VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ - eimin.lrv.lteimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Viesieji pirkimai/Vies... · Viešųjų pirkimų tarnyba tampa valstybės biudţetine įstaiga, kurios

Rengėjas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento

Viešųjų pirkimų politikos skyrius

Vilnius

2011 m. spalis

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ

PROBLEMATIKA

IR SPRENDIMŲ

KRYPTYS

Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 2

TURINYS

I. SUTRUMPINIMAI ........................................................................................................................................................... 3

II. ĮVADAS .......................................................................................................................................................................... 4

III. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ POLITIKOS FORMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO INSTITUCINĖ STRUKTŪRA ............................... 5

IV. GEROJI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKA ....................................................................................................................... 8

V. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO IŠSKAIDRINIMAS...................................................................................................... 10

VI. SKAIDRESNI KOMUNALINIO SEKTORIAUS PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PIRKIMAI ....................................... 14

VII. PIRKIMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE REGLAMENTAVIMAS ....................................................................... 17

VIII. VIDAUS SANDORIŲ REGLAMENTAVIMAS ............................................................................................................... 18

IX. ELEKTRONINIAI PIRKIMAI ......................................................................................................................................... 20

X. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CENTRALIZAVIMAS .................................................................................................................... 22

XI. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO VEIKSMINGUMO DIDINIMAS ............................................. 25

XII. VERSLO APLINKOS GERINIMAS ............................................................................................................................... 29

XIII. SOCIALINĖ INTEGRACIJA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ POLITIKOJE .................................................................................... 31

XIV. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SĄSAJA SU KITŲ SRIČIŲ INICIATYVOMIS ................................................................................ 33

XV. VEIKSMINGA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONTROLĖS SISTEMA ....................................................................................... 35

XVI. STAMBIAUSIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS ........................................................................................................ 37

XVII. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO EFEKTYVUMAS ........................................................................................................ 38

XVIII. KITŲ INSTITUCIJŲ IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO DALYVIŲ KELIAMOS PROBLEMOS

IR SIŪLOMI SPRENDIMAI ........................................................................................................................................... 40

XIX. NEBEAKTUALIOS TEMOS .......................................................................................................................................... 51

XX. KONTAKTINĖ INFORMACIJA ..................................................................................................................................... 52


I. SUTRUMPINIMAI

CPO – centrinė perkančioji organizacija

CPVA – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

CVP IS – Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema

ES – Europos Sąjunga

FN – Lietuvos Respublikos finansų ministerija

FNTT – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

KT – Konkurencijos taryba

LDB – Lietuvos darbo birţa prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PO – perkančioji organizacija

SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

STT – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

TM – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

ŪM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

VPĮ – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

VPT – Viešųjų pirkimų tarnyba

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

VŢ – „Valstybės ţinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“


II. ĮVADAS

Viešųjų pirkimų sistema yra labai svarbi šalies

ekonomikos dalis. Jos poveikis gerokai

didesnis, nei vien procentinė išraiška nuo

šalies bendro vidaus produkto. Viešųjų pirkimų

praktika nemaţa dalimi gali nulemti, ar mūsų

pramonės atstovai ir paslaugų teikėjai kurs

inovacijas, šalies infrastruktūros kokybę,

viešojo administravimo kokybę. Viešųjų

pirkimų praktika daro didelę įtaką netgi mūsų

pačių nuomonei apie mūsų šalį – jos gebėjimą

suvaldyti korupciją ir atsakingai naudoti

valstybės pinigus.

Kartu viešųjų pirkimų sistema yra labai

sudėtinga, apima daug elementų. Jos veikimas

priklauso nuo tūkstančių perkančiųjų

organizacijų, tiekėjų, pirkimų konsultantų,

Viešųjų pirkimų tarnybos, įvairių susijusių

kontroliuojančiųjų tarnybų ir teismų. Nuo to,

kaip kiekvienas iš jų suvokia savo misiją, nuo

jų kompetencijos ir etikos priklauso, ar viešųjų

pirkimų sistema veiks tinkamai.

Todėl kurdami viešuosius pirkimus

reglamentuojančius teisės aktus turime ne

tikėtis vieną kartą parengti tobulą įstatymą, o

veikiau nusiteikti ilgam darbui.

Pristatome šį dokumentą siekdami keleto,

mūsų nuomone, labai svarbių tikslų.

Pirmiausia siekiame nuoseklesnio teisės aktų

kūrimo. Šį dokumentą skirstome į skirsnius

pagal svarbias viešųjų pirkimų temas.

Kiekviename skirsnyje aptariame susijusius

faktus, pateikiame situacijos vertinimą ir

spręstinus klausimus bei esminius

argumentus. Tada aptariame, kaip ir kada

numatome šiuos klausimus spręsti.

Siekiame, kad suinteresuota viešųjų pirkimų

bendruomenė – tiekėjai, perkančiosios

organizacijos, kontrolieriai ir konsultantai –

galėtų matyti, kokius prioritetus išskiria

politikos formuotojai, kokius argumentus

svarsto ir kada numato apsispręsti ar imtis

veiksmų. Tai leis visuomenei plačiau dalyvauti

teisėkūros procese ir darys ministerijos

veiksmus labiau prognozuojamus.

Antra, siekiame, kad būtų kaupiama viešųjų

pirkimų patirtis. Šis dokumentas turėtų priminti

argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas

vienas ar kitas sprendimas. Kita vertus, šiame

dokumente įvertinsime ir tai, kas padaryta, – ar

įgyvendinti sprendimai pasiekė tikslą.

Trečia, siekiame kokybiškesnės teisėkūros.

Jau ne kartą įsitikinome, kad platus aptarimas

gerina mūsų darbo kokybę. Siekiame, kad šis

dokumentas taptų diskusijų apie reikalingus

pakeitimus pagrindu.

Todėl dokumente nuolatos atsiras naujų

skirsnių, iškeliančių problemas, kurių

sprendimai neaiškūs. Nustatysime laiką ir

būdus, kaip sieksime giliau tokias problemas

išnagrinėti ir suprasti. Taip sieksime pritraukti

bendruomenę aptarti temas, iki apsispręsime

dėl tinkamų veiksmų.

Dokumentą numatome atnaujinti ne rečiau

kaip du kartus per metus. Naujausią versiją

rasite:

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai.pdf.

Tad kviečiame talkon.

Ūkio ministras Rimantas Ţylius

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai.pdf


III.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

POLITIKOS

FORMAVIMO IR

ĮGYVENDINIMO

INSTITUCINĖ

STRUKTŪRA

2009-2011 m. atlikti darbai

Viešųjų pirkimų politiką formuoja Ūkio

ministerija. Šiame procese pagal savo

kompetenciją dalyvauja ir kitos ministerijos

bei institucijos, kadangi viešųjų pirkimų

politika glaudţiai siejasi su daugeliu kitų

sričių, tokių kaip aplinkos apsauga, socialinė

atsakomybė, inovacijos ir pan. 2009 m.

tobulinant viešųjų pirkimų teisės aktus

aktyviai dalyvavo Saulėtekio komisija.

Viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo

funkcijas atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Jai

priskirta funkcija teikti metodinę pagalbą

perkančiosioms organizacijoms, vykdyti

Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo

prevenciją, taip pat kontroliuoti, kaip

perkančiosios organizacijos laikosi šio

įstatymo reikalavimų.

2009 m. perţiūrėtos Viešųjų pirkimų tarnybos

funkcijos ir teisės – siekiant sisteminės,

rizikos faktoriais paremtos viešųjų pirkimų

kontrolės atsisakyta Viešųjų pirkimų tarnybos

funkcijos nagrinėti pirkimo dokumentus pagal

tiekėjų skundus, tačiau suteikta teisė ginti

viešąjį interesą.

2010 m. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais

išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos

kompetencija – nustatyta funkcija kontroliuoti,

kaip perkančiosios organizacijos laikosi

viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų,

įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų

ar darbų, bei uţtikrina tinkamą pirkimų

planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą.

Viešųjų pirkimų ginčus nagrinėja teismai.

2010 m. įtvirtintomis nuostatomis teismams

suteikta teisė ginčus nagrinėti ir rašytine

Civilinio proceso kodekso tvarka, išplėstas

galimų sankcijų sąrašas. 2011 m. įsigaliojo

Civilinio proceso kodekso pakeitimai,

kuriuose nustatyta spartesnė ir efektyvesnė

viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka

(daugiau skirsnyje „Viešųjų pirkimų ginčų

nagrinėjimo veiksmingumo didinimas“).

Teisė atlikti centrinės perkančiosios

organizacijos funkcijas suteikta VšĮ Centrinei

projektų valdymo agentūrai. Per centrinę

perkančiąją organizaciją arba iš jos

perkančioji organizacija gali įsigyti prekių,

paslaugų ar darbų (daugiau skirsnyje

„Viešųjų pirkimų centralizavimas“).


Formuojant ir įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką dalyvaujančios institucijos

Situacijos vertinimas

Trūksta metodinės pagalbos atliekant

pirkimus, sunkiai prieinamos Viešųjų pirkimų

tarnybos teikiamos konsultacijos.

Viešųjų pirkimų tarnybai priskirta papildoma

funkcija – kontroliuoti, kaip energetikos srityje

veikiančios perkančiosios organizacijos

laikosi energijos ir kuro, reikalingų energijai

gaminti, pirkimų, kurie nepatenka į viešųjų

pirkimų reguliavimą, tvarkos, nustatytos

Vyriausybės nutarimu. Viešųjų pirkimų

tarnybai taip pat nustatytos papildomos

funkcijos, susijusios su pirkimų, atliekamų

gynybos ir saugumo srityje, kontrole, taip pat

SEIMAS

Įstatymų leidyba,

pritarimas LRV programai

VYRIAUSYBĖ

LRV programos rengimas,

įstatymų projektų svarstymas,

nutarimų rengimas

ŪKIO MINISTERIJA

Politikos formavimas, ES teisės aktų įgyvendinimas, įstatymų, LRV nutarimų projektų rengimas, įsakymų priėmimas

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA

Politikos įgyvendinimas, VPĮ

įgyvendinamųjų teisės aktų rengimas,

kontrolė, viešojo intereso gynimas

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

Dalyvavimas formuojant viešųjų

pirkimų politiką gynybos srityje

APLINKOS MINISTERIJA

Ţaliųjų viešųjų pirkimų politikos

formavimas, projekto konkurso

taisyklių rengimas

TEISINGUMO MINISTERIJA

Jungtinių kompetentingų institucijų

tvarkomų duomenų išdavimo

tvarkos nustatymas

UŢSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

Diplomatinių, konsulinių, kt. įstaigų

supaprastintų pirkimų taisyklės

SOCIALINĖS APSAUGOS IR

DARBO MINISTERIJA

Socialinių įmonių neremtinos

veiklos rūšių sąrašo tvirtinimas

KITOS INSTITUCIJOS,

VERSLO ATSTOVAI,

SUINTERESUOTI ASMENYS

TEISMAI

Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas, Viešųjų pirkimų įstatymo

aiškinimas

VALSTYBĖS KONTROLĖ IR KITOS

KONTROLIUOJANČIOSIOS INSTITUCIJOS

Viešųjų pirkimų kontrolė, rekomendacijos pagal

kompetenciją

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Viešųjų

pirkimų tarnyba tampa valstybės

biudţetine įstaiga, kurios

direktorių Ministro Pirmininko

teikimu 4 metams į pareigas skiria

ir iš jų atleidţia Respublikos

Prezidentas

Rengdama teisės aktų projektus

Ūkio ministerija bendradarbiauja

su Konkurencijos taryba,

Valstybine kainų ir energetikos

kontrolės komisija, Lietuvos

prekybos, pramonės ir amatų

rūmais, „Transparency

International“, Lietuvos

statybininkų asociacija, Socialinių

įmonių asociacija, Centrine

projektų valdymo agentūra ir

kitomis suinteresuotomis

institucijomis, asmenimis bei

verslo atstovais. Taip pat daug

dėmesio skiria bendradarbiavimui

su verslo struktūromis kuriant

gerąją pirkimų praktiką

CENTRINĖ PERKANČIOJI

ORGANIZACIJA

perkančiosioms organizacijoms skirtų

prekių ir (ar) paslaugų, įsigijimas;

perkančiosioms organizacijoms skirtų

prekių, paslaugų ar darbų pirkimų

procedūrų atlikimas, preliminariųjų

sutarčių sudarymas


dėl sutikimų davimo vykdyti vidaus sandorius

ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Šios

naujos funkcijos reikalauja papildomų

ţmogiškųjų išteklių, kurie galėtų būti

panaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo laikymosi

kontrolei uţtikrinti.

Vyrauja nuomonė, kad teismuose viešųjų

pirkimų bylų nagrinėjamas trunka per ilgai. Tai

daro neigiamą įtaką pirkimo procesui ir ypač

Europos Sąjungos paramos panaudojimui.

Buvo siūlymų šią problemą spręsti steigiant

nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų

nagrinėjimo institutą (daugiau skirsnyje

„Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo

veiksmingumo didinimas“).

Tolesni žingsniai

2012 m. III ketvirtis

Priimti sprendimą dėl atskiro juridinio

asmens, atliksiančio centrinės perkančiosios

organizacijos ir kompetencijos centro1

funkcijas, steigimo. Esant poreikiui, parengti

teisės aktų projektus.

Atlikti analizę dėl galimybės verslui atlikti

centrinės perkančiosios organizacijos

funkcijas. Esant poreikiui, parengti teisės

aktų projektus.

Svarstant teisės aktų, kuriais numatoma steigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, projektus

Energetikos srityje veikiančių perkančiųjų

organizacijų energijos ir kuro, reikalingų

energijai gaminti, pirkimų tvarkos

gyvendinimo ir taikymo kontrolę perduoti

planuojamai įsteigti Infrastruktūrų

reguliavimo tarnybai, kuri pagal numatytą

jos veiklos pobūdį būtų kompetentingesnė

atlikti tokių pirkimų kontrolę.

1 Kompetencijos centras turėtų: 1) kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie nacionalinę ir uţsienio šalių patirtį, susijusią su

svarbių projektų viešųjų pirkimų atlikimu ir vykdymu; 2) atlikti svarbių projektų viešuosius pirkimus; 3) konsultuoti perkančiąsias organizacijas svarbių projektų parengimo ir atlikimo klausimais; 4) dalyvauti atliekant inovatyvius ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir kaupti su tuo susijusią patirtį; 5) bendradarbiauti su Lietuvos ir uţsienio valstybių institucijomis svarbių pirkimų srityje.


IV. GEROJI VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ PRAKTIKA


Siekiant sėkmingai įgyvendinti viešųjų pirkimų

politiką nuolat atliekama viešųjų pirkimų

sistemos stebėsena, kurios pagrindas –

suinteresuotų asmenų pasiūlymų

nagrinėjimas. Tuo tikslu nuolat organizuojami

savaitiniai Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų

tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo

agentūros atstovų pasitarimai. Atsiţvelgiant į

iškilusius klausimus kviečiamos kitos

suinteresuotos institucijos, verslo asociacijos.

