8
profesori Teimuraz Tofuria, ssip samedicino bioteqnolo- giis institutis direqtori: samedicino bioteqnolo- giis instituti unikaluri wyobis mqone samecniero- kvleviTi dawesebulebaa, sadac klinikuri da samec- niero-kvleviTi nawili or- ganulad aris Serwymuli. aseTi struqturis arseboba, saSualebas iZleva, mudmivad vgrZnobdeT janmrTelobis dacvis problemaTa pulsa- cias da saWiroebisamebr vax- dendeT droul reagirebas. faqtiurad, Cveni instituti medicinis yvela mimarTule- biT muSaobs, yuradRebis miRma ar rCeba arc erTi mniS- vnelovani sakiTxi biomedici- naSi. samedicino bioteqnologi- is institutis ZiriTadi miza- nia janmrTelobis proble- mebis gadawyveta axali sam- kurnalo-profilaqtikuri, sadiagnostiko preparatebisa da teqnologiebis SeqmniTa da praqtikaSi danergviT, rac Teoriuli, eqsperimentuli da klinikuri kvlevebis Sede- gad xorcieldeba. amJamad instituti muSaobs sxvadasx- va paTologiis (genetikuri, autoimunuri, asakTan daka- vSirebuli da sxva) adreuli da drouli diagnostirebis, daavadebebis ganviTarebisa da mkurnalobis monitorin- gisaTvis axali biomarkerebis gamovlenisa da imunoreabil- itaciis meTodebis gamoy- enebisTvis Tanamedrove te- qnologiebisa da meTodebis Sesaqmnelad. institutSi mim- dinareobs kvlevebi imunolo- giis, alergologiis, bioqimi- is, biofizikis problemebis irgvliv. dawyebulia serio- zuli piloturi programebi umniSvnelovanes genetikur problemebze samuSaod. kv- levis erT-erTi ZiriTadi mimarTulebaa TeTr rasaSi yvelaze metad gavrcelebu- li genetikuri paTologiis _ kisturi fibrozis _ kvl- eva. Cven SevZeliT, pirvelad saqarTveloSi, Segveqmna am mimarTulebiT specialize- buli daxmarebis sistema. SemdgomSi dagegmili gvaqvs Catardes kvlevebi aRniSnuli daavadebis da sxva serio- zul paTologiaTa irgvliv, risTvisac saerTaSoriso da- finanseba iqna mopovebuli. garkveuli kvlevebia Ses- rulebuli, aseve, sxvadasxva genetikuri daavadebis gamo- sakvlevad, razec velodebiT damaimedebel Sedegebs. aq- tiurad mimdinareobs muSaoba nivTierebaTa cvlis moSlis sakiTxebze, ekologiuri med- icinis problemebze. faqtiurad, samedicino problemebis mosagvarebel did samaraTono brZolaSi Cveni instituti aqtiuradaa Cabmuli; dagegmili gvaqvs samomavlod seriozuli sa- muSaoebis Sesruleba, gan- sakuTrebiT, virusuli in- feqciebis Seswavlis Tval- sazrisiT. CvenTvis prior- itetulia virusuli daavade- bebis kvlevis, diagnostikisa da mkurnalobis specialuri meTodebisa da preparatebis SemuSaveba. aRsaniSnavia, rom preparatebis SemuSaveba ar aris mxolod axali samkur- nalwamlo formebis warmoeba, umTavresia misi klinikaSi danergva da, amdenad, igi janmrTelobis dacvasTan mib- muli procesia. instituts gaaCnia mdidari teqnikur-materialuri baza: aq funqcionirebs saqarT- velos erovnuli samecniero fondidan miRebuli aparatu- ris grantiT SeZenili, post- sabWoTa sivrceSi erTaderTi Tanamedrove donis orlaz- eriani bioanalizatori, rom- lis saSualebiTac samedici- no-biologiur sferoSi saer- TaSoriso donis samecniero kvlevebis ganxorcielebaa SesaZlebeli. aRsaniSnavia, rom aparaturis granti mop- ovebul iqna Tbilisis sax- elmwifo samedicino univer- sitetTan erTad, profesor TinaTin Ciqovanis koordina- torobiT da studentebisa da momavali mecnierebis swav- lebis saqmeSi did rols Sea- srulebs. instituts dReisaTvis gaaCnia unikaluri vivariumi, sadac Seqmnilia sterilu- ri pirobebi gen-deficitur Tagvebze eqsperimentebis Casatareblad. Tanamedrove samedicino-biologiur mec- nierebaSi eqsperimentebi, faqtiurad, sufTa xazobriv, gen-deficitur Tagvebze mim- dinareobs, romelTac gaTi- Suli aqvT konkretuli geni da zust suraTs qmnian daa- vadebis modelirebisas. amde- nad, aseTi vivariumis arsebo- ba Zlieri safuZvelia saer- TaSoriso donis kvlvebis Casatareblad. institutis kvleviT sa- muSaoebs afinansebs saxelm- wifo biujeti (saqarTvelos erovnuli samecniero fondi) da saerTaSoriso fondebi. aRsaniSnavia mxolod 2006 wlidan mopovebulia 13 (ad- gilobrivi da saerTaSoriso) granti, romelTa finansuri mxare sakmaod STambeWdavia. mopovebuli grantebi: ¾ `maregulirebeli T-uj- redebisa da citokinebis roli daberebis procesSi” _ #227 (saqarTvelos erovnu- li samecniero fondi (sesf)); 72000 lari; ¾ `citrusis kanis eqstra- qtis gavlenis Seswavla imu- nologiur maCveneblebze eqsperimentuli hepatitis dros” _ 03-07 (axalgazrda mec- nierTa mxardaWeris erovnuli programa _ CR, sesf, ssgf); 11400 aSS dolari; ¾ `citokinebisa da mareg- ulirebeli T-ujredebis roli I tipis diabetis paTo- genezSi” (sesf #233). 88000 lari; ¾ `sakvebi mcenareebidan miRebuli eqstraqtebis dam- cvelobiTi efeqti asakTan asocirebuli imunuri pasuxis disregulaciaze” #4660 (ukrainis mecnierebisa da te- qnologiebis centri, sesf). 49000 aSS dolari; ¾ `citrusebis eqstraqti – metaboluri sindromis ko- reqciis efeqturi saSualeba“ – (GRDF-ssef, #07/282). 10000 dolari; ¾ polifenolebiT mdi- dari qarTuli xorcis sanele- blebis antikancerogenuli aqtivobis Seswavla modelur sistemaSi Jurkat ujredebis kulturaze – (sesf, ST08#2- 381). 98000 lari; ¾ interleikin 10-is roli diabetiT ganviTarebuli or- sulobis gamosavalSi (sesf, ST08#2-377). 74000 lari; ¾ qloris ionur arxebTan asocirebuli makromoleku- luri kompleqsebis roli ge- netikur darRvevebSi (ugtf). – 2010-2011. 70000 aSS dolari; ¾ natriumi tumbos inhibi- torebis da genetikuri faq- torebis roli marilmgrZno- biare hipertenziis ganvi- TarebaSi (SCOPES - Swiss national science foundation (2010-2012). 75000 Sveicaruli franki; ¾ BD Facsarray-Bionalyz- er, aparaturis SesaZeni granti (ssef, 2009). 267000 lari; ¾ sakonferencio granti `alergologiasa da klinikur imunologiaSi”; 26000 lari; ¾ `swrafi imunitetis gamomwvevi baqteriuli prepa- ratebis miReba da maTi eqsper- imentuli Seswavla”. axalgaz- rduli; 14000lari; ¾ Sidasauniversiteto granti _ `citokinebisa da T-re- gulatorebis roli diabetis ganviTarebaSi”. 36500 lari; sul _ 2007-2010 wlebSi, daaxloebiT, 1 052 450 lari. gamodis 1957 wlidan Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema #1(240) ianvari, 2011 w. www.tsmu.edu mzera momavlisken samedicino bioteqnologia _ axali biologiisa da medicinis dasawyisi Cveni gazeTis stumaria Tbilisis saxelmwifo sa- medicino universitetTan axlaxan SemoerTebuli ssip bioteqnologiis samecniero-kvleviTi instituti, romlis samecniero-kvleviT saqmianobaze, samomavlo perspeqtivebze gvesaubrebian institutis direqtori, profesori Teimuraz Tofuria, samecniero sabWos Tavmjdomare, profesori ia fanculaia, biomedici- nis laboratoriis xelmZRvaneli, Tssu-is medicinis fakultetis dekani, profesori TinaTin Ciqovani da imunoreabilitaciis laboratoriis xelmZRvaneli, profesori boris korsantia. me-2 gv-ze samedicino gazeTis redaqcia: vaJa-fSavelas 33 oTaxi 600 t: 54-24-64 redaqtori dali gabeSia t: 899 76 25 98; korespondentebi: manana fxalaZe t: 855 29 98 27; darejan komlaZe t: 858 17 08 47; nato bolqvaZe t: 855 28 28 97 el. fosta: [email protected] momavlis medicina gv. 3-4 studentebi genetikis kvle- vis Tanamedrove meTodebiT gv. 4 Tanamedrove saxelmZRvane- lo _ 30-wliani samecniero, pedagogiuri da saeqimo moR- vaweobis Sedegi gv.5 didi kardiol- ogis xsovnas gv.6 sakalaTburTo gundi axali mwvrTnelebiT da moTamaSeebiT gv. 8

Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

  • Upload
    others

  • View
    9

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

profesori

Teimuraz Tofuria,

ssip samedicino bioteqnolo-

giis institutis direqtori:

samedicino bioteqnolo-

giis instituti unikaluri

wyo bis mqone samecniero-

kvle viTi dawesebulebaa,

sa dac klinikuri da samec-

niero-kvleviTi nawili or-

ganulad aris Serwymuli.

aseTi struqturis arseboba,

saSualebas iZleva, mudmivad

vgrZnobdeT janmrTelobis

dacvis problemaTa pulsa-

cias da saWiroebisamebr vax-

dendeT droul reagirebas.

faqtiurad, Cveni instituti

medicinis yvela mimarTule-

biT muSaobs, yuradRebis

miRma ar rCeba arc erTi mniS-

vnelovani sakiTxi biomedici-

naSi.

samedicino bioteqnologi-

is institutis ZiriTadi miza-

nia janmrTelobis proble-

mebis gadawyveta axali sam-

kurnalo-profilaqtikuri,

sa di agnostiko preparatebisa

da teqnologiebis SeqmniTa

da praqtikaSi danergviT, rac

Teoriuli, eqsperimentuli

da klinikuri kvlevebis Sede-

gad xorcieldeba. amJamad

instituti muSaobs sxvadasx-

va paTologiis (genetikuri,

autoimunuri, asakTan daka-

vSirebuli da sxva) adreuli

da drouli diagnostirebis,

daavadebebis ganviTarebisa

da mkurnalobis monitorin-

gisaTvis axali biomarkerebis

gamovlenisa da imunoreabil-

itaciis meTodebis gamoy-

enebisTvis Tanamedrove te-

qnologiebisa da meTodebis

Sesaqmnelad. institutSi mim-

dinareobs kvlevebi imunolo-

giis, alergologiis, bioqimi-

is, biofizikis problemebis

irgvliv. dawyebulia serio-

zuli piloturi programebi

umniSvnelovanes genetikur

problemebze samuSaod. kv-

levis erT-erTi ZiriTadi

mimarTulebaa TeTr rasaSi

yvelaze metad gavrcelebu-

li genetikuri paTologiis

_ kisturi fibrozis _ kvl-

eva. Cven SevZeliT, pirvelad

saqarTveloSi, Segveqmna am

mimarTulebiT specialize-

buli daxmarebis sistema.

