SINCLAIR_DZIUNGLES_liet

8/7/2019 SINCLAIR_DZIUNGLES_liet

1/233


2/233

fUtiIiv~. D Z I U N G L E S


3/233

VERTPJ A. MILUKAS

1 9 4 8-VALSTYBlNE GROZINES LlTEHATOIWS LEIDYKLA


4/233

ISKYRIUSBuvo jau keturios valandos, kai pasibaiqe junqtuviu

apeigos ir nuo baznycios pasijudino karietos. Jas visukeliu lydejo minia zmoniu, Ir del to kaltas buvo trykstan-tis Mares Bercinskaites temperamentas. Sios dskilmessunkiai sleqe tvirtus Mares pectus - jai teko pareigapriziUreti, kad viskas eitq kaip reikiant dr pagal pado-riausius tevynes paprocius, taigi, be atodairos sen Ir tenpuldinedama, stumdydama kiekviena is kelio, savo ga-lingu be'lsu per visq diena bardamasi ir ragindama, Mareper daug blaskesi, stengdamasi, kad kiti laikytqsi kaippridera, nors ne pati prideramai nesilaike. Ji paskutine isVl.sqapleido bamyeiC},0 isalitina troksdama atvykti pir-mutine, paliepe vezikui greiciau vaziuoti, Kai toji zmo-gysta jos nepaklause, Mare, stumtelejusi aukstyn karie-tos langC}ir persisverusi laukan, pradejo vezikui destytisavo nuomone apie ji is karto jam nesuprantama lietuviukalba, 0 po to ilenku kalba, kuria jis suprato. Patogiaiaukseiau jos [sitvirtines, vezikas pries jq atsilaike ir netisdrjso bandyti prasnektt, is to kilo nirtulingas barnis,kuris, tesdamasis per visa Aslando aleja, ties kiekvienuskersgatviu, bernaz per kilometra, prie vestuviu palydo-vu pritraukdavo vis naujus biirius vaikezu,Tai buvo juo blogiau, nes smalsuoliu buvo pristqriide

ir prie duru, Muzika jau grojo, ir uz puses kvartalo gale-jote qirdeti dusluj] violoneeles "brum, brum" sykiu sudviem cypianciais smuikais, kurie vienas su kitu lenkty-

5


5/233

6

Jurgiu, kaip tik su tuo is visu vyru, Jurgiu Rudkumi, ku-ris [slseqes balta gel~ savo naujojo juodo svarko atlapeir kurio galingi peciai ir milzlniskos rankos,Ona buvo melynake ir sviesiaplauke, tuo tarpu Jurgio

dideles juodos akys ir tankiis antakiai, tirsti, juodi, apieausis susiqarbanoje plaukai - trumpai, viena tu nesu-tampanciu ir nelmanomll susituokeliu poru, kuriomis mo-tina gamta taip daznai panori supainioti visus pranasus,buvusius ir busimus. Jurgis qaletu pastverti dvieju cent-neriu [aucio palt] ir nepasvyraves, net nopaqalvojes, nu-nesti j'l ivezim'l; 0 dabar jis stovejo tolimam kampe,[bauqintas, kaip medziojamas zveris, ir priverstas kiek-viena karta liezuviu drekinti lupas, kad qaleti; atsakytiisavo drauqu sveikinimus.Palaipsniui ziiirovai buvo atskirti nuo sveciu, atskirti

bent tiek, kiek tai reikejo praktiskiems tikslams. Per vi-sas sias iskilmes nebuvo ne vienos valandeles, kad durysear kampuose nestovetu bflriai iiiiroVtl ir, jeigu kurisiiiirovq pakankamai arti prieidavo, ar jei atrode pakan-kamai alkanas, jam pasiiilydavo kede ir pakviesdavo prie'Vaisiq. Toks [au buvo vienas "veselijos" desniu, kad nie-k.as neturi biiti alkanas; ir, nors sunku pritaikyti Cikaqosstokjardu .rajone su katvirciu milijono jo gyventojq tai-iykl~, susidar iusiz; Lietuvos giriose, vis delto buvo pa-sistenqta pagal visas isqales, ir is qatves tbeg


6/233

buvo tiek, kiek tik jq ture]o kviestieji sveeiai, Kiidikiunebuvo kur palikti, todel, ruosiantis vakarui, lopselius irvezimelius teko sunesti iviena kampa, Juose kiidikiaimiegojo, po tris ar keturis drauge, zinoma, jie ir pabus-davo taip pat drauge. Gi didesnieji, kurie jau galejo pa-siekti stala, vaikstinejo aplinkui patenkinti, pilnais zan-dais kramtydami desraqalius ar apqrauzinedami kaulus.

Patalpa turi apie trisdesimt pedu skersai ir iSilgai, is-baltinta, ir ant pliku sienu, be kalendoriaus, lenktyniuzirgo paveikslo ir genealogijos kamieno auksiniuose re-muose, nera nieko daugiau. Po desinei durys isaliunq,tarpduryje stumdosi keletas dykinetojq, 0uz jq kampe-baras, prie kurio stovi pilstytojas baltu, bet jau gerokaisuterstu svarku, suteptais juodais iisais ir riipestingai su-tepta garbana, prilipinta viename kaktos sone. Priesin-game kampe - du stalai, uzimantieji trecdali kambario,apkrauti lekstemis ir saltais uzkandziais, kuriuos jaukramsnoja keletas labiau isalkusiu sveciu. Gale, kur sedijaunoji, padetas sniego baltumo tortas, papuostas Eifeliobokstu, cukrinemis rozernis bei dviem anqelais, irgausiai apibertas rausvais, zaliais, geltonais saldai-niais. Toliau atsiveria durys ivirtuve, kur galima pama-tyti plyta, nuo kurios kyla smarkiis garai, ir dauqybemoteru, senu ir jaunu, skubaneiu ten ir atgal. Po kairei,kampe ant nedidelio pakilimo, trys muzikantai didvyris-kai triiisia, kad nors kiek padarytu [spiidzio tam klege-siui, ten ir kiidikiai, panasiai uzsiem~,. ir atviras langas,pro kuri minia siurbia vaizdus, garsus ir kvapus.Staiga dalis garq ima arteti ir, perskrodes juos akimis,

atpazjsti teta Elzbieta, Onos pamote - teta Elzbietq, taipjq visi vadina - nesancia aukstai iskelta didziule lekst~troskintos antienos. Paskui j'l seka Katryna, atsargiai8

skirdama kelia ir svirduliuojanti su panasia nasta: 0 popuses minutes pasirodo senoji bobute M~jauskien~ sugaruojanciq bulviu dideliu geltonu dubemu, bemaz to-kiu, kaip ji patio Taip pamazu valses igyja. savo f~.rm'l -yra kumpis ir lekste rauqintu kopiistq, virtu ryZl1.1n : a-karonu, dssru, daugybe bandeli.q po centa, dubenys pIe~no ir putojantys 'lsociai alaus. Yra taip pat .ir b~ras, n~per sesias padas jums u~ n~garos: ~ur g~l:te ~Z~~~ytl~"kiek patinka, ir moketi uz tal n:r~lkla. ,,~Iks! Grelclau.saukia Mare Bercinskaite ir pati soka pne darbo - nesvirtuvele dar daugiau yra like, kas suges, jei nebus su-valgyta.Taip su juokais ir siik~vimai:, .. su v.nesm~ujanciaispokstavimais ir linksmybemls, sveClal u~lma. vle:as. Ja~-nieji vyrai, kurie lig siol daugiausia qrtidost apie dun:,ryztasi ir zengia pirmyn; 0 seniai. ci~m?a ir .b.ar.~ be:~-traukianti Jurqi, kol jis sutinka sestis jaunajar IS ?CSl-nes. Toliau seka abi pamerges, kunu qarbes zenklal yrapopieriniai vainikai, po to - likusieji ~veciai,. se?i .~ljauni, vaikai ir merqaites- Mome?to .d~~SI~suqriebie IS-kilminqaj] baro aptarnautojq, kuris Ieidziasi pa:alsmamaslekste troskintos antienos; dargi nutukes pol1smenas -kurio ubs pareiga veliau vakare numalsinti pestynes -prisitraukia kede prie galo stalo: Ir. v~ikai. sau~ia, .ir kii-dikiai rekia, ir kiekvienas juokiasi, ir dainuoja. ir kl~-ga _ 0virs to kurtinanclo iizesio soserecia Mare saukia[sakymus muzikantams.Muzikantai - kaip cia juos pradejus aprasineti! JieCia buvo visa si laikq, grodami pasiutiskame pan:iSim~ --siq visa scena reikia skaityti, ar pasakoti, ar d~muoh sumuzika. Muzika jq padaro tuo, kas ji yra; muzIk~ paver-cia uzjardinio saliiino galutini kambari feju buve~ne, ste-buklu krastu. mazu kampeliu aukstuose dausu rumuose.

9


7/233

. ~a~oji person~, kuri vadovauja siam trio, yra zmogus[kveptas, Jo smuikas nebesuderintas ir jo srnicius nepa-te~tas, bet visgi jis yra [kveptas zmoqus - ji palietemuzu rankos. Jis groja, kaip apsestas demono, visos de-menu gaujos. Jus juos galite jausti aplink H ore, pabltl-dusiai striksincius, savo nematomomis kojomis jie nusta-to te~p'l' ir or~:stro vadovui pasisiausia plaukai, ir joakys soka lauk IS savo kiaurymiu, kai jis plusa, noreda-mas jiems neuzsileisti, .. Jo-~ardas ~amosiu5 Kusleika, 0 smuikuoti jis pats pra-simoke, praktikuodemasis per naktis, po visos dienos dar-bo prie .':sker~imo lovu". Jis nusivilkes svarka, su lie-mene, . lsm~rgmt.a nublukusiom auksinem pasaqom, irrausvai dryzuotais marskiniais, primenanciais metinius~aldainiu~ ..Kariskos, sviesiai rnelynos kelnes su geltonajuosta teikia tam orkestro vadovui tinkamo autoriteto.A.ukscio_jis tera apie penkiu pedu, bet ir siaip toms kel-nems truksta bent astuoneto coliu iki zemes, Jus stebi-tes, kur jis tokias galejo gauti arba, tikriau, jus stebetu-metes, jeigu susijaudinimas, stovint jo akivaizdoje, duo-tq jums laiko apie tokius dalykus galvoti.. ~es jisai - [kveptas zmoqus. Jo kiekvienas colislkvept~s - bemaz galetum sakyti, atskirai [kveptas. Jistrep:elI~ koj~mis, jis papurto galv'l, jis Iinkeloja ir sifl-buoja, JOmazas rauksletas veidas neatsispiriamai juokin-gas; 0 kada jis ispildo tilr'l ar sugroja tusq, tai susirau-kia jo kakta, ir hipos juda, ir mirksi jo akiu vokai -pas.ty~~ p~tys kaklaraiscio galai. Ir kartkarternis jis visatsiqrjzta 1 savo draugus, linkteldamas galva, duodamaszenkla, peselusiai mosuodamas - kiekvienas jo colissaukiesl. maldauja muz q ir J 4 saukimo vardu.Mat, kiti du orkestro nariai vargu Tamosiaus verti

Antrasis smuikininkas yra slovakas, istises, nuskurdE;~vyriskis su akiniais juoduose remuose ir kantria, nebyle10

kamuoto mulo iSvaizda; menkai jis atsiliepia ibotagquu., " .i vel nuolatos atkrinta isavo senas vezes. Treciasis _vyrasr . 1 0smarkiai nutukes. su apvalia, raudona, sentimenLa la,.n. -simi, 0 griezia jisai akis pakelGs idausas. irv.su begallDJOilgesio israiska. Savo vIOloncele jisai. g~lezla bO.SOp~~-tija, ir tuo budu jam triuksmas yra mekIs: nors. If ~~zlnkas vyktl! trelyje, jo pareiga viena po kites ~Iau.tl.llgqir raudanciq gaidq, nuoketvirtos valand~s p~ple: ik! be-maz tos pat valandos kito ryto, uz savali trecdall bendr'lpajamll - vieno dolerio per valandq. . ..Dar nera ne penkil! minucil!, kai prasIde]o puota, 0 T~-mosius Kusleika jau pakilo is susijaudinimo; dar po .mI-nutes. antros jus matote ji, pradedanti slink~i st~ll! lm~:Jo snerves issipletusios, ir jis smarkiai kvepuoJa. - nvaro jo demonai. Jis linktelia ir pap~rto qalva l s~vodraugus, stukteldamas ijuos savo s~UlkU, kol pagalLauantrojo sm\likininko ilgoji figura taip pat pa~yla .. G~-liausiai jie visi trys pradeda zingsnis ~o Zi~g~lllO.artl~tls\ bankietininkus, Valentinaviciui, vlOloncellstul" gaI~llprotarpiais bumpsint su savo instrumentu. G~l.q ga:: jievisi trys susirlnke stall! papedeje, ir cia TamoSlUS uzsokaant suolo. . .Dabar jis visoje garbeje, dominuoja sce~q. Kai ku~~etmones valgo, kai kurie kalbasi ir juokauJa - .bet J ~ :didzia! apsiriksite, jei manysite, kad y~a n,ors .vlenas ~sjll, kuris jo negirdi. Jo gaidos niekad nera svarlO,s, S~Ul-kas duzgia zemutinese ir zviegia bei cypia a~kst~slOseitaciau \ siuos dalykns jie kreipia ne da12gi~u.dem:slO, ne-gu kad t ap1ink jUos esantt purVq, bildesi .", l:esvarq .-1 '5 ' sitokios ~tai medziuoos jiems te.nka parelkstl savo SIe-.Ll ;:J . - 1 - _ " .las kurti savo ayvenimq. Ir stai jll israiska: lin"(SlIll irsm~rlc~~s',arba g~dintys ir dejuoja" arba karsti i.r.x:~is~in:. t' ",;, muzika JI lst1eslil 1gI' ; ' ; 1 ' l'~1'7i1r" "fa J ' 1 ' 111UZlka,eV,SiZeS "" . ,~ ~I .1 . J . . J u V ~ . [uos savo ra~kas - jiems tereikia prisiglausti. Dmgsta

11


8/233

Cikaga su jos saliunais ir skurdo rajonais; atsiranda za-lios pievos ir saules nutviekstos upes, galingos girios irapsnigtos kalvos. Jie reqi teviskes vaizdus ir vaikystesscenas griztant; pradeda busti senos meiles ir drauqystes,seni dziauqsmai ir susikrimtimai prasijuokia ir pravirks-tao Kai kurie atsilosia ir uzsimerkia, kiti musa istala,Kartkartemis kuris nors surikes pasoka ir reikalauja griez~ti t'1ar kita daina, tada ugnis Tamosiaus akyse smarkiausuzeri, ir jis kelia aukstyn smuika ir riktelia savo drau-g,ams, ir jie nuskrenda paselusiais ratais. Kompanija jun-giasi ichora, ir vyrai bei moterys ima rekti, lyg visai ap-sesti, kai kurie pasoka ant koju ir trepsi i grindis, keldamitaures ir vienas su kitu susidauzdami. Netrukus kuris norssumano pareikalauti senos vestuvines dainos, kuri slovinajaunosios grozi ir meiles dziauqsmus. Per sumisima delsito sedevro Tamoslus Kusleika pradeda spraustis tarpstalu, artindamasis prie uzustales, kur sedi jaunoji. Tarpsveciq kedzit; nera ne pedes tarpo, 0 Tamosius toks ne-aukstas, kad bade juos smieiumi, kada tik pasilenkia,imdamas zemqsias gaidas; bet vis tiktai jis stumiasi iratkakliai spiriasi, kad draugai juo sektu, Netenka ir sa-kyti, kad jiems beslenkant, violonceles garsas ganetinaiprlslopinamas. bet pagaliau trijule atsiduria priesakystalo, ir Tamosius atsistoja jaunajai is desines ir tirps-taneiaisfonais pradeda lieti savo siela.

Mazoji, Onute per daug susijaudinusi, kad galetq val-gyti. Retkarciais, kai seserecia Mare primindama znyb-telia jai ialkiine, ji truputel] paragauja ko nors: bet dau-giausia ji sedi sustingusiu zviIgsniu su tomis paciomisbaimingos nuostabos akimis. Teta Elzbieta visa plasno-ja, kaip kolibris: jos seserys taip pat paskui j'l neatsilik-damos beqioja, snibzdedamos, uzdususios. Taciau Onaatrodo vargu jas begirdi - muzika nuolat saukia, ir griz-ta tolumos zvilqsnis, if ji sedi, suspaudusi rankas ant12

sirdies. Tuo metu jos akyse istryksta asaros, 0 kadangiji gedijasi jas sluostyti ir gedijasi, kad jos t~ketq josskruostais, ji nusiqrjzte ir kiek papurto gal'v:q,.H tu~kartuzrauste. kai pamato, karl Jurgis j'l seka ~kl~I~. K.m ~a:liausiai Tamosius Kusleika atsiduria jai pne salies 11 virsjos mosuoja savo stebukling'lja lazdele, '".~no~ ~kruo~-tai _ ryskiai raudoni, ir ji atrodo, tartum jai reikes atst-stoti ir pabeqti. v Sioje krizeje j'l taciau isgelbsti Mare B~rcmsk~lte,kuria staiga aplanko miizos. Mare meqsta :l~n'l .d~m~daina apie [simylejeliu persiskydm'l; ji non j'l. lSgl~st.l,ir, kadangi muzikantai sios dainos nemoka, Mar~ at~lke-Ie ir pradeda juos mokyti. Mare neaukst~, bet. tVHt~.ls~-. deta, Ji dirba konservu fabrike, ir per VIS'l d~en.'lJl kil-noja jautienos skardines, kudos sve~i~. ke~u.nollka sv~-rq. Ji yra plataus slavisko veido, atslklSuslals raudon~~szandais. Kai ji praveria buma, tai esti traqiska, bet ~usnegalite nepagalvoti a~ie arkljv .J! de~ ~elyn'l f~a~elm~bliiize, kuri dabar atrmtotom rankovem II.rodo jo - r~umeningas rankas; rankoje ji laiko dideles s.ak~t~s, kurio-mis ji kerta istala, atzymedama takta '. Jal re~.Iant savodaina balsu, apie kuri uztenka pasakyti, kad JIs ~amba~ryje nepalieka jokios tuscios viet~s, tie trys ~uzl.k~~ta~j'l seka darbseiai ir gaida po qaidos, bet vldutlmskalviena gaida atsi like: taip jie vargsta posmas po posmosu sielvartingojo bernelio meiles rauda:

Sudiev, kvietkeli tu brangiausias,Sudiev it loime man biednam,Matau - paskyre taip auksciausias,Jog vargt ant svieto ieik vienam!

Kai daina uzsibaiqia, metas prakalbai, ir senas dedeAntanas atsistoja. Senelis Antanas, Jurgio tevas, neturi

13


9/233


10/233

Daugumas siq senesniuju zmoniu devi riibus, kurianors smulkmena primenancius teviske - issiuvineta lie-~en~. ~r bruslota, ar marqaspalve nosinaite, ar svarkadldeliais rankogaliais ir puosniomis sagomis. Siq visudaik~q. jauni~!i ~u~esti~gaiv vengia. Daugumas ju ismokokalbe~l anqliskai If megdzioti paskiausias rubu madas.~ergmos devi pirktines sukneles ar bliiizes ir kai ku-nos. atrodo .gana .grazios. Kai kuriuos vaikinus palaiky-tumet amerikonais, tarnautojq tipo, jei ne tas, kad jie~ambaryje ~zsidejE: skrybeles. Kiekviena siq jaunesniu-]q poru tun savita sokimo stiliu, Kai kurie laikosi tvir-tai prisispaude, kiti - per atsarqu atstuma, Kai kuriepastirusiai istiese rankas, kitu jos nukarusios prie salies.K~~ ~urie soka striksedami, kai kurie svelniai sluogia,kltl. juda s~ r.i~tu d!din?umu. Esama triuksmlnqu poru,~uno~ nuozmiai blaskosi po kambari, visus musdamosIS ~eho '. ~sama nervinqu poru, kurias sitosios gqsdina irkunos, sitoms skriejant pro sal], saukia: "Nustok! Kasyra?" Kiekviena pora susidare tam vakarui - niekadanepamatysite jq pasikeiciant. Stai, pavyzdziui, Alena Ja-sa~tyte, kuri istisomis valandomis soka su Juozu Raciu-mi, vsu ~u:~~o !~ra susizadejusi. Alena yra sio vakarog:azuole, J~If.l~ tikruju bUtq grazi, jeigu ne toks jos is-d~dumas ..~1 devi balta bliuzele, reprezentuojaneia gal pu-s:s savattes skardiniu dazymo darba, Sokdama, ji su di-dmgu stropumu prisilaiko sijona, kaip tai daro 9 r a n-? e s ? a ~ e s .. J~ozas dirba pas Durhama Isveziotoju irima didel] atlyqinima. Jo isvaizda apsimestai "stamant-rd ." , skrybele devima ant sono ir ciqarete dantyse visavakv~rq. Toliau. stai Jadvyga Marcinkaite, kuri taip patqrazi, bet kukli, Jadvyga irgi dazo skardines, bet uz tatji tuo islaiko nedarbingq motina ir tris mazas seseris ir~el t.o neleidzia savo algos bliiizelems. Jadvyga mazyteir miela, smalos juodumo akimis ir plaukais; pastarieji16

supinti imazqa ir suristi ant virsuqalvio. Ji apsivilkusisena balta suknele, kuria ji pati pasisiuvo ir devejo po-bilviuose per penkerius pastaruosius metus; sukneles is-keltas juosmuo - beveik po pazestimls, ir ji nera labai-daili - bet Jadvyga, sokanti su savo Mykdlu, del to ne-sivarzo. Ji mazyte, tuo tarpu jis - didelis ir stiprus. jiisispreudust tarp jo ranku, tartum sleptusi nuo akiu, irpriglaudusi qalva prie jo peties. Jis gi laiko jq tvirtaiapkabin~s rankomis, lyg noretu jq nusinesti: ir ji taipsoka, ir soks visq vakara, ir be paliovos soktu zavesioekstazeje. Jus gal nusisypsotumet, juos matydemi. betjus nesisypsotumet, jeig1.\zinotumet visa istorija. Stai jau~penkti metai, kai Jadvyga susizadejusi su Mykolu, ir jaisirdis sopa. Jie biiti; is karto susituoke. taciau Mykolasturi teva, per dienas nusiqerusi, ir jis yra vienintelis ant-ras vyras dideleje seimoje. Dargi ir sitaip jie hiitt; susi-tvark~ (nes Mykolas nagingas vyras), bet tik tos ziau-rios nelaimes, kurios jiems bemaz pagrauze sird]. Jis yrakaulq ispiaustytojas, 0 tai pavojingas amatas, ypatingai,.kai dirbi pavieneciui ir stengiesi uzsidirbti jaunaja. Jusurankos slidzios ir jiisi; peilis slidus, ir jus dirbate kaip-pamiselis. Kai kas nors prakalba t jus arba jus pataikotet kaulq, tada jiisi; rankos nuslysta iki asmenu, ir stai gilizaizda. Ir tatai nebtitu taip bloga, tik kad tas mirtinasuzkretimas. [siplovimas gali uzgyti, bet nesi niekad tik-ras. Jau du kartu per pastaruosius trejus metus MykolasYIa qulejes namie del kraujo uznuodijimo - karta trismenesius ir karta bamaz septynis. Paskutini karta jis, beto, neteko savo darbo, ir tai raiske dar sesetq savaiciqstovirrluoti prie mesos fabriko duru, nuo sestos valandos,zvarbiais ziemos rytais, esant sniego per peda ant zemesir dar daugiau jo ore. Yra mokytu zmonill, kurie jums isstatistikos papasakos, kad kaulu iSpiaustytojas uzdirbe

11


11/233

keturiasdeslmt centu per valanda, bet sle zmonss gal nic-kada nera !siziUrej~ ikaulqispiaustytojo rankas.Kai Tamosius su draugais sustoja poilsio, retkarciais

jie turi tai padaryti, sokejai vietoje sustyra ir kantriailaukia. Jie neatrodo, kad kada pavarqtu, 0 jei ir taip bii-tu, jiems nera vietos atsisesti. Vis viena, tai tik minutetetrunka, nes vedejas vel pasoka, nezi iirint anu dviejqvisu protestu. S i karta tai kitoks sokis, Iletuviskassokis. Tie, kuriems mieliau, t~sia two-stepa, bet daugu-mas ispildo eil~ sudetinqq judesiu, daugiau primenanciudailuj] ciuozimq, negu sok], Sokio virsilne sudaro paselespre s tis s i m 0, per kurj poros stveriasi uz ranku irpradeda pasiutiskai suktis. Pries tai neatsispirsi, ir visisaleje [sijunqia, kol vietove pavirsta skricjanciu sijonuir kilnu pyne, visiskai apkvaisinaneia ij'l beziurint. Ta-ciau siuo momentu reqiniu reginys yra Tamosius Kus-leika. Senasis smuikas protestuodamas zvicqia ir cypia,bet Tamosius nezino pasiqailejimo, Jo kakta apsauna pra-kaitas, ir jis persilenkia, kaip dviratininkas paskutinia-me lenktyniu rate. Jo kiinas purtosi ir plaka, kaip ati-triikusi garo masina, 0 ausis nebegali sekti besipilanciuqaidu sroviu, ten, kur ziilrite, noredami pamatyti jo be-silankstanciq ranka, tera tik blyski, melyna migla. Nuo-stabiausiu [sibeqejimu jis atsiduria melodijos gale ir is-meta! virsu rankas, ir nusikamavcs susvirduliuoja atbu-las; 0 sokejai su paskutiniu dziugavimo suksniu Istykstadalimis, sen ir ten besisukdami, staiga atsidurdami salespasieniuose.Po sito seka alus visiems, ir muzikantams, 0 linksmy-

bill meqejai atsikvepia ir pasiruosia didziajam vakaroivyk~ui, kuriuo yra a cia vim a s. A cia vim a s yraceremonija, kurt, kartq pradeta, uzsitesia tris ar keturiasvalandas ir jai panaudojamas istisas nenutriikstamas so-kis. Svcciai sudaro didziul] rata, susikabindami ranko-18

mis, ir, kai uzgroja muzika, jie pradeda eiti aplink. Jau-noji stovi vidury, ir vyrai vienas po kito eina ividu irsoka su ja. Kiekvienas soka keleta minuciu - kiek jampatinka; tai labai linksmas veiksmas, su juokais ir dai-nomis, 0 kada svacias baigia, akis !akj atsiduria priestetq Elzbieta, kuri laiko skrybele. Jis lq [meta piniqu -doleri ar gal penkis dolerius, kick jis pajeqia ir kiek tqmalone vertina. I s sveciu laukiama Mas vaises apmoketi:jeigu jie yra padorus sveciai, jie pasinipins, kad dar at-liktu daili suma jaunajai ir jaunajam pradziai gyvenimo.Jiedu labiausiai baiminasi pasvarstyti sio pokylio is-

laidas. Ju tikriausiai bus per du simtus doleriu, 0 qa-Il biiti ir trys simtai: gi trys simtai doleriu yra daugiaunegu metines pajamos daugelio esanciqju jiioje saleje.Cia esama pajeqii; vyru, kurie nuo ankstaus ryto iki ve-los nakties dirba saltuose kaip 1edas rilsiuose, kuriuoseant cent!metras vandens - vyru, kurie per sesis

menesius metuose niekad nuo sekmadienioiki kito sekmadienio ryto nemato saules svie-

ir kurie negali uzdirbti triju simtu doleriu per me-Yra eia mazll vaiku, vos keliolikos metq,kurie var-nega1ais uzmato virsi; darbo stalu, kuriu tevai me-

lavo, kad tik jiems qautu tarnybas, ir kurie neuzdirbanepuses triju simtu doleriq per metus, 0 qal net trecda-110tos sumos. Ir po to isleisti sitokia suma per viena sa-vo gyvenimo diena vestuviu pokyliui! (Nors visai tas patdalykas, ar jus is karto jq isleidziate savo paties vestu-vese, ar per ilg'l laika visu savo drauqu vestuvese.)Tai labai neprotinqa, tai traqiska - bet, akl tai yra

taip grazu. Truputis po trupucio sie varqsai zmones vis-ko kito yra atsisake, bet isitai jie [sikibe visomis savosielu galiomis - v e s eli j as atsisakyti jie negali! Si-taip padaryti reikstu ne vien biiti nuqaletierns, bet nu-qalejima pripazinti, - 0 skirtumas tarp siq dvieju daly-

19


12/233

ku yra tai, kas palaiko pasauli eigoje. V e s eli j a jiemsyra persidavusi is labai tolimu laiku: 0 jos prasme yrata, kad galima urve gyventi ir iseselius spoksoti, jeiguzmogui bent vienintel] karta gyvenime pavyktu nU31-traukti grandines ir pajusti savo spamus, ir isvysti sau-l~; jeigu bent tq vienintelj karta gyvenime zmoqus gale-tu paliudyti tq faktq, kad galq gale gyvenimas su visaissavo rupesciais ir baisumais yra ne toks jau didelis da-lykas, 0 vien burbulas upes pavirsiuj, dalykas, kurt galimetyti ir zaist; su juo, kaip meto zonqleris savo auksuo-tus sviedinius, dalykas, kurt vienu qurksniu gali isgertLkaip taure reto raudonvynio. Tuo bildu save pazines kaipvisa ko viespati, zmoqus galetum grizti isavo trnlsa irtuo prisiminimu pragyventi savo amziu.Sokejai sukosi aplink ir aplink be galo - kai apsvaig-

davo galvos, jie sukdavosi ipriesinqq puse. Jau keliosvalandos, kai sital trunk a - uzslinko tamsa,ir salejenuo dvieju riikstaneiu zibaliniq lempu sviesos pasidarenebe rysku, Muzikantai jau iseikvojo visa puikuji selq irvargais negalais tesdarni, begrojo vienintele rnelodijq.Jq sudare apie dvidesimt taktu, kai jq baiqdavo, pradc-davo is naujo. Mazdauq kas desimt minuciu jie nebepa-jeqdavo pradeti is naujo ir nusikamave susmukdavo. taiaplinkybe, tolydzio sukelianti skausminqa ir bairninan-ciq scena, kurios paveiktas neramiai sukrutedavo stora-sis polismenas savo quolyje uz duru,Del to Mare Bercinskaite buvo kalta, Mare buvo viena

tq isbadejusiu dvasiu, kurios desperatiskai laikosi [sik i-busios itolstancios miizos ruba, Ji visa diena buvo n110-stabiai pakilusio iipo, ir dabar tas iipas praeina - 0Ma-re nenoretu leisti jam praeiti, Jos siela susuko Fausto 20-dziais: "Pasilik, tu grazil" Ar tai alurni, ar sauksmu, armuzika, ar judesiu Mare zenkllno, kad visa tai neturipasitraukti. Ir ji vel grizdavo visa tai gaudyti - bet vos20

tik kiek [slvaziuodavo, kai del kvailumo tu triskart pre-koiktu muzikantu jos vazimas, taip sakant, biidavo ismu-samas is veziu. Tuo momentu Mare kad sustauqs ir kadsoks prie ju, kratydama kumstis jiems panoseje. trepse-darna i qrindis, i s idukimo paraudusi ir nebesusigaudan-ti. Veltui meqintu kalbeti isga,sdintasis Tamosius, teisin-tis kiino silpnumu; veltui spirtus! ponas Jokubas, uzdu-ses ir be kvapo, veltui maldautu teta Elzbieta.' "Salinl"Mare susuks, "Palauk! IS kelio! Ui kq jums moka, paklosvaikal i" Ir taip vien is baimes prabils orkestras. ir Maregqs Iavo vieta ir imsis savo uzdavinio.Dabar ji tempe visq iskilmiu nast'1 . Ona palaike jos su..

sijaudinirnas, 0 visos moterys ir daugumas vyru buvopavarqe - viena Mares dvasia buvo nenuqalete Ji ne-atlyzdama ragino sokejus - tai, kas pinna buvo ratelis,

kriauses pavidala, 0Mare prie koto, is vie-. W I " tr~ukd.aDla, ipriesingq stumdama, sukaudama,dai:p,uodaD;la - visas energijos vulkanas.nars [eidamas ar iseidamas palieka pra-

oras saltokas: Mare praeidama spi-,rankenq, jr trinkt subilda durys! Karta sitespriezestls nelaimes, kurios nelemtinga auka

Sedvilas. Mazasis treju metu Sebasti-uzmirses visa aplinkq, klydinejo, laikydamas uz-

versta burnon buteli rausvo ir skanaus qerimo, vadina-mo "pop", salta kaip ledas. Beeinant jam pro duris, du-rys smarkiai H pritrenke, ir pakiles spiegimas vietojesustinqde sokius. Mare, kuri simtq kartu per diena gra-sino klaikiomis zudynemis, 0 pravirkdavo suzalojust mu-se, pastvere Sebastijonukq iqleb] ir zadejo ji uztroskintibuciniais. Orkestrui teko ilgas poilsis ir qanetinas pasi ..stiprinimas tuo metu, kai Mare taikinosi su savo auka,sodindama jq ant baro ir stovedamajialia jos, ir laiky-darna jai prie liipu putojantl didziuli bokala alaus.

21


13/233

T.~o .pat laiku kitame sales kampe vyko rtipestinqaspasnanmas tarp tetos Elzbietos ir dedes Antano Ir ke-1 ti . yieto ar imesniu seirnos drauqu. Juos buvo apemos runes-tis. Ve s eli j a yra sanderis, sanderis nei~reik~stas,-betdel to tik dar labiau visus risantis. Kiekvieno dalis bunakitoniska -_ ir vis tiktai kiekvienas puikiausiai zinojo,kokia ta jo dalis, ir stenqssi pasiskirti kiak DOl'S dan-giau. 'Taciau dabar, kada jie atvyko inaujaj] krastq, visatai keiciasi: rodos, tartum butt; cia ore, kur] kvcpuoji,kokiu astrn; nuodu - visus jaunesnius vyrus jieis kartopaveike. Sieji ateidavo btiriais, prisikimsdavo puikiu pie-tu ir po to slapta iSselindavo. ISmeta vienas kitam prolanqq skrybel~ ir iseina abu jos paimti, ir daugiau nevieno nematyti. Arba kartkartemis susieina pustuzinlsjq ir atvirai iszygiuoja laukan, tiesiog ijus ziuredami irakyse is just; tyciodamtosf, Dar kiti, net blogiau, epstojabara, lr setminlnko seskaiton mirktinai prisigeria, i niekarnaziausio dernesio nekreipdami, leisdami manyti, kad sajaunqja jie jau soko arba ketina veliau sokti,Tokie tal dalykai dejosi dabar, 0 seima buvo pastirnsi

is baimes, Tiek ilgai jie buvo dirbe ir tiek padarq islai-du! Ona stovejo nuosaly, jos akys isplestos is siaubo.Tos baisios saskaitos - kaip jos jq persekiojo, kiekvie-nas skirsnelis visa diena jai krimto siela ir nakt] trukdepolls]. Kaip daznai, eidama idarba, ji juos kiekviena su-rninedavo if suskaiCiuodavo - penkiolika doleriu uz ~ve-tain~, dvidesimt du doleriai su ketvirciu uz antis, dvyli-ka doleriu muzikantams, penki doleriai baznycioje ir, beto, Svenclausios Paneles palaiminimas - ir taip be galo!Uzvis bloqiausia - tai ta baisioji saskeita, kuri dar ateisis Graicifino uz all! ir galimq isgerti liker], Apie jq issaliiino laikytojo niekada is kalno daugiau nesuzinosikaip speliojima - 0 po to, kai laikas, jis visada ateispas jus kasydamas pakaus] ir snekedamas, kad jo buve22 I

paskaiciuota per mazokai, bet kad jis tesej~~ pag~l vis_a~isgales - jIisu sveciai taip labai nusiqere. Jus ~allt~ biititikras kad biisite negailestingai jo isnaudotas, Htal net-qi jei' manytumet, kad jus esate brangiausi~s is ~i~tll jv Oturimu drauqu, Jis prades jiisu sveciams ~llstytl 1.5 bac-keles, kuri buvo puspilne, 0 uzbaiqs is tokios, kuri buvopustuste, ir po to jums paskaiciuos uz dvi backeles alaus ...Jis sutiks duoti tam tikra rust uz tam tikra kaina, 0 kaiateis laikas, jus ir jfisu draugai ~ers .tokiu: ~ais~us nuo;dus,kokiq ir naaprasysi. Jus galetumet paslsr._~stI, bet uz-savo varg'l negautumet nieko, iSs~yru~ ~ugadl.ntq :ak~:r'l; 0 kai del ties os ieskojim~, tal. lyglal. ~eralyogallte 1.5karto eiti idanqu. Saliuno laikytojas turejo rysru su VI-::saisi3.pygardos aukstaisiais politikieriais: iT . ~ei~u j~s;~t(rpcltirtumete, kq reiskia susikirsti su tokiais zmone-'lJlis.jiispakankamai zinotumete, kad reikia moketi tiek,~e~;jUDlS sakoma moketi, ir kad reikia uzsiciaupti.';f'&typa~ skaudu buvo, kad visa tai taip sunkiai palie-. JA,nedaugeli, kurie is tikruju padare kC! isqaledami.

'i'pa'VyZdziui, senasis ponas Jokubas - jis jau buvov~ penkis dolerius, 0juk zino kiekvienas, kad .Jokii-) I > i l S Sedvilas tik ka uz du simtus doleriu uzstate savo;~tronOmijos krautuve, noredamas atsilyginti uz keliu;:it~nesiq suveluota nuoma. Be to, dar buvo sudziilvusi-senoji -ponia Anele - nasle, kuri turejo tris vaikus ir1aip pat reumatizma ir Aslando alejos verslininkams.skalbdavo baltinius uz toki atlyqinima, kurt suminejusjums suskaustu sirdis. Anele atidave savo visa keliu m e -nesiu pelna, qauta is vistu. Ji jq turejo astuonias if lai-ke jas uztvertas ankstoje vietoje, ant uzpakalimu Iaiptu.Aneles vaikai per istise; diena zarste saslavynus, iesko--dami sioms vistoms lesalo. 0 kartais, kai ten perdauq.atkaklios kildavo varzybos, jus qaledavote juos pamaty-:1i, Aslando alejoje, einancius qatves pasaliais: motina

23


14/233

sekdavo juos i s paskos, kad niekas i s jq neatimtu jq ra ..diniu, Pinigai neqaletu isreiksti siu vistu vertes senajaiponiai Juknienei - ji jas kitoniskai vertino, nes jojebuvo jausmas, kad per jas ji gauna kazkq is nieko, kadsu jomis ji ima virsu pries pasaulj, kuris taip daugeliukitu atveju imas virsu pries jq. Todel jinai ziUrejo viso-mis dienos valandomis ir buvo pramokusi nakcia rna-tyti kaip peleda, kad ir tada gaJetq ju ziUreti. Viena jt}jau senokai buvo pavogta, ir nepraejo ne menuo, kaikazkas pabande pavogti kita. Kadanqi sitam pasikesini-mui sutrukdyti reikejo eiles netikru aliarmu, bus supran-tama, kokia duokle sudejo senoji ponia Jukniene viendel to, kad kadaise teta Elzbieta jai paskolino piniqu ke-lioms dienoms ir isgelbejo jq nuo iskraustymo is namu.Vykstant aimanoms del siq dalyku, vis daugiau ir da~-

giau aplinkui bilresi drauqu. Prisiartino norinciu nugirs-ti pokalb] ir tokiu, kurie patys buvo prasikalte - 0taijau tikriausiai dalykas sventojo kantrybei Isbandyti. Ca-Iiausiai, kazkieno verciamas, atejo Jurgis, ir jam buvo-pakartotas pasakojimas. Jurgis klausesi tyledamas, 'su-raukes didziulius juodus antakius. Retkarciais is po jqsubliksedavo sviesa, ir jis apzvelqdavo kambari, Gal but,jam noretusi kai kuriuos siq jaunuoliu pulti savo dide-lem suqniauztom kumstlm: bet, kita vertus, jis, be abejo,suprato, kiek tai mazai jam atnestu naudos. Ne vienasaskaita nebtitu mazesne nuo to, kad siuo metu kq norsIsvytum lauk; ir paskui [vyktu toks skandalas - 0 Jur-gis nieko nenorejo. tik pasisalinti su savo Ona ir paliktipasauli, eiti savo keliu. Tad jo rankos atsileido ir jis vientik tyliai pratare: .Tal jau padaryta, ir is verksmo nau-dos nebus, teta Elzbieta." Tada jo zvilgsnis nukrypo 1Ona, kuri stove]o prie pat jo, ir jis pamate jos akyse tCjpacia siaubo isreiskq. "Mazyte", tare jis zemu balsu,.mesinlpink - tas mums nieko nesudarys. Mes jiems24

visiems kaip nors atsilyginsime. As stipria~ padirb~siu:Taip Jurgis 'Visada sakyd~vo. O~a jan pn\ra~? ~ : l e : ~kaip prie visu sUnkUml! issprend1mo - "As SLlplla~ i'Ct-," besi I"Taip jis Lietuvole buvo pasakes, kada vienas("1 e"lU. - .,valdininkas is jo atame pasa, 0 kitas .i i areStavo, kaipneturinti paso, ir jiedu abu pasidalijo trecdali~ !? ,tU.:t~.Jis vel tai buvo pasakes Niu Jarke, kada saldzJ~lz~J:n:;agentas juos sueme t nagq if priverLe taip l~rang::l ~;~l-

