12
nino kakulia _ rogor SeafasebT gan- vlil wels. riT iyo 2011 weli universitetisTvis da TqvenTvis, rogorc reqtor- isTvis, gamorCeuli? _ 2011 weli sakmaod rTuli weli iyo. jer erTi, CemTvis es iyo sauniversiteto sazogadoe- bisa da struqturebis gacnobis, aseve, am metad sapasuxismgeblo saqmianobaSi siRrmiseulad gar- kvevis weli. garda amisa, 2011 wels Zalian bevri ram moxda: kerZod, daiwyo universitetTan 14 samecniero kvleviTi insti- tutebis SemoerTeba, ramac Cve- ni samecniero potenciali gaaZ- liera da laboratoriebis qse- li gaafarTova, Semdegi wlidan kidev ori _ arnold Coqobavas saxelobis enaTmecnierebis in- stituti da akademiis biblio- Teka SemogvierTdeba. uamravi mniSvnelovani ga- dawyvetileba miiRo akademiur- ma sabWom, maT Soris, profesu- risTvis samuSao vadis gazrdis Sesaxeb gadawyvetileba _ orw- liani kontraqti gaizarda oTxw- lamde, samwliani _ eqvs wlamde. garda amisa, 2011 wels uamra- vi axali xelSekruleba gaform- da, daiwyo da amoqmedda Zali- an bevri gacvliTi programa. mniSvnelovnad mimaCnia biz- nesis administrirebaSi ienis universitetTan erToblivi sa- magistro programis amuSaveba da kidev mravali sxva movlena Tu RonisZieba universitetis farglebSi. Tbilisis saxelmwi- fo universitetis ga- momcemlobaSi ibeWdeba profesorebis guram lorTqifaniZisa da ma- riam mSvildaZis saxelmZ- Rvanelo _ `bibliuri arqeologia”. masSi sxva bibliur wyaroebTan er- Tad ganxilulia yvela qristianisaTvis amaRel- vebeli erTi uaxlesi aR- moCena. 2005-2007 wlebs Soris, palestinaSi, ior- daniis CrdiloeT nawil- Si, uCveulo kokispiru- lma wvimebma ucnobi mRvimeebi gamorecxa. aq mwyemsma beduinma mRvimis niSaSi ipova tyviis fir- fitebisagan mavTulis rgolebiT akinZuli 15 sm sigrZis da 8 sm siganis 70 wigni, TiToeuli Sedge- boda 5-15 tyviis fur- clisagan. igi mixvda, rom ubralo nivTTan ar hqon- da saqme. wignze gamosaxu- li gaxldaT SvidsanTla, iudaizmis wminda simbo- lo – menora. samocdaaTi- ve tyvi-is wigni dafaru- li iyo warwerebiT _ (rogorc es Semdgom eqspertebma daadgines) ebraul-arameuli da, calkeul SemTxvevaSi, berZnuli daqaragmebuli daSifruli aso-niSnebiT. kumranis cnobili manu- skriptebis aRmoCenebis Semdeg, rac `mkvdari zR- vis” gamoqvabulebSi mox- da meore msoflio omis Semdeg (1947 wels), msgavs sensaciur movlenas ad- gili ar hqonia msoflio kulturis istoriaSi. muSaoba am `kodeqsis” ga- Sifvraze mimdinareobs did britaneTSi (oqsfor- dis universiteti), isra- elsa da SveicariaSi. wi- naswari monacemebiT gan- sazRvrulia `kodeqsis” Seqmnis dro – ax. w. I sau- kune. gaSifrul nawilSi saubaria macxovris _ ieso qristes cxovrebis ukanasknel wlebze. spe- cialistebis varaudiT is warmoadgens gamocxade- bis wigns, romlis Sesaxeb bibliis `axali aRTqmis” wignSicaa saubari. tyviis manuskriptebi pirveli qristianebis, macxovris TanamedroveTa da misi mimdevrebis mier aris Sedgenili. isini devni- lebi iyvnen, romlebic gaecalnen ierusalims, gadalaxes mdinare ior- dani da Semdeg maT ie- rixonis aRmosavleTiT mdebare ukanasknel ad- gilebs _ mRvimeebs Seaf- ares Tavi. mis adreqri- stianul epoqaSi Seqmnaze miuTiTebs is garemoeba, rom isini ara Tu gragni- lebs, aramed e.w. `kode- qsebs” (wignebi furcle- bisagan Sedgenili krebu- lis saxiT) warmoadgenen. am garemoebaTa gamo mas akuTvneben ara iudaur, aramed adreqristianul kulturas. niSandobli- via, rom am `kodeqsis” calkeul furclebze ga- mosaxulebebic aris, maT Soris, ierusalimis gegma. qalaqis kedlebs gareT maRlobebze jvrebia aR- marTuli. mkvlevarebi ar gamoricxaven, rom es golgoTaa. `kodeqsSi” mocemulia ucnobi adami- anis portretuli gamo- saxuleba. istorikosTa garkveuli nawili varau- dobs, rom igi, SesaZloa, Tavad ieso qriste iyos. Tu Semdgomma grafikul- ma rekonstruqciebmac daadastura, SesaZloa, es Tanamedrovis mier Sesrulebuli Tavad mac- xovris suraTia. samwu- xarod, mxatvruli Tval- sazrisiT, maxsovrobiT Seqmnili portretuli naxati srulyofili ar gaxlavT. Semdgomma kvle- va-Ziebam unda daazustos am sensaciuri aRmoCenis mniSvnelovani detalebi. mTavaria, rom `kodeqsi” yvelaze adreuli qri- stianuli `wmida wignia~. guram lorTqifaniZe, profesori nino goisaSvili, istoriis mecnierebaTa kandidati universitetis ganviTarebis fondis wesdebaze muSaoba daiwyo www.tsu.ge newspaper @ tsu.ge specialuri stipendia socialuri muSaobis mimarTulebis studentTaTvis gv. 2 Jurnali `Tsu mecniereba~ weliwadSi orjer gamova gv. 9 gamovlenili oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis miznebze gv. 4 rogor metyveleben studentebi? gv. 8 is, rac sicocxleSi ver vuTxariT gv. 11 me-3 gverdze statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets! treningebi leqsikografiaSi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan ianvari, orSabaTi, 2012 w. ¹1 30 interviu Tsu-is reqtorTan aleqsandre kvitaSvilTan axali sensacia msoflio kulturis istoriaSi gv. 5 gv. 4

statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

  • Upload
    others

  • View
    3

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

nino kakulia

_ rogor SeafasebT gan-vlil wels. riT iyo 2011 weli universitetisTvis da TqvenTvis, rogorc reqtor-isTvis, gamorCeuli?

_ 2011 weli sakmaod rTuli weli iyo. jer erTi, CemTvis es iyo sauniversiteto sazogadoe-bisa da struqturebis gacnobis, aseve, am metad sapasuxismgeblo saqmianobaSi siRrmiseulad gar-kvevis weli. garda amisa, 2011 wels Zalian bevri ram moxda: kerZod, daiwyo universitetTan 14 samecniero kvleviTi insti-tutebis SemoerTeba, ramac Cve-ni samecniero potenciali gaaZ-liera da laboratoriebis qse-li gaafarTova, Semdegi wlidan kidev ori _ arnold Coqobavas saxelobis enaTmecnierebis in-

stituti da akademiis biblio-Teka SemogvierTdeba.

uamravi mniSvnelovani ga-dawyvetileba miiRo akademiur-ma sabWom, maT Soris, profesu-risTvis samuSao vadis gazrdis Sesaxeb gadawyvetileba _ orw-liani kontraqti gaizarda oTxw-lamde, samwliani _ eqvs wlamde.

garda amisa, 2011 wels uamra-vi axali xelSekruleba gaform-da, daiwyo da amoqmedda Zali-an bevri gacvliTi programa. mniSvnelovnad mimaCnia biz-nesis administrirebaSi ienis universitetTan erToblivi sa-magistro programis amuSaveba da kidev mravali sxva movlena Tu RonisZieba universitetis farglebSi.

Tbilisis saxelmwi-fo universitetis ga-momcemlobaSi ibeWdeba profesorebis guram lorTqifaniZisa da ma-riam mSvildaZis saxelmZ-Rvanelo _ `bibliuri arqeologia”. masSi sxva bibliur wyaroebTan er-Tad ganxilulia yvela qristianisaTvis amaRel-vebeli erTi uaxlesi aR-moCena. 2005-2007 wlebs Soris, palestinaSi, ior-daniis CrdiloeT nawil-Si, uCveulo kokispiru-lma wvimebma ucnobi mRvimeebi gamorecxa. aq mwyemsma beduinma mRvimis niSaSi ipova tyviis fir-fitebisagan mavTulis rgolebiT akinZuli 15 sm sigrZis da 8 sm siganis 70 wigni, TiToeuli Sedge-boda 5-15 tyviis fur-clisagan. igi mixvda, rom ubralo nivTTan ar hqon-da saqme. wignze gamosaxu-li gaxldaT SvidsanTla, iudaizmis wminda simbo-lo – menora. samocdaaTi-ve tyvi-is wigni dafaru-

li iyo warwerebiT _ (rogorc es Semdgom eqspertebma daadgines) ebraul-arameuli da, calkeul SemTxvevaSi, berZnuli daqaragmebuli daSifruli aso-niSnebiT. kumranis cnobili manu-skriptebis aRmoCenebis Semdeg, rac `mkvdari zR-vis” gamoqvabulebSi mox-da meore msoflio omis Semdeg (1947 wels), msgavs sensaciur movlenas ad-gili ar hqonia msoflio kulturis istoriaSi. muSaoba am `kodeqsis” ga-Sifvraze mimdinareobs did britaneTSi (oqsfor-dis universiteti), isra-elsa da SveicariaSi. wi-naswari monacemebiT gan-sazRvrulia `kodeqsis” Seqmnis dro – ax. w. I sau-kune. gaSifrul nawilSi saubaria macxovris _ ieso qristes cxovrebis ukanasknel wlebze. spe-cialistebis varaudiT is warmoadgens gamocxade-bis wigns, romlis Sesaxeb bibliis `axali aRTqmis”

wignSicaa saubari. tyviis manuskriptebi pirveli qristianebis, macxovris TanamedroveTa da misi mimdevrebis mier aris Sedgenili. isini devni-lebi iyvnen, romlebic gaecalnen ierusalims, gadalaxes mdinare ior-dani da Semdeg maT ie-rixonis aRmosavleTiT mdebare ukanasknel ad-gilebs _ mRvimeebs Seaf-ares Tavi. mis adreqri-stianul epoqaSi Seqmnaze miuTiTebs is garemoeba, rom isini ara Tu gragni-lebs, aramed e.w. `kode-qsebs” (wignebi furcle-bisagan Sedgenili krebu-lis saxiT) warmoadgenen. am garemoebaTa gamo mas akuTvneben ara iudaur, aramed adreqristianul kulturas. niSandobli-via, rom am `kodeqsis” calkeul furclebze ga-mosaxulebebic aris, maT Soris, ierusalimis gegma. qalaqis kedlebs gareT maRlobebze jvrebia aR-marTuli. mkvlevarebi

ar gamoricxaven, rom es golgoTaa. `kodeqsSi” mocemulia ucnobi adami-anis portretuli gamo-saxuleba. istorikosTa garkveuli nawili varau-dobs, rom igi, SesaZloa, Tavad ieso qriste iyos. Tu Semdgomma grafikul-ma rekonstruqciebmac daadastura, SesaZloa, es Tanamedrovis mier Sesrulebuli Tavad mac-xovris suraTia. samwu-xarod, mxatvruli Tval-sazrisiT, maxsovrobiT Seqmnili portretuli

naxati srulyofili ar gaxlavT. Semdgomma kvle-va-Ziebam unda daazustos am sensaciuri aRmoCenis mniSvnelovani detalebi. mTavaria, rom `kodeqsi” yvelaze adreuli qri-stianuli `wmida wignia~.

guram lorTqifaniZe,

profesorinino goisaSvili,

istoriis mecnierebaTa

kandidati

universitetis ganviTarebis fondis wesdebaze muSaobadaiwyo

www.tsu.ge newspaper @ tsu.ge

specialuri stipendia socialuri muSaobis mimarTulebis studentTaTvis gv. 2

Jurnali `Tsu mecniereba~ weliwadSi orjergamova gv. 9

gamovlenili oratorebi gv. 8

devid gordoni saqarTveloSi vizitis miznebze gv. 4

rogor metyveleben studentebi? gv. 8

is, rac sicocxleSi ver vuTxariT gv. 11

me-3 gverdze

statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!

treningebi leqsikografiaSi

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidanianvari, orSabaTi, 2012 w. N¹130

i n t e r v i u T s u - i s r e q t o r T a na l e q s a n d r e k v i t a S v i l T a n

axali sensacia msoflio kulturis istoriaSi

gv. 5

gv. 4

Page 2: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisis universiteti

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

_ batono daviT, pirveli ianvridan ZalaSia univer-sitetis axali wesdeba, romel-Sic cvlilebebi Sevida axal statusTan dakavSirebiT. ra procedurebi gaviareT da ra siaxleebia axal wesdebaSi?

_ Tavdapirvelad, unda vT-qvaT, rom universitetis sta-tusis cvlileba dadebiTad waadgeba saswavlo da admini-straciuli muSaobis process.

2012 wlis dawyebamde SemuSav-da wesdebis proeqti, romelic ga-nixila akademiurma da warmomad-genlobiTma sabWom, ris Semdegac wesdebis proeqti sauniversite-to ganxilvisTvis universitetis veb-gverdze ganTavsda.

wesdebis proeqtze imsje-les universitetis admini-straciis departamentebma da

fakultetebma. saboloo jamSi proeqtSi gaTvaliswinebuli iqna yvela saqmiani winadadeba, xolo wesdebis proeqti aka-demiur da warmomadgenlobiT sabWoebze ganxilvis Semdeg, da-samtkiceblad da Semdgomi re-gistraciisTvis gadaegzavna sa-qarTvelos ganaTlebisa da mec-nierebis saministros. wesdebam registracia gaiara da pirveli ianvridan universiteti ukve axali wesdebis Sesabamisad mo-qmedebs.

_ ra iyo wesdebis Secvlis safuZveli?

_ wesdebis Secvla gamoiwvia universitetis samarTlebrivi formis cvlilebam.

_ Seexo Tu ara es cvlile-bebi universitetis 2012 wlis biujetis Sedgenas?

_ cxadia, Seexo. Cven gasu-li wlis bolos daviwyeT axa-li wesis mixedviT biujetis proeqtis SemuSaveba, romelic ianvramde warmomadgenlobiT sabWoze ganvixileT da sabolo-od dasamtkiceblad regentTa sabWos gadavugzavneT.

_ kidev ra procedure-bia gasavleli universitetis axal statusze sabolood ga-dasasvlelad?

_ iuridiuli procedure-bi mowesrigebulia, darCenilia qonebrivi sakiTxebi da Sida sau-niversiteto aqtebiT daregu-lirebuli wesebis Sesabamisoba-Si moyvana axal wesdebasTan.

_ ra dadebiTi Sedegebi mo-hyveba statusis Secvlas?

_ bevri ram. maT Soris, administraciuli marTvis

damoukidebloba. universi-tetis akademiuri da warmo-madgenlobiTi sabWos gadawy-vetilebiT, SegviZlia axali proeqtebis ganxorcieleba da damoukideblad gansazRvra _ ra sWirdeba universitets kidev ufro metad ganviTare-bisaTvis.

_ SenarCunebuli iqneba Tu ara tenderebis sistema?

_ diax, SenarCunebuli iq-neba. Cven vxelmZRvanelobT kanoniT `saxelmwifo Sesyidve-bis Sesaxeb~ da es Zalian mniSv-nelovania, radgan tenderis meSveobiT vRebulobT iaf da xarisxian saqonels da momsa-xurebas, rac sasikeTod adgeba universitetis biujetsac da resursebsac.

_ Seiqmna Tu ara univer-sitetis ganviTarebis fondi?

_ jer ara, am etapze muSav-deba ganviTarebis fondis wes-deba da isazRvreba priorite-tebi.

_ Seicvleba Tu ara raime statusis cvlilebis Semdeg saswavlo procesSi?

_ saswavlo procesi Cveu-lebriv gagrZeldeba, erTi dadebiTi garemoebis Tanxle-biT _ esaa kidev ufro gaum-jobesebuli materialur-teq-nikuri baza da moqnili admini-straciuli sistema. aqve vityvi imasac, rom dRes universitetis materialur-teqnikuri baza saukeTesoa, magram Cven vmu-SaobT misi mudmivi ganaxlebis reJimSi, rac saswavlo procesis maqsimalur xelSewyobas isaxavs miznad.

_ Tqveni kandidatura ukve damtkicda administraciis xe-lmZRvanelis Tanamdebobaze. ra siaxles gegmavT axali sta-tusis pirobebSi?

_ diax, regentTa sabWom da-samtkiceblad ukve warudgina Cemi kandidatura universite-tis warmomadgenlobiT sabWos da sabWomac daamtkica.

Cemi gegmebi universitetSi mosvlisTanave gavacani sau-niversiteto sazogadoebas da ganvlil periodSi ra priori-tetebic daisaxa, maqsimalurad Sesrulda kidec. es Seexeboda rogorc materialur-teqniku-ri bazis gaumjobesebas, aseve saremonto samuSaoebs da ad-ministraciuli sistemis dax-vewas. cxadia, momavalSic igive gagrZeldeba – universitetis materialur-teqnikuri bazis ganaxlebaze mudmivad zrunva da yvela im problemis mogvare-ba, rac administraciis winaSe dadgeba.

2012 wels ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti siaxleebiT Sexvda. kerZod,D saqarTvelos mTavrobis mier miRebuli gadawyvetilebis safuZvelze, igi gaxda arasame-warmeo (arakomerciuli) iuridiuli piri, romelic sajaro samarTlis iuridiuli piris _ ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis samarTalmemkvidrea.

axali statusi universitets damoukideblobis met xarisxs aniWebs da mis srul avtonomias ga-napirobebs. Tu aqamde igi saxelmwifo kontrols eqvemdebareboda da nebismieri gadawyvetileba mas Sesabamis saxelmwifo uwyebebTan unda SeeTanxmebina, dRes igi Tavad gansazRvravs, ra prioritetebi unda dasaxos saswavleblis materialur-teqnikuri bazis ganaxleba-gaumjobesebisa da sxvadasxva proeqtebis ganxorcielebisTvis.

arasamewarmeo iuridiuli piris statusi SesaZleblobas qmnis, rom universitetma damoukide-blad gankargos Tavisi qoneba. es Seexeba qonebis yvela formiT gankargvas, garda gasxvisebisa, romelsac regentTa sabWo gaakontrolebs.

am kanoniT arasamewarmeo iuridiul pirs aqvs misTvis misaRebi Sida struqturis mowyobis sruli Tavisufleba. axali statusi iZleva imis SesaZleblobas, rom warmatebulma universitetebma, sadac kargad gegmaven organizaciul saqmianobas, ganaxorcielon maTTvis yvelaze saukeTeso marTvis mod-eli, raTa swavlebis ukeTes xarisxs miaRwion.

amave kanoniT, siaxlea isic, rom umaRles saswavleblebs, romlebic nebayoflobiT gadakeTdnen arasamewarmeo iuridiul pirad, SeeZlebaT Seqmnan umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis gan-viTarebis fondi, rac maT saSualebas miscemT, kidev ufro Tavisuflad moizidon finansebi da igi saganmanaTleblo dawesebulebis ganviTarebas moaxmaron.

gasuli wlis bolos Tbilisis saxelmwifo universitetma ganacxadi gaakeTa statusis nebayo-filobiT Secvlis Taobaze, rasac Sesabamisi cvlilebebi ukve mohyva.

ra procedurebi gaviareT axal statusze gadasvlasTan dakavSirebiT da ra sikeTes unda velo-doT mmarTvelobis axal pirobebSi _ am sakiTxze gvesaubreba Tsu-is administraciis xelmZRvaneli daviT ComaxiZe:

v b r Z a n e b :

1. mieceT ufleba a(a)ip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis studentebs, swavlis semestruli safasuri (saswav-lo wlis gadasaxadi Tanxis naxevari) gadaixadon etapobrivad Semdegi we-siT:

a) pirveli nawili (swavlis seme-struli safasuris aranakleb 50% (or-mocdaaTi procenti) _ administra-ciuli registraciisaTvis dadgenil vadebSi;

b) swavlis semestruli safasuris darCenili nawilis gadaxda SesaZle-belia administraciuli registraciis dasrulebidan daskvniTi gamocdebis dawyebamde periodSi.

2. pirveli semestris studentma swavlis semestruli safasuri unda ga-daixados srulad, administraciuli registraciisaTvis dadgenil vadebSi.

3. swavlis semestruli safasuris srulad gadauxdelobis SemTxvevaSi, students momdevno semestrSi admi-nistraciuli registraciis gavlis

ufleba mieces mxolod davalianebis dafarvis Semdeg.

4. am brZanebis ZalaSi Sesvlis dRi-dan gauqmebulad gamocxaddes ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis re-qtoris 2011 wlis 25 ivlisis #75/01-01 brZaneba „ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi 2011–2012 saswavlo wlis swavlis safasuris etapobrivi gadax-dis Sesaxeb“.

5. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daeva-los universitetis sainformacio te-qnologiebis uzrunvelyofisa da ope-raciebis marTvis departaments.

6. brZanebis yvelasaTvis xelmisawv-dom adgilze ganTavsebis uzrun-velyofa daevalos universitetis kan-celarias.

7. brZaneba ZalaSi Sevides gamoce-misTanave.

aleqsandrekvitaSvili

reqtori

_ Tbilisis saxelmwifo universite-tis reqtoris 2012 wlis 24 ianvris brZa-nebiT Tbilisis saxelmwifo universite-tis studentebs miecaT ufleba, swavlis semestruli gadasaxadi or nawilad ga-daixadon. am brZanebis gamocemas Tavisi obieqturi winapiroba aqvs.

wina brZanebiT studenti gadasaxads semestrSi sam etapad ixdida. es forma socialuri TvalsazrisiT misaRebi iyo, magram ekonomikurad _ gaumarTlebeli. gadaxdis am formas momavalSi, SesaZloa, universitetSi finansuri sirTuleebi gamoewvia, radganac Tanxis akumulireba droSi iyo gawelili. Bbiujetis Se-mosav-lebis mniSvnelovan nawils studentTa swavlis safasuri ganapirobebs. imisaT-vis, rom biujetiT gaTvaliswinebuli xe-lfasebis gacemasa da sxva RonisZiebebis dafinansebaSi problemebi ar Segveqmnas, gadavwyviteT, swavlis qira studentebs semestrSi or etapad gadavaxdevinoT.

meore mizezi isaa, rom swavlis qiris semestrSi sam etapad gadaxdis piro-bebSi SeuZlebeli iyo srulyofili moni-toringis gaweva da imis gansazRvra, Tu ra Tanxa Semovidoda semestris ganmav-lobaSi.

gadaxdis am formas kidev aqvs erTi upiratesoba _ saqme isaa, rom universi-tetSi Semosuli Tanxa akumulirdeba Zi-riTadad sam bankSi, sadac aris damagro-

vebeli angariSebi da dagrovil Tanxas

procenti ericxeba. imis gamo, rom wina

etapze studentebis mier Tanxebis Setana

periodulad xdeboda, Cven, bankis momsa-

xurebis procentis saxiT, garkveul Tan-

xebs vkargavdiT. am brZanebis safuZvelze

esec nawilobriv gaswordeba da bankebSi

Caricxul Tanxas meti procenti daeric-

xeba. cxadia, es procentic universite-

tis saswavlo procesis uzrunvelyofis

sakiTxs moxmardeba.

brZan e b a #02 /01- 01

24.01.2012

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli pun-qtis, „sajaro samarTlis iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reorganizaciis Sesaxeb“ saqarTvelos mTavrobis 2011 wlis 4 noembris #412 dadgenilebis pirveli muxlis me-2 punqtis, saqarTvelos ga-naTlebisa da mecnierebis ministris 2011 wlis 28 dekembris #208/n brZanebiT damt-kicebuli arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-15 muxlis me–2 punqtis `a“, „s“ da `t“ qvepunqtebisa da me-3 punqtis safuZvelze,

irakli saRareiSvili,

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetissafinanso departamentis ufrosi:

universitetis ganviTarebis fondiswesdebaze muSaoba daiwyo

swavlis safasuris etapobrivi gadaxdisaxali wesi

komentari

Page 3: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisisuniversiteti

newspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

2011 wels dasrulda pirveli korpu-sis reabilitacia, romlis aTvisebasac ianvridan daviwyebT.

_ axali wlidan universitets ax-ali statusi mieniWa. ra gadawyda – ra struqturuli erTeulebi rCeba, ra icvleba da ra siaxles unda velodoT?

_ ukve ianvridan sajaro samarT-lis iuridiuli piris nacvlad gavxdiT aramomgebiani iuridiuli piri. vinai-dan, mTavrobam universitetis statusis Secvlis gadawyvetileba oficialurad 4 noembers miiRo, Cven gvqonda mcire dro Sesabamisi wesdebis mosamzadeblad, rac mainc SevZeliT. Cven SevecadeT, rom axali wesdeba moqnili yofiliyo saWi-roebis SemTxvevaSi masSi cvlilebebis Setanis TvalsazrisiT. ukve ianvridan sxvadasxva mimarTulebebze daviwyebT msjelobas Tundac profesurisTvis Ria kontraqtirebis sakiTxze, raTa axal-gazrda kadrebi movizidoT. am kuTxiT bevri ram iqneba dasaxvewi da axlad Semu-Savebuli wesdeba placdarmi iqneba moma-vali cvlilebebisTvis.

rCeba igive mmarTvelobiTi sistema. darCeba ori sabWo _ akademiuri da war-momadgenlobiTi. fakultetebis sabWoe-bi iqneba warmomadgenlobiTi, saubaria mxolod wevrTa raodenobis Semcirebaze, raTa sabWo ufro moqnili da mobiluri gaxdes. Cven gvinda, ufro meti Tavisuf-leba da avtonomia mivaniWoT fakultets sakuTari finansebis gankargvis mxriv da, saerTod, universiteti mTlianad iyos avtonomiuri finansebis kuTxiT. ama-ve wesdebiT gaTvaliswinebulia, rom universitetSi daarsdes ganviTarebis fondi (rogorc es yvela civilizebul universitetebSia), romelic garda Tan-xebis mozidvisa, moaxerxebs am Tanxebis xarjvas universitetis keTildReobisT-vis. es yvelaferi ianvridan igegmeba. statusis cvlilebis Tanaxmad, qonebac, romelic dRes universitets ukavia an romelsac saxelmwifosgan iyenebs, xde-ba universitetis sakuTreba, Tumca re-gentTa sabWos Tanxmobis gareSe misi gasxviseba, dagiraveba da a.S. ar SegveZ-leba. amgvari praqtika mTel msoflioSia danergili.

Cemi Rrma rwmeniT, statusis cvlile-ba mxolod da mxolod waadgeba univer-sitets. avtonomiurobis xarisxis gazr-da, Tundac finansuri kuTxiT, axali, saintereso da Tanamedrove proeqtebis ganxorcielebis saSualebas mogvcems.

_ axali statusis Tanaxmad rogor ganisazRvreba Tqveni, rogorc req-toris, uflebamosilebebi?

_ axali statusi gvaZlevs saSuale-bas, rom Cvenive wesdebiT davareguli-roT urTierTobebi ise, rogorc Tavad gvsurs. SevecadeT, rom maqsimalurad dabalansebuli yofiliyo yvelas pasu-xismgebloba, rac waadgeba aseTi komple-qsuri dawesebulebis marTvas. reqtors Tavisi funqciebi aqvs, administracias _ Tavisi, akademiur da warmomadgenlo-biT sabWoebs ki TavianTi. ra Tqma unda, es funqciebi erTmaneTSi ikveTeba da wes-debaSi Cadebulia urTierTkontrolis meqanizmic. ase rom, universitets erTi upirobo mmarTveli ar eyoleba.

_ ra iniciativebi da gegmebi gaqvT axali wlidan, rasac universitetis wiaRSi ganaxorcielebT?

_ gvinda, rom 2012 wels saerTod mo-vxsnaT infrastruqturis problema, anu unda moxdes Cveni Senobebis sruli rea-bilitacia. zog korpuss Zalian serio-zuli problema aqvs _ dawyebuli dazia-nebuli saxuravebiT, damTavrebuli _ saZirkvliT. saubaria, rogorc saswavlo korpusebze, aseve, damxmare nagebobebze.

maRlivi korpusis teritoriaze daiwyeba axali saerTo sacxovreblis mSenebloba, romelic 100 oTaxze iqne-ba gaTvlili. saerTod, universitetis normalur saerTo sacxovrebelze Zali-

an didi moTxovnaa studentebis mxridan. gvinda, ucxoeli studentebis miRebis saSualebac gvqondes. vfiqrobT spor-tuli infrastruqturis ganviTarebaze. mogexsenebaT, rom I korpusis reabilita-ciisas, iq, sadac sportuli darbazebi iyo, biblioTeka gakeTda, amitom spor-tuli infrastruqturis gaZliereba gv-Wirdeba.

Cven, albaT, movaxerxebT studentTa kontingentis kidev gazrdas.

2012 wels pirveli, rac aucileblad moxdeba, es noas proeqtis amuSavebaa. es proeqti bevrjer vaxseneT, magram misi implimentacia seqtemberSi ver moxer-xda, amitom gadaiwia gazafxulis seme-strisTvis.

aseve, igegmeba mTeli kompiuteruli qselis reabilitacia.

am wlisTvis ramdenime mniSvnelovani miznobrivi programis ganxorcielebas vfiqrobT, romelTa Soris gamovyof ga-naTlebisa da mecnierebis saministros mier milion laramde dafinansebul programas, romelic universitetSi ucxoeli profesorebis mowvevas iTva-liswinebs. es TavisTavad mogvcems imis saSualebas, rom studentma, romelsac sazRvargareT swavlis pirobebi ar aqvs, maRali donis leqciebis mosmeniT aq mi-iRos kvalificiuri codna. es programa xels Seuwyobs Cveni profesurisa da uc-xoeTis wamyvani universitetebis profe-sorebis erTobliv muSaobisac, rac, Ta-visTavad, Zalian kargia.

vcdilobT, maqsimalurad gavamar-tivoT studentebisTvis cxovreba. 2012 wlidan uamravi axali programa Seva Za-laSi, maT Soris, administraciuli mom-saxurebis kompiuteruli programa, ase-ve, studentis menejmentis programa.

_ saerTaSorisod aRiarebuli universitetebis siaSi mosaxvedrad ras akeTebs Cveni universiteti da, am mxriv, ra gzaze vdgavarT?

_ vamzadebT dokumentacias, rom msoflio universitetebis reitingebis sistemaSi movxvdeT. amjerad Cven vak-mayofilebT moTxovnebis Zalian mcire procents.

_ ZiriTadad ra moTxovnebia, rom-lis dakmayofilebac aucilebelia?

_ magaliTad, erTerTia saerTo sacxovrebelis qona. meore da mTavari kursdamTavrebulTa dasaqmebaa. axla vamTavrebT seriozul, farTomasStabian kvlevas mTlianad universitetis Sesa-xeb, rac aqamde ar gakeTebula. tardeba rogorc universitetis wiaRSi momuSa-ve personalisa da moswavleTa gamokv-leva, aseve, damsaqmeblisa da mTlianad sazogadoebis gamokiTxva _ Tu rogor aRiqvamen isini universitets? ra mo-lodinia mosaxleobis mxridan? ra pro-blemebs xedaven isini? da a.S. saWiroa garkveuli statistikuri monacemebis mopoveba da damuSaveba, rac universi-tetis kursdamTavrebulTa dasaqmebis raRac procents mainc asaxavs. gvWirde-ba monacemebi imis Sesaxebac, Tu ramdeni Cveni kursdamTavrebuli agrZelebs ga-naTlebis miRebas saqarTveloSi, ramdeni midis sxvagan, an ramdeni muSaobs? am kv-levis pasuxebi, savaraudod, ianvarSi iq-neba mzad. kvlevis Sedegebi mogvcems sa-Sualebas, rom gavagrZeloT perioduli gamokiTxvebis warmoeba umsxviles dam-saqmeblebTan, maT Soris, mTavrobis war-momadgenlebTanac (mogexsenebaT, dRes sajaro seqtori erTerTi yvelaze didi damsaqmebelia). am mimarTulebiT mu-Saoba saSualebas mogvcems ufro zusti informacia SevagrovoT kursdamTavre-bulTa dasaqmebis Taobaze, rac wagvad-geba saerTaSoriso reitingisTvis saWi-ro monacemTa bazis srulyofaSi.

kidev erTi didi proeqti, romelic ganxorcielda, es aris universitetis sa-mecniero portali, rac aseve daexmareba universitets reitingis amaRlebaSi.

2012 wels amoqmeddeba universitetis axali veb-saiti _ ufro interaqtiuli da mravlismomcveli. masSi iqneba gaer-

Tianebuli samecniero portali da, ase-ve, axali sabiblioTeko saZiebo sistema. anu Seiqmneba erTiani sivrce sauniversi-teto ganaTlebisa da kvlevisTvis.

_ ramdenad kmayofilia reqtori fakultetebis muSaobiT da gan-sakuTrebiT romel fakultets gamoy-ofdiT, romelic Tqvens standarts akmayofilebs rogorc swavlebis xarisxiT, ise samecniero muSaobiT, saxelmZRvaneloebis gamocemis Tval-sazrisiT da a.S. gavakeToT CamonaTva-li – romeli fakulteti liderobs da momdevno romelia?

_ vfiqrob, arakoreqtuli iqneba so-cialisturi Sejibrebis msgavsi konkur-sis mowyoba. Tumca, Zalian mixaria, rom zust da sabunebismetyvelo mecniere-baTa fakultetze, wels, didi konkursi iyo, rac bolo 20 wlis ganmavlobaSi ar gvaxsovs. is, rom maTematikosobis, qimi-kosobis, fizikosobis msurveli abitu-rientebis raodenoba gasammagda, didi plusia qveynisTvis.

_ yvela elodeba axal garemonte-bul pirvel korpusSi gadasvlas. ro-dis gaixsneba pirveli korpusi da ra siaxles moitans misi gaxsna studente-bisTvis da profesor-maswavleblebi-sTvis?

_ ZiriTadi siaxle, rac Zalian ma-xarebs aris is, rom es iqneba saswav-lo korpusi. Cven gvinda, seqtembridan yvela students, miuxedavad imisa, Tu romel fakultetze an mimarTulebaze swavlobs, kviraSi erTi leqcia mainc I korpusSi Cautardes.

Cemi aq swavlis periodSi sul xinjad maqvs gamoyolili is momenti, rom Cemi megobrebi, romlebic maRlivSi swav-lobdnen, saerTod namyofebic ki ar iyvnen pirvel korpusSi. me ki mqonda es privilegia swavlis dros, magram sxvebi `menanebodnen~. universitetTan kavSiri pirvel korpusTan asocirdeba, amitom gvinda, rom cxrili ise iyos Sedgenili, rom kviraSi erTi leqcia mainc yvelas I korpusSi utardebodes.

siaxlea isic, rom gvinda _ pirveli korpusis da, saerTod, sxva korpusebis auditoriebsac nomrebis nacvlad mieni-WoT universitetSi damsaxurebuli pi-rovnebebis saxelebi _ saubaria ara mxo-lod damfuZneblebze, aramed bumberaz, msoflio donis qarTvel mecnierebzec, romelTa arseboba yvela universite-telma unda icodes.

_ rogori warmogidgeniaT wlis saukeTeso leqtori, mecnieri?

_ es SemiZlia ganvsazRvro im Cemi gamocdilebidan gamomdinare, rac aq da Semdeg niu-iorkSi swavlis dros miviRe. leqtori da profesori _ es aris ide-aluri adamiani, romelic maqsimalurad gexmareba ,,tvinis gaxsnaSi”. mimaCnia, rom universiteti ar aris mxolod saswavlo dawesebuleba, aq gaswavlian Tavisufal, swor azrovnebasac, damoukideblad raRacis miRwevasac _ aseTia Cemi xed-va. aqedan gamomdinare, idealuri pro-fesori aris is, romelic swored rom Tavisufali azrovnebis stimulirebas axdens: gawvdis axal informacias da giR-vivebs ufro metis gagebisa da aTvisebis survils. bednieri var, rom aseTi adami-anebi Cemi swavlis periodSi iyvnen da maswavlidnen da Zalian bevri ram gansaz-Rvres CemSi... madloba RmerTs, rom aseTi xalxi jer kidev aris universitetSi...

CemTvis asakobrivi cenzi arasdros yofila ganmsazRvreli. rogorc aq, ise amerikaSi maswavlida xalxi _ 80 wels gadacilebuli da 90 wels miaxloebulic ki. Tuki adamians aqvs survili da una-ri, rom leqcia ikiTxos, gansakuTrebiT fundamentur mecnierebebSi, asaks mniSv-neloba ar unda mivaniWoT.

_ Tu iyo iseTi SemTxveva, ramac 2011 wels yvelaze metad gagabrazaT?

_ raRac didad sawyensac verafers vixseneb... aRSfoTebuli ki SeiZleba vyo-filiyavi... Zalian ar miyvars, rodesac adamianebi cdiloben meore adamianis

zurgs ukan raRacebis xlarTvas da Za-lian maSfoTebs, roca amaSi, nebiT Tu uneblied, mxveven xolme. amitom Tuki aRvSfoTebulvar, ZiriTadad intrige-bis xlarTvis gamo. Cems Sesaxeb presaSi dawerilze ki, samwuxarod Tu sabednie-rod, iseTi imuniteti maqvs, rom araferi aRar mabrazebs, radgan yvelaferi, rac ki SeiZleboda TavSi mosvlodaT, ukve daweres da axals verafers moigoneben.

_ da gansakuTrebiT ram gagaxaraT?_ getyviT, rom yoveli Cemi Sesvla-

gamosvliT I korpusSi uzarmazar dade-biT emocias viReb. amitom suliT da gu-liT velodebi am korpusis gaxsnas, raTa igive emocia hqondes yvelas. Zalian ga-xarebuli var, rom es korpusi aseT done-ze gakeTda.

_ vin imsaxurebs yvelaze xSirad Tqvengan SeniSvnas da vin imsaxurebs yvelaze xSirad Tqvengan Seqebas?

_ universitetSi ramdenime adamian-Tan erTad intensiuri muSaoba miwevs da yovelTvis vcdilob, rom me movergo im adamianebis muSaobis stils, romlebic didi xania universitetSi arian da ara piriqiT. magram roca saTqmelia _ rom yvelaferi kargad aris da kargad keT-deba, isini Cemgan amas gebuloben. saqmes kritikac, TavisTavad, Tan sdevs xolme, Tumca, rogorc xedavT, kadrebis Zireu-li cvlis momxre ar var. arc saministro-Si misvlisas ar gamiSvia Zveli kadrebi saxlSi da axali ar momiyvania. aseTi raRac arasdros aris swori da gamarT-lebuli.

mCvevia adamianisTvis pirdapir Tqma da sajarod madlobis gadaxdac. ar mi-maCnia sworad, rom adamians ar daufaso muSaoba da ar Seaqo, roca igi amas imsaxu-rebs _ es aris Cveulebrivi adamianuri stimuli ukeTesi muSaobisTvis. rac Se-exeba kritikas, yovelTvis vcdilob, rom viyo konstruqciuli da adamians SeniSv-na mivce maqsimalurad minimalizebuli kuTxiT, raTa mas sakuTari Tavis rwmena da muSaobis stimuli ar davukargo.

Tu ufro dakonkretebas mTxovT, vi-tyvi mxolod imas, rom universitetSi adamianTa arc erTi jgufi ar aris sul kritikis qarcecxlSi, iseve rogorc mudmiv qeba-didebaSi. is, rac keTdeba kargad, amas damnaxavic hyavs da saTa-nadod Semfasebelic; rac cudad keT-deba, sajarod imaze TiTs mainc ver ga-viSver, radgan es arasdros gamikeTebia cxovrebaSi.

_ TqvenTan bevri werili Semodis, zogi TxovniT mogmarTavT, zogi wina-dadebiT. Tu gaxsendebaT raime kurio-zuli Txovna an winadadeba?

_ universitetSi SedarebiT nakle-bad modis kuriozuli werilebi, aseTi momarTvebi CemTan saministroSi ufro modioda...

magaliTad, erTma adamianma momwera da mTxova, rom davniSno reqtorad _ es iyo oficialuri werili. bevri werili Semodis, romelSic iTxoven iseT raRa-cas, romlis gakeTebac warmoudgenelia. es, ZiriTadad, finansebTan aris xolme dakavSirebuli.

_ yvelaze xSirad ras gTxoven?_ fuls..._ da Tqvenc giwevT keTili `aras~

Tqma?_ Cven, samwuxarod, ar gvaqvs saSu-

aleba, rom yvela survili, yvela idea davafinansoT, amitom am mZime arCevanis gakeTeba yvelas uwevs, rom raRac miviC-nioT prioritetad da raRac _ ara. is, rom universitetSi kvlevis done iyos maRali; studentebs SeeZloT ucxoeTSi swavla; Cvens profesuras hqondes kon-taqtebi ucxoeTTan da msgavsi CamonaT-vali CvenTvis, marTlac, prioritetia, xolo danarCeni _ personaluri gamogo-nebis an raRac ideis dafinanseba nakle-bad SegviZlia.

axal statusze gadasvla raRac da-matebiT SesaZleblobebs mogvcems da prioritetebsac axleburad ganvsazRv-ravT.

pirveli gverdidan

statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!

i n t e r v i u T s u - i s r e q t o r T a n a l e q s a n d r e k v i t a S v i l T a n

Page 4: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisis universiteti

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

SurTxia beroSvili

`oqros stipendiis” mflo-beli Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis bakalavriatis stu-dentebi _ Teo gvalia da Tamar wiklauri gaxdnen. `vercxlis stipendia~ ilias universite-tisa da Tsu-is magistrantebs _ mariam SeTekaurs da xatia SariqaZes, xolo `brinjaos sti-pendiebi” Tsu-is bakalavria-tis studentebs _ elene ro-WikaSvils da eka CerqeziSvils gadaecaT. pirveli ledis es iniciativa saqarTveloSi daar-sebuli Cinuri kompania HUA-WEI-is finansuri mxardaWeriT ganxorcielda.

rogorc dajildoebis ce-remoniaze sandra elisabed ru-lovsma ganacxada, stipendiebis daweseba socialuri muSakis profesiis popularizacias Seuwyobs xels.

`socialuri muSakis pro-fesia Zalian mniSvnelovania Cveni qveynisTvis. am dargis ganviTarebas didi mniSvneloba

aqvs jandacvisa da soc-uzrun-velyofis sferoSi. socialu-ri muSaki Tanadgomas da mxar-daWeras uwevs mosaxleobis im nawils, romelic gansakuTre-biT saWiroebs saxelmwifosgan zrunvas“, _ aRniSna saqarTve-los pirvelma ledim. misive Tq-miT, ar aris gamoricxuli, rom momavali wlidan stipendiatTa ricxvi kidev gaizardos.

Sromis, janmrTelobis da socialuri dacvis ministris andria uruSaZis gancxadebiT, studentebi swavlis periodSive SeZleben saministroSi staJire-bis gavlas da profesiuli unar-Cvevebis SeZenas.

`jandacvis saministros ak-lia am deficituri profesi-is warmomadgenlebi. mxars vuWerT yvela iniciativas, rac so-cialuri muSakis dargis ganvi-Tarebisken aris mimarTuli“, _ aRniSna ministrma.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtoris aleq-sandre kvitaSvilis azriT, socialuri muSaobis mimarTu-lebis studentebisTvis sti-

pendiis daweseba metad mniSvne-lovania.

`es aris qveyanaSi erTerTi yvelaze saWiro da moTxovnadi profesia. jandacvis samini-stroSi ukve gamocxadebulia 40 vakansia socialuri muSakebisT-

vis. ase rom, socialuri muSa-kebis dasaqmeba praqtikulad garantirebulia“, _ aRniSna re-qtorma.

studentebmac moiwones sa-qarTvelos pirveli ledis ini-ciativa da aRniSnes, rom maTT-

vis aseTi waxaliseba didi sti-mulis momcemia.

`CemTvis moulodneli iyo am stipendiis miReba. studentebi akademiuri moswrebis mixedviT SegvarCies da es jildo am gziT movipove. rogorc qalbatonma sandram da batonma aleqsand-re kvitaSvilma aRniSnes, Cveni profesia Zalian perspeqtiulia da imedia, am mimarTulebiT da-saqmebac ar gagviWirdeba~, _ ganacxada socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakulte-tis III kursis studentma Teo gvaliam.

`marTalia `brinjaos sti-pendia” movipove, magram im kon-kurenciis pirobebSi, romelic gaviare, esec didi damsaxurebaa. mixaria, rom Cemi arCevani swori aRmoCnda. jer kidev ramdeni-me wlis win socialuri muSakis profesia arc Tu ise popularu-li iyo. momavalSi vecdebi, aka-demiuri moswreba gaviumjobeso da ufro kargad da safuZvlia-nad daveuflo am profesias~, _ aRniSna Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fa-kultetis III kursis studentma elene roWikaSvilma.

RonisZiebas CineTis saxalxo respublikis sagangebo da sru-luflebiani elCi saqarTvelo-Si Cen Zianfu, Cinuri kompania HUAWEI-is warmomadgenlebi da socialuri muSaobis mimarTu-lebis profesor-maswavleble-bic daeswrnen.

specialuri stipendia socialuri muSaobis mimarTulebis studentTaTvis

25 ianvars saqarTvelos pirveli ledi sandra elisabed rulo-vsi Tbilisis saxelmwifo universitets estumra da socialuri muSaobis mimarTulebis studentebs misi iniciativiT dawesebuli stipendiebi gadasca. stipendiebi oqros, vercxlisa da brinjaos kategoriad iyofa da igi socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis warCinebuli studentebisTvis dawesda. univer-sitetSi gamarTul ceremonialze saqarTvelos pirvelma ledim stipendiebi Tbilisis saxelmwifo universitetisa da ilias uni-versitetis socialuri muSaobis mimarTulebis bakalavriatisa da magistraturis 6 students gadasca.

Tamar dadiani

_ batono devid, ra aris Tqveni vizitis mizani da ra mniSvneloba aqvs aseTi seminarebis gamarTvas samedi-cino ganaTlebis ganviTarebis Tval-sazrisiT?

_ dRes samedicino ganaTlebis saer-TaSoriso gamocdilebis analizma obie-qturad ganapiroba diplomamdeli da di-plomisSemdgomi samedicino ganaTlebis koordinacia da integracia sarezidento safexurebze, romelic momavalSi xels Seuwyobs samedicino da, sazogadod, sa-bunebismetyvelo specialobebis progre-sul ganviTarebas. aseve, mniSvnelovania umaRlesi profesiuli ganaTlebis pro-gramebis saerTaSoriso akreditaciis procesis xelSewyoba, samecniero kvle-vebis usafrTxo da efeqturi gamoyenebis axali midgomebis moZieba da rekomenda-ciebi Sesabamisi struqturebis winaSe.

Cemi vizitis ZiriTadi mizania same-dicino ganaTlebis ganviTarebis zogad mimarTulebaze saubari da samedicino ganaTlebis mdgomareobisa da doneebis gansazRvra sxvadasxva qveynebis maga-liTze. aseve, qarTveli kolegebisaTvis im gamocdilebisa da rekomendaciebis gacnoba da gaziareba, romelsac saerTa-Soriso organizaciebi gvTavazoben.

dRes msoflios yvela samedicino saganmanaTleblo dawesebulebisaTvis metad mniSvnelovania Tanamedrove medi-cinis miRwevebis gaziareba, saerTaSori-so standartebTan daaxloeba, raTa ar-sebobdes saukeTeso samedicino praqti-ka da gvyavdes bevri efeqturad momuSave samedicino personali.

_ Tqven evropis samedicino skolebis asociaciis prezidenti da samedicino ganaTlebis msoflio federaciis mowveuli profesori brZandebiT. ras akeTeben es organiza-ciebi samedicino ganaTlebis, samedi-cino sistemis gaumjobesebis Tval-sazrisiT?

_ eqimis savaldebulo monawileoba uwyveti samedicino ganaTlebis proces-Si sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxva for-miT regulirdeba. im qveynebSi, sadac uwyveti samedicino ganaTleba savalde-bulo ar aris, amoqmedebulia iseTi sti-mulebi, romlebic metad mimzidvels da aucilebelsac ki xdis eqimisTvis cod-nis mudmiv ganaxlebas. is organizaciebi, sadac me vmoRvaweob, dakavebulni arian uwyveti profesiuli ganviTarebis, ga-naTlebis xarisxisa da harmonizaciis xelSewyobiT evropaSi. Cven vmuSaobT, agreTve, erovnuli akreditaciis samsa-xurebis saqmianobis mxardaWeris mimar-

TulebiTac. aseve aqtiurad vTanamSrom-lobT evrokomisiasa da evroparlament-Tan samedicino ganaTlebis saerTaSori-so standartebis dasamkvidreblad.

vfiqrob, rom eqimTa monawileoba saWiroebs waxalisebas, radgan uwyveti profesiuli ganviTareba da ganaTle-bis danergva aucilebelia Tanamedro-ve standartebis Sesabamisi samedicino praqtikis ganviTarebisTvis. saqarTve-loSi aseTi berketebis amoqmedeba ufro mimzidvels gaxdis eqimebisTvis uwyveti samedicino ganaTlebis procesSi mona-wileobas. mxolod am SemTxvevaSi iqneba pacienti garantirebuli usafrTxo, ma-Ralkvalificiuri samedicino daxmare-biT..

AMSE (evropis samedicino skolebis asociacia) 1974 wels daarsda, romlis mizania ganaviTaros urTierTobebi pro-fesiul, samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebTan saganmanaTleblo aka-demiuri menejmentis, samedicino kvle-vebisa da janmrTelobis dacvis dargSi.

evropis sxvadasxva qveynebTan Ta-namSromlobisaTvis Seqmnili proeqtebi xorcieldeba im mizniT, rom gaumjobes-des regionaluri urTierTTanamSrom-loba universitetebs, kerZo seqtorsa da adgilobriv mTavrobebs Soris, raTa gaizardos da gafarTovdes inovaciuri

midgomebi samedicino ganaTlebis ganvi-Tarebis TvalsazrisiT. Cven am mimarTu-lebiT qarTul mxaresTanac vTanamSrom-lobT.

_ Tqven gaicaniT qarTveli ko-legebi, maTTan msjelobdiT sxvadasxva aqtualur sakiTxebze. ra STabeWdile-bebiT brundebiT ukan?

_ qarTveli kolegebi yovelTvis ga-moirCevian didi interesiT. isini mzad arian miiRon sruli informacia same-dicino ganaTlebis ganviTarebis Sesaxeb mTel msoflioSi, gaecnon im cvlile-bebsa da iniciativebs, rac samedicino sferoSi inergeba, raTa qarTul sinamd-vileSi moaxdinon maTi danergva, gatare-ba da ganviTareba.

_ samomavlod Tu apirebT qarTvel kolegebTan ufro aqtiur TanamSrom-lobas?

_ vimedovneb, rom Cveni urTierT-TanamSromloba ufro aqtiur da saqmian fazaSi gadava. amis survili didi gvaqvs, axla jeri mondomebazea...

devid gordoni saqarTveloSi vizitis miznebze 23-24 ianvars ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi profesor devid gordonis seminari

gaimarTa Temaze: ,,samedicino ganaTlebis ganviTarebis Tanamedrove tendenciebi”. seminarze ganixiles Semdegi sakiTxebi: diplomisSemdgomi da uwyveti samedicino ganaTleba evropaSi – struqturebi da procesebi; diplomamdeli samedicino ga-naTlebis Tanamedrove tendenciebi, Sedegebze da kompetenciebze orientirebuli Sefasebis sistemebi da maTi roli; stand-artebis gamoyeneba samedicino ganaTlebaSi da samedicino skolebis akreditaciis saerTaSoriso tendenciebi da eqimis glo-baluri roli jandacvis sistemaSi.

devid gordoni evropis samedicino skolebis asociaciis prezidenti da samedicino ganaTlebis msoflio federaciis, aseve, kopenhagenis universitetis janmrTelobis mecnierebaTa fakultetis mowveuli profesoria, xolo 2007 wlidan igi evropaSi biomedicinisa da janmrTelobis mecnierebebSi sadoqtoro ganaTlebis organizaciis vice-prezidentia. swored misma kompetenciis donem ganapiroba Tsu-is medicinis fakultetis profesor-maswavlebelTa daintereseba baton devid gor-donTan partnioruli urTierTobebis gaRrmavebis TvalsazrisiT. swored am kontaqtebis meSveobiT moxerxda misi mowvevac Tbilisis saxelmwifo universitetSi. rogorc aRvniSneT, mas garkveuli kolegialuri urTierToba hqonda Tsu-is medicinis fakultetis profesurasTan, romelsac mravaljer Sexvedria saerTaSoriso konferenciebsa Tu seminarebze, amitom qarTveli kolegebis TbilisSi mipatiJebas igi siamovnebiT daTanxmda da medicinis fakultetis iniciativiTa da `tempusis~ erovnuli ofisis mxardaWeriT Tsu-Si gamarTul seminarze saintereso moxsenebebi waikiTxa. seminaris muSaobaSi monawileobdnen yve-la umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis samedicino ganaTlebis warmomadgenlebi _ Tbilisidan, quTaisidan, baTumidan, aseve, saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros, janmrTelobis msoflio organizaciis saqarT-velos ofisis da profesiuli organizaciebis warmomadgenlebi.

saqarTveloSi vizitis miznebsa da qarTvel kolegebTanANTanamSromlobis perspeqtivebze gvesaubreba profesori devid gordoni:

Temis respondenti

devid gordoni

Page 5: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisisuniversiteti

newspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

maia toraZe

_ qalbatono TinaTin, didi in-glisur-qarTuli leqsikoni, romelic Tqveni centris uSualo ZalisxmeviT Seiqmna, ukve popularulia da special-istTa maRal Sefasebasac imsaxurebs. ra samuSaoebs atarebT am etapze, rom sazogadoebam sxva ucxo enebTan mima-rTebaSic aseTive akademiuri gamocemebi miiRos?

_ 2010 wlis maisSi leqsikografiul-ma centrma, arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutTan da baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetTan erTad, gamarTa pirveli saerTaSoriso simpoziumi leqsikogra-fiaSi. simpoziumma miiRo metad mniSvne-lovani dokumenti Tanamedrove qarTu-li leqsikografiis istoriaSi, kerZod `qarTveli leqsikografebis mimarTva saqarTvelos mTavrobisa da akademiuri sazogadoebisadmi”. am simpoziumis Sesaxeb Cven sauniversiteto sazogadoebas swo-red Tqveni gazeTis furclebidan miva-wodeT informacia. aRniSnul mimarTvaSi Camoyalibebuli iyo is problemebi, rac aferxebs leqsikografiis ganviTarebas saqarTveloSi da SemuSavebuli iyo re-komendaciebi dargis ganviTarebisaTvis. erT-erTi rekomendacia iTvaliswinebda universitetebSi specialuri akademiuri programebis danergvas momavali leqsi-kografebis mosamzadeblad. swored aman ganapiroba leqsikografiuli centris mu-Saoba am mimarTulebiT.

inglisuri filologiis mimarTulebis bakalavriatisTvis momzadda da dainerga arCeviTi sagani `leqsikografiis safuZv-lebi”, Seiqmna eleqtronuli saleqcio kursi studentebisTvis.

SevimuSaveT samagistro programa leq-sikografiaSi `ena da leqsikografia”, ro-melSic gaTvaliswinebulia evropuli uni-versitetebis analogiuri programebis kurikulumi, magram programa, amavdrou-lad, efuZneba Cveni saredaqcio gundis udides gamocdilebas da miznad isaxavs dagrovili Teoriuli Tu praqtikuli codnis gadacemas momavali leqsikogra-febisaTvis.

aRsaniSnavia isic, rom kvalifikaciaTa erovnul CarCoSi ukve arsebobs akademi-uri xarisxi: `leqsikografiis magistri~. wels ukve gveyoleba leqsikografiis magistrebis pirveli gamoSveba, romel-Tac mTlianad Cveni centris sxvadasxva proeqtebSi davasaqmebT. isini ukve gegma-ven swavlis doqtoranturaSi gagrZele-bas.

ukve gamoikveTa saintereso tenden-cia, kerZod: gazafxulis semestridan, italiuri filologiis mimarTulebasTan erTad, viwyebT erTobliv muSaobas ita-liuri mimarTulebis magistrantebTan italiur-qarTuli leqsikonis proeqtze.

_ rac Seexeba sadoqtoro programas, ra akademiur xarisxs miiRebs doqtoran-ti?

_ Cveni sadoqtoro programa filo-logiis erTian sadoqtoro programaSi Se-dis da misi warmatebiT dasrulebis Semdeg doqtorants filologiis doqtoris aka-demiuri xarisxi eniWeba.

sadoqtoro programaze miReba 2011 wlis zafxulSi gamovacxadeT da ukve gvyavs 4 doqtoranti, rac metyvelebs

axalgazrdebis leqsikografiiT dainte-resebaze da imeds gvaZlevs, rom momaval-Si am mimarTulebiT seriozuli Zvrebi daiwyeba.

garda evropul-qarTuli leqsiko-nebisa, razec zemoT mogaxseneT, Cveni centri did yuradRebas uTmobs ingli-sur-qarTul dargobriv leqsikonebze muSaobas. Cven ukve gamoveciT inglisur-qarTuli samxedro leqsikoni, romlis onlain-versia internetSia ganTavsebuli misamarTze: www.mil.dictionary.ge. aRsaniSna-via, rom erT-erTi doqtoranti turizmis inglisur-qarTul terminologiaze mu-Saobs.

leqsikografiaSi sadoqtoro progra-mis danergva mniSvnelovania im Tvalsazri-siTac, rom praqtikuli leqsikografiuli proeqtis ganxorcielebisaTvis doqto-rants doqtoris akademiuri xarisxi mie-niWeba. es mniSvnelovani wingadadgmuli nabijia im fonze, roca leqsikografia sa-mecniero saqmianobad ar iTvleboda, aqe-dan gamomdinare yvela savalalo SedegiT.

_ sauniversiteto sazogadoebam icis, rom ramdenime Tvis win Tqven dai-wyeT treningebis Catareba leqsikogra-fiaSi da am kursis mosmenis msurvelic bevria. ram ganapiroba am treningis kur-sis dawyeba?

_ es kursi Tsu-is akademiuri ganvi-Tarebisa da uwyveti ganaTlebis departa-mentis egidiT momzadda. programam gai-ara xarisxis uzrunvelyofis samsaxuris eqspertiza da reqtoris brZanebiT damt-kicda, rogorc sauniversiteto treningis kursi.

pirveli treningi baTumSi Catarda 2011 wlis seqtemberSi: baTumis saxelmwi-fo universitetsa da navigaciis saswavlo universitetSi. Semdeg muSaoba gagrZelda Tsu-Si. mniSvnelovania is faqti, rom aR-niSnuli kursi maswavleblis saxlSic Ca-tarda skolis maswavleblebisaTvis. ukve dagegmilia ramdenime treningi rogorc skolebis, ise sxvadasxva universitetebis pedagogebisTvisac.

mokled mogaxsenebT, ras isaxavs miz-nad treningis kursi leqsikografiaSi. ucxo enebis efeqtiani swavleba ramdenime aucilebel komponents moicavs: kargi sa-xelmZRvaneloebi, akademiuri, kompeten-turi leqsikonebi, swori meTodologia, kargad momzadebuli da motivirebuli pedagogiuri kadrebi. aRniSnul kursSi Cven miznad davisaxeT ucxo enebis maswav-leblebis yuradReba SevaCeroT akademi-uri orenovani leqsikonebis gamoyenebis

mniSvnelobaze ucxo enebis, kerZod ki in-glisuri enis swavlebis dros. enis swavle-bis procesi aucileblad gulisxmobs enis SemswavlelisaTvis teqstze leqsikonis daxmarebiT muSaobis Cvevebis ganviTare-bas, leqsikonSi ucnobi sityvis moZiebas, misi polisemiuri mniSvnelobis sworad amocnobas konteqstis daxmarebiT, axali sityvis, Sesityvebisa Tu frazis damax-sovrebisa da sworad gamoyenebis teqnikis dauflebas. ucnobi sityvebis saTanadod gagebis, damaxsovrebisa da sworad gamoy-enebisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba orenovan leqsikonebs, romlebic mkiTxvelebs ucxo sityvebis ekvivalen-tebs awvdian maT mSobliur enaze. es faqti araerTi eqsperimentiTaa dadasturebu-li, romelTac Cveni ucxoeli kolegebi atareben skolebsa da umaRles saswavleb-lebSi rogorc evropaSi, ise aziis qvey-nebSi.

treningis kursi moicavs rogorc Teo-riuli xasiaTis leqciebs mniSvnelobis problemaze da mis swavlebasTan dakavSi-rebul Teoriul sakiTxebze, ise praqti-kul rekomendaciebs ucxo enebis, gansa-kuTrebiT inglisuri enis maswavleble-bisaTvis. amasTan erTad, rogorc zemoT aRiniSna, treningis farglebSi msmenelebs vacnobT leqsikografiis mniSvnelobas, vaanalizebT enisa da enobrivi koleqti-vis kulturis rTul urTierTmimarTebas, rac leqsikonebSia dokumentirebuli, gan-vixilavT leqsikografiis udides sagan-manaTleblo, kulturul da politikur mniSvnelobas.

_ TiTqos TavisTavad cxadia is, rom Tu sityvis mniSvneloba ar gesmis te-qstSi, leqsikoni unda gamoiyeno. ami-tom SesaZloa, vinmesTvis gasakviric iyos _ ra damatebiTi Cvevebi sWirdeba leqsikonis gamoyenebas?

_ saqme isaa, rom CvenSi akademiuri leqsikonebis mniSvneloba dakninebulia. rasac CvenSi leqsikonebs uwodeben da riTac savsea internetis sivrce da aka-demiur, kompetentur leqsikonebs Soris Zalian didi sxvaobaa. akademiuri leqsi-koni mecnieruli principebiT Seqmnili, sityvis mniSvnelobis kvlevaze dafuZne-buli nawarmoebia. es sxvaoba leqsikonis momxmarebelma unda icodes. didi ingli-sur-qarTuli leqsikonis onlain-versiis internetSi ganTavsebis Semdeg, leqsiko-grafiulma centrma leqsikonis araerTi

prezentacia gamarTa studentebisaTvis, moswavle axalgazrdebisaTvis. samwuxa-rod, Cven davinaxeT, rom es problema ar-sebobs. problemis saTaveebze msjeloba Sors wagviyvans da Cveni sagazeTo statiis farglebSi ver Caeteva, amitom am Temaze saubrisgan Tavs Sevikaveb.

inglisuri enis swavlebasTan dakav-SirebiT did problemas qmnis inglisuri sityvebis polisemia. am TvalsazrisiT, in-glisuri ena sakmaod gansxvavdeba CemTvis cnobili sxva evropuli enebisgan. erTsa da imave sityvas inglisur enaSi SeiZleba ocamde an meti mniSvneloba hqondes. mag. sityva Plate (TefSi) inglisur enaSi Zalian polisemiuria. garda TefSisa mas Semdegi mniSvnelobebi aqvs: 1. CanarTi ilustra-cia wignSi; 2. firfita (mag. motexili Zv-lis safiqsacio); 3. oqros an vercxlis WurWeli; 4. warweriani firfita/dafa (mag. mobinadris an momuSavis gvariT); 5. (zoo-logiuri mniSvnelobiT) qercli, qicvi (Tevzebisa da a.S.); 6. (eleqtroteqnikuri mniSvnelobiT) eleqtrodi (akumulato-rebis batareisa da a.S.); 7. (geologiuri mniSvnelobiT) teqtonikuri/liTosferu-li baqani, fila da sxva. did inglisur-qarTul leqsikonSi am sityvis 25 mniSvne-lobaa Setanili. es inglisuri enisaTvis Cveulebrivi movlenaa.

aseve did problemas qmnis omonimia. mag. inglisur sityvas Capital (dedaqalaqi) aqvs ori omonimi: ekonomikuri termini – kapitali da arqiteqturuli termini – svetisTavi, kapiteli. orive sityva zu-stad iseve iwereba, rogorc dedaqalaqi.

ra Tqma unda, sxva problemac bevria, rac ucxo enis swavlebas uSualod akade-miur leqsikonebs ukavSirebs, magram, cxa-dia, yvelas aq ver SevexebiT. polisemiasa da omonimiaze muSaoba arc iseTi advilia, rogorc SeiZleba erTi SexedviT Candes. sityvis 25 mniSvnelobidan im erTi mniSvne-lobis SerCevis unari, romelic mocemul konteqstSia relevanturi, enis Semswav-lelTan did muSaobas moiTxovs.

Tu es problema ar arsebobs, maSin ra-tom gvxvdeba inglisurenovani dokumen-tebis, filmebis, literaturis qarTul TargmanebSi swored polisemiis an omoni-miis sruli ignorireba? ramdenime maga-liTs moviyvan: `es saqme Cemi vnebaa” (this is my passion) – ismis erTerTi filmis qarTul TargmanSi. Passion polisemiuri sityvaa da `vnebis” garda, `raime saqmiT Zlier gata-cebas” niSnavs. vneba qarTulad xorcieli ltolvaa, amdenad, saqme vneba ver iqneba, esa Tu is saqme SeiZleba mxolod vinmes gataceba iyos.

an magaliTad aseTi `margaliti” – `warRvnamde kacobrioba korumpirebuli iyo”. Corrupted upirvelesad moralurad gaxrwnils niSnavs, xolo korumpirebulo-bis mniSvneloba Semdeg SeiZina. mkiTxveli albaT dameTanxmeba, rom warRvnamde ka-cobrioba korumpirebuli verafriT ver iqneboda.

kidev erTi `margaliti” – `klasifici-rebuli informacia” (classified information). inglisuri sityva – classified aseve polise-miuria da `klasificirebulTan” erTad `gasaidumloebuls” niSnavs. Sesabamisad, informacia gasaidumloebulia da ara klasificirebuli.

aseTi magaliTebi katastrofulad be-vria da Zalzed SemaSfoTebel masStabebs iZens.

_ Tqven axla mixvediT Zalian mniS-vnelovan problemasTan. esaa arasworad Targmnili sityvaTSexamebebi (magali-Tad, `miznobriobaSi gaTvlili gegmebi~) da misi damkvidreba qarTul enaSi...

_ geTanxmebiT, rom es marTlac didi problemaa da swored ucxo enis zeda-piruli codniTaa ganpirobebuli. Tqven mier wamoWrili Sesityvebebis sakiTxic sityvis mniSvnelobis fenomens ukavSirde-ba da mis analizs da swavlebis meTodikas Cvens trening-kursSi saTanado adgili eTmoba. ucxo enis Semswavleli Tavidanve unda mivaCvioT sityvaze sworad muSaobas, aseTia Cveni midgoma.

_ gagrZeldeba Tu ara es treningebi momavalSi da vis SeuZlia misi gavla?

_ treningis kursebi yvela msurve-lisTvis Riaa da igi momavalSic gagrZel-deba. wamovida axali dakveTac inglisuri enis maswavleblebisagan da Cven gadavwy-viteT gavafarTooT Cveni treningis kur-sebis Tematika da kolegebs SevTavazoT axali kursebi, kerZod: `inglisuri ena istoriul konteqstSi” da `sityvis mniSv-neloba da misi kvlevis meTodebi”.

treningebi leqsikografiaSiTbilisis saxelmwifo universitetis orenovani leqsikografiis centris Tanam-

Sromlebma daasrules muSaoba did inglisur-qarTul onlain-leqsikonze (www.dictionary.ge). dRes isini leqsikonis eleqtronuli versiis mudmivad ganaxlebasTan erTad, sxvadasxva saintereso proeqtebzec muSaoben. sul cota xnis win centrma daiwyo treningebis seria, romlis mizania rogorc leqsikografiis udidesi mniS-vnelobis propaganda mecnierebisa da kulturis ganviTarebisaTvis, saskolo da sauniversiteto ganaTlebisaTvis, ise ufro konkretulad orenovani leqsikonebis mniSvnelobis warmoCena ucxo enebis swavlebis procesSi.

leqsikografiuli centri Tbilisis saxelmwifo universitetSi 1995 wlidan ar-sebobs. igi Tavdapirvelad inglisuri filologiis kaTedrasTan funqcionirebda da misi ZiriTadi mizani iyo didi inglisur-qarTuli leqsikonis masalis gada-muSaveba da gamosacemad momzadeba.

2008 wels centri safakulteto gaxda, xolo 2011 wlis maisidan, universite-tis akademiuri da warmomadgenlobiTi sabWoebis gadawyvetilebiT, mas orenovani leqsikografiis sauniversiteto centris statusi mieniWa. am gadawyvetilebam didi stimuli misca universitetis farglebSi orenovani leqsikografiis ganviTa-rebas.

dReisaTvis centris TanamSromlebi, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesoris, TinaTin margalitaZis xelmZRvanelobiT, magistrantebTan da doqtorantebTan erTad muSaoben Tanamedrove leqsikografi-is Teoriisa da istoriis problemebze, praqtikul leqsikografiul proeqtebze, ramac xeli unda Seuwyos orenovani evropul-qarTuli akademiuri leqsikonebis momzadebasa da miwodebas qarTveli mkiTxvelisaTvis.

ra meTodebiT mimdinareobs leqsikografiis swavleba da ra aris centris mier dawyebuli treningebis ZiriTadi mizani, am sakiTxebze gvesaubreba centris xelmZ-Rvaneli, asocirebuli profesori TinaTin margalitaZe:

Temis respondenti

TinaTin margalitaZe

Page 6: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisis universiteti

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

Tamar dadiani

gamoTqma _ `sursaTis uv-nebloba” arc ise didi xania damkvidrda saqarTveloSi. igi aqamde, ZiriTadad, xarisxsa da usafrTxoebasTan iyo gaigi-vebuli. sursaTis uvnebloba adamianis sayovelTaod aRiare-buli uflebebis _ janmrTelo-bisa da sicocxlis dacvis er-TerTi aucilebeli pirobaa da, Sesabamisad, sursaTis moxma-rebiT gamowveuli riskebisagan dacvas gulisxmobs. amdenadaa mniSvnelovani am sakiTxebze aqtiuri msjeloba, probleme-bis mecnieruli Seswavla-gaaz-reba da konkretuli RonisZie-bebis gatareba.

swored am mizniT, 20 ianvars Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetze Catarda seminari Temaze: `sursaTis uvneblobisa da xarisxis Tanamedrove menej-menti: realoba da perspeqtive-bi~. seminaris organizatorebi iyvnen: Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulteti da saqarT-velos soflis meurneobis sami-nistro. ganxiluli iyo Semdegi sakiTxebi: `sursaTis uvneblo-bisa da xarisxis sakanonmdeblo regulireba da saxelmwifo kon-troli (momxsenebeli _ pro-fesori qeTevan laferaSvili); `HACCP-isa da mikvlevadobis sistemebis danergvis mniSvne-loba sursaTis uvneblobisa da xarisxis marTvis sferoSi~ (momxsenebeli _ profesori eTer sarjvelaZe) da `sursa-Tis uvneblobisa da xarisxis marTvis ekonomikuri aspeqtebi~ (momxsenebeli _ profesori da-viT narmania).

profesorma qeTevan la-feraSvilma isaubra sursaTis uvneblobis sferoSi ganxor-cielebul reformebze, saka-nonmdeblo cvlilebebze, Se-

muSavebul strategiaze, maTi Sesrulebis mdgomareobasa da arsebuli problemebis ga-daWris gzebze. misi informa-ciiT, saqarTvelos mTavrobis 2004 wlis 8 maisis #22 dadgeni-lebiT damtkicda `saqarTvelos kanonmdeblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmoni-zaciis erovnuli programa”, romelic safuZvlad daedo sa-qarTvelos parlamentis mier 2005 wlis dekemberSi miRebul kanons `sursaTis uvneblobi-sa da xarisxis Sesaxeb”. kanoniT ganisazRvra sursaTis uvneblo-bis sferoSi erTiani saxelm-wifo politikis SemuSavebis, misi ganxorcielebis da koor-dinaciis samarTlebrivi CarCo, romelic srulad Seesabameba evropis parlamentisa da sabWos Sesabamis regulaciasa da vaW-robis msoflio organizaciis moTxovnebs.

kanonis mizania momxmare-belTa janmrTelobis, sicocx-lisa da ekonomikuri interese-bis dacva moxmarebisTvis gan-kuTvnil sursaTTan mimarTeba-Si Sida bazris efeqtiani fun-qcionirebisa da misi mraval-ferovnebis gaTvaliswinebiT. kanoni aregulirebs sursaTisa da cxovelis sakvebis uvneblo-bis, xarisxis, etiketirebis zogad principebsa da moTxov-nebs; sursaTisa da cxovelis sakvebis mwarmoebelTa da dis-tributorTa valdebulebebs; sursaTisa da cxovelis sakvebis uvneblobis da xarisxis saxelm-wifo kontrolis meqanizmebs; aseve gansazRvravs saxelmwi-fo kontrolsa da zedamxed-velobaze pasuxismgebeli da uflebamosili saxelmwifo or-ganos kompetenciebs. kanoni ar vrceldeba piradi da ojaxuri moxmarebisaTvis gankuTvnil sursaTze.

kanonis Sesabamisad, sursa-Tis uvneblobis uzrunvelyo-fis ZiriTad principebad ga-nisazRvra: riskis analizi; gafrTxilebis principi; gamW-virvaloba da momxmarebelTa uflebebis dacva.

`pirvelad, qarTul sakanon-

mdeblo sivrceSi, Semovida ris-kis analizis cneba da, zogadad, riskis analizze damyarebuli midgoma, rac niSnavs imas, rom sursaTis uvneblobis sferoSi miRebuli nebismieri gadawyve-tileba da gatarebuli qmede-ba riskis Sefasebis Sedegebs unda efuZnebodes. aRiarebul iqna integrirebuli midgoma _ `fermidan magidamde”, romlis mixedviTac aqcenti gadadis saboloo produqtis sertifi-cirebidan sursaTis warmoebis procesis kontrolze.

kanonis miRebisas arsebobda molodini, rom reforma xels Seuwyobda sursaTis warmoe-bis ganviTarebas, Seqmnida ra samarTlian da prognozirebad garemos da qarTul produqcias gauadvilebda saerTaSoriso bazarze SeRwevas. garda amisa, axali sistemis amoqmedebas unda Seemcirebina sursaTis mi-RebiT gamowveuli safrTxeebi da ufro mravalferovani gaexa-da sursaTis arCevani bazarze, Tumca, kanonSi Sesuli cvli-lebebis Sedegad, sasursaTo biznesis monawileTa saxelmwi-fo inspeqtirebis (22-e da 23-e) muxlebis moqmedeba 2010 wlis 1 ianvramde SeCerda. saxelmwifos mxolod monitoringis funqcia darCa. kanonis 361 muxlis Tan-axmad ki saxelmwifo kontroli mxolod mewarmis moTxovnis safuZvelze xdeboda. Sedegad miviReT is, rom 2005 wlidan saqarTveloSi ar arsebobda sursaTis uvneblobaze saxelm-wifo zedamxedveloba. pirvel etapze, 2010 wlis ivlisidan, in-speqtirebis ganxorcieleba sa-valdebulo gaxda evrokavSirSi eqsportiori biznes-operato-rebisTvis.

2010 wels saqarTvelos mTavrobis mier Seiqmna sauwy-ebaTaSoriso samuSao jgufi, romelmac SeimuSava „sursaTis uvneblobis sferoSi yovlis-momcveli strategiisa da saka-nonmdeblo miaxloebis pro-grama“. masSi warmodge ni lia saqarTvelos mTavrobis mizani, romelic sur saTis uvneb lobis sferos iuridiul da institu-

ciur dax vewas da sa qa rT veloSi saerTaSoriso standartebis Se-sa bamisi sursaTis uvneblobis myari sistemis danergvas moi-cavs.

2011 wlis 3 ianvridan inspe-qtirebasa da mikvlevadobasTan dakavSirebuli moTxovnebi sa-valdebulo gaxda yvela biznes-operatorisTvis. daiwyo sursa-Tis mwarmoebel sawarmoTa re-gistracia. dReisaTvis saxelm-wifo kontroli ganxorcielda 200-mde sursaTis mwarmoebel sawarmoSi, misi Sedegebi axlo momavalSi gaxdeba xelmisawvdo-mi nebismieri dainteresebuli mxarisTvis,” _ aRniSna moxsene-bis kiTxvisas profesorma qeTe-van laferaSvilma.

ratom aris sursaTis uv-neblobis moTxovnis dakmayo-fileba mniSvnelovani sursaTis mwarmoebeli kompaniebisaTvis? – am kiTxvebze kompetenturi pasuxi gasca profesorma eTer sarjvelaZem moxsenebaSi, sa-dac man dawvrilebiT isaubra msoflioSi yvelaze gavrce-lebul da farTod aRiarebul e.w. HACCP sistemaze (safrTxis analizisa da kritikuli sakon-trolo wertilebis sistema). es sistema aris marTvis is instru-menti, romelic uzrunvelyofs momxmareblisaTvis uvnebeli sursaTis miwodebas. rogorc profesorma sarjvelaZem aR-niSna: HACCP sistemis ZiriTadi koncefcia efuZneba prevenciis princips. am sistemiT kontrol-deba biologiuri, qimiuri da fizikuri safrTxeebi da maTi warmoebaSi moxvedris gzebi. sanam kompania HACCP-is siste-mis danergvis Sesaxeb gadawyve-tilebas miiRebs, aucilebelia, rom igi akmayofilebdes Semdeg moTxovnebs: sawarmoo Senobebis interieris dagegmarebas, te-ritoriis mowyobas, TanamSrom-lebis swavlebas, mavneblebis kontrols, momwodeblis Sefa-sebas da sxva. saqarTveloSi am sistemis danergviT xels Sevu-wyobT meti konkurentunaria-ni kompaniis ganviTarebas. is, agreTve, pozitiurad aisaxeba momxmareblis janmrTelobisa

da uflebebis dacvaze. am siste-mis danergviT daCqardeba saer-TaSoriso bazarze integracia.

`bazarze mavne sursaTis moxvedris SemTxvevaSi yvelafe-ri unda gakeTdes mosalodneli zianis minimizaciisTvis. pirvel rigSi, saxelmwifo moxeleebma unda uzrunvelyon mewarmeebis mier kanonis dacva regularu-li kontrolisa da darRvevebze reagirebis saSualebiT. agreT-ve, mewarmem unda uzrunvelyos mis mier miwodebuli sursaTis uvnebloba”, _ aRniSna profe-sorma eTer sarjvelaZem.

sursaTis uvneblobis da xarisxis marTvis ekonomikur aspeqtebze isaubra profesorma daviT narmaniam: `saxelmwifom sami ZiriTadi komponenti unda uzrunvelyos. es aris: 1. stan-dartebis SemuSaveba da danerg-va; 2. laboratoriebis erovnuli sistemis uzrunvelyofa, sadac kerZo laboratoriebis gver-diT saxelmwifo laboratorie-bic unda iyos da 3. saxelmwifo kontrolis uzrunvelyofa (in-speqtireba), romelic dafuZ-nebuli unda iyos principze _ `fermidan suframde”.

am sistemis danergvas qvey-anaSi ar sWirdeba iseTi didi danaxarjebis gaReba, rogorc zogierTi specialisti war-mogvidgens. simbolurad, md-gomareoba SeiZleba SevadaroT saswors, romlis erT pinaze devs mosaxleobis janmrTelo-ba, xolo meoreze - biznesisaT-vis gaweuli xarjebi. rogorc ki me mosaxleobis janmrTelo-baze zrunvas viwyeb, Semoma-qvs damatebiTi regulaciebi kontrolis meqanizmebiTurT da bizness garkveul pasuxis-mgeblobas vakisreb. am SemTx-vevaSi biznesis xarjebi izrde-ba, romelic sabolood iwvevs produqtze fasebis zrdasac. Tu minda, rom biznesis xarjebi naklebi iyos, maSin, Sesabamisad, naklebad vzrunav mosaxleo-bis janmrTelobazec. arCeva-nis gakeTeba - Tu romel mxares unda gadaixaros sasworis pina, dafuZnebulia mxolod da mxo-lod xelisuflebis politikur gadawyvetilebaze. Tu saxelm-wifos mxridan ar iqna politi-kuri neba, rom qveyanas sWirdeba mosaxleobis janmrTelobaze zrunva da, maT Soris, erT-er-Ti ZiriTadi komponentia sur-saTis usafrTxoeba, ise biznesi am sakiTxs sakuTar Tavze ver aiRebs“, _ aRniSna profesorma daviT narmaniam.

seminarze ganxiluli sakiT-xebis garSemo aqtiuri debatebi gaimarTa, romelSic monawileo-bas iRebdnen profesor-maswav-leblebi, soflis meurneobis saministrosa da sxvadasxva or-ganizaciebis warmomadgenlebi.

sursaTis uvneblobisa da xarisxisTanamedrove menejmenti

seminari

dRevandeli samomxmareblo bazari rom adamianis janmrT-elobisa da sicocxlisaTvis mavne sasursaTo produqciiT aris gajerebuli, amaze ukve aR-aravin davobs. Tumca, xSir Sem-TxvevaSi, qarTveli momxmare-beli brmad endoba produqts, yuradRebas ar aqcevs etiketze ganTavsebul informacias da misi mniSvneloba mxolod maSin axsendeba, roca samedicino Ca-reva xdeba saWiro.

saqarTvelos msgavsi gar-damavali ekonomikis mqone qveynisaTvis sursaTis uvne-bloba gansakuTrebiT rTuli da kompleqsuri sakiTxia, ro-melic mravalmxriv gadawyvetas moiTxovs. ganviTarebasTan da gardamaval periodTan dakav-Sirebulma socialur-ekonomi-kurma cvlilebebma gazarda sursaTis moxmarebiT gamowveu-li riskebi da saxelmwifoSi moqmedi zedamxedvelobisa da kontrolis sistemebi sirTu-leebis winaSe daayena.

Page 7: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisisuniversiteti

newspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

Tamar dadiani

globalizaciis pirobebSi ekono-mikis aqtualur problemebze imsjeles da sakuTari Sexedulebebi gamoTqves Tsu-is paata guguSvilis ekonomikis in-stitutis daarsebis dRisadmi miZRvnil saerTaSoriso samecniero-praqtikul konferenciaze, romlis Tema gaxldaT: `ekonomikis aqtualuri problemebi globalizaciis pirobebSi~.

konferenciis organizatori iyo Tsu-is paata guguSvilis ekonomikis in-stituti da mxardamWeri organizaciebi: ilias universitetis biznesis fakulte-ti, guram TavarTqilaZis saswavlo uni-versiteti da akaki wereTlis quTaisis saxelmwifo universiteti.

Kkonferenciaze gaimarTa plenaruli sxdoma da Semdeg igi 5 Tematur seqciad daiyo: ekonomikuri Teoriis, makroeko-nomikis, finansebisa da saerTaSoriso ekonomikis, biznesis problemebisa da se-qtoruli ekonomikis seqciebad.

konferenciis muSaobaSi monawileo-bas iRebdnen: ruseTis mecnierebaTa akademiis ekonomikis institutis dire-qtori, ruseTis mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti, ekonomikis mecnie-rebaTa doqtori, profesori ruslan grinbergi; ruseTis mecnierebaTa akade-miis ekonomikis institutis direqtoris pirveli moadgile, ruseTis mecniereba-Ta akademiis wevr-korespondenti, eko-nomikur mecnierebaTa doqtori, profe-sori dimitri sorokini; ioane-pavle me-ores saxelobis lublinis kaTolikuri universitetis profesori, ekonomikur mecnierebaTaA doqtori slavomir par-ticki (poloneTi); ekonomikur mecnie-rebaTa doqtori, vilniusis saxelmwifo universitetis profesori larisa be-linskaia (litva); ekonomikur mecniere-baTa doqtori, vilniusis universitetis profesori gindra kasnauskiane (litva); ukrainis sakredito-sabanko kavSiris mrCeveli, profesori giorgi sigua; ase-ve, mecnierebi poloneTis, bulgareTis, ukrainis, yazaxeTis, ruseTisa da Cexe-

Tis samecniero wreebidan. konferencias eswreboda Tsu-is samecniero kvlevebisa da ganviTarebis departamentis ufrosi giorgi RvedaSvili da misi moadgile Tea wiTlanaZe.

ekonomikis institutis direqtoris, ekonomikur mecnierebaTa doqtoris, profesor ramaz abesaZis TqmiT, konfe-renciis mizani gaxldaT qveynis ganvi-Tarebis Tanamedrove etapze mdgari im problemebis gadaWris xelSewyoba, rom-lebic gamomdinareoben globalizaciis, Tanamedrove msoflio ekonomikuri kri-zisis, warmoebaSi maRali teqnologiebis gamoyenebisa da sxva moTxovnebidan.

sayuradRebo iyo plenarul sxdo-maze ruseTis mecnierebaTa akademiis ekonomikis institutis direqtoris, ruseTis mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentis, ekonomikis mecnie-rebaTa doqtoris, profesor ruslan grinbergis gamosvla, romelmac ruse-Tis, rogorc postsabWoTa qveynis, po-litikur da ekonomikur ganviTarebaze isaubra. Mman aRniSna, rom ruseTma unda daZlios `ufrosi Zmis kompleqsi” da Seignos, rom meore qveyanasTan saubari mxolod Tanasworobis aRiarebiT iqneba SesaZlebeli. misi TqmiT, yvelaze kargi perspeqtiva qveynebs Soris warmatebuli

urTierTobisa, ekonomikuri TanamSrom-lobaa. `mTavaria erTmaneTTan viTanamS-romloT, rogorc Tanasworuflebianma qveynebma da ekonomikuri problemebi saerTo ZalisxmeviT gadavwyvitoT~, _ aRniSna ruslan grinbergma.

globalizaciis pirobebSi ruseTis ekonomikis ganviTarebis Taviseburebeb-sa da Suq-Crdilebze isaubra profe-sorma dimitri sorokinmac, romelmac msoflioSi mimdinare ekonomikur pro-cesebze rusuli ekonomikis gavlena mi-moixila.

institutis direqtori, ekonomikis mecnierebaTa doqtori, profesori ra-maz abesaZe Tavis moxsenebaSi Seexo maRa-li teqnologiebis warmoebaSi danergvis, informaciuli da qseluri teqnologie-bis gamoyenebis Sedegebs. `Tanamedrove etapze ganviTarebul qveynebSi saqme gva-qvs sruliad axal movlenasTan _ `moaz-rovne teqnosferos” formirebasTan, romelic axali ekonomikuri wyobis Ca-moyalibebas ganapirobebs. saqarTvelo-Si neli tempebiT, magram mainc mimdina-reobs maRali teqnologiebis danergva. Aam mxriv Cven gvaqvs garkveuli upirate-sobani: qveynis masStabebi pataraa da ami-tom misi gajereba maRali teqnologie-biT SedarebiT mcire droSia SesaZlebe-

li; saqarTvelos did daxmarebas uweven ganviTarebuli qveynebi; bolo periodSi qveynis instituciebSi momxdari dadebi-Ti cvlilebebi iZleva SesaZleblobas, rom maRali teqnologiebis danergva daCqardes,” _ aRniSna ramaz abesaZem.

gardamavali ekonomikis mqone qveyne-bis ekonomikuri ganviTarebis institu-ciuri aspeqtebis Sesaxeb waikiTxa moxse-neba Tsu-is paata guguSvilis ekonomikis institutis ganyofilebis gamgem, eko-nomikis mecnierebaTa doqtorma, pro-fesorma giorgi berulavam, romelmac ekonomikis transformirebis procesi gaaanaliza.

Tanamedrove msoflio ekonomikuri krizisis warmoSobisa da daZlevis Teo-riuli safuZvlebis Sesaxeb isaubra paa-ta guguSvilis ekonomikis institutis ganyofilebis gamgem, ekonomikis mecnie-rebaTa doqtorma, profesorma alfred kurataSvilma, romelmac sakuTari ori-ginaluri mosazrebebi warmoadgina.

konkurenciis SezRudvis makroeko-nomikuri Sedegebi mimoixila Tsu-is eko-nomikisa da biznesis fakultetis srul-ma profesorma nodar xadurma.

Eekonomikuri da teqnologiuri si-stemebis urTierTkavSirze saintereso moxseneba waikiTxa Tsu-is paata guguS-vilis ekonomikis institutis ganyofi-lebis gamgem, ekonomikis mecnierebaTa doqtorma vaxtang burdulma.

konferenciaze, aseve, saintereso mox-senebebi waikiTxes ucxoelma mecnierebma: slavomir partickim (poloneTi), larisa belinskaiam da gindra kasnauskianem, ase-ve ukrainis sakredito-sabanko kavSiris mrCevelma, profesorma giorgi siguam.

konferenciis msvlelobis dros gai-marTa kulturuli RonisZiebebi.

SeiZleba iTqvas, rom aRniSnuli kon-ferencia mniSvnelovani movlena iyo ara mxolod ekonomikis institutis, aramed mTeli universitetis samecnie-ro cxovrebaSi. aseTi RonisZiebebi xels uwyoben saerTaSoriso samecniero kav-Sirebis ganviTarebasa da megobruli ur-TierTobebis gaZlierebas xalxTa Soris.

ekonomikis aqtualuri problemebi globalizaciis pirobebSi

Tamar dadiani

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fa-kultetis efeqturi muSaobis kidev erTi wingadadgmuli nabiji gaxldaT II sau-niversiteto studenturi samecniero konferencia Temaze: „saqarTvelos eko-nomikuri ganviTarebis perspeqtivebi“, romlis daskvniTi etapic 16 dekembers gaimarTa. konferencia moewyo fakulte-tis `inovaciuri menejmentis centris~ (xelmZRvaneli _ ekonomikis doqtori, profesori ioseb masuraSvili), samec-niero kvlevebisa da ganviTarebis sam-saxurisa da studentTa da axalgazrda mecnierTa sazogadoebis organizebiT.

konferencia miznad isaxavda stu-dentebis CarTvas ekonomikis sxvadasxva dargis kvlevaSi da niWieri studentebis gamovlenasa da waxalisebas.

konferenciaze warmodgenili stu-denturi moxsenebebis xarisxi naTlad metyvelebda studentebis kompetentur

codnasa da problemebis arsis wvdomis siRrmeze.

studentebisTvis SeirCa saintereso da aqtualuri Tematika, kerZod: soflis meurneoba, biznes-garemos analizi, in-frastruqtura, mrewveloba, socialuri politika, ekonomikuri politika, media menejmenti.

konferenciis daskvniT etapze mona-wileobda Tsu-is 18 studenti, maT So-ris, saintereso moxsenebebi waikiTxes magistrantebma ana gvaliam da gvanca gvaZabiam Temaze _ `transnacionalu-ri korporaciebis xelsayreli garemo pirobebi saqarTveloSi” (xelmZRvane-li: ioseb masuraSvili), bakalavriatis I kursis studentma manuCar masuraSvilma Temaze _ `motivaciis aqtualoba Tana-medrove organizaciebis warmatebaSi” (xelmZRvaneli: Tamar aTaneliSvili), bakalavriatis I kursis studentma ma-riam jibutma Temaze _ `frenCaizingi biznesis menejmentSi” (xelmZRvaneli:

leila qadagiSvili), bakalavriatis stu-dentebma ana gorgoZem da ana burdulma Temaze _ `siRaribe XXI saukunis dasawy-isis saqarTveloSi” (xelmZRvaneli: si-mon gelaSvili), doqtorantma irakli makalaTiam Temaze _ `mosaxleobis Semo-savlebisa da danaxarjebis struqtura saqarTveloSi” (xelmZRvaneli: bikenti gabiZaSvili), bakalavriatis studentma giorgi morCilaZem Temaze _ `agraruli seqtori da misi ganviTarebis politika saqarTveloSi” (xelmZRvaneli: gulnaz erqomaiSvili) da sxvebma.

konferenciis msvlelobam aCvena, rom realurad izrdeba studentTa dain-tereseba ekonomikis sxvadasxva dargebis problematikis Seswavlisa da axali me-Todebis aTvisebis TvalsazrisiT.

konferenciaze warmodgenil moxse-nebebs dadebiTad afasebs `inovaciuri menejmentis centris~ xelmZRvaneli ioseb masuraSvili: `ramdenadac saqarT-velo evrointegraciis gzas mtkiced daadga, amdenad evropuli Rirebule-bebis gaziareba Cveni qveynis umaRles saganmanaTleblo sivrceSic aucilebe-lia. boloniis deklaraciis debulebaTa Sesabamisad, mecnierul kvlevebSi stu-dentTa CarTva adreuli asakidanve unda moxdes. amis gaTvaliswinebiT, fakul-tetze wlebis ganmavlobaSi aqtiurad mimdinareobs studentebTan samecnie-ro-kveleviTi muSaoba, romlis uSualo organizatorebad yovelTvis gvevline-ba fakultetis `inovaciuri menejmen-tis centri” da samecniero kvlevebisa da ganviTarebis samsaxuri. vcdilobT, ar CamovrCeT evrointegraciis process da boloniis deklaraciis debulebebis

gaTvaliswinebiT studentebs maqsimalu-rad vexmarebiT _ gamoavlinon kvleve-bis warmoebisTvis saWiro unari~.

II sauniversiteto studenturi sa-mecniero konferenciis daskvniTi etapi warmatebiT dasrulda. konferenciis organizatorebs imedi aqvT, rom momaval wels konferencia ufro did masStabebs miiRebs da studentebi ara marto Teo-riuli sakiTxebis codniT Semoifarg-lebian, aramed sakvlev obieqtebzec gavlen, dargis eqspertebs Sexvdebian da kvlevis Sedegebis analizis warmoCenis karg unar-Cvevebsac SeiZenen.

saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis perspeqtivebi

konferencia

Page 8: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisis universiteti

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8aqtualuri

konkursi

nato obolaZe

qarTuli enisa da literaturis spe-cialistebma qarTul enas ariTmiis dia-gnozi dausves. daavadebis gamomwvev mi-zezad ki axalgazrdebis, momavali Tao-bis mSobliuri enis arasakmarisi codna da araswori, xSir SemTxvevaSi ki, Jargo-nebiT metyveleba daasaxeles. qarTuli enis damaxinjebis amsaxveli `margalite-bi~ gansakuTrebiT mravlad moipoveba qarTul internet-sivrceSi _ popu-larul socialur qselSi www.facebook.com-ze, forumebze... pirad saubrebSi Tu sxvadasxva RonisZiebebzec xSirad mois-menT JargonebiT gamdidrebul, gaumar-Tav winadadebebs. magaliTad: `cxovreba-Si pirvelad gTxovT daalaiqoT, naxeva-ri Tbilisi myavs dalaiqebuli~; `dami-Siare raa...” `madloba Tsu, vicodi, rom pirobas aasrulebdi~; `am semestrSi sul V-VIII-Si gvaqvs leqciebi da imedia, sul bolo semestrs mainc gvaRirseben ro viswavloT mand, yvelas Zalian gvinda I korpusi~; `Zaaan Radaobaaa, xalxi reebs igonebs to~; `dRes gadavarCie Cemi niv-Tebi da Zalian bevri gadamerCia~; `vafSe yvela geografiis leqcia da praqtikuli gamicda, magrad mitydeba~ da a.S.

swori qarTuli eniT metyvelebis problema rom mwvaved dgas, amas vaso abaSiZis saxelobis musikaluri kome-diisa da dramis Teatris msaxiobi iuri fofxaZec adasturebs, romelic, amave dros, Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze metyvelebis kulturis leqciebs kiTxulobs.

`dRevandeli axalgazrdis proble-ma aris siCqare. TiTqmis yvela swrafad metyvelebs da ara im kriteriumebiT, rasac literaturuli, swori qarTuli metyveleba hqvia. yvela xmovans da Tanx-movans aqvs Tavisi warmoSobis adgili da Tuki romelime maTgani an Caiylapa, an arasworad gamoiTqva, metyveleba irR-veva da Cndeba ariTmia. Cvenma axalgazr-debma ar ician _ wertili rogor dasvan saubrisas, anu azri rogor daasrulon; ar ician, rom kiTxvis dasmisas kiTxviTi intonacia unda gakeTdes iq, sadac aris kiTxviTi sityva. Jurnalistebis umrav-lesoba ki saubrisas maxvils svams sity-vis boloSi, roca qarTul metyvelebaSi

maxvili sityvis TavSi modis. me Tsu-Si socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze Jurnalistikis mimarTu-lebis studentebs vaswavli metyvele-bis kulturas. jgufSi 24 axalgazrdaa, kviraSi ori leqciaa. es dro ki Zalian cotaa imisTvis, rom pedagogi students daexmaros Tundac rbili `l~-s gamos-worebaSi. gansakuTrebuli problemaa vibranti Tanxmovnis _ `r~-s gamoTqmac. bevri axalgazrda TiTqmis am bgeras ar xmarobs, magaliTad: sityvis `ratom~ nacvlad ambobs _ `atom~.

sabednierod, bolo dros Zalian be-vri mSobeli mommarTavs TxovniT, rom maTma Svilebma swori metyveleba iswav-lon. am mizniT CemTan sxvadasxva umaRle-si saswavleblebidanac modian, ZiriTa-dad, axalgazrda leqtorebi~, _ gana-cxada iuri fofxaZem. misi TqmiT, auci-lebelia, universitetSi Jurnalistikis mimarTulebaze metyveleba arCeviTi ki ara, mTeli 4 wlis manZilze savaldebu-lo sagani iyos, radgan swori qarTuliT metyvelebis swavlas dro sWirdeba~, _ aRniSna iuri fofxaZem.

ra aris Tanamedrove axalgazrdebis da studentebis didi nawilis damaxinje-buli metyvelebis mizezi? ratom ar aqvT maT survili, rom mSobliur enaze gamar-Tulad isaubron? _ am kiTxvebze pasu-xi fsiqologma ia afTaraSvilma gagvca, romelic aRniSnul sferoSi ukve didi xania muSaobs.

`axalgazrdebis didi nawilis me-tyveleba namdvilad gansxvavebulia mozrdilebis metyvelebisgan, ufro me-tic, Tavad sayofacxovrebo ena yovelT-vis gansxvavdeba saliteraturo enisa-gan. aseve, erTi epoqis sayofacxovrebo ena, Tavis mxriv, gansxvavdeba meore epo-qis sayofacxovrebo enisgan. es bunebri-vi da kanonzomieria, magram enis danag-vianeba kidev sxva fenomenia. mozardebSi damaxinjebuli metyvelebis gamomwvevi mizezebi bevria. erTerTi mizezi Tundac isaa, rom xSirad sociumSi waxalisebu-lia axali sityvebis gamogoneba (maga-liTad, sul cota xnis win movismine ise-Ti sityva, rogoricaa `davSatdaundi~), romelic ratomRac SemoqmedebiTobad aRiqmeba da individis TviTgamoxatvas emsaxureba. xSiria, aseve, SemTxvevebi, rodesac axalgazrdebi qarTul sityvebs Segnebulad ucxo enisTvis damaxasiaTe-beli intonaciiT warmosTqvamen. es, maTi azriT, maT unikalobas usvams xazs. es, erTi mxriv, asakobrivi Taviseburebis problemaa da, meore mxriv, sociumis mentalitetis. swored am mentalitetis da enobrivi cnobierebis Secvlaze unda imuSaos mSobelmac da pedagogmac~, _ ganacxada ia afTaraSvilma.

ra SeiZleba gakeTdes imisaTvis, rom axalgazrdebma ukeT gaiazron mSobli-ur enaze sworad saubris mniSvneloba an rogor gaimdidron leqsikuri maragi da daxvewon metyveleba? ra sagnebi ar-sebobs metyvelebis kulturis dasauf-leblad Tsu-Si, sadac daaxloebiT 22 000 studenti swavlobs? _ am kiTxvebiT Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis asocirebul profesors meri nikolaiSvils mivmarTeT. misi azriT, swori qarTuliT metyvelebaze muSaobis dawyeba jer kidev skolis periodidan aris aucilebeli, rac umaRles saswavle-belSic aucileblad unda gagrZeldes.

`yvela students ar vgulisxmob, ma-gram umravlesobas Zalian Raribi leq-sikuri maragi aqvs. TandaTan mivdivarT iqamde, rom Cveni ena Raribdeba da darCa mxolod sayofacxovrebo leqsika. amis mizezia is, rom Cvens axalgazrdobas wi-gni ar uyvars. wignis mimarT siyvaruli ki bavSvobidanve unda Caunergos mSo-belma, skolaSi ki _ pedagogma.

Tsu-Si humanitarul mecnierebaTa fakultetze ikiTxeba sagani `werisa da metyvelebis kultura~, romelsac adre qarTuli enis kaTedra yvela fakultetze aswavlida. axla danarCen 5 fakultetze am sagnis nacvlad iswavleba `akademiuri wera~, rac sruliad gansxvavebulia, Tum-ca aucilebeli. `werisa da metyvelebis kultura~ moicavs gramatikul masalas, enis struqturisa da leqsikuri fondis gamdidrebis sakiTxebs da samwuxaroa, rom es sagani axla mxolod qarTuli enis programaSi Sedis. aseve, CvenTan ikiTxeba `qarTuli leqsikologiac~. mimaCnia, rom es sagnebi Tavisufali kreditebis farg-lebSi aucileblad unda iswavlos yvela specialobis studentebma~, _ aRniSna meri nikolaiSvilma.

mSoblur enaze sworad metyvele-bis magaliTebi qarTvelebs uxvad mog-vepoveba, Tundac, guram saRaraZis, zina kverenCxilaZis, sergo zaqariaZis Cana-werebis saxiT. rogorc iuri fofxaZe am-bobs, `maTi sityva qmediTi, saxieri da xa-tovania, radgan metyvelebdnen sufTad, hqondaT kargi logika da kiTxvis dinami-ka~. igi axalgazrdebs urCevs ikiTxon SoTa rusTavelis `vefxistyaosanic~, radgan poemas, udidesi Sinaarsobrivi Rirebulebis garda, metyvelebis gaum-jobesebis mxrivac didi datvirTva aqvs. unda aRiniSnos, rom mSobliur enaze swori metyveleba adamianis silamazis erTerTi ganmsazRvreli komponenticaa, radgan, albaT, gagigoniaT _ ̀ Tvali Wams da Tvali svams, yuri deserts ayolebs~.

rogor metyveleben studentebi?

nato obolaZe

iyo profesionali iuristi, niSnavs kargad flobde iurisprudencias, Tumca aranakleb mniSvnelovania gqondes ora-toruli unar-Cvevebic. rogorc Tsu-is iuridiuli fakultetis studentebi acxadeben, maT sakuTari codnis Semowmeba, ZiriTadad, weriTi gamocdebis saSuale-biT uwevT da naklebi yuradReba eqceva zepirmetyvelebas. am SemTxvevaSi gamosa-vali Tavad studentebma moZebnes. Tsu-is iuridiuli fakultetis studentebis mier ramdenime wlis win daafuZnebuli `axalgazrda konstitucionalistTa aso-ciaciis~ organizebiT Tsu-Si konkursi _ `oratori~ Catarda. RonisZiebis Tanaor-

ganizatori Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis studenturi TviTmmarTveloba gaxldaT. konkursSi monawileobis miReba mxolod iuridiuli fakultetis studen-tebs SeeZloT da igi or etaps moicavda. pirveli turis Sedegad organizatorebma 25 studentidan 7 saukeTeso SearCies, ro-melTac finalur nawilSi konstituciuri samarTlidan konkretuli problemuri sa-kiTxebis Sesaxeb unda emsjelaT. studen-tebis gamosvlebi ori kriteriumis mixed-viT fasdeboda _ Temis codna da msjelo-bis unari. gamarjvebulebi specialurad SerCeulma Jiurim _ Tsu-is iuridiuli fakultetis profesorma giorgi kaxiama da gazeT `Tbilisis universitetis~ re-daqtorma nino kakuliam gamoavlina.

`iuristebisTvis aucilebeli da mniSvnelovania oratoruli xelovnebis floba, radgan samomavlod Cveni saqmi-anoba, metwilad, oratorul saubarTan aris dakavSirebuli. am konkursis saSu-alebiT Tsu-is iuridiuli fakultetis studentebs oratoruli unar-Cvevebis daxvewisa da demonstrirebis SesaZ-lebloba miveciT. mowmdeboda konkurs-Si monawileTa unari, Tu ramdenad SeeZ-loT maT kritikul situaciaSi gamosav-lis moZebna da msjelobisas konkretuli mimarTulebis dasaxva. gamarjvebulebs specialuri sertifikatebi da simbolu-ri prizi – zurab gaiparaSvilis wigni `saukunis niSansveti~ gadaveciT~, _ ga-nacxada `axalgazrda konstituciona-listTa asociaciis~ prezidentma Tor-nike WeiSvilma.

konkursSi ̀ oratori~ gamarjveba iuri-diuli fakultetis III kurselebma moipo-ves. I adgilis mflobeli Teona gonaSvili gaxda, II adgilze berdia jiblaZe gavida, III adgili ki daviT Cqotuas xvda wilad.

`socialur qselze www.facebook.com-ze vnaxe informacia am konkursis Sesaxeb da gadavwyvite masSi monawileobis miRe-ba. oratoruli xelovnebis floba Cveni profesiisTvis Zalian mniSvnelovania. universitetSi ki codnis am formiT ga-moxatvis SesaZlebloba naklebad gvaqvs. namdvilad ar iyo martivi gamarjvebis mopoveba. Temebis dasamuSavebladac sak-maod mcire dro gvqonda. Cemi azriT, au-cilebelia, rom aseTi saxis konkursebi sistematurad tardebodes~, _ gviTxra konkursis _ ̀ oratoris~ gamarjvebulma berdia jiblaZem.

`axalgazrda konstitucionalist-Ta asociacias~ Tbilisis saxelmwifo universitetTan urTierTTanamSrom-lobis memorandumi aqvs gaformebuli. Sesabamisad, rogorc Tornike WeiSvilma CvenTan saubrisas ganacxada, konkursSi _ `oratori~ monawileobis miReba stu-dentebs stipendiis miRebisTvis auci-lebeli etapebis gavlaSic daexmareba. asociaciis xelmZRvaneloba konkursis Catarebas momavalSic gegmavs. amjerad, masSi CarTva Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis yvela fakultetis studen-tebs SeeZlebaT. msjelobis Tematikac maTi profesiebis mixedviT iqneba Ser-Ceuli. ar aris gamoricxuli, rom kon-kursis masStabi kidev ufro gaizardos da masSi sxva umaRlesi saswavleble-bis warmomadgenlebmac miiRon monawi-leoba.

gamovlenili oratorebi

meri nikolaiSvili

iuri fofxaZe

Teona gonaSvili

Page 9: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisisuniversiteti

newspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

nato obolaZe

Tsu-Si pirveli samecnie-ro-popularuli Jurnalis _ `Tsu mecniereba~ prezentacia gaimarTa. Jurnali orenovania. masSi qarTul da inglisur eneb-ze mkiTxveli gaecnoba Tbili-sis saxelmwifo universitetSi 2010-2011 wlebSi mimdinare saer-TaSoriso mniSvnelobis samec-niero kvlevebs. Jurnalis pir-vel nomerSi saubaria qarTveli mecnierebis mier Seqmnil mzis energiis axali tipis koncen-tratorze, romelic msoflio bankis forumebze 2011 wels 750 saerTaSoriso proeqtidan saukeTeso oceulSi Sevida; sa-warmoo narCenebisa da meoradi nedleulis gadamuSavebis meTo-debze, romelmac interesi saer-TaSoriso samecniero arenazec moipova; qarTvel mecnierTa wvlilze CERN-Si (birTvuli kv-levebis evropuli organizacia) mimdinare kvlevebSi, aseve, qar-Tuli Rvinis unikalur Tvise-bebze. Jurnalis pirvel nomerSi moTxrobilia, rom `vefxistyao-sani~, rogorc siuJeturi wyaro, jer kidev me-17 saukuneSi ga-mouyenebiaT inglisSi, Seqspiris TeatrSi. amave dros, saubaria axali arqeologiuri aRmoCe-nebis Sesaxeb graklian goraze, svaneTSi, kaxeTSi _ fSanSi; me-diaciis pirvel gamocdilebaze saqarTveloSi; imazec, Tu ro-gor gansazRvraven sakuTar na-cionalur-eTnikur identobas saqarTveloSi mcxovrebi ere-

bis warmomadgenlebi; ra tipis eTno-teroristuli safrTxeebi emuqreba qveyanas da ra unda vi-codeT mezobeli axlo aRmosav-leTis Sesaxeb; gamoqveynebulia statia post-sabWoTa sivrceSi pirvel kvlevaze Tavis tvinis pirveladi simsivneebis epide-miologiasTan dakavSirebiT, romelsac Tsu-is nevrologiisa da neiroqirurgiis departamen-ti axorcielebs. Jurnalidan aseve gaigebT pasuxs, Tu ratom ar moxda Sidsis virusis epi-demiologiuri afeTqeba da ra tipis Sidsis virusia gavrcele-buli saqarTveloSi; gaecnobiT ekonomikuri kvlevebis siax-leebsac da a.S.

Jurnalis gamocemis idea Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis sazogadoebasTan ur-TierTobis departaments eku-Tvnis. misi redaqtoria Tamar xorbalaZe. gamocemis saredaq-cio sabWoSi ki Tsu-is reqtori aleqsandre kvitaSvili, reqto-ris moadgile levan aleqsiZe, eqvsive fakultetis dekanebi da sazogadoebasTan urTierTobis departamentis ufrosi nana ma-maguliSvili Sedian. Jurnalis pirveli nomrisTvis Temebi yve-la maTganTan konsultaciis Se-degad SeirCa.

`Jurnali `Tsu mecniereba~ _ es aris samecniero-popu-laruli Jurnali, rac niSnavs, rom statiebi farTo sazoga-doebisTvis gasageb enazea da-werili. am Jurnalis mizania, Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi mimdinare samecniero kvlevebis Sesaxeb informacia ar iyos Caketili viwro samec-niero wreSi da sazogadoebisT-visac gaxdes cnobili. Jurnali gamoveciT or enaze, raTa misi gacnobis SesaZlebloba ucxo-elebsac hqondeT. gvinda vaCve-noT maT, rom Tsu ara mxolod saganmanaTleblo, aramed samec-niero-kvleviTi centric aris; rom absoluturad yvela samec-niero skolas, romelic saqarT-veloSia Seqmnili, safuZveli Tsu-Si Caeyara da am funqcias pirveli qarTuli universite-ti dResac inarCunebs. pirveli nomrisaTvis yvela fakulteti-dan sami samecniero Tema SeirCa, Tumca, minda giTxraT, rom dRes samecniero kvlevebis raodeno-ba gacilebiT metia universi-tetSi. Jurnalis saredaqcio sabWoSi Sedis rogorc samecnie-ro kvlevebisa da ganviTarebis

departamentis xelmZRvaneli, aseve, yvela fakultetis dekani da swored maTTan konsultaci-iT gadavwyviteT _ ra Temebi Sesuliyo pirvel nomerSi. am etapze `Tsu mecnierebis~ ti-raJi 3000-ia da Tu aRmoCndeba, rom moTxovna didia, misi rao-denoba gaizrdeba. Jurnali darigdeba yvela samecniero centrSi, TbilisSi arsebul yve-la biblioTekaSi da saCuqrad gadaecema yvela ucxoel stu-

mars. misi wakiTxvis Semdeg isini Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis Sesaxeb pirvel patara ganmartebas miiReben. Jurnal-ma ukve daimsaxura mkiTxvelis mowoneba, Tumca vfiqrob, rom meore nomeri gacilebiT uke-Tesi gamova. rodesac qaRaldze naxulob namuSevars, ukeTesad xvdebi _ ra aris gasaumjobese-beli~, _ aRniSna Jurnalis re-daqtorma Tamar xorbalaZem.

`Tsu mecnierebis~ prezenta-

cia ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi 23 ianvars gaimarTa da mas sauniversiteto sazoga-doebis warmomadgenlebis gar-da, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministri dimit-ri SaSkini da parlamentis we-vrebic eswrebodnen.

dimitri SaSkinma gamoTqva iniciativa, rom momzaddes Jur-nalis specialuri nomeri, ro-melic axali saswavlo wlidan sajaro skolebSi darigdeba. Sesabamisad, es nabiji Tsu-is popularizaciasac gazrdis da momaval studentebsac daexma-reba, rom umaRlesi saswavlebe-li da profesia ufro gaazrebu-lad SearCion.

Jurnalis mizansa da daniS-nulebas Tsu-is reqtori ale-qsandre kvitaSvili mkiTxvels ase ganumartavs: `dRes univer-sitetis axali gamowvevebis wi-naSe dgas _ tradiciis SenarCu-nebasTan erTad, unda gauZlos XXI saukunis moTxovnebs, iyos konkurentunariani saerTaSo-riso samecniero bazarze. aq ki samecniero produqtis xarisxs gansazRvravs ara mxolod mkv-levaris niWi da SesaZleblobe-bi, aramed bevri sxva faqtoric. damkvidrebuli stereotipebis Tanaxmad, axali standartebi saqarTvelos msgavs patara qvey-nebs samecniero warmatebebis miRma tovebs. Tumca ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi mim-dinare samecniero procesebi am stereotipebs amsxvrevs. amitom migvaCnia, rom sazogadoebam ufro meti unda icodes maT Se-saxeb. swored am mizans emsaxure-ba Cveni axali wamowyeba _ ore-novani samecniero-popularuli Jurnali `Tsu mecniereba~.

Jurnali `Tsu mecniereba~ weliwadSi orjer gamova da masSi saqarTveloSi, kerZod, Tsu-Si mimdinare im uaxlesi samecniero kvlevebis Sesaxeb iqneba saubari, romelTac ukve moipoves saerTaSoriso aRiare-ba, miRebuli aqvT samecniero grantebi da romelTa Sesaxebac informacia gamoqveynebulia ma-Ral reitingul saerTaSoriso samecniero JurnalebSi.

Jurnali `Tsu mecniereba~ weliwadSiorjer gamova

Tamar dadiani

mecnierebis populariza-ciis mizniT, Tbilisis saxelm-wifo universiteti did mniSvne-lobas aniWebs axali samecniero Jurnalebis daarsebas. am mxriv, yvelaze metad humanitarul mecnierebaTa fakulteti aqti-urobs, romelic didi warmate-biT gamoscems samecniero Jur-nalebs, kerZod: recenzirebad eleqtronul Jurnals _ „spe-kali“, „weliwdeuli“ da sxv. sul axlaxan ki daarsda amave fakultetis studentTa axali eleqtronuli samecniero Jur-nali _ „mermisi _ studenturi weliwdeuli“.

Jurnalis mizania, xeli Seu-wyos studentebis humanitaru-li mecnierebebiT dainterese-bas da maTi samecniero miRweve-bis popularizacias. Jurnali

weliwadSi erTxel gamova. mas-Si warmodgenili iqneba huma-nitarul mecnierebaTa yvela dargi.

JurnalSi daibeWdeba stu-dentTa (bakalavrTa, magi-strantTa da doqtorantTa) sa-mecniero gamokvlevebi, savele eqspediciebisa da praqtikis angariSebi, gaSuqdeba studen-turi samecniero RonisZiebebi, aseve, recenziebi da informa-ciebi studenturi samecniero cxovrebis Sesaxeb. aqve ganTavs-deba arahumanitar studentTa samecniero naSromebic.

rogorc Tsu-is humani-tarul mecnierebaTa fakulte-tis samecniero kvlevebisa da ganviTarebis samsaxuris ufros-ma, asocirebulma profesorma nana gafrindaSvilma aRniSna: Jurnals eyoleba samecniero sabWo da TiToeul nomers _ Tavisi redaqtori. `rogorc

mogexsenebaT, qarTvelologia, istoria, filologia, filoso-fia, xelovnebaTmcodneoba da sxva humanitaruli dargebi kargad warmoaCenen rogorc erovnuli, aseve, msoflio isto-riis, literaturisa da, zoga-dad, kulturis integraciul procesebs. es mimarTulebebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi mniSvnelovan rols asrulebs humanitaruli azrovnebis isto-riaSi. am dargebis ganviTarebas, mecnierulTan erTad, didi ero-vnuli mniSvnelobac aqvs. CvenT-vis uaRresad mniSvnelovania _ studentebi davainteresoT humanitaruli mecnierebebiT; gavzardoT iseTi mkvlevarebi, romlebic momavalSi SeZle-ben Rirseulad warmoaCinon da msoflio samecniero sazoga-doebas gaacnon Cveni qveynis istoria da kulturis ganumeo-rebeli mxatvrul-esTetikuri

samyaro; erTi mxriv, msoflio literaturisa da kulturis is-toriaSi gamoikvlion Cveni ero-vnuli kulturis roli da adgi-li da, meore mxriv, moaxerxon

misi integracia saerTaSoriso masStabiT. „mermisSi“ samecnie-ro statiis dabeWdva erTgva-ri mecnieruli naTloba iqneba maTTvis.

migvaCnia, rom qarTul sa-mecniero sivrceSi am tipis Jurnalis daarseba xels Seuwy-obs humanitaruli mecnierebe-bis zemoT aRniSnuli dargebis Semdgom ganviTarebasa da aR-mavlobas; qarTuli samecniero wreebisaTvis Tsu-is studen-turi samecniero miRwevebis gacnobasa da popularizacias,~ _ aRniSna nana gafrindaSvilma.

Jurnal „mermisi _ studen-turi weliwdeuli“-s saredaq-cio sabWom pirveli nomrisTvis masalebis miReba ukve gamoacxa-da. msurvelma ganacxadi 2012 wlis 30 martamde unda warmoad-ginos el-fostis Semdeg misa-marTze: [email protected]

mecnieruli naTloba Jurnal `mermisSi~

Tamar xorbalaZe

nana gafrindaSvili

Page 10: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisis universiteti

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

Tamar dadiani

gadasaxadebi da dabegvris sfero erTerTi mudmivad SeuTanxmebeli sakiTxia xeli-suflebasa da gadamxdelebs Soris. gadasaxadis gadaxda ara-vis moswons da, amdenad, es Tema mudmivi gansjisa da davis saga-nicaa, amitom eqvemdebareba sa-gadasaxado kanonmdebloba ase xSir cvlilebas.

Cveni qveynis ekonomikuri winsvla pirdapir kavSirSia saga-dasaxado sistemis srulyofasa da efeqtian funqcionireba-sTan. Teoriulad da praqtiku-lad gaazrebul da mecnierulad dasabuTebul gadasaxadebs da, zogadad, sagadasaxado sistemas SeuZlia erovnul ekonomikaze pozitiuri zemoqmedeba moaxdi-nos da daamkvidros ekonomikur da samarTlebriv bazaze agebu-li sagadasaxado dabegvra. am fonze uaRresad mniSvnelovania dabegvris Teoriuli safuZvle-bis Rrmad mcodne da praqtiku-li gamocdilebis mqone specia-listebis momzadeba. am mizans exmaureba ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da

biznesis fakultetis finanse-bisa da sabanko saqmis mimarTu-lebis warmomadgenelTa Zalisx-meva damxmare saxelmZRvanelos _ `gadasaxadebi da dabegvra” gamocemisTvis. saxelmZRva-nelos redaqtoroba mimarTu-lebis xelmZRvanelma, ekono-mikis mecnierebaTa doqtorma, srulma profesorma irakli kovzanaZem iTava, romlis mxar-daWeriT wignis avtorebma _ asocirebulma profesorebma Temur kopaleiSvilma da mixeil CikvilaZem saxelmZRvanelos momzadeba-gamocema operatiul vadaSi uzrunvelyves.

wigni Sedgeba 14 Tavisagan. yoveli Tavis bolos mocemulia sakontrolo kiTxvebi da te-stebi. dabegvris sferoSi aseTi saxelmZRvanelo saqarTveloSi pirvelad Seiqmna.

`wigni gankuTvnilia uni-versitetebisa da umaRlesi saswavleblebis ekonomikisa da biznesis profilis studente-bisaTvis. mas, agreTve, mniSv-nelovani sargeblobis mota-na SeuZlia biznesmenebisa da am sakiTxiT dainteresebuli mkiTxvelisaTvis. iseT stabi-lur qveyanaSic ki, rogoric amerikis SeerTebuli Statebia,

gasuli saukunis bolos saga-dasaxado kanonmdeblobis ori umniSvnelovanesi reforma gan-xorcielda. aRarafers vambobT saqarTveloze, sadac ukanask-neli 14 wlis ganmavlobaSi sami sagadasaxado kodeqsi miviReT, maTSi yovelwliurad aseulo-biT cvlileba Sedioda. amitom udavod mniSvnelovania, rom mo-maval ekonomistebs maRali kva-lifikacia da kompetencia miv-ceT,” _ aRniSna wignis erTerT-ma Tanaavtorma, akademiurma

doqtorma, profesorma mixeil CikvilaZem.

dReisaTvis, Tsu-is ekonomi-kisa da biznesis fakultetze am specialobis 20 magistrants da 3 doqtorants mecnier-xelmZRva-nelobas swored profesori mi-xeil CikvilaZe uwevs. sagulisx-moa, rom orma doqtorantma ukve daicva xarisxi aRniSnul Tema-tikaze (ra Tematikaze, daakon-krete). niSandoblivia isic, rom saxelmZRvanelos mimarT did interess iCenen saqarTvelos moZme respublikebis umaRlesi saswavleblebis magistrantebi da doqtorantebic. dReisTvis, Tsu-is finansebisa da sabanko saqmis kaTedraze ori doqto-ranti swavlobs somxeTis respu-blikidan, romelTa samecniero naSromis Temas warmoadgens `sa-qarTvelos gadasaxadebisa da dabegvris srulyofis gzebi~.

`aseTi formiT Sedgenili sa-xelmZRvanelo sagnis ufro Rr-mad Seswavlas uzrunvelyofs TvalsaCinoebebisa da gamarti-vebuli xerxebis gamoyenebiT. kerZod, saxelmZRvaneloSi gaa-nalizebulia studentebisaT-vis SedarebiT rTulad aRsaqme-li sakiTxebi _ makro biznesis, mcire biznesis, specialuri

savaWro zonebis statusi, ase-ve, sagadasaxado tvirTis, da-begvris koeficientis gamoanga-riSebis wesi, ofSorul zonebSi moqmedi tipiuri sagadasaxado SeRavaTebi da sxva.

saxelmZRvaneloSi gamovi-yeneT ganviTarebuli qveynebis sagadasaxado sistemebisa da gadasaxadebis Sesaxeb arsebu-li Teoriuli da praqtikuli masalebi, romelic momaval specialists saSualebas mis-cems _ gaiziaros mowinave qveynebis gamocdileba. unda aRiniSnos, rom amJamad am spe-cialobas bakalavriatis 500-ze meti studenti eufleba, didia magistrantebisa da doqtoran-tebis interesic, amitom aseTi saxelmZRvanelos Sedgena da gamocema mniSvnelovani faqto-ria maRalkvalificiuri spe-cialistis mosamzadeblad~, _ aRniSna saxelmZRvanelos Ta-naavtorma, profesorma Temur kopaleiSvilma.

warmodgenili wignis pre-zentaciam, romelic fakulte-tis dekanis, sruli profesoris elene xarabaZis TanadgomiT gaimarTa, profesor-maswavle-belTa da studentTa didi in-teresi gamoiwvia.

`gadasaxadebi da dabegvra~ _ axali saxelmZRvanelo ekonomistebisTvis

Tamar dadiani

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis studentebma (profesore-bis: vaxtang liCelis, guram grigoliasa da zviad kvi-cianis xelmZRvanelobiT) savele arqeologiuri da eTnografiuli praqtika gaiares svaneTSi, qarTl-Si, kaxeTSi, samegrelosa da samcxe-javaxeTSi. pra-qtikis angariSi warmoad-gines Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetze gamarTul sxdomaze, ro-melsac Tsu-is arqeolo-giis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvaneli, sruli profesori vaxtang liCeli xelmZRvanelobda.

rogorc sxdomaze iTqva, eqspediciis msvlelobisas studentebma monawileoba miiRes svaneTis, fazi-sis, Tmogvisa da igoeTis, oTarSenis, melaanis ekle-siis midamoebSi Catarebul dazverviT da gadarCeniT samuSaoebSi. eqspediciebis mizani iyo savele arqeo-logiuri da eTnografiuli kvleviTi muSaobisaTvis aucilebeli unar-Cvevebis gamomuSaveba da savele ma-salebis Segroveba. bolo wlebSi wamowyebuli ar-qeologiuri eqspediciebi axali tipis muSaobas _ mas-Stabur, multidiscipli-narul kvlevebs gulisx-mobs, amitom aseT eqspedi-ciebSi studentTa aqtiuri monawileoba maTi maRalk-valificiur specialistad Camoyalibebis garantiasac iZleva.

savele eqspediciebisa da praqtikis Tvalsazri-siT, 2011 weli Tsu-is huma-

nitarul mecnierebaTa fa-kultetisaTvis namdvilad produqtiuli gaxldaT. ganxorcielda 9 savele eqspedicia: svaneTis (momx-senebeli: zviad kviciani), fazisis (momxsenebeli: gu-ram grigolia), Tmogvisa da igoeTis (momxsenebeli: vax-tang liCeli), oTarSenis (momxsenebeli: doqtoranti zviad SerazadiSvili) te-ritoriebze, aseve, gadar-CeniTi samuSaoebi Catarda gazsadenis 30-e kilome-trsa da melaanis eklesiis midamoebSi (momxsenebeli, doqtori giorgi rCeuliS-vili), xolo arqeologiuri eqspertiza Cautarda ze-stafoni-quTaisi-samtre-diis mSenebare magistrals (momxsenebeli: vaxtang li-Celi da magistranti daviT nasyidaSvili).

`aseTi masStaburi sa-vele eqspediciebi ramde-nime mimarTulebiT Tsu-is istoriaSi pirvelad gan-xorcielda. magaliTisaT-vis SegviZlia fazisis eqspe-

dicia davasaxeloT, rome-lic germanel partnioreb-Tan erTad ganvaxorcieleT. fazisis lokalizacias ukve didi xania cdiloben sxva-dasxva qveynis mecnierebi, magram uSedegod. amitom aq Catarebul samuSaoebs gansakuTrebuli mniSvne-loba Hhqonda. winaswari Se-degebi ukve gvaqvs: sainte-reso arqeologiur naSTebs mivakvlieT, ris Sedegadac mosalodnelia fazisis lo-kalizaciis adgilis dadge-na, Tumca amaze saubari jer naadrevad mimaCnia. Ubolo wlebSi Cven gavaaqtiureT TanamSromloba ucxoel partniorebTan. kerZod, insbrukis (avstria) univer-sitetTan, feraras univer-sitetTan (italia), aseve, axali samecniero proeqti daviwyeT erlingenis (ger-mania) universitetTan. Uuaxloes momavalSi farTo masStabis samuSaoebs ganva-xorcielebT varSavis (po-loneTi) universitetTan erTad. A

aqve aRsaniSnavia arqeo-logiuri kvlevebis inter-disciplinaruli xasiaTi. Cven aqtiurad vTanamSrom-lobT sxvadasxva organiza-ciebTan da sxvadasxva mec-nierebTan: geologebTan, fizikosebTan, qimikoseb-Tan, paleologebTan da se-riozuli Sedegebic gvaqvs. uaRresad mniSvnelovania is, rom fizikosebTan erTad SevimuSaveT daTariRebis iseTi kompleqsuri meTode-bi, rac sxvagan ar aris dan-ergili. ase rom, Cveni sa-muSaoebi dagegmilia, gaTv-lilia sakmaod xangrZliv periodze da, Sesabamisad, momavalSi kidev ufro met

Sedegs velodebiT.Aaqve min-da aRvniSno is didi mxarda-Wera da xelSewyoba, rasac Cveni saqmianobis mimarT iCens reqtorati, admini-stracia da fakulteti~, _ aRniSna Tsu-is arqeolo-giis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvanel-ma, profesorma vaxtang li-Celma.

sxdomaze mokled mi-moixiles savele eqspedi-ciebis Sedegebi da axali mniSvnelovani arqeolo-giuri aRmoCenebi; slai-debis saxiT warmoadgines arqeologiuri gaTxrebis dros mokvleuli masale-bi; isaubres arqeologiuri gaTxrebisa da warmoebuli samuSaoebis specifikaze, aseve, dazverviTi samuSaoe-bis mixedviT miRebul mo-nacemebsa da gadarCeniTi samuSaoebis gaaqtiurebis mniSvnelobaze. warmodgeni-li angariSebis mimarT didi interesi gamoxata saqarT-velos mecnierebaTa ero-vnuli akademiis wevr-ko-respondentma, profesor-ma guram lorTqifaniZem, Tsu-is emeritus-profe-sorma guram grigoliam, asocirebulma profesorma marine fuTuriZem.

sxdomas Tsu-is humani-tarul mecnierebaTa fa-kultetis arqeologiis mi-marTulebis profesor-mas-wavleblebi, saqarTvelos erovnuli muzeumis, Salva amiranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumisa da sxvadasxva samecniero-kv-leviTi institutebis war-momadgenlebi, studentebi da dainteresebuli pirebi daeswrnen.

riT iyo 2011 arqeologebisTvisproduqtiuli weli?

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetsa da sazogadoe-brivi jandacvis centralur referalur laboratorias Soris TanamSromlobis memorandumi gaformda. memorandumis mi-zans biousafrTxoebisa da biologiur kvlevebSi sando samecniero partnior-obis ganviTareba, saerTaSoriso stan-dartebze dafuZnebuli saganmanaTleblo sistemis Seqmna warmoadgens. Tsu-is re-qtoris aleqsandre kvitaSvilis gancxa-debiT, „referaluri laboratoria saer-TaSoriso standartebis umaRlesi donis laboratoriaa, romelsac universiteti saswavlo procesis ukeT warmarTvisTvis gamoiyenebs. Tsu-is studentoba da pro-fesura aqtiurad CaerTvebian samecniero kvlevebSi, rac nebismieri saswavlo dawe-sebulebisTvis aucilebelia“.

laboratoriis direqtorma ana Jvaniam aRniSna, rom „regionisTvis strategiulad mniSvnelovani laboratoria saerTaSori-so standartebis xelsawyoebiTaa aRWur-vili. aq iseTi kvlevebi warmoebs, romelic Cvens axlomaxlo qveynebSi ver xerxdeba. aseTi samuSaoebi aucileblad warmatebas moutans saqarTvelos“.

mxareebi SeTanxmdnen, rom moamzadeben da ganaviTareben winadadebebs kvlevebsa da saswavlo programebze; moaxdenen in-teleqtualuri, finansuri da teqnikuri SesaZleblobebis mobilizebas, erTob-livad imuSaveben donorebTan warsadgen proeqtebze. memorandums xeli moaweres Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma da sazogadoebrivi jandacvis centralu-ri referaluri laboratoriis direqtor-ma ana Jvaniam.

TanamSromlobis memorandumi centralur referalur laboratoriasTan

wignis Taro

mokled

Page 11: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

Tbilisisuniversiteti

newspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

SurTxia beroSvili

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi klasikuri filologiis, bizantinistikisa da neogrecisti-kis saswavlo-samecniero insti-tutSi cnobil qarTvel mecniers, Tsu-is profesors aleqsandre aleqsiZes misi kolegebi, studen-tebi da megobrebi yovelTvis didi siyvaruliT da pativiscemiT ixse-neben. wels mecnieris dabadebidan 75 wlisTavi misi monografiis _ `berZnuli saraindo romanis sa-myaro (XIII-XIV ss.)~ stereotipuli gamocemiT aRiniSna.

RonisZieba klasikuri fi-lologiis, bizantinistikisa da neogrecistikis saswavlo-samec-niero institutis xelmZRvanel-ma, profesorma rismag gorde-zianma gaxsna, romelmac mecnieris cxovrebasa da misi moRvaweobis mniSvnelovan detalebze isaubra.

`aleqsandre aleqsiZem mTeli Tavisi cxovreba dauTmo mecnie-rebas, pedagogiur moRvaweobas, saerTaSoriso masStabiT qarTu-li kulturis popularizaciaze zrunvas. igi iyo qarTuli kla-sikuri filologiisa da bizan-tinologiis skolis patriarqis _ simon yauxCiSvilis mowafe, romelmac Rirseulad gaagrZe-la maswavleblis saqme da Tavisi naSromebiT TvalsaCino roli Seasrula bizantinologiaSi. mas ekuTvnis araerTi naSromi da mo-nografia, romelic gamoqveynebu-lia qarTul, rusul da frangul enebze, rogorc saqarTveloSi, ise sazRvargareT. igi iyo yvelaze ufro avtoritetuli bizantino-logiuri Jurnalebis, gamocema-Ta seriebis saredaqcio kole-giebis wevri, gaxldaT monawile msoflio da sakavSiro kongrese-bisa da konferenciebisa, romel-zedac Rirseulad warmoadgen-da qarTul mecnierebas. igi iyo

qarTvel bizantinistTa Soris erTerTi pirveli, romelsac le-qciebis kursis wasakiTxad iwvevd-nen strasburgis, puaties, kretis saxelmwifo universitetebSi, sa-dac mas mihyavda saleqcio kurse-bi antikuri da, aseve, bizantiuri literaturis istoriaSi. SeiZle-ba iTqvas, rom man erTerTma pir-velTaganma moinaxula qarTuli kulturis iseTi mniSvnelovani kera, rogoric aris aTonis iverTa monasteri, gulmodgined Seiswav-la iq daculi Cveni kulturis Zeg-lebi da Tavis mogzaurobas wminda mTaze miuZRvna mSvenieri mono-grafia `aToni – aTaswlovani~, _ aRniSna rismag gordezianma.

aleqsandre aleqsiZe Ronis-Ziebaze misma ganuyrelma megobar-ma _ profesorma elguja xinTi-biZem, mecnieris yofilma moswav-lem _ humanitarul mecniereba-Ta fakultetis dekanma darejan TvalTvaZem, misma kolegebma, pro-fesorebma: nodar lomourma, guCa kvaracxeliam da sxvebma gaixsenes.

rismag gordezianis informa-ciiT, aleqsandre aleqsiZis mono-grafia `berZnuli saraindo roma-nis samyaro (XIII-XIV ss.)~ pirvelad

1976 wels qarTul enaze gamoica. 1979 wels igi gamovida rusul en-azec da samecniero wreebSi didi mowoneba daimsaxura.

`am naSromis Sedegad litera-turis istorikosebma, garkveul-wilad, gadasinjes Sexeduleba bizantiuri saero literaturis mniSvnelobis Sesaxeb. aleqsandre aleqsiZem sakmaod naTlad gan-marta, rom marTalia, bizantiur samyaroSi XII–XIII saukuneebSi, Ta-visi poeturi RirsebebiT, `vefxi-styaosnis~ mniSvnelobis Zegli ar Seqmnila, magram bizantiur saero literaturasac hqonda Zalze seriozuli miRwevebi, romelTa Rrma Seswavlas, Sua saukuneebis qristianul literaturasTan erTad, SeuZlia mniSvnelovnad Secvalos Cveni warmodgena bi-zantiur mwerlobaSi mimdinare procesebis Sesaxeb. marTalia, am wignis pirveli gamocemidan ukve 35 weli gavida, magram am naSroms ar daukargavs Tavisi aqtualo-ba. darwmunebuli varT, rom mis ganmeorebiT gamocemas qarTuli sazogadoeba kvlav didi intere-siT Sexvdeba~, _ aRniSna rismag gordezianma.

kaxa kacitaZe qarTuli fi-losofiuri skolis Rirseuli warmomadgeneli, erTerTi ga-morCeuli filosofosi, ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis huma-nitarul mecnierebaTa fakulte-tis filosofiis mimarTulebis sruli profesori, filosofiis mecnierebaTa doqtori, WeSmari-ti moqalaqe da mamuliSvili gaxl-daT. Znelia, warsulSi isaubro pirovnebaze, romelic awmyos da momavlis `saazrovno diskursis~ araCveulebrivi mkvlevari iyo. igi araordinaruli pirovneba gaxldaT _ standartebs ver egue-boda. yvelas gaakvirvebda misi sulieri siZliere, qristianuli suliereba, moTminebis unari, Se-marTeba, vaJkacoba, sicocxlis wyurvili, saSuri mxneoba, moyva-sis ganuzomeli siyvaruli, gonie-reba, azrovnebis uCveulo stili _ ,,sokratuli ironia’’... miseuli ,,gakvirvebis’’ fenomeni kidev di-dxans iqneba misi kolegebisa da axloblebisTvis gansjis sagani.

rogorc erTi filosofosi ambobda: ,,ra kacica xar, iseT fi-losofias irCev~. kaxa kacitaZe go-nieri adamiani iyo, mas gaazrebuli hqonda _ am qveyanaze risTvis iyo movlenili da ra unda ekeTebina _ sibrZnis moyvaruli kaci gaxldaT, mudmivad WeSmaritebis maZiebeli.

kaxa kacitaZe iyo inteligenti, WeSmariti mecnieri. rogorc misma erTerTma megobarma Tqva, igi iva-ne javaxiSvilis droindeli uni-versitetis dari mecnieri gaxl-daT, rac, dRes, iSviaTobas war-moadgens. igi amSvenebda Tbilisis saxelmwifo universitets, sadac 30 weli (aspiranti, maswavlebeli, docenti, sruli profesori) mu-Saobda. am periodisaTvis Tsu-Si uZRveboda mTel rig saswavlo-samecniero kursebs, saxeldobr:

`haidegeris yofiereba da dro~, `kantis wminda gonebis kritika~, `axali filosofiis istoria~ (zo-gadi kursi), `xelovnebis filoso-fia~, ,,humanitaruli codnis meT-odologia~, `martin haidegeris politikuri filosofia~ (samagi-stro kursi), `ena da yofiereba~ (samagistro kursi~), `geopoliti-kuri da geostrategiuli trans-formacia evropaSi~ (samagistro kursi) da sxva. uaxloes periodSi gamoqveynebuli aqvs 5 monogra-fia da 50-mde samecniero naSromi, maT Soris, germaniasa da amerikis SeerTebul StatebSi.

igi moxsenebebs kiTxulobda iseT prestiJul saswavlo-sa-mecniero dawesebulebebis mier gamarTul seminarebsa da sxva sa-xis samecniero-Teoriul Ronis-ZiebebSi, rogoricaa: harvardis universiteti, natos koleji (q. romi), goeTes msoflio sazoga-doeba da sxva.

kaxa kacitaZis bolo drois mu-Saobis ZiriTadi mimarTuleba moi-cavda e.w. interdisciplinarul anu mecnierebaTaSoris mimar-Tulebebs, romlebic sxvadasxva humanitarul disciplinebs ga-dakveTen da, Tvisebrivad, axle-burad warmoaCenen tradiciuli mecnierebis meTodebiT araerTg-zis ganxilul sakiTxebs. am mimar-TulebiT misi muSaobis Sedegebi warmodgenilia mis naSromebSi da sabakalavro kursSi _ `humani-taruli codnis meTodologia~ da samagistro kursSi _ `ena da yofiereba~.

misi samecniero interesis sa-gans warmoadgenda dasavleTSi dRes mowinaved miCneuli midgome-bis saSualebiT (poststruqtura-lizmi, hermenevtika, semiotika, naratologia da a.S.) Seeswavla qarTuli werilobiTi kulturis rigi Zeglebi (upirveles yovlisa, is teqsti, romelic mecnierebaSi

tradiciulad leonti mrovels miewereboda) da amgvari Seswavlis Sedegad Camoayaliba sruliad axali interpretacia qarTuli kulturis am umniSvnelovanesi Zeglisa.

man Caatara kvlevebi, romlis Sedegad SesaZlo gaxdeba Zveli qarTuli werilobiTi Zeglebis Tvisebrivad axleburi gamoyene-ba arqauli qarTuli kulturis uZvelesi monakveTebis inter-pretaciisaTvis, saxeldobr, ar-qauli qarTveluri tomebis da Zveli qarTvelebis mentaluri warmodgenebis rekonstruire-bisTvis. mis mier Catarebuli kv-levebis safuZvelze, teqstebis meSveobiT, SesaZlebeli gaxda qarTuli miTosisa da warmarTo-bis suraTis aRdgena, rasac qar-Tuli mecnierebis istoriaSi jer ar hqonia adgili. misi azriT, ganxiluli naratiuli teqstebis meSveobiT SeiZleba aRdges sivr-cisa da drois gageba Zvel qarTul kulturaSi, dafiqsirdes samefo xelisuflebis sakralurobis sa-kiTxi, aRdges qarTveluri miTo-sis umTavresi arqetipebi, ganixi-lebodes qarTul-indoevropuli kavSirebis sakiTxi.

analogiur ucxour teqsteb-Tan (islandiuri `qveynierebis wre~ snori sturlusonisa, irlan-diuri `kualgnedan xaris mota-ceba~ da `irlandiis dapyrobaTa wigni~, neniusis da galfrid mon-murtelis `britTa istoriebi~, valiuri (Zveluelsuri) `mabino-gionis~, agreTve, rigi somxuri wyaroebis) tipologiuri anali-ziT igi asabuTebda, rom qarTlis cxovrebis dasawyisis monakveTi XI saukuneSi leonti mrovelis mier ar aris Seqmnili da es sru-liad sxvadasxva epoqebis kompi-laciaa (maT Soris aris warmarTu-li monakveTis teqstebic ki). mec-

nieri Sesabamisad asabuTebda, rom es Zegli gacilebiT ufro mniSv-nelovani wyaroa saqarTvelos uZvelesi istoriis Sesaswavlad, vidre es aqamde warmoedginaT. am problemebze maTi gadawyvetis gzebze igi saubrobs monografi-aSi, romlis pirobiTi saTauria: `leonti mroveli da saqarTvelos istoriis dasawyisi _ miTi, le-genda, istoria~.

kaxa kacitaZes miaCnda, rom am monografiis gamoyenebiT Se-saZlebeli gaxdeboda Seedgina saswavlo kursebi iseT disci-plinebSi, rogorebicaa: herme-nevtika, naratologia, arqauli da adreqristianuli teqstebis tipologia, SedarebiTi miTolo-gia, kulturis rekonstruqciebis meTodologia da humanitaruli codnis meTodologia. yvela es disciplina amJamad dasavleTis qveynebSi kargad aris ganviTare-buli, saqarTveloSi ki maTi dan-ergva mxolod axla iwyeba.

bolo dros baton kaxas en-atreboda universitetSi mosvla, radgan didi xania avadmyofobda. rodesac erTmaneTs vxvdebodiT, an telefoniT vsaubrobdiT, igi Tavis avadmyofobaze ,,samedici-no filosofiur saubars’’ iwy-ebda. erTxel miTxra: ,,yvela momenatreTo~... maSin Sevcbundi _ aseTi ram misgan uCveulo iyo, TiTqos gamomemSvidoba... Cveni survili iyo ZveliT axal wels masTan saxlSi filosofosebi Sev-krebiliyaviT da, rogorc Tavad ambobda, `nadimi~ mogvewyo, magram man axali wlis wina dRes datova wuTisofeli...

demur jalaRonia, Tsu-is profesori,

filosofosi

is, rac sicocxleSi ver vuTxariT

gardaicvala gamoCenili mecnieri, saqarTvelos mecnie-rebaTa erovnuli akademiis we-vri, profesori zurab qomeTia-ni. profesori zurab qomeTiani aqtiurad TanamSromlobda ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetTan. biologiis fakultetis studen-tebisaTvis maRal mecnierul doneze igi warmatebiT kiTxu-lobda speckursebs membrano-logiisa da enzimologiis sakiT-xebze. aTeuli wlebis ganmavlo-baSi profesori zurab qomeTiani xelmZRvanelobda mecnierebaTa erovnuli akademiis fiziologi-is institutis membranologiis laboratorias, sadac misi xe-lmZRvanelobiT momzadda bio-logiis mecnierebaTa mravali kandidati da doqtori.

farTo iyo batoni zurabis samecniero moRvaweobis sfe-ro. igi warmatebiT ikvlevda membranologiisa da enzimebis kinetikuri analizis fundamen-tur sakiTxebs. man daamuSava enzimebis kinetikuri analizis mravali maTematikuri modeli, rac saqarTveloSi maTemati-kuri biologiis mimarTulebis dafuZnebis safuZveli gaxda. batoni zurabis mier gamoqvey-nebuli monografiebi membrano-logiisa da enzimebis kinetiku-ri analizis sakiTxebze samagi-do wigni gaxda. orive naSromma ucxoeli mkvlevrebis umaRlesi Sefaseba daimsaxura.

batonma zurabma sakandida-to disertacia moskovSi, bio-fizikis institutSi moamzada, sadac originaluri konstru-qciis membranul modelze pir-velma daamtkica, rom membranu-li potencialis formirebaSi erT-erTi wamyvani roli Jangva-

aRdgeniT reaqciebs eniWeba. igi xangrZlivi samecniero mivline-biT imyofeboda SvedeTSi, sad-ac metad sayuradRebo Sromebi Seasrula, romelTa didi nawili ucxour JurnalebSi gamoqveyn-da. samecniero naSromebisaTvis profesor zurab qomeTians aka-demikos petre qomeTianis saxe-lobis akademiis premia mieniWa. profesori zurab qomeTiani mravali saerTaSoriso konfe-renciisa da simpoziumis monawi-lea, igi aqtiurad monawileob-da saqarTveloSi saerTaSoriso konferenciebis mowyobaSi.

profesori zurab qomeTia-ni sakmaod mkacri iyo usamarT-lobisa da arasrulfasovani samecniero da sadisertacio naSromebis mimarT, magram ke-Tilganwyobili _ avtorebis da TanamSromlebis mimarT. wavida Cvengan gamoCenili mecnieri da megobari, usayvarlesi kolega. batoni zurabi mudam darCeba Cvens sxovnaSi.

nugzar aleqsiZesaqarTvelos bioqimikosTa sazogadoebis prezidenti,

profesori

mkacri, magramsamarTliani...

aleqsandre aleqsiZis 75 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZieba

gaxseneba

kaxa kacitaZe

Page 12: statusis cvlileba mxolod da mxolod waadgeba universitets!dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11035/1/TbilisisUniversiteti_2012… · oratorebi gv. 8 devid gordoni saqarTveloSi vizitis

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

nato obolaZe

Tsu-is iuridiuli fakulte-tis studenti uk-ve ramdenime welia, rac moTxrobebs, eseebsa da leqsebs wers da mkiTxvelTa garkveuli wris mowonebac daim-saxura, Tumca misi Semoqmedeba, jerjerobiT, arsad ar dabeWdi-la.

Tamar lomTaZis Semoqme-debaSi, ZiriTadad, religiisa da siyvarulis Tematika mZ-lavrobs, Tumca, mis nawerebSi SexvdebiT Tanamedrove sazo-gadoebaSi arsebul problema-tikasac. `yvelam kargad viciT, rom cxovreba brZolaa, ufro metic, Wadrakis dafaa da Tu am dafaze mudmivad paikis roli gaqvs da ver axerxeb gaxde mefe an dedofali, maSin, cxadia, sa-surveli miznis miRwevaSi raRac giSlis xels da mTavari iaraRi gaklia. Tu ukmayofilo xar sa-kuTari TaviT, magram Tavdaje-rebuli, maSin SeZleb, rodesme mainc gaxde mefe an dedofali da naTel ferebSi, da ara ire-aluri, vardisferi saTvaliT dainaxo da SeigrZno samyaro da masSi mimdinare cxovrebiseu-

li movlenebi~, _ ase Widaobs frazebTan patara Semoqmedi da cdilobs sZlios ,,paikis” kompleqss, raTa ipovos gza _ taxtze asasvleli...

Tamar lomTaZis Semoqmede-baSi mkiTxveli advilad SeZlebs dainaxos avtoris pirovnebac, gaigos rogoria misi cxovrebis stili, damokidebuleba adami-anebisa da, zogadad, siyvarulis mimarT. ̀ rogor SeZleb Seiyvaro gulwrfelad, Tu ar ici, ra aris WeSmariti da umwikvlo siyvaru-li? rogor geyvareba fiqri, Tu daufiqreblad moqmedeb da mxo-lod cxovrebis dinebas miyvebi: amyols ayvebi, damyols dayvebi da fons ise gadixar~, _ wers Ta-mari da Tavisi fiqrebiT sakaco-brio mniSvnelobis problemeb-ze pasuxebis gacemas cdilobs, rac xan TiTqosda gamosdis, xan ki erT wreze brunavs WeSmari-tebis urCi maZieblis msgavsad...

`mkiTxvelamde minda mivita-no is, rac ar momwons dRevan-del axalgazrdebSi. magaliTad, maTi umravlesobis damokidebu-leba siyvarulis mimarT... Cems nawerebSi, aseve, didi adgili uWiravs sarwmunoebas, cod-vebis Tematikas. ar var iseTi

adamiani, romelic Tavis emo-ciebs gamoxatavs, amitom, min-da, Cemi saTqmeli moTxrobebis, eseebisa da leqsebis saSuale-biT gamovxato~, _ gviTxra Ta-mar lomTaZem.

axalgazrda Semoqmedma ram-denime literaturul konkurs-Sic miiRo monawileoba, Tumca, jerjerobiT, ar gaumarjvia. ambobs, rom mebrZoli bunebisaa, gancdili marcxi misTvis yo-velTvis stimulis mimcemia da ufro metis gakeTebis survi-li umZafrdeba. misi es Tviseba esseSi `daukmayofileblobis geni~ kargad Cans: `roca patara viyavi, yovelTvis imis gancda mqonda, rom imaze cotas vake-Tebdi, vidre unda mekeTebina da ukmayofilo viyavi sakuTa-ri Tavis. arsebulTan Seugue-bloba da daukmayofileblobis genis arseboba xSirad awuxebs mousvenar adamians (mec mous-venari var), TiTqmis yovelTvis, cxovrebis nebismier etapze~.

Tamar lomTaZem moTxrobe-bisa da leqsebis wera X klasidan daiwyo. SeiZleba iTqvas, rom es misi meore profesiaa. axal-gazrda Semoqmedi jer msaxio-bobas apirebda, Tumca sabolo-od arCevani iurisprudenciis Seswavlaze SeaCera. fiqrobs, rom am gziT sazogadoebisTvis ufro meti sargeblis motanas SeZlebs. am etapzec misi Semoq-medebis Semfaseblebi, ZiriTa-dad, misi Tanatoli da zogic ufrosi kolegaa.

`sajaro skola tyi-bulSi davamTavre da sanam profesias avirCevdi, didxans vifiqre. saerTod miyvars sikeTis gake-

Teba. mixaria, roca adamianebs vexmarebi. mimaCnia, rom qarTul sazogadoebaSi Zalian dabali samarTlebrivi Segnebaa da ga-davwyvite, Cemi wvlili Sevita-no amis gamosworebaSi. bolomde minda mivyve am sferos. rac Se-exeba Cems nawerebs, yovelTvis yuradRebiT vismen jansaR kri-tikas. vafaseb da viTvaliswineb ufrosi adamianebis rCevebs. axla erTerT sasamarTloSi gav-divar praqtikebs, sadac gamoc-dil iuristebs vakiTxeb Cems leqsebs, moTxrobebs Tu eseebs.

maTi Sefaseba CemTvis Zalian mniSvnelovania~, _ ganacxada Tamar lomTaZem.

axalgazrda avtori fi-qrobs, rom axlo momavalSi sa-kuTari krebulis gamocemasac SeZlebs. gansxvavebiT im uimedo ganwyobisgan, ris gamoc ramde-nime wlis win man sakuTari moTx-robebi da leqsebi gaanadgura, axla Tamar lomTaZe Tanamedro-ve qarTul literaturaSi adgi-lis damkvidrebas didi SemarTe-biT cdilobs.

Tbilisis universiteti

12

werde, niSnavs _ gqondes saTqmeli, romelic ginda, sazogadoebis yuramde miitano... amboben, saqarTveloSi yvela meore mwerali an poetiao, magram am statusis damsax-ureba arc ise martivi gaxlavT, Tumca, SeuZlebeli arafe-ria... yvelaferi damokidebulia qarTvel mkiTxvelze, ro-melic Tanamedrove poeziisa Tu mwerlobis mimarT sakmaod kritikuli midgomiT gamoirCeva da am sferoSi gamoCenil axal saxeebsac didi interesiT ekideba. Tamar lomTaZis SemoqmedebiTi wiaRsvlebic erTgvari siaxlea, Tumca es jer mxolod damwyebis nabijebia...

WeSmaritebis urCi maZiebeli

nato obolaZe

Tbilisis saxelmwifo universitetis studentur TviTmmarTvelobaSi foto-klubi Camoyalibda, rome-lic TveSi erTxel foto-konkursebs gauwevs organize-bas. konkursebSi monawileobis miReba mxolod im stu-dentebs SeeZlebaT, romlebic am klubis wevrebi arian. maT sakonkurso fotoebis gadaReba im Temaze mouwevT, romelsac klubis xelmZRvaneloba SesTavazebs. gamov-lindeba ori gamarjvebuli _ aqedan erTerTs gazeT `Tbilisis universitetis~ redaqcia gamoavlens, meo-res ki profesionali fotografebisgan dakompleqte-buli Jiuri.

`foto-klubis arseboba, rogorc Tsu-is studen-turi TviTmmarTvelobis, aseve, Tavad studentebis interesebSic Sedis. Tsu-is studentur TviTmmarT-velobas sWirdeba fotografebi, romlebic maT mier organizebul RonisZiebebze fotoebs gadaiReben. is studentebi ki, romlebic moyvaruli fotografebi arian, gamocdilebas miiReben. am etapze kidev ramde-nime proeqts ganvixilavT, romelsac Cveni klubi gan-

axorcielebs da romelic uaxloes momavalSi gaxdeba cnobili~, _ ganacxada foto-klubis xelmZRvanelma, iuridiuli fakultetis III kursis studentma daviT Cqotuam.

Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis foto-klubSi, am droisTvis, 15 axalgazrdaa gawevrianebu-li. studentebma ukve miiRes monawileoba ianvarSi gamarTul konkursSi, romelzec saaxalwlo Temaze ga-daRebuli fotoebi waradgines. gamovlinda gamarjve-bulebic. gazeT `Tbilisis universitetis~ redaqciam saukeTesod socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis pirveli kursis studentis mariam gior-gaZis foto daasaxela, romelzec naZvis xesTan mjdari ,,meocnebe” ZaRlia gadaRebuli.

`fotografiiT didi xania dainteresebuli var, magram gadaReba ori wlis win daviwye. Zalian momwons foto-klubSi muSaobis procesic, radgan sxvadasxva RonisZiebebze gviwevs fotoebis gadaReba da gamocdi-lebac memateba~, _ aRniSna mariam giorgaZem.

konkursis meore gamarjvebuli, aseve, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti nuca nadiraSvili gaxda. igi II kursze swavlobs da bolo erTi welia, rac fotoebis gadaReba daiwyo. Tsu-is studen-turi TviTmmarTvelobis foto-klubSi ki fotografi-is mimarTulebiT codnis gaRrmavebisa da gamocdile-bis miRebis mizniT gawevrianda.

`idea uceb gamiCnda. Zalian lamazi naZvis xe iyo da im saTamaSos gadavuRe suraTi, romelic Cemma saukeTe-so megobarma maCuqa da CemTvis Zalian Zvirfasia. ro-gorc aRmoCnda, mas warmatebis motanac SeZlebia~, _ ganacxada nuca nadiraSvilma.

foto-klubis xelmZRvaneloba konkursebis farg-lebSi SerCeul saukeTeso fotoebis gamofenas wlis bolos moawyobs, sadac gamarjvebuli fotoebis avto-rebs specialuri prizebi gadaecemaT. sagazafxulo semestridan ki Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis foto-klubis wevrebs fotografiaSi masterklasebi CautardebaT, romelsac profesionali fotografi iuri meCiTovi gauZRveba. wlis bolos studentebs sta-Jirebis gavlis damadasturebeli sertifikatebic ga-daecemaT.

Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis foto-klubSi moyvaruli fotografebis miReba am droisTvi-sac mimdinareobs. masSi gawevrianeba yvela im students SeuZlia, romelic am specialobiT aris dainteresebu-li da sakuTari fotoaparati aqvs. es ukanaskneli moT-xovna klubis xelmZRvanelobam imiT axsna, rom Tsu-is studentur TviTmmarTvelobas studentebis fotoapa-ratebiT uzrunvelsayofad finansuri resursi ar aqvs.

studentur foto-konkursSi gamarjvebulni

www.tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

fÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐÉÖÔ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

lika petriaSvili

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, nodar belqania, iago kaWkaWiSvili, lado minaSvili, nino CixlaZe, Temur nadareiSvili,

nodar xaduri, marine CitaSvili, vaJa kiknaZe, diana ZiZiguri,

nana WiRlaZe, Tea juReli

(Tsu-is me-3

korpusi)

2 22 36 62

newspaper @ tsu.ge