1

Praėjus ilgajai egzaminų sesijai VU SA UKI “Akcento” komanda išleidžia jau

trečiajį naujienlaiškio numerį.

Šiame numeryje gausu informacijos apie tai kaip VU SA UKI gyveno

pastaruosius mėnesius. Taip pat numeryje rasite apie egzaminų

perlaikymus, informacijos prašant socialinei stipendijai gauti bei interviu su

Užsienio kalbų instituto studentais, kurie atrado save mentoriavime ir

fotografijos srityje.

VU SA UKI „Akcentas“ komanda

VU SA UKI išvažiuojamieji mokymai

Kartą Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek

daug yra, ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko”. Žodžiai teisingi, tačiau VU SA UKI

nariai mokymuisi to laiko atrado. Lapkričio 25 - 27 dienomis vyko Studentų atstovybės

mūsų padalinyje išvažiuojamieji mokymai, per kuriuos nariai susipažino su aktualia ir

svarbia akademinės srities informacija. VU SA prezidentas Arminas Varanauskas

supažindino VU SA UKI narius su Vilniaus universiteto statutu, Studijų nuostatais,

Bolonijos universiteto procesu. O VU SA viceprezidentė Kotryna Peilakauskaitė

papasakojo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės istoriją. Sukaupę nemažai žinių

ir išklausę VU SA UKI pirmininkės Viktorijos Pribylskajos paskaitą apie renginių

organizavimą, atstovybininkai turėjo galimybę atlikti naudingą praktiką – vos per kelias

valandas suorganizuoti puikų vakaro renginį, kuris tik įrodė kad dirbdami kartu galime

viską. Iš mokymų VU SA UKI nariai grįžo

pasisėmę naujų žinių ir idėjų, išsikėlę

naujus tikslus bei pasiruošę toliau

mokytis ir daryti mūsų studentų

kasdienybę idealią.

VU SA UKI Akcentas

Šiame numeryje

Socialinės stipendijos 2

Mentoriavimas 3

Perlaikymai 5

VU UKI Kalėdos 6

Atvirų durų diena 7

Blykstės paliesti 8

2012—01— Nr. 3

Vilniaus universiteto

Studentų atstovybė

Užsienio kalbų institute

http://uki-

sa.blogspot.com

Greta Opulskytė

Nuotr. Beatos Mečkovskajos

2

Valstybinis studijų fondas informuoja, jog nuo penktadienio (sausio 20 d.), studentai galės teikti elektronines paraiškas socialinei stipendijai gauti. Fondo tinklapyje paraišką bus galima pildyti iki vasario 20 dienos. Planuojama, kad sprendimas dėl socialinių stipendijų skyrimo bus priimtas iki kovo vidurio, o stipendijos už pirmuosius pavasario semestro mėnesius studentams bus pervestos kovo mėnesį. "Socialinės stipendijos yra skiriamos studentams iš nepasiturinčių šeimų, gyvenantiems vieniems ir turintiems teisę gauti arba gaunantiems socialines pašalpas, - sako Viktorija Vigėlienė, Fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė. - Tai pat studentams, kuriems yra nustatytas 45 proc. ar dar mažesnis darbingumo lygis, sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis. Žinoma, ir tiems, kurie yra ne vyresni nei 25 m. ir jiems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę". Šiuo metu socialinės stipendijos dydis - 390 Lt per mėnesį. Stipendija gavėjams mokama visą studijų semestrą įskaitant atostogų laikotarpį, išskyrus baigiamųjų kursų studentus. Pasak specialistės, studentai, norintys gauti socialinę stipendiją privalo pateikti elektroninę paraišką, kuriai užpildyti reikalinga elektroninė bankininkystė arba asmeninis skaitmeninis sertifikatas. "Pildydami paraiškas studentai turėtų atkreipti dėmesį į ekrane pasirodančius pranešimus, kurie informuoja, ar reikia pateikti dokumentus, įrodančius pasirinktąjį socialinį kriterijų", - sako ji. Daugeliu atveju pakaks tik užpildyti elektroninę paraišką. Studentai, kurie yra netekę tėvų ar jiems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba), užpildę elektronines paraiškas, privalės iki vasario 20 d. fondui pristatyti dokumentus, įrodančius šią aplinkybę. Tiems, kuriems 2011 m. rudenį socialinė stipendija jau buvo skirta pagal šį kriterijų, antrą kartą dokumentų pristatyti nebereikia. Visą informaciją apie pateiktų duomenų ar dokumentų trūkumus, socialinės stipendijos skyrimą ar neskyrimą studentai ras prisijungę prie savo paraiškos. Iki vasario 20 d. nepateikusieji paraiškų ar reikiamų dokumentų, nebus įtraukti į sąrašus ir socialinės stipendijos gauti negalės. Informacija iš www.vusa.lt

