T u r i n y s

A u s T r A l i j A i r O k e A n i j A Australija ir Okeanija. Gamtinis žemėlapis 80Australija ir Okeanija. Politinis žemėlapis 82Australija ir Naujoji Zelandija 84Melanezija, Mikronezija, Polinezija 86

A r k T i s Arktis. Gamtinis žemėlapis 88

A n T A r k T i s Antarktis. Gamtinis žemėlapis 90

e u r O p A Europa. Gamtinis žemėlapis 92Europa. Politinis žemėlapis 94Europos Sąjunga 96Šiaurės Europa 98Austrija, Šveicarija, Vokietija 100Vidurio Europa 102Jungtinė Karalystė ir Airija 104Beneliuksas 106Prancūzija 108Italija, Slovėnija, Malta 110Balkanai 112Ispanija ir Portugalija 114Rytų Europa 116Rusija 118

B A lT i j O s š A ly s Baltijos šalys. Gamtinis žemėlapis 120

l i e T u v A Gamtinis žemėlapis 122Augalija, gyvūnija ir klimatas 124Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai 126Administracinis žemėlapis 128Gyventojai 130Kultūros paveldas 132Transportas 134

Ž o d y N ė l I S 136

V I E T o V A R d Ž I ų R o d y K l ė 136

Saulės sistema 2

p A s A u l i s Žemės sandara 4Geografiniai atradimai 6Gamtinis žemėlapis 8Klimatas 10Krituliai 12Geografinės zonos 14Politinis žemėlapis 16Gyventojai 18Kalbos, religijos ir rasės 20Gamtos ir kultūros paveldas 22Ekonominės organizacijos 24Pramonė ir žemės ūkis 26Transportas ir komunikacijos 28

A f r i k A Afrika. Gamtinis žemėlapis 30Afrika. Politinis žemėlapis 32Šiaurės Afrika 34Vakarų Afrika 36Vidurio Afrika 38Pietų Afrika 40

A z i j A Azija. Gamtinis žemėlapis 42Azija. Politinis žemėlapis 44Vidurio Azija 46Indostanas 48Kinija, Taivanas, Mongolija 50Japonija ir Korėja 52Pietryčių Azija 54Vakarų Azija 56

P I E T ų A M E R I K A Pietų Amerika. Gamtinis žemėlapis 60Pietų Amerika. Politinis žemėlapis 62Šiaurė 64Pietūs 66

Š I A u R ė S A M E R I K A Šiaurės Amerika. Gamtinis žemėlapis 68Šiaurės Amerika. Politinis žemėlapis 70Kanada ir Grenlandija 72Jungtinės Valstijos 74Vidurio Amerika 76Karibai 78

33

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

32

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

17 18 19 20 21 22 23

17 18 19 20 21 22 23

AFRIK A

Gy ventojų tankumas

Žemės naudoj imas

Afr ikos išs ivadavimas

Afrikos politinio žemėlapio formavimasisDabartinės Afrikos politinis žemėlapis susidarė tik po II pasaulinio karo, kai buvusios Europos kolonijos tapo keliomis dešimtimis ne-priklausomų valstybių. Tik Liberija ir Etiopija niekada nebuvo kolonizuotos. Naujos valstybės paveldėjo kolonizatorių nustatytas ribas, kurios nesutapo su tautų gyvenama teritorija. Nenatūraliai suformuotose daugiatautėse valstybėse daugiapartinis demokratijos modelis patyrė nesėkmę. Tautų ir genčių kova dėl valdžios nuslopdavo įvedus vienos iš kovojančių pusių diktatūrą. Pilietiškai nebrandžios visuomenės, įtempti etniniai santykiai, vyriausybių korupcija ir visuomenės skurdas, gamtos išteklių valdymas ir užsienio valstybių ekonominiai interesai lemia nuolat keliose Afrikos šalyse vykstančius pilietinius karus, tarpvalstybinius ginkluotus konfliktus.Faktai apie Afriką

Didžiausios šalys pagal plotą:Alžyras 2 381 741 km²Kongo DR 2 344 798 km²

Sudanas 1 886 068 km²Libija 1 759 540 km²Čadas 1 284 000 km²

Mažiausios šalys pagal plotą:Seišeliai 455 km²San Tomė ir Prinsipė 1001 km²Komorai 1 862 km²Mauricijus 2 040 km²Žaliasis Kyšulys 4 033 km²

Didžiausios šalys pagal gyventojų skaičių:Nigerija 177 200 000

Etiopija 96 600 000

Egiptas 86 800 000

Kongo DR 77 400 000

Pietų Afrika 52 900 000

Mažiausios šalys pagal gyventojų skaičių:Seišeliai 91 000

San Tomė ir Prinsipė 190 000

Žaliasis Kyšulys 540 000

Vakarų Sahara 555 000

Komorai 766 000

Tankiausiai gyvenamos šalys:Mauricijus 637 žm./km²Ruanda 439 žm./km²Komorai 411 žm./km²Burundis 367 žm./km²Seišeliai 196 žm./km²

Rečiausiai gyvenamos šalys:Vakarų Sahara 2 žm./km²Namibija 2 žm./km²Botsvana 3 žm./km²Mauritanija 3 žm./km²Libija 3 žm./km²

Didžiausias BVP tenkantis vienam gyventojui:Seišeliai 25 900 $Pusiaujo Gvinėja 25 700 $Gabonas 19 200 $Botsvana 16 400 $Mauricijus 16 100 $

Pol i t in is žemėlapis

Afrik a • Po l i t in is žemėlapis

Žemės naudojimasŽemės naudojimas Afrikoje susijęs su tolygia gamtinių zonų kaita nuo pusiaujo į šiaurę ir pietus. Drėgnųjų atogrąžų miškų zonoje, Afrikos va-karinėje dalyje įveista kakavmedžių, kavamedžių, bananų, aliejinių palmių ar kaučiukmedžių plantacijų. Sezoniškai lietingose savanų zonose žemdirbyste verčiamasi drėkinamuose upių slėniuo-se. Dažniausiai auginama kukurūzų, kviečių, sorų, medvilnės, Vakarų Afrikos šalyse – ir žemės riešutų. Rytų Afrikos aukštumose įveista kavamedžių, taba-ko ir arbatmedžių plantacijų. Pietiniame ir šiauriniame pakraščiuose auginama vynuogynų ir citrusinių vaismedžių. Didelę žemyno dalį apimančiose dy-kumose, Sahelio zonoje ar sausojoje savanoje paplitusi gyvulininkystė.

Afrikos ištekliaiDaugumos Afrikos šalių ekonomika priklauso nuo žemės ūkio ir žaliavų eksporto. Gamybos pramonė išplė-tota tik Pietų Afrikoje. Daugelio šalių žemės ūkyje dėl gamtinių ir techno-loginių priežasčių neužauginama

pakankamai maisto vidaus poreikiams, o eksportui auginama viena ar dvi prekinės kultūros. Iš eksporto gaunamos pajamos priklauso nuo produktų kainų svyravimo pasaulio rinkose. Tik nedaugelis šalių turi vienos kurios iškasamos mineralinės išteklių žaliavos (naftos, vario, deimantų ar aukso).

TurgusGatvės turguje Nigerijos mieste Lagose (La-gos) galima nusipirkti visko: nuo antklodžių ir muilo, iki brangiųjų akmenų.

Gyvenimo lygisSkurdžiausių gyventojų žemynas, kurio daugu-moje valstybių gyvenimo kokybės indeksas žemas arba labai žemas, gyveni-mo trukmė trumpiausia, o vaikų mirtingumas vienas iš didžiausių. Dėl didelio gimstamumo, nedarbo ir gamtos stichijų daug gy-ventojų kenčia badą.

Aplinkosauginės problemosViena iš didžiausių problemų – krūmų, miškų kirtimas ir intensyvus gyvulių ganymas sezoniškai sausose srityse, tokiose kaip Sahelis. Sunykus ir taip menkai augalijai, tokios teritorijos dykumėja. Pietų ir Rytų Afrikos gamtos rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose siekiama išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis, bet čia intensyviai brakonieriaujama.

MasajaiKlajoklių gyvulių augintojų gen-tys Kenijos ir Tanzanijos teritori-joje. Dabar daug masajų verčiasi prekyba, dirba viešbučiuose, ren-gia pasirodymus turistams ar lydi juos kelionėse. Dėl turizmo masa-jai yra viena iš geriausiai pasauliui pažįstamų Afrikos tautų.

Karai AfrikojeNuo 6 deš. Afrikoje vyko kelios dešimtys karų: tarpvalstybinių konfliktų dėl teritorijos, vidaus jėgų kovų dėl išteklių kontrolės, poli-tinės valdžios ir kt. Tebevyksta arba neseniai nuslopo keliolika ginkluotų susidūrimų. Dėl dažnų konfliktų milijonai afrikiečių priversti bėgti iš namų.

Arbatmedžių plantacijaArbatmedžiai, kavamedžiai, kaučiukmedžiai, medvilnė, bananai ir kakavmedžiai auginami kaip prekinės kul-tūros.

Mastelis 1 : 30 000 0000 300 600 900 km

Sutartiniai ženklai valstybių sostinės kiti miestai

109

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

108

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

17 18 19 20 21 22 23

17 18 19 20 21 22 23

ŠIAURĖS AMERIKA • K ar iba i

Mastelis 1 : 3 500 0000 35 70 105 km

Europa • Prancūz i ja

Prancūzi ja

MonakasPlotas: 2 km²Sostinė: Monaco-Ville 1000Valdymo forma/santvarka: parlamentinė monarchijaAdministracinis suskirstymas: nėraGyventojų: 30 500, miestuose 100%; tankumas 15 250 žm./km² ; vid. gyv. trukmė 90 metų (moterų 94, vyrų 86)Etninės grupės: prancūzai 47%, monegaskai 16%, italai 16%, kiti 21%Kalbos: prancūzų (ofic.), anglų, italų, monegaskų (ligūrų provansalų tarmė)Raštingumas: 100%Religijos: Romos katalikai 90%, kiti 10%Piniginis vienetas: euras (EUR) = 100 centųBVP 1 gyv./metus: 65 200 JAV $

PrancūzijaPlotas: 547 030 km²Nutolusios valdos: Guadeloupe (GP/GLP); Mayotte (YT/MYT); Martinique (MQ/MTQ); Naujoji Kaledonija (NC/NCL); Prancūzų Gviana (GF/GUF); Prancūzų Polinezija (PF/PYF); Réunion (RE/REU); Saint-Pierre ir Miquelon (PM/SPM); Wallis ir Futuna (WF/WLF), Bassas da India salos, Clipperton’o s., Europos s., Prancūzijos pietinės ir Antarktinės Žemės, Glorios’o salos, Juan de Nova s., Tromelin s.Sostinė: Paris (Paryžius) 2,2 mln. Didesni miestai: Marseille 851 000, Lyon 493 000, Toulouse 459 000, Nice 334 000, Nantes 281 000, Strasbourg 278 000, Montpellier 255 000, Lille 247 000, Bordeaux 237 000, Rennes 211 000, Reims 203 000, Le Havre 182 000, Angers 177 000Valdymo forma/santvarka: parlamentinė respublikaAdministracinis suskirstymas: 26 regionai, 4 užjūrio regionai, kuriuos sudaro 95 departamentai. Narė JT ST.Gyventojų: 66,2 mln., miestuose 85%; tankumas 115 žm./km²; vid. gyv. trukmė 82 metai (moterų 85, vyrų 79)Etninės grupės: prancūzai 90%; afrikiečiai 6%, portugalai 1%, vokiečiai 1%, kiti 2%Kalbos: prancūzų (ofic.); regioninės: baskų, bretonų, elzasiečių, flamandų, katalonų, korsikiečių, akvitanųRaštingumas: 99%Religijos: Romos katalikai 85%, musulmonai 7%, protestantai 2%, judėjai 1%, laisvamaniai 5%Piniginis vienetas: euras (EUR) = 100 centųBVP 1 gyv./metus: 35 700 JAV $

Vyninink ystės regionai

KraštovaizdisVisą vakarinę dalį apima lygumos su pasitaikančiomis uolienų atodangomis. Per jas tekančios upės prasideda seniai užgesusių ir suirusių ugnikalnių suformuotame Centrinio masyvo (Massif Central) plokščiakalnyje. Rytiniu pakraščiu tęsiasi neaukšti sudūlėję Vogėzų (Vosges) ir Ju-ros (Jura) kalnai, o pietinėje ir pietrytinėje dalyje stiebiasi aukštos Pirėnų ir Alpių kalnų viršūnės.

Pagal plotą didžiau-sia Vakarų Europos valstybė, įva i r ia is laikotarpiais dariusi didelę įtaką Europoje vykstantiems politi-niams procesams. In-tensyvus žemės ūkis ir išplėtota pramonė,

kurios poreikiams naudoti savi ir greta esančių Afrikos kolonijų žemės turtai, leido sukurti stiprią ekonomiką. Prancūziją galima laikyti turtingiausia katalikiška pasaulio šalimi. Dėl jos vaidmens formuojantis Europos kultūrai Paryžius žinomas ir kaip pasau-linis mados industrijos centras. Prancūzija viena pirmaujančių valstybių pagal atvykstančių turistų skaičių.

Prancūzijos vynininkystėDaugelyje Prancūzijos vietų įveista vynuogynų. Šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal vynuogių derlių. Didžioji jo dalis tenka vynininkystei. Pagaminama be-veik ketvirtadalis pasaulio vyno. Jo rūšių Prancūzijoje labai daug. Skiriami ir atskirų metų vynuogių derliaus vynai, nes nebūna dvejus metus iš eilės vienodų oro sąlygų vynuogės nokti. Vyno rūšys daugiausia skiriasi vynuogių rūšimi, taip pat dėl nevienodų vyno užrau-gimo būdų. Tai nulemia ne tik vyno aromatą, bet ir spalvą, saldumą, sausumą. Kuo senesnis vynas, tuo geresnis ir brangesnis, todėl rūsiuose daugelį metų kaupiamos jo atsargos. Dėl ilgai trunkančio produk-tyvių vynuogynų įveisimo, gamybos technologijų išpuoselėjimo ir gero vyno išlaikymo vynininkystė yra paveldimas šeimos verslas.

ŠampanasŠampanu gali būti vadinami tik Prancūzi-jos Šampanės (Champagne) provincijoje pagaminti putojantys vynai. Europos Sąjungos ir kai kurių kitų šalių įstatymai draudžia vartoti pavadinimus, susijusius su Šampanės pavadinimu. Kadangi šis specialios technologijos gėrimas pirmiausia pradėtas vartoti Prancūzijos valdovų karūnavimo iškilmėse, jis tapo šventinių renginių, ceremonijų ir pra-bangos simboliu.

Monakas (Monaco)Viena pačių mažiausių pasaulio valsty-bių. Vos 2 km2 ploto mieste valstybėje gyvena 34 000 žmonių. Tankiausiai gy-venama valstybė. Daugiausia pajamų šalis gauna iš išplėtoto lošimo namų verslo ir turizmo.

Sen Mišelio kalnas (Le Mont-Saint-Michel)Uolėta sala prie Bretanės (Bretagne) krantų, kurią per atoslūgį galima pasiekti sausuma. Ant kalno stovi XI–XIII a. statyta gotikos stiliaus bažnyčia ir vienuolynas. Sala su viduramžiais įsikūrusiu kaimeliu apjuosta gynybinėmis sienomis.

Triumfo arka (Arc de Triomphe)Imperatoriaus Napoleono sumanymu XIX a. pradžioje pastatyta Triumfo arka įamžina Napoleono žygius ir kitas prancūzų kovas bei įžymiausius generolus. Šiandien tai memorialas visiems kovotojams už Prancūziją, čia yra ir Nežinomo kareivio kapas.

Versalio rūmai (Château de Versailles)Netoli Paryžiaus (Paris) esantis kara-liaus užmiesčio medžioklės dvaras buvo išplėstas ir virto vienais didžiau-sių pasaulio rūmų, kurie nuo 1682 iki 1789 m. buvo karalių rezidencija ir Prancūzijos politinis centras. Dydžiu, puošnumu ir prabanga garsėjantys rūmai laikomi ir absoliučios Prancūzi-jos monarchų valdžios simboliu.

Luvras (Louvre)Buvę Prancūzijos karalių rūmai, nuo 1793 m. – visuomenei lan-kyti atvertas muziejus. Dabar Prancūzijos nacionalinis muzie-jus ir vienas įžymiausių pasaulio muziejų. Jame eksponuojama apie 35 000 objektų, sukurtų VI tūkstm. pr. Kr.–XIX a.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre Dame de Paris)Prancūziškos gotikos šedevras, viena pirmųjų gotikinių katedrų. Pradėta statyti XIII a., baigta XIV a. 130 m ilgio sienas remia viena pirmųjų tuo metu panaudotų arkinių atramų konstrukcijų, bokštai 90 m aukščio.

Reimso (Reims) katedraReimse 496 m. pakrikštytas pir-masis frankų karalius Chlodvi-gas I. Vėliau retkarčiais, o nuo 1179 iki 1825 m. karūnuoti visi Prancūzijos karaliai. Nuo XIII a. ši ceremonija buvo atliekama dabartinėje gotikos stiliaus katedroje.

123

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

122

B

A

D

C

F

E

H

G

J

I

L

K

N

M

P

O

17 18 19 20 21 22 23

17 18 19 20 21 22 23

ŠIAURĖS AMERIKA • K ar iba i

Mastelis 1 : 1 000 0000 10 20 30 km

Lietuva • Gamtin is žemėlapis

Lietuva

Faktai apie LietuvąDidžiausi ežerai:Drūkšiai 44,8 km²Dysnai 24,4 km²Dusia 23,3 km²Vištytis 17,9 km²Sartai 13,3 km²Luodis 13,2 km²Metelys 12,9 km²Platelių 12,1 km²Avilys 12,1 km²Rėkyva 11,5 km²

Giliausias ežeras:Tauragnas 60,5 km

Ilgiausias ežeras:Asveja 21,9 km

Ilgiausios upės (upės ilgis Lietuvoje):Nemunas 937 (475) kmNeris 510 (234) kmVenta 346 (161) kmŠešupė 298 (209) kmMūša–Lielupė 284 (146) kmŠventoji 246 (246) kmNevėžis 209 (209) kmMerkys 203 (190) kmMinija 202 (202) kmNemunėlis 191 (151) km

Aukščiausios vietosAukštojo kln. 293,8 mJuozapinės kln. 293,6 mŽybartonių kln. 293,4 mVaitalaukio kln. 292 mNevaišių kln. 289 mBarsukynė 287 mRutkiškių kln. 287 mBūdakalnis 285 mDunojaus kln. 283 mPavištyčio kln. 282 m

Didžiausios pelkėsŽuvinto palios 68,5 km²Čepkelių raistas 58,6 km²Didysis tyrulis 47,2 km²Kamanos 43,0 km²Baltosios Vokės 40,1 km²Praviršulio tyrulis 36,4 km²Amalvo palios 34,1 km²Rupkalvių 34,1 km²Rėkyvos 33,7 km²Naujienų 31,6 km²

G amtinis žemėlapis

Kuršių nerijaŠį pusiasalį prieš 4–5 tūkst. metų suklostė jūros bangos, nešdamos šia kryptimi smėlį iš ardomo Sembos pusiasalio. Nerijos ilgis – 97 km, plotis – nuo 380 m siauriausioje vietoje prie Šarkuvos iki 3,8 km plačiausioje vietoje ties Bulvikio ragu. Aukščiausias taškas – Ve-cekrugo kopa (67 m). Apie 70% ploto apima miškai, kurie, išskyrus tyčia neapsodintus ruožus, neleidžia slinkti smėlio kopoms. XVI – XVIII a. dėl iškirstų medžių slenkantis smėlis užpustė 14 kaimų, kiti buvo priversti išsikelti. Naujai apželdinti neriją pradėta XIX a. Šio UNESCO pasaulio paveldo objekto gamtą ir etnografinius kaimus stengiamasi išsaugoti kuo mažiau pakeistus.

KraštovaizdisLietuvai būdingas lygumų reljefas, kurį paįvairina kalvoti Žemaitijos ir Rytų bei Pietų Lietuvos rajonai (didžiausias santykinis kalvų aukštis – iki 50 m). Vidutinis šalies teritorijos aukštis – 100 m virš jūros lygio. Lygumose gana tankus upių ir upelių tinklas, aukštumose telkšo daug ežerų. Apie 1/3 šalies dengia miškai, dėl drėgmės pertekliaus nemažai yra užpelkėjusių vietų.

Platelių ežerasDidžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras Žemaitijos nacionaliniame parke. Jo plo-tas – 12,1 km2, giliausia vieta – apie 50 m. Šio ledyninės kilmės ežero krantai labai vingiuoti. Jame yra 7 salos. Vienoje nuo viduramžių stovėjo vietos dvarininkų pilis, kurią su krantu jungusio tilto polių išlikę po vandeniu.

NemunasIlgiausia Lietuvos upė, kurios baseine senovėje susiformavo lietuvių gentys ir įkurta valstybė. Visos upės ilgis – 937 km, ilgis Lietuvoje – 475 km, didžiausias gylis – iki 5 m, plotis – iki 500 m. Vidutinis upės debitas – 500–600 m³/s, tačiau per potvynius gali padidėti iki dešimties kartų.

Čepkelių pelkėTai žmogaus veiklos mažiau paliestas pelkių kompleksas Varėnos rajone. Šiame 112 km² ploto rezervate saugoma viena seniausių Lietuvoje miško pelkių, mišku apaugusios žemyninės kopos, reliktiniai ežerai ir reta gyvūnija (kurtiniai, gervės, stulgiai, papras-tosios angys, žalčiai) bei augalija.

LadakalnisKalnas Ignalinos rajone. Žino-mas ir turistų lankomas dėl atsiveriančio nuo jo vaizdo į 6 Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus. Kalnas paskelb-tas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Kuršių mariosŠi lagūna susidarė prieš 4–5 tūkst. metų Kuršių nerijai atskyrus dalį Baltijos jūros. Vidutinis marių gylis – apie 4 m, plotas – 1584 km², Lietuvai pri-klauso ketvirtadalis. Dėl įtekančių upių, iš kurių reikšmingiausia – Nemunas, marių vanduo beveik gėlas (druskingumas iki 8 promilių). Prognozuoja-ma, kad dėl žemės paviršiaus grimzdimo tolimoje ateityje marios su jūra susijungs ir pietinėje Kuršių nerijos dalyje.

AsvejaIlgiausias (beveik 22 km) Lietuvos ežeras. Tirpstančio ledyno van-dens srautų suformuotas ežeras gilus – didžiausias gylis siekia iki 50 m. Prie Dubingių yra išlikusi Radvilų rūmų piliavietė.