TURINYSAŠ – GYVAS, TU – GYVAS, MES VISI - GYVI8 Iš kiaušinio – nauja gyvybė10 Apie kailius, plunksnas ir žvynus12 Apie lizdus ir namelius 14 Kaip gyvūnai juda?16 Gyvūnų kalendorius

VABZDŽIAI20 Greiti oro žirgai22 Auslindos neieško tavo ausies24 Žiogai groja mums ir sau26 Vis dar nepažįstamos blakės28 Cikados ir cikadėlės30 Kam vabalui straublys?32 Gaudžia grambuolių sparnai34 Kodėl uodai zyzia?36 Skruzdėlių pasaulis38 Bitės – darbininkės40 Dūzgia, bet ne bitė42 Kam kanda kandys?44 Balti balti baltukai46 Kur sprindžiuoja sprindis?48 Gražuoliai sfinksai

KITI BESTUBURIAI52 Ko nežinome apie slieką?54 Sraigė keliauja su namu56 Gyvenimas geldutėje58 Kas ropoja atbulas?60 Maža, bet baisi62 Kam reikia šimto batų?64 Kam vorai mezga tinklus?

VARLIAGYVIAI IR ROPLIAI68 Vingrusis žaltys70 Mums gyvatė nebaisi72 Rupūžės – prietemos gyvūnai74 Kokiai varlei gyventi geriau?

ŽUVYS78 Kas bijo lydekos?80 Keliauninkės lašišos82 Kuoja – žvejų džiaugsmas84 Mūsų ežero ešerys86 Maža, bet stipri dyglė

PAUKŠČIAI90 Raudonkojis ilgasnapis gandras92 Ko spokso apuokas?94 Genys – ne tik margas!96 Apie ką karkia varna?98 Viską matantis kėkštas100 Čyru-vyru pavasaris...102 Laukų vištelė kurapka104 Mūsų kaimynės zylės106 Ledspira kielė108 Žuvėdros ir kirai110 Pempė šiaušia kuodą112 Plėšrieji paukščiai114 Balta lyg sniegas gulbė116 Antys sveikinasi iš kūdros ŽINDUOLIAI120 Girios gudruolė122 Pilkas vilkas124 Nepažįstamasis barsukas126 Girių karalius briedis128 Lūšys130 Pelės, pelėnai ir kiti graužikai132 Rudauodegė voveraitė134 Riestasnukis šernas136 Spygliuotasis ežys138 Girių galiūnas stumbras

ŽODYNĖLIS

Bitės – darbininkės

BItėS – DIDeLėMIS BeNDRuoMeNėMIS GyVeNANtyS VABzDŽIAI. JoS ŽIeDuoSe ReNKA NeKtARą IR Iš Jo GAMINA MeDų.

Svarbiausias bičių darbas – aplankyti kuo daugiau

augalų žiedų.

Gamtoje iš žiedų nektarą ir žiedadulkes renka daugelio

rūšių bitės ir kamanės.

Medunešės bitės, kurias žmonės apgyvendina aviliuose, yra

naminis vabzdys.

Kiekvienas bičių ar kamanių lankytas žiedas

užmezga vaisius ir subrandina sėklas.

Bitės ir kamanės iš vaško lipdo korius. Juose saugo medų ir augina bitukus.

Bitė ant užpakalinių kojų turi krepšelį, į kurį deda žiedadulkes.

ŽIEMĄ BITĖS NESKRAIDO, BET IR NEMIEGA – DŪZGIA AVILYJE IR MAITINASI MEDUMI

Jei bičių nebūtų, kai kurie augalai

išnyktų.

Naminių bičių medaus dalį galime pasiimti, nes jo bitelės

prineša daugiau, nei joms reikia.

Kamanės – didelės ir

pūkuotos bitės!

Peržiemojusi kamanė motina viena pradeda kurti namus: lipdo korius, augina vaikus.

Bitės ir kamanės pilvelio gale turi geluonį. Jo reikia gintis pačioms ir ginti savo namus.

VA

BZ

DŽ

IAI

38 39

VėŽIAI – VANDeNyJe GyVeNANtyS BeStuBuRIAI GyVūNAI. JIe tuRI DIDeLeS ŽNyPLeS IR MoKA PLAuKtI AtBuLI.

Lietuvoje nuo seno gyvena stambūs vėžiai.

VANDENINIS TARAKONAS BALTIJOS JŪROJE

ŽYMĖTASIS VĖŽYS

RAINUOTASIS VĖŽYS

VĖŽIUKAS

Išsinėręs iš šarvų vėžys tampa

pažeidžiamas, todėl tūno po kerplėšomis,

urveliuose.

kas ropoja atbulas?

Vėžys auga greitai. Augdamas jis

turi pakeisti kietą raginį šarvą.

Tikrųjų vėžių priekinės kojos stiprios, su žnyplėmis.

Vėžiai žnyplėmis prilaiko, suplėšo maistą, kurį sumala žandais.

Plačiažnypliai vėžiai mūsų vandenyse nyksta. Jų vietą užima siauražnypliai ir iš Amerikos kilę žymėtieji ir rainuotieji vėžiai.

Vėžiams netrūksta pavojų: juos gaudo

ne tik žmonės, bet ir žuvys, ūdros, ondatros.

Vėžys sulenkia pilvelį ir uodega pasistumia atgal.

58 59

KIT

I B

EST

UB

UR

IAI

Margi, žalsvi ar dryžuoti šonai padeda lydekai slapstytis tarp augalų ir tykoti grobio.

Kai žuvelė priplaukia arti,

lydeka stveria ją aštriais dantimis!

LyDeKA ILGA, PLoKšČIAIS šoNAIS, JoS GALVA IR SNuKIS ILGI, SuPLotI.

Pavasarį, kai ežerų vanduo pakyla ir užlieja pievas, sekliame vandenyje lydekos neršia.

Jos žiotys plačios, su daugybe dantų, kurie palinkę į vidų, kad nutvertas grobis nepaspruktų.

Lydekos nugara žalsvai pilka, kartais – juoda, pilvas šviesus.

Iš ikrelių išsiritusios lervutės su senkančiu

vandeniu keliauja į ežerą.

kas bijo lydekos?LUODŽIO EŽERAS GARSĖJA SAVO LYDEKOMIS

Visam ežere pati greičiausia – lydeka. Ji –

medžiotoja.

LYDEKA SLEpIASI TARp AUGALų

Į EŽERĄ

pALEIDŽIAMOS

ŽMONIų UŽAUGINTOS

LYDEKOS

78 79

ŽU

VY

S

Lapiukai mėgsta žaisti slėpynių. Jie taip pat kovoja, kam atiteks kailio skiautė ar plunksna. šie žaidimai – tai mokslai, kurių reikės užaugus.

Lapė – labai išradinga, gebanti daugiau už kitus

žvėris.

girios gudruolė

LAPė – PLėšRuS šuNINIų šeIMoS ŽVėReLIS, tAIGI – GIMINė VILKuI IR NAMINIAM šuNIuI.

LApĖ VASARĄ BŪNA RYŠKIAI RUDA, ŽIEMĄ –

RUSVAI GELSVA

ŠIS ŽVĖRIS BĖGDAMAS

KOJAS STATO VIENĄ

UŽ KITOS IR pĖDSAKAI

pANAŠŪS Į DAILIAI

pABIRUSIĄ GRANDINĘ

pAVASARĮ URVE GIMSTA 3–5 JAUNIKLIAI

Lapės grobis dažniausiai – pelėnai ir pelės, kurmiai, net vabalai ir varlės. Lapė tikrai nepaliks kiškių ar stirnų jauniklių, ant žemės esančio paukščio lizdo.

Žiemą lapės kailis pūkuotas ir šiltas,

dėl jo seniau lapes medžiodavo.

Jos kojos labai grakščios, snukis ilgas

ir smailas, ausys stačios ir plačios, uodega

pūkuota, o galiukas baltas.

Lapė snapė tikra gražuolė!

Žiemą pagal pėdų atspaudus galima pasakyti, ar daug lapių gyvena miške.

120 121

ŽIN

DU

OL

IAI