Sausio 20 d. pradedamas paraiškų priėmimas socialinei stipendijai gauti

VU SA UKI Akcentas

"Pildydami

paraiškas

studentai turėtų

atkreipti dėmesį

į ekrane

pasirodančius

pranešimus,

kurie

informuoja, ar

reikia pateikti

dokumentus,

įrodančius

pasirinktąjį

socialinį

kriterijų"

3

Gruodžio 10 dieną baigėsi mentorių atranka pavasario semestrui. Viena iš mentorių – Užsienio kalbų instituto

„Anglų – ispanų kalbų studentė“ - Renata Citrinavičiūtė. Su VU SA UKI “Akcentu” Renata trumpai pasidalino

savo patirtimi mentoriaujant ir papasakojo, su kokiomis kliūtimis turi susidoroti mentoriaujantys asmenys.

Kiek laiko esi mentore? Mentoriauju 3 semestrus (1,5 metų). Kodėl nusprendei mentoriauti?

Nusprendžiau būti mentore, kadangi man pačiai patinka pažinti naujas kultūras, lavinti užsienio kalbų

įgūdžius. Esu komunikabili, todėl mane domina bendravimas su įvairių tautų atstovais. Savanoriška veikla

taipogi yra puikus laisvalaikio praleidimas.

Kokią atranką reikia praeiti, kad taptum mentoriumi? Kiekvieną semestrą rengiama nauja mentorių atranka. Pranešimo apie naują atranką turėtumėte ieškoti

esn.lt ; www.facebook.com (ieškoti ESN Vilnius University). Siųsti užpildytą anketą nurodytu elektroniniu

adresu , kurią rasite esn.lt. ir tada laukti atsakymo dėl priėmimo.

Mentoriaus vaidmenys ir uždaviniai? Mentorius – savanoris, atliekantis savo pareigas ir turintis teisių. Pagalbininkas – draugas užsienio studentui. ESN VU reprezentuojantis asmuo. Užduotys: Dalyvauti mentorių mokymuose. Gavus užsienio studentą juo psirūpinti. Tai jam padės padaryti po

mokymų gauta mentoriaus atmintinė. Nuo ko reikėtų pradėti, kaip elgtis vienokiu ar kitokiu atveju. Ja reikia

vadovautis bendraujant su savo užsienio studentu (mentoree) dėl tokių iškilusių klausimų kaip: viza,

gyvenamoji vieta Lietuvoje, LSP ir t.t. Jei atmintinė negali išspręsti kilusių klausimų, reikia kreiptis į labiau

patyrusį mentorių, savo grupės Senior Mentor (mentorių grupės vadovas) arba ESN valdybą.

Ką mentoriavimas davė Tau ir ką tu jam? Mentoriavimas man davė platesnį pasaulio kultūrų suvokimą, naujus draugus, užsienio kalbų praktiką. Taip pat savarankiškumo ir organizuotumo įgūdžius, stereotipų paneigimą bei savanoriškos veiklos praktikos. Manau, kad aš daviau ESN pagalbą ir supratingumą atvykstančių užsienio studentų atžvilgiu. Idėjas ir

bendradarbiavimą įvairiose veiklose (probleminių klausimų, susijusių su mentoree sprendimuose, projektų,

renginių organizavime ir panašiai). Taip pat VU ir Lietuvos vardo garsinimas. Skleidžiamas teigiamas įspūdis iš

kultūrinės, mokslinės, socialinės pusės. Įrodžiau, jog esu patikima, rūpestinga ir atsakinga mentorė, kuomet

sprendžiami iškilę klausimai susiję su ESN VU ir jo užsienio studentais.

Tęsinys 4 psl.

Nr. 3

Mentoriavimas—atsakingumas, kruopštumas.. ir draugai visame pasaulyje

4

Iš 3 psl.

Keblumai būnant mentoriu? Kalbos barjeras, kai mentoree neturi atitinkamo užsienio kalbos, pavyzdžiui, anglų kalbos lygio. Mentoree

pasitikimas vėliu paros metu. Viešojo transporto nuolaidų taikymas mūsų mentoree. Sudėtinga, kai

nerandama bendra kalba tarp mentoriaus ir mentoree.

Mentorių misija - ...

Padėti mentoree viskuo, kuo įmanoma, visais rūpimais klausimais.

Kokių šalių studentams buvai mentore? Ar būna nesusipratimų, pavyzdžui, dėl kultūrinių skirtumų, tradicijų? Buvau Lenkijos, Turkijos, Ukrainos, Serbijos, Latvijos,Italijos studentų mentorė. Taip, teko patirti „itališką“ laiko planavimą, kitaip sakant, vėlavimą, religijos arba mitybos skirtumų, mandagumo ir tolerancijos supratimo skirtumų. Žinoma, teko išgirsti daugybė komentarų apie lietuvišką klimatą. Studentai labai greitai pastebi lietuvių šiaurietišką „šaltumą“ bendraujant - tolerancijos stoką (ne kaimyninių valstybių piliečiams, tačiau pasitaiko ir stereotipinių lenkų tautos nuvertinimų). Žiemos metu patirti lietuviško šildymo ypatumai, kai Lietuvoje gyvena turkai. (juokiasi) Mat studentai norėjo sutaupyti pinigų už šilumą užsukdami jį kuomet lauke -20..... „Orientacinė savaitė“ – tai ... OS (OW) – orientacinė savaitė arba orientation week. Jos metu rengiami teminiai vakarėliai užsienio studentams, tam, kad jie įsitrauktų, susipažintų ir priprastų prie lietuviškos aplinkos, tradicijų, žmonių mentaliteto. Patys pristato save ir savo šalį kitiems kolegoms,užsienio studentams. Tokie vakarėliai kaip: National dish party, Karaoke, Trip to Trakai ir t.t. ir pan. Intensyvi veikla supažindinant studentą su kitos valstybės gyvenimo ypatumais. Procesas, kurio metu mentorius padeda mentoree kuo lengviau ir greičiau adaptuotis naujoje aplinkoje. Ar lengva užsienio studentams adaptuotis Vilniaus universitete? Vieni studentai lieka sužavėti Universiteto stotu. Yra tokių, kurie giria studijuojamų dalykų kokybę, įvairovę ir panašiai. Vis dėlto ne visų dėstytojų darbą jie galėtų pagirti: problemos dėl ne itin gero anglų kalbos lygio, dėstymo metodų ir panašiai. Tvarkaraščio sudėtingumo problema – tenka keliauti į kelis fakultetus, o tai nėra patogu ir lengvai įgyvendinama,todėl studentams tenka kai kurių dalykų atsisakyti, nors jie mielai juos mokytųsi. Didelis darbo krūvis, kuris nesuteikia nei džiaugsmo nei laisvo laiko mūsų užsienio studentams.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės mentoriaujant!

Brigita Adomaitytė

5

Neišlaikytų egzaminų perlaikymas

Neišlaikytus egzaminus (įskaitas) studentas gali vieną kartą perlaikyti ne vėliau kaip per pirmas dvi naujo semestro savaites, o studentas, kuriam egzaminų sesija buvo pratęsta, - per dvi savaites po pratęsto termino pabaigos. Per egzamino (įskaitos) perlaikymą neišlaikytas egzaminas (įskaita) yra studento akademinės skola. Pasibaigus egzaminų (įskaitų) perlaikymo terminui vieną ar dvi akademines skolas turinčiam studentui fakulteto (padalinio) dekanas (vadovas) gali leisti pakartoti atitinkamus studijų dalykus ir tęsti studijas. Dalykų, kuriuos leista pakartoti, akademinių skolų likvidavimo terminas atidedamas vieneriems metams. Fakultetų (padalinių) tarybos nustato dalykus, kurių kartoti negalima. Dėl dalyko kartojimo studentas turi kreiptis į fakulteto (padalinio) administraciją prieš semestrą ar jo pradžioje ir pateikti atitinkamą prašymą. Už dalyko kartojimą mokama nustayta kaina, kuri apskaičiuojama 1/40 einamųjų metų metinės studijų programos kainos padauginus iš dalyko kreditų skaičiaus. Pirmosios studijų pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios studijų pakopos paskutiniojo semestro studentams, pasibaigus priešpaskutinio studijų semestro egzaminų (įskaitų) perlaikymo terminui ir pasibaigus paskutinio studijų semestro egzaminų (įskaitų) laikymo terminui, turintiems ne daugiau kaip 2 dalykų apimties akademines skolas, fakulteto (padalinio) dekanas (vadovas) gali leisti atitinkamus egzaminus (įskaitas) dar vieną kartą perlaikyti iki baigiamųjų darbų (baigiamųjų egzaminų) gynimo pradžios. Studentai, pasibaigus egzaminų (įskaitų) perlaikymo terminui turintys daugiau kaip dvi akademines skolas, taip pat vieną arba dvi akademines skolas studentai, kuriems nebuvo leista pakartoti šių dalykų studijų, šalinami iš Universiteto.

Informaciją parengė Lina Kamarauskaitė

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos

Antradienį (2012 - 01 - 17) trijų nacionaliniu mastu studentams atstovaujančių organizacijų (VU SA, LSS ir LSAS)

vadovai susitikimo metu susitarė dėl vieningos pozicijos, kurios laikysis trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir

kultūros komitete svarstant Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

VU SA inicijuoto susitikimo metu, studentų atstovai sutarė pasisakantys už tai, kad studijų finansavimo

peržiūrėjimas būtų vykdomas kas metus, o gerai besimokančiu būtų laikomas toks studentas, kuris peržiūrint

finansavimą neturi akademinių skolų ir patenka į valstybės užsakymo kvotas.

Remiantis valdančiųjų priimtomis sausio 19 d. pataisomis, studentų rotacija vyks ne rečiau nei kas metus, tačiau

aukštosios mokyklos galės pačios nuspręsti, ar rotacija neturėtų būti dažnesnė. Pritarta ir nuostatai, kad studentas

valstybės finansavimo, arba krepšelio, netektų, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų daugiau nei 20 proc. mažesnis

už bendrakursių vidurkį.

Sausio 26 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, suteikiančias universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai daugiau valdymo galių ir numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Pataisomis universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai suteikiama teisė priimti sprendimus dėl aukštųjų mokyklų lėšų valdymo ir turto disponavimo. Aukštosios mokyklos studentų rotaciją turės vykdyti ne kas dvejus, o kas vienerius metus arba kas semestrą. Prezidentės teigimu, skubos tvarka priimtos tik būtiniausios pataisos, kad universitetų ir kolegijų veikla nebūtų

sutrikdyta, o pavasario sesijos metu Seimas turės pataisyti ir kitas Mokslo ir studijų

įstatymo nuostatas, prieštaraujančias pagrindiniam valstybės įstatymui.

Nr. 3

Šaltiniai: www.vusa.lt www.delfi.lt

6

Ką jaučiame per Kalėdas yra be galo asmeniška ir dar labiau bendra, visuotina. Juk iš tiesų, kai kurie iš mūsų Kalėdų neįsivaizduojame be ėjimo į Bažnyčią, kiti – be sniego ar dovanų, tačiau visiems Kalėdos – tai, pirmiausia, šeima, namai. Kalėdinė ruoša... ,,Kalėdos yra laikas, kai tu labai ilgiesi namų – net tada, kai esi namie‘‘ (Karolis Nelsonas). Savo mažoje nuostabioje šeimoje Užsienio kalbų instituto studentai ir dėstytojai Kalėdas sutiko Gruodžio 15 – tą dieną. Nors iš tiesų visai nesvarbu kada, svarbiausia, kad su tais, su kuriais gera būti. O viskas prasidėjo, žinoma, nuo Kalėdinės ruošos. Vieni daugiau, kiti mažiau gamino kalėdines dekoracijas, kūrė scenarijų, ,,suko“ kalėdinį filmuką. Todėl šventė tapo ypatinga – auditorijoje stovėjo sniego senis, židinys, eglutė, skraidė sniego gniūžtės. Šventės dalyviai žaidė žaidimus arba, kitaip tariant, improvizavo, rašė ir sakė vieni

