STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ …hi.simplit.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/... · Jau eilę metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis pirmauja

HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS

STACIONARE GYDYTŲ

SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ

PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.

Vilnius, 2013

STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS LIETUVOJE 2012 M.

2

STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ PRIEŽASTYS

LIETUVOJE 2012 M.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

tel. (8 5) 277 3303

faksas (8 5) 262 4663

[email protected]

www.hi.lt

Sudarytojai:

Rita Gaidelytė, [email protected]

Neringa Madeikytė, [email protected]

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]


3

ĮVADAS

Sužalojimai ir apsinuodijimai, dažnai vadinami vienu traumų vardu, yra labai svarbi, dažniausiai

išvengiama visuomenės sveikatos problema. Jau eilę metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos

valstybėmis pirmauja Europos Sąjungoje (toliau – ES) pagal mirtingumą nuo išorinių priežasčių (t.y.

sužeidimų ir apsinuodijimų) (1 pav.).

1 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių Europos sąjungos valstybėse 100 000 gyv. (Pasaulio

sveikatos organizacija, Sveikata visiems duomenų bazė, 2013 m. liepos mėn. versija)

Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečiąją vietą mirties priežasčių sąraše. Vaikų, paauglių ir

jaunimo tarpe išorinės mirties priežastys yra pirmaujanti mirties priežastis. 2012 m. Lietuvoje nuo

išorinių mirties priežasčių mirė 3659 asmenys, tačiau stacionare gydėsi 55324 ligoniai, o iš viso

asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 291639 nauji sužalojimai, apsinuodijimai ir

kiti išorinių priežasčių padariniai (2 pav.). Todėl neužtenka nagrinėti tik mirčių nuo traumų priežastis,

būtina analizuoti ir nemirtinų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastis, nes jos yra ypatingai svarbios

prevencijai. Sužalojimų ir apsinuodijimų statistika svarbi įvertinant traumatizmo mastą; traumų

mechanizmą ir sužalojimo pobūdį; išaiškinant gyventojų grupes, kurios dažniausiai patiria sužalojimus

ir apsinuodijimus; veiklas ar vietas, kur traumų pavojus yra didžiausiais; siekiant tinkamai ir tikslingai

taikyti prevencines priemones bei įvertinti jų efektyvumą.

2 pav. Sužeidimų ir apsinuodijimų piramidė Lietuvoje 2012 m.

3659 mirtys

55 324 stacionaro

ligoniai

291 639 sužeidimai ir apsinuodijimai


4

Ilgą laiką Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose sužalojimai ir apsinuodijimai buvo koduojami tik

vienu Tarptautinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos kodu, t.y. klinikiniu kodu, nurodančiu,

koks organas buvo sužeistas, bei sužalojimo pobūdį (lūžis, žaizda, sumušimas ir pan.). Nuo 2009 m.

stacionaruose šalia klinikinio kodo buvo pradėta koduoti traumos priežastis, tačiau kodavimo kokybė

ir pilnumas buvo prasti. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje pradėta naudoti Tarptautinės ligų ir

sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtos redakcijos Australijos modifikacija (toliau – TLK-10-AM),

kuri reikalauja koduoti traumas keturiais kodais: vienu klinikiniu kodu, nurodančiu sužeistą organą ir

sužalojimo pobūdį, ir trimis traumos priežasties kodais, nusakančiais traumos pobūdį/ketinimą, vietą ir

veiklą. Nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo pradėta pilnai (4 kodais) koduoti sužalojimus ir apsinuodijimus

bei jų priežastis stacionaro ligoniams, nuo 2013 m. liepos 1 d. – stacionarų priėmimo-skubios

pagalbos skyriuose gydytiems ambulatoriniams ligoniams. Šie duomenys yra įvedami į Privalomojo

sveikatos draudimo informacinę sistemą (toliau – PSD IS).

Higienos institutas kartu su kitomis ES šalimis dalyvauja projekte „Traumų stebėsena Europoje“

(JAMIE – Joint Action on Monitoring Injuries in Europe), kuris yra finansuojamas pagal Europos

Sąjungos sveikatos programą. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti reguliarų duomenų apie traumas

surinkimą ES mastu. 2013 metais Lietuva pirmą kartą pateikė PSD IS duomenis Tarptautinei traumų

duomenų bazei (IDB – Injury Database) apie traumų priežastis stacionaruose gydytiems ligoniams

pagal minimalų duomenų rinkinį (MDS – Minimum Data Set). Remiantis MDS kodavimo taisyklėmis,

stacionaro pacientams, gydytiems dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų išorinių poveikių

padarinių (kodai S00-T98 pagal TLK-10-AM), traumos buvo koduojamos pagal „pobūdį“ (angl.

NATURE) ir „kūno dalį“ (angl. BODYPART), o traumų priežastys (kodai U50-Y98 pagal TLK-10-

AM) buvo koduojamos pagal „ketinimą“ (angl. INTENT), „mechanizmą“ (angl. MECHANISM),

„vietą” (angl. LOCATION) ir „veiklą” (angl. ACTIVITY).

Šiame leidinyje yra analizuojami pacientų, gydytų stacionare su pagrindine diagnoze „sužalojimai,

apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai“ (TLK-10-AM kodas S00-T98) 2012 metais,

duomenys, suskaičiuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos stacionaro paslaugų

apskaitos posistemės SPAP.


5

1. SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ IŠORINĖS PRIEŽASTYS

Toliau pagal projekto JAMIE metodiką yra nagrinėjami tik aktyvaus stacionarinio gydymo atvejai,

atmetant reabilitacijos ir slaugos atvejus, kas dažniausiai yra aktyvaus gydymo tęsimas. Pabrėžiama,

kad nagrinėjami stacionarinio gydymo atvejai, bet ne asmenys, todėl dalis atvejų gali kartotis, jei

asmuo buvo keliamas iš vieno stacionaro į kitą aktyvaus gydymo tęsimui. Skaičiuojant tokiu būdu,

2012 m. Lietuvoje stacionaruose buvo 48916 aktyvaus gydymo dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų

išorinių priežasčių padarinių (TLK-10-AM kodas S00-T98, išorinių priežasčių kodai U50-Y98) atvejų.

Šių atvejų išorinių priežasčių lentelė pagal TLK-10-AM pateikta priede.

2012 m. nuo išorinių priežasčių mirė 3659 asmenys. Mirties ir stacionaro atvejų struktūra gerokai

skiriasi (3 ir 4 pav.). Jei tarp mirusiųjų didžiausią dalį sudarė tyčiniai susižalojimai (savižudybės) – 25

proc., tai tarp stacionaro atvejų jie sudarė tik 5 proc. 12 proc. mirusiųjų nuo išorinių priežasčių mirė

dėl apsinuodijimų, 11 proc. – nuo transporto traumų. Tarp stacionare gydytų ligonių šios priežastys

sudarė atitinkamai 3 ir 5 proc. Didžiausia dalis stacionare gydytų ligonių gydėsi dėl nukritimų (41

proc.), tuo tarpu tarp mirusiųjų nukritimai sudarė tik 9 proc.

3 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos priežastį 2012 m.

4 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra 2012 m.

5% 5%

0%

41%

1% 3%

3%

42%

Transporto traumos (V00-V99)

Tyčiniai susižalojimai (X60-X84)

Atsitiktiniai paskendimai (W65-

W74)Nukritimai (W00-W19)

Nudegimai (X00-X09)

Pasikėsinimai (X85-Y09)

Apsinuodijimai (X40-X49)

Kita

11%

9%

6%

9%

12% 25%

4%

11%

13%

Transporto įvykiai (V00-V99)

Nukritimai (W00-W19)

Paskendimai (W65-W74)

Natūralus šalčio poveikis (X31)

Apsinuodijimai (X40-X49)

Savižudybės (X60-X84)

Žmogžudystės (X85-Y09)

Nepatikslintas ketinimas (Y10-Y34)

Kiti


6

Mirčių ir stacionaro atvejų struktūrų skirtumo priežastis galima matyti panagrinėjus mirčių nuo

išorinių priežasčių struktūrą pagal mirties vietą (5 pav.). Net 99 proc. mirčių nuo paskendimų, 97

proc. dėl savižudybių, 89 proc. dėl apsinuodijimų įvyko ne ligoninėse (t.y. dažniausiai įvykio vietoje).

Šie atvejai nepateko į ligonines, todėl stacionaruose tokių ligonių santykinai buvo mažiau. Tuo tarpu

nuo nukritimų ne stacionare mirė tik 26 proc. asmenų, tai ir stacionaruose tokių atvejų buvo ženkliai

daugiau.

5 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra pagal mirties vietą 2012 m.

Tarp stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičiuojant 100 000 gyventojų, vyrai

pirmavo visose amžiaus grupėse, išskyrus vyresnėse nei 75 m. amžiaus grupėse (6 pav.). Vyrų gydytų

stacionare dėl traumų dažnis buvo gana tolygus beveik visose amžiaus grupėse. Tuo tarpu moterys

daugiau traumų patyrė vaikystėje ir vyresniame amžiuje; jauname ir darbingame amžiuje jos patyrė iki

5 kartų mažiau traumų nei vyrai.

6 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.

Pagal JAMIE metodiką traumų priežastys (kodai U50-Y98 pagal TLK-10-AM) buvo grupuojamos

pagal ketinimą, mechanizmą, vietą ir veiklą, šiek tiek kitaip negu TLK-10-AM. Pagal JAMIE

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

nežinoma

namuose ar kitur

ligoninėje

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Vyrų

Moterų


7

metodiką traumos mechanizmas ir ketinimas nurodomi atskirai, o pagal TLK-10-AM jie atsispindi

viename kode.

Nagrinėjant sužalojimus ir apsinuodijimus pagal pagrindines priežasčių grupes, svarbias prevencijai,

kur daugiausiai vertinama traumos vieta ir ketinimas, matoma, kad stacionaruose gydoma daugiausiai

buitinių ir laisvalaikio traumų (7 pav.). Tarp 0-4 m. vaikų ir vyresniame nei 70 metų amžiuje šios

traumos sudarė absoliučią daugumą visų stacionare gydytų traumų. Ypač daug įvairių traumų patiria

10-19 m. jaunimas: šiuo periodu atsiranda traumos mokykloje, sporto traumos, tyčiniai susižalojimai,

pasikėsinimai. Darbingame amžiuje yra aktualūs tyčiniai susižalojimai, pasikėsinimai. Transporto ir

darbo traumų dalis yra palyginti nedidelė.

7 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal traumos vietą/ketinimą

ir amžių 2012 m.

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Transporto traumos

Darbo traumos

Traumos ugdymo įstaigose

Sporto traumos

Buitinės ir laisvalaikio traumos

Pasikėsinimai

Tyčiniai susižalojimai


8

2. TRAUMOS MECHANIZMAS

Traumos mechanizmas nurodo aplinkybes, kurios sukėlė sužalojimą. Iš visų pacientų gydytų

stacionare dėl sužalojimų ir apsinuodijimų net 45 proc. susižeidė dėl nukritimų, 9 proc. gydėsi dėl

apsinuodijimų, 6 proc. dėl įpjovimų/įbrėžimų, 3 proc. dėl kelių eismo įvykių (8 pav.). Net 18 proc.

atvejų traumos mechanizmas nebuvo nurodytas, 16 proc. buvo nurodyta „kita“, 1 proc. – „nežinoma“.

Iš esmės galima manyti, kad net 35 proc. atvejų traumos priežastis nebuvo nenurodyta arba buvo

nurodyta netiksliai. Net 83,8 proc. traumos priežastis nebuvo užpildyta pacientams, gydytiems dėl

medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijų (9 pav.). Kitoms sužalojimų ir apsinuodijimų

grupėms neužpildymas svyravo tarp 9 ir 21 proc. Taigi, problemos dėl traumų priežasčių kodavimo

kokybės ir pilnumo išlieka aktualios.

8 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą 2012 m.

9 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų išorinių priežasčių neužpildymo dalis (procentais) 2012m.

3%

45%

6% 9% 2%

16%

1%

18% Kelių eismo įvykiai

Nukritimai

Įpjovimai / įbrėžimai

Apsinuodijimai

Nudegimai / nuplikinimai

Kita

Nežinoma

Neužpildyta

14.29

13.13

14.99

9.49

13.32

15.18

11.45

21.23

14.41

83.77

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Galvos sužalojimai (S00-S09)

Kaklo ir krūtinės sužalojimai (S10-S29)

Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies sužalojimai (S30-S39)

Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)

Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)

Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-T07)

Terminiai ir cheminiai nudegimai (T20-T32)

Nušalimai (T33-T35)

Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei

nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)

Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos (T80-T88)


9

Nagrinėjant traumas pagal sužalotą kūno dalį, iš nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose daugiausiai

stacionaro pacientų (32,8 proc.) buvo gydyti dėl galvos sužalojimų, iš nukritusiųjų – 42 proc. buvo

gydyti dėl klubų ir kojų sužalojimų, net 65,5 proc. įpjovimų/įbrėžimų sudarė pečių lanko ir rankų

sužalojimai (10 pav.). Virš 40 proc. nežinomų ir kitų traumų atvejų sudarė galvos sužalojimai. Tai

reiškia, kad nežinoma gana didelė galvos sužalojimų, kurie yra ypač pavojingi gyvybei, priežasčių

dalis.

