Vida Urul Ruseckien

Istorinis romanasKAUNAS, 2007

UDK 947.45.082 Ru-112

Konsultantai VYTAUTAS BIELINIS ROMUALDAS RUSTEIKA Vida Urul Ruseckien, 2007 Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 2007

ISBN 978-9986-577-57-7

TURINYS angos odis......................................................................................................5 Laiminga vaikyst gimtinje...............................................................................7 NEINANT, KAS BUS......................................................................................10 Okupacij gniautuose....................................................................................11 Frontas nesugr..............................................................................................18 Negando sparno lamesys..............................................................................22 Pavasario ir laisvs trauka...............................................................................24 MONS KOVOS LAUKE...............................................................................29

Naujos pareigos...............................................................................................30 Kai kurie susitikimai..........................................................................................34 Kovos kasdienybs imintis..............................................................................37 Meils prieai....................................................................................................40 Nelaukti veikjai................................................................................................46 Klastos sutemose.............................................................................................55 Mano likvidacijos diena"..................................................................................86

1947-ieji ..........................................................................................................95 Tvikje sninga ir pusto.................................................................................96 Pro iev ydjim...........................................................................................103 Po sugrimo...................................................................................................118 Tragikoji birelio tryliktoji...............................................................................121 Rugsjis, neinas sielvartu..............................................................................127

SKRAJNAS..................................................................................................131

Ten - laisvas krantas.......................................................................................132 Svajoni mergaits pasirodymas....................................................................146 Tvyn ir mylimoji...........................................................................................154 Kaip ten su VLIK?..........................................................................................164

Okupanto dalgis............................................................................................ 174 Aplinkoje beverd faktai............................................................................... 177 Vestuvs ir sugrimas.................................................................................. 183 SKRAJNAS NUSILEIDIA PRAGAR.................................................... 193

Tamsa po sparnais....................................................................................... 194 ygaii - Bagotosios marrutas.................................................................. 196 iema Olendernioje....................................................................................... 205 1951-j pavasaris........................................................................................ 212 Paskutin Skirmanto vasara......................................................................... 227 Mirties susitikimas........................................................................................ 233

EPILOGAS.................................................................................................... 240 Literatra....................................................................................................... 246 Periodiniai leidiniai........................................................................................ 247 Apie knyg ir jos autor................................................................................ 249

angos odisi knyga - Laisvs Karygio biografija. Joje nedaug teorini samprotavim bei analizs: i dal galima palikti ateiiai. Tuo tarpu pokario laik vykiai grimzta umartin, o ilik j dalyviai vis palieka gyvenim, kurio - utikrinto ir ramaus - jie neturi n iandien, Dmesys nesenai, bet skaudiai ir garbingai Lietuvos istorijos daliai, vis dar nepasiek deramo lygmens nei tautos gyvenime, nei mene. simintini laisvs kovotoj ygiai laukia meninink dmesio. Nemaa dalis neinioje esani archyv tebeslepia neprieinamus duomenis, o nuo 2005-j sausio 1-osios Ypatingojo archyvo fondai rezistencijos kov tyrintojams tapo sunkiai pasiekiami arba neprieinami. Ne taip paprasta ikilaus Laisvs Karygio - Juozo Lukos - istorij pateikti naujai, kadangi manoma, jog ia viskas inoma. Jo talentingai parayta knyga Partizanai", pasirodiusi Atgimimo laiku, apstulbino didingais laisvs kovos vaizdais ir ne vien ragino detaliau gilintis t erdv, kurioje gim ir uaugo Juozas Luka bei jo garbingi broliai ir painti eim, kurios tragiki aspektai atspindi visos Lietuvos dali. Herojaus paveiksl stengiausi perteikti tuometini vyki ir asmenybi fone ir, kiek sugebjau, siekiau, kad prie skaitytojo akis suvist jo kilni asmenyb ir pasilikt atmintyje. Nuo tada, kai buvo parayti pirmieji knygos puslapiai, prajo geras deimtmetis. Per t laik pasirod nemaai verting leidini ir veikal: Lietuvos partizan Tauro apygarda 1945-1952", Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos knygos ir urnalai; istorik bei tyrj darbai, kurie buvo nuolatiniai ir patikimi pagalbininkai iame darbe. Juozo Daumanto knyga Partizanai" - neisenkantis ini altinis, i kurio gausiai smiausi, puikiai inodama, kad nepasakysiu geriau u jos Autori. Povilas Peiulaitis Laktingala savo knygoje dav neiblstani drsos ir pasiaukojimo pavyzdi, o pokalbiuose -pagilino ir akcentavo herojaus paskutini valand situacij ir reikmingas detales. Pokalbiai su buvusiais partizanais atskleid j tyl pasiaukojim, ididi kantryb ir sugebjim siekti tikslo, pareigodami parayti itisus skyrius, taip pinant nors kukl iedel vainik, skirt j garbei.

Esu dkinga Laisvs kov dalyviui ir io darbo konsultantui in. Vytautui Bieliniui u profesionalias pastabas ir tolerancij; dkoju Antanui Lukai ir jo monai Eugenijai Irenai Savickaitei-Lukienei u parodyt pasitikjim bei suteiktas vertingas inias, Nijolei BranaiteiLukienei, kurios isaugoti laikai leido painti itis herojaus gyvenimo laikotarp; Klemensui irviui Sakalui ir jo globjai Birutei Simokaitytei; Eleonorai Sulickaitei-Labanauskienei ir jos eimai, nuvietusiems svarb Juozo Lukos gyvenimo tarpsn, Bronislavai Labanauskaitei-Kreivienei, kurios pagalba buvo svarbi ir miela, mons. Alfonsui Svarinskui, u dvasin palaikym, Juozui Petrakai Patrimpui, Vytautui Juodsnukiui, Janinai Juodbalienei ir nepavargstaniam partizan ties viet bei aplinkybi ekspertui Romualdui Rusteikai, Leki krato partizan atminimo aminimu besirpinaniam Vidmantui Maanauskui. Pagarb ir dkingum reikiu in. Vytautui Zambaceviiui ir in. Jonui Jaktui. Mediaga itin opi dokumentuots poiriu: u kiekvienos frazs ar teiginio stovi auktiems idealams pavstas gyvenimas, kur liesti reikia labai atsargiai. Dl to daugel teigini ymi nuorodos; tikiuosi jos nelabai vargins skaitytoj. Partizan slapyvardius nuo j vard bei pavardi neatskiriu jokiais skyrybos enklais. Nors buvo dirbama rpestingai, gali atsirasti kai kuri netikslum, kuriuos pataisys garbingi ios srities inovai ir Tie, kurie, eidami laisvs kov keliu i arti regjo besiartinani mirt, ir kuri garbei skirtas is kuklus darbas. Visada ilieka galimyb parayti tobulesn krin, nes Juozo Lukos nepaprastas gyvenimas visada trauks dmes meninink ir vis, mylini laisv ir ties.

Laiminga vaikyst gimtinje1921 metai, kai gim Juozas Luka, Lietuvai buvo nelengvi. Po nepriklausomybs paskelbimo prajo treji metai ir, apsigynus nuo bolevik ir bermontinink, reikjo nedelsiant tvarkyti krato vidaus reikalus. 1920 met balandio viduryje jau buvo irinktas steigiamasis seimas, o t pai met liepos 12-j pasirayta sutartis su Rusija. Lietuviai tenorjo vieno: graiai gyventi, ramiai dirbti ir katalikikai auklti vaikus. Toki vili pilni ir Juodbdio mons. kaim, isidsiusi u trij kilometr nuo Veiveri, supa nedidel girait ir gurga per j Jiesios intakas Rud. Juodbdio, kaip ir daugelio Sduvos viet, padtis ymiai atsimain po lenkmeio, t. y. po 1863 met sukilimo, pagerjo materialin kinink bkl: em atiduota nuosavybn. Nors baudiava ia panaikinta dar 1807 m., taiau pablogjo dvasinio ir tautinio gyvenimo reikalai: pradta rusinimo politika, udrausta spauda lotynikomis raidmis, vietoje lenkik mokykl steigiamos rusikos. Taiau Juodbdio kaimo gyventojams tapo prieinamesnis mokymasis Marijampolje, kur vietoje lenkikos keturklass steigiama rus gimnazija, kurioje leidiama iek tiek dstyti lietuvi kalb. Veiveriuose kuriama mokytoj seminarija. Ji atidaroma buvusiuose pato rmuose 1866 metais. ia turjo bti priimami tik lietuviai, vietini valstiei sns, baig dviklas mokykl arba ilaik stojamuosius egzaminus. Taiau tikrovje mokiniais tapo nemaas skaiius lenk ir rus. krus gimnazij Marijampolje, o mokytoj seminarij Veiveriuose, io krato monms atsirado pas uoliau viesti bei lavinti savo vaikus. Kada ir i kur Juodbd atsikl seniausieji Luk protviai, tikr ini neiliko. Reikia manyti, kad ia j gyventa nuo seno. Kai kl kolonijas, reikjo sikurti i naujo. Simano Lukos tvas, ms herojaus senelis, sikr netoli senosios savo tv sodybos, gal u koki trij imt metr. Jis turjo tris snus ir dukr. Simanas, (gims 1864 07 20) buvo jauniausias snus ir liko tvikje. Simano brolis Juozas atsidr Lenkijoje, ten baig mokslus ir vliau apsigyveno Vokietijoje. Kada lenkus grino kaip internuotus, Lukiukai vaiavo traukiniu pro

Maurui stot, bet pasidrovjo usukti pas netoliese gyvenanius gimines ir taip liko nepasimat. Treiasis brolis Baltramiejus uvo neaikiomis aplinkybmis. Tragedijos vietoje ilgai stovjo medinis kryius, ir vliau Simano vaikai, eidami pro i viet, pagarbiai nukeldavo kepures. Trij broli sesuo Lukait itekjo u Pakaunje, Vainatrakyje, gyvenanio Banionio. Simanas, paliktas kininkauti tvikje, ved Marij Valentait i Jrs, su kuria turjo dvi dukteris ir sn. Jo mon pakirto plaui liga, tada, kai dukros jau buvo suaug, o snui Vincui tebuvo penkiolika. Kiek panalavs, Simanas Luka ved antr kart - On Vilkait, gimusi 1886 metais, kilusi i Degim kaimo. Jaunamart sivaizdavo ir gerai suprato stambiame kyje laukianias pareigas: bti sumania didels sodybos eimininke ir kantria pasiaukojania pamote. Tokia ji ir buvo, nes inojo, k reikia nalaits dalia; kai jai tebuvo keturiolika, jos abu tvai netiktai mir nuo iltins. Kadangi buvo vyriausia, jai teko atsakomyb rpintis maais broliais ir seseria. Visi laimingai uaugo ir vliau gyvenimo keliais eng savarankikai. Onos Vilkaits ir Simano Lukos santuoka buvo laiminga. 1920siais gim j pirmas snus Jurgis. Kiti, 1921-ieji metai taip pat laimingi - rugpjio 10-j pasaul ivysta antrasis snus, kuriam suteikiami Juozo Albino vardai. Nestovi vietoje ir valstybs bei tautos gyvenimas: kovo 29-j ileidiamas ems reformos statymas, kurio tikslas -ne tik aprpinti eme maaemius ir beemius, bet ir pat valdym taip sutvarkyti, kad bt tinkamos slygos tarpti ems kiui, pirmiausia - smulkiesiems ir vidutiniesiems kiams. Tais paiais metais Steigiamasis seimas priima Lietuvos Konstitucij. 1923-siais eim ateina treiasis snus Antanas. Tais laikais Juodbdio kaime gyveno madaug pustreio imto moni. Dvasinis ir dorovinis pakilimas palengva siviepatavo visame krate. Vir lietuvikojo kaimo skland ta nuostabi pagarba darbui, kurios veltui iekotum iais laikais. Taip tekant domiam atgimimo laikui, netrunka ateiti ir 1926 metai, kurie atnea valdios perversm, o Luk eimai - dar vien sn. Tvai j pavadina Stanislovu.

Gruodio perversmas nieko perdaug nenustebina ir nesukreia. Viskas vyko labai greitai ir lengvai." Kai inios apie valstybs vyk pasiek Juodbdio kaim, visi t sutiko ramiai. valdi atjo mogus, mylintis taut, dorov ir tvark. Perversm parm krikionikosios grups kartu su tautininkais, o visuomen su tuo sutiko, nes visokie prievalstybiniai elementai, ypa bolevikuojantys, m liai elgtis, visk kreipdami valstybei prieinga linkme." Valdios pasikeitimas ubaig vien Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybs, period. 1930 metais ramius Luk namus sigavo nelaim: mir Angel dukra i pirmosios Simano Lukos santuokos. Kai lides namuose idild laikas, viskas vl pasuko ramia vaga. Sveiki ir gabs vaikai spriai augo. Kad eimoje sivyraut santarv ir darna, tikriausiai daug lm ramus ir lygus Onos Lukiens charakteris. Atitekjusi didel 33 ha Simano Lukos k Juodbdyje, ji rado tris vaikus i pirmosios vyro santuokos: Marij, gimusi 1898siais, Angel, gimusi 1900-siais ir sn Vinc, kuris buvo gims 1905-siais. Jausdama didel atsakomyb, ji laik svarbiausiu dalyku ilavinti vaikus, suteikti jiems isimokslinim. Vincui, vyriausiajam, buvo numatyta likti tvikje ir kininkauti. Netoli buvo Mozriki pradin mokykla, kuri Juozas Luka, kaip ir jo broliai baig; toliau mokslai tsiami Veiveri keturmetje progimnazijoje. Paskui - Auros" berniuk gimnazija Kaune. Antanui, i maums linkusiam tiksliuosius mokslus, nelabai seksi lietuvi kalba. Ilgj balsi ir nosini painiava, linksni rayba ir vartojimas kl tikr nevilt. Utat rykjo jo, kaip vadovo ir administratoriaus, talentas. Jau turdamas Kauno mokytoj seminarijos baigimo diplom, gavo darb Veiveri vidurinje mokykloje ir buvo paskirtas treiosios klass aukltoju, kuri, kaip beviltikai sunki, paliko viena mokytoja. Tarp naujojo mokytojo ir mokini greitai atsiranda tarpusavio supratimas, nes jaunas pedagogas betarpikas ir atviro bdo. Nesitverdami diaugsmu, pamok trukdytojai gauna teis isidkti per pertraukas, dalyvaujant triukminguose aidimuose paiam mokytojui; utat per pamokas - tyla ir susikaupimas. Mokytojas paaikina, kokios problemos kyla tada, kai mogus nesugeba suderinti darbo ir pramog. Mokiniai atranda prog pasitarti jiems svarbiais klausimais, nebijodami, kad bus iduoti ar nesuprasti. Atsakomyb - tai bruoas, lydjs brolius Lukas nepaprasta lemtimi paymtais j gyvenimo keliais.

Okupacij gniautuosemonija veltui stengtsi spti, dl koki prieasi tam tikrais periodais emje sigali blogis. Ar inojo Lietuva, ar jaut Juodbdio mons, kad brangiam ramybs ir prasming darb laikotarpiui kyla grsm? 1939-j met rugpjio 22 dien Europ apskriejo sensacinga politin inia, kad vokiei ir rus derybos pasibaig visiku susitarimu, o Vokietijos usienio reikal ministras Joachimas von Ribentropas lktuvu skrends Maskv sutari pasirayti. Rugpjio 23 dien jis ir Molotovas Kremliuje pasira nepuolimo ir prekybos sutartis. Buvo neaiki ini, kad pasirayti dar kakokie slapti protokolai, bet kas juose susitarta, niekas negaljo pasakyti. Dabar inoma, kad slaptuose Molotovo-Ribentropo protokoluose Soviet Sjunga ir Vokietija buvo pasidalinusios takos sferomis Baltijos valstybse ir Lenkijoje, kad buvo rus pretenzijos Besarabij ir Suomij, kad Lenkijos teritorijoje buvusios vakar Ukraina ir vakar Gudija iki Narevo, Vislos ir Sano upi buvo atiduotos Taryb Sjungai, kad Latvija ir Estija buvo paskirtos rus takos sferon, kad Vilnius buvo pripaintas grintinu Lietuvai ir kad pati Lietuva buvo palikta vokiei takos sferoje."1 Dviej diktatori susitarimas buvo abiem naudingas, bet taip visada negaljo bti, kadangi juos siejo tik interes bendrumas, kuris buvo laikinas. Hitlerio ir Stalino interesai buvo tie patys: pavergti kitas tautas ir siekti savo politini sistem dominavimo visame pasaulyje."2 Rugsjo 28 dien Ribentropas atskrido Maskv antr kart ir buvo pasiraytas antras slaptas protokolas. ia buvo numatyta nauja riba tarp vokiei ir rus uimt Lenkijos dali. Vokietija isiderjo naujus didelius Lenkijos plotus, u tai atiduodama rus takos sferon Lietuv, iskiriant ma Suvalk krato dal ir leisdama rusams sivesti Baltijos valstybes rus karines gulas arba karines bazes, kaip tada buvo vadinama. Apie t krat karin okupacij susitarime nebuvo kalbama.3 Pirmiausia vadinamj savitarpio pagalbos sutart turjo pasirayti Estija, pagal j sipareigodama savo teritorij sileisti raudonosios armijos ir karo laivyno gulas. Po to ir Latvija buvo priversta padaryti t pat.

Pagaliau atjo eil ir Lietuvai. Politin padtis pasidar beveik katastrofika.4 Ir taip greitais uoliais prisiartino nelemtieji 1940 met birelio vykiai. Birelio 15-j nuo antros valandos nakties prezidentroje, antro aukto maajame salone, tariasi aukiausieji Lietuvos valstybs vyrai, iekodami ieities i ekstremalios situacijos. Po ilg deryb Kremliuje, kur Lietuvos atstovai igirdo grasinim, patyr paeminim ir, deja, turjo sulygti su Stalino reikalavimais, dabar gavo grsming ultimatum. Reikalaujama, kad: 1. Bt sudaryta nauja Lietuvos vyriausyb, 2. Vidaus reikal ministeris ats. b. gen. Skuas ir saugumo departamento direktorius Povilaitis bt atiduoti teismui. 3. Lietuv bt leista daugiau nauj raudonosios armijos dali. Kai posd madaug penkt valand ryto atvyko ikviestas buvs Lietuvos kariuomens vadas gen. Stasys Ratikis, pasitarime nebuvo jokio vadovavimo, o Respublikos Prezidentas atrod jau per daug ivargs, liguistas ir visai palautas.Jis daug kart vis kartojo, kad ultimatumas ess nukreiptas ne prie Lietuvos vyriausyb, bet prie j pat."5 Priimti ar atmesti ultimatum? Viena ultimatumo dalis jau buvo priimta: buvo nutarta pakeisti Lietuvos vyriausyb. Paskui paklstama treiajai ultimatumo daliai - ir taip daug nesvarsius tikr prat bolevikams atiduodami vidaus reikal ministeris gen. Kazys Skuas ir saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Pasiprieinimo bolevikams klausimas svarstytas ilgai ir kartai. Prezidentas buvo u pasiprieinim. Merkys tvirtai rodinjo, kad nes tikslo prieintis, kad pasiprieinimu nieko nepasieksime, nes Maskvos akcija daroma su Berlyno palaiminimu, Vokietija jai nesiprieinanti, o kit valstybi, kurios dabar galt efektyviai padti Lietuvai, nes, todl reiki operuoti galimomis nuolaidomis ir jomis gintis ir laviruoti. Grietai pasisak prie pasiprieinim ir kariuomens vadas d. gen. Vitkauskas. Jiems pritar Bizauskas, Audnas, Masilinas, Tamoaitis".6 Svarbiausias j argumentas buvo, kad karinis

pasiprieinimas nepasiekt tikslo, o savo rezultatais bt katastrofikas ne tik ms kariuomenei, bet ir visai ms tautai."7 Paskui kariuomens vadas apsivilko paradin uniform. Jisai gal net per daug skubdamas", ivyko Gudagojaus pasienio stot susitikti su rus armijos vadu Pavlovu ir aptarti visas smulkmenas sklandesnio rus kariuomens ygio Lietuv". Paskui dar du priblokiantys momentai. Atjo naujas Urbio, dar tebesanio Maskvoje, praneimas, kad t pai dien Lietuv atskrends Kremliaus galiotas Dekanozov; o apie 15 valand atskubjs adjutantas pranea, kad Ukmergs plentu i Gaiin poligono, kur buvo viena i rus karini bazi, artja Kaun rus tankai. Tada kilo tikras smyis. Prezidentas suskato rengtis bgti. Atbgusiam savo snui Juliui Smetonai liep krauti reikalingiausius ir brangiausius daiktus. Ministeriui pirmininkui Merkiui jis davinjo paskutiniuosius nurodymus."8 Neilgai trukus, Prezidentas kirto Lietuvos sien ties Kybartais ir saugiai pasiek Vokietij... Nra jokio pasiprieinimo i Lietuvos valstybs puss: sakyta netrukdyti. Tok sakym dav Vincas Vitkauskas. Gal kit dien Lietuvos prezidento kabinete jau knaisiojasi kairysis urnalistas Justas Paleckis. Jis baigia formuoti tarybin vyriausyb." Paskui jisai su komunistuojaniu literatu Antanu Venclova jau naro po valstybs vadovo bibliotek. Kuklioje knyg spintoje randa Platono ratus jiems nekandama graik kalba bei maldaknyg. Platonas dabar nebus reikalingas. Nuo iol valstyb bus galima valdyti jga, nekreipiant dmesio savybes, kurias vardijo antikos filosofas. Naujai paskirtasis liaudies ministras Antanas Venclova vliau prisiminimuose, girianiuose stalinizm ir okupacij, prisipains, kad pirmiausieji ir svarbs jo darbai" bus nurodymas iimti i bibliotek Antano Smetonos ratus ir sustabdyti alg mokjim kunigams - visai tai juodajai armijai, kuri rm buvus reim."9 Okupacija sustabdo ne tik alg mokjim, bet ir vis tautos gyvenim. Tik niekas nesustabdo Kremliaus veiksm. 1940 met liepos 21-j okupantai Lietuvoje tvirtina sau valdi: pavaizduoja

liaudies seimo rinkimus. Rugpjio inkorporuojama sovietin imperij.

treij

Lietuva

prievarta

Kaip tik t pai keturiasdeimtj pavasar Juozas ir Jurgis Lukos baigia Kauno Auros" berniuk valstybin gimnazij. Tai buvo tryliktoji abiturient laida. Simanas Luka, darbtus kininkas, mano neprapulsis. Ko, pagaliau, turs bijoti? Dirbti prie kiekvienos valdios reikia. Jo bene turtingiausia sodyba su erdviais svirnais ir dideliais tvartais" ligi iolei stovjo rami. Visur pleveno didioji Viepaties dovana - ramyb. Dabar jos netekta. Tad belieka nukreipti jgas darb, kuo maiau domintis politika, kurios visvien nepakeisi. Vasarai baigiantis Juozas stoja Kauno Vytauto Didiojo universitet studijuoti architektros, o Jurgis toje paioje mokslo staigoje pasirenka mechanikos fakultet. Ir tai broliai Lukos klasikini bruo veidais, romantikai banguojaniais plaukais vaikto garbingos mokslo staigos koridoriais traukdami aplinkini dmes. Jie apsigyveno Dariaus ir Girno gatvje, bet eiminink pasitaik gan prastoka, tad netrukus ieit pasil Sigitas Nenorta, studijavs pirmame kurse kartu su Juozu: jisai pakviet brolius apsigyventi jo tv namuose Veiveri gatvje. Juozas architektr pasirinko ne atsitiktinai. Mokslas, kuriame ininerin mstysena jungiasi su meno polkiu, galutinai uvaldo j. Laisvu nuo studij metu taip traukia pasinerti poezij, kuri galina tiesiogiai ireikti dvasin nusiteikim. O jo nusiteikimas toksai: viskas pasaulyje puiku, grai tvik, mylimi broliai ir sesuo, linksmi pokalbiai su mokslo draugais arba rams vakarai Juodbdye, muzika ir dainos, ir tiek laims teikianios studijos... Ir vis gr graso atimti okupacija! Sieloje pradeda kilti protestas. Kaip j ireikti? Kol kas - nors eilmis. Tai atitinka galimybes ir laik. Be to, jisai sijung Lietuvos aktyvist fronto - LAF veikl. Gimnazijoje priklauss ateitininkams, universitete sijungia student ateitinink Grandies" korporacij. N vienas to laikotarpio posmas turbt neiliko, bet, lyginant su partizan dainomis, jo sukurtomis vliau, - tai turjo bti emocionalios eils.

Kaip ir reikjo tiktis, eiles nugirdo vienas nipelis ir prane, kur reikia. Tenai nutaria, kad autorius - liaudies prieas. Ir vien dien architektros pirmakurs aretuoja. iandien, kai galutinai aikus ekist darbo braias, galima sivaizduoti, koks pavojus ikilo jam - jaunam, neatsargiam, atvirairdiu!. I pradi atrod, kad vyksta dar tik pavieniai aretai, tai en, tai ten suimamas mokytojas arba gimnazijos mokinys. Kariniai komisariatai ima registruoti vyrus, tinkamus paaukti kariuomen. Lietuvos kaimas neaikiai jauia kolektyvizacijos grsm. valdios struktras sijungia skurdios morals ir menko intelekto asmenys. Tai matydami, drsesnieji udainuoja: Kas pirmiau prekiavo eriais, uodegomis, Tai dabar tie visi -Pirmieji valdioje! Tie visi galvoja, kad kaime liko nepaliesta buoija", o miestuose smulkioji buruazija ir kleras". Tad 1941-j birelio mnes, prasideda patys iauriausi trmimai sunkiai prieinamas Sibiro vietas, i kur sugrti pavyko nedaugeliui. Pran Nenort taipgi aretavo. Be jokios globos liko trys vaikai, mona ir dvi senuts, jo ir jos motinos. Juozui t trmim regti neteko, kadangi jisai tada buvo udarytas Kauno sunkij darb kaljime. Oficialus kaltinimas toks: priklaus slaptai organizacijai, kuriai vadovavo studentas Gediminas Ruzgys. Organizacijos tikslas - atkurti laisv Lietuv"10. Icikas Dembo, Eusiejus Rozauskas, Danielius Todesas, Romanas Celkovas, - daug pasakanios agresori pavards. Juozas papuol u grot neramiu ir pilnu pavoj metu tiek Lietuvai, tiek ir atskiriems monms. Duris laisv atveria dramatikos aplinkybs. Netrukus prasidjo karas ir, kaip inoma, sovietin kariuomen m trauktis. Tokiais atvejais piktadariai auk palikti ramybje nemgsta, nors i pradi atrod, kad kaljime visur tapo tylu. Bet pirmj karo dien, t. y. birelio 22-j, apie 22 val. pasigirdo bat bildesys ir rusai m lautis kalini kameras. 11 Niekur lengvai nepasiduodantis Juozas Luka liko toje vienintelje 4-to skyriaus kameroje, kurios kaliniai, rusams lauiantis, usibarikadavo i vidaus. Pirmadien, birelio 23 d. ryt ios kameros kaliniai ilau duris ir, pasklid po vis kaljim, ratinje surastais raktais atrakino vis kamer duris, atverdami keli laisv keliolikai imt kalini. 12

Ivargs Juozas skubjo Veiveri gatv, Nenort nam link, kur rpestingoji Nenortien galbt paduosianti t uksti. Antanas prisimena, kaip tada sutiko - visai atsitiktinai -savo brol Juoz ir kaip tos paios dienos vakar jiedu psiomis parjo namo... 1941 met birelio 22-sios prieauriu Luk eim paadina ne ekist beldimas duris, bet vokiei aviacijos trenksmas. mons n nespjo atsitokti, kai vienas okupantas pakeit kit - prasidjo vokiei okupacija. Kiek ji truks ir kaip reiks gyventi dabar - niekas neino. Juozas Luka toliau studijavo universitete, turdamas nuostat, kad ir naujam pavergjui nusileisti neverta. K jisai konkreiai nuveik slaptoje veikloje vokiei okupacijos metais aiki duomen neiliko. Jo broliai Jurgis ir Antanas studijavo taip pat, pastarasis toje pat mokslo staigoje pasirinko geodezij. Joki sukrtim eimoje kol kas nra ir gali bti, kad to nebus n ateity. Broliai gyveno pas Nenort, ir vien kart nuostabus dainavimas nuaidjo mtomis kvepianiais Aleksoto laitais. Tada net persisvr, per langus vokiei karininkai nustebusiais veidais dairsi aplink..." 13 Visa tai girdjo Prano Nenortos snnas Vytautas Staaitis, kaip tik tuo metu js dds namus. Palyginimui reikt pagalvoti, ar rus karininkai vliau kada nors girdjo broli Luk dain... 1943 metais neinia i kur pasigirsta kalbos, kad vokieiams m nesisekti. Laikraiuose dar ryks optimistiniai praneimai apie reicho armijos skm: naujas vokiei ginklas", Sumuti soviet puolimai prie Kubans tvirtintj prietilt" ir kiti. Generalkomisaras fon Rentelnas per apskrii virinink suvaiavim Kaune prisipasta, kad kova yra sunki ir rimta". Gal reicho atstovas turi aikiaregysts dovan, kad teigia: Jei bolevikai kada nors vl galt Lietuv ygiuoti, tai keryt kiekvienam lietuviui... Pasekms bt nesivaizduojamos skerdyns ir kraujo praliejimas."' 14 Auktas pareignas stebtinai teisingai pareikia: Nereikia bti pranau, kad pasakytum, jog nei Anglija, nei Amerika kada nors pradt treij pasaulin kar vien tam, kad Lietuv igelbt i bolevizmo nag." 15 I ties ios dvi galingos valstybs niekada Lietuvai niekuo nepads, o per pokario udynes - netgi tyls. Paskui, 1991-aisiais, visus didiai nustebindama, Amerika Lietuvos nepriklausomyb pripains viena i paskutinij. Vokieiams ryt fronte sekasi vis prasiau. Galingoji valstyb dsta, tarsi jausdama pralaimjimo katastrof. O rusai, pagrob Pabaltij

1940-siais, dabar aikiai nusiteik ekspansijai Vakarus. Tenai - Baltija ir patogus ijimas jr. Galop vien dien tampa aiku, kad frontas artja prie Lietuvos sien spariais tempais. Vis atmintyje dar ryks keturiasdeimtj vykiai; jie kelia baim, ir mons neino, ko griebtis, Belieka ieitis: bgti nuo pavojaus. Ir daugelis taip daro. Luk eima nusprendia niekur nesitraukti dar tada, kai frontas kiek stabilizavosi ant Nemuno krant."16 1944-j liepos pradioje Juozas nukanka Kaun, kad geriau suprast vis padt. Pavargs grta namo pavakare. Prienus rusai uima liepos 22-j, o i ia Juodbdis -kaip ranka pasiekiamas. Luk sodyboje tuojau sikuria trisdeimties raitj" brys, stebindamas aplinkinius nevara ir skurdu. Diena, kai ryt siaubas grio ms kratan," gerai iliko Juozo atminty. T liepos sekmadien eima prie stalo sdjo prasta tvarka: tvas gale, motina deinj, tarnait Maryt Milaauskait greta jos, o mes penki broliai, - Vincas, Jurgis, Juozas, Antanas ir Stasys uustaly. ...Tvas tyldamas pradeda srbti altibarius. Nenoromis pasekam juo." 17 Girdjosi minosvaidi sprogimai. Drebjo lang stiklai, buvo tvanku. irdin skverbsi nerimas. Po kiek laiko trobon siver brelis pavargusi ir netekusi vilties vokiei, suvokiani, kad baigta su jais ir Vokietija. Paskui min vilpimas staiga nutilo, o vakar link nutolo paskutiniai vokiei kari siluetai. Pagaliau ant nuvaryto kuino pasirod raudonarmietis Pats nugar pridengs rusika apdriskusia palapine, purvinais drabuiais ir ilgokai nesiprauss, atrod daugiau panaus giltin negu kar valgybinink". 18 okupacin armij tuoj pradedami gaudyti savanoriai".

Taigi kovokime ir aukims k nors pagalbon. Seneka

Frontas nesugr jauki Luk sodyb nejuia slenka lidesys ir netikrumas. Vyrams nra kitos ieities, tik slapstymasis. Bet koks jaunas vyras kelia tarim vien dl to, kad yra jaunas ir stiprus, pagaliau, kad gyvas! Esantys ariau mik - glaudiasi tenai. Kiti sirengia slptuves savo arba gimini sodybose. Broliai Lukos irgi nusprendia neimaiyti ilgai po savo tviks apylinkes", kadangi aretai vis danja. Tvai tyliai, bet rytingai imasi saugoti savo vaikus. Yra nuoali vietel prie Ilauo - tetos Vilkiens sodyba. Sudegus gyvenamajam namui, ikilo reikalas statyti nauj trob. Broliai Lukos nutaria ia kuri laik pagyventi ir usiimti statyba. is gyvenimo tarpsnis vliau Partizanuose" bus pavaizduotas viesiais niuansais, dargi su humoro gaidelmis. Anot Antaninos Garmuts, gryia idygo per savait. Broliai stato nam Mogikje, o lik namuose eimos nariai suka galvas, kaip veikti rugiapjts darbus. Simanas Luka pastaruoju metu m jausti nuovarg. Nejaugi taip staiga pasenau?" - msto vakarais sddamas gonkelse. Daug neramum per pastarj laik mat jo namai. Bet eima sveika ir laiminga - tai svarbiausia. Tad kodl j slegia kakokia sunki nuojauta? Jauia, kad kalti ne metai, bet rpesiai ir nerimas. Vir sodo liep leidiasi pailss rugpjio vakaras. Simanas Luka nugrimzta susimstym. Vis sukasi mintys apie buvus gyvenim. Iplaukia atminty rugiapjts talk vaizdai. Anksiau iuos darbus baigdavo netrukus po v. Onos, o dabar - n nepusta. Ar sulauksiu dar toki talk, kai darbas nea Dievui garb, o mogui naud?" Paskui rodos regi pernyktes pabaigtuves ir savo snus jaunimo bry: pagal sen tradicij vyksta laistymasis vandeniu. Taip bdavo kiekvien vasar. I pradi talkininkai prausiasi rankas bei veid, kol galop kakuris neitveria ir lyg i netyi tkteli alto vandens ant besiprausiani. Na, tada ir prasideda... O jisai, stovdavo priemens

tarpdury grdamasis tuo jaunysts diaugsmu. Grai prisiminim sukeltas urmulys nuviet rstok rimtojo kininko veid. Rugius ir vasaroj pabaigia suveti kaimyn ir namie likusio brolio Vinco padedami, paskui atjo eil kitiems kio darbams. Vien dien prie namo Vilk sodyboje besidarbuoj broliai suinojo, kad pradeda veikti Vytauto Didiojo universitetas Kaune. Studijas tsti btina! Dar n neprasidjus mokslo metams, Juozas su broliu Jurgiu vl engia pasiilgtas patalpas Mickeviiaus ir Donelaiio gatvi kampe. Kelia p valdios paadas, kad auktj mokykl studentai bsi atleidiami nuo karins tarnybos. Vytauto Didiojo universitetas dabar priklauso vietimo ministerijai ir Antanas Venclova skubiai pasirpino, kad ios mokslo staigos pavadinime nelikt Didiojo kunigaikio vardo. Jurgis toliau studijuosis ininerijos mokslus, o Juozas architektr. Broliai ia randa profesorius, dirbusius prie kar: Antan Puren ir Vytaut Moinsk. Prorektorius kio reikalams Barzdiukas paveda sutvarkyti sujauktas auditorijas ir t pai dien paskiria Juoz savo pavaduotoju. Prozaikas kuopimo darbas tampa nelauktai prasmingas. Valant kabinetus Medicinos fakulteto auditorijose dmes patrauk snys popieri ir byl. Pavelg atidiau, suprato, kad tai informacija, kuria bemat galt susidomti saugumas . Po nemenk pastang suradom ir savo bylas. Net plaukai ant galvos pasiiau. Tokios mediagos uteko, kad mus sulikviduot..." 19 valgumas, lydimas ryto - bruoas, tarnaujantis jam vis ryk ir trump gyvenim. I ties - ekistai jau sekaniomis dienomis susirpino panai dokument globa", bet ie popieriai jau suspjo virsti dmais ia pat esaniame krematoriume... Juozui ir broliams - Antanui bei Jurgiui - iduodami dokumentai, atleidiantys nuo karo prievols. Gal normalus gyvenimas gr ves? Vienkart netoli gulos banvios Juozas sutinka Uos-Algird Varkal, kuris jauiasi gana puikiai", sigijs koki tai priemon dokumentams gaminti ir paklausia Juoz, ar neins vyr, kurie be dokument tupi sikas iauduose ir dreba, kad kratydami rusai nepersmeigt nugar durtuvais ar neperaut". 20

is, i pairos ne itin reikmingas epizodas, pasako gana daug: jis paadino drsios prigimties polink savo nepaprastas jgas ir ryt nukreipti tenai, kur laukia jo pagalbos. Kenia Lietuvos vyrai, o jisai ia vaikto sau! To negali bti! Po okupanto padu ims nykti tauta - jisai negals tai ramiai irti, nors laukt kailialupys budelis ir kankinimas ugnimi". Kol kas didioji misija ramiai gldi jo drsioje sieloje. Dabartinmis slygomis laisvei reikia skirti jg nors tiek, kiek skiria, pavyzdiui, Uosis. Su juo Juoz netrukus susies sunki partizano dalia. Dabar svarbiausias rpestis - studijos. Kaune pragyvenimas sunkus. Maistas parduodamas pagal korteles. Privilegijuotiems asmenims - tos kortels dosnesns. Broliai Lukos privilegij neturi: darbtumas, dvasin ir fizin harmonija bei aukti idealai - privilegijomis danai lieka neatymti. Taiau reikia kaip nors verstis. Su broliu Jurgiu apsigyvena bendrabutyje, Kstuio gatvs 24 name. Tai nacionalizuotas garsaus mediko Prano Maylio rmas. Nors jo eimininkas kakada Krokuvoje dalyvavo LSDP usienio biuro nari susitikime ir regjo gars pasaulio piktadar Lenin, tas jo nekilnojamojo turto neapgyn. Paskirt kambar pirmiausia reikia ikuopti. Bet, turint praktikos, tai padaryti nesunku. Vis studentiko gyvenimo romantik nustelbia vargas: reikia keltis gaidgyste ir valand valandas stovti eilje prie duonos, kur praeina daugiau laiko negu paskaitose". Daug bendrabuio gyventoj - pastami i ankstesni studij met. Po skurdios vakariens (t parduotuvi duona tokia nesoti) ilgokai kalbamasi. Pirmiausia aptariami studij reikalai, paskui nukrypstama ir netolimos praeities rezistencines kovas pirmos bolevikins okupacijos metu". 21 Tokios kalbos neivengiamai veda prie dabartins situacijos analizs, kai prieinama neabejotina ivada, kad viskas eina blogyn. Tada Juozas pasitelkia Lietuvos istorij ir jos pamokanius laikotarpius. Jo aikus protas stabteli ties itakomis keli, kuriais jo tie, kurie norjo gero savo tautai. Tenai eiti sunku ir mirtinai pavojinga.

Ko imtis bt protingiausia dabar? Kur jisai galt investuoti savo neprilygstamos drsos ir valios dovan? Jauni studentai, energingi ir tiesios irdies, tiki, kad mogaus ir taut teiss yra nedalomos". Taip parayta Atlanto Chartoje, apie kuri jie girdj... Ak, toji Atlanto Charta, kuria tikdami us tkstaniai Lietuvos vyr. Apie Ribentropo-Molotovo pakt bei jo slaptuosius protokolus jaunimas neino nieko. Vis labiau sirudenja. Spalio mnuo gana tykus ir Laisvs aljos liep auksas tebevilga ant ak, po praeivi kojomis paskleisdamas tik ret arin skraist. Rudenikoje tyloje kartais pasigirsta duslus dundesys kakur vakaruose. Tai rusai su vokieiais kaunasi prie Klaipdos ir, kiek girdti, gana skmingai. Taigi frontas nebegr. Reikia - okupacija pasiliks.

A i tikrj neinau, kas bus, bet inau, kas gali bti. Seneka

Negando sparno lamesys1945-j sausio pabaigoje universiteto vadovyb Juoz isiunia Gaiinus kio reikalais: reikia pakrauti vagonus durpes, skirtas universiteto pastato ildymui. Bsimojo architekto rankos darbo nesibaido, ir viskas sekasi gerai. Tik giliai irdin siria ia matyta moni iveimo Sibir scena, kai nenorom turjau nusukti akis al, kad nuslpiau susijaudinim." 22 Kaun jis grta vasario antroje pusje nekalbus ir sunerims. Beeinant Donelaiio gatve, j pasitinka Antanas Kedys, Statybos fakulteto studentas, su pritrenkiania inia: du kambario draugai ir brolis - jau u grot! Suimtas Jurgis. Pasirodo, visa tai vyko kaip tik t nakt, kai, ivargs po durpi krovimo, miegojo ir sapnavo komarik sapn. Sukrstas naujienos ir pamirs atsargum, neikenia neujs bendrabut. Tenai pamato tik k vykusio sibrovimo pdsakus. Albina Kunigonyt pasakoja upuolimo smulkmenas. (Kai rays Partizanus", Juozas i teroristin scen sugebs apipinti komikais elementais). Nesumojs, ko griebtis, apsistoja pas draug. Pasitraukti i Kauno bt nesunku, bet gali prireikti pagalbos broliui. O kas bus su studijomis? Jisai - jau diplomantas. Jo diplominis darbas reprezentacinio viebuio, kuris stovs Laisvs aljos ir Gedimino gatvi kampe, projektas. Lietuva" - vadinsis tasai bsimasis rmas. Toksai vardas ir jo Tvyns, kuriai nori pastatyti pat puikiausi Laisvs - rm nepaprastas architektas Juozas Luka... Kodl taip netiktai sum Jurg? Reikia kuo greiiau visk suinoti. domi vakar bendrabutyje matyt daugiau nebus. mai prisimin vien dalyk. 1944 met vasar, Jurgiui beariant raien, i miko netiktai ilindo rusiukas, vokiei paimtas nelaisv. Vasilijaus veide jau buvo rykios vargo yms." Luk eimai ir kaimynams gelbstint, nelaimlis tada laimingai sulauk raudonj." Vasilijaus bta dkingo ir apdairaus: jis tada sil jo ranka rayt

paymjim, kur trumpai nupasakojo savo istorij ir teig, kad Luk eima, neirdama vokiei sakym, j vis laik globojo, igelbdama jo, Vasilijaus Aleksandraviiaus Osokino gyvyb. Tada Jurgis nemat reikalo paimti ratel. Bet Vasilijus buvo atkaklus: - Ateis laikas, kai tu man bsi labai dkingas... Tu neinai, kiek moni ms kaime prarado laisv vien dl to, kad nesugebjo rodyti lojalumo soviet valdiai. - Argi taip gali bti? Luk globotinis bolevik arum, pasirodo, perprato daug anksiau ir gerai inojo visus raudonj naikinimo metodus." 23 Ratelis kuris dabar galjo pagelbti, nepasimet - buvo rastas kakuriame mamos komodos staliuje. Ratelio pagrindu surayt liudijim pasira keli kaimynai. Jurg paleidia vien gegus pradios nakt i Laisvs aljos Nr. 6, uverbav". Kaip? Jurg Luk pasisek uverbuoti? Nesibaiminkime: Tik inia, jog visame krate veikia partizanai, j pakreip apsisprsti pasirayti su tvirtu nusistatymu, uuot tapus sotrudniku", tapti partizanu." 24 Nenuleisdamas rank ir prats nedelsdamas veikti, nepasiduoda vyki eigai. Paduoda pareikim, praydamas trij savaii atostog, idant ekistai, teiraudamiesi apie j bendrabutyje ar universitete, nepamanyt, kad jis jau pas partizanus. Atostog j ileidia, ir t pai dien parvaiuoja namo Juodbd.

Vadinasi, lyg prieo emje, reikia valgytis visas puses ir siklausyti kiekvien krepteljim. Seneka

Pavasario ir laisvs traukaibuokli kvepjim, sklindant i Lietuvos mik, pamau nustelbia vlyvesni ied aromatas. mirkusiose pievose sauls ir diaugsmo spalva plieskia purienos. Artja Motinos diena. Bet visoje toje pavasario groybje jauiasi keista tampa- lyg netikrumas, lyg sunkiai vykdomas trokimas. Visa lyg ir nutil, vakarais negirdti dainuojant jaunimo nei vaik klegesio. Dainos nutilo pavasar. Kratas gyvena kitais rpesiais. laisvs yg kyla Lietuvos vyrai! Ties Alytum, panemuns pu tankmje, paliks savo mokinius, pirmajam kovos ingsniui rengiasi Adolfas Ramanauskas. Dzkijos miko stovykloje Juozas Vitkus Kazimieraitis I cinko, varinio laido ir mlynojo akmenlio" pagamina baterij ir parengia radijo imtuv. Nerimsta, kovon kyla emaitija, pavasarinio Baltijos vjo gaivinama ir greitai sugriania laisve alsuojanti. Dar ankstyv 1945-j pavasar Kaune mons rasdavo atsiaukim, kuriuose kakas stengsi supaindinti su politini vyki prognoze ir nurodydavo, k orientuotis. Tai Lietuvos Ilaisvinimo Taryba, LIT, - slapta organizacija, siekianti padti nelegalioje padtyje atsidrusiems vyrams. Vienas veiklos bar - pagaminti tinkamus dokumentus, kuriais naudotsi priverstieji slapstytis. Papraytas vieno asmens, kurio vardas iandien neinomas, Juozas ia pritaiko savo sugebjimus. Gegus viduryje vykus idavystei, ekistai suima pagrindinius LIT narius. Su likusiais LIT nariais a nepajgiau susiriti ir patekau nauj sjd." Tas naujas sjdis - tai Lietuvos Partizan Sjdis. Pateks j, Juozas dar nesislapsto, nors jo buvs bendradarbis i LIT suimtas ir iauriai tardomas. ioje organizacijoje buvo pasiadta neiduoti, ir Simutis, Stasys inknas - laikosi paado: Simuiui sutraik snarius, o a vis vaikiojau laisvas ir nepriklausomas." 25

Naujame Sjdyje jisai dirba organizaciniame skyriuje. Kyla idja i Dzkijos isikviesti Juoz Vitk, tada dar galutinai neperjus nelegalion padtin. Pasiaukta patriot ir i kit Lietuvos viet. Jie visi bsi nelegalioje padtyje Kaune ir nepastebimai veiksi didelio miesto urmulyje. Deja, Juoz Vitk, ininieri, nepriklausomos Lietuvos specialist, atpasta keli sutikti kaunieiai. Nra garantijos, neatsitiks ir su kitais. Pulkininkas grta Dzkij, ir Juozas kad jokiai organizacijai nemanoma isilaikyti pusiau miestuose. 26 karybos kad taip sitikina, legaliai"

Lietuvos Partizan Sjdio veikla baigsi, nes buvo suimta ymi dalis jo nari; pats vadovas Matas Mastauskas Vilkas mir kaljime tardomas. Siekimas laisvs i maums gldi Juozo Lukos ididioje prigimtyje. Uuot baigs studijas bei sieks greiiau gauti architekto diplom, jisai msto, k nuveikus laisvs labui. Svarsto kovos u laisv galimus bdus. Kad viskas vykt sklandiai, nusprendia pasitarti su Suvalkijos partizanais. Vietiniai partizanai vien nakt j pristato Kardui, tada Geleinio Vilko pulko, vliau rinktins vadui. Vos ji ivyds, Juozas nustemba: is vyras ne tik geras pastamas, bet dar ir tolimas gimin. Juozas Stravinskas Kardas i legalaus gyvenimo pasitrauk gal prie mnes. Naujoku nelaikomas, kadangi jau gavo kulk lietaus ties Kiaulikmis". Dabar iburio" gimnazijos chemikas sitaiss ant kelmo, kalba apie svarbias uduotis ir duoda nurodymus eiliniams partizanams. Vadavietje pakilus sambrzdis. Ruoiamas laikinas drausms statutas padaliniams, tobulinama bri struktra, redaguojamas priesaikos tekstas. Kai kurie inik emlapius; nustatinjamos bri, kuop, rinktini ribos. Geleinio Vilko rinktins istorija ir tuometin bkl gerai atsispindi Juozo Stravinsko Kardo praneime, kur jis skait 1946-j gegus treij partizan vad suvaiavime Skaisin kaime. Pasirodo, iose vietovse partizanai pradjo burtis dar 1944-j rugpjtyje, vos mnesiui prajus nuo soviet okupacijos. Tuo laiku, kai ateina Juozas, ia telkiasi apie du imtai partizan. 27 Teritorija pasiymi mikingumu. Bunkeriai mikuose ir sodybose patikimai glaudia laisvs ideal riterius. Pradioje jiems vadovavo Bronius Kuzmickas Briedis, kuris netrukus ujojo ant pasalos ir uvo. Toliau vadovauti daliniui irenkamas Deinys. Bet ir jisai neivengia panaaus likimo. Tada

pavojing pareig imasi Vincas Senavaitis. Vienkart susidrus su ekistais, jisai sunkiai sueidiamas. Neteks jg, liepia palydovams j palikti, o patiems gelbtis. Jaunystje sunku priversti ird niekinti gyvyb" - pavaldiniai paklsta vadui ir pasitraukia. Paslp sueistj po nevelgiama lapija, nutolsta inomais takais. Pravitus ir pavojui prajus, sugro jo paimti. Visi nustebo: toje vietoje buvo tuia, liauimo ymi nematyti, kraujo pdsak nra. Kur jis dingo, niekas neinojo. 28 Ir tai dabar Kardas tsia narsij pirmtak yg. Beveik tuo paiu metu, kai Juozas ateina jo vadovaujam rinktin, Skardupi klebonas Antanas Ylius suaukia susirinkim, kuris laikytinas Tauro apygardos, kuriai priklauso Geleinio Vilko rinktin, krimosi pradia. Liepos 19-j klebonijon atvyksta Vytautas Gavnas, Jonas Pileckis, Albinas Ratkelis ir Leonas Taunys. Taiau Tauro apygardos krimo diena laikoma rugpjio 15-ji. Tada vadu irenkamas Leonas Taunys Kovas ir nustatomos apygardos bei j sudarani rinktini ribos. Geleinio Vilko rinktins teritorijai priskiriami Garliavos, Pakuonio, Prien, Gudeli, ilavoto, Slikli, Sasnavos ir Balbierikio valsiai. ia protvi eme Juozas Luka, pasirinks ne vien slapyvard, vaikios pavojingos tylos persmelktais vidurnakiais ir gdiais apyauriais. kinink sodybos nekart jaukiai priglaus j ir bendraygius. Niekas iandien jau nesuskaiiuos, kok nuotol nuygiavo jo, neprilygstamo jiko, kojos. Tokios prabangos, kaip telefonas, automobilis, radijo ryys - miko broliai n nesapnavo. Partizanuose" randame kukliai tepratariant, pvz., inakt turjome nueiti 20 km", - lyg bt kalbama apie malon pasivaikiojim ligi kaimyno kiemo. Jau rugpjtyje Juozas nustatyta ryi tvarka" ikvieiamas susitikim su vadais. Abu su ryininke Audrone ateina Mikalins girait. io, vos 56 ha turinio miko plote avioj aiktelj" jis pamato didel kovotoj br. Pirmkart sutinka Zigm Drung, tada dar besivadinant ernu, vliau - Mykolu Jonu. ia Juozas gauna nurodym vykti Suvalkijos vad suvaiavim Skardupiuose. Susirinkusieji per radij igirsta praneim, apie atomins bombos jg, parodyt prie kelet dien Japonijoje. Buvo tikima, kad su iais iradimais prasids naujas tempas ir pasaulio politiniame gyvenime." 29 Tik k kurtoje Tauro apygardoje Geleinio Vilko rinktin gal svarbiausias ir sklandiausiai veikiantis padalinys, kur pogrindinis

gyvenimas gan intensyvus: reguliariuose posdiuose aptariami einamieji reikalai ir didingi ateities planai. Dalis apygardos steigj nutaria suburti Lietuvos ilaisvinimo komitet, kuris tst Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto - VLIK - darb. Pasirytama apie Lietuvos nelaim praneti laisvajam pasauliui. Tam reikt pagrobti lktuv ir juo nugabenti dokumentus Vakarus. 30 Artjant Mykolinms, rugsjo 29-jai, Mykolas Jonas surinko visus balsinguosius ir skubotai juos paruo rytdienos Mykolini giesmms. Tada po Skardupi banyios skliautais suskambo graus Skirmanto tenoras... Ruduo gilja, o partizan gretos - tankja. Mikuose suranda prieglobst daug jaunimo, kuriam galimyb gyventi legaliai atm okupantas. Gresia prievartinis mimas kariuomen ir aretai -neinia kada ir u k. Vyrai, kuriems pavykdavo isislapstyti ir grti namo, labai tdavo, rad gimtin apiplt, jiems kildavo noras deramai nubausti soviet plikus". 31 Kai Jurg Luk paleido i kaljimo, jisai, bdamas labai stipraus fizinio sudjimo, atrod sveikas, tik veidas buvo labai ipurts, drobs baltumo.32 Kai atrod, jog viskas nurimo, ir NKVD nerodo jokio dmesio, Jurgis sidrsino ateiti paskaitas mechanikos fakultete. Apsigyventi bendrabutyje - rizikinga: neinia, kada sulauksi naktinio pogromo. Tad bsimasis mechanikas laikinai prisiglaudia Auktojoje Panemunje pas Garmus, Biruts gatvs 32 name. ia nerpestingas dienas leido mokiniai: Kazyt ir Pranas Kiiai - Onos Lukiens broliens vaikai i pirmosios santuokos, o kit kambar buvo um du jaunesni moksleiviai i Piliuonos. 33 Linksma utv, kuriai netrksta iradingumo vis naujoms vaikikoms idaigoms. Pabraukus lango stikl nykiu, kyla kyrus bildesys ar nepakeniamas tarkjimas. Po to sukeliamas baugus dunksjimas kamine; jei igstis ne toksai, kokio tiktasi, gerai tarnauja skardos gabalai, suverti ant laido -vidurnakiais palpje jie klaikiai vanga. ia apsigyvenus Jurgiui, vaiduokliai dingo, visi tapo vyresni. 34 Nekalbus ir vyrikas, naujasis gyventojas vakarais palinksta prie brini. Grieta lp linija, dmus vilgsnis ir romantikos garbanos. I pradi Jurgis nepastebi, kaip vis daniau j stebeilijasi Kazyt. Jai kelia nusistebjim - kaip Jurgis visk supranta toje brini raizgalynje? Koksai puikus ininierius bus...

Besidomini Kazyt kart pastebi ir Jurgis. Jinai jam atrodo tokia trapi... Ar ino ji, kokiame iauriame pasaulyje gyvena? Syk Jurgis velniai paaikino jai, kas yra alkninis velenas, koki paskirt atlieka vaistiklis ir apibdino mediag atsparumo svok. Susirasti iuo neramiu metu mergin jisai n nesiruoia. Tai bt tikra nesmon. Nei vakarlius vaikiosi, nei i oki parlydsi, nei juo labiau - vesi. Tai kam imtis beprasmik dalyk?1 2 3 4 5 6 7 8 9

Stasys Ratikis. Kovose dl Lietuvos, t. 1,Vilnius, 1990, p. 590. Ibid. Stasys Ratikis. Kovose dl Lietuvos, p. 605. Ibid. Stasys Ratikis. Kovose dl Lietuvos, t. 2, p. 23. Ibid., p. 24. Ibid. Stasys Ratikis. Kovose dl Lietuvos, t. 2, p. 31.

10

Antanas Venclova. Jaunysts atradimas, Vilnius, 1966, p. 510.

Kstutis Kasparas, Vidmantas Vitkauskas. Partizano dalia. Juozas Daumantas. Kn. Partizanai", penktasis leidimas, Kaunas, 2005, p. 702. 11 Ibid. 12 Ibid. 13 Antanina Garmut. Ijo broliai, Kaunas, 1990, p. 13. 14 Mes nugalsime bolevizm! Principiniai generalkomisaro dr. von Ren-teln ivediojimai per apskrii virinink suvaiavim Kaune. In: Ateitis", 1943 m. balandio 8, nr. 82, p. 1. 15 Ibid. 16 Juozas Daumantas. Partizanai, Vilnius, Vaga",1990, p. 11. 17 Ibid., p. 9. 18 Ibid., p. 10. 19 Juozas Daumantas. Partizanai, p. 22 20 Ibid., p. 36. 21 Juozas Daumantas. Partizanai, p.43. 22 Juozas Daumantas. Partizanai, p.109. 23 Juozas Daumantas. Partizanai, p.69. 24 Ibid. 25 Juozas Daumantas. Partizanai, p.73. 26 Ibid., p. 74. 27 Lietuvos laisvs kovotoj Tauro apygardos rinktini vad suvaiavimo, vykusio 1946 met gegus 3 d. Skaisin kaime, protokolas. Laisvs kov archyvas, nr. 1, 1991, p. 15. 28 Vincas Senavaitis aliavelnis iaurys buvo sueistas ir dingo be inios Degim kaime, ilavoto valsiuje per Degim-Vilk kautynes. 29 Juozas Daumantas. Partizanai, p.109. 30 Tauro apygardos tabo dokumentai. Laisvs kov archyvas, nr. 1 1991, p. 6. 31 Leonas Vilutis. Likimo mozaika, Kaunas, 1992, p. 26. 32 Juozas Daumantas. Partizanai, p.70. 33 Antanina Garmut. Ijo broliai, Kaunas, 1990, p. 15. 34 Ibid

mons kovos lauke, js pati inote, negali laisvai nekuiuotis ir praneinti, ar jie gyvi, ar mir... Balzakas

tai kaip yra: doras vyras veriasi prie visko, kas grau, nors ir laukia kailialupys budelis ir kankinimas ugnimi. Seneka

Naujos pareigosSkardupi banytkaim, kuriame per Mykolines kvptai skambjo giesms, 1945-j ruden ugriva nelaim. Kunigas Antanas Ylius vliau prisimins: Po vis pamald gauta inia i Marijampols, kad ia prasidjo ms organizacijos nari suiminjimas". 1 Kit nakt ekistai atsirado Skardupiuose ir, apsup klebonij, kunig Yli paadina trankiu beldimu lang. T spalio vidurnakt jauna Tauro apygarda gauna sunk smg. Suimami ir madaug po mnesio kankinani tardym nuudomi Leonas Taunys Kovas ir Vytautas Baceviius Vygandas. Kiti su Skardupiais susij asmenys nuteisiami kalti vair laik. Ivengia spst Vytautas Gavnas Vampyras, nes t lemting nakt jisai nukeliavo savais keliais 2. "o kiti ivengusieji sumimo skubiai pakeit savo bstines". Lapkriio vidury ikyla grsm ir Juozui. Tardant suimtuosius, matyt buvo iifruotas Skirmanto asmuo. Jisai ivengia sumimo apdairiai isikeldamas i buto Kaune, Donelaiio gatvje, kur pastarj laik gyveno. Pereidamas nauj but, buvusi patalp eimininkei pasak gyvensis visai kitu adresu, negu buvo i tikrj. Nuojautos vedamas, atsargiai patikrina padt ir sitikina, kad reikia slptis nedelsiant, kadangi visos vietos, net nieko bendro neturinios su pogrindio veikla, buvo enkagiebist apsstos." 3 Tada su Jurgiu skubiai parvyksta Geleinio Vilko rinktin. Randa prieglobst Mogikje, kur yra unikali slptuv - tvirtas skarda apkaltas pastatas i trij sekcij, su maais, grotomis apkaltais langeliais." Svarbiausia, kad bunkeriai i svirno poeminmis angomis ved sodo nuokalns krmus. rengus krosnis, partizanai apsigyveno viruje. Jausdami pavoj, nusileisdavo apai ir nuo ventups alksnyn pasiekdavo didiuosius Prien ilo mikus 4. Jaunlis Stasys Luka, su pogrindiu bendr reikal dar neturs, patikliai pasilieka Kaune. Bet jis labai klysta: enkavedistai netrunka surasti nauj jaunojo Lukos sikrimo viet ir paryiais apsupa nam. Uklup Stasiuk, ima tardyti, bet -keista - nesuima. Veikiausiai j norima palikti kaip jauk broliams privilioti. Tada Stasys gerokai apkultas ir paliks be dokument", sugeba tikinti persekiotojus, kad jo

broliai visai nesislapst, o tik iaip ivyk Vilni. Po to jis nedelsdamas inyksta i ekist akiraio. Motina ir tvas sukrsti. Tokios vyki eigos jie nesitikjo. Legalaus gyvenimo vartai prie brolius Lukas usitrenk galutinai. Jiems beliko toliau dirbti su partizanais, savo nelieiamum utikrinant ginklais. 5" Bet visgi labai sunku ir gelia ird, kai negali laisvai vaikioti gimtins eme. Gruodio etj pirm kart pasninga. Prie nauj slapstymosi slyg dar nepriprasta, o sniege liek pdsakai padidina pavoj. Gimtojoje emje neliko vietos! Miko takeliuose, sodybose ir pievose - tykoja mirtis. Susitik su rinktines vadu (juo tebra Stravinskas Kardas iedas) abu su Jurgiu paprao skubaus prieglobsio. Oficialus ijimas pas miko brolius Naujj, 1946-j met ivakarse. Taip sutariama su Kardu per Ki vakarien. Perkaldiu su broliu pradeda rengtis. Tos kelios dienos ligi Nauj met ivakari pralekia bemat. Vliau, beveik po ei deimtmei, Sauliaus Bartkaus televizijos laidoje Poiris" Antanas Luka prisimins, kad ieinanius brolius motina palaimino, praydama Viepaties saugoti snus. J pai papra, kad neudyt kit nei savs... bet ir nepasiduot gyvi... Naujj met ivakars. Luk sodybos gyvenamojo namo seklyios langai udangstyti, vaki viesoje jaukiai spindi linins staltiess. Zigmas Drunga, dabar Mykolas Jonas, sako kalb, nenujausdamas, kad is ventinis pasisakymas jam paskutinis. Visi pastebi, kaip apygardos vadas sdi parims ant automato vamzdio, paskends savo mintyse." 6 Po veni neivengiamai ateina kasdienyb. Juozas Luka, slapyvardiu Skirmantas pasitinka nauj gyvenim, kuriame ir kasdienyb - nauja. Jis paskiriamas rinktins spaudos skyriaus vadovu. Sunku atprasti nuo tviks ir vien kart jisai sugrta namo. Tkart turbt sugro ir kiti broliai, kad pasimatyt su nerimastaujaniais namikiais. Paskui vl ieina.

la. Sausio naktis labai tyli, ir einantiems atrodo, kad sualusio sniego trakesys nea j ingsni gars labai toli. Jie pasiekia kinink netoli Dambravos ir jau pirm nakt enkavedist i ten ibaidomi. Prisieina pasitraukti netoliese esant mikel. Klebikio, Kozer, Mikalins mik takus pirmosiomis nelegalaus gyvenimo dienomis mina Skirmanto ir brolio Jurgio kojos. Vis la, sninga ir pusto. lstanti pga vienkart pavargusiems broliams pakloja patal ir iganingai paslepia nuo netiktai pasirodiusi kareivi. Itisas valandas teko tada pratnoti pusnyje, taiau n vienas neperalo ir nesusirgo. Skirmantas uoliai vykdo jam paskirtas pareigas. Jam neduoda ramybs rodos paprasta mintis: ar partizan spauda veiksminga ir atlieka savo misij?" Spausdinome rotatoriumi. Viskas buvo atliekama maame bunkeriuke mike. Grubo rankos tiek prie mainles, tiek prie gravir, tiek prie spausdinimo." 7 Partizan spaudos platinimas - rizikingas dalykas: partizanai leidinius patys naktimis lipd vieesnse, daniau moni aptinkamose vietose, o antras bdas - buvo panaudojamas bolevikins administracijos aparatas." 8 Pastarasis bdas iandien atrodyt maai tiktinas: ar gali bti kad partizanai tikint, sakysim, apylinki pirmininkus dti antspaudus ant atsiaukim, tarytum ant legali aplinkrai ir paskui dalinti visiems? Bet tada buvo rezistencini kov pradia, kada ir vieni, ir kiti buvo pilni tikjimo ir neinojo, kuo viskas baigsis. Okupacija vis sunkja. Laisvs kovotojai vis iauriau persekiojami. Zigmas Drunga - Mykolas Jonas, apygardos vado pareigose esantis nuo pereit met spalio 22-sios, netrunka vertinti Lietuvos rezistencijos bkls dramatizm: ypa j piktina ir eidia tautos atplaios - bolevik veikjai ir asmenys, padedantys tremti lietuvius ir grobiantys iveamj turt. 1946-j vasario 20-j jisai sako tokius persekioti. atvir kov nestoti ir uduotis vykdyti taip, kad nenukentt paaliniai asmenys ir patys vykdytojai. 9 Mykolas Jonas nurodo rpestingai pasiruoti kovinms operacijoms: i anksto spti kovini operacij dalyvius, istudijuoti aplinkybes. Neleistina, kad atsitikt kaip kuopos vadui Pranukui, kuris, nevykusiai organizuodamas puolim prie NKVD ir istrebitelius, isine nevalyt kulkosvaid Elektrik" ir, bdamas pasalose, msi valyti ginklus. Be to, reikiamai nevertino prieo pajgas. ito aplaidumo pasekms skaudios: 1. Praudytas kulkosvaidis,

2. Visai netiktai apylinkei utrauktas MVD siautimas, 3. uvo pats kuopos vadas, 4. Yra sueist laisvs kovotoj. Tik vardan uvusio kuopos vado Mykolas Jonas susilaiks nuo baudimo u netvark dalinyje ir vertingo ginklo praudym.10

Kai kurie susitikimai1946-j iem Juozas Luka Skirmantas, kaip Tauro apygardos tabo darbuotojas, vizituoja partizan padalinius ir vienkart isirengia pas Raginio kuopos vyrus Balbiergirje. Pakeliui dl ryio nesklandumo usuka pas vien kinink. Skirmantas ir jo palydovai su iuo mogumi nebuvo pastami. Kaip ir reikjo tiktis, eimininkas j nepriima. Gerai suprantamas kininko atsargumas, taiau Skirmantas ilgai dertis nesiruoia. eimininkas - ne i kvailj. Jeigu ia provokatoriai, tegul jo troboje sikuria prievarta. Tada jis nebus apkaltintas... Svarbiausia - nereikia nieko atvykliams duoti: nei valgio, nei patalyns. Nebloga apsidraudimo priemon - gaii veido iraika... O jeigu ia partizanai? Paprastai jie supratus vyrai ir visk atleidia, tik inoma - ne idavyst. kininkas veikiai Skirmanto rankose pamato senus kailinius, surastus kakur ant suolo, ketinamus panaudoti kaip usiklojim. Jis iri, neinodamas, k sakyti. O architekto rankose dar atsiranda apynauj luota. Ja vikriai perbraukia asl ir eiminink rms atvir vilgsn sako: - Nors iaud kl i kluono atnekite! Gaspadorius teisinasi: - inot, ms kluono alins beveik tuios. - K js sakot? ituo laiku ir tuios? K tada veiks js gyvuliai ligi pavasario? Geriau nueisiu pats pervelgti, kas dedasi toje js alinje. - Eikite eikite! Nieko tenais nerasite... Pagaliau ir a galiu nueiti. Bet inokite: einu ne savo valia, bet priverstas. Ir mogelis atsiduss ieina. Paskui grta neinas ryuliu vilgani iaud. ...Toki situacij Skirmanto gyvenime bus ne viena. Taip elgsis jisai ne kart. Ne grasins, ne gsdins, bet veiks. Lietuva dabar - itisas kovos laukas. ia dertis nra kada. tikinti neverta - geriau rodyti pavyzd.

...Tamsmlse sutemose skendinioj sodyboj sivyrauja tyla. eimininkas guli kaimo staliaus padirbtoje lovoje ir klausosi lygaus trij vyr alsavimo: nuovargio, atsargumo ir valios simfonija. kininkas msto apie mogaus gyvenimo trapum, garb ir mirt. Kyla vairi mini. Pavyks Lietuvos vyrams atkovoti nepriklausomyb, ar ne? Reiks pasakyti monai, kad gerai juos pavalgydint... itas, graaus veido, partizan vyresnysis, atrodo labai isilavins... Paryiu palang skambteli atodrkio laas. Skirmantas atsimerkia. Jo vilgsnis atsiremia kitas akis, velgianias i anapus stiklo. Ten stovi vietinis ryininkas Stasys Mariulynas Lapinas. Dar minut - ir jisai raportuoja Skirmantui. Taip reikalauja statutas. Po ito atsargusis kininkas susigsta: - Dovanokit, vyrai, kad buvau toks... Kaip ia pasakius... Partizanai n nesiruoia priekaitauti u atsargum. I kamaros ieina eimininko mergaits, dar iltu patalu trenkianios. Partizan guolis buvo kietas ir altas. Uosis nedrsiai sako: - Ar negalima bt valandiukei lsti monik patal? Jau seniai normaliai miegojome. - Gulkit, pailskit, vyruiai! Malonus nusndimas iltam patale atgaivina per pastarsias savaites nualint kn. Po pusantros valandos vyrus paadina plakamos telos garsai. Ruoiami pusryiai. Pro miegus Skirmantui atrodo, kad jisai savo tvikje, mama trisia virtuvje, o aplinkui ramu ir saugu. Trumpa iemos diena greitai baigsi ir vyrai patraukia Bal-biergirs link. Dabar j lydi Tabokius ir Pjklas. Pagaliau t palusiai tamsi nakt" prieina giri, kuri, anot Juozo Petrakos Patrimpo, labai skiriasi nuo Dzkijos mik tuo, kad labai lapia, su daugybe raist. Dl didels drgms joje neauga puys. Kasti bunkerius - betikslis darbas: tuoj usemia vanduo. Tad vienintelis Balbiergirs vyr udingsnis paprastos piemen bdos, kuriose sunku ibti ir tada, kai nela. O dabar gili iema. Skirmantas pagalvojo: tokia stovykla Lietuvoje tikriausiai - viena. Atvirose bdose, altyje, kietai miegojo vyrai apsireng ir apsiav, kiekvienu momentu pasiruo netiktam upuolimui. Vos ia atjus, krinta akis ionyki vyr vargas ir

nepaprasta kantryb. Jie be uniform, nes j sunku gauti; kaim pasiekti - ne visada manoma, tad tenka pabti be maisto. Bjauriausia, kad nra galimybi palengvinti kovotoj buities. Balbiergirs partizan vadas, dailus trisdeimt atuoneri met vyras savo padt laiko normalia. Kazio Deguio Raginio veido iraika - lyg poilsiautojo... Prajus madaug pusmeiui, uvusio vado kn ekistai atve ir paguldys Balbierikio miestelio aiktje. Akys umerktos aminai, o diugi veido iraika dingusi. Paskui sddamos ant Ringio upelio kranto apylink mergaits tyliai niniuos kovos draug jam sukurt dain... Skirmanto kelion i nepaprast stovykl romantikai nuspalvino labai puiki" vedl Aldona Mariulynait Astra. Ji svarbi ryinink, sugebanti ivalgyti apylinkes, surinkti inias i toki altini, apie kuriuos ir svajoti sunku." 11 Kai vidurnakt Skirmantas ateina jos tv sodyb, ji sutinka visus priemens tarpdury, rankoje laikydama ibint. Blandioje jo viesoje ir merginos, ir atjusij veidai atrod tokie dvasingi. Astros vilgsnis sustojo ties Skirmantu. Ji lauk slapt svei, bet ne i minut, todl ir kas nesusipyn. Ilgi matinio geltonumo plaukai blunksojo palaidi. Vyrams i valand ji pasirod tokia efemerika... Taboki ir Uos ji pasta i anksiau. velgdama gra kaip i atviruko Skirmanto veid, ir nordama paslpti varymsi, ji greitai prabyla apie praktikus dalykus: - Ikepiau blyn i rugini milt, inokite, jie valgomi su medumi! Etnografinis valgis vyrams patiko. Po valandls Astra, sileidusi kailini rankov 9 mm pistolet, jo pirmoji su Pjklu."12 Kai Skirmantas, paliks stovykl, iygiuoja Punios il pas uol, prie akis vis ikyla ios nepaprastos mergaits paveikslas. Kokia jos ateitis? Ar bus kinink, mokanti ruoti gardius valgius, ar meninink, vien savo ivaizda tarnaujanti groiui? Daugiau jie nebesusitiko. Astra, netiktai ekist uklupta, uvo 1947 m. gegus 8-j ilavoto valsiuje, Struogos kaime.

Jei esi toks menininkas, imatuok mogaus siel. Seneka

Kovos kasdienybs imintis1946-j saus ir dal vasario uima ruoimasis sutrukdyti 1946-j rinkimus Soviet Sjungos Aukiausij taryb. iandien paklaustume: kam eikvoti brangias jgas ir didinti pavoj sau? Kaip teigia Kstutis K. Girnius: Balsavimas komunist rinkimuose buvo lyg sovietins santvarkos pripainimas ir partizan valdios paneigimas, ir kad partizan prestias reikalavo, jog kuo maiau moni dalyvaut rinkimuose.13" Prestias - svarbus kovins dvasios palaikymo veiksnys, visgi reikia pastebti, kad prie rinkimus miko broliai (kaip ir kitais atvejais) ne visai perman soviet klast. Per ilgus valdymo deimtmeius rinkim technologija iliko ta pati: kiek rinkj beateit (arba neateit visai) rinkimai vistiek bus vyk ir juose bus balsuota 99,9 proc. itai gerai inojo Juozas Luka jau paioje partizanavimo pradioje. Vistiek dabar uoliai dalyvauja antirinkiminje veikloje. Spaudos platinimo kanalais gyventojai supaindinami su partizan linija -neduoti n vieno balso. Kam reikjo organizuoti dokument atmimo vaj, - juk i atjusi balsuoti niekas n nereikalaudavo pas. Jaunysts smarkavimu galima paaikinti scenas, kai pintins su paimtais pasais buvo idabintos raudonos spalvos glmis. Rinkimini trupi apaudymas - didels rizikos veiksmai. J tiksl Skirmantas argumentuoja logikai: apaudymai priri prie vietos visas bolevik gulas, kad nakt jos negalt rengti pasal ir nesutrukdyt partizanams naikinti telefono linij ir griauti tilt; privers rusus budti itis nakt - tada jie, miegsti ir ivarg, ne taip stropiai rpinsis rinkim eiga, o gyventojai turs pateisinani prieast neiti rinkimus. Rinkim vajui prajus, Skirmantas kur laik pabna Pri-enilyje, Zigmo Jukos Pjklo kuopoje. ia j atlydjo Juozas Petraka Patrimpas, kai gro po vizito pas uol Punios ile. ia vl krinta akis, kad vyrams trksta maisto ir kiekvien dien reikia mokytis nugalti alk. Ypatingai tas akivaizdu Ainio kuopos vietovje, kur kovotoj skaiius didokas, o gyventojai - ne kain kokie turtuoliai. Bt ne pro al uksti ir jam paiam. Bendraygiai vis pasilo io to, bet jis mandagiai atsisako, kad ess sotus... Pusbadis ir kasdieniniai vargai nemenkina Skirmanto dvasini jg. Pabalusiame veide grietja

bruoai, akyse - santrus rytingumas, o kalboje - sunku patikti jumoro gaidels. Netrukus jis persikelia Seklyi - pagrindin Geleinio Vilko rinktins tabo slptuv pas Varkalus. Kazimieras Varkala, aliuko tvas, - Lietuvos kariuomens savanoris, o jo dukros Kazimiera Varkalait Rta ir Janina Varkalait Graina -ryininks. Vasario 17-j , kai visi susd dirbo, sumuodami rinkim duomenis, Rta staiga prane, kad pilnas kiemas kareivi! Ir ne eilini. Vos spj sugriebti ginklus ir popierius, Skirmantas ir jo draugai suoka bulvi rusel ir ima klausytis, kas vyksta viruje. Girdi okupanto kalb, sklindani i viraus, kur viesu ir saugu. Greta pavojaus, jis tada jaut sunk paeminim. K jisai galjo daryti? Negi pamets sveik prot oksi i uuolandos ir, iekodamas teisybs ginklu, utrauksi sunkias pasekmes eimai ir kovos draugams? Jis tiki ateitimi. Tereikia kantrybs, dar mauml kantrybs. Ateitis visk sustatys vietas. Rytojaus dien Lietuv sukreia trmimai. Enkavedist buvo tiek daug, kad privert partizan dalinius pasislpti". 14 Ar galjo bti ukirstas kelias moni iveimui Sibir? iandien aiku, kad - ne. Juozas Luka ir jo bendraygiai t skaudi ties inojo: partizanai bt patyr didiausius nuostolius, o itremiamuosius bt sulikvidav vietoje." 15 Tomis dienomis vl paskelbiama Bartaino amnestija. kart jos teiginiai grsmingi: bandit ir buruazini nacionalist organizacijos nari, kurie dar nepasidav valdios staigoms, eimos turi bti aretuotos ir deportuotos!" irdin sibrauna nerimas dl savj. Pagaliau ima pavasarti. Korektras rinktins laikratlio, kur leidia beveik vienas, Skirmantas kartais isinea laukan, prie saul. Ileistas antrasis Kovos kelio" numeris. Kardas j oficialiai paskiria rinktins spaudos propagandos virininku. Faktikai Skirmantas ias pareigas jo nuo sausio mnesio. Siekdamas, kad mediaga bt aktuali, jis suburia atskir usienio ini klausymo tinkl ir paskiria kelet asmen paruoti aktualijoms, vedamiesiems ir eiliniams straipsniams." inioms i usienio - ypatingas dmesys. Skirmanto laikratyje visi ieko artjanio karo enkl. Ar patsai Skirmantas tuos enklus mato? Jisai tikras tiktai dl vieno: jo misija, pilna neinomybs ir pavoj, pareikalaus vis jg, - gal net paties gyvenimo. Prie j ikils udavinys sunkus ir viliojantis kaip vienintel

gyvenimo prasm. Jisai gerai nusiteiks ir netgi linksmas, danai bendraygiams paeria jumoro perliuk! Po met partizaninio gyvenimo jo valia tapo kieta kaip geleis, itverms atsargos - beribs, protas atrus ir altas. Mirties baim nekausto jo. Vadinasi, filosofine prasme jisai laisvas. Bet laisvas esi tada, kai gyveni tarp laisvj... Tuo tarpu ekist persekiojimai intensyvja. Matyt turi takos Bartaino amnestija. Kovo 19-j, per Juozapines, sta rinktines vado brolis Antanas Stravinskas Mikinis. Skirmant ima varginti rank ir koj pliniai, matyt atsirad dl nualim. Kyla skaudios votys, paskui jos atsiveria. Grubs ygio rbai lieia aizdas, keldami skausm ir trukdydami judti. Tvarsiai brangs, be to, reikia taupyti, nes j vis daugiau prireikia sueistiesiems kautynse. Penicilino gauti labai sunku, tad netinkamose slygose - anktuose bunkeriuose slapta gydomiems kovotojams aizdos sukelia kariavim ir, nors atrodyt pagydomos, danai tampa mirtinomis. Skirmantas dar nebuvo sueistas. Jisai jauia, kad turi daug jg. Gal ir votys dl to neblogai gyja? Jo kelyje rykja gairs, kurias turt orientuotis partizan vadovyb. Tiktai viena svarbu: kaip numatyti ar nuspti ios didingos kovos trukm!

