Vertimas iš anglų kalbos - Agrokoncernas amonio... · Į gaisro zoną galima įeiti tik su apsauginiais drabužiais ir kvėpavimo aparatais. Specialios apsaugos priemonės ugniagesiams:

Vertimas iš anglų kalbos

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS

RPB Nr. 77381580-02-2010 2009 lapkričio 12

Peržiūrėjimo data: 2010 lapkričio 01

APIBŪDINIMAS

Techninis (kaip SD) Stabilizuotas amonio nitratas

Cheminis (kaip IUAPAC) Amonio nitratas

Komercinis pavadinimas Stabilizuotas amonio nitratas

Sinonimai Azoto rūgšties amonio druska, Azotofosfatas 33-3

Pavojaus aprašymas

Įspėjamasis žodis: DĖMESIO

Trumpas (žodinis) aprašymas: Stipriai dirgina akis. Gali skatinti degimą. Oksidatorius.

Pažeidus naudojimo taisykles gali užteršti aplinką.

Pagrindiniai pavojingi

komponentai

CAS Nr. EB Nr. Registracijos Nr.

Amonio nitratas 6484-52-2 229-347-8 01-2119490981-27-0019

Gamintojas: Akcinė bendrovė Kirovo-Cheptsky Khimechesky Kombinat

Vienintelis atstovas ES: Uralchem Assist GmbH

Avarinės informacijos telefonas: 8 (83361) 9-48-42

Darbo laikas: (8.00 – 17.00 GMT+3)

Gamybos vadovas parašas S.A. Drinevsky (antspaudas) (parašas) (įskaitomas parašas)

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS

Pagal EB Reglamentą Nr. 1907/2006

Akcinė bendrovė Kirovo-Cheptsky Khimichesky kombinat

STABILIZUOTAS AMONIO NITRATAS

1 SKYRIUS: Medžiagos/mišinio ir kompanijos/įmonės identifikacija

1.1. Medžiagos ar mišinio identifikacija

1.1.1. Pavadinimas Stabilizuotas amonio nitratas

1.1.2. Sinonimai Azoto rūgšties amonio druska; Azotofosfatas 33-3; azoto-

fosforo trąša

1.1.3. EB Numeris 229-347-8

1.1.4. EB pavadinimas Amonio nitratas

1.1.5. CAS Numeris (EB

inventorius)

6484-52-2

1.1.6. CAS pavadinimas Azoto rūgšties amonio druska

1.1.7. IUPAC pavadinimas Amonio nitratas

1.1.8. Molekulinė formulė NH4NO3

1.1.9. Molekulinė masė 80,0434

1.1.10. ECHA registracijos

numeris

01-2119490981-27-0019

1.2. Medžiagos/mišinio

panaudojimo sritis

Trąša

Detali informacija Prieduose 1, 2

1.2.1. Nerekomenduojamas

naudojimas

Nėra

1.3. Kompanijos identifikacija

1.3.1. Gamintojas, adresas Akcinė Bendrovė Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat

613040 Kirovo sritis, Kirovo-Chepetsky rajonas Kirovo-

Chepetsk, Pozharny per. 7

1.3.2. Telefonas 8 (83361) 9-42-24, 9-48-42

1.3.3. Faksas 8 (83361) 9-44-51

1.3.4. El. paštas [email protected]

1.3.5. Vienintelis atstovas ES Uralchem Assist GmbH

1.3.6. Adresas 30159 Vokietija, Hanoveris, Johannssenst. 10

1.3.7. Telefonas 8 (495) 721-89-89

1.3.8. Atsakingas asmuo ES Vladimir Onischenko

el. paštas: [email protected]

tel. +49 511 45 99 445 9.00 – 14.00 CET

1.4. Avarinės informacijos

telefonas

Naudoti nacionalinės avarinių situacijos tarnybos telefoną

1.5 Tiekėjas Lietuvoje UAB „Agrokoncernas“;

Adresas: Užnerio gatvė 15, LT 47848, Kaunas;

Tel.: +370 (37) 490 490;

el. paštas [email protected];

Apsinuodijimu kontrolės ir informacijos biuras visa para tel.

Nr.: +370 (5) 2362052;

2 SKYRIUS: Pavojaus identifikacija

2.1. Medžiagos klasifikacija

2.1.1. Medžiagos arba

mišinio klasifikacija pagal

Oksid. Kietas 3 (Pavojaus frazė: H272)

Akis. Dirg. 2 (Pavojaus frazė: H319)

mailto:[email protected]

Reglamentą (EB) Nr.

1272/2008 (CLP/GHS)

2.1.2. Klasifikacija pagal

Direktyvą 67/548/EV

(saviklasifikacija)

O; R8

Xi; R36

2.1.3. Papildoma informacija Detalią informaciją apie klasifikaciją žiūr. 16 Skyriuje.

2.2. Ženklinima spagal

Reglamentą Nr. 1272/2008

(CLP/GHS)

Signalinis žodis: Dėmesio

Pavojaus piktogramos:

GHS03: liepsna ant apskritimo GHS: Šauktukas

Pavojaus frazės“

H272: Gali skatinti degimą; oksidatorius

H319: Stipriai dirgina akis

Įspėjamosios frazės:

P210: Laikyti atokiai nuo karščio/kibirkščių/atviros

liepsnos/karštų paviršių. Nerūkyti.

P220: Laikyti/Sandėliuoti atokiai nuo drabužių/degių

medžiagų

P370+P378: Gaisro atveju: Gesinimui naudoti vandenį.

P264: Po darbo kruopščiai nusiplauti rankas.

P280: Dėvėti apsaugines pirštines/apsauginius drabužius/akių

apsaugą/veido apsaugą.

P305+P351+P338: PATEKUS Į AKIS: Gerai keletą minučių

plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jei jie yra ir

lengvai išimami. Tęsti plovimą.

2.3. Kiti pavojai Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Priedą XIII PBT ir

vPvB vertinimas nebuvo atliekamas, nes amonio nitratas yra

neorganinė medžiaga

3 SKYRIUS: Sudėtis / Informacija apie komponentus*

3.1. Sudėtis (komponentų kilmė ir koncentracija) Produkto

identifikatoriaus

tipas pagal

Reglamento (EB)

Nr. 1272/2008

Straipsnį 18(2)

Identifikatoriaus

numeris

Identifikacinis

pavadinimas

Masės %

kiekis (arba

diapazonas)

EB

numeris

Registracijos

numeris

CAS Numeris 6484-52-2 Amonio nitratas

(bazinė medžiaga)

80,0 – 100 229-347-8 01-2119490981-

27-0019

CAS Numeris 7757-93-9 Kalcio

hidroortofosfatas

(stabilizuojantis

priedas)

≥99,5 231-826-1 01-2119490064-

41-0012

CAS Numeris 7722-76-1 Amonio

dihidtoortofosfatas

(Stabilizuojantis

priedas)

≥80 231-764-5 01-2119488166-

29-0016

Produkte amonio nitrato yra 93-94%, kalcio hidroortofosfato 2,5 – 3,4%, amonio

dihidroortofosfato 2,3 – 2,7%. Kliento pageidavimu produktas gali būti apdorotas

grumstavimą mažinančiu priedu, kuris yra registruotas pagal REACH reikalavimus.

4 SKYRIUS: Pirmosios pagalbos priemonės

4.1. Pirmosios pagalbos

priemonės

Įkvėpus: Išvesti į gryną orą; šiluma, poilsis, nosies ertmę

praskalauti vandeniu.

Patekus ant odos: Nuplauti dideliu kiekiu tekančio vandens.

Nusivilkti užterštus drabužius ir nusiauti batus.

Patekus į akis: praplauti dideliu kiekiu tekančio vandens.

Prarijus: išskalauti burną vandeniu (tik jwei neukentėjęs

neprarado sąmonės). Nesukelti vėmimo.

4.2. Svarbiausi simptomai ir

poveikis, kaip ūmus, taip ir

uždelstas.

Įkvėpus – silpnumas, galvos skausmas, kosulys, pasunkėjęs

kvėpavimas. Sunkiais atvejais – odos ir gleivinių cianozė,

padažnėjęs pulsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, spazmai,

spontaniškas šlapinimasis ir tuštinimasis. Prarijus –

pykinimas, vėmimas, ūmus vidurių skausmas. Patekus ant

odos – paraudimas, skausmingumas, deginimas, edema.

Patekus į akis – paraudimas, ašarojimas, skausmas.

4.3. Nuorodos, kai reikalinga

skubi medicinos pagalba ir

specialus gydymas

Jei pasireiškia simptomai, kviesti gydytoją.

Pirmosios pagalbos priemonės: akių plovimo vonelė, sterilūs

tvarsčiai, vata, aktyvuota anglis, vidurius laisvinančios

druskos.

5. SKYRIUS: Gaisro gesinimo priemonės

5.1. Gesinimo priemonės Rekomenduojama gaisro gesinimo įranga: didelis išpurkšto

vandens keikis. Draudžiama naudoti cheminius gesintuvus

arba putas draudžiama; Gaisro gesinimui neturėtų būti

naudojamas smėlis arba vandens garai.

5.2. Specialus medžiagos

arba mišinio keliamas

pavojus

Produktas palaiko degimą, sąlytyje su degiomis arba

organinėmis medžiagomis arba gaisro metu jis skatina terminį

ir cheminį užsidegimą, sprogimo pavojų. Gaisro atveju

išsiskiria pavojingi skilimo produktai, tokie kaip: azoto

oksidai (NO, NO2 ir kt.), amoniakas (NH3), aminai.

5.3. Nurodymai

ugniagesiams

Gaisrą gesinti purškiant vandenį iš maksimalaus įmanomo

atstumo, priartėti prie degančio produkto neleidžiama.

Į gaisro zoną galima įeiti tik su apsauginiais drabužiais ir

kvėpavimo aparatais.

Specialios apsaugos priemonės ugniagesiams: ugniai atsparus

kostiumas su izoliuojančiu kvėpavimo aparatu, alyvai ir

benzinui atsparios pirštinės, pirštinės iš butilinės gumos

dispersijos, karščiui atsparūs guminiai batai ir šalmas.

6 SKYRIUS: Priemonės atsitiktinai pasklidus

6.1. Asmeniniai įspėjimai,

apsaugos priemonės ir

avarinės procedūros

Dėvėti tinkamas apsaugines priemones (žiūr. 8 skyrių)

6.2. Aplinkosauginės

priemonės

Neleisti produktui patekti į paviršinius vandenis, gruntinius

vandenis ir kanalizaciją.

6.3. Sulaikymo ir valymo

metodai ir medžiagos

Mažas pabėrimas ar nutekėjimas

Medžiagą susiurbti dulkių siurbliu arba sušluoti į tam skirtą,

pažymėtą atliekų konteinerį. Užterštą vietą nuplauti dideliu

vandens kiekiu. Surinktos medžiagos nepilti į pjuvenas ar į

konteinerį iš degios medžiagos.

Didelis pabėrimas ar nutekėjimas

Medžiagą susiurbti dulkių siurbliu arba sušluoti į tam skirtą,

pažymėtą atliekų konteinerį. Užterštą vietą nuplauti dideliu

vandens kiekiu. Jei pasklidusi medžiaga pateko į kanalizaciją,

pranešti vietinėms institucijoms. Surinktos medžiagos nepilti

į pjuvenas ar į konteinerį iš degios medžiagos. (Žiūr. 13

skyrių).

6.4. Nuorodos į kitus skyrius Žiūr. Skyrius 8 ir 13.

7 SKYRIUS: Naudojimas ir sandėliavimas

7.1. Nurodymai saugiam

naudojimui

Naudoti esant tinkamai ventiliacijai. Turi būti įrengta vietinė

ištraukiamoji ventiliacija. Vengti galimų užsidegimo šaltinių

(kibirkščių ar liepsnos). Vengti bet kokios kilmės užteršimo,

įskaitant metalus, dulkes ir organines medžiagas. Laikytis

bendrųjų darbo higienos taisyklių, žiūr. 8 sk.

7.2. Saugaus sandėliavimo

sąlygos, įskaitant bet kokius

nesuderinamumus

Sandėliuoti atokiai nuo kitų medžiagų ir produktų. Laikyti

sandariuose konteineriuose uždaruose sandėliuose

(kontroliuojama temperatūra iki 30ºC ir oro drėgnis iki 50%),

produktą saugoti nuo atmosferos kritulių ir gruntinių

vandenų. Nepažeisti konteinerių sandarumo. Naudoti

nekibirkščiuojančius įrankius, elektriniai įrankiai turi būti

įžeminti ir apsaugoti nuo dulkių patekimo. Žiūr. poz. 7.1.

7.3. Specifinis panaudojimas Detalią informaciją žiūr. Priede I

8 SKYRIUS: Poveikio kontrolė / Asmeninė apsauga

8.1. Kontrolės parametrai

Duomenys nurodyti pagrindiniam komponentui Medžiaga CAS Nr. Šalis Ribinė vertė – Aštuonos val., mg/m

3

Amonio nitratas 6484-52-2 Prancūzija 10

Vokietija 6 (smulkios dulkės|)

Olandija 10

Jungtinė Karalystė 10

Rusija 10

DN(M)EL visuomenei: ` Kelias Aprašas DNEL/DMEL (Koreguotas)

Dozės aprašas *)

Jautriausias

galutinis tašas

Ilgalaikis sisteminis

poveikis

Per odą DNEL

(Pasiektas

nekenksmingas

lygis)

12,8 mg/kg

kūno svorio per

dieną

NOAEL: 256,0

mg/ kg kūno

svorio/dieną

(paremta AF 20)

pakartotinė dozė

toksiškumas


poveikis

Įkvėpus DNEL

(Pasiektas

nekenksmingas

lygis)

11,1 mg/m3 NOAEL: 222,0

mg/ m3 (paremta

AF 20)

pakartotinė dozė

toksiškumas


poveikis

Prarijus DNEL

(Pasiektas

nekenksmingas

lygis)

12,8 mg/kg

kūno svorio per

dieną

NOAEL: 256,0

mg/ kg kūno

svorio/dieną

(paremta AF 20)

pakartotinė dozė

toksiškumas

DN(M)EL darbuotojams


poveikis

Per odą DNEL

(Pasiektas

nekenksmingas

lygis)

21,3 mg/kg

kūno svorio per

dieną

NOAEL: 255,6

mg/ kg kūno

svorio/dieną

(paremta AF 12)

pakartotinė dozė

toksiškumas

Ilgalaikis sisteminis Įkvėpus DNEL 37,6 mg/m3 NOAEL: 451,2 pakartotinė dozė

poveikis (Pasiektas

nekenksmingas

lygis)

mg/ m3 (paremta

AF 12)

toksiškumas

PNEC Įvertinimo

koeficientas

Pastabos / Tikslinimai

PNEC vanduo (gėlas

vanduo) 0,45 mg/l

1000 Ekstrapoliacijos metodas: įvertinimo

faktorius

PNEC vanduo (jūros

vanduo): 0,045 mg/l


faktorius

PNEC vanduo (periodiškas

pasklidimas): 4,5 mg/l


faktorius

PNEC nuotekų valymo

įrenginiams

PNEC STP: 18 mg/l


faktorius

8.2. Apsaugos nuo poveikio

priemonės

Inžinerinės priemonės

Užtikrinti darbo vietose tinkamą ištraukiamąją ventiliaciją ir

reguliarių įrangos valymą darbo vietoje.

Higienos priemonės

Darbo metu nevalgyti, negerti ir nerūkyti. Po darbo su

produktu ir prieš valgį, rūkymą ir naudojimąsi tualetu bei

darbo dienos pabaigoje nusiplauti rankas. Naudoti asmenines

apsaugos priemones. Sumažinti rankinių operacijų skaičių.

personalą mokyti atitinkamų darbo operacijų.

Akių apsaugos priemonės

Dėvėti akinius su bespalviais stiklais, su šoninėmis

apsaugomis.

Odos/kūno apsauga:

Darbo drabužiai. Asmeninės kūno apsaugos priemonės

parenkamos pagal atliekamą darbą ir galimą rizikos lygį

(vilnonis arba medvilninis kostiumas, specialūs batai: odiniai

arba guminiai batai).

Rankų apsauga:

Apsauginės (karščiui atsparios) pirštinės

Kvėpavimo takų apsauga:

Dėvėti tinkamus respiratorius arba laisvus drabužius.

Respiratorius pasirenkamas pagal žinomus arba numanomus

pavojingos medžiagos poveikio lygius, produkto pavojingumą

ir saugias koncentracijas toje operacijoje.

Poveikio aplinkai kontrolė:

Organizuoti dulkių emisijos į aplinką monitoringą/kontrolę.

9 SKYRIUS: Fizinės ir cheminės savybės

9.1. Informacija apie pagrindines fizines ir chemines savybes

Išvaizda Kieta medžiaga 20ºC ir 1013 hPa

Granuliometrija:

iki 1 mm, ne daugiau 3%

1 – 4 mm, ne mažiau 95%

iki 6 mm – 100%

Spalva: rausvai baltos arba pilkšvai baltos granulės.

Kvapas Be kvapo

pH (10% tirpalas vandenyje) ne mažiau 4,0

Lydymosi/užšalimo

temperatūra

169,6ºC, 1013 hPa

Virimo temperatūra Skyla iki užvirimo temperatūros

Pliūpsnio temperatūra netaikoma. Neorganinė medžiaga

Garavimo greitis Tyrimas laikomas nereikalingu.

Degumas Sąlytyje su ugnies šaltiniu, vandeniu ar oru nedegi. Degumas

yra integrali pavojaus vertinimo dalis klasifikuojant amonio

nitrato sprogumą ir oksidacines savybes.

Viršutinė/apatinė degumo

riba arba sprogumo riba

Savaiminio užsidegimo

temperatūra

Tyrimas laikomas nereikalingu. Kadangi, amonio nitrate nėra

grupių, kurios reaguotų su deguonimi ir dėl to savaime

neužsidega temperatūrų diapazone nuo kambario temperatūros

iki lydymosi temperatūros apie 170ºC.

Garų slėgis Tyrimas laikomas nereikalingu.

Garų tankis Tyrimas laikomas nereikalingu.

Santykinis tankis 1,72, esant 20ºC

Tirpumas vandenyje > 100 g/l, 20ºC

Pasiskirstymo koeficientas

oktanolis/vanduo

Netaikoma. Medžiaga neorganinė.

Skilimo temperatūra Suyra ≥210ºC

Klampa Netaikoma, kieta medžiaga

Oksidacinės savybės Oksidatorius

9.2. Kita informacija Absorbuoja vandenį.

10 SKYRIUS: Stabilumas ir reaktingumas

10.1. Reaktingumas Pavojingos reakcijos su stipriomis bazėmis, tokiomis kaip

natrio hidroksidas; išsiskiria amoniakas; su stipriomis

rūgštimis – išsiskiria azoto oksidai (NO, NO2)

10.2. Stabilumas Stabilus rekomenduojamomis sandėliavimo ir naudojimo

sąlygomis.

10.3. Galimos pavojingos

reakcijos

Skyla kaitinant. Sprogimo pavojus sąlytyje su

degiomis/organinėmis medžiagomis. Uždaroje erdvėje gaisras,

kuriame dalyvauja amonio nitratas, gali baigtis sprogimu.

10.4. Vengtinos sąlygos Užteršimas nesuderinamomis medžiagomis.

Atmosferos įtaka

Karščio ir ugnies šaltinių artumas.

Įrangos, su trąšų likučiais, suvirinimo darbai.

10.5. Vengtinos medžiagos Reduktoriai, stiprios rūgštys ir bazės, metalų milteliai, degios

medžiagos, chromatai, cinkas, varis ir vario lydiniai, chloratai.

10.6. Pavojingi skilimo Azoto oksidai (NO, NO2), amoniakas (NH3), aminai

produktai

11 SKYRIUS: Toksikologinė informacija

11.1. Informacija apie toksikologinį poveikį

Ūmus toksiškumas LD50 (prarijus): 2950 mg/kg kūno svorio

LD50 (per odą): >5000 mg/kg kūno svorio

Odos ėsdinimas/dirginimas Nedirgina

Sunkus akių

pažeidimas/dirginimas

Dirgina

Kvėpavimo takų ar odos

įjautrinimas

Neįjautrina

Mikroorganizmų ląstelių

mutageniškumas

Genetinis toksiškumas: neigiamas

Kancerogeniškumas Neklasifikuojama kaip mutagenas. kancerogeniškumo tyrimų

atlikimas nelaikomas reikalingu.

Toksiškumas reprodukcijai Klasifikacijos nereikalaujama / NOAEL ≥ 1500 mg/kg kūno

svorio/dieną, prarijus

STOT vienkartinis poveikis Klasifikacijai trūksta duomenų

STOT daugkartinis poveikis Klasifikacijai trūksta duomenų

Pavojus kvėpavimui Nėra informacijos

Informacijos apibendrinimas Remiantis patikimais amonio nitrato tyrimais, atliktais su

žiurkėmis ir triušiais, o taip pat su bakterijų Salmonella

Typhimurium ir bakterijų E. coli štamais, nustatyta, jog nėra

įrodyta, kad amonio nitratas būtų pavojingas sveikatai.

Informacija apie galimus

poveikio kelius

žiūr. poz. 4.1

Simptomai, susiję su fiziniu,

cheminiu ir toksiniu

poveikiu

žiūr. poz. 4.2

Uždelstas ir momentinis

poveikis bei trumpalaikio ir

ilgalaikio poveikio

chroniškos pasekmės

Nėra įrodymų, kad amonio nitratas būtų pavojingas sveikatai.

Interaktyvus poveikis Turimi duomenys nerodo, kad amonio nitratas turėtų būti

klasifikuojamas pagal Direktyvą 67/548/EB ir CLP Direktyvą

toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi požiūriu.

12 SKYRIUS: Ekologinė informacija

12.1. Toksiškumas LC50 gėlavandenėms žuvims (karpis): 447 mg/l

EC50/LC50 gėlavandeniams bestuburiams: 490 mg/l

EC50/LC50 gėlavandeniams dumbliams: 1700 mg/l

EC10/LC10 arba NOEC gėlavandeniams dumbliams: 1700 mg/l

EC50/LC50 vandens mikroorganizmams: >1000 mg/l

EC10/LC10 arba NOEC vandens mikroorganizmams: 180 mg/l

Visi nitratai yra mažai arba labai mažai toksiški žuvims,

vandens bestuburiams, dumbliams. Remiantis duomenimis,

gautais tiriant neorganinius nitratus, medžiaga neprivalo būti

klasifikuojama pagal Direktyvą 67/548/EB arba CLP

Direktyvą aplinkos apsaugos požiūriu.

12.2. išlikimas ir suirimas Abiotinis suirimas

Amonio nitratas visiškai disocijuoja vandenyje. Kitos

informacijos nereikia/nėra.

Biotinis suirimas

Tyrimus atlikti neprivaloma, kadangi medžiaga neorganinė

(REACH Priedas VII). Be to, anaerobinė amonio

transformacija vienoje bakterijų grupėje vyksta nuo amonio iki

nitritų, tuo tarpu kita grupė oksiduoja nitritus iki nitratų.

Vidutinis biologinio irimo greitis nuotekų valymo įrenginiuose

esant 20ºC temperatūra yra 52 g N/kg ištirpusios kietos

medžiagos per dieną. Nitratų irimas yra greičiausias

anaerobinėmis sąlygomis. Anaerobiniame irimas nitratą

paverčia N2, N2O ir NH3, biologinio irimo greitis nuotekų

valymo įrenginiuose 20ºC temperatūroje yra 70 g N/kg

ištirpusios medžiagos per dieną.

12.3. Bioakumuliacinis

potencialas

Bioakumuliacija vandenyje

Vandeniniuose tirpaluose gerai tirpios paprastos neorganinės

druskos egzistuoja disocijuotu pavidalu. Tokios medžiagos turi

mažą bioakumuliacijos potencialą.

Bioakumuliacija sausumoje

Nurodytas mažas bioakumuliacijos potencialas vandens

organizmams leidžia daryti išvadą, kad bioakumuliacijos

potencialas sausumos gyvūnams taip pat bus mažas.

12.4. Mobilumas dirvoje Sutinkamai su REACH Priedo VIII 2 grafa,

absorbcija/desorbcija (reikalaujama 9.3.1 dalyje) neprivalo

būti atliekama, kadangi medžiaga turi mažą adsorbcijos

potencialą. Vandeniniuose tirpaluose gerai tirpios paprastos

neorganinės druskos egzistuoja disocijuotu pavidalu. Tokios

medžiagos turi mažą adsorbcijos potencialą. Be to, tyrimas

(OECD 121) negali būti atliktas, nes yra techniškai

neįvykdomas, o QSAR metodika netinkama šiai medžiagai.

12.5. PBT ir vPvB

vertinimo rezultatai

Sutinkamai su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Priedu XIII

PBT ir vPvB vertinimas nebuvo atliktas, nes medžiaga yra

neorganinė.

12.6. Kitoks neigiamas

poveikis

Aplinkoje medžiaga suyra sudarydama azoto oksidus ir

amoniaką.

13 SKYRIUS: Atliekų šalinimas

13.1. Atliekų tvarkymo

metodai

Atliekų susidarymo reikia vengti arba jis turi būti minimalus.

Kad būtų išvengta pabertų medžiagų pasklidimo ir užteršto

vandens pernešimo į dirvą, rezervuarus, kanalizaciją,

cirkuliacinis vanduo turi būti naudojamas kaip trąša.Pabertą

medžiagą surinkti į konteinerius ir naudoti kaip trąšą.

Sugadintas produktas ir pakuočių medžiagos turi būti sudėti į

konteinerį su žeme (10-15 cm) ir perduoti šalinimui sąvartyne

arba sudeginimui kartu su pramoninėmis atliekomis.

Atliekų surinkėjas atsako už nacionalinių ir vietinių taisyklių

žinojimą.

Šalinimo metodai:

Atliekos turi būti šalinamos pagal nacionalines ir vietines

aplinkos apsaugos taisykles. Galimas kontroliuojamas

biologinis skaidymas nuotekų valymo įrenginiuose.

14 SKYRIUS: Transporto informacija

14.1. JT Numeris 2067

14.2. Tinkamas JT krovinio

pavadinimas

Azotofosfatas (azoto-fosforo trąšos)

14.3. Transporto pavojaus

klasės

Klasė 5, poklasis 5.1, dgn 5, kategorija 511, klasifikacijos

kodas 5113

14.4. Pakavimo grupė III

14.5. pavojus aplinkai Medžiaga ekologiškai saugi. Pagal krovinio poveikį jūros

aplinkai priskiriama prie nepavojingų teršalų.

14.6. Specialūs įspėjimai

vartotojui

Mažina deguonies kiekį laikymo atmosferoje.

Būtina vengtio krovinio kontakto su paviršiais, įkaitusiais virš

500ºC.

Sudrėkęs krovinys kelia korozoiją.

14.7. palaidos medžiagos

transportavimas pagal

MARPOL 73/78 Priedą II ir

IBC kodeksą

Amonio nitratui netaikoma

15. SKYRIUS: Reguliuojanti informacija

15.1. Medžiagai ar mišiniui

specifiniai saugos, sveikatos

ir aplinkosaugos

taisyklės/įstatymai

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 12 18 dienos

Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006

Europos Parlamento ir Tarybos 2003 10 13 dienos

Reglamentas Nr. 2003/2003

Europos Parlamento ir Tarybos 2000 10 23 dienos Direktyva

Nr. 2000/60

1991 12 12 dienos Direktyva Nr. 91/646/EEB

15.2 Cheminės saugos

vertinimas

Atliktas

16 SKYRIUS: Kita informacija

Svarbiausių R-frazių,

pavojaus nuorodų, S-frazių

ir/arba įspėjamųjų nuorodų

sąrašas

Detalią informaciją žiūr. 2 dalyje

Ženklinimas pagal Direktyvos 67/548/EEB Priedą I.

Pavojaus nuorodos:

Xi – Dirginanti

O – Oksiduojanti

R-frazės:

R36 – Dirgina akis.

R8 – Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti

medžiagomis.

S-frazės:

S2 – Saugoti nuo vaikų

S17 – Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų.

S25 – Vengti patekimo į akis.

S26 – Patekus į akis nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir

kreiptis į gydytoją.

S46 – Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią

pakuotę arba etiketę.

Reikšminės santrumpos ir

akronimai

UN GHS – Jungtinių Tautų Chemikalų klasifikavimo ir

ženklinimo Globali Harmonizuota Sistema

EB – Europos bendrija

DL50 – Vienkartinė cheminės medžiagos dozė, kuri sukelia

eksperimentinių gyvūnų 50% grupės žūtį.

CL50 – (50 procentų letalinė koncentracija) – cheminės

medžiagos koncentracija ore ar vandenyje, kuri sukelia

eksperimentinių gyvūnų 50% grupės žūtį.

EC50 – Efektyvi medžiagos koncentracija, kurios įtaka atitinka

50% maksimalios reakcijos.

Rekomendacijos naudojimui Rekomenduojamos dozės:

Žemės ūkyje:

Grūdinėms kultūroms (papildomas tręšimas pavasarį) – 100

kg/ha

Daržovių kultūroms, bulvėms (sodinant ir papildomas

tręšimas) – 200 kg/ha.

Vaiskrūmiai (papildomas tręšimas pavasarį) – 250 – 300 kg/ha

Vaismedžiai (papildomas tręšimas pavasarį) - 150 – 300

kg/pan.

Asmeniniuose ūkiuose:

Visoms kultūroms (papildomas tręšimas vegetacijos

laikotarpiu) – 100 g/ 10 l vandens / 10 m2

Bulvėms (ruošiant dirvą ir papildomas tręšimas) 2 – 3 kg/100

m2

Vaiskrūmiai (papildomas tręšimas vegetacijos metu) – 2,5 –

3,0 kg/100 m2

Vaizmedžiai (papildomas tręšimas vegetacijos metu) 150 –

300 g/pan.

Literatūrinės nuorodos ir

duomenų šaltiniai

CSR (Chemikalo saugos ataskaita)

Duomenys iš IUCLID 5.2.2

Priedas 1

1 POVEIKIO ĮVERTINIMAS

REACH reglamentas reikalauja chemikalo saugos įvertinimo (CSA) visam medžiagos

gyvavimo ciklui. CSA aprašo kaip gamintojas kontroliuoja, arba kaip rekomenduoja

vartotojams kontroliuoti, poveikį žmonėms ir aplinkai.

Poveikio žmonėms vertinimas

Kokybinis vertinimas buvo atliktas po to, kai pasiektas pagrindinis vietinis toksikologinis

poveikis (akių sudirginimas). Šiam galutiniam taškui negali būti nustatyta nuo dozės

priklausanti atsako kreivė ir dėl to negali būti gauta DNEL. Nepaisant to, DNEL gaunami

sisteminiam toksiškumui darbuotojams ir visuomenei, tačiau nėra įvertinti prieš poveikio

vertinimus. Sisteminio toksiškumo kiekybinis įvertinimas nelaikomas svarbiu šiai medžiagai,

kadangi neturi sisteminio poveikio subchroniško toksiškumo tyrimuose su analogu (kalio

nitratas, išbandytas iki 1500 mg/kg kūno svorio per dieną) ir turi tik minimalų poveikį

tyrimuose su analogu – amonio sulfatu: 90 dienų oralinio subchroniško toksiškumo tyrimuose

ir 2 metų oralinio chroniško toksiškumo tyrimuose, kurie atitinkamai parodė NOAEL 886

mg/kg kūno svorio per dieną ir 256 mg/kg kūno svorio per dieną. Šis poveikis pastebėtas

tokiuose lygmenyse, kokių žmonės normaliai nepatiria.

Be to, amonio nitratas buvo įvertintas OECD HPV programoje (SIAM 25) kaip nitratų

kategorijos dalis ir buvo padaryta išvada dėl jo žemo prioriteto tolimesniuose darbuose,

skirtuose žmonių sveikatai.

Poveikio aplinkai vertinimas

Aplinkosauginio poveikio ir rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Nors amonio nitratas

priskiriamas nitratų kategorijai, buvo pastebėta, kad amonio nitratas, dėl amonio katijono gali

veikti skirtingai nei kiti nitratiniai junginiai:

Vandeniniuose tirpaluose amonio druskos yra visiškai disocijuotos į NH4+ joną ir atitinkamą

anijoną. Ši pusiausvyra priklauso nuo temperatūros, pH ir aplinkos vandens joninės jėgos.

Nejonizuotos NH3 atmainos egzistuoja vandens aplinkoje, o santykis (NH3/(NH3+NH4+)

laipsniškai didėja didėjant pH reikšmei ir temperatūrai. Gerai žinoma, kad toksiškumas

vandens organizmams priskiriamas nejonizuotam amoniakui (NH3), o NH4+ laikomas

netoksišku arba žymiai mažiau toksišku (Emerson ir kt. 1975). Tačiau paskiausi tyrimai

vertinant amoniako toksiškumą aiškiai parodė, kad priešingai ankstesnėms prielaidoms, kai

nejonizuotas amoniakas buvo laikomas toksišku komponentu, abi – turinti krūvį ir neturinti

krūvio – molekulės yra toksiškos. Dėl to buvo pasiūlytas bendro toksiškumo modelis, su

amoniaku, sukeliančiu toksiškumą esant didelėms pH reikšmėms ir amonio jonu, taip pat

toksišku, esant mažesnėms pH reikšmėms (U.S. EPA 1999, OECD 2007).

Bendrai priimta, kad pagrindinis toksiškas komponentas amonio druskose, tokiose kaip

amonio nitratas, sulfatas ar chloridas yra amonis, o ne atitinkamas anijonas (taip pat žiūr.:

OECD 2004, SIDS amonio chloridas arba OECD 2007 amonio sulfatas). Dėl to amonio

druskų (tokių kaip amonio sulfatas, fosfatas, karbonatas, chloridas ar nitratas), kuriose

pagrindinis toksiškas komponentas yra amonis, toksiškumo vertės gali būti vertinamos kaip

ekvivalentiškos. Iš čia seka, kad pavojaus vertinimas aptaria amonio toksiškumą.

U.S. EPA (1999) paskelbė puikią amonio toksiškumo apžvalgą, kur specialus dėmesys

atkreiptas į priklausomybę nuo pH ir temperatūros. Apie amonio toksiškumą prieinama

gausybė studijų, tačiau juose esančių toksiškumo duomenų palyginimas yra sudėtingas,

kadangi bandymuose buvo įvairios temperatūros ir pH sąlygos. U.S. EPA (1999) iš naujo

įvertino egzistuojančius amonio toksiškumo duomenis priderindama toksiškumo vertes prie

užduotos temperatūros ir pH sąlygų, ir taip leido juos sulyginti.

Buvo įvertinti tokių grupių studijų rezultatai: Amonio nitratas, kalcio nitratas, kalcio nitrato

dviguba druska, magnio nitratas, Nical-K, kalio nitratas ir natrio nitratas. Visi nitratai buvo

mažai arba ypatingai mažai toksiški stuburiniams, bestuburiams ir dumbliams. Nors tyrimų

rezultatai ir publikacijos kartais išreiškiami kaip >100 mg/l, mažiausia išmatuota reikšmė,

neturėjusio poveikio, yra 447 mg/l (amonio nitrato tyrimai su žuvimis).

Amonio nitratas buvo įvertintas OECD HPV programoje (SIAM 25) kaip nitratų kategorijos

dalis. Buvo padaryta išvada, kad visos medžiagos šioje kategorijoje turi mažą prioritetą

tolimesniam darbui dėl savo mažo pavojingumo profilio.Medžiagos nesihidrolizuoja ir nėra jų

fotodegradacijos požymių. Vandeniniuose tirpaluose jos visiškai disocijuoja į nitratą (NO3-) ir

atitinkamą katijoną. Dėl medžiagų neorganinės kilmės nepritaikomos standartinių

biodegradavimo testų sistemos.

Nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesai vyksta natūraliai upeliuose ir upėse, kaip ir daugelyje

antrinių biologinio nuotekų valymo procesų. Remiantis dideliu tirpumu vandenyje ir jonine

prigimtimi nesitikima kad medžiaga pastebimais kiekiais adsorbuotųsi ar bioakumuliuotųsi.

Remiantis fizikinėmis-cheminėmis savybėmis, tikėtina, kad pagrindinė kaupimosi vieta yra

vanduo.

Žinoma, kad nitratinės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį paviršinių vandenų prisotinime

maistnėmis medžiagomis, kitaip vadinamoje eutrofikacijoje. Eutrofikaciniai vandenys

charakterizuojami padidintomis maistinių medžiagų koncentracijomis, kurios stimuliuoja kai

kurių dumblių augimą, skatina paprastų dumblių ir planktono augimą. Deguonies

koncentracija vandenyje mažėja darydama įtaką kitoms rūšims, tokioms kaip dauguma žuvų

rūšių ir daro neigiamą poveikį biologinei ekosistemos įvairovei. kadangi eutrofikacija yra

įprastas nitratų pertekliaus aplinkoje rezultatas, ši problema įtraukta į Europos Taisykles. 2000

m. spalio 23 dienos Europos parlamento ir tarybos Direktyva 2000/06 nustato Bendrijai

veiklos rėmus vandens politikos srityje, o 1991 m. gruodžio 12 dienos Tarybos Direktyva

91/676/EEB Dėl vandenų apsaugos nuo užterštumo žemės ūkio kilmės nitratais, dėl to jos abi

yra svarbūs Europos įstatyminiai aktai, reguliuojantys nitratinių medžiagų emisiją ir

koncentracijas aplinkoje.

Nitratų Direktyva (1991) siekia apsaugoti vandens kokybę Europoje neleidžiant žemės ūkio

kilmės nitratams teršti gruntinius ir paviršinius vandenis ir skatinant gero ūkininkavimo

praktikas. Nitratų Direktyva glaudžiai susijusi su ES politikos kryptimis, liečiančiomis

vandenį, orą, klimato pokyčius ir žemės ūkį, ir nauda iš jos įgyvendinimo būtų pastebima

šiose srityse:

- Nitratų sumažinimas, kaip integrali Vandens Rėminės Direktyvos (2000) dalis, kuri

nustato visuotiną, sienų nepaisantį požiūrį į vandenų apsaugą, organizuotą upių baseinų

rajonuose (RBD), kurios tikslas pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę iki 2015

metų.

- Nauja Gruntinių vandenų Direktyva (2006) patvirtina, kad nitratų koncentracija negali

viršyti ribinės reikšmės 50 mg/l. Kai kurios valstybės narės, kad pasiektų gerą būklę, turi

savo griežtesnes ribas.

- Oro irt dirvos kokybė: gyvulininkystė ir žemės ūkis, be kitų, sukelia amoniako (NH3)

emisiją, kuri daro įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai, nes skatina rūgštėjimo procesą

dirvoje, vandenų eutrofikaciją ir pažeminio ozono sluoksnio užteršimą kartu su kitais

teršalais (sieros dioksidu, azoto oksidais, lakiais organiniais junginiais). Pilnai

įgyvendinus Nitratų Direktyvą tikimasi pasiekti amoniako emisijos sumažėjimą 2020

metais 14% 2000 metų lygio, naudojant ribojančias priemones tokias kaip pvz. išbarstytų

trąšų kiekis, turi teigiamą poveikį kaip ir nitratų sumažėjimui vandenyse, taip ir

amoniako emisijai į orą.

- Klimato kaita: Visos veiklos, susijusios su gyvulininkyste ir trąšų barstymu, išskiria

azoto suboksidą (N2O) ir metaną (CH4), šiltnamio dujas, kurių globalinis šiltinimo

potencialas yra atitinkamai 310 ir 21 kartą didesnis nei CO2. Pilnai įgyvendinus Nitratų

Direktyvą galima N2O emisiją 2020 metais sumažinti iki 6% 2000 metų lygio ir

sumažinti klimato pokyčius.

- Bendroji žemės ūkio politika (CAP) susijusi su Nitratų Direktyva per tiesioginę paramą ir

kaimo plėtros priemones. Pavyzdžiui Šalys Narės tarp kitų agro-aplinkosauginių

iniciatyvų yra numatę maisto medžiagų vadybos priemones, tokias kaip platesnės

apsauginės juostos aplink vandens telkinius, už kurias ūkininkai gauna išmokas.

Tiesioginė parama sudaro vieningą kompleksą su ES aplinkosaugos įstatymais, įskaitant

ir Nitratų Direktyvą.

- Miesto Nuotekų Direktyva (1991) nustato nuotekų iš namų ir kai kurių pramoninių

sektorių surinkimo ir apdorojimo standartus.

Dėl mažo amonio nitrato toksiškumo vandens organizmams ir reguliavimo griežtais

Europos/nacionaliniais įstatymais amonio nitrato poveikio aplinkai ir rizikos vertinimas

nelaikomas būtinu.

Amonio nitratas daugiausia naudojamas trąšose, tačiau be to jis yra sudėtinė kai kurių

preparatų ir medžiagų dalis. Kokybinis vertinimas sufokusuotas į trąšų gamybą, profesionalų

galutinių vartotojų naudojimą. Maža to, įvertintas ir naudojimas ne trąšoms. I lentelėje

apibendrintos naudojimo sritys, kurios buvo įvertintos.

1. Lentelė. Trumpas visų panaudojimo sričių identifikavimas, su jų aprašais ir gyvavimo ciklo stadija

Nu

mer

is (

IU)

Trumpas identifikuoto

naudojimo aprašymas

Pro

du

kto

kat

ego

rija

(P

C)

Tarnavimo ciklo stadija apimta

IU

Naudoji

mo

sektorius (SU)

Procesas

Kategorija

(Proc)

Gaminio

kategorij

a (AC)

Pasklidimo

į aplinką

kategorija (ERC)

Gam

yb

a

Mai

šym

as

Galutinis

naudojimas

Tar

nav

imo l

aik

as

(gam

iniu

i)

Pra

mon

inis

Pro

fesi

onal

us

Var

toto

jo

1 Medžiagų gamyba, įskaitant

naudojimą, sandėliavimą ir kokybės kontrolę

- X SU8, 9 PROC2

PROC3 PROC1

PROC8a

PROC8b PROC9

PROC14

PROC15

- ERC1

2 Medžiagos bandinių ėmimas,

krovimas, pildymas,

pernešimas, iškrovimas, pakavimas į maišus

(pakrovimas/iškrovimas) tam

neskirtose vietose. Pramoninė/profesionali aplinka

- X X X SU3, 22 PROC8a - ERC2

ERC6a

ERC8b ERC8e

3 Medžiagos bandinių ėmimas,

krovimas, pildymas, pernešimas, iškrovimas,

pakavimas į maišus

(pakrovimas/iškrovimas) tam

skirtose vietose.

Pramoninė/profesionali aplinka

- X X X SU3, 22 PROC8b - ERC2

ERC6a ERC8b

ERC8e

4 Sandėliavimas - X X X SU3, 22 PROC1 - ERC2

ERC6a ERC8b

ERC8e

5 Medžiagos pernešimas į mažus konteinerius (tam skirtos

pildymo linijos, įskaitant

svėrimą) Pramoninė/profesionali aplinka.

- X X X SU3, 22 PROC9 - ERC2 ERC6a

ERC8b

ERC8e

6 Kokybės kontrolė - X X X SU3, 22 PROC15 - ERC3

ERC6a

ERC8b ERC8e

7 Amonio nitrato naudojimas

klijų ir hermetikų, sprogmenų,

trąšų ir vandens apdorojimo

chemikalų gamyboje ir

maišyme

PC1

PC11

PC12

PC37

X SU3,22 PROC15 - ERC2

ERC6a

ERC8b

ERC8e

8 Sėklų apdorojimas arba padengimas trąšomis, kuriose

yra amonio nitrato

PC12 X SU10 PROC13 - ERC2

9 Amonio nitrato naudojimas kaip tarpinės medžiagos kitų

medžiagų sintezėje

PC19 X SU3 PROC2 PROC3

- ERC6A

10 Profesionalus trąšų, kuriose yra

amonio nitrato, naudojimas – skysčio purškimas atvirame

lauke (ne pramoninis

purškimas)

PC12 X SU22 PROC11 - ERC8E


amonio nitrato, naudojimas –

skysčio purškimas į dirvą.


12 Profesionalus trąšų, kuriose yra amonio nitrato, naudojimas –

skysčio purškimas atvirame

lauke

PC12 X SU22 PROC8A - ERC8E



maišymas atvirame ore.




maišymas patalpose

PC12 X SU22 PROC19 - ERC8B


šiltnamiuose purškimas į dirvą



purškimas šiltnamiuose (ne

pramoninis purškimas)


17 Galutinio vartotojo vartojimas – tręšimas atvirame lauke

PC12 X SU21 - ERC8E

18 Galutinio vartotojo vartojimas –

tręšimas patalpose

PC12 X SU21 - ERC8B

19 Galutinio vartotojo vartojimas – degtukų ir fejerverkų gamyba

PC11 X SU21 - ERC10A

Aukščiau pateiktoje 1 Lentelėje identifikuotos naudojimo rūšys. Joje taip pat yra informacija

grupinio poveikio įvertinimui su ECETOC TRA (darbuotojams ir vartotojams).

Tačiau, kaip paaiškinta įvade, kokybinis įvertinimas bus atliktas žmonėms, kadangi

pagrindinis poveikis yra akių sudirginimas, iš kurio negali būti sudaryta nuo dozės

priklausanti kreivė ir negali būti nustatyta DNEL. Normaliai informacija iš 1 lentelės

naudojama sudaryti lentelių sąrašus tikslinių grupių šablonams, reikalingiems poveikio

scenarijams, paremtiems Tier 1 metodu: darbuotojams (PROC tvarkyklė Tier 1 poveikiui

vertinti) ir vartotojams (PC arba AC tvarkyklė Tier 1 poveikiui vertinti). Šioje lentelėje būtų

grupuojami IU su ta pačia poveikio/pasklidimo tvarkykle. Tačiau, jeigu šiuo atveju būtų

daromas kokybinis vertinimas, nurodytos naudojimo rūšys būtų grupuojamos į pagrindinį

naudojimo sektorių, kaip naudojama RMM, ir bus palyginamos su procesais, specifiniame

sketoriuje. Bus aprašyti tokie poveikio scenarijai:

2 Lentelė. Poveikio scenarijų apžvalga ir atitinkami naudojimo aprašai

Poveikio

scenarijus

Trumpas ES

aprašymas

Ryšys su

IU

PC SU PROC AC ERC

ES1 gamyba 1 - 8, 9 1, 2, 3,

8a, 8b, 9,

14, 15

- 1

ES2 pramoninis

naudojimas

įskaitant

paskirstymą

ir kitokias

veiklas,

susijusias su

pramonine

aplinka

2, 3, 4, 5,

6, 7, 8, 9

1, 11,

12, 19,

37

3, 10 1, 2, 3, 5,

8a, 8b, 9,

13, 15

- 2, 6a

ES3 profesionalus

galutinis

naudotojas

2, 3, 4, 5,

6, 10, 11,

12, 13,

14, 15,

16

12 22 1, 2, 8a,

8b, 9, 11,

15, 19

- 8b, 8e

ES4 galutinis

vartotojas

17, 18,

19

11, 12 21 - - 8b, 8e,

10a

1.1. Medžiagos gaminimas

1.1.1. Poveikio scenarijus

1.1.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas

Medžiagų gamyba, įskaitant naudojimą, sandėliavimą ir kokybės kontrolę: SU 8/9,

PROC1/2/3/8a/8b/9/14/15, ERC1

1.1.1.2 Poveikio darbuotojams kontrolė

3 Lentelė Blogiausio atvejo operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės Naudojimo dažnis ir trukmė

Vertė Vnt. Pastabos

Darbuotojo poveikio trukmė >4 val./dieną

Produkto charakteristikos

Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas kietas/skystas

Medžiagos/produkto lakumas žemas hPa medžiagos lakumas

Medžiagos santykinė molekulinė masė 80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3

Medžiagos koncentracija produkte - % ne esminis

Darbo sąlygos, nepasiekiamos rizikos vadybai

Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje

Sąlygos ir priemonės proceso (šaltinio) lygmenyje kad būtų išvengta/apribota išsiskyrimas/poveikis

Sąlygos ir priemonės susijusios su pasklidimo link darbuotojo kontrole

Ar reikalinga vietinė ventiliacija Ne

Sąlygos ir priemonės, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis ir higiena

Ar respiratorius reikalingas? Ne

Ar odos apsauga reikalinga? Ne

Amonio nitratas pagal 67/548/EEB klasifikuojamas R8 (oksiduojanti) ir R36 (dirginanti akis),

o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato gamybos metu gali atsirasti

poveikis į akis dulkėmis, kurių koncentracija gali dirginti.

1.1.1.3. Rizikos vadybos priemonės

Rizikos vadybos priemones, liečiančias darbuotojus, galima rasti 4 lentelėje. kadangi amonio

nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai, tikslas išvengti

tiesioginio kontakto su medžiaga.

4 lentelė. Rizikos vadybos priemonės, susijusios su darbuotojais pramoninėse darbo vietose Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas

Lokalizacija ir vietinė ištraukiamoji

ventiliacija

Lokalizacija ir gera gamybos

praktika

Tinkama lokalizacija

Vietinė ištraukiamoji ventiliacija ir

gera gamybos praktika

Geras bendrosios ventiliacijos

standartas

Asmeninės apsaugos priemonės

(AAP)

AAP tipas (pirštinės, respiratorius,

veido skydelis ir t.t.)

Cheminiai akiniai Sumažinti poveikį akims iki

ypatingai mažo lygio

Kitos rizikos vadybos priemonės,

susijusios su darbuotojais

Sumažinti paveikiamo personalo

skaičių

Skleidžiančių procesų atskyrimas

Efektyvus teršalo nutraukimas

Rankinių fazių minimizavimas

Vengimas kontakto su užterštais

įrankiais ir objektais

Reguliarus įrangos ir darbo zonos

valymas

Vadyba/priežiūra vietoje, ar

tinkamai naudojami RMM ir

laikomasi OC

Personalo išmokymas geros

praktikos

Geri asmens higienos standartai.

Papildomai prie geros praktikos (Operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės) greta REACH Chemikalo

saugos įvertinimo, įdiegto Chemijos pramonėje, taip pat patarimai ir pranešimai pateikiami per Saugos duomenų

lapus, bet nebūtinai reikalaujama kontroliuoti riziką, kaip aprašyta aukščiau.

1.2. Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip

tarpinis produktas ir galutiniam naudojimui pramonės aplinkoje, įskaitant paskirstymą

ir kitokias veiklas, susijusias su procesais pramoninėje aplinkoje.

1.2.1 Poveikio scenarijus

1.2.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip tarpinis

produktas ir galutiniam naudojimui pramoninėje aplinkoje: SU3/10, PC1/11/12/19/37,

PROC1/2/3/5/8a/8b/9/13/15, ERC2/6a.






Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas/skystas kietas/skystas


Medžiagos santykinė molekulinė masė 80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3

Medžiagos koncentracija produkte - % ne esminis


Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje








o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato pramoninio naudojimo metu gali

atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti.


Rizikos vadybos priemones, liečiančias darbuotojus, galima rasti 6 lentelėje. kadangi amonio

nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai, tikslas išvengti

tiesioginio kontakto su medžiaga.



ventiliacija


praktika





standartas


(AAP)








skaičių







valymas



laikomasi OC


praktikos





1.3. Profesionalus amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui ir galutiniam

naudojimui

1.3.1. Poveikio scenarijus

1.3.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, ir galutiniam naudojimui: SU22,

PC12, PROC1/2/8a/8b/9/11/15/19, ERC8b/8e.






Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas/skystas kietas/skystas


Medžiagos santykinė molekulinė

masė

80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3

Medžiagos koncentracija produkte >25 % Amonio nitratas galutiniame

produkte gali būti įvairiomis

koncentracijomis


Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje/lauke








o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato profesionalaus naudojimo metu

gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti.

Tačiau reikia pastebėti, kad galutinis produktas toliau skiedžiamas ir todėl gali būti lygyje,

kai akių dirginimas nepasireiškia.


Kadangi amonio nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai,

tikslas išvengti tiesioginio kontakto su medžiaga. Su produktu susijusios konstrukcinės

priemonės, skirtos apsaugoti akis nuo tiesioginio kontakto su amonio nitratu ir neleidžiančios

susiformuoti aerozoliams bei purslams yra daug svarbesnės už asmenines apaugos priemones.

Reikalingos su produktu susijusios darbinės priemonės. Jos apima specifinius dalintuvus bei

siurblius ir t.t. specialiai sukonstruotus išvengti purslų, išsiliejimo/poveikio.

8 lentelėje pateikta rekomenduojamų asmeninių apsaugos priemonių apžvalga. Apribojimo

laipsnis priklauso nuo amonio nitrato koncentracijos preparate.



ventiliacija


praktika





standartas


(AAP)








skaičių







valymas



laikomasi OC


praktikos





1.3.2 Poveikio įvertinimas

Neatliktas, kokybinis vertinimas.

1.4. Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams

1.4.1 Poveikio scenarijus

1.4.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams: SU21, PC11/12,

ERC8b/8e/10a

1.4.1.2 Vartotojo poveikio kontrolė 9 lentelė. Rizikos vadyba, susijusi su vartotojo vartojimu Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP), reikalingos įprastinėmis galutinio vartotojo sąlygomis

AAP tipas (pirštinės, ir t.t.) Akiniai Sumažinti poveikį akims iki


Naudotojui skirtos instrukcijos

Produkto ženklinimas


o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato galutinio vartotojo naudojimo

metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti. Tačiau

reikia pastebėti, kad galutinis produktas toliau skiedžiamas ir todėl gali būti lygyje, kai akių

dirginimas nepasireiškia. Poveikis akis dirginančiais amonio nitrato tirpalais gali įvykti

vartotojui naudojant trąšas. Nesitikima amonio nitrato poveikio degtukų/fejerverkų gamyboje.

Laikoma, kad normalaus naudojimo metu poveikis gali įvykti tik atsitiktinai. Be to, laikoma,

kad tokio poveikio atvejais yra pakankamos normalios kontrolės priemonės (pvz. asmeninės

apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija ir ženklinimu R36 arba H319).

1.4.2. Poveikio įvertinimas Neatliktas, kiekybinis vertinimas

2. RIZIKOS CHARAKTERIZAVIMAS

2.1. Medžiagos gamyba

2.1.1 Žmonių sveikata

2.1.1.1. Darbuotojai

Amonio nitrato gamybos metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis, kurių koncentracija gali

dirginti. Kai yra naudojamos esamos kontrolės priemonės (pvz. inžinerinės priemonės ir

asmeninės apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija R8 ir R36 arba H272 ir H319) laikoma,

kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.

2.1.1.2. Vartotojai

Nesvarbus.

2.1.1.3 Netiesioginis poveikis per aplinką

Neaktualu, nes aplinkos vertinimas buvo atliktas , o pagrindinis poveikis yra akių dirginimas,

kuris laikomas nereikšmingu poveikio per aplinką keliui.

2.1.2 Aplinka

Aplinkos vertinimas nebuvo atliktas.

2.2 Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip

tarpinis produktas ir galutiniam naudojimui pramonės aplinkoje, įskaitant paskirstymą

ir kitokias veiklas, susijusias su procesais pramoninėje aplinkoje.

2.2.1. Žmonių sveikata


Amonio nitrato gamybos ir naudojimo pramoninėje aplinkoje metu gali atsirasti poveikis į

akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti. Kai yra naudojamos esamos

kontrolės priemonės (pvz. inžinerinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės, paremtos

klasifikacija R8 ir R36 arba H272 ir H319) laikoma, kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.

2.2.1.2. Vartotojai

Nesvarbus.




2.2.2 Aplinka


2.3 Profesionalus amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui ir galutiniam

naudojimui



Amonio nitrato profesionalaus vartojimo metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais,

kurių koncentracija gali dirginti. Kai yra naudojamos esamos kontrolės priemonės (pvz.

inžinerinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija R8 ir R36

arba H272 ir H319) laikoma, kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.

2.3.1.2. Vartotojai

Nesvarbus.




2.3.2 Aplinka


2.4 Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams



Nesvarbus.

2.4.1.2. Vartotojai

Poveikis akis dirginančiais amonio nitrato tirpalais gali įvykti vartotojui naudojant trąšas.

Nesitikima amonio nitrato poveikio degtukų/fejerverkų gamyboje. Laikoma, kad normalaus

naudojimo metu poveikis gali įvykti tik atsitiktinai. Be to, laikoma, kad tokio poveikio

atvejais yra pakankamos normalios kontrolės priemonės (pvz. asmeninės apsaugos priemonės,

paremtos klasifikacija ir ženklinimu R36 arba H319). Todėl daroma išvada, kad amonio

nitratas nepatenka galutiniam vartotojui akių dirginimo požiūriu pagal visus aprašytus

scenarijus.




2.4.2 Aplinka


2.5 Bendrasis poveikis (kombinuotas visiems svarbiems emisijos/pasklidimo šaltiniams)

2.5.1. Žmonių sveikata (kombinuotas visiems poveikio keliams) Nesvarbus.

2.5.2.Aplinkai (kombinuotas visiems emisijos keliams) Nesvarbus.

Priedas 1

Panaudojimo sritys

Naudojamas darbuotojų pramoninėje aplinkoje

Proceso kategorijos (PROC):

PROC 2: Naudojamas uždaruose nuolatiniuose procesuose su atsitiktiniu kontroliuojamu

poveikiu.

PROC 3: Naudojamas uždaruose ištisiniuose procesuose (sintezė arba maišymas)

PROC 1: Naudojamas uždaruose procesuose, poveikis mažai tikėtinas

PROC 8a: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius

konteinerius tam neskirtose vietose.

PROC 8b: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius

konteinerius tam skirtose vietose.

PROC 9: Medžiagos arba preparato pernešimas į mažus konteinerius (tam skirtose užpildymo

linijose, įskaitant svėrimą).

PROC 14: Preparatų arba gaminių gamyba tabletavimu, presavimu ,ekstruzija, granuliavimu.

PROC 15: Naudojimas kaip laboratorinio reagento/

Naudojamas profesionalių darbuotojų

PROC 11: Nepramoninis purškimas

PROC 2: Naudojamas uždaruose nuolatiniuose procesuose su atsitiktiniu kontroliuojamu

poveikiu.

PROC 8a: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius

konteinerius tam neskirtose vietose.

PROC 19: Maišymas rankomis su tiesioginiu kontaktu ir turimos tik asmens apsaugos

priemonės.

Documents

Vertimas iš anglų kalbos - Agrokoncernas amonio... · Į gaisro zoną galima įeiti tik su apsauginiais drabužiais ir kvėpavimo aparatais. Specialios apsaugos priemonės ugniagesiams: