Web viewO būtent vadovaudamasis VTA Pirkimų priežiūros aprašo 7 priedo „Atrankinė pirkimų patikros metodika ... Prieiga per internetą:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Viešajai įstaigaiLietuvos verslo paramos agentūrai

El. p. [email protected]

2015-05-19 Nr. 4-01-3784

Biudžetinė įstaiga Tel. (8 706) 63 335 Duomenys kaupiami ir saugomi

mailto:[email protected]

2

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

El. p. [email protected]

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRA VEIKLOS SRITYSE

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT arba Specialiųjų tyrimų

tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau –

Korupcijos prevencijos įstatymas) 6 straipsniu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, atliko

korupcijos rizikos analizę Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – Agentūra

arba LVPA) administruojamų projektų, finansuojamų nacionalinėmis ir Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšomis, verslo srityje (toliau taip pat – projektai), administravimo ir

įgyvendinimo priežiūros veiklos srityse.

Atliekant korupcijos rizikos analizę, taip pat įvertintas korupcijos prevencijos priemonių

įgyvendinimas.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas: STT 2014 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 4-

01-8179 nurodytas sprendimas.

Korupcijos rizikos analizę atliko: STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos

rizikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas.

Korupcijos rizikos analizė pradėta: 2015 m. sausio 5 d.

Korupcijos rizikos analizė baigta: 2014 m. balandžio 28 d.

Agentūros veiklos srityse korupcijos rizikos analizė taip pat buvo atlikta 2007 metais.

Analizuotas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.


3

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS TURINYS

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI.....................................3

2. KORUPCIJA RIZIKOS AGENTŪROS ADMINISTRUOJAMŲ PROJEKTŲ

ADMINISTRAVIMO IR ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS VEIKLOS SRITYSE...........................4

2.1. Korupcijos rizikos veiksniai kviečiant ir (ar) pasiūlant teikti paraiškas ir jas vertinant.4

2.2. Korupcijos rizikos veiksniai sudarant projektų sutartis..................................................8

2.3. Korupcijos rizikos veiksniai vykdant projektų priežiūrą..............................................10

2.4. Korupcijos rizikos veiksniai projektų rizikos valdymo sistemoje.................................13

3. MOTYVUOTOS IŠVADOS............................................................................................15

4. PASIŪLYMAI.................................................................................................................17

Priedai:

1 priedas. Korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas..............................................19

2 priedas. Apklausos „Korupcijos rizikos Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos

agentūros veikloje“ klausimai............................................................................................................25

3 priedas. Apklausos apie korupcijos rizikas Agentūroje apibendrinimas...........................26

4 priedas. Atliekant korupcijos rizikos analizę įvertinti teisės aktai, dokumentai ir

informacija..........................................................................................................................................29

5 priedas. Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas......................................................................33

4

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Tikslai:

Antikorupciniu požiūriu įvertinti Agentūros veiklą projektų administravimo ir

įgyvendinimo priežiūros srityje ir nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidų

Agentūros darbuotojams padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, ir pateikti pasiūlymus,

kurie padėtų geriau valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius ir Agentūros veiklą minėtose

srityse padarytų skaidresnę.

Uždaviniai:

1. Nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumus LVPA patvirtintuose teisės aktuose,

reglamentuojančiuose projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą.

2. Nustatyti teisės aktų įgyvendinimo Agentūros veikloje problemas.

3. Išanalizuoti praktinį administracinių procedūrų vykdymą Agentūroje ir nustatyti galimus

korupcijos rizikos veiksnius.

4. Pasiūlyti korupcijos riziką ir jos veiksnius mažinančias priemones.

Objektas:

Agentūros veikla projektų administravimo ir įgyvendinimo priežiūros srityje.

Subjektas:

Agentūra.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.

2. Interviu metodas (Agentūros darbuotojams pateikti klausimai).

3. Viešosios informacijos stebėjimas ir analizavimas (Agentūros interneto tinklalapis,

tinklalapiai: http://www.esparama.lt, http://www.esinvesticijos.lt, informacija žiniasklaidoje).

4. Apklausa. Siekiant nustatyti korupcijos riziką didinančius veiksnius, buvo apklaustos

įmonės, pateikusios paraiškas, finansavimui pagal VP2-2.1-ŪM-04-K priemonę „Naujos

galimybės“ gauti. Išsamūs Apklausos „Korupcijos rizikos Viešosios įstaigos Lietuvos verslo

paramos agentūros veikloje“ (apklausos klausimai pateikti 2 priede) duomenys pateikiami šios

išvados 3-iame priede.

Atliekant korupcijos rizikos analizę vertinti dokumentai ir informacija, nurodyti 4-ame

priede.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir

duomenų analize. Jeigu Agentūra prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo

laikoma, kad jų nėra.

5

2. KORUPCIJOS RIZIKA AGENTŪROS ADMINISTRUOJAMŲ PROJEKTŲ ADMINISTRAVIMO IR ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS VEIKLOS

SRITYSE

Pagal Agentūros 2014 metų veiklos atskaitą, per 2014 m. visiems projektams įgyvendinti

buvo išmokėta 179,85 mln. Eur. Ši suma pagal finansavimo sritis paskirstyta taip:

- Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams – 30,12 mln. Eur.

- Verslo projektams – 57,06 mln. Eur.

- Energetikos projektams – 60,38 mln. Eur.

- Turizmo projektams – 47,99 mln. Eur.

Pažymėtina, kad analizuojamu laikotarpiu, t. y. 2014 metais, Agentūra administravo 2007–

2013 metų programavimo laikotarpio projektus ir vykdė pasirengimą naujam 2014–2020 metų

programavimo laikotarpiui. Todėl atliekant korupcijos rizikos analizę ir vertinant konkrečias

procedūras, analizuojamos 2014 metais vykdytos procedūros, kurios atliktos pagal 2007–2013 metų

programavimo laikotarpio reglamentavimą. Atitinkamai šioje išvadoje pateikiami pasiūlymai

parengti atsižvelgus į analizuojamu laikotarpiu nustatytą riziką. Manytina, kad šie pasiūlymai yra

aktualūs ne tik 2007–2013 metų programavimo laikotarpio projektų administravimui, bet ir mutatis

mutandis pritaikytini 2014–2020 metų programavimo laikotarpio projektams.

Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimo ciklą sudaro penki pagrindiniai etapai

(kvietimai ir (ar) pasiūlymai teikti paraiškas, paraiškų vertinimas, sutarčių sudarymas, projektų

įgyvendinimo priežiūra ir projekto priežiūra po projekto pabaigos), Agentūros administruojamų

projektų administravimo ir įgyvendinimo priežiūros sistema analizuojama šiais etapais. O šioje

išvadoje pateikiamos įžvalgos tik dėl antikorupciniu požiūriu aktualių etapų problemų.

2.1. KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI KVIEČIANT IR (AR) PASIŪLANT TEIKTI PARAIŠKAS IR JAS VERTINANT

Kai ministerija tvirtina projektų finansavimo sąlygų aprašus, parengiami kvietimo ir (ar)

pasiūlymo teikti paraiškas dokumentai, kuriuose nustatomos kvietimų skelbimų datos, paraiškų

teikimo terminai ir kt. Dėl šios priežasties įgyvendinančiajai institucijai (Agentūrai) kvietimų ir (ar)

pasiūlymų teikti paraiškas etape priskiriamos tik labiau techninio pobūdžio funkcijos, pvz.,

skelbimų paskelbimas, koregavimas ar informacijos teikimas. Atsižvelgiant į tai, kad kviečiant ir

(ar) pasiūlant teikti paraiškas Agentūrai nesuteikta plati diskrecija, manytina, kad rizikos veiksniai

Agentūros veikloje šiame projektų administravimo etape yra minimalūs.

Remiantis Paraiškų vertinimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus

2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9), (toliau – VTA Paraiškų vertinimo aprašas)

6

nuostatomis, darytina išvada, kad paraiškų vertinimo procesas Agentūroje pradedamas nuo paraiškų

vertinimo planavimo.

Pagal VTA Paraiškų vertinimo aprašo IV skyriaus „VERTINIMO PLANAVIMAS“

nuostatas, paraiškų vertinimo planavimas pradedamas, kai atitinkamo Agentūros Projektų valdymo

departamento skyriaus (toliau taip pat – PVDS) vedėjas parengia paraiškų vertinimo plano projektą

ir suderinęs su kitais struktūriniais padaliniais patvirtina Agentūros direktoriaus pavaduotojas arba

Projektų valdymo departamento direktorius. Vertinimo plane numatomi preliminarūs vidaus ir

išorinių išteklių poreikiai ir preliminariai nustatomas taikytinas vertinimo eiliškumas pagal

kiekvieną pasiūlymą ir (ar) kvietimą teikti paraiškas. Vertinimo plane arba raštišku pavedimu

Agentūros Projektų valdymo departamento atitinkamo skyriaus1 vedėjas taip pat paskiria už tam

tikras priemones atsakingus vertinimo organizatorius (VTA Paraiškų vertinimo aprašo 8 punktas),

kuris organizuoja paraiškų vertinimo procesą2.

Po paraiškų vertinimo planavimo atliekama paraiškų vertinimo organizavimo procedūra,

kurios metu yra paskiriami paraiškų vertintojai. Vadovaujantis VTA Paraiškų vertinimo aprašo 21

punktu, „<...> Vertinimo organizatorius, remdamasis Vertinimo planu, priskiria vertintojus

kiekvienai paraiškai kiekvienam vertinimo etapui ir elektroniniu paštu suderina tai su PVDS vedėju

<...>“.

Įvertinus Vertinimo organizatoriaus ir vertintojo funkcijas paraiškų vertinimo procese,

darytina išvada, kad jie yra vieni pirmųjų Agentūros administruojamų projektų administravimo

grandyje. Nuo tinkamo vertinimo organizavimo ir paties vertinimo atlikimo priklauso vertinimo

proceso objektyvumas ir nešališkumas.

Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad nepaisant to, jog rengiant ir derinant

vertinimo planą dalyvauja keli Agentūros darbuotojai (Agentūros Projektų valdymo departamento

atitinkamo skyriaus vedėjas, Projektų valdymo departamento direktorius, Agentūros direktoriaus

pavaduotojas), paraiškų vertinimo planavimo ir organizavimo procese egzistuoja nepakankamai

apibrėžta diskrecija. O būtent:

- Nėra aiškiai apibrėžta, kokiais kriterijais remdamasis Agentūros Projektų valdymo

departamento atitinkamo skyriaus vedėjas paskiria konkretų vertinimo organizatorių. Be to, nėra

aišku, kada vertinimo organizatorius paskiriamas nurodant vertinimo plane, o kada atskiru raštišku

Agentūros Projektų valdymo departamento atitinkamo skyriaus vedėjo pavedimu.

- Nėra aiškiai apibrėžta, kokiais kriterijais remdamasis vertinimo organizatorius priskiria

konkrečius vertintojus konkrečioms paraiškoms.

1 Pagal Agentūros struktūrinę schemą, Agentūros Projektų valdymo departamentą sudaro šie skyriai: Verslo projektų valdymo, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo, Turizmo projektų valdymo, Projektų ekspertų, Energetikos projektų valdymo.2 Agentūros darbuotojų teigimu, paprastai paraiškų, pateiktų pagal vieną veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonę, vertinimą organizuoja vienas organizatorius, nebent pateiktų paraiškų būna neįprastai daug.

7

Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo organizatoriaus ar vertintojo pasirinkimui gali daryti įtaką

subjektyvūs veiksniai, manytina, kad būtų tikslinga šiuose procesuose mažinti žmogiškąjį faktorių

(subjektyvųjį veiksnį). Žmogiškojo faktoriaus įtaką padėtų sumažinti vertinimo organizatorių

paskyrimo ir paraiškų priskirimo vertintojams procesų automatizavimas3 arba aiškių ir

nedviprasmiškų kriterijų, kuriais remiantis būtų paskiriami ir (ar) parenkami vertinimo

organizatoriai ir vertintojai, nustatymas.

Pažymėtina, kad automatizuoto užduočių paskirstymo principas galėtų būti pritaikytas ir

paskiriant (parenkant) kitus projektų administravimo procese dalyvaujančius Agentūros

darbuotojus, pavyzdžiui, projekto vadovą, kurį pagal esamą reglamentavimą paskiria Agentūros

Projektų valdymo departamento atitinkamo skyriaus vedėjas (Projektų finansavimo ir

administravimo sutarčių sudarymo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2011

m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1- 016 (13.1.9), 13 punktas), finansų vadovą, kurį paskiria Agentūros

Mokėjimo prašymų vertinimo skyriaus vedėjas (Mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo vidaus

tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343

(13.1.9), 8 punktas) ir kt.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – Projektų

administravimo ir finansavimo taisyklės) 53 punktu paraiškų vertinimą sudaro administracinės

atitikties vertinimo, projekto tinkamumo finansuoti vertinimo bei projekto naudos ir kokybės

vertinimo etapai.

Administracinės atitikties vertinimo metu nustatoma, ar su paraiška pateikti visi paraiškos

formoje nurodyti dokumentai ir informacija (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 66

punktas). Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar

projektas tinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto

įgyvendinimo priemonę ir Projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus (Projektų

administravimo ir finansavimo taisyklių 72 punktas). Projektų naudos ir kokybės vertinimo metu

projektai vertinami pagal specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės

atrankos kriterijus (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 83 punktas)4.

3 Panašaus pobūdžio automatizavimo pavyzdžiu galėtų būti teismuose taikoma bylų paskirstymo teisėjams sistema (Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas, patvirtintas Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-29-(7.1.2)).4 Siekiant įvertinti paraiškų vertinimo etapo vykdymo praktiką Agentūroje, atliekant korupcijos rizikos analizę, buvo analizuoti atskiri Agentūros atlikti paraiškų, finansavimui pagal VP2-2.1-ŪM-04-K priemonę „Naujos galimybės“ (toliau – Priemonė „Naujos galimybės“) gauti, vertinimai. Minėtos priemonės finansavimo sąlygos nustatytos VP2-2.1-ŪM-04-K priemonės „Naujos galimybės“ projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-581. Pagal interneto tinklalapyje www.espara.lt skelbiamą informaciją iš viso užregistruota 311 paraiškų už 9 677 929,5 Eur prašomo finansavimo sumą. Iš jų 265 paraiškos patvirtintos finansuoti 7 925 300,10 Eur sumą ir sudarytos 252 projektų finansavimo ir administravimo sutartys dėl 7 578 635,07 Eur (žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.). Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/gautos-ir-vertinamos-paraiskos?kvietimoNr=VP2-2.1-%C5%AAM-04-K-05).

http://www.espara.lt/

8

Vienos iš esminių paraiškų vertinimo proceso objektyvumui ir skaidrumui užtikrinti skirtos

priemonės yra šios:

- Pasižadėjimo laikytis konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų pasirašymas.

- Nusišalinimas, esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui5.

- „Keturių akių“ principo taikymas, pvz., Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo

finansuoti vertinimo bei Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitas pasirašo vertintojas ir

vertinimo organizatorius arba Agentūros direktoriaus pavaduotojas, o projektų naudos ir kokybės

vertinimą atlieka du vertintojai.

- Paraiškų ir (ar) projektų rizikos įvertinimas ir rizikos laipsnių nustatymas bei nuolatinis

vertinimo atnaujinimas6.

- ekspertinio vertinimo galimybė.

- Procesų administravimas elektroninėje erdvėje, t. y. visi veiksmai atliekami ir (ar)

fiksuojami Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinėje informacinėje valdymo ir

priežiūros sistemoje.

Įvertinus šių priemonių įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėti paraiškų vertinimo

kriterijai yra pakankamai formalūs, be sąlygiškai nedidelio skaičiaus vertinamųjų elementų,

darytina išvada, kad minėtos priemonės yra pakankamai efektyvios.

Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į kitas aplinkybes, darančias įtaką Agentūros veiklos

efektyvumui ir atitinkamai lemiančias rizikos veiksnius.

Kaip minėta, atliekant paraiškų vertinimą, siekiama nustatyti, ar paraiška (potencialus

projektas, paraišką pateikęs subjektas) atitinka priemonės finansavimo sąlygas. Šiuo tikslu yra

patikrinami ne tik pateikti duomenys, bet taip pat surenkama papildoma informacija, pavyzdžiui, ar

paraišką pateikusiam subjektui (toliau – pareiškėjas) nėra iškelta byla dėl bankroto, ar pareiškėjas

yra įvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusius įsipareigojimus, ar

finansavimas nepažeis valstybės pagalbai taikomus apribojimus ir kt. Šią informaciją Agentūra

gauna iš kitų valstybės įstaigų, valdančių atitinkamus duomenis, arba privataus duomenų valdytojo7.

Atliekant korupcijos rizikos analizę, nustatyta, kad didžioji dalis informacijos iš duomenų

valdytojų gaunama elektroninėmis priemonėmis. Tačiau taip pat nustatyta, kad informacija iš

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie pareiškėjo

atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais užsakoma ir gaunama

rašytiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad toks informacijos gavimo būdas yra nepakankamai efektyvus

ir operatyvus, manytina, kad būtų tikslinga sudaryti sąlygas visą Agentūros veiklai būtiną

5 Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo Agentūroje tvarka nustatyta Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 50, 2 priede „Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo tvarkos aprašas“.6 Plačiau apie rizikos laipsnio nustatymą ir su tuo susiję diskutuotini klausimai aptarti 2.4 skyriuje „Projektų rizikos valdymas“.7 Agentūros darbuotojų teigimu, sutartinių santykių pagrindu dalį informacijos teikia UAB „Creditinfo Lietuva“.

9

informaciją iš valstybės registrų, įstaigų ir kitų duomenų valdytojų gauti elektroninėmis

priemonėmis.

Pažymėtina taip pat ir tai, kad galimybė realiuoju laiku naudotis valstybės registrų, įstaigų

ir kitų duomenų valdytojų valdomais duomenis padėtų išplėsti vieno langelio principo

įgyvendinimą ir sumažintų administracinę naštą. Pavyzdžiui, Agentūra galėtų nereikalauti pateikti

Juridinių asmenų registre esamų dokumentų ar duomenų ir pan.

PASIŪLYMAI

Svarstyti galimybę automatizuoti vertinimo organizatorių ir kitų, projektų administravimo

procese dalyvaujančių, Agentūros darbuotojų paskyrimo ir paraiškų priskyrimo vertintojams

procesus arba nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus kriterijus, kuriais remiantis būtų paskiriami ir (ar)

parenkami vertinimo organizatoriai ir vertintojai, ir prireikus kiti, projektų administravimo procese

dalyvaujantys, Agentūros darbuotojai.

Apsvarstyti ir nustatyti, kokių Agentūros veiklai reikia papildomų duomenų ir informacijos

iš valstybės registrų, įstaigų ir kitų duomenų valdytojų (pvz., Juridinių asmenų registro duomenys ar

informacija iš Valstybinėje mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

rizikos vertinimo sistemos), bei imtis priemonių, kad visi šie duomenys ir informacija būtų

pasiekiami realiuoju laiku elektroninėmis priemonėmis.

2.2. KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI SUDARANT PROJEKTŲ SUTARTIS

Kai nusprendžiama finansuoti konkretų projektą, su pareiškėju sudaroma projektų

finansavimo ir administravimo sutartis (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 108

punktas). Agentūros administruojamų projektų sutarčių rengimo, derinimo, pasirašymo ir kt.

vidinės Agentūros procedūros nustatytos Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo

vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1- 016

(13.1.9), (toliau – VTA Sutarčių sudarymo aprašas). Atsižvelgiant į tai, kad 2.1 skyriuje „RIZIKOS

KVIEČIANT / PASIŪLANT TEIKTI PARAIŠKAS IR JAS VERTINANT“ nurodytos procesų

objektyvumui ir skaidrumui užtikrinti skirtos priemonės yra taikomos ir šiame projektų

administravimo etape, darytina išvada, kad didžioji dalis rizikos veiksnių yra valdomi. Kita vertus,

šiame etape taip pat yra paminėtinų tobulintinų aspektų.

Vienas iš sutarties projekto derinimo etapų, pagal VTA Sutarčių sudarymo aprašo 39

punktą, yra sutarties rengimo tikrinimo lapo užpildymas, kurį projekto vadovas8 atlieka suderinęs

sutarties sąlygas su pareiškėju. Agentūros darbuotojų teigimu, šis sutarties rengimo tikrinimo lapo

užpildymas yra priemonė projekto vadovui pasitikrinti, ar sutarties projektas parengtas tinkamai. 8 Projekto vadovas yra Agentūros Projektų valdymo departamento atitinkamo skyriaus darbuotojas, paskirtas atsakingu už sutarties projekto derinimą ir tolesnę konkretaus projekto administravimo ir įgyvendinimo priežiūrą.

10

Atsižvelgiant į tai, kad pats projekto vadovas rengia ir derina sutarties projektą, abejotina, ar toks

sutarties rengimo tikrinimo lapo užpildymas atlieka kontrolės (priežiūros) funkciją. Nepaisant to,

kad papildoma patikra atliekama derinant sutarties projektą su kitais Agentūros struktūriniais

padaliniais, manytina, kad sutarties rengimo tikrinimo lapo klausimų specifika lemia tai, jog šios

procedūros atlikimas gali užtikrinti efektyvesnį ir išsamesnį sutarties projekto tikrinimą. Todėl būtų

tikslinga, kad sutarties rengimo tikrinimo lapą pildytų ne sutarties projektą derinęs projekto

vadovas, o kitas šiame procese nedalyvavęs darbuotojas arba projekto vadovo užpildytas sutarties

rengimo tikrinimo lapas būtų tikrinamas (vizuojamas) papildomai.

Projektų sutarčių sudarymo etape taip pat sprendžiami kiti organizaciniai klausimai.

Vienas iš jų yra prieigos prie Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų

duomenų mainų svetainės9 suteikimas pareiškėjui, kuris sudarius sutartį tampa projekto vykdytoju.

Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad šia duomenų mainų svetaine Agentūros

administruojamų projektų administravimo ir įgyvendinimo priežiūros veikloje naudojamasi

minimaliai, o su projektų vykdytojais bendrauja ir keičiasi duomenimis daugiausia raštais ir

elektroniniu paštu. Agentūros darbuotojų teigimu, tokio bendravimo ir duomenų mainų būdo

iniciatoriais yra projektų vykdytojai, o Agentūros darbuotojai, stengdamiesi užtikrinti sklandžią

darbų eigą, prie to prisitaiko. Tokia bendravimo ir duomenų mainų praktika kelia klausimą, ar yra

tikslinga palaikyti šią duomenų mainų svetainę ir ar racionalu skirti lėšas jai aptarnauti.

Antikorupciniu požiūriu naudojimasis duomenų mainų svetaine turėtų užtikrinti formalesnį ir labiau

atsekamą Agentūros darbuotojų ir projektų vykdytojų bendravimą, ir todėl jis turėtų būti

skatinamas. Taip pat manytina, kad duomenų elektroniniai mainai yra potencialiai galimi ir paraiškų

teikimo, vertinimo ir kituose etapuose.

PASIŪLYMAI

Agentūros teisės aktuose nustatyti, kad sutarties rengimo tikrinimo lapą pildytų ne pats

sutarties projektą parengęs ir derinęs darbuotojas, o kitas, šiame procese nedalyvavęs asmuo, arba

sutarties projektą parengusio ir derinusio darbuotojo užpildytas sutarties rengimo tikrinimo lapas

papildomai būtų tikrinamas (vizuojamas) kito darbuotojo.

Skatinti projektų vykdytojus labiau naudotis Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos

fondų lėšų projektų duomenų mainų svetaine ir palaipsniui atsisakyti bendravimo ir duomenų mainų

kitais būdais praktikos.

9 Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų mainų svetainė – tai ribotos prieigos interneto svetainė, skirta iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų peržiūrai ir jų elektroniniams mainams tarp projektų vykdytojų ir įgyvendinančiųjų institucijų (Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų elektroninių mainų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-038, 2 punktas).

11

Inicijuoti galimybės, Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų

duomenų mainų svetaine ar analogiška sistema naudotis visuose projektų administravimo ciklo

etapuose, sukūrimą.

2.3. KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI VYKDANT PROJEKTŲ PRIEŽIŪRĄ

Sudarius projektų finansavimo ir administravimo sutartis, prasideda kitas projektų

administravimo etapas – projektų įgyvendinimo priežiūra, kuri pasibaigia pasibaigus sutarčiai

sutartyje numatytais terminais arba nutraukus sutartį. O pastarajam etapui pasibaigus, prasideda

projekto priežiūros po projekto pabaigimo etapas, kuris trunka trejus arba penkerius metus (kaip

nustatyta sutartyje). Šių etapų metu atliekamos šios procedūros: finansavimo ir administravimo

sutarčių keitimas ir (ar) nutraukimas, projektų vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūra, mokėjimo

prašymų tikrinimas, patikrų vietoje vykdymas, pažeidimų tyrimas ir nustatymas, gautų ataskaitų

tikrinimas ir tvirtinimas.

Išanalizavus projektų įgyvendinimo priežiūros ir projekto priežiūros po projekto pabaigos

etapų reglamentavimą ir įgyvendinimo praktiką, galima teigti, kad rizikos veiksniai su tam tikromis

išimtimis yra valdomi. Pažymėtini šie rizikos valdymui galintys turėti įtakos veiksniai:

1. Sudarius projektų finansavimo ir administravimo sutartis, projektų vykdytojams

atsiranda pareiga užtikrinti tinkamą gaunamo finansavimo naudojimą. Todėl projektų vykdytojai,

įsigydami reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, privalo racionaliai naudoti tam skirtas lėšas.

Tvarka, pagal kurią vykdomi pirkimai, reglamentuota Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų

įstatymu (kai projekto vykdytojas pagal teisės aktus yra perkančioji organizacija) ir Juridinių

asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų

įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų

ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (kai projekto vykdytojas pagal teisės aktus

nėra perkančioji organizacija). Atitinkamai įgyvendinančiosios institucijos (Agentūra) atlieka

projekto vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūrą.

Agentūros administruojamų projektų pirkimų priežiūros organizavimo ir vykdymo vidinės

Agentūros procedūros nustatytos Pirkimų priežiūros vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Agentūros

direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343(13.1.9) (toliau – VTA Pirkimų priežiūros

aprašas). Remiantis minėtu aprašu, atliekant pirkimų priežiūrą naudojamos šios priežiūros

priemonės: išankstinė pirkimų priežiūra (pirkimų priežiūros veiksmai atliekami iki pirkimo pradžios

arba pirkimo sutarties sudarymo), paskesnė pirkimų priežiūra (pirkimų priežiūros veiksmai

atliekami projekto vykdytojui atlikus pirkimą ir sudarius sutartį) arba abi. Priežiūros priemonės

12

parinkimas konkrečiam pirkimui priklauso nuo nustatyto to pirkimo rizikos laipsnio10. Tačiau

vadovaujantis VTA Pirkimų priežiūros aprašo 31 punktu projekto vadovui suteikiama diskrecija

savo sprendimu taikyti griežtesnes pirkimų priežiūros procedūras nei yra numatytos atitinkamam

rizikos laipsniui. Pažymėtina, kad plačiau šios diskrecijos sąlygos apibrėžtos nėra. Panašaus

pobūdžio neapibrėžta diskrecija nustatyta ir projektų vadovui atrenkant konkrečius pirkimus

patikrai. O būtent vadovaudamasis VTA Pirkimų priežiūros aprašo 7 priedo „Atrankinė pirkimų

patikros metodika“ 9 punktu, projekto vadovas gali savo sprendimu taikyti didesnes nei nustatytos

tikrinimo apimtis.

Atsižvelgiant į nepakankamą minėtos projekto vadovo teisės, savo nuožiūra priimti

sprendimus dėl griežtesnių procedūrų taikymo ir tikrinimo apimties išplėtimo, konkretinimą,

darytina išvada, kad dėl tokio reglamentavimo pirkimų priežiūros procese susidaro prielaidų galimai

subjektyvių veiksnių įtakai pasireikšti. Todėl manytina, kad ši projekto vadovo diskrecija turėtų būti

griežtai reglamentuojama ir (ar) sukurtas projekto vadovo sprendimų revizavimo mechanizmas.

2. Projekto vykdymo metu patirtos projekto vykdytojo išlaidos apmokamos ir (ar)

kompensuojamos projekto vykdytojui pagal nustatytą grafiką pateikus mokėjimo prašymą.

Agentūros administruojamų projektų mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo

organizavimo ir vykdymo vidinės Agentūros procedūros nustatytos Mokėjimo prašymų patikros ir

tvirtinimo vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9) (toliau – VTA Mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo aprašas).

Vadovaujantis VTA Mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo aprašo 21 punktu, mokėjimų

prašymai tikrinami ir tvirtinami iš eilės pagal jų registravimo Agentūroje datą. Tame pačiame

punkte nustatytas dvylikos išimčių, kada tokio eiliškumo gali būti nesilaikoma, sąrašas. Pagal vieną

iš papunkčių (21.12), šio eiliškumo gali būti nesilaikoma „kitais Direktoriaus (Agentūros

direktoriaus – autoriaus pastaba) nustatytais atvejais.“

Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūros teisės aktuose nereglamentuojama, kuo remdamasis

ir kada Agentūros direktorius gali nustatyti, netaikyti mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo

eiliškumo, ir kaip šis nustatymas įforminamas. Tuo remiantis darytina išvada, kad tokia Agentūros

direktoriaus diskrecija ir nepakankamas jos reglamentavimas sudaro galimybes daryti neformalią

įtaką mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo procesui. Atsižvelgiant į tai, kad ši galimybė gali

būti naudojama siekiant ne viešojo intereso tikslų, kyla abejonių dėl jos egzistavimo tikslingumo.

Todėl aptarta Agentūros direktoriaus diskrecija turėtų būti panaikinta arba reglamentuotos jos

taikymo sąlygos.

3. Įgyvendinančiajai institucijai vykdant projektų vykdymo priežiūrą įtarus, kad dėl

projekto vykdytojo veikimo ar neveikimo daroma ar gali būti padaryta žala Europos Sąjungos 10 Plačiau apie rizikos laipsnio nustatymą ir su tuo susiję diskutuotini klausimai aptarti 2.4 skyriuje „Projektų rizikos valdymas“.

13

bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžetui, turi būti pradedamas pažeidimo

tyrimas.

Agentūros administruojamų projektų pažeidimų tyrimų vidinės Agentūros procedūros

nustatytos Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo pažeidimų tyrimo ir nustatymo vidaus tvarkos

apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9),

(toliau – VTA Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašas).

Pažymėtina, kad remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, kilus įtarimui dėl galimo

pažeidimo, pažeidimo tyrimas iškarto nepradedamas. Prieš pradedant pažeidimo tyrimą atliekama

dar viena procedūra – įtariamo pažeidimo pobūdžio įvertinimas, kurios metu pažeidimų

kontrolierius11 patikrina, įvertina ir papildomai surenka su įtariamo pažeidimu susijusius duomenis

ir informaciją (VTA Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašo 26 punktas). Atlikus įtariamo pažeidimo

pobūdžio įvertinimą, pažeidimų kontrolierius parengia Agentūros direktoriui pranešimą dėl įtariamo

pažeidimo tyrimo, kuriuo siūlo pradėti arba ne pažeidimo tyrimą (atvejai, kada siūloma nepradėti

pažeidimo tyrimą nustatyti VTA Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašo 29 punkte). Siūlant pradėti

pažeidimo tyrimą taip pat pateikiami siūlymai dėl (i) tyrimo metu atliktinų veiksmų, (ii) projekto

vykdytojo pateiktuose (ar planuojamuose pateikti) mokėjimo prašymuose deklaruojamų ir su

pažeidimu susijusių išlaidų netvirtinimo ir (iii) dėl to, kam atlikti pažeidimo tyrimo veiksmus (VTA

Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašo 28 punktas). Galutinį sprendimą pradėti (nepradėti)

pažeidimo tyrimą, sustabdyti ar nesustabdyti mokėjimo prašymų nagrinėjimą, atlikti ar neatlikti

pažeidimų kontrolieriaus siūlomus pažeidimo tyrimo veiksmus priima Agentūros direktorius ar jo

įgaliotas asmuo (VTA Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašo 31 punktas). Atkreiptinas dėmesys,

kad, kaip minėta, kokiais atvejais yra siūloma nepradėti pažeidimo tyrimą yra reglamentuota, tačiau,

kokie privalomi veiksmai turi būti atliekami, kai nusprendžiama pradėti pažeidimo tyrimą, nustatyta

nėra. Dėl to, tiek pažeidimų kontrolieriaus, tiek Agentūros direktoriaus veiksmuose yra atitinkama

veikimo laisvė, pavyzdžiui, pažeidimų kontrolierius gali nepasiūlyti sustabdyti mokėjimo prašymų

nagrinėjimo, o Agentūros direktorius, net esant pažeidimų kontrolieriaus siūlymui sustabdyti

mokėjimo prašymų nagrinėjimą, sprendimo stabdyti mokėjimo prašymų nagrinėjimą gali nepriimti.

Atsižvelgiant į tai, kad laiku neužkirstas kelias piniginių lėšų išmokėjimui gali sukelti didelę žalą ir

apsunkinti išmokėtų lėšų grąžinimo procesą, manytina, jog pernelyg laisvas naudojimasis minėta

diskrecija gali pažeisti viešąjį interesą. Klausimas dėl mokėjimo prašymų nagrinėjimo sustabdymo

yra ypač aktualus tais atvejais, kai atliekamas su Agentūros administruojamu projektu susijęs

ikiteisminis tyrimas. Todėl, siekiant sumažinti galimą neigiamą minėtos diskrecijos įtaką viešajam

11 Remiantis VTA Pažeidimų tyrimo ir nustatymo aprašo 4.19 punktu – tai „<...> LVPA direktoriaus arba jo įgalioto asmens paskirtas darbuotojas, pagal kompetenciją atsakingas už LVPA funkcijų, apimančių pažeidimų tyrimą, nustatymą, šalinimą ir prevenciją, bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis, įgyvendinimą.“

14

interesui, būtų tikslinga aiškiai reglamentuoti, kada, priimant sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą,

mokėjimo prašymų nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas.

PASIŪLYMAI

Nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kada projekto vadovas savo nuožiūra gali

priimti motyvuotus sprendimus dėl griežtesnių pirkimų priežiūros procedūrų taikymo bei tikrinimo

apimties išplėtimo ir (arba) sukurti šių sprendimų revizavimo mechanizmą.

Panaikinti galimybę Agentūros direktoriui nustatyti teisės aktuose nenumatytus atvejus,

kada gali būti nesilaikoma mokėjimų prašymų tikrinimo ir tvirtinimo eiliškumo arba išsamiai

reglamentuoti, kada šia galimybe galima pasinaudoti, kaip tai įforminama ir kt.

Nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kada, priimant sprendimą pradėti pažeidimo

tyrimą, mokėjimo prašymų nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas.

2.4. KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI PROJEKTŲ RIZIKOS VALDYMO SISTEMOJE

Remiantis Projektų rizikos valdymo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros

direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9), (toliau – VTA „Projektų rizikos

valdymo aprašas“) 7 punktu, Agentūros administruojamų projektų vidaus kontrolės sistema yra

pagrįsta rizikos valdymu ir apima patikrinimus visuose projekto etapuose, išsamiai tikrinant

rizikingiausias sritis, nustatomas atliekant veiksmus pagal Agentūros rizikos valdymo procedūras, o

kitoms sritims taikoma reprezentatyvi atranka. Rizikos valdymo procese atliekami šie rizikos

vertinimai: kvietimų rizikos vertinimas, pareiškėjų rizikos vertinimas, projektų vykdytojų pirkimų

rizikos vertinimas, mokėjimų prašymų rizikos vertinimas, patikrų vietoje rizikos vertinimas.

Atliekant minėtus rizikos vertinimus, tikrinami ir įvertinami ne tik pareiškėjų (projektų

vykdytojų) pateikti duomenys, bet taip pat surenkama papildoma informacija. Todėl šioms

procedūroms yra aktualūs 2.1 skyriuje „Rizikos kviečiant / pasiūlant teikti paraiškas ir jas

vertinant“ aptarti klausimai.

Analizuojant Agentūroje sukurtą projektų rizikos valdymo sistemą, pastebima, kad

nustatant projektų rizikos laipsnį, vienas iš rizikingumą lemiančių kriterijų yra Agentūros ir

projekto vykdytojo bendradarbiavimo patirtis. Pavyzdžiui:

- Pagal VTA Pirkimų priežiūros aprašo 6 priedą „PIRKIMŲ RIZIKOS ĮVERTINIMO

LENTELĖS“, bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija patirtis įvertinama kaip neigiama,

jeigu per pastaruosius 12 mėnesių Agentūros administruojamuose projektuose perkančioji

organizacija vykdė pirkimus ir bent viename iš paskutinių 3 pirkimų buvo aptikta Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo neatitikimų, kurie turėjo esminės įtakos pirkimo rezultatams.

15

- Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros

direktoriaus 2013 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. R1-033(13.1.9), 8 priedą „ATRANKINĖ

EKSPERTINIO VERTINIMO METODIKA“ nustatant paraiškų (projektų) ekspertinio vertinimo

poreikį, bendradarbiavimo su pareiškėju (projekto vykdytoju) patirtis laikoma neutralia, jeigu

pareiškėjas (projekto vykdytojas) „Neturi patirties (SFMIS (Europos Sąjungos struktūrinės paramos

kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema – autoriaus pastaba)12, nėra kitų LVPA

administruojamų įgyvendinamų projektų) <...>“.

Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad Agentūra, nustatydama rizikingumo laipsnį, atsižvelgia

tik į jos pačios bendradarbiavimo su pareiškėjais (projektų vykdytojais) patirtį, o pareiškėjų

(projektų vykdytojų) bendradarbiavimo patirtis su kitomis valstybės įstaigomis (pvz., kitomis

įgyvendinančiosiomis institucijomis) šiame procese nenagrinėjama13.

Kadangi Agentūra yra tik viena iš įgyvendinančiųjų institucijų, darytina prielaida, kad dėl

minėto apsiribojimo tik pačios Agentūros patirtimi susidaro sąlygos tam, kad dalis su konkrečiais

pareiškėjais (projektų vykdytojais) susijusių galimų projektų rizikos veiksnių gali likti nežinomi.

Todėl teigtina, kad galimybė, Agentūros darbuotojams realiuoju laiku susipažinti su

bendradarbiavimo tarp kitų įgyvendinančiųjų institucijų ir konkrečių pareiškėjų (projektų

vykdytojų) patirtimi, padarytų projektų rizikos valdymo procesą efektyvesnį ir objektyvesnį.

PASIŪLYMAS

Inicijuoti galimybės, Agentūros (įgyvendinančiųjų institucijų) darbuotojams realiuoju laiku

susipažinti su bendradarbiavimo tarp visų įgyvendinančiųjų institucijų ir pareiškėjų (projektų

vykdytojų) patirtimi, sukūrimą.

12 Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1K-263, 8 punkte nurodomi šie sistemos uždaviniai: - automatizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo ir 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną ir sustiprinti paramos lėšų administravimo kontrolę;- automatizuoti duomenų mainus tarp valstybės institucijų, įstaigų ar įmonių, administruojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas;- teikti elektronines paslaugas, susijusias su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimu, ir automatizuoti duomenų teikimą.13 Kaip nurodė Agentūros darbuotojai, jie per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemą gali tik sužinoti, ar kita įgyvendinančioji institucija administruoja kitus konkretaus pareiškėjo (projekto vykdytojo) projektus, bet galimybės gauti informaciją apie šių projektų įgyvendinimo eigą nėra.

16

3. MOTYVUOTOS IŠVADOS

Išanalizavus Agentūros veiklą Agentūros administruojamų projektų administravimo ir

įgyvendinimo priežiūros veiklos srityse, galima teigti, kad minėtose veiklos srityse yra šie

korupcijos rizikos veiksniai:

1. Priemonės, skirtos užtikrinti vertinimo organizatorių paskyrimo ir konkrečių paraiškų

priskyrimo konkretiems vertintojams procesų skaidrumą, nepakankamai eliminuoja galimą

subjektyvių veiksnių įtaką šiems procesams. Taip pat yra tobulintinas kitų, projektų administravimo

procese dalyvaujančių, Agentūros darbuotojų paskyrimo (parinkimo) konkretiems projektams

procesas (motyvai išdėstyti 2.1 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai kviečiant ir (ar) pasiūlant

teikti paraiškas ir jas vertinant“, 4–8 psl.).

2. Agentūros veiklai reikalingų duomenų ir informacijos iš valstybės registrų, įstaigų ir kitų

duomenų valdytojų gavimo būdai ne visada yra pakankamai efektyvūs ir operatyvūs (motyvai

išdėstyti 2.1 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai kviečiant ir (ar) pasiūlant teikti paraiškas ir jas

vertinant“, 4–8 psl.).

3. Sutarties sudarymo etape sutarties projekto rengėjas (projekto vadovas), pildydamas

sutarties rengimo tikrinimo lapą, pats atlieka sutarties projekto patikrinimą, kas eliminuoja

efektyvesnės, išsamesnės ir konkretesnės kontrolės prielaidas (motyvai išdėstyti 2.2 skyriuje

„Korupcijos rizikos veiksniai sudarant projektų sutartis“, 8–10 psl.).

4. Agentūros administruojamų projektų administravimo ir įgyvendinimo priežiūros

veikloje nepakankamai panaudojamas duomenų mainų svetainės potencialas, kuris galėtų užtikrinti

formalesnį ir labiau atsekamą Agentūros darbuotojų ir projektų vykdytojų (pareiškėjų) bendravimą

ir duomenų mainus (motyvai išdėstyti 2.2 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai sudarant projektų

sutartis“, 8–10 psl.).

5. Dėl projekto vadovo diskrecijos savo nuožiūra priimti sprendimus dėl griežtesnių

pirkimų priežiūros procedūrų taikymo ir tikrinimo apimties išplėtimo, pirkimų priežiūros procese

susidaro prielaidų galimai subjektyvių veiksnių įtaikai pasireikšti (motyvai išdėstyti 2.3 skyriuje

„Rizikos veiksniai vykdant projektų priežiūrą“ 10–13 psl.).

6. Agentūros direktoriaus diskrecija (jos nepakankamas reglamentavimas) nustatyti teisės

aktuose nenurodytus atvejus, kada gali būti nesilaikoma mokėjimų prašymų tikrinimo ir tvirtinimo

eiliškumo, sudaro galimybes daryti neformalią įtaką mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo

procesui (motyvai išdėstyti 2.3 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai vykdant projektų priežiūrą“

10–13 psl.).

7. Dėl pažeidimų tyrimo pradėjimo procese egzistuojančios pažeidimų kontrolieriaus ir

Agentūros direktoriaus nepakankamai apibrėžtos diskrecijos, siūlant ir sprendžiant sustabdyti ar ne

17

mokėjimo prašymų nagrinėjimą, susidaro prielaidų galimai subjektyvių veiksnių įtaikai pasireikšti

(motyvai išdėstyti 2.3 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai vykdant projektų priežiūrą“ 10–13

psl.).

8. Agentūros darbuotojai neturi galimybės realiuoju laiku susipažinti su įgyvendinančiųjų

institucijų ir pareiškėjų (projektų vykdytojų) bendradarbiavimo patirtimi, dėl ko Agentūros rizikos

valdymo sistema nepaima visų galimų su atskirais pareiškėjais (projektų vykdytojais) susijusių

rizikos veiksnių (motyvai išdėstyti 2.4 skyriuje „Korupcijos rizikos veiksniai projektų rizikos

valdymo sistemoje“ 13–15 psl.).

18

4. PASIŪLYMAI

Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką projektų administravimo ir

įgyvendinimo priežiūros procesams, siūlome atnaujinti Agentūros antikorupcinę programą,

patvirtintą Agentūros direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. R1-041(1.3), ir jos

priemonių planą 2014–2016 metams, įgyvendinant šiuos pasiūlymus:

1. Svarstyti galimybę automatizuoti vertinimo organizatorių ir kitų, projektų

administravimo procese dalyvaujančių, Agentūros darbuotojų paskyrimo ir paraiškų priskyrimo

vertintojams procesus arba nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus kriterijus, kuriais remiantis būtų

paskiriami ir (ar) parenkami vertinimo organizatoriai ir vertintojai, ir prireikus kiti, projektų

administravimo procese dalyvaujantys, Agentūros darbuotojai.

2. Apsvarstyti ir nustatyti, kokių Agentūros veiklai reikia papildomų duomenų ir

informacijos iš valstybės registrų, įstaigų ir kitų duomenų valdytojų (pvz., Juridinių asmenų registro

duomenys ar informacija iš Valstybinėje mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos rizikos vertinimo sistemos), bei imtis priemonių, kad visi šie duomenys ir informacija

būtų pasiekiami realiuoju laiku elektroninėmis priemonėmis.

3. Agentūros teisės aktuose nustatyti, kad sutarties rengimo tikrinimo lapą pildytų ne

pats sutarties projektą parengęs ir derinęs darbuotojas, o kitas, šiame procese nedalyvavęs asmuo,

arba sutarties projektą parengusio ir derinusio darbuotojo užpildytas sutarties rengimo tikrinimo

lapas papildomai būtų tikrinamas (vizuojamas) kito darbuotojo.

4. Skatinti projektų vykdytojus labiau naudotis Bendrai finansuojamų iš Europos

Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų mainų svetaine ir palaipsniui atsisakyti bendravimo ir

duomenų mainų kitais būdais praktikos.

5. Inicijuoti galimybės, Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų

duomenų mainų svetaine ar analogiška sistema naudotis visuose projektų administravimo ciklo

etapuose, sukūrimą.

6. Nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kada projekto vadovas savo nuožiūra gali

priimti motyvuotus sprendimus dėl griežtesnių pirkimų priežiūros procedūrų taikymo bei tikrinimo

apimties išplėtimo ir (arba) sukurti šių sprendimų revizavimo mechanizmą.

7. Panaikinti galimybę Agentūros direktoriui nustatyti teisės aktuose nenumatytus

atvejus, kada gali būti nesilaikoma mokėjimų prašymų tikrinimo ir tvirtinimo eiliškumo arba

išsamiai reglamentuoti, kada šia galimybe galima pasinaudoti, kaip tai įforminama ir kt.

8. Nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kada, priimant sprendimą pradėti

pažeidimo tyrimą, mokėjimo prašymų nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas.

19

9. Inicijuoti galimybės, Agentūros (įgyvendinančiųjų institucijų) darbuotojams realiuoju

laiku susipažinti su bendradarbiavimo tarp visų įgyvendinančiųjų institucijų ir pareiškėjų (projektų

vykdytojų) patirtimi, sukūrimą.

10. Įgyvendinti kitus pasiūlymus pateiktus Išvados dėl korupcijos rizikos analizės

Agentūros veiklos srityse 1 priede.

Direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka

Andrius Andrejus Fominas, tel. (8 706) 63 300, el. p. [email protected]


20

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės Agentūros veiklos srityse1 priedas

KORUPCIJOS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

Atliekant korupcijos rizikos analizę, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 15

straipsnio 3–4 punktais, buvo atliktas Agentūros įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių,

nustatytų minėto įstatymo 5 straipsnio 1–8 dalyse, vertinimas.

Vertinimo tikslas – įvertinti, kaip Agentūra įgyvendina prevencijos priemones, jų

veiksmingumą, nustatyti priemonių įgyvendinimo procedūrų spragas ir pateikti pasiūlymus, siekiant

gerinti Agentūros veiklą vykdant korupcijos prevenciją.

1. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas

Korupcijos pasireiškimo tikimybę Agentūra atlieka metų IV ketvirtį ir teikia ją Lietuvos

Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija). Ūkio ministerija Specialiųjų tyrimų

tarnybai pateikia motyvuotą išvadą dėl jos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių,

kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Pastebėtina, kad 2013 ir 2014 metais

Ūkio ministerija minėtoje motyvuotoje išvadoje nepateikė informacijos apie Agentūros atliktą

korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą.