Manote, tai likimo dovana? Ne, tai - spstai. Seneka

Meilus prieai1946-j pavasaris - sunkus. Po gilios iemos, ivarginusios kovotojus, sniegas vis netirpsta. Taip trukdosi persiklimas naujas slptuves. Beveik kiekvien dien ateidavo inia apie susidrim su enkavedistais, ir vis daniau su kruvinais nuostoliais. 16" Vadas skelbia gedulo dvisavaiius. Jie danoki - daug danesni negu turt bti... Taiau Geleinio Vilko rinktin, kaip ir visa Tauro apygarda, gyvuoja. Balandio 23-j Tauro ir Dainavos apygard vadai susitinka. Rezultatas - dvi apygardos susijungia Piet Lietuvos Partizan Sjd - PLPS. Kazimieraitis ir Mykolas Jonas - du laisvs kov vadai viltingai engia pirmyn. Rezistencijai reikia vienytis ir taip gyti tvirtybs. Pirmasis sako umegsis ryius su auktaii partizanais," antrasis sipareigojo to pat siekti su emaiiais" 17. Bet tikrov negailestinga. Nuolatiniai persekiojimai PLPS tabui leidia veikti vos tris mnesius. 18 iuo metu Tauro apygardos tabo pareignai gauna nurodym paruoti vieneri met veiklos ataskaitas. Be to, nutarta Laisvs valg" leisti Geleinio Vilko rinktins ribose. Skirmantas, io leidinio redaktorius, gauna nauj - Vyio - slapyvard. Praneime Skirmantas (dabar jau Vytis) spaudos informacijos darb apibendrina nuo 1946-j sausio pirmosios, kai pradjo eiti ias pareigas. Pasirodo, suspta pagaminti apie puseto tkstanio laikratli (Laisvs valgo" ir Kovos kelio"), apie keturis tkstanius vairi atsiaukim ir apie du tkstanius karikatr." 19 1946-j balandio 30 d. sakymu nr. 15 Kovos kelias" paskelbtas Tauro" apygardos laikraiu. Kok indl i spauda ne laisvs reikal - atskir studij reikalaujantis darbas. Tai, kad per rinkimus balsuotoj skaiius Tauro apygardos teritorijoje likdavo maiausias, turbt Vyio agitacijos ir propagandos vaisius. ...Puikios gegus dienos. Lietuvos kovotojai prisimin es jauni, o j irdys atviros groiui ir meilei. Bet jie veriami slptis po eme! Tomis dienomis Skirmantas , Mykolas Jonas, Kardas, aliukas su kitais kovotojais isikasa ir sirengia nauj bunker Prienilyje. io bsto dydis trys metrai ilgio, du ploio ir du aukio." 20

Kiekvienas bunkeris, kaip ir jo gyventojai, turi savo likim, - daugeliu atvej gan lidn ir iaur. Reikia manyti, kad i buvein Skirmantui tarnavo tik atskirais btinais atvejais. Su bendraygiais ilgesniam laikui ia nesikurta. Vis laik glaudiasi daugiausia Seklyioje ar Skriaudi apylinkse. Pavasaris, prie uleisdamas viet vasarai, tarytum gavo naujos jgos. Kazl Rdos mikas dvelkia sakais. aliose aiktelse vairs olynai venia savj ydjim. Kiekvienas savaip, Tvrjo duotu rbu, stengiasi pritraukti moni ir drugeli dmes. Gegus 28-sios popiet pilna ramybs ir viesos. Nekreipdami dmesio ied spalvas ir pauki iulbes, miku traukia dvylika vyr. Retokas ir patogus eiti ilas baigsi. Prasideda miraus miko plotai su aviei bei gervuogi salynais, dilgli salelmis. Kojos neranda tvirtos atramos, eiti vis sunkiau. tai pdos nyra klampiame saman kilime. Po j kur ne kur isimt smulks bereliai, vienas kitas alksnis. Dar kiek pajus, alksni daugja; tai j itisi guotai. Tarp j lyg alsvi debesliai boluoja vingioryki kupstai. Visi vyrai, iskyrus vien, engia drsiai. ia j inomi takai. Tas, kurio drsus jimas tik apsimestinis, ima neymiai dairytis: jam kelia nerim nepastama gdi aplinka ir beprasidedanti pelk. Ar ji pereinama? T nustatyti ne taip lengva. Rengiantis Tauro apygardon, tarp kita ko, jisai domjosi ir ios srities dalykais. Suinojo, kad yra madaug keturios deimtys pelki ri. Kuriai priskirti i? Kad tik nepaklaidint arba nenuvest spstus, kur jokios pagalbos neprisiauksi." Jis pakl galv: vaiskiai ydra mlyn plytjo tenai, viruje. Paskui pajuto, kad lampa pdos, o saman danga po kojomis baugiai linksta... Kokiais atvejais is kilimas pratrksta? Visi vyrai tyli, tad pradti kalb nra kaip. Nutaria pakalbinti jam i paskos einant vyr, kur girdjo vadinant Kurtu. Negalima pakelti tokios tampos. - Ar i pelk pereinama? Kurtas atsak tyliu klausimu: - O kaip jums atrodo?

Ereliui pasirod, kad i jo aipomasi. Atsigr auktagis vaikinas, js priekyje. Jo veide spindi atvirumas ir Markulio bgtavimas atlgsta. Jis prabyla pabrtinai nerpestingai: - inote, i pelk lengvai veikiama, o i pradi atrod, kad lendi isiiojusio krokodilo nasrus. Toki raist maiau ne vien, kai vaikiojau su auktaii partizanais. Maytis - toksai auktagio partizano slapyvardis - paaipiai apibendrino: - Deja, inios maai padeda tam, kas jau pateko akivar... Klausydamasis pokalbio Vytis su elmika iraika taria: - inoma, bet koks linas bus nebaisus, kai valdia mums parpins akimirksniu isipuiant balon ar speciali milteli, sustingdani dumbl; i dalyk nesant, belieka augintis ilgus plaukus ir i akivaro paiam save itraukti u kasos -kaip Miunchauzenui. Prislopintas cha cha cha nuskriejo olynais. Vietov neseniai buvo ivalgyta, tad vyrai nesibaimino paalini aki nei aus. Pagaliau priekyje pasimat ikili salel. J pasiek partizanai ir j sveias sustojo. Netrukus turi prasidti posdis, kuriame kalbs svarbus asmuo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Juozas Markulis. Kaip ia pateko is mokslo mogus, energingas ir, lyginant su kovotojais, ne pirmos jaunysts (prie tris mnesius jam sukako trisdeimt treji)? Infiltruoti agentus partizan struktras, - ekistams ne naujiena. MGB generolas Henrikas Vaigauskas 21 vadovlyje ekistams praktikams i situacij pateikia kaip operatyvins veiklos pavyzd: Kombinacija buvo gyvendinta per agent Maryt, kuri saugumo organ nurodymu prane pastamam gaujos vadui, kad palaiko ryius su nacionaline Vilniaus inteligent grupe". 22 Daumantas Partizanuose" i ryinink vadina Maskoli-ke. iandien inoma, kad tai buvo Albina Celieiut i Prien rajono Garvins kaimo. Vytautas Juodsnukis, knygos Suvalkijos partizan takais" autorius, paymi, kad Vilniaus universiteto student Albina jau

nuo 1945-j vasaros vaist bei tvarstomosios mediagos siuntomis rm partizanus ir buvo gijusi j pasitikjim" 23. Jos tv sodyboje, Garvins kaime, gyvavo rinktins tabo Ryi skyriaus virininko Klemenso Baltruaiio Kurto slptuv. Markulis vien dien kreipsi i student, idant suvest j su savo apylinki partizanais. Su Baltruaiiu Kurtu Albina gerai sutar. Kaip tik j kreipiasi student, pareikdama, kad vienas jos profesorius pageidaujs susisiekti su to krato partizan vadovybe. Kurtas ini perduoda Juozui Stravinskui, o is susidomi taip, kad net susitinka su Maskolike, paskui i informacij perduoda Zigmui Drungai. Mykolas Jonas, kuriame darniai sugyvena didvyrio drsa ir vaiko patiklumas, nusprendia susitikti nedelsdamas - gegus 28-j. iandien toji diena. Pelki apsuptoje salelje tuojau visi suss ir tarsis svarbiais klausimais. Svei i sostins partizanai vadina Ereliu. ekistai gi drs ir ryting mog" vardija Noreika, uolu ir kitaip. Iki uverbavimo jis lyg tai buvs Lietuvos Laisvs Armijos nariu. Pasitarimas prasideda. Pakyla Mykolas Jonas ir pradeda praneim. Erelis, tramdydamas smalsum, gaudo faktus: pogrindio bendra bkl, artimiausi planai, silpniausi takai. Greitai tampa aiku: kasdien sunkja materialin partizan bkl, trksta amunicijos, uniform, avalyns ir maisto. Gydyti sueistuosius - nra galimybi... Markulis tuoj pasisilo vien sunkiai sueist kovotoj paguldyti vienoje Vilniaus ligonini. Paskui suklsta dar labiau, nes igirsta nuogstavim susilaukti moralins krizs per ilgai tsiantis ginkluotai kovai! Nudiunga suinojs, kad vyrai naudojasi dvigubais slaptaodiais. ito mano efai turbt dar neino," - pamst jisai. Gerai valdydamas veido iraik, vilgsniu stabtelia ties kiekvienu pasitarimo dalyviu. Jisai sidmjo, kad Mykolas Jonas artimiausiomis dienomis vyks emaitij. J nustebina Juozo Lukos Vyio mstymo logika ir rytas, kai is isako nuomon arba pareikia pastab. Erelis klausosi toliau. Mykolo Jono teiginius papildo Kardas. Pasitarimas vyksta sklandiai, sveias i Vilniaus vis tviriau jauiasi - visi enklai rodo, kad partizanai dkingi likimui, pasiuntusiam jiems tok reikaling mog. ypsena suri jo raikiame veide. Juodoje barzdoje ir tokiuose pat plaukuose ybioja sauls zuikuiai... Mykolo Jono balsas agent prikelia i susimstymo: - Dabar pasisakys ms gerbiamas sveias!

Markuliui, beveik baigusiam kunig seminarij, ia puiki proga pritaikyti gytas oratorinio meno inias. Pradioje prabyla msliai ir tyliai trumpai bet maikiai suformuluodamas tem", - visai taip, kaip rekomenduoja savo knygelje 24. Paskui prasideda kalbos taigumas ir poveikis. Pasigirsta tikra svari argument ir fakt" lavina ir teiginys: jis atstovaujs Vienybs komiteto likuiams ir kai kuriems, jau susijungusiems, Auktaitijos partizan daliniams. Jausdamas , kad jo kalba giliai veikia klausytojus, drsiai pareikia: - A ia atvykau, kad perduoiau miko broli auktaii pageidavim sudaryti viening pasiprieinimo vadovyb. Vienybje jga! Koksai rezistentas su tuo nesutikt? Primerks skvarbias akis, agentas monolog tsia toliau: - Jau vien Atlanto Charta, pagalvokite, ko verta! Juk tai - ne piemen pasiraytas popierius, o pasaulio galingj valia. Nusiminimui neturi bti vietos. O kokias viltis teikia San Francisko konferencija? Atsakau - aikias ir viesias! O jeigu atsitikt taip, kad taikiu bdu Anglijai ir Amerikai nepasisekt Pabaltijo valstybse sugrinti kapitalistin santvark, tai btinai Anglija ir Amerika pakilt prie Soviet Sjung. Laisv, inokite, bus grinta dar Ukrainai ir Baltarusijai! ...Sveias kalba ir kalba. Tobulai irepetuota mimika kinta priklausomai nuo sakomos minties. Partizan veiduose atsispindi pritarimas. Pasitarimas baigiasi. Susitarta netrukus susitikti formalaus susijungimo, dabar nustatant ryius ir glaud bendradarbiavim." 25 Juozas Luka Vytis trijuose egzemplioriuose surao protokol. 26 Pabaigoje pagal oratorinio meno taisykles suildoma atmosfera" Erelis atsibuiavo su visais posdio dalyviais." 27 Skirmantui ir jo bendraygiams, inoma, n nesisap-nuoja, kad ia MGB spstai. I kur jiems inoti, kad egzistuoja, taip vadinamasis, agentrinis planas Zapad", pagal kur okupantai numat perimti ryio kanalus, infiltruoti savo agentr rezistencijos struktras ir taip likviduoti ginkluotas gaujas." 28

KGB 2N valdybos virininko lljos Pokaj rankose - Lietuvos partizan naikinimo strategija. Viskas nukreipta kaip tik karini gauj Lietuvoje vadus." Kyla pavojus Tauro apygardos vadui, tabo nariams bei rinktini vadams. Lietuvos ekist vadovyb Markul vadina vienu patikrintu agentu" . Kada ir kaip jisai buvo patikrintas? Gal tai siejasi su Lietuvos Tautins Tarybos likvidavimu 1946-j balandyje, kai Markulis, iduodamas i organizacij, tapo rus agentu, taip nulemdamas staigius aretus ir io sambrio likvidavim? Gal tai - tik spjimas? Yra ini, kad Markulis buvo uverbuotas 1945-j sausio 1-j.29

Tariamasis Auktaitijos partizan atstovas stengiasi sudaryti kartai tikiniojo vaizd, nors vienkart Antanui Baltsiui isitar, kad jau deimt met neina ipainties. 30 Po skmingos pradios Erelis iskuba Vilni toliau vaidinti pragaitingosios komedijos. I tikrj brsta tragedija, viena sunkiausi partizan gyvenime. Kol kas joki pasikeitim nevyksta. Birelio pirmj Juozas Luka Vytis oficialiai, pagal sakym, paskiriamas Laisvs valgo" redaktoriumi. Prie j iose pareigose dirbs Antanas Baltsis vejys tampa apygardos tabo virininku. 31

juk yda ir pasitikti visais, ir netikti niekuo Seneka

Nelaukti veikjaiTauro apygardoje, nepaisant pavoj ir neteki, vyksta prastas pogrindinis gyvenimas. Vadovyb ileidia sakym Lietuvos visuomenei, drausdama platinti visokius gandus, skleidiamus daugiausia bolevik su tikslu igsdinti ir demoralizuoti visuomen." 32 Taipgi udraudiami bet kokie komentarai apie partizanus net tarp eimos nari, jau nekalbant apie svetimus. Naujakuriai, gav kius ir emes bolevik okupacijos laikotarpiu, neturi naudotis teise, suteikta okupanto. Kaimuose pasitaikydavo provokatori, kurie vaikiodavo prisideng partizan vardu; sakyme mons spjami j saugotis ir i j rank neimti leidini su apgaulinga informacija. 33 T pavasar ne tik Geleinio Vilko, bet ir visos Tauro apygardos gyvenim suaktyvina i pairos ne itin svarbus dalykas. Bet kartais nereikmingi vykiai priveria visk pakrypti nelaukta linkme. Vos keletui dien prajus nuo susitikimo su Markuliu, Tauro apygardoje atsiranda du i Vakar": Jonas Deksnys, slapyvardiu Alfonsas, ir Vytautas Staneviius, slapyvardiu Andrius. Pastarojo misija nesietina su Lietuvos rezistencija, nes Staneviiaus tikslas grynai asmeninis: isigabenti Vakarus ia likusi mon - inoma, ne be partizan pagalbos. Jonui Deksniui-Alfonsui (vliau jis turs kit slapyvardi) Lietuvos rezistencijos ir Juozo Lukos gyvenime priklauso nemenkas vaidmuo, deja, neatnes nieko, iskyrus painiav ir pavojus. Pirm kart Deksnys Lietuvoje lanksi 1945 met ruden drauge su in. Klemensu Bruniumi, jo pastamu nuo vokiei okupacijos laik ir kartu su juo ijusiu i Bairoito kaljimo. Brunius, nevertindamas okupuotoje Lietuvoje laukianio pavojaus, suveik netikrus dokumentus ir su Deksniu per pasienio ukardas, tada dar maiau saugomas, pasiek Lietuv. Abu grietai smerk i Lietuvos 1944metais pabgusius VLIK vadovus. Kai pasiek Bruniaus uovij Auktuosiuose aniuose, rado jauk prieglobst: ia Brunien su vaikais ramiai gyveno pas savo tvus. Kelions nuovargiui prajus, Bruniaus mona isak protest dl vyro politins veiklos -kam stats

eim mirtin pavoj." 34 i moteris jau perman sovietin tikrov ir, kaip pasirod vliau, neapsiriko. Sugrti atgal vakarus Deksniui tada padjo Kazimieraitis. Iliks Alytaus parapijos klebono Prano liumpos tardymo protokolas liudija, kad 1945 met ruden (Deksnio buvimo Lietuvoje dienomis) klebonijon buvo ujs Kazimieraitis ir pasak, jog vyksts Kaun susitikti su i usienio atvaiavusiais monmis." 35 Lapkriio 27 dien Kazimieraitis jau buvo Kaune ir pradjo organizuoti Deksnio yg atgal. Kaune gyveno Deksnio brolis Juozas ir jo parpintu automobiliu pasiek mikingas Merkins apylinkes keturiese: Bronius Barzdiukas, vairavs automobil, Kazimieraitis, Jurgis Valiulis ir Deksnys. Barzdiukas gro Kaun, o du vyrai, Kazimieraiio vedami, kiek paj mikais, pamat gaivalikai besikuriant nauj pogrind" ir spdis buvo stulbinantis." 36 Ilikusiame Lietuvos partizan Dzk grups tabo dienoratyje" randame raus: 1945-j lapkriio 27-j: Jiezne Kazimieraitis anksti ryte suino, kad nakt suimtas ilas. Gauna adres asmens, galinio pasakyti, kas i Kauno ieko Kazimieraiio. Kazimieraitis vyksta Kaun ir ikart randa reikalingus mones. Kazimieraiiui pavedama pervesti per sien Lenkij Lietuvos diplomatins tarnybos mones." 37 Kazimieraitis i klebonijos matyt nuvyko Jiezn, kur pas kakur svarb ryinink gavo reikalingos informacijos. Vadas labai stengsi. Tiktai kodl Deksnys ir jo bendrakeleivis tituluojami Lietuvos diplomatins tarnybos monmis"? ia matyt veikia dsnis, kai norimas dalykas palaikomas esamu. Pats pilkiausias pauktelis, atskrids i Vakar, pavirsta isvajota laims paukte. Deksnys djosi usienio politikos ekspertu. Tenka stebtis anuometine Lietuvos rezistencijos situacija, kai Kazimierait, iminting partizan vad ir strateg, domina bevertes tezs, - svarbu, kad jos i tenai, kur gyvena laisvi tarp laisvj! Dviej skirting asmenybi pokalbis primena valstybi atstov pasitarim: Kazimieraitis su diplomatiniais atstovais dalijosi informacija ir dar tiek tarptautin, tiek ir politin apvalg. Pasiekta bendr ivad dl Lietuvos ivadavimo, jos bendros schemos ir Lietuvos partizan Vyriausiosios vadovybs organizavimo." 38 Paskui Kazimieraiio nurodymu Seirij bataliono vadas Siaubas, panaus kunigaikt Kstut, atlydjo Deksn ir Drung (Valiul) prie

pat Lenkijos sienos. Apsaugai Kazimieraitis paskyr penkiolikos vyr dalin. Tada, 1945-siais, apie grusius Lietuvon Deksn ir Bruni Skirmantas igirdo i Jankaus ir apie tai prane apygardos vadovybei. ...Ir tai Deksnys vl ia. Dabar Luka i ini igirsta bdamas Mozriki miko slptuvje, ia tebesant apygardos vadui Mykolui Jonui. Naujien perdav Vytautas Gavnas Vampyras per ryininkus. Alfonsas ir Andrius, kirt Lietuvos-Lenkijos sien gegus 21-j, stengsi spariai traukti Kauno link, ypa nekantravo Staneviius, siekdamas kuo greiiau surasti mon ir patraukti atgal vedij. Geleinio Vilko rinktins stovykloje svei buvo laukiama birelio 2osios nakt. Kaip tik tada toje vietoje partizanus puol ekist kariuomen, tad tik birelio 3-sios ryt isiaikinus svei tikimum," prasidjo posdis. Juozas Luka Vytis patikliai konstatuoja: Daunoro ir Lokio atvykimas isprend ryio su usieniu klausim, jau antri metai linksniuojam pogrindinink. 39 iandien, i laiko nuotolio, stebims rezistencijos vad naivumu kaip gali strategin klausim sprsti tokio tipo veikjai? Taip, tas ryys bus, bet, iskyrus painiav ir nelaimes, i jo nieko neieis. Juozo su broliais ir aliuko misija saugoti ir globoti sveius. Taip nurod rinktins ir apygardos vadai. Tvyrojant pavojaus nuojautai ir upuolimo grsmei, jisai su vyrais parsigauna Varkal k prie Ilauo, kur rengtos net keturios slptuvs. Ta, kur po paire, matyt turi daugiausia privalum, nes btent joje didiausi laiko dal Vytis praleidia su sveiais ir savo broliu Stasiu. Tuo tarpu rus kariuomen tebesiautja aplinkinse vietovse ir trukdo uimti sveius taip, kaip nortsi; iuo metu Juozui gyvenimas yra sunkus ir vyksta maais tempais". Deksnys postringauja tarptautins politikos temomis. Staneviius tyli. Tomis dienomis, kai madaug divizija buvo apsupusi mik", kakur rengiamas apygardos tabo pareign ir rinktini vad pasitarimas, kur patraukia Mykolas Jonas bei Kardas. Kariuomens antpld visi aikina vasaros mik krtimu".

Deksnio kalboje su vadais matyt irykjo noras suteikti pogrindiui nauj politin platform", nes veikla suaktyvja: birelio 10-12 dienomis ia suraomi dokumentai, bylojantys apie BDPS* ir VLAK* steigim, kuriuos tursis pasirayti Juozas Markulis-Erelis.* Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdis. * Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas.

ekist kareivi briai trukdo bet kok judjim, o Juozui rpi, kada bus manoma imtis darbo ir sirengti nauj, papildom slptuvi. Kariuomens apgultis - Markulio darbas, jo perduota informacija ekist valdiai - jau veikia. O Tauro apygardos tabo pareignai gi suka galvas, kaip greiiau t geradar i Vilniaus pasikviesti, nes su juo turi susitikti usienio atstovai ir kuo greiiau, tuo geriau. Puikus Sekmini, birelio 9-sios rytas. Vyrai, susd ant prieklio, rko. inakt turjo grti i pasitarimo Juozas Stravinskas Kardas, bet kakodl jo vis nra. Markulis kvietim turjo gauti birelio 6-j (taip tvirtina sovietiniai altiniai). Bet pasitarimas vyksta tik birelio atuonioliktj be rinktins ir be apygardos vad, - matyt j buvo ilgokai laukta, paskui nusprsta nedelsti. Juozas imasi viskam vadovauti pats. Susitikimui vieta numatoma Varkal sodyboje, slptuvje po gyvenamuoju namu. Isirengti kitur dl intensyvaus mik koimo nemanoma. Ryininks, turbt Maskoliks, atlydtas Markulis pirmkart pamato Jon Deksn ir is jam padaro ger spd -skirtingai negu Vytautas Staneviius. Juozas Luka Vytis susirpins: ilg laik toje pat vietoje veikianios slptuvs pasidaro nesaugios, ir jisai bando vaizduoti, kad slapta buvein kur nors toliau. 40 Lyg k nujausdamas, atvykus Markuliui su juo pajo miko link, kur susitiko kelet ginkluot partizan." 41 Pagal ilikus Erelio referat, sugrus trob , Vytis paskelbia toki darbotvark: 1. Pasitarim vesi ne lauke, o troboje, kur yra gerai rengtas bunkeris. 2. Pasitarime dalyvaus abu sveiai, Erelis ir Vytis.

3. Pasitarimas tursis juridin gali, nes vis klausim, susijusi su vadovybe, sprendimams yra galiojimas. 4. Bus priimta pasitarimo rezoliucija, kuri bus direktyva pogrindiui Lietuvoje ir usienyje. 42 Svarbiausiais posdio klausimais Vytis vardija: politin padt, karinius udavinius, taktik ir ryius. Pasitarim pradeda Deksnys ir nepraleidia progos pateikti detalesn darbotvark". Besiklausant protarpiais rodosi, kad pranejas kalba ir pats mgaujasi savo kalba." Kalbtojas pabria, kad jie atvyko Lietuv VLIK pavedimu, vykdydami nutarim permesti antitarybins kovos centr i usienio Lietuv. 43 Jokio kovos centro" tam usienyje nra. Deksnys sako neties - VLIK jam nieko nepaved. Apskritai, jisai ia atvyko be VLIK inios. Pasitarime buvo priimta rezoliucija: visos Lietuvoje veikianios ir kovojanios organizacijos sudaro Vyriausij Lietuvos Atstatymo Komitet - VLAK 44. Pirmininku irenkamas Erelis. Jis komiteto vardu ragina nedelsiant nutraukti ginkluot kov, pervesti karini formuoi narius pogrindio organizacijas, kurios turt stoti ginkluot kov tik karui prasidjus." Erelis t vliau pateik MGB efams kaip savo asmenin pasiekim, pareikdamas, kad su tuo sutiko apygard atstovai ir emisarai i Vakar." 45 Kain? Gali bti, kad klausydami Erelio grabylysts, jie tyljo, giliai irdyje sitikin nepadti ginkl ir atsilaikyti ar isilaikyti. Ir laukti - alternatyvos tiesiog nebuvo. Vytis dmiai klausosi: jis moka paskirstyti dmes taip, kad girdi lygius sargybini ingsnius ir Deksnio kalb - kart ir tikinani. Koksai iuo poiriu panaumas Erel! Deksnys, inodamas partizan silpnj viet - karo laukim - tvirtina: Soviet Sjunga bsianti upulta i vis pusi - Lediniuotojo vandenyno, i vakar, i ryt ir i piet puss. 46 BDPS steigimo akt Laisvs kovotoj Sjungos vardu pasira Alfonsas Hektoras (Jonas Deksnys), Lietuvi fronto vardu - Juozas Vytis (Juozas Luka), Lietuvos Laisvs Armijos vardu Juozas Erelis (Juozas Markulis), Lietuvi Vienybs Sjdio vardu - Andrius Mekis (Vytautas Staneviius). Lietuvos partizan vardu pasira Algirdas aliukas(Algirdas Varkala).

Rinktins vado ia nra ir jau nebus: grdamas i vad susitikimo Juozas Stravinskas uvo. Tkart jisai su vienuolikos vyr palyda pasiek Pagraiio mik. Juozas Daumantas, apraydamas Kardo uvimo aplinkybes, pamini, kad tada buvo pavarg taip, jog pamiro atsargum. Rasos nuklotoje olje liko aiki bryd, o pravitus vaiavo keliu i Veiveri ilavot maina bolevik ir pastebjo partizan pdsakus Pagrai. Rusai pasikviet daugiau pajg i ilavoto, atvyko pastebto pdsako viet su unimis. Partizanai tuojau buvo atrasti. Jie visi miegojo. 47 Kalanikov tratesio paadintiems buvo per vlu ir trauktis, ir gintis. Juozui kulka pataik dein smilkin bgant proskynos link." 48 Tada, birelio 7-j, Pagraiio mike uvo devyni vyrai. Vliau tapo inoma, kad ia bta idavysts ir kaltininkas - Feliksas Kutkaitis algiris, buvs Kazl Rdos durpyno direktorius. Tauro apygardos vado1947 m. sakymu Feliksas Kutkaitis buvo likviduotas. 49 inia apie rinktins vado uvim uklumpa netiktai. Vytis prisimin pirmuosius ingsnius kovos lauke, kai Kardas, partizano keli pradjs anksiau, ekstremaliame gyvenime rasdavo verting patarim. Ilgai gedti galimybi nra ir rinktins vadu i pradi paskiriamas Juozas Jasulaitis Kazokas, bet jisai, uvus algirio rinktins vadui, turjo tuojau perimti pastarojo pareigas. Tada Geleinio Vilko rinktins kovotojams imasi vadovauti Algirdas Varkala aliukas. Deksnys, bdamas alia Vyio, turi progos stebti jo nepaprast asmenyb. Tuo tarpu Juoz stebina sveio polinkis analiz ir cholerikas kalbjimas: jisai tolydio aptarinja tikrovei ir dabartinei kovos kasdienybei tolimus dalykus... Mykolas Jonas, kaip buvo nutarta, patraukia emaitijos link. Kariuomens daliniai bastosi kaip tik tomis vietomis, kur turi praeiti Tauro apygardos vadas. Susidrim su rus kariuomene ivengti nemanoma. Vienkart vos prasilauia pro apsupimo ied, kur kovos lauke liko gulti penki kovotojai." Moteris, miko pievelje melusi karv, juos spja apie pavoj. Vyrai, atsak, kad jiems tas inoma, traukia toliau. J gertuvse linksmai kliuksi vieias pienas. Mykol Jon ir bendraygius upuola netiktai ir nuomiai. Kyla kautyns - smarkios ir nelygios. Pavyksta pasitraukti tik Kostui Zarankai Bitei, Vaiiui ernui ir dar keturiems partizanams. 50 Pat

Mykol Jon ia sueidia ir jisai turi atsisveikinti su gyvenimu susisprog