VAIKO LINK2011 spalisElektroninis žurnalas

Nr.1

Turinys

Kas ji, Valdorfo pedagogika? 3

Trumpa atsiradimo istorija 3

R. Šteinerio idėjų taikymas 3

R.Šteinerio 150—osioms 4

gimimo metinėms 4

Lietuvos Valdorfo mokyklų naujienos 5

Įgyvendiname Valdorfo pedagogikos idėjas 6

Pradžių pradžia 6

Projekto partneriai ir idėjos 6

Į metodikos ir knygų pasaulį 7

Lyderystės ir komandinio darbo pamokos 7

Kaip gydo mokytojas? 8

Projekto partneriai 9

Mokymai 10

Seminarų pamokos 10

Pirmieji mokymai 10

Valdorfo centro aktyvistų požiūris 10

Dalyvių žodžiai 10

Pokalbis su lektore 12

Komandos svarbios visiems 12

Materialistai teigia, kad

daiktų esmę galima suvokti

tik abstrakčiomis sąvoko-

mis, tačiau jie nesupranta,

kad suvokiant daiktų esmę

kitos sielos savybės taip pat

būtinos ir svarbios, kaip ir

protas. Vaizdžiai tariant,

suprasti gebama jausmais,

pojūčiais, širdimi taip pat

kaip ir protu. Sąvokos - tai

tik vienas iš būdų pasaulio

esmei pažinti.

Rudolfas Šteineris

Žurnalą leidžia Lietuvos Valdorfo pedagogikos centrasRedaktorius Vytenis ČervokasMaketavo Gedutė Jakubauskienė, Lukas Jokūbas Jakubauskas

Trumpa atsiradimo istorija

1919 metais Vokietijoje, Štutgarto mieste, buvo įkurta pirma Valdorfo mo-kykla.

Kodėl ji pavadinta Val-dorfo mokykla? To dažnai klausia pradedantieji domė-tis šia pedagogika.

Valdorfo pedagogikos pradininkas yra Rudolfas Šteineris (Steiner).

Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija ieškojo soci-alinio atsinaujinimo kelių. Emilis Moltas (Molt), Štut-garto Valdorfo – Astorijos cigarečių fabriko direktorius, sumanė įkurti naujovišką mokyklą. Jis kreipėsi į Ru-dolfą Šteinerį, ieškojusį savo teoriniais darbais socialinio atsinaujinimo būdų, skelbusį socialinės trinarystės teoriją. Šis sutiko teoriškai vadovauti naujoviškai mokyklai.

1919 metais pradėjo veikti Valdorfo mokykla. R. Šteineris padėjo suburti pe-dagogų kolegiją, skaitė pas-kaitų ciklus, skleidė anksčiau savo parašytų veikalų filo-sofines-pedagogines idėjas, aktyviai dalyvavo kuriant dėstomų dalykų metodikas.

Taigi jis yra šios mokyklos dvasinis vado-vas.

Mokyklos vardas kilo iš Valdorfo –

Astorijos fabriko pavadinimo (vokiškai Wald – miškas, Dorf – kaimas).

Lietuvoje Valdorfo pedagogikos idėjos pasklido Atgimimo metais.

Plačiau apie Valdorfo pedagogikos kelią Lietuvoje skaitykite Lietuvoje Val-dorfo pedagogikos centro leidybos gru-pės leidiniuose.

R. Šteinerio idėjų taikymas

Šteinerio idėjos yra plačiai taikomos įvairiose gyvenimo srityse. Jos skatina kultūrinio, ekonominio, politinio gyveni-mo naujoves. Tai ne tik pedagogika, bet ir biodinaminis žemės ūkis, antroposofi-nė medicina, farmacija, teatrai, architek-tūra, netgi bankininkystė.

„Ekonomikos paskaitos bei Rudolfo Šteinerio mintys apie socialinį progresą paskatino kurtis naujus bankus Europoje ir JAV. Šie bankai neišnaudojo žmogaus, o rūpinosi jo gerove, skatino rūpintis žmogumi ir gamta, ieškoti naujų ekono-minių ryšių.“ Džonas Mak Alikė (McAlice)

Visame pasaulyje veikia ne tik mo-kyklos, bet ir terapijos centrai, klinikos, tyrimo institutai, leidyklos, mokymo cen-trai ir kitos įstaigos.

Pateikiame schemą, kurioje akivaiz-džiai matyti, kaip Šteinerio idėjos išsiša-kojo į daugelį sričių.

PedagogikaGydomoji pedagogika

Meno terapija

Euritmija

MedicinaFarmacijaŽemės ūkis

Bankai

Tyrimo institutai

Mokymo centrai

Leidyklos

Plačiau Valdorfo pedagogiką pristatysime kituose žurnalo numeriuose.Danutė Ona Žilienė

Kas ji, Valdorfo pedagogika?R.Šteinerio 150—osioms

gimimo metinėms

Rudolfas Šteineris gimė 1861-ųjų vasario 27-ąją. Šiemet visas pasaulis pažymi šio didžiojo austrų filosofo, Val-dorfo mokyklų ir an-troposofijos įkūrėjo, vieno įtakingiausių 20-ojo šimtmečio reformuotojų,150-ąsias gimimo metines. Šiai datai skirta daugiau kaip 300 renginių 25-iose pasaulio šalyse, nuo Manilos, San Pau-lo, Keiptauno iki Pra-hos, Vienos, Miunche-no ir kitų.

Jo mintys įkvepia verslininkus, meninin-kus ir mokslininkus visame pasaulyje ir šiandien. Daugiau kaip tūkstantis Valdorfo mokyklų ir vaikų dar-želių, šimtai socialinių terapinių įstaigų, tarp-tautinės etiškos ir socialinės ekologinės bankininkystės įstaigos, klinikos ir ūkiai visuose žemynuose - akivaizdžiai rodo, kokios stiprios R. Šteinerio mintys, kiek daug jos davė mūsų amžiui.

Kaip pasaulis mini R.Šteinerio 150-tąsias gimimo metines? Daugelyje šalių prisimenama ši iškili asmenybė, or-ganizuojama daugybė parodų, spekta-klių, konferencijų ir susitikimų.

Koncernas Axel Springer išleido specialų numerį „150 metų Rudolfui Štei-neriui, 2011“. R.Šteinerio įtaką jaučian-tys menininkai ir kitų profesijų žmonės sumano įvairių dalykų. Šia proga po pa-saulį pasklido 30 menininko R. Hiligerio

(Hilliger) sukurtų bronzinių R. Šteinerio Taikos balandžių.

Daugiausia renginių vyko ir vykta Austrijoje, kur gimė žymusis filosofas. Šių renginių programos mastą rodo vien tai,

kad jos globėjas yra Austrijos prezidentas Haincas Fišeris (Heinz Fischer), ketverius me-tus buvęs šalies Moks-lo ministru.

Įdomiausias žy-maus austrų filosofo 150—osioms gimi-mo metinėms skirtas renginys - kelionė R.Šteinerio traukiniu nuo Odekolono (Vo-kietija) į R.Šteinerio gimimo vietą per Kraljevece (Kroatija) į Vieną (Austrija). Pir-masis toks traukinys išvyko R.Šteinerio gi-mimo dieną. Į jį Trauki-nyje, tinklalapio www.rudolf-steiner-2011.com duomenimis, pir-

mieji suskubo pirkti bilietus Olandijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Didžio-sios Britanijos ir Indijos piliečiai Trauki-nyje susitiko R.Šteinerio idėjų gerbėjai ir norintieji pažinti šį įdomų mąstytoją, atrasti naujovių. Jame buvo skaitoma daug paskaitų apie Šteinerio kurtos an-troposofijos, pedagogikos, biodinaminio žemės ūkio ypatumus ir savitumą, vyko diskusijos, rengtos parodos, nemažai jų aplankyta ir miestuose, kuriose sustota.

R. Šteinerio jubiliejaus organizacinis komitetas besidominčius šia gilia asme-nybe ir norinčius įdomiai praleisti kalėdi-nes atostogas jau ragina rezervuoti bilie-tus į kalėdinio R.Šteinerio ekspreso reisą – jis žada išskirtinų įspūdžių.

Kodėl kaip reikšmingiausia R.Šteinerio jubiliejaus vieta pasirinktas traukinys? Kuo sumanymas yra labai prasmingas? Apie tai ir vieną iš šio su-manymo autorių vokietį Karlą Dyterį Bodaką (Bodack), mūsų bičiulį, dažnai besilankantį Lietuvoje, – kitame žurnalo numeryje.

Lietuvos Valdorfo mokyklų naujienos

Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje veikiančios keturios Valdorfo mokyklos, kaip ir visos kitos, pradėjo naujus mokslo metus. Su kokiomis nuotaikomis ir naujienomis jos pasitiko šiuos mokslo metus?

Kazlų Rūdos „Elmos“ progimna-zijos bendruomenei

ši rugsėjo 1-oji buvo ypač džiugi. Naujus mokslo metus ji pradėjo page-rinusi sportinę aplinką – su Norvegijos projektų pagalba įrengta krepšinio aikš-telė. Kazlų Rūdos Savivaldybės tarybos rugpjūčio 25 d. sprendimu pakeistas mokyklos tipas – iš pagrindinės moky-klos ji tapo progimnazija, kas, pasak mokymo įstaigos direktorės Astos Ališauskienės, visuomenės akyse tarsi kilstelėjo mokyklos statusą.

Kazlų Rūdos „Elmos“ progim-nazijoje, kurioje yra aštuonios kla-sės, mokosi 75 mokiniai. Į pirmąją progimnazijos klasę šiemet atėjo 11 vaikučių.

Kauno Valdorfo mokykla

taip pat turi gerų žinių – joje padaugėjo mokinių ir klasių. Pernai šioje mokykloje buvo 5, šiemet yra jau 7 klasės ir dar dvi papildomos darželyje. Šioje mokykloje mokosi 128 vaikai.

Vilniaus Valdorfo mokyklos laukia dideli pasikeitimai, ji ruošiasi

rekonstrukcijai, kuri prasidės pavasarį. Pagal ES projektą ketinama renovuoti vieną mokyklos korpusą.

Šioje mokykloje mokslo metus pra-dėjo 244 mokiniai, tarp jų – 24 pirmokai ir 12 dvyliktokų. Šiemet mokyklos išleis-toje ketvirtoje abiturientų laidoje buvo 10 abiturientų.

Kauno Prano Mašioto pradinei mokyklai,

kurioje mokytojai taiko Valdorfo pedagogikos elementus, svarbiausias klausimas yra toks, kaip priimti visus no-rinčius joje mokytis. Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 353 vaikai, iš jų 86 – pirmokai. Mokykloje šiais mokslo metais mokosi 15 vaikų daugiau negu pernai, tačiau 30 prašymų priimti vaikučius mo-kytis į pirmą klasę ir priešmokyklinio ug-dymo grupę liko nepatenkinti.

Mokykla jau parengė rekonstrukci-jos projektą, kuriam ieško lėšų. Rekons-trukcijos tikslas – išplėsti patalpas, įsi-rengti daugiau specializuotų kabinetų, choreografijos salę, kad galėtų priimti daugiau mokinių.

Gerų mokslo metų linkime visoms šalies Valdorfo mokyklų ben-druomenėms.

Įgyvendiname Valdorfo pedagogikos idėjas

Visoms besikuriančioms alternatyviosioms mokykloms iškyla daugybė klausimų: kaip įteisinti pro-gramas, parengti pedagogus, skatinti juos tobulėti, kelti kvalifikaciją. Įkurti naują mokyklą ar vaikų darželį, plačiau skleisti šios pedagogikos idėjas - prilygsta įkopti į Momblaną ar Everestą.

Valdorfo pedagogikos Lietuvoje puoselėtojams kopti į šiuos kalnus pade-da šiemet Europos Sąjungos finansuoja-mame projektų konkurse laimėtas pro-jektas „Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos diegimas ir plėtra bendrojo lavinimo mokyklose” (paraiškos kodas VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-056).

Pradžių pradžia

Idėja dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projektų konkurse kilo Kazlų Rūdos pagrindinės moky-klos „Elma“ direktoriaus pavaduotojai ugdymui Vidai Rėčkuvienei, internete pastebėjus Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Moky-masis visą gyvenimą“ projektų finansavi-mo sąlygų aprašą.

„Pamačiusi paskelbtą konkursą in-tuityviai pajutau, kad reikia parengti pro-jektą – gal laimėsime. Tai niša Valdorfo pedagogikai stiprinti, sudaryta pirmą-kart Lietuvoje. Ryžomės dalyvauti“, - pri-siminė pedagogė.

„Išgirdus apie konkursą mane ypač domino galimybė gauti lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti, seminarams, ypač gy-domosios pedagogikos tęstiniam kur-

sui“,- sakė Lietuvos Valdorfo pedagogi-kos centro vadovė Zuzana Mažeikaitė.

Valdorfo pedagogikos idėjų puose-lėtojos subūrė bendraminčių komandą iš Valdorfo pedagogiką taikančių mokyklų: Kauno Valdorfo ir Prano Mašioto pradi-nės bei Kazlų Rūdos pagrindinės moky-klos „Elma“ projektui rašyti.

Praėjusių metų vasarą derintos pro-jekto nuostatos, ieškota partnerių, pro-jektas pateiktas Europos socialinio fondo agentūrai, rudens pabaigoje, lapkritį, pa-galiau sulaukta atsakymo, kad projektas gavo finansavimą.

Projekto partneriai ir idėjos

Projekte dalyvauja partneriai iš še-šių apskričių: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pa-nevėžio, Alytaus ir Marijampolės.

Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras projektą vykdo su Šiaulių uni-versiteto Tęstinių studijų institutu ir Ma-rijampolės kolegija, Vilniaus ir Kauno Prano Mašioto pradinėmis mokyklomis, Panevėžio „Verdenės“ pagrindine moky-

Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ mokytojai seminare su lektoriumi.

Seminarą „Psichologinė asmenybės sankloda“ veda lektorė Giedrė LečickienėTaip rugsėjo 1-ąją pasitiko Vilniaus Valdorfo mokyklos mokiniai.

kla, Kauno Panemunės pradine mokykla, Vilniaus ir Kauno Valdorfo mokyklomis, Kazlų Rūdos pagrindine mokykla „Elma“, Daugų technologijos ir verslo mokykla, Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų pagrin-dine mokykla, Kazlų Rūdos specialiąja mokykla, Šakių rajono Griškabūdžio gim-nazija. Taigi šiame projekte dalyvauja ir taikančios šią pedagogiką mokymo įstai-gos, ir tik besirengiančios tai daryti.

Be to, skatinant Valdorfo pedago-gikos plėtrą, glaudesnį bendruomenės bendradarbiavimą, į partnerius pakvies-tos nevyriausybinės organizacijos: Aso-ciacija „Naujos kartos mokykla“, Kauno paramos Valdorfo pedagogikai bendrija “Šaltinėlis”, Paramos Valdorfo pedagogi-kai bendrija “Elma”.

Projektu siekiama diegti ir plė-toti Valdorfo pedagogikos koncepciją Lietuvos mokyklose. Kol kas Lietuvoje nėra Valdorfo pedagogikos specialistus

rengiančios institucijos, todėl projektas parengs devynis Valdorfo pedagogikos ekspertus, kurie mokys pedagogus dirbti pagal šią pedagogiką, diegti inovatyvius mokymo metodus pamokose.

Besidomintiems Valdorfo pedago-gika svarbu susipažinti su jos ištakomis.

Kadangi pirmoji laisva Valdorfo mokykla buvo įkurta Štutgarte, seminaro dalyviai lankysis joje, bendraus su mokytojais ir Tarptautinės Valdorfo mokyklų aso-ciacijos dėstytojais. Po dvejų metų šio seminaro lankytojai gaus pažymėjimą, patvirtinantį įgytą Valdorfo mokytojo kvalifikaciją.

Į metodikos ir knygų pasaulį

Norint sėkmingai įgyvendinti Val-dorfo pedagogiką, reikia parengti meto-dines priemones, atskleidžiančias savitas didaktines šios pedagogikos nuostatas. Numatoma parengti septynias metodi-nes priemones.

Dirbantiesiems pagal Valdorfo pe-dagogikos principus labai reikšmingos yra knygos, nagrinėjančios filosofinius, psichologinius ir metodinius šios pe-dagogikos pamatus. Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupės

išleistų 50 leidinių sąrašą, projekto lė-šomis papildys R.Šteinerio „Žmogoty-ra“, padedanti suvokti žmogaus kū-no-sielos-dvasios vienovę ir jų sąveiką, antropologinius Valdorfo pedagogikos pagrindus, to paties autoriaus „Ugdymo menas. Metodika ir didaktika“ – paskai-

tų ciklas, skaitytas būsimiems pirmos Valdorfo mokyklos mokytojams, kuria-me detaliai aptariamas ugdymo turinys, kiekvieno mokomojo dalyko metodikos, mat kuriant Valdorfo mokyklą labai svar-bu suvokti, ko ir kaip mokyti vaikus. Bus išversta ir „Valdorfo mokyklų ugdymo programa“, teoriškai pagrindžianti šios pedagogikos ugdymo turinio savitu-mus, analizuojanti vaiko amžiaus tarps-nių ypatumus bei E.M.Kranicho, žinomo vokiečių antropologo, biologijos mokslų daktaro knyga „Gyvūnų pasaulis“.

Pradėtas rengti elektroninis žurna-las, kuriame atsispindės ES projekto eiga, mūsų šalies ir Europos Valdorfo mokyklų patirtis, bus aptariamos leidžiamos kny-gos.

Lyderystės ir komandinio darbo pamokos

Pirmiausia prasidėjo mokymai pe-dagogams, tėvams ir admi-nistracijos darbuotojams. Šią tikslinę grupę sudaro 72 asmenys, kurie susipažino su įvairiomis asmenybės psichologinėmis teorijomis, psichologiniais tipais, gru-pinio darbo organizavimu, lavino savistabos ir grupinio darbo įgūdžius.

Kaip šių seminarų reikšmę apibūdino grupių vadovai ir dalyviai?

„Pravartu susipažinti su įvairiomis psichologi-nėmis koncepcijomis. Tai moko sėkmingai bendrau-ti“, - teigė Kauno Valdorfo mokyklos administratorius Algirdas Ališauskas.

„Pajutome, kad šie seminarai iš tiesų stiprina mokyklos bendruomenę“, - pastebėjo Vida Rėčkuvienė.

„Teorija ir psichologi-niai žaidimai neskausmin-

gai parodo silpnąsias asmenybės savy-bes, pavyzdžiui, egoizmą. Kiekvienas tai pastebi pats ir niekieno neraginamas, nekritikuojamas, susimąsto ir nori keis-tis“, - sakė Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro vadovė Zuzana Mažeikaitė, paste-bėdama, kad komandinis darbas yra la-bai svarbus ne tik organizuojant darbą

Svajonių klasės projektą pristato Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytoja Vida Labunskienė (dešinėje)

mokykloje, klasėje, bet ir bendraujant su mokinių tėvais. Taikant laisvą diskusiją susirinkimai truktų po 4-5 valandas, kas tėveliams jau būtų neleistina prabanga.

„Labai svarbu suprasti komandinio darbo principus, skirtingus vaidmenis, sužinoti, kokį vaidmenį pats atlieki kolek-tyve – tai padeda suvokti savo ir kitų ko-legų poelgių mo-tyvus. Supratome, kodėl vieniems labai natūralu ieš-koti vis naujų situ-acijos sprendimų būdų, ją nagrinėti vis kitais aspektais, o kitiems para-ginti: „Kiek galima kalbėti, darom“, kad šie žmonių skirtumai ir lemia komandos darbo efektyvumą. Labai aktuali buvo dis-kusija, ką daryti su kolega, kuris galė-tų dirbti daug ge-riau, o tarsi slepiasi už kitų nugarų“, - sakė Prano Mašio-to pradinės moky-klos mokytojos.

Kazlų Rūdos pagrindinės moky-klos „Elma“ moky-tojai tęsė, kad šie seminarai suteikė žinių, ką jie turi daryti, kad būtų efektyvūs komandos nariai, atkreipė dėmesį į greta esančius žmones, padėjo patikrinti jų vertybes, išbandė juos kaip komandos narius. Žo-džiu, leido geriau pažint save ir kitus, naujai pažvelgti į tarpusavio santykius, suprasti, kodėl kolegos elgiasi vienaip ar kitaip. Buvo gera visiems daugiau pa-bendrauti, labiau pažinti save ir kitus, iš-mokti efektyviau siekti savo tikslų, dirbti komandoje. Gera buvo pakartoti psicho-logijos žinias – ypač tokia lengva ir žais-minga forma.

Kaip gydo mokytojas?

Viena iš Valdorfo pedagogikos nuostatų - padėti vaikui augti sveikam ir lavintis neskubinamam. Būtent todėl

šiose mokyklose dalykai išdėstomi kitaip – periodais, pirma – pagrindinė – pamo-ka pradedama prakalba, eilėmis, kasdien grojama fleitomis ar atliekami euritmijos pratimai.

Pirmosios R. Šteinerio gydomosios pedagogikos kurso seminare nagrinėtos temos - vaiko konstitucija ir sutrikimai

(dėmesio deficitas, hiperaktyvumas, epi-lepsija), kūno judesio lavinimas, tempe-ramentai, pagrindiniai žmogaus pojū-čiai, gyvybinės jėgos.

„Gydomoji pedagogika duoda la-bai daug medicininių žinių: psichiatrijos, genetikos, terapijos - kada, ką ir kaip mokytojas gali padėti tėvams ir vaikui. Specialių poreikių vaikų - hiperaktyvių, depresuojančių - daugėja, tėvams ir pe-dagogams labai trūksta žinių, kaip atpa-žinti depresiją, ji maskuojama, o vaikus žalojančių veiksnių tik daugėja: tėvų emigracija, skyrybos... Mokykla ir moky-tojas yra reikšminga vaiką formuojančios aplinkos dalis, gali daug padėti moki-niui“, - sakė Kauno Prano Mašioto pradi-nės mokyklos, kurioje ir vyksta gydomo-

sios pedagogikos seminarai, direktorė Aušra Burbienė.

„Labai svarbu mokytojui suprasti vaiko temperamentus, pastebėti įvairių ligų požymius ir į juos atsižvelgti numa-tant pamokos ritmą, specialius prati-mus“, - pastebėjo Z.Mažeikaitė.

Pasak šiuos kursus vedančių Val-

dorfo pedagogikos ekspertų vokiečio dr. Hano Vitingo (Hannes Wieting) ir šveica-rės Uršulės Vestels-Kiūne (Ursula Wes-sels-Kühne), tradicinės mokyklos gali daug ką perimti iš Valdorfo pedagogikos.

Šis projektas – tai reali galimybė tradicinėms mokykloms išbandyti įvairių ugdymo būdų efektyvumą, o Valdorfo mokykloms, skleidžiant savo idėjas, – su-stiprėti bei įsitvirtinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų sistemoje.

Parengė Daiva Červokienė

Užduotį seminare “Psichologinė asmenybės sankloda” atlieka (iš kairės į dešinę) Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ direktorė Asta Ališauskienė, Valdorfo pedagogikos centro leidy-bos grupės vadovė dr. Danutė Ona Žilienė ir Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytoja Beata.

Projekto partneriaiLietuvos Valdorfo pedagogikos centras projektą vykdo su partneriais:

Aukštosiomis mokyklomis:

Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutu.Adresas: Stoties g. 11, LT-77156 Šiauliai.Tel.: (8-41) 595 850, faks: (8-41) 595 857,el. paštas: info@tsi.su.lt,http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas.

Marijampolės kolegija.Adresas: V. Kudirkos g. 61, LT-68303, Marijampolė.Tel.: (8 343) 50750, faks. (8 343) 50750,el. paštas: direkcija@mkolegija.lt,http://www.marko.lt.

Bendrojo lavinimo mokyklomis:

Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla.Adresas: Žirmūnų g. 53, LT-09110 Vilnius.Tel./faks. 2772736,el.paštas: rastine@masioto.vilnius.lm.lt,http://www.masioto.vilnius.lm.lt.

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla.Adresas: Rasytės g. 1, LT-48126 Kaunas,tel. (8-37) 36 25 44, (8-37) 23 88 91, tel./faks: (8-37) 23 60 98, el. paštas: masiotoprm@masiotas.kaunas.lm.lt,http://www.masiotas.kaunas.lm.lt.

Panevėžio „Verdenės“ pagrindinė mokykla.Adresas: Parko g. 41, LT-37321 Panevėžys, tel. +370 45 51833,faksas +370 45 51833,el. paštas: rastine@verdenes. panevezys.lm.lt,http://www.verdenes.panevezys.lm.lt.

Kauno Panemunės pradinė mokykla.Adresas: Adresas: Kariūnų pl.5, LT-45432 Kaunas,tel/faks: (8-37) 34 58 81,tel.: (8-37) 34 58 85, +370 615 73123,el.paštas: panemun@panemune.kaunas.lm.lt,http://www.panemune.kaunas.lm.lt.

Daugų technologijos ir verslo mokykla.Adresas: Ežero g.30, LT-64137 Daugai, Alytaus r.,tel./faks: (8 315) 72 790,el. paštas: dtvm@email.com,http://www.dtvm.tai.lt.

Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų pagrindinė mokykla.Adresas: Jankų k., LT-71253 Jankų sen., Kazlų Rūdos sav.,tel. +370 345 41635,faks. +370 345 41635,el.paštas: direktore@jankai.kazluruda.lm.lt,http://www.jankai.kazluruda.lm.lt.

Kazlų Rūdos specialioji mokykla.Adresas: Atgimimo 8A, Kazlų Rūda, LT – 69443 , Kazlų Rūdos sav.Tel/ faks: 8 343 95181, mob. 8 687 92006,el.paštas: kazluspec@takas.lt,http://www.marijampole.aps.lt/ava/selectPage.do.

Šakių rajono Griškabūdžio gimnazija.Adresas: Alyvų g. 4, LT-71295 Griškabūdžio mstl., Šakių r. sav.,tel. +370 345 41260,faks. +370 345 41260,el. paštas: mokykla@griskabudzio.sakiai.lm.lt,http://www.griskabudziovidurine.lt.

Vilniaus Valdorfo mokykla.Adresas: VšĮ, Geležinio Vilko g. 23, LT03133 Vilnius,tel./faksas 8 5 2137041,el. paštas: vivamokykla@yahoo.com,http://www.vivamokykla.lt.

Kauno Valdorfo mokykla.Adresas: Šiaurės pr. 11, Kaunas, korespondencijai: Aldonos g. 13/Aukuro g. 19, LT-48424 Kaunas,tel. 8 613 22011, 8 613 22316,http://www.valdorfas.org.

Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazija.Adresas: S. Daukanto g. 17, Kazlų Rūdos sav. Tel: (8 343) 95428,tel/Faks: (8 343) 98015, el. paštas: direktore@mokyklaelma.lt,http://www.mokyklaelma.lt.

Tėvų bendrijomis:

Asociacija „Naujos kartos mokykla“,vadovas Rimantas Žukas

Kauno paramos Valdorfo pedagogikai bendri-ja „Šaltinėlis“,vadovas Regimantas Malakas, tel. 8698 11186

Paramos Valdorfo pedagogikai bendrija „Elma“,vadovė Daiva Puišienė, tel. 861292843

MokymaiSeminarų pamokos

Kiekvienos mokyklos pedagogams labai svarbi galimybė pagilinti savo žinias, bendrauti su moki-niais ir jų tėvais, domėtis bendradarbiavimo ir komandinio darbo principais, gilinti šiuos įgūdžius, nes darbas mokyklose remiasi būtent tuo. Valdorfo mokyklose šiam pedagogų, mokinių ir tėvų bendra-darbiavimui skiriamas ypatingas dėmesys. Tad siųsdami seminaro „Efektyvios komunikacijos modelis“ dalyviams programas Lyderystės ekspertų grupės lektoriai pabrėžė:

Išmintingas yra tas mokytojas, kuris klasę mato ir dešimtmečio akimis bei supranta, kad ne visų de-šimtmečių akys pasaulį mato vienodai. Laimingi yra tie dešimtmečiai, kurių mokytojas mato kiekvieną jų , kaip asmenybę!

Pirmieji mokymai

Projekte „Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos diegimas ir plėtra bendrojo lavinimo mokyklose” pirmiau-sia prasidėjo mokymai pedagogams, tėvams ir administracijos darbuotojams. Šią tikslinę grupę sudarė 72 asmenys, ku-rie susipažino su įvairiomis asmenybės psichologinėmis teorijomis, psichologi-niais tipais, grupinio darbo organizavi-mu, lavino savistabos ir grupinio darbo įgūdžius. Su įvairiomis praktinėmis už-duotimis ir žaidimais nagrinėti klausimai: ar darbiniai santykiai vien tik darbiniai, kokia asmenybės įtaka santykių ir ko-munikacijos efektyvumui, kaip kuriama pasitikėjimo atmosfera, kokios svarbiau-sios efektyvaus bendradarbiavimo prie-laidos, kas yra pagrindiniai efektyvios komunikacijos trikdžiai, kaip motyvuo-jančiai kritikuoti ir kokios nuostatos pa-deda priimti kritiką, kas lemia konflikto konstruktyvumą ar destruktyvumą?

Ypač daug dėmesio skirta efekty-vios komandos formavimo principams, žmogaus asmeniniam indėliui siekiant komandos tikslų, jo vaidmeniui ir apskri-tai vaidmenims komandoje aptarti, mo-tyvuojančių tikslų formavimui, pokyčių ir kūrybiškumo skatinimui komandoje nagrinėti, naujų komunikacijos ir darbo formų paieškai, asmenybės tipams pagal K.G.Jungą ir t.t.

Valdorfo centro aktyvistų požiūris

Kaip šių seminarų reikšmę apibūdi-no Lietuvos Valdorfo centro aktyvistai?

„Teorija ir psichologiniai žaidimai neskausmingai parodo silpnąsias as-

menybės savybes, pavyzdžiui, egoizmą. Kiekvienas tai pastebi pats ir niekieno neraginamas, nekritikuojamas, susimąs-to ir nori keistis“, - sakė Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro vadovė Zuzana Ma-žeikaitė, pastebėdama, kad komandinis darbas yra labai svarbus ne tik organi-

zuojant darbą mokykloje, klasėje, bet ir bendraujant su mokinių tėvais. Taikant laisvą diskusiją susirinkimai truktų po 4-5 valandas, kas tėveliams jau būtų neleisti-na prabanga.

„Pravartu susipažinti su įvairiomis psichologinėmis koncepcijomis. Tai moko sėkmingai bendrauti“, - teigė bu-vęs Lietuvos Valdorfo pedagogikos cen-tro vadovas Algirdas Ališauskas, dabar vadovaujantis Kauno Valdorfo mokyklai.

„Pajutome, kad šie seminarai iš tie-sų stiprina mokyklos bendruomenę“, - pastebėjo buvusi Kazlų Rūdos progim-nazijos „Elma“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Rėčkuvienė- Arlauskienė, dabar koordinuojanti projektą „Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos die-

gimas ir plėtra bendrojo lavinimo moky-klose”.

Dalyvių žodžiai

„Labai svarbu suprasti komandinio darbo principus, skirtingus vaidmenis, sužinoti, kokį vaidmenį pats atlieki ko-lektyve – tai padeda suvokti savo ir kitų kolegų poelgių motyvus. Supratome, kodėl vieniems labai natūralu ieškoti vis naujų situacijos sprendimų būdų, ją na-

Teorija ir psichologiniai žaidimai padėjo labiau pažinti save ir kitus, supras-ti, kas lemia komandos formavimą ir sėkmingą darbą joje.

grinėti vis kitais aspektais, o kitiems pa-raginti: „Kiek galima kalbėti, darom“, kad šie žmonių skirtumai ir lemia komandos darbo efektyvumą. Labai aktuali buvo diskusija, ką daryti su kolega, kuris galėtų dirbti daug geriau, o tarsi slepiasi už kitų nugarų“, - sakė Kauno Prano Ma-šioto pradinės mo-kyklos mokytojos.

Kazlų Rūdos progimnazijos mo-kyklos „Elma“ mo-kytojai tęsė, kad šie seminarai suteikė daug vadybos ir psichologijos žinių žaisminga forma.

„Seminaras su-teikė žinių ką turiu daryti, kad būčiau efektyvus koman-dos narys, atkrei-pė dėmesį į greta esantį žmogų, pa-dėjo pasitikrinti savo propaguoja-mas vertybes - išbandė mus kaip žmo-nes ir bendruomenės narius, sujudino mastymą“, - sakė mokytoja Gedutė Jaku-bauskienė.

„Ir leido geriau pažint save ir kitus, stabtelti ir pažvelgti į tarpusavio santy-

kius kitu kampu. Buvo naudinga pamąs-tyti apie įvairius dalykus, save kolektyve, pabendrauti visiems artimiau“, - pastebė-jo mokytoja Renata Gurgždaitienė.

„Mokymai man leido geriau suprasti

save, sužinoti, kokia asmenybė esu. Taip pat supratau, kodėl mano kolegos elgia-si vienaip ar kitaip. Manau, jog tai padės mūsų mokyklai dar vieną žingsnį pagrin-dinio tikslo link – tapti tikra Valdorfo mo-kykla“, - teigė Vida Rėčkuvienė- Arlaus-

kienė.„Mokymai padėjo labiau pažin-

ti save ir kitus, todėl pasidarė lengviau bendrauti su aplinkiniais ir juos suprasti. Išmokau kryptingo bendravimo, tarpas-

meninio bendravimo subtilybių, išmokau klausytis, efektyviau siekti savo tikslų, dirb-ti komandoje“, - mano socialinė pedagogė Lina Kudirkienė.

„Seminaras - tai labai gerai organizuo-ta, įdomi, verčianti mąstyti veikla. Jo dėka supratau, kas lemia geros komandos for-mavimą ir sėkmingą darbą joje. Pasisėmiau žinių, naujų įspūdžių, atsiskleidė kiti neži-nomi žmonių bruožai, charakterio savybės“, - sakė Jankų pagrindi-nės mokyklos direkto-riaus pavaduotoja Zita Čibirkienė.

„Sužinojome daug apie žmonių charakterius, bendravimą. Galėsime daug ką pritaikyti darbe ir asmeniniame gyvenime. Puikiai pailsėjome po semina-ro maudynėse. Geras maitinimas ir ap-gyvendinimas, puikūs lektoriai. Tokiame

seminare dalyvavome pirmą kartą‘, - džiaugėsi Jankų pagrindinės moky-klos mokytojos Inesa Karnauskienė ir Daiva Rinkevičienė.

„Po daugelio metų nuo studijų laikų pakartotos psichologijos žinios lengva, žaisminga forma, malonūs besišypsantys dėstytojai - smagu ir naudinga taip pabūti su kolektyvo nariais“, - sakė progimnazijos „Elma“ mokytoja Edita Valinskienė.

„Labai puikus projektas, skirtas vienos įstaigos darbuotojų bendra-darbiavimo tobulinimui. Ypač daug davė praktinės užduotys, padėjusios geriau pažinti save, kokių vaidmenų imuosi komandoje. Dar reikėtų semi-narų konfliktų valdymui“, - mano Vida Balickienė, Marijampolės kolegijos dėstytoja.

Vida Rėčkuvienė-Arlauskienė

Pokalbis su lektore

Komandos svarbios visiems

Po seminaro, nagrinėjusio sėkmingo komandinio darbo principus ir narių vaidmenis joje, kelis klau-simus pateikėme jį vedusiai Lyderystės ekspertų grupės lektorei Kristinai Kuznecovai.

Dauguma žmonių dirba kolektyve, ne po vieną, o grupėje, kuo jų darbas skiriasi nuo komandos?

Komanda yra darbuotojų grupė, tačiau ne kiekviena grupė yra komanda. Esminis skirtumas tarp kartu dirbančios žmonių grupės ir komandos yra bendras tikslo siekimas ir bendradarbiavimas, įta-ka vienas kitam. Komanda siekia bendra-darbiauti, motyvuota pasiekti aukštesnių tikslų panaudodama skirtingą visų jos narių galimybes. Ir geresnių rezultatų ko-manda siekia ne tik efektyvumo prasme.

Kokie efektyvios komandos požy-miai?

Pagrindinis dalykas, kad komandos nariai yra skirtingi –skiriasi jų įgūdžiai, patirtis, energingumas, tačiau bendro tikslo jie siekia derindami savo kompe-tencijas. Jų skirtingumas siekiant bendrų tikslų – ne kliuvinys, o privalumas. Visi komandos nariai tai žino ir palaiko vie-nas kitą.

Kokios pagrindinės komandinio darbo kliūtys? Kaip jas identifikuoti?

Daugelis mūsų labai skubame. Trūksta laiko, dirbama skubotai, nesusi-mąstome, kodėl dirbame kartu būtent taip. Žodžiu, yra nesusikalbėjimo, sto-

kojama aiškumo, ko mes siekiame, koks mano asmeninis in-dėlis, atsakomybė. Tas savo funkcijos suvokimas yra labai svarbus. Gali būti ir kita priežastis - gana autokratinis, demoty-vuojantis komandos lyderis, tada koman-dos nariai tampa tik jo valios vykdytojai.

Kaip identifikuo-ti šias kliūtis? Svarbu paprasčiausias grįžta-masis ryšys, koman-dai kartas nuo karto susitikti ir kalbėtis, ką mes darome ir ką ga-

lima padaryti. Galima įvairių testų pagal-ba nustatyti, ar komanda subalansuota, gal yra kokių nors narių perteklius. Gali-ma peržiūrėti rezultatyvumą, klausimy-nų pagalba daryti įvairius tyrimus.

Komandinio darbo galima išmokti ar tam būtinos daugiau įgimtos savy-bės?

Žinoma, išmokstama. Tai visų pirma tolerancijos ir pagarbos kitiems žmo-nėms klausimas.

Kai kas mano, kad ypač intravertiš-kos asmenybės netinka komandai, nes turi daug poreikio būti vienumoje. Bet jos taip pat labai vertingos komandai. Komandos kelia labai apčiuopiamus tikslus: kokius uždavinius mes įgyven-dinsime, kokių konkrečių rezultatų pa-sieksime. Nors dabar vadyba vis labiau akcentuoja ne tik tikslus, rezultatus, ko mes pasiekiam, o kaip tai daroma ( ko-lektyvo mikroklimatą, emocinę būseną, kaip bendraujame, kokius tarpusavio santykius kuriame). Vertinamas ilgalaikis bendradarbiavimas. Juk komandos na-riai – asmenybės, ir kiekvienas žmogus labai nori būti įvertintas, atsiskleisti, aug-ti ir gerai jaustis – būti savimi. Jei mikro-klimatas yra geras, atvirai, pagarbiai ben-

draujama ir bendradarbiaujama, žmonės padaro daugiau negu dirbdami įtampo-je. Žodžiu, ilgalaike prasme tai naudinga.

Jei komandas puikiai dirba, iškelia gerų idėjų, tik nesugeba jų laiku įgy-vendinti, ko joje trūksta ?

Gali būti kelios priežastys. Pirmoji, kad komandos nariai labiau linkę kelti idėjas, atlikti kūrybinį darbą, joje nėra pedantiškų, kruopščių žmonių, kuriems svarbu pabaigti darbą iki galo. Pasak gru-pinio darbo teoretikų, žmonės linkę elg-tis vienaip ar kitaip – žodžiu, atlieka tam tikrus socialinius vaidmenis komandoje.

Pokyčiai prasideda nuo to, kai iden-tifikuojame ir pripažįstame problemą: gerai dirbame, turime idėjų, bet laiku iki galo jų neįgyvendiname – ar iškyla kiti prioritetai, ar trūksta laiko. Toks na-grinėjimas gali padidinti atsakomybę, sukelti daugiau ambicijų, įsipareigojimų ir problema išsispręs. Gali tekti į koman-dą pakviesti žmogų, turinčių „užbaigėjo“ savybių, kuris primintų darbo atlikimo terminus, numatytų tarpines jo atlikimo datas..

Ar efektyviai veikiančių komandų vertybės yra vienodos?

Gali būti skirtingos. Įvairių organiza-cijų tikslai ir uždaviniai yra skirtingi, nuo ko komandų vertybės gali labai keistis. Idealus variantas: esame ten, kur norime būti, pasirenkame tas veiklas ir dirbame ten, kur mums labiau priimtina. Pagrin-dinėmis vertybėmis vienos komandos laiko tarpusavio pasitikėjimą ir bendra-darbiavimą, kitos – profesionalumą ir toleranciją....

Dėkoju už pokalbį

Kalbėjosi Daiva Červokienė

Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijos ir Kauno Prano Mašioto pradinės mo-kyklos pedagogai Lyderystės ekspertų grupės lektorės Kristinos Kuzneco-vos vedamame seminare. Lektorė Kristina Kuznecova.

Vida Rėčkuvienė-Arlauskienė