11
Musulmonų gyvenimas Islamas yra jauniausia religija pasaulyje. Mekoje maždaug 610 K.e.m. pranašas Mahometas sukūrė islamo religijos pagrindus. Mahometui apsireiškė Alachas su pamokymais apie tai, kaip žmonės turėtų gyventi. Islamas yra antra pagal dydį religija pasaulyje. Tik krikščionybė turi daugiau tikinčiųjų. Islamą išpažįsta apie 1,7 milijardo tikinčiųjų (2017m.). Žmonės išpažįstantys islamo tikėjimą yra vadinami musulmonais. Sunitai ir šiitai yra dvi labiausiai išplitusios musulmonų tikėjimo šakos. Islam Page 1

morsmal.nomorsmal.no/.../Islamas/Islam-_Tekst-Word.docx_lt.docx · Web viewMusulmonų gyvenimas. Islamas yra jauniausia religija pasaulyje. Mekoje maždaug 610 K.e.m. pranašas Mahometas

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Musulmonų gyvenimas

Islamas yra jauniausia religija pasaulyje.Mekoje maždaug 610 K.e.m. pranašas Mahometas sukūrė islamo religijos pagrindus. Mahometui apsireiškė Alachas su pamokymais apie tai, kaip žmonės turėtų gyventi. Islamas yra antra pagal dydį religija pasaulyje. Tik krikščionybė turi daugiau tikinčiųjų. Islamą išpažįsta apie 1,7 milijardo tikinčiųjų (2017m.). Žmonės išpažįstantys islamo tikėjimą yra vadinami musulmonais. Sunitai ir šiitai yra dvi labiausiai išplitusios musulmonų tikėjimo šakos.

Islam Page 1

Koranas

Koranas (al-Qur'ān) – tai islamo šventas raštas, kuriame yra užrašyti Alacho apsireiškimai Mahometui nuo 610 – 632 K.e.m.(iki pat Mahometo mirties). Musulmonai vadovaujasi Korane užrašytomis tikėjimo tiesomis, etika bei įstatymais. Koranas buvo parašytas arabų kalba.

Koraną sudaro 114 skyrių (sūrų), kurie yra išdėstyti nuo ilgiausio skyriaus iki trumpiausio. Tačiau yra viena išimtis – Koranas prasideda trumpa pagrindine musulmonu malda. Prieš pradėdami skaityti Koraną musulmonai visada jį pabučiuoja. Korano yra kelios versijos. Dabartinė Korano versija yra priimta 1924 metais.

Musulmonų tikėjimas

Koranas musulmonams apibrėžia penkis postulatus (arab. imān reiškia „tikėjimas“):

1. tikėjimą Alachu (Dievu), kad jis yra vienintelis dievas ;2. tikėjimą Alacho angelais;3. tikėjimą Alacho knygomis (Koranu);4. tikėjimą Alacho pranašais- Mahometu;5. tikėjimą Teismo Diena (Qiyamah);

Islam Page 2

Penki ramsčiai arba penkios musulmonų pareigos

Musulmonų pagrindinės penkios pareigos Arkan-ul-Islam (5 sijos, ramsčiai) yra:

1. Kalima Šahada – kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikėjimą žodžiu;2. Salat – kasdieninės penkios maldos pagal Koraną ir Suną;3. Zakatas – privalomas apvalomasis turto mokestis;4. Saum – pasninkas Ramadano mėnesį;5. Hadžas – kelionė į Meką, jei tai įmanoma

1.Kalima Šahada

Šis tikėjimo liudijimas yra žinomas kaip šahada – paprasta tikėjimo išpažinimo formulė, kuria tiki kiekvienas musulmonas. Šahada – arabiškas žodis, kuris reiškia ” liudytojas ”. Pirmoji malda, kurią visi musumonai išmoksta yra ”Nėra kitos dievybės, kurią vertą garbinti, išskyrus Alachą, o Mahometas yra Jo pasiuntinys. ”

Islam Page 3

Šita malda yra išspausdinta ant Saudo Arabijos vėliavos.

2. Salat – kasdieninės penkios maldos

Salat arabų kalboje reiškia maldą islame. Privaloma malda yra atliekama penkis kartus per dieną atsigrežus į šventyklą Kabą Mekoje.

1- Rytinė malda auštant

2- apie 12.00 val.

3- pavakaryje

4- Saulei leidžiantis

5- Vakare

- Penktadieninis meldimasis (šventadienis)

Kabos šventovė Mekoje

Islam Page 4

Penktadieninis meldimasis

Penktadieninis meldimasis yra bendra malda, kuri vyksta mečetėje penktadienio vidurdienyje ir yra privaloma visiems suni - musulmonų vyrams.Penktadieninis meldimasis skiriasi nuo kitų savaitės vidurdienio maldų tuo, kad penktadieniniam meldimuisi vadovauja imamas, maldos vedėjas, kuris taip pat pasako pamokslą tam tikra tema. Todėl penktadienis yra šventa diena islame.

SALAT

3. Zakatas – privalomas apvalomasis turto mokestis

Vienas iš svarbiausių islamo principų yra tikėjimas, jog viskas priklauso Dievui Alachui, o turtas žmonėms yra duotas tik laikinam naudojimuisi. Pats žodis

Islam Page 5

„zakat“ turi tiek „išgrynininmo“, tiek ir „augimo“ reikšmę. Skirdami savo turto dalį skurstantiesiems, musulmonai apvalo ir išgrynina savo turimą turtą. "Zakatas" (apsivalymo mokestis) yra proporcingai nustatytas. Musulmonai kasmet moka 2,5% nuo savo turto ir uždarbio. Mokestis yra išleidžiamas visuomenės gerovei, ypač neturtingiesiems ir vargstantiems. "Zakato" sumokėjimas apvalo žmogaus pajamas ir turtą bei padeda įtvirtinti ekonominį balansą, sumažinti pasipiktinimą ir pyktį tarp visuomenės vargingųjų ir turtingųjų klasių. Tai taip pat padeda pasiekti visuomenėje socialinį teisingumą.

Visi musulmonai privalo mokėti Zakatą. Nacionalinis komitetas paskirsto surinktus pinigus, tiems, kuriems reikia maisto, rūbų, pastogės, apmoka skolas, padeda kaliniams bei keliaujantiems.

5. Hadžas – piligriminė kelionė į Meką, jei tai įmanoma

Musulmonai privalo kartą per savo gyvenimą nuvykti į piligriminę kelinę į Meką. Piligriminei kelionei yra nustatytas tam tikras laikas. Į ją leidžiamasi praėjus 70 dienų po pasninko Ramadano. Kiekvienais metais į Meką nuvyksta apie tris - keturis milijonus piligrimų.

4. Saum – pasninkas Ramadano mėnesį

Kiekvienais metais Ramadano mėnesio metu visi pajėgūs musulmonai privalo pasninkauti, t.y. nuo aušros iki saulėlydžio susilaikyti nuo maisto ir gėrimo.

Kodėl musulmonai pasninkauja?

Islam Page 6

Pasninkaujant susilaikoma ne tik nuo maisto ir gėrimo, bet būtina kontroliuoti save ir nenusidėti pvz. nemeluoti, nepavydėti. Taip siekiama tobulybės. Ramadanas skatina musulmonus laikytis drausmės.

Pasninkas yra iš tiesų naudingas sveikatai, tačiau visų pirma tai yra galimybė apsivalyti ir atsinaujinti. Nors ir laikinas, bet pasitraukimas nuo žemiškų malonumų padeda žmogui geriau suprasti alkstančiuosius ir suteikia galimybę dvasiniam augimui. Skurdas yra didžiausia trečiojo pasaulio šalių problema, o pasninkas turtingiesiems turėtų priminti, kad jie neturi vien valgyti maistą, o turi padėti tiems, kuriems yra mažiau pasisekę nei jiems.

Korano mokyklos

Koraną moko imamai arba mokytojai prie mečečių įsteigtose mokyklose. Įprasta, kad musolmonų vaikai pradeda lankyti Korano mokyklą būdami 4–5 metų amžiaus. Ten jie mokosi Korano surų, o tikslas yra išmokti visą Koraną atmintinai.

Pranašas Mahometas

Mahometas, paskutinis Alacho pranašas (draudžiama jį vaizduoti), gimė apie 570 K.e. m. Mekoje. Tėvas Abdula mirė prieš jam gimstant, motina Amina mirė, kai jis buvo šešerių metų. Jį globojo senelis kol jam suėjo aštuoneri. Mahometą užaugino jo dėdė Abu Talib.

Užaugęs Mahometas gerai išmanė prekybą, keliavo, du kartus buvo nuvykęs į Siriją. Būdamas apie 25 metų amžiaus, vedė turtingą našlę Khadiją.

Kiekvienais metais Mahometas pasitraukdavo į vienumą į Hiros uolą dykumoje, kur jis mastydavo apie gyvenimą ir pasaulį. Ten jis patyrė viziją. Jis pamatė antgamtinę būtybę, kuri liepė jam deklamuoti duotą tekstą bei pavadino jį Dievo Pasiuntiniu (rasul Allah). Tada jam dar buvo 40 metų ir jo apraiškomis niekas

Islam Page 7

netikėjo. 622 K.e. m. jis turėjo pasitraukti į Mediną, kur jis susitiko daug pasiekėjų.

Mahometas užėmė didelę Arabijos dalį ir suvienijo didelę valstybę, kurią vienijo bendra religija - islamas. Khadiją (žmona) buvo pirmoji islamo moteris. Ji kaip tik galėdama padėjo Mahometui. Abu Bakr buvo labai geras ir artimas Mahometo draugas ir buvo vienas pirmųjų asmenų itrauktų į islamą. Taip pat jis buvo pirmasis kalifas (musulmonų religinis vadovas) po Mahometo. Ali – Mahometo pusbrolis buvo pirmasis vaikas paminėtas islame (paskutinis kalifas po kalifo Osmano).

Mėnulis ir žvaigždė yra islamo simboliai. Žmonėms, gyvenantiems dykumose, kur taip karšta, jog keliauti dažnai įmanoma tik naktimis, kai atvėsta, žvaigždės parodo kryptį, o kelią apšviečia mėnulis. Taip ir gyvenimo kelionėje islamas savo išpažinėjams parodo kelią ir jį apšviečia.

Islam Page 8