1

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Projektą remia Lietuvos Respublika. Projektas vykdomas, įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje 2009 m. metinę programą. Projektą įgyvendina Tolerantiško jaunimo asociacija. Pagrindinis projekto tikslas – siekti, kad visuomenė būtų palankesnė trečiųjų šalių piliečių integracijai.

© Tolerantiško jaunimo asociacija, 2010.

2

Tiražas 1000 egz.

Projektas „Sveiki atvykę!“

© Tolerantiško jaunimo asociacija, 2010

http://www.tja.lt/sveikiatvyke/

Sudarytojas Artūras Rudomanskis

Teksto autoriai: Artūras Rudomanskis, Mindaugas Kluonis

Redaktorės: Justina Puzinaitė, Gintarė Eidimtaitė

Dailininkė Ramunė Kotryna Mikšiūnaitė

Maketuotojas Vaidotas Kučas

3

Įvadas

Europa – tai ne tik žemynas, kuriame yra daugiau nei keturios dešimtys valstybių, tarp jų ir Lietuva, tačiau pirmiausia tai – daugybės skirtingų žmonių namai.

Gyvendami demokratėjančiame, sparčių pokyčių ir naujovių laikotarpyje ne visuomet spėjame pažinti mus supančio pasaulio. Neretai to, ko mes nepažįstame, vengiame. Įvairiais būdais mėginame svetimus, naujus, kita vertus, neišvengiamus dalykus atitolinti nuo savęs. Tačiau ar visada įsitikiname, kad tie iš pažiūros svetimi, tolimi dalykai yra grėsmė mūsų gerovei, laisvei, kultūriniam, socialiniam ar kitokiam savitumui? O gal atvirkščiai – jie atneša naujas žinias, skirtingas patirtis, kultūrinę įvairovę, paveldą ir pan.?

Istoriškai žmonių migracija yra nuolatinė. Tačiau nepriklausomai Lietuvai ir jos gyventojams atsi-vėrus sienoms suintensyvėjusi imigracija ir emigracija vis dar yra iššūkis. Šiame leidinuke pateikiama informacija – tai mažiausia, ką kiekvienas turėtume žinoti apie žmones, kurie atvyksta į ir išvyksta iš mūsų šalies, apie procesus ir veiksnius, kurie daro įtaką tokiam jų gyvenimui.

4

Apie projektą

Projektas „Sveiki atvykę!“ vykdomas įgyven-dinant 2009 m. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programą. Jį įgyvendina Tolerantiško jaunimo asociacija. Projekto ko-mandoje dirba jo autorius ir vadovas Artūras Rudomanskis bei projekto veiklų organizatorius Andrius Dubinas.

Tolerantiško jaunimo asociacija – pirmoji jau-nimo organizacija Lietuvoje, veikianti pagrindi-nių žmogaus teisių apsaugos srityje, stiprinanti žmogaus teises ir laisves, savo veiklomis skati-nanti visuomenės pagarbą ir toleranciją pažei-džiamiausioms socialinėms grupėms, žmogaus teisių apsaugą ir mažumų integraciją. Asociacija

užsiima švietėjiška, kultūrine veikla, rengia, įgy-vendina ir dalyvauja su tuo susijusiuose pro-jektuose, atstovauja asociacijos nariams, stebi ir reaguoja į visuomenėje vykstančius pokyčius, reiškia savo poziciją, teikia įstatymų pataisų projektus ir pan. Organizacija visoje Lietuvoje vienija per 250 narių.

Atsižvelgdami į šalyje vyraujančias trečių-jų šalių piliečių integracijos problemas bei Tolerantiško jaunimo asociacijos sukauptą patirtį ir siekdami įgyvendinti šį projektą, iš-kėlėme pagrindinį tikslą – skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į Lietuvos visuomenę gilinant abipusį pažinimą bei siekti sudaryti užsieniečiams sąlygas išsaugoti ir plėtoti savo socialinį ir kultūrinį tapatumą visuomenėje.

5

Įgyvendindami projektą esame numatę:

• rengti neformalaus ugdymo „Sveiki atvykę!“ mokymus švietimo įstaigose;

• stebėti, kaip kinta mokinių žinios ir suvokimas apie trečiųjų šalių piliečius, jų integravimo svar-bą Lietuvoje;

• sukurti ir skirtinguose Lietuvos regionuose pristatyti dokumentinį filmą, kuris įvairioms šalies piliečių grupėms populiariai ir informatyviai paaiškintų ir papasakotų apie trečiųjų šalių pilie-čius nuo savokų iki realaus gyvenimo;

• vesti „Sveiki atvykę!“ paskaitas, paremtas „Įvairovės komandos“ metodologija;

• plėtoti projekto pristatymus interneto tinklapiuose;

• organizuoti konferenciją, kurios tikslas – iškelti ir analizuoti dėl migrantų diskriminacijos visuomenėje kylančias problemas, segregacijos įtaką, integracijos svarbą bei su tuo dirbančių institucijų, organizacijų ir asmenų laimėjimus ir problemas;

• išleisti šį informacinį leidinuką.

6

Trečiosios šalys

Šis terminas mūsų šalyje tapo aktualus tik po 2004 m., kai įsiliejome į Europos Sąjungą. Tuomet

lietuviai tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos piliečiais. Įsijungimas į Šengeno erdvę suteikė

galimybę Lietuvos gyventojams vykti į Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos

šalis nares ir jose dirbti be darbo vizų. Jų nereikia ir ES piliečiams atvykstantiems į Lietuvą. Tačiau

kitų šalių piliečiai, norėdami gyventi ir dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimus. Šios Europos Sąjungai ir

Europos laisvosios prekybos asociacijai (Šveicarija, Lichtenšteinas, Norvegija, Islandija) nepriklausan-

čios šalys vadinamos trečiosiomis šalimis.

Taigi, įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva kaip buvo, taip ir liko pirmąja, pagrindine šalimi, Europos

Sąjungos šalys tapo antrosiomis šalimis, kuriose lietuviams, kaip Europos Sąjungos piliečiams, suda-

romos palankesnės sąlygos gyventi ir dirbti, o kitos šalys tapo trečiosiomis šalimis.

7

Lietuva

ES

ELPA

Trečiosios šalys

8

Trečiųjų šalių piliečiai

Dalis Lietuvos gyventojų klaidingai tapatina trečiąsias šalis su Šaltojo karo metais vartotu „trečiojo

pasaulio“ (1952 m. terminą įvedė prancūzų demografas Alfred Sauvy kaip analogiją „trečiajam luo-

mui“ Prancūzijos revoliucijos metu) šalių terminu. Šaltojo karo metu pirmasis pasaulis buvo Vakarai,

antrasis – komunistinis blokas, o trečiasis – nepriklausomomis tapusios buvusios kolonijos Azijoje,

Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Okeanijoje. Tad iki šiandien dažniausiai „trečiuoju pasauliu“ vadinamos

ekonomiškai neišsivysčiusios daugiausia Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys, beveik visos buvu-

sios kolonijos.

Remdamiesi tokia samprata, Lietuvos gyventojai trečiųjų šalių piliečius painioja su „trečiojo pa-

saulio“ šalių piliečiais.

9

Toks įsivaizdavimas yra klaidingas, kadangi tre-čiosiomis šalimis laikomos ne tik buvusios koloni-zuotos šalys, bet ir buvusios Vakarų valstybės (JAV, Australija) ir buvusios sovietinio bloko narės (Rusija, Ukraina, Baltarusija).

10

11

Kodėl jie čia atvyksta

Migracijos sąvoka apima bet kokį žmonių judėjimą – vienoje valstybėje ar kertant jų sienas. Sprendimas migruoti yra sąmoningas asmenų pasirinkimas, kurio dažniausias tikslas yra keisti esamą gyvenamąją situaciją geresne.

Sprendimą migruoti veikia įvairūs veiksniai:

• demografiniai (žmonių skaičius, išsimokslinimo lygis),

• socialiniai-kultūriniai (tradicijos, (ne)toleranci-ja dėl tautybės, seksualinės orientacijos, religi-jos ir pan.),

• politiniai (politinė santvarka, rinkimų rezultatai),

• ekonominiai (atlyginimų dydis, ekonomikos (ne)augimas, (ne)darbas),

• psichologiniai (gebėjimas priimti asmeninius sprendimus),

• saugumo (kariniai konfliktai, politinės represijos),

• geografiniai (klimato sąlygos) ir kiti veiksniai.

12

Dažniausiai trečiųjų šalių piliečiai įsivaiz-duojami kaip nekvalifikuoti darbo migrantai. Manoma, kad jie siekia užimti vietinių gyvento-jų darbo vietas.

Iš tiesų didelė dalis trečiųjų šalių piliečių at-vyksta dirbti. Tačiau jie dirba labai įvairius dar-bus. Lietuvos įstatymai numato, kad įdarbinti trečiųjų šalių piliečius galima tik tuomet, kai nėra atitinkamos srities specialisto Lietuvoje. Todėl trečiųjų šalių piliečiai užpildo darbo vie-tas esant darbo jėgos trūkumui, kai Lietuvoje nėra pakankamai savų specialistų.

Trečiųjų šalių piliečiai ne tik dirba Lietuvoje, bet ir joje investuoja. Juos dirbti atsiunčia užsie-nio valstybių įmonės ar net vyriausybės.

13

Ne visi trečiųjų šalių piliečiai atvyksta darbo reikalais. Viena dažniausių priežasčių – studijos arba siekis būti su mylimu žmogumi, sukurti šeimą. Pasibaigus studi-

joms ar darbo sutarčiai, dauguma trečiųjų šalių piliečių grįžta į savo šalį.

14

Trečiųjų šalių piliečiai ir kultūra

Kartais manoma, kad atvykę trečiųjų šalių piliečiai gali pakeisti šalies kultūrą ir sukelti socialinius

konfliktus. Tokį požiūrį išreiškiantys asmenys mano, kad trečiųjų šalių piliečiai savo kultūrinį savitu-

mą primes kitiems.

Tokios baimės yra nepagrįstos, nes trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai atvyksta iš valstybių, kurių

kultūra Lietuvoje reprezentuojama tautinių mažumų (rusai, baltarusiai, ukrainiečiai) arba naudojasi

jau esama infrastruktūra. Neretai kultūrinis trečiųjų šalių piliečių identitetas net nesiskiria nuo lie-

tuvių. Dažniausiai trečiųjų šalių piliečių kultūrinės tradicijos atskleidžiamos per kultūrinius vakarus,

kiną, teatrą, valgius, per nacionalinių trečiųjų šalių piliečių švenčių šventimą ir panašiai.

15

16

Kodėl reikia integruoti trečiųjų šalių piliečius

Kartais manoma, kad atvykę trečiųjų šalių piliečiai sukels socialines įtampas. Tokia gali-mybė egzistuoja tik tokiu atveju, jei trečiųjų šalių piliečių nesistengiama integruoti į visuo-menę, siekiama juos išnaudoti, nėra sukurta infrastruktūra siekiant integracijos, o vietiniai gyventojai vengia bendravimo su trečiųjų šalių piliečiais.

Ignoravimas skatina naujakurių izoliaciją ir bendravimą tik su kitais naujakuriais. Nesant kalbos mokymo, išsilavinimo galimybių, likę Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai negali gauti

geriau apmokamo darbo, o išnaudojimas kelia neteisingumo jausmą. Tuomet susiformuoja skurstančių naujakurių, kurie nepasitiki prii-mančiąja visuomene, kyla socialinė įtampa.

