· Web viewEsmė yra ta, kad esant tokioms situacijoms, koduotojai negali patikimai išskirti kalbėjimo apie elgsenos keitimą ir neįmanoma pasiekti vertintojų tarpusavio patikimumo

Peržiūrėta: 2014 m. gruodžio mėn.

Peržiūrėta 2014 m. gruodžio mėn.

Gydymo taikant motyvavimo pokalbį nuoseklumo vertinimo metodikaKodavimo vadovas 4.1

(MITI 4.1)

T. B. Moyers1, J. K. Manuel2 ir D. Ernst3

Naujosios Meksikos universitetas1Alkoholizmo, piktnaudžiavimo cheminėmis medžiagomis ir priklausomybių gydymo centras

(CASAA)2Veteranų reikalų departamentas

3„Denise Ernst Training & Consultation“

Rekomenduojama formuluotė cituojant:

Moyers, T.B., Manuel, J. K. ir Ernst, D. (2014). Motivational Interviewing Treatment Integrity. Kodavimo vadovas 4.1. Neskelbta medžiaga

Dėkojame šiems šio vadovo redaktoriams:

Lisa Hagen Glynn Christiana Fortini

Projektas. Prašome necituoti ir neatkurti

Projektas. Prašome necituoti ir nedauginti


Peržiūrėjimai ir pataisymai 4.1 versijai

Siekiant paaiškinti, kiek trunka ir kokio masto yra leidimas, pakeistas tekstas skirsnyje „Įkalbinėti gavus leidimą“.

Ištaisytos formatavimo klaidos

Peržiūrėti pavyzdžiai.



A. ĮVADAS Į MITI

MITI paskirtis

Ar gerai (o gal prastai) gydytojas praktikas naudojasi motyvavimo pokalbiu? Atsakymą į šį klausimą duoda MITI – elgsenos kodavimo sistema. Be to, MITI suteikia galimybę gauti grįžtamąjį ryšį, kurį galima panaudoti klinikinių gebėjimų, taikomų motyvavimo pokalbių praktikoje, stiprinimui. MITI yra skirtas naudoti kaip:

1) gydymo nuoseklumo vertinimo priemonė motyvavimo pokalbių klinikiniams tyrimams;

2) priemonė pateikti susistemintą, oficialų grįžtamąjį ryšį apie praktikos gerinimo būdus ne mokslinių tyrimų aplinkose;

3) atrankos kriterijų, taikomų atrenkant kandidatus mokymams ir darbams atlikti, komponentas (daugiau informacijos apie tai ieškokite B priedo DUK skyriuje; nuolat pildomas).

Taikant MITI, vertinami motyvavimo pokalbį sudarantys procesai, įskaitant įtraukimą, dėmesio sutelkimą, sužadinimą ir planavimą. Gali būti, kad užsiėmimai, konkretaus elgsenos keitimo rodiklio ar tikslo nebūna nustatyta, vertinti taikant MITI bus netinkami (žr. „Elgsenos keitimo tikslo nustatymas“ C skyriuje), nors vertinant ir teikiant grįžtamąjį ryšį apie gebėjimus įtraukti, kai kurie elementai gali būti naudingi.

B. MITI KOMPONENTAI

MITI sudaro du komponentai – bendrasis vertinimas ir elgsenos atvejų skaičiavimo rezultatai.

Bendrasis vertinimas reikalauja, kad taikydamas penkių balų skalę, koduotojas visam bendravimui apibūdinti priskirtų vieną skaičių. Tokio vertinimo paskirtis – išreikšti skaičiais bendrą vertintojo įspūdį arba bendrą nuomonę apie atitinkamą aspektą. Kartais tai vadinama „geštaltu“. Paprastai vertinami keturi bendrieji aspektai: palankių sąlygų sudarymas kalbėjimui apie elgsenos keitimą, kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimas, partnerystė ir empatija. Tai reiškia, kad kiekvienoje MITI apžvalgoje bus keturi bendrieji vertinimai.

Atliekant elgsenos vertinimo skaičiavimus, reikia, kad koduotojas suskaičiuotų konkrečios asmens, kuris veda pokalbį, elgsenos atvejus. Tokie skaičiavimai vyksta nuo pat segmento, kuris apžvelgiamas, pradžios iki jo pabaigos. Nereikalaujama, kad koduotojas įvertintų bendrą susitikimo kokybę (kaip yra bendrojo vertinimo atveju) – reikia paprasčiausiai įskaičiuoti kiekvieną elgsenos pasireiškimo atvejį.

Tipiškai tiek bendrasis vertinimas, tiek ir elgsenos atvejų skaičiavimas yra atliekamas iš vienintelės garso įrašo apžvalgos. Rekomenduojama kodavimo pavyzdžio trukmė – atsitiktinai pasirinktas 20 minučių segmentas. Galima naudoti ir trumpesnius arba ilgesnius segmentus, tačiau priskiriant ir aiškinant bendruosius vertinimus ilgesnių arba trumpesnių pavyzdžių atveju, reikia būti atsargiems. Reikėtų labai rūpestingai žiūrėti, kad segmentai (ypač klinikinių tyrimų atveju) būtų išrenkami iš tiesų atsitiktinai taip, jog apie bendrą motyvavimo pokalbio taikymo vientisumą būtų galima padaryti tinkamas išvadas.

Prireikus įrašą galima sustabdyti, tačiau faktinio kodavimo metu (kitaip nei mokymų ar grupinės apžvalgos atveju) per dažnas stabdymas ir paleidimas iš naujo gali labai pakenkti koduotojo gebėjimui susidaryti geštalto įspūdį, kurio reikia nustatant bendruosius vertinimus. Todėl koduotojai gali nuspręsti, kad tol, kol išmoks profesionaliai taikyti kodavimo sistemą, vieną įrašą peržiūrės du kartus. Tokiu atveju pirmas peržiūrėjimas turėtų būti naudojamas bendrajam vertinimui, o antrasis – elgsenos atvejų skaičiavimui.

C. ELGSENOS KEITIMO TIKSLO NUSTATYMAS



Vienas svarbus dalykas, kuriuo pasižymi MITI, yra tas, kad dėmesys sutelkiama į konkretų elgsenos keitimo tikslą ir pokalbio metu yra palaikoma konkreti kryptis to keitimo link. Tikslų, kurie kartasi vadinami tiksline elgsena, keitimas gali būti labai specifinis ir susijęs su elgsena (pvz., alkoholio vartojimo sumažinimas, cukraus kiekio kraujyje stebėjimas, įsitraukimas į gydymo programą). Prieš pradedant koduoti, koduotojams turi būti pasakyta, koks yra tai sąveikai numatytas elgsenos keitimo tikslas. Koduotojas tai turėtų nurodyti ant kodavimo formos dar prieš pradėdamas kodavimą. Tai leis koduotojams tiksliau vertinti, ar savo intervenciją gydytojas nukreipia elgsenos keitimo tikslo link ir ar sukelia klientui norą apie tai galvoti.

D. BENDRASIS VERTINIMAS

Bendrojo vertinimo tikslas – užfiksuoti vertintojo bendrąjį įspūdį apie tai, kiek gerai ar prastai gydytojas atitinka vertinamąjį aspektą pagal jo aprašymą. Nors tai galima būtų atlikti vienu metu vertinant daug mažų elementų, vertintojo duodamas bendrasis vertinimas yra svarbiausias. Bendrieji vertinimai turėtų atspindėti holistinį pokalbio vedėjo vertinimą, kuris nebūtinai turėtų būti suskirstomas į atskirus elementus.

Bendrojo vertinimo balai yra priskiriami pagal penkių balų Likerto skalę, kurioje mažiausias yra 1, o didžiausias – 5. Koduotojas nustato, kad numatytasis vertinimo balas yra 3 ir pagal nurodytą metodiką priskiria aukštesnius arba žemesnius balus. 3 gali reikšti ir mišrią praktiką. 5 paprastai neskiriamas tais atvejais, jei buvo pastebimų prasto darbo segmente pavyzdžių.



Palankių sąlygų sudarymas kalbėjimui apie elgsenos keitimą

Žemas Aukštas

1 2 3 4 5

Gydytojas nerodo jokio aiškaus dėmesio ir neteikia pirmenybės tam, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą.

Gydytojas nereguliariai seka tai, ką klientas palankiai kalba elgsenos keitimą – jis dažnai praleidžia progas padrąsinti kalbėti apie elgsenos keitimą.

Gydytojas dažnai seka tai, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą, tačiau praleidžia kai kurias progas padrąsinti kalbėti apie elgsenos keitimą.

Gydytojas nuosekliai seka tai, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą ir deda pastangas jį padrąsinti.

Gydytojas demonstruoja ryškias ir nuoseklias pastangas sustiprinti palankaus kliento kalbėjimo apie elgsenos keitimą gilumą, stiprumą arba impulsą.

Ši skalė skirta pamatuoti, kokiu laipsniu gydytojas aktyviai skatina patį klientą palankiai kalbėti apie elgsenos keitimo tikslą ir pasitikėjimą savimi, kad tą tikslą pasieks. Kad palankių sąlygų sudarymo kalbėjimui apie elgsenos keitimą vertinio balai būtų aukštesni, sesijoje turi būti akivaizdžiai matomas elgsenos keitimo tikslas, o pokalbio metu dėmesys turi būti itin sutelktas į elgsenos keitimą ir, kai tik yra galimybė, gydytojas turi aktyviai sudaryti palankias sąlygas kalbėti apie elgsenos keitimą. Žemi vertinimo balai gaunami tuomet, kai gydytojas būna nedėmesingas kliento kalbėjimui apie elgsenos keitimą, arba dėl to, kad nesugeba tokio kalbėjimo atpažinti ir jo sekti, arba todėl kad prioritetą suteikia kitiems sąveikos aspektams (kaip antai anamnezės išsiaiškinimui, vertinimui arba nenukreipiančiam klausymui). Tačiau sąveikos, kai palankių sąlygų sudarymo kalbėjimui apie elgsenos keitimą laipsnis yra žemas, vis tik gali būti labai empatiškos ir kliniškai tinkamos.

Verbaliniai ramsčiai

1. Gydytojas nerodo jokio aiškaus dėmesio ir neteikia pirmenybės tam, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą.

Pavyzdžiai:

klausia tik apie problemos istoriją; suformuoja tokią pokalbio struktūrą, kad dėmesys būtų skiriamas tik toms problemoms, kurias

jaučia klientas; nerodo nei dėmesio, nei susirūpinimo kliento vertybėmis, stiprybėmis, viltims ar anksčiau

buvusiems sėkmės atvejams; vienintelis sąveikos su klientu būdas – auklėjimas; pateikia priežastis, kodėl reikia keistis, o ne skatina klientą, kad pats jas pasakytų; ignoruoja kalbėjimą apie elgsenos keitimą, kai pasiūloma apie tai kalbėti.

2. Gydytojas nereguliariai seka tai, ką klientas palankiai kalba elgsenos keitimą – jis dažnai praleidžia progas padrąsinti kalbėti apie elgsenos keitimą.

Pavyzdžiai:

paviršutiniškas dėmesys kliento kalbėjimui apie elgsenos keitimo tikslą; nepaklausia apie galimą elgsenos keitimo naudą;



stokoja smalsumo ar minimalaus domėjimosi kliento vertybėmis, stiprybėmis ir praeityje buvusiais sėkmės atvejais.

3. Gydytojas dažnai seka tai, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą, tačiau praleidžia kai kurias progas padrąsinti kalbėti apie elgsenos keitimą.

Pavyzdžiai:

praleidžia progas paskatinti klientą kalbėti elgsenos keitimo labui; gali suteikti vienodai laiko ir dėmesio kalbėjimui apie elgsenos išlaikymą ir kalbėjimui apie

elgsenos keitimą, pavyzdžiui, po to, kai iškyla impulsas elgsenos keitimui, sprendimui priimti paveria „ už“ ir „prieš“.

4. Gydytojas nuosekliai seka tai, ką klientas palankiai kalba apie elgsenos keitimą ir deda pastangas jį padrąsinti.

Pavyzdžiai:

dažniau, o ne rečiau pripažįsta kliento priežastis keisti elgseną ir tyrinėja, kai pasiūloma daugiau;

dažnai į kalbėjimą apie elgsenos keitimą reaguoja tokiais apmąstymais, kurie neskatina patį klientą toliau aiškintis;

kai klientas pasiūlo kalbėti apie elgsenos keitimą, parodo, kad jam smalsu; gali aiškintis, kokios yra kliento vertybės, stiprybės, viltys ir praeityje buvę sėkmės atvejai,

susiję su siekiamu tikslu.

5. Gydytojas demonstruoja ryškias ir nuoseklias pastangas sustiprinti palankaus kliento kalbėjimo apie elgsenos keitimą gilumą, stiprumą arba impulsą.

Pavyzdžiai:

per kelis apsikeitimus mintimis gydytojas suformuoja palankų kliento kalbėjimą apie elgsenos keitimą;

struktūriškai apibrėžtas terapines užduotis taiko kaip būdą sukelti ir sustiprinti kalbėjimą apie elgsenos keitimą;

paprastai nepraleidžia progų pasigilinti, kai klientas pasiūlo pakalbėti apie elgsenos keitimą; strategiškai sukelia kalbėjimą apie elgsenos keitimą ir nuosekliai į jį reaguoja, kai tik pasiūlo

apie tai kalbėti; retai praleidžia progas sukurti impulsą kalbėjimui apie elgsenos keitimą.



Kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimas Žemas Aukštas

1 2 3 4 5Gydytojas nuosekliai reaguoja į kliento kalbą tokiu būdu, kuris sudaro sąlygas dažniau pasireikšti argumentams arba jų gilumui elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Gydytojas paprastai aiškinasi, sutelkia dėmesį į arba reaguoja į kliento kalbą, kuri yra elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Gydytojas suteikia pirmenybę kliento kalbai, kuri yra elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai, tačiau kai kurias atvejais gali nukreipti dėmesį nuo kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą.

Gydytojas tipiškai vengia akcentuoti kliento kalbėjimą elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Gydytojas demonstruoja ryškias ir nuoseklias pastangas sumažinti palankaus kliento kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą gilumą, stiprumą arba impulsą.

Ši skalė skirta įvertinti, kokiu laipsniu gydytojas išvengia sutelkti dėmesį į priežastis, kodėl nereikėtų keisti elgsenos, arba kodėl reikėtų išlaikyti elgsenos „status quo“. Kad gautų aukštus vertinimo balus, gydytojams reikėtų vengti užtęsti diskusijas apie tai, kaip sunku ar nepageidaujama keisti elgseną. Nors kartais tam, kad užmegztų ryšius, gydytojai nusprendžia palaikyti kalbėjimą apie elgsenos išlaikymą, apskritai tokiam dalykui turėtų skirti tiek laiko, kiek reikia tam, kad diskusija pereitų į palankesnę aplinką motyvacijai formuoti. Žemi balai kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimo atveju būna tada, kai gydytojai gana daug dėmesio skiria elgsenos keitimo kliūtims net ir taikydami motyvavimo pokalbio būdus (pvz., užduodami atvirus klausimus, pasiūlydami apmąstyti, priimti pasižadėjimus ir kitus motyvavimo pokalbiui būdingus būdus), skirtus sesijos metu sužadinti ir apmąstyti kalbėjimą apie elgsenos išlaikymą.

1. Gydytojas nuosekliai reaguoja į kliento kalbą tokiu būdu, kuris sudaro sąlygas dažniau pasireikšti argumentams arba jų gilumui elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Pavyzdžiai:

aiškiai prašo teikti argumentus, kodėl reikėtų nesikeisti, suabejoja, kad bus sunku; kai per klausimus, apmąstymus ar pasižadėjimus siūlomas kalbėjimas apie elgsenos išlaikymą,

aktyviai siekia detalizavimo; didesnį dėmesį skiria kalbėjimui apie elgsenos išlaikymą ir jos sustiprinimui tais atvejais, kai

apie tai pradedama kalbėti bekalbant apie elgsenos keitimą; ilgai trunkantis domėjimasis ir dėmesys priežastims, kodėl reikia nekeisti elgsenos.

2. Gydytojas paprastai aiškinasi, sutelkia dėmesį į arba reaguoja į kliento kalbą, kuri yra elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Pavyzdžiai:

dažnai pagilina diskusiją apie kliūtis ir sunkumus keisti elgseną, kai klientas apie juos užsimena;

per vieną pokalbį apie kliūtis keiti elgseną klausia daugiau nei vieną sykį, net jei klientas jų neiškelia;

dažnai apmąsto elgsenos „status quo“ naudą.

3. Gydytojas suteikia pirmenybę kliento kalbai, kuri yra elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai, tačiau kai kurias atvejais gali nukreipti dėmesį nuo kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą.

Pavyzdžiai:

praleidžia kelias galimybes nukreipti dėmesį nuo kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą; kalba apie elgsenos „status quo‘ naudą netgi tada, kai klientas pasiūlo kalbėtis apie elgsenos

keitimą.



4. Gydytojas tipiškai vengia akcentuoti kliento kalbėjimą elgsenos „status quo“ išlaikymo naudai.

Pavyzdžiai:

aiškiai neklausia apie priežastis, kodėl nereikėtų keisti elgsenos; jei klientas pradeda kalbėti apie elgsenos išlaikymą, tam skiria minimalų dėmesį; nesiekia, kad klientui kalbant apie elgsenos išlaikymą, šis aspektas būtų detalizuojamas; per daug nesmalsauja ir neskiria dėmesio kliento nurodytoms priežastims, kodėl reikėtų

išlaikyti elgsenos „status quo“; neužtęsia diskusijų apie elgsenos keitimo kliūtis.

5. Gydytojas demonstruoja ryškias ir nuoseklias pastangas sumažinti palankaus kliento kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą gilumą, stiprumą arba impulsą.

Pavyzdžiai:

kad kalbėjimą apie elgsenos išlaikymą pakreiptų kalbėjimo apie elgsenos keitimą tikslo link, naudoja struktūriškai apibrėžtą (-as) gydymo užduotį (-is);

gali būti, kad siekdamas nukreipti pokalbį nuo kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą, panaudos dvipusius apmąstymus (užbaigiamus kalbėjimo apie elgsenos keitimą apmąstymais).



Partnerystė Žemas Aukštas

1 2 3 4 5Per didžiąją sąveikos su klientu dalį gydytojas aktyviai prisiima eksperto vaidmenį. Bendradarbiavimo ar partnerystės nėra.

Gydytojas paviršutiniškai reaguoja į bendradarbiavimo galimybes.

Gydytojas įtraukia kliento indėlį, tačiau tai atlieka be didelio susidomėjimo arba nereguliariai.

Gydytojas skatina bendradarbiavimą ir pasidalijimą galiomis taip, kad paciento indėlis paveikia sesiją tokiais būdais, kokių antraip nebūtų.

Sąveikos metu gydytojas aktyviai skatina ir padrąsina dalintis galiomis taip, kad kliento indėlis turi reikšmingą įtaką sesijos pobūdžiui.

Ši vertinimo skalė skirta pamatuoti, kokiu laipsniu gydytojas perteikia supratimą, jog patyrimas ir išmintis apie elgsenos keitimą dažniausiai glūdi kliento viduje. Gydytojai, kurių vertinimas būna aukštas, elgiasi taip, tarytum pokalbis vyktų tarp dviejų lygiaverčių partnerių, iš kurių abu turi tokių žinių, kurios galėtų būti naudingos sprendžiant svarstomą elgsenos keitimo klausimą. Gydytojai, kurių vertinimas būna žemas, per didžiąją sąveikos su klientu dalį prisiima eksperto vaidmenį ir daro labai didelę įtaką sąveikos pobūdžiui.


1. Per didžiąją sąveikos su klientu dalį gydytojas aktyviai prisiima eksperto vaidmenį. Bendradarbiavimo ar partnerystės nėra.

Pavyzdžiai:

aiškiai imasi eksperto vaidmens apibrėždamas problemą, nustatydamas tikslus arba išdėstydamas veiksmų planą;

per didžiąją sąveikos su klientu dalį gydytojas aktyviai verčia laikytis konkrečios darbotvarkės; atmeta arba iki minimumo sumažina kliento idėjas; dominuoja pokalbio metu; ginčijasi, kai klientas pasiūlo alternatyvų požiūrį; dažnai demonstruoja išsitiesinimo refleksą.

2. Gydytojas paviršutiniškai reaguoja į bendradarbiavimo galimybes.

Pavyzdžiai:

gydytojas retai atsisako eksperto vaidmens; minimalus arba paviršutiniškas kliento indėlio nagrinėjimas; dažnai paaukoja abipusio problemų sprendimo galimybes žinių ar patyrimo pateikimo labui; minimaliai arba paviršutiniškai reaguoja į kliento potencialios darbotvarkės klausimus, žinias,

idėjas ir (arba) nerimą keliančius dalykus; retkarčiais gali pataisyti klientą arba paneigia tai, ką sakė klientas.

3. Gydytojas įtraukia kliento indėlį, tačiau tai atlieka be didelio susidomėjimo arba nereguliariai.

Pavyzdžiai:

gali pasinaudoti galimybėmis bendradarbiauti, tačiau sąveikos struktūros neapibrėžia taip, kad ji tam padėtų;

praleidžia kai kurias kliento inicijuotas galimybes bendradarbiauti; visiškai nepasireiškia išsitiesinimo refleksas; paaukoja kai kurias abipusio problemų sprendimo galimybes žinių ar patarimo pateikimo labui; atrodo, kad kliento atžvilgiu laikosi neutraliai; nei imtynių, nei šokių nėra.

4. Gydytojas skatina bendradarbiavimą ir pasidalijimą galiomis taip, kad paciento indėlis paveikia sesiją tokiais būdais, kokių antraip nebūtų.



Pavyzdžiai:

yra tam tikra sesijos struktūra, skirta u-tikrinti kliento indėliui; ieško sutarimo dėl problemos apibrėžimo, darbotvarkės nustatymo ir tikslų nustatymo; kliento požiūrį stengiasi išgauti labiau nei atsainiu būdu; įtraukia klientą į problemos sprendimą arba minčių generavimą; nemėgina auklėti arba nurodinėti, jei klientas „nustumia“ į kalbėjimą apie elgsenos išlaikymą; neverčia priiminėti sprendimo tol, kol klientas nebūna pasiruošęs.

5. Sąveikos metu gydytojas aktyviai skatina ir padrąsina dalintis galiomis taip, kad kliento indėlis turi reikšmingą įtaką sesijos pobūdžiui.

Pavyzdžiai:

neapsimestinai aptarinėja sesijos darbotvarkę ir tikslus; klausinėjimu ir išklausymu rodo, kad domisi kliento idėjomis; sudaro sąlygas klientui įvertinti variantus ir planuoti; aiškiai nustato, kad klientas yra ekspertas ir sprendimų priėmėjas; duodamus patarimus ir patyrimą sureguliuoja taip, kad būtų atsižvelgta į kliento indėlį; gydytas būna palankesnis diskusijai apie kliento stipriąsias savybes ir išteklius, o ne trūkumų

tyrinėjimui.



Empatija Žemas Aukštas

1 2 3 4 5Gydytojas visai neskiria dėmesio kliento perspektyvai.

Gydytojas atsitiktinai pamėgina patyrinėti kliento perspektyvą, gydytojo supratimas gali būti neteisingas arba menkinti tai, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti klientas.

Gydytojas aktyviai stengiasi suprasti kliento perspektyvą, tai jam sekasi kukliai.

Gydytojas aktyviai ir pakartotinai deda pastangas suprasti kliento požiūrį, akivaizdžiai parodo, kad tiksliai supranta kliento pasaulėžiūrą, nors dažnai apsiriboja aiškiu turiniu.

Gydytojas parodo, kad giliai supranta kliento požiūrį ne vien tik į tai, kas buvo aiškiai pasakyta, bet ir į tai, ką klientas norėjo pasakyti, tačiau dar nepasakė.

Ši skalė rodo, kokiu laipsniu gydytojas supranta arba stengiasi pagauti kliento perspektyvą ir patirtį (t. y. kiek gydytojas bando pajusti, ką klientas jaučia ar galvoja). Empatijos reikėtų nepainioti su simpatija, šiltumu, palankumu, nuoširdumu, parama ar kliento palaikymu; vertinant empatiją į visa tai neatsižvelgiama. Reflektyvus klausymas yra svarbi šios ypatybės dalis, tačiau bendrojo vertinimo tikslas yra užfiksuoti visas gydytojo pastangas suprasti kliento perspektyvą ir tą supratimą perteikti klientui.

Aukštus vertinimo balus gaunantys gydytojai įvairiausiais būdais pademonstruoja, kad supranta kliento pasaulėžiūrą, įskaitant sudėtingus apmąstymus, kurie, regis, numato, ką klientas norėjo pasakyti, tačiau dar nepasakė; užduoda giluminius, ankstesniu klausymusi ir tiksliu kliento emocinės būklės supratimu pagrįstus klausimus. Žemus balus už empatiją gaunantys gydytojai nesidomi kliento požiūriu.


1. Gydytojas visai neskiria dėmesio kliento perspektyvai.

Pavyzdžiai:

užduoda tik tokius klausimus, kuriais siekiama gauti informaciją; tyrinėja faktinę informaciją, nebandydamas suprasti kliento perspektyvos.

2. Gydytojas atsitiktinai pamėgina patyrinėti kliento perspektyvą, gydytojo supratimas gali būti neteisingas arba menkinti tai, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti klientas.

Pavyzdžiai:

siūlo apmąstymus, tačiau jie dažnai klaidingai aiškina tai, ką klientas pasakė; paviršutiniškai bando suprasti klientą.

