· Web viewPanevėžio lopšelio – darželio ,,Draugystė“ 2013 m.rugsėjo 02 d. Direktoriaus įsakymu Nr. V-1 PANEVĖŽIO LOPŠELIS – DARŽELIS “DRAUGYSTĖ” IKIMOKYKLINIO

PATVIRTINTA Panevėžio lopšelio – darželio ,,Draugystė“

2013 m.rugsėjo 02 d. Direktoriaus įsakymu Nr. V-1

PANEVĖŽIO LOPŠELIS – DARŽELIS “DRAUGYSTĖ”

IKIMOKYKLINIO UGDYMO (SI) PROGRAMA

“ŽINGSNELIS PO ŽINGSNELIO”

PANEVĖŽYS2013

DARBO GRUPĖ

Loreta Asačiovienė - l. e. direktorės pavaduotojos ugdymui pareigas, priešmokyklinio

ugdymo pedagogė, vyr. auklėtojos kvalifikacinė kategorija;

Ramunė Juknienė – auklėtoja, vyr. auklėtojos kvalifikacinė kategorija;

Eglė Mačinskienė - logopedė, metodininko kvalifikacinė kategorija;

Rimutė Nagelienė – auklėtoja, metodininko kvalifikacinė kategorija;

Daiva Margelienė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui, III vadybinė kategorija;

Vaiva Gasparavičienė - priešmokyklinio ugdymo pedagogė, vyr. auklėtojos kvalifikacinė

kategorija;

Eglė Adomaitienė - auklėtoja, vyr. auklėtojos kvalifikacinė kategorija;

Genė Žukauskienė - auklėtoja, vyr. auklėtojos kvalifikacinė kategorija;

2

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................4

II. UGDYMO TURINIO SUDARYMO PRINCIPAI..............9

III. TIKSLAS. UŽDAVINIAI...................................................10

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS……11Ugdymo turinys pagal ugdomąją aplinką .................................. 12Ugdymo turinys pagal projektus................................................ ..44

V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS...............89

VI. NAUDOTI ŠALTINIAI IR LITERATŪRA.......................104

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Ikimokyklinio ugdymo mokykla „Draugystė“. Teisinė forma - savivaldybės biudžetinė įstaiga. Tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla. Steigėjas Panevėžio miesto savivaldybė. Adresas: Panevėžys, Žemaičių g. 23, LT-36001; Žemaičių g. 18, LT-36130.

1.1 Mokytojų kvalifikacija

„Draugystė“ įsteigtas 2013 m. rugsėjo 1 d.. Įstaigoje iš viso dirba 87 darbuotojai, iš jų 41 pedagogas: 26 ikimokyklinio ugdymo mokytojai, 5 priešmokyklinio ugdymo pedagogai, 6 logopedai, 1 specialusis pedagogas, 2 meninio ugdymo pedagogai. Aukštąjį išsilavinimą turi 26 mokytojai, aukštesnįjį – 15 mokytojų. 37 mokytojai yra atestuoti: 2 – auklėtojo, 1- logopedo, 27 – vyresniojo auklėtojo bei 7 - metodininko kvalifikacines kategorijas. Neatestuoti 4 mokytojai.

Ikimokyklinės mokyklos mokytojai nuolat kelia kvalifikaciją kursuose, seminaruose, metodiniuose renginiuose. Aktyviai dalyvauja miesto, šalies renginiuose. Rengia ir vykdo įvairius su ugdymu susijusius projektus. Yra parengę metodinių mokymo priemonių rekomendacijų. „Draugystės“ bendruomenė yra atvira naujovėms, domisi naujausia pedagogine – ugdomąja literatūra ir įgyvendina priimtinausias naujoves. Įstaigoje vyrauja pozityvus požiūris į dorovines vertybes.

Įstaigoje dirba atsakingi, kūrybiški, iniciatyvūs pedagogai. Ugdytojų komanda puikiai išmano vaiko raidos dėsningumus ir parenka veiklą kiekvienam vaikui, visai grupei. Pedagogai vadovaujasi požiūriu, kad ugdymas(is) – paties vaiko veikla, o ugdytojai vaikams sudaro tinkamas sąlygas, kada reikia – suteikia pagalbą. Visa bendruomenė siekia vieno tikslo, kad mokykloje vaikui būtų saugu, linksma, gera, kad jis patirtų kuo daugiau naujų įspūdžių ir teigiamų emocijų.

1.2 Regiono savitumas

Ikimokyklinio ugdymo mokykla „Draugystė“ yra pietrytinėje Panevėžio dalyje. Visai netoli miesto centras, tad darželio vaikai dažnai lankosi Laisvės aikštėje, Senvagėje. Ikimokyklinukai su savo ugdytojais visada aktyviai dalyvauja miesto šventėse, savivaldybės organizuojamuose renginiuose. Organizuojamos ekskursijos į miesto savivaldybę, kraštotyros muziejų, policijos komisariatą, priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Taip pat rengiamos išvykos po Panevėžio rajoną - Ustronės knygnešių muziejų, Smilgių etnografinę sodybą, Burbiškių dvarą, Upytės linų muziejų, Kleboniškio muziejų, Stumbryną, gamtos mokyklą, ūkininkų sodybas.

Artimiausia „Draugystės“ aplinka mikrorajone, kurioje ugdomi ir ugdosi vaikai, yra ,,Skaistakalnio‘‘ pagrindinė mokykla, parduotuvės „Maxima“, „Vasaris“, paštas, šeimos klinika, vaistinė, biblioteka, ,,Žagienės“ upelis.

1.3 Įstaigos savitumas

„Draugystė“ – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vaikų ugdymo grupės komplektuojamos iš vieno amžiaus vaikų (nuo 1 iki 7 m.) ir mišrios vaikų ugdymo grupės. Lopšelyje- darželyje „Draugystė“ veikia dvi grupės specialiųjų poreikių vaikams su kalbos ir kitais komunikaciniais sutrikimais. Specialusis ugdymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. V-1775 „Mokinio specialiųjų ugdimosi poreikiu (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdimosi skyrimo tvarkos aprašas“. Specialiojo ugdymo grupes lanko 3-6 metų amžiaus vaikai turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdimosi poreikių. Specialiojo ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių vaikui ugdytis, mokytis pagal gebėjimus, įveikti socialinę atskirtį. Ugdymas organizuojamas įvertinus SUP, mokytojai pritaiko ugdymosi turinį, aplinką vaiko poreikiams. Specialiųjų poreikių vaikai, lankantys specialiojo ugdymo grupes, gauna savalaikę intensyvią specialistų pagalbą.

Įstaiga dirba pagal 2013 m. parengtą programą „Žingsnelis po žingsnelio“, „Ankstyvojo ugdymo vadovą“, ir „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą“. Lopšelis- darželis „Draugystė“ turi savo tradicijas – darželio gimtadienis, Advento vakarai, inkilėlių kėlimo šventė, Paukščių sugrįžimo diena, Sekminės, „Lik sveikas, darželi!“, „Rudenėlio šventė“ – Kleboniškių kaimo buities muziejuje, Ustronės J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejuje, šeimos diena, sporto šventės su mikrorajono vaikais, tėveliais, sveikatos savaitės. Rašomas įstaigos metraštis. Bendraujama ir bendradarbiaujama

4

su ,,Skaistakalnio‘‘ pagrindine mokykla, teatru „Menas“, Panevėžio rajono savivaldybės centrine biblioteka, Gamtos mokykla ir kt.. Organizuojamos išvykos į „Saugaus eismo klasę“, netoli esantis Skaistakalnio parkas suteikia galimybę vaikams būti gyvoje gamtoje visais metų laikais.

Įstaigos bendruomenė aktyviai dalyvauja Panevėžio miesto bei respublikiniuose renginiuose, parodose, konkursuose.

Įstaigoje nuolat rūpinamasi darželio savitumu: siekiama, kad kiekviena grupė būtų įdomi savo aplinka, vykdomais projektais.

Ugdymas grindžiamas savo tautos kultūros vertybėmis. Tenkinami šeimų poreikiai. Jų pageidavimu veikia rytinė budinti grupė nuo 6.30 val. ir vakarinė iki 20.00 val. grupė, nes yra tėvų, dirbančių iki 19. 00 val. ar ilgiau. Galimas 4 valandų buvimas grupėje. Įstaigą lanko ir rajono vaikai. Lopšelį – darželį lanko rusakalbiai vaikai, broliai ir seserys, daugiavaikių šeimų vaikai, Panevėžio romų bendruomenės vaikai. Dirbantys logopedai, siekia patenkinti kalbos sutrikimus turinčių vaikų poreikius.

„Draugystėje“ vyksta krepšinio pradmenų treniruotės, vedamos profesionalių krepšinio trenerių, veikia meno studija su ugdytiniais ir tėveliais, pageidaujantys lanko anglų kalbos valandėles.

1.4 Ugdymo ir ugdymosi poreikiai

„Žmogaus prigimčiai išsiskleisti padeda ugdymas. Gamta žmogų apdovanoja įvairiais pradais, bet visi jie yra tik užuomazgos ir linkimai, visi jie ilgisi ugdomosios pagalbos savo išsiskleidimui“ (Maceina, 2000).

Programa remiasi valstybiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir kitais teisiniais Lietuvos Respublikos aktais.

Valstybės švietimo strategijų 2003 – 2012 metų nuostatose teigiama, kad turi būti išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, akcentuojama, kad ugdymas visų pirma turi būti atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems iš socialinės rizikos šeimų vaikams. Įstaigoje teikiamos priešmokyklinio ugdymo, logopedų paslaugos, į lopšelį priimami vaikai nuo 1 metų, kas suteikia tėvams didesnę pasirinkimo galimybę dirbant. Strateginiame plane numatytos psichologo paslaugos. Rizikos šeimos - aktuali tema įstaigos pedagogams, nes pastaruoju metu tokių šeimų daugėja, todėl tik ikimokyklinės mokyklos paslaugos vienintelis ir lemtingas išsigelbėjimas, nes gali padėti sumažinti neigiamą aplinkos įtaką vaikų raidai bei pakoreguoti vaikų pasirengimą mokyklai. Mokytojai vykdo įvairų informacinį darbą, bendradarbiauja su specialistais (vaikų teisių atstovais, psichologais ir kt.) ir kt..

Kaip numatyta švietimo strategijose, ikimokyklinė mokykla sudaro sutartis su tėvais ir prisiima atsakomybę už kiekvieno vaiko ugdymo kokybę joje (4 psl.). Ieškoma naujų būdų stiprinant ir plėtojant sąveiką su vietos bendruomene.

„Kiekvienas vaikas yra nepakartojamas, turi skirtingus pomėgius ir įgūdžius, mokosi skirtingu būdu. Kiekvieno ugdymosi poreikiai yra unikalūs“ (Mokykla, 1997). Įstaigą lanko labai įvairių poreikių ir gebėjimų vaikai. Vieni turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kiti - ugdymo spragų šeimoje, dar kiti yra ypač gabūs. Labai svarbu pastebėti gabius, talentingus vaikus, sudaryti visas reikiamas sąlygas atsiskleisti jų talentams. Juk talentas – tai ne tik asmenybės, bet ir tautos vertybė (Rajeckas, 2001). Ugdytojų komanda (auklėtojos, logopedai, specialusis pedagogas, administracija) stengiasi pažinti vaiką, įvertinti jo gebėjimų lygį ir ugdymosi poreikius. Padarius išvadas, ugdymas yra individualizuojamas. Tai taip pat ir švietimo strategijų (5 psl.), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos (29 str.).

Programa vadovaujasi Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, kurioje teigiama, kad daug dėmesio skiriama vaiko sveikatinimo programoms, vaiko psichikos sveikatos gerinimui (3.3.26). Lopšelio – darželio „Draugystė“ prioritetas yra sveikas vaikas. Mokytojai turi vieningą nuostatą, kad terapijos reikia ir sveikam vaikui. Terapijos sąvoka labai plati. Tai ne tik įvairios sveikatinimo priemonės, padedančios augti sveikam. „Auklėjimas ir saviaukla turi puoselėti kūno ir sielos sveikatą“ (Žilienė, 2002). Saugant ir stiprinant vaikų sveikatą, svarbus vaidmuo tenka ugdymo kaitai, vaiko sveikos gyvensenos supratimo ugdymui. Tačiau būtina siekti, kad „tiek šeimoje, tiek mokyklos bendruomenėje ir visoje visuomenėje sveikata būtų vertinama kaip esminė gyvenimo vertybė, kaip dvasinė išmintis ir dorovinė norma“. Juk „vaiko pasisveikinimas ir atsisveikinimas, padėkojimas už paprastus, kasdienius dalykus, tvarkingumo, ypač savarankiškumo ir atsakomybės, pasitikėjimo savo jėgomis, darbštumo ir aktyvumo, santūrumo, gebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, draugų, ugdymasis“ – taip pat sveikatos ugdymas. Tai įpročiai, stiprinantys dvasinę, asmeninę ir socialinę sveikatą. Juos išsiugdę „vaikai gebės įveikti iškylančius kasdieninius sunkumus, valdyti savo emocijas, stresus, būti savarankiški, atsakingi ir pasitikintys savimi,

5

lengviau prisitaikys greitai besikeičiančioje visuomenėje“. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad „nei vienas vaikas neturi patirti savavališko ar

neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą“ (16 str.). Tuo pabrėžiama visų žinių apie kiekvieną vaiką konfidencialumo svarba ugdymo įstaigoje. Visi „Draugystės“ mokytojai ir kiti darbuotojai gerai tai žino bei vykdo. Auklėtojos tėvų susirinkimuose aptaria tik bendrus aktualius visiems tėvams klausimus, o apie kiekvieną vaiką bendrauja individualiai, skelbimų lentose taip pat tik bendra informacija. Mokytojų susirinkimuose susidariusios ugdymo, bendradarbiavimo su šeimomis ir kitos problemos aptariamos neįvardinant konkrečių asmenų. Vaiko gerovės komisijos nariai, logopedai, slaugytoja, administracija taip pat laikosi konfidencialumo principo.

Pagarba tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms – labai svarbūs aspektai ugdyme. Tai tarsi „laiptai, kuriais žengiama tautos ugdyme“. Ypač dabar yra brangintinos mūsų tautos tradicijos, kalba, literatūra, menas ir istorija, nes dideli emigracijos ir nutautėjimo, „protų“ nutekėjimo mąstai, didelė neigiama televizijos, kitų informacijos sistemų įtaka, įstojus į Europos Sąjungą, neišvengiamas susidūrimas su svetimų kultūrų laimėjimų pasisavinimu. Todėl ikimokyklinio ugdymo programa turi „realizuoti ne vieną kurią vienašališką pedagoginę tendenciją, bet pilnutinio ugdymo reikalavimus“. Pilnutiniu ugdymu stengiamasi kiekvieną realų žmogų išvystyti ir parengti gyvenimui. Tikras ugdymas visada yra visuotinis, „nes ugdymas kaip menas ir kaip praktika būtinai išsisklaido pagal konkrečias žmogaus būsenas“. Tai atspindi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 29 straipsnį.

„Ugdymas yra sąmoningas ir tikslingas suaugusios kartos veikimas į nesuaugusiąją, kurio tikslas yra vesti ją į fizinį ir dvasinį subrendimą, reikalingą jos gyvenimo tikslams siekti“ (Šalkauskis, 1992).

Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ mokytojams priimtinos žinomų Lietuvos pedagogų, mąstytojų, filosofų – S. Šalkauskio, A. Maceinos, Šatrijos Raganos, Vydūno - išsakytos mintys apie ugdymą, mokymą. Mokyklos misija, atspindinti S. Šalkauskio žodžius, yra – užtikrinti vaiko fizinį, psichinį ir socialinį vystymąsi pagal amžiaus ypatumus, ugdymo procesą organizuoti visuminio ugdymo metodų principais, siekti kokybiško vaiko brandumo, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi sėkmę tapti besimokančia bendruomene, atvira nuolatinei kaitai. Tam, kad garantuotų ikimokyklinio ugdymo programos kokybę ir užtikrintų mokyklos misijos įgyvendinimą, įstaigos mokytojai vadovaujasi egzistencialistine ir progresyvistine filosofine ugdymo kryptimis. Jų idėjos teigia, kad kiekvienas ugdytojas turi būti ugdytinis, o kiekvienas ugdytinis – ugdytojas, jie mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, kad ugdytiniai – individualybės, kad jie skirtingi, todėl neįmanoma visų vienodai ugdyti. Akcentuojamas ugdytinio gebėjimas spręsti problemas, vertinti informaciją, situaciją, vertinami aktyvūs ugdymo metodai. Mokytojas – ne visažinis specialistas, o ugdymo proceso organizatorius. „...Kiekvienas vaikas turi būti gerbiamas, jaustis saugiai, skatinamas pasitikėti savimi, atskleisti vertingiausius asmenybės pradus. Vaiko niekas nebara ir nežemina“ (Žilienė, 2005). „Draugystės“ ugdytojams artimas visuminis požiūris į žmogų ir pasaulį. Ugdyti vaiką - „tobulinti visas jo esybės dalis, visą jo prigimtį: ir fizinį, ir dvasinį pradą“. Anot Vydūno filosofijos – žmogus yra Visatos dalelė, kuriai “lemta gyventi vienybėje su Visuma“. Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ ugdymo programa remiasi humanistinės pedagogikos nuostatomis, nes, „besiplečiant laisvai rinkai, nesibaigiant negatyviems „vakarietiškos kultūros“ reiškiniams, įvairioms krizėms, mums reikia humanistinės pedagogikos, padedančios suvokti save, patikėti kitu ir gerbti jį, atgauti dvasinę pusiausvyrą“ (Žilienė, 2005).

Ši programa skirta vaikams nuo 1 iki 6 metų, jų šeimoms ir pedagogams. Programa rengta, atsižvelgiant į lankančių vaikų amžių, gebėjimus bei jų poreikius, tėvų pageidavimus, bendruomenės siūlymus. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir programos atitinkami punktai (dalys). Pagrindiniai įstaigos programos principai, tikslai ir uždaviniai orientuoti į vaikų ugdymosi poreikius – poreikis būti saugiam, mylimam, prižiūrėtam, poreikis judėti, poreikis kalbėti ir būti išklausytam, poreikis žaisti ir veikti, poreikis pažinti, sužinoti, poreikis bendrauti, tyrinėti, būti pripažintam, poreikis išreikšti save, poreikis skaityti, rašyti, mokytis, poreikis būti individualiam, poreikis būti toks kaip visi, kartu su visais (spec. poreikių vaikai, gabieji).

6

1.5 Įstaigos filosofija

Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ ugdytojams priimtinos žinomų XX amžiaus mąstytojų, pedagogų, filosofų teorijos.

H. Gardnerio intelektų įvairovės teorija.Ugdymo tikslai psichologiniu požiūriu.Įrodyta, jog vaiko gabumus lemia įgimtų savybių ir aplinkos sąveika. Tai reiškia, kad šie gabumai gali

arba sunykti, arba atsiskleisti. Juos sunku pamatyti ir skatinti skleistis. Įvairius žmogaus gabumus puoselėti gali padėti intelekto pažinimo ir plėtojimo modeliai. Vienas iš jų yra amerikiečių intelekto tyrėjo, Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus H. Gardnerio apibrėžtas modelis.

1. Kalbinis intelektas: gebėjimas taikliai vartoti (gimtąją ar užsienio) kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ir suprasti kitus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai labai mėgsta patys pasakoti, jie gerai įsimena naują informaciją. Tai, kad šiam intelektui skiriamas ypatingas dėmesys, liudija mūsų įstaigos pasakorių popietės, juoko vakarai, mįslių konkursai.

2. Muzikinis intelektas: gebėjimas mąstyti per muziką, suvokti, atpažinti, įsiminti, pakeisti bei perteikti muzikinį raštą ir ritmus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta patys sau dainuoti, ritmuoti. Jie yra dėmesingi klausytojai, būna jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi. Ankstyvasis muzikinis ugdymas daro esminę įtaką daugeliui kitų intelekto sričių. Darželyje muzika ir muzikavimas yra neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalis.

3. Loginis matematinis intelektas: sugebėjimas operuoti skaičiais, aibėmis bei matematiniais veiksmais. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus. Juos domina matematiniai pratimai bei užduotys, daiktų ir reiškinių kategorijos bei sąryšiai. Vaikai domisi kompiuterių. Įstaigoje šis intelektas plėtojamas matematinėmis veiklomis, didaktiniais, stalo bei strateginiais žaidimai.

4. Erdvinis intelektas: gebėjimas teisingai suvokti vizualinius dalykus, mintyse jais eksperimentuoti ir įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mąsto vaizdiniais, nuolat piešia, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, žavisi labirintais. Dėlionės, origamiai, dailės veiklos, įvairūs judesio žaidimai yra žaismingos erdvinio intelekto plėtojimo priemonės, kurių gausu įstaigoje.

5. Kinestetinis (judėjimo) intelektas: mokėjimas meistriškai naudotis savo kūnu ką nors gaminant, kuriant ir net sprendžiant problemą. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta įvairias fizines veiklas, rankdarbius, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis. Kasdienės judriosios veiklos, aktyvūs žaidimai gamtoje, ritmika – tai, kas padeda plėtoti kinestetinį intelektą darželyje.

6. Asmeninis (personalinis) intelektas: gebėjimas save kontroliuoti, žinoti ribas bei mokėti protingai valdyti savo jausmus. Personaliniu intelektu pasižymintys žmonės yra motyvuoti, gerai žino savo galimybes, supranta save, savo jausmus ir dažnai mus traukia. Palankių sąlygų kiekvieno vaiko asmenybės skleidimuisi sudarymas – „Draugystės“ užduotis ir iššūkis.

7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas: gebėjimas suprasti kitus žmones ir jautriai su jais bendrauti, būti komunikabiliam, empatiškam. Darželyje nuolat vaikai mokomi bendrauti, bendradarbiauti ir būti tolerantiškiems. Asmeninis ir tarpasmeninis intelektai yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir drauge sudaro emocinį intelektą.

8. Natūralistinis intelektas: pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, mokėjimas jautriai ją ir jos reiškinius stebėti.Įstaigos aplinka – medžiai, pievelė, krūmai, gėlynai – itin palanki aplinka natūralistinio intelekto plėtojimui.

9. Egzistencinis intelektas: gebėjimas suvokti esminius būties klausimus ir ieškoti atsakymų į juos.

E. Eriksonas sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. Jis akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės), nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis:

1. Jeigu tėvai teigiamai išsprendžia krizę SAUGUMAS – NESAUGUMAS kūdikystėje (nuo gimimo iki 1 metų), vaikas išmoksta pasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, jo šiluma, švara ir fiziniu kontaktu.

2. Ankstyvoji vaikystė 1 – 3 metai. AUTONOMIŠKUMAS – GĖDA. Vaikas mokosi savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti, kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais. Ankstyvojo amžiaus grupių auklėtojos, kad ir daug padėdamas mažyliams, nuolat juos pagiria, skatina

7

savarankiškumą, džiaugiasi vaiko noru mokytis.3. Žaidimų amžius 3 – 6 metai. INICIATYVUMAS – KALTĖ. Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką

moka ir atlieka suaugusieji, todėl jis kartais peržengia ribas ir jaučiasi dėl to kaltas. Ugdytojai padeda vaikams suvokti tas ribas ir sako : „Laimingas tas vaikas, kuris žino ribas“.

D. Trister Dodge Svarbiausia yra išugdyti vaikų gebėjimą gerai sutarti su kitais, bendradarbiauti, aktyviai pažinti pasaulį

ir įgyti įgūdžius, kurie praverstų gyvenime.Programos tikslai apima 4 vaiko raidos sritis:

1. Socialinė ir emocinė sritis. Vaikas išsiugdo savarankiškumą, pasitiki savimi, geba save kontroliuoti, laikosi grupės taisyklių ir dienotvarkės, bendrauja, dalijasi žaislais, veikia šalia ir greta.

2. Fizinė raida. Lavinami stambieji raumenys – išlaiko pusiausvyrą, bėgioja, šokinėja, mėto ir gaudo. Lavinama smulkioji motorika – dėliojamos mozaikos, dėlionės, aplikacijos, užsegamos ir atsegamos sagos, lipdoma, piešiama, rūšiuojama ir pan.

3. Pažinimo raida. Vaikai skatinami įgyti tokių mąstymo gebėjimų, kurie padeda spręsti problemas, formuoti klausimus ir mąstyti logiškai.

4. Kalbos raida. Vaikai, bendraudami su kitais, plečia savo žodyną, mokosi klausytis, dalyvauja pokalbiuose, supranta rašytinės kalbos paskirtį, pažįsta raides ir bando rašyti.

J. Dewey – pragmatikas, nurodęs jungti teoriją ir praktiką.Kiekviena mokykla, norėdama sužinoti ar ji viską padaro, kad parengtų individą atsakingai ir

efektyviai dirbti, turi nuolat keistis.Ikimokyklinio ugdymo mokykla „Draugystė“ yra atvira visuomenei ir visada pasirengusi pokyčiams.

Charakterio ir asmenybės ugdymas turi susilaukti daug dėmesio, juk vaiko domėjimasis aplinka yra jo augančių galių ženklas.

Mūsų pedagogai tas galias suranda. Ugdymo procesas vyksta ne vien mokykloje, bet ir už jos ribų. Ugdytojai tikisi pareigingo, išsilavinusio ir atsakingo piliečio.

A. Maslow – amerikiečių psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. A. Maslow išrikiavo poreikius tokia prioritetine tvarka:

1. Fiziologiniai: kvėpavimas, maistas, vanduo, miegas.2. Saugumo: kūno, šeimos, sveikatos, apsisaugojimo nuo žalos.3. Socialinio ryšio: draugystė, meilė, prisirišimas.4. Savivertės: savivertės jausmas, pasitikėjimas savimi, pagarba kitiems, pagarba iš kitų, savigarba,

sėkmė, dėmesys.5. Savęs realizavimo: moralė, kūrybingumas, spontaniškumas, problemų sprendimas, faktų priėmimas,

išankstinių nusistatymų neturėjimas.Pirmieji 2 poreikiai ypač svarbūs ankstyvajame amžiuje. Fiziologiniams ir saugumo poreikiams

skiriame daugiausiai dėmesio. Likusieji 3 poreikiai aktualūs labiau vyresniems vaikams.A. Maslow daugiausia dėmesio skyrė aukščiausiam poreikiui iš jo sukurtos piramidės – savęs

realizavimo poreikiui. Jis manė, kad save realizuoti poreikis toks stiprus, kaip ir poreikis valgyti arba kvėpuoti. Jeigu žmogus šito poreikio nepatenkina, jis nesijaučia laimingas. Mes visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi.

8

II. UGDYMO TURINIO SUDARYMO PRINCIPAI

Įstaigos savitumas, pasirinkta ugdymo filosofija, ugdymo turinys, metodai sąlygoja šiuos pagrindinius ugdymo principus:

DIFERENCIJAVIMO principas Ugdymo procesas grindžiamas individualių vaiko fizinių psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu. Atsižvelgiama į vaiko ar vaikų grupės ugdymo(si) poreikius. Ugdymo tikslai diferencijuojami ir individualizuojami, parenkamos atitinkamo sudėtingumo užduotys ir ugdymo priemonės. Sudaromos palankios ugdymui(si) sąlygos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių.

HUMANIŠKUMO principas Pripažįstama teisė būti kitokiam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti. Vaiko ugdymas remiasi dorine kultūra, pagarba, pripažintomis vertybėmis. Mokama gerbti skirtingų tautybių žmones, vaikai skatinami pažinti kitas kultūras. Sudaryti sąlygas ugdytis socialinės atskirties, specialiųjų poreikių, gabiems vaikams.

INDIVIDUALIZAVIMO principas Programoje prioritetas teikiamas kiekvieno vaiko išsivystymo lygio nustatymui, asmenybės pažinimui. Ugdymo turinys pritaikomas taip, kad atitiktų skirtingus vaiko gebėjimus, poreikius, polinkius, stilių, tempą ir kt. Individualiai parinkta grupės įranga, priemonės, pedagogo veikla leidžia kiekvienam įveikti sunkumus ir patirti sėkmę. Ugdymo turinys bei aplinka pritaikoma specialiųjų poreikių vaikų ugdymui(si).

TAUTIŠKUMO principas Padėti augančiam vaikui natūraliai perimti tautos kultūros papročius, tradicijas. Vaikai supažindinami su tautosakos kūrinėliais, liaudies šokiais, žaidimais, dainomis, darbo įrankiais, papročiais, drabužiais ir kt. Tautiškumo pradmenys ugdomi išnaudojant kiekvieną situaciją, ,,čia ir dabar.“

DEMOKRATIŠKUMO principas Kuriama aplinka, skatinanti vaikų gebėjimą veikti ir gyventi pagal demokratijos principus. Skatinama vaikų iniciatyva, gebėjimas priimti savarankiškus sprendimus, apginti savo nuomonę. Ugdomas tolerantiškas, iniciatyvus, mokantis bendrauti su kitais žmonėmis vaikas. Įstaigoje gerbiamos ir puoselėjamos šeimos, kitų tautų tradicijos.

TĘSTINUMO principas Laiduoja tinkamą perėjimą nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo(si) ikimokyklinėje įstaigoje, o vėliau – prie ugdymo(si) priešmokyklinėje grupėje. Atsižvelgiant į turimą vaiko patirtį, gebėjimų lygmenį, individualias ugdymo(si) perspektyvas.

ATSINAUJINIMO principas Sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos iššūkius, ugdomas gebėjimas nebijoti pokyčių ir mokėti juos įtakoti, rinktis, spręsti problemas, mąstyti, analizuoti.

INTEGRALUMO principas Garantuojama vaiko ugdymo šeimoje ir ikimokyklinėje įstaigoje darna, kad skleistųsi harmoninga vaiko asmenybė, kad būtų siekiama fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo, kad vaikas pažintų pasaulį per veiklą ir jutiminę patirtį.

9

III. TIKSLAS. UŽDAVINIAI

TIKSLAS

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

UŽDAVINIAI

1.Kurti saugią, funkcionalią, vaiko poreikius ir gebėjimus atitinkančią ugdymo(si) aplinką. 2.Plėtoti pozityvius vaiko – šeimos – pedagogo santykius, grindžiamus partneryste, abipusiu pasitikėjimu. 3.Saugoti, stiprinti vaiko fizinę, psichinę, sveikatą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, palengvinti vaiko adaptaciją naujoje ugdymosi aplinkoje. 4.Vertinti, branginti vaiko aktyvumą, iniciatyvumą pedagoginiame procese, atskleisti ir plėtoti kiekvieno individualius gabumus. 5. Skatinti vaiką kaupti naują patirtį per pagrindinę veiklą – žaidimą. 6. Puoselėti savo krašto tradicijas, papročius, etninės kultūros pradus. 7.Teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais.

10

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ugdymo turinys programoje ,,Žingsnelis po žingsnelio“ modeliuojamas pagal ugdomąją aplinką ir pagal projektus.

Pagal ugdomąją aplinką: ankstyvajame amžiuje pagal erdves (rekomenduojamos – judėjimo, ramybės, vaidmeninių žaidimų, kūrybinė erdvės), ikimokykliniame – pagal veiklos centrus (rekomenduojami centrai – menų, statybinių žaidimų, valgio gaminimo, matematikos – konstravimo, gamtos tyrinėjimų, smėlio - vandens, kalbos, muzikos, vaidmeninių žaidimų, lauko žaidimų). Kiekvienoje erdvėje ar veiklos centre vaikai turi galimybes ugdytis socialinę, pažinimo, kalbos, meninę, sveikatos saugojimo kompetencijas. Ugdomoji veikla planuojama savaitei. Jei vaikai susidomėję ir turi idėjų- tema gali būti plėtojama ilgesnį laiką. Temas ugdomajai veiklai siūlo vaikai, tėvai, pedagogai. Jos gali būti pasirenkamos pagal metų laikus, kalendorines šventes, svarbius laikmečio įvykius. Vaikai ugdomi, taikant tradicinius ir netradicinius ugdymo(si) metodus ir priemones, ugdymo(si) turinys orientuojamas į visuminį vaiko ugdymą(si).

Pagal projektus: ugdymo turinys parengtas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui ir išdėstytas projektais. Projektinė veikla vykdoma 2 būdais:

Vykdomas bendras mokyklos metinis projektas aktualiausia tema einamiems metams. Kiekviena grupė vykdo trumpalaikius, ilgalaikius projektus pagal: siūlomas programos temas,

šventes, tradicijas, iškilusias grupėje problemas, vaikų poreikius norus, idėjas.Prieš ugdymo turinio išdėstymą yra pateiktas kiekvienos kompetencijos apibūdinimas. Ugdymo turinyje

vaikų veiksenos atliepia visas ugdymo kompetencijas. Ugdymo turinį sudaro keturios dalys: vaikų veikla, vaikų šventės, darželio tradicijos ir vaikų kelionės. Planuojamam ugdymo turiniui įgyvendinti siūlomi ugdymo metodai ir pagrindinės priemonės, aplinka.

Meninio ugdymo pedagogai, logopedai, specialusis pedagogas savo veiklos planus derina su įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programa.

Lopšelis – darželis vykdydamas ikimokyklinio ugdymo(si) programą už ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšas perka priemones: ugdymo procesui reikalingą literatūrą, ugdymo priemones, žaislus, vaikiškus baldus, staliukus, kėdutes, lauko įrengimus ir priemones, priemones vaikų poilsiui organizuoti – lovytes, čiužinukus, programoje apibrėžtam ugdymo turiniui įgyvendinti.

11

UGDYMO TURINYS PAGAL UGDOMĄJĄ APLINKĄ1 – 3 METŲ VAIKAMS

Judėjimo erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, pažinimo, socialinė, komunikavimo, meninė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Tenkinti didėjantį vaiko poreikį judėti, skatinti jo fizinį aktyvumą. Lavinti viso kūno judesius. Ugdyti ir lavinti sensorinius, motorinius, tobulinti manipuliacijos įgūdžius. Lavinti įgytus vertikalaus judėjimo, bei pusiausvyros išlaikymo įgūdžius. Skatinti įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, palaikyti sudėtingesnių judesių eksperimentavimą. Puoselėti individualias fizines galias: judrumą, vikrumą, drąsą, pasitikėjimą savimi. Ugdyti savarankiškumo įgūdžius. Stiprinti psichinę ir fizinę vaiko sveikatą. Padėti vaikui pažinti savo kūną ir fizines galimybes. Pratinti vaiką orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo kryptį ir greitį, judėti ritmiškai, pradėti judėti ir sustoti pagal signalą. Ugdyti savisaugos jausmą, skatinti vis drąsiau tyrinėti supančią aplinką. Atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualias įgimtas fizines galias. Suteikti įvairių galimybių lavinti judesius ir smulkiąją motoriką, skatinti drąsiau įveikti kliūtis. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Suptis sūpuoklėmis, čiuožti nuo kalnelio, užlipti ir nulipti kopėtėlėmis. Važinėtis mašinomis – paspirtukais, juos stumdyti, traukti, važiuoti triratuku. Siekti, pašokti, liesti, baksnoti, judinti, tampyti ir gaudyti, sūpuoti pakabinamus žaislus, įveikti kliūtis, įlipti ir išlipti į tam skirtas dėžes, landžioti, šokinėti, mėtyti į krepšį kamuolius, rinkti juos, pagauti, spirti, prikrauti , vežti, iškrauti dideles kalades su mašina. Dėlioti, bet kokios formos daiktus į jiems skirtas tokio pat pavidalo įdubas ar vietas. Teisingai eilės tvarka vieną į kitą įdėti tuščiavidures dėželes, formeles, kibirėlius, mažėjančia tvarka užmauti bokštelio žiedus, parinkti dangtelius kelių dydžių dėžutėms. Grupuoti daiktus pagal spalvą, dydį, paviršiaus sąvybes. Segti sagas, sukti varžtus ir įvairius buteliukus, žaisti pirštelių žaidimus.

Sūpuoklės, triratukai, įvairių dydžių kamuoliai, kamuoliai šokinėjimui, balionai, kopėtėlės, įvairaus dydžio kartoninės dėžės, pakabinami žaislai, gumos, pastatomas krepšys, tunelis, didelės mašinos, didelės kaladės, ratukiniai žaislai, neaukštos lipynės ir čiuožimo kalneliai, nameliai. Magnetofonas, barškučiai, kaspinai, lankai, kėgliai, parašiutas. Sensoriniam ugdymui: kaištukai, dėlionės, užkabinami žaislai, bokšteliai su žiedais, piramidės. Pedagogų pagamintos priemonės varstymui, segiojimui, spalvų skyrimui.

12

Vaidybinė erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: socialinė, komunikavimo, meninė, pažinimo, sveikatos


Turtinti sensorinę patirtį. Plėsti žodyną. Ugdyti gebėjimą suprasti žaislo, daikto paskirtį, vartojimo būdą, skatinti savarankiškai veikti su daiktais, žaislais. Lavinti penkis jutimus. Ugdyti gebėjimą kūrybingai mąstyti ir įveikti sunkumus. Skatinti intelektinę, socialinę, meninę vaikų raidą. Lavinti vaizduotę. Ugdyti gebėjimą veikti vienam ir su draugu, dalintis žaislais. Formuoti higienos ir savitvarkos įgūdžius. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius .Lavinti dėmesį, atmintį. Formuoti elementarius elgesio kultūros įgūdžius. Ugdyti gebėjimą pamėgdžioti suaugusiųjų veiksmus, atlikti paprastus paprašymus. Teikti vaikams meninių įspūdžių. Skatinti emocingai reaguoti į įvairias situacijas. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti savarankiškumo įgūdžius. Skatinti pasidžiaugti gražiais žaislais, objektais jų spalvomis, formomis, faktūra. Ugdyti gebėjimą įgyti pažintinės veiklos įgūdžių. Skatinti vaiko aktyvumą, žingeidumą. Formuoti mandagumo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą saugiai elgtis aplinkoje. Skatinti atkurti įv. situacijas. Tobulinti žaidimus su siužetiniais žaislais, siekti, kad atsirastų paprasčiausios kūrybinio žaidimo užuomazgos. Ugdyti gebėjimą žaidžiant netrukdyti vienas kitam, nesistumdyti. Skatinti saugoti žaisliukus, jų nelaužyti. Ugdyti vaikų samprotavimo ir problemų sprendimo pradmenis.

Mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus: virti, valgyti, migdyti lėlytes ir pan. Žaisti su žaislais, bei buities priemonėmis. Naudoti daiktus tam tikram tikslui pasiekti (kubelius – bokštui statyti, antklodę – lėlei užkloti ir pan.) Žaisti siužetinius žaidimus. Dalintis žaislais. Manipuliuoti įv. daiktais: apžiūrėti, nešioti, mėtyti, stumdyti ir pan. Žaidžiant vietoj realių daiktų naudoti žaisliukus arba kitus daiktus (kubeliu lyginti suknelę, lėlę maitinti ne šaukšteliu, o pagaliuku ir pan.). Žaisti su pirštininėmis lėlėmis. Imituoti žinomų personažų veiksmus ir kalbą (kačiukas – miaukia ir pan.). Persirengti nesudėtingais rūbais: liemene, kepure ir pan. Vartoti mandagius žodžius: labas, ačiū, atia. Gestais, mimika, balsu, reikšti savo jausmus, išgyvenimus. Mėgdžioti paukščių, gyvūnų elgesį ir garsus. Kartoti kartu su pedagogu rodomus veiksmus. Žaisti vienam ir su draugu, padėti žaisliukus į vietą.Žaidimai: ,,Verdu košytę,“ ,,Pamaitinkime lėlytę,“ ,,Pastatykime meškučiui namelį“ir kt.Deklamuoti dvieilius, ketureilius, dainuoti daineles, rodyti judesius, atitinkančius dainelių turinį, lopšines. Groti muzikos instrumentais, žaislais.

Įvairios karūnėlės, skaros, skraistės, suaugusiųjų rūbai, lėlės kūdikiai, lėlių rūbeliai, rankinės, stalo teatras, pirštininės lėlės, minkšti žaislai. Siužetinių – vaidmeninių žaidimų atributika (kirpykla, ligoninė, virtuvė, parduotuvė), valgio gaminimo įrankiai, indeliai, lėlės, maisto produktų muliažai, vaikiškos lovytės, vežimėliai, baldeliai, muzikiniai instrumentai. Akmenukai, kaštonai, medžio ripkelės, dangteliai, buteliukai, gyvūnų ir žmonių figūrėlės, nenaudojamas telefonas, laikrodis, fotoaparatas. Pedagogų pagamintos priemonės.

13

Ramybės erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, socialinė, pažinimo, meninė, sveikatos


Padėti vaikui adaptuotis ir saugiai jaustis lopšelio grupėje. Siekti išlaikyti ryšį tarp lopšelio ir namų Ugdyti gebėjimą klausyti, suprasti kalbą bei kalbėti. Skatinti kalbinį bendravimą su suaugusiais ir bendraamžiais. Ugdyti gebėjimą susikaupti, skatinti vaikų smalsumą.Ugdyti vaikų norą klausytis smulkiosios tautosakos, grožinės literatūros kūrinių, skatinti domėtis knygelėmis, paveikslėliais, grupės vaikų nuotraukomis. Tyrinėti aplinką. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą žaisti vienam, mažose grupelėse. Lavinti smulkiąją motoriką.

Bendrauti individualiai su vaiku, maža grupele vaikų, visa grupe. Skaityti, deklamuoti dvieilius, ketureilius, dainuoti, niūniuoti lopšines. Vartyti knygas, žiūrėti iliustracijas, šeimos ir grupės nuotraukas. Skatinti pavadinti daiktus, pasakoti, komentuoti. Grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Dėlioti nesudėtingas dėliones. Žaisti siužetinius žaidimus. Surinkti daiktus ir padėti į jiems skirtą vietą.Nusiraminti, atsipalaiduoti, gulint palapinėje, žiūrint pro langą, glaudžiantis prie minkšto žaislo, prie suaugusiojo.

Namelis - palapinė, supama kėdė ar fotelis, minkšti žaislai, knygelės, lėlės, lėlių drabužėliai, čiužinukai, pagalvėlės, įvairios knygos, erdvinės popierinės figūrėlės, meninės fotografijos. Medinės, kartoninės dėlionės. Dideli karolių burbulai, didelės sagos. Priemonės su užtrauktukais, sagų segiojimui, rūbų segtukai, virvutės, konstruktoriai ir kt. stalo žaidimai. Įvairių spalvų mediniai, nerti kamuoliukai. Šeimos nuotraukos, aplinkos vaizdų paveikslėliai.CD grotuvas. Pedagogų pagamintos priemonės.

14

Kūrybinė erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, sveikatos


Ugdyti gebėjimą pačiam tyrinėti, eksperimentuoti, susipažinti su įvairiomis meninės raiškos priemonėmis.Lavinti rankos judesius. Ugdyti suvokimą apie daiktų sąvybes (spalvą, formą, dydį, kiekį). Skatinti žaisti šalia vienas kito, mažomis grupelėmis su visais grupės vaikais, palaikyti teigiamas vaikų emocijas. Plėsti sensorinį vaiko patyrimą, sudaryti sąlygas kaupti sensorinius įgūdžius apie aplinkos daiktus ir reiškinius, skatinti reikšti emocijas žodžiais, judesiais, pasidžiaugti savo ir kitų darbais. Ugdyti savarankiškumo, tvarkingumo įgūdžius. Mokyti atlikti įvairius veiksmus su didaktiniais žaislais. Lavinti vaikų kalbą- kalbėjimo ir kalbos supratimą, skatinti bendrauti su šalia esančiais. Skatinti vaikus ,,keverzoti. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Manipuliuoti su įvairiais žaislais, daiktais, gamtine medžiaga, buitinėmis atliekomis. Eksperimentuoti su dailei, lipdymui, aplikacijai skirtomis medžiagomis, tapyti, piešti įvairia technika, naudojant įvairias medžiagas. Verti, mauti, statyti, konstruoti. įvairius bokštus, piramides. Rūšiuoti, grupuoti daiktus. Tautodailės kūrinių: mezginių, medžio dirbinių, molinukų apžiūrėjimas, tyrinėjimas. Žaidimai su smėliu ir vandeniu.

Įvairūs dažai skirti piešti pirštais, pieštukai, plastilinas, modelinas, molis, įvairaus dydžio teptukai, peiliai plastelinui pjaustyti, atspaudai, molbertai.. Mezginiai, medžio dirbiniai, molinukai. Įvairaus formato, įvairaus dydžio popierius,flomasteriai, balta ir spalvota kreida, žirklės bukais galais. Akmenukai, medžių šakelės, plunksnos, siūlų gijos, medžio drožlės, kaspinai, popieriaus dėžutės, kartono gabalai, medinės lazdelės, įvairūs buteliukai. Įvairios kaladėlės, piramidės, konstruktoriai, įvairūs žaislai. Priemonės skirtos žaidimams su vandeniu ir smėliu. Šlapias smėlis. Pedagogų pagamintos priemonės.

15

Muzikinė veikla Ugdomos šios kompetencijos: meninė, socialinė, komunikavimo, pažinimo, sveikatos


Ugdyti natūralų poreikį klausytis įvairios muzikos kūrinėlių. Lavinti klausą, atmintį, dėmesį. Pratinti dėmesingai klausytis suaugusiojo dainuojamų linksmų, švelnių, ramių dainų, liaudies melodijų. Skatinti dainuojant derintis prie pedagogo intonacijos. Ugdyti socialinę vaikų raidą. Lavinti viso kūno judesius. Ugdyti koordinaciją. Lavinti estetinius vaiko jausmus. Teikti vaikams meninių įspūdžių, džiugių akimirkų. Ugdyti norą džiaugtis muzikos instrumentais, jų spalvomis, forma. Skatinti emocingai balsu ir judesiu reaguoti į įvairaus pobūdžio muziką. Formuoti gebėjimą pakartoti ritminius pedagogo judesius atliekamus pagal įvairią muziką. Ugdyti gebėjimą jausti muzikos ritmą, intonaciją. Formuoti sensorinius įgūdžius. Plėsti žodyną. Formuoti veiksminį vaiko mąstymą, gebėjimą naudotis įvairiais muzikos instrumentais( barškučiais, kaladėlėmis ir t.t.). Skatinti vaikų smalsumą, išradingumą. Ugdyti savarankiškumą. Formuoti elementarius elgesio kultūros įgūdžius, žadinti užuojautą, jautrumą suaugusiems ir vaikams. Įgyti pažintinės veiklos įgūdžių. Skatinti aktyvumą, suteikti kuo daugiau laisvės, saviraiškos. Ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius. Tobulinti gebėjimą mėgdžioti, jausti muzikos nuotaikas. Ugdyti gebėjimą skirti muzikos tempą ir aukšto bei žemo registro muziką

Intonuoti: mėgdžioti gugavimo, juoko, verkimo, kalbėjimo intonacijas. Supažindinti su lietuvių liaudies instrumentais, jais groti. Mėgdžioti vaikų balsus. Naudoti kuo įvairesnes balso intonacijas. Klausytis, niūniuoti lopšines. Mėgdžioti muzikos garsumo, aukščio, tembro ir kitus pokyčius. Mėgdžioti aplinkoje girdimus gamtos ir mechaninius garsus, išreikšti juos įvairia intonacija, plojimu, beldimu, trepsėjimu. Groti įvairiais muzikiniais instrumentais, žaislais (barškučiais, kaladėlėmis, būgneliais, varpeliais ir kt.). Klausytis įvairios muzikos ( lopšinių, klasikinės, folkloro ir t.t.). Dainuojant daineles apie šuniuką, kačiuką ir pan. rodyti žaisliukus ir su jais daryti dainos turinį atitinkančius judesius. Pasisveikinti, atsisveikinti (veido išraiška, dainele, judesiu). Belsti kaladėlėmis ( į grindis, vieną į kitą). Kartu su pedagogu dainuoti kai kuriuos garsus, skiemenis, trumpus žodžius, judesiu parodyti kada muzika tyli – garsi. Vaikščioti įvairiomis kryptimis būreliu, suktis po du, ploti pagal muziko ritmą. Sustoti rateliu. Paduoti draugui ranką. Klausytis kontrastingos muzikos kūrinių ( polkos – lopšinių ir pan.).Atlikti atitinkamus judesius ( šokinėti kaip kiškutis, supti lėlytę). Vaikščioti, bėgioti pagal lėtesnį ir greitesnį tempą. Judesiu parodyti aukšto ir žemo registro muziką (striksi kiškiukai, šleivoja meškiukai). Dainuoti daineles pagal amžių.

Pianinas, akordeonas, metalofonas, įvairūs barškučiai, traukinio švilpukai, molinės švilpynės, kastanjetės, varpeliai, tarškutis, skambantys kamuoliukai, įvairūs skambantys žaisliukai, būgneliai, lūpinės armonikėlės. Mokytojų pagaminti muzikos instrumentai. Mediniai šaukštai, įvairaus storio ir ilgio medinės lazdelės, bambukinės lazdelės. Plastmasinės, medžiaginės, megztinės, kartoninės natos. Pėdelės tempui: greitas – lėtas. Dūdelės, plastmasiniai buteliai, įvairios kaladėlės, akmenėliai, triola, trikampis, skudučiai.Mikrofonas, kompaktinės plokštelės, kasetės. Teatro lėlės, persirengimo kostiumai. Lankai, kamuoliai. Tautiniai rūbai. Šokiams reikalinga atributika (lašeliai, gėlytės ir pan.). Minkšti žaisliukai. Elektriniai muzikiniai instrumentai.

16

Lauko žaidimai

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, pažinimo, komunikavimo, socialinė, meninė


Skatinti vaikus aktyviai judėti, pažinti artimiausią aplinką. Ugdyti domėjimąsi augalais ir gyvūnais. Plėsti vaizdinius apie suaugusiųjų darbus (kiemsargio, vairuotojo). Supažindinti su įvairiomis formomis, dydžiais (didelis akmuo – mažas akmuo). Skirti ir pavadinti šviesą ir tamsą, svarbiausius gamtos reiškinius (pučia vėjas, sninga, lyja). Aktyviai judėti įvairiais būdais ir įvairiomis priemonėmis. Plėsti vaiko sensorinį patyrimą. Lavinti mąstymą, dėmesį, viso kūno judesius. Sudaryti sąlygos vaikų teigiamoms emocijoms reikštis. Ugdyti draugiškus tarpusavio santykius.

Pasivaikščioti po darželio teritoriją, prie ,,Žagienės“ upelio. Stebėti, tyrinėti gamtą. Stebėti suaugusiųjų darbus ir įrankius. Žaidimai su smėliu ir vandeniu. Važinėjimasis paspirtukais, dviratukais, mašinėlėmis. Žaislų tampymas, stumdymas. Supimasis sūpuoklėmis, čiuožimas nuo kalnelio, užlipimas ir nulipimas kopetėlėmis, žaidimai su sviediniais. Knygelių vartymas ir skaitymas, dainavimas, niūniavimas, pirštelių žaidimai.Važinėjimasis rogutėmis, sniego kasiojimas, pylimas, judrūs žaidimai.

Dviratukai, triratukai, mašinos bei mašinėlės, paspirtukai, įvairių dydžių kamuoliai, kopetėlės, kalneliai, laipteliai. Žaislai žaidimams su smėliu (kibirėliai, kastuvėliai, sieteliai, įvairių dydžių formelės, medžių šakelės, kaštonai, lapai, akmenukai). Vonelės vandeniui, lėlytės, įvairūs buteliukai, muilo burbulai, semtuvėliai, lėlių rūbeliai. Skėčiai, palapinė, kėdutės bei staliukas, knygelės. Baseinai. Pedagogų pagamintos priemonės.

17

3 – 6 METŲ VAIKAMS

Menų centras

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė, sveikatos


Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą, vaizduotę, iniciatyvą.Padėti vaikui atrasti meninės raiškos būdus, lavinančius mąstymą, padedančius pažinti pasaulį, išreikšti savo patirtį. Suteikti galimybę bendrauti be žodžių, sudaryti galimybę saviraiškai, atsipalaiduoti emociškai.Pasitikėti savo jėgomis, natūraliai, laisvai, drąsiai ir savitai išreikšti save asmenine kūryba.Siekti, kad formuotusi vaiko estetinė nuostata (estetinis skonis, harmonijos pojūtis ir kt.) .Skatinti vaikų kūrybinės veiklos savitumą. Suteikti vaikui žinių apie meninės raiškos priemones, įvairias technikas; padėti atsiskleisti dailės mokėjimų ir įgūdžių pradmenims. Sudaryti sąlygas ir paskatinti vaikus išbandyti įvairias raiškos priemones ir medžiagas, bei aptarti jų galimybes.Stengtis, kad vaikai pajustų kūrybos džiaugsmą.Sudaryti vaikams sąlygas savo pasirinktomis priemonėmis išreikšti įspūdžius, mintis, jausmus, norus, svajones ir kt. Skatinti vaikus eksperimentuoti su įvairiomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, skiriant tam laiką ir vietą.Ugdyti ir lavinti linijos, formos, spalvos, faktūros, medžiagų struktūros pajautimą.Ugdyti vaikų kalbą, skatinti vaikus kalbėti apie savo ar kitų kūrinius. Nedrausti bendrauti

Tapyti pirštais, plaštaka, mažesniais, didesniais teptukais, senais dantų šepetukais, švirkščiamaisiais buteliukais, vatos tamponais, servetėlėmis, glamžytu popieriumi, kempinę, daržovių gabalėliais, piešti šukomis.Radinių antspaudai (plastikinių šakučių, buteliukų dangtelių, siūlų ričių, kartono ritinėliais, didelėmis sagomis, virvelėmis, siūlais, muilu, vašku).Dėmių liejimas, pūtimas.Tapyti ant vaškinėmis kreidelėmis nupiešto piešinio.Lieti, maišyti, tapyti dažais ant sulenkto lapo pusės. Daryti įvairių augalų lapų, žiedų, sėklų – atspaudus. Raižyti grandikliais ant vašku padengto popieriaus. Piešti klijais leidžiant jiems sudžiūti ir nuspalvinti tarpus vaškinėmis kreidelėmis. Piešti ant smėlio, sniego. Naudoti batikos techniką (dalyvaujant suaugusiam žmogui).Vaško lašelių batika. Šablonų atspaudai. Skaidrių spaudai. Aplikuoti išplėšiant įvairias formas, jas iškerpant, užklijuojant ant popieriaus ar kitos medžiagos.Aplikuoti smulkias mozaikas, ornamentus, plėšiant smulkiom skiautelėmis, glamžant, sukant popierių.Aplikuoti gamtine medžiaga, buitinėm atliekom, aplikavimą derinti su piešiniu, atspaudavimu, tapymu. Karpyti žirklėmis: tiesias, lenktas, apvalias linijas, formas.Lankstyti iš popieriaus ir įvairių medžiagų, konstruoti.Durstymo technika: išbadyti įvairias linijas, figūras.Siuvinėti spalvotais siūlais ant

Molbertas, prijuostės, rankogaliai. Įvairaus dydžio, rūšių popieriaus lapai, įvairaus dydžio teptukai, dantų šepetėliai, šukos, švirkščiami buteliukai, šiaudeliai, voleliai.Vandeniniai dažai, akvarelė, guašas, pieštukai (paprasti, spalvoti), flomasteriai (įv. storio, su atspaudukais, purškiami), vaškinės kreidelės, grafitinės kreidelės, kreida.Spec. dažai, pagaminti iš kukurūzų, krakmolo, muilo drožlių.Žvakės.Skirtingų formų poroloninės kempinėlės, vatos gumulėliai, sagos, kamščiai, siūlų ritės, kartono ritinėliai, banguotas kartonas. Žirklės (kairiarankiams) ir plastikiniai peiliukai. Plastikiniai trafaretai.Spalvotas, krepinis, rašomasis, pergamentinis, toninis, kalkinis, vyniojamas, dovanų popierius. Servetėlės, vienkartiniai rankšluosčiai, laikraščiai, žurnalai, tapetai, saldainių popierėliai. Klijai (įvairūs), lipni juosta.Vašeliai, adatos, siūlai, virvelės, kaspinėliai, medžiagų atraižos, vilnos likučiai.Kiaušinių dėkliukai, vienkartinės lėkštelės, puodeliai, jogurto indeliai, tuščios degtukų dėžutės, torto dėžės, tuščių tualetinio

18

kuriant, plėsti žodyną, padėti suvokti priežasties ir pasekmės dėsnius – kaip ir kodėl tai atsitinka. Atpažinti savo vardą, kai auklėtoja užrašo, pačiam pradėti rašyti savo vardą.Suteikti galimybę dirbti su kitais ir dalintis, išmokyti palaukti savo eilės, pajusti atsakomybę ir rūpintis priemonėmis.Vesti vaikus į parodas, vaikiškus spektaklius, koncertus, mokant elgtis parodų salėse, kine, teatre.Orientuoti vaikus žiūrėti vaikiškas televizijos laidas bei paklusti protingiems ir argumentuotiems suaugusiųjų pasiūlymams, ką jiems žiūrėti – pažintines laidas apie gamtą, informacines laidas apie kitas šalis, žmonių papročius, koncertus ir kt. Saugoti vaikus nuo bauginančių, dirginančių, triukšmingų laidų (ikimokyklinukams patariama per dieną žiūrėti ne daugiau kaip 1 val.). Neleisti jiems pervargti.Sudaryti vaikams sąlygas matyti įvairių kultūrų vaikų ir suaugusiųjų kūrinius – meno reprodukcijų albumus, menines ir buities fotografijas; įvairiai – realistiniu, fantastiniu, abstrakčiu, tautodailiniu stiliumi – iliustruotas knygas; tautodailės kūrinius; drožinius (raižinių pjaustymai, žirgeliai ant stogo); kalimus (saulutės, vėjarodės), mezginius, audimus, nėrinius (jų raštus, spalvų derinius), margučius, verbas, tautinius rūbus, papuošalus ir kt.; apžiūrėti Panevėžio mieste esančias skulptūras, koplytstulpius, paminklus ir kt. Ugdyti pagarbą kultūros ir meno paveldui.Pratinti piešti, lipdyti, klijuoti ir kt. švariai, tvarkingai, pasiruošti priemones ir sutvarkyti veiklos vietą. Lavinti vaikų pastabumą,

popieriaus, kartono, paralono, medžiagos, vienkartinių indelių nupieštame eskize, išbadytose skylutėse.Austi iš popieriaus juostelių, siūlų, gamtinės medžiagos.Daryti, pinti ir nerti kutus, juosteles.Lipdyti – iš vieno gabalo (skulptūrinis principas) iš kelių gabalų panaudojant įvairią gamtinę medžiagą (konstrukcinis principas), puošti lipdinius brūkšneliais, taškeliais, papildyti smulkiomis detalėmis (pvz.: gėlių lapeliais, kruopomis, makaronais ir kt.), lipdyti ant plokštumos (kartono, medžio, gabalo ir kt.).Formuoti lipdomąją medžiagą formavimas (išploti, sulenkti, užlankstyti kraštus, suapvalinti juos, suvolioti rutuliukus, pagaliukus, suriesti juos ir t.t.).Žaisti su šlapiu smėliu, sniegu (jį nuspalvinant). komponuoti gyvas ar džiovintas puokštes, rišti verbas.Rinkti gamtinę medžiagą (medžių lapus, kriaukleles, akmenukus, šakeles, vaisių sėklas).Projektuoti erdvines kompozicijas (kabančias arba ant tvirto pagrindo).Lėlių gamyba – lėlės iš popierinių maišelių, ant pagaliukų, lėlės iš kojinės ar pirštinės, iš gamtinės medžiagos, antrinių žaliavų, marionetes. Gaminti kaukes ir dekoracijas vaidinimams – dažant, aplikuojant, siuvant, siuvinėjant. Tyrinėjant spalvas atrasti, kokios spalvos dera ir kokios nedera, pajausti priešingas spalvas; šviesios – tamsios, šiltos – šaltos, linksmos – liūdnos ir kt.

popieriaus ir popierinių rankšluosčių ritinėliai.Plastelinas, sūri tešla, molis, modelinas, gamtinė medžiaga (akmenukai, kriauklelės, kaštonai, gilės, sėklos, lapai, gėlės, šakelės), smėlis.Vielutės, sąvaržėlės, mediniai skalbinių spaustukai, jų puselės, pagaliukai, kaištukai, mediniai žiedeliai, mediniai ir plastikiniai karoliukai, gumelės, medžio ir pieštukų drožlės, plastikiniai buteliukai.Įvairios sėklos, džiovintos gėlės, lapai, žolės, kiaušinių lukštai, makaronai, kruopos, riešutų kevalai, plunksnos.Skylamušis, susegėjas.Nuotraukų, reprodukcijų albumai, meno dirbiniai, verbos, kaukės, tautiniai rūbai, kompaktinės plokštelės su įvairaus žanro muzika. Pedagogų pagamintos priemonės.

19

atmintį, pirštų ir riešo judesius, lytėjimo judesius.Tobulinti gebėjimą vizualiai skirti objektus. Skatinti viso kūno judesius, lytėjimo pojūčius, derinti akies ir rankos koordinaciją. Siekti, kad meninė išraiška natūraliai kiltų iš vaiko individualybės, jo amžiaus galimybių. Sukurti turtingą, įvairią, estetišką, skatinančią protinę ir kūrybinę veiklą, aplinką. Atsargiai naudotis dailės priemonių reikmėmis. Saugoti akis, burną ir veidą. Baigus darbą susitvarkyti savo darbo vietą, nusiplauti rankas. Skatinti gerbti kitų kūrybinius sumanymus, suteikti pasitenkinimą ne tik savo ir kitų darbais, nedaryti kategoriškų vertinimų. Skatinti tėvus prisidėti renkant medžiagą dailės darbams. Dalintis su vaikais savo žiniomis, patirtimi apie dailę, meną.

20

Kalbos centras

Ugdomas šios kompetencijos: komunikavimo, socialinio, meninė, pažinimo,sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsTenkinti vaikų poreikį bendrauti ir pažinti pasaulį.Padėti vaikui atrasti save ir atskleisti savo individualybę ir polinkius. Padrąsinti vaiką išreikšti žodžiais (kalbėti, deklamuoti, pasakoti, žaisti kalba, vaidinti), vaizdais (piešti), formomis (lipdyti, konstruoti), judesiais (šokti, vaidinti), garsais (dainuoti, groti), savo mintimis, emocijomis, dvasios būkle.Padėti vaikui būti kito suprastam patikslinti jo mintį, jei reikia jo frazę, sakinį.Skatinti kalbinį aktyvumą, kūrybingumą. Siekti kad vaikai sugebėtų ne vien tik aiškiai, taisyklingai kalbėti, bet ir išklausytų kitą.Plėsti vaikų supratimą apie įvairius bendravimo ir pasaulio pažinimo būdus.Plėsti vaikų supratimą apie bendravimą žodžiu, raštu, ženklais (pvz. kurčnebylių kalbą, piešiniais, mimika).Formuoti bendravimo įgūdžius: pratinti kalbėtis su auklėtoja; keliais vaikais; klausant visai grupei; pakartoti; jei kitas nesuprato; nepertraukti kalbančiojo; nenukrypti nuo pagrindinės pokalbio temos; vartoti kalbos etiketo žodžius (mokyti padėkoti, pasiklausti, sveikintis, atsiprašyti, atsisakyti, palinkėti ir kt.).Skatinti vaiką kalbėti didesnei auditorijai, pratinti nenukrypti nuo pagrindinės pokalbio temos, nepertraukti kalbančiojo. Perteikti pasakojimo, apibūdinimo, svarstymo, diskutavimo, aiškinimo, informavimo pradmenis. Ugdyti pagarbą gimtajai kalbai, toleranciją kitoms kalboms.Padėti suvokti vaikui kalbos prasmę.

Skaityti knygeles, enciklopedijas, grožinės literatūros knygeles, įsiminti mįslių, patarlių, priežodžių, eilėraščių.Skatinti dalyvauti improvizuotose vaidinimuose, sieti iliustracijų turinį su tekstu, patiems iliustruoti.Nuolat su vaiku akcentuoti žodžių frazių, tekstų prasmę. Sieti naujas prasmes su jau suvoktomis, ir patirtimi. Paaiškinti, atskleisti, gyvenviečių, piliakalnių, ežerų, upių, miškų, medžių, gėlių, gyvūnų, grybų, uogų, gatvių, daiktų, žmonių profesijų, mėnesių pavadinimų prasmę. Pvz.: Merkinė – miestas prie Merkio, Panevėžys – prie Nevėžio, drebulės lapai labai dreba vėjuje ir kt.Drąsinti vaikus eksperimentuoti, žaisti kalba – prigalvoti naujų žodžių, deformuoti jau žinomus, kurti savo kalbą.Skatinti rimuoti bereikšmius žodžius, frazes, plepėti suaugusiems nesuprantamus dalykus. Klausyti smulkiosios tautosakos kūrinių – skaičiuočių, greitakalbių, garsų pamėgdžiojimų, pasakų be galo, mįslių, kreipimųsi į gamtą (saulę, vėją, lietų), burtų, padrąsinti pačius kurti.Siūlyti žaisti įvairius kalbinius žaidimus, žaisti įvairiu garsumu, greičiu, įvairia intonacija, tariant tuos pačius žodžius, pučiant balioną, plunksną, muilo burbulus.Klausyti muzikos, dainuoti, groti.Skatinti mėgdžioti įvairius garsus (gyvūnų, paukščių balsus, vėjo ūžesį, griaustinio dundėjimą, lietaus teškėjimą) kitokius garsus (darbų garsus – kalimo, pjovimo, malimo), skambesį, traškėjimą, tuksenimą ir t.t.Siekti, kad vaikai galėtų pavadinti kasdienės aplinkos įprastus daiktus, drabužius, baldus, žaislus, indus ir kt., augalus (gėlės, medžius), gyvūnus, paukščius, daržoves,

Knygos vaikams: (knygelės, žurnalai, vaikiškos enciklopedijos, dailės albumai ir kt.); žaislinės knygelės vaikams (su iškirptais langeliais, perspektyviniu vaizdu, turinčios vaizdo ir garso efektų), vaikų auklėtojos gamybos knygelės, pasakų veikėjų siluetai, figūrėlės, skirtukai, popierius (kortelės, juostelės, lapeliai). Asmeninė knygelė, rašikliai, pieštukai, popieriniai lipdukai, atvirukai, vokai, laiškų rašymo lapeliai, stalo žaidimai su raidėmis, užrašais, skirtais kalbai ugdyti; kubeliai, automobiliai ir kt. su užrašais; pasakų, muzikos įrašai (kompaktiniai diskai, garso kasetės); receptų knygos, telefonų knygos vaikų žaidimams. Vaikiška spausdinimo mašinėlė, kopijavimo aparatas, kompiuteris. Popieriaus kortelės vardui, užrašams, Lietuvos ir regiono žemėlapiai. Lietuvos Respublikos vėliava, gaublys, saugaus eismo ir elgesio kortelės, paveikslėliai, dėlionės, stalo žaidimai, nuotaikų kortelės, kalendoriai.Bibliotekėlė, magnetofonas, pagalvėlės, kilimėlis, vaikiški baldai. Priemonės knygelių gamybai. “Autoriaus kėdė”, susegėjas, kalkinis popierius, žaislinis telefonas, flanelinė lenta, širmelės, siužetiniai žaislai (lėlės, vežimėliai,

21

Padėti vaikui suvokti ir pažinti pasaulį bei save.Skatinti vaikus perprasti žodžio, kalbos prasmę (suvokti nežinomo žodžio reikšmę iš konteksto, mimiką, kitų reakciją).Plėtoti vaikų kalbinės klausos ir tarties, žodžių darybos bei skaitymo, sakinių darybos ir kt. įgūdžius.Siekti, kad vaikas šnekėtų taisyklingai, suteikti galimybę bendrauti, atskleisti save bei pažinti pasaulį.Leisti vaikams kalbėti tarmiškai.Pratinti vaikus valdyti balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijos.Skatinti vaikus mėgdžioti įvairius garsus.Turtinti vaikų žodyną. Išgyvendinti iš vaikų kalbos barbarizmus.Taisyti vaikų kalbą, kai jie nederina žodžių giminę, skaičiumi, painioja veiksmažodžių laikus, daiktavardžių, būdvardžių linksnius. Taisyti prielinksnių, prieveiksmių vartojimo klaidas. Skatinti vaikus domėtis žodžių sudėtimi, įvairiais žodžių sudarymo būdais ir juos sudarinėti. Lavinti pažintinius gebėjimus – kiekvieną žodį galima užrašyti ir perskaityti.Ugdyti vaikų kalbos estetinę nuostatą.Perteikti vaikams tautos tradicines vertybes, tautos papročius. Siekti, kad pajustų dorinius principus.Padėti atskleisti vaikų poreikį skaityti ir rašyti.Formuoti pirmuosius skaitymo ir rašymo įgūdžius, eksperimentuoti su sakytine ir rašytine kalba.Drąsinti ir skatinti vaikus, bandančius imituoti raštą, bendrauti grafiniu būdu – perteikti savo emocijas, mintis piešiniais, ženklais, raidėmis. Bandantiems kopijuoti, formuoti asmeninį raštingumo supratimą.

vaisius, veiksmus, daiktų ir reiškinių požymius (pvz.: šiltas, didelis, giedras, lipnus, juokingas, vilnonis, vasarinis).Mokyti vaikus spalvų ir atspalvių (pvz.: melsva, pilkšva, tamsiai violetinė), savaitės dienų, mėnesių, grybų, uogų, skaičių pavadinimų, erdvės (pvz.: čia, ten, arti, toli, kairėn, dešinėn), laiko (pvz.: vakar, rytoj), kiekio (pvz.: daug, mažai), santykių pavadinimų. Mokyti etikos žodžių (pvz.: ačiū, dėkui, prašom), žmonių giminystės pavadinimų (pvz.: pusbrolis), rengimosi veiksmų(pvz.: juostis, vilktis, autis), žmonių profesijų, technikos, medžiagų (geležinis, gintarinis) pavadinimų.Vartoti apibendrinamuosius žodžius (indai, miestai, upės).Nuolat sekti, pasakoti, deklamuoti, skaityti, dainuoti įvairius tekstus. Siekti, kad vaikai patys vaidintų ir stebėtų vaidinimus.Skaityti įvairių žanrų literatūrą (ne tik tautosaką, grožinę, bet ir dalykinę literatūrą; aprašomojo – publicistinio pobūdžio kūrinius (apie Tėvynės praeitį, gamtą, žymius žmones, žmonių darbus, papročius, tradicijas, šventes ir kt.); tekstus, populiariai perteikiančias mokslo žinias, pasiekimus, informacinio pobūdžio tekstus (pvz.: žodžio ar frazeologizmo paaiškinimą iš žodyno, žaidimo taisykles, valgiaraštį, valgio receptą, orų prognozę).Skatinti kūrybinę vaikų iniciatyvą, kurti pasakas be galo, pasakoti individualiai ar bendrai, sugalvoti mįslių, pabaigą ar pradžią pasakojimui, improvizuoti vaidinant, piešiant.Formuoti pasakojimo įgūdžius apie savo patyrimą, išgyvenimus.Mokyti pasakoti pagal paveikslėlius nuosekliai, planingai, vaizdingai. Pakartoti atsakant į klausimus.Mokyti deklamuoti smulkiosios tautosakos kūrinius, eilėraščius, posmelių ištraukas, dainuoti, groti.Mokyti apibūdinti perskaitytų kūrinėlių veikėjus, interpretuoti, vertinti jų poelgius, ryšius, įvykius;

įvairių profesijų atributai), popierinės lėlės, pirštukinės lėlės, šešėlių teatras; įvairių dydžių raidelės (iš vielos, molio), Stalo teatras, televizorius, tautinė atributika, pieštukai, trintukai, flomasteriai, popierius (liniuotas, lygus, spalvotas, kartonas, tapetai). Pedagogų pagamintos priemonės.

22

Lavinti akių judesius, pirštų, riešo lankstumą, girdimąjį ir regimąjį suvokimą. Formuoti ryšį tarp grafinio simbolio (raidės, vatos) ir garso suvokimo, žodžių pastebėjimo ir atpažinimo, raidžių pažinimo. Garso išskyrimo žodyje, skaitymo ir rašymo krypties suvokimo įgūdžius.Formuoti skaitymo ir rašymo mokymosi motyvaciją.Ugdyti vaikų meilę knygai, siekti, kad suprastų jog kūrinys turi pradžią ir pabaigą, yra veiksmas, įvykių seka, skirtingi veikėjai. Supažindinti su įvairiais rašytiniais šaltiniais.Skatinti netiesioginiais būdais vaikų poreikį skaityti ir rašyti.Specialiosios paskirties grupėse su kalbos ir komunikacijos sutrikimais kalbos lavinimas vyksta pagal sudarytą kiekvienam vaikui planą – programą.

nusakyti veiksmo vietą, laiką; sekti pasakojimo raidą.Supažindinti su keliais vaikų literatūros autoriais, dailininkais.Supažindinti, kad yra ne tik vaikų knygos, bet ir laikraščiai, žurnalai, iliustruotos enciklopedijos, albumai. Lankytis bibliotekoje.Papasakoti vaikams apie knygos kelią (nuo medžio iki knygos).Gaminti knygeles piešiant, kopijuojant raides ir žodžius, pratinti taisyklingai laikyti piešimo priemones, atlikti ritmiškus dinamiškus rankų judesius.Vaidmeninių žaidimų metu įtraukti vaikus į aktyvius pašnekesius, diskusijas, dainuoti, muzikuoti, žaisti ritminius pirštukų žaidimus, suvokiant kalbos pasikartojimo žaismą.Žaisti didaktinius žaidimus.Skatinti domėtis raidėmis, žodžiais, juos kopijuoti.Plėsti vaikų supratimą apie įvairius bendravimo ir pasaulio pažinimo būdus (betarpiškas kalbėjimas ir pokalbis telefonu), bendra veikla, kelionės, televizijų programų žiūrėjimas, radijo laidų, įrašų klausymas, knygų (albumų, iliustruotų enciklopedijų) žiūrėjimas, spektaklių, filmų, parodų, muziejų lankymas).Suteikti elementarių žinių apie saugų elgesį, išaiškinti šviesoforo spalvų reikšmes, kur galima pereiti gatvę ir kaip negalima elgtis gatvėje.Paaiškinti vaikams į ką kreiptis pasiklydus gatvėje, prekybos centre, minioje ir kt.Pratinti vaikus atsargiai elgtis su žirklėmis, plaktuku, peiliu ir kitais aštriais įrankiais.Padėti vaikams suvokti, kodėl be suaugusiojo leidimo negalima naudotis degtukais, valgyti nežinomo maisto ir kt.Pratinti būti atsargiems su nepažįstamais žmonėmis.Kuo daugiau suteikti žinių apie dvasinius, fizinius, socialinius, kultūrinius žmonių gyvenimo ypatumus. Supažindinti su žmogaus kūnu,

23

gyvenimo linija, gyvenimo būdais, apranga, mityba. Suteikti žinių apie namus, jų įvairovę, aiškinti, kad žmonės turi šeimas. Supažindinti su transporto priemonėmis, profesijomis.Mokyti orientuotis laike.Supažindinti su tautiniais simboliais (vėliava, herbu, himnu), lietuvių kaimynais (latviais, estais ir t.t.), kultūros ir istorijos paminklais (pilimis, piliakalniais, bažnyčiomis ir k.t.), artimiausiomis gamtos įžymybėmis. Supažindinti su šventėmis, jų tradicijomis ir papročiais, susijusiais su šeimos gyvenimu (krikštynos, vestuvės, laidotuvės, Motinos diena ir kt.) bendruomenės gyvenimu (Vėlinės, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės ir kt.) ir su tautos gyvenimu.

24

Gamtos tyrinėjimų – smėlio ir vandens centras

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, meninė, komunikavimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsGAMTOS TYRINĖJIMAIPadėti vaikui pažinti pasaulį, ugdyti pagarbą, gimtajam kraštui, žemei, gyvybei.Skatinti pajusti žmogaus ir gamtos ryšį.Skatinti pajusti gamtos didingumą, įvairovę ir grožį.Suteikti galimybę tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti, klausinėti, lyginti, klasifikuoti, bendrauti, laukti rezultatų ar juos numatyti, sukaupti dėmesį, apibendrinti.Lavinti regėjimo, lytėjimo, uoslės pojūčius.Mokyti sisteminti žinias apie gyvąją ir negyvąją gamtą.Padėti stebėti įprastus dalykus, bei įvykius.Lavinti kalbą, turtinti žodyną naujais žodžiais, suteikti žinių apie gamtos reiškinius, augalus, gydomuosius augalus, gyvūnus, vabzdžius.Gilinti stebėjimo, lyginimo, prognozavimo ir bendravimo įgūdžius.Ugdyti savisaugos jausmą.Mokyti saugiai elgtis su įvairiais daiktais, įrankiais, medžiagomis. Atsargiai elgtis su gyvūnais, nežinomais augalais, vabzdžiais.Mokyti atsargiai elgtis gamtoje, prie vandens telkinių.

Įrengti mini gamtos muziejų darželio grupėje, kuris suteiks galimybę pamatyti ir pačiupinėti įvairiausius daiktus, skatinti atradimus.Sudaryti sąlygas auginti gyvūnus, stebėti jų elgesį, bendravimą tarpusavyje, su žmonėmis, vystymąsi. Stebėti paukščius ir gyvūnus pievoje, parke, sode, miške, Jaunųjų gamtininkų centre.Stebėti įvairius gyvūnus, paukščius, augalus, knygų iliustracijose, fotografijose.Piešti gamtą, pvz.: gyvūnus, paukščius, lipdyti juos, dainuoti apie juos, vaidinti.Klausyti kūrinių (grožinės literatūros, tautosakos, lengvų pažintinių tekstų) apie gyvūnus, paukščius, augalus.Pasakoti apie savo gyvūnus auginamus namie, (gal net vieną kitą atsinešti į darželį).Auginti kieme ar patalpoje gėles, daržoves, daiginti įvairių javų sėklas (pvz.: avižas Velykoms).Stebėti prižiūrimų augalų augimą, žydėjimą ir t.t..Pasivaikščiojimų, kelionių ir ekskursijų metu pažinti miškų, sodų, parkų medžius, augalus. jei yra galimybių aplankyti muziejų, parodas, rinkti gamtinę medžiagą .Aiškinti vaikams, kad žmogus, pats būdamas gamtos dalis, atsako už gamtos išsaugojimą.Supažindinti su gamtos reiškiniais pavojingais žmogui (potvyniais, sausromis, žemės drebėjimais, uraganais).Aiškinti įvairius oro (giedra, lietus, sniegas, kruša, šlapdriba, šerkšnas, plikšala, perkūnija, griaustinis), gamtos (vaivorykštė, saulės – mėnulio užtemimai) reiškinius.Supažindinti su augalų, gyvūnų įvairove, jų sandara, gyvenimo būdu, nauda.

Aitvarai, akmenėliai, atsuktuvai, batų dėžės, cukrus, durpės vazoniniams augalams, guminės juostos, kartoniniai kiaušinių dėkliukai, vaisių kaulai, kavos indeliai, kempinės, kibirėliai, klijai, kompasas. Kalendoriai: metų, savaitės, orų. įv. laikrodžiai, laistytuvas, ledų pagaliukai, magnetai, muilas, muilo burbulai, piltuvėliai, plaktukai, plastmasiniai maišeliai, plastmasiniai puodeliai, puodeliai su padalom, sėklos, replės, seni žurnalai, siūlai, skystas muilas, spynos ir raktai, stetoskopas, svirtinės svarstyklės, šaukštai, švitrinis popierius, termometras, valgomieji dažai, varžtai ir veržlės, vinys, virvelės, žaisliniai laiveliai, žvakės, lapai, žievės, medžio gabalėliai, kriauklės, paukščių plunksnos, didinamieji stiklai, spalvoti rutuliukai, dėklai iš putplasčio, įvairių dydžių tušti plastmasiniai buteliai, butelių kamščiai, kartono gabalai, audeklo atraižos, kailio gabaliukai, kreidelės, įvairus popierius, medžių šakelės, sodinukai ar sėjinukai. Žaisliniai laiveliai. Pedagogų pagamintos priemonės.

25

SMĖLIS – VANDUOUgdyti gebėjimą pasaulį pažinti pojūčiais. Suteikti vaikams galimybę veikti savarankiškai, spontaniškai. Skatinti aktyviai tyrinėti, suprasti, paklausti, atrasti atsakymus į klausimus. Ugdyti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, suvokti, įsiminti, samprotauti, spręsti problemas, kritiškai mąstyti. Skatinti vaiko pažintinį aktyvumą, žingeidumą. Aiškinti vandens ir smėlio savybes, skatinti tyrinėti ir bandyti naujas medžiagas. Formuoti matematinius pradmenis. Skatinti perprasti masės pastovumo dėsnius. Lavinti akies ir rankos koordinaciją, vystyti piršto ir

Sudaryti sąlygas eksperimentuoti įvairiose situacijose su įvairiomis medžiagomis.Skatinti tyrinėti ir bandyti naujas medžiagas. Skatinti vaikus kiek galima išsamiau (pagal amžiaus galimybes) ištirti su einama tema, susijusias medžiagos priemones, užduodant klausimus.Pasivaikščiojimo metu integruoti gamtos tyrinėjimus. Piešti medžių šešėlius, lyginti lapus, jų spalvas, ieškoti pėdų purve, patiems antspauduoti, klausytis paukščių balsų, stebėti vabzdžius, prižiūrėti aplinką, gėlių darželį, klausyti upelio čiurlenimo, medžių ošimo, lietaus barbenimo, vėjo ūžimo ir kt.Suteikti vaikams galimybę tirti fizines vandens savybes (pvz.: įmesti į vandenį įvairius daiktus), naudoti eksperimentams valgomus dažus, muilą ir kitokias medžiagas kurios skęsta arba plūduriuoja.Atlikti bandymus su magnetais, metalo drožlėmis ir kitais metaliniais daiktais.

Taškyti vandenį, plukdyti ir skandinti įv. daiktus, pilstyti tą patį smėlio ir vandens kiekį į skirtingos formos indus, vertinti kur daugiau, kur mažiau. Lyginti sausą ir šlapią smėlį, atlikti įvairius bandymus. Suprasti medžiagų sąvybes: smėlis birus, sausas, drėgnas, lipnus; vanduo teka šiltas, šaltas; sniegas baltas, lipnus, purus, tirpstantis ir kt. Tapyti ant plytelių, medžių, pastatų, grindų ir popieriaus, merkiant teptukus į vandenį. Stebėti kaip vandeniui išdžiuvus, piešinys išnyksta. Kopijuoti piešinius, simbolius, raideles šlapiame smėlyje. Inscenizuoti įvairių literatūrinių kūrinių ar realaus gyvenimo siužetus. Imituoti mokslinį tyrimą. Įsirengti terariumą, stebėti terariume vandens būvio kitimą, supažindinti su vandens sąvybėmis: garavimu ir garų kondensavimu. Gaminti spalvotą ir baltą popierių. Nustatyti tirpias medžiagas (cukrų, druską, želatiną ir kt.). Eksperimentus,

Smėlis, sniegas, ledo kubeliai, skėčiai, koštuvai. Šiaudeliai, uolienų pavyzdžiai, žvakės, veidrodžiai, žemė, molis. Vėjo malūnai, vandens malūnai, spyruoklės, įv. grimztantys ir plūduriuojantys daiktai. Pedagogų pagamintos priemonės.

26

riešo judesius. Suteikti galimybę aiškintis matematinius santykius manipuliuojant konkrečiais daiktais, praktiškai veikti tikrovėje: lyginti, apibūdinti, matuoti, rūšiuoti, tyrinėti, eksperimentuoti. Skatinti suvokti ir atskirti ,,plūdžius“ ir ,,grimzdžius“ daiktus. Plėsti sensorinius įgūdžius, įtvirtinti daiktų ir jų savybių suvokimą, skatinti suprasti elementarų priežastinį ryšį tarp kai kurių reiškinių. Formuoti medžiagų savybių vaizdinius, lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, formuoti darbinius įgūdžius. Tenkinti poreikį veikti nedidelėmis grupelėmis. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti socialinius įgūdžius. Lavinti kalbą, turtinti žodyną įv. terminais, sąvokomis. Tobulinti ir įtvirtinti monologinės kalbos įgūdžius. Ugdyti meilę gimtajam kraštui, skatinti taupyti gamtinius išteklius. Mokyti saugiai elgtis su įv daiktais, medžiagomis. Ugdyti atsakingumo ir tvarkingumo įgūdžius. Suteikti džiugių emocijų, skatinti džiaugtis veiklos rezultatais.

bandymus, tyrinėjimus, pastebėjimus, rezultatus nupiešti, užrašyti lentelėse, knygelėse Kurti įvairius piešinius su smėliu ir klijais. Iš smėlio ir vandens formuoti žemės paviršių. Stebėti kaip pilant vandenį, išnyksta smėlio kalnai. Iš vandens, smėlio, kriauklių, gintaro, žaislinių žuvyčių sukurti jūros dugną vaizduojantį povandeninį pasaulį.

27

Vaidmeninių žaidimų – valgio gaminimo centras

Ugdomos kompetencijos: socialinė, komunikavimo, meninė, pažinimo, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsVAIDMENINIAI ŽAIDIMAI Tenkinti natūralų vaiko poreikį žaisti. Ugdyti kūrybiškumą. Skatinti spontaniškai, savarankiškai veikti. Praplėsti savo ir aplinkinio pasaulio suvokimą. Lavinti penkis jutimus. Padėti įžvelgti modelius ir suvokti ryšį. Skatinti išreikšti emocijas ir jausmus. Ugdyti gebėjimą kūrybingai mąstyti ir įveikti sunkumus. Ugdyti savigarbą. Tenkinti vaikų poreikį žaisti individualiai, nedidelėmis grupelėmis bei komandomis. Lavinti viso kūno judesius. Skatinti susikaupti, lavinti vaizduotę. Atskleisti visuomeninių vaidmenų ir santykių suvokimą. Ugdyti gebėjimą suvokti gerai bei prasčiau išsivysčiusius gebėjimus, pomėgius, nemėgstamus dalykus. Lavinti pažinimo įgūdžius , suvokti ryšius, perprasti etalonus, sisteminti informaciją. Ugdyti gebėjimą kurti ir vykdyti planus. Padėti suvokti praeities, dabarties įvykius, ateities vizijas, planus. Skatinti intelekto raidą. Teikti vaikui galimybę aiškintis elementarias matematikos sąvokas. Skirti medžiagas ir daiktus į grupes, kategorijas. Plėsti vaikų mokslinių sąvokų apimtį. Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Turtinti žodyną, lavinti kalbą. Skatinti įsijausti į pasirinkto personažo kalbą, manieras, būdus. Formuoti teigiamus tarpusavio santykius: draugiškumą, tarpusavio pagalbą, organizuotumą, mokėjimą laikytis žaidimo

Atkurti pažįstamas scenas, pasakas, istorijas. Imituoti šeimos narių elgesį. Rinktis įvairių savo bendruomenės narių vaidmenis. Mėgdžioti girdimus garsus. Mėgdžioti regimus veiksmus. Rinktis situacijas, pagrįstas tikrais ar tariamais vaidmenimis ( rūpintis kūdikiu, vairuoti automobilį ir pan.). Pažinti realųjį pasaulį. Spręsti gyvenimiškas problemas. Kartoti, pervaidinti, sugyvinti savo potyrius. Sąmoningai rinktis kito žmogaus vaidmenį ar elgesio būdą ( dedasi gaisrininkais, gesinančiais gaisrą ir pan.). Naudoti daiktus , padedančius atrodyti kitu asmeniu ( sėdėti ant kaladės ir vairuoti „ sunkvežimį“ ir pan.). vaidinti įvairius dialogus, situacijas. Persirengti įvairiais rūbais, kaukėmis. Lyginti daiktus, objektus. Ieškoti skirtumų ir panašumų. Kelti klausimus ir apibendrinti, remtis įvairiom situacijom. Dalintis mintimis, bendrauti, fantazuoti. Vaidinti su kaukėmis žinomas pasakas bei savo sukurtas istorijas. Vaidinti su pieštukinėmis, popierinėmis, medžiaginėmis lėlytėmis. Patiems pasigaminti įvairių vaidinimui reikalingų priemonių (atsižvelgiant į vaikų amžių). Vaidinti pantomimą, šešėlių teatrą, šaradas. Žaisti siužetinius žaidimus. Žiūrėti knygeles su žinomų pasakų personažų piešinėliais, pasigaminti reikiamas kaukes ir kitas papildomas detales. Sekti lietuvių liaudies pasakas, niūniuoti lopšines. Pasiskirstyti vaidmenimis skaičiuočių, susitarimo pagalba. Inscenizuoti legendas, padavimus, istorinius

Žaislinė viryklė, kriauklė, stalas, lentynos, lova lėlėms, įv. spintelės, žaislinė sofa, kėdutės, veidrodis, vežimėliai lėlėms. Batai, batų dėžutės. Įv. muzikiniai instrumentai, čiužiniai, dėžės, didelės tuščiavidurės kaladės, drabužiai persirengti, eilėraščių ir pasakėlių knygelės, gyvūnų paveikslėliai, kailis, kaklaraiščiai, kaladėlės, karūnos, kaukės, kaukių dalys – uodegos, ausys, nosys, kojinės, pirštinės. Perukai, piltuvėliai, popierinės lėkštės, popieriniai rankšluosčiai, puodai, keptuvės, žaisliniai telefonas, kompiuteris, laikrodis, kasos aparatas, pinigai, spausdinimo mašinėlė, darbastalis, dulkių siurblys, svarstyklės, magnetofonas. Palapinės, skėčiai, parašiutas, balionai, aitvarai, muilo burbulai, kamuoliai. Įvairių dydžių ir rūšių lėlės: popierinės, pirštukinės, vaikų, pedagogų, tėvelių pagamintos lėlės. Stalo teatro lėlės, šešėlių teatro lėlės. Parduotuvės reikmenys: ( kasos aparatas, žaisliniai pinigai, etiketės su kainomis, įvairios skardinės, buteliukai, dėžutės, įpakavimo priemonės; vaisių, daržovių, įvairių prekių maketai; pirkinių maišeliai; svarstyklės; įvairūs užrašai). Kavinės, virtuvės reikmenys: (žaisliniai indeliai, vienkartiniai indeliai, stalo įrankiai, staltiesės, servetėlės, valgiaraštis, žaisliniai pinigai, prijuostės, padėklai, vazeles su gėlėmis.). Mokyklos reikmenys: (sąsiuviniai, rašomoji lenta, kreida, pieštukai, flomasteriai, knygelės, dienoraštis, dienynas, žurnalai). Ligoninės, gydytojo reikmenys – žaisliniai pleistras, termometras, bintai, stetoskopas, vata, tvarstis, švirkštai. Seselės-gydytojo apranga, tušti vaistų, vitaminų buteliukai, popierius ( receptams), rašiklis, padidinamasis stiklas, telefonas ir

28

taisyklių. Siekti, kad žaidimo metu vaikai patirtų estetinį pasigėrėjimą. Ugdyti valingus veiksmus. Formuoti dorovinius – estetinius santykius. Skatinti pamėgdžioti suaugusiojo darbo veiksmus. Siūlyti pagal amžių patiems pasigaminti vaidybines lėles. Skatinti vaikus bandyti naujus vaidmenis, naują veiklą. Ugdyti kritišką mąstymą. Formuoti vaikų gebėjimą parinkti vietą žaidimui, sukurti tinkamą nuotaiką. Ugdyti gebėjimą nuosekliai atlikti vaidmenis ir veiksmus. Palaikyti vaikų norą žaisti bendrus žaidimus bei plėtoti siužetą. Skatinti domėjimąsi knygomis, plėtoti vaikų kūrybinius sugebėjimus. Skatinti vaikus kurti, improvizuoti, pasitikėti savo jėgomis. Ugdyti gebėjimą saugiai elgtis aplinkoje. Laikytis elementarių elgesio taisyklių. Įtvirtinti higienos ir savitvarkos įgūdžius. Įgyti žinių apie saugų eismą. Supažindinti su tautinėmis, šeimos šventėmis, jų tradicijomis ir papročiais. Ugdyti pagarbą savo istorijai. Supažindinti su smulkiąja tautosaka, skatinti ja remtis įvairios veiklos metu.

įvykius („ Gedimino sapnas“, „ Jūratė ir Kastytis“ ir pan.). Pratinti laikytis elgesio taisyklių: kreiptis į visus mandagiai, atsakinėti reikiama intonacija, savarankiškai sveikintis, padėkoti, atsiprašyti už netinkamą elgesį. Tinkamai elgtis su žaislais, juos tausoti. Pažaidus sudėti viską į vietas. Asmeniškai patirti gero ar blogo draugo bei savo elgesio pasekmes. Saugiai žaisti.

kt.). Policininko reikmenys: kepurė, apranga, reguliavimo lazdelė, kelio ženklai, mašinos, švilpukas, vairas, prožektorius, žaislinis radijo imtuvas, telefonas ir kt.).Pedagogų pagamintos priemonės.

VALGIO GAMINIMAS Formuoti valgio gaminimo pradmenis. Ugdyti valgymo įpročius. Lavinti socialinius, savarankiškumo įgūdžius. Supažindinti su sveikos mitybos principais. Lavinti koordinaciją, pirštų ir riešo judesius. Teikti žinių apie sveikatai naudingus ir žalingus produktus. Skatinti domėtis produktų kilme bei gaminimo būdais. Formuoti savitvarkos, buitinio darbo įgūdžius. Ugdyti norą atlikti darbinius įsipareigojimus, gebėjimą nugalėti sunkumus.

Tyrinėti virtuvės reikmenis pilant vandenį į puodelius, dubenis, plakiklius. Matuoti ir pilti sausus produktus ( miltus, kruopas ir kt.). Ragauti ir palyginti šviežias ir virtas daržoves ir vaisius. Maišyti ir matuoti ( kakavą piene, uogienę jogurte). Tepti peiliu sviestą, medų, riešutinį sviestą. Spausti sultis rankine sulčiaspaude. Lupti pirštais (virtus kiaušinius, bananus, apelsinus ir kt.). Pjauti peiliu ( atsižvelgiant į vaikų amžių). Skusti skustuku, tarkuoti rankine tarka. Naudoti mikserį ( vaisių, pieno ir jogurto

Įvairi buitinė technika: elektrinė plytelė, sumuštinių keptuvė, vaflinė, mikseris, virdulys. Maistui pjaustyti skirtos lentelės. Stalo įrankiai. Peiliai, žirklės, dubenys, vienkartiniai indai, laikrodis, termometras, svarstyklės. Matavimo šaukštai, mediniai šaukštai, mentelės. Padažinės su dangteliais ( didelės ir mažos), piltuvėlis, plaktuvai, puodeliai su tūrio padalomis. Šiaudeliai, sieteliai, samtis, skustukai, trintuvės, indai įvairiems negendantiems produktams ( kruopoms, druskai, cukrui ir kt.) Prijuostės, rankšluosčiai, įv. lėkštės, salotinės,

29

Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą, žingeidumą. Skatinti tyrinėti maisto produktus, patirti visus džiaugsmus ir pavojus, susijusius su valgio gaminimu. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, pratinti eksperimentuoti. Plėsti vaizdinius apie suaugusiųjų darbą bei jo visuomeninę paskirtį. Skatinti nuosekliai atlikti veiksmų eigą. Tobulinti ir įtvirtinti monologinės kalbos įgūdžius. Plėsti žodyną įvairiais terminais vartojamais valgio gaminimui. Skatinti naudotis receptų knygomis, kurti savo receptus, derinti produktus, eksperimentuoti. Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti estetinius išgyvenimus ir kūrybinius gebėjimus. Įtvirtinti savitvarkos įgūdžius. Ugdyti valios savybes, siekti veiklos tikslingumo. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą, pastabumą. Ugdyti uolumą dirbant, siekimą baigti pradėtą darbą, apgalvoti veiklos tikslą, sumanymą. Skatinti susikaupti, išlaikyti dėmesį ties atliekama veikla. Skatinti vaikų iniciatyvą padėti draugui, suaugusiajam. Palaikyti gerą vaikų nuotaiką. Supažindinti su nacionaliniais valgiais - gilinti tautos tradicijas ir papročius. Plėsti žinias apie kitų tautų virtuvę. Ugdyti pagarbą ir toleranciją kitiems žmonėms, jų skoniui, valgymo kultūrai. Ugdyti serviravimo pradmenis. Formuoti vaišingumo įgūdžius. Skatinti saugiai elgtis su aštriais stalo įrankiais ir buitiniais prietaisais.

gėrimai). Kurti receptų knygeles. Brinkyti želatiną. Lydyti sviestą. Esant galimybėms stebėti, kaip kyla mielinė tešla, aiškintis kodėl taip atsitinka. Pastebėti, kad nuo karščio padažas tirštėja, o šokoladas – skystėja. Verti vaisių, daržovių vėrinukus. Plėšyti salotas, pjaustyti vaisius, daržoves. Tarkuoti įvairius produktus ( sūrį, bulves, morkas ir kt.). Serviruoti stalą. Rengti temines maisto gaminimo popietes: „Sveikas kaip ridikas“, „ Mažasis smaližius“, „ Vaišės darželio gimtadieniui“, „ Patiekalai tik iš lietuviškų daržovių ir vaisių“, „ Egzotiški patiekalai“ ir kt. ( temas pasirinkti atsižvelgiant į grupės , darželio aktualijas, šventes). Gaminti tortus, juos papuošti . Pjaustyti įv. vaisius, daržoves, juos džiovinti, stebėti kaip keičiasi forma spalva, skonis. Pasakoti, diskutuoti, kurti, eksperimentuoti. Gaminti patiekalus atsižvelgiant į metų laikus. Susitvarkyti veiklos vietą. Gaminant valgį laikytis higienos taisyklių.

puodeliai, servetėlės, staltiesės, muilas, vazelės. Receptų knygos, stalo serviravimo knygos. Vaikų sukurtos receptų knygelės. Priemonės knygelių kūrybai.

30

Statybinių žaidimų centras


Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės Tyrinėti kalades. Ugdyti kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą, draugiškus tarpusavio santykius. Lavinti pirštų, riešo ir viso kūno judesius, koordinaciją. Tenkinti vaikų poreikį žaisti nedidelėmis grupelėmis. Tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą veikti vienam ir su draugu, dalintis turimomis kaladėmis. Skatinti derinti žaidybinius veiksmus, drauge siekti bendro tikslo. Ugdyti kūrybiškumą statant pagal brėžinius, projektus, maketus, paveikslėlius ir kt. Siekti, kad vaikai skirtų ir pavadintų statybines detales. Skatinti panaudoti detales atsižvelgiant į statymo, konstravimo savybes. Siekti, kad vaikai analizuotų, aptartų statinio pavyzdį : išskirtų pagrindines dalis, palygintų jas pagal dydį, formą. Nustatyti dalių išdėstymą vieną kitos atžvilgiu. Ugdyti gebėjimą numatyti statybos veiksmų eigą. Skatinti suprasti statinių konstrukcijos priklausomybę nuo paskirties. Siekti, kad statant atsižvelgtų į pedagogo pateiktą užduotį. Supažindinti su geometrinėmis figūromis. Skatinti pažinti ir skirti jas regėjimo, lytėjimo bei judėjimo pojūčiais. Skatinti rasti aplinkoje atitinkamos formos daiktų. Ugdyti protinius vaikų gebėjimus : pastabumą, mokėjimą stebėti, lyginti, įžvelgti skirtumus bei panašumus, jų požymius. Ugdyti gebėjimą jungti daiktus pagal bendrus jų požymius, sudaryti iš dalių visumą. Skirti realias statybines priemones nuo žaislinių. Įtvirtinti žmonių profesijas. Įtvirtinti saugaus

Statyti įvairius statinius. Formuoti uždaras erdves. Lyginti, matuoti įvairias kalades, statinius. Dėti statymo priemones eilėmis. Statyti tiltus. Spręsti statant iškilusius „ techninius“ sunkumus. Įvardinti sukurtus statinius. Kopijuoti užrašus, pasigaminti saugaus eismo ženklus, šviesoforą. Kopijuoti gatvių, miestų, parduotuvių pavadinimus. Naudoti statant įvairius žaislus, indelius bei kitas priemones reikalingas įgyvendinant sumanymams. Statyti įvairias pilis ( Trakų pilį, Gedimino pilį ir kitas). Sukurti gimtojo miesto, darželio, gatvės, namų, maketus. Statinius pritaikyti įvairiems žaidimams. Stebėti daiktų svorio skirtumus. Atlikti įvairius eksperimentus. Nebijoti patirti nesėkmių, kai nuvirsta statinys, aiškintis pusiausvyros dėsnius. Atkurti žinomus pastatus, objektus. Iš kaladėlių sudėti horizontalias eiles. Sukrauti kalades viena ant kitos. Statyti įvairias dekoratyvines formas, statinius. Statyti kartu su kitais vaikais, dalintis kaladėmis, priemonėmis. Bendrai planuoti ir naudotis statiniais. Pasiekti iš anksto numatyto tikslo. Užsimerkus, liečiant nusakyti formas. Atrasti grupėje įvairias formas. Statyti kaladėles nuo didžiausios iki mažiausios. Su liniuote, centimetru, sprindžiu, pieštuku, virvute matuoti statinių aukštį, plotį. Savo matavimus užrašyti lentelėse, knygelėse. Pabūti projektuotojais, norimus statyti statinius nusipiešti popieriuje, paskui pabandyti tokius pat pastatyti. Sverti kalades. Tyrinėti reiškinius, procesus ir sąvokas : dydžio, formos, svorio, aukščio,

Įvairaus dydžio ir formų - keturkampės, stačiakampės, trikampės kaladės ir kūgiai. Kaladės iš įvairių medžiagų: medinės, plastmasinės, paraloninės, plastikinės ir kt. Įvairių spalvų, dydžių ir formų konstruktoriai. Mediniai kubeliai. Dideli kubai. Įvairios dėžutės ir dėžės: nuo arbatos, batų iki televizoriaus ir t.t. Cilindrai. Lazdelės. Ilgos ir trumpos lentelės. Trikampiai, nuožulnios plokštuminės kaladės. Įvairių dydžių mašinos, lėlytės, minkšti žaisliukai, pastatomi žvėreliai, ženklai, namai, medžiai. Virvės, palapinės, įvairios medžiagų atraižos, skėčiai. Fotonuotraukos, knygos, enciklopedijos. Priemonės knygelių, brėžinių kūrimui: piešimo albumai, liniuotės, pieštukai, spalvotas popierius, plastelininiai klijai, spalvoti pieštukai, skaičių, raidžių trafaretai, įvairūs užrašai. Tautinė atributika: vėliava, įvairių pilių maketai, moliniai nameliai. Liniuotė, svarstyklės, centimetras. Pedagogų pagamintos priemonės.

31

eismo taisykles. Ugdyti atsakomybę už savo elgesį žaidimo metu. Skatinti saugiai statyti statinius. Statymo priemones naudoti pagal paskirtį. Sudaryti sąlygas plačiai naudoti gamtinę medžiagą. Turtinti vaikų žodyną, dialoginę, monologinę kalbą. Ugdyti kalbinę bendravimo kultūrą, skatinti palankią, draugišką pokalbio formą. Ugdyti gebėjimą įsisavinti mokslo ir matematikos pradmenis. Tobulinti socialinius įgūdžius. Ugdyti pasitikėjimą savimi. Skatinti norą tyrinėti reiškinius, procesus ir sąvokas. Formuoti smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Skatinti išlaikyti statinių pusiausvyrą. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius . Palaikyti gerą vaikų nuotaiką. Ugdyti tautiškumą. Skatinti tausoti gamtos išteklius. Pastebėti lietuvių architektūros požymius. Pajusti pasididžiavimą ir grožėjimąsi tautos statiniais ( pilimis, bažnyčiomis, tiltais, paminklais ir pan.). Ugdyti draugiškus santykius su kitos tautybės vaikais.

tūrio, erdvės, krypties, modelio, atitikimo, pusiausvyros, stabilumo, matavimo, skaičiavimo, panašumo, skirtingumo, lygiavertiškumo. Kurti savo bendruomenės modelį. Žaisti vaidmeninius žaidimus: statybininkus, kelininkus, dizainerius, architektus, projektuotojus, policininkus, „ namus“. Skaityti, vartyti knygeles apie statinius. Aiškintis naujų žodžių reikšmes. Pasakoti, diskutuoti. Sutvarkyti veiklos vietą. Plauti statymo priemones muilu ir vandeniu. Žaisti saugiai, draugiškai dalintis priemonėmis.

32

Matematikos ir konstravimo centras


Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti matematinio mąstymo įgūdžius.Tobulinti konstravimo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą matematikos sąvokas vartoti kasdieniniame gyvenime. Lavinti loginį mąstymą. Formuoti supratimą, kad skaičius nepriklauso nuo daiktų didumo, tarpo tarp jų ir išdėstymo formos. Ugdyti ir lavinti kūrybiškumą, vaizduotę. Formuoti gebėjimą orientuotis laike, erdvėje. Ugdyti gebėjimą konstruoti grupelėmis. Formuoti dorovinius, estetinius jausmus, darbinius įgūdžius. Ugdyti ir lavinti linijos, formos, spalvos, faktūros, skaičių, medžiagų struktūros pajautimą. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti socialinius įgūdžius. Ugdyti vaikų kalbą, turtinti žodyną matematikos sąvokomis, terminais. Ugdyti gebėjimą skirti daiktų padėtį savo kūno atžvilgiu ir vienas kito atžvilgiu. Formuoti supratimą apie skaičiaus sandarą. Ugdyti gebėjimą dėlioti ir skaičiuoti daiktus iš eilės didėjimo ir mažėjimo tvarka. Skatinti suvokti kiekio pastovumą. Lavinti vaikų pastabumą, atmintį, pirštų ir riešo judesius, lytėjimo judesius. Ugdyti matematinį problemų sprendimo būdą. Tobulinti gebėjimą vizualiai skirti objektus, juos lyginti. Ugdyti gebėjimą tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti, klausinėti, lyginti, klasifikuoti, numatyti rezultatus, apibendrinti. Formuoti savisaugos, atsakingumo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą plėtoti skaičių teorijas, geometrijos sąvokas, tobulinti spalvų suvokimą, kūrybinį mąstymą, susipažinti su magneto savybėmis. Suteikti galimybę aiškintis matematinius santykius manipuliuojant konkrečiais daiktais, praktiškai veikti tikrovėje.

Taisyklingai skaičiuoti daiktus, žaisliukus . Pasakyti iš eilės visus skaitvardžius, rodant iš eilės kiekvieną daiktą. Derinti skaitvardžių ir daiktavardžių giminę, skaičių ir linksnį, paskutinį skaitvardį priskirti visai daiktų grupei. Lyginti dvi lygias daiktų grupes. Skaičiuoti ir atskaičiuoti daiktus pagal pasakytą skaičių ar pateiktą pavyzdį. Skaičiuoti garsus ir judesius. Lyginti kelintinį ir kiekinį skaičiavimą, taisyklingai atsakant į klausimus: „ Kelintas?“, „ Kiek iš viso?“. Lyginti mažiau kontrastingus daiktus pagal ilgį, plotį, aukštį, didumą, storį: pridedant juos vieną prie kito, iš akies, naudojantis sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Judėti nurodyta kryptimi : pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn. Skirti paros dalis pagal gamtos reiškinius. Dėlioti plyteles didesne plokštuma ( horizontaliai), pridedant vieną prie kitos ( platus kelias ir kt.), statyti plyteles mažesne plokštuma ( vertikaliai) vienodu atstumu vieną nuo kitos ( lanku – tvorelė, keturkampiu – mašinų stovėjimo aikštelė ir kt.). Konstruoti pagal pavyzdį, pasiūlymą, sumanymą. Įvairiai formuoti statinį: vieną detalę pakeisti kita, dėti detales vieną ant kitos, vieną šalia kitos. Dėlioti daiktus dešine ranka iš kairės į dešinę. Nustatyti savo kūno dalių erdvinę padėtį ( nosis – priekyje ir t.t.). Su daiktais atlikti sudėties ir atimties veiksmus. Tyrinėti judesio, spalvos, garso, padėties, kiekybės pastovumą ir pasikartojimą. Kopijuoti skaičiukus. Kurti knygeles. Žymėti kalendorių. Matuoti ir

Žaidimai su kauliukais. Liniuotės, ruletės, metrai, juostelės, kaspinėliai. Žaisliniai pinigai, žaislinės svarstyklės. Minkšti, guminiai, plastmasiniai žaisliukai. Įvairūs skaičiukai: plastmasiniai, mediniai, popieriniai, medžiaginiai ir t.t. Knygelės su paprastais, aiškiai parašytais skaičiais ir įdomiais paveikslėliais skaičiuoti. Įvairaus dydžio indeliai su padalomis. Šaukšteliai, samčiai. Skaičiavimo pagaliukai. Popierius, spalvoti pieštukai, flomasteriai, žirklės, klijai. Įvairios dėlionės, kaištukų lentos, „ Lego“ ir „Loto“ konstruktoriai. Gamtinė mežiaga: kaštonai, gilės, akmenukai,kriauklytės ir kt. Sagos, butelių dangteliai, spalvoti karoliukai. Kiaušinių dėklai. Konstruktorių rinkiniai. Medinių kaladėlių rinkiniai. Nedideli kubeliai. Skaičiai ant grindų. Matavimo prietaisai: auklėtojų pagamintos ir vaikų sumanytos, lygiapėdės svarstyklės, spyruoklinės svarstyklės ir kt.). Mozaikos. Magnetinės lentos. Skaitytuvai, žaislinė skaičiavimo mašinėlė, kompiuteris. Telefonai, kasos aparatas. Žaidimai su paveikslėliais ir skaitmenimis, atimties ir sudėties veiksmams. Magnetiniai skaičiai, surenkamieji žaislai nuo didžiausio iki mažiausio ( bokštai, piramidės ir kt.). Lenta su vinukais. Pedagogų pagamintos priemonės.

33

Ugdyti gebėjimą analizuoti, aptarti statinio pavyzdį : išskirti pagrindines dalis, palyginti jas pagal dydį, formą. Nustatyti dalių išdėstymą vieną kitos atžvilgiu. Formuoti smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius. Lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, darbinių įgūdžių pradmenis.

žymėti savo ūgį ant sienos. Lyginti įvairius svorius svirtinėmis svarstyklėmis. Sukonstruoti paprastą laikrodį. Sukonstruoti smėlio, vandens laikrodžius. Skaičiuoti, rūšiuoti sagas, gamtines medžiagas. Žaisti su magnetine lenta. Verti karoliukus, seklytes, kaštonus, šiaudelius. Žaisti domino, loto, įvairius stalo žaidimus. Matuoti, sverti įvairius daiktus. Pasigaminti pinigus.

34

Muzika

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti vaikų jautrumą muzikai, gebėjimą įsiklausyti ir emocingai ją suvokti. Formuoti norą klausytis muzikos, ją įsiminti ir atlikti. Gausinti muzikinius įspūdžius, lavinti klausą. Įgyti supratimą apie pagrindinius muzikos elementus – tempą, dinamiką, tembrą. Skirti muzikos nuotaiką, žanrus. Atpažinti girdėtus kūrinius, instrumentus. Lavinti vaikų muzikinius gabumus, muzikos atlikimo( dainavimo, ritmikos, grojimo) įgūdžius, kūrybinę vaizduotę. Ugdyti meilę, pagarbą etno muzikai. Žadinti estetines emocijas, prisidėti prie tautinių tradicijų saugojimo, jų tęstinumo. Ugdyti domėjimąsi kalendorinėmis šventėmis, savo krašto papročiais, dainų, žaidimų įvairove, savitumais. Ugdyti gebėjimą salėje elgtis saugiai. Formuoti savisaugos, atsakingumo įgūdžius. Lavinti vaiko emocinį vystymąsi ir socialinę raidą. Lavinti kalbą, turtinti žodyną, vartoti muzikinius terminus. Sudaryti galimybę saviraiškai, atsipalaiduoti emociškai. Pasitikėti savo jėgomis, natūraliai , laisvai, drąsiai ir savitai išreikšti save asmenine kūryba. Lavinti viso kūno judesius, tobulinti koordinaciją. Ugdyti vaikų muzikinį intelektą bei jausmų kultūrą, turtinti ir plėtoti vaikų muzikinės kalbos patirtį. Ugdyti susikaupimo ( tylos klausymo), supančių garsų akustinės analizės bei muzikos klausymo įgūdžius. Formuoti bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti saugaus elgesio įgūdžius. Ugdyti mandagumą vieni kitiems. Pramogų metu klausyti įvairių

Klausytis įvairios muzikos (klasikinės,vaikiškos,populiarios ir kt.). Atskirti lietuvių liaudies ir klasikinę muziką. Dainuoti įvairias daineles. Klausytis ir suvokti kontrastinio pobūdžio muzikos kūrinius, emocingai reaguoti į jų nuotaikas, apibūdinti vartojant terminus ( linksma, greita, rami, energinga ir t.t.). Išgirsti, įsijausti į žmogaus skleidžiamus, muzikinius, gamtos garsus, jais domėtis, atpažinti, tyrinėti, atkurti. Klausytis gamtos garsų, medžių šlamėjimo, jūros ošimo, žolės šnarėjimo, paukščių balsų, natūralių, aplinkos, žmogaus skleidžiamų garsų, muzikos instrumentais atliekamų kūrinėlių, įrašų. Eksperimentuoti, tyrinėti, atrasti ir išreikšti muzikos nuotaiką žaidimuose. Savarankiškai muzikuoti, pasirikti mėgstamą muziką, muzikos instrumentą. Pasigaminti muzikos instrumentus (barškučius, švilpynes, būgnelius ir kt.). Patikrinti ar instrumentas saugus ir tinkamas naudoti. Žaisti ratelius, šokti šokius. Išreikšti ritmą plojant, trepsint kojomis, mušant būgneliais, akmenukais, lazdelėmis, šaukštais ir kt.. Parinkti muzikos instrumentus pasakų veikėjams. Naudoti ritmą, atkuriant vaizdus, situacijas. Groti nesudėtingas melodijas. Spragsėti pirštais, belsti pakaitom tai viena, tai kita koja, ranka. Šokti pakaitiniu, polkos, šoniniu žingsneliu, eiti atbulomis. Judesius atlikti grakščiai, šokant išlaikyti visos grupės darną, rato lygumą. Pratinti berniukus mandagiai pakviesti šokiui mergaites, o jam pasibaigus palydėti į vietą. Didinti ir mažinti ratuką. Šokti poromis. Dainuoti po viena ir su draugu. Improvizuoti, dainuoti daineles apie savo žaisliukus. Pratinti tinkamai kvėpuoti ( įkvėpti diafragma) . Dainuoti užsimerkus,

Pianinas, akordeonas, metalofonas, įvairūs barškučiai, traukinio švilpukai, molinės švilpynės, kastanjetės, varpeliai, tarškutis, skambantys kamuoliukai, įvairūs skambantys žaisliukai, būgneliai, lūpinės armonikėlės. Pedagogų pagamintos priemonės muzikinei veiklai. Mediniai šaukštai, įvairaus storio ir ilgio medinės lazdelės, bambukinės lazdelės. Plastmasinės, medžiaginės, megztinės, kartoninės natos. Natelių lenta. Pėdelės ( tempui: greitas – lėtas). Dūdelės, guminės juostelės, plastmasiniai buteliai, įvairios kaladėlės, akmenėliai, triolė, trikampis, skudučiai.Mikrofonas, magnetofonas, kompaktinės plokštelės, kasetės. Teatro lėlės, persirengimo kostiumai. Lankai, kamuoliai. Tautiniai rūbai. Juostelės, kaspinai, kepurės, klumpės. Šokiams reikalinga atributika ( lašeliai, gėlytės ir pan.). Minkšti žaisliukai.

35

muzikos žanrų ( šiuolaikinės, lietuvių liaudies folkloro, klasikinės ir kt.). Lavinti plastiškumą. Suteikti džiugių akimirkų.

užsidengus vieną ausį ( išgirsti vidinę klausą). Dainuoti mėgdžiojimo pratimus – pedagogas dainuoja frazę – vaikai ją atkartoja. Kurti melodijas. Dainuoti draugo vardą, kurti judesius skambant muzikai. Susipažinti su lietuvių liaudies instrumentais, jais groti. Numatomi renginiai: ,,Rudens vėrinys,” ,,Darželio gimtadienis,” ,,Rudens vakarojimai,” ,,Advento vakaras,” Susitikimai su Kalėdų seneliu, ,,Žiemos šventė,“ ,,Užgavėnės,“ ,,Lietuvos gimtadienis,“ Teatro savaitė, Velykų šventė, Motinos diena.Netradiciniai renginiai: ,,Talentų šou,“ ,,Vaikystės šalis“ ir kt.

Kūno kultūros valandėlės36

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti gebėjimą saugoti ir stiprinti sveikatą. Teikti žinių apie sveikatą, higieną, sveiką gyvenseną, sportą. Ugdyti vertybines nuostatas: nusiteikimą tobulinti savo kūną ir dvasią, augti sveikam, stipriam, atspariam ligoms, siekti tapti ištvermingam, greitam ir darbingam. Didinti organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir kitiems nepalankiems veiksniams, formuoti taisyklingą vaiko laikyseną, stiprinti pėdos raumenis, siekiant išvengti plokščiapėdystės, formuoti judėjimo įgūdžius, pratinti išmoktus judesius ir veiksnius taikyti žaidimuose ir kitoje kasdieninėje veikloje.Ugdyti fizines vaiko sąvybes: greitumą, vikrumą, ištvermę, jėgą. Ugdyti gebėjimą atsipalaiduoti po psichinių ir fizinių krūvių.Ugdyti teigiamas dorovines savybes: gerumą, draugiškumą, sąžiningumą, kuklumą ir kt.Ugdyti gebėjimą valdyti spontaniškas pykčio, agresijos ir kt. apraiškas, susitarti tarpusavyje, dalytis žaislais ir inventoriumi, gerbti varžovą.Formuoti žmogaus ir judesio grožio supratimą, gebėjimą vertinti grožį ir kurti jį fizine veikla.Ugdyti valingus charakterio bruožus: norą būti atkakliam, drąsiam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis. Formuoti gebėjimą laikytis veiklos ir poilsio režimo, higienos taisyklių.Skatinti vaikus kontroliuoti savo kūno laikyseną stovint, sėdint, einant. Taisyklingai priimti pradines padėtis. Ugdyti gebėjimą sportuoti pagal taisykles.Ugdyti vaikų gebėjimą laisvai

ĖJIMAS, BĖGIMAS, PUSIAUSVYROS PRATIMAIEiti, bėgti: tiesiai, nedidelėmis grupelėmis, visa grupe.Vorele (įv būdais-pirštų galais, kulnimis ir kt.) salės, aikštelės, pakraščiais, pagal daiktinius orientyrus, keičiant vedančiuosius.Tarp dviejų nubrėžtų linijų. Dideliu nubrėžtu ratu, ratu susikabinus rankomis.Tarp išdėstytų daiktų.Eiti bėgti, ant žemės padėta lenta. Einant peržengti per daiktus, gulinčius ant žemės (lazdos, kaladėlės, kėgliai).Eiti (pakelta lenta, suoleliu).Eiti stora virve, lazda pristatomuoju žingsniu.Išsisklaidžius, po signalo surasti savo vietą voroje.Eiti lenta su smėlio maišeliu ant galvos.Poromis susikabinus rankomis, keičiant kryptį.Įvairiomis rikiuotės formomis (vora, ratuku), po signalo surasti savo vietą.Eiti virve, padėta vingiais.Pagal auklėtojos signalą kaitalioti ėjimą su bėgimu.Eiti ir bėgti su paprasčiausiais rankų ir liemens judesiais.Eiti ir bėgti nuožulnia lenta, suoleliu, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu.Eiti plokščiu lanku, padėtu ant grindų, tiesiai ir šonu (pristatomuoju žingsniu).Eiti, bėgti dviese, trise, įv. susikabinus rankomis (prieš save, viršuje ir t.t.).Vorele ir po vieną ir poromis keičiant tempą darant posūkius.Pabėgti nuo gaudančiojo, pavyti bėgantįjį.Eiti, bėgti plačiu žingsniu per kliūtis.Eiti ir bėgti su gimnastikos lazda, laikant ją už nugaros, sulenktomis rankomis.perbėgti pro sukamą šokdynę.

Kėgliai, lankai, įv. ilgio virvės, lazdos, šokdynės, įv. dydžio ir sunkumo kamuoliai, smėlio maišeliai, kaladėlės, barškučiai, puslankiai, taikiniai, įv. kopėčios, gimnastikos sienelės, kubai, batutas, gimnastikos suoleliai, nuožulnus suolelis, čiuožynė, šokinėjimo kamuoliai, supynės – laipteliai, “arkliukai” – lazdos, rodyklės, miestučiai. Badmintono raketės, futbolo vartai, paspirtukai, dviračiai, rogutės, čiužiniai, gamtinė medžiaga, kibirėliai, dėžutės, padalomoji medžiaga: vėliavėlės, kaspinai, vairai, karūnėlės, švilpukai, nameliai, palapinės, “parašiutai”, “kalneliai”–laipiojimui. Baseinas, maži kamuoliukai. Takeliai su nelygiu paviršiumi. Trikrepšis. Krepšinio lankai, krepšinio kamuoliai, futbolo kamuoliai, Pėdučių ir delniukų takelis. Skraidančios lėkštės, skraidantys žiedai, riboženkliai, šokinėjimo klasė, tiltelis. Pedagogų pagamintos priemonės.

37

reguliuoti kvėpavimą, būnant ramios būsenos ir atliekant fizinius pratimus (derinant kvėpavimą pro nosį ir pro burną).Ugdyti vaikų gebėjimą pajausti savo kūno svorį, jo skriejimo greitį, judėjimo inerciją, atsispyrimo stiprumą, vartojamą jėgą ir jos kryptį.Ugdyti gebėjimą valdyti priemones, suteikti joms atitinkamą padėtį erdvėje, judėjimo kryptį.Lavinti vaikų orientaciją erdvėje, vestibiulinį aparatą, gebėjimą nustatyti atstumą iš akies, įvertinti judėjimo greitį ir atitinkamai priderinti judesius (pvz. judant su slidėmis, riedučiais, pačiūžomis, paspirtukais, dviratukais).Pratimus ir žaidimus parinkti atsižvelgiant į vaikų išsivystymą ir pasirengimą, judėjimą, įgūdžius, charakterio bruožus. Ugdyti toleranciją priešininkui.Ugdyti vaikų atkaklumą pratinant pasiekti užsibrėžtą tikslą, iki galo atlikti užduotį, nugalėti kliūtis, įveikti sunkumus. Plėsti žodyną sportiniais terminais.Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti savisaugos, atsakingumo, komandiškumo jausmą. Ugdyti pagarbą gimtinei, kultūrai, propaguojamoms sporto šakoms, Panevėžio mieste populiarioms sporto šakoms.Įtvirtinti saugaus ir draugiško sportavimo taisykles (pvz.: nešokti nuo gimnastikos sienelės, nes gali užsigauti, negalima atimti kamuolio iš draugo, nes ir draugas nori įmesti į krepšį). Skatinti pajausti sporto teikiamus malonumus.

ŠUOLIAIPašokti siekiant daiktą (barškutis, virvutė).Peršokti per nedidelę kliūtį.Šokinėti abiem kojomis judant į priekį.Nušokti nuo paaukštinimo, į lauką, nušokant peršokti per virvelę, padėtą ant grindų.Peršokti per dvi linijas.Šokti iš lanko į lanką, atsispiriant abiem kojomis.Šokinėti vietoje abiem kojomis po signalo pasisukti nurodyta kryptimi, pritūpti.Šokti iš vietos į tolį, peršokti akmenukus, lazdas ir kt. Šokinėti nuo kojos ant kojos, judant į priekį.Suspaudus tarp kojų kokį daiktą šokinėti abiem kojomis pirmyn.Šokinėti per nejudamą virvutę einant ir bėgant.Šokinėti per sukamą ilgą šokdynę.Šuoliukai viena koja iš lauko į lauką.

MĖTIMAISulaikyti auklėtojos paridentą sviedinį ir ridenti jai atgal.Ridenti, sviedinį vienas kitam ir pro vartus.Mesti laisvai sviedinį į priekį ir bėgti jį pagauti.Išmesti sviedinį į viršų ir jį sugauti.Ridenti sviedinį vienas kitam iš įvairių padėčių viena ir abiem rankomis.Mesti didelį sviedinį į žemę ir sugauti jį, mesti didelį sviedinį į viršų ir sugauti.Einant ridenti sviedinį suoleliu.Mesti sviedinį į viršų, leisti nukristi ir atšokusi sugauti.Ridenti sviedinį į vartus taikyti į daiktus, kėglius, sviedinius ir kt.Iš už galvos abiem rankomis mesti sviedinį į tolį.Mesti smėlio maišelį į horizontalų taikinį.Mėtyti sviedinį viena ranka aukštyn, ir gaudyti abiem rankomis.Mėtyti sviedinį vienas kitam ir gaudyti.Einant ir bėgant ridenti sviedinį tiesiai, vingiais tarp daiktų.Mėtyti į tolį dešine ir kaire ranka

38

(mažus sviedinukus, kankorėžius, smėlio maišelius ir kt.).Atmušti atšokusį sviedinį nuo žemės dešine ir kaire ranka kelis kartus iš eilės.Mėtyti į judamą taikinį sniego gniūžtes ir sviedinius.Varyti sviedinį dešine ir kaire ranka. Permesti sviedinį per tinklą, virvutę, vienas kitam ir jį sugauti.

LAIPIOJIMASEiti keturpėsčia (keliais, delnais), pralendant pro virvutę.Eiti keturpėsčia (keliais, delnais) “meškos” žingsniu.Ropoti lenta, gimnastikos suoleliu.Pralįsti pro virvutę, lanką neliečiant rankomis grindų.Šliaužti grindimis.Laipioti nuožulniomis kopėčiomis, aukštyn ir žemyn pristatomuoju žingsniu.Laipioti gimnastikos sienele aukštyn, žemyn.Pralįsti, perlipti gimnastikos suolelį, rastą, buomą.Pralįsti pro lazdą, virvutę, lanką šonu pristatomuoju žingsniu ir priekiu.Ropoti vienavardžiu ir įvairiavardžiu būdu, remiantis dilbiais ir keliais.Perlipti suolelį ropojant (delnais ir pėdomis).Prašliaužti pro kliūtį (lanką, virvutę ir kt.) ropom atsirėmus alkūnėmis ir keliais.Užlipti gimnastikos sienele į viršų, pereiti į kitą pusę ir nulipti žemyn.Šliaužti suoleliu pilvu, prisitraukiant rankomis.Perlipti per įv. kliūtis, beždžionių kopėčias, piramides ir kt.Kūno kultūros pratybos.Veikla sporto kambaryje.Rytinė mankštaMankštos pertraukėlės. Fiziniai pratimai pasivaikščiojimo metu (judrieji žaidimai, sporto pratimai ir žaidimai).Sveikatos valandėlės.Savarankiškas vaikų judėjimas.Sporto pramogos.Sporto šventės (žiemą – vasarą su tėvais).Sveikatos dienos.Judrūs žaidimai, ramūs žaidimai,

39

estafetės.Vasarą – važinėjimas triračiu, dviračiu, paspirtuku, šokinėjimas šokdyne, krepšinis, futbolas, miestučiai, badmintonas.Žiemą – važinėjimas rogutėmis, slydimas ledo takeliais, slidinėjimas, čiuožimas.Dalyvauti mieste rengiamose varžybose, sveikatingumo projektuose. Aplankyti Aukštaitijos stadioną, stebėti vykstančias varžybas.Žinoti Lietuvos ir Panevėžio žymius sportininkus

Lauko žaidimai

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, sveikatos, socialinė, komunikavimo, meninė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti socialinius įgūdžius, Kasti smėlį ir žemę, rinkti Čiuožimo kalneliai,

40

fizinę, emocinę ir intelekto raidą, suteikti žinių apie elgesio kultūrą, mokyti laikytis taisyklių, elgtis savarankiškai, didinti pasitikėjimą savimi, įveikti sunkumus.Lavinti viso kūno raumenis: bėgiojant, šokinėjant, šokuojant, laisvai judant.Skatinti vaikus laipioti, tolygiai lavinant viršutinę ir apatinę kūno dalis, tobulinant pusiausvyrą ir judesių koordinaciją.Lavinti pirštų ir riešo judesius.Padėti suvokti savo kūno galimybes įvairioje aplinkoje ir erdvėje.Pamažu ir kasdien lavinti fizinę jėgą, judesių derinimą, pusiausvyrą ir ištvermę.Lavinti įgūdžius reikalingus sportuojant ir užsiiminėjant kūno kultūra.Įdiegti vaikams sporto įgūdžius, kuriuos jie ugdys visą gyvenimą.Skatinti vaikus bendrauti tarpusavyje ir su suaugusiais.Siekti, kad vaikai kauptų socialinio bendravimo įgūdžius, išmoktų susikaupti, pasikeisti, palaukti savo eilės, bendradarbiauti, susidraugauti, nesivaržyti vienas kito.Supažindinti su savo bendruomene, artimiausia aplinka, gimtuoju miestu.Ugdyti tinkamą savęs vertinimą`, pasitikėjimą savo jėgomis.Suvokti savo kūno galimybes, išmokyti valdyti judesius, jausti pasitenkinimą augant pasitikėjimui fizinėmis jėgomis.Skatinti grožio pajautimą, kaupti patirtį visais pojūčiais.Skatinti vaikus rūpintis aplinka.Tikslinti vaikų sampratą apie spalvas, skaičius, formas ir dydžius.Mokyti vaikus suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, augimo dėsnius, supažindinti su naujais įrankiais, augalais, spalvomis ir formomis.Išmokyti stebėti ir analizuoti situacijas.Skatinti intelekto raidą.

akmenukus, ar kt. smulkius daiktus, žaisti lauko žaidimus. Stovėti kopetėlių viršuje, suptis sūpuoklėmis, šliaužti tuneliu.Leisti triukšmauti, dainuoti, šukauti.Organizuoti ekskursijas.Žaisti vaidmeninius – siužetinius žaidimus, pvz. “Keliautojas” – pasinaudojant keliais triratukais, dviračiais, paspirtukais, kelio ženklais.Kalbėti su vaikais apie jų jausmus, nuotaikas.Uostyti gėles, čiupinėti žemę, klausytis žiogų svirpimo, paukščių čiulbėjimo, upelio čiurlenimo, mėgautis saulės spinduliais.Stebėti natūralių spalvų įvairovę (lapų, gėlių, dangaus, pastatų).Skaičiuoti, rūšiuoti (kiek gėlių pražydo nuo vakar, kiek besimėtančių aikštelėje šiukšlių reikia surinkti, kiek kartų supasi sūpuoklėse ir t.t.).Kiekvieną dieną žymėti gamtos kalendorių. Analizuoti situacijas, klausinėti ir aiškinti apie gamtos reiškinių sąrišingumą, temperatūrų kaitą ir vandens garavimą.Sudaryti galimybes stebėti, judėti, liesti, apčiuopti, užuosti ir patirti.Sudaryti sąlygas pasėti sėklas, pasodinti gėles – stebėti, kaip jos auga, tyrinėti, eksperimentuoti, laistyti, prižiūrėti, tręšti, žymėti jų augimą, matuoti, lyginti dydžius ir formas.Žaisti su vandeniu. Rengti iškylas medžių pavėsyje.Smėliadėžėje statyti įv. miestus, bokštus, pilis, upes, kepti ,,skanėstus“, žarstyti rankomis smėlį stebint, kaip jis byra pro pirštus.Pilti smėlį su kastuvėliais į kibirėlius ir jį nešioti, vaikščioti per smėlį basiems ar apsiavusiems, mokyti išlaikyti pusiausvyrą. Konstruoti ir statyti greitkelius, namus, miestus ir kt. Iš antrinių žaliavų pasidaryti namus, palapines, parašiutus.Po lietaus stebėti smėlyje paliekamas lašų žymes, patyrinėti ar giliai įsisunkia vanduo, kasti vagas

gimnastikos sienelės, kliūčių ruožai, kopetėlės, medžiai, sūpuoklės, tilteliai (mediniai), virvinės kopetėlės, palapinės, lauko baldeliai, skėčiai, baseinai.Lankai, kamuoliai, kėgliai, kaladėlės, puslankiai, kalneliai, suoleliai, šokinėjimo kamuoliai, maži kamuoliai, šokdynės, šokinėjimo gumos, kaspinai, vėliavėlės, smėlio maišeliai, virvės, lazdos, badmintono raketės, taikiniai, vairai, traukiamos mašinėlės, aitvarai.Triratukai, paspirtukai, dviračiai, mašinos. Slidės, rogutės, čiuožynės.Plastmasiniai kibirėliai, laistytuvėliai, dubenys, semtuvėliai, šaukštai, įv. dydžių samteliai, įv. automobiliai, traukinukai, garvežiai, piltuvėliai, rėčiai, įv. formelės, mažos kartoninės dėžutės, senos medinės ir plastmasinės kaladėlės, natūralūs daiktai pvz. kriauklės, lapai. Patiesalai, rankšluosčiai, kreidelės, įv. prietaisai eksperimentams pvz. padidinamasis stiklas.Juodžemis gėlių sodinimui.Klijai popierius, molis, plastelinas, pieštukai, flomasteriai, kempinė, teptukai. Žaislai, siužetiniams žaidimams pvz. gydytojo rinkinys ir kt. Pedagogų pagamintos priemonės.

41

Supažindinti apie temperatūrų kaitą ir vandens garavimą.Lavinti vaikų vaizduotę ir išradingumą.Skatinti vaikų asmenybės sklaidą.Išradingai pasinaudoti oro sąlygomis, pasimėgauti visokiu oru.Skatinti vaikus galvoti apie tai ką jie mato, atsakyti į klausimus ir klausti patiems.Pasitikėti vaikais ir leisti jiems tyrinėti, nesikišti kol nebūtina. Leisti vaikams patiems išspręsti tarpusavio nesutarimus. Ugdyti gebėjimą pagal galimybes rūpintis savo sveikata ir saugumu.

upeliams ir stebėti, kaip jie teka.Žiemą kasti sniegą, iš sniego statyti tunelius, bokštus, tiltus, sniego senius.Žiemą palikus dubenį su vandeniu stebėti kaip stingsta o po to tirpsta ledas.Sniego statinius aplieti vandeniu, kad suledėtų.Tapyti pėda, kojų pirštais ant patiestos ilgos popieriaus juostos.Tapyti pirštais ir teptuku, dažyti pastatus, medžius. Žiemą tapyti ant sniego, puošti bei tapyti sniego skulptūras.Pūsti muilo burbulus, žaisti su vandeniu.Stebėti sruvantį vandenį, tekantį Žagienės upelį, įmesti į srovę akmenuką ar lapą ir stebėti, kas atsitiks, plukdyti popierinius laivelius.Parodyti vaikams medžių šakelių atžalas, sprogstančius lapelius, lašelių žymes ant namo sienų. Judėti įvairiais būdais, greitai, lėtai, apsimesti gyvūnais, šokinėti ant vienos kojos, ražytis, judėti poromis, atliepiant muziką ar ritminį motyvą. Bėgioti lauke. Šokinėti per nedideles saleles, iš vieno apskritimo į kitą, sekant įmintais pėdsakais, pagal muzikos ritmą, mėgdžioti šokuojančius gyvūnus, šokinėti nuo neaukštų tvirtų dėžių, ant vienos kojos, ant abiejų kojų ar šokinėti poromis. Žaisti su kamuoliais: mėtyti , spardyti kamuolį į taikinį, kuo aukščiau išmesti kamuolį, po to pagauti abiem rankomis, arba viena ranka. Varinėti įv. dydžio kamuolius mušant į žemę.Mėtyti kamuolius į nedidelius taikinius, ridenti kamuolius vienas kitam sėdint ratu.Įveikti kliūčių ruožus, peršokti, perlipti, persiristi.Žaisti judrius žaidimus.Žaisti ramiame kampelyje, kur vaikai galėtų pailsėti, atvėsti ar tiesiog pabūti vieni.Skaityti, vartyti knygutes, ruošti vaidinimus, dainuoti, muzikuoti, kurti naujas dainas, prisiminti senas.Iškylauti, ruošti bendras vaišes,

42

pratinti vaikus dalintis, vaišinti kitus.Aplankyti netolimus gyvenamosios vietovės objektus, keliauti į “Skaistakalnio” parką, “Kaizerlingo” miškelį prie “Žagienės” upelio.Aplankyti Jaunųjų gamtininkų centrą, Kraštotyros muziejų, Stumbryną, Linų muziejų, pabūvoti ant Čičinsko kalno, Burbiškių dvare.Nuvykti į parduotuvę, vaistinę, biblioteką, gaisrinę, policiją, į Pajuostės karinį dalinį, “Skaistakalnio” pagrindinę mokyklą, į teatrą, koncertą.

UGDYMO TURINYS PAGAL PROJEKTUS

ANKSTYVASIS AMŽIUS

Eksperimentuodami, tyrinėdami ir atrasdami vaikai pasisemia informacijos. Ankstyvojo amžiaus vaikams veiklos motyvą sukelia žaislas arba stebimo žaidimo pavyzdys, taip pat asmuo, dalyvaujantis, bendraujantis žaidime, ypač suaugusysis. Ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje auklėtoja yra pagalbininkas, padedantis

43

įvairiais būdais skatinti ir plėtoti žaidimą, sudaryti sąlygas pasireikšti vaikų aktyvumui, suteikti naujų įspūdžių, kas skatina vaikų domėjimąsi aplinkiniu pasauliu ir patirties kaupimą. Kadangi žaidimai labai svarbūs mažų vaikų gyvenime, reikia kuo anksčiau suteikti galimybę žaidžiant lavinti pažintinius gebėjimus, meninį suvokimą, judėjimo, savitvarkos, bendravimo ir savarankiškumo įgūdžius, susipažinti su aplinkiniu pasauliu. Mažyliai, ankstyvojo amžiaus grupėje, turi jausti visapusišką globą bei priežiūrą, rūpinimąsi jų saugumu bei sveikata.

SAVITVARKA

Vaikas:geba tinkamai laikyti ir savarankiškai valgyti šaukštu;geria iš puodelio;auklėtojai padedant naudojasi tualetu;padeda auklėtojai, patys sutvarko žaislus;auklėtojai padedant rengiasi;nusiplauna rankas, nusiprausia veidą;suvokia, kas yra ir kam skirtas muilas;geba naudotis rankšluosčiu, šukomis;žino, kad valgant reikia laikytis švaros;moka savarankiškai atsisėsti ant kėdutės;geba pavalgius padėkoti, pristumti kėdutę prie stalo.

KŪNO JUDESIAI, AKIES IR RANKOS KOORDINACIJA

Vaikas:bėga į priekį;šokinėja vietoje ant abiejų kojų;pastovi ant vienos kojos;stovi ir vaikšto ant pirštų galų;ridena, spiria, pagauna kamuolį;lipa aukštyn ir žemyn laiptais;nušoka nuo vieno laiptelio;peršoka per nedidelę kliūtį;meta kamuolį per galvą;veria karolius, laiko žirkles;taisyklingai laiko teptuką, pieštuką;minko plastiliną, molį, tešlą.

DAIKTŲ, ERDVĖS IR LAIKO SUVOKIMAS

Vaikas:palietęs atpažįsta žinomą daiktą;kiša koją į batą, o ranką į rankovę;sutelkia žvilgsnį žiūrėdamas į paveikslėlį, fotografiją, savo atvaizdą veidrodyje;suneria didelius rutuliukus, sudeda žaislo detales vieną ant kitos;kaišo, dėlioja nesudėtingas detales;lipdo iš tešlos;žaidžia su smėliu ir vandeniu.

SAVIVOKA

Vaikas:rodo stiprų „aš“ pojūtį;

44

jaučiasi stiprus, kūrybingas, viską gebantis;tyrinėja aplinką;geba įvertinti save ir pradeda suprasti apibūdinimus – gražus, geras, mylimas, išdykęs ir pan.;bando kontroliuoti save;save ir kitus vadina vardais;nori viską daryti pats;pažįsta šešias ar daugiau kūno dalių;jausmus reiškia bendraudamas;išreiškia jausmus žaisdamas simbolinius žaidimus;rūpinasi kitais.

KALBOS IR BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAI

Vaikas:derina žodžius, jungia žodžius į trumpus sakinukus;klausosi trumpų pasakų, pasakojimų;vartoja daugiskaitą;kalbėdamas fantazuoja;išreiškia savo norus, pageidavimus;supranta klausimus „kas?“, „kur?“;supranta neiginius „ne“, „negalima“ ir kt.;apibūdina jam žinomus daiktus, veiksmus, parodo juos paveikslėlyje;padeda daiktus „į“, „ant“, „šalia“, „po“;vardina dienas, įvykius;žino savo ir artimųjų vardus, žmonių ir gyvūnų kūno dalių, dažniausiai vartojamų buities daiktų, transporto priemonių pavadinimus;domisi kitais;geriau supranta kitų jausmus;geba pasirinkti veiklą, paragintas įsijungia į žaidimą, palaukia savo eilės;jaučia vis didesnį malonumą žaisdamas su bendraamžiais, mėgsta vaidmeninius žaidimus;pradeda tapatinti save su to paties amžiaus ir lyties vaikais;bendraudamas su kitais labiau valdo impulsyvumą;domisi suaugusiųjų darbu;dalyvauja grupės veikloje 10 – 15 min..

SUPAŽINDINIMAS SU APLINKA IR KITA VEIKLA

Vaikas:parodo ir įvardina gėlę, medį, žolę, gyvūną, jų spalvą ir pan.;žino vaisių ir daržovių pavadinimus, jų išorines savybes, skonį;žino vandens savybes (šiltas, šaltas, su juo prausiamasi);pažįsta smėlio savybes (sausas, drėgnas);pažįsta ir parodo paveikslėliuose kai kuriuos naminius gyvūnus ir paukščius;pažįsta ir parodo paveikslėliuose kai kuriuos laukinius gyvūnus, paukščius, vabzdžius;pavadina pagrindines išorines kūno dalis, judesius;viena ranka pastato bokštą ar piramidę ir pan.;sudeda daiktus į krūveles ar vieną ant kito;grupuoja daiktus, žaislus pagal dydį, formą, spalvą, paskirtį;skiria keturias spalvas;randa porą;grupuoja daiktus pagal aštuonias spalvas;rūšiuoja, skirsto, dėlioja daiktus pagal požymius: kieti – minkšti, švelnūs – šiurkštūs, ir pan.;skiria priešingus veiksmus: nusirengti – apsirengti, atsegti – užsegti, ir pan.;žaidžia vaizduotės žaidimus, pvz.: dėžė – tai namas, kaladėlė – tai mašina ir pan..

45

MUZIKA

Vaikas:klauso kontrastingos muzikos ir atlieka atitinkamus judesius (šokinėja kaip kiškiukai, šokinėja kaip varliukai, supa lėlytę ir pan.;ritmiškai barškina barškučius, muša būgnelį;sustoja rateliu, eina susikibę rankomis, ploja, trepsi, stuksena kaladėlėmis pagal muziką;dainuoja kartu su auklėtoja (vieni dainuoja, kiti ploja, treti mėgdžioja judesiu arba stebi;muzikinių žaidimų metu atkartoja rodomus judesius;ploja, trepsi, linguoja, šokinėja, pritupia, sukioja rankų plaštakas, sukasi po vieną ir po du, imituoja žaidimų personažus, keičia judesius pagal muziką.

DAILĖ

Vaikas:piešia spalvotais pieštukais, kreidelėmis, guašu, vandeniniais dažais;plėšo popierių, karpo, klijuoja;orientuojasi popieriaus lape;„keverzoja“ vertikalius ir horizontalius brūkšnius popieriaus lape;Piešia, tapo didelius ir mažus apskritimus, įvairius jų derinius;skiria, vardina parodytas spalvas;žaidžia nupieštu piešiniu;valdo žirkles;volioja, spaudžia molį, plastiliną, druskos tešlą;moka minkyti nedidelį kiekį plastilino, molio, sūrios tešlos.

ŠVENTĖS

šoka, dainuoja, aktyviai dalyvauja švenčių pramogėlėse;emocingai reaguoja į auklėtojos veiksmus;atlieka inscenizavimo veiksmus;žiūri stalo, lėlių teatro vaidinimus, aktyviai įsijungia į veiksmą – kartu su veikėjais ploja, trepsi, pamėgdžioja garsus ir pan

IKIMOKYKLINIS AMŽIUS

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Vaiko socialinė kompetencija priklauso nuo amžiaus ir jo gyvenimiškos patirties. Vaikas mąsto, suvokia pasaulį kitaip nei suaugęs. Jam reikia daug kartų tikrinti, bandyti samprotavimų teisingumą. Vaikas turi savitą pažinimo stilių, tempą. Jo bandymai, mėginimai, žaidimai padeda pajusti pasisekimo jausmą, ugdo savigarbą, savęs ir kitų pažinimą. Vaikas pajunta, jog gali savarankiškai pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti

46

su bendraamžiais ir suaugusiais, dalintis patirtimi, spręsti problemas. Pagrindiniai socialinės kompetencijos tikslai – skatinti natūralų vaiko domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusiais, jų sukurtu daiktų pasauliu; skatinti įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo bei problemų sprendimo patirtį; sudaryti galimybę ugdytis dorinius jausmus – meilę artimui, šeimai, gamtai, Tėvynei.Vaikas:žino, kaip atsiranda nauja gyvybė;pažįsta savo kūną: vidaus ir išorės organus;rūpinasi savo ir kitų kūno sveikata ir gera savijauta;pasitiki savimi ir savo gebėjimais;suvokia save, kaip savitą ir ypatingą asmenį;suvokia augimą, kaip natūralų žmogaus keitimąsi;atpažįsta ir įvardija savo jausmus;geba suvokti savo poreikius;suvokia savo teises ir geba atpažinti situacijas, kai jos yra pažeidžiamos;geba prisiimti atsakomybę už savo elgesį;geba suvokti ir atpažinti rizikingas situacijas, pavojingas vietas, nesaugų elgesį ir blogus kitų ketinimus;suvokia rizikingo elgesio pasėkmes;pasitiki savimi bendraudamas;geba reikšti ir atpažinti jausmus bei ketinimus;geba susipažinti, prisistatyti, pakalbinti;geba išklausyti, pajusti kitą;geba suvokti savo ir kitų nuotaikų kaitą;suvokia save kaip šeimos narį ir pareigas jai;žino šeimos rūpesčius ir džiaugsmus;žino, kas yra giminės ir pažįsta juos;žino, kad ne visi vaikai gyvena šeimose – yra ir našlaičių, užjaučia juos;žino „kaimynų“ sąvoką;žino, kad bendruomenėje žmonės yra susiję vieni su kitais;suvokia savo unikalumą ir nepakeičiamumą;geba suvokti ir atpažinti žmonių panašumus bei skirtumus;suvokia, kas yra draugystė ir draugai;geba kritiškai mąstyti;geba susitarti, priimti bendrą sprendimą ir laikytis jo;geba bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo;geba rasti išeitį iš sudėtingos situacijos;geba suprasti, kad visi vaikai yra svarbūs ir turi lygias teises;geba ieškoti išeičių, kai nesutampa poreikiai ir interesai žaidimų metu;supranta, kad kiekvienas žmogus turi teisę jausti ir išreikšti ne tik gerą savijautą, bet ir sunkius jausmus – pyktį, skausmą, liūdesį;geba pasakyti „ne“, jei kas provokuoja rizikingą elgesį;atsispiria pagundoms ir tvirtai laikosi taisyklių, susitarimo;klausinėja ir nori sulaukti atsakymų;geba atpažinti situacijas, kai turi teisę ieškoti paramos ir pagalbos;geba susivaldyti ir nepakenkti sau ir kitiems patekus į keblią ar konfliktinę situaciją.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Ikimokyklinio ugdymo prasmę siejant su vaiko asmenybės branda, jo poreikiais ir gebėjimais, iškyla ypatinga kalbinio ugdymo svarba. Svarbu suvokti kalbą kaip mąstymo išraišką, elgesio ir veiklos sąlygą, lemiančią kiekvieno kalbančiojo, klausančiojo, skaitančiojo, rašančiojo saviraišką ir gyvenimą. Gimtosios kalbos paskirtis – išugdyti asmens komunikacinę kompetenciją, sudarančią prielaidas kiekvieno ugdytinio pilnutinei raidai. Kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs su tautine sąmone. Ugdytojų uždavinys yra ne tik mokyti ugdytinius kalbėti, bet ir skiepyti pagarbą gimtajam žodžiui, tautos kultūrai, padėti suvokti save kaip

47

tautos kultūros tęsėją, puoselėtoją.Vaikas:klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, skaitomų grožinės ir pažintinės literatūros kūrinių, deklamuojamų eilėraščių, muzikos įrašų;klausosi smulkiosios tautosakos įrašų, paukščių balsų pamėgdžiojimų, gamtos garsų, stengiasi juos išgirsti, atpažinti gamtoje, pratinasi juos pakartoti;seka girdėtas pasakas, pasakoja pasakojimus ir kuria savo;aiškinasi žodžių prasmę, reikšmę, vartojimą, ieško panašiai skambančių žodžių;domisi knygomis, įvairiais vaikiškais leidinukais;kuria savo knygas, iliustruoja jas, rengia parodėles;pasakoja apie savo mėgstamus kūrinius, autorius, žurnaliukus, TV laidas, herojus, bando argumentuoti savo pasirinkimą;pažįsta raides (pagal amžių);rašo popieriuje, molyje, smėlyje, dėlioja raides iš gamtinės ir kt. Medžiagos, lanksto iš popieriaus;moka parašyti savo vardą;žino, kad pasaulyje yra daug kalbų;komentuoja, kaip supranta nežinomus žodžius;kuria lankstinukus, knygeles, skelbimus, kvietimus ir kt.;įsidėmi vaizdingus posakius, patarles ir pan. ir stengiasi juos pavartoti kasdieniniame gyvenime;dalyvauja pokalbyje;pasakoja pagal paveikslėlius;atsako į klausimus;atpasakoja neilgus pasakojimus, įvykius;apibūdina žaislus, daiktus, vaisius, daržoves, gyvūnus, augalus, metų laikus ir kt.;nuosekliai ir rišliai pasakoja savo asmeninius įspūdžius;spontaniškai sugalvoja pasakojimą nurodyta tema;geba atlikti reikiamus artikuliacinius judesius;geba pamėgdžioti, pakartoti;geba sukaupti dėmesį;atsako į klausimus žodžių junginiais, trumpais sakiniais;moka teisingai vartoti kalbos dalių linksnius, gimines, skaičius, asmenis;skiria kalbos dalis; iškelia joms klausimus (pagal amžių);moka sudaryti taisyklingus sakinius;randa nurodytą garsą tarp kitų garsų;skiria pirmą ir paskutinį žodžio garsą;kontroliuoja savo ir kitų kalbą.

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Sveikata – žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, didžiausia jo vertybė. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti, gyventi sveikai, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jų fiziniam, dvasiniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.Sveikatos ugdymo pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Nemažai įtakos šiam procesui daro ikimokyklinė ugdymo įstaiga. Čia saugoma ir stiprinama fizinė ir psichinė vaiko sveikata, sudaromos sąlygos, tenkinančios augančio organizmo poreikį judėti, vykdomos korekcinės pratybos (jei reikia), dedami

48

saugios ir sveikos gyvensenos pamatai. Žinios apie sveikatą vaikams perteikiamos laisvai bendraujant, žaidžiant, pramogaujant, sportuojant. Ikimokyklinė įstaiga ugdo teigiamą nuostatą į savo ir kitų sveikatą.Vaikas:įsimena savo vardą, pavardę, namų adresą;saugiai elgiasi su svetimais, mažai pažįstamais žmonėmis;pakantus kitiems kitokiems žmonėms (seniems, invalidams, sergantiems, už save jaunesniems, su negale);suvokia savo ir kitų gyvybės ir sveikatos vertę, moka prireikus pakviesti pagalbą;mato, išgirsta, pajunta kitą;geba reikšti jausmus, pasitikėjimą savimi, bendraujant su kitais, pajaučia kito emocinę būseną ir nuostatą padėti;atpažįsta ir suvokia žmonių panašumus bei skirtumus;susidraugauja ir palaiko draugystę;randa išeitį iš sudėtingos situacijos, tobulina partneriškumo ir bendradarbiavimo gebėjimus;laikosi savo nuomonės, susitarimo, taisyklių;prisiima atsakomybę už savo elgesį;ieško išeities, pagalbos, kai yra skriaudžiamas, kai pažeidžiamos vaiko teisės;geba pasakyti „ne“, jei kas provokuoja rizikingą elgesį, susilaiko nuo rizikingo elgesio;geba susivaldyti, nepakenkti sau ir kitiems;užjaučia vienišą ir atstumtą, padeda jam;gerbia gamtą, saugo ją;žino ir laikosi saugaus elgesio taisyklių darželyje;geba saugiai naudotis buitinėmis – techninėmis priemonėmis;žino, kaip reikia elgtis būnant šalia gatvės, einant per gatvę;pažįsta kelių eismo ženklus (reikiamus), žino šviesoforo paskirtį, spalvas ir jų paskirtį;žino saugaus elgesio su ugnimi taisykles;žino, moka ir taiko kultūrinius – higieninius įgūdžius;žino, moka ir taiko sveikos mitybos įpročius;žino fizinio lavinimo svarbą žmogaus organizmui;geba atlikti orientacijos erdvėje, pusiausvyros, kūno koordinacijos lavinimo pratimus;geba realiai vertinti savo kūną, jo fizines galias, ištvermę, individualumą, tikėjimą sėkme.

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Vaikas patirs pažinimo džiaugsmą, kai jam bus sudarytos sąlygos pačiam patirti, atrasti. Vaikas visą laiką smalsauja, klausinėja, stebi, tyrinėja, eksperimentuoja. Labai svarbu skatinti vaikų smalsumą, ugdyti sensoriką, lavinti mąstymo operacijas, turtinti vaizdines pasaulio pažinimo formas. Spartus vaizdinio mąstymo, vaizduotės lavėjimas, suteikia galimybę gyventi fantazijų pasaulyje. Vaiko kūrybiniai pradai turi būti puoselėjami, padedant išlaikyti vaikui jų individualumą. Vaikas, dalyvaudamas įvairioje veikloje, lengvai įgyja naujų žinių apie supantį pasaulį. Pažinimas remiasi turima patirtimi, ją kryptingai plėtojant bei gilinant. Vaikas, pažindamas ir tyrinėdamas pasaulį, domisi viskuo, kas jį supa. Pažindamas aplinką, jis ima kritiškai, logiškai mąstyti, suvokti priežasties ir pasekmės nuoseklumą, atrasti panašumus ir skirtumus, daryti išvadas, apibendrinimus.Vaikas:

49

tyrinėja gamtą – augalus ir gyvūnus;žino įvairius gyvūnus – naminius gyvūnus ir žvėris, naminius ir laukinius paukščius, vandens ir sausumos gyvūnus bei paukščius, roplius, vabzdžius ir kt., juos pažįsta;žino įvairius augalus – medžius, krūmus, gėles, žoles, vandens augalus, juos pažįsta;žino apie daržoves, jų įvairovę, teikiamą naudą žmogaus organizmui, jas pažįsta;žino apie vaisius, uogas, vaismedžius, vaiskrūmius, jų įvairovę, teikiamą naudą žmogaus organizmui, pažįsta;žino apie vaistinius augalus ir jų svarbą bei teikiamą naudą žmogui;žino ir taiko atsargaus elgesio taisykles su gyvūnais ir augalais;žino gyvojo organizmo ir aplinkos vienovę;suvokia žmogaus ir gamtos taikų egzistavimą, bendradarbiavimą;suvokia gamtos apsaugos svarbą;suvokia gyvūnų globos svarbą;žino ir taiko saugaus elgesio gamtoje taisykles;suvokia oro ir klimato reiškinius: lietus, sniegas, kruša, lijundra, rasa, vėjas ir kt.;stebi gamtą įvairiu metų laiku;geba pastebėti gamtos permainas įvairiu metų laiku (spalvos, šviesa ir pan.);stebi augalų pokyčius įvairiu metų laiku;stebi gyvūnų elgesį įvairiu metų laiku;suvokia ir žino apie dangaus kūnus (Mėnulis, Saulė, planetos, žvaigždės);žino Mėnulio įtaką gyvybei;žino Mėnulio fazes;žino ir supranta Saulės įtaką gyvybei;suvokia, kas yra Pasaulis, Žemė;suvokia, kad Žemė sukasi apie savo ašį;suvokia, kad Žemė sukasi aplink Saulę;žino Žemės paviršiaus įvairovę;žino apie Žemės gelmių turtus;žino apie Lietuvos naudingąsias iškasenas;žino apie vandenį ir jo savybes;suvokia vandens reikšmę gyvybei;suvokia vandens svarbą buityje;žino Lietuvos upes, ežerus;žino artimiausios gyvenamosios aplinkos upelius, upes, ežerus;žino apie Baltijos jūrą;žino apie gintarą;žino ir įvardija Lietuvos valstybės simboliką, tautinius simbolius;žino apie pasaulį, tautas, valstybes;žino apie Lietuvą;žino Lietuvos istorijos reikšmingus faktus (pagal amžių);moka padavimų, sakmių ir pan.;žino, kas yra gimtinė;žino ir išvardija didžiausius Lietuvos miestus;žino Panevėžio istoriją ir dabartį, žymiausias vietas;žino savo rajono istoriją,dabartį, žymiausias vietas.tyrinėja gaublį, žemėlapius,planus, maketus, enciklopedijų knygas;turi laiko tekmės pojūtį – praeitis, dabartis, ateitis;suvokia ir skiria paros dalis, jas pavadina;suvokia parų keitimąsi, vartoja sąvokas – šiandien, rytoj, vakar;suvokia savaitės laiko tėkmę;žino savaitės dienų seką, įvardija savaitės dienas;suvokia metų laikus, jų seką pagal gyvenimo ritmą ir kalendorinių švenčių ciklą;žino, kada gimimo diena;pastebi laiko tekmės požymius – paros, savaitės, menesio, metų trukmę;supranta, kad laikas matuojamas;skiria metų laikų kaitą;

50

supranta, kas yra mėnuo, kiek jų yra, žino pavadinimus;supranta, kas yra metai;žino, kas yra laikrodis, kam jis skirtas, turi laikrodžio pažinimo pradmenis;skiria daiktų ir savo padėtį erdvėje;suvokia daiktų formas, dydžius, spalvas, paviršius;suvokia daiktų panašumus ir skirtingumus;suvokia visumos ir dalies santykį (išardyti ir vėl sudėti);turi supratimą apie daiktų ir reiškinių įvairovę;pasako daikto paskirtį;supranta apibendrinančius žodžius: žaislai, drabužiai, avalynė, baldai, indai ir kt.;žino medžiagą, iš kurios padarytas daiktas;lygina daiktus pagal įvairius požymius;grupuoja daiktus pagal įvairius požymius;įvardija ryšius tarp daiktų, reiškinių ar jų grupių;žino funkcinius ryšius, suvokia nuoseklumo, priežasties – pasekmės ryšius;supranta kiekybinį žymėjimą skaičiumi;manipuliuoja įvairių daiktų grupėmis;turi elementarų supratimą apie daiktų grupių lygybę ir nelygybę;pažįsta skaitmenis nuo 1 iki 9, moka juos parašyti;atlieka operacijas su pinigais;vartoja dydį apibūdinančias sąvokas;lygina daiktus pagal ilgį, aukštį, plotį, svorį, storį ir pan.;atkreipia dėmesį į daiktų formas, atpažįsta jas;grupuoja daiktus pagal formas, spalvas ir kt.;skiria spalvas ir atspalvius;atpažįsta daiktų paviršių savybes;žino į kokius žmones ar tarnybas gali kreiptis į bėdą pakliuvęs vaikas;naudojasi įvairiais buities, asmeniniais daiktais, žino jų pavadinimus, žino saugaus elgesio taisykles;eksperimentuoja su mažiau pažįstamais daiktais;supranta elektrinių, stiklinių, aštrių daiktų ir prietaisų keliamą pavojų, stengiasi jo išvengti.

MENINĖ KOMPETENCIJA

Menas yra vienas iš efektyviausių ugdymo veiksnių. Jis žadina vaiko estetinius išgyvenimus, skatina gebėjimus įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis, lavina meninį suvokimą, atsiranda pirmieji estetiniai vertinimai. Tai stimuliuoja vaiko meninę veiklą ir vaikui atsiranda poreikis savo įgūdžius, išgyvenimus, įspūdžius, jausmus, nuotaiką, mintis bei santykį su pasauliu, išreikšti menine forma. Vaikas turi būti skatinamas imtis kūrybos. Meno paskirtis – puoselėti ir turtinti vaiko jautrumą, intelektą, padėti jam žengti į estetikos ir meno pasaulį. Menu siekiama išlaisvinti vaiko sielą.Ikimokyklinė įstaiga suteikia vaikui galimybę sukaupti estetinio, socialinio, moralinio ir dvasinio augimo patirtį. Dailės, muzikos, dramos, choreografijos raiška padeda įgyti bendravimo vaizdu, judesiu, garsu įgūdžius. Menas yra veiksminga priemonė įtraukti vaikus į ugdymo procesą ir gerinti jų pasiekimus. Meninis lavinimas padeda išsiugdyti pagrindinius mąstymo būdus, kūrybingumą, kritinį mąstymą, gebėjimą kelti bei spręsti problemas, pasitikėjimą savimi. Gerėja santykiai tarp vaikų ir suaugusiųjų. Meninis lavinimas skatina socialinę raidą, intelektualinę pažangą.

51

MUZIKOS KLAUSYMASIS

Vaikas: pajunta estetines muzikos savybes;kaupia muzikinius įspūdžius;diferencijuoja ryškesnes muzikos išraiškos priemones (tempą, tembrą, dinamiką ir pan.);laisvai reiškia save muzika (improvizuoja, kuria ir pan.);tyrinėja muzikinį ir nemuzikinį garsų pasaulį;skiria gamtos garsų, darbo įrankių bei kitokius garsus;įsiklauso į savo „vidinę muziką“ ir žmogaus kalbos melodingumą, ritmą, tempą;klausosi „gyvos“ muzikos;klausosi įvairių muzikos įrašų;klausosi liaudiškos muzikos, kas padeda geriau pažinti tradicijas;įgyja supratimą apie muzikos instrumentus;atpažįsta kokiais instrumentais atliekamas kūrinys;įgyja supratimą apie kai kuriuos muzikinius kalbos elementus:skiria tempą (lėtas – greitas, vidutinis – labai greitas);skiria dinamiką (tyliai – garsiai, forte – piano, tylyn – garsyn);skiria tembrą (storai – plonai, aukštai – žemai, šviesus – tamsus);skiria muzikos nuotaiką (linksma – liūdna, gyva – rami, iškilminga – graudi, energiga – verksminga);skiria žanrą (daina, šokis, ratelis, polka, lopšinė, liaudies daina, estradinė daina);atpažįsta girdėtus kūrinius ir pasako kas atlieka (solistas, choras, orkestras, vyras, moteris, vaikas);žino kas kuria muziką;žino sąvokas – dirigentas, dainininkas, pianistas, smuikininkas ir kt.;savo žodžiais apibūdina muziką, ją išgyvena, perteikia įvairiais būdais – balsu, instrumentais, improvizacija, judesiais ir pan.;išgyventą muziką piešia ar vaizduoja grafiškai.

DAINAVIMAS

Vaikas:dainuoja balso ir intonacijos lavinimo pratimus, panaudojant lietuvių muzikinį folklorą – gamtos garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, erzinimus ir pan.;dainuoja su suaugusiuoju, girdi save ir šale esantį;jaučia malonumą dainuoti visur – kieme, grupėje, namuose, šventėse;dainavimą palydi ritminiais judesiais;dainuoja grupėmis, su instrumentiniu pritarimu arba be jo;žaidžia kvėpavimą lavinančius žaidimus;žino taisyklingą laikyseną;moka greitakalbes, šūkavimus, priežodžius, patarles;tiksliai intonuoja ir išmėgina savo balsą;prtaiko imitacinius judesius visų tipų dainoms;žino kokia atliekamos dainos nuotaika, išreiškia ją mimika, patomia ir balso intonacija;įvertina savo balso dinamiką, nusako ritmą;tyrinėja melodiją;dainuoja lietuvių ir užsienio liaudies, populiarias pramogines dainas, gieda giesmes.

RITMIKA

Vaikas:ritmiškai ir aiškiai atlieka judesius pagal muziką;savarankiškai sudaro ratuką, eina susikibę rankomis, sukasi į abi puses,po vieną ir poromis;iš vieno ratuko sudaro du, landžioja „gyvatėle“, didina ir mažina ratuką, eina ir šoka šoniniu bei dvigubu

52

žingsneliu;moka įvairias ritmo raiškos galimybes (su medinėm lazdelėm, šaukštais, kaladėlėm, tuščiais buteliais, akmenėlais, kaštonais, kriauklėmis, konkorežiais ir pan.);groja vaikiškais instrumentais;kūno dalimis išgauna ritmą (mirksi, kilnoja pečius, linksi galva, ploja, trepsi, caksi ir pan.);ritminius istrumentus ir kūno judesius panaudoja saviraiškai;atlieka skirtingo tempo ratelius ir šokius;žaidžia įvairius muzikinius žaidimus;gamina iš įvairios medžiagos ritminius instrumentus ir jais atlieka pratimus;pritaria dainavimui, akomponuoja šokiams, rateliams, improvizuoja.

IMPROVIZACIJA IR JOS KŪRYBA

Vaikas:improvizuoja, kuria ritminius motyvus instrumentais, trepsi, ploja, stuksena;bando inscenizuoti dainas, ratelius, kuria jiems judesius;kuria melodijas mįslėms, patarlėms, atsakymus „muzikiniams“ klausimams;improvizuoja įvairioje kitoje veikloje;patiria teigiamų emocijų;suvokia estetinę pasaulėjautą;įgytus įgūdžius pritaiko įvairių švenčių, pramogų metu.

DAILĖ

Vaikas:geba jausti savo jausmus laisvai, savitai, sąmoningai, spontaniškai;suvokia dailės kūrinius, aplinkos daiktus, gamtos ypatumus;įžvelgia ryšį tarp realaus pasaulio regimųjų dailės vaizdinių simboliniais vaizdais;tyrinėja, eksperimentuoja įvairias medžiagas, priemones, dailės technikas ir panaudoja savo kūryboje;išgyvena kūrybinį džiaugsmą, atsipalaiduoja, nusiramina kurdamas;jautriai suvokia gamtos, aplinkos grožį, siekia jį kurti;lavina savo kūno dalis atkurdamas realų pasaulį.

PIEŠIMAS

Vaikas:geba surasti aplinkoje, gamtoje linijų pasaulį;geba pajusti linijos piešimą ir dėmės išreiškimą;pieštuku, flomasteriu, kreida, medžio anglimi, pagaliuku ant įvairaus dydžio popieriaus lapo sniego, smėlio veda linijas, linijų kreives, ornamentus;reiškia savo nuotaiką linijomis, spalvomis, klausant muzikos kūrinius;bando atkurti tai ką matė ir mato, prisiminė, ką girdėjo;geba išvedžioti žmogaus ar žvėrelio siluetą, jų veido simbolius ir kitas dalis ar detales;piešia draugui dovanėlę, atviruką, piešiniu išreiškia linkėjimus;piešia įvairias geometrines figūras, savo plaštakos, pėdos kontūrus, apvedžioja trafaretų formas, iš jų išgauna norimą piešinį, paveikslą;mato ir aiškina gamtos linijas įvairiu metų laiku, vedžioja raštuotus daiktus linijomis savo pirštu ar pagaliuku;naudoja įvairias piešimo technikas.

TAPYMAS53

Vaikas:pamato ir atranda spalvų pasaulį;save išreiškia spalva;geba pajausti spalvą;tapo įvairiomis priemonėmis, kurias pasiūlo aplinka, gamta;tapo akvarele, guašu;tapimui naudoja skirtingas formas ir spalvas, įvairų popierių ar audinį;stebi gamtoje įvairius pėdsakus – paukščių, gyvūnų, žmonių, mašinų padangų ir bando juos nutapyti;eksperimentuoja pirštais, delnais, teptuko viršūnėle, šonu ir vos paliečiant popieriaus lapą ar stipriai prispaudžiant;puošia piešinius gamtos daiktų antspaudais (lapeliai, akmenėliai, žievė, žiedelis ir pan.);derina įvairius trafaretus, naudoja įvairias geometrines figūras, nesudėtingas formas, ornamentus, karpinius;naudoja 2, 3, o vėliau daugiau spalvų, jas lieja, išgauna trečią spalvą;tapinius derina su štampavimu, vaškinėm kreidelėm ir pan.;naudoja įvairias tapybos technikas;spalvomis reiškia savo ir kitų žmonių nuotaiką, gamtos pasikeitimą, gali tapydamas vaidinti.

LIPDYMAS

Vaikas:pastebi ir randa daikto formą erdvėje;pajunta daikto plastiką, konstrukcines savybes;išreiškia save forma;lipdo iš įvairių medžiagų (molio, plastilino, drėgno smėlio, sniego, tešlos);bando smėlyje, sniege padaryti savo piršto, plaštakos, pėdos-bato, mašinėlės ratukų, rogių, gamtinės medžiagos antspaudus;dirba su plastilinu, moliu, tešla minkant, ištempiant, spaudžiant pirštais;lipdo iš atskirų dalių, po to savo darbelį sujungia;bando raižyti ant plokščios faktūros paviršiaus, išlyginto molio plokštelės;lipdinius margina guašu, akvarele.

KONSTRAVIMAS

Vaikas:atranda įvairias formas ir erdvės derinius, konstrukcijas, pajunta jų santykius;išreiškia save forma erdvėje;laisvai veikia su įvairiomis medžiagomis didelėje ir mažoje erdvėje;konstruoja iš medinių, plastmasinių, kartoninių medžiagų įvairius daiktus, juos papildo audinių skiautėmis, gamtine medžiaga, siūlais ir pan.;panaudoja klijus, plastiliną, dažus;bando pinti kasas, rišti mazgelius.

APLIKAVIMAS

Vaikas:geba pamatyti plokščią formų pasaulį;išreiškia save dekoratyviniu vaizdu – apibendrinta forma, spalva, komponavimu;iš įvairaus storumo, spalvų popieriaus, laikraščių, žurnalų, kitokių buitinių atliekų – plėšo, lanksto, klijuoja plokščias ir pusiau plokščias formas;piešia, kerpa įvairias geometrines figūras, dėlioja iš įvairių formų ornamentus, klijuoja jas;

54

prie aplikacijos piešia smulkias detales, puošia kitaip;kerpa pagal savo nupieštus kontūrus nesudėtingus kontūrus, dėlioja pagal siužetą ir priklijuoja;pasigamina įvairių figūrų ir su jomis vaidina;kerpa perpus ar keturgubai sulenktą popierių;iškerpa įvairius daiktus iš popieriaus – saules, gėles namus ir pan.;eksperimentuoja priklijuodami ant didelių figūrų mažas detales;spontaniškai derina aplikavimą su piešimu, tapymu, štampavimu, lipdymu, papildant gamtine medžiaga, kiaušinio lukštais;pasigamina kaukes šventėms;piešia ir aplikuoja regimos informacijos vaizdus – raides, ženklus, skaičius, reklamą.

ŠTAMPAVIMAS

Vaikas:atranda ir pamato daiktų paviršiaus savybes;pajaučia spalvą, faktūrą, komponavimą;štampuoja įvairiais daiktais: daržovėmis, pagaliukais, žaisliukais, siūlais, kamšteliais, teptukais, kempine, pirštuku, delnu, gamtine medžiaga ir kt..

VAIDYBA

Vaikas:vaidina žaisdamas;vaidindamas perteikia regimuosius vaizdinius, įvairių formų patirties išgyvenimus, reiškia įspūdžius;pajunta estetinį santykį su gyvenamąja aplinka;pajunta kalbos jausmą, suvokia kalbos skambumą, grožį, turtina, gilina ją;bendrauja su bendraamžiais, kitais vaikais ir suaugusiais;vaidinant naudoja žodines ir judesių išraiškas,;vaidina su partneriais ir be jų;jaučiasi saugūs ir kūrybingi, laisvi;pasitiki savimi, savo gebėjimais;kuria scenarijus, skirstosi vaidmenimis;patys kuria dekoracijas savo improvizacijoms;kuria vaidmeninius kostiumus aktoriams;kuria spektaklius pagal grožinės literatūros kūrinius;sceninius vaizdelius, spektaklius rodo kitiems vaikams, suaugusiems;vaizdelius, spektaklius paįvairina dainelėmis, kūno judesiais, šokiais, improvizacijomis pagal muziką;bendraudami su žiūrovais plečia savo gyvenimiškų įgūdžių patirtį, kelia savęs vertinimo lygį;pajunta vaidybos teikiamą malonumą ir grožį;vaidina su lėlėmis pagal literatūrinius, muzikinius, istorinius, pačių sukurtus siužetus;gamina įvairias lėles iš įvairių medžiagų: popierines, pieštukines, lazdelines ir pan.;žino žodžių rašytojas, poetas, dramaturgas, dailininkas, režisierius, apšvietėjas ir kt. reikšmę.

ŠOKIS

Vaikas:judėdamas savo vidiniu ritmu, improvizuodamas laisvai juda pagal muziką;nejaučia įtampos;judesius pats kuria ir be pastangų juos atlieka;kartoja suaugusiųjų rodomus judesius, mokosi ratelių bei šokių;šoka lietuvių liaudies bei kitų tautų šokius, pajunta tautos charakterį, susipažįsta su tautiniais kostiumais, raštais;

55

pastebi tautinių šokių kostiumų, charakterio panašumus bei skirtumus, plečia supratimą apie kitų tautų kultūras;labiau pažįsta ir pajunta savo kūną, mokosi jį valdyti;judesį susieja su muzika, ritmu, nuotaika;išreiškia savo charakterį, temperamentą;pagal muziką kuria įvairius gamtos reiškinius(lietus, pūga, vėjas ir kt.), vaizduoja įvairius gyvūnus (eisena, elgesys, skleidžiami garsai ir kt.);patirtį, įgytą šokant, improvizuojant, naudoja vaidinant;išlieja savo jausmus, energijos perteklių;pajunta savo kūno lankstumą, grožį, savo reikšmingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, įsivertina savo galimybes.

MENO KŪRINIŲ PAŽINIMAS

Vaikas:pajunta ir suvokia praeities ir dabarties meno kūrinius;suvokia ir pajunta gamtos grožį;suvokia kultūrinių objektų kultūrinę reikšmę ir istorinę vertę;suvokia dailininkų, architektų ir kitų menininkų kūrybą;vartant knygeles, iliustracijas įžvelgia realų arba fantastinį pasaulį;dailės ir kituose meno kūriniuose pastebi įvairius raiškos būdus: ploną ar storą liniją, šviesią ar tamsią, šiltą ar šaltą spalvą, lygų ar šiurkštų paviršių, apvalią ar kampuotą formą;pateikia idėjas, mintis, kokiais raiškos būdais galima pagaminti daiktą ar kūrinį;skiria natūralias medžiagas: medieną, odą, audinį, gintarą, geležį, akmenį, molį, smėlį, šiaudą, siūlą, popierių, skystas medžiagas;pasiūlo idėjas ką iš kokios medžiagos galima pagaminti, apibendrina spalvą, dydį, formą;skiria simbolius, ženklus, schemas;pajunta tautodailės, dizaino linijų, spalvų, ornamentų, formų išdėstymo darną;supranta, kad tautinis kostiumas, liaudies ornamentai, margučiai yra tautos praeities, ryšio su gamta, tikėjimo vertybių atspindys ir simbolis;skaitant įvairius kūrinius susipažįsta su žodžiais – menininkas, poetas, rašytojas, dramaturgas, dailininkas, dizaineris, tapytojas, keramikas ir pan..

R U G S Ė J I S

I. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

RUGSĖJIS Siūlomos temos:„Aš tarp draugų. Mano norai“, „Laiškelį rašau ant klevo lapo“, „Aš esu žmogus. Gyvenu sveikai“, „Auksinio rudens sukurta nuotaika“, „Gausus rudens derlius“.

susipažįsta, prisistato, pakalbina, reiškia jausmus bei ketinimus, susitaria, bendradarbiaujažaidžia, sumano ketinimą, pasikviečia draugus;linksminasi šventėje;piešia savo draugą;dainuoja daineles, žaidžia ratelius;

Metodai:žaidimai, meninė raiška, pokalbiai, parodėlės.

Priemonės:paveikslai, nuotraukos, vardų kortelės, nuotaikų paveikslėliai, enciklopedijos, laiško pavyzdžiai,

Grupė, darželio kiemas, paštas, salė, draugo sodyba

56

rūpinasi savo ir kitų sveikata bei saugumu.

muzikiniai įrašai, knygos.

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

RUGSĖJISSiūlomos temos: „Rudenėli, kaip gražu“.

Ustronės J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejus arba Kleboniškių kaimo buities muziejus, parkas, salė

suvokia ir džiaugiasi rudens nuotaika;kuria bendrą šventinį išgyvenimą.

Metodai:žaidimai, dainelės, vaidinimai, parodėlės.

Priemonės:vaisiai, daržovės, enciklopedijos, video įrašai, paveikslai.

Darželio gimtadienis

„Gimtadienį švęsk su draugais“.

Salėje, kieme.

ruošiasi, puošiasi, puošia grupę, salę;rengia parodėles;džiaugiasi, tyrinėja buvusių švenčių nuotaikas;kuria atvirukus, kvietimus;dainuoja, deklamuoja, šoka- tai išreiškia save;patiria staigmenų džiugių emocijų;suvokia save kaip bendruomenės narį;atskleidžia kūrybinę išmonę;didžiuojasi darželiu; pajunta bendravimo džiaugsmą; kuria šventišką nuotaiką.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai, parodėlės.

Priemonės:tortai, priemonės puošimui, nuotraukos, grupių šventinė atributika, įvairūs muzikiniai įrašai.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

RUGSĖJIS Rugsėjo 1-oji džiaugiasi susitikimu su draugais;

Metodai:rateliai, muzikiniai

Salė, darželio kiemas

57

Siūlomos temos:„Sugrįžome mes vėlei“, „Mes draugaujame“.

išreiškia save muzika, judesiu, daina;nuotaikingai bendrauja;saugiai juda.

žaidimai, judrūs žaidimai, pokalbiai.

Priemonės:įvairūs muzikiniai įrašai, puošimo priemonės.

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS VAIKŲ VEIKSENOS

RUGSĖJIS „Laiškelį parašiau ant klevo lapo“

Kelionė į paštą džiaugiasi rudenėlio nuspalvintais lapais;kuria savo laiško draugui kompoziciją;patiria ypatingai džiugius išgyvenimus.

„Daržovių paradas“ Ustronės J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejus arba Kleboniškių kaimo buities muziejus, parkas, salė

pajunta senovinės sodybos ypatumus;stebisi eksponatais ir sodu;didžiulio kiemo erdvėje išreiškia save improvizuodami;skanauja ir mėgaujasi rudens gėrybėmis.

58

S P A L I S



SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SPALIS Siūlomos temos:„Gyvūnai šalia mūsų“, „Meilė mano augintiniui“, „Skrenda, eina, šliaužia, ropoja“, „Gyvūnėlio prašymas“, „Mes skirtingi ir panašūs“, „Miško dovanos man ir gyvūnams“, „Lietuvos paukščiai. Išskris ir vėl sugrįš paukšteliai“, „Paukščių kelias“.

pajunta žmogaus ir gyvūnų ryšių pastovumą, įvairovę, reikšmingumą;supranta gyvūnus, draugauja su jais;stengiasi būti atsargus;netrikdo gyvūnų gyvenimo ritmo;ugdosi globos jausmą;mėgdžioja gyvūnų judesius;supranta, kad gyvūnas gyva būtybė;suvokia, kad gyvybę reikia saugoti;meninėje veikloje išreiškia įspūdžius.

Metodai:žaidimai, pokalbiai, meninė raiška, pasakojimai, tyrinėjimai, stebėjimai, parodėlės, dainavimas, inscenizavimas.

Priemonės:gyvūnų paveikslai, matytų gyvūnų nuotraukos, kūrinėliai apie gyvūnus, video įrašai, knygos apie gyvūnus,

Grupė, salė, artimiausia aplinka, upelio pakrantė, Skaistakalnio parkas

59

muzikiniai įrašai su gyvūnų garsų, eisenos pamėgdžiojimais.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SPALIS Siūlomos temos:„Mano augintinis“, „Myliu ir globoju“.

Augintinių nuotraukų paroda su mokyklos pradinukais

Salė arba darželio kiemas

Darželio galerija, mokyklos foje

pasakoja apie savo numylėtinį;supranta, kokia svarbi pasaulyje gyvūnų diena;improvizuoja, žaidžia;patiria ryšį su gyvūnu.stebi skirtumus ir panašumus tarp savo ir kitų augintinių.

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, žaidimai, meninė raiška, inscenizavimas, parodos.

Priemonės:augintiniai, video ir garso įrašai, gyvūnų nuotraukos, kūrinėliai apie gyvūnus.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SPALIS Sporto šventė

Siūlomos temos:„Skrenda, eina, šliaužia, ropoja“, „Sportuokim drauge su rudens saulute“.

Nuotraukų

pajunta žaidimų džiaugsmą;džiaugiasi smagiu judesiu;geba sportuoti, valdyti savo kūną.

patiria džiugių akimirkų;džiaugiasi savo kelionių akimirkomis.

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai, estafetės, varžybų elementai.

Priemonės:rudens sporto priemonės.

Metodai:

Kiemas

Salė, grupės 60

paroda. „Mūsų kelionių akimirkos“

parodėlės, skaidrių žiūrėjimas.Priemonės:Informacinės technologijos, nuotaukos.

erdvė.




SPALIS „Gyvūnai - mūsų draugai“

Kelionė į Gamtos mokyklą

susipažįsta su Gamtos mokykloje augina - mais gyvūnais;suvokia gyvūnų globos ir priežiūros svarbą;patiria daug džiugių emocijų;parodo rūpinimąsi gyvūnais – nuveža jiems daržovių;dalinasi patirtais įspūdžiais;patirtus įspūdžius išreiškia piešiniu.

61

L A P K R I T I SI. V A I K Ų V E I K L A


SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

LAPKRITIS Siūlomos temos:„Rudenėlį palydint“, „Ramybė žibintų mieste“, „Medelio prašymas“, „Kloja žemę lapų šilkas“, „Žmogus ir medis“, „Skundžias lapkritis sušlapęs“, „Rugelis žiemkentėlis“, „Šermukšnių karoliai“, „Duonelė ant mano delno“.

susikaupia, pajunta ramybę gamtoje ir žmoguje;įsijaučia į slėpiningą gamtos gyvenimą;stengiasi apmąstyti rudens prasmę;stebi oro permainas ir kaitą;pajunta vaistažolių šilumą ir sveikatą;žino labiausiai paplitusias vaistažoles ir naudingas jų savybes;aptaria gamtos pokyčius – nukrinta lapai, sušąla žemė, ilsisi, saugo apmirusį grūdą, užmigusį medį;bando suprasti duonos kelią ir grūdo prasmę;pajunta meilę duonai ir žmogui;gerbia duoną ir ją auginančius žmones;pajunta medaus, arbatos šilumą;žaidžia žaidimus apie duonos auginimo darbus;gėrisi tautosakos lobiais apie duoną, grūdą;dainuoja ir deklamuoja apie medų ir biteles,

Metodai:žaidimai, pokalbiai, diskusijos, tyrinėjimai, meninė kūryba, stebėjimas, arbatos paruošimas, arbatžolių apžiūrėjimas.

Priemonės:įvairūs žibintai, paveikslai apie rudenį, video įrašai apie rudenį, rugiai, rugių varpos, senoviniai duonos kepimo rakandai, duona, medus, įvairios arbatžolės, tautosakos kūriniai apie duoną, lietuvių liaudies žaidimų muzikiniai įrašai.

Grupė, salė, darželio kiemas, kapinės

62

duoną;meninėje veikloje naudoja augalinius simbolius;pajunta bendros veiklos džiaugsmą.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

LAPKRITIS Siūlomos temos:„Uždegsime žvakelę...“.

Grupėse arba salėje

susikaupia, pajunta ramybę;prisimena tuos, kurie išėjo.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška.

Priemonės:žvakės, poezijos ir prozos rinkiniai, klasikinės muzikos įrašai.

63

Darželio vardadienis -„Ateik ir tu su draugu ...“, „Draugo diena“

Salėje, kieme.

ruošiasi, puošiasi, puošia grupę, salę;rengia parodėles;džiaugiasi, tyrinėja buvusių švenčių nuotaikas;kuria atvirukus, kvietimus;dainuoja, deklamuoja, šoka- tai išreiškia save;patiria staigmenų džiugių emocijų;suvokia save kaip bendruomenės narį;atskleidžia kūrybinę išmonę;didžiuojasi darželiu; pajunta bendravimo džiaugsmą; kuria šventišką nuotaiką.


Priemonės:priemonės puošimui, grupių šventinė atributika, įvairūs muzikiniai įrašai.

Duonos kelias

Siūlomos temos:„Duonelė ant mano delno“.

Grupėse arba salėje

pajunta pagarbą duonai;patiria džiugių emocijų.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, tyrinėjimai, žaidimai, inscenizavimas, parodėlės, meninė raiška.

Priemonės:duona, rugiai, tautodailės dirbiniai, senoviniai duonos kepimo rakandai, video įrašai, lietuvių liaudies dainų ir žaidimų įrašai.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S64


VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

LAPKRITIS Siūlomos temos:„A – ta – ta, - tai skani arbata“.

geria arbatėles grupėse įvairiu metų laiku;pajunta džiaugsmą būti šalia.

Metodai:arbatėlės gėrimas, vaistažolių prisiruošimas, medaus skanavimas.

Priemonės:įvairios vaistažolės, medus, skanėstai prie arbatos, įvairūs kūrinėliai, paveikslai, muzikos įrašai.

Grupės




LAPKRITIS „Mūsų duonelė“

„Kur randu duonelę“

Kelionė į kepyklą

Kelionė į parduotuvę

stebi ir tyrinėja aplinką;patiria naujų įspūdžių;stebi duonos kepimo procesą;suvokia, kaip duona ateina ant mūsų stalo.

G R U O D I S

65



SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GRUODIS Siūlomos temos:„ Žiemą vasarą žaliuoja“, „Advento kalendorius“, „Sveikai maitinuosi“, „Laukiame saulės sugrįžimo“, „Jau skamba Kalėdų varpai“, „Mėnesių kelionė baigės - ją užklojo baltos snaigės“.

pasigamina Advento kalendorių;skaičiuoja ir sugyvina skaitmenis;domisi lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais;domisi ir gardžiuojasi sveiku maistu;vakaroja su tėveliais, seneliais, dainuoja daineles, žaidžia tradicinius tautosakos žaidimus, grožisi tautodailės kūriniais;džiaugiasi ramiu bendravimu;parodo save ir stebi kitus;puošia Kalėdų eglutę;gamina žaisliukus.

Metodai:žaidimai, ramus bendravimas, meninė kūryba, pasakojimai, pokalbiai, valgių gaminimas, inscenizacijos.

Priemonės:Advento kalendorius, tautosakos kūriniai, video įrašai, tautodailės kūriniai, įvairūs Kalėdiniai žaisliukai iš įvairios medžiagos (kankorėžiai, šiaudeliai ir pan.), įvairios Kalėdinės eglutės, kalendorių pavyzdžiai, Advento valgiai, šviesos stalas (Kalėdiniai piešiniai ant stiklo, tapymas ant drobės).

Grupė, salė, biblioteka



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

66

GRUODIS Siūlomos temos:„Advento vakarai“, „Kalėdų senelio mes laukėm ilgai“.

Salėje su tėveliais

išgyvena šventės laukimo nuotaikas;puošia aplinką: grupę, salę ir pan.;puošiasi šventei patys;džiaugiasi sulaukę senelio, linksminasi;džiaugiasi kalėd. dovanomis.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, ramus bendravimas, Advento valgių ragavimas, žaidimai, meninė kūryba, vaidinimai, meninė raiška.

Priemonės:Advento valgiai, priemonės puošimui, Advento kalendoriai, Kalėdinės muzikos įrašai, karnavaliniai rūbai.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GRUODIS Netradicinė Kalėdų eglutė

Siūlomos temos:„Neįtikėtina eglutė“, „Žiema vasara žaliuoja“.

gamina netradicines eglutes;pajunta artėjančių švenčių nuotaikas;atskleidžia savo išmonę, kūrybiškumą.

Metodai:parodos, inspiracijos.

Priemonės:meninės kūrybos priemonės, paveikslai, nuotraukos.

Darželio patalpos

Advento vakarai:„Šventės belaukiant...“, „Adventinės žvakelės šviesoje“

domisi lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais;vakaroja su tėveliais, seneliais, dainuoja daineles, žaidžia tradicinius tautosakos žaidimus, grožisi tautodailės kūriniais;džiaugiasi ramiu

Metodai:pasakojimai, žaidimai, bendravimas, inscenizacijos, meninė raiška.

Priemonės:tautodailės kūriniai,įvairi literatūra apie lietuvių liaudies

Salė, grupės

67

bendravimu;parodo save ir stebi kitus; ragauja Advento laikotarpio tradicinius lietuvių patiekalus.

Advento tradicijas ir papročius, giesmių įrašai, tradiciniai Advento patiekalai, Advento angelų paveikslėliai, albumai.



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

GRUODIS „Advento vainikas“, „Advento tradicijos“

Išvyka į biblioteką, išvyka į sportinį renginį ( kalėdinis krepšinio turnyras ir pan.)

patiria naujų įspūdžių;nuotaikingai ruošiasi;gamina papuošalus Kalėdinei eglutei.

S A U S I SI. V A I K Ų V E I K L A


SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SAUSISSiūlomos temos:„Augu ir keičiuosi“, „Mano diena“, „Mano įpročiai ir poreikiai“, , „Aš saugus, kai žinau“, „Rieda

suvokia mėnesių ir metų nuolatinę kaitą;įsitikina, kad ir augdamas, keisdamasis lieka tuo pačiu asmeniu;domisi laikrodžiu;suvokia svarbiausius savo gyvenimo įvykius;

Metodai:žaidimai, pokalbiai, diskusijos, stebėjimai, tyrinėjimai, bandymai „užrašyti“ savo mintis, meninė

Grupė, salė, Skaistakalnio pagr. m – klos sporto salė, darželio kiemas, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policijos

68

metų ratai“, „Trys karaliai“.

suvokia paros dalių kaitą;pastebi objektyvius laiko tekmės požymius;per patirtį suvokia savo jausmų įvairovę;geba veikti šalia;geba reikšti ir atpažinti veiksmus bei ketinimus;geba klausytis, matyti ir pajusti kitą;geba valdyti savo kūną;geba sportuoti;

elgesio darželyje, gatvėje, kieme ir pan. taisykles;žino, kad policininkai gaisrininkai, gydytojai padeda nelaimėje;geba atpažinti pavojingas, rizikingas situacijas;skiria gėrį nuo blogio.patirtus įspūdžius ir išgyvenimus perteikia meninėje veikloje.

kūryba, meninė raiška, bendravimas.

Priemonės:kalendorius, laikrodžiai, plakatai, paveikslai (pagal temą), video įrašai, enciklopedijos, dėlionės, ūgio matuoklis, svarstyklės, kiekvieno vaiko nuotraukų albumai, policininkų, gaisrininkų, greitosios pagalbos mašinėlių modeliai, jų atributika, saugaus elgesio darželyje, gatvėje plakatai, šviesos stalas.

komisariatas, prie sankryžos.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SAUSIS Siūlomos temos:„Besmegenių nuotykiai“

Kieme dainuoja, deklamuoja , šoka – taip išreiškia save;patiria staigmenų, džiugių emocijų;atskleidžia kūrybinę

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai.

69

išmonę;pajunta bendravimo džiaugsmą;kuria šventišką nuotaiką.

Priemonės:priemonės puošimui, įvairūs muzikiniai įrašai.

„Balta žiemos karalija“

Kiemetyrinėja sniegą, ledą;kuria sniego ir ledo skulptūras;patiria staigmenų, džiugių emocijų;atskleidžia kūrybinę išmonę;pajunta bendravimo džiaugsmą;

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška.Priemonės:priemonės puošimui, kastuvėliai, kibirėliai.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SAUSIS Sporto šventė

Siūlomos temos:„Su rogutėm nuo kalniuko“, „Sniego mūšis“.

pajunta žaidimų džiaugsmą;džiaugiasi smagiu judesiu;geba sportuoti, valdyti savo kūną.


Priemonės:žiemos sporto priemonės.

Darželio kiemas, Skaistakalnio parkas



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

70

SAUSIS „Su rogutėm“

„Tik švarūs dantys – sveiki dantys“, „Aš augu sveikas"

Išvyka į Skaistakalnio parką

Ekskursija į odontologijos kabinetą, šeimos kliniką, vaistinę

gerai praleidžia laiką gamtoje;grūdinasi oru;judėdami patiria naujų įspūdžių, atsipalaiduoja.

susipažįsta, tyrinėja, suvokia paskirtį;suvokia kaip reikia rūpintis sveikata;patiria išvykos džiaugsmą;patiria naujų įspūdžių.

71

V A S A R I S



SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

VASARIS Siūlomos temos:„Namai namučiai...“, „Kiekvienam sava pastogė“, „Čia aš gyvenu“, „Močiutės pirkelėje“, „Geltona, žalia ir raudona – aš vėliavėlę nupaišiau...“

domisi gyvūnų būstų įvairove;stebi ir aptaria artimiausios aplinkos pastatus, jų įvairovę ir paskirtį;savo įspūdžius reiškia meninėmis priemonėmis;džiaugiasi savo ir kitų kūryba;pažįsta, žino, įvardija Lietuvos simboliką;varto albumus apie Panevėžį, atpažįsta lankytinas vietas;noriai pasakoja apie močiutės sodybą;susipažįsta su Lietuvos praeitimi, tradicijomis.

Metodai:žaidimai, viktorinos, pokalbiai, pasakojimai, diskusijos, stebėjimai, meninė kūryba, inscenizacijos, muzika.

Priemonės:enciklopedijos, paveikslai, Lietuvos simbolika, albumas apie Panevėžį, albumai apie Lietuvą, tautosakos kūriniai, lietuvių liaudies dainų įrašai, „močiutės skrynia“, nuotraukos, knygos, dėlionės, grožinės literatūros kūriniai, lėlių, stalo teatras.

Grupė, salė, močiutės kiemas, močiutės sodyba, draugo namai, artimiausia aplinka.

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S72


VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

VASARIS Lietuva – mano Tėvynė

Siūlomos temos:„Mano šalelė -Lietuva“, „Čia aš gimiau“.

Vakaronė „Seneliai mano jauni“

Grupėse, salėje

Grupėse, salėje drauge su seneliais

pajunta meilę Tėvynei;džiaugiasi savo krašto gamta;didžiuojasi, kad yra lietuviai;meninėmis priemonėmis išreiškia savo jausmus gimtinei;linksminasi, suvokia šventės prasmę.

džiaugiasi šventinėmis akimirkomis;džiaugiasi bendravimu;klausosi senelių pasakojimų.kartu su seneliais žaidžia ratelius, žaidimus, dainuoja liaudies dainas;

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, meninė kūryba, meninė raiška.

Priemonės:enciklopedijos, knygos, žemėlapiai, video įrašai, muzikiniai įrašai, Lietuvos simbolika, albumai apie Lietuvą, Lietuvos himno įrašas.

Metodai:dainelių dainavimas, pokalbis, pasakojimas, parodėlių kūrimas.

Priemonės:muzikiniai įrašai, piešiniai.



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

VASARIS „Mano Panevėžys“ Kelionė į miesto savivaldybę

svečiuojasi miesto savivaldybėje;kultūringai elgiasi viešoje vietoje;

73

patiria naujų įspūdžių;stebi ir tyrinėja aplinką;didžiuojasi savo miesto architektūra.

„Žymūs Lietuvos žmonės“

Išvyka į miesto renginius

K O V A S74



SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

KOVAS Siūlomos temos:„Gamta – mūsų namai“, „Gamtos karalystėje“, „Saugok Žemę!“, „Amatų dienos‘‘, „Mano kūrybinis pasaulis“, „Aš artistas“, „Aš kuriu teatrą“.

aktyviai domisi supančia aplinka;įpranta tvarkyti ir gražinti aplinką;brangina žaliąjį pasaulį;menine raiška ir kūryba (šokiu, muzika, rankų darbais ir kt.) išreiškia savo jausmus.kuria improvizacijas;nusiteikia būti išmoningu, kūrybingu;nori išreikšti save;geba persikūnyti

Metodai:žaidimai, inscenizacijos, pokalbiai, konkursai, parodėlės, diskusijos, meninė kūryba, spektakliai, bendravimas, viktorinos.

Priemonės:video įrašai, enciklopedijos, paveikslai, gaublys, kaukės, vaidmeniniai kostiumai, knygos, dekoracijos, dailės reikmenys, šviesos stalas.

Grupė, salė, darželio kiemas, teatras



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

KOVAS Kaziuko turgus

Siūlomos temos:„Kas pirks, kas parduos“.

Darželio patalpose

ruošiasi, gamina prekes turgui;suvokia ir išgyvena tradicinės pasaulėjautos dvasią;patiria džiugių emocijų;


Priemonės:pasigaminti daiktai pardavimui, video, muzikiniai lietuvių liaudies dainų, žaidimų įrašai, dirbiniai.

Kovo 11 – oji

Siūlomos temos:„Lietuviais

Salėje didžiuojasi būdamas lietuviu;suvokia šventės prasmę;

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška, inscenizacijos.

75

esame mes gime“.

deklamuoja, dainuoja Lietuvai. Priemonės:

albumai apie Lietuvą, įvairios kitos knygos, Lietuvos simbolika, Lietuvos himno įrašas, lietuvių tautiniai rūbai.

Žemės diena

Siūlomos temos:„Aš noriu švarios Lietuvėlės, skaidrių ežerėlių...“.

Salėje tyrinėja Žemės rutulį – gaublį;suvokia, kad esame Žemės vaikai;dainuoja, deklamuoja apie Žemę;džiaugiasi gamta;suvokia gamtos grožio ekologinę vertę;nusiteikia džiugiai švęsti.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška, inscenizacijos, tyrinėjimai.

Priemonės:enciklopedijos apie Žemę, apie gamtą, gaublys, žemėlapiai, poezijos kūrinių rinkiniai, muzikiniai įrašai.

Teatro savaitė

Siūlomos temos:„Aš artistas“.

Salėje kuria improvizacijas;nusiteikia būti išmoningu, kūrybingu;nori išreikšti save;geba persikūnyti.

Metodai:meninė raiška, inscenizacijos, pasakojimai, pokalbiai

Priemonės:kaukės, kostiumai vaidinimams, knygos, video įrašai, muzikiniai įrašai.

III. T R A D I C I J O S


SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

76

KOVAS Inkilėlių kėlimo šventė

Siūlomos temos:„Sugrįžo paukšteliai“, „Gandrinės“.

stebi aplinkos paukščius, džiaugiasi jais, pažįsta;klausosi paukštelių giesmių, juos pamėgdžioja;sužino apie paukščių įvairovę ir gyvenimo būdą;pajunta globos ir atsakomybės jausmą;džiaugiasi iškeltais inkilais.

Metodai:stebėjimas, tyrinėjimas, pokalbiai, garsų pamėgdžiojimas, dainelės, mįslės, patarlės.

Priemonės:enciklopedijos, paveikslėliai, įvairūs literatūros kūriniai apie paukščius, jų būstus, gyvenimo būdą, įrašai su paukščių giesmėmis, inkilai, karūnos, šventiniai kostiumai, muzikiniai įrašai.

Darželio kiemas, salė

Teatro savaitė

Siūlomos temos:„Žaidžiame teatrą“, „Seku, seku pasaką“.

išreiškia save judesiu ir kalba;įsijaučia į artisto ir žiūrovų vaidmenis;sukuria šventę sau ir kitiems.

Metodai:improvizacijos, žaidimai, pamėgdžiojimai, meninė raiška.

Priemonės:kaukės, kostiumai vaidinimams, muzikiniai įrašai, dekoracijos pagal scenarijų.

Salė, grupės



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

77

KOVAS „Aš teatre“ Išvyka į teatrą apžiūri ir tyrinėja teatro aplinką;stebisi meno šventovės didingumu;stebi ir džiaugiasi tikrų aktorių vaidybą;suvokia save kaip žiūrovą;pasisemia įkvėpimo teatrinei veiklai.

„Mes - žemės vaikai“ Išvykos į renginius mieste, skirtus Žemės dienai

vaidina ir pasijunta tikru aktoriumi;suvokia ir jaučia atsakomybės jausmą;patiria naujų įspūdžių;saugiai elgiasi naujoje aplinkoje.

B A L A N D I SI. V A I K Ų V E I K L A


SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

78

BALANDISSiūlomos temos:„Mano knygelės dar plonos“, „Mane kalbina knygos lapeliai“ „Mano mėgstamiausia pasaka“, „Aš kuriu knygą“, „Kalbą auginu kaip gėlę“, „Žodis skriaudžia, žodis glaudžia“.

tyrinėja, varto knygas, pažįsta jų turinį ;domisi knygų autoriais;geba atpažinti poezijos ir prozos kūrinių knygas;kūrybiškai save išreiškia kuriant knygeles;džiaugiasi vartydami ir patys kurdami knygas;mokosi iš teigiamų veikėjų;atskiria gėrį nuo blogio;jaučia pagarbą knygai ir ją kuriantiems žmonėms.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, pokalbiai, parodėlės, pasakojimai,bendravimas, žaidimai.

Priemonės:įvairios senovinės ir šiuolaikinės knygos, albumai apie knygos kūrimo kelią, video įrašai.

Salė, biblioteka, grupė, spaustuvė, knygynas, mokykla



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

79

BALANDIS Šv. Velykos

Siūlomos temos:„Margučio prasmė“, „Gražiausias margutis“, „Vaikų Velykėlės“, „Mes ridenam margučius“, „Pats dažysiu kiaušinius“.

Salėje ir grupėse

laukia šventės;žino Šv. Velykų papročius;žino margučio prasmę;džiaugiasi margučio raštais;patiria kūrybos džiaugsmą;plečia tautinę savimonę;ridena margučius, linksminasi;dalinasi Šv. Velykų įspūdžiais.

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, žaidimai.

Priemonės:kiaušiniai, margučių raštų pavyzdžiai, lietuvių liaudies žaidimų, dainų įrašai, įvairios knygos apie lietuvių liaudies Velykų papročius.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BALANDIS Vaikų pagamintų knygelių paroda

Siūlomos temos:„Papuošiu darželį savo knygelėmis“.

gamina savos kūrybos knygeles;pasijunta kūrėjais;džiaugiasi savo ir kitų darbais;varto, tyrinėja įvairias knygas, domisi jų forma, iliustracijom, medžiaga.

Metodai:improvizacijos, meninė kūryba, stebėjimas, tyrinėjimas, aptarimas.

Priemonės:meninės kūrybos priemonės, įvairios knygos.

Darželio patalpos



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

80

BALANDIS „Svečiuose pas knygeles“,„Knygų namai“

Išvyka į biblioteką apžiūri ir tyrinėja bibliotekos aplinką;suvokia jos paskirtį;džiaugiasi knygų įvairove ir gausa;susipažįsta su bibliotekininko darbu;žino kaip elgtis bibliotekoje;patiria naujų įspūdžių.

G E G U Ž ĖI. V A I K Ų V E I K L A


SIŪLOMI METODAI,

SIŪLOMA APLINKA

81

PRIEMONĖS

GEGUŽĖ Siūlomos temos:„Sodams pražydus“, „Mano gėlynėlis“, |„Šeima – mano didžiausia vertybė“, „Šeimoje aš laimingas ir saugus“, „Šviesk ir šildyk savo meile“.

suvokia save kaip šeimos narį;myli, gerbia savo mamą;išradingai kuria dovanėles mamai;žino šeimos narių pareigas;vertina šeimos tradicijas;

Metodai:meninė raiška, meninė kūryba, inscenizacijos, pokalbiai, parodėlės, žaidimai, bendravimas,pokalbiai, muzika.

Priemonės:vaikų motinų, šeimų nuotraukos, video įrašai, enciklopedijos, giminės medis, loto apie profesijas, kūriniai , muzikiniai įrašai.

Grupė, salė



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

GEGUŽĖ Motinos diena

Siūlomos temos:„Šviesk ir šildyk savo meile“, „Man mamytė kaip saulytė“.

Grupėse išradingai kuria šventinę aplinką;ruošia dovanėles mamai;rodo meilę ir pagarbą mamai;drauge su mama linksminasi.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, parodėlės.

Priemonės:priemonės puošimui, gaminamų dovanėlių, sveikinimų, pavyzdžiai, poezijos rinkiniai, įvairios knygos, nuotraukos, piešti motinų portretai, muzikiniai ir video įrašai.

82



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GEGUŽĖ Sporto šventė su mikrorajono vaikais arba su tėveliais

Siūlomos temos:„Mums būtina judėti“, „Aš sveikas, kai judu“.Šeimos šventė „Graži mūsų šeimynėlė...“

žino sportavimo reikšmę sveikatai;džiaugiasi smagiu judesiu;pajunta bendravimo džiaugsmą.


Priemonės:sporto priemonės, muzikiniai įrašai.

Darželio kiemas



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

GEGUŽĖ „Pavasario žiedai“ Išvyka su tėveliais, seneliais į Burbiškio dvarą

patiria naujų įspūdžių;džiaugiasi bendravimu;džiaugiasi žiedų gausa;pasisemia įkvėpimo kūrybinei veiklai;stebi ir tyrinėja aplinką, augalus.

83

„Ūkininko sodyboje“ Kelionė į ūkininko sodybą su tėveliais

stebi ir tyrinėja kaimo sodybos aplinką ir gyvūnus;dalinasi įspūdžiais, juos perteikia meninėje veikloje.

B I R Ž E L I SI. V A I K Ų V E I K L A


SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BIRŽELIS Siūlomos temos:„Vasarėlė taką mina“, „Pagaukim svajonių drugelį“, „Aš paaugau per

suvokia augimą, kap natūralų žmogaus keitimąsi;suvokia, kad savo kūnu reikia rūpintis;suvokia sveikatos

Metodai:tyrinėjimai, bandymai, žaidimai, pokalbiai, pasakojimai,

Artimiausia aplinka, Skaistakalnio parkas, Staniūnų miškelis, pieva, upelio pakrantė.

84

metus“, „Grūdinuosi – augu sveikas“, „Tyrinėju, atrandu, bet pavojų išvengiu“, „Sveika aplinka“.

svarbą žmogui;žino sveikos gyvensenos būdus;žino sveikos mitybos įpročius;supranta grūdinimosi svarbą organizmui;geba atpažinti rizikingas situacijas;svajoja, išsako laisvės pojūtį;suvokia save kaip asmenybę.

viktorinos, diskusijos, parodėlės, meninė raiška, meninė kūryba.

Priemonės:enciklopedijos, ūgio matuoklė su veidrodžiu, sveikos mitybos piramidė, įvairūs muzikiniai įrašai, įvairūs kūriniai, knygelė „Ikimokyklinuk, sveikas būk“ ir kompaktinis diskas, videoskopas, padidinimo stiklas, šviesos stalas.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

BIRŽELIS Tėvo diena

Siūlomos temos:„Tėveli, aš tave labai myliu“.

Grupėse išradingai kuria šventinę aplinką;rodo meilę ir pagarbą tėčiui;drauge linksminasi su tėčiu;ruošia dovanėles tėčiui.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, parodėlės.

Priemonės:priemonės puošimui, gaminamų sveikinimų,

85

dovanėlių pavyzdžiai, poezijos rinkiniai, įvairios knygos, nuotraukos, piešti tėvų portretai, muzikiniai ir video įrašai.

Rasos šventė. Joninės

Siūlomos temos:„Nupyniau vainikėlį...“.

Grupėse, darželio kieme, Skaistakalnio parke, pievoje

susipažįsta su lietuvių liaudies tradicijomis;žino magišką žolynų galią per Jonines;moka įvairių žaidimų, burtų;moka pinti vainikus;suvokia gamtos virsmą.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos.

Priemonės:nupinti vainikai, kūriniai apie lietuvių liaudies Joninių šventimo tradicijas, papročius, burtai, žaidimai, muzikiniai lietuvių liaudies dainų, žaidimų įrašai.



VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BIRŽELIS Sveikatos savaitė

Siūlomos temos:„Sveikatos abėcėlė“.

suvokia savo ir kitų sveikatos vertę;žino įvairius sveikatos saugojimo būdus;žino sveikos mitybos įpročius;žino grūdinimosi būdus;suvokia, kad sveika gyvensena – sveikas žmogus;žino vandens

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai,grūdinimosi valandėlės, sveiko maisto dienos, tyrinėjimas, meninė raiška, inscenizacijos, pokalbiai. Priemonės:enciklopedijos,

Darželio kiemas, salė, grupės

86

Vaikystės šventė „Pasitinkant vasarėlę“

reikšmę;žino medaus vertę;suvokia judėjimo svarbą;suvokia geros nuotaikos svarbą.

įvairi literatūra apie sveikos mitybos įpročius, grūdinimosi priemonės, sporto priemonės, priemonės vandens procedūroms, paveikslai, nuotraukos, medus, įvairūs vaisiai, daržovės, įvairūs muzikiniai įrašai, sveiko maisto reklamos žurnalai, higienos priemonės.



IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

BIRŽELIS „Nupinsime vainiką...“ Kelionė į pievą patiria naujų įspūdžių;susipažįsta su augalais, augančiais pievoje;žino lietuvių liaudies tradicijas;žino žolynų maginę galią per Jojines;moka pinti vainikėlius.

87

V.UGDYMO(SI) PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko ugdymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas vykdomas vadovaujantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu. Pedagogai nustato, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas visose ugdymosi srityse. Vaikai vertinami du kartus metuose (rudenį ir pavasarį). Specialiųjų poreikių vaikams gali būti taikomas tarpinis vertinimas. Įvertinimui pildoma ugdytinio stebėjimo lentelė, vaiko pasiekimų vertinimo diagrama ir bendra grupės pasiekimų vertinimo diagrama.

Duomenys apie vaiko pasiekimus kaupiami ,,Vaiko pasiekimų aplanke“.

,,Vaiko pasiekimų aplanke“ kaupiama: pedagogo sudarytos vaiko pasiekimų vertinimo diagramos, vaiko stebėjimų aprašymai, vaiko kalbos pavyzdžiai, vaiko kūrybiniai darbai, nuotraukos, anketos, specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, kita aktuali informacija. ,,Vaiko pasiekimų aplankas“ yra vaiko augimo liudijimo rinkinys, surinktas ir sudėliotas taip, kad atskleistų, išryškintų vaiko daromą pažangą, gebėjimų augimą.

Tėvams (globėjms) informacija apie vaiko pasiekimus teikiama reguliariai, individualių pokalbių metu. Jiems pateikiama surinkta medžiaga, prašoma papildomos informacijos, duodamos užduotėlės į namus. Jei atsiranda tam tikrų ugdymosi sunkumų, tėvai informuojami apie specialistų teikimą pagalbą. Būtina pasidžiaugti vaiko sėkme, darbeliais, ypatingais pasiekimais. Su grupės pasiekimais tėvai supažindinami susirinkimų metu. Pastaba. Pridedama: Ugdytinio stebėjimo lentelė. Vaiko pasiekimų vertinimo diagrama. Grupės pasiekimų vertinimo diagrama. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų žingsniai.

88

UGDYTINIO STEBĖJIMO LENTELĖ

Vaiko vardas ir amžius..................................................... Data ........................................

UGDYMO SRITIS KOKIE ŽENKLAI RODO?VAIKO VEIKLOS, KALBOS, ELGSENOS PAVYZDŽIAI.

ŽINGSNIS

1.Kasdieniai gyvenimo įgūdžiai2.Fizinisaktyvumas3.Emocijų suvokimas ir raiška4.Savireguliacija ir savikontrolė5.Savivoka ir savigarba6.Santykiai su suaugusiais7.Santykiai su bendraamžiais8. Sakytinė kalba

9.Rašytinė kalba

10. Aplinkos pažinimas11.Skaičiavimas ir matavimas12.Meninė raiška

13.Estetinis suvokimas14.Iniciatyvumas iratkaklumas15. Tyrinėjimas

16. Problemų sprendimas

17.Kūrybiškumas

18.Mokėjimas mokytis

Refleksija

Grupės auklėtojos

Specialistai

89

1. KASDIENINIAI GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Žingsnis Pasiekimai0-

3 m

etai

1 žingsnis Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio.2 žingsnis Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai.

• Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ir šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.

3 žingsnis Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori val -gyti.• Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

4-6

met

ai

4 žingsnis • Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą.• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisiden-gia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė.• Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų.

5 žingsnis • Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo.• Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.• Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.• Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.

6 žingsnis Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą.• Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausi-asi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreip-tis iškilus pavojui, pasiklydus.• Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai

Vertybinė nuostata Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.Esminis gebėjimas Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, nau-

dojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.7 žingsnis Tvarkingai valgo, jaučia, kada alkanas, kada pasisotino, geria pakankamai vandens. Stengiasi

valgyti įvairų maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą.• Dažniausiai savarankiškai ar priminus plaunasi rankas, prausiasi, šukuojasi. Savarankiškai tvarkingai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna. Suaugusiųjų padedamas arba savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.• Savarankiškai laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, ke-lyje, prie vandens telkinių, ant ledo, gaisro metu, su elektros prietaisais, vaistais. Žino, kaip saugiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ir gyvūnais.• Kad būtų sveikas, stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

2. FIZINIS AKTYVUMAS

Žingsnis Pasiekimai1 žingsnis • Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors

įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis, vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą.• Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, pačiumpa ir laiko daiktą saujoje, pa-glosto žaislą jo nečiupdamas, kiša jį į burną, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suima smulkų daiktą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą.

90

0-3

met

ai

2 žingsnis • Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stum-damas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą.• Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį.

3 žingsnis • Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį.• Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą

4-6

met

ai

4 žingsnis • Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius jude-sius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką.• Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, at-gnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja

5 žingsnis • Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vi-etoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taik-inį.• Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas). Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis.

6 žingsnis • Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važi-uoja dviračiu.• Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieš-tuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindami veiksmus.

Vertybinė nu-ostata

Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminis gebėji-mas

Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spon-taniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių, rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

7 žingsnis • Eina keisdamas greitį, staigiai sustoja, greitai pajuda iš vietos. Išlaiko saugų atstumą ei -damas, bėgdamas šalia draugo, būryje. Bėga derindamas du ar daugiau judesių (bėga ir varosi, spiria kamuolį, bėga ir mojuoja rankomis, kaspinais). Šokinėja derindami du skirtin-gus rankų ir (ar) kojų judesius (šoka per virvutę, žaidžia „Klases“).• Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai, kerpa gana tiksliai, sulenkia popieriaus lapąper pusę, į keturias dalis. Tiksliai kopijuoja formas, raides. Meta ir kartais pataikokamuolį į krepšį, var-tus, taikinį.

3. EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA

Žingsnis Pasiekimai1 žingsnis • Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria

išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų.• Atspindi kitų vaikų emocijų raišką (kartu juokiasi, jei juokiasi kitas, nusimena, jei kitas verkia).

91

0-3

met

ai

2 žingsnis • Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpnonepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau darbūdinga greita nuotaikų kaita.• Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas.

3 žingsnis • Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartotiemocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus.• Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijasir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs).

4-6

met

ai

4 žingsnis Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus sudraugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas.• Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau suprantakitų emocijas ir jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti).• Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna).

5 žingsnis • Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo.• Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti).• Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta,kodėl verkia.

6 žingsnis • Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis.• Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi ki-tas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti.• Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.

Vertybinė nuostata Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.Esminis gebėji-

masAtpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastosesituacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais,žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

7 žingsnis • Domisi savo ir kitų emocijomis, jausmais bei jų raiška.• Atpažįsta ir įvardija ne tik savo jausmus, bet ir nuotaikas bei jų priežastis.• Atpažįsta kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti),keisti savo elgesį (susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus).

4. SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

Žingsnis Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žingsnis •Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas.• Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.

2 žingsnis Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas,maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpiačiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių.•Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo be-sirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.

3 žingsnis •Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos.•Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius kon-fliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.).• Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

92

4-6

met

ai

4 žingsnis • Nusiramina kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojokomentarus.• Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos(pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situaci-joje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes.•Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių.

5 žingsnis •Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas,kalbėdamasis su kitais.•Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes.•Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyk-lių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suau-gusiųjų priežiūros.

6 žingsnis •Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvari-umo su žuvytėmis, klauso pasakos naudodamasis ausinėmis ir kt.).• Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieškotaikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį.•Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.

Vertybinė nuostata Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.Esminis gebėjimas Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando

kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito),įsiaudrinęs geba nusiraminti

7 žingsnis • Susijaudinęs, išsigandęs, sutrikęs bando nusiraminti ir ieškoti pagalbos.• Taiko kelis skirtingus kitiems priimtinus emocijų ir jausmų reiškimo būdus.Numato, kaip jaustųsi pats ar kitas asmuo įvairiose situacijose.• Supranta, kad skirtingose vietose (darželyje, mokykloje ir kt.) yra kitokia tvarka,kitos taisyklės, linkęs jas suprasti ir jų laikytis.

6. SAVIVOKA IR SAVIGARBA


0-3

met

ai

1 žingsnis • Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinėja,tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia kitą vaiką,tyrinėja jo kūną.•Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai ben-drauja su juo.

2 žingsnis • Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose,savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip galipadaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti.• Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tik-isi su juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo.

3 žingsnis • Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla irdaiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mer-gaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis.•Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima.

4-6

met

ai

4 žingsnis • Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako,kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kadsuaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigunebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.).• Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina.

93

5 žingsnis •Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikys-tės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė).• Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus.• Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojovertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.

6 žingsnis •Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, ben-druomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių.• Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai,grupei, gali pasakyti savo tautybę.• Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo irnepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).


Save vertina teigiamai.

Esminis gebėji-mas

Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yraberniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitikisavimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

7 žingnis • Pasitiki savimi ir savo gebėjimais.• Supranta savo augimą, pasako, kaip atrodo, kuo domisi, ką veikia.• Jaučiasi esąs savo šeimos, grupės narys, priskiria save giminei (močiutės,seneliai, tetos, pusbroliai, pusseserės), gimtinei.• Ima suprasti, ką jis pats gali padaryti, pakeisti, o kas nuo jo norų ir pastangųnepriklauso.• Mokosi saugoti savo privatumą, siekia kitų palankumo, yra tolerantiškaskitokiam (kalbančiam kita kalba, kitokios išvaizdos vaikui ir kt.)

6. SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS


0-3

met

ai

1 žingsnis • Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimstair įsitraukia į veiklą.•Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbina-mas, žaidinamas, siekia būti greta.

2 žingsnis • Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo.• Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgstažaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors dary-damas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, at-pažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos.• Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.

3 žingsnis • Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų.• Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria.• Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomasnetoliese.

94

4-6

met

ai

4 žingsnis •Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pa-sitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju.•Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.

5 žingsnis • Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus,bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suau-gusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsik-lausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laiko-sisutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs,išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam.• Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje,salėje ar įstaigos kieme.

6 žingsnis •Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tari-asi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę.• Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kaišalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbospasimetus, nutikus nelaimei.


Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiai

Esminis gebėji-mas

Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastojeaplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino,kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

7 žingsnis • Geranoriškai ir pagarbiai bendrauja ir bendradarbiauja su suaugusiaisiais.• Pasitiki pedagogais, artimaisiais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais neįprastojeaplinkoje, iš jų mokosi.• Patys pasiūlo suaugusiesiems įdomią bendrą veiklą, išsako savo nuomonę,siekia susitarimų, prašo pagalbos.• Domisi suaugusiojo jausmais ir savijauta, užjaučia, pagaili, siūlo savo pagalbą.• Žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

7. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS


0-3

met

ai

1 žingsnis •Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jųveido išraišką, veiksmus.

2 žingsnis •Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jųjudesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiausupykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.

3 žingsnis • Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku,trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą.•Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaito-mis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo.• Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.

95

4-6

met

ai

4 žingsnis • Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosipriimamas į žaidimą).• Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromis-inį pasiūlymą.• Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.

5 žingsnis • Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia.• Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos.• Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.

6 žingsnis • Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jaisgerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja.• Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų irveiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rastikompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdamaveikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, kokselgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir ki-tiems.•Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę drau-gystę mažiausiai su vienu vaiku.

Vertybinė nuostata Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.Esminis gebėjimas Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai

bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia,padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sauir kitiems.

7 žingsnis • Nusiteikęs susipažinti, susidraugauti, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiautisu bendraamžiais.• Supranta, kas yra gerai, kas blogai, stengiasi elgtis pagal savą gero elgesiosupratimą.• Draugauja bent su vienu vaiku, palankiai, mandagiai, tolerantiškai bendrauja irbendradarbiauja su visais (dalijasi žaislais, tariasi, supranta kitų norus, derinaveiksmus).• Supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.• Pastebi ir priima kitų draugiškumo, palankumo ženklus, gerbia kitus vaikus,išklauso jų nuomonę, iš jų mokosi.

8. SAKYTINĖ KALBA


96

0-3

met

ai

1 žingsnis Klausymas•Įdėmiai klausosi suaugusiojo. Skiria griežtą ir malonų kalbinančio suaugusiojo toną.•Supranta elementarius kalbinančiojo klausimus ir prašymus. Atpažįsta artimiau-sios aplinkos garsus. Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais. Supranta savo ir ar-timųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus. Supranta veiksmų pavadinimus, geba veiksmais atsakyti į klausimus.Kalbėjimas• Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: daug čiauška, kartoja,mėgdžioja jam tariamus garsus ir skiemenis.• Vartoja kelis trumpus žodelius objektams, veiksmams įvardyti, norams išsakyti,palydi juos judesiu.

2 žingsnis Klausymas• Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą.•Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, eilėraštukus,pasakas, pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, papras-tus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso irsupranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus.Kalbėjimas•Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais,mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose.•Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori.• Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.

3 žingsnis Klausymas• Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių.• Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus,siūlymus, patarimus.Kalbėjimas•3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, iš-gyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“.•Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais fil-mais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus.• Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį.• Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas,eilėraščius.

4-6

met

ai

4 žingsnis Klausymas•Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai.• Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis arvaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus.Kalbėjimas•Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laiky-damasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius.•Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato,vartodamas elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius.• Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius.Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįstažodyje kelis atskirus garsus.•Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridė-damas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika.

97

5 žingsnis Klausymas•Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informa-cinių) apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų.• Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbamane gimtąja kalba.Kalbėjimas•Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis.•Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tau-tos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį.•Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis per-prastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiks-mažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose.•Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, insc-enizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.

6 žingsnis Klausymas•Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pa-juokavimų bendrine kalba ir tarme.•Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokav-imus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimi-ausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius.Kalbėjimas•Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį,norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta,sugalvota, pajausta. •Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius.•Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Iš-girsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuoišgirstų kitos kalbos žodžių.•Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, maty-tus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria irpasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukur-tus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti,kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimotempą, intonacijas ir kt.


Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminis gebėji-mas

Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai,laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį

7 žingsnis Klausymas•Nepertraukdamas klausosi draugų ir suaugusiųjų kalbos, pasakojimų, sampro-tavimų, komentarų, instrukcijų bendraujant, planuojant veiklą, veikiant.Klausosi TV ir radijo laidų vaikams.• Klausosi ir supranta perkeltines kalbėjimo prasmes: dviprasmybes, absurdus,

98

humorą, fantazijas, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą.• Išklauso ir supranta 3–4 dalių verbalinę instrukciją.• Supranta, kad kūrinys turi pradžią, pabaigą, vidurį, kad jame veikia skirtingiveikėjai, kad yra tam tikra veiksmo vieta.• Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą.Kalbėjimas• Kalba, pasakoja apie tai, kas patirta (nutikimus, susitikimus, įspūdžius, veiklą)įvykių eilės seka. Kalbasi apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti.Paaiškina konflikto, nesutarimo esmę, svarsto, tariasi. Nusako žaidimo, veiklostaisykles. Pasakoja kelių įvykių istorijas, pasakojimą palydi pantomima.•Kalbasi apie spaudinių iliustracijas, fotoalbumų nuotraukas, skelbimus, sim-bolius gatvėse, parduotuvėse ir kt., apibūdina, aiškina.• Pagal taisykles kalbasi telefonu.• Taisyklingai vartoja įvairias konstatuojamųjų ir klausiamųjų sakinių formas(kada, kur, kaip ir kt.). Kuria naujus žodžius pagal perprastas žodžių darybostaisykles. Išgirsta visus garsus žodyje ir pasako juos eilės tvarka.• Girdėtų kūrinių kalbinės raiškos elementus vartoja pokalbiuose, svarstymuose,erzinimuose ir kt. Atpasakodamas kūrinį, vartoja įprastus kūrinio pradžiai arpabaigai posakius. Deklamuoja modernius eilėraščius.• Žaidžia kalba – rimais, ritmais, kuria naujus žodžius.

9. RAŠYTINĖ KALBA


0-3

met

ai

1 žingsnis Skaitymas•Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais.Rašymas•Stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.

2 žingsnis Skaitymas• Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jomėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyk-lingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.Rašymas• Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

3 žingsnis Skaitymas•Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašy-damas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius.Rašymas• Įvairiomis rašymo priemonėmis kraiglioja vertikalias ir horizontalias linijas.

4-6

met

ai

4 žingsnis Skaitymas• Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaitoknygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus.Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jaismanipuliuoti įvairioje veikloje.Rašymas•Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniukompiuteriu ir kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai irraidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairiojeveikloje.

99

5 žingsnis Skaitymas• Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide.Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką.Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę.•Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skait-omo teksto veikėjų bruožus.Rašymas•Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.).•Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istori-jas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradė-damas savo vardo raidėmis. (Planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą, trum-pus žodelius.)

6 žingsnis Skaitymas• Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą,klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninėspatirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide,o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį, kaip atskirų raidžių junginį.•Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kir-pyklų, kavinių pavadinimus.Rašymas• Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius.Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.


Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminis gebėji-mas

Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

7 žingsnis Skaitymas•Gerbia ir tausoja knygas, kitus spaudinius (kalendorius, žurnalus ir kt.). Suprantaknygos ar kito informacijos šaltinio dalių pavadinimus, jų funkcijas (viršelis,titulinis lapas, autorius, pavadinimas ir kt.). Atpažįsta ir pavadina keletą įvairiušriftu parašytų raidžių (didžiųjų ir mažųjų, spausdintų ir rašytinių). Atpažįsta irpavadina kelis skiriamuosius ženklus (klaustuką, šauktuką, tašką).•Imituodamas skaitymą, pagal knygos iliustracijas kuria pasakojimą, panašų į girdėtą skaitant. Imituodamas skaitymą, kuria savo pasakojimą, susijusį su patir-timi,fantazuoja. Teisingai įvardija puslapį, sakinį, žodį, raidę. Bando perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius (savo vardą, artimųjų vardus, adresą ir kt.).Rašymas• Piešiniu, rašinėjimais, raidėmis atvaizduoja savo patirtį, išgyvenimus, norus.Piešiniuose, po darbeliais, įvairiuose laiškeliuose, pranešimuose ar kvietimuoserašo atskiras raides, savo vardą, elementarius žodelius. Rašo nepaisydamasžodžių darybos ir jų dėstymo eilutėje ar puslapyje taisyklių.

10. APLINKOS PAŽINIMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

1 žings-nis

• Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus.• Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius.• Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.

100

met

ai

2 žings-nis

• Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje.• Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus.• Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).

3 žings-nis

• Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo,daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais.• Skiria atskirus gamtos reiškinius.• Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje.• Pasako savo ir savo šeimos narių vardus.• Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.

4-6

met

ai

4 žings-nis

•Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotu-vės ir pan.).• Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę.• Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje.• Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius.•Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus.•Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).

5 žings-nis

• Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas.• Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvėspavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus.•Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, dailės studiją.• Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes,noriai mokosi jais naudotis.• Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus.Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus.• Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui.•Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ug-nikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra).

6 žings-nis

• Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą.• Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą.•Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią tech-niką(prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktusžmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profe-sijos.• Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė.• Papasakoja apie tradicines šventes.• Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų.Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai.• Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą.• Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą mais-tui.• Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius.• Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja jąprižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosiosvietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus.• Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybęuž jos išsaugojimą.• Mokosi rūšiuoti atliekas.


Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką norsnauja.

Esminis gebėjimas

Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save,savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtosobjektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

101

7 žingsnis •Nusako miško, pievos, vandens telkinio augmenijos ir gyvūnijos būdingiausius bruožus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės; vandens telkinių au-galai gali augti tik panirę ar pusiau panirę į vandenį ir pan.).•Suaugusiųjų padedamas pastebi požymius, kurie rodo augalų bei gyvūnų prisi-taikymą gyventi sausumoje ar vandenyje.•Nurodo kelis gyvūnus, kurie minta tik augalais, ir kelis, kurie minta kitais gyvūnais ir vadinami plėšrūnais.•Atpažįsta po kelis miško ir vandens augalus bei gyvūnus, valgomuosius gry-bus.•Paaiškina, kad nežinomų augalų uogų ir grybų negalima ragauti, nes jie gali būti nuodingi.•Paaiškina, kaip reikia prižiūrėti kambarinius ar daržo augalus, naminius gyvūnus.• Nusako, iš ko ir kaip gaminama duona, pieno produktai.• Noriai tyrinėja medžiagų savybes, daiktų sandarą ir apie tai samprotauja, aišk-inasi kodėl; pateikia (ne)tirpstančių medžiagų, vandenyje (ne)skęstančių daiktų pavyzdžių.•Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa, vaivorykštė, vėjas). Nusako, kaip skiriasi orai kitose pasaulio šalyse.•Paaiškina, kad Saulė apšviečia ir šildo Žemę; samprotauja, kuo planetos skiri-asi nuo žvaigždžių.• Tvarkingai ir saugiai elgiasi gamtoje, išvykose, noriai dalyvauja tvarkant irpuošiant aplinką.• Paaiškina, kaip reikia taupyti elektrą, šilumą ir vandenį, kaip rūšiuoti šiukšles,esant galimybėms jas rūšiuoja.• Samprotauja apie profesijos pasirinkimą, kokių savybių reikia žmonėms, dirbantiems įvairius darbus.• Domisi žmonių gyvenimo būdu, jo kaita mūsų ir kitose šalyse.• Domisi savo giminės istorija, savo gimtosios vietovės ir Lietuvos žinomaisžmonėmis, kultūros ir gamtos paminklais, gali apie kelis trumpai papasakoti.• Domisi aktualiais visuomeninio gyvenimo įvykiais.• Bando prisiimti atsakomybę už bendrą darbą, stengiasi prisidėti, dalyvautiikimokyklinės įstaigos ir vietos bendruomenės talkose, šventėse ir kituoserenginiuose.

11. SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žings-nis

Skaičiavimas• Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne).Matavimas• Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.

2 žings-nis

Skaičiavimas• Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turimetukų).Matavimas•Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuo-traukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.).

102

3 žings-nis

Skaičiavimas• Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vienąžaislą, daiktą.• Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę.Matavimas•Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos,mėlynos, geltonos, žalios) daiktus.•Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat – ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.

4-6

met

ai

4 žings-nis

Skaičiavimas•Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja.• Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...).Matavimas•Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadrat-inės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais.•Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Nurody-damaskryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn,aukštyn – žemyn.• Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiemspožymius

5 žings-nis

• Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitųsavybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus,sugeba atsakyti į klausimus: Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau?• Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais(elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų ar elementų seką, nebūtinailaikosi tos pačios jos sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktusar elementus pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintiniusskaitvardžius.Matavimas• Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus.Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį.•Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbė-damas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilges-nis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai.•Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su sav-imi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan.• Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.

103

6 žings-nis

Skaičiavimas•Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias gru-pes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis.• Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekassu 2–3 pasikartojančiais elementais.Matavimas•Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasi-fikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą.•Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.)kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius(šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.).• Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, saky-damas:į kairę, į dešinę, aukščiau, žemiau, virš, po, šalia, greta, viduryje, tarp, priešais,prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, tarp, viduje, išorėje ir kt.•Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.)

Vertybinėnu-ostata

Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.

Esminis gebėjimas

Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis,apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas.Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus,daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamasatstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

7 žingsnis Skaičiavimas• Pradeda suprasti ryšius tarp skaičių (pvz., kad šeši susideda iš dviejų trejetų arba iš trijų dvejetų porų). Pradeda suprasti ir vartoti žodžius: sudėti, pridėti, atimti, kiek bus, kiek liks ir pan.• Išdėlioja daiktus į eilę pagal tą patį požymį (pvz., pagal spalvos intensyvumą).Matavimas•Skiria ir pavadina plokštumos figūras (apskritimą, skritulį, kvadratą, stači-akampį, trikampį) ir erdvės figūras (kubą, rutulį); aplinkoje randa daiktus, savo forma primenančius šias figūras. Dėlioja paveikslėlius iš didesnio kiekio ele-mentų, stato iš smulkesnių detalių. Sugrupuoja daiktus pagal nurodytą požymį (dydį, formą). Pradeda suprasti, kad tas pats daiktas gali priklausyti kitai grupei pagal kitą požymį.• Pradeda suprasti, kada vartojamipriešingos reikšmėsžodžiai: mažas ir didelis,lengvas ir sunkus, šilta iršalta ir kt. (pvz., sako: „Aš esu didelis, o kačiukas mažas,bet aš esu mažas, o namas didelis“).•Moka parodyti, kur yra greta(tačiau tik iš šonų, ne viršuje)esantys, bet ne-matomi objektai (pvz., laukujo sdurys, sodas). Žaisdamas naudojasi vis didesne erdve.

12. MENINĖ RAIŠKA. SAKYTINĖ KALBA

Žings-nis

Pasiekimai

104

0-3

met

ai

1 žings-nis

Muzika, šokis• Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingąmimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamasarba pradėdamas judėti, krykštaudamas, žaisdamas balso intonacijomis,garsais.Žaidinimai, vaidyba• Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis,veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu.Vizualinė raiška•Storu pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja palikdamas pėd-sakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasidailės priemonėmis, jas liečia, apžiūrinėja, varto.

2 žings-nis

Muzika, šokis•Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonaci-jomis, rankų ir kojų judesiais, mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų–trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu.Žaidinimai, vaidyba•Žaidžiant sūpavimo, kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žai-dinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina).Vizualinė raiška•Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja,krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštų dažų, minkštostešlos) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęstiįdomią patirtį.•Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones intuityviai atranda skirtingus veiki-mojomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą).

3 žings-nis

Muzika•Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius)– šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan.•Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais.•Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka).•Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu.•Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instru-mentais ir daiktais.Šokis• Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius.• Šoka spontaniškai kurdamas dviejų–trijų natūralių judesių (eina, pritupia, pa-sisuka ir kt.) seką.Žaidimai, vaidyba• Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiaiintonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus.Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus,reiškia savaime kilusias emocijas.Vizualinė raiška• Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis.Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų jude-sius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius.• Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamaslabiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.

105

4-6

met

ai

4 žings-nis

Muzika•Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumen-tinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodži-ais juos apibūdina.•Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškosmelodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškaisjudesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai,greičiau, lėčiau).•Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus jude-sius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių.Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais,jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui.•Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spon-taniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams.Šokis•Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamu-osius žaidimus, šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius.• Šoka spontaniškai kurdamas trijų–keturių natūralių judesių seką.Žaidimai, vaidyba• Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus,reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja.Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikiakelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškiaemocijas.Vizualinė raiška• Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis irlaisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus,objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą,kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta“. Kūrybos procesą palydi pasakojimu,komentavimu, gestikuliavimu, mimika.•Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų,formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduojaįvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas

106

5 žings-nis

Muzika•Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skam-bančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius.• Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamasišbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.).Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti.•Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumen-tais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus.• Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms.•Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprasta-sis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius.•Šoka improvizuotai kurdamas penkių šešių natūralių judesių seką, reaguodamasį muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus).Vaidyba•Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtojavyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus,jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daik-tus,drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką.Vizualinė raiška• Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti.• Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medži-agomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo pro-gramomis telefone, kompiuteryje).

107

6 žings-nis

Muzika•Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spon-taniškaiperteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus.• Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalsesdainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausy-damas į savo ir draugų dainavimą.• Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pri-taria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka diri-gento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį.• Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui,paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžiomuzikai.Šokis• Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų(paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius.• Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką,perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai– žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus.Vaidyba• Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir ratelius perteikia veikėjo mintis, emocijas.Vizualinė raiška• Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas,įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.).Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su ki-tais kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniau-siai tikslingai pasirenka dailėspriemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuter-inėmis technologijomis.


Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veik-loje.

Esminis gebėjimas

Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijasmuzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

7 žingsnis Muzika•Klausosi kompozitorių ir liaudiškos muzikos kūrinių. Įvardija kai kuriuos klausytų kūrinių autorius ir atpažįsta liaudiškos muzikos kūrinius. Tyrinėja melodijos judėjimo kryptį, dermę, atlikimo rūšis.•Išraiškingai, skambiu, natūraliu balsu dainuoja dainas a cappella ar su instru-mentiniu pritarimu. Dainuoja oktavos ribose solo, ansamblyje ir su visa grupe.-Tyrinėja balso skambėjimo ypatumus dainuodami su žodžiais ir be jų, žaisdami įvairius žaidimus.•Noriai,džiugiai groja ir improvizuoja daiktais iš gamtos (akmenukais, lazdelėmis, kriauklytėmis, kankorėžiais, riešutais ir kt.), savos gamybos vaik-iškais muzikos instrumentais. Groja ritmiškai, aiškiai, taisyklingai sėdi, laiko in-strumentą (būgnelį, trikampį, molio švilpynę ir kt.) ir pritaria dainoms, šokiams, rateliams, muzikiniams žaidimams.• Kuria ritmus ir melodijas dainoms, improvizuoja muzikos instrumentais pagalsavo sugalvotą ar suaugusiojo pasiūlytą temą.Šokis•Žaisdamas šokamuosius žaidimus, šokdamas ratelius, natūralių judesių au-

108

torinius šokius savitai reiškia nuotaikas.•Kuria natūralių judesių trumpą šokį, reaguodamas į muziką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką ir energiją).Vaidyba• Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką, pasiūlytą meninę arugdomąją situaciją, bendradarbiauja su kitu vaidinimo veikėju. Improvizuojadialogą, nuoseklią veiksmų seką, laisvai, su pasitikėjimu atskleidžia veikėjųnorus, emocines būsenas. Naudoja charakteringas balso intonacijas, judesius,aprangos detales, prireikus – menamus ar tikrus reikmenis, dekoracijas.Žaidžia muzikinius žaidimus ir ratelius, vaizduodamas veikėjų bendravimosceneles.Vizualinė raiška• Drąsiai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Numato galimą sumanymorealizavimo seką bei rezultatą. Įvairiai varijuodamas spalvų, linijų bei formųjunginiais ir deriniais, išryškindamas detales pasakoja apie patirtusišgyvenimus, matytus objektus, įsivaizduojamus įvykius, istorijas. Kurdamas bendrus darbus bando derinti savo sumanymus ir veiksmus su kitais.• Kūrybiškai panaudoja tradicines ir netradicines medžiagas, priemones,technikas sumanymui įgyvendinti. Bando kurti naudodamasis skaitmeniniopiešimo ar kt. kompiuterinėmis programomis, skaitmeninėmis priemonėmis.

13. ESTETINIS SUVOKIMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žings-nis

• Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekiapaliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius,gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos irkitus garsus, mato šokio judesius.

2 žings-nis

•Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą,muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus,spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiu-osius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.

3 žings-nis

• Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytusšokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius.• Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį,žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus,džiaugdamasis savo puošnia apranga.• Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

4-6

met

ai

4 žings-nis

•Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti.• Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingopobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką.• Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių ilius-tracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę.

109

5 žings-nis

•Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą ben-dra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais.•Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuo-damas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas.•Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasakosavo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį,aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.

6 žings-nis

• Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, kon-struoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba.• Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiaivertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu.•Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tau-todailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.


Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.

Esminis gebėjimas

Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

7 žingsnis • Nori matyti ir kurti grožį aplinkoje, kūrybinėje ir kasdienėje veikloje.• Atpažįsta ir pasakoja apie muzikoje, šokyje, vaidinime, vizualiajame menevaizduojamus gamtos, aplinkos, žmonių gyvenimo įvykius, objektus. Išsakosamprotavimus apie muzikos, vaidinimo, šokio, dailės, tautodailės kūriniųsiužetą, vaizduojamų įvykių kaitą, veikėjams būdingus bruožus, kilusius vaiz-dinius, potyrius.• Pastebi, kas gražu, ir stengiasi tai panaudoti savo meninėje raiškoje.• Pasakoja, aiškina, ką pats sukūrė, kaip kūrė. Pasako, kurių kūrinių malonu klausyti ir žiūrėti, o kurių nesinori klausyti, nemalonu žiūrėti. Reiškia savo nuomonę, kodėl gražu. Domisi kitų kūrybinėmis idėjomis, sumanymais, gera-noriškai juos komentuoja.

14. INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žings-nis

• Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius,veiksmus su daiktais.• Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam paskatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo „taip“ arba „ne“.

2 žings-nis

• Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naująveiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuojpat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius arveiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnėsveiklos.• Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus.• Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančiųdaiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.

110

3 žings-nis

• Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti ne-prieinamą norimą daiktą.• Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastąveiklą.• Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“.

4-6

met

ai

4 žings-nis

• Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir sudraugais.• Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų gru-pelei ar visai vaikų grupei.• Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukiasuaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjųpaskatinimo, padrąsinimo.

5 žings-nis

• Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais.• Lengviau pereina nuo paties pasirinktos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei arvisai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs,išradingai, savaip, savarankiškai.• Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pa-galbos į suaugusįjį.

6 žings-nis

• Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną,kelias dienas.• Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar vi-sai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą.• Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtrauktibendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį.


Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.

Esminis gebėjimas

•Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja,geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos,kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

7 žingsnis • Nusiteikęs pradėti, siūlyti naują veiklą, ją užbaigti, užmegzti naują draugystę,naują kontaktą su suaugusiaisiais.• Savo iniciatyva pagal savo pomėgius, interesus pasirenka veiklą, ilgam įsi-traukia, ją plėtoja.• Nuo pradžios iki pabaigos gali atlikti ir nepatrauklią veiklą.• Palankiai priima iššūkius, bando pats įveikti kliūtis.• Kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

15. TYRINĖJIMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žings-nis

• Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus.• Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiai, garsai).

2 žings-nis

• Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems,ką pavyko padaryti.• Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.

3 žings-nis

• Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.

111

4-6

met

ai

4 žings-nis

• Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina,kodėl pasirinko.• Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito, ar ne ir pan.).

5 žings-nis

• Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yraapvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti).• Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos).• Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai,stengiasi taip daryti.• Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus.

6 žings-nis

• Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriaiatlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jienaudojami.• Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idė-jas, ką dar galima būtų tyrinėti.• Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse.• Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinka-maipasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir ki-tas priemones (pvz., lupą, mikroskopą).• Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų arkonstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingoselentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitusdarbus.• Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašūs su savo artimaisiais, kuoskiriasi nuo jų.• Lygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juostikslingai grupuoja ir klasifikuoja.


Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Esminis gebėjimas

Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimobūdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, kąpastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.

7 žingsnis • Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais (stebėjimais, bandymais). Siūlo idėjas,ką norėtų tyrinėti, išbandyti, pasirenka tai, kas labiausiai domina.• Suaugusiojo padedamas numato, ką reikės atlikti, pasiūlo, kokias priemonesir kaip galima panaudoti tyrinėjant, stebi ar bando, aptaria ir daro išvadas.Tai, ką sužinojo tyrinėdamas, susieja su tuo, ką jau žinojo, išsako savo abejonesir ką dar norėtų sužinoti.• Suaugusiojo padedamas atlieka paprastus artimiausios socialinės aplinkos,žmonių gyvenimo, darbo, kūrybos tyrinėjimus (stebi, klausia, nupiešia, nufo-tografuoja, ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose).• Tyrinėjimams naudoja skaitmenines technologijas (kompiuterį, mobilųjį tele-foną, fotoaparatą ir kt.).• Tyrinėja susidomėjęs, atidžiai, stengiasi viską pastebėti. Samprotauja apiepastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, žmonių gyvenimo būdo bruožus,palygina, kritiškai vertina.• Atskiria dalis nuo visumos, sujungia dalis į visumą, sudaro sekas, grupuoja,klasifikuoja. Projektuoja, modeliuoja.• Tyrinėjimo rezultatus pavaizduoja piešiniu, nuotraukomis, nesudėtinga schema, pristato kitiems. Baigęs tyrinėjimą, aptaria, kaip pavyko viską atlikti, ką galima buvo daryti kitaip.• Stebėdamas ar vykdydamas bandymą stengiasi viską atlikti tvarkingai, laikytissutartų taisyklių. Paaiškina, kad gamtą ar socialinę aplinką tyrinėti reikia atsar-

112

giai, nežalojant, neniokojant, nurodo, ko reikia saugotis gamtoje (neragautinepažįstamų vaisių, uogų, neimti į rankas vabzdžių ir t. t.), buityje, gatvėje.

16. PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Žings-nis

Pasiekimai

0-3

met

ai

1 žings-nis

• Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą.Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugu-siojo ar vyresnio vaiko pagalbos.

2 žings-nis

• Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus.Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus.• Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos.

3 žings-nis

• Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando jąatlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes.• Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba metaveiklą.

4-6

met

ai

4 žings-nis

• Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema.• Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimobūdus.•Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepa-sisekusprašo suaugusiojo pagalbos.

5 žings-nis

•Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunku-mus.• Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų,poelgių.• Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojopagalbos

6 žings-nis

• Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė.• Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes,tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savoir kitų klaidų.• Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities arba prašo kitovaiko ar suaugusiojo pagalbos.

Vertybinėnu-ostata

Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.

Esminis gebėjimas

Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta,kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką norsišbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradedanumatyti priimtų sprendimų pasekmes.

7 žingsnis • Sudėtingą veiklą, kliūtis, sunkumus ar problemas priima natūraliai, nusiteikęsjuos įveikti.•Ieškodamas, kaip susidoroti su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema, sampro-tauja apie sprendimus, jų pasekmes, pasirenka tinkamiausią sprendimą iš kelių galimų. Tariasi su kitais, drauge ieško išeities, siūlo ir priima pagalbą.•Supranta ir pasako, ar problemą gali įveikti pats kartu su kitais vaikais, ar būtina suaugusiojo pagalba

17. KŪRYBIŠKUMAS


0-3 1 žingsnis •Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos

pasikeitimus.

113

met

ai

2 žingsnis • Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais.• Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktų tyrinėjimui.

3 žingsnis • Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje.•Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skait-oma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.

4-6

met

ai

4 žingsnis • Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes.•Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas.• Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų.

5 žingsnis • Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus.• Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį.•Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sug-alvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus.• Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu.

6 žingsnis • Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų.• Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja.•Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato.• Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.


Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Esminis gebėji-mas

Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informaci-jos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

7 žingsnis • Greitai pastebi ir renkasi tai, kas nauja, sudėtinga.• Įžvelgia dar neišbandytas veiklos, saviraiškos galimybes, kelia probleminiusklausimus, diskutuoja, svarsto.•Pasineria į kūrybos procesą, įsivaizduoja, fantazuoja, remiasi vidine nuojauta,turimas patirtis jungdamas į naujas idėjas, simbolius, naujus atlikimo būdus.•Pats ir kartu su kitais ieško atsakymų, netikėtų idėjų, savitų sprendimų, neįprastų medžiagų, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pri-taiko, siekia savito rezultato.• Nebijo daryti kitaip, būti kitoks, drąsiai, savitai eksperimentuoja.

18. MOKĖJIMAS MOKYTIS


0-3

met

ai

1 žingsnis Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ir susitapatina, mėgdžioja,siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūči-ais.

2 žingsnis • Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais, juda, norėdamaspaimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Stebi ir mėgdžioja, klausia.•Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakar-toti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.

3 žingsnis • Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato.• Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuojaveiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus.• Džiaugiasi tuo, ko išmoko.

4-6

4 žingsnis • Pasako, parodo, ką nori išmokti.•Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi inici-atyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius.• Pasako, ką veikė ir ką išmoko.

114

met

ai

5 žingsnis • Norėdamas ką nors išmokti, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja.• Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina.•Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu..

6 žingsnis •Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks to-liau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju.•Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeldamas ir spręsdamasproblemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informacijąįvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas beistrategijas joms įgyvendinti.•Pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau


Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Esminis gebėji-mas

Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas,ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas,įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

7 žingsnis • Samprotauja apie mokymąsi mokykloje, išsako savo požiūrį į mokymąsi, jo prasmę.• Kelia nesudėtingus mokymosi tikslus ir numato, kaip jų sieks, samprotauja apie tai, kaip pavyko.•Kalba apie tai, kad daug sužinoti ir daug ko išmokti apie žmones, daiktus, gamtą galima klausinėjant, stebint aplinką, iš spaudos ir knygų, enciklopedijų, interneto, TV ir kt.•Savarankiškai susiranda nesudėtingą informaciją, klausinėja draugus, suaugu-siuosius, kai reikia, prašo suaugusiųjų pagalbos.•Siūlo idėjas, ko ir kaip galima būtų mokytis kartu, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Mokosi iš kitų.•Apmąsto ir samprotauja, ko mokėsi, ką išmoko, ko dar norėtų išmokti.

VI. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr.23-593; 2011, Nr. 38-1824).2. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20 nutarimas Nr. IX – 1569 “Dėl vaiko gerovės valstybės politikos

koncepcijos patvirtinimo” Žin., 2003, Nr. 52-2316).3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ISAK – 627 “Dėl

ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo” (Žin., 2005, Nr. 52-1752; 2011, Nr. 71-3448).4. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas Nr. IX – 1700 “Dėl valstybinės švietimo strategijos

2003-2012 metų nuostatų” (Žin., 2003, Nr. 71-3216).5. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.

I – 983.6. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.) – v.: Minklės leidykla, 2001.7. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams. – Vilnius, 1997.

115

8. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams 2. – Vilnius, 1998.9. Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Specialiųjų poreikių vaikų integravimas (2-6 m.). Step by step –

Gera pradžia. – V.: Gimtasis žodis, 2000.10. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. – V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.11. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V.: Leidybos centras, 1993.12. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. Knyga ugdytojams. / Steb by step – Gera

pradžia. V.: Lietus, 2001.13. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas (3-6 m.). Knyga auklėtojai. / Steb by step – gera pradžia. – V.: Lietus,

1997.14. Stankevičienė L. “Vaikų šventės” – M., 2002.15. Katinienė A. “Muzikinio auklėjimo ir lavinimo vaikų darželyje metodika” – K., 1983.16. Žukauskienė R. raidos psichologija. – V.: “Margi raštai”, 1996.17. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija / tautinė mokykla. / - Vilnius, 1989.18. Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. – 2003.19. Verseckienė O., Marciukas F., ir kt. Po tėviškės dangum. etninio ugdymo gairės. – 1995. 20. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. – V.: Švietimo aprūpinimo

centras, 2004.21. Staerfeld Eric, Mahiasen Rask Christian. Pedagogika ir demokratija. V.: Aidai, 1999.22. Vaikų darželio programa “Vėrinėlis”. – V.: Leidybos centras, 1993.23. Gage N.L.., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. – V.:1994.24. Maceina A. Tautinis auklėjimas. – K., 1991.25. Rauckis J. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. – Kaunas, 1981.26. Adaškevičienė E. Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda, 2004.27. Adaškevičienė E. vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Egaldo, 1994.28. Hansen K. A., Kaufman R. K., Saiper S. Ugdymas ir demokratijos kultūra. V.: Lietus, 1997.29. Wourtsakis H., K. Vaikų metų karuselė. – V. Lektūra, 2001.30. Čepienė L. Pas motulę augau. – V., 1990.31. Gutauskas S. Lietuvių liaudies kalendorius. – V., Vyturys, 1991.32. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.33.Diane Trister Dodge, Sherrie Rudick, Kai- lee Berke. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo

ugdymas. ,,Presvika,“ 2008.34. Diane Trister Dodge, Laura J Colker, Cate Heroman. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo

ugdymas. ,,Presvika,“ 2007.35. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-12-12 įsakymas Nr.V- 2368 ,, Dėl švietimo

aprūpinimo standartų patvirtinimo.“36. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-11-30 įsakymas Nr. V- 2310 ,,Dėl bendrojo

ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo.“

37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-04-11 įsakymas Nr.V-579 ,,Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

38. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymas Nr. V-1228 ,,Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

39. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-21 įsakymas Nr. V-1393 ,,Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

40. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymas Nr. V-1795 ,,Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

116

Documents

· Web viewPanevėžio lopšelio – darželio ,,Draugystė“ 2013 m.rugsėjo 02 d. Direktoriaus įsakymu Nr. V-1 PANEVĖŽIO LOPŠELIS – DARŽELIS “DRAUGYSTĖ” IKIMOKYKLINIO