Tačiau jei šalyje sudaromos sąlygos, kad trečiųjų šalių piliečiai išmoktų nacionalinę kalbą, vienodai traktuojami visi gyventojai ir užtikrinamos sąžiningos darbo ir jo apmokėji-mo sąlygos, nesistengiama pakeisti atvykėlių kultūrinio savitumo, o vietiniai gyventojai mielai bendrauja, tuomet trečiųjų šalių piliečiai gali įgyti geresnį išsilavinimą, dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą, nėra linkę bendrauti tik tarpusavyje, nes turi draugų tarp vietos gyven-tojų, ir socialinių įtampų grėsmė išnyksta.

17

Integracijos dėka Lietuvoje įsikūrę ir į visuomenę integravęsi migrantai dėl galimų pokyčių šalies ekonomikoje, politikoje, socialinėje sferoje valstybei nebūtų našta, o patys efektyviai spręstų kylan-čias problemas.

Integracijos poreikį patvirtina ir Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įvairovė − jie yra labai skirtingi tiek savo patirtimis, tiek kultūra, įgūdžiais, išsilavinimu ir t.t. Į Lietuvą jie atvyksta vedini įvai-riausių tikslų: vieni vykdo diplomatinę misiją, kiti sukūrė šeimas, treti savanoriauja, atlieka specialisto darbą specifiniuose projektuose, plėtoja verslą, studijuoja ir pan. Šie žmonės kuria pridėtinę vertę

šalies ekonomikai, žinių visuomenei ir kultūrai.

Pavyzdžiui, parengti specialistą reikia keliasdešimt tūkstančių litų siekiančių investicijų, tuo tarpu iš kitos šalies atvykęs paruoštas specialistas mūsų šaliai

„nieko nekainuoja“. Svarbu paminėti ir tai, kad kartais valstybės net ir neturi galimybės parengti tam tikro profilio specialistų, nes tam nėra sukurtos specifinės mokymo bazės. Panašių pavyzdžių yra daug.

18

Trečiųjų šalių piliečiai pagal atvykimo šalį 2008 m. (išduoti trumpalaikiai leidimai gyventi)

Rusijos (12%)

Ukrainos (19%)

Kinijos (5%)

Kitos šalys (6%)

Turkijos (7%)

Baltarusijos (40%)

JAV (3%)

Kitos Europos (ne ES ir EFTA) valstybės (3%)

Moldovos (5%)

19

Informacinių technologijų specialistas João iš Pietų Amerikos pirmą kartą į Lietuvą atvyko vykdyti tarptautinės kompanijos projekto.

„Man patiko ši šalis, todėl nusprendžiau

paprašyti įmonės vadovų, kad pratęstų

darbo sutartį ir toliau galėčiau dirbti

Lietuvoje. Kol dirbau čia, norėjau labiau

pažinti kultūrą, pagyventi ir pabendrauti

su žmonėmis, susirasti naujų draugų.“

Penktą mėnesį Vilniuje gyvenantis brazi-las tvirtina, kad Lietuvoje jaučiasi labai gerai, tačiau sunku priprasti prie šalčio ir paniurusių veidų.

„Žinoma, gyventi kitoje šalyje savarankiš-

kai – tikras iššūkis. Tai Europa, ne Pietų

Amerika – skiriasi daug dalykų, ir kultū-

ra, ir iš dalies bendravimas tarp žmonių,

įpročiai.“

Paklaustas, ar norėtų pasilikti ir toliau tęsti darbą Lietuvoje, João nusišypsojo ir teigė tokios galimybės dar nesvarstęs, nes čia dirbs dar be-veik septynis mėnesius.

20

Atmintinė

Tarptautinė migracija – tai žmonių kėlimasis iš vienos valstybės į kitą. XVIII–XX a. vidury Europos gyventojai gausiau emigruodavo. Tik po antrojo pasaulinio karo, kai ypač trūko darbo jėgos, europiečių emigracijos mąstus persvėrė imigracija iš kitų žemynų.

Imigrantų skaičius Lietuvoje mažesnis nei 1% ir nuo 2006 m. iki 2010 m. nuolat mažėja. Tačiau baimės, išankstinės nuostatos, neigiami stereotipai apie kitataučius visuomenėje vis dar labai gajūs.

Migrantų, gyvenančių Europos Sąjungoje, vidurkis siekia 8%.

Sugyventi su tuo, kurio nepažįsti, nėra len-gva, tačiau statistiškai lietuviams tai sekasi itin sunkiai – pagal netolerancijos rodiklius Lietuva Europoje užima aukščiausias vietas.

Lietuvos visuomenė yra labai homogeniška. Maža tautybių įvairovė lemia dalies lietuvių ne-toleranciją kitataučių atžvilgiu. Baimė ir stereo-tipai dažniausiai kyla iš nepažinimo.

Bendraujant su asmeniu, atvykusiu iš trečio-sios šalies, vertėtų suprasti, kad jam gali būti sunku prisitaikyti prie vyraujančios kultūros, užmegzti kontaktus su žmonėmis, todėl reko-menduotina parodyti bendravimo iniciatyvą.

21

Baigiamasis žodis

Kalbėdami apie trečiųjų šalių piliečių integraciją dažniausiai akcentuojame skirtumus tarp mūsų ir jų. Laimingiausi tie, kurie turi galimybę pažinti šiuos žmones iš arti, kad galėtų pastėbėti – nepaisant skirtumų vis tik mes visi esame labai panašūs!

Tad ar ne dabar pats tinkamiausias metas pradėti pažinti tuos, kurie jau yra tarp

mūsų ir ar ne laikas pradėti tarpkultūrinį dialogą?

22

Literatūros ir šaltinių sąrašas

1. Maslauskaitė A., Stankūnienė V. Šeima abipus sienos: Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos pers-pektyvos. Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas, Vilnius, 2007.

2. Bartkevičienė A. Projektų vaidmuo pabėgėlių integracijos procese. Paskaitos medžiaga. Vilnius, 2008.

3. Boswell C. European migration policies in flux: changing patterns of inclusion and exclusion. 2005.

4. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsienie-čių teisinės padėties (2009-08-04 redakcija), Lietuvos Respublikos Seimas, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=350564&p_query=&p_tr2=

5. Metodinis rinkinys: informalaus tarpkultūrinio ugdymo idėjos, ištekliai, metodai ir užsiėmimai darbui su jaunais ir suau-gusiais žmonėmis. Vertimas iš prancūzų kalbos, red. Rui Gomes. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos Taryba, Jaunimo ir sporto reikalų direktoratas, 2007.

6. Niessen J., Schibel Y. Integracijos vadovas politikos kūrė-jams ir vykdytojams. Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, Liuksemburgas, 2007.

7. Migracijos metraštis 2009. Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Vilnius, 2010.

8. Kluonis M. Ką daryti, jei mano kaimynas – naujakurys. Tolerantiško jaunimo asociacija, Vilnius, 2009.

9. Newland K., Agunias D. R., Terrazas A. Learning by Doing: Experiences of Circular Migration, „Insight, September 2008“, Migration Policy Institute, 2009.

10. Orenius M. P., Zavodny M. Tied to the Business Cycle: How Immigrants Fare in Good and Bad Economic Times. Migration Policy Institute, 2009.

11. Prieglobsčio prašytojų įgalinimas: gerosios praktikos sukūrimas. Vertimas iš anglų kalbos, red. Teija Enoranta. Europos socialinis fondas, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt., 2007.

12. Sipavičienė A. Tarptautinė gyventojų migracija. Tarptautinė migracijos organizacija, Vilnius, 2006.

13. Štuopytė E. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos vadovas. Vilnius, 2007.

14. Reingardė J., Vasiliauskaitė N., Erentaitė R.. Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vilnius, Kaunas, 2010.