2010-2011 m. svarstytos statybos darbus

atliekančių įmonių asociacijų, komunikacijos

agentūrų, komunalinio sektoriaus įmonių,

socialinių įmonių, gydytojų asociacijų ir

sveikatos prieţiūros įstaigų, ryšio operatorių

keliamos viešųjų pirkimų vykdymo problemos.

Kuriant gerąją viešųjų pirkimų praktiką svarbi

uţsienio šalių patirtis. Tuo tikslu aktyviai

dalyvaujama Europos viešųjų pirkimų tinklo

veikloje

(http://www.publicprocurementnetwork.org/).

2010 m. perkančiosioms organizacijoms buvo

pateikta rekomendacija viešojo fiksuoto ryšio

paslaugų pirkimuose iki 2011 m. liepos 1 d.

neprašyti metrologinės patikros sertifikato

(siekiant šiuose pirkimuose uţtikrinti

konkurenciją). 2011 m. apibendrinus šios

rekomendacijos vykdymo rezultatus

paaiškėjo, kad metrologinės patikros

sertifikatus per šį laiką įgijo 5 telekomunikacijų

bendrovės, o dar 3 buvo padavusios

prašymus šiems sertifikatams gauti.

Siekdama įvardinti sritis, kuriose verslo

subjektai ir jų asociacijos mato didţiausias

problemas, vykdant viešuosius pirkimus, ir

kuriose reikėtų parengti naujas ir/arba

atnaujinti jau parengtas rekomendacijas ar

standartinius pirkimo dokumentus, 2011 m.

Ūkio ministerija kreipėsi į verslo subjektus ir jų

asociacijas, kurie yra konkrečios verslo srities

ţinovai, kviesdama prisidėti prie

konkurencingo, skaidraus ir efektyvaus

viešųjų pirkimų proceso kūrimo bei

kokybiškesnio pirkimo dokumentų rengimo.

2011 m. parengti pirkimo dokumentai Viešųjų

pirkimų įstatymo komentaro parengimo

paslaugoms pirkti. Viešosioms konsultacijoms

paskelbtas komentaro parengimo paslaugų

pirkimo techninės specifikacijos projektas.

Suinteresuotiems viešųjų pirkimų dalyviams

konsultacijoms išplatinti Europos Komisijos

Ţaliojoje knygoje dėl viešųjų pirkimų

modernizavimo pateikti pasiūlymai dėl viešųjų

pirkimų procedūrų modernizavimo ir

galiojančių ES viešųjų pirkimų taisyklių

vertinimo. Apibendrinti Lietuvos pasiūlymai

pateikti Europos Komisijai.


Trūksta metodinių atskirų sričių pirkimų

rekomendacijų. Viešųjų pirkimų tarnybai

nepakanka ţmogiškųjų išteklių bei specialiųjų

įvairių sričių ţinių, kad galėtų jas parengti. Į

metodinių rekomendacijų rengimą siekiama

įtraukti verslo atstovus.

Siekiant prekes, paslaugas ar darbus įsigyti

racionaliai naudojant lėšas, tam tikrų pirkimų

http://www.publicprocurementnetwork.org/


atveju tikslinga būtų pasiūlymus vertinti

remiantis ne maţiausios kainos kriterijumi, bet

ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo

vertinimo kriterijumi. Tačiau perkančiosioms

organizacijoms trūksta kompetencijos

pasirenkant pasiūlymų vertinimo kriterijus bei

vertinant pasiūlymus. Būtina tobulinti Viešųjų

pirkimų tarnybos parengtas pasiūlymų

vertinimo rekomendacijas.

Šiuo metu nėra metodikos, kuria remiantis

būtų galima palyginti analogiškų produktų

kainas atskirose institucijose ir verslo

įmonėse. Todėl negalima įvertinti, ar

efektyviai vykdomi viešieji pirkimai.

Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis-2012 m. I ketvirtis

Parengti metodinius viešųjų pirkimų

dokumentus (atsakinga Viešųjų pirkimų

tarnyba):

↑ Viešųjų pirkimų gaires perkančiosios

organizacijos vadovui;

↑ Rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų

išorės audito atlikimo;

↑ Projektavimo paslaugų pirkimo

rekomendacijas;

↑ Elektros energijos pirkimo

standartines atviro konkurso sąlygas;

↑ Tarptautinių viešųjų pirkimų skelbimų

tipinių formų pildymo rekomendacijas;

↑ Kelionių organizavimo viešojo pirkimo

rekomendacijų pakeitimus;

↑ Judriojo ryšio paslaugų viešojo pirkimo

dokumentų rekomendacijų pakeitimus;

↑ Standartinių informavimo ir viešinimo

paslaugų viešojo pirkimo atviro

konkurso sąlygų pakeitimus ir pan.

2012 m. III ketvirtis

Parengti Viešųjų pirkimų įstatymo komentarą.


V. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

PROCESO

IŠSKAIDRINIMAS


2009 m. priimtais Viešųjų pirkimų įstatymo

pakeitimais pasiekta, kad informacija apie

viešojo pirkimo procesą nuo pirkimo

planavimo iki sutarties įvykdymo, įskaitant

pirkimo procedūrų eigą (dalyviai, pateikti ir

atmesti pasiūlymai, atmetimo prieţastys,

laimėtojas ir kt.), laisvai prieinama visiems

suinteresuotiems tiekėjams ir asmenims

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje (adresu www.cvpp.lt), o viešojo

pirkimo procedūros atliekamos skaidriau.

Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas

prisidėjo prie korupcijos suvokimo indekso

Lietuvoje gerėjimo – pagal „Transparency

International“ tyrimo rezultatus, 2008 m. šis

indeksas buvo 4,6; 2009 m. – 4,9,

2010 m. – 5.

2010 m. parengtais Viešųjų pirkimų įstatymo

pakeitimais patikslinta maţos vertės pirkimo

sąvoka ir nustatyta maksimali maţos vertės

pirkimų riba (prekėms ir paslaugoms ši riba –

100 tūkst. Lt be PVM, darbams – 500 tūkst. Lt

be PVM).

2011 m. pradėjo veikti Informacijos apie

perkančiąsias organizacijas, tiekėjus ir

pirkimo objektus arba tiesiog „profilių“ sistema

(www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti šalies

perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų viešųjų

pirkimų veiklą. Šioje sistemoje galima matyti,

kurie tiekėjai pasirašė daugiausia sutarčių ir

kokia tų sutarčių vertė, kokią dalį visų pirkimų

sudaro neskelbiami pirkimai ar pirkimai,

kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas.


pakeitimais, kurie įsigalios 2012 m. sausio

1 d., nustatyta, kad perkančioji organizacija

apie pradedamą bet kurį pirkimą (išskyrus

maţos vertės pirkimus), taip pat nustatytą

laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą

sutartį nedelsdama informuoja savo

tinklalapyje ir leidinio „Valstybės ţinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“ Viešųjų pirkimų

tarnybos nustatyta tvarka.


Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas –

vienas svarbiausių Ūkio ministerijos

uţsibrėţtų ir sėkmingai įgyvenamų uţdavinių,

kurio įgyvendinimas lėmė, kad šiuo metu

vykdant Lietuvos viešuosius pirkimus

atskleidţiama daugiau informacijos nei

reikalauja Europos Sąjungos viešųjų pirkimų

direktyvos (palyginti su kitomis Europos

Sąjungos šalimis, Lietuvoje atskleidţiama

daugiausia su viešaisiais pirkimais susijusios

informacijos). Tačiau, CVP IS naudotojų

manymu, skelbiama informacija pateikiama

nepatogiai ir sudėtingai.

Svarstoma galimybė, be šiuo metu

skelbiamos informacijos, skelbti ir kitą pirkimo

http://www.cvpp.lt/

http://www.cvpp.lt/profiliai


medţiagą, be kita ko, pasiūlymą, sutartį,

sutarties priedus ir protokolus. Šiuo metu

dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija

turi juos supaţindinti su kitų dalyvių

pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią

dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

- Visos medţiagos paskelbimas suteiktų

geresnes galimybes kontroliuoti pirkimus,

tiekėjams ginti savo teises. Tai uţkirstų

kelią ţenkliam kiekiui piktnaudţiavimo

galimybių.

- Skelbiant pirkimo medţiagą negalės būti

atskleista tiekėjų nurodyta konfidenciali

informacija, kuri yra susijusi su komercine

(gamybine) paslaptimi, kurią gina Civilinis

kodeksas, Europos Sąjungos direktyvos ir

Viešųjų pirkimų įstatymas. Praktikoje

tiekėjai piktnaudţiauja šia apsauga.

EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE NARĖSE2 VIEŠOJO PIRKIMO PROCESO METU SKELBIAMOS INFORMACIJOS, KURIOS NEREIKALAUJAMA SKELBTI PAGAL DIREKTYVAS (2004/18/EB IR

2004/17/EB), PALYGINIMAS

Informacija, kurios nereikalauja skelbti

ES direktyvos

ES šalyse narėse reikalaujama skelbti informacija apie viešuosius pirkimus

Didţioji Britanija

Danija Lenkija Austrija Suomija Lietuva

Metiniai perkančiųjų organizacijų viešųjų

pirkimų planai

Nėra reikalavimo

Galima skelbti, tačiau

neprivaloma

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Reikalaujama skelbti CVP IS

kiekvienais metais iki kovo

15 d.

Techninių specifikacijų projektai

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Reikalaujama iš anksto skelbti

CVP IS (išskyrus maţos vertės pirkimus)

Pirkimo dokumentai Nėra

reikalavimo Nėra

reikalavimo

Internete skelbiamos

esminės pirkimo sąlygos

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo


kartu su skelbimu apie

pirkimą

Informacija apie pirkimo eigą viešojo pirkimo

procedūros metu

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Reikalaujama skelbti CVP IS VPT nustatyta

tvarka

Perkančiųjų organizacijų sąrašai

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Reikalaujama perkančiosioms organizacijoms

registruotis CVP IS

Viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos,

pirkimų ataskaitos

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo,

tačiau informacija

turi būti vieša

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo


Įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties

ataskaitos

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo

Nėra reikalavimo


Sudarytos sutarties tekstas

Negauta informacijos





Nereikalaujama skelbti

Visi sudarytos sutarties priedai (t. y. derybų

protokolai, pasiūlymai, pakeitimai, etc.)






Nereikalaujama skelbti

2

Lyginamos Europos Sąjungos šalys narės, atsakiusios į pateiktus klausimus.


VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO SKAIDRUMAS LIETUVOJE

IKI ĮSIGALIOJO PAKEITIMAI ĮSIGALIOJUS 2009–2011 M. PAKEITIMAMS

Informacija apie Viešųjų pirkimų įstatymo subjektus

Skelbiami perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sąrašai

Kasmet iki kovo 15 d. skelbiamos

metinės planuojamų pirkimų suvestinės

≥50 % pirkimų turi būti vykdomi elektroninėmis

priemonėmis

Visi pirkimai iš socialinių įmonių skelbiami

Viešųjų pirkimų planavimas

Pirkimo procedūrų, pirkimo būdo pasirinkimas

Pirkimo dokumentų rengimas

Susisteminta informacija apie perkančiąsias

organizacijas, tiekėjus viešai neskelbiama

Pirkimų planai neskelbiami

Galimybės pirkimus vykdyti elektroninėmis

priemonėmis yra, elektroniniai pirkimai nevykdomi

Pirkimai iš socialinių įmonių daţniausiai vykdomi

neskelbiamų derybų būdu

Techninių specifikacijų projektai neviešinami

Informacija apie ketinimą sudaryti sutartį

nepaskelbus apie tarptautinį pirkimą neskelbiama PO savanoriškai skelbia apie ketinimą sudaryti

sutartį nepaskelbus apie tarptautinį pirkimą

Sutarties sudarymas

Pirkimų ataskaitos teikiamos VPT atlikus pirkimą Skelbiama informacija apie pirkimo procedūrų eigą,

sudarytas, įvykdytas sutartis

Informacijos apie vykdomas pirkimo procedūras teikimas

Derybų procedūrų metu galutiniai tiekėjų pasiūlymai

protokoluojami

Nėra privalomo reikalavimo supaţindinti dalyvius su

kitų dalyvių pasiūlymais

Tiekėjo sąţiningumo deklaracijoje deklaruojama tik

tai, kad tiekėjas nedavė kyšių

Neprivaloma reikalauti pasiūlymuose nurodyti

subrangovus

Derybų procedūrų metu galutiniai tiekėjų pasiūlymai

pateikiami uţklijuotuose vokuose

Viešojo pirkimo dalyviai pačių reikalavimu

supaţindinami su kitų dalyvių pasiūlymais

Tiekėjo sąţiningumo deklaracijoje nurodoma, kad

nedalyvauja draudţiamuose susitarimuose

Tiekėjai pasiūlymuose nurodo subrangovus

Pasiūlymų teikimas

Nereikalaujama skelbti pirkimo dokumentus Pirkimo dokumentai skelbiami kartu su skelbimu

apie pirkimą

Pirkimo dokumentų skelbimas

Pirkimo dokumentuose kainodaros taisyklės

nurodomos PO nuoţiūra

Tiekėjas sutarties vykdymo metu subrangovus gali

pasirinkti savo nuoţiūra

Skelbiami techninių specifikacijų projektai (išskyrus

maţos vertės pirkimus)

Reikalaujama pirkimo dokumentuose nurodyti

kainodaros taisykles

Pirkimo dokumentuose nurodoma

subrangovų keitimo tvarka

Nėra teisinio pagrindo neteisėtai sudarytą sutartį

pripaţinti negaliojančia

Neteisėtai sudaryta sutartis nepaskelbus apie

pirkimą gali būti pripaţinta negaliojančia


Tolesni žingsniai

2012 m. I – II ketvirtis

Aptarti su viešųjų pirkimų bendruomene

galimybes atskleisti visą viešųjų pirkimų

medţiagą. Esant poreikiui, keisti Viešųjų

pirkimų įstatymą.

Nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose

dalyvautų tik privalomus įstatymų nustatytus

reikalavimus įvykdę tiekėjai. Vienas iš tokių

reikalavimų – juridinių asmenų registrui teikti

dokumentus ir registro duomenis (finansines

ataskaitas (konsoliduotąsias finansines

ataskaitas), metinius pranešimus

(konsoliduotuosius metinius pranešimus) ir

kitus juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės,

uţsienio juridinio asmens ar kitos

organizacijos filialo ar atstovybės

dokumentus.


VI.

SKAIDRESNI

KOMUNALINIO

SEKTORIAUS

PERKANČIŲJŲ

ORGANIZACIJŲ

PIRKIMAI

Komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos – tai perkančiosios įmonės, veikiančios

vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse. Šiuose sektoriuose veikiančioms

įmonėms valstybė ar savivaldybės daro tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje

nuosavybės, finansinio dalyvavimo, įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų arba tokioms

įmonėms yra suteikta specialioji ar išimtinė teisė verstis veikla minėtose srityse. Dėl šių prieţasčių

komunalinio sektoriaus įmonės veikia uţdaroje, nekonkurencingoje rinkoje. Atsiţvelgiant į tai minėtose

srityse veikiančių įmonių pirkimus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.


2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais Viešųjų

pirkimų įstatymo pakeitimais sugrieţtintas

komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų

viešųjų pirkimų reglamentavimas:

nustatyta pareiga skelbti apie supaprastintus

viešuosius pirkimus. Iki pakeitimų įsigaliojimo

apie supaprastintus pirkimus, kurie, 2007–

2009 m. duomenimis, sudarė 55–61 visų

komunalinio sektoriaus perkančiųjų

organizacijų pirkimų, buvo skelbiama

perkančiosios organizacijos nuoţiūra. Tai

lėmė didelį neskelbiamų pirkimų skaičių ir

nekonkurencingas kainas.

Viešųjų pirkimų tarnybai pavesta uţtikrinti

energetikos srityje veikiančių perkančiųjų


energijai gaminti, pirkimų tvarkos, nustatytos

Vyriausybės nutarimu, įgyvendinimą ir

taikymo kontrolę.


Nustatyto komunalinio sektoriaus perkančiųjų

organizacijų viešųjų pirkimų naujo

reglamentavimo poveikis neţinomas. Tikslinga

atlikti analizę.


IKI ĮSIGALIOJO PAKEITIMAI ĮSIGALIOJUS PAKEITIMAMS

Išimtis tiesiogiai pirkti iš pavaldžių įmonių apribota sąlygomis: įmonė 100 % priklauso PO; PO

ją kontroliuoja kaip savo padalinius; įmonė 90 % pajamų gauna iš veiklos, skirtos PO funkcijoms ir

poreikiams

Supaprastinti pirkimai vykdomi pagal PO taisykles, laikantis pagrindinių viešųjų pirkimų

principų

Supaprastinti pirkimai vykdomi pagal PO taisykles, laikantis pagrindinių viešųjų pirkimų

principų bei įstatyme nustatytų reikalavimų

Apie pirkimus skelbiama PO nuožiūra Apie pirkimus privaloma skelbti. Gali būti

neskelbiama tik įstatyme nustatytais atvejais

Teikiama tik metinė pirkimų ataskaita Rengiamos ir CVP IS skelbiamos kiekvieno pirkimo (išskyrus mažos vertės pirkimo) procedūrų, sutarčių įvykdymo ataskaitos

Komisija pirkimams atlikti sudaroma PO nuožiūra.

Komisija pirkimams atlikti turi būti sudaroma visais atvejais, išskyrus mažos

vertės pirkimus

KOMUNALINIO SEKTORIAUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ REGLAMENTAVIMAS

Nepaskirta institucija, kontroliuojanti energijos ir kuro, reikalingų energijai gaminti, pirkimus

Energijos ir kuro, reikalingų energijai gaminti, pirkimus kontroliuoja VPT

Galioja išimtis pirkimams iš susietų įmonių

* Direktyvinė vertė prekių ir paslaugų pirkimams – 1,336 mln. Lt, darbams – 16,729 mln. Lt.


Tolesni žingsniai

2012 m. I-IV ketvirtis

Sukurti perkančiosios organizacijos viešųjų

pirkimų savikontrolės priemones, leisiančias

perkančiosios organizacijos vadovui uţtikrinti

jo vadovaujamoje organizacijoje vykdomų

pirkimų teisėtumą (daugiau skirsnyje

„Veiksminga viešųjų pirkimų kontrolės

sistema“).

Atlikti komunalinio sektoriaus perkančiųjų

organizacijų apklausą dėl pasikeitusio

reglamentavimo poveikio. Apibendrinus

apklausos rezultatus priimti sprendimus dėl

tolesnio reglamentavimo poreikio.

Svarstant teisės aktų, kuriais numatoma steigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, projektus

Energetikos srityje veikiančių perkančiųjų


energijai gaminti, pirkimų tvarkos

gyvendinimo ir taikymo kontrolę perduoti

planuojamai įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo

tarnybai, kuri pagal numatytą jos veiklos

pobūdį būtų labiau kompetentinga atlikti tokių

pirkimų kontrolę (daugiau skirsnyje „Viešųjų

pirkimų politikos formavimo ir įgyvendinimo

institucinė struktūra“).


VII. PIRKIMŲ GYNYBOS

IR SAUGUMO

SRITYJE

REGLAMENTAVIMAS


Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų

gynybos ir saugumo srityje, įstatymo

projektas, kuriuo įgyvendinamos direktyvos

2009/81/EB3 nuostatos. Šį įstatymą Lietuvos

Respublikos Seimas priėmė 2011 m.

birţelio 21 d.

Parengti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, įstatymo įgyvendinamieji

teisės aktai.

Ūkio ministro įsakymu patvirtintos naujos

tiekėjo sąţiningumo deklaracijos formos,

taikomos tiek bendriems viešiesiems

pirkimams, tiek gynybos ir saugumo srities

viešiesiems pirkimams.


Pasikeitus viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, teisiniam reglamentavimui,

reikalinga parengti metodinius dokumentus

dėl šių pirkimų vykdymo ir konsultuoti

perkančiąsias organizacijas.

Tolesni žingsniai


Parengti metodinius dokumentus, reikalingus

tinkamai vykdyti gynybos ir saugumo srities

viešuosius pirkimus (atsakinga – Viešųjų

pirkimų tarnyba).

2012 m. III–IV ketvirtis

Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba atlikti

pirminę viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir

saugumo srityje, vykdymo stebėseną.

Atsiţvelgiant į gautus rezultatus identifikuoti

problemas, su kuriomis susiduria

perkančiosios organizacijos ir tiekėjai. Esant

poreikiui, teikti siūlymus dėl šių pirkimų

teisinio reguliavimo tobulinimo.

3 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų

sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.


VIII. VIDAUS SANDORIŲ

REGLAMENTAVIMAS


Išimtis vidaus sandoriams4 Viešųjų pirkimų

įstatyme priimta 2010 m. kovo 2 d. Seimo

narių siūlymu ir remiantis Europos

Teisingumo Teismo suformuluotais kriterijais.

Vyriausybė, teikdama įstatymo projektą, buvo

apsisprendusi neįteisinti išimties vidaus

sandoriams.

Kadangi vidaus sandorių įteisinimas yra

kiekvienos valstybės narės apsisprendimo

dalykas, Ūkio ministerija 2009 m. atliko

Europos valstybių apklausą, į kurią atsiliepė

14 šalių. Septyniose šalyse (Latvija, Austrija,

Vengrija, Prancūzija, Estija, Slovėnija,

Švedija) nacionaliniai teisės aktai nustato

išimtis vidaus sandoriams, o kitose

septyniose šalyse (Vokietija, Danija, Malta,

Airija, Šveicarija, Italija, Kipras) tokių išimčių

nenustatoma.

2010 m. spalio mėn. Ūkio ministerija

Vyriausybei pateikė svarstyti dvi alternatyvas:

↑ sugrieţtinti vidaus sandorių kontrolę

(viešai skelbti informaciją apie

planuojamus sudaryti vidaus sandorius,

teikti metines ataskaitas Viešųjų pirkimų

tarnybai apie sudarytus vidaus

sandorius);

↑ panaikinti išimtį vidaus sandoriams

(Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo išaiškinimu sudaryti vidaus

sandorių netaikant Viešųjų pirkimų

įstatymo neleidţiama, jeigu įstatyme

nėra išimties).

Vyriausybei nusprendus panaikinti išimtį

vidaus sandoriams, Seimui pateiktais Viešųjų

pirkimų įstatymo pakeitimais pasiūlyta

panaikinti išimtį vidaus sandoriams. Seimui

nepanaikinus išimties vidaus sandoriams

pasiūlyta grieţtinti vidaus sandorių kontrolę.


pakeitimais, įsigaliosiančiais 2012 m.

sausio 1 d., nustatyta, kad vidaus sandorio

pirkimas gali būti pradedamas tik gavus

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Vyriausybė

siūlė nenustatyti pasyvaus sutikimo (kai

laikoma, kad sutikimas gautas, jeigu Viešųjų

pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo), o

sutikimą duoti elektroninėmis priemonėmis

per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę

sistemą.


Dėl vidaus sandorių reikalingumo nėra

bendro sutarimo.

+ Vidaus sandoriai suteikia galimybes

optimizuoti organizacijos struktūrą išskaidant

veiklas (pvz.: troleibusų parkas su

darbuotojais nėra savivaldybės

departamentas, o atskira savivaldybės

įmonė).

- Vidaus sandoriai maţina konkurenciją, gali

didinti kainą ir maţina skaidrumą. Per vidaus

sandorius įstaiga gali pirkti paslaugas iš

susijusios įmonės, net jei toje rinkoje

egzistuoja konkurencija.

4 Vidaus sandoriai – tai pirkimai, kai perkančioji organizacija tiesiogiai (netaikydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos)

sudaro sutartį su jos kontroliuojamu subjektu, kuris ne maţiau kaip 90 % pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.


Seimas nepritarė Vyriausybės siūlymui

panaikinti išimtį vidaus sandoriams. Buvo

sugrieţtinta vidaus sandorių kontrolė

(privaloma viešai skelbti informaciją apie

planuojamus sudaryti vidaus sandorius, teikti

metines ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai

apie sudarytus vidaus sandorius).

Seimas pritarė siūlymui dėl pasyvaus Viešųjų

pirkimų tarnybos sutikimo (įsigalios 2012 m.

sausio 1 d.) – nustatyta, kad Viešųjų pirkimų

tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne

vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo

perkančiosios organizacijos motyvuoto

kreipimosi gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje

dienos dėl sutikimo vykdyti vidaus sandorio

pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

sprendimo dėl sutikimo priėmimo terminą gali

pratęsti dar 20 darbo dienų. Jeigu per šį

terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia

jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas

gautas.

Europos Komisija Ţaliojoje knygoje dėl

viešųjų pirkimų modernizavimo išskyrė kelias

viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo

formas (vidinis, horizontalus

bendradarbiavimas ir perkančiosios

organizacijos įgaliojimų perdavimas kitai

vykdant viešąją uţduotį), kurioms, remiantis

Europos Teisingumo Teismo praktika, gali

būti netaikomi viešųjų pirkimų teisės aktai.

Šios formos gali būti įteisintos planuojamuose

viešuosius pirkimus reglamentuojančių

direktyvų pakeitimuose.

Tolesni žingsniai


Teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl

vidaus sandorių reglamentavimo, svarstant

Europos Komisijos parengtus viešuosius

pirkimus reglamentuojančių direktyvų

pakeitimus.

2012 m. II ketvirtis

Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba atlikti vidaus

sandorių vykdymo stebėseną. Atsiţvelgiant į

gautus rezultatus identifikuoti problemas ir,

esant poreikiui, teikti siūlymus dėl šių pirkimų

teisinio reguliavimo tobulinimo.


IX. ELEKTRONINIAI

PIRKIMAI


Nustatytas įpareigojimas perkančiosioms

organizacijoms vykdyti elektroninius

viešuosius pirkimus naudojantis CVP IS ir

uţtikrinti, kad tokie pirkimai kasmet sudarytų

ne maţiau kaip 50 % visų pirkimų vertės. Šiuo

įpareigojimu siekiama skaidresnių ir

efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų

(maţinti pirkimų organizavimo, tiekėjų

dalyvavimo sąnaudas, pagreitinti procedūras),

didesnės konkurencijos.

Nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. pareigą vykdyti

elektroninius pirkimus nustatantys Viešųjų

pirkimų įstatymo pakeitimai lėmė sparčią

elektroninių pirkimų plėtrą – 2008 m.

elektroninių pirkimų vertė siekė vos

0,25 mln. Lt, 2009 m. – 0,7 mlrd. Lt, o

2010 m. – daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt. Viešųjų

pirkimų tarnybos duomenimis, CVP IS

priemonėmis vykdomų viešųjų pirkimų

skaičius nuolat auga.

Siekiant didesnio viešųjų pirkimų procedūrų

efektyvumo būtina skatinti elektroninio

aukciono naudojimą. Tuo tikslu 2010 m.

I ketv. parengtos elektroninio aukciono

taikymo rekomendacijos. Remiantis Viešųjų

pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 m. jau

įvykdyti maţiausiai 25 elektroniniai aukcionai.

Skatinant elektroninių viešųjų pirkimų plėtrą,

2011 m. patvirtintos Standartinės atviro

konkurso sąlygos, vykdant pirkimą CVP IS

priemonėmis.


Pirkimų vykdymo CVP IS priemonėmis

skaičius sparčiai auga. Tačiau CVP IS

naudotojai skundţiasi sistemos nepatogumu.

Sistema turi būti patogesnė vartotojui.

CVP IS vartojimas ţenkliai išaugo – ji tapo

ypatingos svarbos sistema. Viešųjų pirkimų

tarnybos pagalbos pajėgumai, padedantys

vartotojams sutrikimų atveju, yra

nepakankami.

Europos Sąjungos direktyvos ir Viešųjų

pirkimų įstatymas nustato galimybes vykdyti

pirkimą sukuriant dinaminę pirkimų sistemą,

vykdomą tik elektroninėmis priemonėmis. Ši

pirkimo procedūra nustatyta siekiant leisti

perkančiosioms organizacijoms kaupti

pasiūlymus per visą dinaminės sistemos

galiojimo laiką ir taip uţtikrinti maksimalią

konkurenciją. Tačiau kol kas praktikoje ją

naudoja tik CPO. Reikia įvertinti CPO patirtį ir

spręsti klausimą dėl dinaminės pirkimų

sistemos naudojimo skatinimo.


Tolesni žingsniai

2012 m. I ketvirtis

Sudaryti bendradarbiavimo sutartį tarp Ūkio

ministerijos, Finansų ministerijos, valstybės

įmonės „Registrų centras“, VšĮ Centrinės

projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų

tarnybos dėl Centrinės viešųjų pirkimų

informacinės sistemos, centrinės

perkančiosios organizacijos sistemos vystymo

ir el. paslaugos e-sąskaita kūrimo. Šios

sutarties pagrindu bus siekiama sukurti

integruotą elektroninių viešųjų pirkimų

sistemą, pašalinančią elektroninio proceso

dubliavimą popieriniuose dokumentuose

(CVP IS tobulinimas) ir uţtikrinančią

nenutrūkstamą elektroninio pirkimo proceso

vykdymą nuo pirkimo planavimo iki sąskaitos

apmokėjimo (sistemų integravimas).

2012 m. III-IV ketvirtis

Pasinaudojant CPO patirtimi surengti praktinį

seminarą dėl dinaminės pirkimų sistemos

taikymo.

Surinkti ir paskleisti informaciją apie kitų šalių

dinaminės pirkimų sistemos ir elektroninių

aukcionų taikymo gerąją praktiką.


X. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

CENTRALIZAVIMAS

Centralizuotai vykdomi viešieji pirkimai – pirkimai, atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš

centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, įgaliojant kitą perkančiąją organizaciją atlikti pirkimą,

kai įgaliotoji organizacija perka daugiau nei vienai perkančiajai organizacijai (taip pat ir sau), perkant

perkančiajai organizacijai pavaldţioms įstaigoms.

Centrinė perkančioji organizacija yra perkančioji organizacija, kuri įsigyja prekių ir (ar) paslaugų, skirtų

perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms

organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias sutartis. Sprendimą dėl centrinių

perkančiųjų organizacijų steigimo priima Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba.

Šiuo metu Lietuvoje teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikta VšĮ Centrinei

projektų valdymo agentūrai.


2009 m. Vyriausybei pavaldţios įstaigos

įpareigotos uţtikrinti, kad prekių, paslaugų ir

darbų viešieji pirkimai būtų vykdomi

naudojantis CPO elektroniniu katalogu, kai

elektroniniame kataloge siūlomos prekės,

paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios

organizacijos poreikius ir perkančioji

organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu

racionaliai naudodama lėšas. Kitos

perkančiosios organizacijos taip pat buvo

raginamos naudotis CPO paslaugomis.

Lietuvos verslo paramos agentūros

administruojamų projektų vykdytojai

paskatinti pirkti darbų techninės prieţiūros

paslaugas per CPO. Per 8 mėnesių laikotarpį

(2010 m. kovas–spalis) techninės prieţiūros

paslaugų, įsigytų per CPO, vertė sudarė

1,9 mln. Lt.

Įgyvendintos priemonės lėmė per CPO

vykdytų viešųjų pirkimų vertės didėjimą:

2008 m. per CPO vykdytų viešųjų pirkimų

vertė siekė 9,2 mln. Lt; 2009 m. – 16,9 mln.

Lt; 2010 m. beveik 50 mln. Lt., 2011 m.

rugpjūčio 31 d. – beveik 95 mln.

2011 m. kreiptasi į VšĮ Centrinės projektų

valdymo agentūros steigėją siekiant sudaryti

galimybes CPO imti atlygį uţ naudojimąsi

CPO elektroniniu katalogu.

Svarstytas klausimas, ar tikslinga įpareigoti

visas perkančiąsias organizacijas uţtikrinti,

kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai

būtų vykdomi naudojantis CPO elektroniniu

katalogu. Taip centralizacijos reikalavimas

imtų galioti savivaldybių įstaigoms,

komunalinio sektoriaus įmonėms, kitiems

viešiesiems ir privatiems juridiniams

asmenims, atitinkantiems Viešųjų pirkimų

įstatyme nustatytus perkančiosios

organizacijos poţymius. Vyriausybė išreiškė

abejonę, ar įpareigojimas visais atvejais

visoms perkančiosioms organizacijoms

prekes, paslaugas ir darbus pirkti iš centrinės

perkančiosios organizacijos arba per ją atitiks

viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas ir pasiūlė

nustatyti, kuriais atvejais visos perkančiosios

organizacijos turėtų pirkti iš centrinės

perkančiosios organizacijos arba per ją

(pavyzdţiui, numatyti sritis, kuriose

perkančiosios organizacijos įpareigojamos

naudotis centrinės perkančiosios

organizacijos paslaugomis), ir tokių pirkimų

tvarką.


VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CENTRALIZAVIMAS

Nacionalinis lygmuo Regioninis lygmuo Ţinybinis lygmuo

CPO (CPVA) Nėra įsteigta centrinių

perkančiųjų organizacijų

regioniniu lygmeniu Daugiausia centralizuotai

perka Valstybinė ligonių kasa,

Lietuvos kariuomenė,

Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba ir kt.

Sudarytos preliminariosios sutartys dėl:

– degalų, – kanceliarinių prekių, – kompiuterinės ir biuro įrangos, – judriojo telefoninio ryšio paslaugų, – pastatų modernizavimo darbų, – darbų techninės prieţiūros paslaugų, – vaistų.

Siekiant centralizuoti Vyriausybei pavaldţių

įstaigų fiksuoto telefono ryšio paslaugų

pirkimus, 2011 m. parengtas Vyriausybės

nutarimo projektas dėl centrinės

perkančiosios organizacijos funkcijos

suteikimo Vyriausybinių ryšių centrui prie

Valstybės saugumo departamento, iš kurio

Vyriausybei pavaldţios įstaigos pirktų fiksuoto

telefono ryšio paslaugas. Šio nutarimo

projekto pagrindu rengtas suinteresuotų

institucijų ir asmenų susitikimas, vertinami jų

pateikti pasiūlymai.


Per CPO vykdomų viešųjų pirkimų vertė

nuolat auga, tačiau nepakankamai sparčiai.

CPO elektroniniame kataloge siūloma

nepakankamai prekių, paslaugų ar darbų.

Siekiant plėsti CPO veiklą, reikalingi didesni

ţmogiškieji bei finansinių ištekliai.

Maţesnės perkančiosios organizacijos neturi

pakankamai pajėgumų ir kompetencijos

vykdyti viešuosius pirkimus bei uţtikrinti

viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumą. Tokių

organizacijų pirkimus ypač tikslinga

centralizuoti.


Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis-2012 m. I ketvirtis

Atlikti perkančiųjų organizacijų apklausą.

Išanalizavus jos metu gautą informaciją,

identifikuoti prieţastis, dėl kurių Vyriausybei

pavaldţios įstaigos ir kitos perkančiosios

organizacijos nesinaudoja CPO elektroniniu

katalogu, ir teikti išvadas dėl centralizuotų

pirkimų skatinimo bei rekomendacijas dėl

CPO elektroninio katalogo papildymo.


Išplėsti CPO elektroninį katalogą (atsakinga

CPVA) į jį įtraukiant naujai sudarytas sutartis

dėl:

↑ Renginių organizavimo paslaugų;

↑ Kelionių organizavimo paslaugų;

↑ Mobiliųjų telefonų aparatų pirkimo.

Atnaujinti pirkimo sutartis dėl šių prekių ir

paslaugų pirkimo (atsakinga CPVA):

↑ Degalų;

↑ Kanceliarinių prekių;

↑ Vaistų;

↑ Judriojo ryšio paslaugų ir pan.


XI.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

GINČŲ

NAGRINĖJIMO

PROCESO

VEIKSMINGUMO

DIDINIMAS


2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusiais Viešųjų

pirkimų įstatymo pakeitimais perkeltos

direktyvos 2007/66/EB5 dėl viešųjų pirkimų

ginčų nagrinėjimo veiksmingumo didinimo

nuostatos:

↑ teisė teismams viešųjų pirkimų ginčus

nagrinėti ir rašytine Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka;

↑ atvejai, kada teismas turi pripaţinti

pirkimo sutartį negaliojančia ar taikyti

alternatyvias sankcijas;

↑ privalomas 15 dienų pirkimo sutarties

sudarymo atidėjimo terminas;

↑ ilgesnis senaties terminai

perkančiosios organizacijoms

veiksmams ar sprendimams apskųsti,

jeigu buvo nesilaikoma nustatytų

skaidrumo reikalavimų ir t. t.

2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso

kodekso pakeitimai, kuriuose nustatyta

spartesnė ir efektyvesnė viešųjų pirkimų ginčų

nagrinėjimo tvarka:

↑ išskirta viešųjų pirkimų bylų kategorija;

↑ bylos daugiausia nagrinėjamos

rašytinio proceso tvarka;

↑ procesiniai dokumentai teikiami

elektroninėmis priemonėmis;

↑ ieškovas kartu su ieškiniu turi teikti

turimus pirkimo dokumentus;

↑ sutrumpintas terminas atsiliepimams

pareikšti;

↑ bylos nagrinėjimui pasirengiama

paruošiamųjų dokumentų būdu;

↑ ieškinio išnagrinėjimo terminas – 60

dienų;

↑ ţyminis mokestis viešųjų pirkimų

bylose padidintas iki 1000 Lt (anksčiau

buvo 100 Lt).

5 2007 m. gruodţio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas

89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo perţiūros procedūrų veiksmingumo didinimo.


2011 m. balandţio 29 d. priimtas Teisėjų

tarybos nutarimas, kuriuo:

↑ siūloma nustatyti teisėjų specializaciją

viešųjų pirkimų byloms nagrinėti;

↑ rekomenduojama organizuoti teismų

darbą taip, kad tarp teismo posėdţių

būtų paliekamos laisvos dienos, kurių

metu galėtų būti paskiriami posėdţiai

naujai gautų viešųjų pirkimų bylų

nagrinėjimui;

↑ rekomenduojama vidinio

administravimo priemonėmis nuolat

vykdyti viešųjų pirkimų bylų

nagrinėjimo terminų kontrolę;

↑ pavedama inicijuoti teisėjų mokymų

programos dėl viešųjų pirkimų bylų

nagrinėjimo parengimą.

2011 m. Ūkio ministerija įgyvendino projektą

„Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos

tobulinimas“. Projekto inicijavimą paskatino

gaunama informacija apie uţsitęsiantį ir

neefektyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą.

Projektu taip pat buvo įgyvendinamas

Vyriausybės pavedimas stebėti esamos

viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos

funkcionavimo rezultatus, įvertinti bylų

nagrinėjimo teismuose trukmę ir pateikti

išvadas dėl viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo

ir kontrolės tvarkos keitimo tikslingumo.

Projekto vykdymo metu atlikta viešųjų pirkimų

sistemos dalyvių apklausa, išanalizuota

Nacionalinės teismų administracijos pateikta

statistika apie viešųjų pirkimų bylų

nagrinėjimą, įvertinta iš kitų Europos

Sąjungos šalių gauta informacija apie viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemų

funkcionavimą bei Teisingumo ministerijos

išvada dėl tikslingumo steigti specializuotą

teismą. Įvykdţius projektą, parengta atskaita

su viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos

analizės rezultatais ir pasiūlymais Vyriausybei

dėl šios sistemos tobulinimo.


Ūkio ministerijos atlikto projekto „Viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos

tobulinimas“ metu buvo išanalizuotas Lietuvos

viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos

funkcionavimas. Analizei panaudoti viešųjų

pirkimų sistemos dalyvių apklausos, atliktos

nuo 2011 m. birţelio 22 d. iki 2011 m. liepos

25 d., duomenys, Nacionalinės teismų

administracijos statistiniai duomenys apie

viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą nuo 2010 m.

kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Toks

tiriamasis laikotarpis pasirinktas siekiant

įvertinti naujos Viešųjų pirkimų įstatymo

nuostatos, pagal kurią bylose leista taikyti

rašytinį procesą, poveikį. Projekto metu

įvertinta ir Teisingumo ministerijos išvada dėl

specializuoto teismo steigimo tikslingumo.

Viešųjų pirkimų sistemos dalyvių apklausos

rezultatai parodė, kad daţniausiai

perkančiosios organizacijos paţeidţia viešųjų

pirkimų taisykles atlikdamos tiekėjų pasiūlymų

vertinimą, ypač taikant ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Tai sąlygoja galimybė taikyti subjektyvius

pasiūlymų vertinimo kriterijus, pavyzdţiui,

efektyvumas, kokybė. Daţni paţeidimai

pasirenkant ir taikant neskelbiamas derybas –

perkančiosioms organizacijoms

nepakankamai aiškios Viešųjų pirkimų

įstatyme nustatytos šio pirkimo būdo

pasirinkimo sąlygos, be to, šio pirkimo būdą

procedūros yra maţiau skaidrios. Apklausos

dalyviai paţymėjo šias viešųjų pirkimų

taisyklių paţeidimų prieţastis: perkančiųjų

organizacijų kompetencijos stoka, metodinių

aiškinamųjų dokumentų trūkumas, daţna

teisės aktų kaita, prieštaringa teismų praktika.

Viešųjų pirkimų sistemos dalyviai pakankamai

palankiai vertina ikiteisminio viešųjų pirkimų

ginčų nagrinėjimo procedūras, t. y. pretenzijų

pateikimą perkančiosioms organizacijoms. Tai

veiksminga ir operatyvi priemonė, neretai

sudaranti galimybę perkančiajai organizacijai

ištaisyti klaidingai priimtus sprendimus ir taip

apsisaugoti nuo ilgo ir brangiai kainuojančio

bylinėjimosi teismuose. Viešųjų pirkimų

sistemos dalyvių manymu, turėtų būti

sudaryta galimybė pratęsti pretenzijų


nagrinėjimo terminus, nes perkančioji

organizacija ne visada spėja per Viešųjų

pirkimų įstatyme nustatytas 5 darbo dienas

tinkamai išnagrinėti gautą pretenziją.

Pretenzijų pateikimo senaties terminai yra

pakankami ir neturėtų būti sudarytos

galimybės jų pratęsti. Tačiau svarstytinas

tikslingumas pretenzijų (taip pat ir ieškinių)

pateikimo senaties terminus skaičiuoti ne nuo

perkančiosios organizacijos sprendimo

priėmimo ir pranešimo apie jį išsiuntimo, kaip

yra šiuo metu, o nuo suţinojimo apie

paţeidimą momento.

Apklausos dalyvių nuomone, ikiteisminės

ginčų nagrinėjimo institucijos, kuri būtų

nešališka, neįtakojama kitų valstybės

institucijų ar verslo subjektų, nevykdanti

viešųjų pirkimų kontrolės, įsteigimas

pasiteisintų, jeigu tam būtų sugaištama

maţiau laiko nei bylą nagrinėjant teisme.

Kitose Europos Sąjungos šalyse yra įsteigtos

ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčus

nagrinėjančios institucijos, tačiau tokiais

atvejais paprastai nėra privalomo pretenzijos

pateikimo perkančiajai organizacijai. Lietuvos

viešųjų pirkimų sistemos dalyviai jau

pripaţįsta ir palankiai vertina pretenzijos

pateikimo perkančiajai organizacijai institutą –

tai neretai padeda ištaisyti perkančiosios

organizacijos klaidingus sprendimus, be to,

leidţia greitai išnagrinėti ginčą su pačia

perkančiąja organizacija, kuri turi daugiausia

ţinių apie pirkimo objektą ir vykdomas

procedūras. Apklausos dalyviai nenorėtų

atsisakyti pretenzijų pateikimo

perkančiosioms organizacijoms net ir tuo

atveju, jeigu būtų įsteigta ikiteisminė

institucija. Tačiau priėmus sprendimą steigti

ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo

institucija ir kartu paliekant pretenzijų

nagrinėjimą perkančiosiose organizacijose,

būtų pernelyg apsunkinamas ir galimai

uţvilkinamas ikiteisminis ginčų sprendimas.

Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad

Lietuvoje netikslinga steigti specialų viešųjų

pirkimų ginčus nagrinėjantį teismą. Nuo

2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso

kodekso pakeitimai bei 2011 m. balandţio

29 d. priimtas Teisėjų tarybos nutarimas

uţtikrina pakankamą paţangą siekiant

veiksmingesnio ir greitesnio teisminio viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimo.

Nuomonę dėl specializuoto teismo steigimo

tikslingumo išsakė ir viešųjų pirkimų sistemos

dalyviai. Dalis jų paţymėjo, kad tai

išbalansuotų esamą Lietuvos teismų

sistemą – tektų atlikti radikalią reformą.

Paţymėta ir tai, kad viešųjų pirkimų sritis

pernelyg siaura, kad būtų steigiamas atskiras

teismas. Be to, įţvelgiama potenciali

problema – specializuotas teismas reikštų

gana nedidelį teisėjų korpusą, todėl daug

pirkimų vykdančioms perkančiosioms

organizacijoms arba daugelyje pirkimų

dalyvaujantiems tiekėjams tai gali reikšti vis

didėjančią tam tikro šališkumo riziką sulig

kiekvienu nauju ginču.

Išanalizavus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo

statistinius duomenis, paaiškėjo, kad vidutinė

bylų nagrinėjimo trukmė nuo 2010 m.

kovo 2 d. atsiradus galimybei taikyti rašytinį

procesą, trumpėjo: 2008 m. ji buvo 120 dienų;

2009 m. – 151 diena; 2010 m. – 109 dienos.

Vertinant statistinius duomenis, paaiškėjo kad

perkančiosios organizacijos pakankamai retai

naudojasi Civilinio proceso kodekse nustatyta

galimybe prašyti nuostolių atlyginimo

uţtikrinimo, kai tiekėjo prašymu, taikomos

laikinosios apsaugos priemonės ar

piktnaudţiaujama procesinėmis priemonėmis

(ţr. Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio

1 ir 3 dalis, 95 straipsnis). Pavyzdţiui, iš

tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. kovo

2 d. iki 2011 m. kovo 2 d.) nagrinėtų 311-os

bylų, 60-yje bylų buvo taikytos laikinosios

apsaugos priemonės, tačiau tik 6-iose bylose

perkančiosios organizacijos pasinaudojo

galimybe prašyti nuostolių atlyginimo

uţtikrinimo pagal Civilinio proceso kodekso

147 straipsnio 1 dalį.

Siekiant apsisaugoti nuo nepagrįstų tiekėjų

skundų, apklausoje dalyvavę viešųjų pirkimų

sistemos dalyviai siūlė didinti ţyminį mokestį.

Pavyzdţiui, viešųjų pirkimų bylose ţyminis

mokestis galėtų būti 3 % nuo pirkimo vertės,

bet ne daugiau kaip 50 000 Lt.


Tiekėjas mano,

kad paţeisti jo

interesai

Teikiama pretenzija

Pareiškiamas ieškinys

Sprendimas

tiekėją tenkina

Sprendimas

tiekėjo netenkina

PO pretenziją išnagrinėja

per 5 d.

Sutartis nesudaroma 15 d.

nuo sprendimo išsiuntimo

Sprendimas

tiekėjo netenkina

Antros instancijos

teismas apeliacinį

skundą nagrinėja 45 d.

Pirmos instancijos teismas

(apygardos teismas) ieškinį

nagrinėja 60 d.

Ginčas

baigiasi

Sprendimas

tiekėją tenkina

Pailgėjo pretenzijų pateikimo terminai:

vietoje 5 d. nuo suţinojimo apie

sprendimą – 15 d. nuo sprendimo

išsiuntimo; 10 d. (5 d. – supaprastintiems

pirkimams) paskelbus apie sprendimą.

Terminai

tokie patys,

kaip ir

pretenzijų

pateikimo

terminai

Tiekėjas gali pareikšti

ieškinį dėl sutarties

pripaţinimo negaliojančia

per 6 mėn.

PO informuojama apie

prašymo ar ieškinio priėmimą

Sutrumpintas ieškinių nagrinėjimo terminas:

vietoje 60 d. nustatytas 45 d. terminas. Siekiant

greitesnių bylų nagrinėjimo numatyta galimybė

ginčus nagrinėti rašytine tvarka.

PO, gavusi

informaciją, nesudaro

sutarties, kol nėra

sprendimo dėl

laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo,

ieškinio priėmimo.

Ginčas

baigiasi

Ginčas

baigiasi

Sutartis

nesudaryta

Sutartis

sudaryta

Teikiamas prašymas ar

pareiškiamas ieškinys

Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis– 2012 m. IV ketvirtis

Kreiptis į perkančiąsias organizacijas ir

paskatinti aktyviau naudotis Civilinio proceso

kodekse nustatytomis galimybėmis prašyti

nuostolių atlyginimo uţtikrinimo, kai taikomos

laikinosios apsaugos priemonės ar

piktnaudţiaujama procesinėmis priemonėmis.

Tai padėtų apsisaugoti nuo nepagrįstų tiekėjų

skundų.

Su Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis

suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti

gautus siūlymus pratęsti Viešųjų pirkimų

įstatyme nustatytą pretenzijų nagrinėjimo

terminą ir pretenzijų (taip pat ir ieškinių)

pateikimo senaties terminus skaičiuoti nuo

suţinojimo apie paţeidimą momento. Esant

tikslingumui, inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo

pataisas.

Su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Teisingumo

ministerija išnagrinėti gautus siūlymus didinti

ţyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose. Esant

tikslingumui, pasiūlyti atitinkamas Civilinio

proceso kodekso pataisas.


XII. VERSLO APLINKOS

GERINIMAS


Siekiant sukurti palankias sąlygas verslui

dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ūkio

ministro sudaryta Saulėtekio komisijos

Viešųjų pirkimų tobulinimo darbo grupė.

2009 m. ši darbo grupė intensyviai nagrinėjo

viešuosiuose pirkimuose kylančias problemas

ir teikė pasiūlymus dėl šių problemų

sprendimo. Per metus Viešųjų pirkimų

tobulinimo darbo grupė 11-oje posėdţių

apsvarstė 59 pasiūlymus, iš kurių 29 buvo

pateikti svarstyti Vyriausybėje. Per 20

pasiūlymų, kuriems Vyriausybė pritarė, buvo

įgyvendinti.

Parengtais Valstybės ir tarnybos paslapčių

įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad

įmonės patikimumo paţymėjimai išduodami

ne vienam sandoriui, kaip yra šiuo metu, o

konkrečiam terminui, priklausomai nuo

informacijos slaptumo ţymos. Taip pat

nustatoma, kad pats tiekėjas galės kreiptis dėl

patikimumo paţymėjimo gavimo, nes šiuo

metu tik perkančioji organizacija tą gali daryti.

Skaidrumo didinimas Administracinės naštos

maţinimas

Palankesnių sąlygų verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudarymas

Derybų metu galutiniai pasiūlymai pateikiami

vokuose

Atsisakyta prievolės skelbti apie pirkimus VŢ

Nereikalaujama gauti VPT sutikimą norint atmesti

visus pasiūlymus

Supaprastinama tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo

tvarka

Tiekėjas gali susipaţinti su

kitų dalyvių pasiūlymais

Pirkimo dokumentuose nurodoma subrangovų

keitimo tvarka

Pasiūlymuose nurodomi

subrangovai

Pirkimo dokumentuose nurodomos kainodaros

taisyklės

Taikant rekomendacinių

dokumentų nuostatas

formuojama geroji

praktika dėl prievolių

įvykdymo uţtikrinimo,

sąţiningų sutarties

sąlygų, tam tikrų pirkimų

vykdymo ir pan. Registrų centras išduoda

paţymą, patvirtinančią

jungtinius kompetentingų

institucijų duomenis

POKYČIAI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESE ATLIKTI SAULĖTEKIO KOMISIJOS INICIATYVA

Reikalaujama nedelsiant

vertinti pasiūlymus,

sudaryti sutartis



Saulėtekio komisijos Viešųjų pirkimų

tobulinimo darbo grupės veikla ţenkliai

prisidėjo prie viešųjų pirkimų teisės ir

praktikos tobulinimo, todėl jos veikla turėtų

būti tęsiama.

Įsigaliojus Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, įstatymui, smulkiam ir

vidutiniam verslui atsirado naujos galimybės

dalyvauti šiuose pirkimuose subkontraktų

pagrindu.

Tolesni žingsniai

2012 m. I ketvirtis

Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba, valstybės

įmone „Registrų centras“, Valstybine

mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba ir kitomis

suinteresuotomis institucijomis aptarti

galimybę neprašyti tiekėjų kvalifikaciją

patvirtinančių dokumentų tais atvejais, kai

tiekėjų kvalifikaciją patvirtinanti informacija

gali būti prieinama perkančiajai organizacijai.

Esant reikalui, parengti šių teisės aktų

projektus.


XIII. SOCIALINĖ

INTEGRACIJA

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

POLITIKOJE


Siekiant prisidėti prie remtinų asmenų

integravimosi į darbo rinką sąlygų gerinimo

2009 m. organizuoti pasitarimai su socialinių

įmonių6 atstovais ir perţiūrėtos socialinėms

įmonėms lengvatas nustatančios Viešųjų

pirkimų įstatymo nuostatos:

↑ Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta

pareiga skelbti apie pirkimus iš

socialinių įmonių, skelbime ir pirkimo

dokumentuose nurodţius, kad

pirkimas rezervuotas socialinėms

įmonėms. Vykdydamos tokius

pirkimus perkančiosios organizacijos

pirkimo dokumentuose iš tiekėjų turi

pareikalauti pagrįsti atitinkamą įmonės

statusą;

↑ nustatytas aiškesnis pirkimų iš

socialinių įmonių privalomos dalies

apskaičiavimo būdas – numatyta

pareiga perkančiosioms

organizacijoms ne maţiau kaip 5 %

nuo visų jų vykdomų pirkimų vertės

skirti pirkimams iš socialinių įmonių

(reikalavimas nustatytas įvertinus

statistinius duomenis: 2008 m. buvo

registruota 120 socialinių įmonių, kurių

apyvarta siekė 220 mln. Lt, iš kurių

pardavimas sudarė 29 mln. Lt, kai

2008 m. klasikinio sektoriaus

perkančiųjų organizacijų supaprastinti

pirkimai sudarė 5,24 mlrd. Lt).

Siekiant įvertinti nustatyto reglamentavimo

poveikį 2010 m. suorganizuotas socialinių

įmonių ir suinteresuotų institucijų (ŪM, VPT,

STT, FNTT, KT, SADM, VRM, LDB, CPVA)

pasitarimas, kurio metu nuspręsta tobulinti

viešųjų pirkimų reglamentavimą ir stiprinti

pirkimų iš socialinių įmonių kontrolę.

Ūkio ministerijos prašymu 2011 m. Lietuvos

darbo birţa atliko socialinių įmonių

patikrinimą.

Gavus šio patikrinimo rezultatus, Ūkio

ministerijoje organizuotas socialines įmones

atstovaujančių asociacijų, verslo asociacijų ir

suinteresuotų institucijų (ŪM, VPT, CPVA,

SADM, LDB ir kitų) atstovų pasitarimas, kurio

metu aptarti viešųjų pirkimų iš socialinių

įmonių problematika ir sprendimų kryptys.


2009 m. įtvirtinus Viešųjų pirkimų įstatymo

pakeitimus dėl pirkimų iš socialinių įmonių, šių

pirkimų vertė išaugo 3 kartus. Tačiau

suinteresuoti verslo atstovai pastebi, kad yra

piktnaudţiaujama socialinėms įmonėms

lengvatas nustatančiomis Viešųjų pirkimų

įstatymo nuostatomis ir taip iškraipoma

konkurencija.

6 Socialinės įmonės – neįgaliųjų socialinės įmonės, socialinės įmonės, įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 % nuteistųjų,

atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonės, kurių dalyviai yra sveikatos prieţiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne maţiau kaip 50 % pacientų.


Tolesni žingsniai

2012 m. I-II ketvirtis

Gavus ir apibendrinus pirkimų iš socialinių

įmonių metinius rezultatus, organizuoti

pasitarimą, dalyvaujant Seimo nariams ir

kitiems suinteresuotiems asmenims dėl

viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių

problematikos ir galimų sprendimo krypčių.

IKI PAKEITIMŲ ĮSIGALIOJIMO PO PAKEITIMŲ ĮSIGALIOJIMO

Privalomi pirkimai iš socialinių įmonių –

≥ 10 % visų biudţeto asignavimų,

numatytų prekėms, paslaugoms pirkti

ir materialiajam turtui įsigyti

PIRKIMŲ IŠ SOCIALINIŲ ĮMONIŲ REGLAMENTAVIMAS

Privalomi pirkimai iš socialinių įmonių – ≥ 5 %

visų supaprastintų viešųjų

pirkimų vertės

Pirkimus galima vykdyti:

Neskelbiant apie pirkimą

Skelbiant apie pirkimus ir nurodţius, kad pirkimas

rezervuotas socialinėms įmonėms

Pirkimus galima vykdyti:

Tik skelbiant apie pirkimus ir nurodţius, kad

pirkimas rezervuotas socialinėms įmonėms

Iš tiekėjų reikalaujama pagrįsti atitinkamą

įmonės statusą

VPĮ nenustato pareigos iš tiekėjų prašyti atitinkamą

įmonės statusą pagrindţiančių dokumentų


XIV. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

SĄSAJA SU KITŲ

SRIČIŲ

INICIATYVOMIS7


Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu

Nr. 1133 Vyriausybei pavaldţios įstaigos

įpareigotos uţtikrinti, kad atliekant prekių,

paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus,

kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai,

būtų taikomi šie kriterijai ne maţiau kaip 20

tokių pirkimų – 2010 metais ir ne maţiau kaip

25 – 2011 metais. Kitoms perkančiosioms

organizacijoms rekomenduojama atsiţvelgti į

šį reikalavimą.

Siekiant padėti perkančiosioms

organizacijoms taikyti socialinės apsaugos

reikalavimus vykdant viešuosius pirkimus,

parengtos ir Viešųjų pirkimų tarnybos

direktoriaus 2010 m. birţelio 30 d. įsakymu

Nr. 1S-95 patvirtintos Socialinės apsaugos

reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose

rekomendacijos.

Perkančiosioms organizacijoms Viešųjų

pirkimų įstatyme nustatyta pareiga perkant

prekes, paslaugas ir darbus, pirkimo

dokumentuose nustatyti energijos vartojimo

efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus

ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

Patvirtintas Energijos vartojimo efektyvumo ir

aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų

įsigyjant kelių transporto priemones,

nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma

taikyti, tvarkos aprašas ir Produktų, kurių

viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos

apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos

apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos

kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos

turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar

darbus, taikymo tvarkos aprašas.

Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad

mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų pirkimų

tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė

nustatė šių paslaugų pirkimų tvarką.

Siekiant skatinti inovacijas vykdant viešuosius

pirkimus, inicijuotas inovatyvių (išskyrus

ikiprekybinius) viešųjų pirkimų rinkos tyrimo

atlikimas.

Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl

2012–2015 m. laikotarpio ţaliųjų viešųjų

pirkimų, kuriems taikytini aplinkos apsaugos

kriterijai, rodiklių nustatymo.

7 Viešieji pirkimai yra vienas iš instrumentų, galinčių prisidėti prie 2020 m. Europos paţangaus, tvaraus ir integracinio augimo

strategijos prioritetų – paţangaus augimo (ţiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymo), tvaraus augimo (taupiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimo), integracinio augimo (didelio uţimtumo ūkio, kuriame uţtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimo) – siekimo (EK 2010-03-03 komunikatas KOM(2010) 2020 galutinis).


Ţalieji pirkimai – viešieji pirkimai, kai

perkančioji organizacija įrašo nustatytus

aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo

dokumentus, pasirinkdama prekes,

paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą

ir kokybę, bet ir daromą maţesnį poveikį

aplinkai vienoje, keliose ar visose

produkto ciklo fazėse, taip skatindama

kurti kuo daugiau aplinkai palankių

produktų.


Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos sudaro

galimybes vykdyti inovatyvius viešuosius

pirkimus. Pavyzdţiui, iš anksto paskelbusi

techninių specifikacijų projektus ar pasirinkusi

konkurencinio dialogo pirkimo būdą,

perkančioji organizacija dar iki pradėdama

pirkimą ar pradiniame pirkimo etape gali

konsultuotis su tiekėjais dėl šiuolaikiškiausių

projekto įgyvendinimo sprendinių. Inovatyvių

pasiūlymų perkančioji organizacija galėtų

sulaukti techninėje specifikacijoje apibūdinusi

norimą rezultatą arba nurodţiusi pirkimo

objekto funkcinius reikalavimus, leidusi teikti

alternatyvius pasiūlymus, taikydama

ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijų

ir pan. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje

nepakankamai vykdoma inovatyvių viešųjų

pirkimų dėl perkančiųjų organizacijų

kompetencijos stokos.

Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis

Priimti Vyriausybės nutarimą dėl 2012–

2015 m. laikotarpio ţaliųjų viešųjų pirkimų,

kuriems taikytini aplinkos apsaugos kriterijai,

rodiklių nustatymo (atsakinga Aplinkos

ministerija).


Parengti rekomendacijas, kaip vykdyti

inovatyvius ir ikiprekybinius viešuosius

pirkimus (atsakinga – Viešųjų pirkimų

tarnyba).

Viešieji pirkimai, kuriems taikomi

socialinės apsaugos reikalavimai, ir

viešieji pirkimai iš socialinių įmonių.

Inovatyvūs viešieji pirkimai –

viešieji pirkimai, kai

perkančioji organizacija,

pirkdama produktus, į viešojo

pirkimo sąlygas įtraukia

kriterijus, skatinančius

tiekėjus kurti ir pasiūlyti

inovatyvių produktų.

Aplinkos

apsauga

Inovacijos

Socialinė

atsakomybė

VIEŠIEJI PIRKIMAI


XV. VEIKSMINGA

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

KONTROLĖS

SISTEMA


Uţ viešųjų pirkimų prieţiūrą Lietuvoje

atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Nuo

2010 m. sausio 1 d. šiai institucijai tapus

pavaldţiai Ūkio ministerijai buvo siekiama

sustiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos

atliekamas viešųjų pirkimų paţeidimų

prevencijos ir kontrolės funkcijas. 2010 m.

Viešųjų pirkimų tarnyboje įsteigtas Rizikos

valdymo ir analizės skyrius, kuris vertina

pirkimus atsiţvelgdamas į tam tikrus rizikos

veiksnius (perkančiosios organizacijos,

pirkimo proceso, rinkos, tiekėjo rizikingumą ir

pan.). 2010 m. parengtais Viešųjų pirkimų

įstatymo pakeitimais išplėsta Viešųjų pirkimų

tarnybos kompetencija: nustatyta funkcija

kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos

laikosi viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų,

įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų

ar darbų, bei uţtikrina tinkamą pirkimų

planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės

sistemos duomenų pagrindu sukurta profilių

sistema (www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti

šalies perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų

viešųjų pirkimų veiklą.

Parengtas rekomendacijų dėl viešųjų pirkimų

vidaus kontrolės sistemos tobulinimo

projektas.


Kasmet Lietuvoje atliekama apie

11 tūkstančių pirkimų. Turėdama ribotus

ţmogiškuosius išteklius Viešųjų pirkimų

tarnyba gali patikrinti tik nedidelę dalį pirkimų.

Todėl būtina sukurti perkančiųjų organizacijų

savikontrolės priemones ir išplėsti Viešųjų

pirkimų tarnybos galias.

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų

viešųjų pirkimų prieţiūrą taip pat atlieka

paramos projektus įgyvendinančios

institucijos, viešųjų finansų panaudojimo

teisėtumą vertina įstaigų vidaus auditas,

Valstybės kontrolė. Tačiau tokia fragmentiška

kontrolės sistema yra nepakankama siekiant

sumaţinti korupcijos apraiškas viešuosiuose

pirkimuose.



Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis-2012 m. II ketvirtis

Parengti rekomendacijas (atsakinga –

Viešųjų pirkimų tarnyba):

↑ dėl viešųjų pirkimų vidaus kontrolės

sistemos tobulinimo;

↑ dėl viešųjų pirkimų išorės audito

atlikimo.


CVP IS pagrindu sukurti rizikos valdymo ir

kontrolės sistemą, gebančią nustatyti

paţeidimų riziką keliančius veiksnius. Siekti,

kad elektroninė rizikos valdymo sistema būtų

svarbiausia priemonė vykdant viešųjų

pirkimų kontrolę (atsakinga – Viešųjų pirkimų

tarnyba).

KURIAMA KOORDINUOTA IR SISTEMINĖ, VISĄ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CIKLĄ APIMANTI KONTROLĖS SISTEMA, KURIOS PAGRINDAS – ELEKTRONINĖ RIZIKOS VALDYMO SISTEMA

Vidaus auditas,

įstaigų, įmonių vidaus

kontrolės tarnybos ir kt.

Viešųjų pirkimų tarnyba

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO KONTROLĖ

ES paramos projektus

įgyvendinančios

institucijos

Valstybės kontrolė, kitos

kontrolės institucijos

Kontroliuoja, kaip atliekant

pirkimo procedūras

laikomasi Viešųjų pirkimų

įstatymo ir kt. susijusių

teisės aktų reikalavimų,

vykdo šių teisės aktų

paţeidimų prevenciją

Įtarus viešųjų pirkimų

tvarkos paţeidimų,

informuojama VPT

Priţiūri, ar teisėtai ir

efektyviai valdomi ir

naudojami valstybės

finansai ir kitas turtas ir

kaip vykdomas valstybės

biudţetas ir kt.

Visa viešųjų finansų panaudojimo kontrolė yra fragmentiška

Vertina, ar įstaiga savo

veikloje laikosi teisės

aktų reikalavimų, ar

ekonomiškai, efektyviai ir

rezultatyviai naudoja

turtą, ES, kitų šalių bei

fondų lėšas ir t. t.

Atlikdama ES projektų

vykdymo paţeidimų

tyrimą vertina, ar

nepaţeistos viešųjų

pirkimų teisės nuostatos


XVI. STAMBIAUSIŲ

8

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

VYKDYMAS

2011 m. atlikti darbai

Vykdant viešuosius pirkimus ir vertinant jų

riziką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas

stambiausių viešųjų pirkimų vykdymui.

Ministro Pirmininko iniciatyva Ūkio ministerija

2011 m. kovo mėn. apklausė Vyriausybei

pavaldţias įstaigas apie 2011 m.

planuojamus vykdyti stambiausius viešuosius

pirkimus.

Įvertinus šios apklausos rezultatus sudarytas

stambiausių viešųjų pirkimų sąrašas.

Ūkio ministerija 2011 m. rugsėjo mėn.

apklausė Vyriausybei pavaldţias įstaigas

apie stambiausių viešųjų pirkimų vykdymo

rezultatus.


2011 m. stambiausių viešųjų pirkimų

numatoma vertė be PVM buvo beveik

1,5 mlrd. Lt. Iki 2011 m. rugsėjo 15 d. įvykdyti

24 stambiausi viešieji pirkimai iš 93. Šiems

pirkimams vykdyti išleista 9,25 % maţiau

lėšų nei planuota, t. y. dėl atviro ir

konkurencingo viešųjų pirkimų proceso

sutaupyta daugiau nei 33 mln. Lt.

Tolesni žingsniai

2011 m. IV ketvirtis

Apklausti Vyriausybei pavaldţias įstaigas

apie 2012 m. planuojamus vykdyti

stambiausius viešuosius pirkimus.

2012 m. I ketvirtis

Pateikti gautus ir susistemintus rezultatus

Viešųjų pirkimų tarnybai, kad ji, naudodamasi

Rizikos vertinimo sistema, nustatytų, kurie iš

planuojamų vykdyti pirkimų gali būti rizikingi.

Rizikingiausių stambiausių viešųjų pirkimų

sąrašą pateikti Vyriausybei.

Aptarti su suinteresuotomis institucijomis

kompetencijos centro kūrimo galimybę ir

pateikti Vyriausybei siūlymus dėl šio centro

steigimo ir numatomų funkcijų vykdymo.


Jei bus priimtas sprendimas steigti

Kompetencijos centrą, jam perduoti vykdyti

rizikingiausių stambiausių viešųjų pirkimų

sąrašą, dėl kurio sprendimą priima

Vyriausybė.

2013 m. I ketvirtis

Atlikti 2012 m. vykdytų stambiausių viešųjų

pirkimų analizę, įskaitant kompetencijos

centro vykdytus rizikingiausius stambiausius

viešuosius pirkimus ir gautus rezultatus

palyginti su perkančiųjų organizacijų

vykdytais panašiais stambiausiais viešaisiais

pirkimais.

8 Pirkimai, kai numatoma perkamų darbų vertė didesnė arba lygi 10 mln. Lt, o numatoma prekių ir paslaugų vertė – didesnė arba

lygi 4 mln. Lt.


XVII. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

VYKDYMO

EFEKTYVUMAS

Viešiesiems pirkimams skiriamos lėšos turi būti naudojamos skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Vienas iš

būdų tai įvertinti yra apskaičiuoti lėšos, kurios buvo sutaupytos dėl atvirų ir konkurencingų viešųjų

pirkimų.


Atsiţvelgiant į tai, kad nėra patvirtintos

vieningos metodikos, kaip būtų galima

apskaičiuoti lėšų sutaupymą atliekant

viešuosius pirkimus, lėšų sutaupymas buvo

skaičiuojamas taikant įvairius metodus: pagal

vidutinės viešojo pirkimo vertės pokytį, viešųjų

pirkimų išskaidrėjimą (elektroniniai viešieji

pirkimai ir viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo

sumaţėjimas), viešųjų pirkimų apimtis,

lyginant su šalies BVP ir lyginant planuojamų

pirkimų apimtis su sudarytų sutarčių

apimtimis.

Ūkio ministerija 2011 m. atliko analizę apie

2011 m. Vyriausybei pavaldţių įstaigų

stambiausių viešųjų pirkimų vykdymą.

Nustatyta, kad iki 2011 m. rugsėjo 15 d.

įvykdţius 24 iš 93 planuotų stambiausių

viešųjų pirkimų išleista 9,25 % maţiau lėšų

nei planuota.


Taikant vidutinį viešojo pirkimo vertės pokyčio

metodą, 2010 m. lyginant su 2008 m.

sutaupytos lėšos per viešuosius pirkimus

galėtų sudaryti daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Dėl viešųjų pirkimų išskaidrėjimo (elektroninių

viešųjų pirkimų plėtros ir viešųjų pirkimų iš

vieno tiekėjo sumaţėjimo) 2010 m. galėjo būti

sutaupyta apie 1,5 mlrd. Lt, nes remiantis ES

mokslininkų studijomis per elektroninius

viešuosius pirkimus sutaupoma 10–15 %

viešųjų pirkimų vertės. Taigi, 2010 m. lėšų

sutaupymai dėl elektroninių viešųjų pirkimų

galėjo siekti nuo 600 mln. Lt iki 900 mln. Lt.

Taip pat paskaičiuota, kad viešųjų pirkimų,

kuriuose dalyvavo vienas tiekėjas, skaičiaus

santykis su visų viešųjų pirkimų skaičiumi

2008–2010 m. laikotarpiu sumaţėjo 9,6 %.

Dėl pirkimų, kuriuose dalyvavo ne vienas

tiekėjas, skaičiaus padidėjimo, galėjo būti

sutaupyta beveik 900 mln. Lt.

Sutaupytas lėšas per viešuosius pirkimus

skaičiuojant pagal viešųjų pirkimų apimtis, jas

lyginant su šalies BVP, šios lėšos galėtų

sudaryti beveik 3 mlrd. Lt.

Lėšų sutaupymą per viešuosius pirkimus

galima skaičiuoti, lyginant planuojamų pirkimų

apimtis su sudarytų sutarčių apimtimis.

Paskaičiuota, kad skirtumas tarp planuojamų

ir faktinių viešųjų pirkimų išlaidų sudaro

vidutiniškai 35 %. Taigi, skaičiuojant pagal šį

metodą, 2010 m. sutaupytos lėšos per

viešuosius pirkimus galėtų sudaryti daugiau

nei 3 mlrd. Lt.


Europos Komisija 2011 m. birţelio mėn.

pateikė duomenis, kad Europos Sąjungoje dėl

atvirų ir konkurencingų viešųjų pirkimų

sutaupyta apie 4 % lėšų

(http://ec.europa.eu/internal_market/publicpro

curement/news/index_en.htm).

Tolesni žingsniai

2012 m. I-II ketvirtis

Atlikti 2011 m. vykdytų viešųjų pirkimų

efektyvumo analizę, apie gautus rezultatus

informuoti Vyriausybę ir viešųjų pirkimų

bendruomenę.

http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/news/index_en.htm

http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/news/index_en.htm


XVIII.

KITŲ INSTITUCIJŲ

IR VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ PROCESO

DALYVIŲ

KELIAMOS

PROBLEMOS IR

SIŪLOMI

SPRENDIMAI

Geroji viešųjų pirkimų praktika

FM siūlymas ŪM komentaras

VPT tinklapyje būtina skelbti ir pastoviai

naujinti daţniausiai uţduodamų klausimų ir

atsakymų sąrašą. Tai padėtų sumaţinti

skambučių srautą ir operatyviau rasti

reikalingą informaciją.

VPT tinklapyje, skyrelyje „Klausimai“,

skelbiami ir nuolat atnaujinami atsakymai į

daţniausiai uţduodamus klausimus. Siekiant

sumaţinti skambučių srautą planuojama

įsteigti konsultavimo skambučių centrą, kuris

uţtikrintų didesnius prisiskambinimo į Viešųjų

pirkimų tarnybą rodiklius.

Skelbiant informaciją apie nustatytus

paţeidimus turėtų būti pateikiama ir

informacija apie tai, ką reikėjo daryti, kad tokio

paţeidimo būtų išvengta.

Svarstysime galimybę susisteminti daţniausiai

pasitaikančias klaidas ir parengti atmintinę,

kuri padėtų išvengti tokių klaidų. Taip pat,

siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms

vykdyti pirkimus nepaţeidţiant viešųjų pirkimų

tvarkos, rengiami rekomendaciniai

dokumentai. Daugiau apie tai skaitykite

skirsnyje „Geroji viešųjų pirkimų praktika“.

Siūlytume optimizuoti informacijos, susijusios

su viešaisiais pirkimais skelbimą – visus

privalomus skelbimus skelbti tik vieną kartą ir

vienoje vietoje, t.y. CVP IS sistemoje,

atsisakant papildomo skelbimo institucijų

tinklapiuose.

Siekiant taupyti perkančiųjų organizacijų

lėšas, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo

nuostatų pakeitimai, kuriais numatyta nuo

2012 m. sausio 1 d. viešųjų pirkimų skelbimų

nebeskelbti „Valstybės ţinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.


Yra suinteresuotų asmenų nuomonių, kad

viešųjų pirkimų dokumentai turi būti skelbiami

perkančiųjų organizacijų tinklapiuose.

Manytume, kad būtų tikslinga organizuoti

diskusijas kuriose dalyvautų daugiausiai

pirkimų vykdančios perkančiosios

organizacijos, VPT, tiekėjų atstovai. Tai

padėtų tobulinti pirkimo procesą bei jo teisinį

reglamentavimą, identifikuoti ir viešinti gerąją

praktiką pirkimų srityje.

Su pasiūlymu sutinkame. Daugiau apie tai

skaitykite skirsnyje „Geroji viešųjų pirkimų

praktika“.

Paţymėtina, kad kol kas Ūkio ministerija ir

Vyriausybė neįvertino kai kurių galimų viešųjų

pirkimų reglamentavimo aspektų:

↑ Banko ar draudimo įmonės garantijos

ar laidavimo reikalavimas vietoje

kvalifikacinių reikalavimų (kai kurių

galėtų būti atsisakoma apskritai);

↑ Draudimas pirkimo objektą apibrėţti

per kitus nei naudojimo/funkcinius

parametrus (kad nebūtų nepagrįstai

eliminuojama dalis techninių

sprendimų);

↑ Visų sutarčių viešinimas, pakeičiant

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas

taip, kad sutinkantis dalyvauti viešojo

sektoriaus pirkimų konkurse, privatus

sektorius tuo pačiu sutinka, kad jo

pasiūlymo esminės sąlygos taip pat

būtų viešos;

↑ Standartai ir kriterijai kada vykdomas

viešas pirkimas (o ne, pvz., samdomi

darbuotojai ar pan.), kai vykdomas

viešas pirkimas – kokiam objektui –

paslaugai, daiktui, nuomai, etc.

↑ VPT turėtų kiek įmanoma daugiau

viešinti palyginamuosius pirkimo

duomenis iš skirtingų institucijų.

Sutinkame, kad banko ar draudimo įmonės

garantija ar laidavimas gali garantuoti

nuostolių atlyginimą perkančiajai organizacijai,

jeigu pirkimo sutartis nebūtų įvykdyta, tačiau

tai ne visada uţtikrina tinkamą pirkimo

sutarties įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu

pirkimo atveju turėtų būti vertinama, kokie

minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti

keliami tiekėjams ir ar būtina reikalauti

laidavimo ar garantijos siekiant uţtikrinti

sutarties įvykdymą. Manome, kad šis

klausimas galėtų būti aptartas

rekomendacinėse pirkimų sąlygose, kurios

bus rengiamos specifiniams segmentams.

Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje aptarti

techninės specifikacijos rengimo būdai

numatyti ir ES direktyvose. Draudimas taikyti

kurį nors būdą prieštarautų ES direktyvų

nuostatoms. Taip pat manome, kad techninės

specifikacijos rengimo būdo pasirinkimas

turėtų priklausyti nuo pirkimo specifikos. Todėl

siūlome keliamą klausimą spręsti rengiant

rekomendacines pirkimų sąlygas.

Visų pirkimo sutarčių viešinimas svarstomas.

Apie tai skaitykite skirsnyje „Viešųjų pirkimų

proceso išskaidrinimas“.

Pritariame, kad rekomendacijos perkančiajai

organizacijai, kaip vykdant pirkimus

racionaliau naudoti lėšas, būtų naudingos.

Pasiūlymo įgyvendinimo galimybės bus

svarstomos.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės

sistemos duomenų pagrindu sukurta profilių

sistema (www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti

šalies perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų



viešųjų pirkimų veiklą. Apie tai skaitykite

skirsnyje „Veiksminga viešųjų pirkimų

kontrolės sistema“. Galimybės skelbti

palyginamuosius pirkimų duomenis bus

svarstomos.

VRM siūlymas ŪM komentaras

Nustatyti grieţtus minimalius reikalavimus

rangovų kvalifikacijai (techniniams ir

profesiniams pajėgumams), taip sumaţinant

riziką, kad viešuosius pirkimus laimės pirkimo

sutarčiai įvykdyti reikalingų pajėgumų

neturintis, visų ar didţiajai daliai pirkimo

sutarties dalių vykdymui subrangovus

pasitelkiantis rangovas.

Įstatymas įtvirtina perkančiosios organizacijos

pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra

kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti

pirkimo sąlygas ir pareikalauti iš jo

dokumentų, patvirtinančių organizacinį,

finansinį bei techninį pajėgumą (32 straipsnio

1 dalis). Įstatyme nurodytas baigtinis sąrašas

kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos perkančioji

organizacija gali nustatyti pirkimo

dokumentuose (33 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šis

kvalifikacinių reikalavimų sąrašas suderintas

su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų

2004/18/EB (45 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir

2004/17/EB (54 straipsnio 4 dalis)

nuostatomis, o jo praplėtimas prieštarautų

Europos Teisingumo Teismo sprendimams

(ţr. sujungtos bylos C-226/04 ir C-228/04 La

Cascina & Zilch 21, 22 dalys).

Pagal Įstatymą, prireikus konkretaus pirkimo

atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų

pajėgumais, neatsiţvelgdamas į tai, kokio

teisinio pobūdţio būtų jo ryšiai su jais (32

straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju tiekėjas privalo

įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant

sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Jeigu

tiekėjas ketina pasitelkti subrangovus, tai jis

privalo pasiūlyme nurodyti jų pavadinimus ir

keitimo tvarką, tačiau subrangovų nurodymas

nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl

numatomos sudaryti pirkimo sutarties

įvykdymo (ţr. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies

11 punktą ir 24 straipsnio 5 dalį).

Ūkio ministerijos nuomone, esamas Įstatymo

reguliavimas uţtikrina pakankamai grieţtą

tiekėjų kvalifikacijos bei pajėgumų patikrinimo

tvarką ir subrangovų pasitelkimo galimybes.

Tačiau Jūsų pateiktas pasiūlymas bus

papildomomai išnagrinėtas, rengiant Įstatymo

pakeitimus.


Detalizuoti ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų parametrų

nustatymo, ekspertinio vertinimo metodikas.

Pagal Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, perkančioji

organizacija pasiūlymus gali vertinti

remdamasi šiais kriterijais: maţiausios kainos

arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo,

kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu,

pateikusiu perkančiajai organizacijai

naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos

nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo

objektu, – paprastai kokybės, kainos,

techninių privalumų, estetinių ir funkcinių

charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų,

eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo,

garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos,

pristatymo datos, pristatymo laiko arba

uţbaigimo laiko. Viešųjų pirkimų tarnyba yra

parengusi Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo

ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ar

maţiausios kainos vertinimo kriterijumi

rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų

tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1S-53 (Ţin., 2006, Nr. 113-4329;

2008, Nr. 150-6150), kurios turėtų padėti

perkančiosioms organizacijoms parengti

pirkimų dokumentuose nustatomus pasiūlymų

vertinimo kriterijus ir pasiūlymų vertinimo

tvarkos aprašą. Šiose rekomendacijos

aprašytas ir ekspertinio vertinimo metodikos

taikymas.

Lietuvos statybininkų asociacijos siūlymas ŪM komentaras

Viešųjų pirkimų įstatymą keisti kaip galima

rečiau, kad praktikoje paaiškėtų šio įstatymo

tikslintinos nuostatos, nusistovėtų taikymo bei

teisminė viešųjų pirkimų ginčų sprendimo

praktika.

Sutinkame, kad daţnas Viešųjų pirkimų

įstatymo nuostatų keitimas sukelia papildomų

problemų viešųjų pirkimų proceso dalyviams,

tačiau viešųjų pirkimų procesas yra dinaminis

ir reikalauja teisinio reguliavimo tobulinimo,

siekiant išvengti praktikoje kylančių problemų.

Be to, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo

įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų keitimo

yra konsultuojamasi su visuomene ir

asocijuotomis verslo struktūromis teisės akto

projektą pateikiant viešam svarstymui

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų

informacinės sistemos Projektų registravimo

posistemėje.

Sumaţinti pasiūlymo galiojimo uţtikrinimą nuo

rekomenduojamų 10 % nuo sutarties vertės iki

5 % sutarties vertės.

Uţ pirkimo sutarties tinkamą įvykdymą yra

atsakinga pati perkančioji organizacija. Todėl

Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje

jai nustatyta pareiga reikalauti, kad pirkimo


sutarties įvykdymas būtų uţtikrinamas Civilinio

kodekso nustatytais prievolių įvykdymo

uţtikrinimo būdais. Uţtikrinimo būdą ir jo dydį

perkančioji organizacija nustato

atsiţvelgdama į pirkimo sutarties kainą, turimų

atlikti darbų ar paslaugų trukmę ir

sudėtingumą bei kitas su sutarties vykdymu

susijusias aplinkybes. Taigi, manome, kad

būtų netikslinga rekomenduoti perkančiosioms

organizacijoms pirkimo sutarties įvykdymo

uţtikrinimo dydį visais atvejais nustatyti 5 %

nuo bendros pirkimo sutarties kainos.

Pageidautina, kad būtų paruoštos darbų

viešųjų pirkimų konkursų sąlygų

rekomendacijos ir/arba standartiniai

dokumentai. Tai galėtų būti atskiros sąlygos

pagal darbų segmentus.

Pritariame Jūsų siūlymui, kad reikalinga

parengti darbų viešųjų pirkimų konkursų

sąlygų rekomendacijas ir/arba standartinius

dokumentus. Pasiūlymo įgyvendinimo

galimybės bus svarstomos.

Atsiţvelgiant į gerąją Danijos „Skaitmeninės

statybos“ projekto praktinį pritaikymą, sukurti

Lietuvoje bandomąjį skaitmeninės statybos

projektą.

Šis klausimas buvo aptartas 2011 m. Ūkio

ministerijoje vykusiame pasitarime su

suinteresuotų institucijų ir Lietuvos

statybininkų asociacijos atstovais. Po

pasitarimo kreiptasi į Aplinkos ministeriją su

prašymu pateikti nuomonę dėl tikslingumo

Lietuvoje įdiegti nacionalinį statybos

klasifikatorių, taikant ISO 12006-2, 3

standartą, ir įvertinimą, ar statinio informacinio

modelio taikymas viešojo sektoriaus

vykdomiems viešųjų darbų pirkimams sukurtų

pridėtinę vertę ir naudą. Sprendimai dėl

bandomojo skaitmeninės statybos projekto

įgyvendinimo bus priimti įvertinus gautą

atsakymą iš Aplinkos ministerijos.

UAB „Cowi Lietuva“ siūlymas ŪM komentaras

Viešųjų pirkimų sutartyse neribojama

vykdytojo atsakomybė, o tai uţkerta kelią

viešuosiuose pirkimuose dalyvauti daugeliui

didelių tarptautinių bendrovių.

Pritariame, kad neribota tiekėjo atsakomybė

viešųjų pirkimų sutartyse maţina

konkurenciją, nes tarptautinės bendrovės

nelinkusios dalyvauti viešuosiuose

pirkimuose, jei jų atsakomybė nėra apibrėţta

konkrečia pinigų suma. Pasiūlymo

įgyvendinimo galimybės bus svarstomos.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios

institucijos pagrindinį dėmesį teikia į įstatymų

laikymąsi. Reikalingas platesnis visuminis

viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimas dėl

konkurencijos skatinimo, geriausios praktikos

naudojimo, geriausių tiekėjų pritraukimo ir t.t.

Pritariame pasiūlymui, kad reikalinga

visuminis viešųjų pirkimų efektyvumo

vertinimas. Kreipsimės į viešuosius pirkimus

kontroliuojančias institucijas su prašymu

didesnį dėmesį skirti gerosios viešųjų pirkimų

praktikos įvardijimui ir sklaidai.


UAB „Webmedia“ siūlymas ŪM komentaras

Tiekėjai turi įrodyti, kad atitinka pirkimo

dokumentuose reikalaujamus minimalius

kvalifikacinius reikalavimus, pateikdami daug

valstybinių institucijų išduodamų paţymų.

Siūlome, kad perkančioji organizacija, jei ji yra

valstybės institucija, pati susirinktų informaciją

iš kitų institucijų arba valstybinės institucijos

galėtų išduoti reikalaujamas paţymas

elektroniniu būdu.

Siūlymą perkančiajai organizacijai, jei ji yra

valstybės institucija, pačiai susirinkti

informaciją iš kitų institucijų svarstysime. Apie

tai skaitykite skirsnyje „Verslo aplinkos

gerinimas“.

Paţymą apie jungtinius kompetentingų

institucijų tvarkomus duomenis išduoda

Valstybės įmonė „Registrų centras“. Paţymos,

patvirtinančios jungtinius kompetentingų

institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų

pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją,

išdavimo taisyklėse nustatyta, kad viešųjų

pirkimų procedūroje dalyvaujantis tiekėjas

prašymą išduoti paţymą gali pateikti

asmeniškai, atsiųsti paštu arba elektroninėmis

priemonėmis, jeigu uţtikrinta teksto apsauga ir

galima identifikuoti tiekėjo parašą. Taisyklėse

taip pat nustatyta, kad jeigu prašymas išduoti

paţymą pateikiamas CVP IS priemonėmis,

paţymos duomenys, taip pat duomenys apie

prašymo ir paţymos būklę pateikiami tiekėjui

CVP IS priemonėmis.

Būtų gerai, jei būtų parengtos rekomendacijos

pasiūlymų vertinimo kriterijų sudarymui atskirų

rūšių tipiniams pirkimams. Jei naudojamas

ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo

vertinimo kriterijus, tuomet kriterijus būtų

galima rinktis iš paruošto sąrašo. Tai įvestų

daugiau aiškumo kaip tiekėjams pateikti savo

pasiūlymo privalumus.

Ūkio ministerija kreipėsi į asocijuotas verslo

struktūras su prašymu įvardinti sritis, kuriose

reikėtų parengti naujas ir/arba atnaujinti jau

parengtas rekomendacijas ar standartinius

pirkimo dokumentus. Jūsų pateiktą pasiūlymą

stengsimės įgyvendinti, inicijuodami naujų

arba atnaujintų rekomendacijų ar standartinių

pirkimo dokumentų rengimą.

Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas


Siekiant uţtikrinti pirkimų skaidrumą būtina

tobulinti viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl

rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose,

kadangi pastebėta tendencija, kad tokiu būdu

įsigytas paslaugas teikia ne tų socialinių

įmonių darbuotojai.

Keliama problema aptarta skirsnyje „Socialinė

integracija viešųjų pirkimų politikoje“.


Taip pat paţymėtina, kad būtinas detalesnis

reglamentavimas ir geresnis monitoringas

uţtikrinant viešumą viešuosiuose pirkimuose

(kaip tai numatyta Įstatyme ir reikalavimuose

institucijų interneto svetainėms), taip pat kiek

šis viešinimas yra patogus ir prieinamas.

CVP IS funkcionalumo tobulinimas, siekiant

naudojimosi patogumo, numatomas ir aptartas

skirsnyje „Elektroniniai pirkimai“.

Viešųjų pirkimų centralizavimas

TM siūlymas ŪM komentaras

Pritartina Ūkio ministerijos pateiktai nuomonei

dėl pirkimų centralizavimo ir būtinybės didinti

metodinės pagalbos teikimą perkančiosioms

organizacijoms. Paţymėtina, kad nemaţa

dalis perkančiųjų organizacijų turi labai ribotus

ţmogiškuosius išteklius, ypatingai kuomet

vykdomi specifinių sričių viešieji pirkimai.

Todėl pavyzdinių, tipinių pirkimo dokumentų,

apimančių kiek įmanoma daugiau sričių ir

pirkimo objektų bei jų segmentų, parengimas

bei pateikimas perkančiosioms organizacijos,

taip pat CPO valdomo elektroninio katalogo

asortimento praplėtimas, įtraukiant kiek

įmanoma daugiau tipinių prekių ir paslaugų

daţnai įsigyjamų rinkoje (pavyzdţiui, valymo,

administravimo, apsaugos paslaugos,

aviabilietai ir kelionių aptarnavimas, IT srities

prekių ir paslaugų platesnis asortimentas,

audito paslaugos, įvairių ryšio priemonių

(fiksuotas ryšis, laidinis ir belaidis Interneto

ryšis) paslaugos, įvairios prekės, kurias

galima standartizuoti: baldai, įvairi technika, ir

daugybė kitų prekių bei paslaugų).

Siūlomi sprendimai aptarti skirsniuose „Geroji

viešųjų pirkimų praktika“ ir „Viešųjų pirkimų

centralizavimas“.

Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas


Manytume, kad būtina numatyti priemones dėl

tiekėjų nesąţiningos konkurencijos konkurso

metu. Skundų pateikimo procedūra turėtų

numatyti ir tiekėjų atsakomybę, kadangi labai

daţni atvejai, kai paskutinėmis sutarties

pasirašymo atidėjimo termino dienomis

teikiamos visiškai nepagrįstos,

neargumentuotos pretenzijos, kiekvieną kartą

nurodant skirtingą aspektą. Taip vilkinamas

sutarties pasirašymas su laimėtoju ir

prarandamos biudţete numatytos lėšos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnį,

šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad

ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo

per teismo nustatytą terminą pateiktų

atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

atlyginimo uţtikrinimą. Ieškovui nesumokėjus

nuostolių atlyginimui uţtikrinti skirtų pinigų

arba nepateikus banko garantijos per

nustatytą terminą, teismas per tris darbo


dienas nuo termino pabaigos dienos privalo

panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos

priemones. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo

ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę

reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius,

kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu

taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pagal Civilinio proceso kodekso 4233 straipsnį

ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo

kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų

sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis

faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo

grindţiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus,

kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti

kreipimosi padavimo metu. Keisti pareikšto

ieškinio pagrindą ar dalyką draudţiama,

išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė

iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai

neuţvilkins bylos nagrinėjimo.

TM siūlymas ŪM komentaras

Paţymėtina, kad viena iš pagrindinių praktinių

problemų ginčų nagrinėjimo stadijoje, vykdant

viešuosius pirkimus yra nepagrįsto

bylinėjimosi ar ūkio subjektų piktnaudţiavimo

savo teisėmis problema. Manytina, kad

siekiant detaliau išanalizuoti šią problemą bei

apsvarstyti galimus jos sprendimo būdus, VPT

galėtų atlikti viešųjų pirkimų bylų, nagrinėjamų

teismuose, statistinę analizę konkrečių ūkio

subjektų pjūviu. T.y. galėtų būti pateikta ir

viešai prieinama ne tik informacija apie

„rizikingiausių“ statusą turinčias perkančiąsias

organizacijas, bet ir apie kitus ūkio subjektus,

kurie daţniausiai dalyvauja teisminiuose

ginčuose, daugiausia pralaimi bylų,

daugiausia pralaimi savo inicijuotų bylų ir pan.

Taip pat būtų naudinga įvertinti ir kitų ES

valstybių praktiką šioje srityje. TM prisidėtų

prie pastebėtas problemas leidţiančio

išspręsti reglamentavimo pakeitimų rengimo.

Siūlomos analizės atlikimo tikslingumas ir

galimybės bus svarstomos.

Analizė apie kitų šalių praktiką viešųjų pirkimų

ginčų nagrinėjimo srityje atlikta. Daugiau apie

tai skaitykite skirsnyje „Viešųjų pirkimų ginčų

nagrinėjimo veiksmingumo didinimas“.

Nagrinėjant klausimus dėl išankstinio

paskelbimo apie numatomus pirkimus bei

numatomų vykdyti pirkimų objektų techninės

specifikacijos projektų paskelbimo, siūlytina

apsvarstyti galimybę labiau reglamentuoti šį

procesą. Šiuo metu perkančiosios

organizacijos yra įpareigotos (dėl dalies

Galimybės skatinti tiekėjus dalyvauti techninių

specifikacijų aptarimo, tobulinimo procese bus

svarstomos.

Siūlymai nenagrinėti tiekėjų pretenzijų dėl

techninės specifikacijos prieštarautų

direktyvos 2007/66/EB nuostatoms.


pirkimų – raginamos) skelbti numatomų

pirkimų technines specifikacijas iš anksto. Tuo

tarpu tiekėjai nėra

įpareigoti/skatinami/raginami dalyvauti šių

techninių specifikacijų aptarimo, tobulinimo

procese. Siūlytina apsvarstyti galimybę

perkelti šį procesą į CVP IS erdvę, numatant

viešai matomų komentarų dėl techninės

specifikacijos projektų pateikimą iš tiekėjų

pusės, pareigą perkančiosioms

organizacijoms apsvarstyti pagrįstus siūlymus

ir priimti motyvuotą bei viešai skelbiamą

sprendimą, tačiau tuo pačiu reglamentuoti,

kad pirkimai, kuriuose yra vykdoma tokia

išankstinio derinimo stadija, toliau vykdomi

pagal procedūras, nenumatančias pretenzijų

pateikimo dėl klausimų, dėl kurių buvo atliktas

šis išankstinis derinimas/viešas aptarimas.

T.y. iš esmės, jei techninė specifikacija yra

derinama iš anksto iki skelbimo apie pirkimą

paskelbimo, tuomet paskelbus apie pirkimą,

potencialių tiekėjų pretenzijos dėl šios

techninės specifikacijos perkančiosios

organizacijos nebūtų nagrinėjamos. Manytina,

kad tai galėtų paskatinti ūkio subjektų

dalyvavimą pirkimo procedūrose, patobulinti

perkančiųjų organizacijų rengiamas technines

specifikacijas, suefektyvinti pačius

sprendimus.

VRM siūlymas ŪM komentaras

Padidinti ir (ar) diferencijuoti ţyminio mokesčio

dydį bylose ir (ar) nustatyti perkančiosioms

organizacijoms galimybę iš viešųjų pirkimų

dalyvio, ginčijančio jos veiksmus ar priimtus

sprendimus teisme, reikalauti sumokėti 10

proc. numatomos sudaryti sutarties vertės

dydţio uţstatą.

Pastaruoju metu kompetentingos institucijos

skyrė nemaţai dėmesio Lietuvos viešųjų


tobulinimui, įskaitant efektyvesnį ir greitesnį

bylų nagrinėjimą, taip pat apsaugą nuo

nepagrįstų tiekėjų skundų. Lietuvos

Aukščiausias Teismas inicijavo Civilinio

proceso kodekso pakeitimus (įsigaliojo nuo

2011 m. spalio 1 d.), pagal kuriuos: išskirta

viešųjų pirkimų bylų kategorija, bylos

pagrinde nagrinėjamos rašytinio proceso

tvarka, procesiniai dokumentai teikiami

elektroninėmis priemonėmis, ieškovas kartu

su ieškiniu turi teikti turimus pirkimo

dokumentus, sutrumpintas terminas

atsiliepimams pareikšti, bylos nagrinėjimui

pasirengiama paruošiamųjų dokumentų

būdu, nustatytas 60 dienų ieškinio


išnagrinėjimo terminas, ţyminis mokestis

viešųjų pirkimų bylose padidintas iki 1000 Lt

(anksčiau buvo 100 Lt).

2011 m. balandţio 29 d. priimtas ir Teisėjų

tarybos nutarimas, kuriuo: siūloma nustatyti

teisėjų specializaciją viešųjų pirkimų byloms

nagrinėti, rekomenduojama organizuoti

teismų darbą taip, kad tarp teismo posėdţių

būtų paliekamos laisvos dienos, kurių metu

galėtų būti paskiriami posėdţiai naujai gautų

viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui,

rekomenduojama vidinio administravimo

priemonėmis nuolat vykdyti viešųjų pirkimų

bylų nagrinėjimo terminų kontrolę, pavedama

inicijuoti teisėjų mokymų programos dėl

viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo parengimą.

Civilinio proceso kodeksas nustato šias

priemones, kurios gali padėti apsisaugoti nuo

nepagrįstų tiekėjų skundų: 1000 Lt dydţio

ţyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 4

punktas), atsakovo nuostolių, galinčių

atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo, atlyginimo uţtikrinimas (146

straipsnio 1 dalis); atsakovo teisė reikalauti

nuostolių dėl ieškovo prašymu taikytų

laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo

įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys

atmestas (146 straipsnio 1 dalis); iki

20 000 Lt bauda uţ piktnaudţiavimą

procesinėmis teisėmis (95 straipsnis).

2011 m. Ūkio ministerija atliko viešųjų


funkcionavimo analizę. Statistiniai duomenys

atskleidė, kad nuo 2010 m. kovo 2 d.

įsigaliojus Įstatymo pataisoms, kurios leido

bylose taikyti rašytinį procesą, vidutinė

viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmė

sutrumpėjo apie 30%. Atsiţvelgiant į šias

pozityvias tendencijas, taip pat į minėtas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Teisėjų

tarybos iniciatyvas, tikėtina, kad viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimas taps dar

efektyvesnis, spartesnis ir maţiau vilkins

viešųjų pirkimų procedūras.

Ūkio ministerijai analizuojant viešųjų pirkimų

bylų nagrinėjimo statistinius duomenis,

paaiškėjo jog perkančiosios organizacijos itin


retai naudojasi Civilinio proceso kodekse

nustatytomis galimybėmis apsisaugoti nuo

nepagrįstų tiekėjų skundų, t.y. galimybe

prašyti nuostolių atlyginimo uţtikrinimo, kai

tiekėjo prašymu, taikomos laikinosios

apsaugos priemonės ar piktnaudţiaujama

procesinėmis priemonėmis. Todėl Ūkio

ministerija ketina kreiptis į perkančiąsias

organizacijas ir paskatinti jas aktyviau

naudotis šiomis priemonėmis. Ūkio

ministerija ir iš kitų viešųjų pirkimų sistemos

dalyvių sulaukė siūlymų dar labiau didinti

ţyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose, taip

apsisaugant nuo nepagrįstų tiekėjų skundų.

Šiuos siūlymus ketiname išnagrinėti su

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Teisingumo

ministerija bei, esant tikslingumui, pasiūlyti

atitinkamas Civilinio proceso kodekso

pataisas.


XIX. NEBEAKTUALIOS

TEMOS

Šiame dokumente nėra skirsnių „Atsakomybė uţ viešųjų pirkimų teisės paţeidimus“ ir „Lietuvos viešųjų

pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija“, įtrauktų į 2011 m. sausio mėn. rengtą

šio dokumento redakciją. Šios temos neįtrauktos, kadangi artimiausiu metu naujų iniciatyvų šiose

srityse neplanuojama imtis.

Skirsnio „Atsakomybė už viešųjų pirkimų teisės pažeidimus“ 2009-2011 m. atlikti darbai

2010 m. Teisingumo ministerijai pateiktas

Administracinių teisės paţeidimų kodekso

1713, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo

įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma

praplėsti nuobaudų, skiriamų uţ Viešųjų

pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų paţeidimus,

pasirinkimo galimybę, t. y. įtvirtinti

įspėjimą, kuris turėtų būti skiriamas uţ

formalius Viešųjų pirkimų įstatymo

paţeidimus, padidinti galimas skirti

baudas, išplėsti administracinėn

atsakomybėn traukiamų asmenų ratą,

įtvirtinti atsakomybę uţ Viešųjų pirkimų

tarnybos pareigūnų teisėtų nurodymų

nevykdymą ir kt. Teisingumo ministerija

Administracinių teisės paţeidimų kodekso

pakeitimo įstatymo projektą pateikė

Seimui.

Skirsnio „Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija“ 2009-2011 m. atlikti darbai

Įgyvendinant Vyriausybės programos

priemones 2009 m. parengta ir patvirtinta

Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos

tobulinimo ir plėtros 2009-2013 metų

strategija, kurioje numatytomis

priemonėmis siekiama didesnio viešųjų

pirkimų sistemos skaidrumo ir

efektyvumo, konkurencijos skatinimo,

elektroninių pirkimų plėtros,

konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos

ekonomikos kūrimo.


XX. KONTAKTINĖ

INFORMACIJA

Kviečiame viešųjų pirkimų bendruomenės atstovus aktyviai dalyvauti viešųjų pirkimų politikos

formavimo procese ir išreikšti savo nuomonę dėl dokumente svarstomų klausimų, o taip pat

pasiūlyti naujų idėjų, kokia kryptimi turėtų būti formuojama viešųjų pirkimų politika.

Kontaktiniai duomenys:

Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, LT-01104 Vilnius

Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja

Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64839, el. p. [email protected]

Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja

Lina Pilipavičienė, tel. 8 706 64869, el. p. [email protected]

Faks. 8 706 64 762

Dėkojame uţ bendradarbiavimą!

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

Documents

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ - eimin.lrv.lteimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Viesieji pirkimai/Vies... · Viešųjų pirkimų tarnyba tampa valstybės biudţetine įstaiga, kurios