3. Gydytojas aktyviai stengiasi suprasti kliento perspektyvą, tai jam sekasi kukliai.

Pavyzdžiai:

gali pasiūlyti kelis kruopščius apmąstymus, tačiau gali neperprasti kliento požiūrio; per visą sesiją mėgina perprasti, ką klientas norėjo pasakyti.

4. Gydytojas aktyviai ir pakartotinai deda pastangas suprasti kliento požiūrį, akivaizdžiai parodo, kad tiksliai supranta kliento pasaulėžiūrą, nors dažnai apsiriboja aiškiu turiniu.

Pavyzdžiai:

perteikia domėjimąsi kliento perspektyva arba padėtimi; siūlo kruopščius apmąstymus apie tai, ką klientas jau sakė; veiksmingai komunikuoja, kad supranta kliento požiūrį;



išreiškia nuomonę, kad kliento nerimas ar patirtys yra įprastos arba panašios į kitų.

5. Gydytojas parodo, kad giliai supranta kliento požiūrį ne vien tik į tai, kas buvo aiškiai pasakyta, bet ir į tai, ką klientas norėjo pasakyti, tačiau dar nepasakė.

Pavyzdžiai:

veiksmingai komunikuoja, kad supranta daugiau nei klientas pasako per sesiją; rodo didelį domėjimąsi kliento perspektyva arba padėtimi; bando pats „pasijusti kliento kailyje“; dažnai ragina klientą plėtoti mintį peržengiant to, kas būtina norint tiesiog sekti pasakojimą,

ribas; taiko daug kruopščių apmąstymų.



E. ELGSENOS ATVEJŲ SKAIČIAVIMAS

Elgsenos atvejų skaičiavimo tikslas – užfiksuoti konkrečios elgsenos atvejus, neatsižvelgiant į tai, kaip jie atitinka bendrąjį įspūdį apie tai, kaip gydytojas taiko motyvavimo pokalbį, Kitaip nei bendrojo vertinimo atveju, elgsenos atvejų skaičiavimo rezultatas apskritai bus suskirstymo į grupes ir sprendimo priėmimo taisyklių išdava, o ne bandymas užfiksuoti bendrąjį įspūdį. Jei tik yra galimybė, skaičiuodami elgsenos atvejus, koduotojai turėtų stengtis nepasikliauti išvadomis.

E.1. Pokalbio vedėjo kalbos suskaidymas į nagrinėtinus komponentus. Sesijos segmentą galima suskirstyti į atskirus kalbos pliūpsnius, t. y. nepertrauktus gydytojo kalbos segmentus. Pliūpsnio pradžia – kai gydytojas pradeda kalbėti, o pabaiga – kai jų nutraukia klientas (išskyrus pertarų tipo pastabas „taip“, „tiesa“, gerai“). Nutraukimas yra lygiavertis pokalbio posūkiui kita linkme.

E. 1.a. Išskirtų komponentų nagrinėjimo taisyklės. Gydytojo kalbos pliūpsnius sudaro daugybė gydytojo pasakytų frazių. Pasakyta frazė – tai užbaigta mintis arba minties vienetas (Gottman, Markman ir Notarius, 1999; Weiss, Hops ir Patterson, 1973). Elgsenos kodai yra priskiriami gydytojo pasakytoms frazėms, tačiau tai nereiškia, kad elgsenos kodai bus priskirti kiekvienai gydytojo pasakytai frazei (žr. F. Teiginiai, kuriems atliekant MITI nepriskiriamas joks kodas).

Kiekvienai pasakytai frazei gali būti priskirtas tik vienas elgsenos kodas, o kiekvienas kalbos pliūpsnis kiekvieną kodą gauna tik vieną kartą. Pavyzdžiui „Jūs nerimaujate dėl savo išgėrinėjimo“ yra pasakyta frazė, kuriai priskiriamas vienas kodas. O „Jūs nerimaujate dėl savo išgėrinėjimo; ar anksčiau tai buvo problema?“ yra suskaidoma ir nagrinėjama kaip dvi pasakytos frazės, iš kurių kiekvienai priskiriamas atskiras kodas. Taigi, jei yra santykinai ilgas atsakymas – jei gydytojas apmąsto, prieštarauja, teikia informaciją, o paskui užduoda klausimą – kiekvienai tokia frazei galima priskirti atskirą elgsenos kodą. Panašiai yra ir tuo atveju, jei gydytojas siūlo akcentuoti savarankiškumą ir pasižadėjimą tame pačiame kalbos pliūpsnyje, turėtų būti suteikiami abu kodai. (**Atkreipkite dėmesį, kad ši kalbos suskaidymo taisyklė su motyvavimo pokalbiu susijusioms ir su motyvavimo pokalbiu nesusijusioms pasakytoms frazėms yra kitokia nei ankstesnėje MITI versijoje).

Apmąstymai apdorojami kitaip. Vienam kalbos pliūpsniui suteikiamas tik vienas apmąstymo kodas, nepriklausomai nuo to, ar tame pliūpsnyje būtų paprastų ir sudėtingų apmąstymų derinys. Jei kuris nors iš apmąstymų yra sudėtingas, tada taikomas sudėtingo apmąstymo (SA) kodas. Kitais atvejais apmąstymui suteikiamas paprasto apmąstymo (PA) kodas. Pavyzdžiui, jei gydytojas siūlo paprastą apmąstymą, užduoda uždarą klausimą, o tada pasiūlo sudėtingą apmąstymą, kalbos pliūpsniui turėtų būti suteikiami du kodai: sudėtingo apmąstymo ir klausimo.

Galiausiai, kalbant apie klausimus, pagal MITI 4.0 versiją kodas suteikiamas tik vienam klausimui viename kalbos pliūpsnyje. Jei to paties pliūpsnio metu užduodami keli klausimai, gydytojas gaus tik vieną – klausimo – elgsenos kodą.

Didžiausias galimas kodų skaičius viename kalbos pliūpsnyje yra 8. Kalbos pliūpsniui galima priskirti tik vieną iš toliau nurodytų kodų:

informacijos suteikimas (IS); įtikinėja (įtikinėja arba įkalbinėja); patvirtina (P); siekimas bendradarbiauti (siekia); savarankiškumo akcentavimas (akcentuoja); konfrontuoja (konfrontuoja).



SPRENDIMO PRIĖMIMO TAISYKLĖ. Jei koduotojas nėra tikras, ar reikia nagrinėti kalbą, priimant sprendimą reikia vadovautis nuostata, kad numatytasis principas – kuo mažiau suskaidyti kalbą.

E.2. Kalbos suskaidymo į nagrinėtinus komponentus pavyzdžiai

E.2.a. Patyrinėkime toliau pateiktą interviu vedėjo teiginį:

„Na, ką gi, leiskite man jūsų paklausti tokio dalyko: kadangi buvote priverstas čia ateiti ir kadangi jaučiatės kaip kiekvienas, kurį kažkas kapoja kaip varna – o aplink jus skraido pulkai varnų, kurios jus kapoja šiuo, jūsų girtuokliavimo klausimu, – kam norėtumėte panaudoti laiką, kurį praleisite čia? Kas jums būtų naudinga?“

Šis teiginys suskaidomas taip:

1-a pasakyta frazė: „Na, ką gi, leiskite man jūsų paklausti tokio dalyko: kadangi buvote priverstas čia ateiti ir kadangi jaučiatės kaip kiekvienas, kuris kažkas kapoja kaip varna – o aplink jus skraido pulkai varnų, kurios jus kapoja šiuo, jūsų girtuokliavimo klausimu.“ (Sudėtingas apmąstymas)

2-a pasakyta frazė: „Kam norėtumėte panaudoti laiką, kurį praleisite čia? Kas jums būtų naudinga?“

E.2.b. O jei paimtume šį pokalbio vedėjo teiginį:

„Tai, ką sakote, yra absoliuti tiesa – kad viskas priklauso nuo jūsų. Niekas už jus nedaro to sprendimo. Net jei jūsų žmona norėtų nuspręsti už jus, arba jei jūsų darbdavys norėtų nuspręsti už jus, arba aš norėčiau nuspręsti už jus – niekas negali. Iš tikrųjų tai yra visiškai jūsų paties pasirinkimas – kaip gyvenate savo gyvenimą, ką darote dėl narkotikų, kur vykstate – taigi, viskas yra jūsų. Ir tai, ką aš girdžiu, yra tai, kad jums sunku nuspręsti „Ko aš noriu? Ar man laikas keisti aplinką? Ar šis tyrimas dėl narkotikų yra skambutis, kuris verčia pabusti?“

Šį teiginį suskaidėme taip:

1-a pasakyta frazė: „Tai, ką sakote, yra absoliuti tiesa – kad viskas priklauso nuo jūsų. Niekas už jus nedaro to sprendimo. Net jei jūsų žmona norėtų nuspręsti už jus, arba jei jūsų darbdavys norėtų nuspręsti už jus, arba aš norėčiau nuspręsti už jus – niekas negali. Iš tikrųjų tai yra visiškai jūsų paties pasirinkimas – kaip gyvenate savo gyvenimą, ką darote dėl narkotikų, kur vykstate – taigi, viskas yra jūsų.“ (Savarankiškumo akcentavimas)

2-a pasakyta frazė: „Ir tai, ką aš girdžiu, yra tai, kad jums sunku nuspręsti „Ko aš noriu? Ar man laikas keisti aplinką? Ar šis tyrimas dėl narkotikų yra skambutis, kuris verčia pabusti?“ (Sudėtingas apmąstymas)

E.2.c. Paimkime šį pokalbio vedėjo teiginį:

„Kad būtų galima atsakyti į jūsų klausimą, rekomenduojama, kad žmonės kasdien suvalgytų ne mažiau kaip 5 porcijas vaisių ir daržovių. Žinoma, jūs esate vienintelis, kuris gali nuspręsti, kas šiuo atžvilgiu jums padeda. Kiek kartų daugiau per dieną tai būtų? Noriu pasakyti, ar tai galite?“

Teiginį suskaidėme taip:

1-a pasakyta frazė: „Kad būtų galima atsakyti į jūsų klausimą, rekomenduojama, kad žmonės kasdien suvalgytų ne mažiau kaip 5 porcijas vaisių ir daržovių.“ (Informacijos suteikimas)

2-a pasakyta frazė: „Žinoma, jūs esate vienintelis, kuris gali nuspręsti, kas šiuo atžvilgiu jums padeda.“ (Savarankiškumo akcentavimas)

3-a pasakyta frazė: „Kiek kartų daugiau per dieną tai būtų? Noriu pasakyti, ar tai galite?“ (Klausimas)



E.2.d. Dabar paimkime šį teiginį:

„Jūs atrodote išsekęs. Žinau, kad buvau toks, kai turėjau įveikti tokią problemą. Jūs norite rasti sprendimą ir iš tikrųjų kruopščiai dirbate tuo tikslu!“

Teiginį suskaidėme taip:

1-a pasakyta frazė: „Jūs atrodote išsekęs.“ (Apmąstymas, galėtų būti paprastas arba sudėtingas)

2-a pasakyta frazė: „Žinau, kad buvau toks, kai turėjau įveikti tokią problemą.“ (Atskleidžiama informacija apie save, nekoduojama)

3-a pasakyta frazė: „Jūs norite rasti sprendimą ir iš tikrųjų kruopščiai dirbate tuo tikslu!“ (Patvirtinimas).

E.3. Kada suskaidyti į nagrinėtinus komponentus. Kliento pasakyti žodeliai „na, taip“ arba „tiesa“, kurie nepertraukia pokalbio vedėjo kalbėjimo sekos, laikomi pagalbiniais žodeliais ir koduojant neturėtų būti kaip orientyras pertraukti pokalbio vedėjo kalbos pliūpsnį. Tačiau kalbos pliūpsnis gali būti nagrinėjamas kaip atskiras vienetas, jei kliento pagalbiniai žodeliai yra atsakymas į gydytojo tiesioginį klausimą arba apmąstymą. Nepamirškite, kad numatytasis principas – kuo mažiau suskaidyti kalbą į nagrinėtinus komponentus.

Pavyzdžiui, jei gydytojas sako:

„Leiskite man pažiūrėti, ar aiškiai supratau. Jums nepatinka, kad šiandien esate čia, tačiau pasiruošęs apsvarstyti, kad reikėtų šiek tiek pasikeisti. Jūs suprantate, kad girtavimas jums sukėlė keletą problemų ir manote, kad galbūt yra laikas keistis.“

Jei klientas per visą pasakytą frazę atitarinėja „taip“ tiesiog perteikdamas, kad sutinka su gydytoju, pasakytos frazės nereikėtų skaidyti pagal kliento sakomu „taip“. Palyginkite su šiuo pavyzdžiu:

„Jūs tikrai esate susirūpinęs dėl savo girtavimo ir esate pasirengęs šiek tiek pasikeisti, Ar manote, kad laikas pakalbėti apie gydymą?“

Šiuo atveju, jei klientas atsako „taip“ sutikdamas, kad laikas gydytis, reiškia, kad kliento teiginys pertraukia pasakytą frazę ir nuo kitos pasakytos frazės prasidės kitas gydytojo kalbos pliūpsnis.

Bandant „neatsilikti“ nuo greitai vykstančių gydytojo ir kliento sąveikų, kurios metu gausu pagalbinių žodelių, rekomenduojama, kad koduotojai atsimintų taisyklę skaidyti kalbą į mažiau, o ne į daugiau pasakytų frazių, kurios bus nagrinėjamos.

E.4. Elgsenos kodai

E.4.a. Informacijos suteikimas

Ši kategorija naudojama tada, kai pokalbio vedėjas suteikia informaciją, šviečia klientą, teikia atsiliepimus arba pareiškia profesinio pobūdžio nuomonę neįtikinėdamas, nepatarinėdamas ir neperspėdamas. Tipiškai informacijos tonas būna neutralus, o kalba, kuria perteikiama bendroji informacija, nereiškia, kad informacija yra konkrečiai aktuali klientui, arba kad klientas turi pagal ją imtis veiksmų. Informacijos suteikimui nepriskiriami jokie antriniai kodai.

Pavyzdžiui:

„Iš savo profesinės patirties manau, kad širdies gydymas yra geriausias pasirinkimas žmonėms, esantiems tokioje padėtyje, kaip jūs.

„Rekomendacijos teigia, kad moterys neturėtų gerti daugiau kaip septynias taures per savaitę.“



E.4.a.1. Struktūrą apibrėžiantiems teiginiams nėra skiriamas kodas „Informacijos suteikimas“. Tai tokie teiginiai, kurie nurodo, kas įvyks sesijos metu, instrukcijos, kaip atlikti sesijos metu numatytą pratimą, kitos susitikimo skyrimas, diskusija apie sesijų skaičių ir laiką, kurie įtraukiami į tyrinėjimo protokolą.

Struktūrą apibrėžiančių teiginių pavyzdžiai:

„Norėčiau, kad pažvelgtumėte į šį stiprybių sąrašą ir išrinktumėte dvi ar tris, kurias būtų galima taikyti jums.“

„Dabar galbūt pažvelkime į jūsų gydymo planą ir pažiūrėkime, ką reikia pakeisti.“

„Po šios sesijos turėsime tik dar dvi, todėl turėtume taip ir planuoti.“

E.4.a.2. Kaip atskirti informacijos suteikimą nuo kitų skaičiuojamų elgsenos atvejų.

Informacijos suteikimo nereikėtų painioti su įtikinėjimu, prieštaravimu arba įkalbinėjimu gavus leidimą.

„Iš savo profesinės patirties manau, kad širdies gydymas jums yra geriausias pasirinkimas.“ (Įtikinėja)

„Iš savo profesinės patirties manau, kad geriausias dalykas jums būtų širdies gydymas. Ką manote apie tai, kaip apie variantą?“ (Įtikinėja gavęs leidimą; siekia)

„Vertinimo metu nurodėte, kad tipiškai per savaitę išgeriate 18 standartinių taurių. Tai gerokai peržengia gėrimo bendraujant ribas.“ (Konfrontuoja)

„Na, pagal šią diagramą jūs kasdien suvalgote tik du vaisius, net jei ir sakėte, kad suvalgote penkis. Taip galima lengvai save apgaudinėti.“ (Konfrontuoja)

„Man tai tiko ir tai tiks jums, jei jūs pamėginsite. Mums reikia rasti jums tinkamą AA grupę. Jums tik nepavyko rasti tinkamos.“ (Įtikinėja)

„Rekomenduočiau, kad visuomet nešiotumėte dviratininko šalmą. Tai iš tikrųjų jus apsaugos pargriuvus.“ (Įtikinėja)

„Šiandien pakalbėsime apie kai kuriuos dalykus, kurie veikė kitiems.“ (nekoduojama – struktūrą apibrėžiantis teiginys).

„Renkatės pats, tačiau mano nuomone, jums būtų gerai toliau gydytis.“ (Savarankiškumo akcentavimas; įtikinėja gavęs leidimą).

„Tolesnis gėrimas tokiais kiekis iš tikrųjų gali pažeisti jūsų kepenis.“ (Įtikinėja)

E.4.b. Įtikinėja

Gydytojas paslapčia mėgina pakeisti kliento nuomones, nusistatymus ar elgseną, tam tikslui panaudodamas tokias priemones: logiką, įtikinamus argumentus, atsiskleisdamas ar pateikdamas faktus (ir aiškiai tas priemones susiedamas su paslėptu pranešimu keiti elgseną). Įtikinėjimas koduojamas ir tada, jei gydytojas suteikia šališką informaciją, konsultaciją, patarimus, užuominas, nuomones arba problemų nepareikšdamas aiškaus teiginio arba tvirtos užuominos kontekste, tokiu būdu akcentuodamas kliento savarankiškumą priimant rekomendaciją.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad jei gydytojas neutraliai duoda informaciją, aiškiai nemėgindamas padaryti įtaką ar įtikinti klientą, tokiu atveju reikia taikyti kodą „Informacijos suteikimas“.



Sprendimo priėmimo taisyklė: jei koduotojas negali nuspręsti, ar suteikti kodą „Įtikinėja“, ar „Informacijos suteikimas“, reikėtų suteikti kodą „Informacijos suteikimas“. Tokia sprendimo priėmimo taisykle numatyta santykinai aukštai pakelti kartelę kodui „Įtikinėja“.

„Į savo mitybos režimą galite įtraukti kasdien penkis vaisus ir daržoves, išskyrus atvejus, jei pusryčiams valgote šiek tiek vaisių.“ (Įtikinėja)

„Aš ilgai turėjau viršsvorį, tačiau nusprendžiau suimti gyvenimą į savo rankas. Jums bus geriau, jei padarysite taip pat.“ (Įtikinėja)

„Jūs tiesiog nežinote, koks gali būti geras gyvenimas, jei visiškai nustosite gerti.“ (Įtikinėja)

„Na, jūsų paties tėvas buvo girtuoklis, todėl labai tikėtina, kad ir jūs esate toks pat.“ (Įtikinėja)

„Na, mes žinome, kad alkoholikų sūnums kyla didesnė rizika tapti girtuokliais.“ (Informacijos suteikimas)

„Turiu šiek tiek informacijos apie riziką, susijusią su jūsų problemišku gėrimu, ir noriu paklausti, ar galėčiau ja pasidalinti su jumis.“ (Siekia)

„Visi šie į vieną vietą sudėti dalykai man sako, kad turite didelių bėdų kontroliuodami cukraus kiekį kraujyje be vaistų, kurie jums padeda. Nebūčiau jums to sakęs, jei iš tikrųjų negalvočiau, kad tai jums yra tinkamiausia. Mano darbas – padėti jums geriau jaustis, o aš į tai žiūriu labai rimtai.“ (Įtikinėja)

„Jei kiekvieną kartą, kai turite lytinių santykių, naudosite prezervatyvą, tuomet niekada nereikės nerimauti, ar nepasigavote lytiniu keliu plintančios ligos. Argi nebūtų gerai? (Įtikinėja)

„Mes įpratę galvoti, kad vaikų atidavimas į vaikų darželį jiems negerai, tačiau dabar įrodymai byloja, kad tai faktiškai padeda jiems įgyti geresnius socialinius įgūdžius nei turi darželio nelankantys vaikai.“ (Informacijos suteikimas)

„Dabar, kai viskas jūsų gyvenime klojasi gerai, kaip galėtų jums įskaudinti faktas, kad porą dienų per savaitę jūsų vaikai yra lopšelyje?“ (Įtikinėja)

E.4.c. Įtikinėja gavęs leidimą

Kodas „Įtikinėja gavęs leidimą“ priskiriamas tada, kai pokalbio vedėjas įtikinėdamas akcentuoja bendradarbiavimą arba pagalbą įgyjant savarankiškumo, leidimo sąlyga gali būti tokiais atvejais, kai:

1. Klientas tiesiogiai paprašo, kad gydytojas pasakytų savo nuomonę apie tai, ką daryti, arba kokių imtis veiksmų toliau.

2. Gydytojas tiesiogiai prašo kliento, kad šis leistų suteikti konsultaciją, duoti patarimų, pateikti savo nuomonę, pasiūlyti atsiliepimus, pareikšti susirūpinimą, parekomenduoti arba aptarti konkrečią temą.

3. Gydytojas vartoja savarankiškumą palaikančią kalbą įžangoje arba patarimą suformuluoja taip, kad klientas gali į ją neatsižvelgti, ją ignoruoti arba asmeniškai įvertinti tą patarimą.

Gydytojas galėtų siekti bendro jausmo, kad duotas leidimas („O ką, jei šiandien pradėtume kalbėti apie jūsų probacijos reikalavimus?“), arba siekti su konkrečia tema, sąlyga ar veiksmu susijusio leidimo („Jei jums tinka, pasidalinsiu kai kuriomis strategijomis, kuriomis naudojosi kiti, siekdami palaikyti reikiamą cukraus kiekio kraujyje lygį.“)

Leidimą galima gauti prieš pradedant taikyti įtikinėjimą, jo metu arba po to, tačiau laiko prasme leidimas turi būti gautas arti to laiko, kai vyksta įtikinėjimas. Jei įtikinėjimą gavus leidimą lydi aiškus siekis bendradarbiauti arba savarankiškumo akcentavimas, turėtų būti priskirti tiek „Įtikinėja gavęs leidimą“ ir „Siekia bendradarbiauti“ arba „Savarankiškumo akcentavimas“ kodai.



Jei gydytojas paprašė bendresnio pobūdžio leidimo, jam to nereikia kartoti kiekvieno teiginio ar pasiūlymo atveju, tai yra „leidimo būklė“, kuri gali tęstis kelias minutes. Jei gydytojas pakeičia temą, pradeda labiau nurodinėti, pradeda kalbą papildyti reikšmingu turiniu (tampa ekspertu) arba pradeda skirti planą dar kartą nepaprašęs leidimo, galima dalykas, kad gydytojo kalbėjimui bus priskirtas kodas „Įtikinėja“.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad jei pokalbio vedėjas teikia informaciją ar duoda patarimą neutraliu tonu, tada turėtų būti priskiriamas kodas „Informacijos suteikimas“. Jei koduotojas nėra tikras, pirmenybė teikiama kodui „Informacijos suteikimas“.

„Na, jūsų tėvas buvo rimtas girtuoklis, todėl pagal skaičius jums tikrai kyla didesnė rizika. Tačiau kiekvienas yra unikalus. Ką manote apie tai? (Įtikinėja gavęs leidimą; siekia)

„Kai kuriems mano klientams priežiūros centrai gali tikru išsigelbėjimu gyvenime, ypač jei gyvenimas tampa toks sunkus, koks dabar yra jums. Tačiau žinau, jūs minėjote savo nerimą šiuo klausimu, todėl galbūt tai yra ne jums, kad ir kas bebūtų.“ (Įtikinėja gavęs leidimą; siekia)

„Turiu minčių apie tai, kaip padaryti, kad jūsų vaikai labiau padėtų. Savąjį vaiką įpratinau išvalyti kambarį naudodamas žvaigždes. Jis gaudavo po žvaigždę už kiekvieną sieną, kai išvalydavo savo kambarį, o kai gaudavo septynias, šeštadienio vakarui galėdavo pasirinkti filmą.“ (Įtikinėja)

Perėjimas prie insulino

„Jūsų A1C lygis buvo virš 12 tris paskutiniuosius kartus, kai jį tikrinome. Apskritai, tokiu atveju žmonėms kyla komplikacijų rizika.“ (Informacijos suteikimas)

„Pažvelgus į jūsų A1C lygį, akivaizdu, kad nepaisant geriausių pastangų, jums buvo sunku kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šiuo momentu mano geriausias patarimas jums – pereiti prie švirkščiamo insulino ir atsisakyti gydymo oraliniu būdu. Tačiau nežinau, ar tai yra kažkas tokio, ką esate pasiruošęs apsvarstyti, Mielai išklausyčiau jūsų mintis.“ (Įtikinėja gavęs leidimą; siekia)

Gydytojas: peržiūrėjau jūsų laboratorinių tyrimų rezultatus ir galvoju, kad galbūt reikėtų pasidalinti kai kuriomis mintimis apie tai, kaip jums pagerinti cukraus kiekio kraujyje lygio kontrolę.“ (Siekia)

Klientas: Tikrai, man smalsu, ką manote.

Gydytojas: Pažvelgus į jūsų A1C lygį, akivaizdu, kad nepaisant geriausių pastangų, jums buvo sunku kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šiuo momentu mano geriausias patarimas jums – pereiti prie švirkščiamo insulino ir atsisakyti gydymo oraliniu būdu. Tačiau nežinau, ar tai yra kažkas tokio, ką esate pasiruošęs apsvarstyti, Mielai išklausyčiau jūsų mintis. (Įtikinėja gavęs leidimą; siekia)

Pasipasakojimas apie vaikų auklėjimą

Gydytojas: Na, turiu pasakojimą apie mano vaiką, kuris čia galėtų tikti. Nežinau, ar jums būtų įdomu išgirsti apie mano patirtis. (Siekia)

Klientas: Viskas, kas padėtų.

Gydytojas: Savąjį vaiką įpratinau išvalyti kambarį naudodamas žvaigždes. Jis gaudavo po žvaigždę už kiekvieną sieną, kai išvalydavo savo kambarį, o kai gaudavo septynias, šeštadienio vakarui galėdavo pasirinkti filmą. (Įtikinėja gavęs leidimą)

Metimas rūkyti



Gydytojas: Įdomu, ar būtų gerai, jei pateikčiau šiek tiek informacijos apie tai, kaip mesti rūkyti? (Siekia)

Klientas: Taip.

Gydytojas: Mūsų atveju sėkmingai pavykdavo klientams, vartojusiems kramtomąją gumą su nikotinu. (Įtikinėja gavęs leidimą)

E.4.c.1 Sprendimo priėmimo taisyklė dėl kodų „Įtikinėja“ ir „Įtikinėja gavęs leidimą“

Sprendimo priėmimo taisyklė: jei toje pačioje pasakytoje frazėje yra ir įtikinėjimas, ir įtikinėjimas gavus leidimą. Koduotojas turėtų priskirti tik kodą „Įtikinėja gavęs leidimą“. Dėl to gali atsitikti, kad apsikeičiant mintimis, liks nekoduoti įtikinėjimo teiginiai, Tiek, kiek koduotojas mano, kad tokie nekoduoti įtikinėjimo teiginiai neigiamai paveikia poros bendradarbiavimą, tai turėtų būti užfiksuota bendrajame partnerystės aspekto vertinime.

E.4.2. Klausimai

Visiems gydytojų klausimams (atviriems, uždariems, primenantiems, faktus nustatantiems ir pan.) suteikiamas kodas „Klausimas“, tačiau viename kalbos pliūpsnyje koduojamas tik vienas klausimas. Taigi, jei viename kalbos pliūpsnyje gydytojas uždavė keturis atskirus klausimus, bus skaičiuojamas tik vienas klausimas, MITI 4.0 versijoje uždari ir atviri klausimai nėra diferencijuojami, Vietoj to, koduotojai gydytojų klausimus seka turėdami omenyje bendrąjį vertinimą, pavyzdžiui, daug faktus nustatančių klausimų vieno pokalbio metu galėtų lemti žemesnį bendrąjį partnerystės aspekto vertinimą ir sumažinti atsitraukimo į kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą galimybes.

E.4.e. Apmąstymai

Ši kategorija reiškia, kad reikia užfiksuoti reflektyvaus klausymo teiginius, kuriuos atsakydamas į kliento teiginius, pasakė gydytojas. Apmąstymais gali būti įvedamos naujos reikšmės arba medžiaga, tačiau jie iš esmės užfiksuoja ir pateikia klientams kažką tokio, ką jie ką tik pasakė. Apmąstymai gali būti paprasti arba sudėtingi.

E4.e.1. Paprasti apmąstymai

Paprasti apmąstymai tipiškai perteikia supratimą arba palengvina kliento ir gydytojo apsikeitimą mintimis. Tokie apmąstymai prideda nedaug arba visai jokios reikšmės (ar akcento) tam, ką pasakė klientai. Paprasti apmąstymai gali žymėti labai svarbias arba intensyvias kliento emocijas, tačiau nenutolsta nuo originalaus kliento teiginio. Gydytojo teikiamiems kelių kliento teiginių apibendrinimams galima suteikti paprastų apmąstymų kodą, jei tokio apibendrinimo gydytojas nenaudoja tam, kad pridurtų papildomą nuomonę ar kryptį.

E.4.e.2. Sudėtingi apmąstymai

Sudėtingi apmąstymai paprastai prideda esminę reikšmę ar akcentą tam, ką pasakė klientas. Tokie apmąstymai naudojami siekiant perteikti gilesnį arba sudėtingesnį vaizdą to, ką pasakė klientas, Kartais gydytojas gali nuspręsti akcentuoti konkrečią dalį to, ką pasakė klientas, tuo siekdamas išreikšti mintį arba nukreipti pokalbį kita kryptimi. Kliento darbą gydytojai gali papildyti subtiliu arba labai akivaizdžiu turiniu, arba gali sujungti kliento teiginius, iš kurių suformuoja kryptingus apibendrinimus.

Baudos už greičio viršijimą



Klientas: Tai jau trečia bauda už greičio viršijimą per tris mėnesius. Draudikė nusuks man galvą. Aš tiesiog ją žudau. Gal galime padaryti, kad mums tų pinigų reikia kitiems reikalams?

Pokalbio vedėjas: Jūs pašėlęs. (Paprasti apmąstymai)

arba

Pokalbio vedėjas: Tai paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. (Sudėtingi apmąstymai)

Cukraus kiekio kraujyje kontrolė

Pokalbio vedėjas: Kas jums jau buvo sakyta apie cukraus kiekio kraujyje kontrolę? (Klausimas)

Klientas: Šaipotės? Buvau užsiėmimuose, žiūrėjau vaizdo įrašus, buvo atvykusios medicinos seserys. Girdėjau visus patarimus, kaip pagerinti padėtį, tačiau tiesiog to nedarau. Nežinau, kodėl. Matote, gal aš tiesiog noriu numirti ar kažką tokio?

Pokalbio vedėjas: Šioje srityje jūsų valia gana žema. (Sudėtingi apmąstymai)

arba

Pokalbio vedėjas: Jūs nežinote, kodėl pats save sabotuojate. (Sudėtingi apmąstymai)

Motinos savarankiškumas

Klientas: Mano motina varo mane iš proto. Ji visuomet nori būti savarankiška, tačiau skambina man keturis kartus per dieną nereikšmingais klausimais, o kai duodu patarimą, ji įsiunta.

Pokalbio vedėjas: Gyvenimas jūsų motinai labai įtemptas. (Paprasti apmąstymai)

arba

Pokalbio vedėjas: Jums sunku nustatyti, ko jūsų motina iš tikrųjų nori. (Sudėtingi apmąstymai)

arba

Pokalbio vedėjas: Ar jums sunku nustatyti, ko jūsų motina iš tikrųjų nori? (Klausimas)

arba

Pokalbio vedėjas: Kaip manote, ko jūsų motina iš tikrųjų nori? (Klausimas)

Rūkymas

Klientas: Man taip nusibodo pamokymų apie tai, ką turiu daryti, Niekas nesupranta, kaip man visa tai sunku.

Pokalbio vedėjas: Ar jums tai neįveikiama? (Klausimas)

arba

Pokalbio vedėjas: Esate piktas ir nusivylęs (Sudėtingi apmąstymai)

arba

Pokalbio vedėjas: Jus supantiems žmonėms sunku tai suprasti. (Sudėtingi apmąstymai)

SPRENDIMO PRIĖMIMO TAISYKLĖ. Jei koduotojas negali atskirti, kur paprasti, o kur sudėtingi apmąstymai (įskaitant apibendrinimus), reikia priskirti kodą „Paprasti apmąstymai“.

E.4.e.3. Apmąstymų serija



Jei gydytoja tame pačiame kalbos pliūpsnyje pateikia seriją paprastų ir sudėtingų apmąstymų, turėtų būti koduojamas tik vienas sudėtingas apmąstymas. Apmąstymai dažnai eina iš eilės, todėl per daug suskaidžius gali kilti sunkumų dėl patikimumo arba galima nukrypti nuo ketinimo, išreikšto tuo kalbos pliūpsniu. Todėl tuo atveju, jei gydytojas pateikia paprastą apmąstymą, po kurio eina savarankiškumą akcentuojantis teiginys, o paskui – sudėtingi apmąstymai, turėtų būti suteikiami tik kodai „Sudėtingi apmąstymai“ ir „Akcentuoja savarankiškumą“.

Nesugebėjimas laikytis dietos

Klientas: Man nepavyksta laikytis šios dietos. Kurį laiką viskas būna gerai, o paskui pagaunu save, kad suvalgau visą skardą šokoladinių pyragaičių ir mano pažanga nueina niekais. Ar žinote, kiek kalorijų turi skarda šokoladinių pyragaičių? Neskaitant ledų, kuriuos suvalgau su jais. Niekada neįsivaizdavau, kad tai galėtų būti taip sunku.

Gydytojas: Tai du žingsniai pirmyn ir vienas žingsnis atgal. Tokios pažangos tiesiog nepakanka. O suku yra tai, kad dalykai, kurie jums atrodo tokie normalūs, kaip antai skarda šokoladinių pyragaičių, jūsų svoriui yra siaubingas dalykas. Jei būtumėt žinojęs, kad tai bus šitaip sunku, galbūt net nebūtumėt bandęs mesti svorį. (Sudėtingi apmąstymai)

Klientas: Ne, turiu tai padaryti. Net jei turėsiu sutikti, kad per likusį sumautą gyvenimą niekada nebesuvalgysiu nė vieno šokoladinio pyragaičio, vis tiek turiu liautis save žudęs savo svoriu.

Gydytojas: Jūs taip norite numesti svorį, kad netgi atsisakytumėt šokoladinių pyragaičių, jei reikėtų tai padaryti. (Sudėtingi apmąstymai, pridėtinė vertė palankių sąlygų sudarymui kalbėti apie elgsenos keitimą)

arba

Gydytojas: Faktiškai jūs neprivalote visam laikui atsisakyto kokio nors maisto. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tais atvejais, jei mėginsite save apriboti ir nevalgyti maisto, kurį mėgstate, jūs tiesiog dar daugiau jo suvalgysite. Geriausias tikslas – valgyti jo po nedaug. (Įtikinėja)

E.4.e.4. Paeiliui einantys apmąstymai ir klausimas

Kartais pokalbio vedėjas pradeda apmąstymu, tačiau prideda klausimą, kad „patikrintų“ apmąstymų patikimumą. Kodai turėtų būti suteikti abiem elementams.

Klientas: Tiesiog negaliu išverti taip vartodamas.

Gydytojas: Jūs esate tikras, kad norite niekada nebevartoti heroino. Tiesa? (Sudėtingi apmąstymai; klausimas)

Klientas: Mano viršininkas sakė, kad man dabar išbandymo laikotarpis. Jokių viršvalandžių, jokių premijų. Nieko.

Gydytojas: Jūsų viršininkas sakė, kad dėl šio incidento nebegali dirbti viršvalandžių. Kokią išvadą darote iš to? (Paprasti apmąstymai; klausimas)

E.4.e.5. Struktūrą apibrėžiantys teiginiai, kurie pateikiami kaip apmąstymai

Kartais pokalbio vedėjas užduos klausimą, tačiau prieš jį bus informacija, skirta priminti klausytojui apie kontekstą. Iš esmės tai veikia kaip pasakymas „Pamenate, ką dar sakėte? Na, o dabar noriu paklausti apie tai.“ Tokios rūšies struktūrą formuojančių teiginių, kurie būna prieš klausimą, koduoti kaip atskirų apmąstymų nereikia. Vietoj to jie turėtų būti priskiriami struktūrą apibrėžiantiems teiginiams, kurie suteikia kontekstą klausimui, ir todėl nekoduojami. Tokios taisyklės tikslas – išvengti



atvejų, kad pokalbio vedėjui paprasčiausiai primenant apie kontekstą, tokie teiginiai nebūtų priskirti apmąstymams.

Jei pokalbio vedėjas aiškiai atskiria „formuojantį“ teiginį ir klausimą arba tarp jų padaro pauzę, galima koduoti kaip atskirą apmąstymą. Kad tai iš tikrųjų būtų apmąstymai, klientas turi turėti galimybę kokiu nors būdu reaguoti prieš užduodant klausimą.

Pokalbio vedėjas: Jūs pasakojote, kad į tą parduotuvę, iš kurios pavogėte saldainį, nebegrįžote. Ar manote, kad jos vengiate? (Klausimas)

arba

Pokalbio vedėjas: Jūs nebegrįžote į parduotuvę, iš kurios pavogėte saldainį. (paprasti apmąstymai)

Klientas: Taip.

Pokalbio vedėjas: Ar manote, kad jos vengiate? (Klausimas)

Jei koduotojas nustato, kad apmąstymų tikslas – duoti pagrindą arba užuominą klausimui, tokio apmąstymo koduoti nereikėtų.

E.4.e.f. Motyvavimo pokalbiui būdinga (MPB) elgsena

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai geros motyvavimo praktikos pavyzdžiams motyvavimo pokalbiui būdingas kodas nebus suteikiamas. Viena būdinga klaida, kuri pasitaiko neįgudusiems koduotojams (ir motyvavimo pokalbių įgudusiems praktikams) – tai pastebėti geros motyvavimo pokalbio praktikos pavyzdį ir jį bandyti įsprausti į vieną iš motyvavimo pokalbio kodų. Būkite atidūs suteikdami tik tuos motyvavimo pokalbiui būdingus kodus, kurie pateikti šioje medžiagoje, ir suteikite tik tada, kai pavyzdys aiškiai rodo, kad jį reikia taip koduoti. Jei abejojate, arba jei per daug stengiatės, kad pavyzdys atitiktų, vietoj to pasirinkite kitą kodą. Nepamirškite, kad bendrojo vertinimo koregavimas gali papildyti puikios motyvavimo pokalbio praktikos elementus, kuriuos nėra lengva užfiksuoti taikant elgsenos atvejų skaičiavimą.

**Kitaip nei ankstesnėse MITI versijose, kiekvienas motyvavimo pokalbiui būdingos elgsenos porūšis dabar yra atskirai koduojamas ir pažymimas.

E. 4.f.1. Kas būna tada, jei teiginys galėtų atitikti daugiau nei vieną MPB kategoriją?

„Koziris“ (kilęs XVI a. 9-ajame dešimtmetyje)

Veiksmažodis: pralenkti arba kirsti

Daiktavardis: kaladės korta, kuri lošime yra vyresnė už bet kokios kitos rūšies kortą.

Dažniausiai koduotojai sugebės neabejodami priskirti MPB kodą. Tačiau kartais koduotojai susidurs su pavienėmis pasakytomis frazėmis, kurios atitinka daugiau kaip vieną MPB kategoriją. Kaip ir kitų MPB kodų atvejais, neapibrėžtumas dėl kodų priskyrimo sprendžiamas taikant sprendimų priėmimo taisykles. Tokios taisyklės kartais vadinamos kozirio taisyklėmis, nes vertintojui pasako, kokie kodai turi imti viršų tada, jei sprendimas būtų neaiškus.

Toliau pateikta hierarchija turėtų būti naudojama nustatyti, kurį MPB kodą reikėtų priskirti (žr. 1 pav.). Jei koduotojas nėra tikras, kuris kodas būtų tinkamesnis, turėtų būti naudojamas žemesnis kodas (t. y. numatytasis). Pavyzdžiui, jei koduotojas nėra tikras, ar priskirti kodą „Savarankiškumo akcentavimas“, ar kodą „Siekia“, reikėtų naudoti kodą „Siekia“. Piramidėje pateikti žemesni kodai suteikiami tada, kai koduotojas nėra tikras, kad galėtų priskirti aukštesnį piramidėje nurodytą kodą, koduotojas turėtų būti pakankamu laipsniu tikras, kad kodas atitinka kategoriją. Jei nėra toks tikras, koduotojas turi naudoti žemesnį piramidės kodą. Tokios „kozirio taisyklės“ taikymo tikslas –



„apsaugoti“, kad kodai, kurie motyvavimo pokalbiui turi didesnę reikšmę, būtų per daug lengvai priskiriami. Pavyzdžiui, patvirtinimai pokalbio vedėjui yra santykinai „nebrangūs“, o savarankiškumo akcentavimą yra ir sunkiau pasiekti, ir teoriškai jis yra labiau dominantis. Todėl kodui „Savarankiškumo akcentavimas“ kartelė yra sąmoningai pakelta aukščiau.

1 pav. Sprendimo priėmimo dėl MPB kodų priskyrimo taisyklės

E.4.f.1.a. Ką daryti, jei koduotojas nėra tikras, ar kodas turėtų būto MPB, ar koks nors kitas kodas (pavyzdžiui, „Klausimas“ arba „Apmąstymai“)?

Jei abejoja, koduotojas turėtų MPB kodų nepriskirti. Taigi, jei teiginiui galėtų būti priskiriamas MPB ar koks nors kitas kodas, MPB kodas turėtų būti priskiriamas tik tokiu atveju, jei teiginys aiškiai patenka į tą kategoriją. Jei nėra tikras, koduotojas pasirenka kitą kodą.

E.4.f.2. Patvirtina (PA)

Patvirtinimas (PA) yra gydytojo pasakyta frazė, kuri pabrėžia ką nors teigiamo apie klientą. Kad frazė būtų laikoma patvirtinimu, ji turi būti apie kliento stiprybes, pastangas, ketinimus ar gerąsias savybes. Frazė turėtų būti pasakyta neapsimestinai ir turėtų atspindėti nuoširdumą kliento atžvilgiu. Ji nebūtinai turi būti nukreipta į keitimosi tikslą – ji gali atspindėti kliento „apdovanojimą prizu“ už tam tikrą ypatybę, elgseną, užbaigtą užduotį, gebėjimą ar stiprybę. Patvirtinimai dažnai būna sudėtingi apmąstymai ir kai tai įvykstam jiems verčiau reikėtų priskirti kodą „patvirtinimas“.

Kodo „patvirtinimas“ nereikėtų automatiškai priskirti gydytojo sutikimui, pritarimui, palaikymui ar nekonkrečiam kliento pagyrimui. Patvirtinimai turi būti aiškiai susiję su kliento elgsena ar specifinėmis ypatybėmis. Pasakyta frazė turi būti neapsimestinė ir neturi atrodyti kaip vien tik pagalbinė.

**Atkreipkite dėmesį į tai, kad šis kodo „Patvirtinimas“ yra griežtesnis nei naudotas leidinyje „Motyvavimo pokalbis“ (Miller ir Rollnick, 2013) ir ankstesnėje MITI versijoje. Konkrečiau kalbant, MITI nebekoduojami paramos teiginiai („Visada sunku, kai reikia pradėti.“)

Jei koduotojas nėra tikras, ar teiginys yra konkretus arba pakankamai tvirtas, kad atitiktų kodą „Patvirtinimas“, jis neturėtų būti priskiriamas.

„Jūs sugeneravote daugybę idėjų, kaip sumažinti savo girtavimą. Šiandien gerai padirbėta minčių generavimo srityje.“ (Patvirtina)

„Jums svarbu būti geru tėvu – tokiu, kokiais jums buvo jūsiškiai.“ (Patvirtina)



„Iš tiesų jumis didžiuojuosi.“ (Nekoduojama, nekonkretu)

„Jūs sugebėjote per šventes išvengti saldumynų ir aš didžiuojuosi jūsų pasiekimu. Ir tai apsimokėjo!“ (Patvirtina; ima viršų apmąstymo atžvilgiu)

„Jūs esate toks žmogus, kuris rimtai prisiima atsakomybę norėdamas daryti tai, kas reikia.“ (Patvirtina)

„Dėl parkavimo problemų ir gausaus lietaus nebuvo lengva čia atvykti. Vertinu, kad ir toliau lankotės“. (Patvirtina)

„Žinau, tikrai sunku mesti rūkyti.“ (Parama, nekoduojama)

„Puikiai padirbėta! (Nekoduojama)

„Šaunu!“ (Nekoduojama)

„“Jūs labai stengėtės būti geru tėvu. Man didžiulį įspūdį padarė jūsų norėjimas būti namie netgi tada, kai neišeiti darosi vis sunkiau!“ (Patvirtina)

Atsižvelgiant į tai, ką man sakėte apie savo ankstesnę sėkmę metant svorį, esu tikras, kad jums vėl pasiseks, kai tik būsite pasiruošęs.“ (Patvirtina)

„Jūs jaučiatės, kad esate pakankamai atgrasytas nuo greitojo maisto. Jūs tikėjotės, kad per visas tas dvi pastarąsias savaites į tą pusę visiškai nepasuksit. Tačiau man atrodo, kad net jei pertą laiką ir nuėjot porą kartų, tai yra žymiai mažiau nei eiti kasdien. Ir tai atrodo kaip didelis pokytis! (Patvirtina)

E.4.f.2.a. Trijų kartų taisyklė patvirtinimų atveju

Gali būti, kad gydytojai pokalbio metu per dažnai vartos teiginius „puikiai padaryta“ (arba „nuostabu“, „puiku“ ar „pasakiška“). Apskritai, pirmuosius su ar tris kartus teiginys gali skambėti įtikinamai ir jam galima priskirti kodą „Patvirtina“, jei tokiu atveju koduotojas yra tikras, kad pasakyta frazė aiškiai atitinka kategoriją „Patvirtina“. Vėliau jie paprastai nekoduojami.

E.4.f.3. Siekia bendradarbiauti

Šis kodas priskiriamas tada, jei gydytojas aiškiai bando pasidalinti galiomis ar pripažįsta kliento išmanymą. Tai gali atsitikti tada, jei gydytojas neapsimestinai siekia sutarimo su klientu dėl sesijos uždavinių, tikslų ar krypčių. Kodas „Siekia bendradarbiauti“ gali būti priskiriamas tuo atveju, jei gydytojas klausia, ką klientas mano apie suteiktą informaciją. Kodas „Siekia bendradarbiauti“ tipiškai priskiriamas tada, jei prašoma leidimo duoti informacijos ar patarimą.

Jei gydytojas klausia apie kliento žinias ar supratimą tam tikra tema, tokiai frazei priskiriamas kodas „Klausimas“ – tokia frazė nėra laikoma siekimu bendradarbiauti.

„Turiu šiek tiek informacijos apie tai, kaip sumažinti riziką susirgti žarnyno vėžiu, ir būtų įdomu, ar galėčiau tai su jumis aptarti.“ (Siekia bendradarbiauti)

Ką jums jau sakė apie gėrimą nėštumo metu.“ (Klausimas)

„Ar jums tiktų, jei šiek tai laiko skirtume aptarti alkoholio vartojimo nėštumo metu normas.“ (Siekia bendradarbiauti)

„Gal tai jums ir netiks, tačiau kai kuriems mano klientams padėjo tai, jog jie nusistatė laikrodį taip, kad jis suskambėtų, kai praėjus dviem valandom po pietų reikia pasitikrinti cukraus kiekio kraujyje lygį.“ (Siekia bendradarbiauti; apsvarstykite įtikinėjimo gavus leidimą galimybę)

„Kaip galėčiau jums padėti šiuo atveju?“ (Siekia bendradarbiauti)



„Ar tiktų, jei kažkiek laiko pašnekėtume apie rūkymą? Žinau, kad čia atėjote pasikalbėti ne apie tai.“ (Siekia bendradarbiauti)

„Turiu jūsų vertinimo rezultatus. Ar jums būtų įdomu juos dar kartą perskaityti?“ (Siekia bendradarbiauti)

E.4.f.3.a. Pastaba. Apsikeitimas mintimis „sukelia – pateikia – sukelia“ (S–P–S) gali būti (arba gali ir nebūti) siekimo bendradarbiauti pavyzdys. Tipiškai kiekvienas elementas yra koduojamas atskirai.

„Sukelia – pateikia – sukelia“ be siekimo bendradarbiauti

Gydytojas: Ką jau žinote apie gėrimą nėštumo metu? (Klausimas)

Klientas: Žinau, kad geriau būtų, jei negerčiau.

Gydytojas: Taip. Rekomenduojama, kad nėštumo metu moterys susilaikytų nuo alkoholio. (Informacijos suteikimas)

„Sukelia – pateikia – sukelia“ su siekiu bendradarbiauti

Gydytojas: Ką jau žinote apie gėrimą nėštumo metu? (Klausimas)

Klientas: Žinau, kad geriau būtų, jei negerčiau.

Gydytojas: Kaip žiūrite į tokią informaciją? Kiek ji atitinka jūsų požiūrį į gėrimą? (Siekia bendradarbiauti)

Priešingai:

Gydytojas: Ką jau žinote apie galimus būdus mesti rūkyti (Klausimas)

Klientas: Žinau, kad manoma, jog priklijuotas pleistras yra veiksmingiausias metant rūkyti. Kiek laiko turėsiu būti su pleistru? Ar aš privalėsiu jį naudoti kokią savaitę ar dvi?

Gydytojas: Pleistras yra vienas būdas mesti rūkyti. Jis yra veiksmingai ir tipiškai pleistrą reikia nešioti keturis – šešis mėnesius, (Informacijos suteikimas).

E. 4.f.4.Savarankiškumo akcentavimas (Akcentuoja)

Tai tokios pasakytos frazės, kuriose dėmesys yra aiškiai skiriamas kliento atsakomybei už sprendimą ir veiksmus, susijusius su elgsenos keitimu. Jos išryškina kliento kontrolės pojūtį, laisvę riktis, asmeninį savarankiškumą arba gebėjimą ar prievolę pačiam nuspręsti dėl nusistatymų ir veiksmų. Tai nėra teiginiai, kurie konkrečiai akcentuoja kliento savaveiksmingumo jausmą, pasitikėjimą savimi arba gebėjimą atlikti konkretų veiksmą.

„Taip, jūs teisus. Niekas negali versti jus nustoti gerti. (Akcentuoja savarankiškumą)

„Jūs esate vienintelis, kuris pats save geriausiai žino. Kas, jūsų manymu, galėtų būti šiame gydymo plane?“ (Akcentuoja savarankiškumą)

„Kiek nuspręsite suvalgyti vaisių ir daržovių, iš tiesų yra jūsų reikalas.“ (Akcentuoja savarankiškumą)

„Tai – iš tikrųjų jūsų gyvenimas ir jūsų kelias. Jūs esate vienintelis, kuris gali nuspręsti, kuria kryptimi eisit. Kaip manote, kur norėtumėte nueiti darydamas tokią mankštą?“ (Akcentuoja savarankiškumą)



„Esate keblioje padėtyje, Buvimas kalėjime verčia jus jaustis taip, kad nekontroliuojate savo gyvenimo, Ir jūsų buvo prašyta apsvarstyti, ar nenorėtumėte dalyvauti gydymo programoje, kuri galbūt leistų jums save vėl šiek tiek kontroliuoti, jei nuspręstumėte, kad dalyvaujate. Šiuo momentu nesate tikras, ką reikėtų rinktis.“ (Akcentuoja savarankiškumą)

„Tai yra ir galimybės, ir iššūkis taip, kaip jūs jį matote. Jūs svarstote variantus ir nustatinėjate, kas jums labiausiai tiktų.“ (Akcentuoja savarankiškumą)

Nustoti gerti

Klientas: Esu gana tikras, kad galėčiau visam laikui nustoti gerti.

Gydytojas: Esate tikras, kad galite nustoti gerti, nes anksčiau tai esate padaręs. (Apmąstymai; pridėtinė vertė palankių sąlygų kalbėti apie elgsenos keitimą sudarymui)

Gydytojas: Priešais jus – pasirinkimas ir jūs esate gana tikras, kuriuo keliu norite eiti. (Akcentuoja savarankiškumą)

Gydytojas: Jūs jaučiatės gana tikras, kuriuo keliu norėtumėte eiti. (Apmąstymai; pridėtinė vertė palankių sąlygų kalbėti apie elgsenos keitimą sudarymui)

Gydytojas: Jūs esate pasiruošęs liautis. (Apmąstymai; pridėtinė vertė palankių sąlygų kalbėti apie elgsenos keitimą sudarymui)

Cukraus kiekio kraujyje lygio tikrinimas

Klientas: Nesu pasirengęs kasdien tikrinti cukraus kiekio kraujyje lygį, tačiau tai galėčiau daryti kartą per savaitę ar panašiai.

Gydytojas: galiausiai, tai jūsų reikalas, kaip dažnai tikrinsite cukraus kiekio kraujyje lygį. (Akcentuoja savarankiškumą)

Gydytojas: Vienas pasikeitimas, apie kurį svarstote, yra tikrinimas kas savaitę. (Paprasti apmąstymai; pridėtinė vertė palankių sąlygų kalbėti apie elgsenos keitimą sudarymui)

Gydytojas: Iš tiesų yra sunku kasdien atlikti matavimus. (Sudėtingi apmąstymai; mažiau vertės susilpninti kalbėjimui apie elgsenos išlaikymą)

ŽIV testas

Klientas: Praėjusią savaitę kalbėjausi su konsultuojančia sesele dėl testo namuose. Ji sakė, kad gali vieną nupirkti vaistinėje, ir tučtuojau gauti rezultatus.

Gydytojas: Jūs jau žengėte keletą žingsnių tam, kad gautumėte atsakymą, kurio jums reikia. (Apmąstymai; pridėtinė vertė palankių sąlygų kalbėti apie elgsenos keitimą sudarymui)

Gydytojas: Dabar turite priimti sprendimą dėl to, kas jums geriausiai tinka. (Akcentuoja savarankiškumą)

Gydytojas: Turiu šiek tiek informacijos apie testų namuose paketus. Gal norėtumėt, kad pasidalinčiau? (Siekia bendradarbiauti)

Gydytojas: Oho! Tai tapo jūsų tikslu! (patvirtina)

Gydytojas: Turite viską, ko reikia. (patvirtina)

E.4.g. Motyvavimo pokalbiui nebūdinga elgsena (MPNB)

Yra tik du MPNB kodai: „Įtikinėja“ ir „Konfrontuoja“

E.4.g.1. Įtikinėja (žr. E.4.b skirsnį)



E.4.g.2. Konfrontuoja

Šis kodas naudojamas tada, jei gydytojas konfrontuoja su klientu tiesiogiai ir nedviprasmiškai nesutinka, ginčijasi, taiso, gėdina, kaltina, kritikuoja klientą, klijuoja etiketes, jį perspėja, moralizuoja, išjuokia ar abejoja kliento sąžiningumu. Toks bendravimas pasižymės nelygiavertėmis galiomis, jį lydės nesutikimas arba negatyvumas. Priskiriami ir tokie atvejai, kai pokalbio vedėjas naudoja klausimus arba netgi apmąstymus, tačiau balso tonas aiškiai rodo esant konfrontavimą.

Negatyvios jau žinomos ar kliento atskleistos informacijos atkartojimas irgi gali būti priskiriamas konfrontavimui arba apmąstymams. Daugumą konfrontavimo atvejų galima aiškiai atskirti pagal balso toną ir kontekstą.

Sprendimo priėmimo taisyklė. Esant santykinai neįprastoms aplinkybėms, kai koduotojas nėra tikras, ar pasakytai frazei priskirti kodą „konfrontuoja“, ar kodą „Apmąstymai“, reikėtų nepriskirti jokio kodo.

„Vartojote vaistus „Antabuse“, tačiau vis tiek gėrėte?“ (Konfrontuoja)

„Manote, kad galima kažkaip kitaip elgtis su žmonėmis, kuriuos mylite?“ (Konfrontuoja)

„Taip, jūs alkoholikas. Gal taip negalvojate, tačiau juo esate.“ (Konfrontuoja)

„Palaukit. Čia aiškiai rodoma, kad jūsų A1C yra 12. Atleiskit, tačiau tai niekaip nerodo, kad kontroliavote angliavandenius taip, kaip sakote, jei rodikliai yra tokie aukšti.“ (Konfrontuoja)

„Pagalvokit gi pagaliau apie savo vaikus.“ (Konfrontuoja)

„Ar ryšium su jūsų girtavimu jums nekyla jokio nerimo?“ (Konfrontuoja; kodas „Klausimas“ nepriskiriamas, nes konfrontavimas ima viršų klausimo atžvilgiu)

„Dauguma žmonių, kurie geria tiek, kiek jūs, nebegali normaliai išgerti.“ (Konfrontuoja)

„Man kelia nerimą jūsų planas gerti po nedaug. Įdomu, ar galėčiau su jums juo pasidalinti.“ (Siekia bendradarbiauti)

„Vaikų drausminimas baudimu yra slidus kelias. Iš pradžių atrodo viskas gerai, o paskui iš to atsiranda kitos problemos.“ (Konfrontuoja)

„Pamenate, jūs sakėte, kad jūsų cholesterolio lygis yra grėsmė jūsų gyvybei. Jei nesukontroliuosite savo mitybos, rizikuojate gauti insultą arba širdies priepuolį.“ (Konfrontuoja)

„Na, yra rizika, kad vaikai, kurių tėvai gerai neprižiūri, piktnaudžiaus narkotikais. Įdomu, ką manote apie savus vaikų auklėjimo gebėjimus šioje srityje.“ (Galimai konfrontuoja – klausytis, koks balso tonas)

„Jei ir toliau gersite, mes niekuo jums negalėsime padėti.“ (Galimai konfrontuoja – klausytis, koks balso tonas)

Jei gydytojai konfrontuoja siekdami akcentuoti kliento stiprybę, dorybę ar teigiamą pasiekimą, reikėtų pagalvoti, ar nepriskyrus kodo „Patvirtina“. Konfrontavimas nėra privalomas tada, kai gydytojas aiškia bando patvirtinti arba padėti klientui.

Siaubinga motina

Klientė: Esu siaubinga motina.

Gydytojas: Ne, jūs nesate. Turite šiokių tokių bėdų, tačiau vis tiek esate puiki motina. (Patvirtina)

Cholesterolio lygio gerinimas



Klientas: Mano rodikliai šį mėnesį pagerėjo, Kasdien bent tris kartus valgau vaisių ir daržovių.

Gydytojas: Taip, tačiau jūsų cholesterolio lygis gerokai per didelis. (Konfrontuoja)

arba

Gydytojas: Keisdamas savo valgymo įpročius, padarėte šiokią tokią realią pažangą. Ką apie tai manote jūsų ilgalaikių sveikatos gerinimo tikslų prasme? (Patvirtina; siekia bendradarbiauti).

E.4.g.3. Sprendimo priėmimo taisyklės MPNB atvejais

Įtikinėjimas ir konfrontavimas kartais iš dalies sutampa, todėl gali būti, kad labiau atitiks kurią nors vieną kategoriją. Jei taip atsitinka, reikėtų taikyti toliau pateiktą hierarchiją (žr. 2 pav.)

2 pav. Sprendimo priėmimo taisyklės MPNB atvejais

F. TEIGINIAI, KURIE MITI NEKODUOJAMI

MITI nėra išsami kodavimo sistema, nes kai kurioms pasakytoms frazės elgsenos kodai gali būti nepriskiriami.

Pasakytų frazių, kurioms MITI kodai nepriskiriami pavydžiai:

Struktūrą apibrėžiantys teiginiai: „Dabar pakalbėkime apie praėjusią savaitę duotas formas.“

Pasisveikinimas: „Sveiki, Joe. Ačiū, kad atėjot.“

Pagalbiniai teiginiai: „Na, taip“, „gerai“, „tvarkoj“.

Ankstesnės sesijos turinys: „Praėjusią savaitę užsiminėte, kad tikrai pavargote.“

Nebaigtos mintys: „Jūs minėjote...“ (pertraukia klientas)

Klaba ne į temą: „Čia truputį šaltoka.“

6. KAIP PASIRINKTI KODUOJAMO SEGMENTO ILGĮ IR RŪŠĮ

MITI parengtas naudojant 20 minučių trukmės psichoterapijos įrašus. MITI galima naudoti ilgesniems garso įrašų segmentams (pvz., visai sesijai), Tik perspėjame, kad mūsų bandymas pailginti koduojamo segmento trukmę buvo dėl: 1) problemų, susijusių su koduotojo gebėjimu išlaikyti dėmesį, 2) sunkumų formuojant nebendruosius vertinimus esant didesnėms duomenų apimtims, 3) logistikos srities sunkumų, kai reikia susirasti nepertraukinėjamo darbo laiko esant dideliam užimtumui.



Panašiai ir mūsų didžioji dauguma pirminių duomenų buvo surinkta naudojant garso, o ne vaizdo įrašus. MITI galima naudoti ir koduojant vaizdo įrašus, tačiau neturėtų būti keičiama vizualinei informacijai surinkti.

H. SUVESTINIAI RODIKLIAI

Kadangi kritiškai svarbūs motyvavimo pokalbio funkcionavimo rodikliai skaičiuojant elgsenos atvejų dažnumą užfiksuojami netobulai, nustatėme, kad daugeliu atveju kodavimas būna naudingesnis, jei skaičiuojami suvestiniai rodikliai (apskaičiuoti remiantis kodų dažnumu), o individualūs vertinimai. Pavyzdžiui, apmąstymų ir klausimų santykis yra paprastas rodiklis, rodantis motyvavimo pokalbio svarbą. Toliau pateikiame dalį suvestinių rodiklių, kurie naudojami nustatant kompetenciją vesti motyvavimo pokalbį bei jų skaičiavimo formule.

Bendrasis technikos vertinimas (technika) = (Palankių sąlygų sudarymas kalbėjimui apie elgsenos keitimą + Kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimas)/2

Bendrasis santykių vertinimas (santykiai) = (Partnerystė + Empatija)/2

(SA%) Sudėtingų apmąstymų dalis procentais =SA / (PA +SA)

Apmąstymų ir klausimų santykis (A : K) = Apmąstymų, iš viso / Klausimų, iš viso

Motyvavimo pokalbiui būdingų frazių, iš viso = siekia bendradarbiauti + patvirtina + akcentuoja savarankiškumą

Motyvavimo pokalbiui nebūdingų frazių, iš viso = konfrontuoja + įtikinėja

Atkreipkite dėmesį į tai, kad formulės duos suvestinius vertinimus, kurių palyginti su gautais taikant senesnes MITI versijas, negalėsite.

I. BAZINĖS GYDYTOJO KOMPETENCIJOS IR PROFESIONALUMO RIBINĖS VERTĖS

Toliau pateikiamos rekomenduojamos pagal MITI bazinės gydytojams taikomos kompetencijų ir profesionalumo ribinės vertės. Atkreipkite dėmesį į tai, kad jos yra pagrįstos ekspertų nuomone ir kad šiuo metu nėra jokių normatyvinių ar kitų pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Tol, kol nebus tokių duomenų, minėtas ribines vertes reikėtų naudoti kartu su kitais duomenimis, kurie gauti vertinant gydytojo bazinę kompetenciją ir profesionalumą motyvavimo pokalbio taikymo srityje.

Pakankamas Geras

Techniniai komponentai 4 5

Santykių komponentai 3 4

(SA %) 40% 50%

(A : K) 1:1 2:1

MPB, iš viso - -

MPNB, iš viso - -





MITI kodų sąrašas

BENDRASIS VERTINIMAS


Rutulioja

Kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimas Pasitraukia

Partnerystė Partneris

Empatija Empatija

ELGSENOS ATVEJŲ SKAIČIAVIMAS

Informacijos suteikimas IS

Įtikinėja Įtikinėjimas

Įtikinėja gavęs leidimą Įtikinėjimas su

Klausimas K

Paprastas apmąstymas PA

Sudėtingas apmąstymas SA

Patvirtina P

Siekia bendradarbiauti Siekia

Akcentuoja savarankiškumą Akcentuoja

Konfrontuoja Konfrontuoja



A priedas

Klausimai apie tai, at MITI yra tinkama jūsų intervencijai

Motyvavimo pokalbį dažnai galiam naudoti imantis spręsti platesnius gyvenimo pokyčius ir situacijas, kurių atveju nėra konkretaus elgsenos keitimo tikslo, tačiau tokio tipo intervencijų atveju MITI nauda bus ribota. Jei pokyčiai yra abstraktesnio pobūdžio, koduotojams sunku patikimai įvertinti kliento kalbą apie pokyčius ir apie tai, ar pokalbio vedėjas tinkami sužadina tokį kalbėjimą ir į jį reaguoja. Pastarasis aspektas yra netgi dar svarbesnis.

Jei motyvavimo pokalbyje nėra tokio kritiškai svarbaus sukeliančio elemento, MITI yra skurdi gydytojo gebėjimo verti motyvavimo pokalbį vertinimo priemonė. Gali būti, kad žemi balai bus skirti ir daugelyje svarbių sričių, nors gydytojas ir elgiasi tinkamai, nenukreipdamas kliento kalbos jokia konkrečia kryptimi. Panašiai yra ir tais atvejais, kai pokalbio dėmesys sutelkiamas tik į įsitraukimo arba susitelkimo procesus – MITI rodys žemesnius vertinimus, nes motyvavimo pokalbyje nebus sukeliančio elemento. MITI tinkamiausia tada, jei yra pokalbyje yra numatyta taikyti visus motyvavimo pokalbiui reikalingus įgūdžius.

MITI nėra itin naudinga tokiais atvejais:

- elgsenos keitimo tikslo negalima pavadinti elgsena (pavyzdžiui, sprendimo priėmimas);

- gydytojas nenori daryti įtakos klientui einant konkretaus tikslo link pusiausvyra);

- gydytojas sąmoningai naudoja tik įtraukimo ar dėmesio sutelkimo įgūdžius.

J.1. Ką daryti tuo atveju, jei yra daugiau nei vienas keitimosi tikslas?

Kartasi būna atvejų, kad keitimosi tikslas būna ne vienas (pvz., 1) laikytis gydymo kurso, 2) susirasti tinkamą būstą). Kadangi abiejų keitimosi tikslų išdava yra kliento elgsena (o ne vidiniais įvykiais), galima naudoti MITI.

J.2. Netinkamų tikslų MITI kodavimui pavyzdžiai

J.2.a. „Sprendimo priėmimas“: tikslinis pasikeitimas bei akivaizdaus kalbėjimo apie elgsenos keitimą

Jei tikslas yra „priimti sprendimą“, kalbėjimo apie elgsenos keitimą turinys nebus dilemos pusė (kaip būna tada, kai nusakomas pageidaujamas elgsenos keitimas) – vietoj to vyksta kalbėjimas apie patį sprendimą. Pavyzdžiui, kai elgsenos keitimo tikslas yra mesti rūkyti, kalbėjimas apie elgsenos keitimą bus tokie teiginiai:

„Man reikia mesti rūkyti.“

„Jei nemesiu, susirgsiu vėžiu.“

„Turėčiau gerokai daugiau pinigų.“

„Noriu būti geras pavyzdys savo vaikams“

Jei tikslas yra „priimti sprendimą dėl rūkymo“, nė vienas minėtas teiginys nebus kalbėjimas apie elgsenos keitimą. Tokį kalbėjimą bylos šie teiginiai:

„Man reikia priimti sprendimą.“

„Jei nepriimsiu sprendimo, niekaip nepasikeisiu.“

„Išsprendus šį klausimą bus toks palengvėjimas.“

„Nekenčiu būti tokiu išskydusiu.“



Nors teoriškai kalbėjimui apie sprendimo priėmimą galima suteikti kalbėjimo apie elgsenos keitimą kodą, tai yra sudėtinga užduotis, kuri psichometriniu metodu nebuvo vertinta ir todėl į MITI 4.0 versiją jos neįtraukėme.

1.2.b. „Tapti geresniu žmogumi“: keitimosi tikslas nėra elgsena

Jei keitimosi tikslas nėra elgsenos keitimo tikslas, bus sunku apibrėžti, kada vyksta kalbėjimas apie elgsenos keitimą. Pavyzdžiui, ar šiuos sakinius būtų galima priskirti kalbėjimui apie elgsenos keitimą, jei asmens tikslas yra „tapti geresniu žmogumi“?

„Man reikia laisviau išreikšti savo pyktį.“

„Jei norėčiau turėti daugiau draugų, man reikia pagalvoti apie kitų, o ne apie savo norus.“

„Aš noriu mankštintis dažniau, o valgyti – mažiau.“

„Galiu tai padaryti dabar pat, nejausdamas visiškai jokios kaltės!“

„Geriau sulygiuosiu savo čakras!“

Ar šiuos pavyzdžius priskirti kalbėjimui apie elgsenos keitimą, ar pavadinti kitaip, kiekvieno iš šių pavyzdžių visiškai priklausys nuo klinikinio konteksto (ir pokalbio vedėjo nuomonės), Pavyzdžiui, tikslas mankštintis dažniau, o valgyti – mažiau, galėtų būti tinkamas asmeniui, kuriam ką tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pasakyta, kad jo KMI virš 25, tačiau ne anoreksija sergančiam klientui. Arba gali būti, kad nė vienas teiginys neatitiks buvimo geresniu žmogumi. Esmė yra ta, kad esant tokioms situacijoms, koduotojai negali patikimai išskirti kalbėjimo apie elgsenos keitimą ir neįmanoma pasiekti vertintojų tarpusavio patikimumo. Todėl MITI 4.0 (kaip ir ankstesnės versijos) nurodo, kad tikslinė elgsena turi būti žinoma iš anksto.

J.3. Ką daryti, jei noriu vertinti tik įtraukimo ir dėmesio sutelkimo aspektus?

Net jei pokalbiais nenumatoma sužadinti argumentus keistis, kai kurios MITI antrinės skalės gali būti naudingos vertinant pokalbio vedėjo bazinius konsultavimo įgūdžius. Bendrieji partnerystės ir empatijos vertinimai, kaip ir elgsenos atvejų – klausimų, apmąstymų, MPB ir MPNB – skaičiavimas duos naudingos informacijos apie nenurodomuosius pokalbio vedimo būdus. Tokius vertinimus galima naudoti ir pritaikyti remiantis atitinkama medžiaga.



B priedas. Dažnai užduodami klausimai

1. Ką daryti, jei mano sesija trunka mažiau kaip 20 minučių?

Jei sesijos trunka trumpiau nei 10 minučių, gali būti sunkiau pateikti bendruosius įvertinimus, Itin trumpų sesijų (2–5 min.) geriausia būtų koduoti tik elgsenos atvejus.

2. Kaip motyvavimo pokalbio dvasia aprėpta MITI 4.0 versijoje?

Motyvavimo pokalbio dvasia MITI 4.0 nebevertinama. Taikant MITI 4.0 vertinami svarbūs motyvavimo pokalbio dvasios aspektai, kaip antai partnerystė ir iš kliento kylančių priežasčių keistis sužadinimas.

3. Kas atsitiko su MPB ir MPNB suvestinių vertinimų procentiniais dydžiais?

Ankstesnėse MITI versijose buvo skaičiuojami MPB ir MPNB procentiniai dydžiai: MPB procentas = MPB/(MPB+MPNB) ir MPNB procentas = MPNB/(MPB+MPNB). Šie procentiniai dydžiai nėra ypatingai informatyvūs, ypač sesijų, kuriose nėra MPB ar MPNB elgsenos. MPB ir MPNB procentiniai dydžiai buvo klaidinantys ir neinformatyvūs, todėl MITI 4.0 jų atsisakyta.

4. Kokios yra ribinės vertės pagal MITI 4.0?

Ribinių verčių nustatymas MITI 4.0 nėra toks tiesioginis, kaip ankstesnių versijų atveju. Kai kuriais atžvilgiais taip yra dėl to, kad mūsų supratimas apie motyvavimo pokalbio praktiką dabar yra labiau kompleksinis nei anksčiau, todėl nuspręsti, kad „priimtina“, gali būti sunku. Be to, naujoje versijoje pakeisti beveik visi vertinimai, o tai reiškia, kad naujųjų lyginti su gautais iš ankstesnių versijų, negalima. Galiausiai, mums trūksta empirinių duomenų, kad galėtume pateikti rekomendacijas dėl daugelio vertinimų, nors tikimės artimiausiu metu juos gauti.

Keli dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

MITI 4.0 rekomenduojami santykių elemento vertinimai yra aukštesni nei technikos elemento tiek pakankamos, tiek ir geros praktikos lygmeniu, Tai atspindi dabartinę motyvavimo pokalbio teorinę sistemą, kuri įtraukimą, santykių formavimo įgūdžius akcentuoja kaip sužadinimo, t. y. techninių elementų, pagrindą.

Mes padarėme išvadą, kad yra pakankamai empirinių įrodymų palikti tas pačias sudėtingų apmąstymų ir ypač – klausimų ir apmąstymų santykio ribines vertes, todėl jos nebuvo pakeistos.

Rekomendacijos dėl MPB ir MPNB sąmoningai nenurodytos, kadangi dar neturime duomenų, kad galėtume jas skelbti. Mes raginame, kad visi klinikiniai tyrimai, kuriuose MITI 4.0 naudojama dokumentuoti gydymo tikslumą, pateiktų visus MITI 4.0 vertinimus. Susiejus su klinikiniais rezultatais, tai santykinai greitai pateikti tvirtas rekomendacijas.

5. Kas būtų, jei techniškai priskirsiu kodą „Įtikinėja gavęs leidimą“, tačiau leidimas neatrodo nuoširdus arba informacija labiau panaši į įtikinėjimą?

Bendruosius vertinimus, ypač partnerystės, gali paveikti tai, kaip gydytojas suteikia informaciją, gauna leidimą arba teikia pasiūlymus ar nuomones. Toliau nurodome situacijas, kurios galėtų duoti pagrindo skirti žemesnį bendrąjį partnerystės vertinimą, net jei buvo pastebėtas įtikinėjimas gavus leidimą.

1. Gydytojas prašo leidimo faktiškai kiekvienam komentarui.

2. Tonas pašant leidimo yra atsainus ar nenuoširdus.

3.Gydytojas neduoda klientui laiko atsakyti į prašymą duoti leidimą prieš pateikiant informaciją.

4. Gydytojas pertempia leidimo ribas (t. y. pašo pateikti informaciją apie gėrimą, o tada pateikia tą ir papildomą informaciją apie kitokią gyvenseną ar elgsenos problemas).

5. Gydytojas prašo ir gauna leidimą bendro pobūdžio temai, o tada pradeda „krauti“ per daug informacijos (tai gali trukti kelias minutes).



Įrašo Nr.________________ Koduotojas__________________ Data___________/ ______/_____

Bendrieji vertinimai

Techniniai komponentai

Elgsenos keitimo tikslas:


1 2 3 4 5

Kalbėjimo apie elgsenos išlaikymą susilpninimas

1 2 3 4 5

Santykių komponentai

Partnerystė 1 2 3 4 5

Empatija 1 2 3 4 5

Elgsenos atvejų skaičiavimas

Iš viso

Informacijos suteikimas (IS)

Įtikinėja (įtikinėja)

Įtikinėja gavęs leidimą (Įtikinėja su)

Klausimas (K)

Paprastas apmąstymas (PA)

Sudėtingas apmąstymas (SA)

Patvirtina (P)

Siekia bendradarbiauti (Siekia)

Akcentuoja savarankiškumą (Akcentuoja)

Konfrontuoja (konfrontuoja)

Pradžios laikas ir sakinys:_____________________________________________________

Pabaigos laikas ir sakinys:_____________________________________________________


Documents

· Web viewEsmė yra ta, kad esant tokioms situacijoms, koduotojai negali patikimai išskirti kalbėjimo apie elgsenos keitimą ir neįmanoma pasiekti vertintojų tarpusavio patikimumo