmos grupės tiriamojo ištvermė prieš
tyrimą buvo 64 sekundės, antros grupės – 46 s., o trečiosios 49 s. Didžiausia pirmos grupės
tiriamojo ištvermė buvo 139 s., antros grupės – 146 s. ir trečios grupės – 116 s. Tarp antros ir
trečios grupių statistiško skirtumo nebuvo rasta (p>0,05), (U=43,5, p=0,519). Tarp pirmos ir trečios
grupių buvo rastas statistiškai reikšmingas rezultatas (p<0,05), (U=18,0, p=0,002) (žiūrėti 16 pav.).
16 pav. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė prieš tyrimą po ir skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p < 0,05), lyginant 1 ir 2 grupių
reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p < 0,05), lyginant 1 ir 3 grupių
reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05)
gavome pirmoje grupėje (Z=-3,059, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus, prieš pradedant
tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,305, p=0,001). Lyginant trečios
98.25 93.2179.00
131.25112.79
93.83
33.0019.57 14.83
0
20
40
60
80
100
120
140
160
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Nu
garo
s t
iesi
emų
jų r
. išt
verm
ė, s
eku
nd
ės
Prieš KIN
Po KIN
Skirtumas
*,** *,** *
34
grupės rezultatus prieš ir po tyrimo buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,065,
p=0,002) (žiūrėti 17 pav.).
17 pav. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė
Pastaba. *– 1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2
grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skirstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po,
Tarp visų grupių prieš tyrimą ir po buvo nustatytas statistiškai reikšmingas rezultatas
(p<0,05).
3.1.2. Pilvo raumenų ištvermė
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad pilvo raumenų ištvermės skirstinius, tarp primos
grupės (31, 67 ± 9, 15 sekundės) ir antros grupės skirtumų (17, 5 ± 10, 7 sekundės) parodė
statistiškai reikšmingą pokytį (U=24,5, p=0,012). Tarp primos ir trečios grupės (19, 3 ± 8, 15
sekundės) taip pat statistiškai reikšmingas (U=20,5, p=0,003). Tarp antros ir trečios grupės
statistiškai reikšmingas pokytis nebuvo nustatytas (U=76,0, p=0,680). Pirmos grupės pilvo
ištvermės rodmenų skirstiniai prieš tyrimą buvo 82,6 ± 16,43 sekundžių, antros – 81,57 ± 22,69s. ir
trečiosios 67,42 ± 17,88 sekundžių (žiūrėti 18 pav.).
98.25 93.2179.00
131.25112.79
93.83
0
20
40
60
80
100
120
140
160
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Nu
garo
s t
iesi
emų
jų r
. išt
verm
ė, s
eku
nd
ės
Prieš KIN
Po KIN
*
*
**
**
***
***
35
18 pav. Pilvo raumenų ištvermė prieš tyrimą, po ir skirtumas
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** -
skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05)
gavome pirmoje grupėje (Z=-3,061, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant
tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,235, p=0,001). Lyginant trečios
grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,063,
p=0,002) (žiūrėti 19 pav.).
82.50 81.5767.42
114.1799.07
86.75
31.6717.50 19.33
0
20
40
60
80
100
120
140
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Pilv
o le
nki
amų
jų r
. iš
tver
mė,
sek
un
dės
Prieš KIN
Po KIN
Skirtumas
*, ** * **
36
19 pav. Pilvo raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2
grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skirstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po.
3.1.3. Šoninių raumenų ištvermė
Dešinės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo parodė statistiškai
reikšmingus rezultatus (p<0,05). Tarp pirmos (20,25 ± 2,8) ir antros (11,93 ± 3,8) grupių skirstinių
statistiškai reikšmingas pokytis (U=11, p<0,001). Tarp primos ir trečios grupės (11,92 ± 4,2) taip
pat skirstiniai buvo statistiškai reikšmingi (U=11, p<0,001). Tarp antros ir trečios grupių statistiškai
reikšmingo pokyčio nebuvo rasta (U=75,5, p=0,658) (žiūrėti 20 pav.).
82.50 81.5767.42
114.1799.07
86.75
0
20
40
60
80
100
120
140
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Pilv
o le
nki
amų
jų r
. iš
tver
mė,
se
kun
dės
Prieš KIN
Po KIN
*
*
**
**
***
***
37
20 pav. Dešnės pusės šoninių liemens ištvermė prieš, po tyrimo ir skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių
reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių
reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05)
gavome pirmoje grupėje (Z=-3,077, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant
tyrimą ir po jo buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,308, p=0,001). Lyginant trečios
grupės rezultatus prieš ir po tyrimo buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,308,
p=0,001) (žiūrėti 21 pav.).