2014 m. IV ketvirtį atlikdama korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, Agentūra

vertino šias veiklos sritis:

- projektų, finansuojamų nacionalinėmis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis

verslo srityje, administravimas ir įgyvendinimo priežiūra;


mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, administravimas ir įgyvendinimo priežiūra;


turizmo srityje, administravimas ir įgyvendinimo priežiūra;


energetikos srityje, administravimas ir įgyvendinimo priežiūra.

Buvo nustatyta, kad šiose Agentūros veiklos srityse egzistuoja didelė korupcijos

pasireiškimo tikimybė, nes jos atitinka šiuos Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje

nustatytus kriterijus: (i) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas ir (ii)

daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos

patvirtinimo.

PASIŪLYMAI

Ūkio ministerijai

21

Specialiųjų tyrimų tarnybai teikiant motyvuotą išvadą dėl jos ir jos reguliavimo sričiai

priskirtų įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įtraukti

ir informaciją apie Agentūroje atliktą korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą.

Agentūrai

2015 metais atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, atsižvelgti į

Specialiųjų tyrimo tarnybos atliktos apklausos duomenis (3 priedas) ir išsamiau išnagrinėti projektų

administravimo ciklo etapus, kuriuos respondentai nurodė kaip neskaidriausius, arba šiuo tikslu

surengti atskirą apklausą.

Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, įvertinti su naujuoju 2014–2020

metų programavimo laikotarpiu susijusias rizikas ir atnaujinti aktualių 2007–2013 metų

programavimo laikotarpio rizikas mažinančių priemonių vertinimą.

Motyvuotas išvadas apie nustatytas veiklos sritis, kuriose egzistuoja korupcijos

pasireiškimo tikimybė (veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė,

nustatymo ir vertinimo aprašymus), skelbti Agentūros interneto tinklalapyje.

2. Korupcijos prevencijos programa

Agentūros antikorupcinė programa yra patvirtinta Agentūros direktoriaus 2014 m.

rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. R1-041(1.3) (toliau – Programa). Tuo pačiu įsakymu patvirtintas ir

Programos įgyvendinimo priemonių planas 2014–2016 metams (toliau – Priemonių planas).

Pagal 2015 m. kovo 31 d. Programos įgyvendinimo 2014 metais atskaitą Nr. RKVS1-

009(6.3), 2014 metais buvo numatyta įgyvendinti 26 antikorupcines priemones (13 terminuotų, 11

nuolatinių ir 2 pagal poreikį), iš kurių: įgyvendinta – 15, įgyvendinta iš dalies – 2, neįgyvendinta – 9

ir 6 priemonių įgyvendinimas perkeltas į 2015 metus.

Taip pat pateikiame pastebėjimus dėl Programos ir Priemonių plano turinio:

1. Programos 6 punkte išvardinti penki siekiami rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad

rezultatas yra tai, kas pasidaro nuo veiksmo, veiksnio, priežasties14, abejotina, ar Programos

rezultatais gali būti procesai (vyksmai), tokie kaip pavyzdžiui, „gerinti korupcijos prevencijos

priemonių organizavimą“ (Programos 6.2 punktas), „didinti nepakantumą korupcijai“ (Programos

6.3 punktas) ir kt.

2. Pagal Programos 7.6 punktą vienas iš Programos ir jos įgyvendinimo priemonių

vykdymo ir kontrolės vertinamo rodiklių yra „pasitikėjimo LVPA augimo tendencijos išlaikymas.“

Iš tokios formuluotės kyla klausimas, kaip buvo nustatyta ir ar tikrai egzistuoja pasitikėjimo LVPA

augimo tendencijos.

3. Priemonių plano struktūroje pasigendama skilties, kurioje būtų įvardijama problema,

kurią siekiama išspręsti vykdant atitinkamą priemonę. Pažymėtina, kad siekiamos išspręsti

14 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://dz.lki.lt/word/rezultatas/.

22

problemos nurodymas įgalintų objektyviau vertinti, ar vykdant atitinkamą priemonę pasiektas

laukiamas rezultatas.

4. Nemaža dalis Priemonių plane numatytų priemonių yra sietina su valstybės įstaigos

kompetencijai teisės aktuose priskirta vykdyti veikla (funkcija). Pavyzdžiui, 1.1 priemonė „Veiklos

sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas ir vertinimas“, 3.1

priemonė „Informacijos apie Agentūros vykdomus ir planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus

skelbimas Agentūros interneto svetainėje“ ir kt. Manytina, kad Priemonių plane tokių priemonių

neturėtų būti arba jų turinys galėtų būti išplečiamas ir pritaikomas konkretiems uždaviniams.

PASIŪLYMAS

Įvertinti pateiktas pastabas dėl Programos, Priemonių plano turinio ir patobulinti Programą

bei Priemonių planą.

3. Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas

Agentūra į klausimą, „Ar įstaigoje atliekamas teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų

projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (antikorupcinis

teisės aktų projektų vertinimas)?“ 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. R25-017(6.14) „Dėl informacijos,

susijusios su korupcijos rizikos analizės atlikimu, pateikimo“ (toliau – 2015 m. kovo 26 d. raštas)

atsakė teigiamai ir nurodė, kad „2014 metais, pasitelkus išorinius paslaugų teikėjus, buvo įvertinta

10 (dešimt) naujai parengtų teisės aktų – vidaus tvarkos aprašų, taikytinų 2014–2020 m. ES

struktūrinių fondų lėšų administravimo periodui.“ Tačiau viešai nepaskelbė.

Pažymėtina, kad pagal Agentūros teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo

metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R1-352, 6

punktą, „Agentūros teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka Rizikų vertinimo ir

valdymo skyriaus vadybininkas.“ O Vidaus tvarkos aprašų rengimo ir keitimo vidaus tvarkos

aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9), 15

punkte nustatyta, kad „Gavus Pakeitimo pasiūlymą ar nustačius poreikį rengti ar keisti VTA (vidaus

tvarkos aprašas – autoriaus pastaba), RKVS (Agentūros Rizikos ir kokybės valdymo skyrius –

autoriaus pastaba) vedėjas paskiria atsakingą darbuotoją, kuris įvertina gautą pasiūlymą rizikos,

ekonominio naudingumo ir antikorupciniu požiūriu, užpildydamas VTA rizikos, ekonominio

naudingumo ir antikorupcijos vertinimo patikros lapą (Priedas Nr. 5).“ Tuo tarpu galimybės, kad

teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atliktų „išoriniai paslaugų teikėjai“, nenumatyta15.

Todėl kyla klausimas, kuo vadovaujantis 2014 metais ši funkcija buvo perduota kitiems subjektams

15 Vidaus tvarkos aprašų rengimo ir keitimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9), 18 punkte yra nustatyta galimybė, kad vidaus tvarkos aprašui parengti gali būti samdomi ir išorės konsultantai.

23

ir kokiomis metodikomis remdamiesi šie paslaugų teikėjai atliko teisės aktų projektų antikorupcinį

vertinimą.

Taip pat pažymėtina, kad minėtuose teisės aktuose nenumatyta saugiklių, jog teisės aktų

projektų antikorupcinio vertinimo negalėtų atlikti pats projekto rengėjas ar kitas jį rengiant

dalyvavęs asmuo.

PASIŪLYMAI

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą,

nustatyti: (i) kad teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo negali atlikti pats projekto rengėjas

ar kitas jį rengiant dalyvavęs asmuo, (ii) „išorinių paslaugų teikėjų“ (ekspertų) poreikio nustatymo

ir samdymo tvarką.

Vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243, 13 punktu, norminių, viešai

skelbiamų, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymas skelbti per Teisės aktų

informacinę sistemą.

Visus Agentūros priimamus norminius teisės aktus skelbti viešai.

4. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar

savivaldybės įstaigoje, pateikimas

Agentūros Darbuotojų atrankos, konkursų organizavimo ir priėmimo į darbą tvarkos,

patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. R1-013(1.3), 72 punkte

nustatyta, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipiamasi tik dėl asmens, skiriamo į Agentūros

direktoriaus pavaduotojo pareigas, patikrinimo.

2015 m. kovo 26 d. raštu Agentūra nurodė, kad „2014 m. poreikio kreiptis į STT nebuvo,

nes nauji asmenys į direktoriaus pavaduotojo pareigas nebuvo priimti“. Papildomai Agentūra taip

pat nurodė, 2014 metais asmenys į Agentūros struktūrinių padalinių (nesančių kitame

struktūriniame padalinyje) vadovų ar jų pavaduotojų pareigas nebuvo priimti.

Pastebėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalį rašytinio

prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi

skirti į valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų (taikoma struktūriniam

padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) pateikimas taip pat yra privalomas. Todėl

darytina išvada, kad Agentūros Darbuotojų atrankos, konkursų organizavimo ir priėmimo į darbą

tvarkos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. R1-013(1.3), 72

punkto nuostatos nevisiškai atitinka Korupcijos prevencijos įstatymą.

PASIŪLYMAS

Dėl informacijos apie asmenis į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreiptis ne tik dėl asmens,

skiriamo į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet ir dėl asmenų, skiriamų į Agentūros

24

struktūrinių padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovų ir jų pavaduotojų

pareigas.

5. Informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams

2015 m. kovo 26 d. raštu Agentūra nurodė, kad „LVPA nedirba valstybės tarnautojų

kategorijai priskiriami asmenys, taip pat nesuteikti įgaliojimai priimti Lietuvos Respublikos

korupcijos prevencijos įstatymo 11 str. 2 d. numatytus administracinius sprendimus, todėl pagal

Įstatymo 11 str. 3 d. informacija valstybės tarnautojų bei juridinių asmenų registrams neteikiama.“

6. Visuomenės švietimas ir informavimas

Informacija, susijusi su korupcijos prevencija, skelbiama Agentūros interneto tinklalapio

skiltyje „Korupcijos prevencija“.

Minėtoje interneto tinklalapio skiltyje skelbiama: Programa, Priemonių planas, Agentūros

darbuotojų elgesio kodeksas ir 2015 m. kovo 31 d. Programos įgyvendinimo 2014 metais atskaita

Nr. RKVS1-009(6.3). Pastebėtina, kad Agentūros interneto tinklalapyje neskelbiama informacija

apie Agentūros antikorupcinę veiklą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki Programos ir Priemonių

plano patvirtinimo.

PASIŪLYMAS

Esant galimybei, agentūros interneto tinklalapyje paskelbti informaciją apie Agentūros

antikorupcinę veiklą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki Programos ir Priemonių plano

patvirtinimo.

7. Nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas

Agentūra nurodė, kad korupcijos atvejų 2014 metais nebuvo nustatyta.

8. Kitos Korupcijos prevencijos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos

priemonės

Agentūroje taikomas „keturių akių“ principas patikrų vietoje ir sprendimų priėmimo metu.

Yra sudaryta galimybė karštąja linija pranešti tiek apie netinkamą ar galimai korupcijos

požymių turintį Agentūros darbuotojų elgesį, tiek įtarus, kad pareiškėjai ar projektų vykdytojai

netinkamai naudojasi Agentūros administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Pranešimus galima pateikti telefonu (8 5) 268 7432, elektroniniu paštu [email protected] arba

parašyti žinutę interneto tinklalapyje. Pranešimai gali būti ir anoniminiai.

Kartą per metus visiems Agentūros darbuotojams organizuojami išoriniai mokymai viešųjų

ir privačių interesų derinimo tema. Naujai priimtiems darbuotojams jų adaptacijos laikotarpiu

organizuojami vidiniai mokymai, kurių metu jie supažindinami su teisės aktų bei Agentūros vidaus

tvarkų reikalavimais korupcijos prevencijos srityje. 2014 m. vasario 6, 14 ir 24 d. vyko mokymai

„Interesų konfliktai ir jų valdymas. Privačių interesų deklaravimas“, kuriuose dalyvavo 101

darbuotojas, 2014 m. spalio 6–7 d. vienas darbuotojas dalyvavo EIPA organizuojamame seminare


25

„Corruption and ethics violation in the public service: identify threats and implement integrity

systems“.

Už korupcijos prevencijos vykdymą įstaigoje atsakingas Agentūros Rizikos ir kokybės

valdymo skyrius.

______________

26


APKLAUSOS „KORUPCIJOS RIZIKOS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRA VEIKLOJE“ KLAUSIMAI

KLAUSIMAIPagal interneto tinklalapyje www.esparama.lt skelbiamus duomenis, 2014 metais Jūsų įmonė teikė paraišką (-as) dalyvauti LVPA administruojamoje priemonėje „Naujos galimybės“.Ar iš tikrųjų Jūsų įmonė siekė gauti finansavimą pagal šią priemonę?1. Taip. 2. Ne.

Ar paramą gavote?1. Taip. 2. Ne.

Taip

Ar projektas jau įgyvendintas?1. Taip. 2. Ne.

Taip

Kaip Jūs manote, kuris projekto administravimo ciklo etapas yra neskaidriausias ir (arba) kuriame didžiausia korupcijos rizika.Įvertinkite kiekvieną etapą nuo 1 iki 10, kur 1 – visiškai skaidru, 10 – visiškai neskaidru.1. Kvietimų skelbimas.2. Paraiškų vertinimas.3. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymas.4. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių keitimas. 5. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių vykdymo priežiūra.6. Projekto vykdytojo pirkimų priežiūra.7. Mokėjimų prašymų tikrinimas.8. Patikrų vietoje vykdymas.

Dėl kokių priežasčių parama nebuvo skirta?1. Paraiška neatitiko administracinės atitikties vertinimo reikalavimų (kriterijų).2. Paraiška neatitiko projekto tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimų (kriterijų).3. Paraiška neatitiko projekto naudos ir kokybės vertinimo reikalavimų (kriterijų).4. Vertinimo procesas nutrauktas Jūsų prašymu.5. Atsisakėte sudaryti projekto finansavimo ir administravimo sutartį.6. Kita (įrašykite).

Ne

Ar yra tekę teikti paraišką (-as) dalyvauti LVPA administruojamose priemonėse?1. Taip (parašykite teikimo datą, ir priemonės pavadinimą). 2. Ne.

Ne

Taip

Ne

http://www.esparama.lt/

27


APKLAUSOS APIE KORUPCIJOS RIZIKAS AGENTŪROJE APIBENDRINIMAS

Siekiant identifikuoti korupcijos riziką didinančius veiksnius, buvo apklaustos įmonės,

pateikusios paraiškas finansavimui pagal VP2-2.1-ŪM-04-K priemonę „Naujos galimybės“ gauti.

Pagal interneto tinklalapyje www.esparama.lt skelbiamą informaciją, iš viso buvo

užregistruota 311 paraiškų, kurias pateikė 292 įmonės. Šioms įmonėms 2015 m. vasario 25 d. buvo

išsiųsti elektroninio pašto laiškai ir paprašyta atsakyti į interneto tinklalapyje

http://www.stt.lt/external/limesurvey/index.php?r=survey/index/sid/312721/lang/lt paskelbtos

anketos klausimus. Iki 2015 m. balandžio 17 d. (sustabdytas apklausos vykdymas) buvo užpildytos

63 anketos.

Respondentų buvo prašoma įvertinti, kuris jų nuomone projekto administravimo ciklo

etapas yra neskaidriausias ir (ar) kuriame etape yra didžiausia korupcijos rizika. Įvertinti buvo

prašoma dešimties balų sistema, kur 1 – visiškai skaidru, 10 – visiškai neskaidru.

Iš pateiktų atsakymų, galima daryti išvadą, kad neskaidriausiais buvo įvardinti kvietimų

skelbimo, paraiškų vertinimo ir mokėjimų prašymų tikrinimo etapai. Tuo tarpu etapas, kurį

respondentai įvertino kaip skaidriausią, yra Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių

sudarymas.

Visų atsakiusiųjų (63 įmonės) vertinimai pasiskirstė taip:

Projekto administravimo ciklo etapas

Įvertinimasa – įvertinimo balai, kur 1 – visiškai skaidru, 10 –

visiškai neskaidru;b – atrinkamu balu įvertinusių respondentų skaičius;c – atrinkamu balu įvertinusių respondentų procentai.a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Kvietimų skelbimas b 44 5 3 2 1 2 2 1 - 3c 70 8 5 3 2 3 3 2 - 5

2. Paraiškų vertinimas b 30 13 5 4 4 1 - - 4 2c 48 21 8 6 6 2 - - 6 3

3. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymas

b 45 7 6 - 1 - 1 - 1 2c 71 11 10 - 2 - 2 - 2 3

4. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių keitimas

b 41 9 8 2 - - - - 1 2c 65 14 13 3 - - - - 2 3

5. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių vykdymo priežiūra

b 42 8 6 2 1 - 1 - 1 2c 67 13 10 3 2 - 2 - 2 3

6. Projekto vykdytojo pirkimų priežiūra b 41 9 3 3 2 2 - - 1 2c 65 14 5 5 3 3 - - 2 3

7. Mokėjimų prašymų tikrinimas b 44 6 5 1 3 1 - - - 3c 70 10 8 2 5 2 - - - 5

8. Patikrų vietoje vykdymas. b 42 6 6 4 1 1 - 1 - 2c 67 10 10 6 2 2 - 2 - 3

http://www.stt.lt/external/limesurvey/index.php?r=survey/index/sid/312721/lang/lt

http://www.esparama.lt/

28

Respondentų, kuriems finansavimas nebuvo skirtas, (iš viso 5 įmonės) vertinimai pasiskirstė taip:


Įvertinimasa – įvertinimo balai, kur 1 – visiškai skaidru, 10 – visiškai

neskaidru;b – atrinkamu balu įvertinusių respondentų skaičius;

c – atrinkamu balu įvertinusių respondentų procentai.a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Kvietimų skelbimas b 3 1 - 1 - - - - - -c 60 20 - 20 - - - - - -

2. Paraiškų vertinimas b 3 1 - - - - - - 1 -c 60 20 - - - - - - 20 -


b 2 3 - - - - - - - -c 40 60 - - - - - - - -


b 4 1 - - - - - - - -c 80 20 - - - - - - - -


b 2 3 - - - - - - - -c 40 60 - - - - - - - -

6. Projekto vykdytojo pirkimų priežiūra b 3 2 - - - - - - - -c 60 40 - - - - - - - -

7. Mokėjimų prašymų tikrinimas b 4 1 - - - - - - - -c 80 20 - - - - - - - -

8. Patikrų vietoje vykdymas b 3 2 - - - - - - - -c 60 40 - - - - - - - -

Respondentų, kuriems finansavimas buvo skirtas, (iš viso 58 įmonės) vertinimai pasiskirstė taip:



neskaidru;b – atrinkamu balu įvertinusių respondentų skaičius;c – atrinkamu balu įvertinusių respondentų procentai.

a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Kvietimų skelbimas b 41 4 3 1 1 2 2 1 - 3c 71 7 5 2 2 3 3 2 - 5



b 43 4 6 - 1 - 1 - 1 2c 74 7 10 - 2 - 2 - 2 3


b 37 8 8 2 - - - - 1 2c 64 14 14 3 - - - - 2 3


b 40 5 6 2 1 - 1 - 1 2

c 69 9 10 3 2 - 2 - 2 3


7. Mokėjimų prašymų tikrinimas b 40 5 5 1 3 1 - - - 3c 69 9 9 2 5 2 - - - 5

8. Patikrų vietoje vykdymas b 39 4 6 4 1 1 - 1 - 2c 67 7 10 7 2 2 - 2 - 3

Respondentų, kuriems finansavimas buvo skirtas ir kurių projektai dar nebaigti

įgyvendinti, (iš viso 48 įmonės) vertinimai pasiskirstė taip:

29




a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Kvietimų skelbimas b 35 3 3 1 - 1 1 1 - 3c 73 6 6 2 - 2 2 2 - 6



b 37 3 3 - 1 - 1 - 1 2c 77 6 6 - 2 - 2 - 2 4


b 31 8 4 2 - - - - 1 2c 65 17 8 4 - - - - 2 4


b 34 5 3 1 1 - 1 - 1 2

c 71 10 6 2 2 - 2 - 2 4


7. Mokėjimų prašymų tikrinimas b 34 4 3 - 3 1 - - - 3c 71 8 6 - 6 2 - - - 6

8. Patikrų vietoje vykdymas b 33 4 2 4 1 1 - 1 - 2c 69 8 4 8 2 2 - 2 - 4

Respondentų, kuriems finansavimas buvo skirtas ir kurių projektai jau baigti įgyvendinti,

(iš viso 10 įmonių) vertinimai pasiskirstė taip:




a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Kvietimų skelbimas b 6 1 - - 1 1 1 - - -c 60 10 - - 10 10 10 - - -

2. Paraiškų vertinimas b 4 1 2 2 1 - - - - -c 40 10 20 20 10 - - - - -


b 6 1 3 - - - - - - -c 60 10 30 - - - - - - -


b 6 - 4 - - - - - - -c 60 - 40 - - - - - - -


b 6 - 3 1 - - - - - -

c 60 - 30 10 - - - - - -

6. Projekto vykdytojo pirkimų priežiūra b 6 1 2 1 - - - - - -c 60 10 20 10 - - - - - -

7. Mokėjimų prašymų tikrinimas b 6 1 2 1 - - - - - -c 60 10 20 10 - - - - - -

8. Patikrų vietoje vykdymas b 6 - 4 - - - - - - -c 60 - 40 - - - - - - -

__________________________

30


ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ĮVERTINTI TEISĖS AKTAI, DOKUMENTAI IR INFORMACIJA

1. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus,

grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590.

2. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443.

3. Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo

ir priežiūros sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. liepos 20

d. įsakymu Nr. 1K-263.

4. Metodiniai nurodymai vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos

komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtinti Lietuvos Respublikos

finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066.

5. Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212.

6. Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų elektroninių

mainų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. vasario 17 d. įsakymu

Nr. 1K-038.

7. Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173.

8. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų

administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184.

9. VP2-2.1-ŪM-04-K priemonės „Naujos galimybės“ projektų finansavimo sąlygų

aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-581.

10. Agentūros įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 31 d.

įsakymu Nr. 4-518.

11. Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2003 m. spalio 24 d.

įsakymu Nr. 50.

12. Agentūros teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodika, patvirtinta

Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R1-352.

31

13. Agentūros Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007- 2013 m. administravimo

vadovas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9).

14. Ataskaitų rengimo ir teikimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros

direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9).

15. Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo pažeidimų tyrimo ir nustatymo vidaus

tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343

(13.1.9).

16. Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir

priežiūros sistemos naudojimosi (2007–2013 metų laikotarpiui) vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas

Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9).

17. Mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas


18. Paraiškų vertinimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2010

m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9).

19. Pirkimų priežiūros vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2010 m.

rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343(13.1.9).

20. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių vykdymo priežiūros vidaus tvarkos

aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343(13.1.9).

21. Projektų patikrų vietose planavimo ir atlikimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas

Agentūros direktoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343(13.1.9).

22. Projektų rizikos valdymo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus

2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. R1-343 (13.1.9).

23. Vidaus tvarkos aprašų rengimo ir keitimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas


24. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių keitimo ir nutraukimo vidaus tvarkos

aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R1- 008 (13.1.9).

25. Informacijos teikimo tikslinėms grupėms vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas

Agentūros direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1-016 (13.1.9).

26. Kvietimų ir pasiūlymų teikti paraiškas paskelbimo, siuntimo ir keitimo vidaus tvarkos

aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1-016 (13.1.9).

27. Paraiškų registravimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2011

m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1-016 (13.1.9).

28. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo vidaus tvarkos aprašas,

patvirtintas Agentūros direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. R1- 016 (13.1.9).

32

29. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo dokumentų bylų formavimo ir

administravimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. R1-072 (13.1.9).

30. Agentūros Darbuotojų atrankos, konkursų organizavimo ir priėmimo į darbą tvarka,

patvirtinta Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. R1-013(1.3).

31. Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas Agentūros

direktoriaus 2013 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. R1-033(13.1.9).

32. Agentūros antikorupcinė programa ir Programos įgyvendinimo priemonių planas

2014–2016 metams, patvirtinti Agentūros direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. R1-

041(1.3).

33. Agentūros Rizikos ir kokybės valdymo skyriaus nuostatai, patvirtinti Agentūros

direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R1- 071 (1.3).

34. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (3.15-06)3-

5820 pateikta informacija.

35. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (3.15-06)-3-

6714 pateikta informacija.

36. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015 m. sausio 27 d. raštu Nr. (3.15-06)-3-423

pateikta informacija.

37. Agentūros 2015 m. vasario 26 raštu Nr. R25-009(6.14) pateikta informacija.

38. Agentūros 2015 m. kovo 5 raštu Nr. R25-010(6.14) pateikta informacija.

39. Agentūros 2015 m. kovo 19 raštu Nr. R25-016(6.14) pateikta informacija.

40. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas, patvirtintas

Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-29-(7.1.2).

41. Šių Priemonės „Naujos galimybės“ projektų (paraiškų) administravimo procedūriniai

dokumentai: paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-084, Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno

energetikos remontas“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-095, UAB „Vaikystės sodas“,

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-111, UAB „DocLogix“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-

K-05-155, UAB „ALJR Baltic“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-244, UAB „Ievos medis“,

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-265, UAB „Baltic Solar Solutions“, paraiškos kodas VP2-

2.1-ŪM-04-K-05-273, Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“, paraiškos kodas VP2-

2.1-ŪM-04-K-05-298, UAB „Sveikos gyvensenos institutas“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-

05-023, UAB „Aza tours“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-071, UAB „Medelcom

International“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-097, UAB „Nacionalinis švietimo centras“,

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-102, UAB „Lorita“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-

112, Uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos ABC“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-164,

UAB „Elgama-elektronika“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-167, Uždaroji akcinė bendrovė

33

„Elgama sistemos“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-180, Uždaroji akcinė bendrovė

„Kėdainių konservų fabrikas“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-254, A. Grižo įmonė,

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-255, A. Grižo įmonė, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-

05-262, UAB „AviationCV.com“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-268, UAB „Baltic

Aviation Academy“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-284, IĮ „Odontika“, paraiškos

kodasVP2-2.1-ŪM-04-K-05-186, UAB „Amikon“.

42. Šių administruojamų projektų su patikromis vietoje susisiję procedūriniai dokumentai:

paraiškos kodas VP2-1.3-ŪM-02-K-02-119, UAB „Alna Business Solutions“, paraiškos kodas

VP2-2.1-ŪM-04-K-04-207, Uždaroji akcinė bendrovė „Lazertechas“, paraiškos kodas VP2-2.1-

ŪM-04-K-04-294, UAB „Generga“, paraiškos kodas VP3-3.4-ŪM-04-R-31-055, Klaipėdos miesto

savivaldybės administracija.

43. Šių administruojamų projektų su lėšų naudojimo pažeidimų tyrimu ir nustatymu

susisiję procedūriniai dokumentai: paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-01-K-02-111, UAB „Sicor

Biotech“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-01-193, UAB „Baltijos asistavimo centras“,

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-01-414, Uždaroji akcinė bendrovė „Evekas“, paraiškos kodas

VP3-3.4-ŪM-04-R-31-038, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

44. Šių administruojamų projektų su projektų vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūra

susisiję procedūriniai dokumentai: paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-03-098 Akcinė bendrovė

Mašinų gamykla „Astra“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-03-147, UAB „Edmundas ir

partneriai“, paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-06-K-02-008, AB „FL Technics“, paraiškos kodas VP3-

1.3-ŪM-04-V-09-001, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

45. Šių administruojamų projektų su projektų finansavimo ir administravimo sutarčių

keitimu susisiję procedūriniai dokumentai: paraiškos kodas VP2-1.3-ŪM-02-K-02-043, UAB

„ITERO IT“; paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-01-208, Uždaroji akcinė bendrovė „Ryterna“;

paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-05-131, UAB „Senamiesčio spaustuvė“; paraiškos kodas VP2-

2.1-ŪM-04-K-05-282, UAB „Klaipėdos mėsinė“.

46. Per 2015 m. kovo 24 d. vizitą Agentūros darbuotojų pateikta informacija apie

Agentūros administruojamų projektų, finansuojamų nacionalinėmis ir Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšomis verslo srityje, administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą.

_______________

34


PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMAS16

Eilės Nr.

STT pasiūlymai Agentūros planuojamos įgyvendinti priemonės

Antikorupcinis kai kurių veiklos sričių vertinimasIšvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai.

Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti kaip?Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti kaip? Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies?Neatsižvelgta – pagrįsti kodėl?

_______________

16 Informaciją apie išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą prašome pateikti STT ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos.

Documents

Web viewO būtent vadovaudamasis VTA Pirkimų priežiūros aprašo 7 priedo „Atrankinė pirkimų patikros metodika ... Prieiga per internetą: