Šeštadienis• Nijolė Oželytė – viena ryš-

kiausių Lietuvos moterų. Buvome įpratę ją visur matyti ir girdėti vienų mylimą, kitų – ne. Kuo ši moteris dabar užpildo savo gy-venimą?

Sodyba

• Laikytis savo regionui būdin-gų architektūros tradicijų turėtų būti garbė.

• Vasaros pradžios lietūs kaip ant mielių kelia piktžoles, augina-mų gėrybių tyko ir kiti pavojai.

Sveikata

• Plūstant prieštaringai infor-macijai apie saulę ir apsauginius kremus nuo jos, reikia pasikliauti ne tik specialistais, bet ir savo galva.

• Žolininkę Žaną Jankovskają alternatyviąja medicina susidomė-ti privertė artimųjų negalavimai.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosŠeštadienis

2010 birželio 19, šeštadienis • Nr. 48 (8963) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Virginija Mačėnaitė. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Ekonomikos sunkmetis ir netikru-mas dėl ateities verčia gyventojus

taupyti atostogoms ir neišlaidauti. Žmones išjudina tik atpigusios skry-džių kelionės, kurios netikėtai nu-konkuravo vietinį kaimo turizmą.

Dauguma Lietuvos gyventojų priversti pamiršti turiningą poilsį ir atostogas, tik didesnes pajamas gaunantys miestiečiai nuo krizės dar bėga prie šiltų vandenų.

Sunkmečio slogutį nuplauna Turkijoje

Nukelta į 3 psl.

Kamšydama skyles valdžia vėl lenda į silpniausiųjų kišenes3 milijardai litų – tiek dar šiemet „Sodros“ išmokos viršys pajamas. Bandydama šią skylę užlopyti, Vyriausybė nepasigėdijo nuskriausti jautriausias socialines grupes – mamas ir pensininkus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 Aktualijos 2010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštis

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė, virga.macenaite@valstietis.lt

Trečiadienį Ministrų kabine-tas patvirtino „Sodros“ pertvar-kos koncepciją. Jeigu Seimas jai pritars, vėl mažės motinystės iš-mokos, bus tolinamas pensinis amžius, prasitęs „Sodros“ įmokų į privačius pensijų fondus suma-žinimas. Visi supranta, kad iš duo-bės lipti reikia, tačiau nesutaria, ar tam būtinos tokios skaudžios priemonės.

Gali mažėti gimstamumas

Šiuo metu maksimalios moti-nystės (tėvystės) išmokos gali būti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio (DPD), t. y. gali siekti 5850 litų. Pir-maisiais vaiko augimo metais moti-na arba tėvas gauna 100 proc. buvu-sių pajamų, o antraisiais – 85 proc. Anksčiau priimtuose teisės aktuose nustatyta, kad motinystės pašalpos nuo šių metų liepos mažės 10 proc., taigi bus ne didesnės nei 4680 litų ir sieks 90 proc. pirmaisiais vaiko au-ginimo metais bei 75 proc. antrai-siais.

Tačiau tuo karpymai nesibai-gia. Seimui patvirtinus Vyriausy-bės siūlomus pakeitimus, nuo kitų metų liepos 1-osios išmokų „lubos“ nukris iki 2,5 DPD, o tai sudarytų vos 2925 litus. Vaikus auginantys gyventojai galės rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Pirmuoju atveju „Sodra“ mokės 100 proc. buvusių pajamų, antruoju – iki vaikui sueis vieni bus mokama 70 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – tik 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka.

Opozicijos lyderis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, kad tokiu elgesiu Vy-riausybė tik dar kartą apgauna jau prieš tai nuskriaustus tėvelius: „Da-bar yra sudėtinga ekonominė situaci-ja, todėl privalome išsaugoti didesnes garantijas motinoms. Juolab kad jau vieną kartą joms išmokas sumaži-

nome, o dabar dar sykį. Tai tikra ap-gavystė tėvelių atžvilgiu! Galiausiai Vyriausybė turi suvokti natūralų da-lyką, kad pagrindinis valstybės ištek-lius – žmonės, šeima. Jeigu motina nori gimdyti, tai valstybė turi suda-ryti sąlygas, kad jai būtų kuo mažiau kliūčių. Suprantu sudėtingą valstybės situaciją ir tai, kad motinystės pašal-poms išmokami nemaži pinigai, bet šioje srityje mes turime susidėlioti prioritetus. Be to, tėvystės išmokų mažinimas gali pakenkti gimstamu-mui. Esu tikras, kad daugelis motinų gerai pagalvos, ar joms krizės laiko-tarpiu planuoti vaikelį, ar atidėti kiek įmanoma vėlesniam laikui, o gal iš viso planuoti nebe tris, o vieną atža-lą“, – įsitikinęs V.Gapšys.

Į darbą tik antrais metais

Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė ir dėl tėvelių galimybės dirbti būnant tėvystės atostogose. Jei Seimas pritars, tik antrais vaiko au-ginimo metais pašalpas gaunantys tėvai galės papildomai užsidirbti, o pašalpa ir toliau bus mokama.

Seimo Socialinių reikalų ir dar-bo komiteto narys Algirdas Sysas jau dabar sako, kad dėl teisės tėve-liams dirbti ir gauti pajamų parla-mente gali kilti ginčų, nes siūloma skirtinga išmokų tvarka pirmais ir antrais tėvystės atostogų metais. Be to, parlamentaras siūlo mokėti pašal-pą proporcingai dirbtam laikui: „Pa-vyzdžiui, jeigu žmogus dirba pusę sa-vaitės, tai tik už tas dienas jis ir turėtų negauti vaiko priežiūros pašalpos. Kiek jis beuždirbtų, nuo tos sumos turėtų sumokėti mokesčius, nes da-bartinė tvarka skatina žmones slėpti

pajamas, nesumokėti mokesčių“, – kalbėjo parlamentaras.

Darbo partijos frakcijos seniū-nas V.Gapšys apskritai neįžvelgia kliūčių leisti tėvams dirbti ir pirmus vaiko auginimo metus: „Juk yra to-kių darbų, kuriuos tėvai galėtų dirbti namuose ir tuo pačiu prižiūrėti vai-ką. Bet ne – šovė į galvą Vyriausybei toks niuansas, ir viskas. Aš esu už tai, kad jauni žmonės, norintys ir galin-tys dirbti, turėtų tokią galimybę“, – tikino opozicijos lyderis.

Pensininkai – Lietuvai, jaunimas – užsieniui

„Tokia ta mūsų Vyriausybė. Nori, kad pensininkai dirbtų, o motinos ne“, – išgirdęs klausimą, ką mano apie pensinio amžiaus tolinimą, nu-sijuokė V.Gapšys. Ministrų kabinetas siūlo tai pradėti daryti nuo 2012-ųjų kasmet pridedant po 4 mėn. mote-rims ir 2 mėn. vyrams. Tokiu būdu 2026 m. pensininkai į pensiją išeitų 65 metų amžiaus. Maža to, siūloma

ir toliau palikti galioti dar pernai pa-vasarį iki 2 proc. sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus tol, kol ne-bus įveikti ekonominiai ir fi nansiniai sunkumai. Opozicijos įsitikinimu, tai ne kas kita, kaip apgaudinėjimas, o pensinio amžiaus tolinimas – pa-pildomų socialinių problemų kūri-mas: „Pailginus darbinį amžių bus taip, kad pensininkai užims darbo vietas, o jauni žmonės sėkmingai au-gins nedarbą. Dar daugiau: pritarus šiam siūlymui, darbingiausi Lietuvos žmonės dirbs Didžiajai Britanijai, Airijai, o tie žmonės, kurie jau galėtų išeiti į užtarnautą poilsį, lenks nugarą Lietuvoje“, – piktinosi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Jam juokingi pasirodė ir tie argu-mentai, kuriais dažnai spekuliuojama viešojoje erdvėje, kad Skandinavijo-je ar kitose Europos Sąjungos šaly-se žmonės dirba dar ilgiau nei Lietu-voje: „Ten ir gyvena ilgiau, – nukirto V.Gapšys. – Skandinavui dar lieka apie 10–15 gyvenimo metų, išėjus į pensiją, o lietuviui beveik nebelieka.“

Socialiniai eksperimentai gresia neramumais

Taikydama visas taupymo prie-mones, Vyriausybė siekia per dve-jus metus sumažinti biudžeto de-ficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos. Valdžios skaičiavi-mais, bendras efektas gali siekti 1,3–1,5 milijardus litų. „Mūsų planas – iš 4,5 mlrd. sutaupyti apie 2 mlrd. Kiti 2 mlrd., tikime, gali ateiti iš atsigau-nančios ekonomikos“, – nuolat kar-toja A.Kubilius.

„Nematau jokio realaus šanso net sudėjus visas Vyriausybės patvirtintas taupymo priemones išgelbėti „So-drą“. Greičiau bus pridaryta daugiau socialinių problemų, atsiras socia-linių įtampų ir, neduok Dieve, dar kils neramumų. Ši Vyriausybė mąs-to labai siaurai ir tik buhalteriškai, todėl nesuvokia, kokios gali būti to-lesnės tokių socialinių eksperimentų pasekmės. Vyriausybė nuolat žengia neapgalvotus žingsnius, nepasitaru-si bando iškišti nelogiškus projektus. Daro tai, kas žmonėms yra nepriim-tina. O visuomenės pakantumas šiai Vyriausybės politikai kiekvieną dieną senka“, – pabrėžė V.Gapšys.

Anot jo, esama kitų rezervų, iš ku-rių būtų galima paimti reikiamus 2 milijardus litų. Gal net visiškai būtų galima neliesti socialinių garantijų, pavyzdžiui, galima sutvarkyti ener-getikos sektorių, mažmeninę preky-bą ir kitas sritis.

Jaunatis.Saulė teka 4.41, leidžiasi 21.59.

Dieną: +16 +21°Rytoj Poryt

Po saulėto, sauso ir malonaus penktadienio šiandien į Lietuvą sugrįš lietūs. Palis didesnėje šalies dalyje. Įdienojus temperatūra pakils iki 16–21 laipsnio šilumos. Sekmadienį lietaus zona susiaurės, tad trumpas lietus numatomas tik vietomis, o didesnė jo tikimybė bus centriniuose ir rytiniuose regionuose. Šią dieną taip pat gali susidaryti palankios sąlygos perkūnijai. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/sek. Temperatūra naktį nenukris žemiau 6–11 laipsnių šilumos, dieną šiek tiek dažniau pasirodanti saulė orą sušildys iki 19–24 laipsnių. Pirmadienis taip pat lietingas – palis daugelyje rajonų, vietomis net smarkiai ir su perkūnija. Vėjas pasisuks iš šiau-rės ir kiek sustiprės iki 5–10 m/sek. Termometrai naktį rodys 11–16, dieną – 17–22 laipsnius šilumos. Antradienį lietaus bus jau mažiau, tačiau lis dar daugelyje šalies regionų, kai kur su perkūnija. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės rytų vėjas. Temperatūra keisis nedaug. Pa-našūs orai išliks ir trečiadienį, tik lietaus juosta pasistūmės pietrytinių rajonų link.

ŠiandienDieną: +19 +24° Dieną: +17 +22°

Orai

Naktį: +11 +16°Naktį: +6 +11° Naktį: +6 +11°

Margarita Kirkliauskaitė

Kamšydama skyles valdžia vėl lenda į silpniausiųjų kišenes

Reikia kompleksinių priemoniųRomas Lazutka, Socialinių mokslų daktaras, ekonomistas

Tėvystės išmokas galima mažinti, ta-čiau negalima liesti bendros paramos šeimai, kuri suteikiama iš valstybės biudžeto per paslaugas, per vaiko pi-nigus ir pan. Iki šiol ši funkcija buvo užkrauta „Sodrai“ visiškai nepagrįstai ir nelogiškai. Tėvystės išmokos reika-lingos tėvams todėl, kad jie netenka pajamų, nes negali dirbti, taigi ne-teisinga mokėti pašalpą, jeigu tėvelis dirba. Protinga būtų įvesti dalinį tėvų rėmimą tik už tą laiką, kai jie nedirbo ir prižiūrėjo vaiką, pavyzdžiui, uždar-biavo puse etato.Žiūrint į tolimą ateitį, pensinį amžių tolinti visgi reikėtų, bet ne per krizę. Tam reikalingos kompleksinės prie-monės, o pirmiausia – pagyvenu-siems žmonėms draugiškesnės dar-bo rinkos. Šiuo metu Lietuvoje ir taip vyresnio amžiaus dirbančių žmonių vidurkis yra didesnis nei Europos Są-jungoje, todėl visiems vienodai tolin-ti pensinį amžių yra rizikinga. Pensi-jų sistemos fi nansavimo problemos sprendimas – mažinti emigraciją ir sudaryti sąlygas žmonėms dirbti čia. Taigi pagrindinis Vyriausybės siekis turėtų būti, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių dirbtų ir mokėtų mokesčius.

Būtina reformuoti pačią sistemąRūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Esminė „Sodros“ reforma nevykdo-ma. Valstybinio socialinio draudimo sistemos ydų dabar nebemaskuoja ekonomikos augimas. Nenuostabu, kad tokioje sistemoje karpymai yra neišvengiami, bet jie – labai skaus-mingi.„Sodrai“ reikia esminės pertvarkos, nes tokia sistema yra bloga visiems, išskyrus politikus. Dabar ji parodė savo tikrąjį veidą. Ar jis mums patin-ka? Turbūt atsakymas vienas – ne. Vadinasi, šią sistemą reikia pakeisti kita, kuri užtikrintų pajamas senat-vėje, bet ir nenustatytų per didelės naštos. Šiuo metu tiems, kurie moka įmokas „Sodrai“, jos yra per didelės, o tiems, kurie gauna išmokas, jos yra per mažos. Taigi pati sistema nepa-siekia keliamų tikslų.

„Tokia ta mūsų Vyriausybė. Nori, kad pensininkai dirbtų, o motinos ne“, – nusijuokė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Kur šiemet atostogausite?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt

19 proc.

7 proc.

Kaime pas gimines arba

sode

Prie Baltijos jūros ar ežerų

Važiuosiu atostogauti į

užsienį

Būsiu namuose

14 proc.

60 proc.

Opozicija piktinasi, kad pailginus darbinį amžių darbingiausi Lietuvos žmonės dirbs Didžiajai Britanijai, Airijai, o tie, kurie jau galėtų išeiti į užtarnautą poilsį, lenks nugarą Lietuvoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

3Aktualijos2010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštis

Pamiršo, kaip atrodo jūra

Rokiškio rajono Juodupės seniūnė Liucija Bliūdžiuvienė „Valstiečių laik-raščiui“ tvirtino, kad miestelėnai jau pamiršo jūrą. Anot jos, žmonės daž-niau prie jūros ilsėjosi, kai Juodupės fabrikas turėjo poilsines prie Baltijos jūros. Dabar reta šeima gali leisti sau tokias atostogas.

„Situacija seniūnijoje tokia – be-veik 4000 gyventojų, apie 1200 – pen-sininkai, kuriems gerokai apkarpytos pensijos, 400 gimnazistų, dar darže-linukai, o beveik visi kiti – darbingo amžiaus bedarbiai. Daugiau kaip 800 šeimų šelpiamos maisto produktais. Tad apie kokį poilsį galima kalbėti? Žmonės taupo duonai! Nuo ankstyvo pavasario jie rinko sraiges, dabar – že-muoges, laukia grybų, uogų“, – apgai-lestavo L.Bliūdžiuvienė.

Anot seniūnės, nemažai Juodupės gyventojų išvyksta į užsienį, tačiau ne poilsiauti, o lenkti nugarų svetimo-se šalyse. Panevėžio rajono Liūdy-nės bendruomenės pirmininkė Lai-ma Ivanovienė mano, kad iš maždaug 800 liūdyniečių į ilgesnes keliones ga-lės išvykti nedaugelis.

„Sunkmetis padarė savo. Situacija šalyje nenuspėjama, žmonės tapo at-sargesni, taupesni. Nors anksčiau va-žiuodavo ir prie mūsų jūros, ir į užsie-nį. Pati turiu nuolatinį darbą, bet teko pamiršti tolimas keliones“, – aiškino L.Ivanovienė.

Pasak bendruomenės pirminin-kės, dabar žmonės prašo organizuoti bendras pažintines keliones. Pernai jiems buvo surengta 2 dienų kelionė prie Baltijos jūros. Šiemet greičiausiai bus apsiribota 1 diena.

Negali atsitraukti nuo darbų

Vasarą darbuose paskendę ir ilges-nių atostogų sau leisti negali ūkinin-kai. Atsitraukti nuo darbų ir pailsėti jie stengiasi žiemą, tačiau ir tokios ke-lionės ne visada išeina į naudą.

„Žiemą pirmą kartą su vyru nu-sprendėme pailsėti ir su grupe ūki-ninkų išvažiavome į Aziją. Bet grį-žę radome daug netikėtumų – ūkyje buvo atliktos kelios patikros, užfi k-suota pažeidimų, kad palikome ūkį. Daugiau dviese kelionių neplanuosi-me“, – sakė Biržų rajono pieno ūkio savininkė Vaidutė Stankevičienė.

Stankevičiai augina tris vaikus, tad Vaidutė vasarą viena su jais stengiasi pailsėti prie Baltijos jūros.

Ilgų atostogų vasarą neplanuoja ir Anykščių rajono daržovių augintojas Tomas Baravykas. Ūkininkas paste-bėjo, kad sunkmetis neturi įtakos jo šeimos atostogų planams. Svarbiausia tam rasti laiko.

„Kartais pavyksta kur nors ištrūkti savaitgaliais, taip pat stengiamės sa-vaitę pailsėti Lietuvos pajūryje. Ištai-kome laiką iki javų kūlimo, daržovių nuėmimo pradžios“, – aiškino ūki-ninkas.

„Palūšėje“ birželis tuščias

„Prastos nuotaikos – pas mus tuš-čia. Kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat skundžiasi, kad nėra poilsiau-tojų. Šių metų birželis prastesnis nei pernykštis. Anksčiau pirmąjį vasaros mėnesį pas mus nuolat šurmuliuoda-vo moksleiviai, o dabar jų labai mažai. Kasdien atvažiuodavo po 3–4 moks-leivių grupes, dabar geriausiu atveju per savaitę užsuka 2 autobusai. Šiemet birželį tebuvo 6 moksleivių grupės. O išankstinių užsakymų jau neturime“, – VL skundėsi Aukštaitijos nacionali-niame parke įsikūrusio turizmo cen-tro „Palūšė“ administratorė Rasa.

Pasak turizmo centro administra-torės, ir per ilgąjį Joninių savaitgalį didesnio pramogautojų šurmulio ne-

sitikima. Į 180 vietų „Palūšės“ turiz-mo centrą per Jonines žada atvykti tik 20 žmonių.

Centro atstovės teigimu, apytuš-tis ir „Palūšės“ kempingas, į kurį už-sukdavo ratuoti užsieniečiai. „Jie va-žinėja, bet, matyt, randa kur pigiau apsistoti nakčiai. Ir kiti poilsiautojai ieško pigesnių vietų“, – apgailestavo administratorė.

Šiemet mažiau lankytojų sulau-kia ir Ignalinos turizmo informaci-jos centras. Anot centro vadybinin-kės Neringos Gecevičiūtės, dauguma lankytojų – užsieniečiai, daugiausia vokiečiai.

„Laukiame liepos ir rugpjūčio. To-kiu metu poilsiautojų būna daugiau, tikėkimės, kad ir šiemet jų nema-žės“, – vylėsi vadybininkė.

Populiarus vandens turizmas

Pasak Ignalinos turizmo in-formacijos centro vadybininkės N.Gecevičiūtės, vieni pagrindinių Aukštaitijos nacionalinio parko traukos centrų – vandens turizmo objektai.

„Šiam verslui, atrodo, geriau se-kasi nei kaimo turizmo sodyboms,

kurių Ignalinos rajone gana daug – daugiausia Lietuvoje. Dėl išaugusios konkurencijos nemažai jų nesulaukia pakankamai poilsiautojų“, – aiškino vadybininkė.

Anot jos, vandens turizmas gana populiarus savaitgaliais. Žmonės pa-mėgo pramogauti didelėmis grupė-mis.

Pasak „Palūšės valtinės“ valtinin-ko Šarūno Janutėno, vandens turiz-mas tapo populiarus prieš 5 metus. Savo darbuotojams vandens turizmo pramogas užsako įmonės, atvažiuoja įvairios grupės.

„Dar sunku spręsti, kiek šiemet turėsime pramogautojų, nes vasa-ra tik prasideda. Bet pagal užsaky-mus jaučiame bendras šalies ten-dencijas. Dabar daugiausia atvyksta

studentų, moksleivių“, – pastebėjo Š.Janutėnas.

Kaimo turizme – dar didesnis nuosmukis

Statistikos departamento duo-menimis, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi apie 23 proc. mažiau poilsiau-tojų. Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės Reginos Sirusie-nės-Lamauskienės, šiemet numato-mas dar didesnis kaimo turizmo pas-laugų nuosmukis – iki 30 proc.

„Į kaimo turizmo sodybas daž-niausiai atvykdavo vidutines ar kiek mažesnes pajamas gaunantys mies-tiečiai. Dabar 15–18 proc. jų liko be darbo, tad sumažėjo ir poilsiautojų“, – aiškino R.Sirusienė-Lamauskienė.

Poilsis kaimo turizmo sodybose už parą vienam žmogui siekia vidu-tiniškai 30–40 litų. Poilsiautojai gali derėtis dėl kainos, atsisakyti kai ku-rių paslaugų, pvz., gali patys gamin-tis valgį.

„Pastebima, kad lietuvių šeimos dažniausiai renkasi ramų poilsį, o jau-nimas iki 30 metų nori pramogų“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asocia-cijos vadovė.

Pajūris įsišurmuliuoja

Daugiau šurmulio Lietuvos pajū-rio kurorte – Palangoje. Pasak Palan-gos turizmo centro direktorės pava-duotojos Egidijos Smilingienės, jau dabar viešbučiai ir kavinės netuščios, ypač savaitgaliais.

Birželį į Palangą dažniausiai va-žiuoja įvairios grupės moksleivių, sportininkų, darbo kolektyvų ir iš ša-lies regionų, ir iš užsienio.

„Aišku, žmonių galėtų būti ir dau-giau, bet palaipsniui Palanga užsi-pildo. Jau ir šeimos pradeda užsisa-kyti vietas. Greičiausiai antplūdžio sulauksime per Jonines“, – tvirtino E.Smilingienė.

Gyvenimo sąlygos ir kainos pa-jūrio kurorte labai įvairios – nuo ke-liasdešimt litų privačiuose būstuose iki tūkstantinių sumų prabangiuose viešbučiuose.

Kaip tvirtino Palangos turizmo centro direktorės pavaduotoja, išlai-dauti nenusiteikusiems poilsiautojams galima rasti vietą už 25 litus parai vie-nam žmogui. Ekonomikos sunkme-čio pasekmes pajūrio kurortas labiau-siai jautė ne sezono metu.

„Viešbučiai ir kavinės dirba. Žie-mą kainos buvo nedidelės. Stengia-masi suteikti mažiau paslaugų, bet nekelti klientams kainų. Didžiausią įtaką viešbučiams ir kitoms apgy-vendinimo įmonėms turi padidėjęs PVM – nuo 5 iki 21 procentų“, – aiš-kino E.Smilingienė.

Vėl plūsta į pietus

Turizmo atsigavimo požymius pa-stebi užsienio kelionių organizatoriai. „Birželį turime tikrai nemažai užsa-kymų. Gerus viešbučius žmonės už-sisakė dar vasario mėnesį. Palyginti su praėjusiais metais, judėjimas dides-nis“, – VL tvirtino UAB „Neoturas“ direktorė Daiva Laivienė.

Keliones organizuojančios ben-drovės vadovė pastebėjo, kad porei-kis pailsėti prie šiltų vandenų nesu-mažėjo, tačiau sumenko fi nansinės poilsiautojų galimybės.

„Perkamoji galia sumažėjusi. Anksčiau žmonės skirdavo 2 tūkstan-čius litų ir daugiau, dabar dažniausiai prašo kelionių, kurių kaina būtų apie 1500 litų. Taip pat laukiama pigesnių paskutinės minutės pasiūlymų“, – aiš-kino D.Laivienė.

Atkelta iš 1 psl.

Taupo juodai dienai, o ne atostogomsJulita Varanauskienė, SEB šeimos fi nansų ekspertė

Apie išlaidas poilsiui reikia pradėti gal-voti iš anksto. Kas ketina atostogau-ti jau po savaitės kitos ar mėnesio ir neturi tam pasitaupę lėšų, turės rinktis poilsį ne pagal norus, o pagal galimybes. Leisti juodai dienai sutau-pytus pinigus atostogoms būtų ne-racionalu. Galima būtų pinigų atos-togoms pasiskolinti, tačiau reikia pa-galvoti, kaip jie bus grąžinti. Tuomet geriau naudoti sutaupytas atsargas nei skolintis. Bet tokiu atveju reikia būti tikram, kad po atostogų per nu-statytą laikotarpį išleistos santaupos bus atnaujintos.Jei atostogos rugpjūtį, pinigų dar ga-lima pasitaupyti. Taip pat galima iš-naudoti laiką pigiausios paslaugos paieškai, pvz., paskutinės minutės skrydžio bilietams įsigyti. Dabar la-biausiai atpigusios kelionės lėktuvu ir laivais. Taigi ir sunkmečiu žmonės gali leisti atostogas ne tik balkone, bet tam jie turi įdėti daugiau pastan-gų ir susiplanuoti ne mažiau turinin-gas atostogas.

Žmogus pailsi, kai nuramina sieląOlegas Lapinas, psichiatras, psichoterapeutas

Žmonės gali pailsėti ir neatitrūkę nuo namų, įprastos aplinkos. Pailsima tuo-met, kai nuraminama siela. Tam rei-kia nuo širdies nusimesti sunkumą. Nėra geresnio vaisto poroms, kaip nuoširdus pokalbis, kurį gali lydėti įvairios emocijos – ašaros, pyktis ir pan. Vienam žmogui patariama ieš-koti gyvenimo fi losofi jos, kuri padėtų į problemas pažvelgti iš aukštai. Tai pa-deda pailsėti ir nuo visokių baimių.

„Dabar žmonės nori ramiai pailsėti prie šiltos jūros. Manau, tai skatina noras pabėgti nuo krizės aidų. Išvažiavus labiau pasimiršta kasdieniai rūpesčiai“, – samprotavo D.Laivienė.

Sunkmečio slogutį nuplauna Turkijoje

Poreikis pailsėti prie šiltų vandenų nesumažėjo, tačiau sumenko fi nansinės poilsiautojų galimybės. VL archyvo nuotrauka

4 2010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Samuelio knygoje pasakojama, kaip pranašas Natanas karaliui Do-vydui priminė, kiek daug šis buvo gavęs iš Viešpaties ir kaip skaudžiai nusidėjo, leisdamas nužudyti heti-tą Uriją ir pasiimdamas jo žmoną.

Karalius Dovydas tarė: „Nusidėjau Viešpačiui.“ Kaltės pripažinimas ir atgaila padėjo karaliui dvasiškai prisikelti ir toliau ištikimai tarnau-ti Dievui.

Jėzaus elgesys su nusidėjėliais buvo labai vienareikšmiškas. Jis skaudžiai bardavo puikybės kupi-

nus fariziejus bei Rašto žinovus ir neatstūmė nė vieno nusidėjėlio, kuris nuoširdžiai darė atgailą. Luko evan-gelijoje randame nuostabų pasakoji-mą apie nusidėjėlę moterį, fariziejaus namuose viešai atgailavusią už savo nuodėmes. Ji verkdama bučiavo Jė-zui kojas ir iš pagarbos tepė jas tepa-lu. Fariziejui, pasipiktinusiam, kodėl leido nusidėjėlei prisiartinti, Jėzus pasakė: „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo“ (Lk 7, 47). Ne nuodėmę pamilo – Die-vą. Atgailaujančiai moteriškei Jėzus tarė: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“ (7, 50).

Milijonams suklydusių žmonių Jėzus leido prisikelti naujam gyve-

nimui. Už mūsų nuodėmes jis su-mokėjo savo kraujo kainą, tačiau ne-atleido žmogaus nuo atgailos. Kad suklydęs prisikeltų, žmogus privalo pripažinti kaltę ir aiškiai apsispręsti keisti gyvenimą.

Birželio mėnuo Lietuvos žmo-nėms primena labai skaudžią praeitį.

1940 metais sovietų įvykdyta oku-pacija atnešė nesuskaičiuojamų ne-laimių: nekaltų žmonių areštai, įka-linimai ir trėmimai į Sibirą; kova su partizanais; prievartinė kolektyviza-cija, atimant iš žmonių žemes, gyvu-lius ir ūkio padargus; kova prieš ti-kėjimą ir vertimas stoti į bedieviškas organizacijas. Visa ši prievarta paliko gilius pėdsakus lietuvio sieloje.

Tai, ką darė nuožmusis okupan-tas, yra tik viena medalio pusė. Oku-pacija buvo didelis iššūkis Lietuvos žmonėms, kurių dauguma – kata-likai. Pavojaus akivaizdoje žmogus visada yra gundomas prisitaikyti, at-sižadėti principų ir pradėti tarnau-ti okupantams. Sovietinis saugu-

mas verbavo žmones išduoti pačius artimiausius žmones – kaimynus, draugus, bendradarbius. Skaudi tik-rovė – palūžusiųjų buvo ne šimtai, bet šimtai tūkstančių.

Minėdami 70-ąsias okupacijos metines, ko gero, turime kalbėti ne apie okupanto padarytus nuostolius,

tegu juos skaičiuoja kompetentin-gos valstybės institucijos, bet mąs-tyti apie dvasinius sužeidimus, ku-riuos reikia išsigydyti. Didžiausias dvasinis sužeidimas buvo kolabo-ravimas su okupantais. Nemanau, kad reikalinga kiekvieno suklydusio vieša atgaila. Vis dėlto rimta atgaila yra būtina, ir ne vien dėl Lietuvos. Ji būtina pačiam žmogui, neatsispy-rusiam ir nuėjusiam tarnauti tautos priešams siekiant gauti sotesnį duo-nos kąsnį arba užsitikrinti asmeninį saugumą. Deja, atgaila visada yra la-bai sunki, nes žmogui reikia įveikti savimeilę ir pripažinti, kad Tėvynės meilė buvo į ją iškeista.

Nesusikoncentruokime į tai, ką mums reikėjo iškentėti, bet daugiau mąstykime, kaip išlaikyti viltį, kaip padėti parpuolusiesiems prisikelti. Jeigu tik pasmerksime, dar labiau pastūmėsime juos užsisklęsti. Ban-dykime į visus klydusius ir klystan-čius žmones žvelgti Kristaus akimis: su gailesčiu, užuojauta ir meile. Toks krikščioniškas elgesys visiškai ne-reikalauja, kad juodą turėtume va-dinti balta. Visai ne. Tačiau turime melstis už dvasiškai susižeidusius žmones ir linkėti jiems ne maskuo-ti padarytas klaidas, o drąsiai už jas daryti atgailą. Tai vienintelis tikras kelias į dvasinį prisikėlimą. Kuo daugiau bus tokių žmonių, tuo grei-čiau prisikels ir mūsų Tėvynė. Bir-želis tepakviečia daugelį mūsų tau-tiečių per atgailą į prisikėlimą.

Birželis kviečia į atgailą

Komentarai

Savaitės komentaras

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kiek prirašyta apie verslininkų ir kitų žmonių sudėtingus santy-kius su bankais, tačiau padėtis ne-sikeičia ir tikriausiai taip ir liks, kol nebus pakeisti kai kurie valdininkai. Ar valdžioje kairieji, ar dešinieji, ta-čiau ir vieni, ir kiti anksčiau ar vė-liau prieš bankus atsistoja ant pirš-tų galiukų. Tikriausiai taip galvojo ir neseniai Seime įvykusioje konfe-rencijoje kalbėjęs Lietuvos banko (LB) vadovas Reinoldijus Šarkinas. Kaip įprasta, iš padilbų žvilgtelėjęs į verslininkus, vyriausiasis Lietuvos bankininkas išrėžė: „Grąžinkite pa-skolas ir neturėsite jokių kreditavi-mo problemų.“

Nevertėtų stebėtis, jeigu taip būtų pasakęs kurio nors komerci-nio banko atstovas. Tačiau Lietuvos banko vadovas privalėtų matyti ne tik pasekmes, bet ir priežastis. Ne-pamatė, o gal nenorėjo matyti.

Galime kaltinti Vyriausybę, premjerą ar fi nansų ministrę, kad šie pramiegojo, nors buvo verslinin-kų žadinami ir raginami sustabdy-ti bankų pinigų pervedimus į kitas šalis, kur įsikūrusios Lietuvoje vei-kiančių bankų būstinės. Manoma,

kad svarbiausiu metu iš Lietuvos buvo išvežta lėšų už daugiau nei 5 milijardus litų. Mums tai – milži-niška suma, juo labiau įvertinant, kad per pastaruosius metus verslas galėjo pasiskolinti tik apie 150 mi-lijonų litų. Lašas jūroje.

Šią savaitę Konkurencijos taryba patikino tirianti įtarimus, kad šalyje veikiantys bankai pastaruoju metu pradėjo taikyti įtartinai vienodas kre-ditavimo sąlygas. Verslininkai jau pa-stebėjo – jeigu nepavyko susitarti dėl kredito su vienu banku, tai jau never-ta kreiptis ir į kitą, nes apie tavo ne-sėkmingas derybas kitiems jau pra-nešta. Jeigu kreipsiesi, sulauksi tokių pat ar dar griežtesnių reikalavimų.

Kartelinio susitarimo įtarimai gali kilti panagrinėjus ir fi zinių asmenų santykius su bankais. Juridinis asmuo dar gali priešintis ir, jeigu jo sąskai-toje yra didoka suma, gal ir turi vil-ties išsikovoti daugiau teisių, o štai fi ziniai asmenys yra pasmerkti. Be

jokių skrupulų tik banko tinklala-pyje pranešama apie bankų teikiamų paslaugų įkainių pakeitimus ir jų įsi-galiojimo terminą. Neteko matyti nė vieno pranešimo, kuriame būtų nors mandagiai paaiškinamos tokio įvykio priežastys. Nors paaiškinamos. O gal Lietuvos bankui kada nors kilo klau-simas, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijoje

pavedimo kaina į bet kurią ES šalį yra 4–5 kartus mažesnė nei pavedi-mo kaina iš Lietuvos į kitas ES ša-lis? Dėl kokių priežasčių tiek daug kainuoja tokia paslauga?

Štai kita įprasta situacija Lietu-voje. Vairuotojas pažeidė kelių eis-mo taisykles, todėl turi sumokėti baudą. Tačiau bankas dar pareika-lauja sumokėti 3 ar net 10 litų už pavedimą. Kodėl tiek daug? Ar tai iš tiesų toks sudėtingas darbas, reika-laujantis daugybės pastangų ir ma-terialinių resursų? O gal papras-čiausiais lupikavimas, kurio mūsų vyriausiasis bankininkas dedasi ne-pastebintis?

Kitas atvejis, kaip didieji ban-kai išnaudoja net senukus. Viena-me stambiausių šalyje bankų aš-tuoniasdešimtmetė močiutė turėjo kortelę „Maestro“, į kurią „Sodra“ pervesdavo senatvės pensiją. Ge-ras dalykas – kiek reikia pinigėlių iš sąskaitos pasiimi, o likusieji yra

banke. Vagišiai nebaisūs – net jei-gu kortelę pavogs, nieko nepeš. Pa-sibaigus kortelės galiojimui banko tarnautoja pasiūlė pakeisti kortelę į kitą, skirtą būtent senjorams – ne-reikėtų mokėti metinio 19 Lt kor-telės aptarnavimo mokesčio.

Po mėnesio, kai kortelė buvo pagaminta, močiutė sužinojo, kad

bankininkai ją paprasčiausiai ve-džiojo už nosies. Paaiškėjo, kad su naująja kortele ji nedaug sutaupys, nes vietoj metinio aptarnavimo mo-kesčio numatytas kortelės mėne-sinis aptarnavimo mokestis. Kiek-vieną mėnesį po vieną litą bankas nurašo iš senutės pensijos net tada, kai iš tikrųjų jokio aptarnavimo ne-atliekama. Pamanysite, kad never-ta triukšmauti dėl vieno lito? Su-skaičiuokime – litas prie lito ir per metus tas bankas iš viso susikrauna apie 7 milijonus litų. Tiek surenka tik už šį vieną mokestį. Pavyzdžiui, dešimtis milijonų bankai uždirba priimdami komunalinius mokes-čius. Už kiekvieną mokėjimą mo-kėk atskirai. Štai ir kyla įtarimas, kad ir komunalinių mokesčių mo-kėjimas išskaidytas specialiai, no-rint pasipinigauti iš labiausiai nu-skriaustų žmonių. Tokie mokesčiai auga beveik kasmet ir ne bet kaip, o milžiniškais šuoliais. Paaiškėjo, kad nuo 2008-ųjų bankų įkainiai padi-dėjo net pusantro karto. Ir tai įvy-ko krizės metais. Ar bankai išskir-tiniai rinkoje? Koks kiltų triukšmas, jeigu rinkoje kuri nors pramonės ar ūkio šaka paslaugas pabrangintų 1,5 karto! O bankams galima. Ta-čiau Lietuvos bankas tuo nesistebi. Atvirkščiai. Štai LB valdybos narys Audrius Misevičius, kaip ir jo vir-šininkas, į tokius priekaištus atsako taip pat ciniškai: „Bankų kartelinių susitarimų nėra – jų paslaugos turi kažkiek kainuoti.“

Bankų savivalė Lietuvoje yra sunkiai paaiškinama, kaip ir sun-kiai paaiškinama Lietuvos banko veikla, kuri turėtų būti nukreipta į komercinių bankų kontrolę.

Prieš bankus ant pirštų galiukų

Minėdami okupacijos metines, ko gero, turime kalbėti ne apie okupanto padarytus nuostolius, tegu juos skaičiuoja kompetentingos valstybės ins-titucijos, bet mąstyti apie dvasinius sužeidimus, kuriuos reikia išsigydyti.

Lietuvos bankas nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių per pastaruosius dvejus metus ko-mercinių bankų įkainiai padidėjo net pusant-ro karto. Ir tai įvyko krizės metais!

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliūniene@valstietis.lt

Smarkiai sukritikavęs valdančią-ją daugumą ir Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, Artūras Zuokas pa-reiškė pasitraukiantis iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), nes ji išdavė idėjas ir rūpinasi tik valdžios pos-tais. Buvęs LiCS lyderis dabar kuria savo judėjimą. Seimo LiCS frakci-jos seniūno pavaduotojas Vytautas Bogušis pripažįsta, kad A.Zuoko iš-ėjimas – nuostolis partijai.

Dėl A.Zuoko asmenybės skilo liberalai, o jis dabar palieka ir jūsų partiją?

Oficialaus jo pareiškimo nėra. Bet jau tada buvo aišku, kad jis pa-sitrauks, kai padarė demaršą – išėjo iš Seimo. O gal nuo tada, kai partijos pirmininku buvo išrinktas Gintautas Babravičius. A.Zuokas negali būti eilinis komandos narys, jis yra lyde-ris, kupinas iniciatyvų, veiklus. Taigi buvo aišku, kad jis ką nors kurs. O mes galime raudoti, verkšlenti, bet tai yra įvykęs faktas. Be abejo, A.Zuokas mūsų partijai davė labai daug – su-rinko daugybę balsų partijos sąrašui per rinkimus į Seimą.

Bet dabar jo reitingas kritęs. Ar turi politinę ateitį asmenybė, kuri lyg protestuodama pasitraukia iš Seimo, bet padaro rokiruotę – vie-toj savęs atveda žmoną?

Gyvenimas parodys. A.Zuokas turi energijos, idėjų ir pinigų. Jis niekada nenurims. Judėjimas „Taip“ jau įkur-tas. Greit pamatysime, kaip jam sek-sis savivaldos rinkimuose. Šiuo metu svarstomas įstatymas, kad ir piliečiai galėtų kelti savo kandidatūras savival-dos rinkimuose, ne tik partijos.

Dabar judėjimų daug: K.Čilinsko, A.Matulevičiaus, „Drąsiaus kelias“. Ar A.Zuoko judėjimas išsiteks tarp kitų? O gal tikrai partijos blogos ir reikia pereiti prie judėjimų?

Žinodamas A.Zuoko energiją, esu įsitikinęs, kad jis paskutinis nebus. Jei-gu dėl kokių nors idealų žmonės vie-nijasi į klubus, asociacijas, judėjimus, tai sveikintina saviraiškos forma. Ne-galima lyginti, ar judėjimas geriau už partiją. Demokratinėje valstybėje nie-kas nesugalvojo kitokios valdymo for-mos, kaip per partijas. Savivaldoje gali būti ir nepartinių.

Zuokas neapsisprendžia, kur kandidatuoti – į Vilniaus savival-dybę ar Kauno. Ar jis gali dalyvau-ti rinkimuose į Kauno savivaldybę jame negyvendamas?

Dabar turi gyventi arba dirbti toje teritorijoje. Bet gal bus pakeistas Sa-vivaldybių rinkimų įstatymas. Dabar sudaryta darbo grupė, vadovaujama Algio Čapliko. Kitą savaitę Seimui turi būti pateiktas projektas.

Gal pasitraukus A.Zuokui libe-ralams bus lengviau vėl susiburti į vieną partiją?

Labai lengva išsiskirti ir labai su-dėtinga susivienyti. Bet aš viliuosi. Neskubinkime įvykių, gyvenimas pats padiktuoja sąlygas.

A.Zuokas niekada nenurims

VL archyvo nuotrauka

52010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštis

Dr. Manvydas Vitkūnas

Lenkijos prezidento rinkimų kampanija dėl tragiškos Lecho Kačynskio žūties surengta anks-čiau nei planuota. Ji buvo pažy-mėta gedulo dėl katastrofos prie Smolensko aukų ženklu. Be to, ir gamta siuntė Lenkijai išbandymus. Dėl potvynių, nusinešusių daugiau nei dvidešimties žmonių gyvybes, buvo labai rimtai svarstoma, ar nereikėtų pavėlinti rinkimų datą. Ir štai pagaliau sekmadienį Lenkija išsirinks naują vadovą. O gal pri-reiks ir antro rinkimų turo?

Teismas rinkimų išvakarėse

Rinkimų favoritai neabejotinai aiškūs. Naujausių visuomenės nuo-monės apklausų tyrimų duomeni-mis, laikinai einantį prezidento par-eigas Seimo pirmininką Bronislovą Komorovskį (beje, turintį istorinių šak nų Lietuvoje) remia 42 proc. rinkėjų, o velionio prezidento Le-cho Kačynskio brolį Jaroslavą – 31 proc. Trečioje vietoje – Seimo na-rys, Demokratinio kairiųjų aljan-so atstovas Gžegožas Napieralskis, kuris surinktų 12 proc. balsų. Kiti kandidatai iš esmės atlieka statistų vaidmenį (už Janušą Korvin-Mikę balsuotų 4 proc., už Valdemarą Pav-laką ir Mareką Jureką – po 3 proc., už likusius keturis kandidatus – ma-žiau nei po 1 proc. rinkėjų).

Dabartinis atotrūkis tarp B.Ko-mo rovskio ir J.Kačynskio (11 pro-centinių punktų) yra santykinai ne-didelis. Visą laiką rinkimų favoritu buvęs B.Komorovskis nuo savo pa-grindinio varžovo buvo atitrūkęs net 25 procentiniais punktais. Jei rinkimai būtų vykę gegužės 22 d., tuometinių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, nebūtų pri-reikę net antro rinkimų turo. Tą-dien už B.Komorovskį buvo pasi-rengę balsuoti 53 proc. visų rinkėjų, o už J.Kačynskį – vos 28 proc. Ta-čiau per mėnesį J.Kačynskis suge-bėjo patraukti į savo pusę dalį rin-kėjų (3 proc.), o dar daugiau jų (net 11 proc.) išbarstė B.Komorovskis. Tokius pokyčius lėmė nuosaikesnė

nei pirminiame rinkimų kampanijos etape L.Kačynskio retorika, taip pat kaltinimai B.Komorovskio partijai „Pilietinė platforma“ siekiu privati-zuoti Lenkijos miškus ir sveikatos apsaugos sistemą. Tokias idėjas dau-gelis lenkų vertina itin skeptiškai.

Beje, šią savaitę įvyko teismo procesas, kuriame B.Komorovskis laimėjo bylą prieš J.Kačynskį, teigu-sį, jog B.Komorovskis siekia privati-zuoti visą sveikatos apsaugos siste-mą. Laikinasis prezidentas palaikė tai šmeižtu, padavė savo konkurentą į teismą dėl garbės bei orumo įžei-dimo ir bylą laimėjo.

Bažnyčia elgiasi šališkai

Daugelis Lenkijos apžvalgininkų teigia, jog B.Komorovskis per mažai dėmesio skiria bendravimui su rin-kėjais teisindamasis, kad „jau dabar, laikinai eidamas prezidento parei-gas, jis darbais, o ne žodžiais paro-do, ką moka ir gali“. B.Komorovskis aiškiai yra įtikėjęs esąs neabejotinas rinkimų kampanijos favoritas ir bū-simasis nugalėtojas.

Veikiausiai B.Komorovskis ne-apsirinka, optimistiškai vertindamas savo perspektyvas. Visuomenės nuo-monės apklausos rodo, kad prireikus antro rinkimų turo B.Komorovskis jame surinktų 55 proc. balsų, o J.Kačynskis – 45 proc.

J.Kačynskį palaiko dešiniųjų pa-žiūrų rinkėjai, nemaža dalis tikin-čiųjų. Bažnyčia ofi cialiai nesikiša į politinę kampaniją, tačiau savo pa-sisakymuose kai kurie aukšti Baž-nyčios hierarchai nedviprasmiškai išreiškė paramą J.Kačynskiui. Pa-ramą jam taip pat rodo religingų lenkų pamėgtas „Marijos radijas“. Galiausiai daug tautiečių pripažįs-ta, jog yra linkę palaikyti J.Kačynskį jau vien dėl to, kad labai jį užjaučia dėl tragiškos brolio žūties.

Apokaliptinės prognozės

„Piliečių platforma“ ir jos re-miamas B.Komorovskis deklaruoja ultrakonservatyviam J.Kačynskiui svetimas liberaliąsias vertybes. „Pi-liečių platforma“ save vadina „kon-

servatyviai liberalia ir krikščioniš-kai demokratiška“ politine jėga. Tarp B.Komorovskio rėmėjų – bu-vęs „Solidarumo“ lyderis ir šalies vadovas Lechas Valensa, daugely-je savo interviu pasisakantys prieš J.Kačynskio kandidatūrą.

Garsus lenkų režisierius Andžejus Vaida ir visuomenės veikėjas Vladislo-vas Bartoševskis išplatino pareiškimą, kuriame palaiko B.Komarovskį ir tei-gia, kad jei į valdžią ateitų J.Kačynskis, kiltų rimta grėsmė šaliai ir ypač jos santykiams su kaimynais.

Lenkijos fi nansų ministras Jacekas Rostovskis dalijasi apokaliptinėmis prognozėmis, kas laukia Lenkijos, jei į valdžią ateis J.Kačynskis: „Ma-nau, kad pergalės atveju J.Kačynskis siektų, jog Lenkija neįsivestų euro, bei imtųsi kitų iniciatyvų, nukreiptų prieš bendrą Europos Sąjungos po-litiką.“ Jo oponentai tokias progno-zes vadina niekais ir siūlo atkreipti dėmesį į tai, kokią lanksčią poziciją daugeliu visuomenei opių politinių ir ekonominių klausimų demons-truoja J.Kačynskis per priešrinkimi-nius debatus.

Jei sekmadienį lenkams nepavyks per pirmą turą išrinkti naujojo šalies vadovo, antras rinkimų turas bus su-rengtas liepos 4 d.

Pasaulis

Lenkija – ant prezidento rinkimų slenksčioSekmadienį kaimyni-nės valstybės žmo-nės spręs, kas turėtų tapti naujuoju Varšu-vos Belvederio rūmų šeimininku.

Sekmadienį Lenkijos piliečiai turės nuspręsti, kas taps naujuoju Belvederio rūmų Varšuvoje, kuriuose reziduoja šalies prezidentas, šeimininku. VL archyvo nuotrauka

Naujausių visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, už B.Komorovskį (kairėje) yra pasirengę balsuoti 42 proc. rinkėjų, o už Jaroslavą Kačynskį – 31 proc. rinkėjų. Dailininko Lukašo Lendos šaržai iš tinklalapio spindoktorzy.pl

(Užs. 637)

6 2010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštisPrieblandos

Šarūnas PreikšasVL žurnalistas, sarunas.preiksas@valstietis.lt

Pradinės mokyklos baigimo ir išleistuvių šventėje berniukas nie-kuo neišsiskyrė iš bendraklasių – buvo linksmas ir guvus. Jis, kaip ir kiti, švytėjo gavęs pradinės moky-klos baigimo pažymėjimą, džiau-gėsi „užaugęs“ ir perėjęs į vyresnę klasę. Nei bendramoksliai, nei pe-dagogai iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos nenujautė, kad mielą ir švytintį berniuką matė paskutinį kartą, kad vos po keturių parų kal-bės apie jį būtuoju laiku, o ieškoda-ma ilgai namo negrįžtančio sūnaus, motina sustings, radusi jį kilpoje be gyvybės ženklų.

Teisėsauga ieško atsakymų

„Nesaldu buvo G. mūsų kaime. Dažnai girdėdavome, kaip jo motina bardavosi su berniuko ir jo vyresnės sesers patėviu. Su juo motina sugyveno ir jaunesnę vaikų sesutę. Šeima gyvu-lių neaugina, gyvena iš socialinių pa-šalpų ir padienių uždarbių. Berniukui kliūdavo nuo patėvio, kuris apylinkėse garsėja vagystėmis, girtavimu, padary-tomis avarijomis. Berniukas su juo ne-sutarė, už skriaudas žadėjo užaugęs pa-tėviui atkeršyti“, – pasakojo Anykščių sen. Bimbų kaimo gyventojai.

Berniuko gyvybė nutrūko dėl nežinomos priežasties ir neaiškio-

mis aplinkybėmis. Rajono teisėsau-ga ieško atsakymų į klausimus apie jas. „Mes turime faktus: vaikas rastas kilpoje, jo mirtis – smurtinė, ne dėl ligos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties aplinkybėms nustatyti. Kad berniukas buvo nužudytas ar nelaimė įvyko dėl pašalinės jėgos, po pokalbio su berniuko kūno ekspertizę atlikusiu medicinos ekspertu patvirtinti nega-liu. Kol negavome visų ekspertizės išvadų, negalime atsakyti, ar tai ne-laimingas atsitikimas, ar savižudybė. Tačiau išorinių sužalojimų, būdingų pašalinėms jėgoms, nėra“, – kalbėjo Anykščių rajono apylinkės vyriausia-sis prokuroras Ričardas Juozainis.

Pareigūnai tiria įvairias įvykio ver-sijas: nelaimingas atsitikimas (žuvo neatsargiai žaisdamas), savižudybė, galbūt buvusi seksualinė prievarta ir kitos. Tačiau atrodo, kad kitų versijų tyrimas tėra formalumas, nes tyrėjams ir visuomenei jau beveik aišku, kad vaikas pats pasirinko mirtį. Spėlioja-ma ir nežinoma, tik viena – kodėl.

Mokykloje neleido pagerbti

Anykščių seniūnijoje žinomi ak-tyvūs gyventojai arba tie, kurie varsto duris ir prašo pagalbos. „Šeima, ku-rioje berniukas augo, nebuvo įtrauk-ta į rizikos šeimų sąrašą, aktyvumu, prašymais nepasižymėjo, jais niekas nesiskundė. Tos šeimos beveik nepa-

žinojau“, – sakė Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas. Miru-sio berniuko šeima nepateko ir į Vai-ko teisių apsaugos tarnybos akiratį: „Šeimų, kuriose yra vaikų, problemo-mis pradedame domėtis, kai gauna-me atitinkamų signalų. Dabar šioje šeimoje liko du vaikai. Aplankysime juos ir mėginsime išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia“, – patikino tarnybos vadovė Laima Zukienė.

Jono Biliūno gimnazijos direk-torė Regina Drūsienė pasakojo, kad vaikas iš kitų neišsiskyrė, buvo ju-drus, linksmas, mokėsi vidutiniškai, o įvykusi tragedija „tikrai negali būti patyčių mokykloje pasekmė, nes iš šio berniuko nebuvo šaipomasi“.

Sunku patikėti, kad katalikiškoje, senas laidojimo ir mirusiųjų pagerbi-mo tradicijas turinčioje šalyje ne vai-kai, bet suaugę pedagogai nusprendė mokykloje nepagerbti mirusio savo bendruomenės nario. Pasak mokyk-los direktorės, atvykusi krizių valdy-mo komisija liepė nerodyti mokyklo-je gedulo juosta perrištos nuotraukos, nedėti prie jos gėlių ir nedegti žva-

kės, mat pagarbą mirusiajam liudi-jantys akcentai itin skaudžiai gali pa-veikti kitus nepilnamečius.

Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Onos Gustienės tei-gimu, pernai šalyje pareigūnai ieškojo beveik 800 be žinios prapuolusių vai-kų, užpernai – dar daugiau, bet tik-ri skaičiai kur kas didesni. Mokyklos nelanko apie 5 tūkst. vaikų: maždaug pusė iš jų yra emigravę su tėvais, o li-kusiųjų likimas neaiškus. Švietimo ir mokslo ministerija informuoja neži-nanti, ką veikia 2,3 tūkst. mokyklos nelankančių vaikų.

O.Gustienė atkreipė dėmesį ir į kitą statistiką, rodančią, kad Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi iš visų ben-draamžių ES: kas antras patiria fi zinį ar psichologinį smurtą, per 70 proc. – patyčias, per metus išsiskiria beveik 6 tūkst. vaikus auginančių šeimų.

„Skaudu girdėti tokius dalykus. Skaičiai kraupūs. Kuriame įvairias struktūras, programas, bet iš statisti-kos matome, kad jos nepasiekia žmo-gaus, vaiko“, – pripažino Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Motina sūnų rado kilpojeKasmet Lietuvoje dėl įvairių priežasčių nusi-žudo maždaug po dvi klases – 55–60 vaikų.

Buvo sunku pritaptiSigutis Obelevičius, Anykščių rajono savivaldybės me-ras, pedagogas

Prie berniuko savižudybės gal kiek prisidėjo ir nelabai vykusi švietimo reforma, kaimo mokyklų naikinimas. Kaimo vaikui buvo nelengva prisitaikyti prie naujos aplinkos – di-delės miesto mokyklos, nepažįstamų vaikų ir mokytojų. Ta-čiau pagrindinės savižudybės priežastys, kiek man žinoma, slypi šeimoje.

Mokyklos bendruomenė turi teisę pati spręsti, kaip organizuoti bendruo-menės gyvenimą, todėl nesuprantu, kodėl buvo atsisakyta mokykloje pa-gerbti mirusį savo bendruomenės narį, nepasinaudota proga nuoširdžiai pasikalbėti su vaikais aktualia tema. Aš būčiau elgęsis kitaip.

Lyderiai Europos SąjungojeMiglė Bareikytė, Molėtų rajono savivaldybės gydytoja

Vaikai, bandydami patys spręsti problemas, prisidaro naujų. Galiausiai nebepakelia užgriuvusios naštos, o nesu-laukę dėmesio ir pagalbos pasirenka mirtį. Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje vaikų nuo 5 iki 14 metų savižudybių pa-daugėjo aštuonis kartus. 10–19 metų amžiaus grupėje savi-

žudybės užima 2–3 vietą tarp mirties priežasčių. Kasmet šalyje nusižudo dvi klasės – 55–60 vaikų. Apklausos rodo, kad apie savižudybę galvojo 60 proc. vaikų, ketino žudytis – 9 proc., o 7,5 proc. mėgino tai padaryti.

Savižudybės nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso re-zultatas. Dauguma savižudžių (8 iš 10) aiškiai užsimena apie savo ketinimus. Jie svyruoja tarp noro gyventi ir mirti – tarsi žaidžia su mirtimi, tikėdamiesi, kad kiti juos gelbės. Kai kurie savižudžiai nesupranta, ką daro, galvoja, kad po mirties gyvens toliau be juos slegiančių problemų. Iš tiesų vaikai nenori mirti – jie tik trokšta, kad būtų geriau.

Savižudybių skaičiumi pirmaujame Europos Sąjungoje, tad akivaizdu, kad kažkas mūsų valstybėje yra ne taip.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nijolė Mitkevičienė

Betygalos senukai anksti užsi-sklendžia duris ir su baime klauso-si net mažiausio durų krebždesio. Į paneles jau baigianti išaugti I.M. rei-kalauja iš pagyvenusių žmonių pini-gų, grasina susidoroti. Kaime tvyro baimė. Dar baisiau, kai mergina pa-sigeria (o tai atsitinka gana dažnai) ir tampa neprognozuojama.

Ne mažiau nei senukai nepilna-metės I.M. bijo ir vaikai. Ir kaip to-kios nebijosi? Anądien iš mokyklos stadio no grįžtantį penktokėlį pasitiko su peiliu rankoje. Vaikas parlėkė namo be žado, naktį per miegus krūpčiojo, o rytą vienas į mokyklą bijojo eiti.

Nuo I.M. lupti gavo ir kaimynė Ja-nina, nors prie silpnųjų jos nepriskirsi. Nepilnametė įsiveržė į jos butą ir kaip reikiant aptalžė. Prakirstą antakį teko siūti medikams, teismo medicinos eks-pertas nustatė ir smegenų sutrenkimą.

Pati nepilnametė neneigia sumu-šusi kaimynę. Sako, jog tai buvęs at-pildas už jos ilgą liežuvį ir nepagar-bą jos motinai. „Neišlaikė nervai. Nuėjau pas Janiną į namus ir, pa-ėmusi nuo stalo puoduką, trenkiau į galvą. Perspėjau, kad daugiau ne-drįstų prie mamos kabinėtis.“

Gerų žodžių kaimiečiai negali pasakyti ir apie I.M. tėvus. Jie nuo-lat girtauja, o paskui mušasi. Šeima

už nepilnametės dukros nepriežiū-rą yra įrašyti į seniūnijos asocialių asmenų sąrašą. Vos tik sukako še-šiolika metų, I.M. metė mokyklą ir susidėjo su dvidešimčia metų vy-resniu vyriškiu iš Jegelaičių kaimo. Seniūnijos socialinei darbuotojai ji pasiteisino, jog pas tėvus negalinti gyventi todėl, kad šie girtauja.

Šių metų sausio pabaigoje I.M. kartu su 24-erių Irena Sinickyte

iki sąmonės netekimo sumušė be-tygališkę pensininkę Oną Petraus-kaitę, kuri, taip ir neatgavusi sąmo-nės, nuo patirtų sužalojimų mirė Kauno klinikose. Po senolės mir-ties abi bendrininkės buvo suimtos, tačiau I.M., būdama nepilname-tė, jau po dviejų dienų grįžo į Be-tygalą. Ji pareigūnams prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą ir atskleidė savo bendrininkę. Tai buvo įver-tinta lengvinanti aplinkybė ir I.M. buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. I.Sinickytė teismo laukti liko už grotų.

Iš pradžių I.M. buvo pareikšti kaltinimai tik dėl senolės apiplė-šimo, įsibraunant į gyvenamąją pa-talpą. Tačiau birželio pradžioje I.M. kaltinimai buvo pakeisti ir pareikšti dėl nužudymo.

Už nužudymą Baudžiamajame kodekse laisvės atėmimo bausmė numatyta iki 20 metų, o už tą patį nusikaltimą nepilnamečiui – per-pus mažesnė.

Apsinuodijo smalkėmis. Penk-tadienio naktį Varėnoje, Dzūkų gat-vėje esančiame Ąžuolo mokyklos stadione, užsidegė vilkikas „Sca-nia 113“. Per gaisrą apdegė maši-nos dešinės pusės užpakalinė dalis, variklio skyrius ir kabina. Į Varėnos ligoninę dėl apsinuodijimo smalkė-mis paguldytas kabinoje miegojęs 21-erių Čekijos pilietis M.K.

Išgelbėjo gyvybę. Ankstų penk-tadienio rytą į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs ir apie gais-rą sostinės daugiabutyje pranešęs taksi vairuotojas padėjo išvengti didelės nelaimės. Per gaisrą prade-gus dujų skaitiklio tarpinei, name pasklido dujų kvapas. Buvo iškvies-ti dujų avarinės tarnybos darbuoto-jai. Degančiame bute rastas ir grei-tosios medicinos pagalbos darbuo-tojams perduotas dūmais apsinuo-dijęs 81 metų vyriškis. Iš ketvirto aukšto buvo evakuoti 5 žmonės.

Areštavo. Ketvirtadienio vaka-rą dėl viešosios tvarkos pažeidimo sulaikytas ir prasiblaivyti į Šiaulių miesto policijos komisariatą atvež-tas 25-erių šiaulietis V.Ch. atsidūrė areštinėje – jo rankinėje rasta dė-žutė su augalinės kilmės medžia-ga, kuri, įtariama, esanti narkoti-nė. Vaikinui gresia ne tik adminis-tracinė nuobauda už tai, kad girtas pažeidė viešąją tvarką, bet ir bau-džiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžia-gomis. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnams iki šiol V.Ch. buvo žinomas kaip vagišius ir plėši-kas – už tai jis yra jau penkis kartus teistas. Šeštą kartą prieš teismą jis stojo už melagingą pranešimą apie nebūtą įvykį.

Įkliuvo degtindaris. Kretingos rajono Barzdžių kaimo Vaineikių miške penktadienio naktį pareigū-nams su visa produkcija įkliuvo dvi-dešimtmetis naminės gamintojas. Įvykio vietoje buvo rastas aparatas naminei degtinei gaminti ir 3 tūkst. 316 litrų raugo. Įtariamasis po ap-klausos paleistas.

Žuvo kelyje. Ketvirtadienio va-karą Biržuose, Kęstučio gatvėje, automobilis „Nissan Almera“, vai-ruojamas 36-erių moters, nuvažia-vo nuo kelio ir atsitrenkė į namo sieną. Per eismo įvykį nukentėjo vairuotoja. Ji nuo patirtų sužaloji-mų ligoninėje mirė.

Apiplėšė. Šiaulių rajono Vinkš-nėnų kaimo Akacijų gatvės neužra-kintame name ketvirtadienio vaka-rą įvykdytas apiplėšimas. Du kau-kėti vyriškiai surišo namo šeimi-ninkę ir pagrobė 2 tūkst. 640 eurų bei moterišką laikrodį su brilian-tais. Patirtas nuostolis siekia per 25 tūkst. litų.

Eltos inf.,VL archyvo nuotraukos

Įvykiai trumpai

Betygaloje siautėja nepilnametė

Dėl neprognozuojamo nepilnamečių elgesio šalies kaimuose įsivyrauja baimė. Raimundo Šuikos nuotrauka

10 2010 birželio 19 • Nr. 48 (8963)Valstiečių laikraštis

Pirmoji pagalba daržo augalams

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Nijolė Oželytė – viena ryš-kiausių Lietuvos moterų. Bu-vome įpratę ją visur matyti ir girdėti vienų mylimą, kitų – ne. Kuo ši moteris dabar už-pildo savo gyvenimą?

Elvyra Žvirblienė

11 psl.

Sveikata

Plūstant prieštaringai in-formacijai reikia pasikliau-ti ne tik specialistais, bet ir savo galva.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

7 psl.

Laikytis savo regionui bū-dingų architektūros tradi-cijų turėtų būti garbė.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

Vasaros pradžios lietūs kaip ant mielių kelia piktžoles, auginamų gėrybių tyko ir kiti pavojai.

Mėta Juškaitė

9 psl.

Etnografi nės sodybos – krašto išskirtinumas

Kas labiau kenkia: saulė arapsauginiai kremai nuo jos?

Naujas sveikatinimosi ir ak-tyvaus laisvalaikio leidimo būdas – šiaurietiškas ėjimas – Lietuvoje kol kas populiarus tik tarp entuziastų. Vis dėlto neabejojama, kad anksčiau ar vėliau santūrieji lietuviai, pajutę šio sporto teikiamą naudą sveikatai ir malonu-mą, su lazdomis išeis į miestų gatves, miškus ir parkus.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

23 psl.

Ir šiaurietiško ėjimo lazda turi du galus

Užbaikalėje pas draugus oročėnusAntropologas Donatas Brandišauskas, mokslus baigęs Aberdine (Škotija), net 17 mėnesių buvo ta-pęs tikru taigos žmogumi. Jis gyveno Sibire su elnių augintojais ir medžiotojais evenkais, save vadinančiais oročėnais.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

13 psl.

23 psl.

Esu tarsi ufonautė, kuriai nėra su kuo kalbėtis

Sodyba