vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti

Lietuvos veterinarijos akademija –vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti

veterinarijos, veterinarinės maisto saugos ir gyvulininkystės specialistus Lietuvoje

Misija

Ruošti aukščiausios kvalifikacijos veterinarijos gydytojus, gyvulininkystės technologus, veterinarinės maisto saugos specialistus ir mokslininkus, atitinkančius tarptautinių standartų ir reikalavimus

Plėtoti modernius fundamentinius, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinius darbus biomedicinos mokslų srities veterinarinės medicinos ir zootechnikos kryptyse

Fundamentiniai:

gyvūnų fiziologiniai ir patologiniai procesai;

gyvūnų produktyvumo mechanizmai;

Taikomieji:

gyvūnų neuţkrečiamosios ir uţkrečiamosios ligos, gyvūninės ţaliavos bei produktai;

genetinių ir kitų veiksnių įtaka gyvulių ir paukščių produktyvumui, kokybės gerinimo ir aplinkos išsaugojimas;

Mokslinės plėtros:

gyvūnų ligų prevencija, maisto saugos kompleksinės priemonės;

biotechnologijos, ekologinių ir gyvūnų gerovės priemonės;

produkcijos kokybė ir gyvūninės kilmės maisto sauga.

Pagrindinės

mokslinių tyrimų kryptys

Veterinarijos fakultete

vykdomos studijų programos

VETERINARINĖ MEDICINA (60112B101) vientisosios studijos (5,5 m.) – suteikiama veterinarijos gydytojo kvalifikacija,magistro laipsnis 724 studentai

VETERINARINĖ MAISTO SAUGA (61210B106) pagrindinės dieninės (4 m. vykdoma nuo 2004 m.) ir neakivaizdinės (5 m. vykdoma nuo 2007 m.) studijos – suteikiamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. 231 dieninių studijų studentai ir 136 neakivaizdinių studijų studentų

VETERINARINĖ MAISTO SAUGA – plečiamosios magistrantūros studijos nuo 2008 m. 65 dieninių 41 neakivaizdinių

VETERINARINĖ MEDICINA - REZIDENTŪRA (2 m.) –26 rezidentai

VETERINARINĖ MEDICINA DOKTORANTŪRA (4 m.) –31 doktorantas (suteikiamas daktaro mokslo laipsnis)

Gyvulininkystės technologijos fakultete

vykdomos studijų programos

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (61213B101) – dieninės bakalauro studijos (4 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 186 studentai

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (61213B101) – neakivaizdinės bakalauro studijos. (5 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 264 studentų

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (62413B101)– dieninės magistrantūros studijos (1,5m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, 72 studentai

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (62413B101)– neakivaizdinės magistrantūros studijos (2 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, 28 studentai

ZOOTECHNIKA DOKTORANTŪRA (4 m.) suteikiamas daktaro mokslo laipsnis, 22 doktorantai

Studentų skaičius fakultetuose 1739

2008/2009

1189550

VET GTF

2007/2008 GTF – 728, VF - 981

Veterinarijos

specialistų ruošimo aktualijos

Naujas PSO apibrėţimas “Visuomenės veterinarinė sveikata” (2002) – tai fizinių, psichinių ir socialinių ţmonijos faktorių visuma, kuriai pritaikomas veterinarijos mokslas.

Tik įveikus kliūtis tarp institucijų, įstaigų, fizinių asmenų, dirbančiųjų įvairiose specialybėse ir sektoriuose galime atskleisti daug ţinojimo reikalingo sprendţiant ţmonių sveikatos, naminių gyvūnų, gyvūnijos ir ekosistemų vientisumo problemas (PSO).

Mūsų era “Vienas pasaulis – viena sveikata” ir mes turime sukurti tokią ateitį, kad sugebėtume priimti sprendimus įvairiose srityse, kad sugebėtume kovoti su mūsų laukiamais iššūkiais.