kitiems palinkėjimus. Taip pat patys darbščiausi ir talentingiausi buvo šmaikščiai nominuoti ir apdovanoti. Dėstytojams buvo įteiktos padėkos dekoruotos pačių studentų darytomis snaigėmis ir, žinoma, šventės pabaigoje, visi buvo pakviesti prie vaišių stalo. Nesileidžiant į smulkmenas, Studentų atstovybė Užsienio

kalbų institute,Užsienio kalbų instituto studentai,

administracija, dėstytojai iš tiesų įdėjo daug pastangų ir

meilės, kad šis Kalėdinis vakaras taptų kuo jaukesnis ir

šiltesnis jo dalyviams. Juk Kalėdos yra tai, kas yra mūsų

širdyse, o nei tai, ką randame po Kalėdų eglute.

Sigita Venckutė

Naujo semestro pradžia vasario 4d., kadangi tai šeštadienis -

paskaitos prasidės nuo vasario 6d. pirmadienio.

Savaičių paskirstymas - vasario 4 ir 5d. antra savaitė, nuo 6d.

pirmadienio bus pirma savaitė.

Balandžio 2 - 9 d. Velykų atostogos.

Jaukus ir šiltas kalėdinis vakaras

Pavasario semestras

VU SA UKI Akcentas

7

Gruodžio 3 d. Vilniaus universitete vyko atvirų durų

diena. Į centrinius rūmus suplūdo per tūkstantį jaunų

žmonių, norinčių susipažinti su VU siūlomomis pirmosios

pakopos ir vientisųjų studijų programomis, aplankyti

seniausio Lietuvos universiteto Centrinių rūmų ansamblį ir

biblioteką. Tai buvo puiki proga pabendrauti su dėstytojais

ir studentais, kurie išsamiai atsakė į rūpimus klausimus.

Užsienio kalbų institutą būsimiems studentams pristatė VU

SA UKI nariai Kristina Sprindytė, Egidijus Kraujalis, Vitalijus

Kodzis ir Lina Kamarauskaitė. Į VU UKI rengiamą paskaitą

„Ką reiškia bendrauti be sienų ar akcento?” atėjo nemažai moksleivių, o ypač

abiturientų, kurie buvo susidomėję VU UKI studijų programomis. Užsienio kalbų instituto pavaduotoja Rita Vickienė

svečiams pristatė VU UKI vykdomas studijų programas, stojimo kriterijus bei supažindino būsimus studentus su Užsienio

kalbų instituto istorija. Studentų atstovai sudomino klausytojus UKI puoselėjamomis tradicijomis, studijomis ir Studentų

atstovybės įsteigimu bei veikla. Po šių nuotaikingų pasakojimų esami UKI studentai surengė nedidelę viktoriną, kurios

metu patikrino kaip gi moksleiviai yra susipažinę su Vilniaus universitetu. Po viktorinos studentų atstovybės nariai

visiems susirinkusiems įteikė ženkliukus su užrašu “Rimtas lingvistas”.

Tikimės, jog visi moksleiviai pabuvoję Atvirų durų dienoje

dar ne kartą prisimins šią dieną ir pateiks paraiškas

studijuoti būtent Vilniaus universitete.

Parengė Lina Kamarauskaitė

Šaltiniai: http://naujienos.vu.lt

Atvirų durų diena

Nr. 3

8

Blykstės paliesti

Šiame trečiame (jau trečiame!) naujienlaiškio numeryje – tęsinys fotografijos interviu, kuriame praėjusį kartą susipažinome su Užsienio kalbų instituto studentais Yevgeny ir Margarita. Šį kartą pristatau Jums pirmakursę Anastasiją Žurko, kuri pasakoja apie fotografiją kitu kampu – ramesniu, verčiančiu susimąstyti. Tačiau viskas nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes šiame interviu bus visko – nuo pamąstymų apie gyvenimą iki nuogų vyrų parado...

Kiek laiko užsiimi fotografija?

Pirmiausia, pradėjau domėtis iš ko susideda ir kaip veikia

Zenit‘o fotoaparatas. Mano tėvai turėjo Zenit‘ą, turbūt,

kaip ir dauguma šeimų tuo laikotarpiu. Man jis buvo labai

įdomus, prašydavau mamos paspausti fotoaparato

mygtuką, bet pati nefotografuodavau. Kai man buvo trylika

ar keturiolika paprašiau tėvų, kad man nupirktų

fotoaparatą, kokį nors panašų į Zenit‘ą. Tėvai pagalvojo, na,

ką čia – vaikas, ir nupirko pačią paprasčiausią muilinę. Tada

įsitikinau, kad nuotraukos nepriklauso nuo fotoaparato

kainos, žinoma, kokybė kažkiek geresnė, bet tai ir viskas. Kokius 6-7 metus turėjau tik tą muilinę ir

niekaip negalėjau nusipirkti kito fotoaparato, nes tėvai nevertino, kad tai yra rimta veikla, todėl aš pati

turėjau susitaupyti pinigų naujam fotoaparatui. Atėjo laikas, kada pagaliau susitaupiau pinigų

brangesniam fotoaparatui. Taigi, fotografija pradėjau domėtis labai senai, bet rimtai užsiimu tik

paskutinius keletą metų.

Kaip ir kodėl susidomėjai fotografija? Zenit‘as man, kaip vaikui, atrodė lyg stebuklas, su kuriuo galima daryti nepaprastus dalykus. Paspaudi –

nuotrauka, o tada iškart iškyla klausimai: kaip ji atsiranda, kaip ji yra ryškinama... Arba pabuvoji

kažkokioje vietoje, o vėliau viską pamatai popieriuje. Mane labai paskatino tai, kad namuose buvo

fotoaparatas, o kai jį matai kiekvieną dieną, tai įdomu,

kaip jis veikia, o ypač vaikui.

Kokia buvo tavo pirmoji nuotrauka? Būdama maža ėjau su mama mieste ir danguje pamačiau

debesis, iš kurių buvo susiformavusi didžiulė meška. Tuos

debesis nufotografavau ir tai buvo pirmoji nuotrauka,

kuria didžiuojuosi.

Kokią aparatūrą naudoji?

Turiu keturis fotoaparatus: du Zenit‘us, vieną juostinį

Canon‘ą ir veidrodinį Nikon‘ą. Naudoju visus keturis, bet

mano mėgstamiausias yra Zenit‘as. Tos nuotraukos, kurios darytos juostiniais fotoaparatais, man yra

daug stipresnės ir reikšmingesnės.

9

Blykstės paliesti

Kas įkvėpia nuotraukoms? Mane įkvėpia gyvenimas. Mes dažnai to nepastebime, bet mes gyvename rutinoje, ypač studentai. Kartais reiktų

sustoti ir pažiūrėti aplink save, nes tai ir yra gyvenimas. Truputėlį ramesnis, nors ir toje rutinoje galima atrasti dalykų, į

kuriuos žiūrėdamas negali nenufotografuoti.

Kuris fotografas yra tavo idealas? Kodėl? Yra be galo daug fotografų, kurių darbais žaviuosi. Vienas

fotografas, kuris man yra stipriausias iš visų – Steve McCurry.

Jis beveik visą savo gyvenimą dirba oficialiuoju National

Geographic fotografu ir specializuojasi portreto srityje, domisi

tokiomis šalimis kaip Indija, Vietnamas, Kinija, Japonija.

Kadangi aš pati be galo domiuosi Indija ir žaviuosi National

Geographic darbais, tai man jis– lyg idealų kompleksas, nes,

pirmiausia, jis be galo talentingas fotografas, nes sugeba

pagauti tą akimirką, tą žvilgsnį, kuris gali būti svarbiausia

fotografuojamo žmogaus gyvenime, antra – jis National

Geographic atstovas.

Kokiomis sudėtingiausiomis sąlygomis esi fotografavusi? Gal turėjai kokių nors kuriozų fotografuojant?

Būdama Londone pamačiau nuogų vyrų paradą ant dviračių. Jų buvo be galo daug ir jie taip įdomiai atrodė! Aš labai

norėjau juos nufotografuoti, nes jei jau tokį dalyką pamačiau savo gyvenime, tai būtų nuodėmė to nenufotografuoti.

Paradą saugojo policininkai, kurie neleido prieiti arčiau. Stengiausi kaip nors pralįsti arčiau, nes norėjau nufiksuoti tą

nuotaiką, kokį nors veidą. Man pavyko prasmukti arčiau, bet tada policininkai mane

suėmė, nuėmė fotoaparatą. Pradėjau aiškinti, kad čia ne kažkokiems komerciniams

tikslams, o tam, kad esu užsienietė ir norėjau įamžinti šitą paradą. Mane nuvedė

prie automobilio, paėmė dokumentus. Už fotografavimą man skyrė baudą ir liepė

ištrinti nuotraukas. Dėl to mane apėmė panika, nes aš turėjau tam tikrą pinigų sumą

ir dabar man galėjo jų viskam neužtekti, tačiau kažkur po valandos išėjo susitarti,

kad ištrinsiu nuotraukas, bet nemokėsiu baudos.

Geriausia nuotrauka ta, kuri .. .. jaudina. Jaudina ne ta klasikine žodžio prasme, bet ta, kai nuotrauka tiesiog liečia

tavo sielą. Čia, turbūt, iš skirtingų aspektų, pavyzdžiui, jaudina ar atvirkščiai – tau

žiūrint labai juokinga. Gali liesti, kaip, pavyzdžiui, žiūrint karo nuotraukas ar

nuotraukas, kuriose pavaizduoti Indijos vaikai, kurie stovi visiškai juodi. Jeigu

nuotrauka nesukelia jokių emocijų, tai ta nuotrauka yra standartinė fiksacija ir

viskas.

Nr. 3

10

Blysktės paliesti

Kokia tavo nuomonė apie fotografiją muiline?

Iš muilinių daug žmonių juokiasi. Pavyzdžiui, ateina žmonės į foto būrelį, o ten visi sėdi su

Canon ar Nikon fotoaparatais, o tik keletas būna atsinešę muilines ir taip kukliai

kamputyje sėdi. Fotoaparatas nėra rodiklis, pagal kurį reiktų vertinti nuotraukas. Yra buvę

keletas tokių atvejų, kai įdėjau nuotraukas ir parašiau komentarą, kad čia daryta su

muiline ir nevertinkite labai už kokybę, bet vertinkite idėją. Kažkas pakomentavo, kad net

nepastebėjo, kad tai daryta su muiline, o jam labai patiko nuotraukos idėja. Aš dar kartą

įsitikinau, kad kartais kokybė nebūna 100 procentų labai gera, tačiau jei turi kažkokią super

idėją, tai žmogus pirmiausia pastebės tai, o tik po to atkreips dėmesį į kokybę. Idėja visada

svarbesnė nei kokybė.

Ką dažniausiai galima išvysti tavo nuotraukose? Kodėl? Nėra vienos bendros temos. Aš pastebėjau, kad prioritetai labai keičiasi su amžiumi. Kai buvau mažesnė nemėgdavau

portretų, fotografuodavau dangų, gamtą, man žmonės nebūdavo

įdomūs. Tačiau dabar atvirkščiai – man įdomesnės žmonių

emocijos, žvilgsniai, mimikos. Jie būna tokie, kad tu juos arba spėji

užfiksuoti, arba ne, nes nežinai, kada jie dar kartą pasikartos ir ar iš

viso pasikartos.

Kuo skyrėsi tavo gyvenimas prieš pradedant fotografuojant ir

dabar?

Dabar nebūtų dalies manęs. Na, pavyzdžiui, jei mano gyvenimą

pavaizduotum kaip tortą, jei nebūtų fotografijos, tai mano

gyvenime nebūtų vienos torto dalies. Lyg tas pats tortas, lyg ir

skanus, bet jis jau nėra pilnas. Tas pats su gyvenimu. Aišku, gerai

gyvenčiau ir be jos, bet negyvenčiau taip, kaip dabar, nes mano

gyvenime būtų tarpas, nebebūtų pilnumo.

Ar studijavimas universitete netrukdo tavo hobiui? Gal įmanoma savo pomėgį realizuoti ir universitete? Universitetas netrukdo. Universitetas gali net padėti, nes, pavyzdžiui, pirmakursiai atėję į universitetą sutinka naujus žmones, juos supa nauja aplinka, susikaupia nauji jausmai tavyje. Atsiranda daugiau minčių, daugiau klausimų, idėjų hobiui, o tai paskatina fotografuoti.

O dabar trumpi pasakojimai, kaip turėtų atrodytų tavo nuotraukos išgirdus šias skirtingas temas : „Grybauskaitė“ – Labai sunku pasakyti. Sugalvočiau bet ką, bet tik ne standartiška nuotrauką, nes Grybauskaitė – šalies prezidentė, mes esame įpratę ją matyti visada stovinčią su gražiais rūbais, gražia šukuosena, kartais net per daug sterilišką, net nėra prie ko prisikabinti. Jei man taip būtų leista, tai aš atvirkščiai rasčiau tokį aspektą, kuri juo gyvena, tarkim, mėgsta rūpintis gėlėmis, megzti, eiti į teatrą ar panašiai. Būtų įdomu rasti aspektą, kuris nebūtų susijęs su jos darbu, o pavaizduotų ją kaip paprastą žmogų.

Nr. 3

Anastasija Žurko

11

Vilniaus universiteto Stundetų atstovybė Užsienio kalbų institute

Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva

El. Paštas info@uki.vusa.lt

Tel. nr. +370 62117801

http://uki-sa.blogspot.com

www.uki.vu.lt

Blysktės paliesti

„Aš pats laimingiausias žmogus pasaulyje“ – Mano požiūriu laimė – labai abstraktu. Kažkam laimė atsigulti rudenį ant lapų krūvos ir žiūrėti į dangų, o kažkam laimė – apsipirkti Akropolyje per akcijas. Mano gyvenimas yra laimė. Taigi, rodyčiau kažkokį dalyką iš savo gyvenimo, kažką standartiško. Kam nors tai neįdomu, kasdieniška. Tie dalykai yra kasdienybė, rutina, bet tai yra gyvenimas, o gyvenimas man – laimė. „Myliu mamą, tėtį ir ...“ – Visą pasaulį. Truputėlį banaliai skamba, bet man būna tokių dienų, kai galvoju, kodėl aš tokia maža, kodėl negaliu padaryti taip, kad pakeisčiau visą pasaulį. Norėčiau pakilti virš žemės, kad galėčiau paveikti visų žmonių gyvenimus. Jei kartais pamirštume apie rūpesčius, standartus, galėtume padėti kitiems. Na, žinau, kad čia pasakos, niekada taip nebus, bet aš taip norėčiau. Esame visi lygūs kaip žmonės, bet nelygūs pagal gyvenimo sąlygas. Nuotraukai iš visų pasaulio kraštų surinkčiau atstovų ir parodyčiau, kad reikia mylėti gyvenimą, visą pasaulį ir visus žmones. „Draugystė su kofeinu“ – Man kava – kaip narkotikas. Suprantu, kad tai nėra sveika ir kenkia organizmui. Daryčiau autoportretą. Padaryčiau sau jūrą iš kavos pupelių ir pati būčiau jomis padengta. Tai būtų paprasta, bet atspindėtų mano ryšį su kava. „Jeigu bernas trukdo mokslams, tai ...“ – Nuotraukoje būtų svarstyklės, kurių vienoje pusėje sėdėtų vaikinas, o kitoje būtų sudėtos knygos ir reiktų žiūrėti, kas ką nusvers. Čia nereikia logiškai mąstyti, kažkokia jėga viską turėtų nulemti.

Parengė Brigita Adomaitytė

Nr. 3