Sutažo fantazijos

rima aidietė

sutažofantazijosistorijaPagrindinės technikosPamokos

audriaus tuleikio fotografijos ir dizainas

4S U TA Ž O FA N TA Z I J O S


Retas žmogus nėra patyręs noro kurti. Nesvarbu ką:

eilėraštį, šokį, drabužį, modeliuką, papuošalą, dainą, paveikslą,

daiktą, interjerą, gėlyną ar... Sąrašą būtų galima tęsti iki begaly-

bės, nes fantazijai ir kūrybiškumui išties nėra ribų, bet tokį troš-

kimą galima apibūdinti trumpai – bet kokia kūrybinio džiaugs-

mo teikianti veikla. O kas tas kūrybinis džiaugsmas? Kai dirbant

laikas sustoja, aplinkinis pasaulis išnyksta... Pasak Vydūno, nieko

gražesnio už kuriantį žmogų tikrai nėra.

įžanga


Nūdien, kai naujausių technologijų padedamos pasau-

lio tautų kultūros vis labiau maišosi ir artėja viena prie kitos (nie-

ku gyvu nedrįsčiau tvirtinti, kad tai blogai), kai masinė kultūra

ir Coca-Cola ar McDonald’s prekių ženklai tampa globalizacijos

simboliais, kai rankų darbą išstumia pramoniniai gaminiai, o

meistras ne tik nejaučia pasididžiavimo, bet ir atsakomybės už

savo gaminį, dažnas žmogus pasigenda savitumo, unikalumo ir

ieško būdų, kaip išreikšti savo individualumą, pasipriešinti ma-

sinei, neelitinei, populiariai ir komercinei dabartinei kultūrai.

Seni daiktai, pastatai kalba mums, kad anksčiau gyventa

kitaip. Lėčiau, savičiau, giliau, gražiau, o gal ir prasmingiau. Gal

dėl to pastaruoju metu taip sparčiai atgyja senieji amatai, tradi-

ciniai ir net senokai užmarštin atgulę rankdarbiai?

Kas nauja kūrybinio polėkio fronte? Šiandien, kai knygy-

nų lentynos lūžte lūžta nuo receptų knygų, jau nieko nestebina,

Į Ž A N G A


kad ne tik žvaigždės ir žvaigždutės, bet vos ne kas antras eilinis

žmogelis „prakaituoja“ virtuvėje įgyvendindamas Oliverio, Gor-

dono, Julijos, Beatos, Gustavo, Nomedos, Bilo ir daugelio kitų,

atradusių virėjo talentą, kulinarinių knygų receptus. O per rank-

darbių mylėtojų padangę kaip uraganas praūžė ir atgijo kiek

primiršti ir net visai naujoviški amatai: tapyba ant šilko, kaligra-

fija, tapyba ant ryžinio popieriaus, vilnos vėlimas, lėlių gamyba,

dekupažas; jau neminint tikrai tradicinių rankdarbių – siuvinėji-

mo, karoliukų vėrimo, mezgimo, nėrimo, pynimo, keramikos. Pastaruoju metu papuošalų gamintojų lūpose vis daž-

niau skamba iš prancūzų kalbos kilęs žodis „sutažas“ (souta-

che), o internetas akinte akina nepaprasto grožio dirbiniais.

Iš kur kilo ši rankdarbių rūšis? Kokia jos istorija? Ką reiškia šis

prancūzų kalbos žodis?

Prieš jus gulinti knyga – nei drabužių, nei bižuterijos is-

torijos studija, nei puošybos ar karoliukų vėrimo technikų vado-

vėlis. Juolab kad apie karoliukus išleista tiek daug puikių knygų

ir žurnalų. Ši knyga kiek kitokia – ji skirta visiems pradedantiems

rankdarbių mėgėjams, negalintiems sėdėti sudėjus rankų, ku-

riems knieti rankų dirbiniais išreikšti save, kurti unikalų grožį, ku-

riuos traukia stilių bei technikų pažinimo ir derinimo naujovės ir

bet koks kūrybos procesas teikia džiaugsmo. Juk ne veltui mūsų

protėviai sakydavo: „Kai rankos dirba, širdis dainuoja.“

Į Ž A N G A

Agnieszka Niewiadomska. „Karmen“ fragmentas

Rima Aidietė. Kaklo papuošalo fragmentas

8S U TA Ž O FA N TA Z I J O S Į R A N K I A I . P R I e M O N ė S T e C H N I K O S

Joanna Bestyjeczka. „Kalipsė“

9S U TA Ž O FA N TA Z I J O SĮ R A N K I A I . P R I e M O N ė S T e C H N I K O S

Kiek pavartę knygą ar patys pa-

sipraktikavę pastebėsite, kad sutažo

dirbiniuose kuo puikiausiai derinamos

siuvimo, siuvinėjimo, karoliukų vėrimo,

vielučių lankstymo, virvelių pynimo,

nėrimo, vilnos vėlimo, dirbtinių gėlių

darymo, dekoratyvių mazgelių rišimo

ir daugybė kitų papuošalų ar kitokių

rankdarbių kūrimo technikų. O jei dar

čia aprašytume visokias gudrybes, kurių

sugalvoja mažne kiekvienas rankdarbių

meistras, bei pridurtume skirtingų rank-

darbių rūšių derinimą, sąrašui tikrai ne-

būtų galo.

Bet ir čia svarbiausias vaidmuo

tenka kiekvieno kūrėjo individualumui

ir skoniui. Juk dėl pastarojo ginčytis nė

neverta. Vienam labiau patinka griežtos,

simetriškos, lakoniškos sutažo dirbinių

linijos, kitam – spalvų, formų, skirtingų

medžiagų gausa ir įvairovė, o trečias,

žiūrėk, mėgsta laisvus, romantiškus, asi-

metriškus ir net ažūrinius sutažo papuo-

šalus. Spėju, bus ir tokių, kurie tiesiog

abejingai padės šią knygą į šalį. Bet juk

taip ir turi būti – negali visiems patikti

tie patys dalykai! Tad ir dirbinių kūrimo

technikas reikės pasirinkti patiems.

Keli svarbiausi dalykai, kuriuos rei-

kia žinoti ir kiek pramokti kuriant suta-

žo papuošalus: kaip susiuvamos sutažo

juostelės, kaip jungiamos su karoliukais

ar plokščiai nugludintais akmenėliais –

kabošonais, kaip atliekama išvirkščiosios

papuošalo pusės apdaila. Visa kita – vi-

siškai laisva kūryba.

technikos


Suplanavus daryti kokią kilpą ar lin-

kį, siuvant tokią detalę reikia formuoti

iš karto. Juostelės viduje esančios pa-

grindo gijos, aplink kurias eglute kry-

žiuojami siūlai, suteikia sutažui ypatingo

lankstumo.

Juostelės siuvamos tvirtai, bet be

jokios tempimo jėgos. Jei tik siūlas per-

nelyg įtempiamas, pastarosios kaipmat

išduoda broką: susiraukšlėja, susiga-

rankščiuoja. Taip kenčia būsimo dirbinio

estetinis vaizdas. Todėl ranka turi būti

atpalaiduota, bet tvirta. Juostelės ga-

rankščiuojasi ir dėl labai ilgų dygsnių.

Kaip jau minėjau, dirbinys atrodys

gražiau, jei siūlės dygsnių nebus maty-

ti. Permatomi specialūs poliamidinio ar

kitokio sintetinio pluošto nesukti siūlai

šią užduotį gerokai palengvina. Beje, ne

vienas sutažo dirbinių kūrėjas imasi gu-

drybių – apspurusias juosteles ar nely-

gius dygsnius slepia po dekoratyvinėmis

T e C H N I K O S T e C H N I K O S

Pradėkime nuo sutažo juostelių –

tai svarbiausia dirbinio dalis.

Atkirpę reikiamo ilgio juosteles,

pirmiausia sutvarkome galus, nes jie

labai greitai yra. Medvilninių, viskozinių

juostelių galus patepame klijais, sinteti-

nių – prideginame. Beje, lygiai taip pat

žiebtuvėliu prideginame poliamidinio

ar nailoninio siūlo gale mazgelį. Būkite

atsargūs su ugnimi – nenusideginkite

pirštų ir nesukelkite gaisro!

Dviejų ar daugiau spalvų juostelės

keliais dygsniais susiuvamos tarpusavy-

je. Juostelės turi gulti tiesiai ir lygiai – ne-

nuslinkti į šonus, neuždengti viena kitos.

Todėl siuvant adatą reikia durti per patį

juostelių vidurį.

Siūdami sutažo juosteles iš gerosios

pusės adatą smeikite mažne į tą pačią

vietą, pro kurią ji išlindo – dygsnių neturi

būti matyti. Dygsniuokite mažais dygs-

neliais. Pamėginkite sugaudyti kokias

tris juosteles ir jas susiūti. Iš pradžių tai

gali pasirodyti gana sudėtinga: juostelės

slydinės, siūlas mazgysis ir painiosis, bet

tai tik pirmieji žingsniai.

Siūdami nuolatos vartykite dirbinį ir

žiūrėkite, ar lygūs dygsniai, ar nematyti

pertempto siūlo žymių, ar juostelės ly-

giai gula viena ant kitos.

Kaip matote iš dirbinių pavyzdžių,

sutažo juostelės visaip išraitytos, išlenk-

tos, sukryžiuotos. Be abejo, lengviausia

visas juosteles susiūti iš anksto ir sutvir-

tintas paskui sukioti ir raityti įvairiausiais

raštais aplink karoliukus. Deja, iš anksto

susiūtos juostelės daug raitomos ima

raukšlėtis, nes atsiranda ilgių skirtumų,

todėl tenka jas siūti raitant.

˜


skaidriais, greitai džiūvančiais ir tvirtai

klijuojančiais klijais, antraip akmenukas,

ypač didesnis ir sunkesnis, gali atsikli-

javęs pasimesti. Taip ne tik įtvirtinamas

kabošonas, bet ir atsiranda pagrindas,

prie kurio prisiuvamos sutažo juostelės.

Audinys palei patį kraštą apkerpamas.

Sutažo juostelės siuvamos adatą du-

riant statmenai pagrindui ir kuo arčiau

prie kabošono. Nuotraukoje matote

paliktą audinio atraižą ne tik vaizdumo

dėlei – kai kurie meistrai pirma prisiuva

juosteles, o tik paskui apkerpa audinį. Iš-

mėginkite abu būdus.

Beje, baigus papuošalą ant tokios

audinio atraižėlės iš išvirkščiosios pusės

labai patogu prisiūti ar priklijuoti sutažo

juostelės galiukus.

Išmokus susiūti sutažo juosteles,

galime žengti antrą žingsnį – kompo-

nuoti karoliukus. Ši užduotis visai ne-

sudėtinga, tereikia kruopštumo. Kur

tvirtinti karoliukus, kiek ir kokių spalvų

sutažo juostelių siūti, kokį raštą raityti,

kur apsiūti virvelėmis, nėriniais, karo-

liukais ir taip toliau – čia jau kiekvieno

kūrėjo fantazijos reikalas.

Karoliukai siuvami, veriami, tvirtina-

mi prie juostelių tokiais pat būdais, kaip

ir gaminant įprastus papuošalus. Jeigu

vis dėlto norite apie karoliukų vėrimo

technikas sužinoti daugiau, o gal net

pradėti kurti vėrinius tik iš karoliukų,

puikių knygų rasite visų knygynų len-

tynose, pavyzdžiui, Marina Liaukina. Ka-

roliukai. Obuolys, 2011; Marisa Lupato.

Papuošalai. Obuolys, 2010.

Trečias žingsnis – plokščiai nuglu-

dintų akmenukų – kabošonų – tvirtini-

mas. Kabošonai klijuojami ant kokio nors

minkšto neyrančio pagrindo (dirbtinio

veltinio ar kitokio audinio atraižėlės)


juostelėmis, o kartais papuošalą kuria tik

iš dalies juostelių, paskutinę prisiūdami

pačioje darbo pabaigoje. Vis dėlto svar-

biausia, kad jums dirbinys būtų gražus, o

kūryba teiktų malonumo, nors tinkamai

priderintos puošybinės detalės dirbiniui

tikrai suteikia nepakartojamo grožio.

Sintetinės ar medvilninės (pastaro-

sios mūsų parduotuvėse didelė reteny-

bė, kaip ir šilkinės) sutažo juostelės ne

tokios slidžios, jas lengviau sugaudyti ir

susiūti, bet jų spalva gerokai blankesnė

nei šilkinių ir viskozinių, be to, jos kietes-

nės. Kartais ši ypatybė gali tapti pranašu-

mu: kai norite iš sutažo išraityti kokį ažū-

rinį raštą, iš kietesnių juostelių tai daryti

kiek lengviau.


Kabošoną prie audinio galima tvir-

tinti apsiuvant jį smulkiaisiais karoliu-

kais: apsiuvus vieną ar kelias karoliukų

eiles siūlas perveriamas per visą eilę ir

stipriai sutraukiamas – taip ne tik sutvir-

tinama siūlė, bet ir išlyginami karoliukai.

Tada sutažo juostelės siuvamos jau prie

karoliukų veriant adatą per du ar tris (jei

karoliukai itin maži) karoliukus.

Sutažo papuošalus ir kitus aksesua-

rus tikrai papuoš įvairios surištos, suvy-

tos ar nupintos juostelės, o ypač pačių

rankomis surištos. Įdomus

dekoratyvus mazgelis su-

teiks papildomo žavesio ar

sustiprins kurios nors pa-

puošalo dalies įspūdį. Gal

šios technikos dar nėra la-

bai paplitusios tarp mūsų

rankdarbių meistrų, bet

išmėginti naujoves tikrai verta. Tiesa, žo-

dis naujovė tokiems rankdarbiams tikrai

netinka, nes šis amatas skaičiuoja tūks-

tantinę istoriją. Kinų, japonų, korėjiečių,

keltų papuošalai, aksesuarai, įvairūs

buities daiktai, tradiciniai

drabužiai daugelį amžių

buvo puošiami įvairių raštų

virvelėmis, pynutėmis ir itin

dekoratyviais mazgeliais.

Į lietuvių kalbą tokių

knygų išversta nėra, bet vie-

ną kitą pamokėlę galima ap-

tikti įvairiuose šaltiniuose internete, štai

kad ir www.ornamental-knots.com.



1 Virvelė rišama visai paprastai: juos-

telė sulenkiama per pusę, užmezga-

mas užtraukiamas mazgas – gaunama

kilpa. Per kilpą iš kairės perkišama ir

užtraukiama kilpa iš dešinės, paskui

atvirkščiai. Ir taip kartojama vėl nuo

pradžių. Svarbiausia vienodai užtraukti

kilpas – tada juostelė bus lygi ir graži.

2 Gražią papuošalo virvelę galima

nusipinti naudojant tradicinį japonų

diską kumihimo. Jis visai nesudėtingas

naudoti, be to, prie jo pridedamos bent

kelių skirtingų raštų schemos. Pagal tam

tikrą skaičių seką kaitaliojant virvelių vie-

tas ir sukant diską visai paprastai pinama

graži virvelė – čia svarbiausia atidumas

ir kantrybė.


a

d

b

e

c g

f


4 Makramė technika ne tik pinamos

gražios virvelės, bet ir kuriami įdomūs

bei originalūs papuošalai – juk sutažo

dirbiniuose kaip reta naudojama dau-

gybė skirtingų technikų. Ši paprasta

schema su skirtingų spalvų virvelėmis

rodo pagrindinius kvadratinio mazgo

žingsnius.

5 O gal pavyktų sumegzti kokį dailų

mazgelį ar net kelis? Arba net visą ka-

klo papuošalo ar apyrankės virvelę? Tie,

kas vertina išskirtinumą, minimalizmą ir

rankų darbą, šių technikų neturėtų pra-

leisti pro akis. Kokia įvairių mazgelių ir jų

derinių įvairovė! Viengubas ar dvigubas

pumpurėlis, dobilo lapas, sėkmės, gero-

vės, dorybės ženklai – tai tik kelios maz-

gelių formos. Kartais tobulai ir įmantriai

suraišiotas mazgas puikiai atstoja net

puošniausius akmenis arba papildo pa-

puošalą.

Tai viso labo tik labai trumpa įvairių

pinamų, rišamų ir kitomis technikomis

kuriamų virvelių ar mazgelių apžvalga.


3 Kodėl nenupinti kaselės iš keturių

ar net šešių juostelių? Darbo eiga itin

paprasta ir panaši į įprastą pynimą iš tri-

jų gijų: pirmiausia sukryžiuojame pirmą

ir antrą juostelę iš kairės; tada ketvirtą ir

trečią iš dešinės; galiausiai perpiname

vidury atsidūrusias juosteles.

a a

b b

c c

Suzen Millodot.Darbo fragmentas


Prie sutažo technikos subtilybių

reikėtų aprašyti ir išvirkščiosios dirbinio

pusės apdailą. Mat didžioji sutažo pa-

puošalų dalis vienpusiai – išvirkščiojoje

pusėje slepiami juostelių galai, dygsniai

ir panašiai. Visa tai būtina pridengti, kad

papuošalą būtų smagu paimti į rankas,

kad nebūtų baimės, jog atsidengs iš-

virkščioji pusė.

Kaip jau minėjau skyrelyje „Įrankiai.

Priemonės“, tam puikiai tiks dirbtinis vel-

tinis –minkštas, patogus siūti, o ir dėvėti

jį smagu. Tiks ir oda, ir odos pakaitalas.

Kai kurie patyrę meistrai net apdailą yra

pavertę tikru menu: siuvinėja ar nepa-

tingi palei kraštą prisiūti visą eilę karo-

liukų – taip ne tik sutvirtinama siūlė, bet

kartu pagražinama ir išvirkščioji dirbinio

pusė.

Tvarkant išvirkščiąją dirbinio pusę

pirmiausia pravartu išsikirpti papuošalo

formą iš popieriaus. Gana keblu gražiai

baigti ažūrinius papuošalus – apdaila


karpoma ir tvirtinama iš atskirų dalių,

kad ažūrinės detalės neprisidengtų.

Jei gaminys kuriamas iš vieno su-

tažo ilgio, juostelės galai turi būti meis-

triškai paslėpti, kad jų nebūtų matyti

nei gerojoje, nei išvirkščiojoje dirbinio

pusėje.

Pradžiai viskas. Daugiau techninių

smulkmenų aptarsime tiesiog pamokė-

lėse dirbdami.

Marina Djačenko. „Dosnus ruduo“

Kaip jau minėjau, ši knyga tikrai nepretenduoja į rank-

darbių enciklopedijų ar biblijų skyrelį – pastaruoju metu tokių

išleista labai daug. Tiesiog bendromis jėgomis pamėginsime

įgyvendinti kelis sumanymus, kad vėliau galėtumėte be dides-

nio vargo kurti papuošalus ir aksesuarus ne tik iš karoliukų ir

sutažo juostelių, bet kūrybiškai panaudotumėte skirtingų tech-

nikų elementus ir daugybę įprastų daiktų, kad derintumėte tai,

kas anksčiau atrodė nesuderinama, kad ieškotumėte ir rastu-

mėte savo mėgstamą stilių, o gal net ir laisvalaikio pomėgį.

Puoselėkite ir įgyvendinkite kūrybines mintis – juk tai nuosta-

biausia žmogaus vertybė.

Pirma pamokų dalis skirta įvairiems papuošalams kurti,

o antroje dalyje sutažu kūrybiškai puošime drabužius ir akse-

suarus. Kiekvienos pamokos pabaigoje rasite darbų galeriją –

skirtingų autorių nepaprasto grožio ir itin originalių sutažo dir-

binių pavyzdžių.

PaPuošalųkūrimas



Antra pamoka taip pat nebus itin

sudėtinga – mėginsime sukurti segę.

Segių gamybos technologijos kaip reta

įvairios: be tradicinių papuošalų gamy-

bos būdų, segės siuvamos, raukiamos

iš įvairių audinių, puošiamos karoliukais,

neriamos, mezgamos, dekoruojamos

pasitelkiant dekupažą, rišamos, pina-

mos, gaminamos iš modelino.

esu tikra, kad neišvardijau nė pusės

segių gamybos būdų, kurių sugalvoja

išradingos rankdarbių meistrės.

Segių gamyba gana paprasta ir dė-

kinga – išvirkščiosios šio papuošalo pu-

sės nematyti, taigi visą dėmesį galima

skirti gerajai segės pusei. Tiesa, tai ne-

reiškia, kad išvirkščioji pusė neturi būti

tvarkoma.

Kaip jau minėjau, rankdarbių ir pa-

puošalų reikmenų parduotuvėse rasite

įvairių ruošinių, skirtų segių gamybai. Bet

galima apsieiti ir be jų: iš išvirkščiosios

pusės priklijuoti ar prisiūti segtuką – ne-

lygu, iš ko segė pagaminta. esu mačiusi

nepaprasto grožio segių, prisegamų tie-

siog žiogeliu!

1. Glotniai nušlifuotas akmuo – kabo- šonas.2. Segės pagrindas arba segės segtukas. 3. Kelių spalvų 6 mm karoliukai.

4. Klijai, žirklės, siūlai ir adata.5. Dviejų spalvų sutažo juostelės. 6. Nedidelė veltinio ar minkšto audinio atraiža.

Darbui reikalingos priemonės:

P A M O K O S

segė


4. Imame po du skirtingų spalvų karo-

liukus ir iš kiekvieno galo suformuojame

po dvigubas „auseles“ arba bangelę.

Juostelių galiukus paslepiame išvirkš-

čiojoje pusėje – pridaigstome arba pri-

klijuojame.

5. Tą patį pakartojame su visais ketu-

riais sutažo juostelių galais. Kai visi aš-

tuoni karoliukai pritvirtinti, o juostelių

galai gražiai paslėpti išvirkščiojoje pu-

sėje, ovalo galuose prisiuvame dar po

vieną karoliuką.

6. Atkerpame dvi neilgas sutažo juos-

telių atkarpas: keturias juodas ir dvi me-

daus spalvos. Jomis apsiuvame po vieną

Šįkart segei parinkau labai gražų

kabošoną – tai amonito kriauklės fosili-

ja. Akmuo itin įdomus, tad stengsiuosi

sutažu neužgožti reto jo grožio. Akmens

ovalą apjuosime dviem sutažo juostelės

atraižomis, suformuosime „auseles“, pas-

kui segės galuose pritvirtinsime dar po

karoliuką.

1. Kaip ir pirmoje pamokoje, pirmiau-

sia kabošoną priklijuojame prie pagrin-

do ir, kai klijai gerai išdžiūva, apkerpame

palei patį kraštą. Beje, kai kurios meistrės

pirma pridaigsto sutažo juosteles, o tik

paskui apkerpa pagrindo audinį. Pamė-

ginkite, kaip jums patogiau.

2. Atkerpame dvi vienodo ilgio sutažo

juostelių atkarpas: keturias juodas ir dvi

medaus spalvos. Nepamirškite pride-

ginti (jei sutažas sintetinis) arba patepti

klijais natūralios viskozės sutažo galiukų,

kad šie nebrigztų. Šįkart akmens ovalą

sutažo juostelėmis apgaubsime iš dvie-

jų pusių. Išmatuojame akmenuko vidurį

ir pradedame siūti pirmą trijų juostelių

rinkinį: dygsniai trumpi, neįtempti. Ne-

pražiopsokite vidurio!

3. Kai vieną juostelių rinkinį prisiuvame,

imamės antro. Ir viršuje, ir apačioje juos-

telių susijungimo vietoje prisiuvame po

mažą karoliuką – jis pridengs juostelių

jungimo vietą. Bet tai nebūtina. Turime

keturis sutažo juostelių galus.

Jei sutažo galą prideginate, kiek pravėsusį pirštais arba kokiu kietu daiktu suplokite – juostelės galai nebus tokie stori.

P A M O K O SP A M O K O S


8. Prisiuvame ir priklijuojame segės

segtuką, o kai klijai išdžiūva, prakišame

segtuką pro įkirptą vietą ir tik tada audi-

nį prisiuvame (arba priklijuojame).

Čia turėčiau pasakyti, kad kai kurie meis-

trai išvirkščiojoje pusėje audinį tik prisiu-

va, o kiti naudoja klijus. Pirmųjų argu-

mentas – klijai sukietina gaminį, be to,

jį rizikinga skalbti. Juk visi mūsų kuriami

papuošalai tekstiliniai, todėl natūralu,

karoliuką ovalo galuose. Pridaigstome

paskutinius sutažo juostelių galus.

7. Ant popieriaus apvedžiojame segės

kontūrą ir iškerpame – dabar galėsime

paruošti tikslią atraižą išvirkščiosios pu-

sės apdailai. Pamatuojame, jei reikia,

pamažiname. Tada ant popieriaus pa-

sižymime segtuko vietą ir dydį. Viskas

paruošta – galime kirpti audinį. Iškirptą

gabalėlį sulenkiame ir įkerpame audinį

tiek, kiek reikia segės segtukui pralįsti.

Jei siūlas ar valas susimazgė, ne-tempkite jo per visą ilgį, nes įnirtin-gai tampomas sutažas susigarankš-čiuos. Viena ranka prilaikykite valo galą, o kita timptelėkite, kad siūlas atsimegztų. Jei mazgelio išnarplioti vis dėlto nepavyksta, geriau siūlą nukirpkite – susimazgęs siūlas gali ištraukyti sutažo siūlelius.

kad ilgai nešiojant išsitepa. Tačiau tinka-

mų klijų gamintojų instrukcijos skelbia,

kad klijai atsparūs vandeniui, taigi net

suklijavus plauti galima (na, gal ne skal-

byklėje).

Labiau įgudę galėsite pasirinkti pa-

togesnį ir gražesnį apdailos būdą.

Štai segė ir baigta.

P A M O K O SP A M O K O S

įsigykiteknygą dabar

Documents

Sutažo fantazijos