Veterinarijos


“Zoonozių valdymas, rizika visuomenės sveikatai” – ką tai reiškia? (PSO)

Visuomenės sveikatos rizikos valdymo strategija:

– tai ţmogaus ir gyvūno sąsajų sistema suvienijanti ţmogaus veiklą, gyvūnų pasaulį ir ekosistemas

- tai prevencijos, apribojimo ir kontrolės priemonių strategija

- tai partnerystės ir bendradarbiavimo visais ligų perdavimo lygmenimis strategija

Tikslas – sumaţinti bendrų ţmonėms ir gyvūnams ligų įtaką visuomenės sveikatai ir ekonomikai

Jau 2000 metais Lietuvoje sukurta vieninga maisto kontrolės sistema apimanti visas gamybos pakopas.

Šios sistemos pagrindą sudaro Maisto saugos baltoji knyga ir ES naujoji teisinė bazė, sąlygojančios įdiegti ES koncepciją nuo fermos iki stalo ir rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas nustatė ministerijų ir kitų institucijų kompetenciją šalies maisto politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės srityse.

Veterinarijos


Maisto produktų saugos kontrolę vykdo VMVT teisės aktų nustatyta tvarka.

VMVT siekia būti kontaktiniu asmeniu, atsakingu uţ komunikaciją su PSO (pasauline sveikatos organizacija), ir sparčiai integruotis į tarptautinių organizacijų, kurių veikla tiesiogiai susijusi su veterinarijos, maisto saugos ir vartotojų apsaugos klausimais, sprendimų priėmimo procedūrą.

VMVT vykdomos funkcijos tiesiogiai susijusios su ypač greitai plintančių ţmonių ir gyvūnų pavojingų uţkrečiamųjų ligų, prevencija ir kontrole.

Šių ligų protrūkiai neigiamai veikia ne tik gyvūnų ir ţmonių sveikatą, šalies ekonomiką, atitinkamai ir visuomenės socialinę gerovę.

Veterinarijos


Visuomenės sveikata - ţmonių visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė

gerovė, neatsiejamai susijusi su gyvūninio ir negyvūninio maisto sauga

kaip besąlyginiu prioritetu ţmonių sveikatai.

Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra pagrindinė Europos

Bendrijos vidaus rinkos kryptis, svarbi ţmonių sveikatai ir gerovei ir jų

socialiniams bei ekonominiams interesams, verslo plėtotei.

Tai iškėlė pagrindinę veterinarinės maisto saugos, kaip studijų

krypties, idėją.

Veterinarinės maisto saugos




veterinarinės maisto saugos specialistų, turinčių ne fragmentines, o gilias, specifines visuomenės sveikatos ir veterinarinės krypties dalykų bei teisines ţinias, poreikį sąlygoja didėjantis maisto ir su maistu susijusias paslaugas teikiančių subjektų ratas.

taip pat „Stambėjanti maisto pramonė“, ES plėtra, maisto verslo transformavimasis iš „senųjų“ ES valstybių narių į „naująsias“ ES valstybes nares bei tokių specialistų paklausa dirbti Europos Sąjungos institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose;

O taip pat sparčiai didėjantis dėmesys aukšto lygio vartotojų apsaugai, aplinkos apsaugai, kiek tai susiję su visuomenės sveikata.



maisto pramonė ES lygmenyje yra viena pirmaujančių, sėkmingiausiai

besivystančių pramonės šakų, kuriai didelį dėmesį skiria ne tik ES

institucijos, bet ir tarptautinės organizacijos JTO Codex Alimentarius

komisija, Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Pasaulio gyvūnų

sveikatos organizacija (OIE), Pasaulio prekybos organizacija (WTO) ir kt.

VMVT kontroliuoja maisto tvarkymo subjektus kurie susideda iš:

didmeninės ir maţmeninės prekybos subjektų, geriamojo vandens

tiekėjų, negyvūninio maisto gamintojų, perdirbėjų, fasuotojų, viešojo

maitinimo paslaugų tiekėjų.

VMVT priskirta nauja sritis: maisto papildų ir priedų prekybos ir gamybos

kontrolė


magistrantūros studijų programa

VMVT pirmoji iš visų ES maisto saugos ir veterinarijos kontrolės institucijų yra gavusi tarptautinės akreditacijos sertifikatą, pagal standartą ISO 17020:2004 akreditavo maisto grandinės kontrolę „nuo lauko iki stalo“, t.y : kontrolę maisto gamybos ir prekybos subjektuose, importo ir tranzito kontrolę pasienio veterinarijos postuose, bei pašarų kontrolę gamybos ir prekybos subjektuose, gyvūnų gerovės kontrolę ūkio subjektuose.

