Socialins veiklos asociacija viesos kampelis

Projektai - ugdymo staigose griaunantys eimos vertybinius pamatusSocialins veiklos darbuotoja Jolanta Lipkeviien2012 metai

GRSMSi projekt turinys neigiamai veikia mokini psichik, moral, seksualin tapatyb, atsaking pasirengim tvystei, asmenybs vystymsi ir socialin saviraik.

iuolaikiniame lig klasifikatoriuje lyties tapatumo sutrikimas priskiriamas psichikos sutrikim kategorijai. (kodas F 64.2).

GRSMSSavo transseksualumo idjas Lietuvai bruka tarytum nekaltas Norvegijos ir vedijos vyriausybi steigtas iaurs ministr tarybos biuras Lietuvoje. Europos Taryba spaudia Lietuv pasirayti konvencij ,,Dl smurto prie moteris ir eimyninio smurto prevencijos bei kovos su juo. Nekaltu pavadinimu reikalaujama teisinti svok ,,socialin lytis.

Pavadinimai maskuoja ir daro nepastebim priemons esmTolerantiko jaunimo asociacija ( 2005 m.) www.tja.lt vadovas Artras RudomanskisStovykla Kitoks, bet savas (11 met vyksta)TJA vertybsPagarbavairovVienybVizija - Tolerantikas jaunimas tolerantikoje visuomenje, Misija - Skatinti pagarb visuomenje kitaip mstantiems monms bei diskriminuojam asmen grupms vienijant tolerantik jaunim ir skleidiant informacij apie tolerancij. Idja vienyti tolerantik jaunim (nutylima, kad stovykloje analizuojamos temos susijusios su homoseksualumu ir paaugliai mokomi jais tapti. ) kis- ,,jei nori pasidalinti savo mintimis su bendraminiais ir smagiai bei turiningai praleisti laik kvieiame jungtis prie ms. Pagrindinis stovyklos tikslas - suburti tolerancijos vardan norint veikti jaunim ir kartu imtis aktyvios veiklos! www.gayline.lt bei www.gaycafe.lt

"Kitoks, bet savas"

Stovyklos organizuojamos gyvendinant Jaunimo reikal departamento prie Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos remiam program "Kitoks, bet savas". Stovyklos metu buvo analizuojamos tokios temos kaip gj, lesbiei ir biseksual socialinio judjimo link.

Tyrimas Tolerancija ir multikultrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose.

J. Reingards, N. Vasiliauskaits, R. Erentaits tyrimas yra parengtas pabgli integracijos programos rmuose, taiau tyrimo rekomendacijose kaip svarbiausia problema iskiriama tai, kad mokyklose per maai kalbama apie homoseksualum. Rekomenduotina mokyklos aplinkoje ypa stiprinti vietim lyi lygybs ir seksualins orientacijos vairovs bei nediskriminavimo srityje, be to, pedagogams taip pat rekomenduojama padti mokiniams painti j pai vairov.

Tyrimo ivadosTyrjos apklaus vaikus rado daugyb mstymo stereotip, pradedant eimos samprata, baigiant kitatauiais ir homoseksualais. Projekte raginama naikinti visus stereotipus rekomenduotina mokyklos aplinkoje ypa stiprinti vietim lyi lygybs ir seksualins orientacijos vairovs bei nediskriminavimo srityje. Btina ugdyti mokini gebjim atpainti heteroseksizm ir jo poveik skirtingoms socialinms grupms, taip pat pristatyti alternatyvias lyties bei seksualumo sampratas. Homofobija neatsiejama nuo dualistinio patriarchalinio lyi modelio taikymo. Kitaip tariant, teigiama, kad gerai sutarsim su pabgliais, jei homoseksualum paskelbsime norma, o gal siekiamybe, o tradicin lyi skirtingumo samprat ir santykius atgyvena.

Programa turi pakeisti tradicin mstymjaunas mogus i tv, mokytoj, socialini pedagog, psicholog globos ieina gyvenim neturdamas pakankamos informacijos apie mogaus lytikumo sklaid heteroseksualum, biseksualum, transseksualum, homoseksualum. Ir, kad mokytojams, tvams ypatingai svarbus btent is projektas, nes jie negav ypatingo su seksualine orentacija susijusio vietimo ir nebdami drsios ir atviros asmenybs, niekada neiugdys mokini kaip asmenybi gebani eksperimentuoti pasirenkant lyt, kuri kaip teigiama nesusijusi su biologine ir skatinama.Komentaras:Nors studija lyg ir turt bti orientuota pabglius, kone daugiausia joje kalbama apie homoseksual problemas. Tyrimo autorms atrodo, kad tradicin vietimo sistema jau atgyvenusi, j reikia keisti, nes vietimo institucijos visuomenje tik dar labiau tvirtina siaknijusius etninius, religinius, lyi ar seksualumo stereotipus. O sektinu pavyzdiu jos laiko vietim, pagrst laisvs praktika.

Mokytoj, moksleivi, tv ir NVO atstov tarpkultrini gebjim pltra

Projektas (paraikos kodas VP1-2.2-MM-05-K-01-043) Mokytoj, moksleivi, tv ir NVO atstov tarpkultrini gebjim pltra, kur finansuoja ir MM. Projekto vadovas Tolerantikojo jaunimo asociacijos vadovas Artras Rudomanskis

Projektas vykdomas 11 mokyklKlaipdos r. Veivirn gimnazija,Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija,Radvilikio rajono iauln Marcelino iknio vidurin mokykla, Radvilikio Vaiganto gimnazijaPanevio "altinio" pagrindin mokykla, Kauno rajono Vilkijos gimnazija, Kalvarijos gimnazija,Lazdij rajono savivaldybs etok vidurin mokykla,Zaras rajono Antazavs Juozo Gruodio vidurin mokyklaPaggi savivaldybs ilgali pagrindin mokykla,Vilniaus Lazdyn vidurin mokykla.

Gender Loops projekto variacijaProjekte aptariama, kad mokyklose per maai kalbama apie homoseksualum, kad lytin orientacija yra laisvai pasirenkama, reikia nagrinti ,,homoseksualias eimas, kritikuojama ,,heteroseksualumo prezumpcija, teigiama ,,eima yra homofobikas reikinys, reikia ,,griauti tradicines nuostatas ir sitikinimus ir suteikti jiems nauj reikmi. Teigiama, kad lytimi tampama.

sipareigojama ,,Diegiant projekto model bus sukurtas bendradarbiavimo tinklas tarp vis partneri, kurie pasiskirst visose Lietuvos apskrityse.

Gender Loops projekto variacijaMokymus ved projekte dirbanios eksperts Egl Tamulionyt, Dina Donauskait, Gerda Stakeviit, Inga ilinskait.vyko seminarai mokytojams, rengsiantiems mokymo metod apraus kiekvienam mokomajam dalykui (10 apra). Mokytojai dalykininkai, remiantis parengtais mokymo metod apraais, kiekvienas savo mokykloje derino tarpdalykin tarpkultrins kompetencijos ugdymo metod integravim atskir mokomj dalyk turin. Seminarus ved projekte darbintos eksperts Giedr Purvaneckien, Irena Stonkuvien.pedagogams rekomenduojama padti mokiniams painti j pai vairov. 2011-2012 mokslo met II pusmet mokytojai taik naujus mokymo metodus - vairi dalyk pamokose ugd moksleivi tarpkultrines kompetencijas. Projekto metu numatomi parengti ir ileisti leidiniai - metodika bei atvejo studija.Buvo visi dalyviai sukviesti baigiamj konferencij 2012-10-10

Projektas pagal bendr lygi galimybi suderint programiaurs ministr tarybos biuro patarja Vida Gintautait sak : Projektas vyksta pagal bendr lygi galimybi suderint program. Paskutinje penktojoje programoje be kit tem numatyta ir lyi lygybs tema. Specialist teig, kad programose gyvendinama Danijos ir Islandijos dareliams parengta metodika.

Geroji patirtis

Moter informacijos centro vadov Jrat eduikien Pristat Vilniausvaik darelio Nendr model Metodik Lietuvos kontekstui adaptavo ikimokyklinio ugdymo specialist Austja Lansbergien.

Moter ir vaik centras

Vilniausvaik darelio Nendr(Giedraii g. 6A-6) direktor Danut Mituzien, jau eil met savo darelyje diegianti vaikams Gender loops programas. Beje, to darelio vaikai yra i socialiai remtin eim. "Nendr" - tai darelis ir dienos centras, teikiantis ugdomsias ir socialines paslaugas Vilniaus nipiki rajone gyvenanioms nepilnoms eimoms. Nuo sikrimo 1998 m. skelbia, kad ivyst unikal darbo su visa eima model.

NendrVIZIJOS IR veiklos tiksl 14 met neturi!Darbo sritys:Vieni tv ir j eim socialin ir kultrin integracija;Neformalus eim vietimas (tvysts gdi lavinimas, savanorysts skatinimas, diskusijos lyi lygybs temomis);UnikalumasSavo veikloje taikome lygi galimybi ir demokratijos principus;Dirbame su visa eima ir jos aplinka;

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA pagal knygeles Diena, kai Frederikas buvo Frida ir Diena, kai Rik buvo Rasmusas skatina eksperimentavim, bandant bti kitos lyties asmeniu.iaurs ministr tarybos biuro patarja Vida Gintautait programos paskirt apibdino bendrais odiais: ji skirta ugdyti socialinius gebjimus, gerinti santykius tarp lyi, ibandyti kitos lyties galimybes ir lyi lygybei pltoti. Ir patikino, kad programa ne apie lyties keitim.

Genderin kultra- mirties kultraMELASLytis yra socialinis-kultrinis konstruktas.lytimi tampama. TIESA - Yda veriama dorybe. odis lytis yra angliko gender vertimas. Gender visada buvo tik odio sex sinonimas, taiau nuo praeito amiaus paskutinio deimtmeio lygi lyi galimybi krjai pakeit jo reikm tarptautiniu mastu. Gender dabar reikia socialin lyt - tai reikia, t, kuri tu gali pasirinkti nepriklausomai nuo to, kas esi biologikai. Berniuku ar mergaite gimstama, taiau tikru vyru ar moterimi tampama. Lytinis tapatumas (identitetas) yra labai svarbus, o jo neaikumas sutrikdo asmens raid.eima yra skirta sudaryti tinkamiausias slygas tautos ateiiai, vaikams atsirasti ir jiems augti, tai aiku, kad tai turi bti tik vyro ir moters santuoka.

Projektas Moter irvyr lygi galimybi pedagogikos pavyzdys iDanijos ikimokyklinio ugdymo staiggyvendinamas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei iaurs vakar Rusijoje (St. Peterburgo srityje).Siloma susipainti su Danijos aliesmoter irvyr lygi galimybi pedagogikos pavyzdiais ikimokyklinse staigose ir tada nusprsti, koki lyilygi galimybi metodik parengti konkreioje ikimokyklinio ugdymo staigoje.Prioritetas vietimas ir ugdymas lygi galimybi klausimais. http://norden.lt/index.php?show_content_id=34&news_id=1728

Projektas Moter irvyr lygi galimybi pedagogikos pavyzdys iDanijos ikimokyklinio ugdymo staiggyvendinimui Lietuvoje iaurs ministr tarybos skirta 35000 Lt.Lietuvoje gyvendina NVO Moter informacijos centras. Lietuvoje atitinka LR MMRengimo eimai ir lytikumo ugdymo nacionalins programos tikslus ir udavinius (22.3 str. tvirtinti lyi lygybs ir lygiavertikumo nuostatas).Projekto gyvendinimo trukm: nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 30 d.

Projektas Moter irvyr lygi galimybi pedagogikos pavyzdys iDanijos ikimokyklinio ugdymo staigLyi lygi galimybi pedagogikos mokymuose ikimokyklinio ugdymo staig pedagogams ir adaptuot knygui bei idj vadovo pristatyme dalyvauja25 ikimokyklinio ugdymo staig pedagogai.

Programa"mogaus teisi infopaketas" vykdo ,,Tolerantiko Jaunimo Asociacija ir,, mogaus Teisi Stebjimo Institutas, diegia tokias vertybines nuostatas: lytin orientacija yra laisvai pasirenkama, ji nesusijusi su biologine lytimi; tradicinis lyties supratimas tra visuomens primestas elgesys, heteroseksualumo negalima laikyti norma;tradicin eima yra atgyvenusi forma, i esms homofobikas darinys.Tokios nuostatos prietarauja LR Konstitucijai, Vyriausybs programai, Valstybinei eimos politikos koncepcijai.

"eimos planavimo ir lytikumo ugdymo programa" kuri pareng eimos Planavimo ir Seksualins Sveikatos Asociacija (PSSA), Tarptautins Planuotos Tvysts Federacijos (angl. IPPF) ataka Lietuvoje. PSSA ir IPPF yra organizacijos, dalyvaujanios kontraceptik pardavimo rinkodaroje, savo veikloje remiasi tarptautiniais (Kairo, Pekino) nutarimais, vykdaniais gyventoj skaiiaus mainimo politik.

Lytinis vietimas eimos planavimas tai priemoni sistema, siekianti utikrinti paaugliams saug, be pavojaus usikrsti lytikai plintaniomis ligomis ir ntumo, seks. ios gairs atsispindi ne tik mintoje programoje, bet ir naujausioje 9 klass biologijos bei AIDS ir ukreiam lig prevencijos programose. ios programos neatitinka mokini Rengimo eimai koncepcijos.

Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programa

eimos Koncepcij atitinkanti Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programa dl l stygiaus jau penkerius metus mokyklose gyvendinama tik epizodikai.

Problemiki programos teiginiai (1)

Kadangi paauglms ntumo btina ivengti, o skubioji kontracepcija yra nepatikima, tad joms geriausiai tinka nuolatin hormonin kontracepcija, laikoma, kad ji visikai nekenkia. Kadangi tai brangu, PSSA siekia merginoms jos atpiginimo ir bereceptinio pardavimo. Taip pat reikalauja, kad nepilnametms bt prieinamos ginekologo ir akuerio paslaugos be tv inios. Kai kontraceptikai nesuveikia, tada btinas abortas. Jis taip pat laikomas nekenksmingu, tad PSSA siekia, kad mergaits nuo 16 met galt darytis abort be tv sutikimo. Abortas vadinamas laisvu pasirinkimu, o manantys kitaip siekianiais palauti moter.Masturbacija laikoma sveikintinu dalyku, padedaniu paalinti tamp ir naujai painti savo kn. Todl IPPF prie metus Londono centre suorganizavo masturbacijos maraton.

Problemiki programos teiginiai(2)

Nors sakoma, kad seksualin gyvenim geriau pradti kuo vliau, bet laisv aikinama kaip galimyb priimti sprendimus dl lytinio elgesio pagal savo norus ir poreikius, kaip teis seksualin elges, kuris ilaisvina nuo iorini suvarym. Tuomet jaunimas gali diaugtis savo knu ir seksualumu kaip gyvybikumo ir gyvenimo dovana, ima gyventi visavert gyvenim. Drovumas iuo atveju yra asmenybs vystymosi stabdis. Lytinio potraukio slopinimas kenkia psichikos sveikatai. Teis vietim reikia detaliai imanyti naujausias kontracepcijos priemones, fiziologinius lytikumo aspektus, vairias lytinio gyvenimo formas, iuolaikin poir lyties pasirinkim ir seks. Tai, kad visuotinai i programa dar nedstoma, jaunimui sunkiai prieinama hormonin kontracepcija ir abortas, vadinama diskriminacija, j teisi paeidimu. Dl to ypatingai kaltinama Banyia ir stereotipai, kurie stabdo progres, prieinasi mokslo pasiekimams ir vietimui. Laikoma, kad tvai nepajgs formuoti vaik poir lytikum, jaunimas mokomas kovoti u savo teises.

Kauno moter draugijos (KMD) projektasMentoryst mergin grupms (1)Tikslin grup - vaik nam aukltins merginos (baigianioms mokykl) . Mergin grupi metodika teigiama yra paremta lyi lygybe ir demokratijos principais.Merginoms pagal program bus paskirta mentor, kuri jas skatins bti "savarankikas ir nepriklausomas nuo vyr". Numatyta mentorei po 30 lt u kiekvien pasimatym su paaugle (1-2 val.). Mentors bt darbinamos darbo sutartimi. Viena mentor gali pasiimti globoti vien, dvi paaugles, ar netgi 5. Projekto trukm - 2 metai.

Mentoryst mergin grupms (2)Mentors ada bti apmokytos, bet mokymai netiktai nusikl nuo 2012 spalio mn. kitus metus.Pasisako u lyi lygybTradicin eima yra atgyvenusi forma, i esms homofobikas darinys. KMD organizacija savo veikla prisideda prie kontraceptik pardavimo rinkodaros.Kai kontraceptikai nesuveikia, tada silomas abortas.KMD direktors teiginys: ,,Nesu u "dalinim kair ir dein", taiau, atleiskite "laukti savo vyro" bei ignoruoti kontraceptini priemoni svarb, vargu ar yra "savarankikos, nepriklausomos moters" bruoai.

pateik vien silym skiepyti paauglius nuo mogaus papilomos viruso (PV).Skatinamas mergaii ankstyvas seksualinis gyvenimas intencija paslepiama po melo skraiste- Lietuva be gimdos kaklelio vio.Norint vesti nauj produkt rink reikia 3 met nuoseklaus darbo. http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12975813501296157335

Konferencija seime 2011-01-26 Lietuva be gimdos kaklelio vio

O kaip gimdos kaklelio viu usikreiama?Lytiniais santykiais, taiau galima usikrsti ir tiesiog aidimais (petingu) ir neatliekant lytinio akto, jei rankomis yra lieiami lytiniai organai ir panaiai. JAV atliktame Nacionalinio eimos augimo tyrime (tirta 10 tkst. moter nuo 15 iki 44 m.) nustatyta, kad mergaits, pradjusios lytin gyvenim bdamos 1314 met, lytikai plintaniomis ligomis usikreia 2 kartus daniau nei tos, kurios pradjo lytinius santykius sulaukusios pilnametysts.

Svarbiausia yra tik savas siauras finansinis interesas

prof. Vytautas Usonis: Lietuvoje vesti nauj vakcin PV skiep kalendori, reikt per 20 mln. lit.Vakcinacijos imuniteto terminas 5 metai. Skiepyti rekomenduojama 12 met mergaites supraskime, nes 5 met laikotarpyje 13, 14, 15 m. jos prads aktyv seksualin gyvenim eksperimentuodamos, kaitaliodamos partnerius tada gali usikrsti. Siekis, kad ios vakcinos bt kompensuojamos i valstybs biudeto.

Skatinami ankstyvi lytiniai santykiai, kad atsirast poreikis iems produktams. Tariama seksualinio vietimo, eimos planavimo ir seksualins sveikatos asociacijos ideologija yra visikai skatinama ir finansuojama verslo struktr ir ia sukasi miliniki pinigai. Pasauliniu mastu i lobistin veikl vysto Tarptautin planuotos tvysts federacija.

ESMINS prevencins priemons nustumtos urib: ugdyti ir skatinti lytinius santykius pradti kuo vliau, laikytis itikimybs tarp partneri, gyventi pador gyvenim- atgyvena.

Kalbama tik apie galimas eimos formas, visai pamirtant esm.

kodl norima sulyginti lytis?Kodl tebesvarstoma, kokia eima galt bti? kam eima yra skirta?

PAGRINDASLR Konstitucija - valstyb saugo ir globoja vaikyst, eim. Pagal vietim reglamentuojanius dokumentus tai mokykla padeda eimai, o eima pedagogams iugdyti visapusik asmenyb. Pagal Vaiko gerovs valstybs koncepcijos (sigaliojo nuo 2003.05.31) 1.2.1.2. punkt eima ir valstyb dalijasi vaiko gerovs utikrinimo atsakomybe. Mokyklose vykdomos ugdymo programos pirmiausiai turi atitikti eimoje ugdomoms vertybms ir morals normoms.

Valstybin eimos politikos koncepcija

1.4. eima esminis visuomens gris, kylantis i mogaus prigimties ir utikrinantis vaik bei vis kart gerov ir sveikos visuomens raid, tautos bei valstybs gyvybingum ir krybingum ir valstyb ir nevyriausybins institucijos privalo utikrinti eimos integralumui palanki aplink, pltodamos ir tobulindamos jos teisin ir socialin baz. 1.7.8. 1989 m. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos (in., 1995, Nr. 60-1501) preambule: (...) eimai, kaip pagrindinei visuomens lstelei ir natraliai vis jos nari, ypa vaik, augimo ir gerovs aplinkai, turi bti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galt prisiimti visas pareigas visuomenei. 1.8.3. eima yra pirminis socialinis institutas, kuris kiekvienoje visuomenje utikrina social gyvenimo bd grindiani vertybi, elgesio norm, formali ir neformali taisykli visum. Visuomens gyvenimas pakrinka, jei eimai stinga palaikymo ir apsaugos. 1.8.4. mogaus teiss pirmiausia gyvendinamos per eim, ne skaidant j atskirus narius, bet stiprinat j tarpusavio atsakomyb. 3.1. Valstybins eimos politikos tikslas numatyti ir vykdyti eimos institut palaikani ir stiprinani bendr politik, kuri utikrint bendrsias slygas teikiant diferencijuot valstybs ir visuomenini institucij pagalb eimai visose srityse, siekiant, kad bt sudarytos slygos jai bti autonomiku, atsakingu, tvirtu, stabiliu, aktyviu ir savarankiku institutu, gebaniu visavertikai atlikti savo funkcijas. 4.1. vietimo ir kultros sistema grindiama glaudiu eimos, mokyklos ir visuomens bendradarbiavimu, padedant eimai ugdyti asmen, pajg suvokti pasaul, savarankikai ir kartu su kitais sprsti savo ir visuomens gyvenimo problemas.

PasilymaiBendrauti su tvais ugdymo staig taryboseBurtis eim tarybas savivaldybseBurtis asociacijas ginanias tradicin eim Vienytis bendrose veikloseRengti nuosekl veiksm planviesti vieniems kitusVeikti aktyviai ugdymo staig tarybose

Ai u dmesNelik abejingas!