• Prie jų negali meluoti, prie jų negali keiktis, negalvoji apie bjau-rius dalykus. Jie yra geri ir tave tuo užkrečia... Taip apie vaikus kalba rašytojas, režisierius Vytau-tas V.Landsbergis.

• Medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis.

• Norint papuošti sodybą nebū-tina daiktus pirkti iš meistrų. Juos galima pasidaryti patiems.

• Šaltuoju metų laiku padaugė-ja žmonių, besiskundžiančių ausų skausmais. Jų išvengti padės sveika mityba, imuniteto stiprinimas ir tin-kama šių organų priežiūra.

2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis • Nr. 98 (9221) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Nuo 2010-ųjų arklių augintojų organizacijos aktyviai tampo paramos veislininkystei paklodę ir vis neranda suta-rimo, kaip objektyviai paskirstyti numatytas biudžeto lėšas. VL fotomontažas

ŠeŠtadienis, 13 p.

Apie tai – 5 p. Apie tai – 4 p.

Šalyje, kuri gerai valdoma, skurdo gėdijamasi, o šalyje, kuri valdoma blogai, gėdijamasi turtingumo. Taip neva yra pasakęs kinų išminčius prieš gerą tūkstantį metų. Kaip pirštu į akį apie šiandienos demokratinę Lietuvą!

sodyba, 9 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Arklių augintojai klaidžioja iškreiptų veidrodžių karalystėje

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Tačiau toks teisėsaugos spren-dimas papiktino nemažą dalį vi-suomenės. Antradienį visoje šalyje prie teismų piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos piliečiai.

Neišaiškintų nusikaltimų ir mirčių šešėlis

Pedofilijos byla nagrinėta ketve-rius metus. Drąsius Kedys pirmus pranešimus apie, jo manymu, tvir-

kinamą dukrą siuntė įvairiausioms institucijoms, bet į juos nebuvo rea-guojama. Tik tada, kai 2009 m. spa-lio 5 d. Kaune buvo nušauti Kau-no apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir D.Kedžio buvu-sios sugyventinės Laimutės Stankū-naitės sesuo Violeta Naruševičienė, pedofilijos bylai imta skirti daugiau dėmesio. Ji tarsi padalijo Lietuvą į dvi dalis: vieni šventai tiki, kad pe-dofilų klanas aukščiausiuose sluoks-niuose yra, kiti šią versiją kategoriš-kai atmeta.

Nukelta į 3 p.

Pedofilijos byloje laimėtojų nėraVadinamojoje pedofilijos byloje teismas paskel-bė nuosprendį – Andrius Ūsas mažametės ne-tvirkino, o kaltinimai pedofilija buvo melagingi.

sodyba, 9 p.

SVeiKATA, 23 p.

Teisę skirstyti veislininkystei numatytas valstybės paramos lėšas perėmusi savivalda priėjo aklavietę.

Žiema šiemet nustebino punktualumu. Gruodžio 1 d. visoje šalyje iškrito sniegas ir truputį pašalo. Meteorologė A.Galvonaitė prognozuoja, kad šią žiemą gruodis bus šalčiausias mėnuo, o sausis ir vasaris bus šiltesni.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Šiemet devynioms arklių augin-tojų asociacijoms padalyta parama veislininkystei turės būti perskirs-tyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tūkst. Lt, o kitiems gali būti pri-dėta per 100 tūkst. Lt. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministeri-jos (ŽŪM), tikrinusi, kaip Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) administruoja pagalbos veislininkystei lėšas, nustatė, kad valstybės parama galėjo būti skirs-toma netinkamai ir subjektyviai. Kad paramos pyragas raikomas be nustatytų kriterijų, savivaldą per-spėjo ir valstybės kontrolieriai.

Peštynės nesibaigia

Nuo 2010-ųjų arklių auginto-jų organizacijos aktyviai tampo pa-ramos veislininkystei paklodę ir vis neranda sutarimo, kaip objekty-viai paskirstyti numatytas biudže-to lėšas. Tam šiemet atseikėta arti 580 tūkst. Lt. „Asociacijos turėtų su-sitelkti į veislininkystės darbą, o da-bar atrodo, kad svarbiausias rūpestis – peštynės dėl valstybės pinigų“, – pripažino Lietuvos arabų arklių au-gintojų asociacijos direktorius Sta-sys Svetlauskas.

Nukelta į 2 p.

Petro Malūko nuotrauka

2 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Prieš metus jis vadovavo ir Respub-likinei lenktyninių žirgų lygai.

Susidaro įspūdis, kad paramos veis-lininkystei lėšas be valdininkų pagal-bos dalytis siekusios asociacijos kelia rankas į viršų. „Prasidės ketvirti metai, kai mes bandome rasti lėšų paskirsty-mo sistemą, tačiau niekaip nepavyksta to padaryti. Reikia imtis priemonių – kitaip veislininkystei bus smūgis. Tai biudžeto pinigai, todėl juos paskirstyti ir kontroliuoti, kaip jie naudojami, turi valstybės institucija“, – pareiškė Lietu-vos sunkiųjų arklių augintojų asociaci-jos prezidentas Edgaras Jeninas.

„Kaip gali parama suinteresuotos asociacijos pačios pasidalyti pini-gus?! – kantrybė trūko Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmi-ninkei Valei Macijauskienei. – Jei pinigai – valstybės, jos institucijos turi atlikti savo darbą, o ne numes-ti jo asociacijoms. Dabar patys tu-rime nusistatyti „žaidimo“ taisykles, o valdininkai, nieko patys nepadarę, atvažiuoja tikrinti rezultatų.“

Lietuvos arklių augintojų asoci-acijos direktorius Vilgelmas Grūdė įsitikinęs, kad esą vandenį drumsčia ir asociacijas už nosies vedžioja keli veikėjai, atstovaujantys šeimyni-niam verslui. „Mes balso neturime – kelių asociacijų vadai nutaria, ir vis-kas. Kai tik savivalda perėmė lėšų skirstymą, prasidėjo betvarkė“, – kategoriškai rėžė V.Grūdė.

Paramos pyragą raiko be kriterijų

Kalbintų asociacijų vadovai įsiti-kinę, kad arklių veislininkystei vals-tybės lėšos paskirstytos neobjektyviai. Tik S.Svetlauskas sakė, jog dėl pa-ramos asociacijos neturėtų skųstis – visiems esą paskirta po tiek, kiek reikia. Valstybės kontrolieriai, Vals-tybinės gyvulių veislininkystės prie-žiūros tarnybos specialistai, tikrinę, kaip ŽŪR paskirsto pripažintoms veislininkystės organizacijoms lėšas, nustatė, kad paramos pyragas raiko-mas be nustatytų kriterijų.

E.Jeninas pastebėjo, kad kriterijų nustatymas nebūtų palankus kai ku-rioms asociacijoms, todėl jų ir nėra.

Taigi arklių augintojai, pešdamiesi dėl valstybės paramos, pateko į iškreiptų veidrodžių karalystę. „Paradoksas: di-džiausia asociacija, turinti apie 1 500 sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų ar-klių, vienam arkliui metams gauna apie 25 Lt, o kitos organizacijos, kurios turi iki 100 arklių, vienam jų gauna vos ne 1 000 Lt – 40 kartų daugiau! Skir-tumas gana ženklus ir keliantis daug

klaustukų. Mums pakanka – asociaci-jos nariai tvarkingai moka nario mo-kestį, todėl galime laikytis, bet teisybės nėra“, – aiškino E.Jeninas.

Pasak jo, pernai dauguma arklių augintojų asociacijų jau buvo arti su-tarimo: „Aštuoni atstovai buvo nu-balsavę už pateiktus kriterijus, tačiau viena asociacija juos atmetė ir vėl pra-sidėjo dalybos be aiškios metodikos. Jei savivalda nesusitvarko, tegu ŽŪM skirsto, ir visiems bus rami galva“, – taip rietenas baigti siūlė E.Jeninas.

Stumia užsienietiškus arklius

Kalbėdama apie nesutarimus dėl paramos žirgų veislininkystei, V.Macijauskienė siūlo žvelgti giliau. „Viską lemia tai, kad norima užsie-nio šalių veislininkystės instituci-joms atverti kelius į Lietuvos rinką ir palaikyti užsienio veisles“, – pa-reiškė Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė.

Ir E.Jeninui akivaizdu, kad už-sienio šalių arklių veislininkystės

institucijoms atstovaujančių aso-ciacijų interesai esą nusveria vieti-nių arklių veislių augintojų siekius. „Daugiau paramos gauna tie, kurie užsiima labiau sportu nei veislinin-kyste. Štai Lietuvos ristūnų sporto asociacijai, Respublikinei lenktyni-nių žirgų lygai rūpi sportas, lenkty-nės, kiti domisi arabų žirgų veislė-mis. Jei paramos skirsime vietinių

veislių arklių augintojams, valstybė patirs neįkainojamų nuostolių. Da-bar veislininkystei skiriama nedaug lėšų. Jei ir jos bus netinkamai pa-naudojamos, veislininkystė žlugs“, – apgailestavo Lietuvos sunkiųjų ar-klių augintojų asociacijos vadovas.

Kalbėdamas apie žirgininkystės užkulisius, žodžio kišenėje neieškojo V.Grūdė: „Vietiniai arkliai nereikalin-gi – geriau remkime prancūziškus. O su prancūziškais arkliais Lietuvoje – tikras cirkas! Kai iš prancūzų per-ki ristūną, už tokią pat sumą jie dar prideda pinigų priziniam fondui. O beveik visi prancūziški ristūnai prik-lauso vienai šeimai. Varžybose šie ris-tūnai dažniausiai pralaimi Ameri-kos, arabų veislių žirgams, todėl šiuos konkurentus vengiama kviestis.“

Vieniems – per daug, kitiems – per mažai

Šiemet lapkričio 20 d. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tar-nyba kartu su ŽŪM Vidaus audito departamento ir Nacionalinės mokė-

jimo agentūros (NMA) specialistais lankėsi ŽŪR ir tikrino, kaip admi-nistruojama parama veislininkystei.

Šių institucijų specialistai nu-statė, kad pripažintoms arklių veis-lininkystės organizacijoms numa-tytos lėšos gali būti netinkamai ir subjektyviai paskirstytos, nes ne-buvo patvirtinti atitinkami krite-rijai. Tikrintojai minėjo, kad ŽŪR

pateikė tik lėšų paskirstymo projektą, tačiau visų kriterijų, kuriais remiantis tai padaryta, nenurodė. O tai turėjo padaryti pagal žemės ūkio ministro patvirtintas Pagalbos veislininkystei taisykles. Dėl jose nurodytų kriterijų (pagal gyvulių skaičių organizacijoje skiriamas fiksuotas tarifas etatui iš-laikyti, nustatytas įkainis įrašytų į kil-mės knygą arklių skaičiui per metus) ginčų niekam nekyla. Ietys kryžiuo-jamos dėl arklių varžybų bandymų – kiek kam reikia jų, turėjo nustatyti savivalda. To nenustačius, lėšos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant į sąlygi-nius gyvulių vienetus (SGV).

Remiantis tikrintojų išvadomis, galima teigti, kad labiausiai nu-skriausta buvo Lietuvos sunkiųjų ar-klių augintojų asociacija, laikanti apie 1 500 arklių. ŽŪR jai patvirtino dau-giau nei 74 tūkst. Lt, o pagal SGV turėjo skirti per 100 tūkst. Lt dau-giau. Labiausiai pamaloninta buvo Lietuvos ristūnų sporto asociacija, laikanti apie 100 arklių. Jai atiteko bemaž 78 tūkst. Lt, nors turėjo būti skirta tik daugiau nei 22 tūkst. Lt.

Respublikinei lenktyninių žirgų lygai pagal SGV turėjo būti skir-ta 36,8 tūkst. Lt, o atseikėta net 82,9 tūkst. Lt. Per daug paramos nu-matyta ir Lietuvos arabų arklių au-gintojų asociacijai – turėjo gauti 20,4 tūkst. Lt, o skirta 42,6 tūkst. Lt. Nacionaliniam žirgų lenktynių klubui, turinčiam tik 23 SGV, ŽŪR skyrė 32,6 tūkst. Lt – 18 tūkst. Lt daugiau nei turėjo. Žemaitukų ar-klių augintojų asociacija gali netekti 17,7 tūkst. Lt – jai skirta 63,1 tūkst. Lt, o priklausytų 45,4 tūkst. Lt. Mažiau nei priklauso gavo Lietuvos arklių au-gintojų asociacija – ŽŪR skyrė 100,9 tūkst. Lt, o reikėjo 139,2 tūkst. Lt. Lie-tuvos trakėnų žirgų augintojų asoci-acijai turėjo būti skirta apie 20 tūkst. Lt daugiau – apie 86 tūkst. Lt. Iš es-mės parama neturėtų keistis Balti-jos hanoverių žirgų augintojų aso-ciacijai – iki jiems reikalingų beveik 33,8 tūkst. Lt stinga apie 800 Lt.

Patikrinimo išvadose nurodyti ir kiti pažeidimai – nesudarytos sąma-tos, nenumatyti darbų kiekiai asoci-acijoms, o lėšos veislininkystei turėjo būti mokamos tik nuo liepos, kada pasirašyta sutartis tarp ŽŪR ir NMA, o ne nuo sausio, kaip buvo daroma.

Prašo mokslininkų pagalbos

V.Macijauskienė piktinosi, kad paramos skyrimas pagal SGV yra nepalankus nykstančios žemaitukų veislės arklių augintojams. „Kiti au-gintojai įsiveža arklius, kurių veis-lės selekcionuotos kitose šalyse, o mes, nacionalinės veislės saugotojai, turime atlikti visus darbus. Mums reikia daug dirbti su prieaugliu. Be to, žemaitukai – universali veislė, todėl jiems reikia ir ištvermės iš-bandymų, ir konkūrų, ir kinkinių varžybų. Dar mums reikia rūpintis rinkomis, ką daro užsienio organi-zacijos, skverbdamosi į Lietuvą“, – aiškino Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė.

V.Macijauskienė mano, kad kri-terijams, pagal kuriuos būtų skiria-ma parama arklių veislininkystei, nustatyti reikėtų pasitelkti moksli-ninkus. Anot jos, valstybės institu-cijos turėtų skelbti konkursą šiems darbams, ir pasibaigtų visi nesuta-rimai. „Pačios organizacijos norėjo atsakomybės, o dabar vis kariauja – vieni priima sprendimus, kiti prieš-tarauja. Todėl reikia ieškoti kitokios išeities. Jei arklių augintojų orga-nizacijos neranda sutarimo, reikia prašyti mokslininkų pagalbos“, – pritarė ir ŽŪR vadovas Andriejus Stančikas.

Aktualijos

Arklių augintojai klaidžioja iškreiptų veidrodžių karalystėje

Atgal trauktis nereikėtųArūnas Jurgaitis, Valstybinės gy-vulių veislininkystės tarnybos di-rektorius

Nuo 2010 m. ŽŪR patikėta pa-ramos veislininkystei lėšų skirsty-mo funkcija. Pagal Pagalbos veis-lininkystei taisykles savivalda turė-jo nusistatyti lėšų kilmės knygoms rengti ir tvarkyti skirstymo kriteri-jus, tačiau to nepadarė. Tą paste-bėjo ir valstybės kontrolė. Mūsų patikrinimo išvadose pabrėžti ir kiti trūkumai: ŽŪR, sudarydami sutartis su arklių augintojų asociacijomis, nesudarė lėšų panaudojimo sąma-tų, nenustatė užduočių, darbų ap-imčių ir kt. ŽŪR turės ištaisyti trū-kumus ir peržiūrėti lėšų skirstymą.

Didesnių galių perdavimas žem-dirbių savivaldai buvo įtrauktas į kadenciją baigiančios Vyriausy-bės programą. Manau, kad atgal trauktis ir grąžinti senąją paramos veislininkystei skirstymo tvarką ne-vertėtų. Reikia ieškoti bendro su-tarimo, kaip objektyviai nustatyti lėšų poreikį. Mūsų tarnybos spe-cialistai gali bet kada konsultuoti, jei kas kreiptųsi. Gaila, kad savi-valdos atstovai iš pradžių traukia kardus, o paskui kalba apie kon-sultacijas. Kalbant apie mokslinin-kų pagalbą, reikėtų pabrėžti, kad ŽŪM turi sudariusi ilgalaikę sutar-tį su Lietuvos agrarinės ekonomi-kos institutu. Šios mokslo įstaigos specialistai, remdamiesi asociacijų pateikta medžiaga, nustatė įkainius kilmės knygoms rengti ir tvarkyti.

„Daugiau paramos gauna tie, kurie užsiima labiau sportu nei veislinin-kyste. Štai Lietuvos ristūnų sporto asociacijai, Respublikinei lenktyninių žirgų lygai rūpi sportas, lenktynės, kiti domisi arabų žirgų veislėmis. Jei paramos skirsime vietinių veislių arklių augintojams, valstybė patirs neį-kainojamų nuostolių. Dabar veislininkystei skiriama nedaug lėšų. Jei ir jos bus netinkamai panaudojamos, veislininkystė žlugs“, – apgailestavo Lie-tuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos prezidentas Edgaras Jeninas.

Žirgų laikytojai tarpusavyje nesusitaria, nes dalis jų suinteresuoti atverti kelius į Lietuvos rinką užsienio šalių veislininkystės institucijoms ir palaikyti užsienio žirgų veisles. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

D.Kedys, siekęs nubausti pedofi-lus, tvirkinusius jo dukterį, 2010 m. balandžio 20 d. buvo rastas negyvas Kauno r., o teismo medicinos eks-

pertai pareiškė, kad jis užspringo skrandžio turiniu.

Tų pačių metų birželį, nuvirtęs nuo keturračio, baloje prigėrė An-drius Ūsas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai pedofilija. Į skandalin-gą istoriją įveltas Kauno apygardos teismo teisėjo įsūnis Vaidas Milinis 2010 m. gruodį savo automobilyje Kauno r. rastas negyvas su šautine žaizda ir po mirties buvo išvadintas trečiu pedofilu Aidu (jo teisėsauga iki šiol nenustatė).

Su pedofilijos byla siejamos dar trijų žmonių mirtys. Du liudinin-kai neva pasikorė patys. Tašką pe-dofilijos byloje šių metų lapkričio 30 d. padėjo Vilniaus 2-asis apy-linkės teismas, patenkinęs valsty-

bės kaltintojo ir gynybos prašymą išteisinti Andrių Ūsą, kaltinamą tvirkinus mažametę D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukrą.

Teismo akibrokštas

Būtent Vilniaus 2-ojo apylin-kės teismo sprendimas reabilituoti A.Ūsą sukėlė visuomenės pasipik-tinimą. Antradienį visoje šalyje prie teismų piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos piliečiai.

„Lietuva be teisingumo – Lie-tuva be ateities“, „Teismai nupirk-ti! Teisingumas parduotas!“, „Tėvas nužudytas. Duktė išniekinta. Kekšė pagerbta!“ – šiuos ir kitus plakatus laikė žmonės Vilniuje, Kaune ir ki-tuose šalies miestuose.

Kaune piketuotojai aiškino, jog A.Ūso išteisinimu yra lyg paneigia-mas tvirtinimas, kad aukščiausiuose Lietuvos sluoksniuose yra pedofilija. „Ar tai ne pasityčiojimas?“ – klausė žmonės. Kai kurie smalsuoliai tiki-no nusivylę ir Neringa Venckiene, bet aiškino, kad teisingumo proble-ma šalyje dėl to niekur nedingo.

Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutarė, kad seksualinę patirtį maža-metė D.Kedžio duktė patyrė namuo-se jam filmuojant jos pasakojimus.

„Teismas visiškai išteisino kaltinamąjį A.Ūsą dėl jam pa-reikštų kaltinimų ir padarė ka-tegorišką išvadą, kad vienintelę

rea lią seksualinę patirtį vaikas įgijo 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugsė-jo mėnesiais tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausi-nėjimų ir filmavimų metu“, – sakė teisėjas Audrius Cininas.

„A.Ūso nekaltumas grindžiamas jo tėvų, žmonos ir kitų liudytojų parodymais. Be to, kaltinamasis negali būti nubaustas, nes yra mi-ręs“, – teigiama teismo nutartyje.

Analogiškai „tiriama“ daugybė bylų

Režisierius, teatro ir televizijos aktorius Audrius Nakas, kartu su „Drąsos kelio“ partija mėginęs pa-tekti į Seimą, „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė, kad piketuose gyventojai dalyvavo pagrįstai.

„Skaitant tą bylą nuo pradžios, vertinant prokuratūros veiksmus, akivaizdu, kad prokurorai vykdė nusikalstamas veikas“, – įsitikinęs A.Nakas. Tiesa, pašnekovas pri-pažino, kad niekas iki šiol nežino, kaip tiksliai viskas vyko per ketve-rius metus besitęsiantį skandalą.

„Ne tik pedofilijos byla, kuri iki šiol neišaiškinta, bet ir daugy-bė kitų bylų tiriama analogiškai, kai nusikaltimai neišaiškinami 10– 12 metų. Tik ši byla žiauri savo esme: visas tas tvirkinimas, visos tos keistos mirtys“, – kalbėjo A.Nakas.

Paklaustas, ar pedofilijos byla ap-nuogino teisėsaugos sistemos spra-gas, A.Nakas neabejodamas tvirti-no, kad „jau nebėra net ką nuogint“. „Mes susiduriame su valstybės lygio problema ir nemanau, kad piketai padės. Jei į gatves išeitų 10 tūks-

tančių žmonių, tada galėtume tikė-tis permainų“, – neabejojo A.Nakas.

Jis įsitikinęs, jog bet kuris svei-ko proto žmogus, perskaitęs oficia-lius dokumentus, teismo nutartis, prokuratūros pareiškimus viešumo-je, negalėtų teigti, kad Lietuvos eli-te nėra pedofilijos. „Tarsi ta klano pedofilija egzistuoja tik Latvijoje, Rusijoje, visame pasaulyje, išskyrus Lietuvą“, – ironizavo A.Nakas.

Pašnekovas viliasi, kad Lietuvoje atsiras politikų, visuomenės veikė-jų, kurie pareikalaus iš naujo atverti pedofilijos bylą.

Tiesos paieškos dar tęsis

Kadangi Vilniaus 2-asis teismas išteisino velionį A.Ūsą, jo artimieji – našlė Guoda Ūsienė ir tėvas Alek-sandras Ūsas – pareiškė sieksian-tys moralinės žalos atlyginimo už A.Ūso apšaukimą pedofilu.

Prokuroro Egidijaus Motiejūno teigimu, dėl melagingų parodymų davimo du ikitesiminiai tyrimai jau pradėti D.Kedžio tėvo Vytauto An-driaus Kedžio ir gydytojos Laimos Bloznelytės atžvilgiu.

Įsitikinusieji, jog aukščiausiuose valstybės sluoksniuose yra pedofilų klanas, tikina, kad išteisinus A.Ūsą susidaro įspūdis, neva pedofilijos aps-kritai nėra. Tokiu atveju visiškai ne-suprantama, kam reikėjo žudyti tei-sėją J.Furmanavičių ir L.Stankūnaitės seserį V.Naruševičienę.

D.Kedžio sesuo ir Seimo narė N.Venckienė tikino, kad pedofili-jos byla parodė, kokios būklės yra šalies teisėsauga, pradedant ikiteis-miniais tyrimais ir baigiant teis-mais. „Aišku, kad pedofilų klanas yra, o teismas padėjo tašką visiškai iškraipydamas įrodymus“, – neabe-jojo N.Venckienė.

Aktualijos

18 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Dalyvauju nuolat, ne tik prieš Kalėdas. Aukoju tik televizijos organizuojamos

labdaros akcijų metu. Niekada neaukojau ir to daryti nesirengiu. Aukočiau, tačiau kišenėse švilpauja vėjai.

Ar dalyvaujate labdaros akcijose prieškalėdiniu laikotarpiu?

24 proc.

15 proc.

43 proc.

Delčia.Saulė teka 8.26, leidžiasi 15.55.

RytojŠiandien

Šeštadienį labiau debesuosis šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose. Čia vieto-mis trumpai pasnigs. Vėjas pasisuks iš pietvakarių, bet nestiprės. Temperatūra naktį kris nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio, prie jūros bus apie 2–3 laipsnius šalčio, dieną sieks 2–7 laipsnius šalčio, pajūryje bus apie nulį.Sekmadienį protarpiais trumpai pasnigs daugiausia Žemaitijos rajonuose. Vėjas suksis iš pietų, dieną pūs truputį žvaliau. Temperatūra naktį svyruos tarp 4–9, pajūryje bus apie 2 laipsnius šalčio, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -1 -6°

Naktį: -4 -9°

Dieną: -2 -7°

Naktį: -5 -10°

PorytDieną: -2 -7°

Naktį: -5 -10°

Pedofilijos byloje laimėtojų nėra

Ketverius metus trunkantis pedofilijos skandalas tarsi padalijo Lietuvą į dvi dalis: vieni šventai tiki, kad pedofilų yra net aukščiausiuose valdžio sluoksniuose, kiti šią versiją kategoriškai atmeta. Petro Malūko nuotrauka

Teisėjai atitrūkę nuo realybėsHenrikas Mickevičius, Žmogaus tei-sių stebėjimo instituto direktorius

Nemanau, kad pedofilijos byla supurtė sistemą. Ji yra tik pasekmė to, ką mąstantys žmonės pama-tė: per 20 metų teisėsauga ėjo ne tuo keliu. Žmonės susivienijo aplink tą mergaitę, bet tikroji priežastis, mano galva, gilesnė. Tai ir „prich-vatizacijos“ laikotarpis, „skrajojan-čių žemių“ įteisinimas, ir daugelis kitų dalykų, kurie niekur nedingo, todėl pedofilijos byla paskatino pi-liečius išsakyti savo nepasitenkini-mą. Juolab kad kalbame apie teis-mus, dedančius tašką bylose. Labai sudėtinga atsakyti, iš kur tas nepa-sitikėjimas atsirado ir kaip su juo kovoti. Per visą nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį nebuvo tinka-mo politikų dėmesio teisėsaugai. Kalbu ne apie kišimąsi į jos darbą, o apie elementarių darbo sąlygų nesudarymą net ir policijai. Pasižiū-rėkite, kokios nugyventos yra po-licijos nuovados. Kaip jose apskri-tai įmanoma dirbti? Teismuose rei-kia vadybinių sprendimų, nes ilgus metus pradirbę teisėjai atitrūksta nuo realybės, o gyvenimą mato per savo bylas. Žmogus, įėjęs į teismą, iš karto pajunta teismo šaltumą. Jis nedraugiškas žmogui. Tad ir pedo-filijos byloje laimėtojų nėra.

Prokurorai dirbo aplaidžiaiJulius Sabatauskas, Seimo narys

Lietuva ryškiau buvo susiskal-džiusi prieš 3–4 metus. Dalis žmo-nių tikėjo pedofilų klano egzistavi-mu, o kiti tuo netikėjo. Kad ir kaip ten būtų, žmonės tikėjo, kad tei-sėsaugos institucijos išsiaiškins ir duos atsakymus. Teismo spren-dimą tarsi turime, bet jis priim-tas po žmogaus (A.Ūso) mirties. Ši byla parodė, kad ne visi pareigū-nai, kurie yra taip vadinami, savo pa reigas atliko atsakingai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar prieš 2 metus pasakė, kad, tirdami D.Kedžio pranešimus, Kauno pro-kurorai dirbo aplaidžiai ir neatsa-kingai. Tai, jog D.Kedys gavo pažy-mą iš policijos, neva jo duktė buvo tvirkinta, turėjo paskatinti tolesnius teisėsaugos veiksmus, nes ši pažy-ma tapo neginčijamu įrodymu, po kuriuo pasirašė pareigūnas. Kiti pa-reigūnai elgėsi neatsakingai, nesu-teikdami apsaugos žmonėms, kurie jos prašė, nes bijojo būti nužudyti. Tačiau apsauga nebuvo skirta, ir tie asmenys jau po kelių dienų buvo nebegyvi, o juk pareigūno valioje buvo sprendimas, skirti ar neskirti apsaugą. Nuo spalio 5 d. žudynių jau praėjo 3 metai, bet mes dar ne-turime rezultatų. Vėliau mirė dar du žmonės, o vėliau – ir dar vienas.

„Teismas visiškai išteisino kaltinamąjį A.Ūsą dėl jam pareikštų kaltini-mų ir padarė kategorišką išvadą, kad vienintelę realią seksualinę patirtį vaikas įgijo 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugsėjo mėnesiais tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų ir filmavimų metu“, – sakė teisėjas Audrius Cininas.

4 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Kalėdinis dovanų pirkimo šišas įsi-bėgėja. Šviesomis tviskantys prekybos centrai vilioja praeivius lyg drugelius šventinėmis nuolaidomis ir išpardavi-mais: skriskite čionai, brangieji, pirkite apsvaigę, mes pasirūpinsime, kad jūsų Kalėdos būtų sočios ir laimingos, o jūsų vaikai sulauktų išsvajotų dovanų!

Prekybininkai neriasi iš kailio, kad paliktumėte čia savo pinigus ir

smegenis kartu: vienoje parduotuvė-je girdėjau net sekant per garsiakalbį kalėdinę pasakaitę. Pasaka buvo ne-girdėta, moderni, bet, žinoma, baigėsi laimingai: visi vaikai, net vargšai, Ka-lėdoms gavo brangių dovanų... Mo-ralas tėveliams: jei mylite savo auk-selius, gerai pakratykite pinigines!

Kažkodėl prisiminiau kitą kalėdi-nę pasaką „Mergaitė su degtukais“. Klasika, H.K.Andersenas. Tik šios pasakos pabaiga, jei prisimenate, ne-laiminga: vargšė mergaitė, pardavi-nėjanti degtukus prie šviesomis tvis-kančių namų durų, mirtinai sušalo

nesulaukusi išsvajotų Kalėdų. Sušelpti nelaimėlę ketinęs geradarys pavėlavo.

Ar ši pasaka ne apie Lietuvą? Ne apie jos šiaip slepiamą skurdą, kuris Kalėdų spindesy ypač bado akis? Ne apie nesėkmingas valdžios pastangas gelbėti į vargą įstumtus savo pilie-čius, kurios gali būti ir pavėluotos?

Kai kurios Anderseno pasakos tik laikomos tokiomis – tai tikrų ti-kriausia jo laikų tikrovė.

O Lietuvos tikrovė 2012-ųjų Ka-lėdoms artėjant, sausai pasekta ES statistikos bendrovės „Eurostat“, yra tokia: gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, čia yra 33 proc. Kitaip tariant, ant skurdo ribos balansuoja net trečdalis šalies piliečių, rizikuodami nusiristi į vi-suomenės užribį. Be to, socialinė at-skirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES.

Gėdingi duomenys, kuriuos

mūsų valdžia mėgino slėpti nuo mūsų. Tarsi mums tai būtų naujiena!

Beje, apie gėdą. Šalyje, kuri gerai valdoma, skurdo gėdijamasi, o šalyje, kuri valdoma blogai, gėdijamasi tur-tingumo. Taip yra pasakęs kinų iš-minčius prieš gerą tūkstantį metų. Kaip pirštu į akį apie šiandienos de-mokratinę Lietuvą! Lietuvoje gėdi-jamasi turto: tai pastebėjo analitikas Žygimantas Mauricas, aptarinėjantis mūsų valstybės skurdo problemą, tik nutylėjo, kodėl. Kodėl turtuoliai ginasi esą turtingi, o valdžios vyrai klastoja savo turto deklaracijas?

Manding todėl, kad blogai val-domoje valstybėje turtas paprastai įgyjamas neteisėtais ir net nusikals-tamais būdais. O skurdas čia lega-lus ir įprastas: skursta net tie, kurie dirba ir sąžiningai moka mokesčius.

Iki kinų išminties man toli, bet dėl Lietuvos dar pridurčiau: labai blogai valdomoje valstybėje skur-do gėdijamasi taip pat, kaip ir turto. Gėda skursti nepriklausomoje Lietu-voje, kokios sovietmečiu taip troškai ir ilgėjaisi. Gėda skursti turinčiam aukštąjį išsilavinimą ar legalų verslą: tai reiškia, kad nei tavo išsilavinimas, nei verslumas valstybei nereikalingi. Kad ji nevertina nei tavo lojalumo, nei sąžiningumo, dar daugiau: būtent dėl to ji ir smaugia tave mokesčiais.

O dar labai blogai valdomoje vals-tybėje piliečiai gėdijasi jos pačios, nes ši valstybė veidmainiauja dedanti vi-sas pastangas skurdui nugalėti, o iš

tikrųjų ir toliau diria paskutinį kailį vargingiausiems. ES ratelyje Lietu-va, slėpdama skylėtas kojines ir apa-tinius ir vaidina pasiturinčią nuotaką.

Taigi socialinė atskirtis akivaizdi. Tačiau skurdas reiškia ne tik socialinę atskirtį: jis neišvengiamai supriešina visuomenę. Dirbantieji kreivai žvel-gia į bedarbius, kuriuos jiems tenka išlaikyti, sveikieji – į neįgalius dėl tos pačios priežasties. Jauni priekaištingai žvelgia į pagyvenusius dirbančiuosius, neva užimančius jų vietą, o į pensinin-kus – net piktai. Cituoju jaunos skai-tytojos komentarą: „Nekenčiu pen-

sininkų, jie gauna pensijas ir dar turi neblogai apmokamus darbus, užgy-vento turto, net atleisti iš darbo ne-pražūtų, o ką jaunimui daryti? Emig-ruoti arba mirti nuo išsekimo.“

Sakysite, Kalėdų išvakarėse netinka aptarinėti skylėtų valstybės apatinių? Tačiau padėtis tokia tragiška, kad kai kurie politikai staiga prisiminė tokį ne-įtikėtiną dalyką kaip... Seimo nario šir-dis. Į Seimą naujai kadencijai išrinktas Naglis Puteikis interviu „Valstiečių lai-kraščiui“ aistringai piktinosi Kubiliaus vyriausybės beširdiškumu: juk ši išgel-bėjo valstybę nuo bankroto tiktai nu-lupusi paskutinį kailį nuo savo vargšų! N.Puteikis įtaigiai kalbėjo apie naują širdingų politikų kartą ir tikino, kad to-kių Seime daugės. Privalo daugėti, nes toliau nebėr kur! Jų gailestingos širdys susivienijusios ir išgelbės Lietuvą...

Turbūt tai jau iš kitos pasakos? Pabaiga labai graži, bet prognozė Lietuvai labai jau nereali. Juk tokį organą, kaip širdis, mūsų šalyje chi-rurgai sėkmingai persodina! Gal ir implantuoti pavyks?

Beje, kodėl nė vienas mūsų šalies astrologas nedrįsta pateikti progno-zių dėl skurdo: ar kitąmet bus dar daugiau skurstančiųjų, ar jų sumažės? Juokauju: astrologai imasi tik tokių miglotų ir pelningų temų, kaip meilė ir verslo reikalai. Be to, nemokamai aptarnaudami vargšus, jie susigadin-tų reputaciją. Kita vertus, save ger-biantis astrologas nekalbės apie tai, ko nepažįsta: turiu galvoje skurdą.

Tačiau gan tikslią pranašystę šia aktualia tema kitiems metams už dyką pateikė eilinis „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas: „Turtingieji ir toliau tur-tės, o vargšai dar labiau skurs. Vargšų skaičius augs, turtuolių šiek tiek ma-žės, bet turtuoliai bus ypač turtingi.“

Sakot, duokdie nepasitvirtins? Dievas apsaugos, valdžia neleis? Piestu stos nauja politikų, turinčių ne tik skrandžius, bet ir širdis, karta? Gyvi būsim – pamatysim.

Adventas – tai Jėzaus Kristaus lau-kimo metas. Tai pasirengimas tam, kad Kristus ateitų į kiekvieno mūsų širdį. O jei jis jau atėjęs – kad jo palaimingą veikimą dar labiau pajustume. Jėzaus laukiama turėtų būti ne pasyviai, nieko neveikiant, bet aktyviai, bandant Evan-gelijos žodį paversti savo gyvenimu. Du advento sekmadienius girdėsime pasakojimą apie šv. Joną Krikštytoją, kuris pats laukė Jėzaus pasirodymo ir šiam įvykiui ruošė savo tautiečius.

Ką veikė Jonas Krikštytojas? Jis keliavo Pajordanėje iš vienos vie-tos į kitą ir kvietė žmones atsiversti: atlikti atgailą, paliekant nuodėmės kelią. Atsiliepusius į jo kvietimą ir atgailaujančius Jonas krikštijo Jor-dano upėje. Šis krikštas buvo regi-mas atgailos ženklas.

Evangelijos žodis mums primena svarbią tiesą, kad Dievo meilė gali

atnešti palaimingų vaisių tik tuo-met, kai žmogus palieka nuodėmės kelią. Tikėjimas Dievą gali skleis-tis tik tada, kai branginamas tiesus ir sąžiningas gyvenimas, tačiau kai leidžiama vešėti nuodėmei, Dievas pasišalina. Nuodėmė ir Dievas ne-gali būti toje pačioje vietoje.

Šiandien dažnai girdime kal-bas apie tikėjimo krizę. Kai kas tei-gia, kad tikėjimas nyksta todėl, jog jis blogai skelbiamas. Tiesa, kai kas priklauso nuo tikėjimo skelbėjų bei liudytojų. Tačiau neverta pamiršti, kad net pats Jėzus Kristus ne visus

patraukė prie savęs. Beviltiška kal-bėti apie Dievą ten, kur viešpatauja nuodėmė. Pirmiausia reikia pašalinti nuodėmę. Todėl Jonas Krikštytojas savo veiklą pradėjo nuo kvietimo at-gailauti – šalinti iš širdžių nuodėmę.

Dabartinėje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pirmiausia yra ne ti-kėjimo, bet moralinė krizė. Žmonės mąsto, kad galės būti laimingi, eida-mi nuodėmės keliu. Netvarka sek-

sualinėje srityje, nusikaltimai prieš vaikus, kontracepcija, abortai, sui-rusios šeimos, alkoholizmas, narko-tikai, prekyba žmonėmis – visa tai rodo baisų nuodėmės kultą.

Mes gyvename nuodėmės kul-tūros apsuptyje ir iš čia kyla visos mūsų bėdos. Mes naiviai viliamės, kad Seimas priims geresnius įsta-tymus, o Vyriausybė pakels ekono-minę gerovę. Šitaip galėtų atsitikti tik tuomet, jei keistųsi žmonių po-žiūris į nuodėmę, jei žmonės ban-dytų suprasti, kad visuomenėje turi viešpatauti sąžiningumas, vienų pa-

garba kitiems ir tarnavimo dvasia. Nuodėmė yra visuomenės puvėsis: juo reikia ne gėrėtis, bet jį šalinti.

Jonas Krikštytojas Pajordanėje skelbė: „Taisykite Viešpačiui ke-lią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvie-nas slėnis tebūna užpiltas, kiekvie-nas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“ (Lk 3, 5–6).

Nuodėmės kultas daugelį žmo-nių stumia į neviltį. Lietuvos istori-joje nematyta emigracija ir žmonių susipriešinimas yra akivaizdūs šios nevilties ženklai. Ką daryti?

Kalėdų žinios laukiantis žmo-gus negali būti pesimistas. Mums, Kristų tikintiems žmonėms, nevalia nei nusiminti, nei kurti utopijų, kaip staiga pakeisti sergančią visuome-nę; mums tik reikia kasdien kovoti su blogiu savyje ir savo aplinkoje. Ir visuomet pradėti nuo savęs. Kai pradedame kovoti su kitų daromu blogiu, yra pavojus įsijausti į teisuo-lių vaidmenį ir blogį tik padidinti.

Jonas Krikštytojas ragino ištie-sinti ne svetimus kelius, bet savus, užpilti ne svetimus nuodėmės slė-nius, bet savus. Tokia yra tikro-ji advento programa: jeigu norime tikrai gerų permainų savo Tėvynėje, bandykime patys keistis. Būtų liūd-na, jei mūsų miestų aikštėse šviestų gražios kalėdinės eglutės, o širdyse viešpatautų nuodėmės tamsa.

Per adventą pirmiausia reikia uždegti šviesą savo širdyse. Mes ži-nome, kaip tai padaryti. Prieš Ka-lėdas susitaikome su Dievu, žmo-nėmis ir savo sąžine, atlikdami nuoširdžią išpažintį ir pasiryžda-mi keistis į gera. Tuomet skaidraus Kalėdų laukimo džiaugsmas tuoj pat pripildys mūsų širdis.

Komentarai

Savaitės komentaras

Lietuvaitė su degtukais

Tyruose šaukiančiojo balsas

Nuo sausio 1-osios Lietuvoje įsi-galios įstatymas, dėl kurio europos Komisija yra pradėjusi prieš Lietu-vą ikiteisminio pažeidimo tyrimo procedūrą. Jos nuomone, Lietuva yra priėmusi įstatymą, kuris pažei-džia pagrindinę eS veikimo sutar-tį ir sudaro kliūtis laisvam prekių judėjimui eS. Pralaimėjus eS teisės pažeidimo bylą Teisingumo Teisme mokesčių mokėtojų pinigais tektų sumokėti apie 10 mln. Lt baudą.

Tai alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, priimtos praėjusių metų pa-baigoje. Jos draudžia prekiauti alko-holiniais kokteiliais, alumi, alaus miši-niais, sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc., pakuoti ir pardavinėti juos didesnėje nei vie-no litro taroje. Iš parduotuvių lentynų dings ne tik tradicinis stipresnis lietu-viškas alus, laikomas kulinariniu pavel-du, bet ir belgiškas „Chimay Duvel“, austriškas „Urbock“, angliškas „Robin-son’s OLD TOM“, vokiškas „Eku“, kitų ES šalių gamintojų produktai.

Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos pastabas, yra parengusi naujas prieš metus „pa-taisyto“ įstatymo pataisas. Kada jos išvys dienos šviesą, nežinia.

Kad Alkoholio kontrolės įstaty-mo pataisos sukels koliziją su ES teise, parlamentarus, dar priimant pataisas, perspėjo Europos teisės departamentas. Tačiau tuomet į tai buvo numota ranka. Draudimai, be kita ko, yra laikomi techniniu regla-mentu, kuris, prieš jį priimant, tu-rėjo būti suderintas su ES institu-cijomis. Deja, tai nebuvo padaryta.

„Jei ir dabar į teisininkų (tik šį kar-tą iš Europos Komisijos) pastabas bus pažiūrėta atsainiai, Lietuva turės mo-kėti milijonines baudas. Panašu, kad tarpuvaldžiu tas niekam per daug ne-rūpi. Sausio 1-oji čia pat, o tam, kad Ūkio ministerijos parengtas įstatymo projektas būtų priimtas, jis turi būti apsvarstytas ir suderintas Vyriausy-bėje bei Seime. Smulkiuosius versli-ninkus diskriminuojantys draudimai, preliminariais skaičiavimais, mažie-siems aludariams atneš 3,5 mln. Lt nuostolių. Baudas irgi mokės ne tie, kurie priima sprendimus, o tie, kurie moka mokesčius. Tuomet norėtume paklausti, ar valdžios vadžias savo ran-kose laikantieji dar jaučiasi atsakingi už žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas valstybėje“, – teigė Mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė.

Europos Komisijos ir daugelio Lietuvos atsakingų institucijų vertini-muose minima, kad nauja tvarka prieš-tarauja ne tik pagrindiniam ES doku-mentui – jos veikimo sutarčiai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai – riboja ūkinės veiklos laisvę. Priimant draudimus nebuvo pateikta tyrimų ir argumentų, kad uždraudus pardavinėti tik tam tikros rūšies alkoholinius gė-rimus, stipresnius nei 7,5 laipsnio, di-desnėje nei 1 litro taroje, bus pasiektas norimas tikslas – saugoti visuomenės sveikatą. Juolab kad vynams ir kitiems gėrimams tokie ribojimai netaikomi.

VL inf.

Nuodėmės kultas daugelį žmonių stumia į nevil-tį. Lietuvos istorijoje nematyta emigracija ir žmonių susipriešinimas yra akivaizdūs šios nevilties ženklai.

Byla dėl laisvo prekių judėjimo ES pažeidimo

Petro Malūko nuotrauka

Ar pasaka „Mergaitė su degtukais“ ne apie Lietuvą? Ne apie slepiamą jos skurdą? Ne apie nesėkmingas valdžios pastangas gelbėti į skurdą įstumtus savo piliečius, kurios gali būti ir pavėluotos?

52012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Marius EidukonisVL žurnalistas

Prasidėjusi žiema šiemet nu-stebino punktualumu. Gruodžio 1-ąją visoje šalyje iškrito snie-gas ir truputį pašalo. Meteorolo-gė Audronė Galvonaitė progno-zuoja, kad šią žiemą gruodis bus šalčiausias mėnuo, o sausis ir va-saris bus šiltesni.

Kitokios žiemos

„Tačiau prognozės yra progno-zės. Viskas dar gali pasikeisti. Na-grinėdami ilgalaikes meteorologines prog nozes, spėjome, kad lapkritis bus labai šaltas, tačiau jis buvo pora laips-nių šiltesnis nei įprasta“, – pasakojo sinoptikė. Jos teigimu, lapkritį Euro-poje susidarė blokuojantis ciklonas, dėl kurio mūsų šalyje vyravo sausi ir šilti orai, o likusią Europos dalį mer-kė liūtys. „Lietuvos klimatą lemia vy-raujantys Atlanto ciklonai ir oro ma-sės iš Sibiro“, – sakė pašnekovė.

A.Galvonaitė mano, kad laikui bė-gant žiemos Lietuvoje trumpės. „Vis dėlto nemanau, kad žiema pasitrauks iš Lietuvos. Paprasčiausiai ji nebus to-kia, kaip yra įpratę vyresni žmonės, kai žiema trunka maždaug nuo lap-kričio pabaigos iki kovo. Pavyzdžiui, 2007–2008 m. žiema buvo visiškai be sniego. Tuomet lapkričio 30-ąją pasnigo, o likusius tris mėnesius žie-mos nebuvo. Per visą daugiau kaip 240 metų stebėjimo laiką tai buvo pirmas atvejis, kai žiema buvo beveik be sniego“, – teigė meteorologė. Pasak A.Galvonaitės, tų metų vidutinė me-tinė temperatūra buvo daugiau kaip dviem laipsniais aukštesnė.

Fizinių mokslų daktarės teigi-mu, paskutinė ilga žiema, kuri tęsė-si daugiau kaip tris mėnesius, buvo 1996-aisiais, o paskutinius dvejus metus sausio ir vasario mėnesiai buvo šaltesni nei įprasta. „Įprasta Lietuvai žiema turėtų prasidėti per Kalėdas ir tęstis iki kovo. Šalčiausias

mėnuo turėtų būti sausis, o daugiau-sia pūgų turėtume sulaukti vasarį“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė sinopti-kė. A.Galvonaitės teigimu, ne tokios šaltos žiemos yra palankesnės aug-menijai, tačiau jai kenkia ne šalčiai, o didžiuliai temperatūrų svyravimai.

Tiksliausi trumpalaikiai spėjimai

Etnologas Libertas Klimka teigė, kad senovėje žmonės labai stebėda-vo gamtą ir orus sugebėdavo numa-tyti gana tiksliai. „Apskritai tokie spėjimai iš esmės tėra atidus įsižiū-rėjimas į tėviškės gamtos reiškinių priežasties ir pasekmės ryšius. Orų kaitą senoliai spėdavo pagal dan-gaus kūnų matomumą, žmogaus sa-vijautą, paukščių, žvėrių, vabzdžių, roplių ir net žuvų elgseną bei au-galų būseną“, – pasakojo etnologas.

Pasak jo, patikimiausios yra trum-palaikės liaudies orų kaitos progno-zės. „Pirmiausia tai pasakytina apie dangaus kūnų ir debesų spalvos saulei tekant bei leidžiantis stebė-jimus. Jei apie mėnulį didelis ratas, laukiama, kad orai pasikeis po trijų

dienų, jei mažas – rytoj“, – pasako-jo L.Klimka. Dar Lauryno Ivinskio kalendoriuose rašoma, kad viso mė-nesio orą lemia ketvirtoji jauno mė-nulio diena. Jei mėnulis šviesus tris pirmąsias naktis antrame ketvirtyje, tai iki mėnulio kaitos ciklo pabaigos

galima tikėtis šviesių ir tykių naktų. „Daug orų permainų požymių tiek gyvojoje gamtoje, tiek namuose yra susiję su slėgio kritimu. Jei greitai šals, iš ekečių išsilieja vanduo, o va-kare krosnyje užsiplieskia žarijos. Jei akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai

rėkauja kuosos, reikia laukti atodrė-kio. Atodrėkį taip pat galima nu-matyti ir pažvelgus į naminius gy-vūnus. Jam artėjant, katės pradeda žiūrėti pro langą, o šunys – voliotis sniege“, – pasakojo L.Klimka.

Natūralus barometras

Etnologas pasakojo, kad artėjan-tiems metams labai svarbūs oro spėji-mai per didžiąsias šventes bei pusiau-žiemį – sausio 25-ąją. „Šios dienos rytą galima nustatyti, ar greitai prasmegs sniegas, o jei miške šią dieną aptinka-ma barsuko pėdsakų, laukia vėlyvas pa-vasaris, nes šis gyvūnas iš žiemos migio išlenda prasivėdinti tik tada, kai būna apniukę. Saulė jį išgąsdina jo paties še-šėliu“, – kalbėjo L.Klimka.

Vasario 2-oji, kaime dar vadina-ma grabnyčiomis, yra antrasis gam-tos žingsnelis pavasario link. „Buvo manyta, kad jei diena saulėta, užde-rės geras linų, bet prastas javų derlius, pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su gausiomis perkūnijomis“, – sakė etno-logas. Kaimo žmonės mokėjo pasiga-minti ir primityvių barometrų. Toks prietaisas gali būti pavėsyje prie sienos vienu galu prikalta sausos eglės šakelė: prieš atodrėkį ji linksta žemyn, o prieš sausrą ar speigą kyla aukštyn.

(Užs. 566)

Siurprizų sinoptikai neprognozuoja

Pranašaujama, kad laikui bėgant žiemos mūsų šalyje trumpės, bet tikrai nepasitrauks. Raimundo Šuikos nuotrauka

Lapkričio mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekimo įmonėms kainavo 1 937 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu. Tai 0,2 proc. didesnė kaina nei spalį, kai tie-kėjai už importuojamas dujas mokėjo 1 933 Lt/tne. „Importuojamų gamti-nių dujų kaina ir toliau išlieka net tris kartus didesnė nei vietinio biokuro. Jis lapkritį kainavo 645 Lt/tne“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Prieš metus, 2011-ųjų lapkritį, šilumos tiekėjams dujos kainavo 87 Lt pigiau – 1 850 Lt/tne su trans-portavimo mokesčiu. 2010 m. lap-kritį dujų kaina buvo 1420 Lt/tne, 2009-ųjų lapkritį – 1 131 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Biokurą naudojančiuose šalies miestuose ši-luma kainuoja trečdaliu pigiau nei dujomis šildomuose miestuose.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Lie-tuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje – gamtinės dujos (Prienuose, Joniškyje, Trakuose, Druskininkuose, Anykščiuose, Šalči-ninkuose, Kaune, Šiauliuose, Vilniuje, Jonavoje, Klaipėdoje, Alytuje), šilumos kaina vidutiniškai yra apie 31 ct/kWh.

Miestuose, kurie plačiai naudoja lietuvišką biokurą, gyventojai už ši-lumą vidutiniškai moka 21 ct/kWh. Tiek šiluma kainuoja Molėtų, Tau-ragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šila-lės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojams. Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama vos 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, Švedijoje – apie 85 proc.

Eltos inf.

Dujos nepaliaujamai brangsta

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisPieno ūkis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Vienintelė šalyje pieno tyrimų laboratorija „Pieno tyrimai“ nusi-pelnė pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų pagarbos, nes ne tik juos kontroliuoja moksliškai pa-grįstais metodais, bet ir pataria, kaip gerinti pieno kokybę. Svar-bu, kad „Pieno tyrimai“ neuž-miršta ir pagirti – pagal griežtus vertinimo kriterijus kasmet išren-ka geriausius pieno supirkėjus.

Trys nugalėtojai iš 74 kandidatų

Pirmajai smulkiausių supirkėjų ka-tegorijai priskiriami supirkėjai, ku-riems pieną parduoda iki 100 gamin-tojų. Iš 24 veikiančių įmonių į lyde-rių ketvertuką pateko „EKO tikslas“, Griškabūdžio ŽŪB, „EKO Žemaitija“ ir ŽŪB „Pienė“. Pasak VĮ „Pieno tyri-mai“ direktoriaus dr. Sauliaus Savic-kio, šioje kategorijoje pirmoji vieta skirta „EKO Žemaitija“. Net 100 proc. bendrovės pieno pagal somatinių ląstelių skaičių (SLS) atitiko ES stan-dartą. Be to, bendrovė šįmet padarė didžiausią pažangą.

Antrosios kategorijos supirkėjai pieną superka iš daugiau nei 100 pie-no gamintojų. Iš 36 įmonių į lyde-rių penketuką pateko šalyje žinomi žemės ūkio kooperatyvai: „Pienas LT“, „Pieno gėlė“, „Pieno puta“, „Reš-ketėnai“ ir „Senoji kryžkelė“. Pasak dr. S.Savickio, atrinkti kooperatyvai yra lygiaverčiai, dirba stabiliai ir ge-rai. „Rešketėnams“ ir „Senajai kryž-kelei“ visas parduotas pienas taip pat atitiko ES reikalavimus pagal SLS. Ta-čiau didžiausią pažangą šįmet pa-darė „Rešketėnai“. Jis ir paskelbtas nugalėtoju.

Trečiojoje kategorijoje iš 14 ver-tintų įmonių į penketuką pateko: Pasvalio sūrinė, „MGL Baltija“, „Že-maitijos pienas“, Mažeikių pieninė ir Ukmergės pieninė. Dr. S.Savickis pa-brėžė, kad kasmet gerų rezultatų pa-siekia „MGL Baltija“, tačiau didžiausią pažangą šįmet padarė AB „Rokiškio sūris“ filialas Ukmergės pieninė, kuri anksčiau būdavo dažnokai kritikuoja-ma. Taigi pažanga akivaizdi – Ukmer-gės pieninė paskelbta nugalėtoja.

Nacionalinės mokėjimo agentū-ros atstovai apdovanojo bendroves, padariusias mažiausiai klaidų teikiant informaciją. Šįmet pasižymėjo Vil-kyškių pieninė, „Pieno upės“, „Pa-nemunys“, „Pieno šaltinis“ ir „Pae-žerių pienas“.

Netrūksta juokingų situacijų

VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis paskelbė ne tik oficialius nugalėtojus, bet ir virtu-alius prizus už absurdiškiausią pa-aiškinimą, patarimą bei išpažintį. Šią vasarą „Pieno tyrimus“ pasiekė ūki-ninko prašymas atlikti naują pieno įvertinimą ir atnaujinti pieno supir-kimą. Vieną melžiamą karvę laikan-tis ūkininkas „Pieno tyrimams“ pa-aiškino, kad inhibitorinių medžiagų

jo karvės piene galėjo atsirasti dėl to, kad ūkininkui važiuojant melžti karvutę (cituojame) „nukrito lenciū-gas dviračiui“. Suprask – išsitepiau rankas, neturėjau kur jų nusiplauti, o važiavau karvutės melžti.

Ne mažiau susirinkusiųjų juoko sukėlė raštiškas pieno punkto vedė-jos patarimas gamintojui, kaip reikia elgtis nuvykus į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT): pasi-imti dokumentus ir nesakyti, kad jo pienas superkamas – sakyti, kad jis pieną sušeria gyvuliams. Kita pieno punkto vedėja irgi raštu VMVT pri-sipažino, kaip ir kiek laiko falsifika-vo duomenis. Pieno punkto vedėja teisinosi tai dariusi todėl, kad pieno gamintojai „nerėktų ir kad nepraras-čiau darbo vietos“.

Dirba visą savaitę

VĮ „Pieno tyrimai“ per metus atlie-ka net 5,2 mln. tyrimų. Dar 70 tūkst. mėginių tiriama iš Latvijos. Apskritai „Pieno tyrimų“ paslaugomis Latvijo-je naudojasi apie 12 proc. šios šalies pieno gamintojų. Taigi darbų daug, todėl įmonė dirba 7 dienas per sa-vaitę visą parą. Perdirbti skirtą pieną Lietuvoje parduoda ūkiai, kuriuose iš viso melžiama 280 tūkst. karvių, iš jų 150 tūkst. kontroliuojamas produk-tyvumas. 51 proc. tiekėjų pieną par-

duoda pieno punktuose, o 49 proc. – savo ūkiuose. Įdomu tai, kad šalyje yra keli atvejai, kai net per 100 mel-žiamų karvių turintys ūkiai pieną pa-tys veža į pieno supirkimo punktus.

Rūpi pieno gamintojų amžius

„Pieno tyrimai“ neatsitiktinai do-misi pieno gamintojų demografiniais rodikliais, nes svarsto, kaip teks dirbti

ateityje. Apie 22 proc. karvių pieną į pieno supirkimo punktus pristato ga-mintojai, kurių amžius – per 61 metus. Tačiau daugiausia karvių (63 proc.) lai-ko 41–60 m. ūkininkai. Ūkininkai iki 40 m. laiko 15 proc. karvių.

Ūkininkai iki 40 m. iš šaldytuvų parduoda 12 proc., 41–60 m. – 43 proc., o vyresni nei 61 m. – 10 proc. pieno, bet daugiausia pieno iš šaldy-tuvų (per 35 proc.) parduoda įmonės.

Įdomu tai, kad jauniausiam pie-no gamintojui Lietuvoje šįmet suka-ko 18 m. Šis ūkininkas gyvena Pagė-gių savivaldybėje, laiko 4 karves. Vy-

riausiam ūkininkui neseniai suėjo 102 metai. Alytaus rajone gyvenantis ūki-ninkas laiko 3 karves. „Pieno tyrimų“ direktorius nekomentavo abiejų pie-no gamintojų pieno kokybės rodiklių.

Pieno kokybė pagerėjo

Šįmet „Pieno tyrimai“ atliko kon-trolę, kuri vaizdžiai ir suprantamai pavadinta „vartų“ kontrole, t. y. pie-nas buvo tikrinamas prieš pat perdir-bimą. Rezultatai tikrai neblogi. Pagal SLS gero pieno (SLS ne daugiau kaip 400 tūkst./ml) nuo šių metų gegužės 14 d. iki lapkričio 23 d. padaugėjo 14 proc. ir iš viso supirkta 60 proc. pieno. Gera žinia.

Pagal inhibitorinių medžiagų kie-kį piene rezultatai irgi labai geri – pasiekta, kad 100 proc. viso super-kamo pieno atitinka ES reikalavimus. Piene prieš perdirbimą bakterijų turi būti ne daugiau kaip 300 tūkst./ml, su-perkant – ne daugiau kaip 100 tūkst./ml perskaičiuojant pagal dviejų mėne-sių rezultatų geometrinius vidurkius. Nuo gegužės iki lapkričio tokio pieno sumažėjo 7 proc.

„Turime pripažinti, kad iš Latvijos ir ypač iš Estijos įvežamas labai ge-ras pienas. Pagal bakterijų skaičių ES standartus atitinka 73 proc. įvežamo pieno (Lietuvoje – 46 proc.), o pagal SLS – 69 proc. (Lietuvoje – 60 proc.).

Tiesa, įvežama nedaug pieno. Pasak „Pieno tyrimų“ direktoriaus dr. S.Savickio, atlikus „vartų“ kon-trolę galima daryti išvadą, kad Lie-tuvoje gaminamas pienas atitinka ES reikalavimus. Pavyzdžiui, SLS gegu-žę vidutiniškai buvo 449 tūkst./ml, o lapkritį pasiektas labai geras lygis – 378 tūkst./ml.

Beje, nuo 2011 m. vasario mėne-sio, kai buvo pradėta „vartų“ kon-trolė, pieno kokybė tikrai pagerėjo. Ši kontrolė bus tęsiama ir kitąmet, nes, pasak dr. S.Savickio, ji ir toliau išlieka aktuali.

Tapatumo kontrolės programa – sukčiams gaudyti

Labai veiksminga „Pieno tyrimų“ vykdoma vadinamoji tapatumo kon-trolės programa. Kokia jos ateitis? Pirmajame etape buvo patikrinta 97 proc. pieno priėmimo punktų, kuriems pieną tiekė 25 tūkst. pieno gamintojų. „Surašėme 51 aktą dėl mėginių falsifikavimo, t. y. tapatu-mo neatitikimo. Taigi 51 punkto ve-dėjos pusę metų negalės dirbti, nes neturės teisės imti pieno mėginių“, – sakė dr. S.Savickis.

Į antrąjį etapą pateko 240 pieno priėmimo punktų, kurių vidutinis SLS viršijo 600 tūkst./ml. Buvo atlikta be-veik 6 tūkst. tyrimų. Toliau buvo at-rinkti punktai, kuriuose nustatyti itin dideli skirtumai tarp gamintojų rezul-tatų ir bendro pieno priėmimo punk-to rezultatų.

Ketvirtajame etape buvo atrink-ti punktai, kuriems pieną parduo-da daugiau nei 10 karvių laikantys pieno gamintojai ir kurių pieno SLS mažesnis nei 50 tūkst./ml, o kartais – net iki 25 tūkst./ml. „Tai – labai geri rezultatai. Bet pasiekti tokius rezultatus be papildomų priemonių yra labai sunku. Atrinkome 82 pie-no gamintojus, kurių rezultatai labai svyravo ir mums kėlė įtarimų. Beje, kėlė įtarimų pieno gamintojas, turin-tis 104 melžiamas karves ir pieną tie-kiantis į pieno supirkimo punktą. Ko-dėl? Juk tai labai nepatogu – kasdien vežti 30–50 bidonų į pieno supirkimo punktą“, – pasakojo dr. S.Savickis.

Vykdant tapatumo kontrolės programą viename pieno supirkimo punkte to paties pieno gamintojo tie-kiamame piene SLS rasta 800 tūkst./ml, o kai tas gamintojas pradėjo tiek-ti pieną jau kitam punktui, SLS staiga sumažėjo iki 174 tūkst./ml.

Kokios tokių patikrinimų pasek­mės? „Rezultatų svyravimai labai su-mažėjo. Taigi mūsų įtarimai dėl ga-limo mėginių falsifikavimo buvo pa-grįsti“, – padarė išvadą dr. S.Savickis.

2013­aisiais bus penktasis tapa-tumo kontrolės programos vykdy-mo etapas – bus tikrinami gaminto-jai, parduodantys pieną daugiau nei vienam pieno supirkėjui, o tokių yra nemažai. „Įtariame, kad tai daroma

dėl mėginių kokybės. Šiame etape bus tikrinami ir pieno gamintojai, ku-rių duomenys labai pasikeitė“, – pa-sakojo dr. S.Savickis.

„Pieno tyrimai“, vykdydami tapa-tumo kontrolės programą, kitąmet tirs net apie 100 tūkst. mėginių. Bė-giojantieji iš vieno pieno supirkimo punkto į kitą pateks į išskirtinį są-rašą: pieno supirkimo punktas, pri-ėmęs pieną iš tokio gamintojo, bus atidžiai tikrinamas net 3 mėnesius, t. y. mėginiai kiekvieną dieną bus imami iš visų pieno gamintojų ir iš bendros talpyklos.

„Pieno tyrimai“ išrinko geriausius pieno supirkėjus

„Kitąmet toliau vykdysime tapatumo kontrolės programą – tikimės išsiaiškinti kartais pasitaikančių įtartinai di-delių pieno kokybės svyravimų priežastis“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis.

Geriausi pieno supirkėjai, metų pabaigoje tradiciškai apdovanojami „Pieno tyrimų“ įsteigtais prizais, atkreipia pieno gamintojų dėmesį.

Autoriaus nuotraukos

VĮ „Pieno tyrimai“ per metus atlieka net 5,2 mln. tyrimų. Dar 70 tūkst. mėginių tiriama iš Latvijos. Apskritai šios laboratorijos paslau-gomis Latvijoje naudojasi apie 12 proc. šios šalies pieno gamintojų.

(Užs. 629)

72012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Mūsų reportažas

Gintautas Sakalauskas

Viena didžiausių pasaulyje padargų ir sėjamųjų gamintojų „Väderstad“, švenčianti 50 metų jubiliejų, Lietuvoje mini 10 metų veiklos sukaktį. Šio jubiliejaus proga „Väderstad Lietuva“ Kė-dainių rajone, griaudžiant fejer-verkams, atidarė įspūdingą pre-kybos ir aptarnavimo centrą.

Kristina Stark: „Ačiū jums, Lietuvos ūkininkai“

Šiemet „Väderstad“ mini 50 metų įkūrimo jubiliejų. Taigi Runė ir Siwas Starkai „Väderstad­Verken AB“ įstei-gė 1962 m. Įmonės metinė apyvar-ta pasiekė per 158 mln. eurų, o šiuo metu žemės įdirbimo ir sėjamųjų ga-mybą valdo keturi R. ir S. Starkų vai-kai – Kristina Stark, Bo Starkas, Kris-teris Starkas ir Andreasas Starkas.

Kristina Stark ir Bo Starkas atvyko specialiai į Saviečių kaimą, kur iškil-

mingai buvo atidarytas „Väderstad Lietuva“ naujas prekybos ir aptar-navimo centras.

„Sunku žodžiais išreikšti savo džiaugsmą tuo, kad jūs patikėjote mūsų gaminamos technikos kokybe. Tai jūsų dėka stovi šis pastatas. Ačiū jums, mieli Lietuvos ūkininkai“, – žemdirbiams dėkojo K.Stark.

Ji neabejoja, kad, pradėjus veik-ti naujam prekybos ir aptarnavi-mo centrui, žemdirbiams bus tei-kiamos dar kokybiškesnės paslau-gos. K.Stark pažadėjo, kad pava-sarį iš Švedijos atvyks įmonė, kuri „Väderstad Lietuva“ centro teritori-joje pasodins didelę ir gražią mag­noliją.

Iš pradžių „Väderstad­Verken AB“ kultivatorius gamino tik kai-mynams, o maždaug 1967 m. iš garažo visą veiklą perkėlė į dide-lį cechą. Naujas „Väderstad­Ver-ken AB“ veiklos etapas prasidėjo 2006 m., kai ji įsigijo Kanados ben-drovės „Herstellers SeedHawk“ 49 proc. akcijų paketą. Šioje ben-drovėje gaminamos plačiausios pa-saulyje sėjamosios, net 85 proc. jų eksportuojama.

Dar geresnis aptarnavimas

Naujas „Väderstad Lietuva“ preky-bos ir paslaugų centras buvo supro-jektuotas prieš metus, o rangovas UAB „Lakaja“ jį pastatė per 7 mėnesius.

Daugiau nei 1 000 kv. m ploto centre yra apie 800 kv. m patalpos atsarginėms dalims ir mechaniz-mams, o lauke – erdvi žemės ūkio technikos demonstravimo aikštelė.

Dviejų aukštų pastate moderniai įrengtos visos „Väderstad Lietuva“ biurui reikalingos patalpos: prade-dant posėdžių sale ir atsakingų dar-buotojų kabinetais bei baigiant ne-didele virtuvėle.

Statinį projektavusios Švedijos ka-pitalo bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų vadovas Liudas Zalunskis pasakojo, kad „Väderstad Lietuva“ pageidavo nekasdieniškų sprendimų.

„Patalpoms apšildyti buvo pasi-rinkta geoterminio šildymo siste-ma. Šiluma iš 100 metrų gylio kati-linę pasiekia per 14 gręžinių“, – aiš-kino L.Zalunskis. Tik šalčiausiomis žiemos dienomis, kai temperatūra nukris žemiau ­25 °C, teks papildo-mai šildyti patalpas elektra. Tačiau apskaičiuota, kad tokių dienų per sezoną būna apie 10. Karštomis va-saros dienomis geoterminė sistema pasyviai vėsins patalpas.

„Väderstad Lietuva“ prekybos ir aptarnavimo centro atidarymą, per-kirpus simbolinę juostelę, vainikavo įspūdingas fejerverkas.

Viena ryškiausių bendrovių

Prekybos ir aptarnavimo centro atidaryme dalyvavęs laikinasis že-mės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius negailėjo gerų žodžių „Väder­stad Lietuva“ bendrovei, kuri labai prisidėjo prie žemdirbių perginkla-vimo taikiais ginklais – sėjamosio-mis ir padargais.

„Ūkininkui dabar svarbu net ne koks traktorius tempia padargą, o pats padargas. Kaip ūkininkas pats įsitikinau „Väderstad“ gaminių ko-kybe, nes įsigijau jūsų sėjamą-

ją“, – susirinkusiesiems pasakojo K.Starkevičius.

Šiemet „Väderstad Lietuva“ par-davimai, palyginti su 2011 m., pa-didėjo apie 15 proc. Įmonės atsto-vai tikisi, kad šių metų apyvarta bus maždaug 35 mln. Lt.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström­Ruin pasidžiau-gė, kad Švedija yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje. „Man itin ma-lonu būti čia ir paminėti labai gražų Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavi-mą“, – lietuviškai sveikinimo žodžius perskaitė C.Ruthström­Ruin.

Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas prisipažino iš pradžių neti-kėjęs prieš metus „Väderstad Lietu-va“ vadovo Romo Naudžiūno paža-du, kad po metų stovės prekybos ir aptarnavimo centras. „Tai rodo, kad verslo aplinka mūsų rajone gera ir pas jus ūkininkai tikrai ras reikalin-gos technikos“, – kalbėjo R.Diliūnas.

Daugiausia parduodama „Rapid“ sėjamųjų

Pasak „Väderstad Lietuva“ genera-linio direktoriaus R.Naudžiūno, į naujo objekto statybą buvo investuoti apie 7 mln. Lt. „Investuoti į geresnį aptarna-vimą nusprendėme neatsitiktinai. Juk mūsų partneriams, ūkininkams ir že-mės ūkio bendrovėms, norime suda-ryti kuo palankesnes bendradarbiavi-mo sąlygas“, – pasakojo R.Naudžiūnas.

Daugiau nei pusė „Väderstad­Ver-ken AB“ produkcijos, parduodamos

Lietuvoje, sudaro sėjamosios „Rapid“. Dėl gero kokybės ir kainos santykio „Väderstad“ sėjamąsias itin vertina žemdirbiai.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad iki šiol neaišku, kokio dydžio ES parama žemdirbius pasieks 2014–2020 m., R.Naudžiūnas pajuokavo, kad „jei bi-jotume, tai išvis nieko nedarytume“.

„Kitais metais ir pardavimai šiek tiek kris, ir dirbti bus daug sunkiau, bet dėl ES paramos daugelis Lietuvos ūkių jau sustiprėjo, o jei grūdų kai-nos išliks tokios pat aukštos, kaip šį sezoną, kiti metai neturėtų būti blo-gi“, – sakė R.Naudžiūnas.

Pasak jo, klientams bendrovė siū-lo įsigyti tik kokybišką produkciją ir pasinaudoti labai geru aptarnavimu.

Šiuo metu „Väderstad Lietuva“ turi 4 serviso inžinierius, kurie bet kuriuo metu specialiais mikroauto-busais per trumpą laiką gali pasiekti net atokiausiai įsikūrusį ūkininką ir suteikti jam pagalbą. Atsidarius nau-jam aptarnavimo centrui, ši pagalba bus suteikta dar greičiau nei iki šiol.

„Väderstad Lietuva“ veiklą pra-dėjo 2002 m. rugsėjo 6 d. Pirmos „Rapid“ sėjamosios Lietuvoje buvo parduotos 1997 m., o pirmi jas įsi-gijo ūkininkai Leonas Rudinskas, Andriejus Daugirdas, Arūnas Vaice-kavičius, Jonas Žotkevičius ir Anta-nas Pacaitis.

Be kita ko, „Väderstad Lietuva“ 10 metų veiklos proga keliems šim-tams svečių surengė vakaronę sos-tinės „Forum Palace“ centre.

„Väderstad“ įsikūrė Lietuvos centre

„Väderstad Lietuva“ įsikūrė Vidurio Lietuvoje.

„Väderstad Lietuva“ įkurtuvių Kėdainių rajono Saviečių kaime proga per-kirpta simbolinė juostelė.

R.Naudžiūnas neabejoja, kad didžiau-si bendrovės privalumai – kokybiška produkcija, nuoširdus darbas, geras aptarnavimas ir noras parduoti.

erdvi patalpa numatyta ir atsarginėms dalims sandėliuoti.Autoriaus nuotraukos

Administracija ir vadybininkai įsikurs šiuolaikiškai įrengtose patalpose, ku-rias suprojektavo Švedijos architektai.

Bendrovės novatoriškumą patvirtino ir apsisprendimas patalpas šildyti ge-oterminio šildymo sistema, kuri žiemą šildo, o vasarą vėsina patalpas.

(Ka. 281)

8 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisVeterinarija

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Toks draudimas, trukęs tris savaites (nuo lapkričio 7 d. iki gruodžio 4 d.), buvo priimtas iš europos Komisijos gavus in-formacijos, kad iš Lietuvos į is-paniją atvežto veršelio kraujy-je buvo rastas itin pavojingos mėlynojo liežuvio ligos virusas ir nustatytas eS teritorijai ne-būdingas šio viruso 14-as se-rotipas. Atlikus išsamius mė-lynojo liežuvio ligos tyrimus Lietuvoje ir nenustačius šiai ligai būdingų klinikinių požy-mių bei neradus minėto viru-so, VMVT eksporto draudimą atšaukė ir išleido įsakymą dėl papildomų privalomų mėlyno-jo liežuvio ligos tyrimų.

Eksportą uždraudė patysVMVT atstovai neslepia, kad, su-

stabdžius galvijų eksportą, sulaukė nemažai galvijų augintojų priekaiš-tų. Ūkininkai tarnybą netgi kalti-no jų verslo žlugdymu. Girdi, da-bar, kai prasidėjo sėkminga mėsi-nių galvijų prekyba su Vokietija ir kitomis šalimis, tokie draudimai – pražūtingi. Ūkininkai taip pat skun-dėsi krintančiomis galvijų supirki-mo kainomis, peraugančiais gyvu-liais ir klausė, kada draudimas bus atšauktas, kada jie vėl galės pre-kiauti su Europos Sąjungos ir tre-čiosiomis šalimis.

Nuo gruodžio 4­osios eksporto draudimas buvo atšauktas.

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis „Vals-tiečių laikraščiui“ sakė, kad šitaip pasielgta buvo pačių galvijų augin-tojų labui, nes pasekmės būtų bu-vusios kur kas skaudesnės, jei ap-ribojimus būtų pritaikiusi Europos

Komisija: „Įvertinus visą situaciją galima teigti, kad draudimas galio-jo tikrai neilgai – tik tris savaites. Jei Europos Komisija būtų priėmusi sprendimą uždrausti įvežti į mūsų šalį galvijus ir išvežti juos, embar-gas galėjo trukti iki dvejų metų. Va tada tai būtų buvę labai skaudu. Pasitarėme su Europos Komisija ir nusprendėme pasielgti taip, kaip pasielgėme.“ M.Masiulis neslėpė: kai pats „užsidarai“, tai pats ir „ati-darymą“ reguliuoji, o jei tai būtų padariusi Europos Komisija, viskas būtų nebe Lietuvos valioje. „Jei Europos Komisija būtų paskelbusi, kad Lietuvoje yra mėlynojo liežu-vio ligos židinys, apie kurį, kaip ir priklauso, būtų nustačiusi 100 km apsaugos ir dar 50 km priežiūros zonas, tai kiek į tą zoną nepaten-kančios Lietuvos būtų likę?“ – jau tik retoriškai klausė specialistas.

Įvertino teigiamaiM.Masiulis pasidžiaugė, kad

tokius Lietuvos VMVT veiksmus ir operatyvumą labai teigiamai įvertino Europos Komisija ir vi-sos šalys narės. „Kai Europos Ko-misijai ir šalims narėms pristatė-me situaciją ir pareiškėme, kad mes jau „atsidarome“, nė viena šalis tam neprieštaravo. Mes ki-toms šalims įrodėme, kad esa-me sąžininga šalis, nedangstanti, neslepianti iškylančių pavojų, o operatyviai su jais kovojanti. Da-bar, manau, pelnytai galime pasi-džiaugti, kad mūsų priimti spren-dimai buvo adekvatūs susidariu-siai situacijai“, – sakė jis.

M.Masiulis priminė, jog tokių ryžtingų veiksmų teko imtis po to, kai iš Europos Komisijos buvo gauta informacijos, kad vieno veršelio, išvežto iš Lietuvos, krau-jo mėginyje buvo rastas mėlynojo liežuvio ligos virusas ir nustatytas

ES teritorijai nebūdingas šio viru-so 14­as serotipas. Tai – kažkas naujo ES. Tyrimais nustatyta, kad ligos nėra, o tik liekamieji reiški-niai. Kaip pabrėžė Europos Komi-sija, tai greičiausiai yra vakcinos viruso sukeltas incidentas. Jis ne-traktuojamas kaip ligos protrūkis. Deja, kaip atsirado šio viruso se-rotipas, neaišku, nes jis gali būti ir iš trečiosios šalies, kuri nepri-valo informuoti ES dėl atliekamų vakcinacijų.

Veršelis – iš AnykščiųVMVT Skubios veiklos skyriaus

vadovas M.Masiulis aiškina, kad jie labai operatyviai nustatė ver-šelio kilmės vietą ir jo judėjimo trajektoriją. Visus ant blakstienų pastatęs veršelis – iš Anykščių ra-jono. Todėl operatyviai buvo imta aiškintis, ar visa ši zona nėra už-krėsta. Atlikti galvijų kraujo tyri-mai ligos nerodė. „Pasakyti, kad veršelis užsikrėtė Lietuvoje, nie-kas negali, kaip ir negali to pa-neigti, nes nuo veršelio išveži-mo iki atlikto kraujo tyrimo pra-ėjo daugiau nei du mėnesiai. Per tą laiką veršelis pabuvojo trijose valstybėse. Todėl ir Europos Ko-misija pripažįsta, kad dėl naujo, iki šiol nenustatyto viruso mes negalime būti kalti.“

Specialistų nuomone, verše-lio kilmės vietos mėlynojo liežu-vio ligai plisti yra gana palankios, nes yra prie miškų, kuriuose būna gausu kraujasiurbių mašalų, di-džiausių mėlynojo liežuvio ligą sukeliančių viruso platintojų. Ta-čiau VMVT, atitinkamose terito-rijose vykdanti stebėsenos pro-gramą, virusą nešiojančių mašalų nebuvo užfiksavusi. Šiais metais buvo paimti 47 mašalų mėginiai pavasarį ir rudenį, tačiau nė vie-nu tyrimu virusas nebuvo rastas.

Apie įtarimų sukėlusį židinį buvo apibrėžtos zonos, paimti galvijų kraujo mėginiai.

Brangūs tik papildomi tyrimai

Atšaukusi draudimą iš Lietu-vos eksportuoti galvijus į ES ir trečiąsias šalis, VMVT išleido įsa-kymą dėl papildomų privalomų mėlynojo liežuvio ligos tyrimų. Ši žinia taip pat nedžiugina gal-vijų augintojų, nes individualiai atliekamas tyrimas kainuoja nepi-giai – 150 Lt. Tačiau, pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vadovo M.Masiulio, su tyrimus atliekan-čiu institutu pavyko susitarti, kad dabar iškart bus tiriama po tris galvijų kraujo mėginius. Šis tyri-mas kainuos tik 30 Lt. Kilus bent menkiausiam įtarimui dėl ligos, bus atliekamas individualus tyri-mas, kurio kaina bus 150 Lt.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė sakė, kad mi-nisterija palaiko gyvulių augin-tojus, bet ir pritaria ryžtingiems VMVT veiksmams.

„Ministerija už tai, kad gyvu-lių realizacija vyktų sklandžiai, tačiau, jei atsiranda ligų rizika, reikia imtis veiksmų, kad nebū-tų pritaikytos griežtos sankcijos. Gerai, kol viskas gerai, o kai kas nors nutinka, pirštu baksnojama į kompetentingą instituciją, kad susitvarkytume“, – sakė ŽŪM ats-tovė. Pasak K.Paliutienės, mėsi-nių galvijų augintojams skiriama valstybės parama, siekiant ska-tinti šios šakos vystymą ir pridėti-nės vertės kūrimą. 2011 m. mėsi-nių galvijų augintojams išmokėta 29,5 mln. Lt. Išmokas jie gaus ir šiemet, remti numatyta ir kitais metais. Tiesioginės išmokos svy-ruoja nuo 511 iki 640 Lt už galviją, didžiausia suma skiriama smulkie-siems augintojams – tiems, kurie augina 1–5 galvijus. Kol kas kito-kia parama, atsiradus realizavimo trikdžiams dėl mėlynojo liežuvio ligos, nenumatyta. Įsakymo dėl iš Lietuvos Respublikos vežamų galvijų kraujo mėginių tyrimų dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo projekte nurodyta, kad skerstini galvijai, kuriems nėra atlikti krau-jo mėginių tyrimai dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo, gali būti vežami į Latvijos, Lenkijos ir Esti-jos gyvulių skerdyklas, jei galvijų išvežimo dieną jiems nepasireiškė jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai ir jie bus paskersti per 24 valandas.

Į kitas ES šalis vežamiems gal-vijams turi būti atlikti mėlynojo liežuvio ligos nustatymo tyrimai imunofermentinės analizės (an-tikūnų nustatymo) ir polimera-zės grandininės reakcijos (viru-so nustatymo) metodais ir gau-ti neigiami viruso nustatymo ty-rimų rezultatai, o eksportuojant galvijus į trečiąsias šalis – dar ir įvykdyti tos šalies reikalavimai.

Reikia būti budriemsVMVT Skubios veiklos skyriaus

vadovas M.Masiulis priminė, kad

pavojingų ligų įvairiose valsty-bėse pasitaiko vis dažniau, todėl reikia būti itin budriems. Mėly-nojo liežuvio liga 2008 m. į Lie-tuvą, į vieną Radviliškio žemės ūkio bendrovę, buvo atsivežta iš Vokietijos. „Operatyviai nusta-tę ligą, galvijus sunaikinome ir tąkart didesnės bėdos išvengė-me“, – sakė M.Masiulis. Pasak jo, siekiant išvengti pavojingų ligų, reikia būti itin akyliems, nieka-da negalima pasikliauti vien do-kumentais. Juk ir Vokietijos kom-petentingos institucijos 2008 m. išduotame sertifikate buvo nu-rodžiusios, kad siunčiami gyvu-liai yra sveiki. Deja, lietuvių atlikti tyrimai parodė ką kita.

Iki 1998 m. Europa išvis neži-nojo gyvūnų mėlynojo liežuvio ligos, išskyrus atskirus atvejus, nustatytus Ispanijoje ir Graikijo-je. Šiuo metu mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai Europoje pradėti registruoti vis dažniau.

Ši liga yra užregistruota Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksembur-ge, Olandijoje, Maltoje, Šveicari-joje, Italijoje, Prancūzijoje, Austri-joje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje.

Daugelį metų ši liga buvo pa-plitusi tik Pietų Europos šaly-se, nes mašalams išgyventi rei-kalinga oro temperatūra neturi nukristi žemiau +12 ºC, o viru-sui daugintis reikia ne žemesnės kaip +15 ºC temperatūros.

Tačiau dažnėjantys mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai rodo, kad šios ligos epidemiologijoje vyks-ta pokyčiai, ligos rizika Europoje auga ir dėl to patiriama vis dides-nių nuostolių. Gyvulių judėjimas iš ligos židinių yra kontroliuoja-mas, tačiau liga gali plisti vystant prekybą – užkrėsti mašalai gali patekti oru, būti pernešti vėjo arba su transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėly-nojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, kurios prisitaikiu-sios gyventi ir veisiasi šiaurinėje Europos dalyje.

Mokslininkų nuomone, vie-nintelė efektyvi profilaktikos priemonė, galinti sumažinti li-gos plitimą, yra gyvulių vakci-nacija. Jau sukurta vakcina nuo kai kurių sukėlėjo serotipų. Eu-ropos Komisija jau yra pritarusi imlių gyvulių vakcinacijai, ieš-koma būdų, kaip kompensuo-ti su ja susijusias išlaidas. Nuo 2008 m., kai virusas buvo dar retas ES, pradėtos kompensuoti visos išlaidos, susijusios su vak-cinacija. Gyvuliai vakcinuojami tik tose ES valstybėse, kuriose ši liga buvo nustatyta.

M.Masiulis priminė, kad ne tik mėlynojo liežuvio liga verčia būti budrius. Vis dažniau nusta-tomas ir kiaulių maras. Į eksporto draudimo laikotarpiu ūkininkams kilusį klausimą, ar VMVT neper-sistengia kovodama su ligomis, M.Masiulis atsakė: „Geriau būti budriems ir laiku užkirsti kelią pa-vojui, negu šalinti skaudžias pa-sekmes.“

Parengta bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija

Į mėlynojo liežuvio ligą – per didinamąjį stikląValstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atšaukė draudimą iš Lietuvos eksportuoti galvijus, avis ir ožkas į ES bei trečiąsias šalis.

Gyvulių augintojų laimei, draudimas galvijus eksportuoti galiojo tik tris savaites. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Užs. 504)

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Kelmės kultūros centras, kuria-me veikia tradicinių amatų mokyk-la, amatų išmokti gali kiekvienas, nesvarbu, kokio amžiaus jis būtų.

Akmuo ne toks ir kietas

Kelmiškis tautodailininkas akmen-tašys Valdas Banza patirtimi dalijosi su penkiais mokiniais, panorusiais iš-mokti susikalbėti su akmeniu. Anks-čiau jie nieko panašaus nebuvo darę,

mokėjo nebent grindinio trinkelę per-pjauti. V.Bandza šmaikštavo, kad šio rudens amatų mokyklos akmentašių kurso temą būtų galima pavadinti „Gyvūnijos pasaulyje“, nes visi pra-džiamoksliai akmentašiai pirmajam savo darbui pasirinko iškalti gyvūnus.

„Kitkas nelabai ir teišeitų. Aš kalu šunį, bet norėčiau iškalti angelą. Tačiau suprantu, kad kol angelą kalsiu, dar ne vieną šunį ar katiną teks iškalti“, – pa-sakojo amatų mokyklėlės moksleivis Bronius Kazlauskas iš Laugalio. Vy-riškis šypsojosi: visada lengviausia da-

ryti tai, ką moki, o kalti – ką geriausiai pažįsti. Todėl jis ir nusprendė įamžinti savo šunį Barį, kuris kasdien jį į kursus išlydi ir grįžtantį pasitinka. Tik Bro-niaus sesė Janina kritikavo: „Tai kad mūsų Bario ausys ne tokios.“

Nukelta į 10 p.

SodybaPRIEDAS APIE APLINKOS TVARKyMą, AUGALUS, JAUKIUS NAMUS

2012 m. gruodžio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Nijolė BaronienėVL žurnalistė

Neseniai NASA paviešino vaiz-do įrašą, kuriame parodoma, kaip kvėpuoja Žemė: keičiantis metų laikams ir augmenijos kiekiui, kinta ir anglies dvideginio kiekis atmosferoje.

Po augalėlį

Fotosintezės metu augalai, naudo-dami Saulės energiją, sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Tačiau žie-mos metu, medžiams ir kitiems auga-lams numetus lapus, jie išskiria anglies dvideginį į atmosferą. Didelis jo kiekis išsiskiria ir deginant anglį ar kitą kurą.

Pastebima, kad žiemą didesnis an-glies dvideginio kiekis susikaupia Šiau-rės pusrutulyje, o vasarą, augmenijai su-žaliavus, jis „sugeriamas“. O kas vyksta žiemą patalpose, kuriose gyvename ir dirbame? Apie tai kalbėjomės su Lie-tuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos fakulteto dėstytoja, vyresniąja botanike Terese JOKŠIENE.

Kai pasiūliau pasikalbėti apie kadaise dvaruose augintus auga-lus, pakvietėte ateiti į LEU Gam-tos fakultetą ir aptarti augalų svar-bą mūsų gyvenime.

Kam kalbėti apie tai, kas buvo kaž-kada. Svarbiau juk, kas vyksta dabar, kaip dabar augalai gali padėti žmogui. Beje, anksčiau nebuvo trobos, kurio-je ant palangių žiemą vasarą nevešėtų įvairiausios gėlės, būta jų dvaruose ir karalių rūmuose. Ar pastebėjote, kad per įvairių šalių vadovų susitikimus patalpose, kur jie vyksta, būna daug gyvų augalų? Viename tokiame rengi-nyje mano dėmesį patraukė anksčiau nematytas vaizdas – prie kiekvieno derybininko buvo pastatytas vazonė-lis su augalu. Tai tik patvirtina, kad ir mes einame teisingu keliu.

Verti didesnio dėmesio

Papasakokite plačiau apie uni-versitete atliekamą eksperimentą.

LEU turi nedidelę, bet labai gra-žią oranžeriją. Joje veši įvairūs auga-lai. Dalį jų sėkmingai dauginame. Tai-gi galime priauginti tiek, kad užtektų visoms auditorijoms. Augalai atlieka svarbų vaidmenį planetoje. Nuspren-džiau pasiūlyti studentams tuo įsitikin-ti patiems. Atėję į auditoriją studentai nuo palangės pasiima jiems patikusį augalą ir pasideda ant savo stalo. Ka-dangi augalas kvėpuoja, netoli esan-čiam žmogui jis sukuria individualią kvėpavimo erdvę. Bandymais įrodyta, kad augalai valo orą, sugeria patalpose esančias nuodingas medžiagas.

Nukelta į 11 p.

Žaliasis bendradarbis vazonėlyjeMedžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis.

Tradicinių amatų gali išmokti kiekvienasNorint papuošti sodybą nebūtina daiktus pirkti iš meistrų. Juos galima pasidaryti ir patiems. Jei tik žmogus nori ir turi šiek tiek kantrybės, jis gali nusilipdyti vazą ar kitokį keramikos dirbinį, išsiausti rankšluostį ar lovatiesę.

Valdas Bandza (kairėje) stebi Broniaus Kazlausko šuns „gimimą“. Autorės nuotrauka

Botanikė Teresė Jokšienė tikina, kad augalai padeda susikurti individualią kvėpavimo erdvę. Petro Malūko nuotrauka

Klausiate – atsakome

Kaip susikurti originalią aplinką namuose„Norime iš esmės pakeisti savo namų vaizdą. esame jauni žmonės, tad mielai paekspe-rimentuotume kurdami inter-jerą. Kažką galėtume įsigyti, kažką pasidaryti, nes darbo nebijome, o ir gabumų užten-ka. Patarkite“, – prašo Rokas.

Atsako interjero dizainerė Paulina Grigaitytė.

Ne veltui sakoma, kad gera idėja verta milijono. Gerai, kad ne visi šykš-tūs – mielai dalijasi savo sumanymais. Puikių idėjų galima rasti internete, pa-matyti pas draugus ar vartant žurna-lus. Jei mėgstate meistrauti, patarčiau pradėti nuo smulkesnių daiktų. Pa-bandykite pasidaryti originalų laikro-dį. Mechanizmą nusipirksite vos už 10 litų, o ciferblatą galite pasidaryti iš senos metalinės saldainių dėžės, gra-žaus medžio gabalėlio ar paveikslėlio.

Nukelta į 10 p.

VL archyvo nuotrauka

10 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

„Nusipirkome sodybą, kurioje ra-dome dar gerai atrodančią duon-kepę krosnį. Pabandėme ją užkurti. Puikiai traukia. Taigi, kai įsikursi-me, pabandysime ir duoną kepti. Norėtume daugiau sužinoti apie tokias krosnis: kaip jos buvo sta-tomos, kokių papročių buvo laiko-masi“, – prašo Ruginė ir Andrius.

Atsako etnologas prof. Libertas Klimka.

Senoviško namo viduryje stovėdavo krosnis. Žiemą ir kitų metų laikų dar-ganotomis dienomis ji teikdavo na-mams jaukumo. Krosnį žmonės staty-davo talkinant kaimynams. Pirmiausia

ant medinių kojų suplūkdavo padą ar laistą, dažniausiai gero sieksnio ilgio ir bemaž tokio pat pločio, kad tilptų šeši dideli duonos kepalai. Pado padarymą būtinai „aplaistydavo“ – pasivaišinda-vo alumi. Tada ręsdavo medinį kar-kasą skliautui formuoti. Vadindavo jį „kiaule“. Prieš angą padarydavo priež-dą – vietą pelenams ir žarijoms iššluoti, puodams su gaminamu valgiu pasta-tyti. Krosnies viršų išlygindavo, truputį įduobdavo, kad senoliai ir vaikai galėtų šaltuoju metų laiku ten patogiai mie-goti kokius kailinukus pasimetę. Dar ten ir grūdus prieš maldami girnomis padžiovindavo. Šonuose padarydavo nišas – „pečiurkas“ – pirštinėms ar šiaip kam nors išdžiovinti. Užbaigti duon-kepę plūkti stengdavosi mėnuliui dy-lant: tada ji bus ilgaamžė, neskilinės, o į plyšius svirpliai neįsimes. Tik ne po saulės laidos – antraip „tarakonų ir kitokio amaro“ prisirinks. O kaminą užbaigti reikia per pilnatį, – šeiminin-kė visados turės iš ko viralą paruošti.

Duonkepei krosniai iš ugniakuro atiteko šeimą ar giminę vienijančio ži-dinio įvaizdis. Pirmą kartą krosnį už-kurti turėjo vyriausia šeimos moteris. Ir ne bet kuo, o skiedromis, likusiomis ta-šant pirmąjį naujos trobos vainiką. Pri-dėdavo dar ir šventintų žolelių, šonus iš vidaus pašlakstydavo šventintu vande-niu. Kaimynai, atėję į įkurtuves, atsineš-davo duonos ir druskos, padėdavo ant prieždos, tada pabučiuodavo krosnies „kaktą“. Taigi išties manyta, kad šiame pagrindiniame namų statinyje įsikūni-jusi namų dvasia, kuriai ir privalu įsi-teikti. Dar labiau toks krosnies mitolo-giškumas atsiskleidžia per vestuves, kai į šeimą priimamas naujas narys. Pirma-ryčiais iš klėties į trobą atvesdinta marti ant prieždos turi padėti rankšluostį, o

kitą užmesti ant žarsteklio arba užrišti ant jo margaspalvę juostą.

Ypač pagarbiai su krosnimi turė-davo apsieiti besilaukianti moteris, nes nuo to priklausys gimsiančio vaikelio būdas. Negalima prieš krosnį valgyti – kūdikėlis labai seilėsis. Negalima sąš-lavų žerti ant krosniadangtės – vaikai užaugę liks šeimų nesukūrę. Pribuvėja duodavo gimdyvei išgerti sutrinto an-gliuko, savaime iššokusio iš pakurtos krosnies. Kūdikio pirmojo maudymo vanduo būdavo išpilamas pakrosnėn – tada vaikas bus prisirišęs prie namų ir apgintas nuo „blogų akių“. Parvežę vaiką po krikšto namo, jo rankute per-braukdavo per krosnies „kaktą“ – kad mylėtų gimtuosius namus. Kūčių naktį su uždegta žvake merginos žvilgtelda-

vo į krosnies vidų, kad pamatytų ten savo likimo ženklus. O burtams iš po pakrosnio išsitraukdavo vištą.

Ugnis namuose turi vienų metų gyvenimą. Ji krosnyje būdavo atnau-jinama prieš šv. Velykas – Didįjį šeš-tadienį, užliejus senąją šventintu van-deniu. Kunigas bažnyčios šventoriuje pašventindavo sukurtą laužą. Vaikai nuo jo įdegdavo pintį, užnerdavo ant vielos. Tada sukdami ratu, kad žėruo-tų, bėgdavo namo. Išrieda ugnies ratai į visas puses nuo miestelio – fantas-tiškas vaizdas. Pirmąją Velykų dieną nevalia lipti ant krosnies – kitaip va-sarą kiaulės javus išknaisios. Antrąją dieną krosnyje sudeginami margučių lukštai – tada pašalas greit prapuls.

Žmonės tikėjo, kad krosnis – lai-kina vėlių buveinė. Todėl žarstekliu ar šluotkočiu į jos šonus negalima suduo-ti – „gali dūšelėms kaulelius palaužti“. Jei malkos degdamos smarkiai traška, šnypščia, vėlės prašo už jas pasimelsti. Negalima kurti krosnies malkomis, sukirstomis per adventą, – liepsna su didžiausiu trenksmu pro kaminą iš-lėks. Šiaip jau duonkepę kūrendavo alksninėmis ir pušinėmis malkomis, pridėdami dar kiek ir beržinių. Juk kiekvienos rūšies medis vis kitokią ši-lumą skleidžia...

Atkelta iš 9 p.

Teigiate, kad augalai – subtiles-ni organizmai nei žmonės. Jie, pa-sak jūsų, planetoje atsirado prieš dvi dienas, o žmonės – prieš dvi minu-

tes. Taigi, turėtume pagarbiau elg-tis su jais?

Augalai įkvepia užterštą orą, o iškvepia gerokai švaresnį. Žmonių sveikatai kenksmingas medžiagas augalai panaudoja savo gyvybiniuo-

se procesuose arba kaip šlakus san-dėliuoja ląstelėse. Daug nuodingų medžiagų suskaido ant augalų ša-knų gyvenantys mikroorganizmai.

Augalai išskiria lakiąsias organi-nes medžiagas, kurios sunaikina li-gas sukeliančius mikroorganizmus arba trukdo jiems daugintis.

Augalai drėkina orą. Visas tas vanduo, kuriuo mes laistome auga-lus, išgaruoja į aplinką. Labiausiai orą drėkina augalai, kurių lapai yra dideli ir minkšti – bananai, viksvuolės, spar-manijos. Mokslininkai atliko daugy-bę bandymų ir įrodė, kad augalai jau-čia mūsų mintis. Mylimi ir globojami jie veši, o neprižiūrimi nyksta.

Gali tapti talismanu

Namuose kambarinius augalus augina dažnas, tačiau darbovietėse kol kas neįprasta jais rūpintis. Ir vie-tos ant darbo stalo – ne kažin kiek.

Jei laikomasi darbo vietoms nu-statytų higienos normų, vienas auga-las ant darbo stalo tikrai išsiteks. Kas

kita, jei žmonės, dirbantys su kompiu-teriais, patalpose sukimšti lyg šprotai skardinėje. Tokioje aplinkoje gal ir au-galai neišgyventų. Bet kuriuo atveju patarčiau rasti vietos ant darbo stalo kad ir nedideliam augalui – bus kur nukreipti žvilgsnį ir pailsinti nuo žiū-rėjimo į monitorių pavargusias akis. Be to, augalas, per lapus išskirdamas drėgmę, gerins orą darbo patalpoje.

Vadinasi, kuo didesnis augalas, tuo geriau?

Nebūtinai. Galima atsinešti nedi-delį augalą ir jį užsiauginti. Nepamirš-kite, kad augalai padeda sukurti gerą nuotaiką, jie tampa mūsų kompanio-nais. Studentai mielai dalyvauja mūsų eksperimente. Buvo taip, kad augalėlis tapo tarsi talismanu: jį šalia pasidėjusi studentė greičiau nei nepasidėjusie-ji ant stalo augalėlių atliko užduotis.

Blogų augalų nėra

Sakoma, kad yra gerų, blogų, agresyvių augalų. Kai kurie net li-gas gali prišaukti. Ar tiesa?

Tikrai netiesa. Bobučių kalbos. Visi augalai geri. Žinoma, ant dar-bastalio nereikėtų statyti nuodingas sultis išskiriančių augalų, tokių kaip difenbachijos ar karpažolės, patar-tina vengti opuncijų, augalų smai-liais lapais. Netiktų ir plačiai besiša-kojantys augalai. Jei oras patalpose sausas, reikėtų rinktis sukulentus.

Atsinešus į darbą augalą juo teks rūpintis. Gal ne kiekvienas norės tai daryti?

Jei atsineš, manau ir rūpin-sis. Juolab jei supras, kokią nau-dą teikia toks „bendradarbis“. Kita vertus, tai, kad mes turime kuo rūpintis, daro mus geresnius. Psichologai pataria kuo nors, bent augalu, rūpintis.

Sodyba

(Ka. 10)

Žaliasis bendradarbis vazonėlyje

Studentams širdžiai mielas augalas gali padėti įveikti užduotis.

Augalų teikiama nauda • Benzolą sugeria: gebenė lipikė, dracena, fikusas, sansevjera, vėzdūnė, plunksninis sukilis.• Formaldehidą neutralizuoja: lamstas, chrizantema, palmikė, narūnė, alavijas, chlorofilas, falenopsis, filodendras, sansevjera, dracena.• Trichloretileną sugeria: dracena, gebenė lipikė, sansevjera, fikusas, gerbera.• Toluolą naikina: agava, anturis, finikas, narūnė, falenopsis, guzmanija.• Žarnyno ligų sukėlėjus naikina: pelargonija, margenis, lamstas, karpažolė.• Stafilokokus naikina: kilnusis lauramedis, tikroji kinrožė, fikusas, kalankė, tikroji mirta, pelargonija, lamstas, sansevjera.• Streptokokus naikina: žingenė, anturis, pelargonija, tikroji kinrožė, tikroji mirta, sansevjera.

Juozas Jucevičius, Valstybinės dar-bo inspekcijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius

Lietuvos higienos normoje „Dar-bas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustatyta, kad vienai darbo vietai turi būti ski-riama ne mažiau kaip 6 kv. m dar-bo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 kub. m erdvės. Darbo vieta turi būti įrengta taip, kad darbuotojas ga-lėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų er-dvės pakankamai judėti ir keisti kūno padėtį. Atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito videoterminalo užpaka-linio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m. Noriu pabrėž-ti, kad šie reikalavimai – minimalūs. Jų privalo paisyti darbdavys. Dėl ge-resnių darbo sąlygų visada galima derėtis. Valstybinė darbo inspekcija atlieka planinius patikrinimus, kurių metu nustatoma, ar laikomasi šių hi-gienos normų. Jei darbuotojai nori kabinetuose pasistatyti kambarinių augalų, niekas to negali uždrausti. Tačiau darbdaviai neprivalo rūpintis, kad kiekvienoje darbo vietoje būtų po kambarinę gėlę. Reikalavimas, kad darbo vietose būtų kambarinių au-galų, minėtoje higienos normoje gali atsirasti piliečių iniciatyva.

Sensevjera, vėzdūnė, dracena, kinrožė, chlorofitas – kenksmingas medžiagas sugeriantys ir naikinantys augalai. VL archyvo nuotraukos

Namų dvasia gyvena duonkepėje krosnyje

Rimanto Dovydėno piešinys

112012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Sodyba

Atkelta iš 9 p.

Jei darote remontą, sienose galite pa-daryti kelias nišas. Jose galima įrengti ap-švietimą, pastatyti mielą niekutį ar kaip nors kitaip išnaudoti atsiradusį plotą.

Auginantiems vaikus ir gyvenan-tiems nedideliame bute verta pagal-voti apie pakeliamas ir prie sienos pri-spaudžiamas lovas. Jas įrengus, vaikų kambaryje atsiras daug vietos ir ma-

žieji turės, kur žaisti. Panaršius interne-te galima rasti ir keistų, ir įdomių idėjų.

Stalą­dviratį sukūrę dizaineriai pri-mena, kad dviratį, ypač jei jis senas ir nebetinkamas važiuoti, taip pat ga-lima panaudoti kaip kabyklą, stovą gėlių vazonėliams ir kaip daiktą trum-pam prisėsti.

Jei mėgstate antikvarą, nusipirki-te keletą senovinių lagaminų, imki-tės dekupažo ir turėsite originalias daiktadėžes.

Minėjote, kad mėgstate meistrau-ti. Vadinasi, galite pasigaminti sofą­lentyną: apačioje ir šonuose – kny-gos, o virš jų – miegamoji baldo da-lis. Jei turite židinį, sumeistraukite kėdę­malkadėžę. Sutaupysite vietos ir papuošite interjerą.

Sodo įrankiai taip pat gali tap-ti naudingomis interjero detalėmis. Prie sienos pritvirtintas grėblys tiks taurėms, karoliams, raktams laikyti. Taigi, jei žmonės nagingi ir nori kur-ti savo namuose, tikrai ras ką veikti.

Atkelta iš 9 p.

Bronius trumpam susimąsto ir atsako: „Gerai, grįžęs namo patvar-kysiu Bario ausis. Bus paprasčiau nei skulptūroje jas pakeisti.“ Taip šmaikštaudami jie milimetras po milimetro kala akmenį, pašalinda-mi tai, ko nereikia, kad išryškėtų ka-lamos figūros nugara, kojos ar akys.

Kelmiškis Giedrius Laurinavičius iš akmens kalė katę, kad Broniaus šu-niui linksmiau būtų. Bet žvelgiant į akmenyje ryškėjančius naminius gy-vūnėlius buvo akivaizdu, kad geriau tuo metu atrodė Baris, nes Giedriaus katė buvo gerokai apdraskyta. „Atei-kite po keleto dienų, jiedu bus su-sitaikę“, – linksmai kvietė Giedrius.

Adomas Pumputis akmenyje nu-sprendė iškalti varlę. Kodėl varlę? „Negi pasakos apie varlę karalienę nežinote? Pabučiuos ją Adomas ir turės idealią žmoną“, – kažkas iš ša-lia dirbančiųjų metė taiklią pastabą.

B.Kazlauskas iškaltą šunį ketina pastatyti ant namo laiptų pakopos. Bus sodybos puošmena. Kiti vyrai buvo dar neapsisprendę, kur savo

akmeninius pirmagimius įkurdinsią. Tik varlės likimas buvo nuspręstas. Pasak jų, ji labiausiai tiktų prie Ci-vilinės metrikacijos skyriaus – sim-bolizuotų idealią nuotaką.

Gyva patriarcho dvasia

Akmentašys V.Bandza sakė mo-kiniams perduodąs tai, ką pats moka. Jo darbams būdingas kito meistro – akmentašio patriarcho a. a. Juozo Liaudansko – braižas. Šis meninin-kas jam buvęs ir mokytojas, ir pa-vyzdys, kaip bendrauti su mokiniais. Valdas sakė, kad jis įkyriai nelen-da stengdamasis pamokyti. „Aš tik parodau, kaip elgtis su įrankiais, kaip vieną ar kitą detalę kalti, bet visa kita palieku jiems patiems atrasti. Nuo pradžios iki pabaigos, nuo akmens pasirinkimo iki galutinio rezultato. Tik taip kiekvienas turės savo brai-žą“, – tikino pašnekovas.

B.Kazlauskas sakė, jog J.Liau-dansko darbų su šiandienos skulpto-rių darbais lyginti negalima. „Šian-dien dirbama su kitokiais įrankiais, kitokia technika. J.Liaudanskas prie

akmens nešdavosi didelį maišą įvai-riausių kaltų, kaltukų. Šiandien to nebereikia“, – teigė vyras.

V.Bandza prisipažino, kad moki-niams parodo kalamo gyvūno nuot-raukų ir kitų meistrų darbų, aptaria kai kurias kalant akmenį išryškė-jančiais linijas, padeda išsirinkta-me akmenyje pamatyti, kaip atrodys baigtas darbas.

Pradžiamokslių akmentašių kursai šį rudenį truko du mėnesius. Ar tiek laiko užteko pasirinktoms skulptū-roms iškalti? „Užteko. Jei skaičiuočiau akademinėmis valandomis, aš savo šunį iškaliau per 20 val. Bet juk taip įtemptai dirbti negaliu, nes yra ir kitų darbų“, – sakė Bronius.

Tęstinis projektas

Šiais metais tradicinių amatų mokyklėlė Kelmės kultūros centre veikia trijose klasėse: be jau minė-tos akmens kalimo klasės, dar yra audimo ir keramikos klasės. Iš pra-džių audimo subtilybių mokė pri-pažinta audėja, tautodailininkė Ona Butvilienė, vėliau – tautodailininkė Loreta Račkauskienė. Daugiausia norinčiųjų išmokti keramikos gud-rybių. Šio meno subtilybių moko dailės mokytoja Lina Užomeckienė.

Kelmės kultūros centro parodų ir tradicinių amatų koordinatorė Eu-genija Buivydienė džiaugėsi, kad tradicinių amatų mokyklėlės pro-jektas yra tęstinis, todėl mokyklė-lę lankyti gali daug besidominčiųjų amatais. Ateityje planuojama plėsti amatų pasirinkimo galimybę.

Pradėjo nuo kankliavimo kursų

Be abejo, amatų mokyklėlės nebū-tų, jei Kelmės kultūros centre nebūtų nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios puoselėjama etnokultūra ir tradiciniai amatai. Buvo metas, kai visi lyg ir puolė prie savo tautinių šaknų, bet greitai juos pasiglemžė

įvairūs šou, menkavertės TV laidos. O Kelmės kultūros centras visą lai-ką kryptingai puoselėjo etnokultūrą ir tradicijas. Dar 1988 m. vietos en-tuziastų ir prof. Romualdo Apana-vičiaus dėka Kelmėje buvo sureng-ti respublikiniai kankliavimo kursai. Vėliau šie kursai išaugo į tradicinius žemaičių muzikavimo ir liaudies amatų kursus, dabar jau žinomus ne tik Lietuvoje. 1992 m. buvo pradė-ti vykdyti ir suaugusiųjų, jaunimo bei vaikų tradicinių amatų mokymo pro-jektai, susiję su kalendorinėmis mūsų šventėmis: prieš Užgavėnes norintieji mokėsi drožti, gaminti kaukes, prieš Velykas – marginti kiaušinius. Nuo 2004 m. čia pradėti organizuo-ti akmentašių simpoziumai, skirti čionykščiam meistrui J.Liaudanskui atminti. O šiemet 25-ojo žemaičių muzikavimo ir tradicinių amatų festi-valio atidarymo proga kelmiškiai su-laukė ir atpildo už ketvirčio amžiaus triūsą: panaudojus ES ir Lietuvos Vy-riausybės lėšas, buvo įrengtos akmen-tašių dirbtuvės. Jos įkurtos Kelmės krašto muziejaus rūsyje. Dviejose di-delėse salėse mokoma amatų, ekspo-nuojami darbai iš akmens.

Tradicinių amatų gali išmokti kiekvienas

Pirmasis Giedriaus Laurinavičius (dešinėje) darbas – katė.

„Gavau dovanų nedideliame vazonėlyje pasodintą citrini-nę portulaką. Dabar vazonas su šiuo augalu vos telpa ant palan-gės. Nuskynus lapelį ar šakelę, pasklinda malonus citrinos kva-pas. Girdėjau, kad citrininę por-tulaką, kaip ir paprastąją, galima naudoti gaminant įvairius patie-kalus. Norėčiau daugiau sužino-ti apie šį augalą“, – rašo Vitalija.

Atsako gėlininkėJanina Budrienė.

Aš portulaką įsigijau vienoje mu-gėje. Vazoną, kuriame auga citrini-nė portulaka, laikau virtuvėje, nes labai dažnai jos lapelius ar šakelių viršūnėles naudoju gamindama sa-lotas, padažus, virdama sriubas. Šis augalas labai lengvai dauginamas. Užtenka nulaužti šakelę, pamerkti į vandenį ir po kelių dienų jau būna išleistos šaknelės, belieka tik paso-dinti į žemę. Nepastebėjau, kad šį augalą pultų ligos ar kenkėjai.

Tiesa, žiemoti jis turi tik šiltna-myje ar namuose. Tad jei vasarą au-ginote citrininę portulaką lysvėje, artinantis šalnoms būtinai persodin-kite į vazoną ir neškite ten, kur šilta. Priežiūra labai paprasta – palaisty-ti, šiek tiek patręšti kambariniams augalams skirtomis trąšomis ir nu-gnybti šakelių viršūnėles, kad auga-las būtų tankesnis, gražiau atrodytų.

Citrininė portulaka nuo papras-tosios skiriasi tik tuo, kad maloniai kvepia citrina. Visos kitos jos sa-vybės tokios pat, kaip paprastosios portulakos. Portulaka maistui nau-dojama nuo senų laikų. Šį augalą, kaip turintį gydomųjų galių, žinojo Hipokratas, Plinijus ir kiti senovės tautų gydytojai. Portulaka labai po-puliari Užkaukazėje. Iš jos daromos salotos, jos dedama į sriubas ir aš-trius patiekalus.

Jauni portulakos lapeliai truputį rūgštūs, sūroki, jų skonis panašus į riešutų, senesni lapai kartūs. Joje yra daug vitamino C, taip pat vitamino A, B ir E, mineralinių medžiagų, magnio, kalcio, kalio, geležies, alka-loidų, flavonoidų, glutamino rūgš-ties ir kt.

Valgyti portulaką patartina ser-gant kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Tačiau sergant hipertonija jos reikėtų vengti. Antžeminių au-galo dalių nuovirai tinka uždegi-mams gydyti ir šlapimo išsiskyrimui skatinti. Bitei įgėlus, ant patinusios vietos dedami švieži portulakos la-pai. Pastaraisiais metais pastebėta, kad portulaka mažina cukraus kie-kį kraujyje.

Klausiate – atsakome

Verta vietos ant virtuvės palangės

Pabučiuok Adomo varlę – gal prin-cese pavirs...

Nijolės Petrošiūtės nuotraukos

Klausiate – atsakome

Kaip susikurti originalią aplinką namuose

Sofa, po kuria patogu laikyti knygas.

Kai vaikų kambaryje nedaug vietos... VL archyvo nuotraukos

Kitokia puodelių funkcija.

Meilės Taraškevičienės nuotrauka

ŠeštadienisPRIEDAS APIE GyVENIMO BŪDą IR LAISVALAIKĮ

2012 m. gruodžio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Eteris

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Naujo BTV situacijų šou „At-sargiai – moterys!“ pavadini-mas skamba kaip perspėjimas, tačiau jis neveikia. Priešingai – projektas žadina aistras ir kiršina žiūrovus. Čia dalyvauja itin po-puliarios ir mėgstamos aktorės Kristina Kazlauskaitė, inga Nor-kutė, Lina Rastokaitė, Aldona Vi-lutytė, sukūrusios daugybę įvai-rių personažų.

Matyt, pasitaikė ir tokių, kurie ne-įtiko kai kuriems žiūrovams. Viena garbingo amžiaus ponia po šou per-žiūros ne tik atvirai išreiškė savo nuo-monę, bet ir subūrė grupelę bendra-minčių piketui. „Mes reikalaujame uždrausti laidą „Atsargiai – moterys!“ Ten rodys tokius dalykus, kurių mes nesuprantam ir nežinom, ar tai gerai ar negerai“, – išrėžė tiesą viena piketo organizatorių. Besipiktinantieji dai-navo patriotines dainas ir bandė su-gėdinti laidos kūrėjus. Jų balsas ne-liko nepastebėtas: piketas parodytas

laidoje „Pliusai-minusai“, mat BTV gerbia kitų nuomonę net tada, kai ji nesutampa su televizijos pozicija, ir

nekenčia cenzūros. Taigi ištikimi žiū-rovai galėjo pamatyti ir išgirsti ne tik naują šou, bet ir drąsų piketą.

O aktorės K.Kazlauskaitė, I.Nor ku tė, L.Rastokaitė ir A.Vi-lutytė sutarė, kad su moterimis reikia būti atsargioms, tačiau taip pat patarė elgtis ir su vyrais. K.Kazlauskaitė pripažino, kad į kurioziškas situacijas patenka per patiklumą ir ne kartą tai buvo įvy-kę dėl vyrų. Ji neslėpė savo silp-nybės: „Esu viena iš tų naivių moterų, kurios labai ilgai galvo-ja: negi jis galėjo taip pasielgti?!“ L.Rastokaitė tikino, kad į kvailas situacijas patenka tiek vyrai, tiek moterys, niekas nėra nuo jų ap-saugotas.

Būtent! Visi mes galime apsi-kvailinti, o paskui ilgai galvojame: negi galėjome taip pasielgti? Ar, ais-troms atvėsus ir šišui nurimus, ne-verta iš to skaniai pasijuokti?

„Atsargiai – moterys!“ jau žadina aistras

Aktorės L.Rastokaitė, A.Vilutytė, K.Kazlauskaitė turėtų kelti nuotaiką, o ne nesantaikos audras. BTV nuotrauka

Prie jų negali meluoti, prie jų negali keiktis, negalvoji apie bjaurius dalykus. Jie yra geri ir tave tuo užkrečia. Jie gali mus iš-gydyti nuo šiandien pasaulį ka-muojančių ligų...

Taip apie vaikus kalba jiems pasakas ir dainas kuriantis ra-šytojas, režisierius Vytautas V.Landsbergis. Adventas – tinka-mas metas pokalbiui apie tuos, į kuriuos dedame tiek vilčių, ir apie mūsų gražesnio gyvenimo ilgesį.

Ilgės prieš kalėdinį suvaikėjimą

Koks jums, Vytautai, dabar me-tas baigiantis 2012-iesiems? Kiek jame skubos, rašymo, bendravimo, susitikimų su žmonėmis?

Pagal mūsų protėvių jauseną tai – Ilgių laikas, ilgesio ir liūdesio metas. Bet prasmingo liūdesio, kai prisimeni, kad yra kitas pasaulis, o jame – tau artimi ir brangūs žmo-nės, kurie kažkada buvo šiame pa-saulyje.

Man šitas ruduo yra gana keistas. Nepasakyčiau, kad pilnas džiaugs-mo ar entuziazmo. Prisimenu labai daug žmonių. Ir netgi dabar, atvy-kęs į Menininkų namus, prisimi-niau, kad praeitą sykį, kai čia kon-certavau, pirmoje eilėje sėdėjo Rūta Staliliūnaitė. Ir žinau, kad šiandien, jeigu ji dalyvaus, tai jau kitu pavi-dalu – siela. Algimantas Masiulis, kuris buvo nuoširdus bičiulis ir pa-dėjo sukurti ne vieną filmą ir spek-

taklį, taip pat ateidavo į mano vakarus Kaune. Imi jaus-

ti tam tikrą bičiulių ratą, kurie pra-

deda daly-

vauti kitu pavidalu. Šis laikas skirtas prisiminti, padėkoti, pasidžiaugti, kad jie buvo, jų vis daugėja. Kažkoks keistas laikas, giltinėlė iš tikrųjų pa-sidarbavo iš peties. Bet tai natūra-lu. Gyvenimas yra toks. Tam tikra prasme šita tema nori nenori persi-smelkia ir į kūrybą.

Galbūt po Kalėdų prasideda toks suvaikėjimas, džiaugimasis dovano-mis. O šis laikas labiau skirtas suvok-ti, kad ir tu čia esi laikinai. Ir stenkis tą laiką, kurį dar turi, nugyventi gra-žiai ir padoriai, jeigu pavyks.

Adventas – susikaupimo, ramy-bės metas...

Dabar Lietuvoje, ypač mieste, adventas – tai paraiškų rašymo, at-siskaitymo su fondais metas... Lap-kritis, gruodis yra susitikimų mėne-siai. Vyksta daug renginių, bet jie yra kitokie, ne pramoginiai. Norė-tųsi mažiau skubėti. Žaidimo tai-sykles ir tu gali kurti, bet Lietuvoje kultūros žmonės yra įmesti į komer-cinių pramogų katilą... Turime labai daug padaryti, kad galėtume tiesiog būti, nes nei iš poezijos, nei iš pa-sakų nepragyventume. Taigi tokia gyvenimo realybė.

Viskas iš meilės

Anuomet žmogus kaime, nu-ėmęs derlių, sėdėdavo troboje ir, adventui atėjus, laukdavo Ka-lėdų, o mums dabar – pats dar-bymetis.

Manau, kad žmonės, kurie ne-bijo darbo ir moka dirbti, pragyve-na, nestovi darbo biržos eilėje. To-kių žmonių Lietuvoje daug, ypač jaunų, greitai perimančių naujas žinias, naujas technologijas. Man irgi teko išmokti leidybos verslo ir perprasti rinkodaros, reklamos ir rėmimo esmę... Ir daug kitų daly-kų, kurių aš mieliau neišmanyčiau, sėdėčiau sau Anykščiuose ir rašy-čiau pasakas, bet realybė yra tokia.

Gerą romaną parašyti reikia 3–4 metų, gerą knygą vaikams – 1–1,5 metų. Dažniausiai tiek laiko neturi, tad privalai skubėti, prie-vartauti save, rašyti po 2 knygas per metus. Kartais baltai pavydžiu Eimuntui Nekrošiui, kad jis išti-sus 2 metus Dantę repetuoja. Tokį darbą suprantu: turi pats sužinoti, ko nežinojai. Negali išeiti į sceną arba sėsti prie knygos su paruoštais atsakymais: turi tiktai klausimus, uždavinėji juos savo sielai, vieną-syk geriau nugirsti ją, kitąsyk – prasčiau: aha, čia gerai neišgirdau, o čia turėčiau pataisyti arba perra-šyti. Bet kai turi tik 3–4 mėnesius ir žinai, kada privalai atsiskaity-ti fondui, ministerijai... Štai kur-damas paskutinę pasaką „Anupro kupra“, pirmąsyk patyriau tokį

malonumą – metus laiko ją rašy-ti. Turėjau tokią galimybę nieko kita neveikti.

Bet ar tik turint pakankamai lai-ko galima prašyti gerą knygą?

Turėdamas pakankamai laiko, jautiesi ramus, o ramybė yra gero darbo sąlyga. Kartais žmogus gali ir šurmulyje būti ramus. Yra tokių meistrų, jogų, dvasios specialistų, kurie miesto šurmulyje gali susitelk-ti, gyventi, per trumpą laiką padary-ti didelius darbus.

Vienas tokių yra mano tėvas. Neatsistebiu, kaip jis lėktuve tarp Vilniaus ir Briuselio ar Strasbū-ro ne tik dirba savo darbus, bet ir rašo poeziją, knygas, tyrinė-ja Čiurlionį... Jis išnaudoja visą tą laiką, nes turi vidinę ramybę. O man jos trūksta, tenka bėgti į Anykščius, užsidaryti nuo pasau-lio ir pabūti nuo jo atsiskyrus. Kita vertus, laiko spaudimas irgi daug išmoko – greitos reakcijos, kon-centracijos. Negali būti ištežęs, negali laukti įkvėpimo dienų die-nas – tai yra darbas, amatas. At-sikėlei ryte ir žinai, kad nuo 8-os iki 12-os turi parašyti tiek ir tiek puslapių. Įspraudi save į tą laiko tarpą, o vėliau atsiranda ir įkvė-pimas, išmoksti ir per tą trumpą laiką giedoti it lakštingala.

Ar meilė – dar viena būtina ge-ros knygos sąlyga?

Meilė būtina visiems darbams, ne tik kūrybos. Tačiau meilė – keistas dalykas, apie kurį nelen-gva kalbėti. Ėmiau dainuoti lietu-vių liaudies dainas iš Antano Juškos rinkinio, labai jau patinka man tos dainos, o juk ten niekada neišgirsi žodžio „meilė“, nors labai daug dai-nų yra būtent apie ją. Palyginsiu su trečiu dekalogo įsakymu: neminėk Dievo vardo be reikalo. Ir Meilės vardo be reikalo neminėk. Pramo-gų kultūra iš labai rimto, atsakingo jausmo, kuris, manau, yra Visatos pagrindas, padarė blizgutį, butafo-riją. O juk viskas yra iš meilės. Iš Dievo meilės, jos negalima paversti verslu, reklama.

Nukelta į 14 p.

Vaikai užkrečia gerumu

Vytautas V.Landsbergis ne tik rašo knygas vaikams: su žmona Ramune jis įkūrė leidyklą „Dominicus Lituanus“. Čia išleistos pasakos įrašomos ir į kompaktines plokšteles. Martos Dauniūtės nuotrauka

14 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 13 p.

Nežinau nė vieno žmogaus, nė vieno gyvo padaro, kuris veiktų be meilės. Gėlės pražysta iš meilės, vi-lioja bites, muses ir mus gundo. Vis-kas gamtoje sklidina meilės. Dievas rūpinasi visais be išlygų – ir vaba-lais, ir uodais. Saulė tave šildo – gali tai suprasti kaip tam tikrą meilės formą: kad saulė tave pastebėjo ir tau padėjo ne tik duodama vitami-no D, bet ir metafiziniu lygmeniu. Gali mokytis tos meilės iš saulės, o iš mėnulio gali mokytis šalto-sios vienišųjų, liūdnųjų meilės – meilės tų, kurie reikalauja, kad juos kas nors apšviestų, kurie neturi pa-tys šilumos, kurie yra apšviesti ir matomi tik iš kitų malonės. Meilė yra visur. Nieko naujo nepasaky-siu: visas menas yra paremtas dviem pagrindiniais instinktais – mirties ir meilės.

Dažnai žmonės kalba apie meilę, bet to jausmo gyvenime nėra paty-rę. Tai apsimetimas dėl noro pasiro-dyti geresnis nei esi. Lietuvių liau-dies dainose žodžio „meilė“ nėra. Ar tai reiškia, kad meilės tada ne-buvo? Gal net priešingai, buvo daug daugiau. Tiesiog tai buvo dieviška, nenuvalkiota, tai nebuvo kasdienė pokalbių tema.

Gal žodžio „meilė“ kartojimas yra atvirkščiai proporcingas jos pa-jautai?

Gali būti, kaip ir žodžiai Tėvynė, Dievas. Jeigu žmogus dažnai kartoja „Dievas“, „Dievas ir aš“, „mano Die-vas“, gali suabejoti, ar jis yra jį suti-kęs. Tai imituojama iš ilgesio, iš noro jį sutikti. Tiesa, kartais ta melagystė praverčia: jei galima įsikalbėti ligą, kodėl Meilės, Dievo negalima? Visos tos naujovės, Valentino dienos, yra

gerai, tačiau turėtume nuolat klausti savęs: ar neišdavei šio jausmo, ar ne-pavertei verslu? Jeigu taip, jau esi lyg mėnulis: duokite man, švieskite man!

Blogos žinios sargdina

Kokie žodžiai dažniausiai gir-dimi viešojoje erdvėje? Egoizmas, vartotojiškumas, depresija, liū-desys. Gal ir juos įsikalbame arba mums yra įkalbama?

Tai hipnozės seansas, kurį Lie-tuvos televizijos išmano labai ge-rai. Žmonėms, kurie nori sveikai gyventi ir gražią Lietuvą matyti, reikėtų kuo mažiau žiūrėti ir skai-tyti negatyvios žiniasklaidos. Gai-la, kad kitokios yra labai mažai. Rimti psichologai tvirtina, kad yra tam tikras balansas teigiamų ir neigiamų žinių, kurias žmogus pajėgus per dieną priimti. Jeigu to balanso nėra ir žmogus gau-

na gerokai daugiau neigiamų ži-nių, jis išprotėja. Nebūtinai pra-deda šaudyti kaip Breivikas, elgtis agresyviai, bet nebenori gyven-ti, nebetiki, kad šitas pasaulis yra gražus, teisingas, nebeturi vilties, kad jame gali būti kas nors gera.

Mūsų žiniasklaida, ypač bulva-rinė, sensacijų besivaikanti, tarsi at-lieka genocidą: žmonės dėl to nu-stojo mėgautis Lietuva. Sąjūdžio laikais buvo džiaugiamasi, kad tu-

rime Lietuvą, Baltijos kelią, lietu-viškus miškus, dainas: ach, kaip ge-rai, kad mes esame tokie unikalūs, įdomūs! Dabar pavirtome niurgz-liais: nieko gero nebėra. O juk Lie-tuvoje yra puikių muzikantų, meni-ninkų ir labai daug gražių žmonių. Bet mes jų nebematom, mūsų dė-mesys nukreiptas į negražiąją Lie-tuvą: stebime ją, analizuojame, ap-kalbame. Tarsi koks šėtonas būtų mus apsėdęs kalbėti tik apie tai, kas bloga. Tokie žmonės nebegali svei-kai jaustis.

Nepriklausomybės pradžioje per televiziją būdavo transliuo-jamos anglų kalbos pamokėlės. O dabar turėtume būti mokomi gražaus kalbėjimo: kaip palinkėti ko nors gero, kaip pasakyti kom-plimentą – juk tai beveik išnykę. Čia pusiau juokais sakau, bet ir su skauduliu. Knygoje vaikams apie arklio Dominyko ir rugiagėlės meilę rašiau ne apie tai, kas galėtų ar turėtų būti meno objektas. Ra-šiau apie normalų dalyką: kaip ar-klys įsimyli rugiagėlę, kaip jis sako jai: „Labas, aš tavęs pasiilgau“, ši atsako: „Koks tu šiandien gražus, kur taip ilgai buvai?“ Arklys aiški-na: „Ieškojau šaltinio, kad tau van-dens atneščiau, kad sustiprėtum, atsigautum...“

Jiedu kalbasi tuo metu, kai ta madingoji kultūra vapa apie visiš-kai priešingus dalykus: „Užmušiu, nekenčiu, esi toks ir anoks!“ Supra-tau, turiu vaikams kalbėti kitaip, kad jie žinotų žodžius, kokiais dera kal-bėtis su savo drauge.

Psichologai tikina, kad XXI am-žiuje tikras avangardas bus... nor-malu. Turėsime jau tiek iškreipto „meno“, perkelto į gyvenimą, kad atradimu taps žodžiai: „Vau, jis pa-sakė „Aš tavęs pasiilgau“. Čia tai stipru!“ Skaudus absurdas...

Vieną aktorė dirba lėlininke vai-kų namuose. Atvyksta su savo la-gaminėliu ir vaidina tėtį ir mamą vaikams, kurie to niekada nematė. Vaidina gražiai: kaip jiedu kalba-si, kaip padeda vienas kitam, kaip kartu ruošia vakarienę, augina savo vaikutį. Vaikai žiūri akis išsproginę, nes niekada to nematė, šeimose, iš kurių buvo paimti, jie regėjo kito-kius santykius.

Taigi atsiranda tokio neva nai-vaus meno būtinumas. Kai tapsi-me normalūs, galėsime kurti ir ra-finuotą meną, mėtyti į Dievo veidą bombas ar mėšlu drabstyti. Bet dar nesame normalūs: mėšlą drabsto-me vienas ant kito kasdien. Turime nuo to išgyti.

O kaip gi būtų galima nuo to iš-gyti?

Receptus kiekvienas atras savo sieloje. Mano receptas labai pa-prastas: vaikai. Dievulis man jų davė penkis. O kai pradėjau rašyti pasakas, tenka važinėti į susitiki-mus su skaitytojais, važinėju dau-giausia pas vaikus. Vaikai gydo, jie iš tavęs padaro žmogų. Prie jų ne-gali meluoti, keiktis, negali galvo-ti bjaurių dalykų. Jie yra geri, ir tu tuo užsikreti.

Taigi vienas iš pagrindinių mano receptų – turėkite daug vaikų. Jei neturite, paimkite iš vaikų namų. Jei neturite tam laiko ar galimybių, važiuokite ten tiesiog pabūti su vai-kų namų auklėtiniais. Net ir niūres-nei nuotaikai aplankius kartais nu-važiuoju pas vaikučius, kurie labai sunkiai serga. Kartu kuriame pa-sakas, juokaujame, dainuojame. Ir pamatau, kad nėra ko Dievulį vyti į medį.

Parengta pagal Agnės Kairiūnaitės interviu LRT

Šeštadienis

„Turėkite daug vaikų. Jei neturite, paimkite iš vaikų namų, važiuokite ten tiesiog pabūti su vaikais“, – toks Vytauto V.Landsbergio gydy-mosi nuo beprasmybės ir liūdesio receptas.

Martos Dauniūtės nuotrauka

Vaikai užkrečia gerumu

Labai teisingai pastebėjote, ger-biama Valentina: sovietmečiu, kai apie valdžią ir kitas blogybes tiesiai kalbėti nebuvo galima, humoras pa-dėdavo gyventi. Tačiau senas geras humoras mutavo, ir tai, kuo jis tapo dabar, psichologai pavadino išgy-venimo humoru. Sutikite, išgyventi yra visai kas kita nei gyventi.

Sąmojingumas žmogui gyvybiš-kai svarbus. Gebėjimas pasijuokti iš pasaulio, valdžios, o ypač – iš sa-vęs palaiko mūsų dvasinę sveikatą, padeda ištverti valdžios spaudimą ir leidžia išlikti dvasia nepriklau-

somiems. Pasišaipyti iš savęs retas sugeba, o štai išjuokti valdžią jai už nugaros – prašom!

Rizikingų profesijų atstovai, kas-dien patiriantys stiprų stresą ar gil-tinės alsavimą – gydytojai, chirurgai, gaisrininkai, policininkai, neišsiver-čia be specifinio humoro, apsaugan-čio juos nuo psichikos pakrikimo. Sakot, jus purto nuo šiurkštaus chi-rurgų sąmojo? O pamėginkite kas-dien mėsinėti gyvą žmogų! Ne tik jam, bet ir chirurgo sielai būtina anestezija, kurios vaidmenį juodas humoras ir atlieka.

Iš tikrųjų toji neapčiuopiama hu-moro gyslelė – patikimas asmeny-bės nuovokumo, brandos rodiklis. Vaikiški, nebrandūs ir ligotos psi-chikos asmenys nei patys geba juo-kauti, nei supranta kitų pokštus.

Tačiau ar visoks humoras yra gerai? Ar juokas visada suteikia sveikatos, daro mus laisvesnius? Anaiptol. Prisiminkime pranašo Mahometo karikatūrų skandalus, dėl kurių vos nekilo karinis konf-liktas. Kaip ir teroristams, humoris-tams nebeliko nieko šventa. Humo-ras smarkiai pajuodavo ir atspindi visuomenės dvasios būseną. Senų anekdotų jaunimas nė nesupranta, jie per švelnūs jų ausims: Charlesas Chaplinas, tas šleivas neūžauga su katiliuku? Tai pasenę! Tokius juokus pakeitė šiurkštus, ciniškas, agresy-vus, sarkastiškas humoras, artimas patyčioms. Neva toks padeda žmo-

gui ištverti susvetimėjusiame pa-saulyje, išgyventi terorizmą ar kitą šiuolaikinį marą. Tačiau ar toks hu-moras pakelia dvasią, įneša šviesos? Priešingai! Tačiau ir naktis, praleista žiūrint kvailus humoro serialus, ne-pridės sveikatos. Labiausiai ją patai-sytų švelnus, geraširdis, šviesus hu-

moras, kokį supranta, labai mėgsta ir vaikai. Suaugusio žmogaus dva-sinei pusiausvyrai būtini ir autoiro-niški, intelektualūs, ir suburiantys, paguodžiantys juokai.

Taigi pasauliui tikrai kažkas ne-gerai... O gal ir mums ? Juk esame jo dalis.

Padėk sau

„Prisipažįstu, nebesuprantu šiuolaikinio humoro. Sovietmečiu hu-moras buvo kitoks, padėdavo gyventi. O dabar? Įsijungi televizorių ir girdi juoką už kadro, tik pačiam juoktis nesinori. Ir aplinkui žmonės pokštauja piktai, vis apie aną galą, tyčiojasi vienas iš kito. Ar man kažkas negerai, ar pasauliui?“ – nori išsiaiškinti trakiškė Valentina.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Juokiamės, kad išgyventume

Rimanto Dovydėno piešinys

152012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštis TV programa

5.05 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Rytas su muzika 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Muzikinė kelionė

10.03 Tetos Betos viktorina 11.03 Muzika Tau 12.10 Lietuvos diena 13.03 Radijo teatras. O.J.Sigurdsonas.

„Piramidžių meistro paslaptis“ 13.29 Retro 14.03 Septynios sporto dienos 14.28 Gera girdėti

15.03 Sankryža (k.) 15.28 Gera girdėti 16.30 Laida rusų kalba 17.03 Literatūros akiračiai 17.30 Gera girdėti 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai 20.03 Vaikų radijo teatras. Muzikinė

pasaka „Doros nuotykiai“ (II d.)

20.27 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Laida jaunimui „Nežinau“ 22.07 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Anglickis 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

6.00 Klausimėlis.lt 6.15 Nacionalinė paieš­

kų tarnyba (k.) 7.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite (k.) 8.30 Kaimo akademija 9.00 „Odisėjo klajonės“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Gustavo enciklopedija 10.30 Brolių Grimų pasa­

kos. „Žąsiaganė” 11.45 X tarptautinis cirko

festivalis „Circo Massimo”

12.30 „Planeta Žemė“ 13.30 „Puaro“ (N­7) 15.30 Šventadienio mintys 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą) 16.10 Koncertas iš

Prezidentūros kiemo. Tiesioginė transliacija

17.45 Keliai. Mašinos. Žmonės

18.15 Klausimėlis.lt 18.30 Stilius. Gyvenimas 19.30 Bėdų turgus 20.30 Panorama 20.45 Savaitė 21.15 Metų automobilio

rinkimai. Tiesioginė transliacija iš LRT studijos

23.15 Dokumentinis f.„Žmogaus sąmo­nės gelmėse”

0.15 „Viena byla dviem” (N­7) (k.)

6.00 Gyvenimas kupinas džiaugsmo

6.30 Televitrina 7.00 Užkalnio 5 (k.) 8.00 Tauro ragas (N­7) 8.30 Sveikatos kodas 9.30 Autopilotas 10.00 Sekmadienio rytas 11.00 „Raudonas dangus“

(N­7) 12.00 PLĖŠRŪNAI. „Liūtų

kovos laukas” (N­7) 13.00 Nacionalinė loterija

„10 milijonų“ 14.00 Sveikinimai

(tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654)

16.30 „Milijonieriai“ (k.) 17.00 Taip. Ne (k.) 18.00 Ekstrasensai

detektyvai (N­7) 19.00 Gyvenimo spalvos 20.00 Žinios 20.20 MEILĖS ISTORIJOS.

„Emilija Richards: Galvok tik apie mus abu“ (N­7)

22.20 Kriminalinė drama „Londono bulvaras” (N­14)

0.20 „Mentai” (N­7). 1.20 Bamba (S)

6.30 „Didysis fi lmukų šou“

6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“

7.20 „Nenuorama Džiunė Ly”

7.45 „Antinas Gudruolis“

8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Sveikatos ABC 9.30 Pasaulio virtuvė 10.00 KINO PUSRyČIAI.

Romantinė komedija „Staiga trisdešimties“ (N­7)

12.10 Nuotykių fi lmas „Amžinai jauna“ (N­7)

14.05 KK2 (k.) (N­7) 15.00 „Talismanas“ (N­7) 17.00 Ne vienas kelyje 17.45 Teleloto 18.45 Žinios 19.00 „Alfa“ savaitė 19.30 Pasidalink. LNK ir

„Maisto banko” labdaros koncertas

23.00 Melodrama„Tikime meile“ (N­14)

1.20 Farai (k.) (N­14)

Gruodžio 9, sekmadienis

„Puaro“ Farai „Raudonas dangus“

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai.

Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ 8.30 „Moderni šeima“

(N­7) 9.00 Sveikas žmogus 10.00 Keturkojis šou 11.00 Fantastinė drama

„Paauglės dvasia“ (N­14)

12.45 Drama „Titanikas”

16.40 „Choras“ 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios 19.00 Savaitės

komentarai 19.30 X faktorius 21.10 Nuotykių drama

„Devintojo legiono erelis“ (N­7)

23.30 Komedija „Išgyventi Giligano saloje“

1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (N­14)

LRT kultūra 8.00 Lietuvos dainų šventė 9.10 Vienas eilėraštis 9.20 „Vilniaus knygų mugė

2012“. Lauro Bielinio knygos „Prezidentė” aptarimas

10.15 Grynas gyvenimas 11.00 Nojus ir Kasparas 11.30 Lietuvos tūkstantmečio

vaikai 12.45 Būtovės slėpiniai 13.30 Mūsų miesteliai.

Rumšiškės (2 d.) (k.) 14.20 Laiko ženklai. Vazų

karaliavimas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje

15.15 „Šarpas“ (N­7) 17.00 Veidai. Lietuvių doku­

mentika. Monologai apie Joną Gricių

17.50 Prisiminkime. „Armoni­kos” ansamblis

18.00 Amžininkai. Lietuvos partizanai

18.50 Prisiminkime. Pianistas R.Kontrimas

19.00 Džiazo vakaras 20.00 Durys atsidaro 20.30 Posūkiai su

V.Gerulaičiu (k.) 21.00 „Ekspedicija į Australiją“ 21.30 Lietuvių kinas trumpai.

„Mano tėvas“ (rež. M.Ivaškevičius) (k.) (N­7)

22.00 Tarptautinis dainuo­jamosios poezijos festivalis „Tai – aš”

23.00 Panorama (k.) 23.15 Drama „Vanduo“ (N­14)

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai

10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Nuotykių fi lmas šeimai

„Bethovenas 5“ 14.45 „Zigis ir Ryklys“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Auklė“ (k.) 16.00 Nuotakos

siaubūnės (N­7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.) 17.00 Sumažink mane 18.00 „Marijos širdis“ 19.00 „Įvykis“ (N­7) 20.00 „Užribis“ (N­7)

21.00 SEKMADIENIO RO MAN TIKA. Iš Bastėjos kolekcijos. „Žvaigždės liudininkės” (N­7)

22.50 Pasivaikščiojimai su pia­nistu Edvinu Minkštimu (k.)

23.20 „Didžiojo sprogimo teorija“ (N­7)

23.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai

0.50 „Nuotakos siaubūnės“ (k.) (N­7)

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Tavo augintinis 9.30 Vienam gale kablys 10.00 Ekspedicija į Arktį (N­7) 11.00 Džeimio Oliverio

kulinarinės kelionės 12.00 Adrenalinas 12.30 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai 13.00 Kulinarijos meistras

(N­7) 14.00 Jokių kliūčių! (N­7) 15.00 Ledo kelias (N­7) 16.00 „Naša Raša“ (N­7) 17.00 Jokių kliūčių! (N­7) 18.10 Ekspedicija į Arktį (N­7) 19.10 Fantastinė komedija

„Kiaušingalviai“ 21.00 „Klyvlendo šou“ (N­7) 22.00 „Krintantis dangus“ 23.00 „Vartai“ (N­14) 0.00 „Žvaigždžių vartai“

(N­7) 0.55 „Herojai “ (N­14) 1.45 „Išvaduotojas“ (N­14)

Lietuvos ryto TV 7.44 TV parduotuvė 8.00 Reporteris 8.30 „Dičkis šuo Klifordas“ 9.00 „Padūkėlis Eliotas“ 9.30 „Oskaro oazė“ 9.40 Mokausi gaminti 10.00 Namų daktaras 10.30 Dokumentinis f. „Grei­

čio festivalis” (1) (N­7) 11.00 Šiandien kimba 11.35 Girių takais 12.10 Reporteris 12.40 Rossas Kempas.

Gaujos (N­7) 13.40 Dokumentinis f.

„Kaip gimsta žemės drebėjimai“ (N­7)

14.55 Dokumentinis f. „Boni ir Klaidas“ (N­7)

16.00 Žinios

16.15 VTB Jungtinė lyga. Kauno „Žalgiris” (Lietu­va)–Minsko „Cmoki­Minsk”(Baltarusija). Transliacija iš Kauno

18.00 Žinios 21.00 Žinios 21.20 24/7 22.20 Dokumentinis f. „Kaip

gimsta žemės drebėji­mai” (N­7)

23.25 „Komisaras Megrė” (N­7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.10 Naujienos 7.45 Animacinis serialas 8.10 Vaikų klubas 8.20 Laida kariams 9.00 Naujienos 9.20 Metas pietauti 10.00 Kol visi namie 11.00 Naujienos 11.20 Padriki užrašai 11.45 „Fazenda“ 12.20 Žmogus ir įstatymas 13.30 Jūrmala 13.55 Vaidybinis f. „Maskva

netiki ašaromis” 17.00 Slapti pasaulio

pabaigos ženklai 18.15 Didžiosios lenktynės 20.00 Laikas 21.15 Šlovės minutė 23.20 „Nastia” 0.45 Pozneris 1.35 Vaidybinis f.

„Teheranas­43“

Sport1 9.00 Televitrina 10.00 Krepšinio pasaulyje 10.30 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Maskvos srities „Chimki”–Vilniaus „Lietuvos rytas”

12.15 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris”

14.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Talino „Kalev”–Samaros „Krasnyje Krylja”

15.55 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”–„Minsk”. Tiesioginė transliacija

18.00 VTB Jungtinė krep­šinio lyga. Liubercų „Triumph”–Klaipėdos „Neptūnas”. Vaizdo įrašas

19.50 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–„Donetsk”. Vaizdo įrašas

21.50 Sporto metraštis 22.00 Krepšinio pasaulyje 22.30 Sportas LT. Pasaulio

sambo čempionatas

Keturkojis šou

Žinios savaitgaliais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 7.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00

5.05 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Rytas su muzika 6.30 Gamta – visų namai 7.05 Spaudos apžvalga 7.30 Ryto garsai 9.03 Kultūros savaitė 11.03 Sveikata 11.30 Dovanoju tau savo pasaulį

12.10 Sudie, XX amžiau 13.00 Lietuvos diena 15.03 Atrask Lietuvą 15.28 Baladės 16.03 Kaip žmonės gyvena 16.30 Laida rusų kalba 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas

19.03 Auksinės kolekcijos 20.03 Vaikų radijo teatras. A.Matučio

pasaka­legenda „Žilvinėlis“ (I d.) 20.28 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Fetas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 8, šeštadienisLRT kultūra

8.00 Trembita 8.15 Vilniaus albumas 8.30 Rusų gatvė 8.45 Menora 9.00 Vilniaus sąsiuvinis 9.15 Kelias 9.30 Šventadienio mintys 10.00 Miesto kodas 10.30 Mokyklos langas 10.50 Tikro garso konkursas

„Lapės pop­in­rock 2011/2012” (k.)

11.40 Atvira Lietuvosuniversitetų žinių lyga „Lyderiai”

12.30 Etnokutūros ratas. Apie skudučius (k.)

13.00 Keliaukim! 13.30 „Po Meksikos saule.

Paslaptinga dykynė“ (k.)

14.00 „Idiotas“ (k.) 14.55 Negali būti 15.20 „Kodėl egzistuoja

skurdas?” 16.15 Poezijos spektaklis

„Mano meilė stikliniais kaliošais” (k.)

16.50 Prisiminkime. Šoka R.Krugiškytė ir J.Katakinas

17.00 Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius

18.00 Kūrybos metas. Teatras po katastrofos. Režisieriaus Roberto Sturua portretas (k.)

18.30 Muzika gyvai. Kinijos liaudies instrumentų virtuozai

20.05 TV teatro klasika. E.Olbis. „Zooparke”

21.30 LRT Opus Ore. Grupės „Fusedmarc” koncertas

22.20 Laida apie LNOBT spektaklį Ž.Offenbacho „Hofmano istorijos”

23.00 Panorama 23.30 LNOBT spektaklis.

J.Offenbacho opera „Hofmano istorijos”

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai

10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Fantastinis nuotykių

fi lmas „Raganos”

15.00 Teleparduotuvė 15.30 Pasivaikščiojimai su pia­

nistu Edvinu Minkštimu 16.00 Nuotakos siaubūnės

(N­7) 17.00 Geriausias Britanijos

kirpėjas 18.00 „Marijos širdis” 19.00 „Įvykis“ (N­7) 20.00 „Farų šeima“ (N­7) 21.00 Nuotykių fi lmas „Džeru

deimantas“ (N­7) 22.45 Dešimčia metų jaunesni

(N­7) 23.45 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai 0.25 „Nuotakos siaubūnės”

(k.)

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Vienam gale kablys 9.30 Universitetai.lt 10.00 Aukščiausia pavara 11.05 „Lūpdažių džiunglės“ 12.00 Adrenalinas 12.30 Džeimio Oliverio

Kalėdos 13.00 Džeimio Oliverio

kulinarinės kelionės 14.00 Jokių kliūčių! (N­7) 15.00 Aukščiausia pavara 16.00 „Aiškiaregys“ (N­7) 17.00 Jokių kliūčių! (N­7) 18.10 Ekspedicija į Arktį (N­7) 19.10 Romantinė komedija

„Jokio supratimo” (N­7) 21.00 „Herojai“ (N­14) 22.00 „Krintantis dangus” (N­

14) 23.00 „Vartai” (N­14) 0.00 „Išvaduotojas“ (N­14) 0.55 „Herojai“ (N­14) 1.45 „Naša Raša“ (N­7)

Lietuvos ryto TV 7.34 TV parduotuvė 7.50 Reporteris 8.30 Gimnazistai 9.30 „Oskaro oazė“ 9.40 Mokausi gaminti 10.00 Padėkime augti 10.35 Pradėk nuo savęs 11.10 Skonio reikalas 12.10 Reporteris 12.50 Gyvenimo būdas 13.50 Dokumentinis f.

„Kaip bitlai sudrebino Kremlių“

14.55 Dokumentinis f. „Kas nužudė Staliną?” (N­7)

16.00 Žinios. Orai 16.05 Super L.T. (N­7) 17.00 Žinios 17.15 LKL čempionatas.

Pasvalio „Pieno žvaigždės”–Kėdainių „Nevėžis”. Tiesioginė transliacija iš Pasvalio

19.05 „Komisaras Megrė“ (N­7)

21.00 Reporteris 21.30 „Inspektorius Luisas“

(N­14) 23.40 Mados ir grožio šėlsmas

„Victoria’s Secret 2012” 0.45 Dokumentinis f.

„Pigių pirkinių era”

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos 7.30 Animacinis serialas 7.55 Vaikų klubas 8.10 Gudruolės ir

gudruoliai 9.00 Naujienos 9.15 Ganytojo žodis 9.35 Skanėstas 10.25 Metas pietauti 11.00 Naujienos 11.25 „Naikinamoji galia” 13.00 Naujienos 13.20 „Naikinamoji galia” 16.00 Naujienos 16.10 „Naikinamoji galia” 16.50 „Porcelianinės vestuvės” 20.00 Laikas 20.30 Ekstrasensų mūšis 23.25 Šįvakar su A.Malachovu 1.05 Kas? Kur? Kada? 2.05 Vaidybinis f.

„Savo noru”

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS + 11.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. „Astana”–Sankt Peterburgo „Spartak”

13.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco„Turow”–„Donetsk”

14.45 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris”

16.30 Sporto metraštis 16.45 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Klaipėdos „Neptū­nas”–Kauno „Žalgiris”

18.30 Automoto 18.55 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Talino „Kalev”–Samaros „Krasnyje Krylja”. Tiesioginė transliacija.

20.45 Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai”–„Neptūnas”

22.20 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki”–Vilniaus „Lietuvos rytas”

Girių horizontai „Moderni šeima“ Šeštadienio rytas

6.00 Šventadienio mintys (k.)

6.30 Duokim garo! (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Aivenhas“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno

dienos 12.00 Sąžinės balsas 12.30 Dokumentinis f.

„Žmogaus sąmo­nės gelmėse”

13.30 Juokis. Humoro šventė

15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų

koncertas 18.20 „Šarpas“ (N­7) 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 „Eurovizijos“ dainų

konkurso naciona­linė atranka

23.00 Drama „Vanduo“ (N­14)

6.30 Televitrina 7.00 „Lietuvos žinių“

tyrimas (k.) (N­7) 8.00 Savaitės kriminalai 8.30 Duok labas 9.00 Autofanai 9.30 Statybų TV 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 12.00 Žmogus prieš

gam tą. Laukinė Montana (N­7)

13.00 Galiūnų čempio­nų lygos etapas Bulgarijoje

14.00 Koncertas „Ne gyvenimas, o pasaka!” (2 d.) (k.)

16.00 Prajuokink mane (k.) (N­7)

17.00 Pragaro virtuvė (k.) (N­7)

18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N­7)

19.00 „Svotai“ (N­7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N­7) 21.20 Mano herojus.

Veiksmo fi lmas „Žudymo menas“ (N­14)

23.05 Aštrus kinas. Siau­bo fi lmas „Kraujo burtininkas“ (S)

0.55 Bamba (S)

6.30 „Didysis fi lmukų šou“

6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“

7.20 „Nenuorama Džiunė Ly”

7.45 „Antinas Gudruolis“

8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Apie ūkį ir bites 9.30 Girių horizontai 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių fi lmas šeimai „Mano monstriukas ir aš” (N­7)

12.05 Nuotykių komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją” (k.)

14.00 KK2 (k.) (N­7) 15.00 „Talismanas“ (N­7) 16.55 Nuo... Iki (k.) 17.55 Pasaulis X (k.) (N­7) 18.45 Žinios 19.00 Radži ieško

žmonos (N­7) 21.00 Superkinas. Krimi­

nalinė komedija „Nuotykiai su Diku ir Džeine” (N­7)

23.00 Komedija „Pusiau profai” (N­14)

0.50 Siaubo trileris „Šalininkai” (N­14)

Durys atsidaro

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji

išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai.

Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ (N­7) 8.30 „Moderni

šeima“ (N­7) 9.00 Gyvenimas yra

gražus (N­7) 9.30 Mamyčių

klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Filmas šeimai

„Limonadinė burna”

13.15 Romantinė komedija„Nuotaka ir prietarai” (N­7)

15.35 „Kobra 11” (N­7) 16.40 „Kastlas“ (N­7) 17.40 Beatos virtuvė 18.45 Žinios 19.00 Šok su

manimi 2012 22.30 Kas? Kur? Kada? 23.35 Mistinis trileris

„39­oji byla” (N­14)

1.55 „Geležinis žmogus” (N­14)

16 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštisTV programa

Gruodžio 10, pirmadienis

Nacionalinė paieškų tarnyba „Tomas ir Džeris“ TV3 vakaro žinios „Muchtaro sugrįžimas”

Žinios šiokiadieniais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9 .30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30,

15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00

5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai 10.05 Spaudos puslapiai 10.31 Laida „112“ 11.03 Aktualijų studija 12.10 Muzikinis vidudienis

13.00 Lietuvos diena 15.05 Namai namučiai 16.03 Atsiliepk dainoj 16.30 Laida rusų kalba 17.07 Antra pavara 18.10 Dienos tema 18.30 Gera girdėti 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. Renkame

Metų knygą. K. Kasparavi­čius. „Sapnų katytė“

20.20 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Marcinkevičius 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro

sugrįžimas” (k.) (N­7)

8.00 Savaitės kriminalai (N­7)

8.30 „Auksarankiai“ (k.) 9.00 „Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius“ (N­7) 10.00 „Alibi” (N­7) 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 12.00 „Svotai“ (k.) 13.00 „Muchtaro sugrį­

žimas“ (k.) (N­7) 14.00 „Liejyklos gatvė“

(k.) (N­7) 15.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 16.00 Kalbame ir rodome

(N­7) 17.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (N­7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N­7) 19.25 „Milijonieriai“ 20.00 Žinios 20.25 „Lietuvos žinių“

tyrimas (N­7) 21.25 Užkalnio 5 (N­7) 22.25 „Gyvi numirėliai“

(N­14) 23.25 Ekstrasensai

detektyvai (N­7) 0.25 „Laukinis” (k.) (N­7) 1.25 Bamba (S)

6.30 Teleparduotuvė 6.45 „Simpsonai” (N­7) 7.15 Nauja diena 8.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“ (N­7) 9.00 „Meilės sūkuryje” 10.00 „Naisių vasara“ (N­7) 11.00 Nuotykių komedija

„Naktis muziejuje 2” (N­7)

13.10 Juokingiausi Ame­rikos namų vaizdeliai

13.40 „Juodoji skylė“ 14.10 „Drakonų

medžiotojai“ 14.55 „Skunk Fu“ 15.10 „Ančiukas Donal­

das ir draugai“ 15.40 „Simpsonai“ (N­7) 16.10 „Meilės

prieglobstis“ (N­7) 17.10 „Drąsi meilė“ (N­7) 18.10 „Naisių vasara“ (N­7) 18.45 TV3 žinios 19.20 Prieš srovę ( N­7) 20.00 Gyvenimas

yra gražus 20.30 Be komentarų (N­7) 21.00 „Moterys meluoja

geriau“ (N­7) 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“ (N­7) 23.00 „CSI Majamis“ (N­7) 0.00 „Amerikietiška

siaubo istorija“ (S) 1.00 Kriminalinė drama

„Anarchijos vaikai“ (N­14)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas

ir Džeris III“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 8.50 24 valandos (k.)

(N­7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 „Staiga trisdešim­

ties” (k.) (N­7) 12.40 Kitas! (N­7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras,

Lietuva 17.45 24 valandos (N­7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N­7) 19.55 Nuo... Iki 20.55 Karamelinės

naujienos (N­7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva 22.35 „Specialioji Los

Andželo policija“ (N­7)

23.35 „Nikita“ ( N­7) 0.30 „V.Vizitas“ (N­7) 1.25 „Įstatymas ir tvar ka.

Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N­7)

Gruodžio 10, pirmadienis

Gruodžio 11, antradienis LRT kultūra 8.00 Tele bim­bam. 8.30 Miesto kodas (k.) 9.00 Labas rytas,

Lietuva (k.) 11.30 LNOBT spektaklis.

J.Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ (k.)

13.45 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.)

14.10 Mūsų miesteliai. Valkininkai (k.)

15.00 Septynios Kauno dienos

15.30 Laba diena, Lietuva (k.)

18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas

18.15 Gimtoji žemė 18.45 Laiko portretai. Sigitas

Geda 19.30 Gintarinės batutos

meistrai 21.00 Tapatybės labirintai 21.30 Muzikos svetainė. Jasha

Heifetz iš Vilniaus 22.00 Lietuvos šokių

dešimtukas 23.00 Pasaulio dokumentika.

2020­ieji 0.00 Panorama (k ) 0.45 Emigrantai (k.) 1.20 Muzikos pasaulio

žvaigždės

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Sunkus vaikas” 8.15 „Betmeno nuotykiai“ 8.40 „Džekio Čano

nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ 9.30 „Didžiojo sprogimo

teorija” (N­7) 10.00 „San Francisko

raganos II” 11.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai“ 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N­7) 14.00 „Meilės miestas“ (N­7) 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Auklė“ 18.00 „Purpurinis deimantas” 19.00 Langai III (N­7)

20.00 „Specialioji Los Andželo policija“ (N­7)

21.00 Veiksmo trileris „Largo Vinčas“ (N­7)

23.15 „Skaičiai“ (N­7) 0.15 „Pabėgimas“ 1.15 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai“

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Tavo augintinis 10.00 Išlikimas (N­7) 11.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 12.00 „Aferistas“ (N­7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 14.00 „Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N­7) 16.00 „Krokodilų gaudytojo

dienoraštis“ (N­7) 17.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 18.00 „Aferistas“ (N­7) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N­7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 21.00 „Rezidentai“ (N­7) 21.30 Komedija „Kelyje 2.

Alaus tenisas“ (N­14) 23.30 „6 kadrai” (N­7) 0.05 „CSI kriminalistai” (N­7) 1.00 „Naša Raša” (N­7) 1.50 „Išvaduotojas” (N­14)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė 6.30 Ryto reporteris 9.15 Skonio reikalas 10.15 Šiandien kimba 10.55 „Kas nužudė Staliną?“

(N­7) 12.00 Lietuvos diena 13.00 Mokausi gaminti 13.20 TV parduotuvė 14.00 Gyvenimo būdas 15.00 Žinios 15.10 Pašėlę TV pokštai (N­7) 15.45 Dokumentinis f. „K­19.

Nepagražinta versija“ (N­7)

16.00 Žinios 16.10 „K­19. Nepagražinta

versija“ (tęs.) 17.00 Žinios 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Žinios 18.45 Negaliu tylėti

19.45 „SOS Beringo jūroje“ (N­7)

21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Negaliu tylėti 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai 1.00 Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 Labas rytas 9.00 Gyventi sveikai 10.00 Naujienos 10.25 D.Doncovos laida 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Metas pietauti 14.00 „Nelygios vedybos” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.35 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“ 21.20 „Atspindys“ 23.40 Lietuvos „Laikas“ 23.55 Vakarinis Urgantas 0.40 Naujienos 1.00 Vaidybinis f.

„Akceleratė”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. „Kalev“–Samaros „Krasnyje Krylja“

15.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris”

16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– „Minsk”

18.30 Sportas LT. Penktasis Lietuvos Kendo čempionatas

19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. „Nymburk”–Krasnojarsko „Enisey”

21.00 ŽINIOS + 21.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Maskvos srities „Chimki”–Mariupolio „Azovmaš”

23.00 ŽINIOS + 23.15 Krepšinio pasaulyje

Stilius „Volkeris, Teksaso reindžeris“ „Moterys meluoja geriau“ „Mentai”

6.00 Labas rytas, Lietuva

9.00 „Kobra 11“ (N­7) 10.00 Bėdų turgus (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando

užuovėja“ (N­7) 16.00 „Kobra 11“ (N­7) 17.00 „Viena byla dviem“

(N­7) 18.15 Šiandien (su verti­

mu į gestų kalbą) 18.50 „Prisikėlęs faras“

(N­7) 19.45 „Rojus Lietuvoj“ 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Stilius. Jausmai 21.45 Pinigų karta 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Pinigų karta 22.45 „Kuklus šiuolaiki­

nių technologijų žavesys”

23.25 Vakaro žinios 23.40 „Rojus Lietuvoj“

(k.) 0.10 Stilius. Namai (k.) 0.40 „Viena byla dviem”

(k.) (N­7)

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro su­

grįžimas” (k.) (N­7) 8.00 Tauro ragas

(N­7) 8.30 „Milijonieriai” (k.) 9.00 „Ekstrasensai

detektyvai“ (N­7) 10.00 „Alibi. Raudonoji

orchidėja“ (N­7) 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 12.00 „Mentai“ (k.) (N­7) 13.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (k.) (N­7)

14.00 „Laukinis“ (k.) (N­7) 15.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 16.00 Kalbame ir rodome

(N­7) 17.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (N­7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N­7) 19.25 Atsargiai –

moterys! 20.00 Žinios 20.25 Prajuokink mane 21.25 Pragaro virtuvė 22.25 „Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios“ (N­14)

23.25 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (N­7)

0.25 „Laukinis” (N­7) 1.25 Bamba (S)

6.30 Teleparduotuvė 6.45 Simpsonai (N­7) 7.15 Nauja diena 8.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“ (N­7) 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N­7) 10.00 „Naisių vasara“ (N­7) 11.00 „Motina ir sūnus “

(N­7) 11.30 Pilis (N­7) 12.30 Nuodėmių

dešimtukas 13.10 Juokingiausi Ame­

rikos namų vaizdeliai 13.40 „Juodoji skylė“ 14.10 „Drakonų

medžiotojai“ 14.40 „Skunk Fu“ 15.10 „Ančiukas Donal­

das ir draugai“ 15.40 „Simpsonai“ (N­7) 16.10 „Meilės

prieglobstis“ (N­7) 17.10 „Drąsi meilė“ (N­7) 18.10 „Naisių vasara“ 18.45 TV3 žinios 19.20 Pilis (N­7) 20.30 Be komentarų (N­7) 21.00 „Moterys meluoja

geriau“ (N­7) 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 „Tėvynė“ (N­14) 23.10 „CSI kriminalistai“

(N­7) 0.05 „Amerikietiška

siaubo istorija“ (S) 1.05 „Anarchijos vaikai“

(N­14)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas

ir Džeris“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.)

(N­7) 9.45 Būk mano meile! 10.40 Nuotykių fi lmas

„Amžinai jaunas“ (k.)

12.40 Kitas! (N­7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras,

Lietuva 17.45 24 valandos (N­7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N­7) 19.55 Pasaulis X (N­7) 20.55 Karamelinės

naujienos (N­7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva

(N­7) 22.35 Drama „Kovos

klubas” (N­14) 1.35 „V. Vizitas“ (N­7)

6.00 Labas rytas,Lietuva

9.00 „Kobra 11” (k.) (N­7) 10.00 Pinigų karta (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena,

Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando

užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N­7) 17.00 „Viena byla dviem“

(N­7) 18.15 Šiandien

(su vertimu į gestų kalbą)

18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba

20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Stilius. Namai 21.45 Įžvalgos 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Įžvalgos 22.45 „Kuklus šiuolaiki­

nių technologijų žavesys“

23.25 Vakaro žinios 23.40 Pasaulio

dokumentika. „Planeta Žemė“ (k.)

0.40 Viena byla dviem (k.)

LRT kultūra 8.00 Gustavo enciklopedija 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Muzika gyvai. Kinijos

liaudies instrumentų virtuozai (k.)

13.10 „Puaro“ (N­7) 14.45 Arti toli (k.) 15.30 Laba diena,

Lietuva (k.) 18.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita 18.15 Septynios

Kauno dienos 18.45 Mūsų miesteliai.

Valkininkai 19.35 Kine kaip kine 19.45 Detektyvas „Visi prieš

vieną” 21.10 Poezijos spektaklis

„Mano meilė stikliniais kaliošais”

22.20 Veidai. Dokumentinis fi lmas apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę

23.50 Prisiminkime 0.00 Panorama (k.) 0.45 Pinigų karta 1.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Sunkus vaikas” 8.15 „Betmeno nuotykiai” 8.40 „Džekio Čano

nuotykiai” 9.05 „Supermeno

nuotykiai” 9.30 „Didžiojo sprogimo

teorija” (N­7) 10.00 „San Francisko

raganos I” 11.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai“ (N­7) 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N­7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“

(N­7) 16.30 Juokingiausi

netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo

teorija“ (N­7) 17.30 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“

(N­7) 18.57 Žodis – ne žvirblis 19.00 Langai III (N­14) 20.00 „Specialioji Los Andželo

policijai“ (N­7)

21.00 Komedija „Afonia“ (N­7)

22.50 „Užribis” (N­7) 23.35 „Skaičiai” (N­7) 23.50 „Pasitikėk manim” (N­7) 0.50 Sveikatos ABC (k.) 1.05 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Universitetai.lt 10.00 Išlikimas (N­7) 11.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 12.00 „Aferistas“ (N­7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 14.00 Džeimio Oliverio

Kalėdos 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N­7) 16.00 „Krokodilų gaudytojo

dienoraštis“ (N­7) 17.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 18.00 „Aferistas“ (N­7) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N­7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 21.00 „Rezidentai“ (N­7) 21.30 „6 kadrai” (N­7) 23.00 Siaubo fi lmas

„Vieniša” (S) 1.00 „Klyvlendo šou” (N­7) 1.25 „CSI kriminalistai” (N­7) 2.10 „Išvaduotojas” (N­14)

Lietuvos ryto TV 6.30 Ryto reporteris 7.50 Aš ir vanduo 7.55 Ryto reporteris (tęs.) 9.15 Super L.T. (N­7) 10.15 Pradėk nuo savęs 10.55 24/7 12.00 Lietuvos diena 13.00 Mokausi gaminti 13.20 TV parduotuvė 14.00 Skonio reikalas 15.00 Žinios 15.10 Pašėlę TV pokštai (N­7) 15.45 „Kaip gimsta žemės

drebėjimai“ (N­7) 16.00 Žinios 16.10 „Kaip gimsta žemės

drebėjimai“ (N­7) (tęs.) 17.00 Žinios 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Žinios18.45 Gyvenimo būdas 19.45 Dokumentinis f.

„K­19” (N­7) 21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai

22.30 Gyvenimo būdas 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai

(N­7) 1.00 „Griūk negyvas!” (N­7)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 Labas rytas 9.00 Gyventi sveikai 10.00 Naujienos 10.25 D.Doncovos laida 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Metas pietauti 14.00 „Nelygios vedybos” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.55 Suprasti. Atleisti 17.35 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas” 21.20 „Atspindys” 23.40 Lietuvos „Laikas”23.35 Vakarinis Urgantas 0.40 Naujienos 0.55 Vaidybinis f. „Mes

linksmi, laimingi, talentingi”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 VTB Vieningoji krep­

šinio lyga. Zgoželeco „Turow“–„Donetsk“

14.45 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas

15.45 Sporto metraštis 15.55 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. „Nymburk“– Krasnojarsko „Enisey“. Tiesioginė transliacija

17.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Mariupolio „Azovmaš“. Tiesioginė transliacija (pertrauko je – ŽINIOS +)

19.35 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas

21.00 ŽINIOS + 21.15 TB Jungtinė krepšinio

lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“

23.00 ŽINIOS + 23.15 Automoto

5.05 Spaudos apžvalga 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai

10.05 Spaudos puslapiai 10.31 Laida „112“ 11.03 Aktualijų studija 12.10 Muzikinis vidudienis 13.00 Lietuvos diena 15.05 Litas prie lito 16.03 Duetai 16.30 Laida rusų kalba 17.07 Antra pavara

18.10 Dienos tema 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. Renkame

Metų knygą. K. Kasparavi­čius. „Sapnų katytė“

20.20 Gamta – visų namai (k.)

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.)

21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Reimeris 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

172012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštis TV programa

Gruodžio 12, trečiadienis LRT kultūra 8.00 „Odisėjo klajonės“ 8.30 Gimtoji žemė 9.00 Labas rytas,

Lietuva (k.) 11.30 Gintarinės batutos

meistrai. Gintaras Rinkevičius (k.)

13.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k.)

13.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.)

14.10 Laiko portretai. Sigitas Geda

15.00 Tapatybės labirintai (k.) 15.30 Laba diena, Lietuva (k.) 18.15 Pinigų karta 19.00 Europos taurės krepši­

nio turnyro rungtynės. „Prienai“ (Lietuva) – Kijevo „Budivelnik“ (Ukraina). Tiesioginė transliacija

20.50 Jono Meko fi lmų retro s pektyva

22.35 Elito kinas. Drama „Popiežė Joana” (N­14)

0.45 Panorama 1.30 Lietuvos šokių

dešimtukas

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Sunkus vaikas” 8.15 „Betmeno nuotykiai” 8.40 „Džekio Čano

nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ 9.30 „Didžiojo sprogimo

teorija” (N­7) 10.00 „San Francisko

raganos I” (N­7) 11.00 „Naujieji Robino

Hudo nuotykiai” 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N­7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N­7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Auklė“ 18.00 „Purpurinis deimantas” 19.00 Langai III (N­7) 20.00 „Specialioji Los Andželo

policija“ (N­7) 21.00 Kriminalinė drama

„Nuopuolis” (N­7)

23.30 „Skaičiai“ 0.30 „Pabėgimas” (k.) 1.30 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Adrenalinas 10.00 Išlikimas (N­7) 11.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 12.00 „Aferistas“ (N­7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 14.00 „Rezidentai“ (N­7) 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N­7) 16.00 „Krokodilų gaudytojo

dienoraštis“ (N­7) 17.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 18.00 „Aferistas“ (N­14) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N­7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 21.00 „Rezidentai“ (N­7) 21.30 Nuotykių komedija

„Trise plauste. Gamtos šauksmas“ (N­7)

23.20 Europos pokerio turas (S)

0.25 „6 kadrai” 0.55 „CSI kriminalistai“ (N­7) 2.05 „Išvaduotojas“ (N­14)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė 6.30 Ryto reporteris 9.15 Gyvenimo būdas 10.15 Namų daktaras 10.55 „K­19. Nepagražinta

versija“ (N­7)12.00 Lietuvos diena 13.00 „Padūkėlis Eliotas“ 13.20 TV parduotuvė 14.00 Negaliu tylėti 15.00 Žinios. Orai 15.10 Pašėlę TV pokštai (N­7) 15.45 Dokumentinis f. „SOS

Beringo jūroje” (N­7) 16.00 Žinios 16.10 „SOS Beringo jūroje“

(tęs.) 17.00 Žinios. Orai 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Žinios 18.45 Negaliu tylėti

19.45 Dokumentinis f. „Čingischanas” (N­7)

21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Negaliu tylėti 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai (N­7) 1.00 Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 Labas rytas 9.00 Gyventi sveikai 10.00 Naujienos 10.25 D.Doncovos laida 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Metas pietauti 14.00 „Nelygios vedybos“ 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.30 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“ 21.20 „Atspindys“ 23.40 Lietuvos „Laikas“ 23.55 Vakarinis Urgantas 0.40 Naujienos 0.55 Vaidybinis f. „Dezerty­

ras”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. „Nymburk”–Kras­nojarsko „Enisey“

15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Talino „Kalev“– Samaros „Krasnyje Krylja“

16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– „Minsk”

18.30 Futbolo dievai. Zico 19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krep­

šinio lyga. Liubercų „Triumph“–Klaipėdos „Neptūnas“

21.00 ŽINIOS + 21.15 Automoto 21.45 Sportas LT. Jaunimo ir

veteranų kultūrizmo čempionatas

22.45 Sporto metraštis 23.00 ŽINIOS + 23.15 Futbolo dievai. Batistuta

Pasaulio plaukimo čempionatas Būk mano meile! Be komentarų „Jūrų velniai“

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11“ (N­7) 10.00 „Prisikėlęs faras“ (k.)

(N­7) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena,

Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando

užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N­7) 17.00 „Viena byla dviem“

(N­7) 18.15 Šiandien

(su vertimu į gestų kalbą)

19.00 Pasaulio plauki­mo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfi naliai. Finalai. Tiesioginė transliacija iš Stam­bulo

20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Labdaros akcija

„Ištiesk gerumui ranką“

22.05 Labdaros akcija „Ištiesk gerumui ranką“

23.25 Vakaro žinios 23.40 Popietė su Algiman­

tu Čekuoliu (k.) 0.10 Stilius. Jausmai (k.) 0.40 „Viena byla dviem“

(k.)

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (k.) (N­7)

8.00 Užkalnio 5(N­7) (k.)

9.00 Prajuokink mane (N­7) (k.)

10.00 „Svotai” (k.) (N­7) 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 12.00 „Jūrų velniai“

(k.) (N­7) 13.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (k.) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N­7) 15.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 16.00 Kalbame ir rodome

(N­7) 17.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (N­7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N­7) 19.25 Auksarankiai (N­7) 20.00 Žinios 20.25 Lietuvos turizmo

dvidešimtmečio apdovanojimai. Iškilmingas koncertas

22.25 „Mentai“ (N­7) 23.25 „Jūrų velniai“

(k.) (N­7) 0.55 „Laukinis” (k.) (N­7) 1.25 Bamba (S)

6.30 Teleparduotuvė 6.45 „Simpsonai” (N­7) 7.15 Nauja diena 8.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“ (N­14) 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N­7) 10.00 „Naisių vasara“ (N­7) 11.00 Beatos virtuvė 12.00 Ką manai? 13.00 Akistata 13.40 „Šeimos reikalai“ 14.10 „Drakonų

medžiotojai“ 14.40 „Skunk Fu“ 15.10 „Ančiukas Donal­

das ir draugai“ 15.40 „Simpsonai“ (N­7) 16.10 „Meilės

prieglobstis“ (N­7) 17.10 „Drąsi meilė“ (N­7) 18.10 „Naisių vasara“ (N­7) 18.45 TV3 žinios 19.20 Akistata 20.00 „Motina ir sūnus“

(N­7) 20.30 Be komentarų (N­7) 21.00 „Moterys meluoja

geriau“ (N­7) 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 Vikingų loto 22.05 „Daktaras Hausas”

(N­7) 23.05 „CSI Niujorkas“ (N­7) 0.05 „Amerikietiška

siaubo istorija“ (S) 1.05 „Anarchijos vaikai“

(N­14)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir

Džeris“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N­7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 „Specialioji Los

Andželo policija” (k.) (N­7)

11.40 „Nikita” (k.) (N­7) 12.40 Kitas! (N­7) 13.10 „iKarli” 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras,

Lietuva 17.45 24 valandos (N­7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N­7) 19.55 Diagnozė. Valdžia 20.55 Karamelinės

naujienos (N­7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva

(N­7) 22.35 Kriminalinė drama

„Sumokėti viską” (N­7)

1.25 „Įstatymas ir tvarka“ (N­7)

1.40 „V.Vizitas“ (N­7)

LRT kultūra 8.00 Gustavo enciklopedija 8.30 Etnokultūros ratas.

Smuikas Lietuvoje 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Kine kaip kine 11.55 Detektyvas „Visi prieš

vieną” (N­7) 13.25 Mokyklos langas (k.) 13.50 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.) 14.15 Mokyklos langas (k.) 14.35 Amžininkai.

Neprarastoji karta 15.20 Prisiminkime 15.30 Laba diena, Lietuva (k.) 18.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora 18.15 Kaimo akademija.

Šviečiamoji laida kaimui

18.45 Grynas gyvenimas 19.30 Dokumentinis serialas

„Kodėl egzistuoja skurdas?”

20.25 Nepažintas pasaulis. Vikingai

20.50 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu

21.25 Lietuvių kinas trumpai. „Tėve mūsų” (N­14)

21.50 Prisiminkime. Arijos iš lietuviškų operų

22.00 „Iššūkis žvaigždėms” 23.00 Lietuvių dokumentikos

meistrai. Edmundas Zubavičius

0.00 Panorama (k.) 0.45 J.Meko kūrybos

retrospektyva (k.)

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Sunkus vaikas” 8.15 „Betmeno nuotykia“ 8.40 „Džekio Čano

nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“

(N­7) 9.30 „Didžiojo sprogimo

teorija” (N­7) 10.00 „San Francisko

raganos I“ (N­7) 11.00 „Naujieji Robino

Hudo nuotykiai“ 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“

(N­7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“

(N­7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“

19.00 Langai III (N­7) 20.00 „Specialioji Los Andželo

policija” (N­7) 21.00 „Donos Leon

detektyvai. Tamsioji Venecijos pusė”

22.50 „Begėdis” (N­7) 23.50 „Gynėjai” (N­7) 0.50 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (N­7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Vienam gale kablys 10.00 Išlikimas (N­7) 11.00 „Robinzonas Kruzas“

(N­7) 12.00 „Aferistas“ (N­7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 14.00 „Rezidentai“ (N­7) 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N­7) 16.00 „Krokodilų gaudytojo

dienoraštis“ (N­7) 17.00 „112. Ekstremali

pagalba“ (N­7) 18.00 „Aferistas“ (N­14) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N­7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 21.00 „Rezidentai“ (N­7) 21.30 Trileris „Mirties kelias“

(N­14) 23.20 „6 kadrai“ (N­7)23.55 CSI kriminalistai (N­7) 0.40 Ledo kelias (N­7) 1.30 „Išvaduotojas” (N­7)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė 6.30 Ryto reporteris 9.15 Gimnazistai 10.15 Girių takais 10.55 Dokumentinis f. „SOS

Beringo jūroje” (N­7) 12.00 Lietuvos diena 13.00 „Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 Negaliu tylėti 15.00 Žinios 15.10 Pašėlę TV pokštai (N­7) 15.45 Dokumentinis f.

„Čingischanas” 16.00 Žinios 16.10 „Čingischanas” (tęs.) 17.00 Žinios 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Žinios 18.50 VTB Jungtinė lyga.

Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva)– Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos

21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Super L.T. (N­7) 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai (N­7) 1.00 Griūk negyvas! (N­7)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 Labas rytas 9.00 Gyventi sveikai 10.00 Naujienos 10.25 D.Doncovos laida 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Metas pietauti 14.00 „Nelygios vedybos“ 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Naujienos 16.50 Susituokime 18.00 Ledo ritulys. Rusija–

Švedija 20.10 Laikas. Lietuvos

„Laikas“ 21.20 „Atspindys“ 22.20 Lietuvos „Laikas” 22.30 Vieno teismo istorija 23.25 Naujienos 23.50 Vaidybinis f. „12” 2.30 Žvaigždėlaivis” 2.45 Vaidybinis f. „Viskas

niekai”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Donetsk“

15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Nymburk”–Krasnojarsko „Enisey”

16.45 Sportas LT. Žirgų konkūrai Vazgaikiemyje

17.45 Sporto metraštis 17.55 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Klaipėdos „Neptūnas“– Krasnojarsko „Enisey“. Tiesioginė transliacija (pertraukoje – ŽINIOS+)

19.45 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos

20.40 Sporto metraštis 21.00 ŽINIOS + 21.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Kauno „Žalgris”–„Minsk“

23.00 ŽINIOS + 23.15 Futbolo dievai. Bobby

Charlton

6.00 Labas rytas, Lietuva

9.00 „Kobra 11“ (N­7)

10.00 Stilius. Gyvenimas (k.)

11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena,

Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando

užuovėja“ 16.00 „Kobra” (N­7) 17.00 „Viena byla dviem“

(N­7) 18.15 Šiandien

(su vertimu į gestų kalbą)

19.00 Pasaulio plauki­mo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfi na­liai. Finalai. Tiesio­ginė transliacija iš Stambulo

20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Tautos aikštė.

Nacionaliniai debatai

22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Tautos aikštė 23.25 Vakaro žinios 23.40 Keliai. Mašinos.

Žmonės (k.) 0.10 Stilius. Veidai (k.) 0.40 „Viena byla dviem”

(k.) (N­7)

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro su­

grįžimas” (k.) (N­7) 8.00 Lietuvos žinių

tyrimas (N­7) 9.00 Taip. Ne (k.) 10.00 Žmogus prieš

gam tą. Ramiojo van­denyno sala (k.) (N­7)

11.00 „Raudonas dangus“ (N­7)

12.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (k.) (N­7)

13.00 „Muchtaro sugrį­žimas“ (k.) (N­7)

14.00 „Laukinis“ (k.) (N­7) 15.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 16.00 Kalbame ir rodome

(N­7) 17.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (N­7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N­7) 19.25 Karštas vakaras

(N­7) 20.00 Žinios 20.25 Muzikinis šou

„Muzikinė kaukė” 22.25 Kriminalinė drama

„Vagių pasaulis“ (N­14)

0.25 „Laukinis” (N­7) (k.) 1.10 Bamba (S)

6.30 Teleparduotuvė 6.45 „Simpsonai” (N­7) 7.15 Nauja diena 8.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“ (N­14) 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N­7) 10.00 „Naisių vasara“ (N­7) 11.00 X faktorius 12.40 Gyvenimas yra

gražus (N­7) 13.10 Patys pačiausi (N­7) 13.40 „Šeimos reikalai“ 14.10 „Drakonų

medžiotojai“ 14.40 „Skunk Fu“ 15.10 „Ančiukas Donal­

das ir draugai“ 15.40 „Simpsonai“ (N­7) 16.10 „Meilės

prieglobstis“ (N­7) 17.10 „Drąsi meilė“ (N­7) 18.10 „Naisių vasara“ (N­7) 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuodėmių

dešimtukas (N­7) 20.00 Patys pačiausi (N­7) 20.30 Be komentarų (N­7) 21.00 „Moterys meluoja

geriau“ (N­7) 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 „Kobra 11” (N­7) 23.00 „Ieškotojas“ (N­14) 0.00 „Amerikietiška

siaubo istorija“ (S) 1.00 „Anarchijos vaikai“

(N­14)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas

ir Džeris III“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 8.50 24 valandos (k.) (N­7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 Valanda su Rūta (k.) 12.10 Karamelinės

naujienos (k.) (N­7) 12.40 Kitas! (N­7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras,

Lietuva 17.45 24 valandos (N­7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N­7)19.55 Valanda su Rūta 21.30 Dviračio šou22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva

(N­7)22.35 „Visa menanti” (N­7) 23.35 „Agentai“ (N­7) 0.30 „Įstatymas ir

tvarka“ (N­7) 1.25 Sveikatos ABC (k.)

Gruodžio 13, ketvirtadienis

Keliai. Mašinos. Žmonės „Visa menanti” „Simpsonai“ Taip. Ne

5.05 Spaudos apžvalga 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai 10.05 Spaudos puslapiai

10.31 Laida „112“ 11.03 Aktualijų studija 12.10 Muzikinis vidudienis 13.00 Lietuvos diena 15.05 Tarp Rytų ir Vakarų 16.03 Žinių amžius 16.30 Laida rusų kalba 17.07 Antra pavara

18.10 Dienos tema 18.30 Gera girdėti 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. Renkame

Metų knygą. J.Liniauskas. „Suvyniota diena, arba Kokio dydžio būna didelė meilė“

20.20 Žinių amžius (k.)

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.)

21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Venclova 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

5.05 Spaudos apžvalga 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai

10.05 Spaudos puslapiai 10.31 Laida „112“ 11.03 Aktualijų studija 12.10 Muzikinis vidudienis 13.00 Lietuvos diena 15.05 Sveikata (k.) 15.30 Atsiliepk dainoj 16.30 Laida rusų kalba

17.07 Antra pavara 18.10 Dienos tema 18.30 Gera girdėti 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. Renkame

Metų knygą. J.Liniauskas. „Suvyniota diena, arba kokio dydžio būna didelė meilė“

20.20 Literatūros akiračiai (k.) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Švabaitė 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

18 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštisTV programa

5.05 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Rytas su muzika 6.30 Gamta – visų namai 7.05 Spaudos apžvalga

7.30 Ryto garsai 9.03 Kultūros savaitė 11.03 Sveikata 11.30 Dovanoju tau savo pasaulį 12.10 Sudie, XX amžiau 13.00 Lietuvos diena 15.03 Atrask Lietuvą 15.28 Baladės 16.03 Kaip žmonės gyvena

16.30 Laida rusų kalba 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas 19.03 Auksinės kolekcijos 20.03 Vaikų radijo teatras.

J.Milčako pjesė­pasaka „Varna Florentietė“

20.37 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 14, penktadienisLRT kultūra

8.00 „Aivenhas“ 8.30 Kaimo akademija 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Lietuvos šokių

dešimtukas (k.) 12.30 Koncertas „Iššūkis

žvaigždėms” (k.) 13.30 Muzikos svetainė. Jasha

Heifetz iš Vilniaus 14.00 Prisiminkime. Arijos iš

lietuviškų operų 14.15 Grynas gyvenimas 15.00 Durys atsidaro 15.30 Laba diena, Lietuva (k.) 18.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis 18.15 Keliaukim! 18.45 Klaipėdos muzikinio te­

atro spektaklis. G.Bizet opera „Karmen”

21.15 Arti toli 21.50 Prisiminkime. Ovilas

Stravinskas 22.00 „Idiotas” (N­7) 23.00 Džiazo vakaras 0.00 Panorama (k.) 0.45 Tarptautinis dainuo­

jamosios poezijos festivalis „Tai – aš”

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Sunkus vaikas“ 8.15 „Betmeno nuotykiai“ 8.40 „Džekio Čano nuotykiai“ 9.05 „Supermeno

nuotykiai“ (N­7) 9.30 „Didžiojo sprogimo

teorija” (N­7) 10.00 „San Francisko

raganos II” (N­7) 11.00 „Naujieji Robino

Hudo nuotykiai” 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N­7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N­7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“

(N­7) 19.00 Langai III (N­14) 20.00 „Specialioji Los Andželo

policija“ 21.00 Penktadienio detektyvas.

„Tagartas XXI. Pinigų skonis “ (N­14)

22.35 Fantastinis fi lmas „Pietietiškos istorijos” (N­14)

1.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai 10.00 Išlikimas (N­7) 11.00 „112. Ekstremali pagal­

ba“ (N­7) 12.00 „Aferistas“ (N­7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“ 14.00 „Rezidentai“ (N­7) 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N­7) 16.00 „Krokodilų gaudytojo

dienoraštis“ 17.00 „112. Ekstremali pagal­

ba“ (N­7) 18.00 „Aferistas“ (N­7) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N­7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“

(N­7) 21.00 „Herojai“ (N­14) 22.00 „Krintantis dangus”

(N­14) 23.00 „Vartai” (N­14) 23.55 „Žvaigždžių vartai. Visa­

ta“ (N­7) 0.40 Eurolygos rungtynės.

Kauno „Žalgiris“–„Ana­dolu Efes Istanbul“

2.35 „CSI Niujorkas“ (N­7)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė 6.30 Ryto reporteris 9.15 Negaliu tylėti 10.15 Padėkime augti 10.55 Dokumentinis f. „Čingis­

chanas“ 12.00 Lietuvos diena 13.00 „Padūkėlis Eliotas“ 13.20 TV parduotuvė 14.00 Super L.T. (N­7) 15.00 Žinios. Orai 15.10 Pašėlę TV pokštai (N­7) 15.45 Dokumentinis f. „Kara­

lienė Elžbieta II“ (N­7) 16.00 Žinios 16.10 „Karalienė Elžbieta II“

(tęs.) 17.00 Žinios 17.20 Pašėlę TV pokštai (N­7) 18.00 Žinios 18.35 „Pagrindinis

įtariamasis“ (N­7) 21.00 Reporteris

21.40 Vertas kinas. Karinė dra­ma „Tigrų šalis” (N­14)

0.00 Dokumentinis f. „Kaip gimsta žemės drebėji­mai“ (N­7)

1.00 Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 Labas rytas 9.00 Gyventi sveikai 10.00 Naujienos 10.25 D.Doncovos laida 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Metas pietauti 14.00 „Gyvenamoji aplinka“ 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Naujienos 17.05 Suprasti. Atleisti 17.40 Lauk manęs 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos „Lai­

kas“ 21.20 Stebuklų laukas 22.30 Vaidybinis f.

„Smėlio lietus” 0.35 Vakarinis Urgantas 1.20 Vaidybinis f. „Pelėkau­

tai”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Klaipėdos „Nep­tūnas”–Krasnojarsko „Enisey”

15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Sa­maros „Krasnyje Krylja”

16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Nymburk“–Kras­nojarsko „Enisey“

18.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Renault Cup 2012”

19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–„Donetsk“

21.00 ŽINIOS + 21.15 Sporto metraštis 21.25 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Zgoželeco „Turow”–„Donetsk”

23.00 ŽINIOS + 23.15 Futbolo dievai. Diego

Maradona

Radži ieško žmonos „Vienas namuose” Galiūnų čempionų lyga

6.00 Labas rytas,Lietuva

9.00 „Kobra 11”(k.) (N­7)

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.)

11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando

užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N­7) 17.00 „Viena byla dviem“

(N­7) 18.15 Šiandien

(su vertimu į gestų kalbą)

19.00 Pasaulio plauki­mo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfi na­liai. Finalai. Tiesio­ginė transliacija iš Stambulo

20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Duokim garo! 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine 23.45 Lietuvių kino aukso

fondas. Melodra­ma „Anglų valsas” (N­7)

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįži­

mas” (k.) (N­7) 8.00 Prajuokink mane

(k.) (N­7) 9.00 Gyvenimo spalvos (k.) 10.00 Amerikos

talentai VI 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) (k.) 12.00 Ekstrasensai

detektyvai (k.) (N­7) 13.00 „Muchtaro sugrįži­

mas“ (k.) (N­7) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N­7) 15.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 16.00 Kalbame ir rodome

(N­7) 17.00 „Muchtaro

sugrįžimas“ (N­7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N­7) 19.25 Komikų klubas (N­7) 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai

(N­7) 21.00 Rusų kinas.

Komedija, „Tikra pasaka” (N­14)

23.10 Amerikietiškos imtynės (N­14)

0.10 Galiūnų čempionų lygos pusfi nalis Lietuvoje (k.)

1.10 „Laukinis” (k.) 2.10 „Bamba“ (S)

6.30 Teleparduotuvė 6.45 „Simpsonai” (N­7) 7.15 Nauja diena 8.00 „Nusivylusios

namų šeimininkės“ 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N­7) 10.00 „Naisių vasara“ (N­7) 11.00 Šok su manimi

2012 14.40 „Skunk Fu“ (N­7) 15.10 „Ančiukas Donal­

das ir draugai“ 15.40 „Simpsonai“

(N­7) 16.10 „Meilės

prieglobstis“ 17.10 „Drąsi meilė“

(N­7) 18.10 „Naisių vasara“

(N­7) 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuotykių

komedija „Vienas namuose” (N­7)

21.25 Veiksmo fi lmas „Trys muškietinin­kai” (N­14)

23.35 Veiksmo fi lmas „Konanas barba­ras“ (N­7)

1.40 „Sniego žmogaus pėdomis” (N­14)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir

Džeris III“ 7.20 „Keista šeimynėlė“

(k.) 7.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.)

(N­7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.45 Radži ieško

žmonos (k.) (N­7) 12.40 Kitas! (N­7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“ (N­7) 15.55 „Būk mano meile!“ 17.00 Labas vakaras,

Lietuva 17.45 24 valandos (N­7) 18.45 Žinios 19.19 Komedija

„Operacija „y“ ir kiti Šuriko nuotykiai”

21.20 Farai (N­14) 22.20 Veiksmo trileris

„Skolos kaina” (N­14) 0.30 Veiksmo trileris

„Patikima apsauga“(N­7)

Gruodžio 15, šeštadienis LRT kultūra 8.00 Kultūrų kryžkelė 9.15 Krikščionio žodis. Laida

rusų kalba 9.30 Šventadienio mintys 10.00 Miesto kodas 10.30 Mokyklos langas 10.50 Nepažintas pasaulis

Vikingai (k.) 11.20 Prisiminkime. Povilas

Stravinskas (k.) 11.30 Tarptautinis dainuo­

jamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ (k.)

12.30 Etnokutūros ratas. Smuikas Lietuvoje (k.)

13.00 Keliaukim! 13.30 „Gamtoje. Ekspedicija į

Australiją“ 14.00 „Idiotas“ (k.) 14.55 Negali būti 15.20 „Kodėl egzistuoja

skurdas?” 16.15 Lietuvių dokumentikos

meistrai. „Partizanai” (k.) 17.15 Poetės Marijos Meilės

Kudarauskaitės sukak­tuvinis kūrybos vakaras

18.30 Muzika gyvai. Novosi birs­ko akademinio sim foninio orkestro koncertas

20.00 Pranutė ir Gediminas (Jokimaičiai)

21.00 Veidai 22.30 Lietuvių kinas trumpai.

„Tėve mūsų” (N­14) 23.00 Panorama 23.30 Pramoginės muzikos

koncertas 0.50 Iššūkis žvaigždėms

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai

10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Romantinė komedija

„Jaunos ir karštos. Kovok iki galo” (N­7)

15.00 Teleparduotuvė 15.30 Pasivaikščiojimai su

persų muzikos virtuozu Kayhan Kalhor

16.00 Nuotakos siaubūnės (N­7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.) 17.00 Sumažink mane 18.00 „Marijos širdis”19.00 „Įvykis“ (N­7) 20.00 „Užribis“ (N­7)

21.00 Romantinė komedija. „Mėlynakis Mikis“ (N­7)

23.05 Dešimčia metų jaunesni (N­7)

0.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai

1.25 Sumažink mane (k.)

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Vienam gale kablys 9.30 Universitetai.lt 10.00 Aukščiausia pavara 11.05 „Lūpdažių džiunglės“ 12.00 Adrenalinas 12.30 Džeimio Oliverio

Kalėdos 13.00 Džeimio Oliverio

kulinarinės kelionės 14.00 Jokių kliūčių! (N­7) 15.00 Aukščiausia pavara 16.00 „Naša Raša“ (N­7) 17.00 Jokių kliūčių! (N­7) 18.10 Ekspedicija į Arktį (N­7) 19.10 Komedija „Naktis

„Roksberio“ klube” (N­7) 21.05 „Herojai“ (N­14) 22.00 „Krintantis dangus”

(N­14) 23.00 „Vartai” (N­14) 23.55 „Žvaigždžių vartai.

Visata“ (N­14) 0.50 „Herojai“ (N­14) 1.45 „Naša Raša“ (N­7)

Lietuvos ryto TV 7.34 TV parduotuvė 7.50 Reporteris 8.30 Gimnazistai 9.30 „Oskaro oazė“ 9.40 Mokausi gaminti 10.00 Padėkime augti 10.35 Pradėk nuo savęs 11.10 Skonio reikalas 12.10 Reporteris 12.50 Gyvenimo būdas 13.50 Dokumentinis f. „K­19.

Nepagražinta versija“ 14.55 Dokumentinis f. „SOS

Beringo jūroje” (N­7) 16.00 Žinios. Orai 16.10 „Bel Canto“ choro

koncertas „Dangus atsiveria vienai nakčiai“

17.00 Žinios 17.10 „Bel Canto“ choro

koncertas „Dangus atsiveria vienai nakčiai“ (tęs.)

18.00 Žinios 18.20 Griūk negyvas 19.00 „Komisaras Megrė“

(N­7)

21.00 Reporteris 21.30 „Profas. Baltasis vai­

duoklis“ (N­7) 23.50 Mados ir grožio šėls­

mas „Victoria’s Secret 2012”

0.55 Dokumentinis f. „Pigių pirkinių era”

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos 7.30 Animacinis serialas 7.55 Vaikų klubas 8.10 Gudruolės ir

gudruoliai 9.00 Naujienos 9.15 Ganytojo žodis 9.35 Skanėstas 10.25 Metas pietauti 11.00 Naujienos 11.25 Jūrmala 12.00 Ledo ritulys. Rusija–

Čekija 14.10 „Naikinamoji galia” 16.00 Naujienos 16.10 „Naikinamoji galia” 17.55 „Porcelianinės vestuvės” 20.00 Laikas 20.30 Ekstrasensų mūšis 23.05 Šįvakar su A.Malachovu 0.05 Kas? Kur? Kada? 2.00 Ledo ritulys. Suomija–

Švedija

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS + 11.15 VTB Jungtinė krepšinio

lyga. Zgoželeco „Tu­row“–„Donetsk“

13.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“

14.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Sa­maros „Krasnyje Krylja“

16.30 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“– „Minsk“

18.15 VTB Jungtinė krep­šinio lyga. Liubercų „Triumph“–Klaipėdos „Neptūnas“

20.00 VTB ungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Donetsk“

21.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Nymburk”–Kras­nojarsko „Enisey”

„Operacija „y“ ir kiti Šuriko nuotykiai” „Kobra 11” Pragaro virtuvė

6.00 Šventadienio mintys (k.)

6.30 Duokim garo! (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Aivenhas“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno

dienos 12.00 Sąžinės balsas 12.30 Dokumentinis f.

„Žmogaus sąmo­nės gelmėse”

13.30 Juokis. Humoro šventė

15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų

koncertas 19.00 Pasaulio plauki­

mo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfi na­liai. Finalai. Tiesio­ginė transliacija iš Stambulo

20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 „Eurovizijos“ dainų

konkurso naciona­linė atranka

23.00 Romantinė ko­medija „Kai mes susitikom“ (N­7)

6.30 Televitrina 7.00 „Lietuvos žinių“

tyrimas (k.) (N­7) 8.00 Istorinė­

publicistinė laida „Brydės“

8.30 Duok labas 9.00 Autofanai 9.30 Statybų TV 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 „Raudonas

dangus“ (N­7) 12.00 Žmogus prieš

gam tą. Kinijos džiunglėse (N­7)

13.00 Europos galiūnų čempionatas Angli­joje

14.00 Muzikinis šou „Muzikinė kaukė” (k.)

16.00 Prajuokink mane (k.) (N­7)

17.00 Pragaro virtuvė (k.) (N­7)

18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N­7)

19.00 „Svotai“ (N­7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N­7) 21.20 Veiksmo trileris

„Nevaldomas traukinys“ (N­14)

23.05 Siaubo fi lmas „Keliautojas“ (S)

1.05 Bamba (S)

6.30 „Didysis fi lmukų šou“

6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“

7.20 „Nenuorama Džiunė Ly”

7.45 „Antinas Gudruolis“

8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Apie ūkį ir bites 9.30 Girių horizontai 10.00 Romantinė ko­

medija „Tokia jau mano dalia” (N­7)

12.20 Nuotykių komedija „Operacija „y“ ir kiti Šuriko nuotykiai” (k.)

14.25 KK2 (k.) (N­7) 14.55 „Talismanas“ (N­7) 16.55 Nuo... Iki (k.) 17.50 Pasaulis X (k.) (N­7) 18.45 Žinios 19.00 Radži ieško

žmonos (N­7) 21.15 Superkinas. Veiks­

mo fi lmas „2012” (N­7)

0.30 Fantastinis siaubo trileris „Ateiviai plėšikai” (N­14)

Už galimus televizijos ir radijo programų pakeitimus redakcija neatsako.

Juokis

Duokim garo!

6.45 Teleparduotuvė 7.15 „Mažieji

išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai.

Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ (N­7) 8.30 „Moderni

šeima“ (N­7) 9.00 Gyvenimas yra

gražus (N­7) 9.30 Mamyčių

klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Filmas šeimai

„Limonadinė burna”

13.15 Romantinė komedija„Nuotaka ir prietarai” (N­7)

15.35 „Kobra 11” (N­7) 16.40 „Kastlas“ (N­7) 17.40 Beatos virtuvė 18.45 Žinios 19.00 Išsipildymo akcija

2012. Paramos koncertas. Tiesioginė transliacija

22.30 Kas? Kur? Kada? 23.35 Mistinis trileris

„39­oji byla” (N­14)

1.55 „Geležinis žmogus 2” (N­14)

5.05 Spaudos apžvalga 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai

10.05 Spaudos puslapiai 10.31 Sankryža 11.03 Aktualijų studija 12.10 Muzikinis vidudienis 13.00 Lietuvos diena 15.05 Auksinės kolekcijos 16.03 Gyvoji istorija

16.30 Laida rusų kalba 17.07 Antra pavara 18.10 Dienos tema 18.30 Gera girdėti 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. „Gervės

padėka“ 20.20 Gyvoji istorija (k.)

20.45 Mažoji studija.Dievo žodis (k.)

21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

192012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Šeštadienis

g ožiaragiai galės atskleisti naujus savo gebėjimus, ku-

rie maloniai nustebins aplinkinius. Nemeskite pradėtų darbų, ugdykite tuos talentus, kurių turite. Sėkmin-gai išspręsite dalykinius klausimus, jei susitarsite su partneriais.

h Vandeniai galės išspręs-ti daugelį svarbių klausimų,

bet turės kliautis tik savo jėgomis. Visi jūsų dalykiniai sumanymai artimiausiu metu bus labai sėkmingi. Nesvarbu, ar esate verslininkas, ar tarnautojas, jūs sparčiai kopsite karjeros laiptais.

i Žuvys turi apsišarvuoti kan-trybe. Ji bus sėkmingos veiklos

laidas. Derybose su partneriais nesi-karščiuokite, padarykite taip, kad jūsų kolegos prabiltų pirmieji. Kuo mažiau partneriai žinos apie jus, tuo daugiau galimybių jums gauti naudingą užsa-kymą. Savaitės pabaigoje pelno gali duoti anksčiau sudaryti sandoriai.

^ avinai kitą savaitę galės kliautis tik savo jėgomis. Kol

kas niekas negali jums padėti. Kita vertus, jūs patys įvertinsite savo ga-limybes. Svarbiausia – nė kiek nea-bejokite tuo, kad galite pasiekti užsi-brėžtą tikslą. Tada jokios kliūtys jums nebus baisios.

_ Jaučiai turės kaip reikiant padirbėti, nes netikėtai at-

sidurs įvairiausių keblių problemų epicentre. Jums pavyks iš jų išsi-narplioti, bet pasinervinti vis dėlto teks. Pasistenkite nesikišti į aplinki-nių žmonių kivirčus, kilsiančius jūsų akivaizdoje. Poilsio dienomis tvarky-kite buitinius reikalus.

` dvynių laukia įprasta savai-tė, rami ir be rūpesčių. Lai-

ku atliktas darbas nekels nerimo, be to, jūs turite kolegų, kurie gali padė-ti. Skirkite šiek tiek daugiau dėme-sio sau ir artimiesiems. Galite išleisti daugiau pinigų nei anksčiau, bet at-minkite, kad visur reikia vadovautis sveiku protu.

a Vėžiai gali rasti gerai ap-mokamą darbą. Iš giminai-

čio galite sulaukti pasiūlymo daly-vauti bendrame projekte, kurio jis imasi. Sutikti ar ne, spręskite patys, bet turėkite omenyje, kad visas šis sumanymas gali būti ne toks jau pel-ningas, kaip atrodo iš pradžių.

b Liūtai kitą savaitę ras, kur naudingai panaudoti jėgas,

intelektą ir gebėjimus. Kad ir kokio darbo imtumėtės, jūsų laukia sėkmė. Kontaktai su naujais žmonėmis bus naudingi. Ateityje šie ryšiai gali virs-ti nuoširdžiu draugišku bendravimu. Aplinkiniai pelnytai pripažins jūsų as-menines ir profesines savybes.

c Mergelės lengvai sutvarkys visus anksčiau planuotus

reikalus. Jūsų entuziazmas, energi-ja ir naujos idėjos stulbins aplinki-nius, kurie parems jūsų iniciatyvas. Tikriausiai palypėsite karjeros laip-tais, turėsite galimybę įgyti naujų įgūdžių. Svarstykite su artimaisiais visus savo sprendimus.

d svarstyklėms prasideda naujas laikotarpis, labai pa-

lankus karjerai. Galėsite pakelti savo profesinę kompetenciją. Galimas daiktas, kad čia jums padės draugai ir pažįstami. Su jų pagalba galėsite išspręsti daugelį problemų.

e skorpionams ateinanti sa-vaitė bus gana rami. Įgyven-

dinsite savo planus. Visus ankstes-nius konfliktus pagaliau sureguliuo-site. Dalykinius susitikimus vainikuos sėkmė. Negaiškite brangaus laiko, pasistenkite jo skirti profesiniam ir dalykiniam tobulėjimui.

f Šauliai turės naujų galimy-bių pasiekti teigiamų rezul-

tatų tvarkant įvairius reikalus. Atei-nančiomis dienomis dėl įgimto ža-vesio ir mokėjimo patraukti žmo-nes į savo pusę ne kartą atsidursite dėmesio centre. Artimieji parems jūsų siekius.

Rytų horoskopas kitai savaitei

(Užs. 621)

Džiaugiamės matydami užfiksuo-tus Lietuvos istorijos įvykius: varty-dami albumus, parodose žvelgdami į nuotraukas, skaitydami atsiminimus. Mintimis, o kartais ir garsiai padė-kojame, kad tuo metu, kai gal mūsų dar nebuvo, žmonės, negailėdami jėgų, rinko istorinius dokumentus, rankraščius, pageltusias nuo laiko nuotraukas, rašė atsiminimus ir pa-tys fotografavo.

Daugelis asmeniniuose archy-vuose turime istorinės medžiagos, kuri gali būti įdomi ne tik mums. Lietuvos Respublikos Seimo kan-celiarija toliau įgyvendina projek-tą „Lietuvos valstybingumo istori-nis paveldas elektroninėje erdvė-

je“. Todėl dabar yra galimybė kartu su kitais pasidžiaugti ir pasididžiuo-ti savo praeitimi. Galbūt jūsų nuo-traukos tokios reikšmingos, kad bus įtrauktos į istorijos vadovėlius.

Dėkojame visiems, atsiliepusiems į Lietuvos Respublikos Seimo kance-liarijos kvietimą ir skyrusiems laiko peržiūrėti savo asmeniniuose archy-vuose sukauptą medžiagą. Net 40 įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lie-tuvos atsiliepė ir pasidalijo archyvine medžiaga: dokumentais, negatyvais, nuotraukomis, plakatais, vaizdajuos-tėmis ir garsajuostėmis. Gavome neįkainojamos istorinės medžiagos apie tarpukarį, lietuvių deportacijas (tremtį), ginkluotąjį pasipriešinimą (partizaninį judėjimą), Atgimimo lai-kotarpį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir sovietų vykdytą agresiją, Lietuvos laisvės gynimą.

Šiuo metu jau suskaitmenintos 189 bylos, 982 fotografijos ir gra-finiai vienetai, 5 944 negatyvai, 8 vaizdajuostės, 23 garsajuostės. Baigiama kurti interneto svetainė, kurioje Lietuvos ir užsienio varto-tojai galės rasti vertingos ir įdomios medžiagos.

Projektas įgyvendinamas toliau, tad pabandykite visi, kam brangi mūsų istorija, jos žmonės, įvykiai, kultūra, rasti laiko peržiūrėti savo asmeninius archyvus ir pasidalyti sukaupta vertinga medžiaga, kuri bus nuskenuota ir ja galės džiaug-tis ateinančios kartos.

Juk istorinė sąmonė ir istorinė at-mintis – susiję dalykai: istorinė są-monė remiasi istorine atmintimi, an-

tra vertus, istorinė sąmonė gaivina istorinę atmintį. Ji kuria ir koreguoja koncepcijas, verčiančias ieškoti nau-jų faktų, raustis prisiminimuose. Va-sario 16­osios Akto signataras, di-plomatas, vėliau – Sibiro lageriuose kalėjęs Petras Klimas „Mūsų seno-vėje“ 1929 m. rašė: „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis.“

Būsime dėkingi, jeigu jūs pateik-site skaitmeninti istorinės medžia-gos iš savo asmeninių archyvų. Už-tikriname, kad nuskenavus visa me-džiaga bus grąžinta jums. Tikimės jau 2013 m. pradžioje visuomenei pristatyti interneto svetainę, kurio-je bus paskelbta visa įgyvendinant projektą suskaitmeninta istorinė me-džiaga iš asmeninių archyvų, projek-to vykdytojo ir partnerių – Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Vytau-to Didžiojo karo muziejaus – fondų.

Projektas finansuojamas iš Eu-ropos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir įgyvendinamas kartu su pro-jekto partneriais – Lietuvos centri-niu valstybės archyvu ir Vytauto Di-džiojo karo muziejumi.

Išsaugokime ir perduokime at-einančioms kartoms Lietuvos isto-rinę atmintį. Daugiau informacijos: http://istorineatmintis.lrs.lt,el. paštu valstybingumas@lrs.lt, tel. (8 5) 239 6200.

Perduokime istorinę atmintį ateinančioms kartoms

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Likus mažiau nei trims savai-tėms iki didžiųjų švenčių, sosti-nėje prasidėjo akcija „Maltiečių sriuba 2012“, kuri vyksta jau ne pirmus metus. Tradicinį Maltos or-dino rengiamą labdaros marato-ną, į dubenėlį įpylęs pirmą karštos sriubos samtį, pradėjo Prezidentas Valdas Adamkus. Jis palinkėjo, kad šventinis laikotarpis atsispindėtų visų žmonių širdyse ir atkreiptų dėmesį į tuos, kuriems šiuo metu reikalinga pagalba ir atjauta. Ge-rumo akcija vyks net 21 Lietuvos mieste ir bus baigta Kalėdų dieną per finalinį koncertą.

„Daugeliui žmonių Lietuvoje rei-kalinga pagalba, slauga, karštas mais-tas į namus, daug žmonių sunkiai ser-ga, yra vieniši ir palikti likimo valiai. Labai svarbu į socialinę savanoriš-ką veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą. Bendromis pastangomis mes galime padėti“, – spaudos konferencijoje į susirinkusiuosius kreipėsi Maltos or-dino ambasadorius baronas Christia-nas von Bechtolsheimas.

Ch. von Bechtolsheimo teigimu, šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje daug vienišų vyresnio amžiaus žmo-nių. Jis pabrėžė, kad tai aktualu ir Lie-tuvai, ir Vokietijai, ir kitoms šalims. „Maltos ordinas siekia įveikti skurdą, padėti žmonėms su negalia, ištiesti pa-

galbos ranką pabėgėliams, – sakė jis. – Nors esame krikščioniška organiza-cija, padedame ir kitų tautų bei rasių žmonėms ir turime didelį autorite-tą – mūsų ordiną dažnai kviečia būti tarpininku konfliktinėse situacijose.“

„Pagalba silpniesiems – tai verty-bė, kuria tikime mes, krikščionys, – sakė jis, – kažkada ir Kristus gimė bejėgis, jam taip pat reikėjo apsau-gos ir pagalbos.

Maltos ordino pagalbos tarny-ba (MOPT) Lietuvoje veikia jau 21 metus. Tokiomis akcijomis, kaip „Maltiečių sriuba 2012“, ji siekia at-kreipti visuomenės dėmesį į silpniau-sius, negalinčius savimi pasirūpinti žmones su negalia, vyresnio amžiaus žmones, vaikus. Organizacija rūpinasi dienos centrų steigimu, kuriuose vaikai, ypač kaimo vietovėse, maitinami. „Deja, pagalbos vaikams reikia labai daug, – sakė MOPT prezidentas Romas Abu-nevičius. – Kartais, turėdami lėšų pa-maitinti 25 vaikus, pamaitiname 35.“

Pernai vykusios akcijos „Maltiečių sriuba 2011“ metu surinkta 258 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus šįmet įvairiuose mies-tuose pagal projektus „Maistas ant ratų“ ir „Socialinė priežiūra namuose“ nuvežta daugiau kaip 50 tūkst. porcijų karšto maisto, vienišus senus globoti-nius lankė Maltos ordino socialinės priežiūros savanoriai. Skaičiuojama, kad vienai porcijai skiriami 3 litai – lėkštei sriubos ir duonos gabalėliui.

R.Abunevičius „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė, kad MOPT organizacijo-

je šiuo metu yra per 200 narių, apie 400 savanorių ir dar 400 jaunuolių. „Daug dėmesio skiriame jaunimui, – teigė jis. – Įtraukiame, panaudojame jaunų žmonių potencialą ir džiaugia-mės, kad jų pas mus daugėja.“

Visą gruodžio mėnesį centrinėse šalies miestų aikštėse ir gatvėse vyks spalvingos labdaros akcijos, gyven-tojų lauks žinomų atlikėjų koncertai. R.Abunevičiaus teigimu, „Maltiečių sriuba“ yra brangi akcija, kurios nesi-ima net daug Europos valstybių. Be to, organizacija labdaros veiklai Lietuvoje negauna valstybės finansavimo.

Pagalbos reikėjo net Kristui

Mitingas Vingio parke dėl Lietuvos nepriklausomybės 1990 m. balan-džio 7 d.

Asmeninio Broniaus Kašelionio archyvo nuotrauka

(Užs. 631)

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naujausių „Alma littera“ knygų lentyna

Danguolė Vasiliauskienė Sveikatos biblija. Gydomės natūraliais būdais

Lietuvoje pripažinti vaistinių augalų, sveikos gyvensenos bei natūralios medicinos žinovai ir propaguotojai Danguolė, Juozas ir Audrius Vasi-liauskai savo patirtį apibendrina labai praktiško-je iliustruotoje knygoje. Sužinosite, kaip aktyviai gyventi, mankštintis (ir apie itin populiarėjantį šiaurietišką ėjimą), kaip sveikai maitintis ir gydy-tis natūraliais būdais. Knygoje aptariamos įvairios sveikatos temos – peršalimo ligų profilaktika, imu-niteto stiprinimas, vaistinių augalų rinkimas ir var-tojimas, taip pat daugelis dažniausiai pasitaikan-čių negalavimų – alergija, dantų, galvos, sąnarių skausmai, nemiga, skrandžio negalavimai, sutri-kęs virškinimas ir daugybė kitų. Autoriai patars, kaip kiekvieną iš jų gydytis akupresūra, vaistažolėmis, mankštomis ir kitomis natūraliomis priemonėmis.

Kate Furnival Sugulovė iš Rusijos

„Sugulovė iš Rusijos“ – tai pasakojimas apie dviejų kartų moterų – motinos ir dukters – gy-venimą, kupiną drąsos ir begalinio ryžto susikur-ti geresnę ateitį. Valentina Ivanova, kadaise pri-klausiusi Rusijos aukštuomenei, dabar priversta kartu su dukra glaustis tolimojoje Kinijoje. Va-lentina desperatiškai bando pakerėti savo grožiu vyrus, kad jiedviem netektų alkti, tačiau mieste, persmelktame pavojų ir mirties, šešiolikmetei jos dukrai Lidijai tenka vagiliauti, kad pramistų pati ir pamaitintų motiną. Atsitinka taip, kad drąsi ir užsispyrusi Lidija susipažįsta su jaunu komunis-

tu Čangu Anlo, kuris išgelbėja jai gyvybę, ir aistringai, visa širdimi jį įsimyli. Karšta jaunuolių meilė nei jai, nei jam negali duoti nieko gera, tik užtraukti gėdą ir nelaimę. Tie, kuriems Kinijoje priklauso valdžia, bet kokia kaina nori tą meilę užgniaužti. Bet Lidija ir Čangas nepajėgia išsiskirti.

20 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Stasys Varneckas

Puošni bus Pašilių eglutė. Kaip ir kasmet, ji išaugs pačiame kaimo vidu-ry, buvusios pradinės kieme. O išpuoš ją visų sodiečių sunešti žaisliukai, darbščių sodžiaus moterų rankdarbė-liai. Iš jų, be abejo, išsiskirs Bindokie-nės austa trispalvė juosta, kuri kaskart prieš Kalėdas apjuosia visą Pašilių ža-liaskarę, suteikdama jai neabejotino tautiškumo bruožų. O senis Anskaitis sakė, kad išblukusios penkiakampės nesiūlys, nes niekam ji nerūpi.

– Išmesiu į konteinerį, – žada Anskaitis. – Kartu su bambaliais.

Niekas Anskaičiui neprieštarauja – lai sodietis nors taip prisideda prie ko-lektyvinės atrakcijos.

Svarbiausia persona prie eglutės, be abejo, bus Kalėdų Senelis. Kas vilkės jo apdarais ir pukšės po vatine barzda, dar niekas nežino – tai kone karinė paslaptis. Tegu galvoja bobu-lė Agota ir Marmokų Petriukas, kad Senelis atvažiavo iš Laplandijos. Ta-čiau iš kai kurių požymių vienkiemio ūkininkas Vacys jau suprato, kad šis vaid muo skirtas sodžiaus intelektua-lui, buvusiam pradinės vedėjui Ba-

naičiui. Mat jis, ruošdamas karnavalo scenarijų, jau nuo švento Andriejaus vaikšto po kaimą ir visų klausinėja:

– Tai kokios dovanos geidi, mel-džiamasis? Kalėdų Senelio suveny-rų maišas, girdėjau, bus be dugno.

Tai išgirdęs ūkininkas Vacys nu-švito tarsi Kalėdų rytas.

– Aš geidaučiau, kad Briuselis mano gyvenimą sulopytų. Dabar gi kur tik mesi akį – vis skylė ir skylė.

– Hm, – rimtai atsako Banai-tis. – Tas Senelis, atrodo, bus ne iš Briuselio, o iš Laplandijos. Tai-gi tavo skylių jis neužkamšys. Gal kuklesnį prašymėlį turi?

– Turiu, – nesutriko Vacys. – Tegu jis pripila mano mašinukę pigesnio kontrabandinio benzino.

– Tu, Vaciuk, manai, kad Kalėdų Senelis – tai džinas iš Saudo Ara-bijos, kuris benzino neturi kur dėti. Klysti. Geidauk saldainio, sausainio, pliušinio meškiuko – tikrai gausi.

Šitaip išsiaiškinęs, vienkiemio ūkininko Vacio kalėdines svajas ir grąžinęs jam realybės jausmą, Ba-naitis štai jau šnekina senį Anskaitį:

– Na, o tu ko geidautum? Kokios tavo godos Betliejaus kūdikėlio be-laukiant?

– Kalėdas šįmet giedosime pen-kias dienas, – pradėjo aiškinti Ans-kaitis. – O kodėl ne septynias? Man, pavyzdžiui, labiau patiktų septynios.

– Kad ir neprotingas tu, Anskaiti. O kas vištas palesins? Štai pagiedosi penkias kalėdines, palesinsi savo raibą-sias ir tada galėsi Naujus metus švęsti. Argi neprotingai mūsų valdžia surėdė?

Anskaitis sutiko su tokiu argumen-tu, tačiau be dovanėlės likti nenorėjo.

– Gausi, Anskaiti, – užtikrino sodžiaus intelektualas. – Tik pri-valėsi prie eglutės eilėraštuką pa-deklamuoti. Ar dar prisimeni kokį?

– Pri... Galiu nors dabar:Kad vis taip būt,Kad vis taip būt,Kad penkios dienos šventos būt.Viena dienelė dirbamaIr ta pati išgeriama. Banaitis, žinoma, susiraukė:– Prasta tavo poezija, Anskaiti.

Gal ką nors moki apie sniegą bal-tą, burtus, išdaigas velnių? O dabar velniai žino ką tauški.

Tuo metu pro šalį keliavo Mar-mokų Petriukas. Pamatęs Banaitį, jis paskutinį kartą nusispjovė ant Bindoko tvoros ir kilstelėjo kepurę.

– Ateik čia, Petriuk, – pašaukė buvęs pedagogas. – Pamokyk šį dėdę kokio nors linksmesnio eilėraštuko. O tai dovanėlės vargšas negaus.

Petriuko įkalbinėti nereikėjo – klusnus vaikas.

– Tu, dėde, taip sakyk:

Eglutė skarota, Eglutė žalia.Meškutė gauruotaJą lankė šile...– Moku! Moku! – pradėjo šaukti

Anskaitis. – Skarota... žalia... Tik dau-giau neprisimenu. Primiršau, matyt.

– O toliau – dar gražiau, – tęsia Petriukas. – Įsidėmėk:

Jos liekną kamienąTukseno geniai.Iškirtom tą girią – Ir mat juos velniai.Ant Banaičio kaktos pasirodė ketu-

rios vagos, tarsi galingo „Valmeto“ su-verstos. Bet jis dar rado savyje pedago-ginių jėgų – pasišalino be komentarų. Prie parduotuvės pamatė Anskaičių Giedrių. Pastaruoju metu jis kalė pinigą Ispanijoje. Tačiau dabar Pirėnuose tik krepšinis gerai dunda. Ekonomika ne.

Sureguliavęs šypseną, išlyginęs vagas ant kaktos, Banaitis pradėjo tokią oraciją:

– Kalėdų žvaigždės švies ir prie eglutės kvies. Po pasakėlės, po dai-nos kokios tau reikia dovanos?

Giedrius pasitaisė kepurę, kuri pastaruoju metu jam vis dažniau smunka ant akių, ir pasakė dabar Lietuvoje populiarią sentenciją:

– Kai nieko neturi, tai nieko ir nereikia...

Šeštadienis

Anekdotai

Onė su Kaste čiauškėjo:– Metai, sese, sutrumpėjo.Jau senokai pamačiau:Dienos ritasi greičiau.

– Taip, Onute, bėga laikas,Kai esi sotus ir sveikas.Oi, kaip tęsdavos ilgaiTie adventų pasninkai.

– Tos savaitės be pavilgosBūdavo be galo ilgos.Žiauberė su česnaku...Sveika, sako, bet ilgu.

Ir Onutė lyg į sūrįŠaldytuvo pusėn žiūri:Jai su sūrio riekeleDienos bėga ristele.

Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai

Anupro Dirvelės nuotykiai

Kryžiažodžio, išspausdinto gruodžio 1 d., atsakymai

Vertikaliai: Kazematas. Kėslai. Raižiklis. Miklus. Naga. Fa. Krislas. Abor-tas. Isa. Eras. Ikona. Ėn. LAL. Iždas. Galera. Imti. Automatinis. Amor. Odai. Mina. Vikiai. Ar. Pasas.Horizontaliai: Mokyklinis. Smigo. Tai. Kylis. Imk. Akliai. Oi. Zoilas. Žara. USA. Du. „Mars“. Mato. Soda. Trinarė. Mar. Žabangai. Saigos. At. Kar. Lima. Dl. Tylenis. IFA. Arina. Bosas. Lasas.Pažymėtuose langeliuose: Materialas.

Kryžiažodis

JJJ– Girdėjau, kad šiais metais vis dėlto nevažiuosite į Argentiną?– Ne, tai netiesa. Į Argentiną mes nevažiavome praėjusiais metais. Šiemet nevažiuosime į Havajus.

JJJApžvalginė ekskursija po miestą. Gidė:– Ponai, dabar mes pravažiuosime pro garsiausią miesto viešnamį.– O kodėl pravažiuosime?

JJJVyras sėdi kinų restorane, varto valgiaraštį ir pagaliau kreipiasi į padavėją:– Taip, norėčiau paragauti Čing Čang Čong.– Apgailestaujame, bet tai yra mūsų virėjas...

Pašilių naujienos

Bus ir kaime karnavalas

(Užs. 622)

Atsakymai – skai čiais pažymė tuose langeliuose. Juos rasite gruodžio 15 d. numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Rimanto Dovydėno piešinys

212012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Sportas

Marius EidukonisVL žurnalistas

Apibendrinus šių metų trijų Baltijos valstybių alpinistų pasie-kimus, galima teigti, kad geriau-siai pasirodė mūsų šalies alpinis-tai. Lietuvos alpinizmo asociacijos (LAA) prezidentas Saulius Damu-levičius teigė, kad lietuvių alpi-nistai jau seniai yra pelnę pagar-bą visame pasaulyje.

Populiarėjantis užsiėmimas

„Iš tiesų susidomėjimas alpinizmu Lietuvoje auga, o kartu gerėja ir spor-tiniai rezultatai“, – „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė S.Damulevičius. Jo teigi-mu, žmonių susidomėjimas alpinizmu priklauso ir nuo ekonominės situaci-jos, nes alpinizmas nėra pigus sportas. „Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo mieliau renkasi keliones į kalnus ar įsigyja geresnę alpinizmo įrangą. Vien

tik tinkamų kopti į kalnus batų kaina – nuo 500 Lt“, – pasakojo pašnekovas.

LAA prezidentas pabrėžė, kad ir vyresni Lietuvos alpinistai nesė-di rankų sudėję. „Jie vis ieško naujų ekspedicijų, kopia į naujas viršūnes, platėja alpinistų kelionių geografi-ja. Anksčiau į Himalajus pavykda-vo nuvykti tik keletui žmonių, o šiais metais „aštuoniatūkstantininkų“ (al-pinistų, įkopusių į viršūnes, kurių aukštis – daugiau kaip 8 km) yra net du. Jų būtų buvę ir daugiau, tačiau šiemet Himalajuose buvo itin daug sniego“, – pasakojo pašnekovas.

„Alpinistams skirta sporto bazė Lietuvoje gerėja. Pastaruoju metu atsi-rado nemažai sporto salių, kuriose ga-lima mokytis laipioti uolomis“, – tęsė S.Damulevičius. Pasak pokalbininko, subyrėjus Sovietų Sąjungai, kurioje alpinistinis rengimas buvo gan gerai išplėtotas, nepriklausoma tapusioje Lietuvoje kiek laiko buvo štilis. „No-rintieji kopti mokėsi savarankiškai, o dabar vis daugiau žmonių tuo užsiima

profesionaliai ir savo žinias perteikia kitiems“, – pasakojo alpinistas.

Alpinizmo mokykla

Lietuvos alpinistai dabar dalyvauja įvairiose šalies ir tarptautinėse varžy-bose. Šiais metais šalies alpinistai pa-siektais rezultatais vėl aplenkė kolegas iš Latvijos ir Estijos. Kopimų uolomis lyderiais Lietuvos ir Baltijos čempio-natuose tapo „Montis Magia“ alpinis-tai, aukštuminių įkopimų klasėje an-trąją vietą užėmė Ernestas Makšraitis, užkopęs į Broad Peak (8 051 m) vir-šūnę Karakorumo kalnuose.

Lietuvos alpinistai geriausiai pa-sirodė ir techninių įkopimų bei ko-pimų ledu klasėje. „Dabar alpinizmo galima pradėti mokytis nuo ketverių metų. Taip įgyjama nemažai eks-tremalaus laipiojimo gabumų. At-siranda ir daugiau galimybių įgy-ti ekstremalaus laipiojimo patirties. Išmokstama ne tik naudotis įranga, bet ir tinkamai elgtis kalnuose. Ži-

noma, alpinizme daug ką lemia ne tik fizinis, bet ir psichologinis pa-siruošimas, tad kuo anksčiau žmo-gus pradeda tam ruoštis, tuo geriau jis jaučiasi kalnuose“, – pasakojo S.Damulevičius.

Kaip vieną iš pavyzdžių pašneko-vas įvardijo trijų jaunų alpinistų ko-mandą „Montis Magia“, kuri 2011-ųjų pabaigoje ir 2012-ųjų pradžioje laipiojo uolomis Pietų Amerikoje. „Šie jauni žmonės į ekspediciją lei-dosi sustabdę studijas ir tai buvo jau nebe pirmas jų žygis. „Montis Magia“ bando naujausius kopimo būdus ir iš-bando naujausią techniką, yra pui-kiai pasiruošusi psichologiškai kopti į olas. Tam alpinistai skiria daug laiko ir įdeda daug pastangų. Tikiu, kad jie dar ne kartą mus nustebins“, – minti-mis dalijosi S.Damulevičius.

Tinkamas charakteris

„Žmogaus genuose yra sie-kis save išbandyti. Ypač tai išryškė-ja, kai esi pavargęs nuo darbų. Ne-retai alpinistais tampa verslininkai, kurie, pasiekę karjeros aukštumų, nusprendžia pasiekti ir kitokių vir-šūnių“, – pasakojo S.Damulevičius. Pašnekovas teigė, kad lietuvių cha-rakterio savybės labai tinkamos al-pinizmui. „Nors ir esame gana sės-li tauta, mums būdingas darbštumas ir kantrumas. Tokie bruožai labai svarbūs alpinistams. Mokėjimas iš-kęsti nepriteklių ir siekti užsibrėž-to tikslo labai padeda kalnuose“, – savo mintis dėstė LAA prezidentas.

Pasak pokalbininko, svarbu nepa-liauti domėtis ir alpinizmo nelaikyti vien tik romantiška pramoga. „Į viską reikia žiūrėti atviromis akimis, nes tai – ekstremalus sportas. Jame yra pavo-jingų dalykų, kurių neretai nepavyks-ta numatyti. Kad ir kaip skaudu pri-pažinti, nemažai mūsų alpinistų taip ir negrįžo iš kalnų. Kalnuose svar-biausia – nieko nedaryti impulsyviai. Taip pat labai svarbu pirmiausia susi-pažinti su aplinka ir tik tuomet kop-ti“, – patarimais dalijosi LAA vado-vas S.Damulevičius.

Lietuviams nesvetimos ir viršukalnės

Kalnuose svarbiausia – nieko nedaryti impulsyviai. alexpolarguide.com nuotrauka

Hansas Vikingas

Klaipėdos universiteto šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjai su nauja programa „Rio“ vėl bandys tapti pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionais.

Praėjusias metais Vilniuje vyku-siame šokių čempionate Klaipėdos „Žuvėdra“ su programa „Uraganas“ iškovojo pirmąją vietą. Šiemet, prieš išvykdama į Brėmene vyksiantį čem-pionatą, ansamblio vadovė Ona Skais-tutė Idzelevičienė tikisi, kad jos ir vyro Romualdo vadovaujamiems šokėjams pavyks patekti į geriausiųjų trejetuką. „Abi Vokietijos komandos, neretai konkursuose besivaržančios tarpusa-vyje, bei Rusijos komanda yra rimčiau-sios mūsų priešininkės. Netyčia pavyko pamatyti vienos iš Vokietijos komandų pasiruošimą. Jie pasirengę išties puikiai. Apginti pasaulio čempionų vardą šį-syk mums bus nelengva“, – „Valstie-čių laik raščiui“ sakė ansamblio vadovė.

„Žuvėdra“ į čempionatą Vokieti-joje važiuoja parengusi naują kompo-ziciją „Rio“, kurioje skamba to paties pavadinimo animacinio filmo mu-zika. „Dabar muzikinis stilius labiau atspindi Lotynų Amerikos dvasią. Kompoziciją „Uraganas“ atlikome pa-gal grupės „Scorpions“ muziką. Tai buvo rokas. Anksčiau šokome pagal filmų apie Jamesą Bondą muziką. La-bai sunku rasti temą ir muziką Loty-nų Amerikos šokiams. Be to, progra-ma turi skirtis nuo prieš tai buvusių. Todėl skiriasi viskas: šokėjų kostiu-mai, muzika ir visa šokio kompozi-cija“, – pasakojo O.S.Idzelevičienė.

Ansamblio vadovė atskleidė, kad šokėjai kompoziciją „Rio“ ėmė ruoš-ti tik gegužės mėnesį, tačiau apie ją buvo pradėta galvoti išsyk po praėju-sį gruodį iškovoto pasaulio čempionų titulo. Paklausta, ar ji jau patenkinta, kaip šokėjai atlieka naująją programą, ansamblio vadovė sakė, kad tobulėti visuomet yra kur. „Dabartinė šokių

kompozicija lyg nešlifuotas deiman-tas – graži, tačiau dar turi nemažai aštrių ir nenušlifuotų kampų. Ne visi trūkumai matomi eiliniam žiūrovui, tačiau profesionalai į tai tikrai atkrei-pia dėmesį“, – po pasirodymo sporti-nių šokių festivalyje „Lithuanian open 2012“ sakė šokių trenerė.

Po praėjusio šokio čempionato buvo pasklidusios kalbos, kad pag-rindinę „Žuvėdros“ ansamblio gru-pę palieka ne vienas šokėjas, tačiau, O.S.Idzelevičienės teigimu, taip ne-

nutiko. „Į Brėmeną važiuojame beveik tokios pat sudėties, kokia buvo ir pra-ėjusiais metais. Netekome tik vieno šokėjo. Visi kiti atėjo šokti, nes nori dalyvauti šiame čempionate“, – pa-sakojo „Žuvėdros“ ansamblio vadovė ir įkūrėja. Vis dėlto ji pripažino, kad būtent šis pasaulio čempionatas bus paskutinis daugeliui brandaus am-žiaus kolektyvo šokėjų.

Pasaulio pirmenybėse dalyvaus ir antroji „Žuvėdros“ komanda, kuri atliks programą „Viva Espana“.

Geriausia LSU sportininkė Geriausia 2012 m. Lietuvos

sporto universiteto (LSU) sporti-ninke išrinkta lengvosios atleti-kos daugiakovininkė Austra Sku-jytė. 33­ejų universiteto magistrė šiemet pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Stambule iškovojo bronzos meda-lį, o Londono olimpinėse žaidynė-se buvo penkta. Antrą vietą rinki-muose užėmė LSU trečio kurso stu-dentė irkluotoja Donata Vištartaitė. Ji šiemet tapo Europos čempione, o Londono olimpinėse žaidynėse užėmė dešimtą vietą. Trečias ge-riausiųjų dešimtuke – šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. LSU magis-trantas šiemet Europos lengvosios atletikos čempionate Helsinkyje iš-kovojo sidabro medalį ir dalyva-vo Londono olimpinėse žaidynėse.

Baigė karjerąTriskart olimpinis čempionas

vokietis Michaelis Greisas paskel-bė, kad baigė biatlonininko karjerą.

36­erių sportininkas teigė, jog per pirmą šio sezono pasaulio taurės var-žybų etapą jis įsitikino, kad nebega-li lenktyniauti su aukščiausio lygio varžovais. Turino žiemos olimpinė-se žaidynėse tris aukso medalius iš-kovojęs M.Greisas praėjusią savai-tę Švedijoje vykusių varžybų 20 km lenktynėse užėmė tik 67­ą vietą. Jis per savo karjerą iškovojo tris pasau-lio čempiono titulus, laimėjo 21 pa-saulio taurės varžybų lenktynes, o 2007 m. pelnė pasaulio taurę.

Pirmas laimėjimasPirmą kartą rengiamų Europos

aklųjų riedulio superlygos varžybų pirmą turnyrą Suomijoje laimėjo Vilniaus „Šaltinio“ komanda. Ji lai-mėjo ketverias rungtynes iš pen-kerių ir surinko 12 taškų. Antras turnyras vyks kitų metų kovo 22–24 d. Švedijoje.

Pirštinės už 770 tūkst. dolerių

Dvi legendinio JAV boksininko Muhammado Ali pirštinių poros aukcione Kalifornijoje parduo-tos už 770 tūkst. JAV dolerių. Abi poras įsigijo anoniminiai pirkė-jai. Vieną parduotų pirštinių porą M.Ali mūvėjo per kovą su Son-nio Listonu 1964 m., o kitą – per kovą su Joe Frazieriu 1971 m. Jo pirštinės tapo brangiausiai kada nors aukcionuose parduotais at-mintinais daiktais iš bokso pa-saulio. M.Ali profesionalų bok-so ringe iš 61 kovos laimėjo 56 (37 – nokautu).

VL, Eltos inf.EPA-Eltos nuotraukos

Žinių spirntas

Sieks apginti čempionų vardą

„Žuvėdros“ šokėjai teisėjų ir žiūrovų simpatijas stengsis pelnyti šokdami pagal animacinio filmo „Rio“ muziką. fotodiena.lt nuotrauka

22 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisBūstas

(Užs. 632)

Jonė Kurlauskienė

Kitų metų sausį įsigaliosian-čios naujos Statybos įstatymo nuostatos sudarys sąlygas par-duodantiesiems butą pasirinkti jiems priimtiniausią galimybę, kaip parengti to buto energinio naudingumo sertifikatą, kurį bus privalu pateikti pirkėjui.

Galės pasirinkti

Pirmoji galimybė – kreiptis į pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo ekspertus. Siekiant užtikrinti, kad pirkėjas gautų objektyvią informaciją, teisė pa-rengti tokius sertifikatus suteik-ta tik nepriklausomiems ates-tuotiems ekspertams. Jų sąrašas paskelbtas Statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklalapyje www.spsc.lt. Norintieji parduoti pastatą ar jo dalį gali pasirinkti bet kurį iš šiame sąraše nurody-tų ekspertų.

Buto pardavėjas gali pasirink-ti ir kitą, paprastesnę, galimybę energinio naudingumo sertifika-

tui parengti. Ja buvo galima nau-dotis ir ligi šiol. Pastato dalies – buto ar kitos paskirties atski-ro naudojimo patalpų – energi-nio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas remiantis viso pastato su bendra šildymo sis-tema sertifikatu. Kitaip tariant, jei visas pastatas jau buvo serti-fikuotas, atskiros jo dalies galima atskirai nesertifikuoti, o naudotis pastato sertifikato duomenimis. Taip pat išliks galimybė parduo-dant ar nuomojant butus išduoti sertifikatą pasinaudojus tokio pa-

ties buto tame pačiame daugiabu-čiame pastate energinio naudin-gumo sertifikatu.

Naujomis įstatymo nuostato-mis numatomas ir dar papras-tesnis buto sertifikato išdavimo būdas. Jei savininkas nėra atlikęs jokių pastato ar jo dalies energinį naudingumą pagerinančių darbų, buto sertifikatas gali būti išduo-tas vadovaujantis tipiniu Staty-bos produkcijos sertifikavimo centro parengtu ir jo tinklalapyje http://www.spsc.lt paskelbtu ser-tifikatu. Tada butas bus priskirtas

žemiausiai energinio naudingu-mo klasei.

Jei pardavėją ir pirkėją tai ten-kins, taip parengtą sertifikatą te-reikės užregistruoti pagal galio-jančią tvarką.

Reikalingas ne visiems

Pastatų energinio naudingu-mo sertifikavimas Lietuvoje, pa-sak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Editos Meškauskienės, nėra nau-jiena. Jis atliekamas nuo 2007 m. ir pagal Statybos įstatymo nuostatas privalomas parduodant ar išnuo-mojant pastatus.

Pagal dabartinius reikalavimus pastato statytojas ar savininkas energinio naudingumo sertifika-tą turi pateikti pirkėjui ar nuomi-ninkui tik tada, jei jie to pageidau-ja, o įsigaliojus minėtoms naujoms įstatymo nuostatoms, tai jau bus prievolė.

Reikėtų paminėti, kad energi-nio naudingumo sertifikavimas privalomas anaiptol ne visiems pastatams.

Aplinkos ministerijos departa-mento direktorė E.Meškauskienė taip pat primena, jog pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ne-reikia sertifikuoti kultūros paveldo statinių, maldos namų, laikinų pas-tatų, gamybos ir pramonės, sandė-liavimo ir žemės ūkio negyvena-mųjų pastatų, taip pat mažesnių kaip 50 kvadratinių metrų pastatų, ne nuolat naudojamų poilsio bei sodų paskirties pastatų ir nešildo-mų pastatų.

Parduodant butą mažiau rūpesčių

Butus perkantiems ar nuomojantiems žmonėms bus pateikiami jo energinio naudingumo sertifikatai. fotodiena.lt nuotrauka

SveikataPRIEDAS APIE LIGAS, Jų GyDyMą IR MEDICINOS NAUJOVES

2012 m. gruodžio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Audrius Bareišis, Eglė Valionienė

Lietuvoje iškritęs sniegas nu-džiugino tuos, kurie nekantriai laukė žiemos, tačiau kitiems žemę užklojęs snaigių patalas su-kėlė rimtų nemalonumų. Pirmasis kalendorinės žiemos sniegas ša-lies miestų gatvėse paspendė ne-mažai spąstų pėstiesiems, kurie dėl neatsargumo buvo priversti kreiptis į traumatologus.

Pirmosios eilės

Respublikinės Vilniaus universite-tinės ligoninės atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė pasakojo, kad ligoni-nėse jau išsirikiavo pirmosios susi-žalojusiųjų eilės. „Neabejojama, kad paslydusių ir susižeidusių žmonių su-lauksime dar daugiau. Staiga iškri-tus sniegui žmonės dėl neatsargumo neretai susižaloja“, – sakė ji. Ypač at-sargūs turėtų būti vyresni žmonės, nes jų kaulai dažnai būna trapesni, išretėję. Pagyvenusių žmonių reakcija

nėra tokia greita ir jie krinta ne taip „lanksčiai“, todėl jiems paslydus daž-niausiai lūžta riešas, stuburas, kak las, šlaunikaulis ar žastikaulis. Tada bū-tina kreiptis į gydytoją.

Imkitės atsargumo priemonių

Pašalus svarbu avėti tinkamą avaly-nę. Rinkitės apavą, kuris ne tik šildytų, bet ir apsaugotų nuo skaudžių „nusi-leidimų“. Geriausia, kai batų padas yra rievėtas ir pagamintas iš šalčiui atspa-

rios gumos ar kaučiuko. Venkite aukš-takulnių, o jei jau ryžotės juos avėti, rinkitės tokius, kurių kulnai platūs.

Kai spaudžia šaltukas, o kelias sli-dus, neskubėkite. Skubantys žmonės šiuo metų laiku dažniausiai patiria įvai-rių traumų. O tada jau nuskubėti ga-lima tik į traumatologinį punktą. Taip pat venkite į lauką eiti išgėrę. Nors gir-tus asmenis, kaip sakoma, saugo pats velnias ir jie traumų patiria rečiau, šios būna sunkesnės – dažniausiai nukenčia galva, sutrenkiamos smegenys.

Nukelta į 24 p.

Slidūs keliai – spąstai pėstiesiems

Net 80 proc. traumų šaltuoju metų laiku patiriama einant apledėjusiu šaligatviu. Todėl geriau eiti šalikele, kur ne taip slidu. Petro Malūko nuotrauka

Eglė ValionienėVL žurnalistė

Sakoma, kad nieko nėra bai-siau už danties arba ausies skaus-mą. Dažnas jau spėjome tuo

įsitikinti. Šaltuoju metų laiku pa-daugėja žmonių, besiskundžian-čių ausų skausmais. Jų išvengti padės sveika mityba, imuniteto stiprinimas ir tinkama šių orga-nų priežiūra.

Serga ir vaikai, ir seneliai

Ausis skirstoma į išorinę, vidu-rinę ir vidinę. Ausies uždegimas – otitas – gali išsivystyti kiekvienoje jų, tačiau dažniausiai apima viduri-nę ausį. Viena dažniausių ausų ligų yra ūminis uždegimas. Jį pirmiau-sia rodo ausies skausmas. Ligą su-kelia virusai arba bakterijos. Nors ūminiu ausies uždegimu dažniau-siai serga vaikai iki trejų metų, juo gali sirgti ir vyresni žmonės. Šis už-degimas – slogos ir kitų nosiaryklės ligų komplikacija. Ligoniai karš-čiuoja, prastėja jų klausa, po kelių dienų iš ausų gali ištekėti pūlingas skystis. Tai rodo, kad trūko ausies būgnelis. Visi šie požymiai daž-niausiai pasireiškia kartu su per-šalimo simptomais – sloga, kosu-liu, gerklės uždegimu. Sloguojantys maži vaikai dar nemoka tinkamai išpūsti nosies ir infekcija iš nosia-ryklės gali lengvai patekti į vidu-rinę ausį. Todėl labai svarbu kuo anksčiau išmokyti vaiką tinkamai išpūsti nosį.

Negirdėjo viena ausimi

Pastebėjus ausies uždegimo po-žymių, reikia kuo skubiau kreip-

tis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – žmogus gali prarasti klausą, gali išsivystyti kiti uždegimai: smegenų ir jų dangalų ir pan. Otito komplikacijos nusta-tomos 5–20 proc. ligos atvejų.

Ne mažiau pavojingos yra ir ki-tos ausų ligos, kurių simptomai ne visada tokie aiškūs. Pavyzdžiui, dėl ausies kamščio žmogus prikurs-ta, tačiau dažnai tiki, kad tai pra-eis savaime. Gydytojai tikina, kad laukti nereikėtų, nes gali kilti grės-mingų komplikacijų. Prikurtimo atveju plaunamas sieros kamštis ar ausies viduje užaugęs grybelis. Kaune gyvenančiai Ritai J. būtent taip ir nutiko. „Jaučiau, kad viena ausimi pradėjau prasčiau girdėti. Skausmo nejutau, todėl nekreipiau dėmesio. Susirūpinau tik tada, kai suvokiau, kad kaire ausimi iš viso nieko nebegirdžiu. Kreipiausi į gy-dytoją. Ji nustatė, kad ausyje buvo užaugęs grybelis. Teko kelis kar-tus jį išplauti ir vartoti lašinamuo-sius vaistus“, – pasakojo Rita J. Ji džiaugiasi, kad išvengė rimtesnių komplikacijų.

Nukelta į 25 p.

Kai skauda ausį

Ūminiu ausies uždegimu dažniausiai serga vaikai iki trejų metų.VL archyvo nuotrauka

Vaikystės traumos paveikia DNR

Paaiškėjo, kad smurtą patyrę vai-kai užaugę gali dažniau jausti neri-mą ir nuotaikos svyravimus, nes ši jų gyvenimo patirtis palieka ilgai išlie-kančių pokyčių jų genuose. Moksli-ninkai patvirtino, kad vaikystėje pa-tirtos psichologinės traumos gali su-kelti pokyčius FKBP5 gene. Šis genas lemia tai, kaip organizmas reaguoja į stresą, ir pagal tai reguliuoja visą streso hormonų sistemą. Žmonės, kurie vaikystėje patyrė rimtų psi-chologinių traumų, dažnai būna linkę į depresiją, patiria potraumi-nio streso negalavimų ar nerimau-ja. Mokslininkai tikisi, kad šie atra-dimai padės sukurti naujas gydymo strategijas, taip pat skatins visuo-menės susirūpinimą saugant vaikus nuo patiriamų psichologinių traumų.

Nauji įkainiaiPritarta naujiems ragenos trans-

plantacijos paslaugų teikimo reikala-vimams ir apmokėjimui. 2012 m. pa-vasarį parengtame Ragenos trans-plantacijos paslaugų teikimo reikala-vimų bei apmokėjimo tvarkos apraše reglamentuoti ragenos transplanta-cijos paslaugų teikimo reikalavimai, užtikrintas paslaugų prieinamumas, nustatyta apmokėjimo iš Privalomo-jo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarka. Numatyti ir reikalavimai trans-plantacijas atliekančioms įstaigoms, personalo kvalifikacijai, donorui, reci-pientui. Taip pat nustatytos transplan-tacijos indikacijos ir kontraindikacijos, pacientų atrankos kriterijai, sveikatos priežiūra prieš ir po transplantacijos. Patvirtinti ir nauji įkainiai, kurie pri-klauso nuo ragenos transplantacijos apimties, etapų. Paskaičiuota, kad pa-tvirtinus naująjį aprašą kasmet papil-domai reikės 330 tūkst. Lt. Šiuo metu ragenos transplantacijos laukia 215 pacientų. Šiemet atlikta 40 ragenos transplantacijų.

Sugriežtinta tvarkaSiekiant išvengti galimo piktnau-

džiavimo ir atsižvelgiant į pastebimai didėjantį migdomųjų vaistų „Imova-ne“, „Somnols“ ir „Zopitin“, kurių veik­lioji medžiaga – zopiklonas („Zopiclo-ne“), suvartojimą bei pasitaikančius jų panaudojimo savižudybei atvejus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymu veiklioji medžiaga zopiklonas įrašyta į Psichotropinių medžiagų III sąrašą (medžiagos, leidžiamos varto-ti medicinos tikslams). Įsakymas įsiga-lios 2013 m. sausio 1 d. Nuo šios datos 1 formos receptai, pagal kuriuos par-duoti vaistai, kurių veiklioji medžiaga – zopiklonas, vaistinėje turi būti palieka-mi ir saugomi vienus metus, neskai-tant einamųjų metų. Pasibaigus sau-gojimo terminui, receptai sunaikinami sveikatos apsaugos ministro nustatyta receptų sunaikinimo tvarka.

VL inf.

Trumpai

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

24 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 23 p.

Jei šaligatvis slidus, geriau eikite per nesutryptą sniegą. Tačiau bene pavo-

jingiausia žiemą lipti laiptais. Tikėtina, kad krentant nuo laiptų patirtos trau-mos bus daugybinės. Todėl jais lipkite itin atsargiai, laikykitės už turėklų, ne-

skubėkite. Atsargesni būkite ir eidami per gatvę. Automobilių vairuotojai dėl slidžios kelio dangos gali nespėti laiku sustabdyti mašinos.

Kaip padėti nukentėjusiam?

Visi, patyrę kaulų lūžių, išnirimų, patempimų, patiria panašių simpto-mų: skausmą, tinimą, deformaciją. Lūžus kaulams, nukentėjusysis skun-džiasi skausmais lūžio vietoje, tinimu, negali pajudinti galūnės ir neleidžia jos paliesti. Svarbiausias pirmosios pagalbos uždavinys lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą. Svarbu, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lū-žio vietos. Galūnių įtvarams naudo-jami plokšti siauri daiktai: lentelės, liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno da-lies tvarsčiu, virvele ar skarele.

Įtvaro negalima dėti ant žaizdos. Draudžiama patiems taisyti ar tiesin-ti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš imobi-lizaciją būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.

Sveikata

Slidūs keliai – spąstai pėstiesiems Atsargiai vaikščiokite automobilių stovėjimo aikštelėse ir šaligatviais

Statistikos duomenys rodo, kad dėl sniego ar ledo sankaupų būtent šiose vietose dažniausiai paslysta-ma ir nukrintama (80 proc. atvejų).

Nepraraskite budrumo patalpose

Rizika patirti traumų padidėja ir dėl drėgnų paviršių. Prie padų (ypač išlipus iš šilto automobi-lio) prilimpa sniegas. Įėjus į patal-pą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis. Todėl būtina juos gerai nusivalyti, kad nepargriūtumėte.

Krisdami negelbėkite daiktų

Jei einate slidžiu keliu, nelaikykite rankų kišenėse. Viena ranka turi būti laisva, kad išlaikytumėte pu-siausvyrą. Jei krintate, nebandy-kite gelbėti daiktų, nes galite su-sižaloti. eidami slidžiu keliu, jei tik įmanoma, neneškite vaiko, nes ri-zikuojate jo sveikata. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiu keliu patariama atidėti.

Verta žinoti

Bene dažniausia žiemą pasitaikanti trauma – pėdos kaulų lūžiai ar išnirimas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kaulų lūžių įvairovė• Dubens kaulų lūžiai. Nukentėjusiojo dubens kau-

lai gali būti lūžę, jei jam skauda dubens srityje ir jis negali atsistoti, pakelti kojos. Pirmoji pagalba. Stenkitės kuo mažiau judinti nukentėjusįjį, nes, jei lūžę jo dubens kaulai, gali būti pažeistos ir stam-biosios kraujagyslės, nervai, dubens organai. Jį guldykite ant nugaros šiek tiek sulenktomis ko-jomis, po keliais pakiškite sulankstytų drabužių.

• Šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai. Nukentėju-siojo šonkauliai ir krūtinkaulis gali būti lūžę, jei tas vietas jam skauda, jos patinusios, traška.Pirmoji pagalba. Galimo lūžio vietoje dėkite šaltą kompresą, pūslę su ledu ar šaltu vande-niu. Kreipkitės į gydymo įstaigą.

• Plaštakos kaulų lūžis, išnirimas (pirštų bei riešo sąnarių). Pirmoji pagalba. Nuimkite nuo nukentėjusiojo rankos žiedus, apyrankes, lai-krodį (dėl tinimo vėliau gali būti neįmanoma

juos nuimti). Jei lūžę delnakauliai bei pirštikau-liai, įtvaras dedamas iš delno pusės nuo dilbio vidurio iki pirštų galų. Ranką reikia parišti.

• Dilbio kaulų lūžis, išnirimas (alkūnės sąnario). Pirmoji pagalba. Įtvarą dėkite iš nugaros pu-sės, sulenkus ranką ties alkūnės sąnariu stačiu kampu. Įtvaras turi prasidėti nuo alkūnės sąna-rio ir siekti pirštų galus. Ranką pariškite skarele.

• Žastikaulio lūžis, išnirimas. Pirmoji pagal-ba. Ranką per alkūnės sąnarį sulenkite stačiu kampu ir imobilizuokite standartiniais įtvarais ar pagalbinėmis priemonėmis nuo sveiko pe-ties iki sužalotos rankos pirštų galų. Jei nėra įtvaro, ranką pririškite prie liemens.

• Raktikaulio lūžis, išnirimas. Jei lūžo žmo-gaus raktikaulis, jis negali judinti rankos. Lū-žimo vietoje deformuojasi audiniai ir ji tinsta, čiuopiant juntamas traškesys. Pirmoji pagal-ba. Įtverkite abu kuo labiau atloštus pečius, suriškite juos (imobilizuokite).

• Pėdos kaulų lūžis, išnirimas (pirštų ir čiur-nos sąnarių). Jei lūžo žmogaus pėdos kaulai (dažniausia žiemos trauma), patinsta jo čiur-nos sąnarys, jis negali to sąnario judinti. Pir-moji pagalba. Įtvarą dėkite nuo pirštų galų iki pakinklio. Jei nėra įtvaro, sutvarstykite pėdą.

• Blauzdos kaulų lūžis, išnirimas (kelio sąna-rio). Pirmoji pagalba. Jei lūžo blauzdos kaulai, reikia imobilizuoti kelio ir čiurnos sąnarius – uždėti įtvarą nuo viršutinės šlaunies dalies iki pėdos pirštų galų. Jei neturite įtvaro, sužeistą koją pririškite prie sveikos.

• Šlaunikaulio lūžis, išnirimas (klubo sąnario). Žmogui paslydus, pargriuvus (ypač dažnai tai nutinka seniems žmonėms), neretai lūžta šlau-nikaulis, dar dažniau – jo kaklelis. Nukentėju-sysis negali priminti kojos, jam stipriai skauda klubo sąnario srityje. Pirmoji pagalba. Būtinas įtvaras nuo pažasties iki kulno – koja fiksuoja-ma per klubo, kelio ir čiurnos sąnarius. Jei netu-

rite įtvarų, sužeistą koją pririškite prie sveikos. Nukentėjusįjį į gydymo įstaigą vežkite gulintį.

• Galvos kaulų lūžis. Jį galima įtarti, nukentė-jusiojo galvoje atsiranda įspaudas, įduba (gali būti tik gumbas). Dažnai jis praranda sąmonę. Trauma ypač sunki, jei iš nosies ar iš ausų iš-teka kruvino ar bespalvio skysčio. Tokiam li-goniui būtina ramybė. Pirmoji pagalba. Pa-tyrusiojo bet kokią galvos traumą į gydymo įstaigą geriau nevežkite. Būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

• Stuburo slankstelių lūžiai. Jie labai pavojingi, nes dėl jų gali būti suspaustos nugaros smege-nys ar nervų šaknelės. Įtarti, kad lūžo stuburo slanksteliai, galima, jei skauda pažeistą nuga-ros dalį, stuburo judesiai suvaržyti, skausmin-gi, spaudžiant pažeistą stuburo vietą skausmas stip rėja. Pirmoji pagalba. Į gydymo įstaigą to-kią traumą patyrusio žmogaus geriau nevežki-te. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Kailis bei oda, kaip ir kitos na-tūralios medžiagos, ne tik padeda organizmui išlaikyti šilumą, bet ir gydo. Įvairių gyvūnų kailis ir oda nuo seno naudoti liaudies medi-cinoje ir kaip gydomosios, ir kaip profilaktinės priemonės.

Gyvūnų teisių gynėjai aršiai ko-voja su stiliaus ikonomis, viešumoje vilkinčiomis natūralaus kailio dra-

bužius. Meilę gamtai aktyviai reiš-kiantys žmonės primena, jog gy-vūno kailis nulupamas žiauriai jį nužudžius. Tad kyla klausimas, ar galima gerai jaustis apsivilkus dra-bužį, atsiradusį per tokį žiaurų aktą. Tačiau, bioenergetikų manymu, kai-lis turi daugybę teigiamų savybių.

Kad žinotumėte, ar jums tinka iš kailio pasiūtas daiktas, kurį ketinate įsigyti, perbraukite jį keletą kartų ranka pagal plauką. Darykite tai užsimerkę, kad glostomą daiktą įsivaizduotumėte mintyse. Jei jums bent akimirką pasi-rodys, kad glostote gyvūną, kuris ne-jaučia skausmo, baimės, neapykantos, nebando nuo jūsų pabėgti, viskas gerai. Tačiau jei jus aplankys bent menkiau-sias siaubo ar agonijos pojūtis, daikto geriau nepirkite, jis tikrai neatneš jums sėkmės ir gerai nesijausite.

ILGO PLAUKO KAILIS. La-pės ar šuns kailis yra ypatingas. Tie-sa, šis kailis veikia jį dėvintįjį, o ne aplinkinius. Jei kailis liečia odą, jo poveikis gali būti labai stiprus: emo-cijų protrūkiai, krizės. Todėl ilgiau dėvėti iš ilgo plauko kailio pasiū-tus drabužius rekomenduojama ra-miems, lėtiems žmonėms, o cho-lerikams rekomenduojama rinktis kitokį kailinį drabužį.

TrUmPO PLAUKO KAI-LIS. Toks kailis tinka temperamen-

tingiems, emocingiems žmonėms. Jo aura šalta, raminanti. Trumpa-plaukio kailio drabužius dėvintis žmogus tarsi atsiriboja nuo aplin-kos, bet aplinkiniams atrodo auto-ritetingas, išskirtinis. Ramiems ir lėtiems žmonėms trumpaplaukis kailis gali sustiprinti svetimumo, izoliacijos pojūtį.

NAmINIų GyVūNų KAI-LIS. Triušio, avies ir kitų naminių gyvūnų kailis turi teigiamos ener-gijos užtaisą, tam tikrų apsauginių savybių. Ne veltui šis kailis dažnai naudojamas siuvant drabužius vai-kams. Tokio kailio paltas, liemenė ar kepuraitė – puiki energijos apsauga ir vaikui, ir garbaus amžiaus žmo-gui, kurių gyvybinė energija senka

ir kuriems reikia savotiškų energijos „donorų“ iš šalies.

VANdENS GyVūNų KAI-LIS. Bebrai, audinės ir kiti gyvūnai, turintys kailį ir nebijantys jo sušlapti,

neatsiejami nuo vandens stichijos. Jų kailis turi energiją valančių savybių. Drabužis, pasiūtas iš šių gyvūnų kai-lio, sugers iš aplinkos neigiamą ener-giją. Žmonės, vadinami vampyrais, negalės siurbti jūsų energijos.

dIrBTINIS KAILIS. Vis dėl-to bioenergetikai jo savybes verti-na skeptiškai. Pavyzdžiui, manoma, kad dirbtinis kailis ilgą laiką kaupia iš aplinkos žmogaus link besiskver-biančią neigiamą energiją, o dėvė-damas iš tokio kailio pasiūtą drabu-žį žmogus yra nuolat jos veikiamas. Taigi jei įsigijote naują dirbtinio kailio drabužį, apsirenkite jį ir pir-miausia pabendraukite su jums mie-lais, gero linkinčiais žmonėmis. Taip jis prisipildys teigiamos energijos.

balsas.lt inf.

Ne tik šildo, bet ir gydo

Įvairių kailių ir odos poveikis• Kiškio kailį patartina glausti prie skaudamos vietos, pažeistos osteochon-

drozės. Kiškio kailio liemenė ar bent jau jo odos gabalėlis gali padėti gy-dyti ir mastitą.

• Lokio kailis gerai šildo, padeda paūmėjus podagrai: gulint ant lokio kailio mažėja skausmas.

• Lapės kailis yra šiltesnis nei bet kuris kitas ir ypač tinka trokštantiesiems sulieknėti. Panašiai veikia ir sabalo kailis.

• Reumatinius skausmus, tinimą veiksmingiausiai mažina ir skausmingas žaizdas gydo avikailis ar avies oda.

• Ožkos oda stabdo vidinį ir išorinį kraujavimą.• Pūlingą uždegimą gydo ką tik išrauti žąsies pūkai. • Gyvatės odos gydomasis poveikis didžiausias. Liaudies medicinoje ja buvo

gydoma karštligė, plikimas, karpos, uždegimai. Rudenį gyvatės pamesta oda – gydymo požiūriu vertingiausia.

ilgo plauko kailio drabužius rekomenduojama dėvėti ramiems žmonėms, mat jie žadina emocijas.

VL archyvo nuotraukos

252012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštis Sveikata

Klausiate – atsakome

Įklotai yra kompensuojami

„Ar specialūs įklotai šlapimo nelai-kantiems žmonėms yra įtraukti į kom-pensuojamųjų vaistų ir reikmenų sąra-šą?“ – klausia Ramutė D. iš Prienų r.

Įklotai, skirti vyrams ar mo-terims, sugeriantys daugiau kaip 500 ml šlapimo, yra kompensuoja-mi. Šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas vienam mėnesiui gali išrašyti 30 vnt. įklotų. Tačiau įklo-tai kompensuojami tik pagal kom-pensavimo kainyne patvirtintus ligų kodus. Kreipkitės į savo šeimos gy-dytoją ir sužinokite, ar galite gauti kompensuojamuosius įklotus.

Kompensuojami įklotai mote-rims SENI LADY SUPER (suge-ria 500 ml), SENI LADY PLUS (sugeria 800 ml šlapimo).

Kompensuojami įklotai vyrams SENI MAN SUPER (sugeria 800 ml šlapimo).

Laimėtojui atiteks 100 litų vertės prizas:• SENI Lady Micro urologiniai įklotai moterims – 2 pak. (1 pak. – 20 vnt.);• SENI Lady Mini urologiniai įklotai moterims – 2 pak. (1 pak. – 20 vnt.);• SENI Lady Normal urologiniai įklotai moterims – 2 pak. (1 pak. – 20 vnt.);• SENI Care drėgnos servetėlės – 1 pak. (80 vnt.);• SENI Care drėgnos servetėlės – 1 pak. (10 vnt.);• SENI Care valomasis losjonas sausai odai – 500 ml;• SENI puodelis;• knygelė­žinynas „Šlapimo nelaikymas. Kaip padėti sau“.

Į klausimus atsako Kauno klinikinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Žydrūnė Musienė.

(Užs. 557)

Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir teikusiems aktualius

klausimus.

„SENI Lady“ prizo steigėjai

laimėtoja išrinko Ramutę Deltuvienę

iš Gražučių k., Prienų r.

NUOŠiRDŽiAi SVeiKiNAMe!

KLAUSKITE ir LAIMĖKITE!

Daugiau apie SENI Lady produktus galite sužinoti interneto svetainėje www.slapimonelaikymas.lt

Kai skauda ausį Atkelta iš 23 p.

Apsisaugoti padės stiprus imunitetas

Aštrus, ūmus ausies skausmas, klausos pablogėjimas ir ūžimas au-syse būna ir skraidant lėktuvais, nar-dant, kai dėl slėgio pokyčių pažei-džiamas būgnelis ar jis net prakiūra. Ausį taip pat gali skaudėti gendant dančiui, dėl galvos ar kaklo nervų, burnos gleivinės, seilių liaukų, veido daubų, apatinio žandikaulio sąnario patologijos. Medikai pataria veng-ti užterštų vandens telkinių, prieš maudynes užkimšti ausų landas va-zelinu suteptu vatos gumulėliu. Jie

pabrėžia, kad nuo ausų, nosies ir ger-klės ligų apsisaugoti padės tik sti-prus imunitetas. Valgykite česnakų, maisto papildų, kuriuose yra C ir E vitaminų, beta karotino bei fl avonoi-dų. Susirgę miegokite ant aukštesnės pagalvės, kad ištekėtų skysčiai. Už-degimą gydykite šiltu kompresu – pusiau skiestu spiritu suvilgykite va-tos gumulėlį ir dėkite jį už ausies, apgaubdami ausies kriauklelę ir pa-likdami atvirą landą. Galima dėti kelis tokius sluoksnius ir, apvyniojus polietileno plėvele, palaikyti valandą vakare prieš miegą. Į gydytoją kreip-kitės, kai skausmas trunka ilgiau nei keletą dienų, ausyje yra svetimkūnis ar iš jos teka kraujas.

Ar pamenate istoriją apie ber-niuką, kuris pardavė savo juo-ką? iš pradžių manęs, kad jis nie-ko vertas, vėliau suprato, kad be juoko gyvenimas – nykus ir be-prasmis. Šį teiginį neabejotinai pa-tvirtintų ir mokslininkai. Atlikti ty-rimai rodo, kad juokas naudingas ne tik psichinei ir emocinei, bet ir fi zinei žmogaus sveikatai. Tačiau jau ne kartą įrodyta, kad suaugu-sieji juokiasi per mažai: vidutinis keturmetis juokiasi 300 kartų per dieną, o vidutinis 40-metis – tik 4.

Visame pasaulyje, taip pat ir Lie-tuvoje, organizuojami juoko jogos už-siėmimai, kuriuose juokas derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalai-davimo pratimais. Pasirodo, kūnas neskiria dirbtinio ir nuoširdaus juo-ko, taigi visai nesvarbu, ar juokiatės iš anekdoto, ar treniruodamiesi, povei-kis organizmui – toks pat. Koks gi jis?

Gerina emocinę sveikatą. Juo-kas gal ir nepanaikina, bet bent jau gerokai sušvelnina visas neigiamas emocijas ir atitraukia nuo jų dėme-sį. Tokiu būdu susikaupusią blo-gą energiją galite nukreipti teigia-miems darbams atlikti.

Padeda tobulėti. Į įvykius, ke-liančius mums stresą, galime rea-guoti dvejopai: juos vertinti kaip grėsmę arba kaip iššūkį. Humoras sudėtingomis aplinkybėmis padeda

į problemas pažvelgti ne kaip į ne-įveikiamą kliūtį, o kaip į galimybę išmokti ko nors naujo. Taip mąs-tydami skatiname save tobulėti ir veiksmingiau spręsti problemas.

Socialinė nauda. Turbūt esa-te pastebėję, koks užkrečiamas yra juokas. Juokdamiesi skatiname tai daryti ir aplinkinius.

Gydo depresiją. Juokiantis išsi-skiria endorfi nai, dar vadinami lai-mės hormonais. Dėl šios priežasties juokas gydo depresiją, slopina stresą, baimę ir nerimą.

Padeda širdžiai. Juokiantis suak-tyvėja kraujo apytaka ir stiprėja krau-jagyslės, o tai sumažina širdies prie-puolių ir kardiologinių ligų riziką.

Atpalaiduoja raumenis. Juokas sumažina raumenų įtampą ir jie lie-ka atsipalaidavę iki 45 minučių.

Padeda kvėpuoti. Juokiantis iš plaučių išvaroma daugiau oro nei įprastai – taip jie tarsi išvalomi. To-dėl juokas itin naudingas sergantie-siems astma ar turintiesiems su kvė-pavimu susijusių negalavimų.

Padeda mankštintis. Tikrai esate patyrę, kai nuo juoko pradeda skau-dėti pilvą – tai akivaizdžiausias įro-dymas, kad juokiantis dirba pilvo raumenys. Taip pat treniruojama dia fragma ir pečių linija.

Stiprina imuninę sistemą. Juo-kiantis organizme dauginasi anti-kūnus gaminantys baltieji kraujo kūneliai, taigi kuo daugiau juokia-tės, tuo daugiau gaminate prieš-nuodžių į organizmą besiskver-biantiems įvairiems virusams ir bakterijoms.

balsas.lt inf.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų ben-drovės „Prime consulting“ atlikto ty-rimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų skundžiasi skran-džio skausmais dėl padidėjusio rūgš-tingumo. Dažniausiai nuo rėmens iš dirbančiųjų kenčia pardavimo vady-bininkai, buhalteriai, kasininkai-par-davėjai, vadovai ir tarnautojai.

Remiantis apklausos duomeni-mis, dėl padidėjusio skrandžio rūgš-tingumo vyrai skundėsi dažniau nei moterys. Pasak Vilniaus universi-teto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesoriaus

Algimanto Irniaus, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu dažniausiai skundžiasi žmonės, kurie nuolat pa-tiria įtampą, nereguliariai maitina-si ir neatidžiai renkasi produktus. „Kenčiančiųjų nuo rėmens papras-tai padaugėja spalio ir lapkričio mė-nesiais. Svarbiausia, kad šie žmonės nenumotų į skausmą ranka – jei ne-bus imamasi jokių priemonių, o rė-muo nesiliaus, gali kilti stemplės už-degimas, atsirasti erozijų ar net opų. Rūgščiai kylant, gali būti pažeistas ir dantų emalis“, – į galimas kom-plikacijas atkreipė dėmesį A.Irnius. Gydytojas teigė, kad neretai nemalo-

nių pojūčių atsiranda vartojant kavą, šokoladą, mėtas, aštrų, riebų ir keptą maistą. Rūgštingumas gali padidėti ir dėl nutukimo.

VL inf.

Kaip prižiūrėti ausis?• Nevalykite ausų pagaliuku su vata.

Dažnai mėgindami išvalyti sierą iš ausų, sieros kamštį galite įstumti dar giliau.

• Stenkitės neperšalti, venkite tie­sioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėkite kepurę.

• Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje, naudokite apsaugines ausų prie­mones.

• Gydykite slogą, nes ji gali sukelti ausies uždegimą

• Jei sergate lėtiniu ausų uždegi­mu, stenkitės jų nesušlapti. Plau­dami galvą ar maudydamiesi van­dens telkiniuose, užsikimškite au­sis vata, suvilgyta riebaluose, arba naudokite specialius silikoninius kamštukus, išliejamus pagal au­sies formą.

• Stebėkite vaikus, kad jie nekištų į ausis svetimkūnių.

Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – žmogus gali praras-ti klausą, gali išsivystyti kiti uždegimai: smegenų ir jų dangalų ir pan. Otito komplikacijos nustatomos 5–20 proc. ligos atvejų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nuo ligų apsaugo juokas

Tai įdomu

Skrandžio skausmai labiausiai vargina vadybininkus ir buhalterius

Juokiantis gyventi ir smagu, ir sveika. VL archyvo nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

26 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisPrieblandos

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Muitinės departamento atsto-vų teigimu, tai – didžiausia korup-cinio pobūdžio byla Lietuvos mui-tinės istorijoje. Ji tik patvirtino, kad korupcija muitinėje išvešėjusi.

Sulaikyti pėstininkai

Muitinės departamento tarny-binių tyrimų tarnybos, Muitinės

kriminalinės tarnybos ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai sulaikė 29 Vilniaus teritorinės mui-tinės Medininkų kelio posto parei-gūnus. Jie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Operacija vykdyta plačiai ir efektingai – vieni posto inspektoriai buvo sulaikyti iš karto baigę darbą, kiti – vos tik at-vykę į tarnybą, kai kurie – savo na-muose, taip pat buvo atliktos kratos.

Pagal Baudžiamojo proceso ko-deksą už kyšininkavimą pareigūnams

gresia bauda arba areštas, o už pikt-naudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos – laisvės atėmimas iki 7 metų arba bauda. Jei tyrimo metu paaiškės, kad pareigūnai turėjo nedek laruotų lėšų, jiems gali būti pateikti įtarimai ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Tyrimus, pasak Muitinės depar-tamento direktoriaus Antano Šipa-vičiaus, inicijavo anoniminiai pra-nešimai, vairuotojų ir verslininkų skundai. Įtarta, kad žemesnės gran-dies muitinės pareigūnai neteisėtai

rinkdavo po 20–40 Lt iš vilkikų, įvažiuojančių į Lietuvos Respubli-ką, vairuotojų, taip pat reikalau-davo kyšių už įvairius galimus ar tariamus pažeidimus. „Manome, kad taip buvo daroma didelė žala mūsų valstybės reputacijai ir teisė-tam verslui“, – sakė jis.

Per pamainą vilkikų vairuotojai duodavo apie 1 000 Lt kyšių, kad muitininkai dirbtų greitai ir nema-tytų pažeidimų. Iš viso per parą per šį postą į šalį įvažiuoja vidutiniškai 600 vilkikų. Įtarimai pareikšti tik žemiausios grandies muitininkams, nė vienas viršininkas teisėsaugos kaltinimų neišgirdo.

Sisteminės korupcijos apraiškos

Spaudos konferencijoje A.Ši-pa vičius teigė, kad sulaikymo im-tasi po keturis mėnesius trukusių tyrimų bei prevencinių priemonių naudojimo: pareigūnų rotacijos, darbo kontrolės – „netikėtų vizi-tų“ bei perspėjimą, kas laukia pa-reigūnų, jei jie būtų sulaikyti dėl neteisėtų veiksmų. Muitinės de-partamento vadovas šias korup-cines apraiškas pavadino siste-minėmis ir neneigė, kad gali būti sulaikyta dar daugiau pareigūnų. Tačiau jis vengė atsakyti į klau-simą, ar nusikaltimo gijos gali at-vesti į aukštesnių departamento pareigūnų kabinetus. Jis net ne-galėjo atsakyti į „Valstiečių lai-kraščio“ pateiktą klausimą, ar to-kia versija, kad korupcinio modelio užsakovai yra pamainos viršinin-kai, apskritai yra svarstoma. Pa-klaustas, ar nustebino tokio masto sulaikymas, kai uždaryta daugiau nei trečdalis muitinės posto parei-gūnų, A.Šipavičius atsakė: „Nenu-stebino.“ Ir pridūrė, kad muitinės pareigūnų korupcija yra „gilumi-nė problema“. Tam esą turi įtakos pareigūnų algos: vidutinė žemes-nės grandies pareigūno alga yra 2 200–2 700 Lt per mėnesį „po-pieriuje“, o atskaičius mokesčius į rankas jis gauna ketvirčiu mažiau – apie 1 650–2 050 Lt.

Per sieną plaukia milijardai

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informa-vo Lietuvos laisvosios rinkos institu-to vyresnysis ekspertas Vytautas Žu-kauskas, 2012 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 26 proc. BVP, o kon-trabanda – 35 proc. šešėlinės ekono-mikos. „Kokio dydžio BVP yra šiais metais, dar neaišku, nes metai nesibai-gė, o pernai BVP buvo 106 mlrd. Lt, – sakė jis. – Taigi, galima skaičiuoti, kad Lietuvoje realizuojama kontrabandi-nių prekių už maždaug 10 mlrd. Lt.“

Per pastaruosius penkerius metus Muitinės departamento iniciatyva ir bendradarbiaujant su kitomis teisė-saugos institucijomis įtarimai dėl ko-rupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareikšti daugiau kaip 100 muitinės pareigūnų, iš jų 18 yra nuteisti, dar dėl 80 atliekami ikiteisminiai tyrimai arba bylos jau nagrinėjamos teismuose.

Paragino atsistatydinti

Seimo narys Valentinas Mazuronis viešai kreipėsi į laikinai einančią parei-gas finansų ministrę Ingridą Šimonytę bei Muitinės departamento genera-linį direktorių A.Šipavičių, kviesda-mas prisiimti asmeninę atsakomybę dėl įvykių Lietuvos muitinėje ir atsi-statydinti iš užimamų pareigų. Pasak politiko, įvykiai Medininkų poste rodo visišką buvusios Vyriausybės pažadų kovoti su korupcija ir šešėline ekono-mika netesėjimą. Jis abejoja, ar kyšinin-kaujant kone visai pamainai aukštesnės grandies vadovai nieko apie tai nežino-jo. „Aš taip pat abejoju, ar tokie dalykai vyksta tik viename poste“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Mazuronis.

„Įtarimai pareikšti trisdešimčiai Me-dininkų kelio posto muitininkų ir įtaria-mųjų skaičius dar gali augti. Tai, mano nuomone, tik rodo, kad kyšių muitinės postuose ėmimas buvo ne atsitiktinis, ne fragmentinis veiksmas, o įsigalėju-si sisteminė korupcija, su kuria neturi būti taikstomasi. Už tai aukščiausi Fi-nansų ministerijos ir Muitinės depar-tamento pareigūnai privalo nedelsiant prisiimti atsakomybę ir trauktis iš uži-mamų postų“, – tvirtino V.Mazuronis.

Ko verta antikorupcinė akcija muitinėje?

Po masinio muitinės pareigūnų sulaikymo pasienyje nusidriekė automobilių eilės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šilutės rajono apylinkės teismą pasiekė byla dėl galimo rinkėjų pa-pirkimo per antrąjį Seimo rinkimų turą Šilutės–Pagėgių rinkimų apy-gardoje Nr. 32. Tyrimą dėl truk-dymo pasinaudoti rinkimų ar re-ferendumo teise prokurorė Jurgita Ališauskaite baigė, surašydama pa-reiškimą dėl proceso užbaigimo teis-mo baudžiamuoju įsakymu. Bylos duomenimis, dvi šilutiškės – 36-erių

R.Š. ir 26-erių Š.M. įtariamos tuo, kad šių metų spalio 28-ąją, vyks-tant antrajam rinkimų į Seimą tu-rui, įkalbėjo 25 rinkėjus balsuoti už vienos partijos kandidatą ir po bal-savimo šiems rinkėjams sumokėjo po 20 Lt. Įtariamosios prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, jos neprieštaravo, kad procesas būtų baigtas baudžiamuo-ju teismo įsakymu. Prokurorė teis-mo prašo įtariamosioms skirti po 40 MGL – 5 200 Lt – baudą, įparei-gojant ją sumokėti per 12 mėnesių. Šilutėje jau priimtas vienas apkalti-namasis nuosprendis byloje dėl rin-kėjų balsų pirkimo: lapkričio 2-ąją 40 MGL bauda skirta 43-ejų rus-niškiui. Dar vienas asmuo nuteistas Zarasų rajono apylinkės teisme, jam skirta 10 mėnesių 400 valandų truk-mės viešųjų darbų bausmė. Iš viso per Seimo rinkimus Lietuvoje buvo pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 22 pradėti dėl galimo balsų pirkimo, raginant balsuoti už konkrečių par-tijų kandidatus.

VL inf.

Kauno apygardos teismas atver-tė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas, jo padėjėja Zita Zalagė-naitė, savivaldybės įmonės „Auto-mobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas, bendrovės Pa-nemunės butų ūkio generalinis di-

rektorius Tomas Pilvinis ir bendro-vės Kauno komunalinio ir butų ūkio mechanikas Juozas Raucha kaltinami kyšininkavimu. K.Kriščiūnas pate-ko į teisėsaugininkų akiratį po to, kai būdamas Kauno mero pavaduotoju, pasinaudodamas tarnybine padėti-mi, rūpinosi visuomeninės padėjė-

jos Z.Zalagėnaitės gerove. Jis nurodė Panemunės butų ūkio generaliniam direktoriui Tomui Pilviniui bendro-vės lėšomis nupirkti remontui būtinų statybinių medžiagų. Bylos duome-nimis, mero pavaduotojui rūpėjo ir savo reikalai – jis prašė, kad savivaldy-bės įmonė Panemunės butų ūkis su-remontuotų asmeninį jo automobilį, nupirktų žieminių padangų komplek-tą bei akumuliatorių. Užduotį gavo ir įmonės „Automobilių stovėjimo aikš-telės“ direktorius A.Puidokas, kuriam buvo liepta pakeisti jo asmeninio au-tomobilio spyneles, atlikti ratų su-vedimo patikrą ir suklastoti doku-mentus norint sumokėti už darbus iš savivaldybės įmonės lėšų. Bylos kalti-namajame akte teigiama, jog dėl ne-teisėtų K.Kriščiūno veiksmų Kauno miesto savivaldybė patyrė didelę žalą.

Už šiuos nusikaltimus Baudžia-majame kodekse numatyta maksima-li – iki šešerių metų – laisvės atėmi-mo bausmė. K.Kriščiūnas šiuo metu dirba savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“, o bylą vadina politiniu su-sidorojimu. „Nėra nė vieno įrodymo“, – pareiškė jis žiniasklaidai.

VL ir balsas.lt inf.

Dar viena byla dėl galimo rinkėjų papirkimo

Valdininkams gresia kalėjimas

Petro Malūko nuotrauka

Žalą padariusius pareigūnus tupdys atvėsti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

272012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Užsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas

Palestiniečiai neslepia savo valstybingumo siekių, tačiau Tel Avivas to girdėti net nenori. Lap-kričio 29 d. Jungtinėms Tautoms (JT) nusprendus suteikti aukštes-nį statusą Palestinos autonomijai šioje organizacijoje, izraelis jau kitą dieną paskelbė apie planuo-jamas masines statybas ginčija-moje žydų ir palestiniečių teritori-joje. Šis Tel Avivo žingsnis sulaukė aršios tarptautinės kritikos.

Vakarai nusivylę

Britų žiniasklaida skelbia, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Švedija dėl to išsikvietė Izraelio ambasadorius. Tačiau ar tai ką nors pakeis? Vargu. Izraelio ir palestinie-čių konfliktas, pasak Lietuvos poli-tologo Mindaugo Kluonio, yra netgi naudingas abiem konflikto pusėms.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas įspėjo Izraelį, kad gy-venviečių statybų planai strategiškai

svarbioje okupuotoje teritorijoje ne-toli Rytų Jeruzalės taikos deryboms suduos „beveik pražūtingą smūgį“, skelbia BBC. Pasak jo, palestiniečiai Rytų Jeruzalėje bus visiškai atskirti nuo likusio Vakarų Kranto.

Izraelis patvirtino papildomų 3 tūkst. naujakurių namų statybas praėjus dienai po balsavimo JT, per kurį Palestinai buvo suteiktas ne-prisijungusios valstybės stebėtojos statusas. Izraelio ministras pirmi-ninkas Benjaminas Netanyahu pa-žadėjo tęsti statybų planavimą.

Gruodžio 2 d. paskelbtame praneši-me JT generalinis sekretorius pareiškė, kad yra labai susirūpinęs ir nusivylęs dėl naujai patvirtintų daugiau nei 3 tūkst. izraeliečių namų statybų Rytų Jeruzalė-je ir Vakarų Krante, praneša Elta.

Ban Ki-moonas griežtai nepritaria statyboms vadinamojoje E1 zonoje, esančioje tarp Jeruzalės ir Maalės

Adumimo gyvenvietės. „Tai suduos beveik pražūtingą smūgį galimy-bėms pasiekti dviejų valstybių su-sitarimą“, – sakė JT generalinis se-kretorius naujienų kanalui CNN.

JAV taip pat pareiškė, kad dėl statybų plėtros plano bus sunku at-naujinti taikos derybas. Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė už-sienio reikalams ir saugumo politi-kai Catherine Ashton taip pat teigė esanti labai susirūpinusi dėl plataus masto statybų. Na, o Palestinos au-tonomijos prezidentui Mahmoudui Abbasui beliko ir vėl paraginti Izra-elį nutraukti gyvenviečių statybas ir grįžti prie taikos derybų.

Kritikos negirdi

Jungtinės Karalystės vyriausybė dėl naujų nausėdijų kūrimo planų praėjusį pirmadienį iškvietė Izraelio ambasadorių Londone. Britai pa-reiškė, kad šis žydų žingsnis sukels abejonių, ar Izraelis „laikosi savo deklaruojamo įsipareigojimo siekti taikos su palestiniečiais“. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministe-

rijos pranešime Tel Avivas ragina-mas persigalvoti, kitaip jis sulauks netgi tam tikrų sankcijų.

Britų pavyzdžiu pasekė Pran-cūzija ir išsikvietė Izraelio pasiun-

tinį Paryžiuje. Užsienio apžvalgi-ninkų teigimu, britai ir prancūzai šiuos veiksmus suderino, o Izraelio žiniasklaidoje pasirodžiusios spė-lionės, kad šios dvi Europos šalys galėtų atšaukti savo ambasadorius iš žydų valstybės, esą nepagrįstos.

Izraelio ambasadorius buvo iš-kviestas ir Švedijoje. Tel Avivo keti-nimams nepritarimą taip pat pareiš-kė Rusija ir Vokietija. Net Jungtinės Valstijos, kurios žydų ir palestinie-čių konflikte dažniausiai palaiko Iz-raelį, naujų didelių statybų ketini-mus pavadino neproduktyviais. JAV atstovų teigimu, dėl to tarp kaimy-nių dar labiau padidės įtampa ir bus sunkiau atnaujinti taikos derybas.

Izraelio ministras pirmininkas B.Netanyahu atmeta bet kokią tarp-tautinę kritiką dėl statybų E1 zono-je planų. „Mes ir toliau statysime Jeruzalėje ir visose kitose teritorijo-

se, kurios žemėlapyje yra pažymė-tos kaip strateginių Izraelio interesų vietos“, – vietos ir užsienio žinias-klaidai kalbėjo jis.

Jeruzalės dalybos

Politologas Mindaugas Kluonis pasakojo, kad Vakarų Krantą Izra-elis okupavo dar 1967 m., po Šešių dienų karo. „Iki tol jis buvo oku-puotas Jordanijos, kuri jį laikė savo dalimi iki 1988 m. Tais pačiais me-tais Jordanija atsisakė pretenzijų į Vakarų Krantą, pripažindama pa-lestiniečių suverenitetą šioje teri-torijoje. 1993 m. Osle buvo susi-tarta dėl Vakarų Kranto perdavimo palestiniečių savivaldai ir tos oku-puotos teritorijos dalys, kuriose ne-buvo izraeliečių gyvenviečių, buvo perduotos palestiniečių kontrolei. Tačiau teritorijos, kuriose gyvena Vakarų Krante pastatytose gyven-vietėse įsikūrę izraeliečiai, ir į jas vedantys keliai bei aplinkinės te-ritorijos, įskaitant šventąjį tiek ju-dėjų, tiek musulmonų miestą Jeru-zalę, liko kontroliuojamos Izraelio kariuomenės“, – sudėtingą palesti-niečių žemės dalijimosi istoriją dės-tė M.Kluonis.

Pasak jo, nesutarimai dėl Rytų Jeruzalės priklausomybės ir izra-eliečių gyvenviečių Vakarų Kran-te yra pagrindinė kliūtis, trukdanti perduoti Vakarų Krantą visiškai pa-lestiniečių kontrolei. „Izraelio poli-tikai neturi vienos pozicijos dėl gy-venviečių likimo. Yra manančiųjų, kad jų gyventojus reikia evakuoti, jas nugriauti ir nestatyti naujų, kiti palaiko ketinimus gyvenvietes plės-ti, nustatyti galutines sienas ir dau-giau teritorijos priskirti Izraeliui“, – aiškino politologas.

„Radikaliausi Izraelio politikai (šiam sparnui priskirtinas ir minis-tras pirmininkas B.Netanyahu) sie-kia, kad Rytų Jeruzalė, šventojo ju-dėjų miesto dalis, atitektų Izraeliui. O palestiniečiai reikalauja iškeldinti nuo 1967 m. Vakarų Krante įsikū-rusius žydus ir perduoti visą Vakarų Kranto teritoriją būsimai Palestinos valstybei“, – apie nesutarimų ir kari-nių veiksmų tarp Izraelio ir Palesti-nos priežastis dėstė M.Kluonis.

Nenori išspręsti konflikto?

„Be religinių nesutarimų dėl Je-ruzalės ir Vakarų Kranto, kurį žydų ortodoksai linkę laikyti neatskiria-ma Izraelio dalimi, pasiekti taiką

trukdo ir pragmatiniai interesai“, – sakė politologas. Pasak jo, pasibaigus konfliktui su palestiniečiais ir sure-guliavus Izraelio santykius su arabų valstybėmis, gali sumažėti Jungtinių Valstijų teikiama parama Izraeliui (taip pat ir finansinė), religinės par-tijos prarastų vieną savo šalininkų sutelkimo įrankių – Šventosios že-mės atkovojimą iš arabų, o tai su-mažintų jų įtaką šalies gyvenime. Be to, bendro priešo grėsmės nebuvimas gali paskatinti aštresnius socialinius konfliktus Izraelio visuomenėje.

„Palestiniečiai taip pat nėra su-interesuoti galutinai išspręsti konf-likto, nes jį išsprendus smarkiai su-mažėtų Palestinos finansavimas iš arabų šalių. Konflikto sprendimu nesuinteresuotos ir islamo valsty-bės, nes Izraelio, kaip bendro prie-šo, buvimas leidžia nukreipti dėmesį nuo socialinių įtampų šiose valsty-bėse. Dėmesys Izraeliui per suki-limus arabų valstybėse buvo susil-pnėjęs, bet tikėtina, kad naujosios vyriausybės netrukus vėl grįš prie antiizraelietiškos politikos, kaip šalį vienijančio įrankio“, – įžvalgomis dalijosi politologas.

M.Kluonio teigimu, Izraelio pa-reiškimas apie naujų gyvenviečių kūrimą ar esamų plėtrą tėra „prie-monė toliau tęsti konfliktą išlaikant esamą situaciją, palankią Izraelį val-dantiems dešiniesiems“. „Gyvenvie-čių plėtimas leidžia Palestinos sa-vivaldai stiprinti savo legitimumą pasaulio akyse. Artimųjų Rytų konf-liktas daugiau nei 60 metų tęsiasi ne todėl, kad nėra galimybių jį išspręsti, bet todėl, kad jis naudingas abiem pusėms ir savotiškai užtikrina po-litinį stabilumą“, – konflikto ilga-laikiškumą konstatavo M.Kluonis.

Įdomu tai, kad, 1967 m. Izrae-liui okupavus Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, čia atsikraustė apie pusė milijono žydų, kurie įsikūrė dau-giau kaip šimte miestų ir kaimų. Šios gyvenvietės pagal tarptauti-nius įstatymus yra laikomos nele-galiomis, tačiau Izraelis savo teises iki šiol ginčija.

Stringa derybos dėl Vakarų Kranto

Radikaliausi Izraelio politikai siekia, kad Rytų Jeruzalė oficialiai atitektų šaliai. O palestinie-čiai reikalauja visą Vakarų Kranto teritoriją perduoti būsimai Palestinos valstybei.

iš JT Niujorke grįžęs palestiniečių prezidentas M.Abbas palestiniečiams at-vežė viltį sukurti valstybę. EPA­Eltos nuotraukos

Smurtas Artimuosiuose Rytuose nesiliauja dešimtmečius. Šįkart palestinie-čiai protestuoja prieš žydų gyvenviečių statybas.

izraelis patvirtino, kad bus statoma dar 3 tūkst. naujakurių namų okupuotoje Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante.

Žydų valstybę aplenkia ir turistaiPaaštrėjus izraelio ir Palestinos konfliktui, žydų valstybė šiemet ir kitais metais nesulauks 300 tūkst. turistų. Tai reiškia, kad izraelis dėl sumenkusio turistų skaičiaus patirs apie 1,8 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. Lt) nuostolių. Šalies valdininkai nuo-gąstauja, kad konflikto padariniai bus juntami iki kitų metų gegužės. itin skausmingai politiniais ir ka-riniais veiksmais smogta didžiau-siai izraelio turizmo traukos vie-tai – elato kurortui. Viena po kitos skrydžius į jį atšaukė europos už-sakomųjų skrydžių bendrovės. Taip pat reagavo ir reguliariuosius skry-džius rengiantys Danijos, Švedijos, Olandijos vežėjai. Daugiausia nuos-tolių izraelis patirs dėl rusų ir vo-kiečių turistų netekties. Rusijos pi-liečiai sudaro apie 17 proc. visų ša-lies turistų, o vokiečiai – 7 proc. Per 10 šių metų mėnesių izraelį aplan-kė 3 mln. turistų – 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

28 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisSkelbimai

(Užs. 325)

(Užs. 325)

(Užs. 36)

(Užs. 592)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Parduodu MTZ­920.3, MTZ­820, MTZ­82UK, T­40, MASSEy FERGUSON­699 (107 AG), frontalinius krautuvus, traktorių priekabas.Skambinti tel. 8 656 42 963.

(P.p)

Parduodu vokišką techniką: žalios masės rinktuvą (gale dalytuvas ir 3 volai), mėšlo kratytuvus (4 ir 5,7 t), plūgą (3 korpusų), grūdų sėjamąsias (2,25–2,5 m), malūną (5,5 kW), šieno grėblį, šieno vartytuvą, šienapjoves (1,85–1,90 m), šieno pūstuvą, pieno šaldytuvus (100 l, 400 l),grandininį transporterį (7,5 m, šieno ir šiaudų ritiniams kelti į viršų).Skambinti tel. 8 614 53 529.

(Aln. 124)

Parduodu KUN sėjamąją (4 m, su freza).Skambinti tel. 8 616 54 097, Tauragė.

(Tcp.)

Parduodu šiaudų stumdymo šakes KUN­10 (kaina 800 Lt), naujas padangas (16.00–24, kaina 1 000 Lt už vnt.), naujus aukšto slėgio ventiliatorius (variklis 11 kW, 300 aps., kaina 1 200 Lt už vnt.),Norijos reduktorių (3 kW, kaina 500 Lt), juostinio transporterio velenus su viduje įmontuotu 1,5 kW varikliu ir reduktoriumi (40 ir 50 cm pločio, kaina 450 Lt už vnt.), kompresorių (variklis 2,2 kW, kaina 300 Lt).Skambinti tel. 8 610 31 462.

(Ud. 35)

Parduodu grūdų sėjamąją SZ­3,6, diskinį plūgą OVERUM (3 vagų), priekabą 2­PTS­4 (be borto, atvežu).Skambinti tel. 8 630 93 471.

(M.)

Parduodu grūdų perkrovimo priekabą UNVERFERTH (18 t).Skambinti tel. 8 686 95 549.

(K. 71)

MTZ­82UK (1992 m., kaina 18 800 Lt), 2­PTS­4 (1990 m., metaliniai bortai, didžioji).Skambinti tel. 8 603 74 080.

(An. 47)

Javų kombainą MASEy FERGUSON­86 (1978 m., 2,5 m), traktorius DAVID BROWN (su frontaliniu krautuvu), JOHN DEERE­3130 (1976 m.), bulvių kombainus ANNA, GRIME, bulvių kasamąsias (1 ir 2 vagų), sėjamąsias NORSTED (2,5 m, su trąšomis), SAKSONIJA (3 m), AMAZONE, grūdų pūtiką, ryšulinį presą SIMPA.Skambinti tel. 8 612 25 150.

(Aln. 121)

MTZ-920 (su turbina), MTZ-952 (balkinis tiltas), MTZ-820 (su krau-tuvu, geros būklės), MTZ-82UK, MTZ-80 variklį, greičio dėžę, tarpi-nę, MTZ daržinius ratus, MTZ prie-kinį varomą tiltą, priekabą (8 t). Skambinti tel. 8 699 48 991.

(P.p)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (su-perka, keičia, konsultuoja, atvyksta).www.kempai.visiems.lt Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666.

(P.p)

Dėmesio! Prekiaujame žemės ūkio technika:kombainais CLAAS DOMINATOR, COMMANDOR, LEXION ir jų dalimis, DRONNINGBORG, MASSEy FERGUSON, rap sapjovėmis, šienapjovėmis, žolės smul kintuvais TAARUP, CLAAS JAGUAR vy niotuvais, vartytuvais, rinktuvais, prie kabomis, presais, sėjamosiomis VADERSTAD, NORDSTEN, STEGSTED, tręš­tu vais, purkštuvais, plūgais, tankinimo vo lais, skutikliais;traktoriais:FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, te le sko pi­niais krautuvais, eks ka va toriais. Tie kiame naujas ir naudotas at sar gines dalis.Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 51 015.www.agrolasmuo.lt.

(P. p)

Parduodu naudotą arpą.Skambinti tel. 8 687 82 297.

(Ka. 271)

Parduoda javų kombainus CLAAS DOMINATOR-108, -105, -85, JOHN DEERE-1177, -1075, -955, -952, NEW HOLLAND-TF44, -8070, -8030, DRONNINGBORG-8000, -1900, -1650, SAMPO-690, -360, VOL-VO-1150, -830, -800, MASSEY FER-GUSON-206, LAVERDA-M72, trak-torius JOHN DEERE-6800, -4640, -4040, -4255, -3640, -3130, -2130, CASE-MX170, -7110, -785, -685, -W20B (frontalinis krautuvas), MASSEY FERGUSON-8160, -3690, -3645, VALMET-8300, plūgus (pa-prasti ir vartomieji, 2–10 korp.), KVERNELAND, OVERUM, kultiva-torius, diskinius skutikus, žemės tankinimo volus, lyginimo len-tas, frezas, sėjamąsias VADERSTAD, NORDSTEN, TUME (2,5–6 m), purkš-tuvus HARDI, trąšų barstytuvus AMAZONE, BOGBALLE, srutvežius, mėšlo kratytuvus, ritininius ir ry-šulinius presus, vyniotuvus, šiena-pjoves (1,6–3,2 m), mulčiuotuvas, vartytuvus, sniego peilius, sraigti-nius grūdų transporterius. Preky-ba išsimokėtinai, lizingas, prista-tymas.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys).Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 519 116 (8–17 val.), 8 699 30 380 (techni-ka), 8 681 33 309 (atsarginės dalys).www.agrotaka.lt.

(P. p)

Parduodu purkštuvą HARDI (1 000 l, hidraulinis išlankstymas, kaina 4 200 Lt).Skambinti tel. 8 699 57 949.

(Pa. 264)

Pigiai parduoda naujus prikabinamus ir pakabinamus lėkštinius, noraginius, giluminius skutikus. Atitinka ES standartus. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 487, 8 606 10 481.

(P.p)

Teleskopinį krautuvą JCB 537­135 (2000 m., 13,5 m, atraminės kojos, antsvorio kontrolė, pokrypio kontrolė, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 75 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Sėjamąsias VADERSTADT RAPID (3 ir 4 m, su trąšomis, technologinės vėžios, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 45 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Savivartį sunkvežimį MERCEDES BENZ­809 (1987 m., bendra masė 7,5 t, verčiasi į tris puses, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 17 500 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Parduoda kombainą CLAAS COMMANDOR­114cs, traktorius FENDT­611, CASE­956XL, ­1056XL, teleskopinį krautuvą JCB 537­135, tradicinius bei vartomuosius plūgus KVERNELAND, FRAUGDE, OVERUM (2, 3, 4 korpusų), kultivatorius, skutikus, tankintuvą, grumstų trupinimo ir tankinimo volus, sėjamąsias VADERSTADT, NORDSTEN, STEG­STED, FIONA (3, 4, 5, 6 m), tręštuvus AMAZONE, BOGBALLE (1­2 diskų), pakabinamus purkštuvus HARDI (12 m), grėblius, vartytuvus, ritininį presą NEW HOLLAND­544.Pristatome. Radviliškis.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Kombainą CLAAD COMMANDOR­114CS (hidraulinė pavara, 221 AG, 6 m pjaunamoji, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 98 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Parduodame traktorius iš Vakarų Europos: MTZ­1025, ­952, ­920, ­820, ­82UK, ­80UK, ­550, ­52, ­50, ­820 (su krautuvais), frontalinius krautuvus prie MTZ. Galime atvežti.Skambinti tel.: 8 608 77 432, 8 699 29 621.

(Ka. 216)

Parduoda naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristato nemokamai.Skambinti tel. 8 688 79 036.

(K. 65)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barsty-tuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žo-lės smulkintuvus, kultivatorius, vo-lus-tankintuvus, lėkštes, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, trakto-rius: CASE-5150 (su krautuvu), JOHN DEERE-3040, FIAT-115, -140, javų kombainus: DRONNINGBORG-3000, -4500, -7000, JOHN DEERE- 952, CLAAS DOMINATOR-76, -78, -85, -98, -108, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, LAVERDA-3650, -3790, kom-bainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -86, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO, SAMPO-600, -690.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt

(P.p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkš-tes, kul tivatorius, plūgus, barsty-tuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomą-sias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutve-žius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dal-gines ir rotacines žoliapjoves, žo-lės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vy-niotuvus, mėšlo kratytuvus, špa-gatą, elektrinius piemenis, atsargi-nes dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome do-kumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(P. p)

Parduodame naujus ir naudo-tus žolės smulkintuvus, šienapjo-ves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T- 25, mėš-lo kratytuvus, plūgus, kultivato-rius, volus, frezas, lėkštines akė-čias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuo-tuvus, kauptuvus, elektrinius pie-menis, atsargines dalis ir kitą že-mės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 189)

Parduodame melžimo aparatus (naujus ir naudotus), jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, 8 639 07 345.

(Tcp.)

Parduodame naujas ir naudotas rotaci nes šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bul viasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kai na 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633.

(K. 53)

Nekilnojamąjį turtąParduodu 1 kambario butą Kėdai-niuose, Gegučių g. (2 aukštas, plas-tikiniai langai, dvigubos durys, baldai, graži vieta, netoli yra par-kas, mokykla, darželis, parduotu-vė, viešojo transporto stotelė, kai-na 32 000 Lt). Skambinti tel. 8 650 45 470.

(P.p)

ĮvairūsParduodu 800 vnt. supresuotų šiaudų ritinius (kaina 25 Lt už vnt.).Skambinti tel. 8 655 32 612, Raseiniai.

(P.p)

Parduodu šiaudus ir šienainį ritiniuose.Skambinti tel. 8 686 75 730.

(K. 72)

INKUBATORIAI!Žieminis automatinių inkubatorių išpar­da vimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 put pe lių kiau šiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kai na 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669.

(P. p.)

PERKATransportą, žemės ūkio techniką

Perku KAMAZ savivartę priekabą (UNIVERSAL, 10­12 t), traktorių T­150 (gali būti nevažiuojantis).Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 1 292.

(Ka. 277)

Brangiai superkame automobilius (gali būti nevažiuojantys). Atsi-skaitome iš karto, sutvarkome do-kumentus. Skambinti tel. 8 673 13 773.

(Vln. 95)

Superkame įvairios būklės automobilius. Su tvar kome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 611 33 626.

(Vln. 27)

SUPERKAME AUTOMOBILIUS (1970–2011 m.) Gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801.

(Vln. 32)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519.

(Vln. 41)

Ūkininkas perka: MTZ markės traktorių, plū gą KVERNELAND arba OVERUM, savi­var tę priekabą, T­40AM. Skambinti tel. 8 612 72 617.

(Ka. 249)

292012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis Skelbimai

(Užs. 561)

(Užs. 586)

(Užs. 630)

(Užs. 325)

(Užs. 325)

(Užs. 628)

l azoto,l kompleksines,l fosforo,l kalio.

Tel.: 8 650 97301 (Žemaitija), 8 650 19864 (Vidurio Lietuva), 8 685 15598 (Šiaurės Lietuva), 8 655 055 43 (Suvalkija, Dzūkija). El. p. trasos@imlitex.lt

Parduodame trąšas :

(Ka. 117)

PERKATransportą, žemės ūkio techniką

Perku šieno presą KIRGISTAN, šie napjovę ir smulkintuvą FORTSCHRITT. Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 203)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome doku men tus. Atsiskai tome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716.

(Vln. 25)

GyvuliusPerka įvairaus įmitimo arklius (ga-limas keitimas).Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 33)

Superkame geromis ŽŪKB „Kreke-navos mėsa“ kainomis galvijus (ir mažo įmitimo) Kauno apskrityje.Skambinti tel. 8 616 43 646.

(Ka. 255)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmi-timo arklius, pasiima savo transpor-tu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593.

(P.p)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, mo ka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 23)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sve ria, moka priedus. Skambinti tel. 8 615 28 106.

(Pa. 24)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. Sveria. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 656 30 208.

(Pa. 182)

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr.)

AugalusSuperkame grikius, žirnius, garstyčias. Pasiimame patys, atsiskaitome vietoje.Skambinti tel. 8 653 49 779, Valdas.

(SM. 717)

Perka kviečius, miežius, rugius, kviet­rugius. Išsiveža. Siūlyti ne mažiau kaip 20 t.Skambinti tel. 8 699 77 490.

(Vb)

Perka grikius, žirnius, garstyčias, kviečius. Pasiima savo transportu, atsiskaito vietoje. Skambinti tel. 8 696 999 69.

(Pa. 255)

S.Krivicko įmonė FASMA perka mie-žius, kviečius, maistinius žirnius. Skambinti tel. 8 656 08 520, Ra-dviliškis.

(P. p)

Perka miežius (salyklinius ir pašarinius), kviečius (maistinius ir pašarinius), grikius, žirnius, lubinus, pupas. Skambinti tel.: 8 606 11 508, 8 683 48 679.

(Pa. 241)

ĮvairūsPerkame lapių, mangutų, kiaunių, bebrų, šeškų, audinių kailius. Pasiimame.Skambinti tel. 8 615 33 186.

(Ka. 250)

Perka šieną arba vasarinius šiaudus pašarui (atvežti, 4 km nuo Panevėžio).Skambinti tel.: (8 45) 559 683, 8 648 09 411.

(R. 1478)

Įmonė perka miškus, biržes išsikirsti, atlieka kirtimo ir traukimo darbus, perka rąstus, popiermedį, kitą medieną.El. paštas e.bunsauskas@gmail.comSkambinti tel. 8 698 06 554.

(Pl. 25)

Nekilnojamąjį turtąĮmonė perka žemės ūkio paskirties žemę. Skambinti tel.: (8 45) 430 952, 8 612 27 207, 8 687 27 185.

(Pa. 252)

Visoje Lietuvoje brangiai perkame mišką su žeme (arba išsikirsti), žemes, pievas. Atsiskaitome iš karto.Skambinti tel. 8 676 41 155.

(P. p)

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietu-voje.Skambinti tel.: 8 636 66 666, 8 646 66 666.

(P. p)

Stambi kompanija perka įvairią ūkio paskirties žemę. Skambinti tel.: 8 633 33 333, 8 644 44 444.

(P. p)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (ne brandų, malkinį, rąstus). Rengiame pro jek tus. Skambinti tel. 8 677 42 222.

(P.p)

Perkame ir išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 10 ha). Už 1 ha nuomą moka-me 250 Lt. Skambinti tel. 8 612 22 908.

(P.p)

Perku statų mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 70 918.

(Ka. 243)

Įmonė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę, mišką (su žeme ir išsikirsti) Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo r. Skambinti tel.: 8 698 32 456, 8 612 26 219.

(Pa. 232)

Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683.

(Pa. 247)

Brangiai perkame mišką. Prekyba mediena. El. paštas timediss@gmail.comSkambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375.

(Pa. 248)

PASLAUGOSGaminame įvairias plienines stogų, sienų dangas, tvorų elementus.www.plieniniaistogai.ltSkambinti tel. 8 698 14 485.

(Pa. 222)

Viskas iš metalo: šarvuotos durys, tvo­ros, grotos, vartai, garažo vartai ir kt. Ga­ran tija. Skambinti tel.: 8 686 59 806, 8 659 77 771.

(Vln. 18)

Iš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų deklara-cijas. Tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

(P. p)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. At vyksta į namus. Padeda įsigyti me­die nos. Parduoda pjautą statybinę me­dieną. Pri ima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551.

(K. 74)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠIL­Dy MAS.Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje išti sus metus! Garantija, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt.

(Ka.222)

(Užs. 397)

30 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisSkelbimai

(Užs. 355)

(Užs. 397)

(Užs. 625)

(Užs. 41)

Uab „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

Perkame mišką

su žeme arba iškirtimui

l Darome miškotvarkos projektusl rėžiame biržesl Konsultuojame miško savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

(Užs. 6)

(Užs. 111)

(Užs. 577)

(Užs. 325)

(Užs. 325)

STATYBOS PASLAUGOS

Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus apšiltintus kaminus. Valo kaminus. Naudoja 0,5–0,8 mm skardą. Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 01 529.

(Pa. 101)

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tar­pus. EKOvata, termoputa, po listire no granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Kon­sultuojame, dirbame visoje Lie tuvoje.Skambinti tel. 8 689 68 528.

(Vr. 54)

312012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221)Valstiečių laikraštis Skelbimai

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

GENERALINĖ DIREKTORĖ Liudmila Rybnikova

iNTeRNeTiNiS PORTALASVismantas Žuklevičius (v.zuklevicius@gmail.com)

SKeLBiMAi PRiiMAMi:VIL NIUJE: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 00 70, 8 650 87 818. Faks. (8 5) 242 12 81. (skelbimai@valstietis.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas (8 5) 242 80 65 (slavija777@gmail.com), darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val.KAUNE: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (janina.miseviciene@krastospauda.lt).

ReKLAMA, (8 5) 203 10 23 (reklama@valstietis.lt)

PReNUMeRATA iR PLATiNiMAS, (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT­21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 26 223 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 1253.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖMeilė Taraškevičienė, 8 652 64 143, meile.taraskeviciene@valstietis.lt

Nijolė Baronienė, 8 685 17 139SODyBA, BIČIų AVILyS

Bernardas Šaknys, 8 681 40 839TĖVIŠKĖS ŠVIESA

Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143 ŪKININKų ŽINIOS

Eglė Valionienė, 8 612 65 540MOTERS PASAULIS, SVEIKATA

Rūta Klišytė, 8 655 74 588ŠEŠTADIENIS, KOMENTARAI

Vismantas Žuklevičius, 8 655 74 599 UŽSIENyJE

Marius Eidukonis, 8 640 25 652 SPORTAS, KELyJE

Arūnas Daugėla, 8 685 69 523AKTUALIJOS, PRIEBLANDOS

KRAŠTO KOReSPONDeNTAi:KAUNAS: Albinas Čaplikas , 8 655 74 524; Gediminas Stanišauskas, 8 640 19 043PANEVĖŽyS: Vida Tavorienė, 8 615 75 183KELMĖ: Nijolė Petrošiūtė, (8 427) 56 797UKMERGĖ: Jolita Žurauskienė, 8 640 30 767

Administratorė, Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 01 10, 8 650 87 818

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3,LT­08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 8 650 87 818, faksas (8 5) 242 12 81. El. paštas redakcija@valstietis.lt

(Užs. 593)

(Užs. 5)

(Užs. 587)

(Užs. 5)

(Užs. 604)

(Užs. 1)

Visos kainos nurodytos su pristatymu į AB „Amilina“ elevatorius Panevėžyje (Janonio g. 12) ir Pasvalyje (Geležinkeliečių g. 9).

Gruodis sausisKviečiai Ekstra 900 905Kviečiai I kl. 890 895Kviečiai II kl. 880 890Kviečiai pašariniai III kl. 855 860Kviečiai pašariniai IV kl. (kritimo sk. min. 160 s.)

810 815

Kviečiai pašariniai IV kl. 720 725

Papildomos informacijos prašome teirautis mūsų grūdų supirkimo

skyriuose telefonais: Panevėžyje: 8 (45) 463360,

mob. 8 (687) 75000; 8 (650) 67052,Pasvalyje: 8 (451) 34070,

mob. 8 (687) 97416.

Nuolat SUPERKAME GRŪDUS

Pagal atskirą susitarimą, įmonė atsiskaito per 5 darbo dienas.

(Užs. 104)

(Užs. 397)

(Ka. 279)

(Ka. 212)

(Užs. 325)

(Užs. 325)

Projektuojame įvairius statinius, ūki nin ko so dybas, rengiame detaliuosius pla nus. Na mas – 3 000 Lt (kaina su statybos lei­dimu). Skambinti tel. 8 677 27 472.

(Vln. 4)

ĮVAIRŪSParduodame traktorių K­701, T­150K hidraulinius vairus, priedus MAZ varikliams įdėti į T­150K traktorius, MAZ variklius, naujas ir naudotas atsargines dalis. Remontuojame pobūgnius, būgnus, K­701, MAZ, SMD, MTZ, T­40 variklius, pavarų dėžes, vairo kolonėles, reduktorius. Bloko galvučių šlifavimas, degalų siurblių reguliavimas, lankstų, vairo traukių restauravimas. Perkame MAZ variklius. Skambinti tel.: 8 614 01 994, 8 614 80 026.

(Pa. 157)

Išsinuomosiu žemės ūkio paskirties žemę Dzūkijoje, kaina nuo 150 iki 300 Lt už ha. Skambinti tel. 8 615 72 008.

(P.p)

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Mokame iki 30 000 Lt už ha. Atsiskaitome iš karto. Teikia-me miško ruošos, traukimo ir miš-kovežio paslaugas. Vežame nestan-dartinę, didelių gabaritų techniką. Darome miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425.

(P.p)

SIŪLO MOKYTISVisoje šalyje organizuojami masa žuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772.

(Vln. 17)

SIŪLO DARBĄRestoranui Kaune reikalingi kvalifi kuoti ir patirties turintys virėjai.Skambinti tel. 8 614 82 307.

(Ka. 280)

Priemiestiniam ūkiui reikalingas trakto­rininkas, kuris būtų dirbęs žemės ūkyje.Skambinti tel. 8 670 05 080.

(Ka. 276)

Pieno ūkyje Kelmės r. reikalingi: trak­torininkas­šėrikas, pageidautina mo kan­tis melžti karves. Geros sąlygos, darbas legalus. Skambinti tel. 8 652 47 721.

(P.p)

PRANEŠIMAIInformuojame, kad 2012 m. gruodžio 19 d. 10.30 val. Vilniaus r., Lindiniškių k., bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 4174/0200:0024), priklausančio Marjanui Belous, Mindaugui Jasiukevičiui, Linai Jasiukevičienei, Jeugeniušui Belous, Karoliui Šalaševičiui, Gintarei Grigaitei, kadastriniai matavimai. Prašome gretimų sklypų (kad. Nr.4174/0200:1847; 174/0200:1846; 4174/0200:0075; 4174/0200:0353; 4174/0200:0682; 4174/0200:0699; 4174/0200:8148; 4174/0200:1122; 4174/0200:8208) savininkus atvykti į žemės sklypą ir dalyvauti paženklinant bendrą žemės sklypų ribą. Žemės sklypo kadastrinius matavimus vykdys Svetlana Valentinovičė, adresas: Fabijoniškių g. 75­104, Vilnius, tel. 8 616 02 605, el. paštas svetlana.suboc@gmail.com.

(P.p)

PAŽINTYS39 m. meilus išsituokęs nevaikštantis kau­nie tis laukia nerūkančios lieknos antrosios pusės – slaugės iki 45 metų. Išlaikytų. Neaiškiai kalbu. SMS tel. 8 604 21 603.

(Ka. 34)

32 2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštis

2012 m. gruodžio 8 d. • Nr. 98 (9221) Valstiečių laikraštisPasaulis per savaitę

Šventė karaliaus gimtadienį

Graikai kovoja su nelegalais

Atsistatydino vyriausybė

išteisino oro bendrovę

Septyni kandidatai

Vėl išrinko A.Merkel

Baigė eksploatuoti

Mirė seniausia gyventoja

Prancūzijos apeliacinis teismas išteisino JAV oro trans-porto bendrovę „Continental Airlines“ dėl „Concorde“ lėk-tuvo katastrofos 2000 m. Sprendimas priimtas praėjus 2 me-tams po to, kai kitas Prancūzijos teismas nubaudė bendrovę 200 tūkst. eurų bauda ir pripažino atsakinga už nelaimę. JAV oro bendrovė buvo kaltinama netyčiniu nužudymu. Vos paki-lęs iš Charless de Gaulle‘io oro uosto 2000 m. liepą lėktuvas užsidegė. Per nelaimę žuvo 113 žmonių.

Baigtas eksploatuoti pirmas pasaulyje atominis lėktuvne-šis – JAV karinio jūrų laivyno „USS Enterprise“. Į ceremo-niją karinio jūrų laivyno bazėje Norfolke Virdžinijos valsti-joje susirinko tūkstančiai buvusių jo įgulos narių, statyklos darbininkų ir jų šeimų narių. Lėktuvnešis „USS Enterprise“ tarnavo 51 metus. Jis buvo naudojamas kiekviename dides-niame JAV konflikte nuo Kubos krizės 1962-aisiais. Dabar JAV turi 10 lėktuvnešių.

Graikijos viešosios tvarkos ministerija pranešė, kad apie 12,5 km ilgio spygliuotos vielos tvora ties sausumos siena tarp Graikijos ir Turkijos turėtų iškilti iki gruodžio vidurio. Grai-kai tvorą pastatė praėjusią vasarą, norėdami pažaboti nelegalią imigraciją iš Turkijos. Nuo to laiko nelegalų antplūdis suma-žėjo net 95 proc., skelbia vietos laikraštis „Kathimerini“. Jau nebematyti prie sienos esančių miestų traukinių stotyse mi-grantų ar nelegalų, pasiryžusių pėsčiomis kirsti Graikijos sieną.

Gruodžio 19-ąją vyksiančiuose Pietų Korėjos prezidento rinkimuose iš viso dalyvaus septyni kandidatai. Didžiausiais konkurentais laikomi Pietų Korėjos valdančiosios partijos kandidatė Park Geun Hye ir opozicinės Jungtinės demokra-tų partijos atstovas Moonas Jae Inas. Abu kandidatai siekia pelnyti jaunų neapsisprendusių rinkėjų palaikymą, kuris, ti-kėtina, lems prezidento rinkimų rezultatus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius priėmė mi-nistro pirmininko Mykolos Azarovo ir jo vyriausybės atsis-tatydinimą. Keli vyriausybės nariai, įskaitant M.Azarovą, per spalio 28 d. vykusius rinkimus buvo išrinkti į parlamentą, to-dėl buvo tikimasi, kad jie netrukus atsistatydins iš ministrų kabineto. Per dvejus su puse metų trukusią tarnybą premjeras M.Azarovas stengėsi atgaivinti ekonomiką, kurią stipriai pa-veikė recesija 2009 m.

Senelių namuose JAV mirė seniausia laikyta Žemės gy-ventoja Bessė Cooper. Jai buvo 116 metų. Seniausios Že-mės gyventojos, kurios amžius patvirtintas dokumentais, titulą B.Cooper 2012 m. sausį suteikė Gineso rekordų kny-gos sudarytojai.

Pagal VL, naujienų tarnybų Elta, AFP, „Reuters“, „FoxNews“, BBC ir „RIA Novosti“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis

Tailande didžiulės žmonių minios su 85-uoju gimtadieniu sveikino retai viešumoje pasirodantį karalių Bhumibolą Adulyadei. Trumpo karaliaus pamokslo klausėsi apie 200 tūkst. žmonių. Dėl pastaraisiais metais kilusių neramumų imta abejoti monarchi-jos ateitimi. Į gimtadienio minėjimo ceremoniją susirinkusių tailandiečių minios rodo, kad gyventojai vis dėlto palaiko karalių.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel partijos suvažiavime Hanoveryje perrinkta Krikščionių demokra-tų sąjungos pirmininke. Už jos kandidatūrą balsavo dau-giau kaip 97 proc. delegatų. Ji partijos pirmininke išrink-ta septintą kartą iš eilės. Už A.Merkel perrinkimą balsavo 903 delegatai, 19 buvo prieš ir 9 susilaikė. Tiesa, jai nepa-vyko pagerinti Helmuto Kohlio rezultato, kai 1975-aisiais jį parėmė 99,3 proc. delegatų.