Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvojekurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/Depozitas-Gytis-ir-Daumantas.pdf · sistema amortizuos pradines investavimo išlaidas

JPP “Kurk Lietuvai”

Daumantas Simėnas

Gytis Žakevičius

Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms

Lietuvoje

Parengta JPP “Kurk Lietuvai“

2014-05-25

Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje

2

Užsienio šalių praktika

Prieš pradedant atliekų tvarkymo sektoriaus Lietuvoje bei užstato sistemos veikimo

galimybių analizę, atsižvelgėme ir į užsienio šalyse veikiančias užstato sistemas.

Estija:

Remiantis UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atlikta Privalomojo užstato nustatymo

vienkartinėms gėrimų pakuotėms analize, Estijos užstato sistemos administratoriaus

Eesti Pandipakend LLC pradinės investicijos diegiant užstato sistemą buvo apie 10

mln. Lt, įskaitant skaičiavimo ir rūšiavimo centro steigimą, duomenų valdymo

sistemos diegimą, informavimo priemonių, gamintojų/importuotojų bei pardavėjų

prisitaikymo prie sistemos kaštus. Kadangi sistemos diegimą kreditavo sistemos

administratoriaus steigėjai, finansavimo sąlygos buvo palankesnės nei imant kreditą

iš banko. Toks modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje.

Estijoje užstato sistemos įvedimas nuo įstatymo priėmimo iki sistemos paleidimo

užtruko 1 metus ir 7 mėnesius (iš viso 19 mėn.). Įstatymas, reglamentuojantis

privalomąjį depozitą priimtas 2004 m. sausio mėn.; įsigaliojo 2004 m. gegužę; oficiali

depozito veiklos pradžia buvo 2005 m. sausis (po 1 metų), tačiau buvo atidėtas iki

2005 m. liepos mėnesio gamintojų ir importuotojų prašymu.

Kai prasidėjo depozitinių pakuočių pardavimas (2005 m. liepą), Estijoje įsigaliojo

nedepozitinių pakuočių priėmimo įsipareigojimas (angl. take-back obligation) iš

pardavėjų pusės. Tai reiškė, kad nuo liepos 1 d. iki spalio 1 d. pardavėjai privalėjo

priimti nedepozitines pakuotes iš pirkėjų. Taip pat, tai reiškė, kad šį 3 mėn. laikotarpį

buvo galima vienu metu pardavinėti ir depozitines, ir nedepozitines pakuotes.

Dažniausiai nedepozitinės pakuotės buvo greičiau parduodamos paskelbiant didelius

išpardavimus. Galiausiai, kai kurie gamintojai perpirko savo produktus iš pardavėjų,

perklijuodavo etiketes ir vėl išleisdavo jas į rinką, tik jau kaip depozitines prekes.

Suomija:

Depozito sistema Suomijoje nėra privaloma – į ją jungtis gamintojai ir importuotojai

gali savanoriškai. Tai iš esmės eliminavo pereinamojo laikotarpio reikalingumą.

Norėdamas dalyvauti depozito sistemoje gamintojas arba importuotojas privalo

užregistruoti savo produktą administratoriaus PALPA sistemoje. Suomijos depozito

sistemoje yra galimybė užregistruoti tik vieną iš savo gaminamų produktų, o kitus

palikti neužstatinėje sistemoje (pvz.: užregistruoti vienos rūšies gėrimą, o kitos rūšies

gėrimą palikti neužstatinėje sistemoje).


3

Kadangi tai savanoriška sistema, paskata į ją jungtis yra pakuotės mokesčio (€0,51/l)

lengvata. Jeigu gamintojas ar importuotojas pasirenka neįregistruoti savo produkto į

depozito sistemą, jam tenka mokėti pakuotės mokestį - €0,51 už litrą gėrimo. Kai

pakuotė yra patvirtinama PALPA ir įvedama į taromatų duomenų bazes, tą pačią

dieną įsigalioja lengvata už to gėrimo pakuotes.

Taip pat, Suomijoje visa užstato sistema yra automatizuota ir surenkama taromatais

(jų yra apie 4000). Pagrindinis administratoriaus pajamų šaltinis yra parduodamos

žaliavos, tuomet seka negrąžintas užstatas bei administravimo mokestis.

Vokietija:

Vokietijoje po nacionalinės depozito sistemos įvedimo iškilo daug teisinių ginčų su

verslo objektais, kurie visi buvo išspręsti valstybės naudai. Visgi po naujos sistemos

įvedimo 2003 metais, daugelis prekybininkų buvo nepasiruošę pilnavertiškai

dalyvauti nacionalinėje sistemoje. Taip atsitiko todėl, kad užstato sistema jau

anksčiau veikė skirtingose Vokietijos žemėse. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta

suteikti 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį prekybininkai priimdavo tik tą

užstatinę pakuotę, kurią patys parduodavo. Faktiškai depozitas buvo grąžinamas tik

tuomet, kai kartu su tara buvo pateikiamas arba pirkimo čekis, arba individualiai

pardavėjo išduotas užstato žetonas. Visgi didesnieji prekybos centrai supaprastino

grąžinimo tvarką ir leisdavo be pirkimo čekio ar specialaus žetono grąžinti jų

prekybos centruose pirktą tarą ir atgauti užstatą. Tokia decentralizuota pagal

prekybininkus užstato sistema buvo labai nepatogi pirkėjams. Ūkio ministerija

paskaičiavo, kad per šį 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį net 450 milijonų Eurų buvo

neatsiimta. Visa ši suma, atskaičius tuo metų galiojusį 16 proc. pridetinės vertės

mokestį (PVM), pasiliko pas prekybininkus.

2003 metų birželio mėnesio 13 d. buvo oficialiai paleista nacionalinė užstato

sistema. Tiesa, reikia pažymėti, kad vienu metu veikė net keletas administratorių -

Vfw/ Spar- System ir P-System. Pastarojoje sistemoje dalyvavo apie 70.000

prekybininkų, bei nemažas skaičius degalinių ir kioskų. Depozitinė tara buvo

žymima specialiu barkodu ir “P” ženklu. Sistemą administravo kompanija

Lekkerland. Kitos sistemos administratorius Vfw AG aptarnavo nemažą skaičių

regioninių prekybininkų, bei Spar grupės įimones. Visgi šio administratoriaus sistema

veikė su specialiais kuponais, kurie visoje Vokietijoje buvo vienodi. 2004 m.

balandį šios dvi įmonės susivienijo, tačiau Vfw AG administratoriui prireikė

pereinamojo laikotarpio, kol jo administruojama sistema pilnai integravosi į P-

sistemą. Po susivienijimo šios sudaro apie 10 proc.

Likusią 90 proc. rinkos dengia didieji prekybos koncernai, tokie kaip Aldi, Lidl,

Plus, Rewe ir Metro AG. Pagrindinė priežastis, kodėl kiekvienas prekybos centras

galėjo organizuoti savarankiškai užstato sistemą buvo ta, kad pagal Pakuočių


4

įstatymą (Verpackungsverordnung) surinkimas taros buvo ribojamas pagal jo rūšį,

formą ir dydį. Kitaip tariant kiekvienas prekybos centras nustatydavo individualius

reikalavimus tarai, kurią surinkdavo. Kaip žinia nemaža dalis produkcijos yra

tiekiama individualiai prekybos centrams, t.y. produkcija kuri yra parduodama

viename prekybos centre, greičiausiai nėra parduodama kitame. Visgi po 2006

metų gegužės 1 d. pertvarkos pakuotės gali būti grąžinamos bet kuriame prekybos

centre, jei jame yra prekiaujama tokios rūšies produkcija. T.y. jeigu prekybvietė

parduoda PET butelius, tai ji privalo surinkti visus šios rūšies butelius. Tačiau jeigu

tarkim konkreti parduotuvė neparduoda metalinės pakuotės, tai ji neprivalo priimti

užstatinės šios rūšies taros, parduotos kito prekybos centro.

Užstato sistemos veikimo modelis

U – Užstatas; A – Administravimo mokestis; T – tvarkymo mokestis (prekybininkų); t1 –

tvarkymo mokestis (vežėjų); t2 – tvarkymo mokestis (sandėliavimo + transportavimo); V –

transportavimo mokestis; Ž – žaliavų pardavimas; G% – pakuočių grąžos rodiklis.

Ši schema apibūdina bendrus sistemos veikimo principus. Sistema veikia taip: pakuotės

pagaminamos ir parduodamos gamintojui/importuotojui, kuris savo ruožtu parduoda savo

gaminius didmenininkui/platintojui. Tuo pat metu gamintojas/importuotojas sumoka

užstatą už visas į rinką išleistas pakuotes bei administravimo mokestį sistemos


5

administratoriui. Didmenininkas/platintojas parduoda gaminius pardavėjams bei užstatą už

visas įsigytas prekes gamintojams/importuotojams. Pardavėjai sumoka užstatą už visas

prekes dimenininkams/platintojams. Vartotojai perka gaminius iš pardavėjų, sumoka

užstatą, ir po to grąžinę pakuotes į taros grąžinimo punktą/taromatą, atgauna savo

sumokėtą užstatą. Kai pardavėjai surenka grąžintas pakuotes, vežėjai jas surenka ir perveža į

skaičiavimo centrą, kur visos toje parduotuvėje surinktos pakuotės perskaičiuojamos ir

galutinis pakuočių skaičius yra perduodamas administratoriui. Žinoma, ir vežėjams, ir

skaičiavimo centrui yra sumokami pakuočių tvarkymo mokesčiai, kurie padengia

susidariusias išlaidas. Pagal galutinį surinkimo skaičių administratorius sumoka pardavėjui

užstato sumą bei kompensuoja visus dėl užstato sistemos pardavėjui susidariusius kaštus.

Tuomet surinktos pakuotės yra supjaustomos, sutraiškomos ir surišamos į ryšulius ir

pervežamos perdirbėjui, kuris perdirbtą žaliavą parduoda pakuočių gamintojams, ir

pakuotės kelias prasideda iš naujo. Visas pervežimo išlaidas kompensuoja administratorius,

o perdirbėjas visą atvežtą perdirbti pakuočių kiekį pasveria ir sumoka atitinkamą sumą (litais

už toną) administratoriui. Vartotojų nesusigrąžintas užstatas lieka pas sistemos

administratorių.

Ekonominė užstato sistemos analizė

Ekonominė užstato sistemos analizė yra reikalinga tam, kad būtų aiškiai įvardinami sistemos

išlaikymo kaštai. Po privalomo užstato vienkartinėms plastikinėms, metalinėms ir stiklinėms

pakuotėms įvedimo, Lietuvoje vienu metu veiks dvi sistemos – jau minėta užstato sistema ir

taip vadinama konteinerinė pakuočių surinkimo sistema, į kurią patenka visos neužstatinės

pakuotės. Tad ekonominė analizė yra reikalinga ne tik įsivertinti, kiek kainuos abiejų sistemų

išlaikymas vienu metu, tačiau ir atsižvelgti į aplinkosauginius aspektus, t.y. pakuočių

surinkimo kiekius.

Atliekant ekonominę vertinimo analizę buvo pasirinktas dinamiškas skaičiavimo metodas,

t.y. neapsiribota vien pirmaisiais metais po užstato sistemos įvedimo, o apskaičiuota kada ši

sistema amortizuos pradines investavimo išlaidas ir pilnai atsipirks. Šio teksto apačioje yra

pateikiamas pats skaičiavimas. Žaliame stulpelyje apskaičiuota dabartinės, t.y. konteinerinės

sistemos ekonominis vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog lentelėje yra pateikiamas

realus užstatinių pakuočių (gaivieji gėrimai ir alus – plastikas, skardinės, stiklas) surinkimo

efektyvumas. Iš surinktų duomenų yra akivaizdu, kad Lietuvoje virš 10 metų veikianti

koteinerinė sistema yra neefektyvi, o surinkimo procentai yra itin žemi. Tuo tarpu mėlyname

stulpelyje yra pateikiamas diferencijuotas ekonominis vertinimas, jeigu tuo pačiu metu

rinkoje veiktų tiek užstato, tiek ir konteinerinė pakuočių sistemos. Siekiant, kad analizės

rezultatas būtų nukreiptas į užstatinių pakuočių surinkimo efektyvumo, buvo padaryta

prielaida, kad nedepozitinių pakuočių surinkimas tiek konteinerinėje sistemoje, tiek

užstatinėje kartu su konteinerine sistema yra maksimaliai aukštas. Kitaip tariant

neužstatinės pakuotės surinkimo efektyvumas abiem atvejais buvo pasirinktas maksimaliai


6

aukštas. Buvo padaryta prielaida, kad per pirmuosius penkis metus po užstato sistemos

įvedimo, sistemos efektyvumas sieks 70 proc. Tokia prielaida buvo padaryta todėl, kad yra

prognozuojamas vartotojų adaptacinis laikotarpis, per kurį yra pratinamasi tiek prie naujos

surinkimo sistemos, tiek prie dalinio automatizuoto pakuočių surinkimo. Taip pat yra

prognozuojama, kad užstatinės sistemos pradinės investicijos, kurios sietinos su IT-

sistemos, taromatų, programinės įrangos ir kitos įrangos įsigijimu sieks 13 mln. EUR. Dar

apie 2 mln. EUR turės būti skirta vartotojų švietimui ir edukavimui. Tad pradinės investicjos

sieks apie 15 mln. EUR. Visgi surenkamos pakuotės bus itin aukštos kokybės, todėl yra

prognozuojama, kad užstato sistema turės apie 6,6 mln EUR pajamų už parduotas antrines

žaliavas ir apie apie 3,9 mln. EUR už užstatą, kurį vartotojas nesusigrąžins nusipirkęs ir

nepridavęs vienkartinės taros. Galima daryti išvadą, kad per pirmus 5 metus konteinerinės

sistemos išlaikymas vienam šalies gyventojui kainuos 4,55 EUR, o užstato sistemos kartu su

konteinerinės sistemos išlaikymas kainuos apie 5,46 EUR. Visgi po 5 metų, konteinerinės

sistemos išlaikymas išliks panašus - 5,06 EUR vienam gyventojui. Toks nedidelis kainų

augimas sietinas su bendru kainų augimu ir tuo, kad norint padidinti sistemos efektyvumą

yra būtinos papildomos investicijos į administravimą ir švietimą. Užstato sistema kartu su

konteinerine sistema po penkių metų atpigs ir vienam gyventojui kainuos tik 4,26 EUR ir

tokiu būdu bus net 15 proc. pigesnė už konteinerinę sistemą. Toks užstato sistemos

atpigimas siejamas su pradinių investicijų atsipirkimu, padidėjusiomis pajamomis už antrines

žaliavas.


7

Abiejų sistemų (konteinerinės ir užstato kartu su konteinerine sistama) kaštų ir kainų vartotojui palyginimas nuo įvedimo iki 5 metų laikotarpyje

Rūšiuojamoji konteinerinė sistema

Depozitas ir rūšiuojamoji konteinerinė atliekų tvarkymo sistemos

Prekinės pakuotės išleidžiamos į rinką (tonomis)

Sutvarkytos užduotys Užduotys depozito

Užduotys konteinerinės sistemos

Gaivieji gėrimai ir alus

Plastikas 13.998,00 17,00% 70,00%

Skardinės 2.568,00 8,50% 70,00%

Stiklas 19.123,00 40,00% 70,00%

Kita

Plastikas HDPE/ PET 3.278,00 75,00% 75,00%

Kiti kietieji plastikai 546,00 75,00% 75,00%

Lankstus plastikas 15.756,00 75,00% 75,00%

Aliuminis 4.371,00 75,00% 75,00%

Metalas 14.205,00 75,00% 75,00%

Stiklas 68.842,00 80,00% 80,00%

Popierius, kartonas 56.822,00 75,00% 75,00%

Surinkimo ir sutvarkymo kaina

16.780.548,40 EUR 13.020.000,00 EUR 14.595.135,20 EUR

Pajamos už surinktas žaliavas

-6.804.241,15 EUR -6.597.040,45 EUR -5.281.150,00 EUR

Administravimas ir švietimas

3.671.023,30 EUR 2.169.000,00 EUR 2.359.943,55 EUR

Vartotojų nesusigrąžintas depozitas

-3.900.000,00 EUR

Viso vartotojų kaina 13.647.330,55 EUR

16.365.888,30 EUR

Kaina vienam gyventojui

4,55 EUR

5,46 EUR


8

Abiejų sistemų palyginimas vėlesniu laikotarpiu ( nuo 6 -jųjų metų)

Rūšiuojamoji konteinerinė sistema

Depozitas ir rūšiuojamoji konteinerinė atliekų tvarkymo sistemos

Prekinės pakuotės išleidžiamos į rinką (tonomis)

Sutvarkytos užduotys Užduotys depozito

Užduotys konteinerinės sistemos

Gaivieji gėrimai ir alus

Plastikas 13.998,00 24,00% 90,00%

Skardinės 2.568,00 12,00% 90,00%

Stiklas 19.123,00 50,00% 80,00%

Kita

Plastikas HDPE/ PET 3.278,00 75,00% 75,00%

Kiti kietieji plastikai 546,00 75,00% 75,00%

Lankstus plastikas 15.756,00 75,00% 75,00%

Aliuminis 4.371,00 75,00% 75,00%

Metalas 14.205,00 75,00% 75,00%

Stiklas 68.842,00 80,00% 80,00%

Popierius, kartonas 56.822,00 75,00% 75,00%

VISO 235.198,00

Surinkimo ir sutvarkymo kaina

18.458.603,24 EUR 8.463.000,00 EUR 15.324.891,96 EUR

Pajamos už surinktas žaliavas

-7.323.961,70 EUR -8.454.180,80 EUR -5.281.150,00 EUR

Administravimas ir švietimas

4.038.125,63 EUR 3.513.780,00 EUR 2.477.940,73 EUR

Vartotojų nesusigrąžintas depozitas

-3.250.000,00 EUR

Viso vartotojų kaina 15.172.767,17 EUR

12.794.281,89 EUR

Kaina vienam gyventojui

5,06 EUR 4,26 EUR


9

Pereinamasis laikotarpis

Užsienio praktika:

Kaip ir buvo minėta anksčiau, Estijoje pereinamasis laikotarpis buvo 3 mėnesiai (nuo liepos 1

d. iki spalio 1 d.). Tuo laikotarpiu gamintojams/importuotojams ir pardavėjams buvo palikta

laisvė rinktis kaip jie nori susitvarkyti su pereinamuoju laikotarpiu (ar perklijuoti etiketes, ar

užklijuoti specialų ženklinimą, ar kt.) Pasak Estijos Aplinkos ministerijos, bet kokių didelių

problemų (vartotojų klaidinimo, pakuočių perženklinimo ir pan.) pavyko išvengti, todėl

atsižvelgiant į estų patirtį, 3 mėnesiai yra pakankamas laikotarpis

gamintojams/importuotojams bei pardavėjams prisitaikyti prie užstato sistemos įvedimo.

Dėl užstato sistemos savanoriško pobūdžio, Suomijoje pereinamojo laikotarpio nebuvo. Kai

gamintojas/importuotojas nusprendžia įtraukti savo gaminamą produktą į užstato sistemą,

pakuotė iš karto tampa užstatine ir to gaminio pakuotei pradedama taikyti mokestinė

lengvata - €0,51 už litrą gėrimo.

Lietuvos gamintojų/importuotojų pozicija:

Teikdami savo siūlymus Aplinkos ministerijai, taip pat atsižvelgėme į Lietuvos

gamintojų/importuotojų poziciją pereinamojo laikotarpio atžvilgiu. Klausimai, kuriais

konsultavomės su gamintojų/importuotojų, buvo dėl nedepozitinių produktų atsargų

(gamintojų/importuotojų sandėliuose, parduotuvėse) ir jų sunaudojimą per duotąjį

laikotarpį, naujo pakuočių ženklinimo paruošimo, etikečių spausdinimo ir

perklijavimo/klijavimo darbų trukmė bei per kiek laiko apsisuka visa produkto grandinė.

Gavus atsakymus iš gėrimų gamintojų/importuotojų bei jų asociacijų, dažniausias atsakymas

dėl pereinamojo laikotarpio trukmės buvo 4-6 mėnesiai. Tačiau dažnai minima problema

buvo ta, jog net ir turint ilgą (pvz. 12 mėnesių) pereinamąjį laikotarpį, yra beveik neįmanoma

suplanuoti prekių srautų ir produkto grandinės apsisukimo greičio taip, kad iš karto po

pereinamojo laikotarpio pabaigos rinkoje liktų tik depozitinės pakuotės. Todėl,

gamintojai/importuotojai patirs prekių nurašymo nuostolius, kai baigsis pereinamasis

laikotarpis.

Įvertinus tai, kad užstato sistemos įstatymo pakeitimai jau priimti LR Seimo sesijoje (2014 m.

gegužės 8 d.), o sistema pradės veikti 2016 m. vasario 1 dieną (daugiau nei 1,5 metų iki

sistemos veikimo pradžios, teikėme ministerijai siūlymą įteisinti 3 mėnesių pereinamąjį

laikotarpį. Kadangi pereinamasis laikotarpis būtų skaičiuojamas nuo užstato sistemos

veikimo pradžios, nedepozitinės pakuotės rinkoje galėtų būti parduodamos iki 2016 m.

gegužės 1 d. Todėl, gamintojams/importuotojams bei pardavėjams yra paliktas beveik 2

metų laikotarpis pradėti keisti etiketes, planuoti prekių srautus, pasirašyti sutartis su

sistemos administratoriumi, įsirengti taros grąžinimo punktus/taromatus, sandėliavimo

patalpas ir t.t. Manome, jog 3 mėnesiai bus pakankamas laikotarpis ir


10

gamintojams/importuotojams, ir pardavėjams prisitaikyti prie užstato sistemos bei užtikrinti

sėkmingą jos veikimą.

Siūlomi pereinamojo laikotarpio sprendimo būdai:

Siekdami išvengti pereinamojo laikotarpio, kai rinkoje yra ir pažymėtos užstato

pakuotės, ir senosios neužstatinės pakuotės, Aplinkos ministerijai siūlėme tris būdus kaip to

išvengti.

1. Gamintojai gali susigrąžinti savo pačių nepaženklintas pakuotes, perklijuoti etiketes jau

pagal depozito sistemos reikalavimus ir vėl paleisti į rinką. Importuotojų prekes, kurių

etikečių neįmanoma perklijuoti, galima paženklinti specialiais užstato simboliais. Tą darbą

atliktų parduotuvės darbuotojai, už kurių darbą jiems būtų atlyginta iš pardavėjų kaštų

kompensacijos (angl. retail handling fee).

Tokiu būdu būtų išvengta dviejų tipų pakuočių – su užstatu ir be užstato – rinkoje vienu

metu. Tai užkirstų kelią vartotojų klaidinimui ir būtų formuojamas įprotis naudotis

taromatais nuo pat sistemos įvedimo pradžios.

2. Jei visgi pirmasis siūlymas būtų per brangus ar logistiškai per daug sudėtingas, siūlome ir

sprendimo būdą, kuris leis vienu metu rinkoje turėti dviejų tipų pakuotes (su ir be užstato

ženklinimo) ir pilnu pajėgumu veikti užstato sistemai.

Kai pradėtų veikti užstato sistema (prel. 2015-11), taromatuose bei supirkimo punktuose

būtų priimamos pakuotės ir su užstato ženklinimu ir be jo. Žmogus, pirkdamas pakuotę be

ženklinimo gautų atskirai išduodamą taloną su unikaliu brūkšniniu kodu bei holografine

apsaugine juosta (žr. 1 pav.), ant kurio būtų nurodyta už kiek pakuočių jis sumokėjo užstatą

(euro centų suma). Tuomet, grąžindamas pakuotes pardavėjui, žmogus galėtų sumesti

pakuotes be ženklinimo į taromatą ir gauti čekį, kuriame būtų nurodyta kiek pakuočių be

užstato ženklinimo jis grąžino (žr. 2 pav.) Atsiimti užstatą galima būtų priėjus prie bet kurios

parduotuvės kasos ir parodžius užstato taloną ir taromato čekį – pirkimo ir pridavimo. Tokiu

būdu būtų užkirstas kelias sukčiavimui: net jeigu žmogus ir būtų pirkęs/pridavęs daugiau

pakuočių, kitas čekis/talonas, įrodantis grąžintą pakuočių kiekį į taromatą/pirktą pakuočių

skaičių būtų saugiklis tokiam sukčiavimui.

Visa tai veiktų su dvejomis sąlygomis: 1) į taromatą būtina įprogramuoti dar vieną parametrą

– senajį, ant neužstatinės pakuotės esantį, brūkšninį kodą ir butelio formą/svorį, jeigu jie

skirtųsi nuo naujos užstatinės pakuotės. Jeigu tai nėra įmanoma, šis siūlymas neveiks; 2)

patys čekiai turi turėti apsaugos priemones (kaip unikalus brūkšninis kodas, vandens ženklas,

holografinė juosta ar kitos), kad juos būtų sunku padirbti.

Toks laikotarpis tęstųsi iki kol būtų parduotos visos neužstatinės pakuotės. Tai formuotų

vartotojų įprotį naudotis taromatais/supirkimo punktais ir minimaliai klaidintų vartotojus.

Taip pat, tokiu būdu vis dar būtų daroma tiksli apskaita, kiek iš viso butelių buvo grąžinta.


11

3. Jeigu taromatų perprogramavimas, kad būtų priimamos nežymėtos pakuotės, yra per

daug techniškai sudėtingas ir per brangus, siūlome trečią variantą.

Vis dar būtų taikomas dviejų čekių/talonų modelis, tačiau šįkart nepažymėtos pakuotės

(tačiau su sumokėtu užstatu) būtų priimamos į taromatą kaip „NEATPAŽINTOS PAKUOTĖS“.

Žmogus, gavęs čekį su neatpažintos pakuotės užrašu ir turėdamas sumokėto užstato taloną,

parduotuvėje galės atsiimti užstatą.

Taip būtų išvengta galimai brangaus ir sudėtingo taromatų perprogramavimo.

Administratoriaus atrankos kriterijai

Norint, kad užstato sistema Lietuvoje funkcionuotų tvariai ir skaidriai, yra būtina atsakingai

išsirinkti būsimą sistemos administratorių. Sistemos administratorius įsipareigos Aplinkos

ministerijai įgyvendinti pakuočių surinkimo užduotis ir teiks pastoviai finansines ataskaitas

apie vykdomą veiklą. Svarbu pažymėti, kad administratoriumi gali tapti tik nepelno siekianti

organizacija, kuri diegiant sistemą turės daryti pradines investicijas. Aplinkos ministerija

skelbs konkursą, kurio pagrindu bus atsirenkamas vienas arba keli administratoriai. Todėl

vienas iš pagrindinių projekto užduočių buvo sukurti tokius atrankos kriterijus, kurie leistų

objektyviai išsirinkti geriausią/-sius operatorius.

Atrankos kriterijai, kurie buvo pateikti Aplinkos ministerijai užstato sistemos administratoriui

atsirinkti:


12

Rodiklis Pagrindžiantys dokumentai

Veiklos planas

Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su prekybininkais

Užstatinių vienkartinių pakuočių administratorius turi sudaryti preliminarias bendradarbiavimo sutartis su nemažiau kaip 30 proc. visų Lietuvos Respublikoje veikiančių prekybininkų, kurie prekiauja gaminiais užstatinėje vienkartinėje pakuotėje. Susitarimo dokumentuose turi būti nurodyta: a) Kaštų padengimas prekybininkui už vieną grąžintą užstatinę pakuote, pateikiant kaštų apskaičiavimo metodus; b) Detalus užstatinių pakuočių grąžinimo – priėmimo planas, t.y. jeigu pakuočių priėmimas bus vykdomas rankiniu būdu, kur prekybininkas vykdys priėmimą, kur bus laikoma grąžinta tara, kiek darbuotojų bus įtraukiama į šią veiklą ir kaip vyks pakuotės perdavimas administratoriui. Jeigu pakuočių priėmimas vyks automatizuotai, kur stovės surinkimo automatai, kaip jie bus aptarnaujami ir tvarkomi; c) Kita.

Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su gamintojais/ importuotojais

Preliminarios bendradarbiavimo sutartys turi būti pasirašomos su nemažiau negu 10 proc. visų Lietuvos Respublikos rinkoje tiekiamų vienkartinių užstatinių pakuočių gamintojų ir importuotojų. Sutartyje turi būti nurodoma: a) Administravimo mokestis gamintojui/ importuotojui už jo pakuotės sutvarkymą. Administravimo mokestis negali būti didesnis negu 220 Lt/t už stiklinę pakuotę, 2880 Lt/t už PET pakuotę ir 3740 Lt/t už metalinę pakuotę; b) Administravimo mokesčio apskaičiavimo metodika ir jo dydžio kitimas surenkant daugiau užstatinių pakuočių; c) Kita.

Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su antrinių žaliavų perdirbėjais/ eksportuotojais

Preliminariose bendradarbiavimo sutartyse turi būti nurodyta: a) Perdirbimo kiekiai (t); b) Įkainiai (Lt/T); c) Kita.

Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su antrinių žaliavų vežėjais

Preliminariose bendradarbiavimo sutartyse turi būti nurodoma: a) Vežėjo pajėgumai aptarnauti pagal regionus; b) Turimos transporto technikos aprašas (krovininių automobilių kiekis, pagaminimo metai, krovinio talpa, kita); c) Aptarnavimo įkainiai, d) Kita.

Veiklos plėtra/strategija Personalo veiklos strategija (darbuotojų skaičius


13

ir jų pareigybės), automatizuotas užstatinės pakuotės surinkimo planas ir skaičiavimo centro įrengimo detalus planas bei pajėgumų, apdoroti visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių kiekį.

Užstatinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo kiekiai.

Finansavimo schemos Steigimasis: a) Administratoriaus juridinio asmens įstatinis kapitalas; b) Steigėjų įnašų dydis; c) Bankų garantai suteikti paskolas; d) Kita. (Steigimosi lėšos turi visiškai dengti Investicinius planus ir 150 proc. pirmųjų metų detalizuotas išlaidas).

Investiciniai planai: a) Skaičiavimo centro pirkimo planas; b) Automatizavimo planas, t.y. užstatinių pakuočių automatinio surinkimo aparatų (taromatų) pirkimo planas, nurodant jų kiekį ir kainas.

Pajamų detalizavimas: a) Pajamos už administracinį mokestį užstatinių vienkartinių pakuočių gamintojams ir importuotojams, nurodant mokesčio dydį ir apmokestinamų pakuočių kiekį tonomis; b) Pajamos už antrinių žaliavų pardavimą, nurodant jų kiekius ir įkainius; c) Negrąžinto užstato dydis.

Išlaidų detalizavimas: a) Išlaidos personalui, nurodant darbuotojų skaičių; b) Išlaidų kompensavimas prekybininkams; c) Išlaidos vežėjams; d) Taromatų aptarnavimo išlaidos; e) Įrangos amortizacija, f) Banko palūkanos ir kitų įsiskolinimų dengimas; g) Kita.

Pelno reinvestavimo planas, nurodant lėšas. Švietimo programos planas, nurodant

preliminarią sumą.

Švietimo programa ir informavimo planas Organizacija privalės įtraukti kitas pakuočių tvarkymo organizacijas (Žaliajį Tašką, PTO ir kt.) į bendros pakuočių atliekų tvarkymo strategijos kūrimą per užstato sistemos administratoriaus švietimo programą ir informavimo planą. Švietimo programoje ir informavimo plane turi būti: a) prioritetinės švietimo programos kryptys, tikslai ir uždaviniai (pirmiesiems metams teikiama detali švietimo programa, o antriems ir tretiems teikiamos pagrindinės gairės); b) švietimo programos veiksmų planas -


14

įgyvendinimo priemonės, tikslinės grupės, apimtis (skaitinė reikšmė), vykdymo terminai, numatomas finansavimas; c) Tęstinės informavimo priemonės (informaciniai stendai surinkimo vietose, informacijos teikimas internete, informacijos teikimas gyventojams apie pakuočių atliekų surinkimo vietas, surinkimo sąlygas, informaciniai bei praktiniai seminarai, ir pan.) turi būti vykdomos nuolat, o ne tęstinės priemonės (televizijos/radijo laidos, straipsniai spaudoje, skrajučių platinimas ir pan.) turi būti vykdomos ne rečiau kaip viena priemonė per ketvirtį. Taip pat, Organizacija privalo pateikti švietimo programos apie bendrą pakuočių atliekų tvarkymo bei vienkartinių užstato pakuočių tvarkymo sistemą planą. Keletas bendros švietimo programos plano gairių: a) preliminaraus bendradarbiavimo sutartys su kitomis pakuočių tvarkymo organizacijomis, siekiant vystyti ir stiprinti rūšiavimo kultūrą Lietuvoje; b) bent pusė programoje numatomų priemonių turi būti orientuotos į praktinius užsiėmimus; c) bent 30% visos švietimo programos turi būti orientuota į ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų edukaciją; d) turi būti parengta strategija aiškiai ir vieningai komunikacijai įgyvendinti, siekiant atskirti užstatinę ir ne užstatinę rūšiavimo sistemas.


15

Ženklinimas

Užstatinės vienkartinės pakuotės pagal LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą

turi būti pažymėtos identifikuojamu brūkšniniu kodu ir atitinkamu užstato ženklu, kuris būtų

visuotinis Lietuvos teritorijoje. Pačio ženklinimo tvarką nustato aplinkos ministras, kurią turi

taikyti užstato sistemos administratorius (administratoriai).

Aplinkos ministerijai svarbiausias uždavinys yra užtikrinti, kad pats ženklinimas būtų

visuotinis, t.y. visos į Lietuvos vidaus rinką patekusios užstatinės vienkartinės pakuotės būtų

standartizuotai ir vienodai pažymėtos. Toks reikalavimas yra būtinas, nes didžioji dalis šių

pakuočių bus surenkama automatizuotai, kur pati pakuotė bus atpažįstama tik pagal jos

ženklinimą. Pagal dabar galiojantį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą taromatus

(automatizuoto surinkimo prietaisai) parduotuvėse arba šalia jų gali statyti sistemos

administratorius arba pats prekybininkas. Todėl pats ženklinimas turi būti standartizuotas,

sertifikuotas ir bei rinkoje veikiančių taromatų atpažįstamas. Taip pat yra labai svarbu

sertifikuoti ir pačius taromatus, kad užstatinės pakuotės būtų ne tik atpažįstamos, bet kartu

ir maksimaliai apsisaugota nuo sukčiavimo atvejų. Sertifikuojant ir leidžiant statyti verslo

objektui taromatus yra būtina gauti prisijungimą prie pačios duomenų bazės, kad būtų

užtikrinta apskaitos kontrolė.

Ženklinimo tvarka

Aplinkos ministerija ministro pavedimu nustato minimalius vienkartinės pakuotės

ženklinimo kriterijus, tokius kaip: dydį, spalvą, geometriją, pozicionavimą ir apsaugos

priemones. Viešo konkurso būdų arba aplinkos ministro pavedimu yra atrenkama spaustuvė,

kuri geriausiai atitinka kriterijus, pasiūlo geriausią sprendimą iš apsaugos ir automatinio

atpažinimo pusės ir turi geriausią kokybės – kainos santykį. Tuomet tik šioje spaustuvėje

pagamintas brūkšninis kodas ir ženklas gali būti klijuojamas ant užstatinių vienkartinių

pakuočių etikečių arba gaminama visa etiketė. Aplinkos ministerija, išduodama licenziją

spaustuvei, pastoviai gali kontroliuoti pagamintų ženkliukų skaičių, kuris atitinka į vidaus

rinką išleistų vienkartinių pakuočių skaičių. Tokiu būdu būtų išspręsta apskaitos problema,

nes šiuo metu nėra tikslių duomenų koks vienkartinių pakuočių vienetų skaičius buvo

importuotas ar pagamintas Lietuvos rinkai. Kita svarbi funkcija yra ta, kad spaustuvė turėtų

nuolatos didinti apsaugos priemonių kokybę, kad galimas sukčiavimų kiekis mažėtų.


16

Finansavimas:

Kadangi pats ženklinimas priklauso pakuočių sutvarkymo sistemai, jis turėtų būti

finansuojamas iš gamintojų – importuotojų per sistemos administratoriaus administracinį

mokestį. Kitaip tariant, atsirenkant administratorių, yra būtina įsivardinti kurią

administravimo mokesčio dalį jis skirtų spaustuvės, kuri užsiims ženklinimu, išlaikymu. Visgi

siekiant aiškiai atskirti administratorių nuo ženklinimo spaustuvės yra būtina surenkamas

lėšas per sistemos administravimo mokestį valdyti pačiai Aplinkos ministerijai, siekiant

išvengti galimų susitarimų tarp administratoriaus ir ženklinimo spaustuvės. Tuomet pati

ministerija surinkus administravimo mokesčio dalį skirtą ženklinimui, galėtų nuspręsti kiek

lėšų pagal darbo kokybę skirti spaustuvei.

Duomenų gavimas ir kontrolė:

Kaip jau minėta, Aplinkos ministerija iš spaustuvės gautų duomenis apie gamintojų –

importuotojų nusipirktų ženkliukų ar etikečių kiekį. Tokiu būdų būtų užtikrinta skaidri

vienkartinių pakuočių, tiektų į Lietuvos rinką, apskaita, o ne pasikliaujama vien

administratoriaus teikiamomis ataskaitomis. Taip pat Aplinkos ministerija galėtų tiesiogiai

įtakoti apsaugos priemonių gerinimą. Norint, kad sistema veiktų skaidriai, yra būtina

sertifikuoti ir pačius taromatus. Bene svarbiausias kriterijus turi būti tai, kad pats taromatas

turi atpažinti ir veikti kartu su ženkliuko bei brūkšninio kodo apsaugos priemonėmis. Kitu

atveju sistema būtų pasmerkta nuolatiniams sukčiavimo atvejams. Taip pat yra būtina iš

taromatų gauti tiesioginius duomenis apie surinktų pakuočių skaičių. Tai padaryti yra būtina,

siekiant užtikrinti, kad sistemos administratorius fiktyviai neklastos ataskaitų bei

nedeklaruos didesnius susigrąžinimo rodiklius, nei jie yra. Tokiu atveju administratorius

lengviau įgyvendintu Aplinkos ministerijos keliamais pakuočių surinkimo užduotis ir galimai

susitaręs su prekybininku nelegaliai išsigrynintų vartotojo nesusigrąžintą užstatą. Taip pat

yra būtina pasirūpinti, kad skaičiavimo centre būtų instaliuotos vaizdo stebėjimo kameros, o

automatizuoti duomenys tiesiogiai būtų siunčiami Aplinkos ministerijai su tikslu, užkirsti

kelią nelegaliam nesusigrąžinto užstato išsigryninimui.

Documents

Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvojekurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/Depozitas-Gytis-ir-Daumantas.pdf · sistema amortizuos pradines investavimo išlaidas