Erika Ribašauskienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Kaimo plėtros skyrius

erika@laei.lt, 85 2610758,

Biržai2012 m. kovo mėn. 27 d.

VERSLASVERSLAS (kartais šnekamojoje dar vadinamas bizniu) – savarankiška veikla, paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo

sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir darbą.

Verslo rūšys ir formos gali būti skiriamos pagal įvairius kriterijus:Verslo rūšys ir formos gali būti skiriamos pagal įvairius kriterijus:»legalumą (atitikimą teisės aktams) – legalus ir nelegalus (šešėlinis verslas)»veiklos ypatumus, jos rūšis ir porūšius – prekyba, gamyba, tarpininkavimas, paslaugos»sektorius, kuriuose veikiama – finansai, bankai, pramonė, žemės ūkis (juridiniai asmenys)»mastą – smulkus ir vidutinis verslas, stambusis verslas.

Verslu gali užsiimti tiek pavieniai – fiziniai – asmenys, tiek ir asmenų grupės – juridiniai asmenys.

Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas –

labai maža, maža ar vidutinė įmonė

fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą)

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas Nr. X-1346, 2007-12-04, Valstybės žinios, 2007-12-15, Nr. 132-5354

Įmonė Darbuotojų skaičius

Įmonės metinės pajamos ar balanse nurodyto turto

vertė, mln. Lt

LABAI MAŽA < 10 < 7 < 5

MAŽA < 50 < 24< 17

VIDUTINĖ < 250 < 138< 93

2010 m. kaime buvo per 10 tūkst. MVĮ, iš jų 78 proc. – labai mažos įmonės. Lietuvoje vidutiniškai vienam tūkstančiui kaimo gyventojų tenka 9,4 MVĮ. Kaimo MVĮ sudaro apie 15 proc. Lietuvoje veikiančių MVĮ skaičiaus. Tai rodo, kad verslas ir toliau daugiausia plėtojamas miestuose, kuriuose yra didesnė rinka, geresnė verslo infrastruktūros būklė ir verslo konsultavimo paslaugų bei žmogiškųjų išteklių pasiūla ir kokybėdidesnė rinka, geresnė verslo infrastruktūros būklė ir verslo konsultavimo paslaugų bei žmogiškųjų išteklių pasiūla ir kokybė.

Mažų ir vidutinių įmonių skaičius kaime 2006-2010 m., tūkst.

5Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

6Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Apskritys

MVĮ skaičius, vnt.

Pokytis 2006, palyginti su

1000-iui kaimo

gyventojų tenka MVĮ

2010 m. 2006 2007 2008 2009 2010 2010 m., proc.

Alytaus 400 430 456 423 482 20,5 6,9

Kauno 1757 1898 1971 1957 2119 20,6 11,3

Klaipėdos 908 1004 1062 1061 1124 23,8 11,1

Marijampolės 567 573 571 553 611 7,8 6,9

Panevėžio 964 994 1008 952 1015 5,3 9,2

Šiaulių 1064 1105 1119 1065 1171 10,0 9,3

Tauragės 406 459 478 441 504 24,1 7,1

Telšių 561 603 608 580 610 3,4 8,9

Utenos 487 494 501 473 535 8,7 7,5

Vilniaus 1459 1649 1781 1743 1914 31,2 10,6

Iš viso 8573 9169 9555 9248 10085 17,6 9,4

7Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, ūkininkai, siekdami papildomų pajamų, įvairina ekonominę veiklą, tačiau šis procesas Lietuvoje itin vangus - tik vos 1 proc. plėtojančių žemės ūkio veiklą dalyvauja įvairinimo procese (vidutiniškai ES 14,3 proc.).

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje ekonominės veiklos įvairinimas labiausiai aktualus ūkininkų ūkiuose iki 50 ha, ūkininkaujančiuose nepalankiose ūkininkauti vietovėse.

Ūkių, įvairinančių ekonominę veiklą, dalis, proc.

Rodikliai Lietuva Švedija Vokietija Latvija

5–50 ha dydžio ūkių dalis bendroje ūkių struktūroje, proc. 2010 m.

37

63,2

62,5

60,1

5–50 ha dydžio ūkių dalies kitimo tendencija 2005–2010 m., proc.

punktais

+0,5

+2,8

+6,8

+10,8

Ūkių, įvairinančių ekonominę veiklą, dalis, proc. 2007 m.

1

22

21

9

8Šaltinis: Eurostat duomenys.

Mažų ir vidutinių įmonių skaičius kaime 2006-2010 m., tūkst.

9Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

0

50

100

150

200

250

300

350

2009 2010 2011

Vnt.

MVĮ skaičius Biržų r. sav. MVĮ Biržų r. sav. kaimo vietovėse

10Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

67

25

2

9

2 2 1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0-4 5-9 10-19 20-49 50-99 100-149 150-249

Dar

b.s

k.

11Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

12Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Parama pagal Kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemones, ribojama reikalavimų potencialiems pareiškėjams, yra nukreipta skatinti:

Paramos priemonės skirtosŽemės, maisto ūkio ir miškininkystės

Patvirtinta paraiškų

Biržų r. sav.

patvirtintų paraiškų

dalis, proc.

sektoriaus konkurencingumo didinimui

Biržų r. sav.

Panevėžio apskrityje

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (109) 100 391 25,6

Konsultavimo paslaugos (136) 133 335 39,7

Žemės ūkio valdų modernizavimas (429) 328 1572 20,9

Miškų ekonominės vertės didinimas (6) 5 27 18,5

Žemės ūkio produktų perdirbimas (5) 3 26 11,5

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (17)

15 64 23,4

Pusiau natūrinis ūkininkavimas (39) 33 722 4,6

Paramos priemonės skirtosŽemės, maisto ūkio ir miškininkystės

Patvirtinta paraiškų Biržų r. sav. patvirtintų paraiškų

dalis, proc. sektoriaus konkurencingumo didinimui

Biržų r.

sav. Panevėžio apskrityje

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (11) 11 25 44,0

Parama verslo kūrimui ir plėtrai (10) 4 26 15,4

Kaimo turizmo veiklos skatinimas (4) 2 10 20,0

Šaltinis: NMA duomenys.

Rodikliai Panevėžio apskrityje

Biržų r. sav. dalis,

proc. Biržų r. sav.

Skirta paramos, mln. litų 104 459 22,6

15-69 metų amžiaus kaimo gyventojai 5810 40214 14,4

Šaltinis: NMA, Statistikos departamento duomenys.

»MVĮ yra ES kaimo ekonomikos pagrindas. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti

užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti jau esamas darbo vietas, mažinti

sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio ribų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, kartu remiant verslo

integravimą ir įvairių vietos sektorių sąsajas. Turėtų būti remiami projektai, kuriais apjungiamas žemės

ūkis, kaimo turizmas ir gamtos bei kultūros paveldas, taip pat investicijos į atsinaujinančių išteklių energiją.

Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

»Žinių perdavimas ir informavimo veikla

»Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos

»Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos

»Ūkio ir verslo plėtra (investicijos į ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėse per

VVG)

Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

»Gamintojų grupių įsikūrimas

»Parama pagal šią priemonę skiriama tam, kad būtų palengvintas gamintojų grupių kūrimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose siekiant:

– gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus;– bendrai pateikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;– nustatyti bendras informacijos apie gamybą taisykles, visų pirma susijusias su derliaus nuėmimu ir ir galimybe įsigyti

produktų, ir– vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir inovacinių procesų organizavimas bei

palengvinimas.

»Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ apibrėžtį.»Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai.»Parama skiriama fiksuoto dydžio metinėmis dalinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kurią gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Ji apskaičiuojama remiantis metine parduota grupės produkcija. Paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas tinkamai įgyvendintas.»Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms skiriama parama apskaičiuojama remiantis jos narių penkerių paskutinių metų, einančių prieš grupės pripažinimą, vidutine parduota produkcija, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų. »Parama neviršija didžiausių I priede nustatytų dydžių ir sumų (max 100 000 eurų)

Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

»Bendradarbiavimas (per VVG)»Pagal šią priemonę skiriama parama skatinamas bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja bent du subjektai, ir visų pirma:

– įvairių Sąjungos žemės ūkio bei maisto grandinės ir miškų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo ir kitų dalyvių, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo strategijas

– klasterių ir tinklų kūrimą– EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių (ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir

įmonės), kūrimą ir veiklą.

»Bendradarbiavimas yra susijęs su:– bandomaisiais projektais– naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės

sektoriuose plėtojimu– smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis

įrenginiais ir ištekliais– tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant logistikos

platformas, kuriomis remiamos trumpos tiekimo grandinės ir vietos rinkos– su trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų plėtojimu susijusi skatinamoji vietos lygmens veikla– bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos – kolektyvinio aplinkos projektų ir esamos aplinkos praktikos vykdymo principu– tiekimo grandinės dalyviu horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu siekiant tvarios biomasės,

naudojamos maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose, gamybos

Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

»Verslumo gyslelė yra įgimta. Negimęs verslininku juo netapsi. Tarsi patvirtina tai, kad tik ~4 % žmonių

vienaip ar kitaip verslauja(Biržų kaimo vietovėse 5,8 tūkst. darbingo amžiaus

gyventojų, iš jų 108 valdo MVĮ+ apie 460 veiklą vykdo su verslo liudijimais)

»Verslumo galima išmokti. Galima išmokti taip pat, kaip vaikščioti ar vairuoti automobilį - tereikia

praktikos