ŽEMAiČiŲ KRiKŠTAs iR KRiKŠČiOnYBĖ ŽEMAiTiJOJE: ŠEŠiŲ

1

lietuvi katalik mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science

Vilnius, 2014

studies in church history, vii

EMAii KRiKTAs iRKRiKiOnYB EMAiTiJOJE: Ei iMTMEi isTORiJA

banyios istorijos studijos, vii

ThE sAMOgiTiAn ChRisTiAnizATiOn And

ChRisTiAniTY in sAMOgiTiA: 600 YEARs Of hisTORY

2

lKMA METRATis, t. XXXVii / lCAs AnnuAls, vol. XXXViiSerija B: Banyios istorijos studijos / Series B: Studies in Church History

Banyios istorijos studij redaktori kolegija / Editorial Board

dr. liudas Jovaia (vyr. redaktorius / chief editor) Vilniaus universitetas / Vilnius university

dr. Vytautas Aliauskas Vilniaus universitetas / Vilnius university

dr. darius Baronas lietuvos istorijos institutas / The lithuanian institute of history

dr. Mindaugas Paknys lietuvos kultros tyrim institutas / lithuanian Culture Research institute

dr. Arnas streikus Vilniaus universitetas / Vilnius university

dr. Paulius subaius Vilniaus universitetas / Vilnius university

Mingail Jurkut (ats. sekretor / executive secretary)

Tomo sudarytojas / Editor of volume dr. liudas Jovaia

lKMA Metraio redakcins kolegijos pirmininkas lKMA akademikas /Chairman of the lCAs Annuals editorial board lCAs academician

vysk. dr. Jonas Boruta sJ

Pilies g. 8, Vilnius, [email protected], www.lkma.lt

lKMA, 2014

issn 1392-0502

Projekto kodas: VP1-3.2-MM-V-02-002

Periodini mokslo leidini leidyba

3

TuRinYs

Sudarytojo pratarm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Editors Comment . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

darius Baronas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9emaii Kriktas ir pirmosios parapins banyios: 14131417 m.

Alfredas Bumblauskas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33emaii christianizacijos plentas: geografins ir istoriografins pastabos

Mangirdas Bumblauskas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41emaitijos konversijos pabaiga: keli XVii a. pradios faktai

guoda gediminskait . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55zapykio v. Jono Kriktytojo parapin banyia XVi a.: architektra ir socia-linis kontekstas

lijana Birkyt-Klimien . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77v. Onos brolijos emaii vyskupijoje XViiXViii a.

Jonas Vilimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111emaitikoji ir kitos Patrem giesms XViiXViii a. ldK giesmynuose

girnas Povilionis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125Vargondirbysts menas emaii vyskupijoje: tradicijos ir gyvasis paveldas

Vytautas Aliauskas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 153emaii krikto pasakojimas: nuo dlugoo iki Kojalaviiaus

liudas Jovaia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171Kritinis diskursas ar literatrin vaizduot? XVii a. emaii vyskupijos isto-rija Motiejaus Valaniaus emaii vyskupystje

Mindaugas Paknys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 181emaitijos banyi dail ir architektra Vincento Juzumo emaii vysku-pijos aprayme

4

turinys

Rafa Witkowski . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 193Paaislio kamalduli vienuolyno ir banyios 1797 met rugpjio 3 dienos vizitacija

Antanas smetona . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 291Keli trichai Motiejaus Valaniaus portretui

Andrius grodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 299Banyia ir lietuvos Respublikos krimasis brit diplomat akimis: keletas 1921 m. refleksij

Santraukos / Summaries . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 311

Asmenvardi rodykl / Index of Persons . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 323

Vietovardi rodykl / Index of Places . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 333

Apie autorius / Notes on Contributors . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 339

Atmena autoriams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 343

5

sudARYTOJO PRATARM

2013 metais pradjome minti emaitijos christianizacijos pradios ei imtmei sukakt. Svarbiausi emaii Krikto vykiai djosi 1417 metais, kuomet Konstanco susirinkimo galiotiniai Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras atliko jiems pavest misij pakriktyti krato gyventojus, steigti katedr ir parapines banyias bei konsekruoti pirmj emaii vyskup. Vis dlto Jonas Dlugoas savo Kronikoje pirmj emaitijos christianizavimo akcij datavo 1413 metais. i data iki iol danai figruoja istorinje ir populiariojoje literatroje, tad btent 2013-aisiais pradtas minti emaii krikto 600 met jubiliejus, kur numatyta ubaigti 2017 metais. ia proga 2013 m. rugpjio 2 d. Teliuose vyko Lietuvi katalik mokslo akademijos drauge su partneriais surengta mokslin konferencija Evangelijos viesa emaiiuose: ei krikto istorijos amiai. Joje skaityti praneimai, virt straipsniais, tapo septintojo Banyios istorijos studij tomo pagrindu. Kertiniu (ar raktiniu) io leidinio tekstu dert laikyti Dariaus Barono straipsn, kuriame bene pirm kart taip isamiai ir nuosekliai svarstoma, kas emaitijoje i ties galjo vykti 1413-aisiais. XV a. 2 deimtmetyje prasidjs regiono christianizacijos procesas nagrinjamas kituose dviejuose tekstuose. Alfredas Bumblauskas, isuks i metaforiko emaii christianizacijos kelio, ieko konkre-taus viekelio, kuriuo emaitijos gldum galjo vykti jo kriktytojai. Mangirdas Bumblauskas silo naujai argumentuot atsakym sudting ir iki iol aktual klausim: kada baigsi emaitijos christianizacijos procesas?

Po tekst, skirt christianizacijos proceso problematikai, imami nagrin-ti paskiri krikionybs emaitijoje istorijos aspektai. Guoda Gediminskait i naujo dmiai pavelgia pirmj mrin sakralin statin emaii vyskupijo-je Zapykio banyi, sutelkdama dmes jos atsiradimo kultrin, socialin bei religin kontekstus. Lijana Birkyt-Klimien pirm kart Lietuvos istoriografijoje sistemingai aprao v. Onos brolij veikl emaii vyskupijoje. Jonas Vilimas pristato dom atvej emaitijoje atsiradus grigalikojo choralo Patrem varian-t, o Girnas Povilionis apvelgia vargondirbysts raid ir jos paveld emaii vyskupijos teritorijoje.

Treioji straipsni dalis skirta istoriniams pasakojimams. Vytautas Aliauskas gvildena ankstyviausius (Jono Dlugoo, Jono Lasickio, Motiejaus Stryjkovskio, Alberto Vijko-Kojalaviiaus) pasakojimus apie emaii krikt, Liudas Jovaia

6

analizuoja, kaip XVII a. istorijos altinius emaii vyskupystje interpretavo Motiejus Valanius, o Mindaugas Paknys aptaria, kaip dails ir architektros objek-tai pristatyti Vincento Juzumo emaii vyskupijos aprayme.

Temin io tomo straipsni dal, skirt emaitijos christianizacijai ir krik-ionybs raidai bei paveldui emaitijoje, papildo altini publikacijos. Pirmiausia skelbiamas Rafao Witkowskio parengtas ankstyviausio Paaislio kamalduli vie-nuolyno vizitacijos akto (1797 m.) tekstas. Kiti du publikuojami altiniai vl gr-ina skaitytoj emaii vyskupijos teritorij. Antanas Smetona pristato dom aukto Rusijos Imperijos valdininko liudijim apie Motiej Valani, o Andrius Grodis skelbia du brit diplomat 1921 m. praneimus apie Katalik Banyi Lietuvoje i Britanijos usienio reikal ministerijos archyvo.

Liudas Jovaia

banyios istorios studijos. t. 1.lietuvi katalik mokslo akademijos metratis. t. 31.

sudarytojo pratarm

7

EdiTORs COMMEnT

In 2013 the commemoration of the six hundredth anniversary of the beginning of the christianization of Samogitia (emaitija) was launched. The most important events of the conversion of the Samogitians took place in 1417 when the representa-tives of the Council of Constance, Lviv Archbishop Jan and Vilnius Bishop Petras, carried out the mission assigned to them to baptize the people of the land, establish a cathedral and parish churches as well as consecrate the first bishop of Samogitia. Nevertheless, Jan Dugosz in his Chronicle dated the first activity of the christianiza-tion of Samogitia in the year 1413. This date often appears in historical and popular literature up to the present, and thus the 600th anniversary of the Conversion of the Samogitians is celebrated from 2013 to 2017. For this occasion, on 2 August 2013 the scholarly conference The Light of the Gospel in Samogitia: Six Centuries of the History of Conversion, organized by the Lithuanian Catholic Academy of Science together with its partners, took place in Teliai. The papers presented at it, converted to articles, became the basis of the seventh volume of the studies in Church history. One should consider the article of Darius Baronas, in which he for the first time so extensively and consistently discusses what really took place in Samogitia in 1413, the cornerstone (or key) text of this publication. The process of christianization begun in the 1410s is analyzed in two other texts. Alfredas Bumblauskas, turning from the metaphorical highway of the christianization of the Samogitians, searches for the precise highway on which its baptizers could have travelled to the depths of Samogitia. Mangirdas Bumblauskas offers a newly argued answer to the complicated and ever-relevant question: when did the process of christianization of Samogitia end?

Afer the texts dedicated to the problems of the christianization process, distinct aspects of the history of Christianity in Samogitia are analyzed. Guoda Gediminskait takes a new careful look at the first brick sacral building in the diocese of Samogitia the church of Zapykis, focusing on the cultural, social and religious contexts of its appearance. Lijana Birkyt-Klimien for the first time in the historiography of Lithuania describes the activities of the St. Anne's brotherhoods in the diocese of Samogitia. Jonas Vilimas presents an interesting detail the variation of the Gregorian chorale Patrem that appeared in Samogitia, while Girnas Povilionis reviews historical development of organ building and its heritage in the territory of the diocese of Samogitia.

8

The third part of articles is devoted to historical narratives. Vytautas Aliauskas examines the earliest stories (by Jan Dugosz, Jan asicki, Maciej Stryjkowski, Albertas Vijkas-Kojalaviius) about the conversion of the Samogitians, Liudas Jovaia analyzes how Motiejus Valanius interpreted the 17th c. historical sources in emaii vyskupyst [The Diocese of Samogitia], while Mindaugas Paknys discusses how objects of art and architecture are presented in emaii vyskupijos apraymas [Description of the diocese of Samogitia] of Vincentas Juzumas.

The publications of sources supplement the part of the articles of this volume, devoted to the christianization of Samogitia, its development and heritage. First the text of the earliest visitation act of the Paaislis Camaldolese monastery (of 1797) prepared by Rafa Witkowski is published. The other two published sources again turn back to the territory of the diocese of Samogitia. Antanas Smetona presents the interesting testimony of a Russian Empire official about Bp Motiejus Valanius, while Andrius Grodis publishes two reports of British diplomats about the Catholic Church in Lithuania from the archives of the British Foreign Affairs Ministry.

Liudas Jovaia

banyios istorios studijos. t. 1.lietuvi katalik mokslo akademijos metratis. t. 31.

editors comment

9

b a n y i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i . v i l n i u s, 2014lietuvi katalik mokslo akademijos metratis. t. 37 b. issn 1392-0502

darius Baronas

EMAii KRiKTAs iR PiRMOsiOs PARAPins BAnYiOs: 14131417 M.*

Kalbti apie emaii Krikt tuo paiu metu ir lengva, ir sunku. lengva, nes ms pirmtakai ia tema jau nemaai ra, todl gali-ma tiesiog kaip kokiam nyktukui imti ir pabandyti ukopti ant milin pei ir papasakoti, kas matyti. sunku, nes ne taip jau paprasta pasakyti k nors naujo, ko anksiau nebt aptar ar pastebj tokie dalyko i-novai kaip Janas fijaekas, Juozas Jaktas, Marija Andziulyt-Ruginien, zenonas ivinskis, Viktoras gidinas, Paulius Rabikauskas, Meislovas Juas, grzegorzas Baszczykas ir kt.1 Juo labiau sunku dar ir todl, kad

* This paper was given as part of a research Project funded by Eu global grant no. VP1-3.1-MM-07-K-03-008.

1 Jan fijaek, uchrzecijanienie litwy przez Polsk i zachowanie w niej jzyka ludu, in: Polska i Litwa w dziejowym stosunku, Warszawa etc.: nakad gebethnera i Wolffa, 1914, p. 70118; Marija Andziulyt-Ruginien, emaii christianizacijos pradia, Kaunas, 1937; Juozas Jaktas, is tas dl atskiro emaii krikto, in: LKMA metratis, Roma, 1967, t. 3, p. 19; Viktoras gidinas, Pirmieji bandymai kriktyti emaiius. (emaii krikto 550 m. sukakties proga), in: Karys, great neck, 1967, nr. 8, p. 225232; zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas (1417) ir jos reikm lietuvi tautai (14171967), in: LKMA suvaiavimo darbai, Roma, 1972, t. 7, p. 55132; Paulius Rabikauskas, Krikionikoji Lietuva: Istorija, ha-giografija, altiniotyra, sudar liudas Jovaia, Vilnius: Aidai, 2002, p. 6775; grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka od XV do pocztku XVII wieku. Uposaenie, Pozna: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1992; grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka od XV wieku do pocztku XVII wieku. Ustrj, Pozna: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicz w Poznaniu, 1993; Meislovas Juas, Krikionybs kelias Lietuv: etapai ir problemos, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 7083; Meislovas Juas, Lietuvos parapijos XVXVIII a., Vilnius: Aidai, 2007, p. 3138. Pagrindini XVXXi a. pradios istoriografini tekst rinktin pateikia emaii kriktas: tyrimai ir refleksija, sudar darius Baronas, Vilnius: lietuvi katalik mokslo akademija, 2013.

10

banyios istorijos studijos, vii.lietuvi katalik mokslo akademijos metratis. t. 37 b.

nra dideli vili rasti nauj raytini istorijos altini, kurie leist aikiau ivysti pirmuosius krikionikosios emaitijos ingsnius, todl mes visi (istorikai) esame priversti dirbti i esms su tais paiais altiniais, kuri dauguma buvo paskelbti ir mokslin apyvart vesti prie imt ar ir daugiau met. Maa to, turimi altiniai yra negauss, danai lakoniki ir ne tik kad prietaringi, bet dar ir sunkiai verifikuojami. Todl neat-sitiktinai Baszczykas, vertindamas toki padt, emaii vyskupijos istorijos pradin laikotarp (iki XVi a. pirmosios puss imtinai) vadina tamsiaisiais amiais (okres ciemny)2. nepaisant tokios padties, manau, kad vis dlto verta toliau aikintis, kodl emaiiai nebuvo pakrik-tyti drauge su kitais lietuviais 1387 m., kokios buvo Vokiei ordino neskms christianizuojant emaiius prieastys, kaip emaii Kriktas buvo suvokiamas ir vertinamas tarptautins politikos kontekste, koki tak Kriktas turjo pirmajai ir vlesnms emaii krikioni kartoms. Antra vertus, reikia pabrti dar vien dalyk. nepaisant vairiausi teo-rij apie skirtingas diskurs ris, manau, kad prasmingai istorij galime suvokti tik j pasakodami. Tam btinas naratyvas. naratyvo galia istorijos suvokimui akivaizdi kad ir i io straipsnio temai artimo Jono dlugoo. Jo Analai, parayti XV a. antroje pusje, buvo pirmasis istoriografinis krinys, kuriame palyginti isamiai, gantinai vaizdiai ir gana tikinamai papasakota, kaip lietuviai ir emaiiai buvo kriktijami, atitinkamai 1387 ir 1413 m. ilgiems amiams dlugoo pasakojimas buvo taps paradigmi-niu ta prasme, kad jo struktr ir turin vlesni kart istorikai naudojo kaip pamat ir faktins mediagos aruod savo pai pasakojimams apie lietuvos ir emaitijos atvertim krikioni tikjim. Mano manymu, tai buvo bdinga ne tik ankstyvj naujj laik pragmatinei istorio-grafijai (Motiejui stryjkovskiui, Albertui Vijkui-Kojalaviiui)3, bet ir XiXXX a. kritinei istoriografijai. ia nra reikalo detaliai aikintis, kiek dlugoo pasakojimu pasitikjo ar nepasitikjo pastarajai istoriografinei paradigmai atstovaujantys tyrjai, uteks paymti, kad dauguma j

2 Plg. grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 5. 3 Plg. Balt religijos ir mitologijos altiniai, (toliau BRM), sudar norbertas Vlius,

t. 2: XVI amius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2001, p. 566567; Albertas Vijkas-Kojelaviius, Lietuvos istorija, vad ir paaikinimus para Juozas Jurginis, (ser. Lituanistin biblioteka), Vilnius: Vaga, 1988, p. 384388.

11

darius baronas. emaii kriktas ir pirmosios parapins banyios: 14131417 m.

Analuose idstytus faktus laik i esms patikimais ir stengsi juos patvirtinti ankstyvaisiais altiniais4. Tai aikiai matyti, kai kalbama, pa-vyzdiui, apie pirmsias parapines banyias emaitijoje: pirmiausia pristatomos dlugoo inios, o tik paskui jas bandoma verifikuoti kit istorijos altini duomenimis5. Taip darant paprastai nekreipiama dme-sio tuos dlugoo pasakojimo elementus, kuriuos tradiciniai istorikai laiko literatrins imons apraikomis. Pastarj dalyk nagrinjimas, mano nuomone, ne tik domus dl savo erudicijos manktinimo, bet ir naudingas, nes taip darydami galime geriau suvokti paties dlugoo pasakojimo problemikum6. i tikrj verta kelti klausimus, i kur dlugoas galjo suinoti, tarkime, apie Jogailos ir Vytauto kelion emaitijos gilum 1413 m. ruden, kas jam galjo papasakoti apie pa-gonybs relikt naikinim emaitijoje ir pan. nors jau dabar aiku, kad po tokios analizs dlugoo pasakojimas pasidarys ir maiau skaidrus, ir sykiu maiau patikimas (jei patikimum vertiname pagal tai, kaip tekstas dera su buvusia tikrove), to verta imtis, jei vis dar siekiame geriau painti mums rpim epoch. Tokiu bdu mes galsime kurti tok pasakojim, kuris, tikkims, ir patikimiau, ir galbt geriau perteiks, kas tuo metu vyko emaitijoje ir kaip to meto vykiai buvo vertinami tiek pagrindini atlikj (pvz., kriktytoj), tiek pagrindini stebtoj (pvz., Konstanco banytinio susirinkimo tv). Tai btina daryti, nes be pasakojimo isto-rija mums tampa tiesiog neprieinama. Tad iame straipsnyje noriau d-mes atkreipti tris probleminius klausimus. 1. Kodl emaitija nebuvo pakriktyta 1387 m.? 2. Kas vyko emaitijoje apie 1413 m.? 3. Kokios buvo pirmj parapini emaitijos banyi atsiradimo aplinkybs?

Kodl kriktytojai neeng emaitij 1387 m.?

emaitijos politins ir socialins istorijos tyrjai dar ir ms lai-kais paymi, kad iki iol nra aikiai atsakyta esmin klausim, kodl

4 Plg. zenonas ivinskis, Lietuvos istorija. Iki Vytauto Didiojo mirties, Roma: lietuvi katalik mokslo akademija, 1978, p. 288, 348.

5 Plg. grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 143. 6 r., pvz., darius Baronas, emaii kriktas Jono dlugoo kronikos viesoje,

in: Istorijos altini tyrimai, Vilnius, 2011, t. 3, p. 2330.

12


emaiiai nebuvo pakriktyti 1387 m.7 nemaai istorik aikindamiesi, kodl Jogaila 1387 m. koordinuodamas lietuvi pagoni kriktijimo akcij nepasirpino tuo, kad misionieriai engt ir emaitij, nurodo vis pirma politines prieastis. Vieni, kaip antai Juozas Jaktas, man, kad emaiiai buvo per daug politikai savarankiki ir toks j autono-mikumas buvo taps klitimi krikioninimo akcijai, kurios Jogaila tuo metu tiesiog nesiryo forsuoti8. Kitoki nuomon reik Adolfas apoka, kuris man, kad 1387 m. ymjo ir lietuvos, ir emaitijos Krikt. Jis netgi pareik, kad dvigubo lietuvos krikto prileidimas yra tik ne-susipratimas, iauktas tam tikr ano meto politikos vad manevr ir mums teigtas atitinkam altini, kuriuos istorikai per daug lengvai yra prim9. Tokia radikali mintis remiasi neteisinga prielaida, es Vilniaus vyskupija, nuo pat pradi bdama neapibrt rib vyskupija, i-noma, turjo apimti vis valstyb10. Kadangi nra joki nei vienalai-ki, nei vlesni duomen, kad emaitija kada nors bt priklausiusi Vilniaus vyskupijai, tenka i apokos nuomon atidti al. Jos vert tik tokia, kad skatino kritikesn poir dlugoo pasakojim, ir todl buvo bandoma iekoti nauj aikinimo keli.

Tiek Jakto, tiek apokos nuostatos buvo nukreiptos ankstesni

7 Vytenis Almonaitis, emaitijos politin padtis 13801410, Kaunas: Vytauto didiojo universitetas, 1998, p. 8. T pai problem taip pat akcentavo zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 99. Pastarasis istorikas parm kitados simo suiedlio nurodytas tris prieastis, kodl 1387 m. emaiiai nebuvo pakriktyti: 1) labiau prisiri prie senojo tikjimo; 2) didiojo kunigaikio valdia emaitijoje silpna; 3) daugiausia tam trukd Vokiei ordinas. Plaiau apie tai r. Vytautas Didysis, 13501430, redagavo Paulius leas, Kaunas: sakalo bendrovs leidinys, 1930 (naujas leidimas: Vilnius, 1988), p. 101102.

8 r., pvz., Juozas Jaktas, Vokiei ordinas ir lietuva Vytenio ir gedimino metu, in: Senov, Kaunas, 1935, t. 1, p. 141: Bt nesuprantama, dl ko emaiiai nebuvo kriktijami drauge su Auktaiiais ir netraukti naujai sudaryt lietuvos vyskupij, jeigu jie bt buv esminga lietuvos dalis. Taip pat r. Juozas Jaktas, is tas dl atskiro emaii krikto, p. 8: Kai po algirio mio Ordinas jau nebegaljo ksintis emaiius, juose daugiau valdios gavs Vytautas galjo imtis krikionybs skiepijimo.

9 Adolfas apoka, emaii krikto prasm, in: Naujoji Romuva, Kaunas, 1937, nr. 3132, p. 585.

10 Ibid., p. 586.

13


istorik pernelyg tiesmukai reikt mint, es emaitija dar 1382 m. Jogailos buvo perleista Ordinui, todl lietuvos valdovas (tas pats Jogaila) negaljo rpintis kriktu to krato, kurio nevald. Kaip bebt keista, abi ios nuomons i dalies teisingos, bet manyiau, kad jose akcentai sudti ne visai tinkamai. Taip atsitiko todl, kad i problem nagrinj autoriai kriktijimo akcij velg i valstybs politikos, arba, kiek kitaip pasakius, i pasaulietins valdios perspektyvos, visai umirdami, kad ia pirmuoju smuiku grie Katalik Banyia, kuri rmsi savo kano-nais ir taisyklmis, kurios ir nulemdavo, kaip ir kur turi bti steigiamos vyskupijos. Juk reikia brte pabrti, kad 1387 m. lietuvi kriktijimo akcija buvo glaudiai susijusi, didija dalimi persideng su Vilniaus vys-kupijos krimu, kuris kanonikai buvo ubaigtas 1388 m., nors materi-aliniai pamatai vyskupijos egzistavimui buvo padti metais anksiau11. Kiek ubgant u aki galima paymti, kad panaiai ir emaitijos Krikto esminiai vykiai (14161417) persidengs su Medinink vysku-pijos steigimu. Tuo paiu reikia akcentuoti dar vien dalyk: jau nuo Xiii a. banytins jurisdikcijos poiriu emaitija anaiptol nebuvo niekieno em. dalis jos teritorijos pateko Kuro vyskupijos teri-torini pretenzij, kurios dar buvo reikiamos net ir 1420 m., lauk12. Pretenzijas emaitij nuo seno reik Vokiei ordinas, o jas pagrsti galjo jam suteiktomis popiei ir ventosios Romos imperatori pri-vilegijomis. XiV a. pabaigoje, ms akimis irint, jos gal ir buvo sens-teljusios, bet to meto suinteresuotajai pusei ios privilegijos anaiptol nebuvo praradusios savo teisins galios. Teisins galios nebuvo prarad ir Mindaugo emi dovanojimo aktai, skirti Vokiei ordinui13. Visai viei buvo Jogailos ir Vytauto paadai Ordinui perleisti emaitij. Kaip matome, pretenzijos emaitij nebuvo iaip sau i pirto lautos, jos buvo realiai galiojanios, turinios teisines pasekmes. Todl man ir no-

11 Plaiau apie tai r. Jerzy Ochmaski, Biskupstwo wileskie w redniowieczu. Ustrj i uposaenie, Pozna: Wydawnictwo uniwersytetu im. A. Mickiewicza, 1972.

12 r., pvz., Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, d. 1: (1416.II.131609.IV. 2), collegit Paulus Jatulis, (ser. Fontes Historiae Lituaniae, t. 3), Roma: Academia lituana Catholica scientiarum, 1984, nr. 26, p. 6061.

13 Juozas Jaktas, Pavluotas lietuvos kriktas, in: LKMA suvaiavimo darbai, Roma, 1969, t. 6, p. 183184.

14


risi teigti, kad 1387 m. pradtas lietuvos Kriktas negaljo apimti visos to meto etnins lietuvos teritorijos, nes egzistavo tam tikros teisins klitys. Evangelijos skelbimo ir Banyios organizacijos krimo darbas galjo vykti tik ten, kur lietuvos valdovo valdios nekvestionavo jokia kita tarptautiniu mastu pripainta jga. nesunkiai galima sivaizduoti tas teisines komplikacijas, kurios bt kilusios, jei Evangelijos platinimo kariu usideg misionieriai bt eng emaitijos gilum ir ten pradj kurti banytin organizacij. Toks neapgalvotas ingsnis kaipmat bt buvs apskstas Romos kurijai, ir vargu, ar Jogailos teisikai abe-jotinos verts argumentai bt nusvr tuos kontrargumentus, kuriuos bt pateiks Vokiei ordinas. Kaip inome, prireik daug pastang, daug imons ir pakankamai daug laiko, kol galiausiai pavyko tikinti tiek Banyios opinij, tiek pat Vokiei ordin leisti, kad emaitijos atvertimo tikjim akcij vykdyt lenkijos ir lietuvos valdovai bei j parinkti lvovo ir Vilniaus vyskupai. Tai atsitiko prajus trisdeimiai met po 1387 m. lietuvos Krikto, todl emaitijos atvertimo tik-jim akcij visikai pagrstai galime laikyti lietuvos Krikto atbaiga, galutiniu skmingu akordu.

Kas vyko 1413 metais?

Po algirio pergals, 1411 m. vasario 1 d., buvo sudaryta Toruns taika. nors ji paprastai vertinama kaip nederanti prie algirio pergals masto (mat emaitija buvo pripainta Jogailai ir Vytautui tik iki j gyvos galvos), Toruns taikos sutartyje atsirado plyys, leids lenkijos ir lietuvos valdovams pasireikti kaip krikionybs platintojams btent emaitijoje emje, kurios vieninteliais kriktytojais kryiuoiai norjo bti pusantro imto met14. Toruns taikos sutartyje atsirado abipusiai sipareigojimai dl krikioni tikjimo platinimo tose savo valdomose teritorijose, kur dar galt bti pagonijos likui15. Tikjimo

14 Plg. emocing, patosu tryktant pasakojim: Jan fijaek, uchrzecijanienie litwy, p. 7071.

15 Codex diplomaticus Lithuaniae, ed. Edvardus Raczyski, Vratislaviae: sumpti-bus sigismundi schletter, 1845, p. 131: item omnes incredulos in terris nostris cons-titutos ad hoc debemus tenere quod fidem assumant Christianam et pro ampliacione

15


platinimo rpestis atsispindjo ir 1413 m. tarp lenkijos ir lietuvos sudarytoje horodls sutartyje, turjusioje sustiprinti abiej ali sjun-g ir bendradarbiavim16. Tokio rpesio akivaizdiu rodymu turjo tapti Jogailos ir Vytauto misijin kelion emaitij. J vaizdiai aprao dlugoas i karto po to, kai baigia dstyti savo pasakojim apie horodls unij17. Anot dlugoo, valdovai i Kauno nuplauk nemunu pasroviui, o pasiek dubysos iotis, toliau leidosi emaitijos gilumon. Tolesnius vykius dlugoas aprao ypa vaizdiai. Es valdovai bus sukviet visus emaitijos mones ir jiems paaikin, kaip gdinga emaiiams laikytis pagonybs, kai visi kiti lietuviai jau seniai ipasta tikrj krikioni tikjim. Po to jie igriov stabmeldikus aukurus, ikirto ventsias girias ir atvyko prie labiausiai emaii garbinamos dievybs ugnies, kuri, be jokios abejons, laik veniausia ir amina. Apeig yniams be perstojo kurstant malkomis, ji krenosi u nevio ups paioje auk-iausios kalvos virnje. Karalius Vladislovas, prisiartins prie bokto, kuriame krenosi ta ugnis, j padeg, o ugn iarst ir ugesino.18

dlugoo pasakojimas raytas prajus pusei amiaus nuo apraom vyki ir, nesant nei patikim altini, nei aiki liudinink, per daug

fidei ecclesias construere, sacerdotes in eis locare et omnes errores paganicos evellere. similiter magister et ordo tam in Prussia quam in lyuonia incredulos ad fidem tenen-dam convertere tenebuntur (1411-02-01).

16 1413 m. Horodls aktai (dokumentai ir tyrinjimai) = Akty horodelskie z 1413 roku (dokumenty i studia), pareng / opracowali Jrat Kiaupien, lidia Korczak, Piotr Rabiej, Edmundas Rima, Jan Wroniszewski, Vilnius-Krakw: lii leidykla, 2013, p. 3839: ad laudem et honorem sui nominis et eiusdem fidei catholicae au-gmentum... pro christianae religionis incremento et bono statu et comodo terrarum nostrarum lyttwanie predictarum... Ceterum omnes ecclesias terrarum lyttwanie predictarum, tam cathedrales, quam collegiatas, parrochiales et conventuales, videlicet Wylnensem et ceteras in eis erectas, erigendas, fundatas et fundandas, in omnibus ipsarum libertatibus, immunitatibus, privilegiis, exempcionibus et consuetudinibus universis conservamus [...] (itraukos i lk Jogailos ir ldk Vytauto iduoto lenkijos ir lietuvos unijos dokumento, 1413-10-02).

17 Joannes dlugossius, Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae, liber undecimus (14131430), textum recensuit danuta Turkowska, Varsaviae: Wydawnictwo nauko-we PWn, 2000, p. 2126.

18 BRM, t. 1: Nuo seniausi laik iki XV amiaus pabaigos, sudar norbertas Vlius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996, p. 580.

16


graus, kad bt tikras. Prisipainsiu, kad taip manydamas pasijuntu lyg kokia balta varna, nes absoliuti dauguma tyrj, raiusi apie e-maii Krikt, i esms tik perpasakojo dlugoo pasakojim, nors kritiko nusiteikimo jo atvilgiu kartais, tiesa, pasitaikydavo19. Man paiam abejones, ar apskritai bta tokios Jogailos ir Vytauto kelions, pasjo Rimvydas Petrauskas. Jo pastebjimu, joks vienalaikis altinis nemini tokios kelions: jos nemini nei Jogaila, nei Vytautas, nei Vokiei ordino atstovai, kurie iaip jau akylai stebdavo vykius lietuvoje, ir juo labiau emaitijoje. Tokios pastabos turi savo racij20. i tikrj apie Jogailos ir Vytauto kelion tiesiogiai nekalba joks vienalaikis altinis. net ir i iuo metu inom, iaip jau gantinai isami Vokiei ordino pa-likt altini nematyti, kad apie iuos dlugoo apraytus vykius bt ilikusi kokios nors vienalaiki ini21. Tokia tyla raikiai kontrastuoja su tais praneimais, kurie i Vokiei ordino puss pasirod tada, kai 1417 m. buvo steigta Medinink (emaii) vyskupija22. Kartu pa-mus, ios aplinkybs byloja dlugoo pasakojimo patikimumo nenaudai. galbt visas dlugoo pasakojimas apie 1413 m. vykius tra pamaldi fikcija (pia fraus)? Vis dlto vienalaikiuose istorijos altiniuose esama tam tikr netiesiogini uuomin, kad 1413 m. ruden Vytautas ir Jogaila kak galjo veikti emaitijoje krikionybs platinimo naudai. Tuo

19 Plg., pvz., Jan fijaek, op. cit., p. 71; Marija Andziulyt-Ruginien, op. cit., p. 45; zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 7273; Viktoras gidinas, op. cit., p. 230231; Juozas Jurginis, Lietuvos kriktas: Feodalins visuomens socialins ir kultrins raidos studija, Vilnius: Mokslas, 1987, p. 170172; Marian Banaszak, Chrzest mudzi i jego reperkursje w Konstancji, in: Chrzest Litwy: geneza, przebieg, konsekwencje, pod redakcj ks. Marka T. zahajkiewicza, lublin: Redakcja wydawnictw Katolickiego uniwersytetu lubelskiego, 1990, p. 64; Edvardas gudaviius, Lietuvos istorija, t. 1: Nuo seniausi laik iki 1569 met, Vilnius: lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1999, p. 225.

20 Tiesa, savo abejones dl misijins 1413 m. Jogailos ir Vytauto kelions isak ir Adolfas apoka, taiau tai padar daugiau impulsyviai negu rimtai ir ramiai argu-mentuodamas (plg. Adolfas apoka, op. cit., p. 586).

21 Taip pat plg. Viktoras gidinas, op. cit., p. 231, in. 60. 22 Plg. Codex Mednicensis, nr. 12, p. 3738 (1417-10-15, Ragains komtro lai-

kas Vokiei ordino didiajam magistrui Mykolui Kchmeisteriui); nr. 22, p. 5455 (1417-12-17, livonijos ordino magistro landerio spanheimo laikas Vokiei ordino didiajam magistrui Mykolui Kchmeisteriui).

17


metu abu valdovai i ties buvo lietuvoje. fijaekas, remdamas dlugoo pasakojimo autentikum, nurod, kad pastarojo pateikiama chronolo-gija dera su kratinmis tam tikr dokument datomis, i kuri suino-me, kad 1413 m. spalio 25 d. Jogaila buvo Merkinje, o jau 1413 m. lapkriio 19 d. abu valdovai, Jogaila ir Vytautas, jau tikrai buvo Tra-kuose23. sisdamas laik i Merkins, Jogaila Vokiei ordino brolius informavo, kad artimiausiu metu jis ir Vytautas gyvens ms lietuvos emse, po kurias keliaus, todl ir pasiuntiniai turi bti nusiteik vykti ten, kur tuo metu su savo dvaru valdovai bus apsistoj24. Kaip matome, jei valdovai tikrai bt isiruo tokios svarbos misij, kaip j vaizduoja dlugoas, vargu, ar Jogaila bt visikai nutyljs tikslesn savo kelions krypt ir ar bent aptakiausiais odiais nebt paminjs, kokiu tikslu ketina vykti emaitijon. Toks dalykas visai nebt komplikavs santy-ki su kryiuoiais. inoma, tokia argumentacija ex silentio beveik nieko nerodo, vis dlto vienalaiki altini tyla apie dlugoo vaizdiai apra-yt 1413 m. misijin kelion veria suklusti ir klausti, kodl taip atsiti-ko. galbt dlugoas teturjo labai miglot ini apie tai, kad po ho rodls unijos sudarymo Jogaila ir Vytautas buvo lietuvoje, o vis pasakojim sukurp i vlesni vyki nuotrup ir savo knygins erudi-cijos atsarg, visa tai praturtindamas kai kuriomis geografinmis inio-mis apie emaitij? Vlesni vyki atgarsi taka dlugoo pasakojimui apie vykius emaitijoje 1413 m. visikai akivaizdi i to, kad jau tada dlugoas priskyr Jogailai Medinink katedros steigimo ir pirmj parapini banyi pastatymo garb25, nors yra gerai inoma, kad visa tai atsitiko vliau. Beje, ir pats dlugoas Medinink katedros steigim dar kart apra mindamas 1417 m. vykius26. dlugoo knygins eru-

23 Jan fijaek, op. cit., p. 71. Taip pat r. Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae, 13761430, (toliau CEV), collectus opera Antonii Prochaska, (ser. Monumenta medii aevi historica res gestas Poloniae illustrantia, t. 6), Cracoviae: sumpti-bus Academiae literarum Cracoviensis, 1882, nr. 567, p. 271 (1413-11-23, Antonio Prochaskos perpasakota Balgos komtro reliacija apie Prsijos atstov pasiuntinyb pas Jogail ir Vytaut).

24 CEV, nr. 563, p. 269. 25 Joannes dlugossius, op. cit., p. 24. 26 Ibid., p. 8384.

18


dicijos atsargos gausiai pasireikia jo pasauose apie emaii pagonyb ir j pagonik gyvenimo bd, bet kadangi i tem jau esu paliets, ia jos toliau negilinsiu27. Visa tai veria manyti, kad dlugoo pasakojimas apie 1413 m. vykius didija dalimi yra literatrins krybos produk-tas, turjs jam didel simbolin reikm. Taigi, remiantis iki io mo-mento idstytais argumentais, galima teigti, kad dlugoo pasakojimo autentikumo labui byloja tik faktas, kad tuo metu Jogaila ir Vytautas i tikrj buvo lietuvoje. 1413 m. spalio pabaiga ir t pai met lapkritis kaip tik buvo tas laiko tarpas, kai Jogaila ir Vytautas turjo teorin gali-myb itrkti emaitij: dlugoas nurodo, kad abiej valdov kelion emaitij prasidjo v. Martyno dien (lapkriio 11 d.). Kad ir kiek kart minta ir atpasakota i kelion, regis, iki iol niekas detaliau ne-band nagrinti galim jos aplinkybi, nors apie keliavimo to meto lietuvoje slygas esama ir tyrim, ir gana vaizdi pasakojim i ano meto altini28. norint nagrinti numanom 1413 m. kelion emaitij iuo aspektu, reikt pirmiausia nuodugniai atlikti atskir, special ty-rim. Tad ia tik pastebsiu, kad tiek i istorini altini, tiek i geogra-fini slyg duotybs galima nesunkiai numanyti, kad plaukti nemunu buvo vienas dalykas, o plaukti dubysa kitas. net ir teigiant, kad prie 600 met dubysa buvo ymiai vandeningesn, kelion ja prie srov, ir dar vlyv ruden, bt buvs ekstraordinarus vykis. Be to, dar reikia atkreipti dmes tai, kad to meto emaitijos keli infrastruktra buvo ymiai prasiau ivystyta negu likusios lietuvos. Valdovai, keliaudami po savo valdas ldK branduolio emse, kartais galdavo dienos tikslu-mu nurodyti, kur (kokiame dvare ar pilyje) ir koki dien apsistos29.

27 darius Baronas, op. cit., p. 2628. 28 Vaclovas Birika, Kryiuoi keliai lietuv XiV a. (i Wegebericht), in:

Praeitis, Kaunas, 1930, t. 1, p. 153; Vytenis Almonaitis, Vakar Lietuva XIIIXV amiuje: Mokslini straipsni rinkinys, Kaunas: Keliautojo inynas, 2013; laimontas Karalius, Tiltai, pervaiuojamieji perkolai, kamos, pagrandos, mediniai grindiniai, pylimai lietuvos didiosios Kunigaiktysts sausumos keliuose XVi a., in: Lietuvos istorijos metratis, Vilnius, 2008, nr. 1, p. 525.

29 r., pvz., CEV, p. 362. Tomas elkis, Keliais po vidurami lietuv. i: XiiiXV a. pirmosios puss sausumos keli samprata, in: Lituanistica, Vilnius, 2013, t. 59, nr. 2, p. 6176.

19


emaitijoje viso to nebuvo, todl didiai abejotina, kad per koki savait Jogaila su Vytautu bt spj apkeliauti emaitij ir nuveikti stabius dlugoo apraytus darbus. Keliauti per emaitij buvo manoma, bet toki kelion galima bt prilyginti ygdarbiui: kaip kitaip paaikinti tai, kad Vytautas, 1417 m. kakuriam usienio vyskupui raydamas laik apie Medinink vyskupijos steigim, rado reikal pabrti, kad jis pats nepatingjo nuvykti mint emaii em30? Atsiminkime, tuo metu ir proga buvo kur kas ikilmingesn, ir laikas keliauti ymiai palankesnis, bet Vytautas vis vien ratu dav suprasti, kad jei reikalas nebt buvs toks svarbus, jis bt nesivargins keliauti emaitijon. ir abu emaiius kriktij vyskupai kelion per labai sunkiai perengiam emaii krat paymjo kaip dmesio vert dalyk savo ataskaitoje Konstanco banytiniam susirinkimui31. Tad, apibendrinant pastaruosius pastebjimus, norisi teigti, kad labai abejotina, jog abu valdovai, Jogaila ir Vytautas, vlyv 1413 m. ruden bt leidsi emaitijos gilum; juos taip toli nusiunt, ko gero, ne kas kitas, kaip tik tas pats dlugoas. Kaip matome, jeigu 1413 m. lenkijos ir lietuvos valdov misijin ke-lion vyko apskritai, ji buvo kur kas kuklesnio masto, negu bt galima sprsti i spdingai perteikto dlugoo apraymo. Bet kas gi vyko 1413 m. ruden? nejaugi nieko ypatinga? Vis dlto esama vienos (tik-kims, ne vienintels ir ne paskutins) pozityvios inios. Mums rpimu aspektu ypatinga svarba priklauso tai emaii skundo vietai, kurioje Konstanco banytiniame susirinkime apsilank emaiiai teigia, kad kai kurie i j prim krikioni tikjim Jogailos ir Vytauto pastang dka. ivardij i kryiuoi patirtas skriaudas, emaiiai taip bylojo: nepasitaik n vieno, kur jie [t. y. kryiuoiai] bt pakriktij, isky-rus tuos, kuriuos pakriktijo garss kunigaikiai viepaiai Vladislovas, lenkijos karalius, ir Aleksandras, kitaip dar Vytautas, didysis lietuvos kunigaiktis32. i emaii skundo ini vertinu kaip svarbiausi argument, rodant, kad Jogaila ir Vytautas 1413 m. ruden galjo apsi-

30 CEV, nr. 744, p. 394 (po 1417 m. spalio 28 d.). 31 Codex Mednicensis, nr. 18, p. 47 (iki 1417-11-30, pirmasis ataskaitos varian-

tas); nr. 19, p. 49 (iki 1417-11-30, antrasis ataskaitos variantas). 32 emaii kriktas, p. 27.

20


lankyti emaitijoje ir pasirpinti tuo, kad kai kurie emaiiai priimt krikt. Tiesa, ir k tik mint ini galima interpretuoti vairiai, bet rinkdamasis tarp galim ir labiau tiktin versij ir aikinim a biau links manyti, kad palankiausias metas, kada galjo vykti emaii skunde minimi vykiai, kaip tik ir buvo 1413 m. ruduo, kai abu valdo-vai, Jogaila ir Vytautas, i tikrj keliavo po ms lietuvos emes. i karto po horodls unijos sudarymo ir vis tebesitsiant diplomatinms kovoms su Vokiei ordinu, abiem valdovams tikriausiai rpjo suburti patvaresn savo alinink grupuot (partij) emaitijoje. Kriktas tam buvo btinas. Tad galimas daiktas, kad tarp Jogailos ir Vytauto alinin-k, kurie 14151416 m. apsilank Konstance, buvo ir toki emaii, kurie krikt prim emaii skunde minim vyki dka (tikriausiai kaip tik 1413 m.)33. Kodl i kukli apimi akcija nesulauk didesnio garso? Jeigu hipotez apie vis pirma politikai motyvuot 1413 m. rudens abiej valdov akcij priimtina, galima nesunkiai suprasti, kodl apie j nebuvo plaiai ir garsiai skelbiama. Apie j, ko gero, nieko nesu-uod ir Balgos pilies komtras, kuris 1413 m. lapkritgruod su lenkijos ir lietuvos valdovais keliavo po lietuv, sksdamasis ypa prastais ke-liais34. Kadangi gana ikalbingi vlesni altiniai, tokie kaip dlugoo Analai, nra pakankamai patikimi, o kur kas patikimesni vienalaikiai dokumentai yra gantinai skurds mums reikiamos informacijos, darosi suprantama, kodl esame priversti formuluoti ir tokius teiginius, ku-riems pagrsti tiesiogini altini duomen neturime. Kartais tiesiog tenka i altiniuose esani uuomin pabandyti rekonstruoti visapusi-kesn vaizd. Antra vertus, kai kurie kiti duomenys leidia susidaryti konkretesn spd apie tai, kiek vis dlto maai istorins tikrovs pd-sak liko ufiksuota raytiniuose altiniuose. ia proga noriau atkreipti dmes panemunje, vakarus nuo Veliuonos plytjus Venio mik, kur pagonys laik ventu. Jau 1413 m. dokumente, kuriame buvo ai-kinamasi dl galim rib tarp lietuvos ir Vokiei ordino vald, is mikas minimas kaip buvs ventas anais, jau prajusiais pagonybs

33 Apie emaii delegacijos vizit Konstance r. zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 8692; Marian Banaszak, op. cit., p. 5776.

34 CEV, nr. 567, p. 271 (1413-11-23, Antonio Prochaskos perpasakota Balgos komtro reliacija apie Prsijos atstov pasiuntinyb pas Jogail ir Vytaut).

21


laikais35. i inia suponuoja, kad jau Benedikto Makros misijos metu (1413 m.), kai dar visai nebuvo sibgjusi oficiali emaitijos krikio-ninimo akcija, pagonybs laikai lietuvos valdov buvo traktuojami kaip praeitis, o ventas mikas kaip praeities reliktas, kaip prisiminimas. Kada Venio mikas neteko savo ventumo statuso? Tikslaus atsakymo (kol kas?) nemanoma duoti ir galime tik splioti. galbt ia pasidarba-vo ek misionierius Jeronimas Prahikis? galbt tas mikas pagoniko kulto vieta nustojo bti dar seniau, kai Vokiei ordinas prisiartino pernelyg arti nemuno (apie 1283 m.)? Kaip buvusi pagoniko kulto vieta Venio mikas dar kart minimas 1416 m. Vytauto laikuose. T met vasar Vytautas rengsi susitikti su Vokiei ordino didiuoju ir livonijos krato magistrais. Tartasi dl vietos. Kadangi Vytautui kelion iki skirsnemuns rodsi per tolima, o didiajam magistrui atkakti iki dubysos ioi savo ruotu rodsi nepraktika, Vytautas pasil susitikti netoli Veliuonos, toje vietoje, kur kadaise buvo emaii ventas mikas vardu Wentis36. labiausiai tiktina, kad tokia vieta susitikimui buvo pasirinkta Vytautui i akies apskaiiavus ir spjant, kiek kuris valdovas gals sau leisti pasivarginti pajuddamas iek tiek priek37. Taiau inia apie pagoniko kulto viet, jau senokai nustojusi savo kultins reik-ms, turjo bti ikalbinga to meto kontekste, kai Konstanco banytinis susirinkimas jau buvo paskyrs savo legatus emaiiams kriktyti ir pati kriktijimo akcija buvo tik trumpo laiko klausimas. dl istorini alti-ni trkumo sunku pasakyti, kiek to meto emaitijoje buvo Venio mik panai viet, kurios savo kultins reikms jau buvo nustojusios iki oficialios emaii kriktijimo akcijos pradios38. drstu manyti, kad

35 BRM, t. 1, p. 510511. 36 CEV, nr. 639, p. 357: das wir nedvenig der Weluna wol eine halbe meil, do

etwenne samaytischer heiliger walt gewest ist, Wentis genant.37 Vytautas, kaip atrodo, neapsiriko ir jo pasilyta vieta susitikimui galiausiai

tapo priimtina ir Vokiei ordino didiajam, ir livonijos krato magistrams, nors abiem i pradi buvo ikil rimt klii tokiai kelionei (r. CEV, nr. 690698, p. 357362).

38 domumo dlei galima pastebti, kad Ventis kaip emet ir Ksgail gimi-ni garbinama dievyb minimas Jono lasickio pasakojime apie emaii dievus (r. Vytautas Aliauskas, Jono Lasickio pasakojimas apie emaii dievus: Tekstas ir komenta-

22


toki viet galjo bti ir daugiau. Todl turbt neatsitiktinai apie pago-nikojo kulto naikinim nieko nekalbama nei lvovo arkivyskupo Jono eovieio ir Vilniaus vyskupo Petro Jastrembeco ataskaitose39, nei Jo-gailos ar Vytauto laikuose, kuriuose pasakojama apie 1417 m. misij emaiius ir Medinink katedros steigimo aplinkybes. Panau, kad vie-asis pagonikas kultas jau senokai turjo bti gerokai isikvps. Kada, kaip ir kodl taip nutiko, iam tekstui yra pernelyg plats klausimai. Taiau jau dabar galima manyti, kad toki padt lm keli veiksniai: Jogailos ir Vytauto pavyzdys, likusi lietuvi katalikikas tikjimas, misi-onieri veikla ir krikionys emaiiai, kuri bent jau nuo XiV a. pabaigos tikrai buvo. Toki duomen visuma leidia kvestionuoti ir mokslinje, ir groinje literatroje pasitaikanius vaizdius, es emaiiai buvo ypatin-gai, nepaprastai prisiri prie savo diev ir tikjim40. XV a. pradioje jie jau tikrai nebuvo ukietj savo pagonybje, todl ir pati kriktijimo akcija prajo taikiai, be rimtesni politinio ir socialinio pobdio eksces.

Pirmosios parapins banyios: 1417 metai

geriausiai i problematik sigilins grzegorzas Baszczykas pa-ymi, kad emaitijos pirmj banyi atsiradimo klausimas yra ypa sudtingas ir sunkiai sprendiamas41. i tikrj stebtinas dalykas, kad

rai, (ser. Balt mitologijos ir ritualo tyrimai, t. 6), Vilnius: Aidai, 2012, p. 110: Ventis Rekicziouum. Pastarj svok tikriausiai reikt suprasti kaip Rekui gimins Vent.

39 Tiesa, Konstanco susirinkimo legat ataskaitos vadinje dalyje yra kalbama apie emaiius, kurie garbino stabus ir jiems aukodavo aukas (ad populum gravem samagiticum et gentem bellicosam, que deum factorem suum non noverat, sed diis alienis ydolorumque sculptilibus a tempore, quo gentes esse ceperunt, sua libamina offerebant [...]). ioje itraukoje atsispindi senojo Testamento frazeologija, o svetim diev (dii alieni) paminjimas veria manyti, kad k tik pacituota itrauka yra parafra-z Pakartoto statymo knygos, kurioje gausu kalbos apie svetimus dievus, tad visa tai neturi nieko bendro su etnografine lauko tyrim mediaga. Plg. Codex Mednicensis, nr. 18, p. 47 (iki 1417-11-30, pirmasis ataskaitos variantas) ir st. 7.4, 11.16, 13.6, 13.13, 17.3, 28.36, 28.64, 29.26, 32.16.

40 Plg., pvz., Jan fijaek, op. cit., p. 75; Marija Andziulyt-Ruginien, op. cit., p. 45; zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 99100.

41 grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 139.

23


Vokiei ordinas, du kartus ilglesn laik valds emaitij (14001401 ir 14051409 m.), nepasirpino tuo, kad emaitijoje ikilt bent viena banyia. Jam kur kas labiau rpjo pilys ir malnai, negu banyios. Tuo nenoriau teigti, kad Ordinui visai nerpjo krikionybs reikalas emaitijoje, bet panau, kad naujai uvaldyt krat integruoti jis siek vis pirma karinmis ir kinmis priemonmis. Tok Ordino apsilei-dim ar tiesiog apsiskaiiavim Konstanco banytiniame susirinkime mikliai inaudojo lenkai, lietuviai ir emaiiai, kaltin Ordin tuo, kad jam rpi vien emika valdia ir emikos grybs, bet ne moni siel gelbjimo uduotis42. Kalbant iuolaikiniais terminais, Ordinas buvo kaltinamas supasauljimu. su tokiais kaltinimais Ordinas, aiku, nesuti-ko, bet kaltinimus stipriau atremti jam argument pritrko. i emaii kaltinim ir kryiuoi atsakym matyti, kad kalbama apie dvi bendri-jas, nenorinias turti nieko bendra. Tokiomis aplinkybmis tampa su-prantama, kodl banyios, kaip krikioni bendruomens susibrimo vietos, statyba bt beprasm, nes banyi reikia ne tik pastatyti, bet ir ilaikyti. i dalyk dstymas reikalingas tam, kad pirmj emaitijos banyi fundavimo klausim vertintume ne vien kaip j pastatymo laiko ir vietos problem, bet j pavelgtume ir kaip lokalini krik-ionik bendruomeni susibrimo ir gyvavimo enkl. Tai, kas buvo nemanoma valdant Vokiei ordinui, tapo manoma valdant Vytautui.

Atrodo, kad rimtai apie banyias emaitijoje imta kalbti tik 1416 m., kai Konstanco banytiniame susirinkime buvo nusprsta sisti emaitij susirinkimo galiotinius ir legatus, aprpintus visais reikia-mais galiojimais kurti Banyios organizacij neofit emaii krate43.

42 emaii kriktas, p. 23: Mes tikjoms, kad minti broliai yra dievo sisti, taiau savo neilavintu ir Kristaus tikjime visikai nepatyrusiu protu patyrme, kad jiems niekas kitas nesvarbu, o tik pasaulio dalykai, apie dangikus dalykus visikai negalvoja, kad paskirti parodyti mums iganymo keli ir pamokyti tikjimo mokslo, rpinasi ms atvilgiu iekoti ne tai, kas dievo, o tai kas savo, ir stengiasi okupuoti ms emes. Jiems svarbu ne nuolankumas, ne geranorikumas, ne dievo teisingumas, bet daugelis neteisybi ir ypa visoki blogybi aknis gobumas, kuris yra statym paeidim tvas, visokio kenkimo mokytojas, blogio nejas, nesantaik altinis, viso-ki papiktinim duob CEV, p. 10191020 (1416 m., emaii skundas).

43 Codex Mednicensis, nr. 6, p. 27 (1416-08-02 Jogailos laikas Konstanco susi-rinkimo tvams).

24


Abu legatai, lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras, savo pagrindin misij emaiius pradjo rugpjio gale ir j ts beveik tris mnesius. Mums rpimu aspektu svarbiausias darbas buvo Medinink katedros pastatymas, jos paventinimas ir aprpinimas nuolatinmis pajamomis. Tam buvo skirtos los ir i Vytauto, ir i Jogailos ido44. Tuo pat metu buvo reniamas ir naujas gyvenamasis bstas vyskupui ir jo monms45. 1417 m. vasaros pabaigoje ir ankstyv ruden banyios buvo statomos ir kitose emaitijos vietovse. deja, dauguma pai ankstyviausi ini apie jas yra labai nekonkreios. Raydami ataskait apie netiktinai skming savo misij, abu legatai, Jonas ir Petras, pa-ymjo, kad per tris mnesius trukusi misij jie aplank ir savo akimis regjo tiek banyi, kiek buvo reikalinga ir manoma pastatyti iame krate. Bendras j skaiius apibdintas kaip gantinai didelis (loca vero quam plura parrochialium ecclesiarum, tot quot in hac novella plantacione videbantur accomoda, sufficienter per sepe dictos principes erecta et dotata, conspeximus). Vyskup teigimu, pirmosios banyios buvo pastatytos ir aprpintos Jogailos ir Vytauto rpesiu46. Vyskupai nepara, kiek j konkreiai buvo ir kokiose vietovse tos banyios tuomet buvo pastatytos, bet kadangi jie emaitij sivaizdavo kaip labai plat krat, kuriame darbo valias buvo trims mnesiams, galima manyti, kad ome-nyje turtas skaiius, virijantis tradicines pirmsias septynias, devynias ar dvylika banyi47. galbt jis buvo artimas stambesni teritorini vienet skaiiui. Jeigu banyi jau tada buvo pastatyta ne viena ir ne dvi, o gal net keliolika, gal prie to prisidjo ir patys emaiiai, nes sunku

44 Ibid., nr. 15, p. 4243 (1417-10-24); nr. 16, p. 4445 (po 1417-10-24). Plaiau apie tai r. zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 9295.

45 Ibid., nr. 12, p. 38 (1417-10-15, Ragains komtro laikas Vokiei ordino didiajam magistrui Mykolui Kchmeisteriui): und beseen auch wor das hus sine wonunge und sin wesen wirt haben [...].

46 Ibid., nr. 18, p. 48 (iki 1417-11-30, pirmasis ataskaitos variantas). 47 Tiesa, prie kur laik buvo paskelbta mintis apie pirmsias 20 parapij, kurios

neva buvo steigtos jau 1417 m., taiau ji nra pagrsta konkrei altini analize (plg. Meislovas Juas, Krikionybs kelias Lietuv, p. 80). Vlesniame darbe teigiama, kad per vis XV a. emaitijoje bta tik 18 parapij (r. Meislovas Juas, Lietuvos parapijos, p. 35).

25


patikti, kad visas su banytins organizacijos steigimu susijusias ilaidas bt deng vien valdovai. galbt patys emaiiai prisidjo prie savo pirmj banyi ikilimo ne vien maldomis, bet ir darbu, ir aukomis. Kalbant apie pirmsias parapines emaitijos banyias, taip pat vert-t atkreipti dmes tai, kad ir Vytautas 1417 m. laike anoniminiam vyskupui minjo, kad parapins banyios buvo pastatytos vairiose (undique) emaitijos vietose48. Pasakymas nekonkretus, bet jis stiprina mano tarim, kad tuo metu emaitijoje buvo pastatyta daugiau negu tradicikai minimos septynios pirmosios banyios.

Kaip matome, k tik pristatytos inios apie pirmsias emaitijos parapines banyias yra nekonkreios, bet jas aikiai galima sieti su 1417 m. vasaros pabaigos ir rudens misijine kelione. Kadangi, mano supratimu, mokslininkai nepakankamai rimtai vertino k tik cituotus vienalaikius naratyvinius (bet ne grietai dokumentinius) altinius, gana danai galima aptikti tokias mintis, kad daugumos pirmj parapini banyi atsiradimo laiko nustatyti arba negalima visai, arba, jei ir gali-ma, tai tik apytiksliai49. Toks prietaravimas tarp istorins mediagos ir istoriografini teigini atsirado i dalies todl, kad i problema pernelyg siaurai buvo susieta su pirmj dokumentini ini apie vien ar kit parapij pasirodymu arba ilikimu. Pagrindin problema ne kada at-sirado pirmosios parapins banyios, bet kur ir kiek j buvo pastatyta 1417 m. Manau, kad su ta paia problema jau XV a. ii pusje susidr ir dlugoas. Mano manymu, dlugoo Analuose nra joki pdsak, kurie liudyt, kad jis disponavo kokiais nors dokumentiniais altiniais apie pirmsias emaitijos parapijas. Reikia pabrti, kad jis niekur nra tiksliai pasaks, kiek ir kur pirmj parapini banyi buvo steigta, taiau pateik tam tikrus duomenis ar apmatus, kurie vlesniems isto-rikams (pradedant stryjkovskiu) leido pirmsias parapines banyias susieti su konkreiomis emaitijos vietovmis. dlugoas man, kad tuo

48 Codex Mednicensis, nr. 17, p. 46 (po 1417-10-24). 49 Plg. grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 143; zenonas ivinskis,

emaii (Medinink) vyskupijos krimas, p. 9899. savo laiku dar ivinskis pa-stebjo, kad emaitijos christianizacij specialiai tyrusi Andziulyt-Ruginien pirmj parapini emaitijos banyi klausimui skyr maokai dmesio. Plg. ibid., p. 98; Marija Andziulyt-Ruginien, op. cit., p. 73.

26


metu emaitija buvo suskirstyta kelet srii, i kuri septynias jis konkreiai vardino: 1) Ariogala, 2) Raseiniai, 3) Medininkai, 4) Kraiai, 5) Vidukl, 6) Veliuona ir 7) Kaltinnai. ios dlugoo inios gerai dera su 1390 m. taikos tarp kryiuoi ir emaii sutartimi, i kurios suinome, kad tuo metu emaitijoje svarbiausios buvo ios ems: Medininkai, Kaltinnai, Knituva, Kraiai, Vidukl, Raseiniai, Arioga-la50. Kiek tolesnje savo Anal vietoje dlugoas teig, kad Jogaila 1417 m. emaitijoje fundavo dvylika parapini banyi, pagal tai, kiek tuo meto emaitijoje buvo paviet51. Kaip savo laiku pastebjo fijaekas, skaiius dvylika ia turi simbolin vert, tad j ir reikt trak-tuoti kaip uuomin apie apatal pavyzdiu sekusius lenk kunigus52. Pirmasis istorikas, kuris konkreius dlugoo duomenis apie svarbiausias emaitijos emes susiejo su pirmosiomis iniomis apie parapines bany-ias, buvo stryjkovskis. Jis dlugoo pateiktas inias krybingai perdirbo, nurodydamas, kad pirmsias parapines banyias emaitijoje steig Vytautas53. stryjkovskis ivardino dlugoo nurodytus pavietus kaip vietoves, kur emaitijoje ikilo pirmosios parapins banyios, pridda-mas Cetr ir luok. Tiek dlugoas, tiek stryjkovskis vadovavosi sveika logika, manydami, kad pirmosios parapins banyios turjo atsirasti svarbiausiuose emaitijos teritoriniuose junginiuose. Tad galima pritarti istoriografinei nuomonei, jog i tikrj labiausiai tiktina, kad pirmo-sios parapins banyios emaitijoje buvo pastatytos btent Ariogaloje, Raseiniuose, Kraiuose, Viduklje, Veliuonoje ir Kaltinnuose, o ka-tedrin banyia Medininkuose. ia pat pastebtina, kad i ei parapini banyi skaiius sutampa su pirmj Medinink katedros kanaunink skaiiumi. galimas daiktas, ios parapins banyios buvo kaip tik tos, kuriose klebon pareigas jo naujai steigtos vyskupijos

50 CEV, nr. 67, p. 2324 (1390-05-26). 51 Joannes dlugossius, op. cit., p. 8384: Wladislaus insuper Polonie rex fundat

et dotat pro ea vice duodecim parochiales ecclesias in samagicia iuxta numerum dis-trictuum [...]. duodecim insuper sacerdotibus, omnibus nacione Polonis, zelum pro amplitudine fidei habentibus duodecim parochiales ecclesiae samagitice commisse [...].

52 Jan fijaek, op. cit., p. 102103, in. 2. 53 BRM, t. 2, p. 567.

27


kanauninkai54. Tuo paiu reikia paymti, kad po 1417 m. misijos emaitijoje atsirado ne tik kanauninkai, bet ir eiliniai dieceziniai kuni-gai. 1417 m. Vytauto laike anoniminiam vyskupui paymta, kad, be vyskupo ir kanaunink, jis pasirpino tuo, kad kunigai bt kurdinti po vis krat55. Abiej vyskup, Jono ir Petro, ataskaitoje Konstanco susirinkimui paymta, kad, be vyskupo ir kanaunink, prie parapini banyi buvo gerai aprpinti ir kurdinti taip pat ir dieceziniai kunigai. Vokiei ordino altiniuose taip pat kalbama apie tuo metu emaitijoje sikrusi trij rang dvasininkij vyskup, kanauninkus ir kunigus56. i i duomen plaukt tokia prielaida: galimas daiktas, kad ankstyviau-siuose naratyviniuose altiniuose minimus eilinius diecezinius kunigus ir parapines banyias reikt pridti prie pirmj ei banyi, kuri bendra seka ivedama i dlugoo Anal. Tiesa, tai pasakius i karto susiduriama su sunkumais, nes nra inomas net apytikslis pirmj emaitijoje sikrusi kunig skaiius, tiksliai neinome, ir kur stovjo tos pirmosios banyios, kurios galt papildyti tiktin pirmj septy-ni banyi (skaitant Medinink katedr) skaii.

Vis dlto padtis nra visikai beviltika. ioje vietoje galima bt usiminti apie Varni parapin v. Aleksandro banyi dedikuot lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto dangikajam globjui. Pastaroji aplinkyb leist manyti, kad i banyi fundavo Vytautas, tai jis ga-ljo padaryti 1417 m.57 arba vliau. nors Vytauto laik duomen apie i banyi nra, netenka abejoti, kad ji ikilo XV a.58 Mums rpimu klausimu gana svarbus ir dokumentikai patikimas yra 1421 m. birelio 22 d. Vytauto aktas, kuriuo jis ems valdomis ir valstiei kiais ap-dovanojo emaii vyskup Motiej ir kapitulos narius59. nagrinjant

54 Toki prielaid suformulavo: Jan fijaek, op. cit., p. 102103, in. 2. 55 Codex Mednicensis, nr. 17, p. 46 (po 1417-10-24). 56 Ibid., nr. 22, p. 54 (1417-12-17, livonijos ordino magistro landerio span-

heimo laikas Vokiei ordino didiajam magistrui Mykolui Kchmeisteriui). 57 Plg. Motiejus Valanius, Ratai, pareng Birut Vanagien, vadas ir paaikini-

mai Vytauto Merkio, (ser. Lituanistin biblioteka), t. 2, Vilnius: Vaga, 1972, p. 54. 58 grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 144. 59 Codex Mednicensis, nr. 29, p. 6667.

28


pirmj parapini banyi emaitijoje klausim, is dokumentas svar-bus tuo, kad jis ymi antrj Banyios sikrimo (sitvirtinimo) etap. Pirmaisiais Medinink vyskupijos metais Vytautas ir Jogaila vyskupui, kanauninkams ir kunigams ilaikyti skyr pajamas i savo ido60. Toks skyrimas buvo suprantamas kaip laikina priemon, nes manyta, kad netrukus ateis toks metas, kai mokesius ir pajamas gals generuoti pati emaitija. Taip netrukus ir atsitiko. emaii vyskupijai skiriant vietinius pajam altinius, siekta sukurti stabilesn pagrind dar visai neseniai pastatytoms banyioms. Tai geriausiai matyti i Medinink apylinkse vyskupui ir kanauninkams suteikt vald: Viruvnai, Mai-vnai, Kraks, mons, vadinti Varniais. Toliau dalis minim vietovi sutampa su svarbiausiais emaitijos teritoriniais junginiais ir i dalies su pirmj emaitijos parapini banyi srau, kuris, kaip prasta, rekonstruojamas pagal dlugoo Analuose pateiktus duomenis. Tai Kaltinnai, Kraiai, Vidukl, Raseiniai. iose srityse vyskupui perleista po deimt valstiei tarnyb. Manyiau, ia tikt pagal analogij pa-daryta ivada: kaip Medinink apylinkse pajam altiniai buvo vis pirma skirti vyskupui ir jo banyiai ilaikyti, taip ir i valstiei tar-nybos buvo skirtos ilaikyti vis pirma Kaltinn, Krai, Vidukls ir Raseini kunigus ir j banyias, nors jos ir vlesniais laikais priklaus vyskupo stalo valdoms. nagrindamas pirmj emaitijos banyi atsiradimo klausim, tokius Vytauto akto duomenis vertinu kaip kur kas autentikesn ir patikimesn liudijim negu dlugoo pasakojimas apie pirmsias septynias emaitijos banyias. Btent Vytauto aktas galt paremti dlugoo pasakojim, suteikdamas papildom argument jo tikrovikumo naudai. dar noriau atkreipti dmes Veliuonos bany-i. Pirmoji banyia Veliuonoje buvo pastatyta 1417 m. Jos egzistavim paliudija Jono Posilgs kronikos duomenys61. nepaisant to, literatroje

60 grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka... Ustrj, p. 19. 61 Johann von Posilge fortsetzung, ed. Ernst strehlke, in: Scriptores rerum

Prussicarum, t. 3, leipzig: Verlag von s. hirzel, 1866, p. 376: in desim jare [1418 d. B.] lys herczog Wythaud weder buwin eyne kirche zcu Welunen, und wolde sich yo bewysin, das sin schult nicht were, das sich dy sameythin also hattin bewiset und erin bischoff vortrebin; und lys dy kirche dornoch wyen den bischoff von der Wille, als man den tag hilt noch senthe Michils tag, den gestin, dy do worin, zcu angesichte, das man yo von yn sagin solde, das sy gute cristin werin, yn andern landin.

29


kartais nurodoma, kad ji buvo steigta tik 1421 m.62 Taip atsitinka tada, kai remiamasi vien Vytauto fundacins privilegijos tekstu, i kurio i tikrj atrodo, kad jame kalbama apie visai naujos banyios steigim Veliuonoje63. Taiau gretinant kitus duomenis darytina kitokia ivada, kuri savo ruotu bus panai k tik kit banyi atvilgiu padarytj: 1417 m. pastatyta Veliuonos banyia i pradi buvo ilaikoma i val-dovo ido pajam, o 1421 m. gavo patogesn vietin pajam altin. Veliuonos pavyzdys domus ir pamokantis tuo, kad rodo, jog ne visada fundacins privilegijos idavimo data sutampa su pirmosios banyios pastatymo data. Apibendrinant iuos svarstymus, galima padaryti ben-dr ivad, kad 1421 m. ymjo met, kai emaii vyskupijai ir pir-mosioms parapinms banyioms buvo parpinti stabilesni ir patogesni vietiniai pajam altiniai.

Toks bendras vaizdas susidaro panagrinjus ir aptarus tuos alti-nius, kurie iandien atrodo ir geriausi, ir maiausiai komplikuoti. gali bti, kad ateityje mokslinio diskurso paviri ikils papildom ini apie pirmsias parapines emaitijos banyias ir kunigus. Reikia tiktis, kad lietuvos archeologams ateityje nusiypsos laim ir jie aptiks bent kokius nors pirmj banyi pdsakus. Toki vilt stiprina nuojauta, kad 1417 m. buvo pastatyta daugiau banyi, negu atrodo i dlugoo ar stryjkovskio pasakojim.

Toki tiktin radini tikimyb kol kas lieka atvira, todl pabaigai noriau pateikti du galimus scenarijus: vien optimistin, kit pesi-mistin. XX a. viduryje Yeaveringo vietovje angl archeologams pavyko aptikti nortumb ri jos karaliaus Edvino dvaro komplekso liekanas, kurio apylinkse kadaise vyko masinis tenykts karalysts gyventoj krik tas. ia rasta vieta ir rekonstruota dvaro men, kur apie 627 m. vyko deba-tai dl krikto (vaizdiai aprayti kronikininko v. Bedos garbingojo)64. Kaip matome, liekanos emje, matomos i aeronuotrauk, net ir po daugiau kaip tkstanio met gali leisti atrasti tai, kas kakur kadaise

62 Marija Andziulyt-Ruginien, op. cit., p. 73. 63 Codex Mednicensis, nr. 30, p. 6869. 64 Richard fletcher, The Conversion of Europe: from Paganism to Christianity,

london: fontana Press, 1998, p. 13.

30


stovjo. Antra vertus, nemaai ankstyvj vidurami Anglijos bany-i pasislp po vlyvesni laik gotikinmis katedromis toki kain jos sumokjo u tai, kad buvo tiesiogins pastarj pirmtaks65. Todl j liekanas galima atrasti tik atsitiktinai arba ir visai neatrasti. Tas pat galioja ir pirmosioms emaitijos banyioms.

Taigi apibendrinant galima teigti kelet dalyk: 1. dlugoo pasakojimas apie Jogailos ir jo palydov misijin veikl

emaiiuose 1413 m. ruden yra didiai problemikas. Tai ne tiek realiai nutikusi vyki atpasakojimas, kiek simbolinis praneimas apie tai, kaip emaitijoje buvo veikta pagonyb ir vestas krikioni tikjimas.

2. i vienalaiki altini kol kas tik emaii skunde esanti in-formacija pateikia svariausi uuomin, kad Jogaila ir Vytautas 1413 m. ruden i tikrj galjo imtis tam tikr christianizacini veiksm emai-i atvilgiu. Maiau svarbi, bet vis dlto reikminga yra informacija, liudijanti, kad abu ie valdovai tuo metu buvo lietuvoje.

3. Tiriant vienalaikius altinius, atrodo, galima daryti atsargi prie-laid, jog 1413 m. ruden Jogaila ir Vytautas pasirpino tuo, kad kai kurie emaitijos bajorai priimt krikt, kuris buvo reikalingas siekiant utikrinti glaudesn lenkijos ir lietuvos valdov bendradarbiavim su io krato diduomene. Tai buvo vis pirma politin akcija, kuri savo laiku nebuvo skirta plaiam vieinimui.

4. Jeigu istoriografinis faktas apie Jogailos ir Vytauto kelion emaitij 1413 m. ruden apskritai ilaikys kritinio nagrinjimo i-bandym, gali paaikti, kad valdov kelion bus siekusi tik emaitijos pakrat. iuo metu i eilui autoriui atrodo, kad i Jogailos ir Vytauto kelion galjo siekti tik panemun, galbt Veliuon ir jos apylinkes, nes i vis emaitijos srii tik panemun galima priskirti prie tuo metu lietuvos valdov gerai sisavint keliavimo trakt.

5. Pirmosios banyios emaitijoje imtos statyti 1417 m., kai vyko lvovo arkivyskupo Jono ir Vilniaus vyskupo Petro vadovaujama krikti-jimo akcija. Katedros banyia buvo steigta Medininkuose, o pirmosios

65 Peter Brown, The Rise of Western Christendom: Triumph and diversity, A. D. 2001000, Oxford: Blackwell publishing, 2004 (antras leidimas), p. 30.

31


parapins emaitijos banyios, labiausiai tiktina, buvo steigtos svar-biausi emi centruose: Ariogaloje, Raseiniuose, Kraiuose, Viduklje, Veliuonoje ir Kaltinnuose.

6. galimas daiktas, kad 1417 m. banyi galjo bti pastatyta daugiau negu tradicikai minimos septynios ar devynios pirmosios. dl duomen trkumo j vietovi (jau nekalbant apie konkreias vietas) kol kas negalima identifikuoti, taiau panau, kad jos buvo kurtos svar-biausiuose emaitijos teritoriniuose junginiuose, vietose, kur tuo metu telksi emaitijos gyventojai.

7. Pirmosios 1417 m. pastatytos banyios buvo ilaikomos i valdov (Vytauto ir Jogailos) ido, o madaug nuo 1421 m. joms buvo parpinti stabilesni ir patogesni vietiniai pajam altiniai.

32


33


Alfredas Bumblauskas

EMAii ChRisTiAnizACiJOs PlEnTAs: gEOgRAfins iR isTORiOgRAfins PAsTABOs

Klausimas paprastas: ar yra sistema emaii christianizacijos ba-nytinje geografijoje? dar tiksliau: ar atsitiktinai sutampa Vytauto laikais susiformavusi banyias jungianti trasa su 1579 m. Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos keliu per emaitij?

Kodl plentas, o ne kelias? Todl, kad keliame ne metaforos klausim, o konkret geografin kokiu keliu Varnius emaii Krik-to epochoje galjo keliauti Vytautas (regis, buvs Varniuose, nes ten nurods viet, kur kurti katedr1)?

Taigi apie christianizacij svarstome iek tiek konkreiau, nei supo-nuot danai tik metaforikai vartojama kelio svoka, todl specialiai vartojame svok plentas. Antra vertus, neketiname leistis labai konk rei keli istorin geografij2, nors tokie klausimai savaime bt

1 Apie tai kalba emaitijos kriktytojai vyskupai praneime Konstanco susirin-kimui: Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, ed. Paulus Jatulis, t. 1: 14161609, (ser. Fontes Historiae Lituaniae, t. 3), Romae, 1984, nr. 14, p. 41. Vertimas lietuvi kalb publikuotas: Antanas ivinskis, Jonas Kareniauskas, Varniai Medinink vys-kupijos centras, in: emaii istorijos virsmas i 750 met perspektyvos, sud. Antanas ivinskis, Vilnius: Aidai, 2004, p. 148150.

2 grzegorz Baszczyk, Geografia historyczna Wielkiego Ksistwa Litewskiego: stan i perspektywy bada, wyd. 2 popr. i uzupe., Pozna: Wyd. Poznaskiego Towarzystwa Przyjaci nauk, 2012 (skyrius Keliai p. 6874). XVi a. emaitijos keliai, atrodo, specialiai nra tirti, bet Baszczykas nurodo nepublikuotus magistro darbus i Poznans universiteto. Pabaig tekst prisiminme, kad galime pridurti lietuvi istoriografijoje neseniai atsiradusius tyrimus: laimontas Karalius, Tiltai, pervaiuojamieji perkolai, kamos, pagrandos, mediniai grindiniai, pylimai lietuvos didiosios Kunigaiktysts sausumos keliuose XVi amiuje, in: Lietuvos istorijos metratis: 2008 metai, Vilnius, 2009, t. 1, p. 525, prieiga per internet: http://www.minfolit.lt/arch/20001/20360.pdf; laura Prasceviit, Valak reformos paveldas: tyrimo ir apsaugos problemos: daktaro

34


doms. Kaip 1418 m. Vytautas vyksta Ariogal? nuo svarbaus centro Veliuonos ar dubysos kairiuoju krantu nuo serediaus? i Ariogalos Raseinius vykstama per Betygal? Kodl ne tiesiau? Kas tai lemia du-bysos krantai ir brastos?

ie klausimai kilo kakada bnant Kraiuose, mstant, kodl vie-sioji emaii akademija i pirmo vilgsnio yra tokiame ukampyje, kur iandien nra net padoraus kelio (vienintelis siauras asfaltas tik i Kelms). isiklus klausim, kaip buvo vykstama i Krai Varnius, prisimintas Tarkvinijus Pekulas. 1579 m. i Krai Varnius jis vyko per Kaltinnus.

KraiKaltinn kelyje ir kilo pirmoji nuostaba: jo vingiai, apei-nantys kalveles, yra tokie patys, kaip i graaus italiko dokumentinio serialo apie Vidurami pirkli kelius, rodyto per Viasat history3. Vliau prisiminiau, kad mano jaunysts kelias nuo Teli pro diugo kaln link Alsdi bei emaii Kalvarijos yra labai panaus, o dar pa-naesnis yra emaii KalvarijosgegrnPlateli kelias. Pedantikas keli vingiuotumas kelia mint, kad ir visoje keli sistemoje atsitikti-num nebta jie yra priderinti prie arkliams ir veimams patogaus marruto, bet turi jungti svarbiausius centrus.

Taigi pakartokime klausim: kodl Pekulas vyksta tuo paiu mar-rutu, kur enklina Vytauto laikais atsiradusios banyios? Tam pir-miausia paanalizuokime Pekulo vizitacijos4 keli. Juo labai nepasitikta. Manyta, kad vizitacijos dokumentacija labai nepilna, k tarsi patvirtint grzegorzo Baszczyko lenkijoje atsitiktinai rasti Kurtuvn klebono apklausos dokumentai5. Tai kurst iliuzij, kad tokios dokumentacijos gali bti ymiai daugiau ir kad Pekulo vizitacijos atsiakojim gali bti ymiai vairesni.

disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013 (skyrius Keli tinklas, p. 103118).3 Plg. Erika dreyer-Eimbcke, Alte Straen im Herzen Europas: Knige, Kaufleute,

Fahrendes Volk, frankfurt am Main: umschau, 1989.4 emaii vyskupijos vizitacija (1579), pareng liudas Jovaia, Juozas Tu melis,

(ser. Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae, t. 1), Vilnius: Aidai, 1998.5 grzegorz Baszczyk, zachowana cz wizytacji parafii Kurtowiany z 1579

roku, in: Lituano-Slavica Posnaniensia: studia historica, t. 3, Pozna: Wy dawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1989, p. 263265.

35

alfredas bumblauskas. emaii christianizacijos plentas: geografins ir istoriografins pastabos

is poiris atsispindjo net solidioje liudo Jovaios ir Juozo Tumelio paruotos Pekulo vizitacijos publikacijoje. i joje esanios kar-toschemos6 formuojasi spdis, gal ir klaidingas, kad Pekulas kakaip keistai okinja. Kartoschemoje esantys keisti vingiai spd labai sustiprina. Taigi dmiai perirkime Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos objektus:

neaiki vizitacijos pradia: dar nekonsekruotoje banyioje; rugsjo 1718 d.: Vilkija, nesant klebonui, kuris yra Ve liuo-

noje; rugsjo 1920 d.: Veliuona, klebonas atsako, kad turi dar dvi

banyias Vilkijoje ir skirsnemunje, pastaroji yra uimta ere-tik;

rugsjo 20 d.: Skirsnemun, banyia be dur ir be kunigo; grta Veliuon;

rugsjo 21 d.: Seredius (klebonas prancikonas atskalnas) Ariogala, ios klebonas sako dar turs banyi Butkikje;

rugsjo 22 d.: Butkik, grta Ariogal; rugsjo 23 d.: AriogalaKraks (tenyktis klebonas Mikalojus

dauka Varniuose); rugsjo 24 d.: Kraks; intarpas apie spalio 8 ir 13 d. Mikalojaus daukos apklausa

Varniuose; rugsjo 25 d.: Betygala; intarpas spalio 14 d. Varniuose apklausia Betygalos klebon,

kuris turi dar ir Vidukls klebonij; rugsjo 25 arba 26 d.: Raseiniai; rugsjo 2628 d.: Vidukl, klebonas sako turs dar banyias

(filijas) nemakiuose ir Paaltuonyje; rugsjo 28 d.: NemakiaiKraiai; rugsjo 29 d.: KraiaiKaltinnai; rugsjo 30 spalio 1 d.: Kaltinnai; spalio 13 d.: Varniai (katedra), paminima arn banyia; spalio 4 d.: Kraiai, paminima Bataki banyia;

6 emaii vyskupijos vizitacija (1579), p. 320.

36


spalio 57 d.: Varniai (parapin banyia), apklausiamas Kur-tu vn klebonas.

Pirmas spdis nra jokio chaoso, vizitacija vyko labai siste-mingai tiek laiko, tiek erdvs aspektais. Erdvs geografin ira leidia ikart suabejoti interpretacija, kad kelio pradios bta Josvainiuose. Tai, kaip jau minta, bt okinjimas geografiniu poiriu kaip Josvainiuose i Kauno turjo atsidurti vizitatorius? Manytume, be reika-lo atsisakyta Baszczyko hipotezs, kad pirmasis vizitacijos objektas buvo zapykyje.

Apskritai Pekulo kelionje geografini vingi onus bta labai nedaug. Pamintinos tiktai Kraks. Tai leido isikelti mint Kurtuvn problem, kuri geografikai yra nepaaikinama, nes tai bt akivaizdus okteljimas on. sistemikoje kelions dokumentacijoje i chrono-logini rm ieinantys atvejai tra du: tada, kai klebon nerasta j pa-rapijose ir jie buvo apklausiami Varniuose. Taip atsitiko su Mikalojumi dauka, kurio nerasta Krakse, ir su Betygalos klebonu. Abiej apklaus rezultatai terpiami nuosekli chronologin sek.

Tai, kad tiek Pekulo vizitacijos dokumentacija, tiek jo kelions lo-gika yra ne chaosas, o sistema, pirmasis pradjo aikinti Vacys Vaivada7, teigdamas, kad Pekulas vyko per emaii vyskupo koliacijoje esanias banyias (toki 14), kurios, pridurtume, buvo funduotos valdov. Pekulas nemini tik luoks, Alsdi ir Mosdio, bet juk tai emaii Krikto plento tolimoji tsa: tai ir Baszczyko Vytautui priskiriama luoks banyios fundacija, ir ygimanto senojo funduota Teli ba-nyia, ir emaii vyskupo Baltramiejaus ii funduota (jo pirmtako Motiejaus ii pastatydinta) Alsdi banyia, o galiausiai XVi a. i pusje emaii senino Ksgailos funduota Plateli banyia ir vys-kupo Vaclovo Virbickio pastatydinta bei jo pdinio Jono domanovskio 1560 m. aprpinta Mosdio banyia. one nuo Pekulo vizitacijos lieka tik pakraiuose esantys Jurbarkas (Bonos fundacija) ir vkna (emaii senino fundacija), taip pat valdov ar vyskup kurtos ba-nyios eduvoje, iauliuose ir Jonikyje.

7 Vacys Vaivada, Katalik Banyia ir Reformacija emaitija XVI a.: esminiai rai-dos bruoai, Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2004.

37


Taigi, Tarkvinijus Pekulas perygiavo, tarsi nesidairydamas o-nus, christianizacijos plentu, perkirtusiu emaitij bent iki jos vidurio. svarbu pabrti, kad plent pradjo tiesti btent Vytautas. Pirmsias vytautines banyias yra nustats Baszczykas8. Jis ne tik patvirtino Jono dlugoo 7 paviet srae minimose vietovse (Medininkai, Veliuona, Raseiniai, Vidukl, Kraiai, Kaltinnai, Ariogala) buvus banyias, bet ir papild sra dar dviem (Betygala ir luok), taip pateikdamas 9 pirmj banyi sra.

Kodl taip akcentuojame banyi fundacij pobd? Todl, kad esame nustat, jog Reformacija lietuvoje buvo labai konkreti. Ji nusa-vino privai fundacij banyias ir su labai retomis iimtimis gviesi valdovo ar vyskup9. Taigi, daugiau krikionik keli beveik nebta. Visos reformacijos nepaliestos banyios yra palei emaii christia-nizacijos plent. svarbiausia tai, kad vytautins banyios bei kitos, aplankytos Pekulo, ir buvo ta visuma, kuria galjo didiuotis, arba prie-ingai gdintis, XVi a. emaii vyskupija.

Tiesa, bta dar vienos iimties tai KaraliauiausRygos traktas, ku-riuo 1590 m. perygiavo vokiei keliautojas Johannesas Wundereris10, kurio marrutas turjo ukliudyti Kraius, iaulius ir Jonik.

Taiau iuo atveju mums svarbu ne geografija, o keliautojo liu dijimas: Miestuose jie danai veda patys savo vaikus prie krikto. Taiau kaime dar tebra daug prietar besilaikanij, kurie ugn, mikus, gyvates ir gyvnus garbina kaip dievus. Prie tai paaikina: paprasta liaudis yra visikai pilna bedievysts, ir beveik pagonika, ypa tie, kurie gyvena isi-barst dykrose jie net savo vaikus retai arba visai neveda prie krikto11.

8 grzegorz Baszczyk, Diecezja mudzka od XV wieku do pocztku XVII wieku. Ustrj, Pozna: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1993.

9 , ( XVI .), in: Lietuvos TSR auktj mokykl mokslo darbai: istorija, Vilnius, 1990, nr. 31, p. 106120.

10 Johann david Wunderers Reisen nach dennemarc, Ruland und schweden 1589 und 1590, in: Frankfurter Archiv fr ltere deutsche Literatur und Geschichte, t. 2, hrsg. von i. E. v. fichard, frankfurt am Main: Verlag gebhard und Krber, 1812, p. 169255.

11 altin mokslo apyvart ved Angel Vyniauskait (Angel Vyniauskait,

38


emaitijos tyrintojo lenk istoriko Grzegorzo Baszczyko sudarytas XVI a. vidurio XVII a. pradios emaitijos banyi tinklo emlapis (Grzegorz Baszczyk, diecezja mudzka, p. 364)

Lietuviai IX a. XIX a. vidurio istoriniuose altiniuose, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij l-kla, 1994, p. 28), o jo dal (kakodl praleidiant esmin) publikavo norbertas Vlius (Balt religijos ir mitologijos altiniai, sud. norbertas Vlius, t. 2: XVI amius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2001, p. 637640). Reikiamai altin sureikmino tik Mangirdas Bumblauskas.

emaii christianizacijos plentai

emaii vyskupijos riba

Tarkvijaus Pekulo 1579 m. marrutas

emaii christianizacijos plento tsa

banyios, kurtos iki 1579 m.

T. Pekulo vizitacijoje minimos banyios

39


liudijimas leidia grsti mint, kad iki iol pateiktos geografins pastabos gali esmingai prisidti sprendiant vien istoriografin pro-blem. Ji yra suformuluota Mangirdo Bumblausko greitai ginsimoje disertacijoje: kaip suderinti krikionybs tak (liudas Jovaia12) ir pagonybs anklav (gintaras Beresneviius13) koncepcijas?

velgiant i ms varpins, atsakymas paprastas: ant krikionybs plent krikionybs takai, o u j pagonybs anklavai.