Vienas iš VMVT kokybės sistemos politikos pagrindinių aspektų yra garantuoti aukštą atliekamų darbų lygį, kuris betarpiškai susietas su aukšta darbuotojų kvalifikacija, siekiant geriausių kokybės realizavimo tikslų.



Išsiplėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijoms, greta plataus profilio veterinarijos gydytojų, tapo tikslinga ruošti veterinarinės maisto saugos specialistus

2004 m. LVA buvo atidaryta veterinarinės maisto saugos bakalauro studijų programa

Veterinarinės maisto saugos specialistai – jungiančioji grandis tarp gyvulininkystės, veterinarijos, maisto ir visuomenės sveikatos mokslo

Siekiant realizuoti maisto kokybės ir saugos kokybės sistemos politikos pagrindinius aspektus, garantuoti aukštą atliekamų darbų lygį, kuris betarpiškai susietas su aukšta darbuotojų kvalifikacija, akademijoje nuo 2008 m. pradėta realizuoti veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijų programą

Gyvulininkystė

Gyvulininkystė pasaulyje padeda išgyventi 1 mlrd. Neturtingų valstiečių ir darbininkų

Kasdien daugiau valgoma mėsos, pieno, kiaušinių

Prognozuojama, kad apie 2020 metus gyvūninių baltymų poreikis padidės apie 50 proc., gyvūninių produktų gamybos intensyvėjimas pasauliniu mastu neišvengiamas

Lietuvos potencialas vystyti įprastinę gyvulininkystętebėra didelis

Nepalankūs gyvulininkystei faktoriai

70 proc. visos dirbamos ţemės panaudojama gyvulių auginimui

80 proc. visos išauginamos sojos panaudojama gyvulių šėrimui

1 kg mėsos išauginti reikia 13 000 – 100 000 ltr. Vandens

Mėsos biologinės ir pramoninės grandinės šalutiniai produktai (pašarų atliekos,gyvūnų išskiriamos dujos, mėšlas, skerdimo atliekos ir kt.)

Kiti nepalankūs gyvulininkystei faktoriai

• Fabrikinis gyvulio auginimas neatsiejamas nuo etikos, aplinkosauginių, visuomenės sveikatos klausimų;

• Keičiant gyvulių veisles į produktyvesnes, naikinama gyvulių genetinė įvairovė, didėja ligų sukėlėjų perdavimo galimybė;

• Šalyse, kuriose daugiausia sunaudojami gyvulinės kilmės produktai, didţiausiais tempais plinta vėţys, širdies ligos, diabetas, osteoporozė.

Išeitis -perspektyvios technologijos

Naujos pašarų rūšys – dumbliai, mielių baltymai, (pašarų) detoksikacija, mikroorganizmų pagalba.

Naujos gyvulių šėrimo technologijos, paremtos pilnesniu maisto medţiagų įsisavinimu gyvulio organizme. Funkciniai pašarų priedai: angliavandenių, mikroorganizmų, mineralų ir antimikrobinių medţiagų panaudojimas;

Racionalus šalutinių produktų panaudojimas - jų pavertimas energija, į aplinką išskiriamo anglies kiekio sumaţinimas (“metano keitikliai”).

Naujos atliekų valdymo sistemos. Aerobinės, kompostavimo ir bioplėvelių sistemos leidţia iki 99% sumaţinti šiltnamio dujas.

Gyvulininkystė – specifinė ţemės ūkio šaka, kurios technologijas lemia ne tik gamtiniai, klimatiniai, ekonominiai, socialiniai, bet ir gyvūnų biologija, fiziologija ir kiti biofiziniai veiksniai.

Lietuvai integravus į ES ir pasaulines rinkas, gyvulininkystės produkcijai nustatyti grieţti kokybės reikalavimai.

Gyvulininkystės produkcijos kokybė prasideda nuo ţmogaus, gyvulininkystės technologo, nuo jo suvokimo apie pokyčių rinkose ir technologijose svarbą, gebėjimą analizuoti ir panaudoti susidariusias aplinkybes gyvulininkystės verslo plėtrai.

Gyvulininkystės konkurencingumas ir naujų technologijų įdiegimo laipsnis gyvulininkystės ūkiuose priklauso nuo darbuotojo kvalifikuotumo, sisteminių ţinių panaudojimo ir verslumo.

Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų programa yra specifinė –orientuota į ţemės ūkio vystymą, gyvulininkystės technologijų plėtrą, gyvūnų gerovės uţtikrinimą.

Gyvulininkystės


VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto kartu su

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta studija

„Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas“

Tyrimas parodė,kad magistrams priskirtinas kompetencijas ir magistro kvalifikaciją turinčių darbuotojų dalis po 5 metų galėtų išaugti atitinkamai iki 18 ir 13-14 proc. visų sektoriaus (maisto ir ţemės ūkio) uţimtųjų

Ekspertų nuomone, kokių specialybių magistrų sektoriuje reikia daugiausiai, buvo išvardintos biomedicinos (šiai sričiai priskiriama ir gyvulininkystės ir veterinarinės medicinos ir veterinarinės maisto saugos studijų programos) ir socialinių mokslų specialybės.



Remiantis galimu sektoriaus vystymosi scenarijumi, aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų paklausa turi didėti. Dauguma naujų darbuotojų turėtų būti baigę biomedicinos mokslų studijas, o dalis - socialinių mokslų studijas.

Pateikiama ekspertų nuomonė, kad daugiausia sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos maisto pramonės technologijos, chemijos technologijos, inţinerijos, veterinarijos sanitarijos specialistų. Didţiausias būtent šių specialybių magistro kvalifikaciją turinčių darbuotojų poreikis sektoriuje išliks ir ateityje.

Ekspertų nuomone, kaip ir kituose ūkio sektoriuose,taip ir maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse dirba nemaţai aukštos kvalifikacijos vadybininkų, finansininkų, bet jų pasiūla viršija paklausą.



Ekspertų nuomone specialistų poreikio vystymosi scenarijus galimas

toks: brangstant darbo jėgai ir ţaliavoms, ir siekiant išlaikyti produkcijos

konkurencingumą bei gamybos apimtis, Lietuvos maisto produktų,

gėrimų gamintojai bus priversti modernizuoti gamybą, diegti naujas

technologijas.

Todėl didės aukštos kvalifikacijos maisto pramonės technologijos,

gyvulininkystės technologijos, veterinarinės maisto saugos, chemijos

technologijos, inţinerijos, veterinarijos sanitarijos, gyvulininkystės

technologijos, chemijos ir pramonės inţinerijos specialistų poreikis.

Maisto sektorius buvo vienas iš nedaugelio turinčių teigiamą uţsienio

prekybos balansą, tuo tarpu kai bendras Lietuvos uţsienio prekybos

balansas pastarąjį dešimtmetį buvo neigiamas ir deficitas nuolat augo.

Tiek ekonometrinis modelis, tiek ekspertinė analizė rodo būsimą maisto

sektoriaus augimą, kuris įsibėgės 2012-2013 metais. Laibai tikėtina, kad

jis tęsis ir vėliau, o šio sektoriaus dalis BVP struktūroje artimiausius

kelerius metus veikiausiai nemaţės.

Tarp pagrindinių procesų turėjusių neigiamą įtaką kaimo raidai (2002-2008 m.)

Migracija, specialistų trūkumas kaime.

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

ES PARAMOS ŢEMĖS ŪKIUI IR KAIMO PLĖTRAI

EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS

Į LVA

ĮSTOJUSIŲ REZULTATAI

2009 METAI

UNESCO duomenys apie priimamų į

aukštąsias mokyklas abiturientų skaičių

72,6 70,4 70 7064,1 63

57,5 5652

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Ab

itu

rien

tų s

kaič

ius, p

roc.

JA

V

Su

om

ija

Šved

ija

No

rveg

ija

Ru

sija

Latv

ija

Esti

ja

Balt

aru

sija

Lie

tuva

Priemonės iki Bendrojo priėmimo

– AM mugė Kaune;

– AM mugė Vilniuje;

– Atvirųjų durų diena akademijoje;

– 22 dėstytojų išvykos į rajonų /miestų mokyklas;

– susitikimai su moksleiviais akademijoje;

– Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkei pristatyta LVA ir aptarta galimybės Lenkijos lietuviams studijuoti akademijoje;

– reklaminiai skelbimai laikraščiuose;

Anketa atvirųjų durų dienai

Iš moksleivių anketos

Ką ţinai apie Lietuvos veterinarijos akademiją?

Ruošia veterinarijos gydytojus - 44

Tai pati seniausia aukštoji mokykla – 5

Jaukiausia, nes nedaug studentų - 8

Įsikūrusi patogioje vietoje – 7

Kokios studijų programos tave domina?

Gyvulininkystės technologija - 0

Veterinarinė maisto sauga - 7

Veterinarinė medicina – 38

Kodėl renkiesi šią/šias studijų programas?

Mane domina tokios studijos - 42

Draugas/ė studijuoja - 1

Tėveliai patarė – 2

Moksleiviai atvyko iš:

Kauno miesto ir rajono – 24

Vilniaus - 9

Lazdijų - 2

Marijampolės – 2

Šakių miesto ir rajono - 2

Klaipėdos - 3

Maţeikių - 2

Panevėţio rajono – 1

Kuo norėtum uţsiimti laisvu nuo studijų metu?

Sportuoti - 25

Dainuoti chore - 9

Šokti tautinius šokius - 10

Vykdyti mokslinius tyrimus - 24

Dalyvauti dramos būrelyje - 8

Marijampolė –1 (1);

Skuodas –1;

Tauragė – 1;

Visaginas – 2 (1);

Zarasai –3;

Elektrėnai –1 (1);

Radviliškis –2;

Šiauliai –3 (1);

Šakiai –2 (2);

Alytus – 1;

Raseiniai –2 (3);

Kaišiadorys –1 (1);

Kaunas – 6 (10);

Studijų programų propagavimas

Susitikta su moksleiviais miestų/rajonų 25 mokyklose

LŢŪU-4

LVA-3VU-9

VPU-2

KMU-8 LKKA-4

ŠU-3 KU- 6

VDU-2

Biomedicinos mokslų srityje yra 41

universitetinė šios srities studijų programa

Šiai sričiai

skirti 1289

studijų

“krepšeliai”

Biomedicinos mokslų sritis

Universitetinių bakalauro studijų

“krepšelio”dydis metams (Lt)

1

4031

5439

6625

7922

9478

11517

18854

1

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

1 2 3 4 5 6 7

1. Humanitariniai, socialiniai

mokslai

2. Matematika, reabilitacija,

slauga, sportas, edukologija

3. Filologija

4. Architektūra, fizinių,

biomedicinos, technologijos

mokslai, psichologija

5. Medicina

6. Dailė, teatras, audiovizualinis

menas, treneriai, odontologija

7. Pilotai, muzika

34

114

9

4456

3313

58

453

87

28

249

554

115

65

140

90

117

0

100

200

300

400

500

600

KU

ŠU

VD

U

VP

U

VU

LŢ

ŪU

KM

U

LK

KA

LV

A

Universitetas

Stu

den

tų s

kaič

ius

Priimta:

vf - 1302;

m- 957

Biomedicinos

mokslų studijų srityje priimta į AM

Valstybės finansuojamų ir mokamų vietų santykis

biomedicinos mokslų studijų srityje AM

Aukštoji mokykla Santykis “vf” su “m”

KU 1:3,4

ŠU 1:4,8

VDU 1,7:1

VPU 1:4,5

VU 5,2:1

LŢŪU 1:8,9

KMU 4,8:1

LKKA 1:2,2

LVA 1:1,3

Programų pasirenkamumas( 1– 16 pageidavimai)

240182 209 240

172131 115

480

403

490 464505

542562

812

699636

621

690

511

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Pre

ten

du

oja

nčių

skaič

ius,

vn

t.

GT VM VMS

Pirmojo prioriteto palyginimas tarp

studijų programų

87

126

8

23

53

1

0

20

40

60

80

100

120

140

VMS VM GT

Ab

itu

rien

tų s

kaič

ius,

vn

t.

Rinkosi Įstojo

Veterinarinė medicina

61

48

2 5

13

0

10

20

30

40

50

60

70

Pri

imta

ab

itu

rien

tų, vn

t.

I etapas II etapas Atskira tvarka

vf m

Iš viso 129

Veterinarinė maisto sauga(nuolatinė studijų forma)

25

41

14

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45


Pri

imta

ab

itu

rien

tų, vn

t.

vf m

Iš viso 71

1

10

5

17

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Priim

ta a

bit

urie

ntų

, v

nt.


vf m

Iš viso 33

Veterinarinė maisto sauga(ištęstinė studijų forma)

19,08 19,08

0 0 0

15,76 15,7616,48 16

17,02

12

16,8

11,67

16,8

11,67

8,82

0

5

10

15

20

25

vf m vf m vf m vf m

VM NL VMS NL VMS I GT I

Ko

nku

rsin

is b

ala

s

Maksimalus Minimalus Vidurkis

Įstojusiųjų konkursinis balas

1,8

15,22

7,2

2,3 1,9 1,8 2,1

0,5

5,8

14,3513,89

15,08

3

7,1 7,12

8,1 8,3

10,02

2,2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Kon

kurs

inis

bal

as

GT VMS VM

Praeinamojo konkursinio balo dinamika

Įstojusiųjų procentas pagal konkursinį balą(2004-2009 m.)

10,711,111,9

22,8

24,5

18,019,2

17,216,3

0

5

10

15

20

25

30

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Konkursiniai balai

Įsto

jusie

ji, p

roc.

VM VMS GT

1

34

13 14

95

58

19

2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

VM NL VMS NL VMS I GT I

Skaič

ius,v

nt.

Vyrai Moterys

Santykis 1 : 2,9

Į pirmąjį kursą priimta(vyrų–62; moterų–174;)

30

5

20

3

0

5

10

15

20

25

30

Prii

mta

bak

alau

rų ,

vnt.

vf m vf m

VMSM NL VMSM I GTM NL GTM NL

Antroji studijų pakopa

1

7

1

4

2

1

0

1

2

3

4

5

6

7

Bakala

urų

skaič

ius, vn

t.

KU LŢŪU KTU KMU VDU VU

Iš viso – 16

Bakalaurai atvykę iš kitų AM

Priimta į antrąją studijų pakopą(14 vyrų; 46 moterys)

4

32

10

14

0

5

10

15

20

25

30

35

Vyrai Moterys

Bakala

urų

skaič

ius, vn

t.

VMS GT

Santykis:

VMS – 1: 8;

GT–1:1,4:

Papildomos studijos

Iš kolegijų priimti asmenys, įgiję profesinio

bakalauro kvalifikacinį laipsnį

Vilniaus kolegija – 7;

Kauno kolegija – 8;

Pirmosios studijų pakopos suvestinė

Studijų

programa ir

studijų forma

2008 m.

kvota

Priimta

2008 m.

Priimta

2009 m. +/– nuo

kvotos*

vf m vf m

GT 81 20 2 0 0 - 81

VMS 60 72 14 25 46 + 11

VM 136 163 10 63 66 - 7

GTN (I) – – 19 1 2 -16 **

VMSN (I) – – 99 1 33 - 65 **

Iš viso 277 255 144 90 146 - 77/81

* – leista priimti 110 proc. nuo 2008 metų kvotos

** – skirtumas nuo 2008 metų priimtųjų skaičiaus

Antrosios studijų pakopos suvestinė

Studijų

programa ir

studijų forma

2008

m.

kvota

Priimta

2008 m. 2009

m.

kvota

Priimta

2009 m.

Skirtumas

nuo 2008

m.

priimtųjų

skaičiaus

vf m vf m

GTM 40 40 0 20 20 3 - 17

VMSM 30 30 1 30 30 1 –

GTMN (I) – 0 9 – 0 1 - 8

VMSMN (I) – 0 45 – 0 5 - 40

Iš viso 70 70 55 50 50 10 - 65

Priimta 15 klausytojų į papildomas VMS studijas (m)

Priimta: 2008 m. 524 (325 vf + 199 m)

2009 m. 306 (150 vf + 156 m), skirtumas -218

Documents

vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti