STUDIJŲ PROGRAMOS „AUTOTRANSPORTO · PDF fileRenaldas BARANAUSKAS, Marijus JAKŠTAS, ... 2.9. Išvados ir ... baigiamojo darbo užduotis (žr. 4 priedą);

Artūras ALEKSYNAS, Nerijus BAGDANAVIČIUS,

Renaldas BARANAUSKAS, Marijus JAKŠTAS,

Sandra REKŠTIENĖ, Skaistė VAIČIUKYNIENĖ

STUDIJŲ PROGRAMOS „AUTOTRANSPORTO

ELEKTRONIKA“ BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO

METODINĖS REKOMENDACIJOS

KAUNAS, 2014

2

Recenzavo – KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, dr. M. Jotautienė

Svarstyta bei papildyta KTK Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų

komitete ir rekomenduota naudoti, 2014 12 15, Nr. V18-84.

Ši metodinė priemonė skiriama nuolatinių ir ištęstinių studijų autotransporto elektroniką

studijuojantiems studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus. Šios priemonės tikslas – iš anksto

supažindinti studentus su darbo rengimo nuoseklumu, taisyklėmis, darbo metodika.

Leidinyje pateikta baigiamųjų darbų struktūra, rengimo tvarka, apiforminimo reikalavimai,

baigiamųjų darbų viešo gynimo reikalavimai ir t.t.

Šiomis metodinėmis rekomendacijomis taip pat galės naudotis baigiamųjų darbų vadovai,

konsultantai bei recenzentai.

3

TURINYS

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI BAIGIAMIESIEMS DARBAMS ....................................... 4 1.1. Diplomantas ........................................................................................................................ 4 1.2. Darbo vadovas ir konsultantai ............................................................................................. 5 1.3. Studijų programos komiteto pirmininkas ............................................................................ 5 1.4. Recenzentas ......................................................................................................................... 5

1.5. Kvalifikavimo komisija ....................................................................................................... 6

2. BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA ................................................................................... 7 2.1. Santrauka ............................................................................................................................. 8 2.2. Svarbių terminų ir santrumpų žodynai ................................................................................ 8

2.3. Įvadas .................................................................................................................................. 8 2.4. Analitinė dalis ..................................................................................................................... 8 2.5. Projektinė dalis .................................................................................................................. 11

2.6. Žmonių sauga ir ekologija ................................................................................................. 13 2.7. Ekonominė dalis ................................................................................................................ 14 2.8. Darbo rezultatų apibendrinimas ........................................................................................ 22 2.9. Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................. 22

2.10. Literatūros sąrašas ........................................................................................................... 23 2.11. Grafinė dalis .................................................................................................................... 23

2.12. Priedai ............................................................................................................................. 23

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI BAIGIAMŲJŲ DARBŲ APIFORMINIMUI .................. 24 3.1. Teksto dėstymas ................................................................................................................ 24

3.2. Baigiamųjų darbų teksto skirstymas ................................................................................. 24 3.3. Antraštinis lapas ................................................................................................................ 25

3.4. Turinys .............................................................................................................................. 25 3.5. Formulių naudojimas baigiamajame darbe ....................................................................... 25

3.6. Lentelių naudojimas baigiamajame darbe ......................................................................... 26 3.7. Iliustracijų įforminimas baigiamajame darbe .................................................................... 27 3.8. Nuorodų įforminimas baigiamajame darbe ....................................................................... 28

3.9. Literatūros sąrašas ............................................................................................................. 29

3.10. Grafinės dalies įforminimas ............................................................................................ 29 3.11. Priedų įforminimas .......................................................................................................... 29

4. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ VIEŠAS GYNIMAS ........................................................................ 30

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................. 31

GRAFINĖ DALIS ......................................................................................................................... 32 PRIEDAI ........................................................................................................................................ 39

4

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI BAIGIAMIESIEMS DARBAMS

Šiame skyriuje nurodomos baigiamąjį darbą rengiančio studento teisės ir pareigos,

apibrėžiama darbo vadovo, konsultantų, studijų programos komiteto pirmininko bei recenzento

veiklos, taip pat pateikiami kvalifikavimo komisijos sudarymo principai bei baigiamųjų darbų

vertinimo kriterijai.

1.1. Diplomantas

Baigiamąjį darbą leidžiama rengti studentui – diplomantui, neturinčiam akademinių

įsiskolinimų.

Studento teisės [1]: laisvai pasirinkti baigiamojo darbo objektą, kuris atspindėtų (patvirtintų) jo studijų

rezultatus, įgytus studijų metu;

naudotis visais įmanomais informacijos šaltiniais, reikalingais baigiamajam darbui

rengti;

gauti baigiamojo darbo vadovo, konsultantų ir studijų programos komiteto dalykinę

paramą;

tinkamai ginti parengtą baigiamąjį darbą atestacinėje ir kvalifikavimo komisijoje;

už baigiamojo darbo parengimo kokybę, priimtus sprendimus ir gautus rezultatus

atsako studentas – baigiamojo darbo autorius.

Studentas privalo: baigiamąjį darbą rengti lietuvių kalba, beasmeninio įvardžio forma. Dėl svarbios

priežasties (stažuotė vienoje iš užsienio šalių) baigiamąjį darbą galima rengti ir kita

kalba, bet tai turi būti įteisinta direktoriaus įsakymu;

baigiamasis darbas turi būti apiformintas kompiuteriu. Darbe pateikiami brėžiniai ir

kita grafinė medžiaga gaunami naudojant kompiuterines programas;

sudaryti ir su darbo vadovu bei studijų programos komitetu suderinti baigiamojo

darbo užduotį, nurodant jo tikslus, norimas demonstruoti kompetencijas,

sprendžiamas problemas, darbo aprašymą bei grafinės (demonstruojamosios) dalies

turinį ir numatomo darbo apimtį;

rengti baigiamąjį darbą pagal suderintą su darbo vadovu bei konsultantais darbo

grafiką (žr. 9 priedą);

dalyvauti visose baigiamojo darbo metodinėse peržiūrose ir jų metu vadovui

pateikti darbo grafike numatytus atlikti darbus;

baigiamajame darbe naudotis naujausiais informacijos šaltiniais, naujausiomis ir

pažangiausiomis mokslo technologijomis;

parengti originalų autorinį darbą ir deklaruoti apie akademinio sąžiningumo

principų laikymąsi parašu antraštiniame baigiamojo darbo lape;

pateikti studijų programos komiteto skirtam recenzentui įrištą baigiamąjį darbą.

Brėžinius ir kitą grafinę medžiagą pateikti įrištą kartu su aiškinamuoju raštu; jei

parengtas veikiantis maketas (pagal užduotį), jis taip pat pateikiamas recenzentui.

Gynimui kvalifikavimo komisijoje pateikti:

įrištą aiškinamąjį raštą;

baigiamojo darbo recenziją;

baigiamojo darbo vadovo atsiliepimą;

veikiantį maketą (jei tai nurodyta užduotyje);

gynimo metu studentas privalo pristatyti kvalifikavimo komisijai pilnai parengtą

darbą;

baigiamajam darbui pristatyti skiriama 7-10 min., per tą laiką studentas turi:

5

- pagrįsti naginėjamos problemos aktualumą ir originalumą;

- atskleisti darbo tikslą ir uždavinius, metodologiją ir metodus;

- pranešimą iliustruoti brėžiniais, diagramomis, lentelėmis (pavaizduotomis

skaidrių ar brėžinių pavidalu), veikiančiu pagamintu maketu;

- atsakyti į baigiamojo darbo recenzijoje pateiktus klausimus, paaiškinti

recenzento nurodytas darbo klaidas ar netikslumus.

1.2. Darbo vadovas ir konsultantai

Baigiamajam darbui vadovauja darbo vadovas, turintis aukštąjį (ne žemesnį kaip magistro

arba jam prilygstantį), technologijos mokslų srities atitinkamos krypties išsilavinimą.

Vadovas neteikia studentui paruoštų sprendimų, tik konsultuoja realizuojant baigiamojo

darbo rengimo planą, nurodo literatūrą ar kitus informacijos šaltinius ir atsako į klausimus,

iškilusius analizuojant informaciją.

Esant reikalui, baigiamajam darbui rengti gali būti skiriami konsultantai. Jie taip pat privalo

turėti aukštąjį (ne žemesnį kaip magistro arba jam prilygstantį), technologijos ar socialinių mokslų

srities atitinkamos krypties išsilavinimą.

Baigiamojo darbo rengimas – tai laikotarpis, kurio metu studentas ar jų grupė, padedant

darbo vadovui, patys pristato, apibrėžia ir plėtoja savo iškeltą problemą, suformuluotą darbo tikslą

ir uždavinius.

Darbo pradžioje aktualiausi šie klausimai:

ar problema ne per plati (siaura);

ar darbo užduotis aprėpia pasirinktas demonstruoti kompetencijas.

Šiuos klausimus reikėtų išsiaiškinti kuo anksčiau, kadangi tik po to galima konkrečiai

apibūdinti objektą. Todėl būtina pasitarti su darbo vadovu, prieš suformuluojant spręstinas

baigiamojo darbo problemas. Tai labai svarbu visai darbo eigai.

1.3. Studijų programos komiteto pirmininkas

Studijų programos komiteto pirmininkas atlieka šias funkcijas:

derina baigiamojo darbo temą, teikia ją tvirtinti direktoriaus įsakymu;

keičia ar koreguoja baigiamojo darbo užduotį ir apimtį;

skiria ar keičia baigiamojo darbo vadovą;

skiria baigiamojo darbo konsultantus;

sudaro ir tvirtina atestacinę komisiją;

organizuoja baigiamųjų darbų gynimą atestacinėje komisijoje;

studentui, sėkmingai apgynusiam darbą atestacinėje komisijoje, skiria recenzentą;

leidžia ginti baigiamąjį darbą kvalifikavimo komisijoje, tai įforminant direktoriaus

įsakymu;

siūlo kvalifikavimo komisijos sudėtį ir teikia ją tvirtinti direktoriui įsakymu;

organizuoja baigiamųjų darbų gynimą kvalifikavimo komisijoje.

1.4. Recenzentas

Recenzentu skiriamas gamybininkas arba aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis aukštąjį

atitinkamo profilio išsilavinimą (ne žemesnį kaip magistro arba jam prilygstantį) bei ne mažesnį

kaip 3 metų darbo ir/arba pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą pagal įgytą atitinkamo

profilio specialybę.

6

Recenzija rašoma specialioje formoje (žr. 8 priedą). Joje, vadovaujantis Baigiamojo darbo

vertinimo nuostatomis, baigiamasis darbas turi būti vertinamas pagal šiuos kriterijus [1, 2]:

temos, objekto, tikslų ir uždavinių, atskirų darbo dalių ir jų turinio, išvadų

vientisumas;

darbe pademonstruotų studijų programos rezultatų lygis;

pasirinktų problemų sprendimo variantų pateikimas, originalumas ir

argumentavimas;

teorinių modelių bei analizės metodų taikymas ir gautų rezultatų palyginimas;

ar konstrukciniai ir technologiniai sprendimai pagrįsti skaičiavimais;

ar darbo rezultatų praktinė reikšmė, ar jų taikymas – duotų naudą;

ar išvados apima visus darbo tikslus ir uždavinius;

ar darbo apiforminimas atitinka nustatytus reikalavimus.

1.5. Kvalifikavimo komisija

Kiekvienos studijų programos baigimo rezultatams vertinti Kolegijos direktoriaus įsakymu

kiekvienais mokslo metais sudaroma atskira kvalifikavimo komisija (toliau – Komisija) iš ne

mažiau kaip 5 asmenų.

Komisijos sudėtyje turi būti [1]:

ne mažiau kaip 3 darbdavių ir kitų mokymo įstaigų atstovai, iš kurių vienas yra

skiriamas Komisijos pirmininku;

ne mažiau kaip 2 Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų

komiteto dėstytojai (elektronikos specialistai). Vienas iš jų Elektronikos ir elektros

inžinerijos krypties studijų programų komiteto pirmininkas ar jo deleguotas asmuo.

Komisijos posėdžių protokolus rengia direktoriaus įsakymu paskirtas sekretorius, neturintis

balsavimo teisės.

Baigiamąjį darbą kvalifikavimo komisija vertina pagal studijų rezultatų pasiekimo

vertinimo kriterijus: darbo tikslas ir uždaviniai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti; darbe ir gynimo metu pasiektų studijų rezultatų lygis;

pateikti originalūs arba keli priimtini numatytų problemų sprendimo variantai ir

argumentuotai parinktas optimalus variantas;

taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai ir atliktas gautų

rezultatų palyginimas;

ar konstrukciniai ir technologiniai sprendimai pagrįsti skaičiavimais;

ar darbo rezultatai gali turėti praktinės reikšmės, o jų taikymas – duoti naudą;

ar išvados yra gilios, konkrečios, apima visus darbo uždavinius ir juos atitinka;

ar darbas apiformintas pagal nustatytus reikalavimus.

Baigiamojo darbo vertinimą sudaro:

recenzento vertinimas;

darbo gynimo kvalifikavimo komisijoje vertinimas.

7

2. BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA

Baigiamasis darbas – baigiamasis studijų Kolegijoje etapas. Tai studento savarankiškai

parengtas tiriamojo arba projektinio pobūdžio kvalifikacinis darbas, kuriame nagrinėjama aktuali

tema pagal studijų programos reikalavimus. Baigiamuoju darbu studentas atskleidžia savarankišką

gebėjimą susieti atskirus studijų dalykus, sisteminti įgytas teorines žinias, formuoti tiriamojo

darbo įgūdžius ir gebėjimą pritaikyti juos konkrečiomis aplinkybėmis, atskleisti studijų metu įgytų

studijų rezultatų lygį.

Baigiamojo darbo tema turi būti aktuali teorine ir praktine prasme. Studento tiriamu dalyku

gali būti teorinė ar praktinė problema, reikšminga visuomenei ar tam tikrai jos grupei. Tema turi

atspindėti tyrimo tikslą ir objektą. Baigiamajame darbe būtina atskleisti darbo uždavinius.

Darbo vadovas vertina baigiamojo darbo problemos tyrimo kryptį, darbo rengimo eigą, logiką,

ištyrimo laipsnį [1, 2].

Baigiamajame darbe studentas turi pademonstruoti, jog jis pasiekė studijų programos tikslus

ir studijų rezultatus.

Studentų baigiamojo darbo užduotys pradedamos rengti ir derinti Elektronikos ir elektros

inžinerijos krypties studijų programų komitete paskutiniaisiais studijų Kolegijoje mokslo metais

nuo rugsėjo 1 d. (arba ir ankstesniuose kursuose). Preliminarios baigiamųjų darbų temos

tvirtinamos Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų komiteto posėdyje ne

vėliau kaip iki lapkričio 1 d. Baigiamąjį darbą gali rengti vienas studentas arba grupė studentų, jei

nagrinėjama problema yra aktuali ir pakankamai plati, t.y. vienam baigiamajam darbui per plati, o

jos dalies nagrinėjimas kartais neįmanomas ar netikslingas. Sudarydamas darbo užduotį, studentas

turi sugebėti kelti problemas taip, kad jas būtų galima savarankiškai ir metodiškai nagrinėti

įvairiais profesiniais aspektais.

Projektinio arba tiriamojo pobūdžio baigiamąjį darbą turėtų sudaryti šios dalys:

antraštinis lapas (žr. 2 priedą);

santraukos lietuvių ir užsienio kalba (žr. 3 priedą);

baigiamojo darbo užduotis (žr. 4 priedą);

studijų rezultatų sąrašas (žr. 5 priedą);

svarbių terminų ir santrumpų žodynai (jeigu to reikia);

turinys;

įvadas;

analitinė dalis;

projektinė arba tiriamoji dalis;

žmonių saugos ir ekologijos dalis;

ekonominė dalis;

darbo rezultatų apibendrinimas;

išvados ir rekomendacijos;

literatūros sąrašas;

grafinė dalis;

priedai.

Grafinė dalis, baigiamojo darbo priedai:

brėžiniai, plakatai, kita demonstruojamoji darbo medžiaga;

veikiantys maketai, jų techniniai aprašai.

Rekomenduojama baigiamojo darbo apimtis – 40-50 puslapių (be priedų).

8

2.1. Santrauka

Santrauka – tai sutrumpintas baigiamojo darbo esmės išdėstymas [3]. Ji skirta greitai

supažindinti su referuojamojo darbo esme. Baigiamojo darbo santrauka segama po antraštinio

lapo. Santraukos apimtis yra iki 150 žodžių.

Santrauka rašoma pagal tokį planą:

baigiamojo darbo problema;

tikslas;

darbo eiga (pagal darbo uždavinius);

gauti rezultatai;

praktinio pritaikymo galimybės.

Santrauka rašoma dviem kalbomis – lietuvių ir viena iš užsienio kalbų: anglų, vokiečių,

prancūzų, rusų.

2.2. Svarbių terminų ir santrumpų žodynai

Tai yra tik rekomenduojama struktūrinė darbo dalis, parengiama tada, kai jos pagrįstai

reikia, kai yra teikiamos visiškai naujos sąvokos, yra daug retai vartojamų terminų ir jų negalima

paaiškinti darbo tekste. Taip pat kai specifinių, retai vartojamų santrumpų yra labai daug ir jos

atitinka sudėtingus, ilgus dokumentų (procesų, reiškinių ir kt.) pavadinimus.

2.3. Įvadas

Įvade turėtų būti:

įžanga;

problema;

darbo tikslas;

darbo objektas;

darbo uždaviniai;

numatomi tyrimo metodai ir priemonės;

praktinė nauda ir pritaikymo galimybės.

2.4. Analitinė dalis

Ši dalis rašoma bei apiforminama kaip darbo skyrius ir galėtų būti sudaryta iš tokių

poskyrių:

Analitinės dalies įžanga;

Techniniai reikalavimai projektuojamam prietaisui (sistemai);

Panašios paskirties prietaisų (sistemų) apžvalga ir analizė;

Projektuojamo prietaiso (sistemos) pagrindinių funkcijų realizavimo būdų apžvalga

ir analizė;

Analitinės dalies apibendrinimas.

Analitinės dalies įžanga. Įžangos išskirti į poskyrį nereikia. Svarbu atminti, jog kaip ir

visuose skyriuose, taip ir analitinėje dalyje tekstas pradedamas rašyti nuo nedidelės įžangos,

einančios po skyriaus pavadinimu. Paprastai tai apiforminama viena ar keliomis teksto

pastraipomis. Čia, kaip ir kiekvieno skyriaus įžangoje, pristatoma šio skyriaus struktūra, t.y.

trumpai pakomentuojama kas pateikiama šiame skyriuje.

9

Techniniai reikalavimai projektuojamam prietaisui (sistemai). Šiame poskyryje,

atsižvelgiant į baigiamojo darbo užduotį ir esamą padėtį nagrinėjamoje srityje, suformuluojami

techniniai reikalavimai projektuojamam prietaisui, priemonei, sistemai ar pan. Remiantis

techniniais reikalavimais dažniausiai sudaromas funkcijų, kuriomis turėtų pasižymėti kuriamas

prietaisas ar sistema, sąrašas.

Šio poskyrio įžangoje trumpai pristatomas projektuojamas prietaisas ir jo paskirtis. Iš naujos

eilutės išvardinamos pagrindinės būsimo prietaiso charakteristikos. Pageidautina kiekviena

charakteristika pradėti naują pastraipą, aprašančią, kodėl ši charakteristika yra svarbi ir kodėl

parinkta būtent tokio nominalo. Reikia atminti, jog šiame skyriuje išvardintos ir pagrįstos

charakteristikos bus sutinkamos visuose tolesniuose skyriuose, o prietaiso testavimo rezultatai

privalės įrodyti šių charakteristikų pasiekimo lygį.

Panašios paskirties prietaisų (sistemų) apžvalga ir analizė. Šiame poskyryje turėtų būti

atlikta panašių prietaisų, priemonių ar sistemų apžvalga bei lyginamoji analizė. Tam tiktų šie

informacijos šaltiniai: moksliniai ir specializuoti žurnalai; internetiniai šaltiniai; elektroninės

knygos; įvairių firmų katalogai ir kt. Šiame ir kituose poskyriuose nurodant informacijos šaltinį

būtina naudotis bibliografinio aprašo taisyklėmis (žr. Literatūros bibliografinio aprašo pavyzdį,

6 priedas). Informaciniai šaltiniai nurodomi originalo kalba.

Atliekant panašių prietaisų ar sistemų apžvalgą rekomenduojama pateikti: visų analogų

paveikslus (kaip vienas ar kitas daiktas atrodo) ar struktūrines schemas (sistemoms); išvardinti

analogų parametrus ir pateikti charakteristikas (jeigu tokios yra); trumpai aprašyti kiekvieną

prietaisą ar sistemą.

Lyginamoji analizė atliekama pagal suformuluotus techninius reikalavimus (poskyris

„Techniniai reikalavimai projektuojamam prietaisui (sistemai)“). Analizės rezultatai pateikiami

lentelėje bei apibendrinami trumpomis išvadomis šio poskyrio pabaigoje.

Galima tokia pavyzdinė apibendrinanti lentelė (2.1 lentelė), skirta kliūties aptikimo jutiklių

palyginimui pagal techninėse sąlygose (poskyris „Techniniai reikalavimai projektuojamam

prietaisui (sistemai)“) nurodytus punktus:

2.1 lentelė. Lyginamoji atstumo matuoklių charakteristikų lentelė

Jutiklis Pavadi-

nimas

Matavimo

diapazonas

(0 – 3 m)

Matavimo

tikslumas

– 0,01 m

Darbinė

temperatūra

-30 - +60 °C

Bevielis

duomenų

perdavimas

Minimalus

aptikimo

atstumas 0,1 m

Atsparumas

drėgmei

Kaina

(iki 100

Eur)

Lazerinis

jutiklis + + + - + + -

Ultragar-

sinis

jutiklis + - + + - + +

Projektuojamo prietaiso (sistemos) pagrindinių funkcijų realizavimo būdų apžvalga ir

analizė. Šiame poskyryje turėtų būti atliekama galimų sprendimų (metodų) ir/ar jų įgyvendinimo

variantų analizė. Analizės tikslas – parinkti tinkamiausią sprendimą (metodą) projektuojamo

prietaiso ar priemonės realizavimui. Detaliai nagrinėjami tie projektavimo būdai (metodai), kurie

yra tinkami pasiekti visas iškeltas charakteristikas. Jeigu iš karto aišku, jog kažkuris iš teorijoje

pateikiamų būdų (metodų) netinka (pagal dažnių juostą, signalo stiprinimą ir t.t.), tuomet tokio

būdo (metodo) nereikia plačiai nagrinėti – pakanka juos išvardinti nurodant neatitikimo priežastis.

Tinkami būdai (metodai) turi būti detaliai aprašyti, o pasirinktas iš jų toks, kuris išpildo visas

technines sąlygas (ir yra priimtinesnis pagal papildomus projektavimo kriterijus, kurie

susistemintai pateikiami palyginamojoje lentelėje). Taigi, analizės rezultatai pateikiami lentelėje

bei apibendrinami trumpomis išvadomis šio poskyrio pabaigoje (2.2 lentelė). Kuomet

projektuojamas įrenginys yra sudėtingas ir reikia derinti kelias skirtingas dalis (tarkim,

10

projektuojant atstumo iki kliūties nustatymo sistemą reikia ne tik parinkti matavimo metodą, bet ir

komunikacijų būdus su kompiuteriu), galima dėti kelias būdų (metodų) palyginamąsias lenteles

(2.2 lentelė kartu su 2.3 lentele).

2.2 lentelė. Atstumo matavimo metodų lyginamoji analizė

Nr.

Palyginimo sritis

Metodas

Mat

avim

o

dia

paz

on

as

(0 ÷

3 m

)

Dar

bin

ė

tem

per

atūra

(-3

0 -

+60

°C

)

Tik

slu

mas

–0,0

1

m

Min

imal

us

apti

kim

o

atst

um

as 0

,1 m

Rea

liza

vim

o

pap

rast

um

as

Pap

ild

om

ų

fun

kci

jų

gal

imyb

ė

1 Infraraudonųjų spindulių panaudojimas + + + + - +

2 Ultragarso panaudojimas + + - + + -

3 Optinės technologijos panaudojimas + + + + - -

4 Šviesos barjero pritaikymas - - - + - -

5 Difuzinis metodas - - - + - -

2.3 lentelė. Tipinių nuoseklių komunikacijų metodų palyginimas

Nr. Metodas

Perdavimo

atstumas –

iki 4 m

Perdavimo

greitis –

110 bps

Atsparumas

optiniams

trikdžiams

Energetiniai

ištekliai –

iki 0,2 W

Paplitimas

standartinėse

komunikacijose

1 RS232 sąsaja + + + + +

2 EZ radijo

technologija + + + - -

3 Infraraudonoji

sąsaja + + - + +

4 MIDI sąsaja + + + + -

Reikia atkreipti dėmesį, jog abiejose metodų palyginimų lentelėse (2.1 ir 2.2) rašomi tik

daliniai projektavimo būdai – prie temperatūros matavimo metodų nepriskirti nekontaktiniai

metodai, o komunikacijų lentelėje nėra lygiagrečių sąsajų apžvalgos. Taip yra todėl, kad

nekontaktiniai metodai ir lygiagrečios sąsajos netinka pradinėms techninėms sąlygoms pasiekti,

todėl jos net nedetalizuojamos.

Analitinės dalies apibendrinimas. Šios dalies išskirti į poskyrį taip pat nebūtina, ją galima

tuščiomis eilutėmis atskirti nuo poskyrio „Projektuojamo prietaiso (sistemos) pagrindinių

funkcijų realizavimo būdų apžvalga ir analizė“ pabaigos. Analitinės dalies apibendrinime trumpai

pateikiami analogų ir kuriamos priemonės funkcijų realizavimo būdų (metodų) analizės rezultatai

bei jų vertinimas. Vėliau, remiantis analizės rezultatais, trumpai aptariamas pasirinktas metodas ar

įgyvendinimo variantas.

Kadangi analitinės dalies skyriuje naudojamasi įvairiais literatūros šaltiniais, tai turi būti

pateikiamos nuorodos į juos. Nuorodos į naudotus literatūros šaltinius turi būti pateikiamos tekste

ar paveikslo pavadinime, iš karto po citavimo arba literatūros šaltinio panaudojimo laužtiniuose

skliausteliuose nurodant tik šaltinio numerį literatūros sąraše. Pavyzdžiui, [10] arba [15-17, 21] –

esant keliems literatūros šaltiniams.

11

2.5. Projektinė dalis

Ši dalis taip pat rašoma bei apiforminama kaip darbo skyrius ir galėtų būti sudaryta iš tokių

poskyrių:

Projektinės dalies įžanga;

Struktūrinės schemos sudarymas;

Projektuojamo prietaiso (sistemos) elementinės bazės parinkimas;

Elektrinės principinės schemos sudarymas;

Programos algoritmo sudarymas;

Montažinės plokštės projektavimas;

Projektuojamo prietaiso (sistemos) komponavimo ir konstrukciniai sprendimai

(variantai);

Suprojektuoto prietaiso (sistemos) testavimas ir derinimas;

Pagaminto prietaiso (sistemos) ženklinimas ir sertifikavimas;

Naudojimosi prietaisu (sistema) instrukcija;

Suprojektuoto prietaiso (sistemos) techninis aprašas.

Projektinės dalies įžanga. Įžangos išskirti į poskyrį nereikia. Svarbu atminti, jog kaip ir

visuose skyriuose, taip ir projektinėje dalyje tekstas pradedamas rašyti nuo nedidelės įžangos,

einančios po skyriaus pavadinimu. Paprastai tai apiforminama viena ar keliomis teksto

pastraipomis. Projektinės dalies įžangoje primenama, koks yra darbo tikslas ir trumpai

apibūdinami numatomi pagrindiniai projektavimo etapai.

Struktūrinės schemos sudarymas. Pagal analitinėje dalyje pasirinktą projektavimo metodą,

sudaroma struktūrinė schema (žr. „Grafinė dalis“) ir trumpai pakomentuojama kiekvieno

struktūrinio bloko funkcijos ir paskirtis. Blokeliai turi būti sunumeruoti (tokiu atveju po schema

nurodomos numeriukų reikšmės) arba parašytas jų pavadinimas. Labai svarbu teisingai sužymėti

blokų sąryšių kryptis – kur ir kokia kryptimi judės signalai. Atskirų prietaisų elektrinio

maitinimo įtampos (ar srovių) signalai turi būti pažymėti taip, kad vizualiai aiškiai skirtųsi

nuo duomenų signalų. Pavyzdinė DDS generatoriaus struktūrinė schema pateikta 2.1 paveiksle.

2.1 pav. Pavyzdinė DDS generatoriaus struktūrinė schema: 1 – transformatorius ir įtampos

lyginimo grandinė; 2 – įtampos žadinimo ir stabilizavimo grandinė; 3 – taktinio dažnio

generatorius; 4 – buferinis stiprintuvas; 5 – klaviatūra; 6 – LCD; 7 – mikrovaldiklis;

8 – DDS generatosius; 9 – ateniuatorius

12

Projektuojamo prietaiso (sistemos) elementinės bazės parinkimas. Pagal sudarytą

struktūrinę schemą reikia aprašyti elementinę bazę, kuri bus naudojama darbo įgyvendinimui.

Aprašomi tik aktyviniai elementai ir integriniai grandynai. Parenkant elementus reikėtų pagrįsti

pasirinkimą (susieti su techniniais reikalavimais iš Analitinės dalies). Jeigu kažkuris iš

komponentų turi labai plačias savybes (pavyzdžiui – mikrovaldiklis), tuomet jo aprašymui galima

išskirti atskirą poskyrį. Aprašant elementus svarbu nurodyti jų panaudojimo paskirtį, esmines

elektrines charakteristikas, schemotechninį išvadų išdėstymą, diagramas, kurios bus svarbios

tolesniems skaičiavimams. Elementų aprašymo nereikia išplėsti – reikia nurodyti tik tą

informaciją, kuri konkrečiai apibūdina pasirinktą elementą ir bus naudojama kituose projektavimo

etapuose. Aprašant mikrovaldiklį galima paminėti kai kuriuos pagrindinius jo vidinius registrus,

tačiau specifinę informaciją (komandų sąrašas, vidinių registrų sąrašas ir t.t.) geriau įkelti į

priedus.

Elektrinės principinės schemos sudarymas. Šiame poskyryje detaliai aprašomas elektrinės

principinės schemos sudarymas. Reikia paaiškinti kokiomis rekomendacijomis naudojantis

sujungta elektrinė principinė schema (gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktais

nurodymais, teorinių vadovėlių ar paskaitų konspektų medžiaga, kitais šaltiniais).

Jeigu schema analoginė (mišrios schemos atveju – analoginė schemos dalis) reikia pateikti

visų pasyvinių elementų nominalų skaičiavimus arba paaiškinimą iš kur gautos nominalų

reikšmės.

Jeigu schema skaitmeninė, tokiu atveju reikia pateikti įtampų ir srovių suderinimo

skaičiavimus, įrodančius, jog naudojami integriniai grandynai tarpusavyje yra suderinti ir veiks be

klaidų.

Jeigu projektuojama elektrinė principinė schema nėra didelė, šiame skyriuje galima įkelti

jos paveikslėlį ir aprašant elementus naudotis schemoje pateiktais žymėjimais. Jeigu schema

didelė, tuomet įkeliami atskiri fragmentai ir po jais nurodoma elementų paskirtis bei nominalų

pagrindimas. Tokiu atveju bendra elektrinė principinė schema šiame skyriuje nenurodoma, o ji

įkeliama į grafinę dalį (žr. „Grafinė dalis“).

Programos algoritmo sudarymas. Šis poskyris reikalingas tik tiems projektams, kurie turi

programinę dalį (naudojamas mikrovaldiklis arba sąsaja su personaliniu kompiuteriu). Algoritmas

rengiamas bendrai programai ir kiekvienai paprogramei atskirai. Pateiktas algoritmas turi būti

trumpai pakomentuotas paaiškinant jo esminę funkciją, laikinius parametrus, įėjimo/išėjimo

duomenis. Prie algoritmo valdymo programos tekstas nepateikiamas – jis keliamas į priedus.

Montažinės plokštės projektavimas. Jeigu iš anksto žinomas projektuojamo prietaiso

korpusas (dėžutė), tai montažinė plokštė projektuojama priderinant jos matmenis prie galutinės

komponavimo dėžutės, aprašomos poskyryje „Projektuojamo prietaiso (sistemos) komponavimo

ir konstrukciniai sprendimai (variantai)“. Šiame poskyryje trumpai aprašomi aspektai, kuriais

remiantis montažinėje plokštėje išdėstomi elementai (didžiausi elementai, aušinimo radiatoriai,

komunikacijų jungtys ir t.t.). Pateikiamas montažinės plokštės takelių plotis ir jų pagrindimas

(pavyzdžiui galingos schemos dalims takeliai turi būti platūs, nes tekės didelės srovės). Nurodoma

programinė įranga, su kuria braižoma montažinė plokštė.

Projektuojamo prietaiso (sistemos) komponavimo ir konstrukciniai sprendimai (variantai).

Šiame poskyryje pateikiami bent trys galimi komponavimo variantai ar konstrukciniai sprendimai

pagrindžiant jų trūkumus ir privalumus. Komponavimo variantai pateikiami struktūriškai brėžinių

pavidalu būtinai nurodant matmenis ir išorinių valdymo jungiklių, jungčių, indikacinių ekranų,

rankenėlių išdėstymą. Svarbu pagrįsti, kuo pasirenkamas komponavimo variantas yra pranašesnis

už kitus pateiktus pavyzdžius.

13

Suprojektuoto prietaiso (sistemos) testavimas ir derinimas. Labai svarbus poskyris, kuris

įrodo, jog suprojektuotas prietaisas (sistema) atitinka suformuluotus techninius reikalavimus

(poskyris „Techniniai reikalavimai projektuojamam prietaisui (sistemai)“). Šio poskyrio pradžioje

aprašoma kokiu būdu atliktas schemos testavimas (naudota įranga, sujungimų struktūrinė

schema). Pateikiamas atliekamų matavimų pagrindimas bei matavimų rezultatų lentelės, grafikai

ir oscilogramos. Šie matavimai turi būti parinkti taip, kad įrodytų, jog suprojektuota schema

veikia išpildydama pradines technines sąlygas. Jei atlikus testavimą paaiškėja, kad netenkinamos

techninės sąlygos, galima atlikti schemos derinimą su derinamaisiais komponentais arba pakeisti

komponentus tinkamais ir pakartoti testavimą. Derinti reikėtų tol, kol bus patenkintos techninės

sąlygos arba įsitikinta, kad techninių sąlygų išpildyti neįmanoma.

Pagaminto prietaiso (sistemos) ženklinimas ir sertifikavimas. Taip pat labai svarbus

poskyris, ypač jei pagamintą daiktą planuojama realizuoti kokioje nors rinkoje. Tuomet labai

svarbu prietaisą tinkamai apipavidalinti bei teisingai paženklinti reikiamas vietas (maitinimo

įtampa, jungiklių padėčių reikšmės ir pan.). Taip pat, įvertinant konkrečiai prietaisų klasei

privalomas direktyvas bei standartus, pagamintam prietaisui reikėtų užpildyti Atitikties

deklaraciją ir suteikti CE ženklą. Todėl šiame poskyryje turėtų būti išvardintos ir trumpai

apibūdintos pagrindinės direktyvos, standartai ir taisyklės, kurias turi atitikti pagamintas prietaisas

ar sistema. Jeigu surašoma Atitikties deklaracija, tai ji taip pat turi būti pateikta šiame poskyryje.

Naudojimosi prietaisu (sistema) instrukcija. Pageidautina šiame poskyryje pateikti galutinio

maketo (suprojektuoto prietaiso ar sistemos) nuotrauką, kurioje būtų skaičiais sužymėti visi

išoriniai elementai (indikacijos ekranai, komunikacijų jungtys, valdymo mygtukai, reguliavimo

rankenėlės ir t.t.) ir aprašyta jų paskirtis. Taip pat reikia nurodyti visus maketo (prietaiso ar

sistemos) darbo režimus, jo panaudojimo galimybes ir saugaus darbo taisykles. Šis poskyris turi

išsamiai paaiškinti vartotojui, kaip reikėtų naudotis suprojektuotu prietaisu.

Suprojektuoto prietaiso (sistemos) techninis aprašas. Šis poskyris pradedamas naujame

puslapyje. Jame pateikiamas trumpas galutinio maketo (prietaiso ar sistemos) aprašymas, jo

nuotrauka (be jokių papildomų žymėjimų) ir pagrindinės charakteristikos, gautos iš prietaiso

(sistemos) testavimo ir derinimo poskyrio bei atitinkančios pradines technines sąlygas. Poskyrio

apimtis neturėtų viršyti 1 puslapio.

2.6. Žmonių sauga ir ekologija

Šį skyrių turi sudaryti trys dalys: žmonių sauga gaminant prietaisą (sistemą), žmonių sauga

naudojantis prietaisu (sistema) ir ekologija.

Pirmoje dalyje reikia aprašyti kokių taisyklių reikia laikytis ir kaip saugiai dirbti gaminant

prietaisą (sistemą). Gamybos metu gali būti naudojami įvairūs prietaisai – elektriniai, mechaniniai

ir kt. Reikia aprašyti kaip saugiai su jais dirbti. Taip pat gamybos metu naudojamos įvairios

medžiagos, kai kurios iš jų gali skleisti garus, kurie gali būti nemalonūs ar net pavojingi žmogui.

Reikia aprašyti kaip nuo to apsisaugoti. Dar gamybos metu galimi įvairūs procesai – kaitinimas,

šaldymas ir kt. Reikia aprašyti kokių čia laikytis saugumo priemonių.

Antroje dalyje turi būti aprašyta kaip saugiai naudotis pagamintu daiktu. Kaip prietaisą ar

sistemą saugiai įjungti/išjungti ar paleisti/sustabdyti? Prie kokių dalių galima liestis, o prie kokių

ne? Kaip elgtis įvykus nenumatytam atvejui? Ir pan.

Ekologijos dalyje galima aprašyti kokį poveikį sukurtas prietaisas (sistema) daro aplinkai ir

kaip aplinka įtakoja prietaiso (sistemos) darbą. Taip pat būtina šioje dalyje aprašyti kaip utilizuoti

prietaisą (sistemą), pasibaigus jo tarnavimo laikui.

14

2.7. Ekonominė dalis

Ekonominėje dalyje turi būti pateikta:

1. Trumpa verslo idėja;

2. Parduotų prekių savikaina;

3. Pardavimo kainos nustatymas ir sąnaudų (išlaidų) suvestinė;

4. Pelno (nuostolių) ataskaita;

5. Balansas;

6. Lūžio taškas (aritmetiškai ir grafiškai);

7. Finansiniai rodikliai.

Pradiniai duomenys: užduotyje nurodytas metinis gaminių (maketų) skaičius: „N“

(suderintas su vadovu).

Verslo idėja. Šioje dalyje reikia:

Trumpai aprašyti, kokį gaminį (maketą) ketinama projektuoti ir gaminti bei

nurodyti jo išskirtinumą;

Pateikti su vadovu suderintą metinį gaminių (maketų) skaičių „N“;

Nurodyti, kokia įmonės rūšis kuriama verslo idėjai realizuoti (rekomenduojama

UAB).

Parduotų prekių savikaina. Šioje dalyje apskaičiuojamos įmonės bendrosios metinės

sąnaudos (išlaidos) (TC – total costs), pasirinktam gaminių kiekiui „N“. Įmonės bendrąsias

metines sąnaudas (išlaidas) (TC) sudaro:

1. Parduotų prekių savikaina;

2. Veiklos sąnaudos;

3. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

Parduotų prekių savikaina. Norint apskaičiuoti savikainą, pirmiausia, reikia įvertinti

kuriamo gaminio (maketo) projektavimo bei gamybos procesą ir šių procesų darbų apimtis. 2.4

lentelėje pateikiami visi maketo projektavimo etapai, reikalingas turtas bei įvertinama šių

operacijų darbų apimtis (minutėmis bei valandomis (tik „viso“)).

2.4 lentelė. Gaminio (maketo) projektavimo procesas ir darbų apimtis

Gaminio projektavimo etapo pavadinimas Reikalingas turtas Darbų apimtis

(Tproj.), min.

1. Pvz., Elektrinės-principinės schemos sudarymas Kompiuteris 60

2. Pvz., Programos algoritmo kūrimas Kompiuteris

3.

4. Pvz., Tiekėjų paieška Kompiuteris

Viso (min.):

Viso (val.):

2.5 lentelėje pateikiami visi maketo gamybos etapai, reikalingas turtas bei įvertinama šių

operacijų darbų apimtis (minutėmis bei valandomis (tik „viso“)).

15

2.5 lentelė. Gaminio (maketo) gamybos procesas bei darbų apimtys

Gaminio gamybos etapo pavadinimas Reikalingas turtas Darbų apimtis (Tg.),

min.

1. Pvz., Litavimas Lituoklis 180

2.

3. Pvz., Testavimas

4. Pvz., Apdailos darbai

Viso (min.):

Viso (val.):

Metinė darbų apimtis (Tm) apskaičiuojama vieno gaminio (maketo) darbų apimtį (Tg)

dauginant iš užduotyje nurodyto gaminių (maketų) skaičiaus „N“ bei pridedant projektavimo

trukmę:

Tm = Tg. · N + Tproj., (2.1)

čia Tm – užsakymo įvykdymo darbų apimtis, val.; Tg. – vieno maketo gamybos darbų apimtis,

val.; N – gaminių (maketų) skaičius, vnt.; Tproj. – projektavimo darbų apimtis, val.

Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, įeinančios į

gaminio (maketo) savikainą, – tai darbuotojų, kurie tiesiogiai dalyvauja gaminio gamyboje,

atlyginimų ir nuo jų priskaičiuoto socialinio draudimo bei garantinio fondo įmokos. Pirmiausia,

reikia apskaičiuoti darbuotojų efektyvų metinį darbo laiko fondą (2.6 lentelė).

2.6 lentelė. Efektyvus metinis darbo laiko fondas

Nr. Rodikliai Reikšmė Skaičiavimas Pastaba

1 Kalendorinis laiko fondas, d [1] 365 d. (jei ne keliamieji metai)

2 Poilsio ir švenčių dienos, d [2] pagal einamųjų metų kalendorių

3 Metinis darbo laiko fondas, d [3]=[1]-[2]

4 Neatvykimai, d: [4]

4.1 atostogos [4.1] 28 kalendorinės dienos

4.2 ligos [4.2] statistiškai 7-14 d.

4.3 kitos priežastys: mokymai,

prastovos ir pan. [4.3] statistiškai

5 Efektyvus metinis darbo laiko

fondas, d [5]=[3]-[4]

6 Pamainos trukmė, val. [6] 8 val.

7 Efektyvus metinis darbo laiko

fondas, val. [7]=[5]x[6]

Apskaičiavus darbuotojų efektyvų metinį darbo laiko fondą, reikia suskaičiuoti darbuotojų,

kurie tiesiogiai dalyvauja gaminio gamyboje, darbo užmokesčio išlaidas. Tiesioginio gamybinio

darbo užmokesčio skaičiavimas pateiktas 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė. Tiesioginio darbuotojų gamybinio darbo užmokesčio skaičiavimas

Nr. Rodikliai Reikšmė Skaičiavimas

1 Metinė darbų apimtis, val. Tm

2 Efektyvus metinis darbo laiko fondas, val. 2.6 lentelė, [7] punktas

3 Apskaičiuotas darbuotojų skaičius, žm. [3] = [1] : [2]

4 Vidutinis valandinis atlygis, Eur/val. Pasirinkti laisvai, atsižvelgiant į

rinkos sąlygas

5 Pagrindinis darbo užmokestis, Eur [5] = [1] * [4]

6 Papildomas darbo užmokestis, Eur [6] = [5] *15 %

16

Nr. Rodikliai Reikšmė Skaičiavimas

7 Bendras darbo užmokestis, Eur [7] = [5] + [6]

8 Socialinis draudimas ir GF, Eur* [8] = [7] * 31,18 %**

**Pastaba: Darbdavio sumokami mokesčiai – Sodra 30,98 % ir įmokos į garantinį fondą (GF) 0,2 %.

Išlaidos medžiagoms (žaliavoms). Skaičiuojant savikainą svarbu nurodyti, kiek reikia

medžiagų (žaliavų)/komplektavimo gaminių produkcijos vienetui pagaminti, kokia jų kaina bei

įskaičiuoti ir medžiagų paruošimo išlaidas. Medžiagų (žaliavų) išlaidos apima produkcijos

gamybos metu sunaudotas medžiagas (žaliavas), kurios sudaro materialųjį produkcijos pagrindą

arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų

grupėms. Išlaidos medžiagoms (žaliavoms) apskaičiuojamos 2.8 lentelėje.

2.8 lentelė. Išlaidos medžiagoms (žaliavoms)

Medžiagos

pavadinimas

Medžiagos kiekis,

reikalingas pagaminti

1 vnt., kg

Medžiagos kaina

be PVM, Eur/kg

Medžiagos kiekis,

reikalingas pagaminti

„N“ * vnt., kg

Išlaidos

medžiagoms be

PVM, Eur

1 2 3 4 5

Pvz. plienas Pvz. 0,5 3,0 500

[4 = 2 * „N“]

1500,0

[5= 3 * 4]

Iš viso:

PVM (21%)

Iš viso su PVM:

* Pastaba: įrašykite vietoje „N“ užduotyje nurodytą gaminių skaičių, pvz. 1000 vnt.

** Pastaba: Į 2.10 lentelę atkeliama kaina be PVM, kadangi, jei įmonė yra PVM mokėtoja, PVM ji

turi galimybę susigražinti.

Komplektavimo gaminių išlaidos. Komplektavimo gaminiai – tai gamybos procese

naudojami pirkti gaminiai ir pusfabrikačiai. Išlaidos komplektiniams gaminiams apskaičiuojamos

2.9 lentelėje.

2.9 lentelė. Išlaidos komplektavimo gaminiams

Komplektavimo gaminio

pavadinimas

Komplektavimo gaminių

kiekis, reikalingas

pagaminti „N“ * vnt.,

vnt.

Komplektavimo

gaminio kaina be

PVM, Eur/vnt

Išlaidos komplektavimo

gaminiams be PVM, Eur

1 2 3 4

[4 = 2 * 3]

Iš viso:

PVM (21%)

Iš viso su PVM:

* Pastaba: įrašykite vietoje „N“ užduotyje nurodytą gaminių skaičių, pvz. 1000 vnt.

** Pastaba: Į 2.10 lentelę atkeliama kaina be PVM, kadangi, jei įmonė yra PVM mokėtoja, PVM ji

turi galimybę susigražinti.

CE ženklinimo išlaidos. Gaminio paženklinimas CE ženklu turi kelias prasmes ir reiškia,

jog:

gamintojas deklaruoja, kad jo pagamintas gaminys atitinka esminius Europos

normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos, kurie

yra vadinami bendru „gaminių direktyvų“ pavadinimu;

17

gaminio ženklinimas CE ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo,

jog gaminys tos šalies rinkai yra teikiamas legaliai;

gaminio ženklinimas CE ženklu užtikrina laisvą tokio gaminio judėjimą Europos

Laisvos Prekybos Asociacijos bei Europos Sąjungos vieningoje rinkoje;

gaminių ženklinimas CE ženklu suteikia galimybę muitinėms bei nacionalinėms

rinkos priežiūros institucijoms pašalinti neturinčius atitikties patvirtinimo gaminius

iš rinkos.

Plačiau apie CE ženklinimą:

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/cemarking/about-ce-

marking/index_lt.htm

http://www.egsc.lt/index.php?page=ce-zenklinimas

Vidutiniškai CE ženklinimas kainuoja nuo 1500,0 – 3500,0 Eur.

Parduotų prekių savikaina pateikiama 2.10 lentelėje.

2.10 lentelė. Parduotų prekių savikaina

Nr. Pavadinimas Suma, Eur Pastaba

1 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA (VC):

1.1 Medžiagų (žaliavų) išlaidos 2.8 lent. („iš viso“ be PVM)

1.2 Komplektavimo gaminių išlaidos 2.9 lent. („iš viso“ be PVM)

1.3 Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos:

1.3.1 Bendras darbininkų darbo užmokestis 2.7 lent., 7 eilutė

1.3.2 Soc. draudimas ir GF 2.7 lent., 8 eilutė

1.4 CE ženklinimo išlaidos

Iš viso (VC) [1.1+1.2+1.3+1.4]:

Vieno maketo parduotų prekių savikaina (vieneto kintamos išlaidos) (AVC) = parduotų

prekių savikaina (VC) (2.10 lentelė, 1 eilutė) / N – gaminių (maketų) skaičius; vnt.

Pardavimo kainos nustatymas ir sąnaudų (išlaidų) suvestinė. Verslo praktikoje įprasta,

nustatant kainą be PVM, prie vieno maketo parduotų prekių savikainos (AVC) pridėti 100 proc.

antkainį (kitaip tariant dvigubinti savikainą). Šis antkainis turės padengti veiklos išlaidas,

finansines išlaidas, garantinio aptarnavimo išlaidas, bei generuoti pelną.

2.11 lentelė. Kainos nustatymas

Vieno vieneto parduotų prekių savikaina

(vieneto kintamos išlaidos, AVC), Eur

Kaina be PVM,

Eur PVM, 21 %

Kaina su PVM,

Eur

Pvz. 1000,0 1000x2=2000,0 2000x0,21=420 2000+420=2420,0

Pajamos be PVM = Kaina be PVM · N (gaminių (maketų) skaičius).

Sąnaudų (išlaidų) suvestinė pateikiama 2.12 lentelėje.

2.12 lentelė. Sąnaudų (išlaidų) suvestinė

Nr. Pavadinimas Suma, Eur Pastaba

1 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA (VC): 2.10 lentelė

2 VEIKLOS SĄNAUDOS (FC1) apie 30-40 proc. nuo

savikainos Žr. žemiau

3 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS

SĄNAUDOS (FC2) Žr. žemiau

Viso (TC) [1+2=3]:

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/cemarking/about-ce-marking/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/cemarking/about-ce-marking/index_lt.htm

http://www.egsc.lt/index.php?page=ce-zenklinimas

18

Pateikti grafinį visų išlaidų paveikslą (skritulinę procentinę diagramą (išlaidas suskirstant į:

medžiagų (žaliavų) išlaidos, komplektavimo gaminių išlaidos, bendras darbininkų darbo

užmokestis, Soc. draudimas ir GF, CE ženklinimo išlaidos, veiklos išlaidos ir finansinės išlaidos).

Veiklos sąnaudos. Veiklos sąnaudos – vykdant savo veiklą, prekiaujant ar teikiant

paslaugas, susidaro tiesiogiai pardavimo savikainai nepriskirtinų sąnaudų, kurios ir pateikiamos

atskirai, šiame straipsnyje. Galimos veiklos sąnaudos: patalpų, įrangos, įrankių nuoma,

automobilių nuoma, automobilių eksloatacijos išlaidos, administracijos atlyginimai,

administracijos soc. draudimas ir GF, materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos, nematerialiojo

turto amortizacijos sąnaudos, skelbimų ir reklamos išlaidos, ryšių paslaugų išlaidos, Interneto

išlaidos, komunalinės išlaidos, ūkio išlaidos, draudimo išlaidos, siuntų, krovinių, pašto išlaidos,

banko aptarnavimo sąnaudos, kanceliarinės sąnaudos, mažaverčiai daiktai (nurašymas), asociacijų

nario mokesčiai ir kitos veiklos sąnaudos

Paprastai verslo praktikoje veiklos sąnaudoms skiriama apie 30-40 proc. nuo gaminio

savikainos priklausomai nuo pasirinktų veiklos sąnaudų rūšių, jų svorio.

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – tai

vienos iš netipinių įmonės veiklų rezultatas, pvz., mokamos palūkanos už banko paskolą ar

gaunamos palūkanos už indėlius. Baigiamojo darbo projekto finansinėms veiklos sąnaudomis

priskiriamos tik mokamos palūkanos už banko paskolą. Paskolos grąžinimas iš grynojo pelno į

finansinės veiklos sąnaudas neįtraukiamas. Gamybai finansuoti imama trumpalaikė (iki metų

trukmės) paskola. Mokamų palūkanų suma už banko paskoląskaičiuojama:

I = (N · i ) / 100; (2.2)

čia N – paskolos suma, Eur (ne daugiau 50 % reikalingų lėšų); i – metinė palūkanų norma, %

(trumpalaikės paskolos be užstato: apie 10-15 %); I – palūkanos, Eur.

Norint apskaičiuoti reikalingos paskolos sumą N, reikia nustatyti apytikslias reikalingas

lėšas metams.

A. Ilgalaikiam turtui įsigyti reikalingos lėšos. 2.13 lentelėje pateikiamas visas ilgalaikis

turtas, reikalingas projektavimui ir gamybai, turto klasė (pagal balanso klasifikaciją; klasifikuojant

žiūrėti balanso lentelę) bei kaina.

2.13 lentelė. Ilgalaikis turtas, turto klasė, kaina

Nr. Turto pavadinimas Klasė Kaina be PVM, Eur

1 Pvz., Matavimo įranga A.II. – Ilgalaikis materialus turtas 300,0

2 Pvz., Kompiuteris A.II. – Ilgalaikis materialus turtas 800,0

3 Pvz., Programinė įranga A.I. – Ilgalaikis nematerialus turtas 200,0

4

Iš viso:

PVM (21 %)

Iš viso su PVM:

Pastaba: skaičiuojant ilgalaikiam turtui įsigyti reikalingas lėšas imama kaina su PVM (PVM užskaita

daroma vėliau, gavus pajamas).

B. Parduotų prekių savikainai padengti reikalingos lėšos sudaro ...... Eur (2.12 lentelė).

C. Veiklos sąnaudoms padengti reikalingos lėšos sudaro ....... Eur (2.12 lentelė).

D. Kitos lėšos. Kitoms lėšoms skiriama 30 % nuo prieš tai išvardintų dedamųjų

(A+B+C).

Kitos lėšos – tai žaliavų, komplektinių gaminių ir pan. pridėtinės vertės mokestis (kadangi

kalkuliuojant išlaidas, buvo imamos be PVM, o įsigyjant mokama kaina su PVM (PVM užskaita

daroma vėliau), būsimos finansinės išlaidos, apyvartiniai pinigai sąskaitoje).

Viso reikalingų lėšų: A + B + C + D.

19

Paskolai imama 50 % visų reikalingų lėšų:

N = (A + B + C + D) / 2. (2.3)

Likusi suma bus dengiama iš suformuoto akcinio kapitalo, kuris sudaro ............ Eur.

Pelno (nuostolių) ataskaita. 2.14 lentelėje pateikiama metinė Pelno (nuostolių) ataskaita.

2.14 lentelė. Pelno (nuostolių) ataskaita

Nr. STRAIPSNIAI Eur

I. PARDAVIMO PAJAMOS (be PVM)

II. PARDAVIMO SAVIKAINA

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

VI. KITA VEIKLA

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IX. PAGAUTĖ

X. NETEKIMAI

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

XII. PELNO MOKESTIS

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

I. Pardavimo pajamos – apima įmonės pajamų sumą, uždirbtą pardavus prekes, taip pat

ir atlikus paslaugas.

II. Pardavimo savikaina

III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) – apskaičiuojamas kaip skirtumas pardavimo pajamų ir

pardavimo savikainos (III = I – II).

IV. Veiklos sąnaudos

V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) – apskaičiuojamas kaip skirtumas bendrojo pelno ir

veiklos sąnaudų (V = III – IV).

VI. Kita veikla.

VII. Finansinė ir investicinė veikla – straipsnis apima vienos iš netipinių įmonės veiklų

rezultatų. Tai, pvz., būtų mokamos palūkanos už banko paskolą ar gaunamos

palūkanos už indėlius.

VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) parodo įmonės įprastinės (tipinės ir netipinės)

veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės

veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos

rezultatus (VII = V + VI + VII). (pastaba: žiūrėti aritmetinius ženklus).

IX. Pagautė. Tai ypatingas pelnas, tiesiogiai nepriklausantis nuo įmonės veiklos

efektyvumo.

X. Netekimai. Tai yranuo valdytojų valios nepriklausantys įmonės patirti nuostoliai, pvz.,

stichinės nelaimės.

XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą parodo įmonės įprastinės veiklos ir

ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno

(nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus (XI = VIII + IX - X).

20

XII. Pelno mokestis – atspindi kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio.

Šiuo metu (2015 m.) standartinis pelno mokesčio tarifas – 15 . Jei įmonė patyrė

nuostolį, pelno mokestis nemokamas (XII = XI*0,15).

XIII. Grynasis pelnas (nuostolis) – apskaičiuojamas kaip skirtumas pelnas (nuostolio) prieš

apmokestinimą ir pelno mokesčio (XII = XI – XII).

Pelnas, tenkantis vienam vienetui = grynasis pelnas / metinis gaminių (maketų) skaičiaus „N“.

Iš grynojo pelno tikslinga suformuoti rezervą garantinio aptarnavimo išlaidoms dengti. Jam

skiriama 20 proc. nuo grynojo pelno.

Rezervas = Grynasis pelnas · 0,2. (2.4)

Tuomet, grynasis pelnas, po rezervo suformavimo sudarys ........ Eur (grynasis pelnas –

rezervas).

Balansas. Balansas – tai finansinė ataskaita, rodanti kokiu turtu įmonė disponuoja ir kam tas

turtas priklauso. Balansą sudaro dvi stambios dalys – TURTAS (ji vadinama aktyvu) bei

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (SAVININKŲ IR SKOLINTOJŲ

NUSAVYBĖ) (pasyvas). Turtas visuomet yra lygus nuosavybei. Sutrumpinto balanso forma

pateikiama 2.15 lentelėje (balansas sudaromas iki gamybinio momento).

2.15 lentelė. Balansas

TURTAS

(koks visas įmonės turtas?) Eur

A. ILGALAIKIS TURTAS

I. NEMATERIALUSIS TURTAS (2.13 lentelė)

II. MATERIALUSIS TURTAS (2.13 lentelė)

III. FINANSINIS TURTAS

IV. KITAS ILGALAIKIS TURTAS

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI

SUTARTYS

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

(kam turtas priklauso?) Eur

C. NUOSAVAS KAPITALAS

I. KAPITALAS (pvz. akcinis kapitalas)

II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)

III. REZERVAI

IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI

ĮSIPAREIGOJIMAI

II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI

ĮSIPAREIGOJIMAI (Paskola, N)

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

21

Lūžio taškas. Rekomenduojama baigiamajame darbe apskaičiuoti lūžio tašką. Lūžio taškas

– tai pardavimo apimtis, kai visos įmonės išlaidos (kintamosios ir pastoviosios) yra lygios įmonės

bendrosioms pajamoms: TC = TR. Viršijusios lūžio tašką įmonės pradeda dirbti pelningai.

Lūžio taškas vienetais skaičiuojamas pagal formulę:

Ql.t. = FC / (P-AVC); (2.5)

čia Ql.t. – lūžio taškas natūrine (kiekine) išraiška, vnt.; FC – pastovūs kaštai (veiklos sąnaudos +

finansinės sąnaudos (2.10 lentelė, 2 ir 3 punktai)), Eur; P – pardavimo kaina be PVM (2.11

lentelė), Eur; AVC – vieneto kintamieji kaštai (apskaičiuota po 2.10 lentele), Eur.

Lūžio tašką galima rasti ir braižant grafiką, šiuo atveju braižome 4 tieses:

1. pajamų tiesę – TR (TR = P·Q); čia P – kaina; Q – kiekis (N gaminių (maketų)

skaičius).

2. kintamų kaštų tiesę – VC (VC = AVC·Q);

3. pastovių kaštų tiesę – FC (ji lygiagreti x ašiai);

4. bendrųjų kaštų tiesę – TC (TC = VC + FC).

Iš pajamų tiesės ir bendrųjų kaštų tiesės susikirtimo taško (TR=TC) išvedę statmenį į x ašį,

gausime lūžio tašką (2.2 pav.). 2.16 lentelėje pateikiami duomenys Lūžio taško grafiko braižymui.

2. 16 lentelė. Duomenys Lūžio taško grafiko braižymui

Kiekis (N gaminių

(maketų) skaičius),

vnt.

Pajamos be

PVM, Eur

Kintamos išlaidos,

Eur

Pastovios išlaidos,

Eur

Bendrosios išlaidos,

Eur

Q TR=PxQ VC=AVCxQ FC=const. TC=VC+FC

0 0 0

Pastaba: Kiekio „žingsnius“ pasirenkame laisvai, taip, kad grafike tilptų pagal formulę

suskaičiuotas lūžio taškas (pradėti nuo nulio).

2.2 pav. Lūžio taško grafikas

22

Finansiniai rodikliai:

1. Grynojo pelningumo rodiklis (net profit ratio):

Grynasis pelningumas (%) = (grynasis pelnas / pajamos be PVM) · 100; (2.6)

Grynasis pelningumas parodo, kokią pajamų dalį sudaro grynasis pelnas.

Remiantis Statistikos departamento naudojama rodiklių vertinimo metodika nustatyta, kad,

jeigu grynasis pelningumas:

viršija 25 proc. – įmonės veikla labai efektyvi;

jei didesnis kaip 10 proc. – įmonės veikla gera;

jei mažiau kaip 10 proc. – įmonės veikla patenkinama;

jei mažiau kaip 5 proc. – tai mažai pelninga veikla.

2. Einamojo mokumo koeficientas (current ratio):

CR = CA / CL; (2.7)

čia CR – einamojo mokumo koeficientas (current ratio); CA – trumpalaikis turtas (current assets)

(iš balanso: B eilutė); CL – trumpalaikiai įsipareigojimai (current liabilities) (iš balanso: EII

eilutė).

Parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (skolas). Šis

rodiklis geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį

lengva paversti pinigais. Normalu, kai šis rodiklis yra apie 1,2-2. Jeigu rodiklis mažesnis už 1, gali

iškilti mokumo problema, jei didesnis už 2 – gali paaiškėti, kad turtas naudojamas neracionaliai,

t.y. jo laikoma per daug, tai mažina veiklos efektyvumą.

3. Skolos ir nuosavybės santykis arba finansinis svertas (debt-to-equity ratio):

DER = TD / E; (2.8)

čia DER – skolos ir nuosavybės santykis (debt-to-equity ratio); TD – visos skolos (total debts) (iš

balanso: E eilutė); E – nuosavas kapitalas (equity) (iš balanso: C eilutė).

Rodiklio reikšmė laikoma normalia, kai pusė finansavimo šaltinių yra skolinti.

Baigiamojo darbo ekonominės dalies išvados. Formuojant išvadas iš ekonominės dalies,

jose turi atsispindėti: metinės bei vieno vieneto išlaidos, metinis grynasis pelnas, kaina be ir su

PVM, Lūžio taškas, finansiniai rodikliai bei jų komentaras.

2.8. Darbo rezultatų apibendrinimas

Rezultatų apibendrinimas rašomas pagal baigiamojo darbo turinį trumpai apžvelgiant

kiekviename skyriuje/poskyryje gautus rezultatus. Kad būtų lengviau skaityti, kiekvieno

skyriaus/poskyrio apžvalgą galima pradėti nauja pastraipa. Rezultatų apibendrinimas baigiamas

naudotos programinės įrangos sąrašu, nurodant kas konkrečiai buvo atlikta su šia programine

įranga.

2.9. Išvados ir rekomendacijos

Išvados rašomos pagal darbo uždavinius, pateiktus įvade. Kiekvienas darbo uždavinys turi

turėti atskirą išvadą. Išvados turi būti glaustos. Jose neturi būti nereikalingų, neesminių detalių.

Išvados skirtos ne tam, kad būtų detalizuojama metodika ar gauti rezultatai. Tam skirti kiti darbo

skyriai. Išvadose reikia pabrėžti atlikto darbo reikšmę.

23

Atskira pastraipa skiriama rekomendacijoms – jose galima pasiūlyti maketo (prietaiso,

sistemos) panaudojimo galimybes bei tobulinimo būdus. Rekomendacijų pastraipą nuo išvadų gali

skirti keli papildomi tarpai.

2.10. Literatūros sąrašas

Šiame skyriuje pateikiamas visas naudotų informacijos šaltinių (literatūros) sąrašas. Šis

sąrašas sudaromas pagal bibliografinio sąrašo sudarymo taisykles (6 priedas). Literatūros šaltiniai

sąraše turi būti sunumeruoti, o išdėlioti juos galima pagal abėcėlę arba citavimo tvarka.

2.11. Grafinė dalis

Grafinėje dalyje pateikiami techniniai brėžiniai standartizuotose formose (žr. „Grafinė

dalis“).

2.12. Priedai

Prieduose nurodoma įvairi techninę dokumentaciją papildanti pagalbinė medžiaga –

pagalbinių dokumentų lentelės, eksperimentams naudojamų prietaisų aprašymai ir kt. Kiekvienas

priedas pradedamas naujame lape.

Jei dokumentas turi priedų, pagrindiniame tekste pateikiamos jų nuorodos.

Rekomenduojama sunumeruoti ir išdėstyti priedus paminėjimo darbe tvarka.

24

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI BAIGIAMŲJŲ DARBŲ APIFORMINIMUI

Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai baigiamųjų darbų apiforminimui.

Nurodoma kokie turi būti lapų matmenys, kokios turi būti paraštės, kaip tekstas dėstomas lape ir

t.t. Nurodoma koks turi būti teksto rašymo stilius, kaip tekstą skirstyti į atskiras dalis: skyrius,

poskyrius ir skyrelius. Taip pat pateikiami paveikslų, lentelių, formulių ir kt. Apiforminimo

reikalavimai.

3.1. Teksto dėstymas

Baigiamasis darbas turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba [4].

Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina vengti

publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene, neveikiamąja

forma: „sudaroma detali schema“, „analizuojamos ....“. Jei baigiamajame darbe vartojami

specifiniai terminai ar sutrumpinimai, jie turi būti aptarti (paaiškinti) tekste.

Rekomenduojama baigiamojo darbo apimtis 40 – 50 psl., neįskaitant priedų.

Visas tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New Roman,

12 pt šriftu.

Lapo paraščių dydžiai: kairioji – 25 mm; dešinioji – 18 mm, viršutinė ir apatinė – po 20

mm.

Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 10 mm.

Po skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš

skyrybos ženklą tarpas nededamas.

Baigiamojo darbo puslapiai numeruojami ištisai, pradedant antraštiniu lapu, tačiau puslapio

numeris pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi).

Puslapio numeris rašomas puslapio apatinėje paraštėje (lapo apačioje) centre arabiškais

skaitmenimis 12 pt šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

Baigiamųjų darbų pagrindinio teksto ir į jų sudėtį įeinančių priedų lapų numeracija turi būti

ištisinė.

Baigiamasis darbas turi būti įrištas tvarkingai, kietesniais viršeliais naudojant spiralę ar

klijuojant, kad būtų matyti antraštinis lapas.

3.2. Baigiamųjų darbų teksto skirstymas

Esant reikalui, baigiamojo darbo tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.

Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1.; 2.; 3.; 4. ir t.t.

Poskyriai ir skyreliai numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas

skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2.

Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis

skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2.

Įvado, išvadų, literatūros sąrašo ir priedų skyriai nenumeruojami.

Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis – tame pačiame

puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas.

Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas

šriftas – Times New Roman, Bold, 12 pt.

Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo kairiajame krašte, atitraukus juos per 10 mm

nuo krašto, mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas –

Times New Roman, Bold, 12 pt.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o

poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

25

Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po

skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir

įterpiama preambulė – skyriaus įžanginis tekstas.

Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.

3.3. Antraštinis lapas

Antraštinis lapas (2 priedas) turi būti be rėmelio. Jo viršuje rašomi kolegijos, fakulteto ir

studijų programos komiteto pavadinimai. Keliomis eilutėmis žemiau rašoma autoriaus vardas ir

pavardė. Maždaug lapo centre rašoma baigiamojo darbo tema, po ja – „Studijų programos

„Autotransporto elektronikos“ baigiamasis darbas“. Keliomis eilutėmis žemiau, lapo dešinėje

pusėje rašoma darbo vadovo pedagoginis ir/ar mokslo vardas (sutrumpintai), vardas ir pavardė.

Dar keliomis eilutėmis žemiau, lapo kairėje pusėje rašomas darbo autentiškumą patvirtinantis

teiginys su autoriaus parašu. Lapo apačioje, centre rašoma darbo gynimo vieta ir metai.

3.4. Turinys

Turinio pavadinimas rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis, lapo viršuje,

centre (TURINYS).

Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis, pajuodintai (Bold).

Poskyrių ir skyrelių pavadinimai turinyje rašomi mažosiomis raidėmis, nepajuodintai.

Patartina baigiamąjį darbą per daug nesmulkinti. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai

turi būti trumpi, aiškūs, prasmingi ir, svarbiausia, atitikti darbo esmę. Pavadinimai neturi kartotis

ar kartoti viso darbo pavadinimą.

Turinio struktūros pavyzdys pateiktas žemiau:

3.5. Formulių naudojimas baigiamajame darbe

Jei baigiamajame darbe naudojamos formulės, visos jos rašomos specialia Microsoft

Equation programa, kuri iškviečiama komanda Insert => Object => Microsoft Equation.

Visos formulės numeruojamos. Formulės numeruojamos atskiro skyriaus (ne poskyrio ar

skyrelio) ribose: (3.1), …. (3.16), ...

26

Formulės numeris rašomas toje pačioje eilutėje, kaip ir formulė, kaip galima arčiau prie

dešiniosios lapo paraštės, lenktiniuose skliausteliuose.

Minint formulę tekste, skliausteliuose nurodomas jos numeris, pvz.: (3.1) formulė.

Visi formulėse vartojami raidiniai žymėjimai ir simboliai turi būti paaiškinti tekste. Jie

paaiškinami po formule, jų pateikimo formulėje nuoseklumu. Po formulės rašomas kabliataškis ir

iš naujos eilutės be dvitaškio rašomas žodis „čia“ ir toliau nurodomi visi formulėje esantys

žymėjimai, o po brūkšnelio paaiškinamos jų reikšmės ir matavimo vienetai. Po kiekvieno

paaiškinimo dedamas kabliataškis.

Kad formulės išsiskirtų iš teksto, prieš jas ir po jomis paliekama viena tuščia eilutė.

Formulės panaudojimo pavyzdys pateiktas žemiau:

R

UI ; (3.1)

čia I – srovė, A; U – įtampa, V; R – varža, Ω.

3.6. Lentelių naudojimas baigiamajame darbe

Skaitmeninė ar kita baigiamajame darbe esanti informacija gali būti pateikiama lentelėse.

Lentelė turi turėti antraštę, kuri rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja, lapo

centre.

Visos lentelės numeruojamos. Numeravimas, kaip ir formulių atveju, vykdomas skyriaus

ribose. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris ir lentelės numeris tame skyriuje, atskirti

tašku. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ bei pati antraštė rašomi virš lentelės centruotai, 12 pt

šriftu. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ rašoma pajuodintai (Times New Roman, Bold, 12 pt).

Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide,

išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos

vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir

vertikaliai

Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau:

3.1 lentelė. Lentelės antraštė

Eilučių pavadinimų

antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties

paantraštė

Skilties

paantraštė

Skilties

paantraštė Skilties paantraštė

Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 12 pt arba 11 pt.

Baigiamųjų darbų tekste turi būti paminėtos visos lentelės, pvz., „... rezultatai pateikti 2.1

lentelėje“. Pakartotinėse nuorodose į lentelę papildomai rašoma santrumpa „žr.“, pvz.: (žr. 2.1

lent.).

Jei lentelė netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pasukti išilgai

lapo. Lentelės pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje.

Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į dalis, kurios gali būti išdėstomos

skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape turi būti kartojamos lentelės

skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto redaktoriaus komandą:

Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių antraštes ir paantraštes.

Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės

pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.

27

Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar

paantraštėse – kiti vienetai.

Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų.

Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabutes neleidžiama. Jei

lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis – nėra duomenų. Dydžių

reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo“ ir „iki“ arba su brūkšniu.

3.7. Iliustracijų įforminimas baigiamajame darbe

Visos iliustracijos (paveikslėliai, grafikai, diagramos ir kt.) baigiamajame darbe vadinamos

paveikslais ir išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas.

Visos iliustracijos sunumeruojamos ir turi tekstinį pavadinimą. Paveikslo numerį sudaro

skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku. Po to rašomas

žodis „pav.“ bei paveikslo pavadinimas – 3.1 pav. GPS signalizacijos valdymo blokas. Paveikslo

numeris ir pavadinimas rašomi po iliustracija.

Paveikslas, jo numeris ir pavadinimas patalpinamas lapo centre.

Iliustracijų pavadinimai ir iliustracijose naudojamas tekstas rašomi šriftu Times New

Roman, Normal, 12 pt ar 11 pt; žodis „x.x pav.“ rašoma pajuodintai (Times New Roman, Bold,

12 pt).

Kad paveikslai išsiskirtų iš teksto, prieš juos ir po jais (po paveikslo pavadinimu) paliekama

viena tuščia eilutė.

Paveikslų pavadinimai, sudaryti daugiau nei iš vienos eilutės, spausdinami vienu intervalu.

Žemiau pateiktas keletas paveikslų įforminimo pavyzdžių.

1 pavyzdys

3.1 pav. GPS signalizacijos valdymo blokas

2 pavyzdys

3.2 pav. Prietaiso vidus: 1 – sąsajos

modulis, 2 – valdymo plokštė,

3 – maitinimo blokas [1]

3.3 pav. Eksperimentinio tyrimo schema:

1 – sąsaja su kompiuteriu, 2 – maitinimo

laidas, 3 – valdymo plokštė [1]

1

c 1

c 2

c

2

c

3

c

3

c

28

3 pavyzdys

3.4 pav. CD įtaiso struktūrinė schema: 1 – valdymo ir indikacijos kontroleris;

2 – valdantysis įrenginys; 3 – dekodavimo įrenginys; 4 – optinis blokas; 5 – variklis [1]

(12 pt šriftu, Single eilėtarpiu)

Baigiamųjų darbų tekste turi būti paminėtos visos iliustracijos (pvz., GPS signalizacijos

valdymo bloko vaizdas pateiktas 3.1 paveiksle). Pakartotinėse nuorodose į paveikslą papildomai

rašoma santrumpa „žr.“, (pvz., .... Visa schema sumontuota į korpusą (žr. 3.1 pav.).).

Jeigu baigiamajame darbe yra pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos

matavimus:

koordinačių ašis,

koordinatinį tinklelį,

kintamųjų dydžių reikšmių skales,

kintamųjų dydžių priklausomybių linijas,

būdinguosius taškus,

matavimo vienetų žymėjimus,

papildomus nurodymus.

Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Tam tikslui jos

skirstomos į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi būti

skaičiai. Jie įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių pavadinimai

rašomi įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia rodyklės, nurodant

matavimo vienetą. Jeigu skalių pavadinimai yra ilgi, tai jie rašomi lygiagrečiai su skale, išorinėje

jos pusėje, nurodant matavimo vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti skalės gale arba tarp

paskutinio ir prieš paskutinio skaičių, kartu su visu kintamojo pavadinimu, atskiriant kableliu,

pvz., išėjimo įtampa, mV; taip pat skalės gale po paskutinio skaičiaus, kartu su kintamojo dydžio

žymėjimu trupmenos pavidalu, pvz.,Uiš/mV.

3.8. Nuorodų įforminimas baigiamajame darbe

Nuorodos į kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius, lenteles, paveikslus, priedus)

daromos nusakant jų eilės numerius, pvz.: (žr. p. 25), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3 poskyrį), (žr. 2.3.1

skyrelį), (žr. 3 lent.), (žr. 2 priedą).

Nuorodos į naudotus mokslinės literatūros šaltinius gali būti pateikiamos įvairiai. Nuorodos

į naudotus literatūros šaltinius turi būti pateikiamos tekste ar paveikslo pavadinime (tik ne šalia

formulės numerio), iš karto po citavimo arba literatūros šaltinio panaudojimo laužtiniuose

skliaustuose nurodant tik šaltinio numerį literatūros sąraše, pavyzdžiui, [13]. Šis žymėjimo būdas

gali būti papildytas ir cituojamojo šaltinio puslapiu, pavyzdžiui: [13, p. 14-17].

29

3.9. Literatūros sąrašas

Rašant baigiamąjį darbą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima) įvairi literatūra ir

dokumentai. Todėl prie darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų (monografijų, vadovėlių,

periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete gautos informacijos,

nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.) bibliografinis sąrašas.

Šis sąrašas pateikiamas baigiamojo darbo atskiru skyriumi su antrašte LITERATŪROS

SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka.

Jeigu literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes, tai jeigu

pavardės vienodos, jas reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus.

Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.

Baigiamuosiuose darbuose naudotų dokumentų bibliografinio aprašo pavyzdžiai pateikiami,

remiantis tarptautiniu standartu (1SBD(G): Bendras tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas:

anotuotas tekstas, 1995) yra pateikti 6 priede.

3.10. Grafinės dalies įforminimas

Baigiamojo darbo grafinę dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto dokumentai (elementų

sąrašai, specifikacijos).

Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės schemos, plokštės

brėžiniai, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. (žr. „Grafinė dalis“). Brėžiniai,

braižomi specializuotomis kompiuterinėmis programomis.

Visi brėžiniai braižomi pagal Lietuvoje galiojančius standartus. Kadangi brėžiniai atliekami

specializuotomis kompiuterinėmis programomis, galimos nuokrypos nuo Lietuvoje galiojančių

standartų.

Brėžiniai privalo turėti numerius, kurie naudojami mokymo įstaigoje. Brėžinio pagrindinio

užrašo lentelėje turi būti įrašytos studento, darbo vadovo, bei recenzento pavardės ir parašai.

Surinkimo brėžinio specifikacija (žr. „Grafinė dalis“) pildoma tokia tvarka: dokumentacija,

detalės, standartiniai gaminiai, medžiagos.

3.11. Priedų įforminimas

Baigiamojo darbo duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė informacija ir kita gali

būti pateikiama kaip priedai baigiamojo darbo gale ar atskiru tomu.

Jei priedai pateikiami kaip to paties dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame

lape. Dešiniajame viršutiniame kampe didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS.

Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas.

Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS,

2 PRIEDAS ir t.t.

Nuorodos į priedus pateikiamos pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai,

nurodant jų numerius ir pavadinimus. Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti

dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai

baigiamojo darbo arba priedo ribose.

30

4. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ VIEŠAS GYNIMAS

Baigiamieji darbai ginami viešai, atvirame kvalifikavimo komisijos posėdyje. Prieš tai

studentas turi būti gavęs leidimą gintis iš atestacinės komisijos. Prieš gindamas darbą atestacinėje

komisijoje studentas pristato baigiamąjį darbą vadovui, kuris parašo atsiliepimą (žr. 7 priedą).

Prieš viešą gynimą studentui taip pat reikia gauti vertinimą iš recenzento. Recenzentas

įvertina baigiamąjį darbą pagal nustatytus reikalavimus ir pateikia baigiamojo darbo recenziją

(žr. 8 priedą).

Baigiamųjų darbų pristatymo kvalifikacinei komisijai tvarka:

Kvalifikacinės komisijos pirmininkas pakviečia pretendentą, skelbia darbo

pavadinimą, pristato baigiamojo darbo vadovą ir suteikia žodį autoriui;

Autorius pristato savo darbą;

Pranešėjui klausimus pateikia kvalifikacinės komisijos nariai ir dalyvaujantieji

gynime. Pranešėjas atsako į klausimus;

Kvalifikacinės komisijos pirmininkas perskaito recenzento įvertinimą;

Pranešėjas atsako į recenzento ir komisijos narių pastabas ir klausimus (jeigu jų

yra);

Jeigu baigiamojo darbo įvertinimas teigiamas, pretendentui suteikiamas profesinio

bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Jeigu įvertinimas yra neigiamas, tai profesinio bakalauro

kvalifikacinis laipsnis nesuteikiamas. Tokiu atveju tenka darbą pataisyti ar iš naujo parengti ir

pristatyti kvalifikacinės komisijos nustatytu laiku [1, 2].

Pranešimas. Parengti pranešimą yra ne mažiau svarbu, kaip ir parašyti patį darbą. Neretai

studento įtempto darbo rezultatai lieka neatskleisti ir neįvertinti vien dėl to, kad nebuvo pasiruošta

tinkamai juos pateikti, t.y. pasirinkta netinkama pranešimo struktūra, neatskleista rezultatų esmė,

netinkamai paruoštos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės, nesklandi kalba, viršytas laiko

limitas ir t.t.

Baigiamojo darbo pristatymui laiką skiria kvalifikacinė komisija, paprastai nuo 7 iki 10

min. Į pranešimo laiką yra įskaitomas ir vaizdinės medžiagos demonstravimas. Dar iki 10 min.

yra skiriama atsakymams į klausimus, pasisakymams.

Įėjus skaityti pranešimą, darbo pavadinimo kartoti nereikia. Pranešimo forma nėra griežtai

nustatyta, tačiau jame turėtų būti tokie darbo struktūros elementai:

Darbo aktualumas;

Darbo tikslas ir uždaviniai;

Darbo eiga;

Darbo rezultatai, jų taikymo sritys;

Išvados;

Padėka.

Vaizdinės ir informacinės medžiagos pateikimas. Pranešimo tekstui papildyti ar

iliustruoti pageidautina vaizdinė ar kita informacinė medžiaga.

Darbas pristatomas naudojant multimedia įrangą. Pranešimo skaidrių kiekis priklauso nuo

baigiamojo darbo temos, tačiau turi būti ne mažiau 7 skaidrių, kurias būtina trumpai

pakomentuoti.

Pateikiant pranešimą, galima naudoti ir kitą informacinę medžiagą: tiriamojo objekto

pavyzdį, modelį, maketą ir kita. Svarbu, kad informacinė medžiaga papildytų, akcentuotų

(iliustruotų) pranešėjo pateikiamas mintis.

31

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleksynas A., Bagdanavičius N., Kilius Š., Saunoris M., Valinskas V. Elektronikos

inžinerijos krypties baigiamųjų projektų rengimo metodinės rekomendacijos. – Kaunas:

KTK, – 2009. – 41 p.

2. Kauno technikos kolegijos baigiamojo darbo rengimo, gynimo ir vertinimo tvarkos

aprašas. – Kaunas: KTK, – 2014. – 12 p.

3. Petronienė J. E. Metodiniai nurodymai diplominiam projektui rengti. – Šiauliai:

Lucilijus, – 2004. – 83 p.

4. Žilinskas P. J. Patarimai rengiantiems rašto darbus: mokomoji knyga. 3-asis leid.,

patais. ir papild. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, – 2003. – 172 p.

5. Jagminas V. Savikaina – kaina sau, kurią apmoka pirkėjas [interaktyvus]. Vadovo

pasaulis, 2002 m., Nr. 6 [žiūrėta 2014 10 22]. Prieiga per internetą:

http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/3d381b124aea4.

6. Inžinerinių sprendimų ekonomika: mokomoji knyga / Žaneta Simanavičienė, Vytautas

Barkauskas, Jurgita Bruneckienė, Vilda Gižienė ir kt. – Kaunas: Technologija, – 2011.

– 89 p.

7. Bagdžiūnienė V. Įmonių veiklos planavimas ir analizė. – Vilnius: Conto litera, – 2006.

– 66 p.

8. LR VMI leidinys „Mokesčių mokėtojams apie kontroliuojamųjų sandorių kainodarą.

Prieiga per internetą:

http://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/MOKES%C4%8CI%C5%B2+MOK

%C4%96TOJAMS+APIE+KONTROLIUOJAM%C5%B2+SANDORI%C5%B2+KAI

NODAR%C4%84.pdf/f9f8362f-ebbc-4ffc-8492-a42b6cc02769

9. http://zodynas.vz.lt/Luzio-taskas

http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/3d381b124aea4

http://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/MOKES%C4%8CI%C5%B2+MOK%C4%96TOJAMS+APIE+KONTROLIUOJAM%C5%B2+SANDORI%C5%B2+KAINODAR%C4%84.pdf/f9f8362f-ebbc-4ffc-8492-a42b6cc02769



http://zodynas.vz.lt/Luzio-taskas

32

GRAFINĖ DALIS

33

Struktūrinė schema

34

Elektrinė principinė schema

35

Spausdinto montažo plokštės surinkimo brėžinys

36

Specifikacija

37

Specifikacijos tęsinys 1

38

Specifikacijos tęsinys 2

39

PRIEDAI

40

1 PRIEDAS

STUDIJŲ PROGRAMOS ______________________________________________ (studijų programos pavadinimas)

__ KURSO ____________ GRUPĖS STUDENTO (-ĖS)

_________________________________________ (vardas, pavardė)

____________________________ komiteto (komiteto pavadinimas)

pirmininkui (-ei) ________________________________________________ (pedagoginis ir / ar mokslo vardas, vardas ir pavardė)

PRAŠYMAS LEISTI RENGTI BAIGIAMĄJĮ DARBĄ 20___-___-___

Kaunas

Prašau leisti rengti baigiamąjį darbą tema _____________________________________

______________________________________________________________________________ (baigiamojo darbo pavadinimas)

vadovaujant ____________________________________________________________________ (baigiamojo darbo vadovo pareigos, pedagoginis ir / ar mokslo vardas, vardas ir pavardė)

Darbo anotacija:

____________ ____________________________ (parašas) (studento vardas ir pavardė)

___________ (data)

____________ _____________________________ (parašas) (baigiamojo darbo vadovo pedagoginis ir / ar mokslo vardas, vardas ir pavardė)

____________ (data)

41

2 PRIEDAS

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS

INŽINERIJOS MOKSLŲ FAKULTETO

________________________________________ KOMITETAS (komiteto pavadinimas)

Times New Roman, 14 pt, Bold, didžiosios raidės

Vardas Pavardė Times New Roman, 12 pt, Bold, mažosios raidės

BAIGIAMOJO DARBO TEMA Times New Roman, 14 pt, Bold, didžiosios raidės

___________________________________ studijų programos baigiamasis darbas (studijų programos pavadinimas)

Times New Roman, 12 pt, Normal, mažosios raidės

Darbo vadovas (-ė)

__________________________________ (pedagoginis ir /ar mokslo vardas, vardas ir pavardė)

Patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas yra originalus autorinis darbas

_______________________________________________________ (baigiamojo darbo autoriaus vardas ir pavardė, parašas)

Kaunas, 2014

42

3 PRIEDAS

Baigiamojo darbo santrauka lietuvių kalba*

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA

........................................................... FAKULTETAS

.................................................................. KOMITETAS

................................................................ studijų programa

Baigiamasis darbas

TEMA

Jonas Jonaitis

Vadovas ...

... psl. ... brėžinių, ... diagramų, ... paveikslų ir pan.

Santrauka (iki 150 žodžių)

Reikšminiai žodžiai (iki 8 žodžių): ...

*Santrauka užsienio kalba rengiama pagal tą pačią formą.

43

4 PRIEDAS


INŽINERIJOS MOKSLŲ FAKULTETAS

ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS KRYPTIES STUDIJŲ PROGRAMŲ KOMITETAS

TVIRTINU:

EEKSP komiteto pirmininkas

............………… A. Aleksynas

20.... m. ................. mėn. .... d.

SPECIALYBĖ: Autotransporto elektronika

B A I G I A M O J O D A R B O

UŽDUOTIS

UŽDUOTIS IŠDUOTA 20... m. ............. mėn. ... d.

STUDENTUI VARDAS PAVARDĖ ..... gr.

TEMA: AUTOMOBILIŲ PARKAVIMO SISTEMOS PROJEKTAVIMAS

DARBAS BAIGTAS 20... m. .................. mėn. ... d.

DUOMENYS PROJEKTAVIMUI (techniniai ir ekonominiai):

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

Baigiamojo darbo sudėtis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Įvadas

1. Analitinė dalis

2. Projektinė dalis

3. Darbų sauga ir ekologija

4. Ekonominė dalis

Darbo rezultatų apibendrinimas

Išvados ir rekomendacijos

Literatūros sąrašas

Grafinė dalis

BRĖŽINIAI, MAKETAI, MODELIAI IR KT.

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

PROJEKTO VADOVAS ............................. .................................................... (parašas) (vardas, pavardė)

STUDENTAS ............................. .................................................... (parašas) (vardas, pavardė)

KONSULTANTAI .............................. ..................................................... (parašas) (vardas, pavardė)

44

5 PRIEDAS


INŽINERIJOS MOKSLŲ FAKULTETO

ELEKTRONIKOS IR ELEKTROS INŽINERIJOS KRYPTIES

STUDIJŲ PROGRAMŲ KOMITETO

STUDIJŲ PROGRAMOJE „AUTOTRANSPORTO ELEKTRONIKA“

NUMATYTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ SĄSAJOS SU KOLEGINIŲ STUDIJŲ PIRMOSIOS

PAKOPOS APRAŠU

Studijų programos tikslai

Parengti analitiškai mąstančius autotransporto elektronikos specialistus, gebančius:

projektuoti ir diegti elektroninę įrangą;

parinkti ir valdyti diagnostinę bei remonto įrangą;

organizuoti elektroninių ir mechatroninių sistemų diagnostiką;

sudaryti technologinius darbų procesus. Studijų rezultatų struktūriniai elementai Studijų programoje numatyti studijų rezultatai

1. Žinios, jų taikymas

Įvertinti kontrolės prietaisų ir įtaisų paskirtį bei galimybes;

Prižiūrėti ir remontuoti maitinimo, uždegimo sistemas;

Prižiūrėti ir remontuoti transmisijos, važiuoklės sistemas;

Prižiūrėti ir remontuoti stabdžių, valdymo sistemas;

Prižiūrėti ir remontuoti komforto, saugumo sistemas;

Prižiūrėti ir remontuoti priekabų ir puspriekabių sistemas.

2. Gebėjimai vykdyti tyrimus

Diagnozuoti maitinimo, uždegimo sistemas;

Diagnozuoti transmisijos, važiuoklės sistemas;

Diagnozuoti stabdžių, valdymo sistemas;

Diagnozuoti komforto, saugumo sistemas;

Diagnozuoti priekabų, puspriekabių sistemas.

3. Specialieji gebėjimai Projektuoti elektroninės kontrolės įrangą;

Projektuoti elektroninės kontrolės technologinį procesą.

4. Socialiniai gebėjimai Suvokti verslą kaip sistemą ir įvertinti verslo aplinką;

Organizuoti įmonės veiklą.

5. Asmeniniai gebėjimai Analizuoti ir įvertinti įmonės (padalinio) veiklos

efektyvumą.

EEKSPK pirmininkas (-ė) (komiteto pavadinimas)

___________________________________________ (parašas)

(pedagoginis ir / ar mokslo vardas, vardas ir pavardė)

(data)

45

6 PRIEDAS

MOKSLINĖS LITERATŪROS BIBLIOGRAFINIO APRAŠO PAVYZDŽIAI

Naudota baigiamajame darbe mokslinė literatūra įvairiomis kalbomis, teisiniai aktai ir kiti

informacijos šaltiniai yra išdėstomi literatūros sąraše. Jeigu literatūra pateikiama lietuviško

alfabeto tvarka, tai ji išdėstoma pagal autoriaus pavardes, o jeigu jo nėra, dokumento pirmosios

raidės lietuvišką alfabetą.

Aprašant naudotą literatūrą yra pateikiama autoriaus ar autorių pavardės ir inicialai,

knygos pavadinimas, knygos išleidimo vieta, išleidimo metai, puslapių skaičius. Aprašant

mokslinę literatūrą lietuvių ir užsienio kalba reikia laikytis tokių taisyklių:

• Leidinių autorių inicialai rašomi tokia tvarka, kokia jie atspausdint i antraštiniame

puslapyje.

• Jei autorių keturi ar daugiau, aprašas pradedamas pavadinimu. Po pavadinimo už

ženklo / išvardijami visi publikacijos autoriai.

• Po lietuviškos knygos antraštės ženklas = rašomas nurodant tolygią antraštę

užsienio kalba (jei jis yra atspausdintas knygos antraštiniame puslapyje).

• Mokslinė literatūra rusų kalba rašoma pagal bendruosius reikalavimus. Nesant

rusiškojo alfabeto kompiuteryje, galima rusišką mokslinę literatūrą pateikti

lotynišku šriftu bendrame literatūros sąraše.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Vieno autoriaus knyga Sūdžius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – Vilnius: Vaga, – 1997. – 180 p.

Dviejų autorių knyga Titarenko V. Automobiliai Lietuvoje/ V. Titarenko, J. Titarenko. Vilnius: Vaga, – 2001. – 151 p.

ISBN 9986-409-23-3.

Trijų autorių knyga Bivainis J. Pervežimai automobiliais/ J. Bivainis, A. Griškevičius, V. Jakštas. Vilnius:

Vaga, – 1997. – 340 p. ISBN 9986-12-142-6.

Keturių ir daugiau autorių knyga

Automobiliai / A. Rudenėlis, Z. Žiemelis, A. Pavasarėlis, R. Vasaris. Vilnius: Vaga, – 2001. –

550 p.

Autorių kolektyvo monografija Edukologijos idėjos Lietuvos Švietimo sistemos modernizavimui: monografija/ Atsak. red. ir

sudaryt. Palmira Jucevičienė. Kaunas: Technologija, – 1998. – 539 p. ISBN 9986-13-342-4.

Knyga be autoriaus Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio

25 d. referendume. Vilnius, 1996. – 86 p.

Lietuvos statistikos metraštis = Lithuania's statistics year book: 1993. Vilnius, 1994. – 465 p.

ISBN 9986-409-05-5.

46

Daugiatomis leidinys:

a) kai skirtingi abiejų dalių autoriai Hidraulikos uždavinynas. Vilnius, 1996-1997. D. l / Vaidutis Šalna. 1996. – 81 p.; D. 2

/Vanda Vanagaitė. 1997. – 93 p.

b) kai skirtingi abiejų dalių pavadinimai Karazija R. Fizika humanitarams/ Romualdas Karazija. Vilnius, 1996-1997. D. 1: Klasikinė

fizika. 1996. – 278 p.; D. 2: Šiuolaikinė fizika. 1997. – 221 p.

c) kai abiejų dalių tie patys autoriai ir tas pats pavadinimas

Mackevičienė D. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai/ D. Mackevičienė, B. Šakalienė.

Kaunas, 1997. 2 d.

Konferencijos medžiaga Transporto priemonės-99: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. [Kaunas, 1999 m.

spalio 21, 22 d.]. Kaunas, 1999. 292 p. (Lietuvos mokslas ir pramonė: XXI amžiaus technologijas

pasitinkant).

Daktaro disertacijos santrauka Dimaitis M. Automobilio pakabos ir kelio parametrų ryšio tyrimas : daktaro disertacijos

santrauka: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T) / Mindaugas Dimaitis; Kauno

technologijos universitetas. – Kaunas, 1998. – 28p.

STRAIPSNIŲ APRAŠAS

Aprašant straipsnius įvairiuose leidiniuose taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir aprašant

knygas. Nuorodos į leidinius yra pateikiamos naudojant // ženklą.

Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Ilgakojytė J. Eismo srautų optimizavimas taikant makroskopinį modeliavimą //

Transportas : Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos mokslo

žurnalas. ISSN 1394- 1140. 2001, Nr. 5, p. 182.

Dviejų autorių straipsnis žurnale

Ilgakojytė J. Eismo srautų optimizavimas taikant makroskopinį modeliavimą / Jurga Ilgakojytė,

Žilvinas Bazaras // Transportas : Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų

akademijos mokslo žurnalas. 2001, Nr. 5, p. 182 - 188.

Trijų autorių straipsnis žurnale

Ragulskis K. Construction and aplication of the electromagnetic vibrators/ K. Ragulskis, L.

Šukelis, R. Ragulskis// Mechanika. ISSN 1392- 120.1997, Nr. 2, p. 22- 28.

ELEKTRONINIAI DOKUMENTAI

Knyga

Lietuviškos knygos metai [interaktyvus]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1998.

[žiūrėta 2012-03-21]. Prieiga per internetą: http://daugenis.mch.mii.lt/atspindžiai/index. htm.

Straipsnis iš elektroninio žurnalo

Genijus, Tomas. Lietuvos susisiekimo ministerijai – 80. Iš Mokslas ir technika [interaktyvus].

1998, nr. 12 [žiūrėta 2013-02-26]. P. 1. Prieiga per Internetą: http://neris.mii.lt:80/mt/.

http://daugenis.mch.mii.lt/atspindžiai/index.%20htm

http://neris.mii.lt/mt/

47

7 PRIEDAS


____________________________________________________ FAKULTETO

________________________________________________________ KOMITETO

_____________________________________________ STUDIJŲ PROGRAMA

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS

I. BENDROJI DALIS

Studento vardas, pavardė _______________________ Grupė ________

Baigiamojo darbo pavadinimas ___________________________________________________

Vadovas ______________________________________________________________________

(vardas, pavardė, pareigos)

II. ATSILIEPIMO TURINYS

Baigiamojo darbo rengimo eiga, užduoties vykdymas

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Temos, objekto, tikslų ir uždavinių, atskirų darbo dalių ir jų turinio, išvadų vientisumas ir dermė

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Baigiamojo darbo apiforminimo reikalavimų laikymasis

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Baigiamojo darbo privalumai

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Baigiamojo darbo trūkumai

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Vadovo išvada apie baigiamojo projekto tinkamumą viešam gynimui

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Vadovas ______________________ ____________________________________ Parašas Vardas, pavardė

48

8 PRIEDAS


INŽINERIJOS MOKSLŲ FAKULTETO _______________________________________ KOMITETO

(komiteto pavadinimas)

_________________________________ STUDIJŲ PROGRAMOS (studijų programos pavadinimas)

BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA 20___-___-___

Baigiamojo darbo autoriaus vardas ir pavardė

Recenzentas

(pareigos, vardas ir pavardė)

Baigiamojo darbo temos pavadinimas

Pažymėkite darbo dalių atitikimą baigiamojo darbo reikalavimams. Žymėjimo būdas Atitinka Iš dalies atitinka Neatitinka

Darbo atitikimas formaliesiems struktūros, įforminimo ir taisyklingos

kalbos reikalavimams.

Analitinė dalis. Aternatyvių sprendimų, elementinės bazės lyginamoji

analizė/išplėstinė objekto analizė taikant keletą kriterijų bei ją atliekant

teorinių modelių ir naujausios mokslinės/specialybinės literatūros šaltinių

pagrindu. Optimalių sprendimų parinkimo argumentavimas.

Projektinė dalis. Konstrukciniai ir technologiniai-organizaciniai

sprendimai pagrįsti konstrukciniais, inžineriniais skaičiavimais. Atskleisti

pagrindiniai studijų programos rezultatai. Gauti rezultatai aiškinami,

analizuojami, argumentuojami.

Ekonominė dalis. Atlikti tikslūs ekonominiai skaičiavimai, kurie

atskleidžia projekto įgyvendinimo ekonominius kaštus. Jie analizuojami ir

argumentuojami.

Išvados ir rekomendacijos. Išvadų ir rekomendacijų konkretumas,

atitikimas darbo temai, tikslui, uždaviniams bei gautiems rezultatams.

Pagrindimas dėl įvertinimų („iš dalies atitinka“, „neatitinka“)

Kitos pastabos

Kiti darbo privalumai Kiti darbo trūkumai

Recenzento išvada apie darbo atitikimą reikalavimams, galimybę ginti viešai ir įvertinimas

Recenzento klausimai:

______________________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________________

__________________ __________ _________________ (pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

49

9 PRIEDAS

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA INŽINERIJOS MOKSLŲ FAKULTETAS

Diplomanto (-ės) ………………………………… Akademinė grupė ………………… (vardas, pavardė)

BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO GRAFIKAS

Baigiamojo darbo tema: .............................................................................................................................................................

Konsultantai:

Ekonominės dalies …………………. lekt. V. Pavardė Grafinės dalies …..…………… doc. V. Pavardė (parašas) (parašas)

Baigiamojo darbo vadovas ………………………. lekt. V. Pavardė (parašas)

Baigiamojo darbo skyriai Baigiamojo darbo rengimo savaitės

Pastabos 1 2 3 4 5 6 7 8

1.

Antraštinis lapas. Darbo užduotis ir jos

priedai. Kalendorinis darbo grafikas.

Studijų rezultatų sąrašas

2. Darbo įvadas 3. Analitinė dalis 4. Projektinė dalis

5. Ekonominė dalis

6.

Darbo rezultatų apibendrinimas. Išvados

ir rekomendacijos. Informacijos šaltinių

sąrašas. Santrauka

7. Brėžiniai, plakatai, kita vaizduojamoji

medžiaga

8. Veikiantis stendas, maketas Tikrinta:

Darbo vadovo parašas ir data

Documents

STUDIJŲ PROGRAMOS „AUTOTRANSPORTO · PDF fileRenaldas BARANAUSKAS, Marijus JAKŠTAS, ... 2.9. Išvados ir ... baigiamojo darbo užduotis (žr. 4 priedą);