Turinys

Įvadas

Istorija. Istorijai giminiški mokslai ...............................9Istoriniai laikotarpiai ................................................... 11

I. senovė ......................................................... 13

senIausIos cIvIlIzacIjos

Kas yra civilizacija ....................................................... 14Mesopotamijos civilizacijos ....................................... 16Egiptas ........................................................................... 20Rytų tautos .................................................................... 26

Hetitai ........................................................................ 26Žydai .......................................................................... 27Seniausia pasaulio monoteistinė religija –

judaizmas .............................................................. 30Finikiečiai ................................................................. 31Persai ......................................................................... 32

senovės GraIkIjos cIvIlIzacIja

Kretos ir Mikėnų civilizacijos .................................... 34Tamsieji šimtmečiai ..................................................... 36Archajinis laikotarpis. Didžioji graikų

kolonizacija ............................................................... 37Klasikinis laikotarpis ................................................... 41Helenizmo laikotarpis ................................................. 44Graikų teisės idėjos ...................................................... 46Graikų religija .............................................................. 47Graikų kultūros laimėjimai ........................................ 48Septyni pasaulio stebuklai .......................................... 52

senovės romos cIvIlIzacIja

Romos valstybės susikūrimas .................................... 54Karalių epocha ............................................................. 55Romos respublikos laikotarpis ................................... 55Romos imperijos laikotarpis ...................................... 59Romos civilizacijos laimėjimai.

Romėnų religija ........................................................ 66Romėnų teisė ................................................................ 68Antikos politinė filosofija ........................................... 69Senovės Graikijos ir Romos kultūros

panašumai ir skirtumai ........................................... 72Krikščionybės atsiradimas ir tapsmas

Romos valstybine religija ........................................ 73Baltai .............................................................................. 76

5

Antika (svarbiausių įvykių lentelė) ............................ 80Antikos asmenybės ...................................................... 83

II. vIduramŽIaI ........................................... 85

valstybIų kūrImasIs. vIduramŽIų europos vIsuomenės, polItInės santvarkos Ir kultūros bruoŽaI

Viduramžių valstybių kūrimasis. Bizantija .............. 87Turkai osmanai ............................................................ 90Arabų kalifatas. Islamo atsiradimas .......................... 91Europos valstybių kūrimasis.

Frankų imperija ....................................................... 95Šventoji Romos imperija ir Popiežiaus sritis ............ 98Kijevo Rusia ................................................................ 100Lenkija ......................................................................... 102Normanų žygiai ......................................................... 104Mongolų-totorių užkariavimų Europoje

pradžia ..................................................................... 104Kitų valstybių kūrimasis ir tolesnė raida ................ 106Viduramžių Europos visuomenės ir politinės

santvarkos bruožai ................................................. 107Viduramžiai Europoje ir Lietuvoje .......................... 111Feodalizmo Europoje ir Lietuvoje

panašumai ir skirtumai ......................................... 112Feodalinis susiskaldymas ir centralizuotų

valstybių kūrimasis ................................................ 113Vidurinių amžių švietimas, mokslas, menas

ir žmogaus pasaulėžiūra ........................................ 115

krIkščIonybės plItImas vIduramŽIų europoje

Krikščionybės plitimas. Krikščionių bažnyčios skilimas ................................................................... 118

Bažnyčios ir vienuolynų vaidmuo viduramžiais ........................................................... 123

Kryžiaus žygiai ........................................................... 124Judėjimas prieš Bažnyčią. Husitų karai ................... 128Krikščionybės kelias į Lietuvą .................................. 129

lIetuvos valstybė nuo susIkūrImo IkI lIublIno unIjos

Lietuvių žemės ir kaimynai. Lietuvių žemių konfederacija .......................................................... 133

Lietuvos valstybės susikūrimas ................................ 136Lietuva Gedimino valdymo laikotarpiu ................. 139Lietuva Algirdo ir Kęstučio valdymo

laikotarpiu ............................................................... 141

Krėvos sutartis. Lietuvos krikštas ............................ 144LDK dinastinės unijos su Lenkijos karalyste

laikotarpiu ............................................................... 145Karų su ordinais epocha. Žalgirio mūšis ................ 148LDK po Vytauto Didžiojo mirties. Dinastinė

unija su Lenkijos karalyste ................................... 151LDK valstybės, visuomenės, ūkio, kultūros

pokyčiai ................................................................... 155Viduramžiai (svarbiausių įvykių lentelė) ................ 159Viduramžių asmenybės ............................................. 164

III. naujIejI amŽIaI ................................... 167

pasaulIs Ir lIetuva naujųjų amŽIų pradŽIoje

Kapitalizmo atsiradimas. Mokslo ir technikos laimėjimai ............................................................... 168

Didieji geografiniai atradimai .................................. 170Renesansas. Humanizmas ........................................ 174Reformacija ir kontrreformacija Europoje ............. 177Renesansas. Reformacija ir kontrreformacija

Lietuvoje .................................................................. 183Vilniaus universitetas ................................................ 189Politinio gyvenimo ir ūkio pokyčiai.

Valakų reforma ....................................................... 190Lietuvos Statutai ......................................................... 193

apšvIetos epocha Ir jos Idėjų nulemtI polItInIaI Ir vIsuomenInIaI pokyčIaI

Anglijos revoliucija .................................................... 195Absoliutizmas Vakarų Europoje .............................. 197Apšvietos amžius. Šviečiamojo sąjūdžio

(Apšvietos) idėjos .................................................. 199Rusija XVII–XVIII a. Petro I reformos ................... 204Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas

(Džordžas Vašingtonas) ........................................ 207Prancūzijos didžioji revoliucija ................................ 210Napoleono Bonaparto karai. Svarbiausi

Napoleono epochos bruožai ................................. 213

lenkIjos Ir lIetuvos valstybės (abIejų tautų respublIkos) raIda XvI a. antroje pusėje–XvIII a.

Liublino unija ............................................................. 220LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Naujas

valstybės ir visuomenės modelis .......................... 223LDK valdant Steponui Batorui. Karas dėl

Livonijos .................................................................. 225

6

Lietuva Vazų dinastijos laikais. Karai su Švedija ir Rusija ....................................................................... 228

Abiejų Tautų Respublika Saksų dinastijos laikais ....................................................................... 232

XVII–XVIII a. demografinė krizė. Ūkiniai pokyčiai ..................................................... 235

Kultūros, švietimo ir mokslo raida XVII–XVIII a. ........................................................ 237

ATR žlugimas ............................................................. 241

lIetuva rusIjos ImperIjos valdŽIoje

Lietuvos prijungimas prie Rusijos imperijos. Užnemunės likimas ............................................... 246

Žydų gyvenimas Europoje ir Lietuvoje ................... 248Lietuva per Prancūzijos–Rusijos karą ..................... 251Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės

raida ......................................................................... 252Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. 1831–

1832 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje ............ 254Baudžiavos panaikinimas Rusijoje ir Lietuvoje ..... 2551863–1864 m. sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje ..... 257Lietuva spaudos draudimo laikotarpiu ................... 259Mažoji Lietuva. Tautinis ir kultūrinis

judėjimas ................................................................. 263Lietuvos politinių partijų kūrimasis.

Didysis Vilniaus Seimas ........................................ 266Lietuvos mokslas ir kultūra XIX a. pab.–

XX a. pr. .................................................................. 268

svarbIausI polItInės, ekonomInės Ir socIalInės pasaulIo raIdos XIX a. bruoŽaI

Pramonės perversmas. Mokslo ir technikos naujovės .................................................................. 270

Svarbiausių XIX a. politinių teorijų esmė ............... 275Liberalizmas ............................................................... 276Konservatizmas .......................................................... 280Socializmas ................................................................. 282Politinis spektras ........................................................ 285Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai sąjūdžiai

Europoje, Osmanų, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijose .............................................. 287

JAV pilietinis karas .................................................... 290Suvienytos Italijos valstybės susikūrimas ............... 293Suvienytos Vokietijos valstybės susikūrimas ......... 296Kolonializmas....................................................... 298

pIrmasIs pasaulInIs karas Ir jo padarInIaI

Pokyčiai Europoje ir pasaulyje iki Pirmojo pasaulinio karo ....................................................... 300

Pirmasis pasaulinis karas .......................................... 302Vasario revoliucija. Spalio ginkluotas

perversmas .............................................................. 306Paryžiaus taikos konferencija. Versalio taika:

politiniai ir teritoriniai pokyčiai Europoje ......... 309Tautų Sąjungos įkūrimas .......................................... 311Lietuva kaizerinės Vokietijos okupacijos

metais ...................................................................... 312Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio

karo pabaigoje ........................................................ 3131917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d.

aktai ......................................................................... 313Naujieji amžiai (svarbiausių įvykių lentelė) ........... 316Naujųjų amžių asmenybės ........................................ 322

Iv. naujausIejI laIkaI ............................. 329

pasaulIs Ir lIetuva tarp dvIejų pasaulInIų karų

Pirmojo pasaulinio karo poveikis pasaulio politinio žemėlapio kaitai ..................................... 330

Pirmojo pasaulinio karo įtaka visuomenės kaitai ........................................................................ 332

Pilietinis karas Rusijoje ............................................. 333Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje.

Josifas Stalinas ........................................................ 337Valstybės po Pirmojo pasaulinio karo .................... 342Visuomenės gyvenimas demokratijos ir

autoritarinio režimo sąlygomis ............................ 345Totalitarizmo ir autoritarizmo bruožai ................... 346Komunizmo ir fašizmo panašumai

ir skirtumai ............................................................. 347Fašizmas Italijoje. Benitas Musolinis ...................... 347Didžioji ekonominė krizė ......................................... 349Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią

Vokietijoje. Adolfas Hitleris ................................. 351Pilietinis karas Ispanijoje .......................................... 354Lietuvos valstybės kūrimasis. Kovos už

nepriklausomybę ................................................... 356Steigiamasis Seimas ir jo reformos .......................... 362Lietuva parlamentinio valdymo laikotarpiu .......... 364Lietuva autoritarinio valdymo laikotarpiu ............. 3671922, 1928 ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijos

ir jų skirtumai ......................................................... 369

7

Lietuvos Respublikos prezidentai ir jų nuveikti darbai ....................................................... 370

Socialinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos raida ......................................................................... 373

antrasIs pasaulInIs karas Ir jo padarInIaI

Tarptautinių santykių komplikavimasis XX a. 4 d-mečio antroje pusėje ....................................... 374

Lietuvos tarptautinė padėtis 4 d-mečio pabaigoje ................................................................. 377

Antrojo pasaulinio karo priežastys.......................... 378SSRS ir Vokietijos sutartys ir slaptieji protokolai.

Hitlerio ir Stalino planai ....................................... 378Antrojo pasaulinio karo Europoje pradžia.

Įvykiai Lietuvoje ..................................................... 380Antrasis pasaulinis karas Europoje ir

Lietuvoje .................................................................. 383Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai.

Holokaustas ............................................................ 391Antrojo pasaulinio karo padariniai ......................... 394Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija (1940).

Lietuvos nepriklausomybės praradimas ............. 395SSRS politika ir lietuvių tautos priešinimasis

sovietizacijai ........................................................... 399Lietuva nacių okupacijos metais (1941–1944) ....... 401Teritoriniai pokyčiai Europoje po Pirmojo

ir Antrojo pasaulinių karų .................................... 405Politiniai pokyčiai Europoje po Pirmojo

ir Antrojo pasaulinių karų .................................... 408Antrojo pasaulinio karo poveikis valstybėms ir

visuomenei .............................................................. 408Vakarų Europos gyventojų socialinės struktūros

pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo ................... 409

pasaulIs Ir lIetuva šaltojo karo metaIs

SSRS pokariniu laikotarpiu iki pertvarkos ............. 410 Stalinizmo laikotarpis ........................................... 410 SSRS „atšilimo“ laikotarpiu .................................. 412 SSRS stagnacijos laikotarpiu................................. 414Šaltojo karo laikotarpis. Komunistinių režimų

susikūrimas Rytų Europos šalyse ......................... 416Svarbiausi šaltojo karo įvykiai .................................. 422Kolonijinės sistemos suirimas .................................. 424Rytų ir Vakarų dialogas ............................................. 425SSRS ir JAV vaidmuo pokario pasaulyje ................. 426Europos kapitalistinio ir socialistinio ūkių

raidos ypatumai po Antrojo pasaulinio karo .......................................................................... 427

Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių valstybių raidos skirtumai .................................... 428

Antroji sovietinė Lietuvos okupacija (1944/1945) ir sovietizacija .................................. 429

Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų saugojimas Lietuvoje, pasipriešinimas sovietiniam režimui ............................................... 431

Mokslo ir technikos pažanga ................................... 434XX a. stebuklai ........................................................... 436Tarptautinės organizacijos ........................................ 437 Jungtinės Tautos ..................................................... 437 Žmogaus ir piliečio teisės ..................................... 442 NATO ir Lietuva .................................................... 443 Europos Taryba. Lietuvos įstojimas į ET ............ 448 Varšuvos sutarties organizacija ............................ 452 Euro pos ekonominės bendrijos tapsmas

Europos Sąjunga .................................................... 452 JT, ET ir ES skirtumai ............................................ 462

pasaulIs Ir lIetuva XX–XXI a. sandūroje

„Perestroika“ SSRS. Tarptautinių santykių pokyčiai ................................................................... 463

SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Rusijoje ir Europoje ............................................... 465

Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Balkanuose ir Kaukaze ............................................................... 468

Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos ............................................................... 473

Svarbiausios šiandienos pasaulio problemos ......... 474Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ............................... 476Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ................... 477Atsikūrusios Lietuvos Respublikos raidos

ypatumai ................................................................. 479Dabartinės politinės, ekonominės ir

visuomenės raidos problemos .............................. 480Lietuvos Respublikos prezidentai ir jų veikla ........ 481Naujausieji laikai (svarbiausių įvykių lentelė) ........ 484Naujausiųjų laikų asmenybės ................................... 494

polItInIs šIuolaIkInės vIsuomenės GyvenImas

Valstybė ....................................................................... 498Demokratija ir diktatūra ........................................... 505Valdžia ......................................................................... 508Parlamentas ................................................................ 509Politinės partijos ir jų vaidmuo ............................... 511

8

Partinės sistemos ....................................................... 513Politinės partijos ir politinės organizacijos

Lietuvos Respublikoje ........................................... 515Interesų grupės ........................................................... 519Politinių partijų ir interesų grupių skirtumai ........ 521Pliuralizmas ir korporatyvizmas ............................. 521Pilietybė ...................................................................... 523Pilietybė Lietuvoje ..................................................... 524Valdžios ir piliečių konfliktai ................................... 528Teisėtumas (legitimumas) ........................................ 530Rinkimai. Rinkimų sistemos .................................... 531Rinkimų Lietuvos Respublikoje tvarka ir

funkcijos .................................................................. 534Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarka ......... 535LR Seimas ................................................................... 537Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ............ 541Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai ......... 542Lietuvos Respublikos Vyriausybė ............................ 544Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ......... 546Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ............ 548Biurokratija ................................................................. 550Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

rinkimai................................................................... 552

lIetuvos respublIkos konstItucIja Ir jos IstorInIs kelIas

Konstitucija – pagrindinis įstatymas ....................... 5541791 m. Gegužės trečiosios Lenkijos ir Lietuvos

valstybės Konstitucija – pirmoji Konstitucija Europoje .................................................................. 556

Trys Laikinosios Konstitucijos ................................. 5571918 m. Laikinoji Konstitucija – Lietuvos

Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai ............................................. 557

1919 m. Laikinoji Konstitucija – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai ..................... 557

1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija ......................................................... 558

1922 m. Konstitucija.................................................. 5591928 m. Konstitucija.................................................. 5601938 m. Konstitucija.................................................. 5611940 m. Konstitucija.................................................. 5621978 m. Konstitucija.................................................. 5631992 m. Konstitucija.................................................. 564

prIedaI1. Atėnų demokratijos struktūra V a. ..................... 5662. Romos respublikos valdymo struktūra ............... 5673. Romos imperijos valdymo struktūra .................. 5684. Kaip keitėsi valstybių statusas .............................. 5695. Architektūros stiliai Europoje ir Lietuvoje ......... 576

Asmenybių rodyklė ................................................... 581Sąvokų rodyklė ........................................................... 584Literatūros sąrašas ..................................................... 594Iliustracijų šaltiniai .................................................... 596

330

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų

Europa iki Pirmojo pasaulinio karo

P i r m o j o Pa s au l i n i o k a r o P o v e i k i s Pa s au l i o P o l i t i n i o ž e m ė l a P i o k a i ta i

Europa iki Pirmojo pasaulinio karo • XIX a. Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokie­

tijoje, XIX  a. pabaigoje Rusijoje, Italijoje, Skandi­navijos šalyse vyko pramonės perversmas.

• Imperializmo laikotarpiu (1870–1914) didžiosios

Europos valstybės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Vokietija, Italija ir kt.) kolonizavo beveik visą pasaulį.

• 1878 m. europiečiai kontroliavo 2/3, o XX a. pra­džioje 4/5 pasaulio.

331

P i r m o j o Pa s au l i n i o k a r o P o v e i k i s Pa s au l i o P o l i t i n i o ž e m ė l a P i o k a i ta i

• 1867 m. įkurta dualistinė Austrijos-Vengrijos impe-rija (Austrija ir Vengrija buvo savarankiškos valstybės, bet turėjo vieną monarchą (Pranciškų Juozapą), ben­dras Užsienio reikalų, Karo ir Finansų ministerijas).

• 1871  m. susivienijusi Vokietija tapo imperija (II Reichas, imperatorius – Vilhelmas I).

• 1882  m. sudaryta politinė karinė Trilypė (Vo-kietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos) sąjunga.

• 1898 m. įvyko Fašodo krizė –Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos konfliktas dėl viešpatavimo Afrikoje.

• 1905 ir 1911 m. kilo Maroko krizė – Prancūzijos ir Vokietijos konfliktai dėl įsigalėjimo Maroke. Prancūzams užsitikrinus Didžiosios Britanijos pa­ramą Vokietija patyrė nesėkmę, ir Marokas tapo Prancūzijos protektoratu.

• 1907  m. sudaryta politinė karinė Antantės (Di-džiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos) sąjunga.

• 1912–1913 m. vyko Balkanų karai (tarp Bulgarijos, Graikijos, Juodkalnijos, Serbijos, Turkijos; vėliau tarp Rumunijos ir Turkijos).

Europa po Pirmojo pasaulinio karoPirmojo pasaulinio karo veiksmai vyko visoje Eu­ropoje. Sudarius Versalio taikos sutartį (1919) pa-sikeitė Europos sienos.Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo imperijos:

• Vokietijos;• Austrijos­Vengrijos;• Osmanų (imperijos suirimas ir kartu naujos Turkijos

sienos nustatymas buvo įteisintas 1923 m.);

Teritoriniai pokyčiai po Pirmojo pasaulinio karo

332

Pa s au l i s i r l i e t u va ta r P d v i e j ų Pa s au l i n i ų k a r ų

• Rusijos;susikūrė (atsikūrė) nepriklausomos valstybės:

• Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čeko­slo vakija, Austrija, Vengrija, Jugoslavija;

išsiplėtė kai kurių valstybių teritorija:• Lenkija gavo Didžiąją Lenkiją ir Pamarį (Dancigo

koridorių) (1) – priėjimą prie Baltijos jūros;• Gdanskas (Dancigas) (2) – tapo laisvuoju miestu

(priklausė Tautų Sąjungai);• pagal plebiscitą Lenkija gavo dalį Aukštutinės

Silezijos (3);• Lenkijai ir Čekoslovakijai padalytas Tešenas

(Cešynas) (4);• Belgijai atiteko Eipeno (Epeno) ir Malmedi apy­

gardos (5, 6);• Italijai atiteko dalis Tirolio Alpių (14);• Rumunija prisijungė Rusijos valdytą Besarabiją (7);

Vokietija neteko• Elzaso ir Lotaringijos (teritorijos sugrąžintos

Prancūzijai) (8);• Šlėzvigo ir Holšteino (teritorijos sugrąžintos

Danijai) (9);• Saro srities (10) – ji atiduota valdyti 15 metų Tautų

Sąjungai. Pagal plebiscitą (1935) atiteko Vokietijai;• Klaipėdos krašto (11). Klaipėdos kraštas Versalio

sutartimi atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas val­dyti Prancūzijai. Po 1923  m. sukilimo prijung­tas prie Lietuvos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybės pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai;

• visų kolonijų (jos atiteko Tautų Sąjungai);Reino sritis (12) paskelbta demilitarizuota zona (A. Hitleris 1936 m. įvedė kariuomenę ir sulaužė Versalio sutartį);Rytų Prūsija (13) priskirta Vokietijai.

P i r m o j o Pa s au l i n i o k a r o į ta k a v i s u o m e n ė s k a i ta i

Europa• Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje kilus revoliuci­

joms subyrėjo didžiosios Rytų Europos tautas val­džiusios Austrijos­Vengrijos, Vokietijos, Rusijos imperijos.

• Iš Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos impe-rijų išsivadavo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Austrija, Jugo­slavija.

• Įkurta Tautų Sąjunga (1919–1946).• Susikūrusiose ir atsikūrusiose Rytų ir Vidurio Euro­

pos valstybėse iš pradžių buvo įvesta demokratija. Ją vėliau pakeitė diktatūrinis valdymas – autorita­rizmas arba totalitarizmas (išskyrus Čekoslovakiją ir Suomiją).

• Atsirado pirmoji totalitarinė valstybė – bolševiki-nė Sovietų Rusija (1917 m. pab.).

• 1922  m. gruodžio 30  d., prievarta prisijungus Baltarusiją, Ukrainą, Gruziją, Azerbaidžaną, Ar­mė niją, įkurta Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS).

• Italijoje į valdžią atėjęs B.  Musolinis (1922–1943) įtvirtino totalitarinį režimą.

• Totalitarizmas įsigali ir Vokietijoje; jį įvedė į valdžią iškilęs A. Hitleris (1933–1945).

• Autoritarinis valdymas įsitvirtina ir kai kuriose Europos valstybėse (Vengrijoje, Bulgarijoje, Alba­nijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Jugo­slavijoje, Austrijoje, Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Rumunijoje).

• Po Pirmojo pasaulinio karo Europos šalių ūkį apė­mė sąstingis, atsirado daug bedarbių.

• Atsiranda „prarastosios kartos“ visuomenė (žmo­nės nusivylę gyvenimo realybe; idealizuojamas ka­ras, už teisingą ir šviesią ateitį kovojęs kareivis).

Lietuva• Pirmasis pasaulinis karas ( 1914–1918) ir 1917 m.

Vasario revoliucija Rusijoje sudarė palankias prie­laidas siekti Lietuvos nepriklausomybės.

• Stengtasi pasinaudoti Rusijos ir Vokietijos priešta­ravimais. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija (dalyvavo 222 delegatai). Pasisakyta už nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis. Išrinkta dvi-dešimties narių Krašto Taryba (vėliau pasivadino Lietuvos Taryba).

333

P i r m o j o Pa s au l i n i o k a r o į ta k a v i s u o m e n ė s k a i ta i

• 1917 m. gruodžio 11 d. paskelbtas aktas, kuriuo buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, nutraukti valstybiniai santykiai su Rusija ir Lenkija. Kartu buvo pasisakyta už am­žinus, tvirtus sąjunginius ryšius su Vokietija.

• 1918  m. vasario 16  d. Lietuvos Taryba pasirašė naują dokumentą  – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Juo buvo skelbiama, kad atkuriama ne­priklausoma demokratiniu pagrindu sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi ir kad atsi­sakoma visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Pirmininkavo J.  Basanavičius, dokumentą pasirašė 20 Tarybos narių.

• 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba pasivadino Lietuvos Valstybės Taryba.

• Po Bresto taikos pasirašymo (1918 m. kovo 3 d.) į Lietuvą ėmė grįžti per Pirmąjį pasaulinį karą į už­sienį pasitraukę lietuviai.

• 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybą priėmė pir­mąją konstituciją – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius.

• 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvoje rinkimų teisė su­teikta moterims.

• 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Augus tino Voldemaro. Baigėsi Pirmasis pasauli-nis karas.

• 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas pa­sirašė pirmąjį įsakymą – dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo.

• 1919 m. pradžioje–1920 m. vyko Nepriklausomybės kovos (su bolševikais, bermontininkais, lenkais).

• 1919 m. balandžio 4 d. įsteigta prezidento institu­cija. Pirmuoju prezidentu tapo Antanas Smetona.

• Pirmosios valstybės, pripažinusios Lietuvą de jure: Vokietija (1918 03 23), Sovietų Rusija (1920 07 12).

• 1922  m. balandžio 3  d. priimtas Žemės, 1922  m. rugpjūčio 16  d.  – pinigų reformos (įvestas litas) įstatymai.

• 1921  m. rugsėjo 22  d. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

• 1922–1926 m.: Lietuva – parlamentinė respubli-ka. Seime Lietuvos Respublikos prezidentu išrink­tas A. Stulginskis (1922 m. gruodžio 21 d.).

• 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės per-versmas. Įvedamas autoritarinis A. Smetonos reži­mas.

• 1931 m. Lietuvoje pasireiškė pasaulinės ekonomi­nės krizės požymiai.

• 1934 m. Lietuva, Latvija, Estija sudarė Baltijos an­tantę.

• 1939 m. kovo 22 d. pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis. Klaipėdos kraštas perduotas hitlerinei Vokietijai.

P i l i e t i n i s k a r a s r u s i j o j e

1917 m. Rusijos ekonominė ir politinė padėtis

• Pirmasis pasaulinis karas atnešė daug nelaimių: šeimos neteko maitintojų, miestui trūko duonos, didėjo nepasitenkinimas užsitęsusiu karu.

• Kariuomenėje pašlijo drausmė.• Šalyje įsigalėjo anarchija.• Valdžios siekė bolševikai. Tai sukėlė pilietinį karą.

Proletariato diktatūros kūrimas. 1918 m. vasaris

• Valdžios prievartos įrankis – visos Rusijos ypatingo­ji komisija, tikslas – įtvirtinti diktatūrą. Atšau kiamas mirties bausmės panaikinimas, draudžiami streikai, leidžiama suimti žmogų ir jį be teismo sušaudyti.

• 1918  m. RSFSR konstitucijoje įteisinama politinė nelygybė (dvasininkai ir asmenys, turintys nors vieną samdinį, netenka rinkimų teisės).

• Steigiamos priverčiamojo darbo stovyklos sukilė­liams, nepaklusniems valstiečiams ir asmenims, at­sisakiusiems tarnauti Raudonojoje armijoje.

Pilietinis karas Rusijoje (1918–1920)Pilietinio karo pradžia  – 1918  m. gegužės mėn. Bolševikai kovoja su baltųjų pajėgomis. Jie pranašesni, nes po ginkluoto Spalio perversmo kontroliuoja gele­žinkelio tinklą ir gali permesti ginkluotąsias pajėgas. Karas manevrinio pobūdžio, dalyvauja nedaug karių, kariuomenė išblaškyta milžiniškoje teritorijoje.

334

Pa s au l i s i r l i e t u va ta r P d v i e j ų Pa s au l i n i ų k a r ų

Karo eiga• 1918  m. kovo mėn. Murmanske išlaipinamas

Antantės karinis desantas, o balandžio mėn. Vladivostoke išsilaipina Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė.

• 1918  m. gegužės mėn. prasideda Čekoslovakų korpuso maištas. Kontrrevoliucinės jėgos užima dalį Sibiro, Uralo, Pavolgio.

• 1918  m. lapkričio mėn. Odesoje, Chersone, Sevastopolyje išsilaipina Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos desantas.

• 1919  m. kovo mėn. iš rytų, Sibiro, bolševikus puola Aleksandro Kolčiako vadovaujama baltųjų kariuomenė. Ją ginklais remia užsienio valstybės. A. Kolčiakas užima Uralą, priartėja prie Volgos. Bolševikai, įvedę armijoje griežtą drausmę, puo­limą atremia, o A. Kolčiaką 1920 m. sušaudo.

• 1919 m. vasarą į puolimą pietuose, Ukrainoje, pereina generolas Antonas Denikinas. Jo va­dovaujami daliniai užima dalį Ukrainos, Kurską, Oriolą. Rudenį bolševikai puolimą sustabdo.

• 1919  m. vasarą iš vakarų, Estijos, bolševikus puola Nikolajaus Judeničiaus pajėgos.

• 1919 m. pabaigoje–1920 m. pradžioje Raudonoji armija užima Donbasą, Kijevą, Rostovą, ir taip iš­plečia tarybų valdžios kontroliuojamas teritorijas.

• 1920  m. Rusijos pietuose, Kryme, bolševikai kovoja su Lenkija ir generolo P.  Vrangelio va­dovaujama baltųjų kariuomene. P. Vrangelis su­triuškinamas.

• 1921  m. pasirašoma Rygos sutartis (pagal ją vakarų Ukraina ir vakarų Baltarusija atiten­ka Lenkijai). Baltųjų pajėgos išstumiamos iš Krymo. 1920 m. pilietinis karas baigiasi bol-ševikų pergale.

Karo pasekmės• Baltieji pralaimėjo. Bolševikams pavyko išlaikyti

valdžią savo rankose. Įsigali bolševikų diktatūra.• Pilietinis karas sustabdė šalies ekonominę raidą.

Pramonėje kilo suirutė. Nualintas žemės ūkis.• Šalyje kilo badas, prasidėjo valstiečių maištai,

darbininkų streikai.• Per 1918–1920  m. pilietinį karą Rusija neteko

apie 12 milijonų gyventojų.

sąvokos

Baltagvardiečiai – taip bolševikų vadinamos visos karinės formuotės, kovojusios prieš jų diktatūrą per pilietinį karą Rusijoje (1918–1922). Terminas susijęs su tradicine simbo­lika: balta spalva – tai senosios santvarkos šalininkai, rau­dona – komunistinės revoliucijos sekėjai. Baltagvardiečiams priklausė skirtingų politinių ir idėjinių įsitikinimų asmenys, vienijami bendros kovos su bolševizmu.

Čeka (santr. iš rus. Črezvyčainaja komisija), ČK, VČK  – Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija, sa­botažu ir spekuliacija  – pirmoji Sovietų Rusijos politinė policija. Įkurta 1917  m. bolševikų valdžiai ginti. Pirmasis pirmininkas – F. Dzeržinskis. Po F. Kaplan pasikėsinimo į V.  Leniną, kai buvo imtasi vadinamojo raudonojo teroro: Čeka gavo teisę be teismo naikinti (šaudyti) visus tikrus arba tariamus valdžios priešus. 1922 m. Čeka buvo reorga­nizuota į GPU.

Čekoslovakų korpuso maištas  – korpuso, suformuoto 1917 m. iš čekų ir slovakų, tarnavusių Austrijos­Vengrijos kariuomenėje ir patekusių į Rusijos nelaisvę (apie 45 tūkst. žmonių), ginkluota kova su sovietų valdžia 1918 m. gegužę–rugpjūtį Pavolgyje, Urale ir Sibire.

GPU (santr. iš rus. Gosudarstvennoje političeskoje upravle-nije) – Valstybinė politinė valdyba, sovietų politinė policija, veikusi 1922–1934 m., įkurta vietoj Čeka, 1922 m. reorgani­zuota į OGPU (rus. Objedinionnoje, t. y. Jungtinė GPU). Jai iki 1926 m. vadovavo F. Dzeržinskis, nuo 1926 m. – Viačeslavas Menžinskis. 1934 m. buvo prijungta prie NKVD.

Intervencija (lot. interventio – įsikišimas) – 1.  įsikišimas į ką nors; darymas kam nors įtakos norint pasiekti kokį nors tikslą; 2. teisės pažeidimas  – vienos ar kelių valstybių įsi­kišimas (ginkluotas, ekonominis, politinis) į kitų valstybių vidaus reikalus arba į jų ryšius su trečiosiomis valstybėmis; 3. ekonominis valstybės kišimasis į ekonomiką, ekonominių procesų reguliavimas.

Karinis komunizmas  – 1918–1921  m. Sovietų Rusijos ekonominė politika per pilietinį karą (1918–1920). Suvisuomenintos visos gamybos priemonės, įvesta visuotinė darbo prievolė. Tikslas – aprūpinti bolševikų kariuomenę ir miesto gyventojus maisto produktais, įmones – žaliavomis. Pinigai neteko vertės. Prekes ir maisto produktus skirstė valstybė. Iš valstiečių prievarta buvo atimamos maisto atsar­gos paliekant jų tik šeimai išmaitinti ir javų sėjai. 1921 m., po KP X suvažiavimo, karinio komunizmo politika buvo pakeista NEP’o politika.

Kontrrevoliucija (pranc.) – kova prieš revoliuciją; siekimas grąžinti ikirevoliucinę tvarką.

335

P i l i e t i n i s k a r a s r u s i j o j e

Bolševikų pergalės priežastys• Kontrrevoliucinės jėgos neturėjo aiš­

kios programos, nebuvo vieningos.• Bolševikai turėjo patrauklią progra­

mą ir sugebėjo mobilizuoti ekonomi­nius resursus.

• Bolševikai sugebėjo sukurti profesi­onalią Rau donąją armiją įvesdami griež tą drausmę.

• Bolševikai kontroliavo pagrindinius Ru si jos miestus Peterburgą ir Mas­kvą, o baltieji buvo įsitvirtinę provin­cijoje.

• Raudonieji skelbėsi giną valstiečių ir darbininkų teises, baltieji – turtingų­jų interesus.

• Raudonieji skelbė tautų apsispren-dimo principą (pripažino, kad pa-vergtos carinės Rusijos tautos turi teisę į ne pri klausomybę), o baltieji norėjo atkurti buvusią carinę imperi­ją – teritoriją, kuri buvo iki Pirmojo pasaulinio karo. Bolševikus rėmė Ru­si jos pakraščiuose gyvenančios tau­tos, kurios siekė atsiskirti nuo Rus i­jos ir gauti nepriklausomybę.

Karinio komunizmo politika (1918–1921)

Svarbiausias požymis  – maisto pro­duktų nusavinimas iš valstiečių. Už­drausta pirkti, parduoti, nuomoti že mę. Tikslas – pajungti ekonomiką karo tiks­lams. Pradėta taikyti 1918 m. viduryje.• Uždrausta privati prekyba maisto

produktais ir vartojimo prekėmis. Įvestas apmokėjimas už darbą lygia­vos principu, mokama maisto pro­duktais. Dekretu numatyta palikti valstiečiams produktų tik maistui.

• Panaikintas mokestis už komunali­nes paslaugas, transportą, spaudą.

• Nacionalizuoti fabrikai, vidutinės ir smul kiosios įmonės, bankai. Sukurta cen tra lizuo ta gamybos valdymo ir pa­

Kronštato sukilimas  – Kronštato (tvirtovė Kotlino saloje prie Peterburgo) įgulos ir Baltijos laivyno jūreivių sukilimas 1921 m. vasario 28 d.–kovo 18 d. prieš bolševikų valdžią. Sukilimui vadovavo eserai ir menševikai. Tikslas – nuversti bolševikų diktatūrą, atkurti demokratinę respubliką. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas, bet privertė bolševikus pereiti nuo karinio komunizmo prie NEP’o.

Nacionalizacija (pranc.) – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių) suvalstybinimas; Lietuvoje nacionalizacija buvo įvykdyta, kai 1940 m. kraštą okupavo SSRS.

Pilietinis karas ir karinė intervencija Rusijoje  – bolševikų, užgro­busių valdžią per Spalio perversmą, ir jų priešininkų ginkluota kova 1918–1920 m. Rusijos buvusios sąjungininkės, Antantės šalys, mėgino ginklu padėti baltiesiems ir okupavo dalį Rusijos imperijos teritorijos. Kai kurias vietoves buvo užėmusios ir Vokietijos, Austrijos­Vengrijos, Turkijos armijos.

Proletariato diktatūra  – neribota diktatūrinė valdžia komunistinėse valstybėse. Proletariato diktatūros idėją sukūrė K. Marksas ir F. Engelsas, o išplėtojo ir įgyvendino V.  Leninas. Proletariato diktatūros paskir-tis – įveikti nuverstos buržuazijos pasipriešinimą ir sukurti socializmą. Proletariato diktatūra yra demokratijos priešingybė.

Raudonoji gvardija  – Rusijos Spalio perversmininkų ginkluoti bū­riai, veikę 1917–1918 metais. 1918  m. pavadinti Raudonąja armija, 1946 m. – Sovietine armija.

Sovietizacija – sovietinės valdžios ir tvarkos įvedimo procesas, parem­tas 1917 m. balandžio mėn. V. Lenino paskelbtu šūkiu „Visa valdžia so­vietams!“ Sovietizacijos eiga: 1) bolševikų partijos diktatūros įvedimas; 2) visapusiškas valdžios centralizavimas ir pavaldumo partinei diktatū­rai įvedimas; 3) represijų taikymas kitaminčiams; 4) visuotinė cenzūra; 5) finansų, pramonės, prekybos, žemės ūkio ir kitokios nuosavybės su­valstybinimas (visuotinė nacionalizacija); 6) ekonomikos planavimas.

Spalio ginkluotas perversmas, Spalio socialistinė revoliucija  – Rusijoje bolševikų įvykdytas valdžios užgrobimas 1917  m. lapkričio 6–7  d. (pagal senąjį kalendorių spalio 24–25  d.). V.  Lenino vadovau­jamas bolševikų Centro komitetas 1917 spalio 23 d. nusprendė ginklu nuversti valdžią. Prieš sukilimą pasisakė G. Zinovjevas ir L. Kamenevas. Lapkričio 6  d. ginkluoti bolševikų būriai be pasipriešinimo užėmė strateginius Petrogrado objektus, lapkričio 8 d. naktį – Žiemos rūmus. Laikinosios vyriausybės nariai buvo suimti, sudaryta V.  Lenino vado­vaujama bolševikų vyriausybė. 1918 m. kovo 10 d. Rusijos sostinė per-kelta iš Petrogrado į Maskvą.

Teroras (lot. terror – baimė, siaubas) – socialinių ir politinių priešininkų slopinimo politika, palaikoma smurto, prievartos priemonėmis. Rusijoje 1918–1920 m. vykdytas raudonasis teroras – sušaudyta tūkstančiai žmo­nių, tarp jų ir caras Nikolajus  II su šeima. 1922  m. rengti dvasininkų teismai, socialistų revoliucionierių (eserų) partijos narių procesas. Tais pačiais metais 150 mokslininkų, Maskvos, Peterburgo universitetų pro­fesorių, atsidūrė tremtyje.

336

Pa s au l i s i r l i e t u va ta r P d v i e j ų Pa s au l i n i ų k a r ų

skirstymo sistema. 1918 m. įvesta visuotinė darbo prievolė.

• Materialinėms vertybėms šaly­je skirstyti įkurta Aukščiausioji liau dies ūkio taryba (ALŪT).

Pasekmės• Sumažėjo prekių apyvarta, pini­

gai neteko vertės. Ūkio padėtis tapo katastrofiška.

• Valstiečiai sumažino pasėlių plo­tus, nusmuko žemės ūkis.

• Valstiečiai nuskurdo, 1921  m. prasidėjo badas Pavolgyje (iš ba­do mirė apie 5 mln. žmonių).

• Prasidėjo pramonės krizė: nevei­kė pramonės įmonės, trūko ža­liavų ir darbo jėgos.

• Streikavo Peterburgo, Maskvos ir kitų miestų darbininkai, jūreiviai (1921  m. Kronštato jūreivių su­kilimas).

ReikšmėKarinio komunizmo politika pa­dėjo sukaupti ekonominių resursų kovai su baltagvardiečiais ir laimė­ti pergalę pilietiniame kare.

asmenybės

Antonas Denikinas (1872–1947) – Rusijos karinis vei­kėjas. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Vienas iš rusų baltagvardiečių vadų per 1918–1920 m. Rusijos pilietinį karą, vadovavo Pietvakarių frontui. Po 1917 m. Spalio ginkluoto perversmo pasitraukė į Dono kazokų gyvenvietę, čia iš kadrinių kariškių suformavo sava­norių armiją. 1919  m. vasarą jo vadovaujama armija (150  tūkst.) pradėjo žygį į Maskvą, bet 1919  m. spalį Raudonosios armijos buvo sumušta. 1920 m. emigravo į Turkiją.

Feliksas Dzeržinskis (Dzierżyński; 1877–1926)  – len­kų revoliucionierius, Rusijos ir SSRS valstybės veikėjas. Kilęs iš smulkiųjų lenkų bajorų. Caro valdžios keliskart teistas ir kalintas. Iš socialdemokratų perėjo į bolševikus. Vienas 1917 m. Spalio ginkluoto perversmo organiza­torių. Sovietų represinės organizacijos Čeka įkūrėjas ir vadovas. Raudonojo teroro vykdytojas per Rusijos pilie­tinį karą. Buvo žiaurus. 1924–1926 m. Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos (ALŪT) pirmininkas.

Aleksandras Kolčiakas (1874–1920) – rusų admirolas, vienas garsiausių bal­tagvardiečių vadų, kovojusių su bolševikais. 1918 m. pabaigoje Omske pasi­skelbė vyriausiuoju Rusijos valdytoju, Sibire įvedė karinę diktatūrą. 1919 m. pavasarį jo vadovaujama armija (apie 400 tūkst.) puolė bolševikus siekdama sunaikinti bolševizmą ir atkurti „nedalomą Rusijos imperiją“, tačiau 1919 m. vasarą patyrė pralaimėjimą. 1920 m. sušaudytas Irkutske.

Piotras Vrangelis (1878–1928) – vienas bal­tagvardiečių karo vadų. Generolas. 1904–1905 m. dalyvavo Rusijos–Japonijos, taip pat Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1918  m. pab. kariavo su bolševikais. 1920 m. pradžio­je iš A.  Denikino perėmė vadovavimą rusų Baltajai gvardijai. 1920  m. jo armija pralai­mėjo Kryme. Su armijos likučiais pasitraukė į Turkiją. Mirė Briuselyje.