Pabaigai pateikiame svarbiausi emaii Krikto kelio liudijim ir paveldo sra. Vis pirma reikia prisiminti:

Konstanc Vokietijoje, jo katedr ir susirinkimo namus (Kon zi-lium shaus), kur 1416 m. pasirod emaii delegacija, perskaiiusi garsj Propositio samaytarum. Btent Konstanco banyti-nis susi rinkimas isprend emaii Krikto problem ir kr emaii vyskupij;

Strasbr Pranczijoje, kur naujojoje v. Petro banyioje (glise Saint-Pierre-le-Jeune) esanti freska yra tikras emaii Krikto aidas Vakaruose;

Bazel veicarijoje, kur kartz vienuolyne 1432 m. Enjus sil-vijus Pikolominis apklaus tikr ikikriktins emaitijos liudi-nink Jon Jeronim Prahik;

Krokuv su Jogailos paveldu, o ypa Jogailaii universitet, kurio profesoriai Konstanco susirinkime gyn pagoni ir ypa e mai i teises;

Lvov, kurio arkivyskupas Jonas eovietis buvo vienas svarbiau-si emaitijos kriktytoj;

Vilni vis pirma kaip emaii kriktytoj Jogailos, Vytauto bei Vilniaus vyskupo Petro miest;

Trakus, kur buvo suraytos Konstanco susirinkimo legat atas-

12 liudas Jovaia, Religinis gyvenimas Vidurami emaitijoje, in: emaii istorijos virsmas i 750 met perspektyvos, p. 115127.

13 gintaras Beresneviius, Pagonyb, in: Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos kul-tra: tyrinjimai ir vaizdai, sud. Vytautas Aliauskas [ir kt.], Vilnius: Aidai, 2004, p. 453; gintaras Beresneviius, Lietuvi religija ir mitologija: sistemin studija, Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 35.

40


kaitos apie emaii Krikt ir konsekruotas pirmasis emaii vyskupas Motiejus;

Kaun, i kur Jogaila ir Vytautas 1413 m. ivyko kriktyti e-maii; o toliau emaii Krikto plentas su Vytauto laikais ikilusiomis banyiomis: Veliuona, Ariogala, Betygala, Raseiniai, Vidukl, Kraiai, Kaltinnai, Varniai, luok. O dar toliau io plento tsa, XVi a. i pusje nusidriekusi per Telius, Alsdius, Platelius, pasiek Mosd (kur 1560 m. vyskupas fundavo bany-i). Pirmasis emaii plentas perkirto emaitij.

ivada

Ms geografins pastabos kad Tarkvinijus Pekulas perygiavo christianizacijos plentu, kur pradjo tiesti btent Vytautas, gali es-mingai prisidti sprendiant vien problem suderinti istoriografijoje suformuluotas valgas apie krikionybs tak ir pagonybs ankla-v paralel egzistavim XVi amiuje. Atsakymas tampa paprastas: ant krikionybs plent krikionybs takai gyvybingos krikionikos parapijos, o u j, kaimuose pagonybs anklavai. i geografin ira gali tapti metafora pamatant prie 600 met prasidjusio paskutinio Europoje proceso pobd, o kartu velgt christianizacijos plent paversti tikru paveldo objektu. Tai kelias su ilikusiais autentikais ruoais, vedan-tis per emaitijos vietas, kur baig formuotis krikionikoji Europa.

Vietoj pabaigos

Ten, kur kelias neasfaltuotas (nuo Vidukls link Krai ir u Krai Kaltinnus, taip pat visas kelias per Alsdius, emaii Kalvarij ir gegrnus link Plateli), turime pasijusti tikrai emaii Krikto epo-choje. laikykime, kad ie vyrkeliai yra puiki emaii Krikto paveldo dalis, ir vilkims, kad kada nors ateityje emaii Krikto ir christiani-zacijos plent ivysime iasfaltuot. Tai nesugadint senosios emaitijos istorijos atradim Tai bt puikus paminklas, irykinantis ikil tarpukario lietuvos pasiekim 1938 m. baigt tiesti naujj emaii plent, o lygiagreiai iam einant ir pat naujausi

41


Mangirdas Bumblauskas

EMAiTiJOs KOnVERsiJOs PABAigA: KEli XVii A. PRAdiOs fAKTAi

vadas: chronologins irkls istoriografijoje

Iki iandien neisprsta krikionybs sigaljimo emaitijoje chro-nologijos problema. Ak ria distinkcija tarp dviej lietuvi istori-ografijos stovykl, kurios i esms nepolemizuoja. Jas esame pavadin krikionikojo ir pagonikojo optimizmo stovyklomis. ia neturi-ma galvoje religin priklausomyb, o tik siekis ankstinti arba vlinti l tarp pagonybs ir krikionybs. Taigi mint distinkcij galima bt nusakyti paprastai: tai 500 met chronologins irkls, skirtingai da-tuojant emaitijos christianizacijos pabaig. Vieniems tai Vytauto laikai, kitiems Motiejaus Valaniaus. Krikionikasis optimizmas yra links laikyti, kad emaitijos (ir lietuvos) christianizacija vyko nepalyginamai greiiau nei kitur per pusantro imto met (iki XVi a. vidurio)1, pu-sam (iki XV a. vidurio), o radikaliausiais apibrimais net per vien kakuri dien emaitijos kriktijimo metu2. deja, i stovykla nekreipia dmesio kunigo Jano fijaeko jau prie imtmet pasakyt tez (1914), kad christianizacijoje stebukl nebna3. stebukl neiekojo tokie

1 r. pvz.: Krikionybs Lietuvoje istorija, sud. Vytautas Aliauskas, Vilnius: Aidai, 2006, p. 112.

2 Turime galvoje archeologo Eugenijaus svetiko poir, kuris jau XV a. palaido-jimuose neberanda joki pagonyb liudijani radini, o Medininkus nuo vyskupijos krimo 1417 m. laiko vietini devocionalij gamybos centru: Eugenijus svetikas, Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts christianizacija XIV a. pab. XV a.: archeologiniai radi-niai su krikionikais simboliais, t. 1, Vilnius: diemedio leidykla, 2009, p. 456457.

3 Jan fijaek, uchrzecijanienie litwy przez Polsk i zachowanie w niej jzyku ludu, in: W. Abraham [ir kt.], Polska i Litwa w dziejowym stosunku, Warszawa, lublin: nakad gebethnera i Wolffa, 1914, p. 331332.

42


ikils tyrintojai kaip zenonas ivinskis ar Marcelis Kosmanas l surado XViii a. ii pusje4. dar radikaliau teig gintaras Beresneviius, pagonybs relikt mats net XiX amiuje 5.

Ms manymu, nesusinekjimo pagrindin prieastis yra svok problema, o dar bendriau irint teorinio modelio stoka.

Teorinis christianizacijos proceso modelis: visuomens konversijos pabaigos kriterijai

Apie christianizacijos modelio aktualum, bandydami j konstruo-ti, jau esame ra6. ia pakartosime tik svarbiausias mintis. Kodl vietoj christianizacijos rinkoms konversijos svok? Todl, kad konver-sija turi virsmo ar net klvirsio, po kurio nebegalima grti atgalin padt, prasm. Tokios prasms neturi christianizacijos svoka, kartais suprantama net kaip nesibaigiantis, su nuolatine evangelizacija glaudiai susijs procesas7.

Taiau ir konversijos svoka pasaulinje istoriografijoje funk-cionuoja vairiais pavidalais, jai suteikiamas skirtingas chronologinis turi nys. Tokia vairov i dalies suprantama, nes kalbama apie itis tkstantmet ar net ilgiau trukus proces (ikalbingos datos Teliuose atidengtoje paminklinje ploktje Euruopas krkts 3131413).

4 zenonas ivinskis, emaii (Medinink) vyskupijos krimas (1417) ir jos reikm lietuvi tautai (14171967), in: Lietuvi katalik mokslo akademijos suvaia-vimo darbai, Roma, 1972, t. 7, p. 58; Marceli Kosman, Zmierzch Perkuna czyli ostatni poganie nad Batykiem, Warszawa: Ksika i Wiedza, 1981, p. 327.

5 gintaras Beresneviius, Trumpas lietuvi ir prs religijos odynas, Vilnius: Aidai, 2001, p. 209.

6 Mangirdas Bumblauskas, dl christianizacijos proceso emaitijoje, in: Tai, kas ilieka, (ser. Senovs balt kultra, t. 8), Vilnius: lietuvos kultros tyrim institutas, 2009, p. 185209; Mangirdas Bumblauskas, emaitijos virsmo i pagonikos krik-ionik visuomen klausimu, in: Sakralieji balt kultros aspektai (ser. Senovs balt kultra, t. 9), Vilnius: lietuvos kultros tyrim institutas, 2012, p. 107138.

7 Apie tai, kad tokia plaia prasme vartojama christianizacijos svoka yra pra-radusi bet kok istorin apibrtum, r.: John Van Engen, The future of Medieval Church history, in: Church History: Studies in Christianity and Culture, 2002 rugsjis, t. 71, nr. 3, p. 492522.

43

mangirdas bumblauskas. emaitijos konversijos pabaiga: keli xvii a. pradios faktai

Atrodo, reikia skirti branduolio Europos erdv (Romos imperija, frankai, britai ir kt.) nuo periferins naujosios Vidurami Europos8, apimanios iaurs ir Vidurio Europ. utenka palyginti milinik parapij tinklo tankio iose dviejose Europose skirtum. Todl apiben-drinant ir schematizuojant tenka sintetinti dvi konversijos sampratas siaurj (iorin, alies ar oficiali) ir plaij (vidin ar tikrj). Tai, natralu, reikalavo bent darbiniame etape sivesti svokas: politin konversija (kuomet christianizacijos eiga priklauso nuo valdovo ir lieia vis pirma tik politin elit) ir visuomens konversija (kai christianiza-cija apima plaius visuomens sluoksnius iki pat valstietijos).

Toks teoretizavimas nra savitikslis, nes ilgai negaljome patikti, kad visoje Vakar istoriografijoje nra nuoseklesnio ir visuotinai pri-imto christianizacijos modelio9 ir kad nuosekliausias christianizacijos modelis yra ne kur kitur, o visai ia pat lenk istoriografijoje, kurioje nuo lenkijos Krikto tkstantmeio (1966) susiformavo itisa tyrim kryptis, turinti tokius ikilius grandus kaip henrykas owmiaskis ar Jerzys Koczowskis. Btent ioje kryptyje ir buvo nuosekliausiai sufor-muluota koncepcija, kad christianizacijos procese nepakanka sureik-minti pradinius politinius veiksmus, o reikia matyti itis reikini, trunkani kelis imtmeius, panoram. i koncepcija turi atitikmen skandinavijos istorik savarankikai kuriamame iaurs Europos chris-tianizacijos modelyje10.

detalizuodami teorin model, prijome ivad, kad politin kon-versija paprastai siejama su itisa politini veiksm programa vedant

8 r., pvz.: Jerzy Koczowski, Modsza Europa, Warszawa: PiW, 1998. 9 Atrodo, kad btent i spraga paskatino plataus tarptautinio projekto, kuris tiek

istorinio tyrinjimo erdve, tiek tyrintoj geografija yra labai solidus, susiformavim. Tiesa, svok prasme skaidresnio tyrimo rezultat kol kas velgti sunku, o ir chro-nologikai lietuvos ir emaitijos Kriktas lieka u projekto rib. r.: Christianization and the Rise of Christian Monarchy [interaktyvus], in: http://christianization.hist.cam.ac.uk/, (2013-12-16). Projekto pagrindu ileista ir publikacija: Christianization and the Rise of Christian Monarchy: Scandinavia, Central Europe and Rus c. 9001200, edited by nora Berend, Cambridge, new York: Cambridge university Press, 2010.

10 r., pvz.: Alexandra sanmark, Power and Conversion: A Comparative study of Christianization in scandinavia, uppsala: department of Archaeology and Ancient history, uppsala university, 2004.

44


krikionyb, o jos pabaiga su politinio elito opozicijos krikionybei (be-sireikianios pagonikosiomis reakcijomis) veika. Jei nortume laikytis tradicini lietuvi istoriografijoje vartot svok, tai btent ia prasme turt bti vartojama Krikto svoka, jos nesutapatinant (kaip iki iol ms istoriografijoje) su kuria nors viena kriktijimo akcija (iuo poiriu lietuvos Kriktas prasidjo ne 1387 m., o su Jogailos kriktu 1386-aisiais).

sudtingesn problema konversijos plaija prasme pabaiga. Jos paiekos gaires nubr owmiaskis11 (tiesa, vartojs christianizacijos svok). Jo koncepcijoje esming dal sudar polidoksijos (pagonybs formos, tebeegzistuojanios po krikionybs vedimo) veika. iam kri-terijui yra artimas Vakar istoriografijoje egzistuojantis kriterijus dl pa

Documents

ŽEMAiČiŲ KRiKŠTAs iR KRiKŠČiOnYBĖ ŽEMAiTiJOJE: ŠEŠiŲ