38

Ilgųjų ir trumpųjų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje

Realisation of Long and Short Vowels in Spoken Language of Media Men

Iren

a K

RU

OP

IEN

Ė, G

enov

aitė

KA

ČIU

ŠKIE

NĖ

Santrauka

Summary

Ilgųjų ir trumpųjų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje

Realisation of Long and Short Vowels in Spoken Language of Media Men

Irena KRUOPIENĖKalbos praktikos centras „Lingua Lituanica“Gedimino pr. 26, 01104 Vilnius

Genovaitė KAČIUŠKIENĖŠiaulių universitetasVilniaus g. 88, 76285 Šiauliai

Straipsnyje gvildenamos televizijos ir radijo žurnalistų tarties aktualijos. Radijas ir televizija padeda įtvirtinti ir skleisti tarties normas, formuoja visuomenės nuostatas prestižinės kalbos atžvilgiu, todėl labai svarbu, kad sakytinės žiniasklaidos dar-buotojų kalba būtų nepriekaištinga. Kaip rodo stebėtų (klausytų) laidų kalbos analizė, viena pagrindinių žiniasklaidos darbuotojų tarties bėdų yra ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicijos nykimas. Ši problema analizuojama atsižvelgiant į balsio padėtį žodyje. Straipsnyje aptariami kirčiuotų, prieškirtinių ir pokir-tinių balsių tarties atvejai, apžvelgiamos ryškėjančios

tendencijos, keliami taisyklingos tarties mokymo klausimai. Apibendrinus gautus rezultatus, daromos išvados, kad dažniausios žiniasklaidos darbuotojų kalboje yra ilgųjų ė ir o tarties klaidos. Ilgieji balsiai trumpinami visose žodžio pozicijose, bet daugiausia tarties klaidų pastebėta pokirtiniuose skiemenyse. Trumpieji balsiai dažniausiai ilginami kirčiuotuose skiemenyse. Lavinant žurnalistų tartį, į tai pirmiausia ir derėtų atsižvelgti.

Esminiai žodžiai: tartis, ilgieji balsiai, trumpieji balsiai, kirčiuoti, prieškirtiniai, pokirtiniai balsiai.

The article deals with topicalities of pronuncia-tion of television and radio journalists. Radio and television help to consolidate and disseminate norms of pronunciation, form societal attitudes towards prestige language; that is why it is important that the language of media men would be perfect. As analysis of speech of the shows watched (listened) suggests, one of the major drawbacks of pronuncia-tion by media men is neglect of opposition between long and short vowels. This problem is analysed with regard to the vowel position in a word. The article discusses cases of pronunciation of stressed, pre-tonic and post-tonic vowels, obvious tendencies

are overviewed, issues of teaching proper pronuncia-tion are raised. After drawing generalizations on the results obtained, it is concluded that there are cases of mispronunciation of long ė and o vowels among media men. Long vowels are being shortened in all word positions; however, the biggest number of mis-pronunciation cases is observed in post-tonic vowels. Short vowels usually are being prolonged in stressed syllables. While training pronunciation of media men, this should be regarded first of all.

Key words: pronunciation, long, short vowels, stressed, pre-tonic, post-tonic vowels.

žmogus ir žodis 2008 I

ISSN

139

2-86

00

39

fone t ika i r f ono l og i j a

Įvadinės pastabosGreta kitų tarties problemų, ilgųjų ir trumpų-

jų balsių tarties ydos egzistuoja nuo pat radijo (1924 m.), o vėliau ir televizijos (1957 m.) įsi-kūrimo. „Retas kuris ištaria gerai i ir u. Dau-giausia girdėsi sakant vysas, kytas, vaikynas, užmygt, būvo, būtas, tū (...). Tai yra stačiai pasityčiojimas iš lietuvių kalbos“ – piktinosi J. Talmantas (1933, 6). Neabejotinai iki šiandie-nos aktualus ir kitas teiginys, kad „radio stotis yra svarbi įstaiga, ir, reikia, kad jos kalba būtų gera. Tada ji galėtų būti kartu ir kalbos moky-toja“ (Balčikonis, 1978, 98). Teikdami didžiulę svarbą šioms institucijoms kaip pavyzdinės kalbos skleidėjoms, to meto kalbininkai ir kiti šviesuomenės atstovai svarstė įvairias gali-mybes, kaip pagerinti viešosios tarties padėtį (Balčikonis, 1978; Čižiūnas, 1936; Čiurlionienė, 1938 ir kt.).

Šiuo straipsniu taip pat norima atkreipti akis į sakytinės žiniasklaidos darbuotojų garsinę raišką ir aptarti dabartinę padėtį. Straipsnio problema formuluojama remiantis chrestomatiniu teiginiu, kad vienos įkyriausių ir opiausių tarties klaidų yra prieškirtinių ir ypač pokirtinių ilgųjų skie-menų trumpinimas bei kirčiuotų ir pokirtinių trumpųjų balsių ilginimas (Mikalauskaitė, 1975, 8–9; Pakerys, 2003, 37–40). Anot A. Pupkio (1999, 4–5), ilgųjų kirčiuotų balsių trumpinimas tapęs kone visuotine vartosena, todėl ją reikėtų įteisinti ir toleruoti kaip galimą šalia tradicinės normos arba įvardyti kaip taisytiną ar baustiną. Aptardamas žurnalistų tartį, autorius pabrėžia, kad nors ir ne sistemiškai, bet vienur kitur pa-trumpinami ir ilgieji nekirčiuoti balsiai: kartais iki trumpų, bet dažniausiai iki pusilgių. Į tai, autoriaus nuomone, turėtų atsižvelgti tiek šio reiškinio vertintojai, tiek ir kalbos normų kodi-fikuotojai (Pupkis, 2007, 4). Kita vertus, norint teikti pavyzdinės tarties rekomendacijas, būtini dabartinės vartosenos tyrimai. Ne paslaptis, kad jų nėra itin gausu.

Šio tyrimo tikslas – atsižvelgiant į padėtį žo-dyje (akcentinę poziciją), panagrinėti kirčiuotų, prieškirtinių ir pokirtinių ilgųjų ir trumpųjų balsių realizavimą sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje; aptarti kai kuriuos taisyklingos tarties lavinimo klausimus.

Tyrimo objektas – viešoji sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalba.

Tiriamąją medžiagą sudaro apie 70 stebėtų televizijos ir radijo laidų vedėjų ir reporterių tarties

pavyzdžiai (578 atvejai), rinkti 2006–2007 m. Kal-bos švaros dienų ir 2007 m. LRT Kalbos grynuolio rinkimų metu�.

Tyrimas atliktas taikant literatūros analizės, em-pirinio stebėjimo ir aprašomąjį – tiriamąjį metodą. Apibendrinti duomenys pateikiami diagramomis.

Praktinę šio darbo vertę galima būtų apibūdinti kaip rekomendacinio pobūdžio pastabas tiek patiems žiniasklaidos darbuotojams, tiek jų tarties mokyto-jams bei vertintojams.

Stebėtų laidų tarties klaidų analizėPrieš pereinant prie konkrečių ilgųjų ir trumpųjų

balsių realizavimo atvejų, norėtųsi trumpai apžvelgti žurnalistų tarties aktualijas apskritai�, kad būtų geriau matyti, kokią vietą užima balsių tarties trūkumai. Iš viso pastebėti 578 televizijos ir radijo laidų vedėjų bei korespondentų tarties netikslumai.

Kaip rodo stebėtų laidų tarties klaidų analizė, beveik pusę (47%) visų užfiksuotų tarties klaidų sudaro kirčiavimo trūkumai: antrojo nuo galo skie-mens taisyklės nepaisymas (su atstove, motyvus, entuziazmu), trečiosios kirčiuotės žodžių ydingas kirčiavimas (vienu, tokiu, Lietuvoje), priešdėlinių žodžių kirčiavimas (suteikia, pabrėžiama) ir kt. (žr. 1 diagr.). Ilgųjų balsių – tiek prieškirtinių (ritoj „ry-toj“, busimieji „būsimieji“), tiek pokirtinių (vykditi „vykdyti“, nuotikių „nuotykių“), tiek galūnių – trum-pinimas (ligonines „ligoninės“, laipsniu „laipsnių“) sudaro 33% klaidų. Pasitaiko ir kirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimo atvejų (vikdytų „vykdytų“, vienodos „trumpas o“). Čia minėtinas ir ilgųjų balsių (ypač nekirčiuoto galūninio ė) dvibalsinimas (apsisprendie „apsisprendė“, neišnešie „neišnešė“). Trumpųjų bal-sių tarties negerovės sudaro 8% visų pastebėtų klaidų (konstitūcija „konstitucija“, skyria „skiria“).

Dvibalsių ie ir uo vienbalsinimas (Letuva, letuviai, šeštadenį, nosavybės) sudaro 4% visų pastebėtų klaidų. Toks pat procentas tenka ir priebalsių tarties ydoms: pozicinio priebalsių minkštumo – kietumo nepaisymas (Al’fonso, smułkmenas), priebalsių asi-miliacija (užsienį, išspręsti), kiti priebalsių tarties

� Lietuvių kalbos draugijos nutarimu nuo 2006 m. pavasario (balandžio 23–30 d.) pradėtos rengti kalbos švaros dienos. 2007 metų kalbos švaros dienos vyko spalio 1–14 d. Jų metu buvo klausomasi lietuviškų televizijos ir radijo laidų kalbos ir vertinama vedėjų bei korespondentų kalbos kultūra. Gegužės 1–7 d. LRT vyko akcija, skirta Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dienai paminėti. Visą savaitę visuomenė ir kalbininkų komisija rinko taisyklingiausiai kalbantį žurnalistą – kalbos grynuolį.� Apie tai buvo kalbėta I. Kruopienės pranešime Žiniasklaidos darbuotojų tarties aktualijos, kuris skaitytas LKI surengtoje tarptautinėje konferencijoje Garsas ir jo tyrimo aspektai: met-odologija ir praktika. Vilnius, 2007 m. lapkričio 15–16 d.

40

Ilgųjų ir trumpųjų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje

Realisation of Long and Short Vowels in Spoken Language of Media Men

Iren

a K

RU

OP

IEN

Ė, G

enov

aitė

KA

ČIU

ŠKIE

NĖ

atvejai (kompjuterio „kompiuterio“, is „jis“, labjau-siai „labiausiai“).

Tarties trūkumai

Ilgieji b.33%

Trumpieji b.8%

Dvibalsiai4%

Priebalsiai4%

Balsių sandūra1%

Garsų išmetimas

3%

Kirčiavimas47%

1 diagrama

Atkreiptinas dėmesys į šnekamajai kalbai būdingą reiškinį – garsų išmetimą (ketresdešimt, konstucinio, situacijoe). Tokie atvejai sudaro 3% visų klaidų. Balsių sandūra (socelines, inicetyvos, kordinuotas, prezidiumo) sudaro 1% ydingai tariamų atvejų.

Taigi ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties negerovės užima antrąją vietą pagal gausumą ir sudaro 41% visų žurnalistų daromų klaidų. Todėl jas derėtų aptarti kiek plačiau.

Ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties trūkumai

Kaip žinoma, kiekvienos kalbos absoliuti balsių kiekybė priklauso nuo įvairių fonetinių veiksnių: žodžio vietos sakinyje, skiemens sandaros, akcenti-nės pozicijos, kalbėjimo tempo, intonacijos, ritmo, kalbos stiliaus, kalbėtojo balso tembro, gretimų garsų poveikio, artikuliacijos būdo, kokybinių balsio charakteristikų (Kaukėnienė, 2005, 65 ir ten cit. lit.). Tos pačios autorės įrodyta, kad ne tik balsio kiekybė, bet ir kokybė priklauso nuo pozicijos žodyje kirčio atžvilgiu (Kaukėnienė, 2006, 27)3.

Mūsų analizuojamoji medžiaga taip pat akivaizdžiai rodo, kad balsių tarties taisyklingumas priklauso nuo akcentinės pozicijos, tačiau pirmiausia norėtųsi aptarti

3 Tas pats pasakytina ir apie bendrinės latvių kalbos balsius (Kaukėnienė, 2004, 181).

bendruosius konkrečių ilgųjų balsių tarties trūkumus (žr. 2 diagr.). Jų pastebėta 191. Pagal tarties klaidų gausumą visi ilgieji balsiai sudaro tokią seką: ė >o >y/į >ū/ų >a/ą > e/ę. Kaip jau buvo minėta, daugiausia klaidų daroma tariant ė ir o balsius (tai procentiškai sudaro 31% ir 30% visų ilgųjų balsių tarties klaidų), pvz.: žmones „žmonės“, apsisprendie „apsisprendė“, viel „vėl“, nera „nėra“, stovėjo „trumpas o“, nenari „nenori“. Kaip matyti iš pavyzdžių, ė ir o tarimas labai įvairuoja ir čia galima kalbėti ne tik apie kiekybinius, bet ir kokybinius jų pakitimus.

2 diagrama

Netaisyklingas ilgojo y/į tarimas sudaro 23% visų pastebėtų ilgųjų balsių tarties klaidų, pvz.: taikiti „tai-kyti“, istatymą „įstatymą“. Ilgųjų ū/ų ir a/ą trumpinimas sudaro atitinkamai 8% ir 7%, pvz.: tiesioginiu „tiesio-ginių“, žiurėkite „žiūrėkite“, į Lietuva „Lietuvą“, galite „trumpas a“, o rečiausios e/ę tarties klaidos, pvz., dirbes „dirbęs“. Kita vertus, ilgųjų balsių tarties klaidų daž-numą galima sieti su pačių garsų dažnumu. Kaip rodo bendrinės lietuvių kalbos fonemų dažnumo tyrimas, ilgieji balsiai išsidėsto labai panašiai: o, ė, y/į, a/ą, ū/ų, e/ę (Karosienė, Girdenis, 1993, 31). Pasitaikančių tarties klaidų dažnumą, be jokios abejonės, nulemia ir pačių žodžių vartosenos dažnumas. Stebėtose laidose (kaip ir šnekamojoje kalboje) ypač dažnai buvo kartojami žodžiai, pvz.: Lietuva „Lietuvą“, ritoj „rytoj“, istatymu „įstatymų“, iroditi „įrodyti“, todėl naivu tikėtis, kad tas pats laidos vedėjas juos būtų ištaręs taisyklingai. Tenka pastebėti, kad neretai jie tariami net su keliomis tarties klaidomis – ir prieškirtiniuose, ir pokirtiniuose skie-menyse: gyventoju „gyventojų“, istatima „įstatymą“, vikditų „vykdytų“. Išmokus taisyklingai tarti dažnesnius žodžius, būtų galima išvengti daugelio klaidų.

žmogus ir žodis 2008 I

ISSN

139

2-86

00

4�

fone t ika i r f ono l og i j a

Kaip ir buvo galima tikėtis, dažniausiai ilgieji bal-siai trumpinami pokirtiniuose skiemenyse (63% visų ilgųjų balsių ydingos tarties atvejų), pvz.: litu „litų“, atroditų, ligonines „ligoninės“, laipsniu „laipsnių“ (žr. 3 diagr.). Neabejotinai didelę grupę sudaro pavyzdžiai su trumpinamomis nekirčiuotomis galūnėmis. Išmata-vus ir statistikai įvertinus dabartinės bendrinės lietuvių kalbos nekirčiuotos atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmę, matyti, kad atvirosios galūnės balsiai yra šiek tiek ilgesni už uždarosios galūnės balsius (Kaukėnienė, 2005, 70)4. Galima būtų įtarti, kad ir sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje atvirosios galūnės ilgieji balsiai tariami ilgiau (arba bent jau klystama rečiau), tačiau čia jau nebeužtenka empirinės stebėsenos, o reikėtų atlikti instrumentinius garsų kie-kybės tyrimus. Apskritai iš klausos ne visuomet lengva nustatyti, ar balsis normalaus arba greito tempo kalbos sraute trumpinamas iki trumpo, ar iki pusilgio.

Ilgųjų balsių ydingas realizavimas įvairiose akcentinėse pozicijose

Prieškirtiniai21%

Pokirtiniai63%

Kirčiuoti16%

3 diagrama

Gerokai rečiau (maždaug tris kartus) trumpinami prieškirtiniai ilgieji balsiai. Jie sudaro 21% visų il-gųjų balsių tarties atvejų, pvz.: stovės „trumpas o“, plėtra „trumpas ė“. Geriausiai tariami kirčiuoti ilgieji balsiai, tačiau ir čia klaidų neišvengiama: šio tipo tarties netikslumų užfiksuota net 16% ilgųjų balsių tarties pavyzdžių, pvz.: kalbėtis „trumpas ė“, rytoj „trumpas o“, valstibinės „valstybinės“.

Straipsnio pradžioje J. Talmanto minėtos trumpųjų balsių tarties klaidos aktualios ir dabartinėje vartose-noje (žr. 4 diagr.), tačiau, lyginant su ilgųjų balsių, jos retesnės (iš viso 49 atvejai), nes apskritai trumpųjų balsių kalboje yra mažiau negu ilgųjų.

4 A. Kazlauskienės (1998, 121) tyrimas rodo, kad pietinių vakarų aukštaičių uždarosios galūnės balsiai kaip tik yra ilgesni negu atvirosios.

Trumpųjų balsių ydingas realizavimas įvairiose akcentinėse pozicijose

Prieškirtiniai2%

Pokirtiniai10%

Kirčiuoti88%

4 diagrama

4 diagramoje parodyti trumpųjų balsių ilginimo atvejai. Iš diagramos matyti, kad dažniausiai ilginami kirčiuoti trumpieji balsiai (88% visų trumpųjų balsių netaisyklingos tarties atvejų), pvz.: didžiūlė „didžiulė“, skyria „skiria“. Gana dažnai klystama ir tariant trumpąjį kirčiuotą tarptautinių žodžių o: daugeliu atvejų šis balsis ištariamas ilgai, pvz.: istoriko, sezoną, Europoje.

Pokirtiniai trumpieji balsiai ilginami kur kas re-čiau (10% trumpųjų balsių klaidų), pvz.: išduodaa „išduoda“, su publikaa „su publika“. Pastebėtas ir vienas prieškirtinio balsio ilginimo atvejis, pvz.: rūngtynėse „rungtynėse“.

Trumpai apibendrinant galima pasakyti, kad ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties tyrimas ne tik patvirtina chresto-matinį teiginį dėl pokirtinių ir prieškirtinių ilgųjų balsių trumpinimo, o trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimo, bet ir jį išplėtoja: ima rastis naujų tarties ydų – ilgųjų kirčiuotų balsių trumpinimo bei trumpųjų nekirčiuotų balsių ilgini-mo atvejų. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad balsių kiekybė realioje vartosenoje tikrai priklauso nuo balsio akcentinės pozicijos, o konkrečių balsių tarties klaidų dažnumas sie-tinas su pačių garsų dažnumu. Lavinant ilgųjų ir trumpųjų balsių tartį, pirmiausia į tai ir reikėtų atkreipti dėmesį.

Kelios pastabos dėl taisyklingos tarties lavinimo

Jau pradinėje mokykloje mokiniai mokomi skirti ir taisyklingai tarti balsius, priebalsius ir dvigarsius, tačiau išmokti tinkamai juos tarti yra sudėtingas pro-cesas, susijęs su daugeliu fonetikos ir akcentologijos mokymo problemų: prasta mokinių artikuliacija, nesugebėjimu išlaikyti normalų kalbėjimo tempą ir pasirinkti tinkamą garsumą, ne itin palankia kalbine aplinka, nepakankamu gimtosios kalbos, kaip tautos išlikimo pamato, vertinimu (Salienė, 2006, 94). Čia būtų galima pridurti dar ir tai, kad Lietuvos pradinės

4�

Ilgųjų ir trumpųjų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje

Realisation of Long and Short Vowels in Spoken Language of Media Men

Iren

a K

RU

OP

IEN

Ė, G

enov

aitė

KA

ČIU

ŠKIE

NĖ

mokyklos vizijoje ir programose nėra aiškios nuostatos dėl mokinių bendrinės kalbos lavinimo / lavinimosi, nėra sukurtos koncepcijos ir apie taisyklingos tarties, kaip kalbinės komunikacijos dalies, mokymą / moky-mąsi (Bukantienė, 2007, 5)5. Galima įtarti, kad panaši padėtis ir viduriniosiose bei vyresniosiose klasėse.

Ankstesni taisyklingos tarties vartosenos tyrimai rodo, kad vyresniųjų klasių moksleivių ir žurnalistų nuomone, mokykla turėtų būti pagrindinė (nors ne vienintelė) vieta, kur mokoma taisyklingos tarties. Svarbią vietą užima ir televizija bei radijas (štai kodėl žiniasklaidos darbuo-tojų tartis turėtų būti pavyzdinė). Kita vertus, tų pačių tiriamųjų nuomonė apie tarties mokymo kokybę nėra itin palanki. Didžioji dalis apklaustųjų teigia, kad tarties mokytis neįdomu arba sunku, nemažai apklaustųjų šiuo klausimu apskritai neturi nuomonės, nes, matyt, tarties niekada nebuvo mokomi (Kruopienė, 2004, 56). Tokia padėtis nėra gera ir ją reikėtų taisyti. Tarties ir apskritai sakytinės raiškos mokymas mokykloje turi užimti dera-mą vietą, nes taisyklinga tartis, be kita ko, yra tiesiogiai susijusi ir su rašyba. Tai patvirtina G. Bankauskaitės–Se-reikienės (2007, 88) atliktas pedagoginis priebalsių rašy-bos tyrimas viduriniosiose klasėse. Autorė daro išvadą, kad, norint išmokyti taisyklingos rašybos, didelį dėmesį reikia skirti žodžio suvokimui garsiniu ir artikuliaciniu aspektu, nes tik lavindami skaitymo įgūdžius mokiniai įsidėmės rašybos atvejus. Antra vertus, rašybos mokymas lavina skaitymo strategijas.

Taigi mokyti tarties būtina. Kaip sudominti ugdy-tinius? Įkyrus tarties klaidų taisymas ir mechaninis teksto kartojimas čia tikrai nepadės. Tokia mokymo metodika gali sukelti kalbėtojo nepasitikėjimą savimi ar net bodėjimąsi kalba. Kad tarties ugdymas duotų rezultatų, būtina ugdytinių motyvacija ir kūrybinės užduotys. Ir visai nesvarbu, ar būtų lavinama moks-leivio, ar patyrusio žurnalisto tartis.

Į straipsnio pradžioje keltą A. Pupkio probleminį klausimą – įteisinti ir toleruoti ilgųjų balsių trumpini-mą kaip galimą šalia tradicinės normos ar įvardyti kaip taisytiną ir baustiną – konkrečiai atsakyti dar sunku. Paprasčiau būtų tiesiog tobulinti tarties mokymą.

IšvadosAptarus sakytinės žiniasklaidos darbuotojų tar-

ties ypatumus, apžvelgus kirčiuotų, prieškirtinių ir pokirtinių ilgųjų bei trumpųjų balsių realizavimo trūkumus, galima daryti tokias išvadas.

1. Viena pagrindinių sakytinės žiniasklaidos darbuotojų tarties bėdų (po kirčiavimo) yra ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicijos nykimas.

5 J. Bukantienės disertacija šią spragą užpildo, ir lieka tikėtis, kad sulauk-sime ir praktinių šio darbo rezultatų – taisyklingesnės pradinukų tarties.

2. Dažniau klystama tariant ilguosius balsius. Pagal klaidų dažnumą jie pasiskirsto taip: ė, o, y/į, ū/ų, a/ą, e/ę. Toks išsidėstymas sietinas su lietuvių bendrinės kalbos fonemų dažnumu.

3. Balsių kiekybė žiniasklaidos darbuotojų kalboje labai priklauso nuo akcentinės pozicijos.

Dažniausiai trumpinami ilgieji pokirtiniai skie-menys, gerokai rečiau – prieškirtiniai, o rečiau-siai – kirčiuoti.Trumpieji balsiai dažniausiai ilginami kirčiuotoje pozicijoje, bet pasitaiko ir pokirtinių bei prieškir-tinių balsių ilginimo atvejų.

4. Mokant taisyklingos tarties, susiduriama su nemažai problemų, tačiau, dirbant nuosekliai ir kū-rybiškai, galima tikėtis gerų rezultatų.

LiteratūraBalčikonis J., 1978, Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslas.Bankauskaitė–Sereikienė G., 2007, Priebalsių rašybos mokymo

problemos VI klasėje. – Žmogus ir žodis 9 (1), 83–88.Bukantienė J., 2007, Pradinių klasių mokinių lietuvių ben-

drinės tarties, kaip kalbinės komunikacijos dalies, mokymas ir mokymasis: Dakt. dis. Klaipėda: KU.

Karosienė V., Girdenis A., 1993, Bendrinės kalbos fonemų dažnumai. – Kalbotyra 42 (1), 28–38.

Kaukėnienė L., 2004, Dabartinių baltų bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas (instrumentinis tyrimas): Dakt. dis. Kaunas: VU.

Kaukėnienė L., 2005, Atvirosios ir uždarosios nekirčiuotos galūnės bei žodžių pradžios balsių trukmė bendrinėje lietuvių kalboje. – Kalbotyra 54 (1), 65–72.

Kaukėnienė L., 2006, Lietuvių bendrinės kalbos žemutinių ilgųjų balsių spektrai ir trukmė. – Žmogus ir žodis 8 (1), 23–27.

Kazlauskienė A., 1998, Atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmė pietinių vakarų aukštaičių tarmėje. – LKK 40, 113–122.

Kruopienė I., 2004, Taisyklingos tarties lavinimo poreikių tyrimas. – Žmogus ir žodis 6 (1), 54–56.

Mikalauskaitė E., 1975, Lietuvių kalbos fonetikos darbai. Vilnius: Mokslas.

Pakerys A., 2003, Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija.

Pupkis A., 1999, Ar turime prestižinę tartį? – Gimtoji kalba 6, 1–7.

Pupkis A., 2007, 2007 metų Kalbos švaros dienos. – Gim-toji kalba 11, 3–11.

Salienė V., 2006, Kai kurie lietuvių kalbos fonetikos ir akcentologijos mokymo aspektai pagrindinėje mo-kykloje. – Žmogus ir žodis 8 (1), 93–97.

Talmantas J., 1933, Daugiau dėmesio šnekamajai bendrinei kalbai. – Gimtoji kalba, 6–7.

•

•