Nuo vaikystës gamtos þenklus stebinti marcinkoniðkë Janina Januðauskienësako, kad ðià vasarà reikës áprasti neuþmirðti namie lietsargio, ir iðdavë paslap-tá, kurià dienà galima tikëtis paragauti pirmøjø miðko grybø...

„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,55 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 44 (8955), 2021 m. birþelio 11 d., penktadienis. Tiraþas 2180 egz.

BIRÞELIO 14-OJIBirþelio 14 d. (pirmadiená) Varënoje – Gedulo ir vilties

dienos minëjimas: 11 val. – ðv. Miðios Varënos Ðv. Ar-kangelo Mykolo baþnyèioje; 12 val. – minëjimas prie pa-minklo tremtiniams ir politiniams kaliniams. Dalyvaustremtiniø ir politiniø kaliniø ansamblis „Viltis“ (vad. G.Kuodienë), „Àþuolo“ gimnazijos mokiniø kompozicija„Gyvybës medis“ (mok. R. Jasevièienë, D. Celencevièie-në, V. Samulevièienë).

KORONAVIRUSASNacionalinis visuomenës sveikatos centras (NVSC) in-

formavo, kad per savaitgalá Varënos rajone naujøCOVID-19 atvejø nenustatyta. NVSC antradienio duo-menimis, Paakmenës kaime nustatytas 1 naujas COVID-19 susirgimas; asmens uþsikrëtimo kelias yra neþino-mas. NVSC informavo, kad treèiadiená Varënos rajonenaujø COVID-19 susirgimø nenustatyta.

PERLOJABirþelio 12 d. (rytoj) Perlojoje prie Paperlojo eþero vyks

paplûdimio tinklinio turnyras 5x5. Esant karantinui, ko-mandø skaièius ribojamas, jos gali bûti miðrios; varþy-bø metu bus privalu laikytis nustatytø karantino nurody-mø ir taisykliø. Varþybø pradþia – 11 val., iðankstinë re-gistracija tel. 8 611 21484.

NEDZINGËBirþelio 12 d. (ðeðtadiená) 14 val., kaip skelbia Varë-

nos kultûros centras, vyks Nedzingës kaimo ðventë: ðv.Miðios Nedzingës baþnyèioje, koncertuos Varënos kul-tûros centro kapela „Paparcis“.

FESTIVALISBirþelio 13 d. (sekmadiená) 11 val. – sakralinës muzi-

kos festivalis „Su Palaimintuoju Teofiliumi Matulioniu2021“; koncertas „Didingieji garsai“ Jëzaus ðirdies atlai-dø metu Akmens kaimo Nukryþiuotojo Jëzaus baþnyèio-je.

GUDÞIAIBirþelio 13 d. 14 val. Gudþiø kultûros centre vyks po-

pietë „Mes uþ laisvæ tëviðkës iðëjom“, skirta trëmimø 80-meèiui ir J. Lukðos-Daumanto metams paminëti.

MATUIZOSBirþelio 13 d. 14 val. Matuizø kapinëse vyks tremtiniø

dienai paminëti skirtas renginys „O, tas dulkëtas trauki-nys“.

VILKIAUTINISBirþelio 13 d. 16 val. Gedulo ir vilties dienos minëji-

mas Vilkiautinio kultûros centre.GYDYMAS

Mûsø nuolatinë skaitytoja varëniðkë, turinti rimtø bëdøsu ðirdies ligomis ir paklususi dabar visur skambantiemsraginimams nedelsti bei laiku kreiptis á gydytojà specia-listà, papasakojo, kaip jai sekësi tai padaryti. „Ðeimos gy-dytojas mane uþregistravo pas kardiologà, - kalbëjo mo-teris. – O kadangi mûsø poliklinikoj yra tik vienas kardio-logas, tai vizito pas já reikëjo laukt mënesá. Po to mëne-sio kardiologas nusprendë, kad man ant kaklo reikia uþ-kabint holterá - prietaisà, kuris uþraðinëja ðirdies darbà.O kadangi tø holteriø poliklinikoj tëra du, vël reikëjo lauktmënesá, kol að já gausiu. Pagaliau að já gavau, paneðio-jau, bet kada bus apraðas su rezultatais, neaiðku. Pana-ðiai ir Santariðkëse, kur vaþiuodavau su siuntimu, o Drus-kininkø klinikoje uþ vizità pas specialistà reikia susimo-këti. Ne kiekvieno ðirdis atlaiko toká gydymà...“

MIGRANTAIPrie Lietuvos sienos su Baltarusija vien per parà ðios

savaitës pradþioje Valstybës sienos apsaugos tarnybospareigûnai sulaikë 52 nelegalius migrantus – Irako, Siri-jos, Baltarusijos ir Rusijos pilieèius. Ið jø 5 asmenis – 4baltarusius ir 1 rusà, neteisëtai perëjusius valstybës sienàties mûsø rajono Strëþiûnø kaimu, sulaikë Varënos pa-sienio rinktinës Purvënø uþkardos pasienieèiai; visi 5 pa-sipraðë politinio prieglobsèio Lietuvoje. Ið viso ðiemet áLietuvà ið Baltarusijos bandë patekti apie 250 neteisëtømigrantø daugiausia ið Irako – tai 3 kartus daugiau neipernai per visus metus.

ÐYPSENAPradþia visiems sunki, netgi buvusiems centristams.

JuodojiJuodojiJuodojiJuodojiJuodojikronikakronikakronikakronikakronika

Birþelio 2 d. apie 22 val.10 min. Merkinës sen. Pilvin-giø k. neblaivø (1.42 prom.alkoholio) 53-ejø metø vyràsumuðë 51-eriø metø mote-ris. Átariamoji ið ávykio vie-tos pasiðalino. Ávykis tiria-mas.

Birþelio 6 d. apie 21 val.15 min. Jurgiðkiø k. pavësi-nëje rasta ðoviniø dëtuvë,kurioje buvo aðtuoni ðovi-niai, ðalia rastas maiðelis su56 ávairaus kalibro ðoviniais.Pradëtas ikiteisminis tyrimaspagal LR BK 253 str. 1 d.

Birþelio 7 d. apie 15 val. 5min. Varënoje, Dzûkø g. na-muose, 50-metis vyras smur-tavo prieð savo neblaivià(4.31 prom. alkoholio) 45-eriø metø sugyventinæ. Áta-riamasis sulaikytas ir uþdary-tas á ilgalaikio sulaikymo pa-talpà.

Birþelio 7 d. apie 20 val.30 min. Varënoje, Transpor-to g. namuose, 23-ejø metøvyras smurtavo prieð savo 20-metæ sugyventinæ. Ávykio ap-linkybes aiðkinasi policija.

RAMUNË

Pilvingiuose moteriðkësumuðë vyrà; Jurgiðkëserasta daugiau kaip pus-ðimtis ðoviniø; varënið-kiai muðë savo sugyven-tines...

Prenumerata vasarai!!!Uþsisakyk „Merkio kraðtà“ liepai, III ket-

virèiui arba visam antrajam pusmeèiui!SUSPËK IKI JONINIØ!

„Merkio kraðto“ prenumeratos kaina:mënesiui – 4,59 euro, trim mënesiams – 13,77 euro,pusmeèiui – 27,54 euro.

Birþelio 14-oji – Gedulo ir vilties diena

Skaudi sukaktisÐiemet sukanka 80 metø, kai buvo ávykdytas pirmasis masinis gyventojø trëmimas ið Lietuvos á tolimuo-

sius SSRS kraðtus...

Tæsinys 7 psl.

Verta dëmesio parodaVarënos kultûros centro parodø salëje atidaryta jubiliejinë varëniðkio meninin-

ko Valdemaro Ðemeðkos tapybos paroda „Lentynos“ – joje eksponuojami septynikûrëjo paveikslai, kuriuos galima apibûdinti vienu þodþiu – civilizacija...

Parodos autorius V. Ðemeðka su þmona ir parodos organizatore D. Kleponyte–Ðemeðkiene Tæsinys 4 psl.

Tæsinys 5 psl.

Kokià vasarà þada gamtos þenklai

Ar reikiatiek buhalteriø

„Varënos ðilumoje“?„Merkio kraðto“ redakcijà pasiekë buvusios UAB „Varënos

ðiluma“ darbuotojos laiðkas, kuriame ji abejoja, ar ði savival-dybës kontroliuojama ámonë neðvaisto mokesèiø mokëtojø pi-nigø, ádarbinusi daug daugiau buhalteriø nei jø turi, pavyzdþiui,privati UAB „Merkys“…

UAB „Varënos ðiluma“ laikinasis vadovas Jonas En-drikis

Visø mûsø rajono þmoniø interesasÐtai kà raðo redakcijos interesantë savo laiðke „Merkio kraðto“ redakcijai:

„Jums raðo buvusi UAB „Varënos ðiluma“ darbuotoja. Kiek þinau, UAB „Varë-nos ðiluma“ priklauso Varënos rajono savivaldybei, tai reiðkia, visø mûsø rajo-no þmoniø interesas. Norëjau paraðyti apie UAB „Varënos ðiluma“ buhalterijà.

Tæsinys 3 psl.Autorës nuotr.

5 2021 m. birþelio 11 d. Nr. 44

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Skaudi sukaktis

Minint birþelio 14-àjà –Gedulo ir vilties dienà – no-risi prisiminti mûsø kraðtie-tæ, politinæ kalinæ ir poetæEglæ Nemunaitæ. Ðiø metøgeguþës 4 dienà Onai Ane-tai Jaskelevièiûtei-Goro-deckienei (Eglei Nemunai-tei) bûtø sukakæ 95 metai.Gimë ji 1926 m. geguþës 4d. Merkinëje. Apie save, gy-venimà Merkinëje ji pasa-kojo 2006 metais iðleistojeprisiminimø ir kûrybos kny-goje apie taiðetlagerieèius„Naikintos, bet nenugalëtostautos kelias“(2006): „Ma-no deðimtmetë vaikystë –pati graþiausia gëlë, þydëju-si prie Nemuno ir Merkiosantakos Merkinëje, Varë-nos raj. Jà laistë ðilti lietûs,siûravo drungni vëjai, bran-dindami ir nuostabiausiàðirdies liepsnà – neuþgesin-tà meilæ Gërio daigui. Gal

Sukaktys Ona Gorodeckienë-Jaskelevièiûtë(slapyvardis – Eglë Nemunaitë)

1926-05-04 – 2016-07-22

1 Vytautas Rakauskas Nemunaitë Eglë // Lietuviø literatûros enciklopedija, 2001.- p. 3542 Ona Aneta Jaskelevièiûtë-Gorodeckienë// Benamiai: Intos tremtiniø poezija, 1989.- p. 189

todël ir bûties problemasbandþiau spræsti labai anks-ti, kiek save pamenu. Pir-mosios knygos, kurias per-skaièiau, buvo V. Krëvës„Dainavos ðalies senø þmo-niø padavimai“ ir Vydûno„Sigutë“, gulëjusi mûsø eta-þerëje.“

Merkinæ paliko 1936 me-tais. Mokësi 4-iose gimna-zijose: Alytaus, Marijampo-lës, Vilniaus Vytauto Di-dþiojo ir Vilniaus III, kuriàbaigë 1944 metais. 1945 m.ástojo á Vilniaus universite-tà, Istorijos-filosofijos fa-kultetà studijuoti lituanisti-kos. Universitete baigë tiktris kursus, nes 1950 m. bu-vo suimta uþ pagalbà nepa-þástamam jaunuoliui (uþ su-þeisto partizano slaugymàVilniaus mieste) ir nuteis-ta 10-èiai metø. Taip pradë-jo gyvenimo mokyklà Taiðe-

to spec. lageriuose ir Into-je. Taiðeto lageriuose plitorankraðtiniai Eglës Nemu-naitës eilëraðèiø rinkiniai„Vidunakèio gûdy“ (1954),„Tëvynës aðaros“ (1955),ji– viena ið Intos tremtiniørankraðtinës poezijos anto-logijos „Saulëtekio link“(1956) autoriø.1 Apie pasi-rinktà slapyvardá O. Goro-deckienë-Jaskelevièiûtë ra-ðë: „Eglës Nemunaitës sla-pyvardá pasirinkau, brisda-ma per Sibiro platybes, ne-nujausdama, kad gims pa-naðiu vardu „Nemuno“ þur-nalas, o að kaip ið pasakos„Eglë – þalèiø karalienë“turësiu tris sûnus ir vienàdukterá.“2

1956 m. gráþo á Vilniø irtæsë mokslus universitete,1958 m. baigë studijas. Ilgàlaikà gyveno ir dirbo Grigið-këse. Grigiðkiø mokykloje

ákûrë lietuviðkas klases,dëstë lietuviø kalbà, vëliau– vokieèiø kalbà. Neakivaiz-diniu bûdu 1969 m. baigëKijeve germanistikà. Raðëþiniasklaidai – „Lietuvos ry-tui“, „Vilèiai“, „Caritui“,„Vorutai“, „XXI amþiui“ irkitiems – straipsnius apieBernardà Brazdþioná, Vy-dûnà, Montessori vaikøauklëjimo metodus. Daly-vavo Rericho, Vydûno irMontessori draugijø veiklo-se. Apie tai ji pasakoja jauminëtoje knygoje „Naikin-tos, bet nenugalëtos tautoskelias“: „Dabar dirbu kita-me pamëgtame kultûrosbare. Trejus metus buvauVydûno draugijos vicepir-mininkë, tokias paèias pa-reigas tebeturiu pedagogi-nëje Montessori draugijoje,priklausau N.K. Rericho irM. K. Èiurlionio draugi-joms. Esu paraðiusi straips-niø Vydûno ideologijos irkita tematika, yra atspaus-

dintø ir eilë-raðèiø, dalyva-vau dviejosepoezijos anto-logijose. Ypa-tingas dvi do-vanas 1992 m.gavau ið poetoB. Brazdþioniouþ straipsná irjo jubiliejiniovakaro kartusu uþjûrio raðy-toja Ale RûtaorganizavimàVilniaus Ver-kiø rûmuose“ (p. 103).

Poezija iðspausdinta an-tologijose „Benamiai“(1989), „Tremtinio Lietu-va“ (1990), „Aðara Dievoaky“ (2008), periodikoje.

Po vyro mirties (2002 m.)Grigiðkëse puoselëjo sodà.Pablogëjus sveikatai, ðeðe-rius metus praleido duktersnamuose Valakampiuose.Mirë 2016 m. liepos 22 d.

Daugiau informacijos

1 Kaziulionis Vytautas Dainavos apygardos partizanø atminties paminklai, 2005.- p.34

apie Onà-Anetà Gorodec-kienæ-Jaskelevièiûtæ pagalslapyvardá Eglë Nemunaitëgalima rasti Varënos vieðo-joje bibliotekoje. Èia yraparengtas segtuvas ir litera-tûros sàraðas apie EglësNemunaitës kûrybà ir gyve-nimà.

LaimutëCIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë

Pradþia 1 psl.

Trëmimai – vienas ið skau-dþiausiø Lietuvos Respubli-kos istorijos laikotarpiø, kaiLietuvos pilieèiai prievartabuvo iðkeldinti ið savo namøir iðveþti á atðiauriausius Ru-sijos rajonus. Pirmosios ma-

sinës Lietuvos gyventojørepresijos ávyko 1939 m.rugsëjo–spalio mën., kuo-met SSRS kontroliavo kari-ne jëga uþimtà Vilniaus

kraðtà. Tuomet buvo suimtiir á SSRS kalëjimus iðveþtiðio kraðto þmonës, priskirtiprieðiðkai SSRS nusiteiku-siø asmenø kategorijoms.

1940 m. birþe-lio mën. Sovie-tø Sàjungaiokupavus Lie-tuvà, prasidëjoLietuvos Res-publikos politi-niø veikëjø de-portacijos irrepresijos prieðávairius visuo-menës sluoks-nius.

Masinis Lie-tuvos pilieèiøtrëmimas pra-sidëjo 1941 m.birþelio 14 d. irtæsësi iki 1953m. 1941 metøbirþelio 14-àjàpradëti masi-niai trëmimaitruko iki birþe-lio 22-osios. Taibuvo ið ankstosuplanuota irparengta akci-ja. Pirmasis trë-mimø etapasbaigësi Vokie-tijai uþëmusLietuvà. Ta-èiau, 1944 m.liepos 4 d.Raudonajai ar-mijai vël áþen-gus á Lietuvosteritorijà, pra-sidëjo antrojisovietinë oku-pacija ir sekënauji trëmimø

etapai. Ið Varënos geleþin-kelio stoties, jau pasibaiguskarui, pirmas tremtiniø eðe-lonas pajudëjo 1945 m. rug-pjûèio 15 d. Didþiausiostremtys ið mûsø rajono vy-ko 1947 m. gruodþio 19 d.,1948 m. geguþës 22 d. ir 1949m. kovo 31 d.1

1956–1957 m., prasidëjusdestalinizacijai, tremtiniamsbuvo leista gráþti á Lietuvà.1956 m. visi nuteistieji rea-bilituoti. 1989–1990 m. daugmirusiø tremtiniø palaikøparveþti á Lietuvà.

Kad ir kiek praeitø metø,ðiø ávykiø pamirðti negalima.Jie – skaudus istorijos pus-lapis. Minint 80-àsias trem-ties pradþios Lietuvoje me-tines, Varënos vieðojoje bib-liotekoje parengta spaudi-niø paroda „Skaudi sukak-tis“. Parodoje pateikiamosknygos, kuriose uþfiksuotostremtiniø gyvenimo sàlygos,laisvalaikis, vietovës, kurio-se jie buvo priversti apsigy-venti. Pristatomos knygos,pasakojanèios tragiðkus ávai-riø ðeimø likimus. Buvætremtiniai apie gyvenimà uþUralo, Tëvynës ilgesá ir sva-jones dalijasi prisiminimuo-se. Ðios knygos saugo Lietu-vos istorijos atmintá ir liudi-ja lietuviø tautos stiprybæ,meilæ savo Tëvynei ir laisvëstroðkimà.

Parodoje eksponuojamasPetro Kaziulionio rankraðtis– atsiminimai „Senoji Varë-na. Karai, ávykiai, okupaci-jos, netektys ir jos þmoniø li-kimai“ (1999). Ðalia ðio ran-kraðèio pateiktas prof. Re-ginos Þepkaitës (1925-2010) atsiliepimas apie P.Kaziulionio uþraðytus atsi-

minimus: „Autorius atlikobe galo sunkø ir sudëtingàdarbà. Jo atsiminimai kaipkompetentingas ðaltinis nie-kur neskelbtiems ávykiamspaþymëti gali bûti panaudotiraðant Varënos istorijà. To-kius atsiminimus vertëtøypaè branginti ir saugoti Va-rënos visuomenei. Labaivertinu autoriaus pastangassudaryti ið Senosios Varënosá Sibirà iðtremtø þmoniø var-dinius sàraðus, sunaikintàturtà“. Parodoje rasime dviVytauto Kaziulionio knygas:straipsniø ir laiðkø rinkiná„Tiems, kurie visur ir visadamylëjo Lietuvà“ (2020), kuriðsakytos mintys ávairiaisklausimais, papasakota apietuos laikus, kai paèiam tekopatirti tremtinio ir kaliniodalià, kai ne kartà þiûrëtamirèiai á akis, ir „Dainavosapygardos partizanø atmin-ties paminkalai“ (2005).Dzûkijos partizano JuozoJakavonio – Tigro knygoje„Ðalia mirties“(2005) – atsi-minimai apie partizaninækovà Merkinës apylinkëse,kanèias, patirtas Merkinës,Varënos ir Vilniaus saugu-me, Gulago lageriuose. Ma-rijos Inkrataitës-Blaþulio-nienës „Kas netilpo ðirdy...“(1999), kurioje „Sibiro die-noraðtis“ sudaro jos eilërað-èiø ir atsiminimø knygos pa-grindà. Stanislovo Abroma-vièiaus knygoje „Tremtiesvaikai. Treèioji knyga“(2017) rasime ið Varënos ra-jono kilusio Antano Ciûnioistorijà, o leidinyje „SibiroAlma Mater 1941-1991“(2005) pateikiami garbausamþiaus tremtiniø prisimini-mai apie tai, kaip jie, bûda-mi toli nuo tëvynës, kæsda-mi badà, ðaltá, iðgyvendamiartimøjø netektis, prievartà,

siekë mokslo ir tikëjo Lie-tuvos laisve. Yra ir IrenosÈaplikaitës-Vilèinskienës,kilusios ið Varënos rajono,pasakojimas. Algimanto irMindaugo Èerniauskø kny-goje „Fotografija. III knyga(Antigonë. Reðotai. Atmintiesklodai)“ fotografijos ir teks-tai atspindi pokario trëmi-mus, rûsèià Sibiro realybæ,partizanø pasiprieðinimo is-torijas. Buvusios politinëskalinës ir tremtinës BronësÈesokaitës–Ratkevièienësatsiminimø knyga „Jaunystëant laisvës aukuro“ (2014) –autentiðkas to laikotarpio is-torijos vadovëlis ateitieskartoms. Stasio Aviþinioknygoje „Gyvi jie mano at-minty“ (2007) prisiminimaiveda kanèiø ir tikëjimo ke-liu. Knygoje „Pokario þmo-niø likimus apmàstome ðian-dien“ (2008) iðspausdintiVarënos rajono viduriniømokyklø moksleiviø kon-kurso „Lietuvos laisvës irkanèiø istorija“ (1995-2005)raðiniai ir viktorinø medþia-ga. Intos tremtiniø poezijosrinkinyje „Benamiai“ (1989)publikuojama ið Merkinëskilusios Onos Anetos Jaske-levièiûtës-Gorodeckienës,kuri „brisdama per Sibiroplatybes“ pasirinko EglësNemunaitës slapyvardá, au-tobiografija bei keletas eilë-raðèiø. Parodoje pateiktas li-teratûros sàraðas apie trem-tá, tremtiniø atsiminimus irkt.

Maloniai kvieèiame ið ar-èiau susipaþinti su iðtremtø-jø gyvenimais ir jø likimais.

LaimutëCIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë