LAIK

O

JU

OSTA

1500 1510 1520 1530 1540 1550 1560 1570 1580 1590 1600

Vilniaus aukso amžius (XVI a.)

1522 m. Vilniuje išleidžiama pirmoji LDK

teritorijoje išspausdinta knyga

1503–1522 m. pastatoma Vilniaus gynybinė siena

1529 m. parengiamas pirmasis

Lietuvos Statutas1544–1572 m.

Žygimanto Augusto valdymas

1547 m. Karaliaučiuje išleidžiama pirmoji knyga

lietuvių kalba M. Mažvydo „Katekizmas”

1569 m. pasirašoma Liublino unija

1579 m. įsteigiamas Vilniaus universitetas

1594 m. pradedama statyti renesansinė Šv. Mykolo bažnyčia

Vilniaus universiteto

didysis kiemas

P. Smuglevičiaus piešinys, 1797 m.

Renesansas į Lietuvą atėjo karalienės Bonos Sforcos pastan-gomis. Plito itališko renesanso kultūra, kūrė italų architektai, skulptoriai, muzikantai.

Apie 1520–1530 m. Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis perstatė ir išplėtė senuosius rūmus. 1801 m. jie nugriauti, dabar atstatomi. Plačiau p. 43.

XVI a. – Renesanso laikotar-pis. Vilnius tapo daugelio jame gyvenančių tautų kultūros židi-niu. Renesanso bei reformaci-jos idėjos skatino kurti literatūrą lietuvių, rusėnų, lenkų bei loty-

nų kalbomis. Steigiamos mokyklos, amatininkų ce-chai, spaustuvės. 1529 m. parengtas europinės reikš-mės teisynas, suvienodi-nęs visos LDK teisę – I Lie-tuvos Statutas (vėliau II ir III). 1579 m. įkurtas Vil-niaus universitetas, kuris tapo svarbiu Rytų Euro-pos kultūros ir mokslo centru.

Ryškus renesansinių pastatų bruožas – atviros arkinės galerijos. Jų yra Vilniaus universiteto Didžiajame, Alumnato kiemuose, Jėzuitų noviciato kieme prie Šv. Ignoto bažnyčios, Radvilų mažuosiuose rūmuose. Daug galerijų neišliko, dėl atšiauraus klimato jos užmūrytos.

Prieš stiprėjančią Maskvos kunigaikštystę kovojančios Lietuva ir Lenkija nutarė susivienyti. 1569 m. sudaryta Liublino unija. Abi

šalis ėmė valdyti vienas valdovas, valstybei suteiktas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) vardas. LDK savarankiškumo neprarado: liko savi įstatymai, vykdomoji valdžia, kariuomenė, iždas, teritorija ir teismai.

1522 m. Vilniuje išspausdinta pirmoji knyga LDK teritorijoje – P. Skorinos

„Mažoji kelionių knygelė”. Spaustuvė buvo įkurta Rotušės aikštėje.

Plačiau p. 77. Ilgainiui miestas tapo vienu iš didžiausių regiono knygų

spausdinimo centrų.

Gobelenas su Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais simboliais, 1550–1560 m.

P. Skorinos portretas, 1517 m.

Žygimanto Augusto šarvai, 1533 m.

Pirmasis iš natūros pieštas Vilniaus vaizdas. T. Makovskis, apie 1600 m. Dešinėje autorius pavaizdavo ir save piešiantį.

VU rektoriaus skeptro kopija. Originalas XIX a. išvežtas į Rusiją ir iki šiol negrąžintas.

Bona Sforca (Sforza), Lenkijos karalienė. Nežinomo dailininko paveikslas, XVI a.

16 V i l n i u s . V A D O V A S P O M I E S T Ą 17 16 V i l n i u s . V A D O V A S P O M I E S T Ą 17 I S T O R I N I S V I L N I U S

M I E S T O K V A R T A L A I 69

Nuo Katedros iki Rotušės

X IV a. val-dovo Gedi-mino kvie-

timu į Vilnių vyko amatininkų iš visos Europos. Jiems ga-rantuotos geros są-lygos: mokesčių len-gvatos bei religijos laisvė. Senamiesty-je susiformavo vokiečių ir žydų kvar-talai su savomis šventovėmis. Pilies gatvė buvo pagrindinė miesto pre-kybinė gatvė. Ji prasidėjo ties valdo-vų pilimis, pro Aušros vartus mies-to gynybinėje sienoje vedė už miesto ir virto tarptautinės reikšmės keliu,

jungiančiu Lietu-vos Didžiąją Kuni-gaikštystę su kito-mis valstybėmis. Vėlesniais amžiais Rotušės aikštė tapo didžiausia turgaus aikšte, kurioje vyko iškilmingos miesto šventės, buvo su-

tinkami karaliai, kitų šalių pasiun-tiniai. Aplink aikštę kūrėsi, dirbo ir gyveno amatininkai, pirkliai, didikai, aukštesnieji dvasininkai, veikė ama-tininkų cechai. Prekiauta amatinin-kų dirbiniais.

Bernardinų gatvė, vedanti Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių link

Pilies gatvė, viduramžiais buvusi pagrindinė miesto prekybinė gatvė

Bažnyčios3 Šv. Paraskevijos

(Piatnickajos) cerkvė6 Šv. Nikolajaus (Mikalojaus) cerkvė

11 Šv. Kazimiero bažnyčia12 Viešpaties Dangun Žengimo baž-nyčia ir buv. misionierių vienuolynas

Istoriniai pastatai5 Stendalio (Stendhal) namas7 Rotušė8 Buv. P. Skorinos spaustuvė

Muziejai1 Signatarų namai2 M. ir J. Šlapelių namas muziejus4 Vilniaus paveikslų galerija

(Chodkevičių rūmai)9 M.K. Čiurlionio memorialinis

butas muziejus10 K. Varnelio namai muziejus (Didžioji ir Mažoji gildijos)

PanoramaPilies gatvės namai, p. 70–73Aplink Rotušę, p. 74–79

Š

0 100 200 m