21 pav. Dešnės pusės šoninių liemens ištvermė prieš, po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2
grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skitstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po,
39.92 41.0035.92
60.1752.93
47.83
20.2511.93 11.92
0
10
20
30
40
50
60
70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Šon
inų
liem
ens
deš
. r. i
štve
rmė,
se
kun
dės Prieš KIN
Po KIN
Skirtumas
**,** **
39.92 41.0035.92
60.1752.93
47.83
0
10
20
30
40
50
60
70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Šon
inų
liem
ens
deš
. r. i
štve
rmė,
se
kun
dės
Prieš KIN
Po KIN
*
*
**
**
***
***
38
Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermės skirtumas parodė statistiškai reikšmingus
rezultatus (p<0,05). Tarp pirmos (19,5 ± 3,7 sekudės) ir antros (13,5 ± 4,03 sekundės) grupių
skirstiniai skyrėsi statistiškai reikšmingas (U=19,5, p=0,001). Tarp primos ir trečios grupės (12,91 ±
2,34 sekundės) taip pat statistiškai reiksmingas pokytis(U=7, p<0,001). Tarp antros ir trečios grupės
statistiškai patikimo rezultato nerasta (U=75,5, p=0,939) (žiūrėti 22 pav.).
22 pav. Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo, skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** -
skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių reikšmes
Lyginat kairės pusės šoninių liemens raumenų testo grupių rezultatus prieš ir po tyrimo,
statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-3,07, p=0,002). Lyginant
antros grupės rezultatus prieš pradedant tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai
(Z=-3,302, p=0,001). Lyginant trečios grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat
statistiškai patikimi rezultatai (Z=-2,944, p=0,003) (žiūrėti 23 pav.).
38.50 36.86 34.82
58.0050.36 47.73
19.5013.50 12.91
0
10
20
30
40
50
60
70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
šon
inų
liem
ens
kair
. r. i
štve
rmė,
se
kun
dės Prieš KIN
Po KIN
Skirtumas* ***,**
39
23 pav. Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2 grupės
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės patikimumas (p<0,05) lyginat prieš
tyrimą ir po.
3.2. Nugaros skausmo intensyvumas
Nugaros skausmo intensyvumas, naudojant skaitmeninę analogijos skausmo skalę.
Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo, jie parodė statistiškai reikšmingą pokytį tarp grupių
(p<0,05). Tarp pirmos grupės (2,17 ±1,11 balai) ir antros grupės (1,29 ± 0,825 balai) skirstinių
buvo statistiškai reikšmingas pokytis(U=44, p=0,032). Tarp pirmos ir trečios grupės (1,92 ± 1,1
balai) (U=61, p=0,509) ir tarp antros ir trečios statistiškai patikimo skirtumo nerasta (U=54,5,
p=0,11).
Lyginat grupių rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05)
gavome pirmoje grupėje (Z=-2,965, p=0,003). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant
tyrimą ir po jo buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,140, p=0,002). Lyginant trečios
grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-2,971,
p=0,003) (žiūrėti 24 pav.).
38.50 36.86 34.82
58.0050.36 47.73
0
10
20
30
40
50
60
70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
šon
inų
liem
ens
kair
. r. i
štve
rmė,
se
kun
dės
Prieš KIN
Po KIN
40
24 pav. Nugaros skausmo intesyvumas
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių
reikšmes, **–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 2 grupės
skirtinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ****– 3 grupės skirstinių patikimumas
(p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po.
Prieš tyrimą visų grupių tiriamųjų skausmo intensyvumas įvertintas pagal skaičių
analogijos skalę (SAS). Po tyrimo pakartotinas įvertinimas įvyko, gauti rezultatai parodė statistiškai
reikšmingus skirtumus tik tarp pirmos ir antros grupės (p>0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems,
kuriems buvo taikyta elektrostimuliacija kartu su kineziterapija, skausmo intensyvumas sumažėjo
labiau (statistiškai reikšmingas skirtumas, p < 0,05) nei antros, tačiau ne labiau nei trečios grupės.
3.3 Gyvenimo kokybės palyginimas
Gyvenimo kokybė buvo vertinama pasitelkus SF – 36 klausimyną. Gauti rezultatai buvo
palyginti. Pirmiausiai apžvelgsime pirmos grupės gautus rezultatus. Statistiškai reikšmingai pakito
lyginant prieš ir po tyrimo: fizinė būklė prieš tyrimą 76,25 ± 12,81 balai, po tyrimo 92,08 ± 8,11
balai (Z=-3,077, p=0,002), veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 52,08 ± 12,87
balai , po tyrimo 85,42 ± 16,71 balai (Z=-2,889, p=0,004), kūno skausmai prieš tyrimą 60,58 ± 8,97
balai, po tyrimo 76,67 ± 18,51 balai (Z=-2,316, p=0,021), bedra sveikatos būklė prieš tyrimą 46,75
3.923.50
4.17
1.752.21 2.252.17
1.29
1.92
0
1
1
2
2
3
3
4
4
5
5
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Skai
čių
an
alo
gin
ė sk
alė,
bal
ai
Prieš KIN
Po KIN
Skirtumas
*
*
**
**
***
***
****
****
41
± 16,54 balai, po tyrimo 46,75 ± 19,77 balai (Z=-2,936, p=0,003), energingumas prieš tyrimą 48,33
± 12,31 balai, po tyrimo 75,42 ± 9,16 balai (Z=-3,072, p=0,002), veiklos apribojimas dėl emocinių
sutrikimų prieš tyrimą 52,78 ± 22,31balai , po tyrimo 80,57 ± 22,28 balai(Z=-2,392, p=0,017)
(žiūrėti 25 pav.).
25 pav. 1 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus
(p<0,05) gavome tarp: fizinė būklės prieš tyrimą 78,21 ± 13,95 balai , po tyrimo 87,86 ± 8,48 balai
(Z=-2,392, p=0,017), veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 45,22 ± 71,44 balai, po
tyrimo 71,44 ± 25,69 balai (Z=-2,887, p=0,004), bendros sveikatos būklės prieš tyrimą 43,14 ±
12,59 balai, po tyrimo 57,29 ± 21,68 balai(Z=-2,501, p=0,012), energingumo prieš tyrimą 40,36 ±
6,34 balai, po tyrimo 60,71 ± 16,97 balai (Z=-2,949, p=0,003), veiklos apribojimų dėl emocinių
sutrikimų prieš tyrimą 45,22 ± 21,13 balai, po tyrimo 71,44 ± 25,69 balai (Z=-2,521, p=0,012)
(žiūrėti 26 pav.).
76.25
52.08
60.58
46.75
48.33
100.00
52.78
82.00
92.08
85.42
76.67
70.67
75.42
97.92
80.57
76.67
0 20 40 60 80 100 120
Fizinė būklė
Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai
Bendra sveikatos būklė
Energingumas
Socialinis funkcionavimas
Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
1 grupė
Po KIN
Prieš KIN
*
*
*
*
*
*
42
26 pav. 2 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Statistiškai reikšmingai pokytį parodė trečios grupės rezultatai, lyginant prieš ir po tyrimo:
fizinė būklė prieš tyrimą 80 ± 13,14 balai, po tyrimo 88,75 ± 8,82 balai (Z=-2,716, p=0,007),
veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 52,08 ± 16,71 balai, po tyrimo 66,67 ± 16,28
balai (Z=-2,646, p=0,008), bendra sveikatos būklė prieš tyrimą 39,75 ± 13,75 balai, po tyrimo 56 ±
22,41 balai (Z=-2,549, p=0,011), energingumas prieš tyrimą 45,42 ±10,1 balai, po tyrimo 64,17 ±
15,20 balai (Z=-2,943, p=0,003), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų prieš tyrimą 47,22 ±
17,20 balai, po tyrimo 69,45 ± 26,44 balai (Z=-2,401, p=0,016) statistiškai reikšmingai padidėjo.
Socialinis funkcionavimas prieš tyrimą 97,92 ± 7,22 balai, po tyrimo 87,50 ± 13,06 balai (Z=-2,236,
p=0,025) statistiškai reikšmingai sumažėjo (žiūrėti 27 pav.).
78.21
53.57
60.14
43.14
40.36
91.96
45.22
73.14
87.86
71.43
68.36
57.29
60.71
87.50
71.44
62.86
0 20 40 60 80 100 120
Fizinė būklė
Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai
Bendra sveikatos būklė
Energingumas
Socialinis funkcionavimas
Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
2 grupė
Po KIN
Prieš KIN
*
*
*
*
*
43
27 pav. . 3 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo tarp pirmos ir antros grupės, jie parodė statistiškai
reikšmingus skirtumus (p<0,05): veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų po tyrimo (U=48,
p=0,043), socialinis fukcionavimas prieš tyrimą (U=48, p= 0,012), socialinis funkcionavimas po
tyrimo (U=49, 0,024) ir psichinė būklė po tyrimo (U=49, p=0,07) (žiūrėti 28 pav.).
80.00
52.08
62.42
39.75
45.42
97.92
47.22
72.00
88.75
66.67
73.25
56.00
64.17
87.50
69.45
66.67
0 20 40 60 80 100 120
Fizinė būklė
Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai
Bendra sveikatos būklė
Energingumas
Socialinis funkcionavimas
Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
3 grupė
Po KIN
Prieš KIN
*
*
*
*
*
*
44
28 pav. 1grupės ir 2 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *–skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
76
.25 92
.08
52
.08
85
.42
60
.58 76
.67
46
.75 7
0.6
7
48
.33
75
.42 1
00
.00
97
.92
52
.78
80
.57
82
.00
76
.67
78
.21
87
.86
53
.57 71
.43
60
.14
68
.36
43
.14
57
.29
40
.36 6
0.7
1
91
.96
87
.50
45
.22
71
.44
73
.14
62
.86
0
20
40
60
80
100
120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklosapribojimai dėlfiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendrasveikatos būklė
Energingumas Socialinisfunkcionavimas
Veiklosapribojimas dėlemoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
SF-3
6,
bal
ai
1 grupė
2 grupė
*
*
* *
45
Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo tarp pirmos ir trečios grupės, jie parodė statistiškai
reikšmingus skirtumus (p<0,05): veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų po tyrimo pirmos grupės
buvo 80,56 ± 22,28 balai, trečios grupės buvo 69,45 ± 26,44 balai, o lyginant tarpusavyje U=32,5,
p=0,014, socialinis fukcionavimas po tyrimo pirmos grupės buvo 97,92 ± 7,21 balai, trečios grupės
buvo 87,5 ± 13,05 balai, o lyginant tarpusavyje U=42, p= 0,028. Psichinė būklė preš tyrimą pirmos
grupės buvo 82 ± 8,94 balai, trečios grupės buvo 72 ± 7,236 balai, o lyginant tarpusavyje U=36,
p=0,01 (žiūrėti 29pav.).
