Veltinio keliasGITANA VYŠNIAUSKIENĖ

2016.06.08

MARIJAMPOLĖ

Turinys

1. Mano kelias veltinio link

2. Kodėl verta uţsiimti rankdarbiais

3. Ką daryti, kad tavo darbus pirktų

4. Trumpa veltinio istorija

5. Vilnos rūšys

6. Priedai vilnos dekorui

7. Vilnos vėlimo būdai

8. Ką galima pagaminti iš vilnos

Mano kelias veltinio link...

Geri dalykai prasideda netikėtai. Manau, nesuklysiu sakydama, jog

daugelio šiandienos veltiniautojų vilnos kelias prasidėjo nuo noro

pasidaryti kažką išskirtinai originalaus sau. Smalsumo vedinos moterys ir

vyrai (pastarųjų tvirta ranka yra didelė pagalba veliant, tarkim, veltinius

batus) rinkosi į vilnos vėlimo užsiėmimus, dalinosi patirtimi ir pamąstymais.

Dalis vilnos vėlimo entuziastų išties išaugino savo patirtį vėlimo srityje iki

šeimos verslo, tad žinia apie Lietuvos gabius vilnos veltiniautojus sklinda

išties plačiai po visą pasaulį.

Su veltiniu suspipažinau prieš 4 metus. Pradėjau savo kelią, kaip ir

daugelis, nuo šlepečių. O tada viskas pradėjo vykti savaime – seminarai,

naktiniai pasisidėjimai prie kompiuterio, o tada vėlimas, vėlimas, vėlimas.

Esu Kauno veltinio klubo „Vilnos vilionės“, narė, Lietuvos veltinio gildijos

narė, Marijampolės klubo „Mūzos“ narė.

Mano kelias veltinio link...

Vilnos vėlimas tai saviraiška, meditacija, idėjos,

kūrybiškumas. Kiekvienas nori įprasminti savo

mintis, idėjas. O vilna puikus būdas tai padaryti.

Manęs daţnai klausia – ar iš to galima

pragyventi

Taip, bet reikia ţinoti kelis pagrindinius dalykus:

niekas neateina savaime ir tikėtis, kad tave pastebės ir pradės pirkti tikrai

negalima, nes taip nėra.

Iki pardavimų yra gana ilgas kelias - investicijos pradėjo atsipirkti po dviejų

metų kasdieninio darbo.

Kam reikia nusiteikti? Kokiais metodais dirbti? Ką daryti,

kad tavo darbus pirktų? Originalumas – pliusas ar

minusas?

Nereikia pamiršti perţvelgti ir naujausių mados tendencijų, nors nereikiaaklai jomis vadovautis. Čia galioja principas – jeigu tau tai graţu, ne visadatai bus perkama. Stebėk, ką ţmonės nešioja, ką perka, kokios spalvospopuliariausios.

Pati didţiausia pasiūla šlepetės, jas gamina daugelis vėlėjų. Ţinoma, jasdaugiausiai ir perka....Iš karto reikia savęs paklausti – o kodėl turi pirkti išmanęs, o ne iš mano kolegės. Kuo jos skiriasi nuo kitų, ką aš galiu padarytikitaip.

Ir kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė. Tiek pirmam , tiek paskutiniamdarbui, atsipalaiduoti ir manyti, kad klientas nepastebės broko, jokiu būdunegalima. Galioja grieţta taisyklė - broką pasilaikyk sau arba sukarpyk irsudėk į kitą gaminį.

Iš veltinio istorijos

Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Pasak legendos,pirmas veltas kilimas atsirado Nojaus laive. Avys, plaukusios šiame laive buvosuvarytos į labai mažus gardus. Vilnos nuo jų šonų krito ant grindų, drėko, buvotrypiamos ir vėlėsi po kanopomis. Kai avys paliko laivą, ant grindų pasiliko

gulėti šiltas vilnonis kilimas. Bet tai tik legenda.

Archeologai pirmų veltų gaminių atsiradimą datuoja VI – V a.pr.m e. Surinkęlaukinių gyvūnų vilną, kai jie šeriasi, senovės žmonės gamino pirmuosiusprimityvius rūbus, ir tik praėjus amžiams žmonės išmoko verpti, austi, megzti. Įpasaulinę kultūrą veltinis įėjo kaip Eurazijos stepių klajoklių, Tibeto kalnų

aviganių , Pamyro, Altajaus, Kaukazo, Karpatų, Balkanų ir Priešakinės Azijos(Irano, Afganistano) išradimas. Seniausi išsilaikę iki mūsų dienų gaminiai išveltinio buvo pagaminti Kalnuotajame Altajuje 2600 metų atgal.

Veltinis Lietuvoje

Lietuvoje seniausi gaminiai iš vilnos, yra išlikę iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų

archeologinių tyrimų. Tai velta kepurė siuvinėta lino pakulomis bei keli

nenustatytos paskirties veltinio fragmentai. Taip pat odinio bato viduje

restauruojant aptiktos veltos vilnos įklotės.

Vilnos rūšys

Vėlimui gali būti naudojama :

avių,

oţkų,

triušių,

kupranugarių,

lamų,

jakų,

šuns vilna.

Populiarausia - avių vilna

Ji būna trijų rūšių :

plonoji, 15-25 mikronų,

pusplonė – 25-30,

storoji – 32-40 mikronų skersmens.

Pagal avių ir ožkųkilmę vilnaskirstoma:

- Merino veislės avių vilna. Tai švelni nuo 18 µm iki 22 µm vilna. Šios vilnos

gaminius gali nešioti visi, nes ji neturi vilnai būdingo „kutenimo“ efekto

- Europos veislių avių vilna. Tai stora daugiau nei 23 µm vilna

- Lietuvos avių vilna. Tai 28 – 33 µm stora vilna

- Mohera. Tai Angoros oţkų vilna. Šios vilnos plaukas ilgas ir tvirtas.

Naudojama dekoravimui

- Kašmyro avių vilna yra labia minkšta, tvirta ir blizgi

Pagal sušukavimą vilna skirstoma:

- Karšinys. Tai nešukuota vilna skirta vėlimui tiek sausuoju, tiek šlapiuoju

būdu.

- Sluoksna. Tai sušukuota vilna ir tinkama tik vėlimui šlapiuoju būdu.

Medţiagos naudojamos vilnos

dekoravimui

Populiariausia iš jų – šilkas įvairiame pavidale. Tai ir šilko kokonai, šilko

pluoštas, audinys,siūlai.

Dar populiarūs pluoštai – bambukas,

banana pluoštas,

lino ir viskozės pluoštai bei siūlai,

sari,

vilnos garbanos,

privelti galima net ir dţinsinį audinį.

Pagal vilnos plauko storį tiek karšinys, tiek sluoksna skirstoma:

- 14-16 µm – ypatingai plona ir minkšta, minkščiausia

vilna. Tinka Nano vėlimui (ant audinių)

- 18 µm – taip pat plona ir minkšta vilna. Tinka velti ant

audinių arba ploniems veltinio gaminiams

- 19-22 µm – vidutinio storumo, bet minkšta ir švelni. Ši

vilna tinka velti šalikams, kepurėms, karoliams,

auskarams, segėms, pirštinėms, ...

- 23 µm ir daugiau – stora, šiukštesnė vilna. Tinka tvirtų

gaminių vėlimui, kaip šlepetės, rankinės, piniginės, pirties

kepurės, ...

Vilnos vėlimo technikos

Vilnos vėlimas skirstomas:

sausą

šlapią.

Sausasis būdas

Sausuoju būdu veliami aksesuarai, ţaislai, sagės, interjero detalės. Specialių

adatų pagalba vilna badoma, vilnos plaukeliai sukimba tarpusavyje.

Šlapias vėlimas

Šlapiojo veltinio technika leidţia suvelti itin didelius darbus, tokius kaip

rūbai, kilimai, batai. Šlapiajam vėlimui naudojamas vanduo ir muilas, be

vandens nuvelti neįmanoma, o štai muilas gali būti keičiamas kitu šarmu.

Šlapio vėlimo technika dar turi vieną rūšį - nuno felt - vėlimas ant audinio.

Tokiu atveju vilna gali būti tik surišamoji medţiaga. Nuno felt technikai

naudojamas natūralus, plonas, retesnis audinys - šilkas, linas, medvilnė,

viskozė. Ant audinio dėliojama vilna, pilamas vanduo, muilinama, rankų

šiluma, ilgas kočiojimas sukuria vilnos ir šilko kūrinius. Nuno felt technika

suveltos sukneles galima puikiausiai nešioti ir karštą vasaros dieną. Galutinis

rezultatas priklauso ir nuo vilnos klojimo būdo. Suklojus įstriţai, gaunamas

vilnos trikotaţo efektas, tai nėra tikras trikotaţas. Bet rūbas būna

plastiškesnis, geriau „krinta" ir lengvai prisitaiko prie mūsų kūno formų.

Šlapias vėlimas

Suvenyrai....

Papuošalai

Rankinės

Šlepetės, batai....

Komplektai vaikams....

Pirštinės

Skraistės...

Skrybėlaitės

Suknelės

Suknelės

Suknelės