10 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą ir pažeistą kūno

dalį 2012 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Kelių eismo

įvykiai

Nukritimai Įpjovimai /

įbrėžimai

Apsinuodijimai Nudegimai /

nuplikinimai

Kita Nežinoma Neužpildyta

%

Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos (T80-T88)

Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)






Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies sužalojimai (S30-S39)




10

2.1. NUKRITIMAI

Nukritimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios gydomasi stacionare, patyrus sužalojimus ir

apsinuodijimus. 2012 m. jie sudarė beveik pusę (45 proc.) visų stacionare dėl traumų gydytų atvejų.

Didžiausią dalį, net 55 proc. nukritimų sudarė griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus,

21 proc. sudarė nepatikslintas nukritimas (griuvimas) ir 6 proc. nukritimas (griuvimas) ant ir nuo laiptų

bei pakopų. Griūnant lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus dažniausiai susižalojami klubai ir

kojos (49,5 proc. visų griuvimų lygioje vietoje), griūnant nuo laiptų ar pakopų – galva (32,5 proc.) (11

pav.).

11 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2012 m.

Nukritimų dažnis 100 000 gyventojų smarkiai didėjo vyresnio amžiaus grupėse, ypač nuo 75 m. Jeigu

jaunesnėse amžiaus grupėse daugiau sužeidimų nukritus (kaip ir visų traumų) patyrė vyrai, tai jau nuo

70 metų pirmavo moterys (12 pav.).

12 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų skaičius 100 000 gyventojų pagal lytį ir amžių 2012 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Griuvimai lygioje

vietoje paslydus,

einant ar užkliuvus

Nukritimas

(griuvimas) ant ir nuo

laiptų bei pakopų

Nepatikslintas

nukritimas

(griuvimas)

%

Medicininės ir chirurginės pagalbos

komplikacijos (T80-T88)

Traumos apimančios keletą kūno sričių

(T00-T07)


Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-

S69)

Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės

dalies sužalojimai (S30-S39)



0 500 1000 1500 2000 2500 3000

0-45-9

10-1415-1920-2425-2930-3435-3940-4445-4950-5455-5960-6465-6970-7475-7980-84

85+

Moterų

Vyrų


11

Didžiausias griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus dažnis 100 000 gyventojų buvo

amžiaus grupėse virš 75 m. Iki 54 m. daugiau sužalojimų patyrė vyrai, o vyresnėse amžiaus grupėse –

moterys (13 pav.).

13 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus skaičius 100 000 gyventojų

pagal amžiaus grupes ir lytį 2012 m.

Vyrų rodikliai 100 000 gyventojų nukritus nuo laiptų bei pakopų (14 pav.) visose amžiaus grupėse

buvo didesni nei moterų. Didžiausi vyrų rodikliai buvo 40-69 m. amžiaus grupėse

14 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų (griuvimų) ant ir nuo laiptų bei pakopų skaičius 100 000 gyventojų pagal

amžiaus grupes ir lytį 2012 m.

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800

0-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.

Moterų

Vyrų

0 20 40 60 80 100 120

0-4 m.5-9 m.

10-14 m.15-19 m.20-24 m.25-29 m.30-34 m.35-39 m.40-44 m.45-49 m.50-54 m.55-59 m.60-64 m.65-69 m.70-74 m.75-79 m.80-84 m.

85+ m.

Moterų

Vyrų


12

2.2. APSINUODIJIMAI

Apsinuodijimai sudarė 9 proc. visų stacionare gydytų traumų. Net 57,8 proc. visų apsinuodijimų buvo

tyčiniai, t.y. bandymai nusižudyti. Visose amžiaus grupėse vyrai apsinuodijo dažniau negu moterys,

išskyrus 15-19 m. ir 85+ m. grupėse. Daugiausiai apsinuodijo maži vaikai ir kūdikiai (0-4 m. amžiaus

grupė) bei paaugliai (15-19 m.) (15 pav).

15 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl apsinuodijimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.

Iš visų ligonių gydytų stacionare dėl apsinuodijimų net 49 proc. apsinuodijo alkoholiu, 35 proc. –

narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (16 pav.).

16 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl apsinuodijimų struktūra pagal apsinuodijimo medžiagą 2012 m.

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

0-4

5-9

10-14

15-19

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

65-69

70-74

75-79

80-84

85+

Moterų

Vyrų

35%

49%

12%

4%

Apsinuodijimas narkotikais,

vaistais ir biologinėmis

medžiagomis

Alkoholio toksinis poveikis

Kitų nemedicininės paskirties

medžiagų toksinis poveikis

Kita


13

2.3. ĮPJOVIMAI/ĮBRĖŽIMAI

Įpjovimai/įbrėžimai sudarė 6 proc. visų stacionare gydytų traumų. Net 83,8 proc. jų – tai sąlytis su

aštriais daiktais, įvairiais įrankiais ir mechanizmais, 8,4 proc. – pasikėsinimai. Skaičiuojant 100 000

gyventojų vyrai įsipjovimų patyrė žymiai daugiau nei moterys visose amžiaus grupėse. Daugiausiai

įsipjovimų buvo užfiksuojama 20-54 m. amžiaus grupėse (17 pav.).

17 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl įsipjovimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.

2.4. KELIŲ EISMO ĮVYKIAI

Traumos dėl kelių eismo įvykių sudarė 3 proc. visų stacionare gydytų traumų. Vyrai jas patyrė dažniau

nei moterys. 5-9 m. ir 70-74 m. buvo vienintelės amžiaus grupės, kai mergaitės/moterys nukentėjo

daugiau negu berniukai/vyrai. Vyrai daugiausiai nukentėjo kelių eismo įvykiuose 15-44 m. amžiaus

grupėse, moterys 5-19 m. amžiaus grupėse (18 pav.).

18 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.

0 50 100 150 200 250 300

0-4

5-9

10-14

15-19

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

65-69

70-74

75-79

80-84

85+

Moterų

Vyrų

0 0.02 0.04 0.06 0.08 0.1 0.12

0-4

5-9

10-14

15-19

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

65-69

70-74

75-79

80-84

85+

Moterų

Vyrų


14

Pėstieji, važiuojantieji pedaline transporto priemone, motociklu ir automobiliu sudarė 90 proc. visų

stacionare gydytų pacientų, nukentėjusių eismo įvykiuose. Dažniausiai nukentėjo 5-19 m. amžiaus

asmenys (19 pav.). Didžioji dalis nukentėjusiųjų 5-14 m. amžiaus grupėse buvo važiuojantieji pedaline

transporto priemone (pvz., dviračiu). Tarp nukentėjusiųjų 15-19 m. amžiaus grupėje važiuojantieji

automobiliu lenkė važiuojančius pedaline transporto priemone. 20-44 m. amžiaus grupėse

važiuojantieji automobiliu sudarė didžiausią dalį nukentėjusiųjų. Vyresnėse amžiaus grupėse vėl

daugiau nukentėjo važiuojantieji pedaline transporto priemone, o nuo 65 m. – pėstieji.

19 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyventojų pagal nukentėjusiojo statusą ir amžių

2012 m.

Važiuojantieji automobiliu dažniausiai buvo gydomi stacionare dėl galvos sužalojimų (36,7 proc. visų

susižeidusių važiuojančiųjų automobiliu), dėl kaklo ir krūtinės sužalojimų (16,2 proc.) (20 pav.).

Pėstieji dažniausiai susižeidė galvą (30,3 proc.), klubus bei kojas (27,8 proc.). Pėstiesiems dažniau

pasitaikydavo ir daugybinių traumų (18,6 proc.). Važiuojantieji pedaline transporto priemone

dažniausiai susižeidė pečių lanką ir rankas (33,6 proc.) ir galvą (27,5 proc.). Važiuojantieji motociklu

susižeisdavo įvairias kūno dalis: klubus ir kojas (24,1 proc.), pečių lanką ir rankas (21,1 proc.), galvą

(20,6 proc.); daugybinės traumos sudarė 17,6 proc.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+

Pėstysis Važiuojantis pedaline priemone Važiuojantis motociklu Važiuojantis automobiliu


15

20 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl kelių eismo įvykių struktūra pagal nukentėjusiojo statusą ir sužalotą kūno dalį

2012 m.

2.5. NUDEGIMAI/NUPLIKINIMAI

Nudegimai/nuplikinimai sudarė 2 proc. visų stacionare gydytų traumų. 73,2 proc. jų sudarė sąlytis su

karščiu ir karštomis medžiagomis, 25,7 proc. – dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis. Net 46,8 proc. visų

gydytų dėl nudegimų/nuplikinimų ligonių sudarė 0-4 m. vaikai. Vyrai nudegimų/nuplikinimų patyrė

dažniau nei moterys (21 pav).

21 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nudegimų/nuplikinimų skaičius 100 000 gyventojų pagal amžių ir lytį 2012 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pėstysis Važiuojantis

pedaline

priemone

Važiuojantis

motociklu

Važiuojantis

automobiliu

%

Traumos apimančios keletą kūno sričių (T00-

T07)



Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies

sužalojimai (S30-S39)


Galvos sužalojimai (S00-T09)

0 50 100 150 200 250 300 350

0-4

5-9

10-14

15-19

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

65-69

70-74

75-79

80-84

85+Amžiaus gr.

Moterų

Vyrų


16

3. TRAUMOS PAGAL KETINIMĄ

Iš visų traumų gydytų stacionare 71 proc. buvo netyčinių, 6 proc. tyčinių ir 4 proc. susijusių su

užpuolimu (22 pav.).

22 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal ketinimą 2012 m.

Dėl atsitiktinių sužalojimų dažniausiai buvo sužalojami klubai ir kojos, pečių lankas ir rankos bei

galva. Tyčiniuose (savęs) sužalojimuose dominavo apsinuodijimai narkotikais, vaistais ir biologinėmis

medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (93,8 proc.). Užpuolimuose

dažniausiai buvo sužeidžiama galva (67 proc.) (23 pav.).

23 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal ketinimą ir sužalotą kūno dalį 2012 m.

71%

6%

4%

1% 18%

Atsitiktinis (netyčinis) sužalojimas

Tyčinis sužalojimas

Su užpuolimu susijęs sužalojimas

Nežinomas ketinimas

Neužpildyta

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Atsitiktinis

(netyčinis)

sužalojimas

Tyčinis

sužalojimas

Su užpuolimu

susijęs

sužalojimas

Nežinomas

ketinimas

Neužpildyta

Medicininės ir chirurginės pagalbos komplikacijos

(T80-T88)

Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir

biologinėmis medžiagomis bei nemedicininėspaskirties medžiagų toksinis poveikis (T36-T65)






Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies

sužalojimai (S30-S39)




17

4. TRAUMOS VIETA

Lietuvoje, pradėjus naudoti TLK-10-AM, atsirado galimybė nurodyti traumos vietą ir veiklą. Kadangi

pagal šią klasifikaciją koduojama tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas traumos vietos kodavimas

yra palyginti naujas sveikatos priežiūros įstaigoms, galbūt, todėl net 38 proc. stacionare gydytų traumų

nebuvo nurodyta traumos vieta. Pagal traumos vietą, didžiausią dalį, sudarė įvykiai namuose – 32

proc., 6 proc. – keliuose, 1 proc. – ugdymo įstaigose, 12 proc. – nežinoma vieta (24 pav.).

24 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal įvykio vietą 2012 m.

Namuose daugiausia sužalojimų užfiksuota: kitose ir nepatikslintose vietose namuose (46 proc.),

lauko zonoje (28 proc.) ir niekur kitur nepriskirtose vidaus gyvenamosiose zonose (14 proc.) (25 pav.).

25 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl namuose įvykusių sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra 2012 m.

Dažniausia stacionaruose dėl patirtų traumų namuose gydomų ligonių sužalojimo priežastis –

nukritimai (56 proc.), 17 proc. sudarė apsinuodijimai, 7 proc. – įpjovimai/įbrėžimai (26 pav.).

6%

1%

32%

11% 12%

38%

Keliuose

Ugdymo įstaigose

Namuose

Kita

Nežinoma

Neužpildyta

4%

28%

2%

1%

3%

2% 0%

14%

46%

Įvažiavimas

Lauko zonos

Garažas

Vonios kambarys

Virtuvė

Miegamasis

Skalbykla

Kitos vidaus zonos

Nepatikslinta


18

26 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl namuose įvykusių sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos mechanizmą

2012 m.

Tarp keliuose įvykusių sužalojimų gydytų stacionare daugiausia užfiksuota sužalojimų ant šaligatvio

(40 proc.) ir kelyje (35 proc.) (27 pav.).

27 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų keliuose struktūra 2012 m.

56%

3%

7% 1%

17%

13%

3%

Nukritimai

Nudegimai/nuplikinimai

Įpjovimai/įbrėžimai

Kelių eismo įvykiai

Apsinuodijimai

Kita

Nežinoma

35%

40%

2%

8%

15%

Kelias

Šaligatvis

Dviračių takas

Kita

Nepatikslinta


19

5. VEIKLA TRAUMOS METU

Veikla traumos metu nurodo asmens užsiėmimą (ką jis veikė), kuomet įvyko trauma. Kadangi veikla

traumos metu pradėta koduoti tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas jos užpildymo kokybė prasta: net

42% visų traumų gydytų stacionare nebuvo užpildyta veikla, 30% buvo nurodyta kita veikla (namų

ruoša, gyvybinė veikla, mokymasis), 24% – nežinoma veikla. Tik po 2% trauma įvyko dirbant

apmokamą darbą ir sportuojant (28 pav.) Tarp sporto traumų 37,2 proc. sudaro komandinių sporto

šakų traumos.

28 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pagal veiklą 2012 m.

2% 2%

30%

24%

42%

Apmokamas darbas

Sportas

Kita (namų ruoša, gyvybinėveikla, mokymasis)

Nežinoma

Neužpildyta


20

Priedas. Stacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų išorinės priežastys

Išorinės priežasties pavadinimas

Išorinės

priežasties kodas

pagal TLK-10-

AM

Stacionare

gydytų ligonių

skaičius

Iš viso,

iš jų: V00-Y98 48916

Transporto įvykiai, iš jų: V00-V99 2385

Pėsčiasis, sužeistas per transporto įvykį V01-V09 492

Važiuojantysis transporto priemone su pedalais, sužeistas per transporto

įvykį V10-V19 801

Motociklininkas, sužeistas per transporto įvykį V20-V29 178

Važiuojantysis trirate varikline transporto priemone, sužeistas per

transporto įvykį V30-V39 16

Važiuojantysis lengvuoju automobiliu, sužeistas per transporto įvykį V40-V49 660

Važiuojantysis pikapu ar furgonu, sužeistas per transporto įvykį V50-V59 14

Važiuojantysis sunkiasvore krovinine transporto priemone, sužeistas per

transporto įvykį V60-V69 26

Važiuojantysis autobusu, sužeistas per transporto įvykį V70-V79 52

Kiti sausumos transporto įvykiai V80-V89 111

Vandens, oro ir kosmoso transporto įvykiai, kiti ir nepatikslinti

transporto įvykiai V90-V99 30

Kitos išorinės netyčinio sužalojimo priežastys, iš jų: W00-X59 28582

Kritimai W00-W19 20071

Negyvųjų mechaninių jėgų poveikis W20-W49 3726

Gyvųjų mechaninių jėgų poveikis W50-W64 1498

Atsitiktinis skendimas ir panirimas W65-W74 19

Kitas atsitiktinis kvėpavimo sutrikdymas W75-W84 44

Elektros srovės, radiacijos ir ribinių oro temperatūrų bei slėgio poveikis W85-W99 60

Dūmų, ugnies ir liepsnos poveikis X00-X09 220

Kontaktas su įkaitusiais paviršiais ir įkaitusiomis medžiagomis X10-X19 623

Kontaktas su nuodingais gyvūnais ir su nuodingais augalais X20-X29 138

Gamtos jėgų poveikis X30-X39 225

Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis X40-X49 1602

Persitempimas, keliavimas ir nepriteklius, atsitiktinis kitų ir

nepatikslintų veiksnių poveikis X50-X59 356

Tyčinis savęs žalojimas X60-X84 2609

Pasikėsinimas X85-Y09 1415

Įvykis, esant nenustatytiems ketinimams Y10-Y34 232

Teisinis įsikišimas ir karinės operacijos Y35-Y36 1

Medicinos priežiūros ir chirurginės pagalbos komplikacijos Y40-Y84 935

Išorinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių padariniai Y85-Y89 229

Kitur priskirti papildomi veiksniai, susiję su sergamumo ir

mirtingumo priežastimis Y90-Y98 2514

Nepažymėta traumos priežastis

7266

Documents

STACIONARE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ …hi.simplit.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/... · Jau eilę metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis pirmauja