Tarp pirmos ir antros, pirmos ir trečios statistiškai reikšmingi rezultatai buvo gauti, tačiau,
palyginus rezultatus tarp antros ir trečios grupės, statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių
lyginant prieš ir po tyrimą nebuvo rasta (žiūrėti pav. 30).
46
29pav. 1grupės ir 3 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
76
.25 92
.08
52
.08
85
.42
60
.58 76
.67
46
.75
70
.67
48
.33
75
.42 1
00
.00
97
.92
52
.78
80
.57
82
.00
76
.67
80
.00
88
.75
52
.08 66
.67
62
.42
73
.25
39
.75 56
.00
45
.42 6
4.1
7
97
.92
87
.50
47
.22 6
9.4
5
72
.00
66
.67
0
20
40
60
80
100
120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklosapribojimai dėlfiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendra sveikatosbūklė
Energingumas Socialinisfunkcionavimas
Veiklosapribojimas dėlemoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
SF-3
6,
bal
ai
1 grupė
3 grupė
**
*
47
30 pav. 3 grupės ir 2 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
78
.21
87
.86
53
.57 71
.43
60
.14
68
.36
43
.14
57
.29
40
.36 6
0.7
1
91
.96
87
.50
45
.22 7
1.4
4
73
.14
62
.8680
.00
88
.75
52
.08
66
.67
62
.42
73
.25
39
.75 56
.00
45
.42 64
.17
97
.92
87
.50
47
.22 6
9.4
5
72
.00
66
.67
0
20
40
60
80
100
120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklosapribojimai dėlfiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendra sveikatosbūklė
Energingumas Socialinisfunkcionavimas
Veiklosapribojimas dėlemoc. Sutrikimų
Psichinė būklė
SF-3
6,
bal
ai
2 grupė
3 grupė
48
Lyginat pirmos grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti
statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,33 ± 8.31, po tyrimo 81.57 ± 10.22 balų
(Z=-3.061, p=0.002).
31 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p < 0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti
statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,09 ± 7,36, po tyrimo 69,83 ± 10,42 balų
(Z=-3.202, p=0.001).
32 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti
statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,93 ± 5,06, po tyrimo 69,78 ± 11,28 balų
(Z=-3.059, p=0.002).
55.3381.57
0
20
40
60
80
100
Prieš Po
PC
S, b
alai
1 grupė
*
55.0969.83
0
20
40
60
80
100
Prieš Po
PC
S, b
alai
2 grupė
*
49
33 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginant fizinio aktyvumo santrauka tarp grupių statistiškai reikšmingas pokytis buvo tarp
pirmos ir trečios (U=30,5, p= 0,016) po tyrimo ir tarp pirmos ir antros (U=36,5, p= 0,014) po
tyrimo. Pirmos grupės rezultatai po tyrimo buvo 81,57 ± 10,22 balai , antros 69,83 ± 10,42 balai ir
trečios 69,78 ± 11,28 balai (žiūrėti 34 pav.).
34 pav. Fizinio aktyvumo santraukos palyginimas tarp grupių prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
55.9369.78
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Prieš Po
PC
S, b
alai
3 grupė
*
55.33
81.57
55.09
69.83
55.93
69.78
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Prieš Po
PC
S, b
alai 1 grupė
2 grupė
3 grupė
*
*
50
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo tikslas buvo įvertinti kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija
efektyvumą, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje. Wirtz [58] pristatė
tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti elektrostimuliacijos efektyvumą pratimų metu kojų jėgai bei
ištvermei. Dvidešimt atletų iš skirtingų sporto šakų dalyvavo tyrime, buvo suskirstyti į dvi grupes.
Vienai grupei (kontrolinei) įprastinės treniruotės, kitai grupei (tiriamąjai) buvo taikomos treniruotės
kartu su elektrostimuliacija. Gauti rezultatai sutapo su mūsų tyrimo rezultatais (p<0,05) ir parodė,
jog elektrostimuliacijos taikymas pratimų metu yra efektyvus būdas didinti raumenų ištvermę ir
jėgą.
Duchateau [59] atliko tyrimą, kuriame nustatinėjo elektrostimuliacinių treniruočių poveikį
žmogaus organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, jog elektrostimuliacinės treniruotės greičiau
sustiprina ir pagerina raumenų ištvermę. Kaip ir Billot (2010), jis atliko tyrimus su
elektrostimuliacinėmis treniruotėmis, jis tyrė futbolininkų raumenų ištvermės padidėjimą ir spyrio
greičio kitimą. Po 5 sav. elektrostimuliacijos treniruočių rezultatai parodė, jog sportininkų
kamuolio spyrio greitis ir ištvermė žymiai padidėjo (p<0,05). Su sportininkais taip pat dirbo
Maffiuletti [60], atliko tyrimą su tinklininkais ir jų šuolio į aukštį gerėjimu po stimuliacinėmių
treniruočių.Maffiuletti padarė išvadą, kad tinklininkų šuolis į aukštį žymiai pagerėjo po programos
ir kad privaloma pabaigti treniruočių kursą, jog pasiektum didelį rezultatų pagerėjimą.
Su tokiu pačiu treniruokliu, kaip šiame darbe, dirbo ir vokietis Boeckh-Behners [49], jo
rezultatai sutapo su šio tyrimo gautais rezultatais. Jis tyrė viso kūno raumenų pokyčius naudojant
elektrostimuliaciją (160 žmonių, 12 EMS treniruočių) ir jo rezultatai parodė, jog 82,3 proc.
tiriamųjų sumažėjo arba pranyko nugaros skausmai, visų tiriamųjų maksimali jėga pagerėjo 13
proc. , BMI sumažėjo 1,4 proc., savijauta pagerėjo 83 proc, 90 proc. jautėsi geriau kasdieniniame
gyvenime ir 86% pajautė kūno formavimosi pokyčius, pas mus tyrime taip pat pacientams arba
pranyko, arba sumažėjo nugaros skausmai, tačiau kūno svoris sumažėjo statistiškai nereikšmingai
(p>0,05) .
Gauti daryto tyrimo rezultatai sutapo ir su Boandersen [61] tyrimo duomenimis, kuris ne
tik tyrė 50 žmonių (po 10 treniruočių 2 kartai per savaitę) ir įrodė, jog statistiškai reikšmingai
pagerėjo nugaros raumenynų ištvermė, bet taip pat, jog ženkliai sumažėjo nugaros skausmas. Anot
Dudonienės [19], skausmas yra subjektyvus rodiklis, tačiau jo sumažėjimas yra vienas pagrindinių
požymių, rodančių ar kineziterapija yra veiksminga.
51
Brocherie [62] pristatė tyrimą kurio metu tyrė 12 savaičių elektrostimuliacinių treniruočių
įtaką regbio žaidėjams. Po 6 savaičių EMS treniruočių rezultatai tiriamojoje grupėje (N=25, 37.1-
21.9proc.) pagerėjo lyginant su kontroline matuojant raumenų išvermę darant įtupstus (24.2- 17.9
proc.). Raumenų ištvermė mano atliktame tyrime taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo lyginant
su kitomis grupėmis, tarp pirmos (33 ± 12, 78 s) ir antros (19, 57 ± 9, 96 s) grupių parodė
statistiškai reikšmingą pokitį (p < 0,05) (U=35,5, p=0,012) ir tarp pirmos ir trečios grupių (p<0,05),
(U=18,0, p=0,002) lyginant skirtumą tarp grupių prieš ir po tyrimo nugaros ištvermės testo Mcgill.
Panašius rezultatus gavo ir Calson [63], tik jis tyrė alkūnės raumenų didėjimą vykdant
elektrostimuliacines treniruotes. Tyrimo rezultatuose jis mini, jog ir tiriamojoje, ir kontrolinėje
grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo raumenų funkcija ir ištvermė. Kaip ir šiame tyrime,
lyginant visose grupėse prieš tyrimą ir po jo, rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
Apie elektrostimuliacines pasipriešinimo treniruotes dar kartą rašė Maffiuletti [64]. Jo tyrimo
rezultatai parodė, jog stimuliacinės treniruotės pagerina visų tipų raumenines skaidulas, tai reiškia,
kad gerėja ne tik ištvermė, bet ir greitis, jėga. Mūsų atliktame tyrime buvo atsižvelgta tik į ištvermę
ir nebuvo vertinamas greitis bei jėga, tolimesnių studijų reikėtų ivertinti ne tik ištvermės, bet ir
greičio, jėgos pokyčius tokio pobudžio tyrime. Panašius rezultatus, bet per trumpersnę trukmę gavo
tyrėjas Babault [65]. Jo tyrimo tikslas buvo ištirti trumpalaikę elektrostimuliacinių treniruočių įtaką
kelio tiesėjams, čiuožimui ir šuoliui į aukštį, ledo ritulio žaidėjams. Po trijų savaičių trukmės
tyrimo, tiriamųjų (N=17) šuolis į aukštį, čiuožimas ir kelio tiesėjų jėga statistiškai reikšmingai
pagerėjo tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline, kaip ir mūsų tyrime.
Pomeroy ir kt. [66] darytoje analizėje buvo tirta elektrostimuliacijos įtaka funkciniam
atsistaymui ir kasdieninės veiklos atlikimui. Buvo apžvelgta 2077 straipsnių susiję su šia tema,
tačiau tik 24 tyrimai buvo įtraukti į šią apžvalgą. Joje nustatyta jog elektrostimuliacija lyginant su
placebo efektu, elektrostimuliacija parodė statistiškai reikšmingus rezultatus, tačiau tarp
elektrostimuliacijos grupės ir kontrolinės grupės šis autorius nerado statistškai reikšmingų rezultatų.
Kaip ir mūsų tyrime statistiškai reikšmingus rezultatus gavome tarp pirmos ir antros grupių, tačiau
ne taip kaip Pomeroy ir kt. Mes radome statistiškai reikšmingą skirtumą tarp pirmos ir kontrolinės
grupės (p<0,05). Herrero irk t. [67] atliko tyrimą, kuriuo tyrė trumpalaikių elektrostimuliacinių
jėgos treniruočių poveikį jėgai ir aerobinei ištvermei. Tyrimas truko dvi savaites ir po jų buvo gauti
statistiškai reikšmingi pokyčiai, jega padidėjo 28,6 proc., o aerobinė ištvermė 22,3 proc. Mūsų
tyrime nugaros raumenų ištvermė pirmoje eksperimentinėje grupėje padidėjo 33, 58 proc, tai yra 33
sekundėm.
52
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog visos tirtos programos yra veiksmingos norint
padidinti juosmeninės nugaros dalies raumenų ištvermę bei sumažinti juosmeninės stuburo dalies
skausmą, tačiau elektrostimuliacijos taikomos kartu su kineziterapija grupė parodė geriausius
rezultatus.
53
IŠVADOS
1. Taikant įprastinę kineziterapiją pacientams, turintiems tarpslankstelinę disko išvaržą
juosmeninėje dalyje, statistikai reikšmingai pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
2. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija pacientams, turintiems
tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai pagerėja juosmeninės
stuburo dalies raumenų ištvermė.
3. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija, paremta placebo efektu,
pacientams turintiems tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai
pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
4. Elektrostimuliacijos taikymas kartu su kineziterapija pacientams, turintiems
tarpslankstelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, efektyviau pagerina juosmeninės stuburo dalies
raumenų ištvermę negu įprastinė kineziterapija ir negu elektrostimuliacijos taikymas kartu su
kineziterapija, paremtos placebo efektu.
5. Įvertinus gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo visoms grupėms buvo nustatyta, jog
statistiškai reikšmingai pagerėjo visoms tyrimo grupėms, tačiau lyginant tarp gupių statistiškai
nereikšmingas rezultatas gautas tarp antros ir trečios grupių.
6. Įvertinus skaitmeninės analogijos skausmo klausimyno rezultatus nustatyta jog
statistiškai reikšmingas pokytis yra tarp antros ir trečios grupės. Tai reiškia, kad antros grupės
tiriamiesiems turėjo įtaką placebo efektas.
54
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS
Pacientams, turintiems tarplankstelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, rekomenduojama
kineziterapija, taikoma kartu su elektrostimuliacija, norint pasiekti optimalių rezultatų, sumažinti
skausmą bei pagerinti gyvenimo kokybę, ne trumpiau negu 16 užsiėmimų.
55
MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Darbas publikuotas Lietuvos sporto universiteto žurnale „Baltic Journal of Sports & Health
Sciences“ , pažyma dėl pateiktos publikacijos (1 priedas).
56
LITERATŪRA
1. Ščiupokas A, Bražėnienė M. JUOSMENS SKAUSMO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS.
Vilniaus Centro poliklinika skausmo medicina 2005, Nr. 2, 11 p.
2. Parel AT, Ogle AA. Diagnosis and Management of Acute Low Back Pain.American
Academy of Family Physicians Retrieved Am Fam Physician.2007, 15.61(6):1779–1786 p.
3. Mense S, Robert D, Gerwin A. Muscle pain: diagnosis and treatment Heidelberg:
Springer.2010, 4 p.
4. Dadelienė R. Stuburo patologijos ir fizinis aktyvumas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis
universitetas.2004, 1, 3p.
5. Gorinienė G, Gorinaitė A. Fizioterapija ir kurortiniai veiksniai. Kaunas: Lietuvos kūno
kultūros akademija. 2006, 3p.
6. Kuru T, Yaliman A, Derel E. Comparison of efficiency of Kinesio taping and electrical
stimulation in patients with patellofemoral pain syndrome. Turkish Association of Orthopaedics and
Traumatology, 2012, 46(5), 385-392 p.
7. Hróbjartsson A, Gøtzsche P, Placebo interventions for all clinical conditions. Cochrane
Database Syst Rev.2010 Jan 20;(1):CD003974
8. Testa M, Rossettini G., Enhance placebo, avoid nocebo: How contextual factors affect
physiotherapy outcomes. Man Ther:2016, 65-74 p.
9. Kroeling P, Gross A, Graham N, Burnie S., Szeto G, Goldsmith C. Electrotherapy for neck
pain. Cochrane Back and Neck Group. 2013, 10.1002/1465.
10. Devereaux MW. (2007). Anatomy and Examination of the Spine. Neurologic Clinics, 2007,
25(2) 373- 375 p..
11. Grinienė E, Vaitkevičius JV. Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė. Šiauliai: Šiaurės
Lietuva 2009, 46—48 p.
12. Barr KP, Griggs K, Cadly T. Lumbar stabilization. American journal of physical medicine
and rehabilitation, 2005, 23 (2), 213-216 p.
13. McGill S. Low back disorders. Evidence – based prevention and rehabilitation. Human
kinetics. 2002, 1, 8 p.
14. Dudonienė V. Stuburo stabilizavimo pratimai. LKKA. Kaunas, 2008, 7, 13- 14 p.
15. Souter A, Cregg R, Chong S. Back pain. Oxford pain management library 2012, 1-7 p.
16. Gutknecht D. Geisinger low back pain, Germany book 2007, 5 p.
57
17. Waldman SD. Klinikinė skausmų diagnostika: požymių ir simptomų atlasas. Juosmeninė
stuburo dalis Vilnius: Vaistų žinios. 2008, 219 – 265 p.
18. Lokomininenė R. Skausmo samprata, kilmė, klinikiniai ypatumai. Dažniausios skausmo
priežastys neurologijoje gydytoja neurologë, VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinika,
FARMACIJA IR LAIKAS;2006, 5(2), 1-4 p.
19. Dudοnienė V, Krutulytė G, Eidėjienė A. Kineziterapijοs pοveikis nugarοs skausmui ir
liemens raumenų statinei ištvermei pοοperaciniu juοsmeninės stuburο dalies tarpslankstelinių diskų
išvaržų laikοtarpiu. Lietuvοs bendrοsiοs praktikοs gydytοjas; 2010, 9, Nr. 2, 86-92 p.
20. Lee J, Brook S, Daniel C. Back pain. Oxford university press: 2009, 10-13 p.
21. Truchon M, Pillion L. Biopsychosocial determinants of chronic disability and lowback pain:
a review. Journal of occupational rehabilitation, 2000, 10, 117-142 p.
22. Kasiulevičius V, Strazdienė V. Geriau pažinkime ligas. Nugaros skausmas. Kaunas:
Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra. 2008, 10, 12-13 p.
23. Cairns MC, Foster NE, Wright C. Randomized controlled trial of specific spinal
stabilization exercises and conventional physiotherapy for recurrent low back pain. Journal for
Scientific Study of Spine.2006, 31, 669-682 p.
24. Samėnienė J, Morkevičius T. Nugaros skausmo įtaka pacientų funkcinei būklei ir gyvenimo
kokybei bei jo vertinimas reabilitacijoje. Skausmo medicina; 2005, 2 (11):5-6 p.
25. Dudonienė V, Radzevičiūtė J. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis gydant
juosmeninės stuburo dalies skausmus. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija.
2010 Nr. 1, 2 p.
26. Tarpslanksltelinė disko išvarža [žiūrėta 2016-09-05] Prieiga per internetą:
<www.physioworks.com.au/injaries-conditions-1d/bulging_disc>
27. Budrys V, Ambrazaitis S. Klinikinė neurοlοgija. Vilnius: Mūsų knyga; 2003, 576-581 p.
28. Tarpslankstelinės disko išvaržos stadijos [žiūrėta 2016-09-05] Prieiga per internetą:
<www.dreamstime.com/stock-photo-stages-to-disc-herniation-normal-degeneration-prolapse-
extrusion-sequestration-image40921602>
29. Neumann DA. Kinesiology of the musculoskeletal system. Foundations for Physical
rehabilitation . Milwaukee: Mosby. 2000. 256-303 p.
30. Evers G, Kamp M, Warneke N, Berdel WE, Sabel M, Stummer W. 5-aminolaevulinic acid-
induced fluorescence in primary central nervous system lymphoma. 2016, S1878-8750, 16 p.
31. LeBlanc KE, LeBlanc LL, LeBlanc KA. Inguinal hernias: diagnosis and management. Am
Fam Physician. 2013, 15;87(12):844-8 p.
58
32. Dadelienė R. (2008). Sporto medicinos pagrindai Vilnius: Lietuvos sporto informacijos
centras.2008, 44-60 p.
33. McGill K C, (2007). Electrophysiological evidence of doubly innervated branched muscle
fibers in the human brachioradialis muscle.Clin Neurophysiol; 2007, 118, 12 p.
34. Peter G, Passias MD, Wang S. (2011). Segmental Lumbar Rotation in patients with
Discogenic Low back Pain During Functional Weight-Bearing Activities. The Journal of Bone and
Joint Surgery, 2011, 93(1), 29-37 p.
35. University of Meriland [žiūrėta 2016-09-05] Prieiga per internetą:
<http://umm.edu/programs/spine/health/guides/lumbar-herniated-disc>
36. Lin R M, Huang KY, Lee YL. ir kt. Factors affecting disability and physical function in
degenerative lumbar spondylolisthesis of L4-5: evaluation with axially loaded MRI. European
Spine Journal,2009, 18(12), 1851-1857 p.
37. Furukawa TA, Cipriani A, Atkinson LZ, Leucht S, Ogawa Y. Placebo response rates in
antidepressant trials. Lancet Psychiatry; 2016, 3(11):1059-1066 p. doi: 10.1016/S2215-
0366(16)30307-8.
38. Howick J, Friedemann C, Tsakok M, Watson R, Tsakok T, Thomas J, Perera R, Fleming S.
Heneghan C. Are treatments more effective than placebos? A systematic review and meta-
analysis.2013, 15;8, 5 p. doi: 10.1371/journal.pone.0062599
39. Chang AJ. A Retrospective Look at 20 Years of ASM Education Programs (1990-2010) and
a Prospective Look at the Next 20 Years. Microbiol Biol Educ. 2011, 19;12(1):8-12 p. doi:
10.1128/jmbe.v12i1.253.
40. Benedetti F. Placebo and the new physiology of the doctor-patient relationship. Physiol;
2013, 93:1207- 1246 p.
41. Finniss DG, Benedetti F. Placebo Analgesia, Nocebo Hyperalgesia. Pain Clinical Updates;
2007, 15:1-4 p.
42. Požgain I, Požgain Z, Degmečić D. PLACEBO AND NOCEBO EFFECT: A MINI-
REVIEW Psychiatria Danubina, 2014; Vol. 26, No. 2, 100–107 p.
43. Szulc P, Wendt M, Waszak M, Tomczak M, Cieślik K, Trzaska T. Impact of McKenzie
Method Therapy Enriched by Muscular Energy Techniques on Subjective and Objective Parameters
Related to Spine Function in Patients with Chronic Low Back Pain.Med Sci Monit.;2015, 21:2918-
32 p. doi: 10.12659/MSM.894261.
44. Krutulytė G. Laikysenos vertinimas ir koregavimas. Kaunas; 2010, 1(4)
59
45. McKenzie pratimų programa [žiūrėta 2016-09-05] Prieiga per internetą:
<https://www.pinterest.com/pin/3857s61524308155848/>
46. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir darbo ministerija, įsakymas dėl
ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų. [žiūrėta 2016 10 03] prieiga per
internetą <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.35CB8AED30EB>
47. Radatz J, (1997). The IEEE standard dictionary of electrical and electronics terms,
Eleictrical and electronics journal,1997, 10, 1-70 p.
48. Nicola N, Minetto A, Farina D. "Electrical stimulation for neuromuscular testing and
training: State-of-the art and unresolved issues". European Journal of Applied Physiolog 2011, 43-
49 p.
49. Boeckh-Behrens W, Grutzmacher N, Sebelefsky J. Whole body electric muscle stimulation
(EMS training) against back troubles. Institute of science University of Bayreuth. 2002, 10, 4 p.
50. Fuentes CJ. et al (2010). "Does amplitude-modulated frequency have a role in the
hypoalgesic response of interferential current on pressure pain sensitivity in healthy subjects? A
randomised crossover study " Physiotherapy. 2010, 96(1), 22-29 p.
51. Schaffer G, EMS of the complete body musculate. Scientific study at University of
Bayreuth. 2002, 12, 4 p.
52. Hultman E, Sjöholm H. Electromyogram, force and relaxation time during and after
continuous electrical stimulation of human skeletal muscle in situ. The Journal of Physiology, 1983,
339 p.
53. Huber A, Oldridge N, Höfer S. International SF-36 reference values in patients with
ischemic heart diseaseQual Life Res; 2016, 25(11): 2787–2798 p. doi: 10.1007/s11136-016-1316-4
54. Walters S, Brazier J. What is the relationship between the minimally important difference
and health state utility values? The case of the SF-6D. Health and Quality of Life Outcomes. 2003,
1, 4 p. doi:10.1186/1477-7525-1-4
55. Andersen L, Wedderkopp N. Association between back pain and physical fitness in
adolescents. Spine. 2006 ;31(15):1740-4 p.
56. Dural CJ, Underman BE, Johansen DR, Gibson B, Reineke DM. Reuteman P. The Effects
of Preseason Trunk Muscle Training on Low-Back Pain Occurrence in Women Collegiate
Gymnasts The Journal of Strength and Conditioning Research. 2009, 23(1):8 p. DOI:
10.1519/JSC.0b013e31818b93ac
60
57. Nesser TW, Huxel KC, Tincher JL, Okada T. (2008). The relationship between core stability
and performance in division I football players. J Strength Cond Res. 2008, 22(6):1750-4 p. doi:
10.1519/JSC.0b013e3181874564.
58. Wirtz N, Zinner C, Doermann U, Kleinoeder H. (2016). Mester J.Effects of Loaded Squat
Exercise with and without Application of Superimposed EMS on Physical Performance J Sports Sci
Med. 2016, 26–33 p. PMCID: PMC4763843
59. Duchateau J, Medicine and Science in Sports and Exercise. Laboratory of Biology,
University of Brussels, Belgium 2001. 21, 32 p.
60. Muffiuletti N, Zory R, Miotti D. Neuromascular adaptation using electrostimulation. Studie
at J Phys Med Rehab. 2006, 167-175 p.
61. Boandersen L, Wedderkopp N, Leboeuf C. Spine. Association between back pain and
physical fitness in adolescents. 2006, 4 (2), 2-4 p.
62. Brocherie F, Babault N, Cometti G, Maffiuleti N, Chatard J.C. Electrostimulation training
effects on the physical performance of ice hockey players. Medicine and Science in Sports and
Exercise. 2005, 37, 455—460 p.
63. Carlson S, Martin A, Re-examination of training effects by electrostimulation in the human
elbow musculoskeletal system. Groupe Analyse du Mouvement, Université de Bourgogne, Dijon,
France. 2000, 2, 23 p.
64. Maffiuletti NA.The use of electrostimulation exercise in competitive sport. Int J Sports
Physiol Perform. 2006 Dec;1(4): 406-7 p.
65. Babault N, Brocherie F, Cometti G, Maffiuletti N, Chatard J C. Electrostimulation training
effects on the physical performance of ice hockey players. Medicine&Science in Sports&Exercise.
2005, 37(3), 455–460 p. PMID: 15741845
66. Pemeroy VM, King LM, Pollock A, Baily-Hallam A, Langhorne P. Electrostimulation for
promoting recovery of movement or functional ability after stroke. Cochrane Stroke Group. 2006,
10.1002/14651858.
67. Herrero AJ, Martín J, Martín T, Abadía O, Fernández B, García-López D. Short-term effect
of plyometrics and strength training with and without superimposed electrical stimulation on muscle
strength and anaerobic performance: A randomized controlled trial. Part II. J Strength Cond Res.
2010 Jun; 24(6):1616-22 p.
61
PRIEDAI
62
Priedas Nr.1
63
Priedas Nr. 2
64
Priedas Nr. 3