SemdgomSi dagegmili gvaqvs

Catardes kvlevebi aRniSnuli

daavadebis da sxva serio-

zul paTologiaTa irgvliv,

risTvisac saerTaSoriso da-

finanseba iqna mopovebuli.

garkveuli kvlevebia Ses-

rulebuli, aseve, sxvadasxva

genetikuri daavadebis gamo-

sakvlevad, razec velodebiT

damaimedebel Sedegebs. aq-

tiurad mimdinareobs muSaoba

nivTierebaTa cvlis moSlis

sakiTxebze, ekologiuri med-

icinis problemebze.

faqtiurad, samedicino

problemebis mosagvarebel

did samaraTono brZolaSi

Cveni instituti aqtiuradaa

Cabmuli; dagegmili gvaqvs

samomavlod seriozuli sa-

muSaoebis Sesruleba, gan-

sakuTrebiT, virusuli in-

feqciebis Seswavlis Tval-

sazrisiT. CvenTvis prior-

itetulia virusuli daavade-

bebis kvlevis, diagnostikisa

da mkurnalobis specialuri

meTodebisa da preparatebis

SemuSaveba. aRsaniSnavia, rom

preparatebis SemuSaveba ar

aris mxolod axali samkur-

nalwamlo formebis warmoeba,

umTavresia misi klinikaSi

danergva da, amdenad, igi

janmrTelobis dacvasTan mib-

muli procesia.

instituts gaaCnia mdidari

teqnikur-materialuri baza:

aq funqcionirebs saqarT-

velos erovnuli samecniero

fondidan miRebuli aparatu-

ris grantiT SeZenili, post-

sabWoTa sivrceSi erTaderTi

Tanamedrove donis orlaz-

eriani bioanalizatori, rom-

lis saSualebiTac samedici-

no-biologiur sferoSi saer-

TaSoriso donis samecniero

kvlevebis ganxorcielebaa

SesaZlebeli. aRsaniSnavia,

rom aparaturis granti mop-

ovebul iqna Tbilisis sax-

elmwifo samedicino univer-

sitetTan erTad, profesor

TinaTin Ciqovanis koordina-

torobiT da studentebisa da

momavali mecnierebis swav-

lebis saqmeSi did rols Sea-

srulebs.

instituts dReisaTvis

gaaCnia unikaluri vivariumi,

sadac Seqmnilia sterilu-

ri pirobebi gen-deficitur

Tagvebze eqsperimentebis

Casatareblad. Tanamedrove

samedicino-biologiur mec-

nierebaSi eqsperimentebi,

faqtiurad, sufTa xazobriv,

gen-deficitur Tagvebze mim-

dinareobs, romelTac gaTi-

Suli aqvT konkretuli geni

da zust suraTs qmnian daa-

vadebis modelirebisas. amde-

nad, aseTi vivariumis arsebo-

ba Zlieri safuZvelia saer-

TaSoriso donis kvlvebis

Casatareblad.

institutis kvleviT sa-

muSaoebs afinansebs saxelm-

wifo biujeti (saqarTvelos

erovnuli samecniero fondi)

da saerTaSoriso fondebi.

aRsaniSnavia mxolod 2006

wlidan mopovebulia 13 (ad-

gilobrivi da saerTaSoriso)

granti, romelTa finansuri

mxare sakmaod STambeWdavia.

mopovebuli grantebi:

maregulirebeli T-uj-

redebisa da citokinebis

roli daberebis procesSi” _

#227 (saqarTvelos erovnu-

li samecniero fondi (sesf));

72000 lari;

citrusis kanis eqstra-

qtis gavlenis Seswavla imu-

nologiur maCveneblebze

eqspe rimentuli hepatitis

dros” _ 03-07 (axalgazrda mec-

nierTa mxardaWeris erovnuli

programa _ CR, sesf, ssgf);

11400 aSS dolari;

citokinebisa da mareg-

ulirebeli T-ujredebis

roli I tipis diabetis paTo-

genezSi” (sesf #233). 88000

lari;

sakvebi mcenareebidan

miRebuli eqstraqtebis dam-

cvelobiTi efeqti asakTan

asocirebuli imunuri pasuxis

disregulaciaze” – #4660

(ukrainis mecnierebisa da te-

qnologiebis centri, sesf).

49000 aSS dolari;

citrusebis eqstraqti

– metaboluri sindromis ko-

reqciis efeqturi saSualeba“

– (GRDF-ssef, #07/282). 10000

dolari;

polifenolebiT mdi-

dari qarTuli xorcis sanele-

blebis antikancerogenuli

aqtivobis Seswavla modelur

sistemaSi Jurkat ujredebis

kulturaze – (sesf, ST08#2-

381). 98000 lari;

interleikin 10-is roli

diabetiT ganviTarebuli or-

sulobis gamosavalSi (sesf,

ST08#2-377). 74000 lari;

qloris ionur arxebTan

asocirebuli makromoleku-

luri kompleqsebis roli ge-

netikur darRvevebSi (ugtf).

– 2010-2011. 70000 aSS dolari;

natriumi tumbos inhibi-

torebis da genetikuri faq-

torebis roli marilmgrZno-

biare hipertenziis ganvi-

TarebaSi (SCOPES - Swiss national science foundation – (2010-2012). 75000 Sveicaruli

franki;

BD Facsarray-Bionalyz-er, aparaturis SesaZeni granti

(ssef, 2009). 267000 lari;

sakonferencio granti

`aler gologiasa da klinikur

im u nologiaSi”; 26000 lari;

swrafi imunitetis

gamomwvevi baqteriuli prepa-

ratebis miReba da maTi eqsper-

imentuli Seswavla”. axalgaz-

rduli; 14000lari;

Sidasauniversiteto

gran ti _ citokinebisa da T-re-

gu latorebis roli diabetis

ganviTarebaSi”. 36500 lari;

sul _ 2007-2010 wlebSi,

daaxloebiT, 1 052 450 lari.

gamodis 1957 wlidanTbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema #1(240) ianvari, 2011 w. www.tsmu.edu

mzera momavlisken

samedicino bioteqnologia _ axali

biologiisa da medicinis dasawyisiCveni gazeTis stumaria Tbilisis saxelmwifo sa-

medicino universitetTan axlaxan SemoerTebuli ssip

bioteqnologiis samecniero-kvleviTi instituti,

romlis samecniero-kvleviT saqmianobaze, samomavlo

perspeqtivebze gvesaubrebian institutis direqtori,

profesori Teimuraz Tofuria, samecniero sabWos

Tavmjdomare, profesori ia fanculaia, biomedici-

nis laboratoriis xelmZRvaneli, Tssu-is medicinis

fakultetis dekani, profesori TinaTin Ciqovani da

imunoreabilitaciis laboratoriis xelmZRvaneli,

profesori boris korsantia.

me-2 gv-ze

samedicino gazeTis redaqcia:

vaJa-fSavelas 33

oTaxi 600

t: 54-24-64

redaqtori

dali gabeSiat: 899 76 25 98;

korespondentebi:

manana fxalaZe

t: 855 29 98 27;

darejan komlaZe

t: 858 17 08 47;

nato bolqvaZe

t: 855 28 28 97

el. fosta:

[email protected]

momavlis

medicina

gv. 3-4

studentebi

genetikis kvle-

vis Tanamedrove

meTodebiT

gv. 4

Tanamedrove

saxelmZRvane-

lo _ 30-wliani

samecniero,

pedagogiuri

da saeqimo moR-

vaweobis Sedegi

gv.5

didi kardiol-

ogis xsovnas

gv.6

sakalaTburTo

gundi axali

mwvrTnelebiT

da moTamaSeebiT

gv. 8

Page 2: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

mzera momavlisken

ianvari 2

institutis ZiriTadi fa-

seulobaa maRalkvalificiur

mecnier-specialistTa jgu-

fi, romlis mxrebzea qveya-

naSi samedicino mecnierebis

momavali da raoden didia

Cveni sixaruli, rodesac use-

riozules problemebze muS-

aobisas, garkveul warmatebas

vaRwevT; es ki CvenTvis didi

stimulia. rac Seexeba pozi-

cias: Cven yvelani, ideurad

gaerTianebulni, erTmaneTs

vgavarT, rac wlebis ganmav-

lobaSi erToblivi nayofieri

saqmianobis da keTili urT-

ierTobis Sedegia.

mniSvnelovan rols vani-

WebT axalgazrda speciali-

stebis aRzrdas, nebismier

novacias; gvyavs doqtoran-

tebi; axalgazrda mecnierebs

vexmarebiT grantebis mopove-

baSi. es Zalian saintereso

procesia; vcdilobT, moaz-

rovne axalgazrdobas dav-

exmaroT gzis gakvlevaSi.

gulistkiviliT vityodi,

rom kargad SeigrZnoba axlo

momavlisTvis qveynis samec-

niero kadris gareSe darCe-

nis saSiSroeba. qveynis samec-

niero potenciali ki mudmiv

zrda-ganviTarebas moiTxovs

_ yvelafers gavakeTebT maT-

Tan saTanamSromlod, visac

mecnieruli muSaobis intere-

si da survili eqneba.

CvenTan azrovnebis Tavi-

suflebaa medicinis nebism-

ieri mimarTulebiT muSaobi-

sa. mzera momavlisken _ Cveni

ideaa, romliskenac ganu-

wyvetliv viswrafviT. didi

imedi gvaqvs Tbilisis sax-

elmwifo samedicino univer-

sitetTan samomavlo Tanam-

Sromlobisa; vfiqrobT, am

urTierTobaSi meti resursi

da potenciali gamovlindeba.

Cveni instituti yovelTvis

iyo saqmiani, profesiuli da

megobruli urTierTobebis

flagmani nebismier samec-

niero-kvleviT da umaRles

saswavlo dawesebulebasTan;

bioteqnologiis instituti

arasodes ar yofila Caketi-

li sistema, mzad varT nayo-

fieri, urTierTsasargeblo

TanamSromlobisTvis ada-

mianTa janmrTelobis dacvis

problemebis mosagvareblad.

profesori

ia fanculaia, institutis

samecniero sabWos

Tavmjdomare:

upirveles yovlisa, minda

daviwyo iqidan, rom warmateb-

uli samecniero saqmianobisT-

vis samedicino bioteqnolo-

giis instituti saqarTvelos

mecnierebaTa erovnuli

akademiis mier medicinis

dargSi 2010 wlis saukeTeso

samecniero-kvleviTi dawese-

bulebis diplomiT dajil-

dovda.

samedicino bioteqnolo-

giis instituti, daarsebis

dRidan, mimarTuli iyo

janmrTelobis sakiTxebis

gadaWrisaken mecnierebaSi

miRebuli Teoriuli codnis

praqtikaSi danergvis saSu-

alebiT. samedicino biote-

qnologia, TviTon rogorc

dargi `axali” biologiisa da

medicinis eris dasawyisi da

safuZvelia, misi roli adami-

anTa normalur funqcionire-

basa da janmrTelobis dacva-

Si dRiTidRe izrdeba. biote-

qnologia mWidrodaa daka-

vSirebuli sxva samedicino

disciplinebTan, da, faqtiu-

rad, am sferoSi moRvaweoba

srulad moicavs Tanamedrove

bioqimiur, imunologiur, mi-

krobiologiur, genetikur,

molekulur-biologiur da

farmakologiur kvlevebs.

ufro metic, samedicino

da farmakologiuri biote-

qnologiis Sedegi gamoiyeneba

daavadebis sadiagnostiko,

prevenciis da TerapiisaT-

vis. is, agreTve, moicavs ax-

ali vaqcinebis, biologiu-

rad aqtiuri nivTierebebis,

wamlebis, aseve transgenuri

cxovelebis, mcenareebidan

nivTierebebis miRebas da Se-

qmnas, misi erT-erTi mimar-

Tulebaa qsovilovani kul-

turebis, Rerovani ujredebis

gamoyeneba samkurnalod da

sxva.

garda amisa, aRsaniSnavia,

rom bioteqnologia da bioin-

dustria codnaze dafuZneb-

uli ekonomikis integraluri

nawilia, romelic mWidrod

ukavSirdeba sicocxlis Sem-

swavlel mecnierebebSi miRe-

bul progress. rac, Tavis

mxriv, janmrTelobis dacv-

asTan erTad, momavalSi qvey-

nis ekonomikuri ganviTarebis

safuZveli SeiZleba gaxdes.

am mimarTulebiT muSaobda

da aqtiurad agrZelebs muS-

aobas daarsebis dRidan Cveni

instituti, akademikos vlad-

imer baxutaSvilis xelmZ-

RvanelobiT; adamianis eqs-

traembrionuli qsovilebidan

miRebuli da Seswavlili iqna

preparati – plaferon-lb,

dadgenili iqna plaferon-

lb-s imunomamodulirebeli,

antioqsidanturi, antitera-

togenuri da sxva moqmedeba.

plaferoni lb-ze akademikos-

ma vl. baxutaSvilma 2004 wels

patentic ki miiRo amerikis

SeerTebul StatebSi (USA pat-ent number WO02/ 12444 A2). umniSvnelovanes mecnierul

miRwevad mimaCnia aRniSnuli

kvlevis Sedegad Seqmnili

da samedicino praqtikaSi

danergili ori samkurnalo

preparati – plaferoni da

plaferon-lb. pirveli gamoi-

yeneba virusuli daavadebebis

samkurnalod, xolo meore

– rogorc imunomodula-

tori, dezintoqsiuri da an-

tihipoqsiuri preparati. in-

stitutSi, aseve, Seqmnilia

rotavirusuli infeqciebis

samkurnalo-profilaqtikuri

preparati rotaimunolaq-

toni da am daavadebaTa test-

sistema, romelic danergilia

rogorc sadiagnostiko sa-

Sualeba. SemuSavebulia te-

qnologia da damzadebulia

flavonoidis Semcveli mal-

amo flavocetini, romelic

gamoiyeneba kanis alergiul

daavadebaTa samkurnalod.

Cveni institutis erT-

erTi prioritetia, aseve,

asakTan asocirebuli daa-

vadebebis paTogenezis, bio-

markerebis, daberebis `Sema-

Cerebeli” biologiurad

aqtiuri naerTebis Zieba.

ra da rogor aregulirebs

cocxali organizmebis, maT

Soris, adamianis daberebis

process; ra asakobrivi cv-

lilebebi viTardeba orga-

nizmSi molekulur doneze;

romeli bioqimiuri, imu-

nologiuri Tu fiziolo-

giuri markerebis arseboba

an deficiti ganapirobebs

warmatebul moxucebulobas,

an asakze damokidebuli daa-

vadebis ganviTarebas? biosa-

medicino dargis sxvadasxva

sferoSi (genomiqsi, pro-

teomiqsi, individualuri me-

dicina, biomarkerebis gamov-

lena, Rerovani ujredebis

gamoyeneba da sx.) miRweuli

mkveTri progresis miuxeda-

vad, asakobrivi homeostazis

maregulirebeli meqanizmebis

gamosavleni seriozuli da

Rrma gamokvlevebi mxolod

axlaxan daiwyo da Cveni in-

stitutis TnamSromlebic

cdiloben wvlili Seitanon

da aRmoaCinon is cvlilebe-

bi an markerebi, rac, asakTan

erTad, cvlis, adamianis or-

ganizmis normalurad funq-

cionirebas. am mimarTulebiT

miRebuli gvaqvs garkveuli

Sedegebi da vTanamSromlobT

ucxoeTis wamyvan daweseb-

ulebebTan, kerZod, harvard-

is samedicino skolis mole-

kuluri imunologiis labo-

ratoriasTan da Tel-avivis

universitetTan, sadac pira-

dad gaxldiT wlebis ganmav-

lobaSi staJirebaze da gvaqvs

gamoqveynebuli erToblivi

Sromebi.

minda aRvniSno, rom

ukanaskneli monacemebiT, mec-

nierebma sakvebi produqti-

dan gamoyves nivTiereba, ro-

melic organizmSi, telomera-

zas, e.w daberebis fermentis

gaaqtiurebas iwvevs da, ama-

vdroulad, imunur siste-

maze dadebiTad moqmedebs,

rac, Tavis mxriv, momavlis

regeneraciuli medicinis da

klinikuri ukvdavebis miRw-

evaSi did rols iTamaSebs.

kidev erTxel xazi minda

gavusva im faqts, rom Tu

Cveni institutis mier miRe-

buli grantebis da Sedegebis

nusxas gadavxedavT, advilad

mixvdebiT, rom institutis

prioritetebi, mimarTulebe-

bi da samecniero potenciali

samedicino-biologiur darg-

Si mimdinare samecniero pro-

gresis mxardamxar viTardeba

da axlo momavalSi nadvili

garRvevis safuZveli SeiZle-

ba aRmoCndes.

profesori

TinaTin Ciqovani,

samedicino universitetis me-

di cinis fakultetis de kani,

samedicino bioteqno logiis

institutis biomedi cinis la-

boratoriis xelmZ Rva neli:

samedicino bioteqnolo-

giis instituti dRes same-

dicino universitetis da-

moukidebeli struqturuli

nawilia. batoni vladimer

baxutaSvilis mier daarse-

bul instituts, miuxedavad

mZime ekonomikuri, socialu-

ri mdgomareobisa, erTi wu-

TiTac ar Seuwyvetia samec-

niero-kvleviTi muSaoba, ro-

melSic yovelTvis aqtiurad

iyvnen Cabmulni samedicino

universitetis studentebic.

samedicino universitetTan

urTierToba gansakuTrebiT

gaaqtiurda 2006 wlidan, ro-

desac universitetSi imuno-

logiis mimarTuleba Seiqmna.

ukanaskneli 5 wlis ganmavlo-

baSi erovnuli da saerTaSo-

riso fondebidan Cveni insti-

tutis mier ukve 1 milionamde

laris grantia mopovebuli

samecniero-kvleviTi muSa-

obis dasafinanseblad, rac

koleqtivis TiToeuli wevris

Tavdadebis fasadaa mopove-

buli. am fondidanve gvaqvs

miRebuli samecniero kvle-

vebis Sesasruleblad saWiro

unikaluri aparati, romlis

gareSec Tanamedrove donis

imunologiuri Tu biologiu-

ri kvlevis Catareba SeuZle-

belia.

mecniereba yvelgan erTia

da is yvelgan siaxlesTa-

naa gaigivebuli. mas sWirde-

ba kadris aRzrda, rac Cve-

ni yoveldRiuri muSaobis

ganuyofeli nawilia. 90-ian

wlebSic ki, yvelasTvis mZime

periodSi, samedicino bio-

teqnologiis institutSi ar

Sewyvetila samuSao procesi,

rogorc samecniero saqmia-

nobis, aseve, axalgazrda spe-

cialistTa aRzrdis Tval-

sazrisiT. Tumca, samwuxaroa,

rom Cven mier aRzrdili da

Camoyalibebuli maRalkvali-

ficiuri kadridan umravle-

soba sazRvargareT darCa,

magram, imedi maqvs, rom maTi

nawili mainc dabrundeba, Cven

ki kidev aRvzrdiT saamayo

qarTvel mecnierebs, romle-

bic gaagrZeleben tradiciebs

da xels Seuwyoben qveyanaSi

mecnierebis winsvlas.

samedicino universitet-

Tan Cveni institutis xan-

grZlivi TanamSromlobis Se-

degia is faqti, rom Tbili-

sis saxelmwifo samedicino

universitetis studentebi

aqtiurad iyvnen da arian Car-

Tulni samecniero-kvleviT

saqmianobaSi. warmatebu-

li kvlevebis Sedegad, maTi

umravlesoba gagzavnil iqna

ucxoeTis klinikebsa da la-

boratoriebSi, sadac mniSvne-

lovani sityva Tqves TavianTi

SesaZleblobebis da unaris

gamovleniT.

es yvelaferi kolosalu-

ri Sromis fasadaa miRweu-

li. erTi mecnieri, Tundac

geniosic ki, verafers gaa-

keTebs, Tu mas ara hyavs

irgvliv Tanamoazre mecnier-

Ta gundi da ara aqvs minima-

luri materialur-teqnikuri

baza mainc. amitomac vama-

yobT Cveni institutiT. aq

aris noyieri niadagi moma-

vali mecnierebis aRsazrde-

lad. Tbilisis saxelmwifo

samedicino universitetis

devizi - `tradiciebiT mo-

mavlisaken” – srulad See-

sabameba aw ukve mis ganuyo-

fel nawils – samedicino

bioteqnologiis instituts.

vimedovnebT, rom erTobli-

vi ZalisxmeviT Cvens bazaze

kvlav gaizrdeba sasaxelo

mecnier-mkvlevarTa Tao-

ba, romelic Tavis saTqmels

ityvis qveynis samecniero po-

tencialis Semdgomi amaRle-

bis did saqmeSi.

profesori

boris korsantia, institu-

tis imunoreabilitaciis la-

boratoriis xelmZRvaneli:

isev davubrundiT same-

dicino universitets, sadac

samecniero-kvleviT labora-

toriaSi wlebis ganmavlobaSi

aqtiur samecniero-kvleviT

saqmianobas veweodiT.

rac Seexeba Cvens dRe-

vandel saqmianobas, labo-

ratoriaSi amJamad danergi-

lia sxvadasxva paTologiis

kvlevis mimarTulebebi; ker-

1-li gverdidan

me-3 gv-ze

Page 3: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 3

mzera momavlisken

II -gverdidan

Zod, xdeba imunuri statusis

Seswavla sxvadasxva paTolo-

giis dros _ 40-wliani ga-

mocdileba gvaqvs janmrTeli

moxaliseebis imunuri sta-

tusis kvlevis Tvalsazri-

siT; vityviT, rom wina wle-

bis monacemebs sagrZnoblad

CamorCeba bolodroindeli

kvlevebis Sedegebi, rasac,

Cveni azriT, ekologiuri pi-

robebis gauareseba uwyobs

xels. aseve, vikvlevT ada-

mianis imunur statuss iseTi

paTologiis dros, rogori-

caa infeqciuri daavadebebi,

fizikuri gadatvirTva, mavne

dawesebulebebSi muSaoba,

onkologiuri da gulsisxl-

ZarRvTa daavadebebi da a.S.

mesame etapia imunuri rea-

bilitacia, Tu rogor da-

vexmaroT aseT avadmyofebs,

rogor aRvudginoT imunuri

statusi, rogor CavataroT

imunuri sistemis koreqcia da

reabilitacia.

institutSi funqcioni-

rebs rva laboratoria, aqe-

dan sami _ klinikuri. srul-

fasovani Sedegebis misaRebad

SegviZlia CavataroT rogorc

klinikuri, aseve, eqsperimen-

tuli cdebi. aqve xdeba Zve-

li da axali preparatebis

gamokvleva sxvadasxva paTo-

logiis dros, aseve _ prepa-

ratebis imunotropulobis

Seswavla. vikvlevT prepara-

tebis antimikrobul, antivi-

rusul, bioqimiur Tvisebebs,

Sedegad _ gaicema wamlis pa-

sporti. samwuxarod, nakle-

bobaa samecniero kvlevebiT

dainteresebuli axalgazr-

debisa. Cveni materialur-

teqnikuri baza, samecniero

potenciali iZleva saSuale-

bas, movamzadoT da aRvzar-

doT momavali mkvlevarebi,

romlebic aqtiurad imoR-

vaweben rogorc samedicino

dargSi, aseve, win wasweven

medicinis mecnierebaTa gan-

viTarebas. Cven varT pir-

veli safexurebi momavali

mecnierebisTvis; kerZod, sa-

medicino universitetis stu-

dentebs SegviZlia vaCvenoT

eqsperimentebi cxovelebze,

SevaswavloT ujredovani

kulturebi, gavacnoT sxva-

dasxva eqsperimenti, vaCve-

noT vaqcinaTa miRebis gze-

bi. gulistkiviliT SemiZlia

ganvacxado, rom dRes viru-

sologia, rogorc dargi

ikargeba saqarTveloSi, ara-

da, virusebis kvleva Zalian

mniSvnelovania Tanamedrove

mecnierebaSi.

mimaCnia, rom Tbilisis

saxelmwifo samedicino uni-

versitetTan, kerZod, mis

samecniero nawilTan, saWi-

roa mWidro kontaqti samo-

mavlo saqmis warmatebulad

warmarTvisTvis _ aRizrde-

bian rezidentebi, studente-

bi, amisTvis Cveni kari mudam

Riaa... didi imediT aRsavseni,

saukeTeso Sedegebis misaRwe-

vad varT mzad...

sul axlaxan Tssu-is sa-

medicino bioteqnologiis

institutSi gaimarTa sesf-is

mier dafinansebuli proeqtis

sademonstracio dRe. momx-

senebeli gaxldaT proeqtis

samecniero xelmZRvnel-me-

nejeri, institutis mTavari

mecnier-TanamSromeli maka

gongaZe. prezentaciis Tema

gaxldaT “interleikin-10-is

roli diabetis fonze mimdina-

re orsulobis gamosavalSi”.

proeqtis ZiriTadi mizani iyo

garkveuliyo, Tu ra rols

asrulebs IL-10 saSvilosno-

Si, diabetis fonze mimdina-

re orsulobis gamosavalSi.

diabetis fonze, orsulobis

adreul etapze, em-

brionTa sikvdilia-

noba ganapirobebuli

iyo Tu ara saSvilos-

noSi IL-10-s, TNFα-s, LIF-s, NO-sa da MMP-9-s disfunqciiT. am

proeqtis aqtualoba

da mniSvneloba ga-

momdinareobs iqedan,

rom dediseuli dia-

betiT gamowveuli

garTulebebis etio-

logia jer kidev ar

aris bolomde cnobi-

li. dediseuli diabe-

ti aferxebs, erTis

mxriv, embrionis gan-

viTarebas da, meores mxriv,

nayofi-placenta kompleqsis

Camoyalibebas. amis Sedegad

izrdeba rezorbciaTa da Tan-

dayolili anomaliebis rao-

denoba. garda amisa, xSiria

iseTi daavadebebi, romelic

gamovlindeba mogvianebiT,

axalSobilis zrdasruli asa-

kisaTvis. diabetiT daavade-

bulTa orsulobis ZiriTadi

garTuleba perinataluri

sikvdilobaa (spontanuri ab-

ortebi). dResdReobiT meqa-

nizmebi, romlebic safuZv-

lad udevs diabetiT daava-

debulTa orsulobis aseT

gamosavals, ganusazRvrelia.

avtori Seecada proeqtis

farglebSi gaerkvia swored

es meqanizmebi.

am miznis misaRwevad gamoy-

enebul iqna ori fundamentu-

ri modeli: I) in vivo orsul

TagvebSi streptozotocinis

ineqciiT gamowveuli diabeti

da II) glukozis maRali kon-

centraciis gavlena Tagve-

bis placentidan gamoyofil

trofoblast ujredebze.

jeqsonis laboratoridan

SeZenil iqna IL10-/- da IL10+/+

Tagvebi, romlebic saeqsperi-

mentod gamravlda institu-

tis laboratoriaSi.

miRebuli Sedegebidan Cans,

rom interleikin 10-s udi-

desi roli eniWeba diabetis

fonze mimdinare orsulobis

gamosavalSi. implantaciamde

orive saxis TagvebSi blas-

tocistebis ganviTareba er-

Tnairad mimdinareobs, magram

ar xdeba saSvilosnos momza-

deba implantaciisaTvis. ar

mimdinareobs invazia, raTa

blastociti Cainergos saS-

vilosnoSi da ar moxdes misi

Camorecxva, moxdes SemdgomSi

normaluri ganviTareba. saS-

vilosnos momzadeba gulisx-

mobs implantaciisaTvis au-

cilebeli pirobebis Seqmnas,

am dros Zlierdeba ujredTa

proliferacia da saSvilos-

nos masa izrdeba. aseve mimdi-

nareobs LIF-s da MMP-9-s mo-

lekulebis eqspresiis zrda

da aqtivacia, invaziisaTvis

emzadeba ra saSvilosno, NK

ujredebi aqtiurdeba. Cveu-

lebriv saSvilosnoSi orsu-

lobis meoTxe dReze mimdi-

nareobs IL-10-s aqtivacia,

romelic ganapirobebs war-

matebul implantacias. misi

arqona diabetis fonze iwvevs

saSvilosnoSi IL-10-s, TNFα-s, LIF-s, NO-sa da MMP-9-s dis-

funqcias (amas adasturebs,

rogorc in vivo aseve in vitro

monacemebi), rac ganapirobebs

implantaciis warumateblo-

bas.

implantaciis Semdgom

ganviTarebaSi interleikin –

10-s aRar eniWeba gadamwyveti

mniSvneloba; Tumca, am dros

metia apoptozis procesis

intensivoba da daTrgunu-

lia proliferacia, magram

rogorc Cans, es sxvaoba sa-

boloo Sedegze (Tandayolil

anomaliebze) ar axdens gav-

lenas. gamoxatulia mxolod

masis simcire, anomaliebis

sixSire ki ara. nokaut Tagve-

bSi TNFα -s maRali done ga-

napirobebs embrionSi umniSv-

nelovanesi transkrifciuli

faqtoris aqtiurobis Senar-

Cunebas, rac icavs embrions

diabetis teratogenuli ze-

moqmedebisagan.

kidev erTi saintereso

kvle vis Sedegebis prezenta-

ciis momswreni gavxdiT same-

di cino bioteqnologiis ins-

ti tutSi, sadac proeqtis

samecniero xelmZRvanel-me-

nejerma, qalbatonma maka gon

gaZem SesaniSnavi wardgineba

gaakeTa da amiT gausva xazi

im garemoebas, rom arsebuli

tradiciebi isev sasaxelod

grZeldeba, modis axalgazrda

Taoba seriozuli saTqmeliT,

gegmebiT da samomavlo imede-

biT.

darejan komlaZe,

manana fxalaZe.

me-4 gv-ze

XXI saukune teqnologie-

bis uswrafesi ganviTarebis

epoqad miiCneva, ramac, bune-

brivia, gazarda bevri pro-

blemuri sakiTxis efeqturad

gadawyvetis SesaZlebloba.

didi dro ar gvaSorebs im

dRes, roca aleqsandr belis

mier mobiluri telefonis

gamogonebiT uzarmazari

teqnologiuri nabiji ga-

daidga. dRes ukve mobiluri

telefonebis saSualebiT Se-

saZlebeli xdeba adamianis

janmrTelobis marTva: mobi-

luri janmrTeloba, mobilu-

ri telemedicina (mHealth), _ ase ewodeba samedicino da

sazogadoebrivi jandacvis im

nawils, romelSic janmrTe-

lobis servisebi da samedici-

no informatika xorcieldeba

mobiluri telekomunikaci-

isa da aparatebis (mobiluri

telefonebi, smartfonebi,

palmtopebi) gamoyenebiT.

saqarTveloSi mobilu-

ri telemedicinis pirveli

proeqti ganxorcielda e. w.

biznes partniorobis pro-

gramis farglebSi. arasamTa-

vrobo organizaciam _ `part-

niorebi janmrTelobisTvis~

(Tavmjdomare _ Tbilisis

saxelmwifo samedicino uni-

versitetis asocirebuli

profesori zviad kirtava)

miiRo saqarTvelos samec-

niero-teqnologiuri ganvi-

Tarebis fondis (GRDF _ aSS

samoqalaqo kvlevebis ganvi-

Tarebis fondis - CRDF-is

saqarTvelos ganyofileba)

da saqarTvelos SoTa ru-

sTavelis erovnuli samecnie-

ro fondis (GNSF) sagranto

dafinanseba. proeqtis biznes

partnioria Sps `magTikomi~.

swored aRniSnuli pro-

eqtis Sesaxeb imsjeles

kavSir `partniorebi janmr-

TelobisTvis~ da Tbili-

sis saxelmwifo samedicino

universitetis organizebiT

gamarTul saprezentacio

seminarze, romelic Tssu-

is sakonferencio darbazSi

Sedga. seminarSi monawile-

obas iRebdnen jandacvis

organizatorebi, eqimi kar-

diologebi, dazRvevis spe-

cialistebi, samedicino da

farmacevtuli biznesis war-

momadgenlebi. seminari Sea-

jama saqarTvelos parlamen-

tis janmrTelobis dacvis da

socialur saqmeTa komitetis

Tavmjdomarem, profesor-

ma oTar ToiZem, romelmac

isaubra proeqtTan dakavSi-

rebuli sxvadasxva sakiTxis

kanonmdeblobasTan Sesaba-

misobis aucileblobaze da

saparlamento kuTxiT mxar-

daWera aRuTqva proeqtis

organizatorebs.

`globaluri da eleqtro-

nuli janmrTeloba jandacvis

msoflio organizaciis gada-

saxedidan~, _ aseTi gaxldaT

pirveli moxsenebis saxelwo-

deba, razec Cveulebisamebr,

sainteresod da amomwuravad

isaubra jandacvis msoflio

organizaciis saqarTvelos

ofisis warmomadgenelma,

profesorma amiran gamyre-

liZem, romelmac jandacvis

msoflio organizaciis XXI

saukunis prioritetebi gaac-

no sazogadoebas.

janmrTelobis msoflio

organizaciis globaluri

programis mixedviT (2015

wlamde) yvelaze didi inve-

sticiebi swored medicinis

da axali teqnologiebis gan-

viTarebas moxmardeba, _ aR-

niSna gamomsvlelma, _ janmo-

s principebSi umniSvnelo-

vanesi adgili uWiravs mtki-

cebulebaze dafuZnebul,

mosaxleobisTvis efeqtur

da usafrTxo, finansurad

xelmisawvdom, socialuri

samarTlianobis principze

dafuZnebul jandacvas. XXI

saukunis medicina oTx Zi-

riTad princips daefuZneba:

prevenciul, personalize-

bul, prognozirebad medici-

nas da Tanamonawileobas (eqi-

mis da pacientis urTierTo-

ba). personalizebuli medi-

cinis safuZvelze, romelic

genomis gaSifvris Semdeg

Semodis, bevri sakiTxis ga-

daxedva moxdeba medicinaSi,

maT Soris _ sainformacio

teqnologiebis rolis. Semu-

Savda eleqtronuli medici-

nis garkveuli standartebi

da grZelvadiani strategie-

bi. gamoikveTa, rom mWidro

TanamSromloba saxelmwifo-

sa da kerZo seqtors Soris

mniSvnelovani winapirobaa

eleqtronuli medicinis gan-

viTarebisa. amas adasturebs

mobiluri teqnologiebi medicinaSi

pirveli piloturi

proeqti saqarTveloSi

Page 4: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 4

mobiluri teqnologiebi medicinaSi

samedicino universitet-

Si Catarebul studentTa sa-

mecniero konferenciaTagan

yovelTvis gamorCeuli da

dasamaxsovrebeli iyo Tssu-

is molekuluri da samedici-

no genetikis departamentTan

arsebuli samecniero klub

`meg~-is mier organizebuli

studentTa samecniero kon-

ferenciebi.

2010 wlis 27 daekembers

Tssu-s biblioTekis cis-

fer darbazSi kvlav Catarda

klubis mier organizebuli

studentTa me-15 samecniero

konferencia egidiT “gene-

tikis kvlevis Tanamedrove

meTodebi da maTi mniSvnelo-

ba medicinisaTvis”. konfer-

encia gansakuTrebuli aR-

moCnda, radgan masSi samedi-

cino universitetis studen-

tebTan erTad monawileoba

miiRes Tsu-is da samedicino

skola `aieti~-s studenteb-

ma. biblioTekis holSi war-

modgenili iyo SesaniSnavad

gaformebuli posterebi,

darbazSi ki gakeTda sain-

tereso moxsenebebi da bo-

los gaimarTa arastandar-

tuli debatebi sxvadasxva

universitetis studentTa

jgufebs Soris. debatebSi

monawileebma klinikuri Sem-

Txvevebis aRwerisas da maTi

ganxilvis procesSi maqsim-

alurad gamoavlines geneti-

kis Rrma codna da misi mniS-

vneloba medicinisaTvis.

debat-klubis muSaobas

mTeli wlis ganmavlobaSi

tradiciulad koordinacias

uwevda samedicino departa-

mentis asoc. prof. viola

beriSvili da meoTxe kursis

studentebi – qeTi kankava

da Tamar kvaracxelia.

debatebs uZRvebodnen _

qeTi kankava da Tamar kvaracx-

elia. monawileebis gamosv-

lebs afasebda kompetenturi

Jiuri, profesorebi: rusu-

dan ruxaZe (Tavmjdomare),

qeTevan kavTiaSvili, nino

sigua (Tssu), diana ZiZiguri,

buciko CxartiSvili (Tsu),

aivengo SaTiriSvili (ilias

universiteti). konferen-

cias eswrebodnen reqtoris

moadgile q-ni rima beriaSvi-

li da Tssu-is profesorebi

da studentebi.

Jiurim konferenciis

safuZvelze klubis muSaobas

maRali Sefaseba misca da mis

wevrebs Semdgomi warmate-

bebi usurva. rogorc Jiuris

Tavmjdomarem, profesorma

rusudan ruxaZem aRniSna,

konferencia problemaze

orientirebuli swavlebis

kargi nimuSi iyo. Jiuris

wevrebma dadebiTad Seafases

konferenciis Catarebis

forma da is faqti, rom masSi

sxvadasxva umaRlesi saswav-

leblis studentebi monaw-

ileobdnen.

konferenciaze tradici-

ulad airCies klub `meg”-

is axali koordinatorebi,

Tssu-is medicinis fakulte-

tis II kursis studentebi:

Tamar qvarcxava da ana sux-

iaSvili. sasiamovno faqtia,

rom klubis yofili wevrebis

garkveuli nawili warmate-

biT moRvaweobs ucxoeTSi,

maT xSiri kontaqtebi aqvT

samedicino genetikis depar-

tamentTan da isini ar iviwye-

ben klubs, konferenciebs da

maT mniSvnelobas sabaziso

disciplinebis aTvisebaSi.

konferenciaSi monawile

studentebs samedicino gene-

tikis departamentis saxeliT

gadaecaT sertifikatebi.

dasasrul, profesorma

elene abzianiZem, romelic,

tradiculad, samedicino ge-

netikis departamentis mier

Catarebuli studentTa sa-

mecniero konferenciebis

organizatoria, madloba

gadauxada departamentis

profesor-maswavleblebs da

RonisZiebis monawile yvela

students, romlebic aseT

did survils da mowadinebas

amJRavneben Rrmad Seiswav-

lon genetika, rac misasalme-

belia, radgan, savaraudod,

XXI saukunis medicina uSua-

lod molekulur biologias

da genetikas daefuZneba.

rogorc RonisZiebaze

aRiniSna, tradicia kvlav

gagrZeldeba da msgavsi kon-

ferenciebi mniSvnelovan

rols Seasrulebs student-

Ta dainteresebis da samec-

niero muSaobis gaaqtiurebis

TvalsazrisiT.

nato bolqvaZe

mobiluri telemedicinis

da saerTod, eleqtronuli

janmrTelobis momxmarebel-

Ta ricxvis zrda. kvlevebi

cxadyofs, rom sainforma-

cio da sakomunikacio teqno-

logiebis ganviTareba da-

debiTad aisaxa mosaxleobis

janmrTelobis mdgomareobis

gaumjobesebaze. sadReisod,

muSavdeba janmrTelobis

msoflio organizaciis evro-

pis axali strategia (2020 w-

mde), romelSic saqarTveloc

CarTulia da erT-erTi pri-

oritetuli roli am stra-

tegiaSi swored jandacvaSi

sainformacio da sakomunika-

cio teqnologiebis gamoye-

nebas eniWeba.

profesorma zviad kirta-

vam isaubra mobiluri tele-

mediciniT gulis ariTmiis

monitoringis Sesaxeb, ker-

Zod, yuradReba gaamaxvila

proeqtis teqnikur mxareze,

xarjefeqturobasa da axa-

li meTodis sxva upirateso-

bebze, romelic avadmyofis

cxovrebis xarisxs seriozu-

lad aumjobesebs; eqimma kar-

diologma Tea gegenavam ki

_ mobiluri telemedicinis

potencialze gulis ariTmi-

is medikamentozuri da inva-

ziuri mkurnalobis monito-

ringisTvis.

gavesaubreT mobiluri

telemedicinis proeqtis

avtors, Tssu-is Sinagani me-

dicinis departamentis Te-

rapiis mimarTulebis asoci-

rebul profesors, kavSir

`partniorebi janmrTelo-

bisTvis~ Tavmjdomares,

zviad kirtavas, romelmac

aRniSna:

telemedicinis ganviTare-

bis sawyis etapad saqarTve-

loSi 1996-97 wlebi SeiZleba

CaiTvalos, roca atlanta-

Tbilisis TanamSromlobis

farglebSi, programis at-

lanteli da Tbiliseli ko-

ordinatorebis, profesore-

bis ken uokeris da arCil ko-

balaZis iniciativiT pirveli

nabijebi gadaidga da ganxor-

cielda telekardiologiis

da distanciuri swavlebis

pirveli saerTaSoriso pro-

eqtebi. dRes ukve kompania

`magTikomis~ daxmarebiT mo-

biluri telemedicinis pir-

veli proeqtic warmatebiT

mimdinareobs TbilisSi. ana-

logiuri proeqtebi evro-

kavSiris qveynebSi 2004 wli-

dan xorcieldeba.

proeqtis farglebSi xde-

boda gulis ariTmiiT daava-

debuli pirebis monitorin-

gi mobiluri telemedici-

nis aparaturiT. germanuli

kompania VitaPhone-is hol-

ter-eleqtrokardiografi

(maryuJovani Camweri) avto-

maturad afiqsirebs ariT-

miis epizodebs da bluTu-

sis meSveobiT gadascems

nokia-s mobilur telefons,

romelic specialuri kom-

piuteruli programis gamo-

yenebiT da 3G komunikaciis

meSveobiT agzavnis serverze.

iqedan pacientis kardiogra-

ma internetis gavliT eqi-

mis eleqtronul fostaSi

xvdeba. avadmyofi aRar aris

SezRuduli stacionarSi

yofniT da misi srulyofili

monitoringi Sin da gareT

mudmivad xdeba, eqimisgan

daSorebis miuxedavad. gu-

lis riTmis sxvadasxva saxis

darRvevis marTva ara mar-

to gaadvilebulia, aramed

stacionarSi monitoringTan

SedarebiT 2-5-jer ufro ia-

fic jdeba.

_ garda kardiologiuri

problemebisa, SesaZlebeli

iqneba Tu ara sxva daavade-

bebis marTva mobiluri te-

lemedicinis gamoyenebiT da

rogoria proeqtis amocanebi

zogadad?

SesaZlebeli gaxdeba

avadmyofebis binaze ufro

adre gawera maTi srulyo-

fili monitoringis Senar-

CunebiT da riskis gazrdis

gareSe. aseve, mniSvnelovania

regionul da raionul cen-

trebTan mobiluri teleme-

dicinis meSveobiT avadmyo-

febis referaluri sistemis

daxvewa da eqimebs Soris

telekonsiliumebis advilad

organizebis SesaZlebloba.

rac Seexeba ariTmiis garda

sxva nozologiebs – asTma,

hipertenzia, diabeti da epi-

lefsia albaT yvelaze ufro

perspeqtiuli mimarTulebe-

bia mobiluri telemedici-

nis potencialis gamosayene-

blad.

_ yvelaze did proble-

mad ra gesaxebaT sadReisod,

rogor warmogidgeniaT am

problemis gadawyveta da mo-

biluri telemedicinis ganvi-

Tarebis Tqveneuli prognozi

uaxloes momavalSi...

didi problemaa aparatu-

ris siZvire da arsebuli

kompiuteruli programebis

jer kidev araTavsebadoba,

magram albaT es 2-3 weliwad-

Si daiZleva. ufro xangrZli-

vi problema iqneba saerTod

eleqtronuli janmrTelo-

bis da, maT Soris, mobiluri

telemedicinis dros pasux-

ismgeblobebis ganawilebis

da regulaciis sakiTxi,

faswarmoqmna da sadazRve-

vo sistemis srulyofili

CarTuloba. am etapze ki

sakanonmdeblo iniciativebi

da telemedicinis da ele-

qtronuli janmrTelobis

politikis sakiTxebis momza-

deba da strategiuli xed-

vis Camoyalibebaa saWiro.

Zalian sasixaruloa, rom

parlamentis jandacvis da

socialur saqmeTa komiteti

am sakiTxebs sruli seriozu-

lobiT ekideba da ukve sakma-

od imedismomcemi nabijebia

gadadgmuli, rasac batoni

oTar ToiZis dRevandeli

gamosvlac adasturebs.

seminaris dasasrul ga mar-

Tulma diskusiam cxadyo, ra-

oden didia eqimebis da, zoga-

dad, sazogadoebis interesi

aRniSnuli sakiTxisadmi;

proeqtis iniciatorTa mizan-

dasaxuloba da maT mier

gaweuli muSaoba ki umokles

droSi proeqtis warmatebiT

ganxorcielebis winapirobaa.

nato bolqvaZe

konferencia genetika medicinaSi

III -gverdidan

Page 5: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 5

prezentacia

am werilis saTaurad

gamoyenebuli es sityvebi

Tbilisis saxelmwifo samed-

icino universitetis reqto-

ris moadgiles, profesor

rima beriaSvils ekuTvnis,

romelic universitetis

akademiuri sabWos sxdomaTa

darbazSi odontologiis de-

partamentis xelmZRvanelis,

marina mamalaZis da medici-

nis akademiuri doqtorebis

_ nino korsantiasa da lia

sanoZis avtorobiT gamoce-

muli saxelmZRvanelos _ op-

eraciuli odontologiisa

(I nawili) da saswavlo CD-is

_ `operaciuli odontolo-

giis praqtikuli sakiTxebis”

prezentaciaze sityviT

gamovida.

saprezentacio sxdomas

warmarTavda Tbilisis sax-

elmwifo samedicino univer-

sitetis xarisxis uzrunve-

lyofis samsaxuris xelmZ-

Rvaneli, profesori irine

kvaWaZe. man prezentacias

universitetis cxovrebis

istoriaSi erT-erTi sasia-

movno furceli uwoda da,

rogorc wignis gamocemas-

Tan dakavSirebulma erT-

erTma kompetenturma pirma,

saxelmZRvanelos avto-

ris gamosvlamde darbazSi

myofT miawoda informacia

yvela im proceduris Ses-

axeb, romelic wignma gaiara

dabeWdvamde.

prezentaciaze myof uni-

versitetis akademiuri sab-

Wos wevrebs, sazogadoebas,

kolegebs miesalma saxelmZR-

vanelos avtori, profesori

marina mamalaZe da mimarTa

TxovniT, rom prezentacia

avtorTa mier gaweuli saqmi-

anobis angariSad CaeTva-

laT, radgan stomatologiis

fakultetis studentebi-

sTvis `operaciuli odon-

tologiis~ saxelmZRvanelod

damtkiceba swored akademi-

uri sabWos gadawyvetilebiT

moxda. qalbatonma marinam

mokled mimoixila saxelmZR-

vanelos daniSnuleba, aRniS-

na rom sagani `operaciuli

odontologia~ pirvelia,

romliTac studenti sto-

matologiuri ganaTlebis

sivrceSi Tavis momaval pro-

fesias ecnoba, Seiswavlis da

uyvardeba igi.

naCvenebi iqna `operaci-

uli odontologiis~ praqti-

kuli saqmianobis amsaxveli

CD, romliTac studentebs

saSualeba eZlevaT gaecnon

stomatologiis kabinetis

aRWurvilobas, mis organi-

zebas, mravalricxovan sto-

matologiur instrumentebs;

iswavlon pacientTan da

saoperacio velTan midgo-

mis sxvadasxva xerxi, axali

meTodi; daiwyon kbilTa op-

eraciuli damuSaveba, anu

kbilTa preparireba da am

procesSi sxvadasxva meTodi

gamoiyenon.

avtoris TqmiT, saxelmZ-

Rvanelos Seqmnis idea sto-

matologiis da, maT Soris,

odontologiis, rogorc

Tanamedrove teqnologiebT-

an dakavSirebuli dargis

swrafad ganviTarebam da

qarTulenovani saxelmZR-

vanelos simwirem ganapiroba,

Tumca, es ara mxolod idea,

garkveuli valdebulebac

iyo, _ dasZina man.

`saxelmZRvanelo oTxi

wlis manZilze iqmneboda.

man grZeli gza gaiara, ma-

gram umTavresi winaa _ misi

droSi gamocda. wigni sas-

wavlo kurikulumiT gaT-

valiswinebul yvela sakiTxs

moicavs~ _ aRniSna qalba-

tonma marinam da metad sain-

teresod ganixila saxelmZ-

RvaneloSi warmodgenili

ToTxmetive Tavi. aRsaniS-

navia, rom wigni gamdidre-

bulia TiToeuli Tematikis

amsaxveli klinikuri SemTx-

vevebiT.

`SevecadeT saxelmZRvane-

lo Segvedgina evropuli da

amerikuli ganaTlebis siste-

mis standartebis mixedviT.

amisTvis sxvadasxva qveynis

warmatebuli umaRlesi sa-

medicino skolis stoma-

tologiuri departamentebis

saswavlo saxelmZRvaneloe-

bis stilsa da struqturas

gavecaniT, gaviTvaliswineT

Cveni tradiciuli stoma-

tologiuri skolis yvela

Tviseba da gamocdileba,

romliTac Cemamdeli, Cemi

da Semdgomi Taobebi aRviz-

ardeT~, - aRniSna qalbatonma

marinam da, rogorc wignis

avtorma, madloba gadauxada

Tanaavtorebs, Tavis amJa-

mindel kolegebs da yofil

studentebs, visTan erTadac

Seiqmna es saxelmZRvanelo.

wignis fotoilustracia av-

torTa klinikuri SemTx-

vevebis arqividanaa, xolo

yvela naxati eqimma Tea Wum-

buriZem Seasrula, saswavlo

CD Tea janjalaSvilma da

nino svaniSvilma Seqmnes. qa-

lbatonma marinam madloba

gadauxada stomatologiis

fakultetis sabWos Tavm-

jdomares, profesor soso

mRebriSvils, darbazSi msx-

domT, sxdomis Tavmjdo-

mares, profesor irine kvaWa-

Zes, saxelmZRvanelos Sed-

genis damasrulebel etapze

Rirebuli rCevebisTvis da

konsultaciisTvis; sazoga-

doebasTan urTierTobis sam-

saxuris ufross, baton zaza

talaxaZes da yvela im teqni-

kur personals, romlebmac

wignis gamocema uzrunve-

lyves.

`me Cemi maswavleblebis

mowafis saxe var, xolo Cemi

moswavleebi Cemi saxea, ami-

tom am saxelmZRvanelos

vuZRvni Cemi profesiisa da

cxovrebis maswavleblebs,

aseve, Cems moswavleebs, vi-

sac praqtikul stomatolo-

giaSi moRvaweoba da misT-

vis msaxureba endomeba; var

bednieri, rom es umaRlesi

saswavlebeli davamTavre,

bedis madlieri var, Cemi

cxovrebis yvela etapze pro-

fesionalTa Soris rom miw-

evda moRvaweoba; mudmivad

vgrZnob yvela Cemi maswavle-

blis amags, mouxedavad imi-

sa, isini dRes moRvaweoben

Tu Cven Soris aRar arian~, _

moxsenebis dasasruls aRniS-

na qalbatonma marina mamala-

Zem.

wignis recenzentma, pro-

fesorma manana iverielma, mi-

moixila ra wignis enobrivi,

moculobiTi, Sinaarsobrivi

mxare, aRniSna, rom saxelmZ-

Rvanelo WeSmaritad origi-

naluri naSromia, romelic

misi avtorebis klinikur

gamocdilebaze agebul ma-

salebsa da fotoebs emyare-

ba. isaubra Tavisi yofili

studentebis, aw ukve Semd-

gari eqimi stomatologebis,

medicinis akademiuri doq-

torebis, nino korsantiasa

da lia sanoZis, Sromismoyva-

reobaze, organizebulo-

basa da Tanmimdevrulobaze;

profesor marina mamalaZeze

ki aRniSna: `man es saxelmZR-

vanelo 30-wliani samecnie-

ro-pedagogiuri da saeqimo

moRvaweobis Semdeg dawera.

ki ar Targmna da Seakowiwa

sxva romelime wignidan, ar-

amed is aRwera, rac wlebis

ganmavlobaSi zedmiwevniT

Seiswavla da kargad daeu-

fla~.

profesorma nino WipaS-

vilma, romelic, aseve, wignis

recenzenti iyo, am saxelmZ-

Rvanelos saqarTvelos sto-

matologiur sivrceSi arse-

buli pirveli fundamentu-

ri saxelmZRvanelo uwoda.

`didi xania dRis wesrigSi

idga qarTulenovani saxelmZ-

Rvanelos Seqmna operaciul

odontologiaSi da es droc

dadga. avtors, romelic

yvela saerTaSoroso nova-

ciis epicentrSia, garkveuli

dro dasWirda sakuTar mdi-

dar mecnierul-klinikur,

pedagogiur, praqtikul ga-

mocdilebasTan Seejerebina

sadReisod arsebuli yvela

siaxle da mxolod amis Sem-

deg Seeqmna iseTi saxelmZ-

Rvanelo, romelic dros

gauZlebda,” _ Tqva man. amas-

Tanave, recenzentma aRniSna

axalgazrda avtorTa _ nino

korsantiasa da lia sanoZis

_ skrupulozuri da yovel-

dRiuri Sroma, rac maT wig-

nis Seqmnisas gaswies.

saxelmZRvanelosTan da-

kavSirebiT azri gamoTqva

samedicino universite-

tis reqtoris moadgilem

rima beriaSvilma, romelmac

aRniSna, rom warmodgenili

saxelmZRvanelo Seqmnil-

ia sasurveli standartiT,

riTac igi, araTu akmayo-

filebs, aramed aRemateba

msoflioSi arsebul nebis-

mier sasurvel standarts

da saWirod CaTvala misi

dapatenteba. amasTanave, man

metad mniSvnelovnad miiCnia

saxelmRvaneloSi aRwerili

meTodologia, meTodika, te-

qnika da teqnologia.

saxelmZRvanelosTan daka-

vSirebiT isaubres da mas uni-

kaluri uwodes kolegebma:

stomatologiis fakultetis

dekanma, profesorma soso

mRebriSvilma, profesorebma

zurab gvenetaZem da zurab

sayvareliZem, Jurnal `The Georgian Medical News~ -is

redaqtorma nino miqaberiZem;

studentma giorgi xarZianma

ki aRniSna, rom studentebi

mouTmenlad elodnen sax-

elmZRvanelos gamocemas da

amisTvis madloba gadauxada

avtors, profesor marina ma-

malaZes.

`marTlac originaluri

saxelmZRvaneloa da swored

aseTi tipis saxelmZRvanelo

unda SevTavazoT sazoga-

doebas, rogorc modeli da

etaloni~, _ Tqva dasasruls

qalbatonma irine kvaWaZem

da TxovniT mimarTa avtor-

Ta jgufs, aseTive xarisxiT

monawileoba miiRon samedi-

cino terminologiis ga-

mocemis stomatologiuri

nawilis SeqmnaSi.

prezentacia marTlac me-

tad saintereso da STambeW-

davi iyo.

dali gabeSia,

darejan komlaZe.

`studento, yvela codna aqvea...~

Page 6: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 6

ardaviwyeba

igi daibada 1930 wels

lentexis raionis sof. rcx-

melurSi. 1955 wels daamTa-

vra Tbilisis saxelmwifo

samedicino institutis sa-

mkurnalo fakulteti. sa-

qarTvelos mecnierebaTa aka-

demiis kardiologiis samec-

niero-kvleviTi institutis

aspiranturis damTavrebis

Semdeg, iqve agrZelebs muSa-

obas mecnier-muSakad. 1961-

70 wlebSi gaxldaT saqarT-

velos janmrTelobis dacvis

saministros Terapiis samec-

niero-kvleviTi institutis

jer ufrosi mecnier-muSaki,

Semdeg _ ganyofilebis gamge.

1970 wlidan batoni da-

viT tvildiani muSaobas iw-

yebs Tbilisis saxelmwifo

samedicino institutSi sam-

kurnalo fakultetis safa-

kulteto Terapiis kaTedris

profesorad, 1989 wlidan

samkurnalo fakultetis

Sinagan sneulebaTa #1 kaT-

edris gamgea; 1989-94 wleb-

Si _ Tbilisis saxelmwifo

samedicino universitetis

proreqtori saswavlo muS-

aobaSi. 1958 wels icavs

sakandidato disertacias

Temaze: `Tormetgoja nawla-

vis meqanikuri gaRizianebis

gavlena gulze da gvirgvino-

van sisxlis mimoqcevaze”.

1965 wels icavs sadoqtoro

disertacias: `koronaruli

naklovanebis modelireba da

misi paTogenezis zogierTi

sakiTxi”.

1965 wels, rogorc jan-

dacvis msoflio organiza-

ciis stipedianti, gadis sta-

Jirebas stokholmis samefo

klinikaSi kardiologiis xa-

ziT; aris 200-mde samecniero

naSromis, 10 monografiis,

ramdenime saxelmZRvanelos,

3 gamogonebis avtori, 20-mde

sakandidato da sadoqtoro

disertaciis xelmZRvaneli.

yvela eqimis samagido wig-

nia batoni daviT tvildianis

saxelmZRvaneloebi: `gulis

daavadebaTa diagnostikis

safuZvlebi” (1976 w); `klini-

kuri kardiologia”(1982

w); `kardiologia”(1986 w);

`sportsmenTa eleqtrokar-

diografia”(1988 w); `klini-

kuri eleqtrokardiografia”

(1991 w). 1990 wels profe-

sor daviT tvildians mieni-

Wa ganaTlebis saministros

I xarisxis premia saukeTeso

saxelmZRvanelosTvis. mis

mier gakeTda udidesi mec-

nieruli mniSvnelobis mqone

aRmoCena: cxra wyaroze, ba-

kurianTan arsebul saqa-

rTvelos mecnierebaTa aka-

demiis geofizikis insti-

tutis msoflioSi erT-erT

uZlieres mudmivi magnitis

magnitur velSi moaTavsa

baWiebi da gamoiwvia eqs-

perimentuli miokardiumis

infarqti. batoni daviTis

inciativiT, Seiqmna magni-

tur-biologiuri kvlevis

laboratoria, romelsac

saTaveSi TviTon Caudga.

maT 1972 wels Seiswavles

gul-sisxlZarRvTa siste-

mis garTulebaTa saswrafo-

samedicino gamoZaxebisa da

sikvdilianobis dReebisa da

saaTebis dinamika, sul _ 150

000 SemTxveva.

aRniSnulma kvlevebma

daasabuTa is faqti, rom

Tu hipertonuli krizebiT

garTulebebi metwilad em-

Txveva amindis frontalur

procesebs, gansakuTrebiT

civi frontis SemoWrisas,

stenokardiuli Setevebi da

infarqtis ricxvi matulobs

geomagnituri qariSxlebis

aRmocenebis dros. teqni-

kur universitetTan Tanam-

Sromlobis Sedegad, prof.

o. xomerikis xelmZRvanelo-

biT, damuSavda da damonta-

Jda magnitokompensirebuli

pultebi. TbilisSi respub-

likuri saavadmyofos kar-

diologiur ganyofilebaSi,

saqarTvelos kurortolo-

giisa da fizioTerapiis

samecniero-kvleviT insti-

tutSi SesaZlebeli gaxda

magnitolabilur pirTa pro-

filaqtika da mkurnaloba.

aRniSnuli sakiTxebis irgv-

liv gamoqveynda 100-ze meti

samecniero Sroma da mono-

grafia. daculi iqna sadoq-

toro da sakandidato dis-

ertaciebi.

didia batoni daviTis

Rvawli samedicino kadrebis

aRzrdaSi. jer kidev oci

wlis win, man mniSvnelovnad

miiCnia medicinaSi integri-

rebuli swavlebis upirate-

soba sagnobrivTan Sedar-

ebiT. amasTan, Tvlida, rom

momavali eqimis aRzrdaSi

udidesi mniSvneloba aqvs

adreul profesiul ori-

entaciasa da fundamentu-

ri sagnebis damamTavrebel

klasebSi Seswavlas. gamomdi-

nare aRniSnulidan, Seiqmna

umaRlesi samedicino skola

`aieti” da misi jer _ kole-

ji, Semdeg _ gimnazia.

inglisurenovani swav-

lebis Taviseburebam studen-

tebs saSualeba misca, gac-

nobodnen saxelmZRvaneloebs

dedanSi maTi gamocemisTa-

nave da ara maT dagvianebul

Targmnil variantebs. daviT

tvildianis Tavdadebuli

Sroma da nayofieri cxovre-

ba samagaliToa yvelasTvis _

Rrma codniT, erudiciiT da

adamianuri ubraloebiT, pa-

tiosnebiT, gulmowyalebiT

da sikeTiT aRafrTovanebda

ara marto samedicino sfer-

os warmomadgenlebs, ar-

amed pacientebs, rigiT mo-

qalaqeebs, Seudarebeli iyo

igi avadmyofebTan damokide-

bulebaSi; dauRalavad See-

Zlo uangaro meurveoba

gaewia ara marto naTesav-

megobrebisa da axloblebi-

sTvis, aramed sruliad uc-

nobi, gaWirvebuli adamian-

ebisTvis. wavida Cvengan didi

pirovneba, brwyinvale eqimi,

pedagogi, daxvewili inteli-

genti, cxovrebaSi qarTuli

tradiciebis damcveli da

qomagi, qarTveli kacis nimu-

Si, icxovra ise, rogorc ba-

toni Wabua amirejibi ambobs:

“kacuri kacis sicocxle is

aris, rom unda iwvode kvari-

viT, sanTeliviT, koconi-

viT, mzesaviT”. msubuqi iyos

misTvis mSobliuri miwa.

nodar emuxvari,

medicinis mecnierebaTa

doqtori, profesori

Terapevti, kardiologi, sasiqadulo mecnieri da

pedagogi

sul ramdenime Tvea, rac

gardaicvala sasiqadulo

mamuliSvili, akademikosi

daviT tvildiani, romelsac

dabadebidan 81 weli Seus-

ruldeboda, magram bunebam,

samwuxarod, es ar ineba.

batoni daviTi brwyinvale

mecnier-pedagogi, gamor-

Ceuli mkurnali da sikeTis

mTesveli pirovneba iyo. igi

daaklda ara marto samedi-

cino sferos, aramed mTel

qveyanas.

misi amagi dauviwyaria,

radgan udidesi gamocdileba

dagvitova momavali Taobis

aRzrdisaTvis, rac daagrova

Tavdadebuli, uangaro peda-

gogiuri, skrupulozuri

mecnieruli da didi sam-

kurnalo muSaobis Sedegad.

minda gavixseno is sasia-

movno periodi, rodesac ba-

toni daviTi iyo Cveni kaT-

edris gamge (15 weli)maSin me

vasrulebdi kaTedris docen-

tis movaleobas. es periodi

orivesTvis erT-erTi gamor-

Ceulia Cvens urTierToba-

Si. swored am dros Caeyara

safuZveli Cvens brwyinvale

urTierTTanamSromlobas,

urTierT -pativiscemas da

megobrobas. batonma daviT-

ma cxovrebis mZime da rTuli

gza patiosnad gaiara.

gansakuTrebiT aRsaniSna-

via misi brwyinvale pedago-

giuri moRvaweoba, romelic

sadoqtoro disertaciis

dacvis Semdeg daiwyo. .albaT

im etapze, man ase amjobina,

magram amiT bevri araferi

daSavebula, radgan man Ta-

visi moRvaweobiT erT-erTi

saintereso furceli Cawera

samedicino universitetis

istoriaSi.

minda Sevexo misi kaTe-

dris gamged arCevis sakiTxs.

saqme imaSi gaxlavT, rom

rodesac Cveni kaTedris

gamges, baton giorgi mxeiZes,

gauvida kaTedris gamgeo-

bis vada da axali konkursi

gamocxadda, Zalian ganvic-

didiT, vinaidan igi xan-

dazmulobis gamo, monaw-

ileobas ver miiRebda am

konkursSi. Cveni gancda

bunebrivic iyo, batoni

giorgi Cveni maswavlebeli

da aRmzrdeli iyo, romlis

wyalobiTac CamovyalibdiT

pedagogebad, mecnier-mu-

Sakebad da klinicistebad. am

garemoebis gaTvaliswinebiT,

ra Tqma unda, Cveni gancdebi

ar iyo umizezo da Zalian

gvainteresebda aseT bumber-

az pedagogs da klinicists

vin Secvlida. samedicino

universitetis samecniero

sabWom Cveni kaTedris gamged

airCia batoni daviT tvil-

diani, romelmac es gancdebi

gaaqarwyla da SevudeqiT er-

Tobliv saqmianobas.

man brwyinvaled gaagrZ-

ela batoni giorgis mier

danergili araCveulebrivi

tradiciebi saswavlo pro-

cesis da saeqimo saqmianobis

TvalsazrisiT. rac ar iyo

gasakviri, vinaidan igi im

droisTvis ukve momwifebuli

mecnieri, ganaTlebuli eqimi

da warmatebuli profesori

iyo. aRniSvnis Rirsia misi

didi niWi, usazRvro energia

da futkariviT Sromisunari-

anoba. batoni daviTi Cvens

kaTedraze mimdinare saswav-

lo procesSi aqtiurad Caer-

To, igi brwyinvaled kiTxu-

lobda leqciebs kardiolo-

giaSi, pulmonologiaSi pedi-

atriuli fakultetis stu-

dentebisaTvis. batoni davi-

Ti leqciebze aseve iyenebda

TvalsaCinoebebs, romelTa

umravlesoba, mis mier iyo

SerCeuli, studentebs as-

meninebda magnitofonze

Caweril gulis auskul-

taciur fenomenebs gulis

sxvadasxva daavadebis dros.

xSirad axdenda Tanamedrove

kardiologiuri aparatebis

demonstracias.

batonma daviTma mniS-

vnelovani wvlili Seitana

kaTedraze Sinagani sneulebis

propedevtikis swavlebis

saqmeSi. swored kaTedraze

misi gamgeobis periodSi,

moxda saswavlo procesis

reorganizacia, amitom Cvens

kaTedras daevala rogorc

Sinagani sneulebis, ise Sina-

gani sneulebis propedevti-

kis swavleba pediatriul

fakultetze. vinaidan am

sagnis swavleba kaTedraze

pirvelad iwyeboda, saWiro

iyo saTanado momzadeba,

amitom man saguldagulod

Seadgina propedevtikis le-

qciebis da praqtikumebis,

studentebisTvis, pacientebisa da kolegebisTvis

bolomde gaxarjuli...

80 wlis asakSi gardaicvala mecnierebis damsaxurebuli moR-

vawe, saxelmwifo premiis laureati, medicinis mecnierebaTa aka-

demiis akademikosi, medicinis mecnierebaTa doqtori, profe-

sori daviT tvildiani.

me-7 gv-ze

Page 7: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 7

ardaviwyeba

f o t o q r o n i k a

saswavlo programa, sadac

detalurad iyo gawerili

yvela sakvanZo sakiTxi.

gansakuTrebuli aRniS-

vnis Rirsia, mis mier Se-

qmnili meToduri midgoma

propedevtikis praqtikumis

Catarebis saqmeSi, romelsac

didi warmatebiT viyenebdiT.

batoni daviTis inicia-

tiviT, kaTedraze pedago-

gebis kvalifikaciis amaR-

lebis mizniT, dainerga Ria

leqciebis da praqtikumebis

Catarebis sistema. amitom

yvela pedagogi welwadSi

erTxel valdebuli iyo es

movaleoba Seesrulebina,

xolo Sesrulebuli samuSaos

Sesaxeb, msjeloba imarTebo-

da kaTedris sxdomaze.

batoni daviTi did mzrun-

velobas iCenda studentebis

mimarT, raTa isini Caeba kaT-

edris studentTa samecnie-

ro wreSi samedicino mec-

nierebis anbanis Sesaswavlad,

sadac Zalze aqtiuri muS-

aoba mimdinareobda, srul-

deboda, rogorc Teoriuli,

ise kvleviTi xasiaTis Srome-

bi, romlebic universitetis

studentTa samecniero kon-

ferenciaze iyo warmodge-

nili.

batoni daviTis pedago-

giuri muSaoba marto Cveni

kaTedriT ar amoiwureboda,

man muSaoba gaagrZela sam-

kurnalo fakultetis #1

Sinagani sneulebis kaTedris

gamgis Tanamdebobaze, ro-

melic, aseve, Zalze warmate-

buli iyo.

batonma daviTma Tavisi

moRvaweobis periodSi sak-

marisad didi samecniero-kv-

leviTi muSaoba Caatara kar-

diologiis metad aqtualur

sakiTxebze.

igi samecniero muSaobas

jer kidev studentobis pe-

riodSi eziara da garkveul

warmatebebsac miaRwia. sa-

medicino institutis dam-

Tavrebis Semdeg konkursiT

Cairicxa kardiologiis sa-

mecniero kvleviTi insti-

tutis aspiranturaSi, sadac

kidev ufro aimaRla codna

kardiologiaSi. igi daixvewa

rogorc mecnier-mkvlevari

da Camoyalibda safuZvlian

Semoqmed pirovnebad. igi

dainteresebuli iyo gulis

iSemiuri daavadebis paTo-

geneziT da swored am WrilSi

gaagrZela kvleva. imisaTvis,

rom zemoT aRniSnuli prob-

lema Zirfesvianad Seeswavla,

Seqmna aparati, romlis sa-

SualebiTac moaxerxa gvirg-

vinovani arteriebis sisxlis

mimoqcevis modelireba, riT-

ac Zalian didi gamarjveba

moipova samecniero moRvawe-

obis asparezze. am meTodis

gamoyenebiT daadgina gulis

kunTSi mimdinare iSemiuri

procesis meqanizmi. man, am

TematikasTan dakavSirebiT,

mravali Sroma gamoaqveyna,

rasac didi aRiareba mohyva.

Catarebuli kvlevebis Sede-

gad miRebuli masala gaaf-

orma sadisertacio naSro-

mad, 34 wlis asakSi daicva

disertacia da mieniWa medi-

cinis mecnierebaTa doqto-

ris xarisxi, ramac didi aRi-

areba da warmateba moutana

yoveldRiur saqmianobaSi.

misi uSualo xelSewyobiT

eqimTa garkveuli jgufi gax-

da medicinis mecnierebaTa

kandidati da doqtori.

batoni daviTi erT-erTi

pirveli kardiologi iyo

romelmac mTeli siRrmiT

daiwyo heliomagnituri pro-

cesebis zegavlenis Seswavla

gulis daavadebis dros da

SemdgomSi Camoayaliba heli-

omagnituri kardiologiuri

centri. aq Catarebuli kv-

levebi metad saintereso aR-

moCnda da miRebuli Sedegebi

avadmyofTa mkurnalobis da

profilaqtikis sakiTxs Za-

lian gamoadga.

batoni daviTis mier Ses-

rulebuli Sromebi awymosa

Tu momavalSic did daxmare-

bas gauwevs eqimebis kvalifi-

kaciis da profesionalizmis

amaRlebis saqmes.

man brwyinvaled gaarTva

Tavi Cveni klinikis samkurna-

lo saqmianobas. radganac

kargad icoda, rom klinika

mowodebulia daavadebebis,

utyuari da drouli di-

agnozis dasadgenad, amave

dros, adeqvaturi mkurnalo-

bis Casatareblad. amitom

Zal-Rones ar iSurebda da

didi aqtivobiT iyo CarTuli

am procesSi. aseTive did Za-

lisxmevas moiTxovda klini-

kis TanamSromlebisganac,

rac Cveni saxelovani klini-

kis saxelovani avtoritetis

damkvidrebis garanti iyo.

batoni daviTi TiTq-

mis yovel kviraSi akeTebda

Semovlebs yvela ganyofile-

baSi, rasac eqimebi da pa-

cientebi didi mondomebiT

elodebodnen. igi ar Ra-

latobda avadmyofis gamokv-

levis klinikur, klasikur,

tradiciebs da yovelTvis

icavda mas. avadmyofebis gas-

injvis dros did sidinjes

iCenda, moTminebiT da yur-

adRebiT usmenda pacientebs,

Semdeg srulyofilad gas-

injavda, gadaaTvalierebda

istorias, aanalizebda Cat-

arebul laboratoriul da

instrumentul gamokvlevebs,

ismenda mkurnali eqimis mo-

sazrebas daavadebis Taobaze

da Semdeg TviTon gamoTq-

vamda Tavis azrs daavadebis

diagnozis da mkurnalobis

Sesaxeb. yvela es procedura

dadebiTad moqmedebda pa-

cientis fsiqikaze da xels

uwyobda maT droul gamo-

janmrTelebas, riTac man

didi ndoba da pativiscema

daimsaxura, rogorc pacien-

tebSi, ise klinikis eqimebSi.

batoni daviTi didad iyo

dainteresebuli Cveni klini-

kis eqimebis kvalifikaciis

amaRlebis sakiTxiT, amitom

TveSi erTxel atarebda Teo-

riul konferenciebs, sadac

eqimebi akeTebdnen moxsene-

bebs Sinagani sneulebis aq-

tualur sakiTxebze, period-

uli samedicino Jurnalebis

monacemebis safuZvelze,

ramac samedicino personal-

Si didi enTuziazmi da in-

teresi gamoiwvia.

batonma daviTma mniS-

vnelovani yuradReba gamoiC-

ina kliniko-paTanatomiuri

konferenciebis Catarebis

TvalsazrisiT, rasac klini-

kis TanamSromlebTan er-

Tad didi pasuxismgeblobiT

amzadebda. man kargad ico-

da, rom aseTi xasiaTis kon-

ferenciebi nayofieri iyo

eqimebis kvalifikaciis asa-

maRleblad, amitom eqimebi

CarTo kaTedris samecniero

kvleviT saqmianobaSi, ram-

denime ordinatorma sain-

tereso Sromac Seasrula da

kidevac gamoqveynda.

batonma daviTma Cvens

klinikaSi Camoayaliba in-

tensiuri Terapiis palatebi,

romlebic aRWurvili iyo

Tanamedrove aparaturiT,

sadac yvela avadmyofi mw-

vave koronaruli sindromiT

Tavsdeboda da saTanado

kvalificiuri daxmareba

utardeboda, rac sruliad

axali midgoma iyo mkurnalo-

bis saqmeSi, amiT batonma da-

viTma bevr pacients aCuqa

sicocxle.

profesori daviT tvil-

dianis saqmianobam kaTedris

TanamSromlebisa da klini-

kis ordinatorebTan er-

Tad TvalsaCinod aamaRla

klinikaSi samkurnalo saqme

da gaamdidra batoni gior-

gi mxeiZis mier danergili

tradiciebi.

ai aseTi adamiani _ didi

niWiT dajildoebuli Tval-

saCino mecnieri medikosi,

maRali donis pedagogi,

warmatebuli klinicisti

da organizatori, spetaki,

Sromisunariani, kacTmoyva-

re, faqizi, gulTbili da

principuli, ojaxisa da sam-

Soblos uzado moyvaruli

pirovneba dagvaklda Cven...

naTelSi iyos batoni da-

viTis suli zeciur saqarT-

veloSi.

vaJa gvancelaZe

Tbilisis saxelmwifo

samedicino universitetis

reqtoris mrCevelTa sabWos

wevri, medicinis mecniere-

baTa doqtori, profesori,

saqarTvelos humanitaruli

da saxelovnebo mecniere-

baTa akademiis akademikosi.

me-6 gverdidan

Page 8: Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis gamocema www ...procesia; vcdilobT, moaz-rovne axalgazrdobas dav-exmaroT gzis gakvlevaSi. gulistkiviliT vityodi, rom kargad SeigrZnoba

ianvari 8

sporti

samedicino universitetis

sportul cxovrebaSi siaxlea

_ Tssu-is sakalaTburTo

gunds saTaveSi Caudga axali

mwvrTneli, batoni nugzar

kandelaki, romelsac asisten-

tobas gauwevs warsulSi cno-

bili kalaTburTeli, batoni

Tengiz ficxelauri. batoni

nugzar kandelakis xelmZRvan-

elobiT araerTi gundi gamx-

dara saqarTvelos Cempioni

da Tasis mflobeli; mogvi-

anebiT igi qveynis erovnuli

nakrebis mTavari mwvrTnelis

asistenti da axalgazrduli

nakrebis mTavari mwvrTneli

gaxldaT, muSaobda qarTul-

azerbaijanuli gundis mTa-

var mwvrTnelad. mowveva sa-

medicino universitetidan ki

mas Semdeg miiRo, rac Tssu-

is sportulma gundma qveynis

mimdinare sezonis super-

ligis gaTamaSebaSi saTanado

Sedegebi ver aCvena; ianvar-

Si gundma ukve orkviriani

Sekreba gaiara baTumSi da

amJamad universitetis spor-

tul bazaze agrZelebs momza-

debas. pirveli gamocda axali

mwvrTnelis meTvalyureo-

biT gundma `qorqia-sakandel-

iZis saxelobis turnirze~

Caabara, sadac TvalnaTliv

Sefasda maTi SesaZlebloba-

ni; axlaxan ki gunds sami

axali moTamaSe Seemata no-

dar TeneiSvili, akaki dval-

iSvili da amerikeli jefri

rojersi. CvenTan saubarSi

batonma nugzar kandelakma

madloba gadauxada samedi-

cino universitetis da misi

sportuli klubis xelmZR-

vanelobas gverdSi dgomisT-

vis: `araviTari problema ar

gvaqvs dafinansebis, samedici-

no Semowmebis, vitaminizaciis

Tu varjiSis TvalsazrisiT,

aseve, arsebobs wamaxalise-

beli sistemac _ warmatebis

SemTxvevaSi moTamaSeebis

dasajildoeblad. mTavaria,

flei-ofSi movxvdeT da iq

myari adgili davimkvidroT.

gundi axalgazrdulia, ram-

denime gamocdili moTama-

SiT. ZiriTadad debiutantebi

arian da amitom droa saWiro

nakrebi rom dalagdes, iseTi

saxe miiRos, qveynis Cempiona-

tze erT-erT realur Zalas

rom warmoad-

gendes. ase rom,

samuSao Zalian

bevria~.

batonma nug-

zarma gagvacno

ame rikeli ka-

laTburTeli

jef ri rojersi,

romelmac aRniS-

na, rom qar Tuli

sportu li samya-

ro mi s Tvis ucxo

ro dia, igi, jer

kidev 2000-2002

wlebSi, baTumis

`baskoSi~ Ta-

maSobda da orjer Cempionic

gaxda. bolo xanebSi ki nor-

vegiaSi, `halmStad vikingsSi~

gamodioda. igi amJamadac Ses-

aniSnav formaSia _ swrafi,

zusti da uzado driblingis

mqone, - ase axasiaTeben mas

mwvrTnelebi; jefri Zalze

Tbili, uSualo da sadaa,

amgvarad warmogvidga mkvir-

cxli amerikeli.

batonma gia abesaZem, Tssu-

is reqtoris moadgilem,

Tssu-is sakalaTbur-

To klubis prezidentma, ga-

nacxada, rom samedicino

universitetis sakalaTburTo

gundi monawileobs qveynis

super-ligis gaTamaSebaSi.

pirveli wris SedegebiT kmay-

ofilni ar varT, radganac 11

monawile gundidan mxolod

meSvide adgilze vimyofebiT;

amitom gasuli wlis bolos

gundis gamosvla aradamakayo-

fileblad Sefasda, gakeTda

Sesabamisi daskvnac - Seicv-

ala gundis sabrZolo Stabi,

moviwvieT axali mwvrTnelebi,

batoni nugzar kandelaki da

Tengiz ficxelauri, romle-

bic maRalkvalificiuri spe-

cialistebi arian - aRiarebu-

li mwvrTneli da aseve, war-

matebuli `dinamoeli~. swo-

red, maTi iniciativiT da

rekomendaciiT, gundma miiRo

axali Sevseba, Semogvematnen

rusTaveli forvardi akaki

dvaliSvili, romelic axali

dabrunebulia espaneTidan;

ba Tumidan gadmoviyvaneT fo-

r vardi nodar TeneiSvili,

romelzec, aseve, did imedebs

vamyarebT, sul axlaxan ki

gunds Seemata amerikeli je-

fri rojersi, romelic bolo

7 weli norvegiaSi TamaSobda,

manamde ki _ baTumis `baskoSi~,

ase, rom mas CvenTan adaptacia

ar gasWirvebia. igi gamocdi-

li mcveli-gamTamaSebelia;

vfiqrob, rojersis mosv-

la gundSi gadaaxalisebs

saTamaSo taqtikas. gundi am-

Jamad intensiurad varjiSobs,

yvela piroba aqvs Seqmnili

warmatebisTvis. win a x a l i

Sexvedrebia, saidanac ukeTes

Sedegebs veliT~.

ianvris TveSi Tbilisis

saxelmwifo samedicino uni-

versitetis reqtori, profe-

sori zurab vadaWkoria Sexv-

da da Tssu-is sakalaTburo

nakrebis maisuri gadasca

jefri rojerss (maisuri

#25); reqtorma warmatebebi

usurva amerikel moTamaSes

da aRniSna, rom gundis mTeli

Semadgenloba, mwvrTnelebi

yvelafers gaakeTeben samoma-

vlo warmatebisTvis da axal

sityvas Caweren samedicino

universitetis sportul ma-

tianeSi.

darejan komlaZe,

manana fxalaZe.

siaxle sakalTburTo gundSi

daibada qiziySi, dedo-

fliswyaros raionis sofel

qvemo maCxaanSi. saSualo

skolis oqros medliT dam-

TavrebisTanave Cairicxa

Tbilisis saxelmwifo samed-

icino institutis samkurna-

lo fakultetze, romlis wi-

Teli diplomiT dasrulebis

Semdeg muSaobas iwyebs siR-

naRis raisaavadmyofoSi Ter-

apevtad, Tbilisis saxelm-

wifo samedicino institutis

safakulteto Terapiis kaT-

edris klinikur ordinato-

rad, Terapevt-ordinato-

rad, endokrinologad. 1980

wels dainiSna akademikos n.

yifSiZis saxelobis respub-

likuri centraluri klini-

kuri saavadmyofos mTavari

eqimis moadgiled samkurna-

lo dargSi, zogadi Terapiis

ganyofilebis gamged, sadac

muSaobda gardacvalebamde.

respublikur centralur

klinikur saavadmyofoSi

srulad gamovlinda may-

vala aladaSvilis sauke-

Teso saeqimo-profesiuli,

organizatoruli da adami-

anuri Tvisebebi; iyo maRali

kvalifikaciis klinicisti,

zedmiwevniT keTilsindis-

ieri, akuratuli, samar-

Tliani da unariani xelmZR-

vanel-organizatori. hqonda

udidesi pasuxismgeblobis

grZnoba, gamoirCeoda sak-

virveli klinikuri alRo-

Ti, diagnozis sizustiT da

warmatebuli mkurnalobiT.

man didi siyvaruli da av-

toriteti daimsaxura paci-

entebSi, saavadmyofos eq-

imebSi, student-medikosebSi.

`ubatono qiziyelisTvis~

damaxasiaTebeli pirdapiro-

biT, qeduxrelobiT da simt-

kiciT ar epueboda usamarT-

lobas, avadmyofebis da eq-

imebis uflebaTa darRvevas,

Cagvras. is oTaraanT qvrivi-

viT icavda Tavis TanamSrom-

lebs, Tu Seatyobda, rom

maT usamarTlod eqceod-

nen da dasjiT emuqrebod-

nen. swored am SesaniSnavi

adamianuri Tvisebebis gamo

Seiyvares qalbatoni mayva-

la TanamSromlebma, mTelma

saavadmyofom, mSobliuri

qiziyis mosaxleobam. ro-

gorc gulisxmieri da sazri-

ani mkurnali, is pacientebis

namdvili megobari xdeboda.

mas stacionaridan gaweris

Semdegac mimarTavdnen pa-

cientebi, rCeva-darigebebs

iRebdnen. qalbatonma may-

valam Rirseulad gaagrZela

qiziyis mkvidr didmkurnal-

Ta _ niko jandieris, aleqsan-

dre aladaSvilis, mixeil asa-

Tianis, avlipi zurabaSvilis,

aleqsandre gziriSvilis sax-

elovani saeqimo tradiciebi.

misi svebednieri cxovreba

daamwuxra qaliSvilis da

meuRlis gardacvalebam.

miuxedavad ojaxuri trage-

diisa, man dasZlia SeWirveba

da qiziyuri simtkiciT Se-

Zlo masTan gamklaveba. amaSi

mas ojaxTan erTad daex-

marnen zogadi Terapiis gan-

yofilebis TanamSromlebi.

misi ukanaskneli sixaruli

iyo sayvareli qaliSvilis

saxelmwifo premiiT dajil-

doeba literaturis dargSi.

2010 weli misTvis dra-

matulad daiwyo. mouxSira

stenokardiulma Setevebma,

ganuviTarda miokardiumis

infarqti. gaukeTda mZime op-

eracia _ aorto-koronaruli

Suntireba. SesaSuri mxneo-

biT Tavad aimedebda axlo-

blebs, eqimebs, TanamSrom-

lebs. gaewera gaumjobese-

bul mdgomareobaSi da Cveul

ritmSi ganagrZo saqmianoba,

magram ulmobelma sikvdil-

ma 6 Tvis Semdeg mainc Se-

Zlo `ukanasknel omSi~ misi

damarcxeba. aseTia eqimis

muxTali bedi: avadmyofoba

Turme javrs iyris da gansa-

kuTrebuli SeubraleblobiT

ilaSqrebs mkurnalis winaaR-

mdeg...

respublikuri cen-

traluri klinikuri

saavadmyofos eqim-

TerapevtTa jgufi

mayvala aladaSvili

xsovna

respublikurma centralurma kli-

ni kurma saavadmyofom da, saerTod, qa-

rTulma medicinam, mayvala aladaSvi-

lis saxiT, dahkarga TvalsaCino klin-

icisti-internisti, endokrinologi

da organizatori.

Tbilisis saxelmwifo samedicino universite-

tis reqtorati, akademiuri da warmomadgenlo-

biTi sabWoebi, klinikebTan urTierTobis samsax-

uri, samedicino gazeTis~ redaqcia TanagrZnobas

ucxadebs klinikebTan urTierTobis samsaxuris

mTavar specialists, qalbaton baia goliaZes da

Tssu-is student dea goliaZes

Svilisa da dis

g v a n c a g o l i a Z i sgardacvalebis gamo.

Tbilisis saxelmwifo samedicino universite-

tis reqtorati, akademiuri da warmomadgenlo-

biTi sabWoebi, diplomisSemdgomi samedicino ga-

naTlebisa da uwyveti profesiuli ganviTarebis

institutis rezidenturis samsaxuri, `samedici-

no gazeTis~ redaqcia TanagrZnobas ucxadebs re-

zidenturis samsaxuris xelmZRvanels, qalbaton

nana koWlavaSvils dedis

T i n a k a c i t a Z i sgardacvalebis gamo.

Tssu-is administracia, `samedicino gazeTis~

redaqcia samZimars ucxadebs gazeTis redaqtors,

qalbaton dali gabeSias rZlis

ciala surmava-gabeSias

gardacvalebis gamo.

Tssu-is administracia, `samedicino gazeTis~

redaqcia TanagrZnobas ucxadebs gazeTis kore-

spondents, qalbaton darejan komlaZes mamis

guguli komlaZis

gardacvalebis gamo.

Tssu-is administracia, `samedicino gazeTis~

redaqcia, samZimars ucxadebs samecniero unar-

Cvevebis laboratoriis vivariumis laborants,

qalbaton dodo zviadaZes Zmis

anzor zviadaZis

gardacvalebis gamo.

s a m Z i m a r i