1 ", 'her1az )11 ne'


15/233

Iiuoja vienas kito glebyje, snabzdcdami graudingus zo-dzius - kiti del maziausios prlekabes pradeda qincus irpereina prie smiiqiu, ir tenka juos isskirti. Dabar aiskiaipabunda storasis polismenas ir graibosi savo lazdos, no-redamas patikrinti, ar ji parengta veikti. Jis turi biitistropus, nes sitos povidurnaktines pestynes, jei karta is-spriista is ranku, esti kaip rnisko gaisras, ir gali pareika-lauti visa nuovados rezervo. Kas reikia daryti, tai pra-skelti kiekviena galvq, kuria pamatai besipesant, anks-ciau, negu bus tiek besipesanciu qalvu, kad jokios ne-bepraskelsite. "UZ jardu" menka tevedama perskeltujuqalvu ataskaita, nes zmones. kuriems istisa diena tenkaskaldyti gyvuliams galvas, matyti, [sitraukia 1 tq [prot]ir praktikuoja kartkartemis tai savo draugams ir netgisavo seimorns. Sitas reiskinys vercia tarti pasveikinima,kad moderniskais metodais labai nedaugelis zrnoniu galiatlikti visam kulturinqajam pasauliui skausmingai reika-lingq pakausiu skaldymo darba.

Ta nakt] neivyksta pestyniq, gal but, del to, kad Jur-gis taip pat yra budrus - jis budresnis net uz policinin-ka, Jurgis yra labai daug iSger~s.t ka kiekvienas, supran-tama, padarytu tokiu atveju, kada uz viska turi buti su-moketa, neziiirint, ar tai bus iSgerta, ar ne, taciau .Iur-gis - labai tvirtas vyras ir negreit nustoja pusiausvy-ros. Tik vienlntel] karta pavojaus isvenqiama per plau-kq - Ir tai per Mares Bercinskaites kalte. Mare, atrodo,mazdauq pries dvi valandas nusprende, kad jeigu tas al-torius kampe, kur stovi biitybe suteptu baltu apsiaustu,nera tikrieji miizu namai, tai, kiekvienu atveju, ta vietabent yra artimiausias zemeje galimas pakaitalas. 0Ma-re pasiqerusi tik musasi, kai jos ausis pasiekia 2ini05apie valkatas, kurie 8 1 vakara nera sumokejs. Mare sokapirmyn ikaro taka, net be pasiruosimo smagiai isko-lioti, ir kai ji atplesiama, tai su dvieju valkatu svarko26

apykak'lemis rankose. Laime, polismenas nusiteikes biitiprotingas, taigi ne Mare ismetama laukan.Visa tai pertraukia muzika ne ilgiau kaip minute ar

d.vi. Po to vel prasideda negaile sting a melodija - ta me-Iodija, kuri per pastarajj pusvalm"ldi buvo grajama bevienintelio pajvairinimo. s; karta tai - amerikietiskamclcdija, tokia, kuria qatvesc nugirdo; visi. atrodo, zmojos zodzius - arba, kiekvienu atveju, nors pirrna josoilute, kuria jie sau niiiniuoja, vis is naujo ir is naujo,be atvangos: "Gerais sanais vasaros laikais - gerc.is se-nais vasaros laikais! Gerais senais vasaros laikais - ge-rais senais vasaros laikais!" Atrodo, kazkas hipnotiskoyra sitoje meladijoje ir jos be paliovos pasikartojanCiojedominantoje. .Iinai apstulbina kiekviena. kuris j< t girdi.taip pat ir tuos zmones, kurie jq griezia. IS jos ne vienasnegaJi Istrilkti, negali net ne pagalvoti apie istrilkimq;[au trecia valanda ryto, Issoktas visas dziaugsmas, is -soktos visos jegos ir visa toji jega, kuria jiems gali pa-skclmti besaikis gerimas - ir dar vis neatsiranda is jllne vieno, kuris pajeqtu pagalvoti apie sustojima. Lygiaiseptyniomis s i pirmadienio ryta kiekvienas jll darbiniaisriibais tures bilti savo vietoje pas Durhama, ar Brouna,ar Dzonsa. Jeigu nors vienas minute pavaluos, jam busnutrauktas valandos uzdarbis, 0 jeigu jis paveluos dau-giau minuciu, jis paprestai atras savo varini zeto!',elt at-grsztq 1 siena, 0 tai H isstums lauk ir prijungs prie tosalkanes minios, kuri kas ryta, DUO sesiq iki bernaz pusesastuoniu, lukuriuoja prie skerdyklu vartu, Sitai taisykleinera isirnties, netgi mazytei Onai, kuri prase povestu-vine diena duoti jai atostoqu, atostcqu be algas -- ir jaibuvo atsakyta. Ko1 tiek dauq yra trokstanciu dirbti taip,kaip jus paqaidaujate, nera jokio reikalo apsisunkinutokiais, kurie nori kitoniskai dirbti.Mazyte Ona bemaz tuoj gali nualpti - ir del tvankaus

21


16/233

oro s~l~je. yra kiek apkvaitusi. Ji ne laselio neragavo,bet V : ~ Ikiti te~ai alkoholiu tiesiog dega, kaip lemposdega zibaluj kai kurie vyrai, kietai sumiqo kedese ar ani.gr~n.dll' .al.koholiu taip dvokia, kad jus negalite prie .ill~.r~s:a.rt.mtl. Kartkartemis Jurgis alkanu zvilgsniu pasi-ziun !F l . - : sa:-o .~rovurnq jis jau seniai pamirso, bet jukesama mmios, ir JIS dar Iaukia ir ziUri iduris, kur turetuatvykti karieta. Ji neatvyksta, ir qali; gale jis ilgiau ne-bel~uk~~, ~rieina prie Onos, kuri pabqla ir virpa. Jis jq~psla~cla .J~s skara, paskui savo apsiaustu. Jie gyvenatik uz dviejq kvartalu, ir Jurgiui neberilpi karieta,Beveik neivyksta iSlydetuvill - sokejai judvieju ne-pastebi, 0 visi vaikai ir daugelis seniu sumigo, galutinai

issiseme. Miega dede Antanas, taip pat ir Sedvilai, vvrasir zmona, pirrnasis knarkdamas oktavomis. Ten teta "Elz-bieta ir garsiai kukciojanti Marc; 0 veliau ten beliekatik tylioji naktis su rytuose kiek pradedanciomis blcstitvaigzdemis. Jurgis be 20d2io palma On(1 ant ranku itdideliais zingsniais iseina su ja, 0 ji suvaitojusi nulei-dzia galvq ant jo peties. Kai jis pasiekia namus, jis neratikras, ar ji nualpusi, ar miega, bet kada jis jq laiko vie-na ranka, kita atrakindamasduris, jis pamato, kad ji pra-vere akis."Tu siandisn neisi pas Brouna, mazyto", susnibzda jis,

belipdamas laiptais, 0 ji is siaubo pastveria jo ranka,sunkiai alsuodama: "Nel Net Kaip tai galimal Tai mussuzlugdytll!"TaCiau jis jai vel atsako: "Palik tai man, palik tai man.

As uzsidirbslu daugiau piniqu - as stipriau padirbe-siu",

28

I I S KY RI US

Jurgis lengva sirdimi kalbedavo apie darba, nes jisbuvo jaunas. Jam nupasakodavo, kaip ten Cikaqos dirb-tuvese paliizdavo vyrai ir kaip po to jiems atsitikdavotokios istorijos, nuo kuriu jums per kfina perbeqdavosiurpuliai, bet Jurgis is to tik pasijuokdavo. Jis ten tikketuris menesius tebuvo buves, ir buvo jis jaunas ir, beto, milzinas. Jame per daug sveikatos. Jis ne [sivaizduotinemokejo, kaip tai jam qaletu pritrukti jegll. "Taip galiatsitikti tokiems vyrarns, kaip jus", pesakydavo [is,"silpniems, menkiems vyrukams, bet mano plati nu-gena".Jurqis buvo 1yg berniukas, kaimo berniukas. Jis ---

toks vyras, kokius bosai dziauqiasi gav~, toks vyras, ko-kiu noqaledami gauti, jie jauciasi nuskriausti esa, Kaijam sakydavo kur nueiti, jis ten beqte nubeqdavo, Jeigujis akimirka neturedavo ka veikti, jis sukinedavosi ap-link nenustovedamas, sokuodamas, su visu turimu ener-gijos pertekliumi. Jeigu jis dirbdavo eileje vyru, jam taeile visada slinkdavo per letai, ir jus H greitai qalede-vote isskirti is kitu, matydami jo nekantruma ir nerirna.Del to stai vienu reiksminqu rnornentu jis ir buvo pasi-rinktas, nes antraja diena po savo atvykimo 1 CikagqJurgis tebuvo pastoviniaves prie Brouno ir Kornpanijos"Centrines Registracijos Bilstines" apie pusvalandi, kaiji pasimojo 1 save vienas is bosu. Situo Jurgis labai di-dziavosi ir tik dar labiau, negu bet kada, linko pasijuok-ti is pesimistu, Veltui jam pasakotu, kad minioj, is ku-rios jis isrinktas, buvo vyru, kurie ten prastovejo mene-si - taip, keleta menesiu - ir dar nebuvo paimti idar-ba. "Taip" , atsakydavo jis, "bet kokie gi tie .vyrai.? P~-lauzti valkatos ir niekam tike zmones, vyrukai, kurie VI-sus savo pinigus isleido qerimui ir dar daugiau jq no-

29


17/233

rejo tam reikalui gauti. Ar jus norite, kad as patikeciau,jog su sitokiorn rankom" - ir jis suqniauzdavo kurus-cius ir iskeldavo juos aukstyn taip, kad galedavote pa-matyti slankiojanCius raumenis - "jog su sitokiom ran-kom leis man zmonss kada badauti?""AiSkus dalykas", atsakydavo jie !ai, "kad tu atvy-

k~s is kaimo, ir is labai tolimo kaimo". 0 tai buvo fak-tas, nes didmiescio Jurgis niekada nebuvo mates, vargiaiir didesn] miesciuka buvo mates, kol issileido pasaulinlaimes sau Kurtis ir pelnytis teises iOna, Jo tevas, 0pries H jo tevo tevas, ir tiek jo proseneliu, kiek tik pa-rnena zmonss, buvo qyvene Lietuvos dalyje, vadinamo-je, Bieloviezu Karaliskojs Girioje. Tai didztulis plotassimto tUkstancill hektaru, kuris nuo rieatmenamq laikuyra bUVE;sdidiku medzioklos rezervatas. Joie labai rna-zai tera [sikilrusiu kaimicciu, igijusil} teises -dar nuo se-nu laiku: Antanas Rudkus buvo vienas tu, kuris porojehektaru plesinio, vidury dykynes, pats buvo isauqintasir savo ruoztu vaikus isauqino. Be Jurgio buvo dar vie-nas siinus ir viena sesuo. Pirrnaj] paems 1 kariuomene,tai buvo [vyke daugiau kaip pries desimt] metu, taciaunuo tos dienos nieko apie H nebebuvo qirdeti, Sesuo bu-vo istekejusi, ir jos vyras atpirko tiki, kai senasis Anta-nas nusprende isvyktl su siinumi.Jau beveik pusantru metu praejo, kai Jurgis susitiko

Ona arkliu turguje, uzu simto myliu nuo namu. Jurgisniekada neketino vesti - jis juokdavosi is to, kaip isspastu, ikuriuos vyriskiui per kvaila paklijiti. Bet stci,ne zodzio su ja riepakalbejes, ne daugiau kaip pustuziniusypsenu pasikeitcs, Jurgis, uzraudusiu is susirupinimo irbairnes veidu, pasijuto beprasas jos tevu, kad perduotujam jq uz zmona - ir besiulas abu tevo arkliu, kuriuoduparduoti jis buvo iturqu pasiustas. Taciau Onos tevaspasirode kietas kaip uola - merqaite tesanti dar kiidi-30

kis, 0 jis pasiturintis zmoqus, ir sitokiu budu jo duktersncbus galima gauti. Tad Jurgis grizo su sunkia sirdimiinamus ir dirbo tq pavasari bei vasarq, ir smarkiai sten-qesi uzmarsti, Ruden], kai buvo nuimtas derlius, pamate,kad nieko nebus, ir issileido pesetas 1 ta pilnu dvieju sa-vaicn; kelione, kuri skyre H ir Ona.Jis ten rado tokia padeti, kokios nesitikejo, nes mer-

ginos tevas buvo mires, 0 jo palikimas suvarzytas skoli-ninku. Jurgiui sirdis pasoko, kai jis suprato, kad dabarlaimikis pasidare jam pasiekiamas. Ten buvo Onos pa-mote, Elzbieta Lukosaitiene, teta, kaip jq vadino, ir jossesi [vairaus amziaus vaikai. Buvo taip pat ir jos brolisJonas, sudziuves zmogelis, kuris dirbo ukyje. Jie buvoIabai reiksminqi zmones - taip bent atrode Jurgiui, tikk'1 isejusiam is giril}i Ona mokejo skaityti ir zinojo dau-gel kiiu dalyku, kokiu jis nezinojo. 0 dabar iiki s buvoparduotas, ir visa selma buvo atitrukusi - ju visas zemesturtas sudares apie septynis simtus rubliu, kas doleriaissieke puse tos sumos. Jie butu triskart tiek tureje, ta-ciau reikalas nuejo iki teismo, teisejas issprende bylqjiems nepalankiai, ir du trecdalius piniqu reikejo atiduo-ti jam, norint gauti is jo sprendimo pakeitima.Ona butu qalejusi isteketi ir juos palikti, bet ji to ne-

padarytu, nes ji mylejo teta Elzbieta. Tada Jonas pasiule,kad jie vaziuotu iAmerika, kur pralobo jo draugas. ISsavo puses jis dirbtu, dirbtu ir moterys, ir, be abejo, kaikurie vaikai, jie kaip nors praqyventq. Jurgis taip patapie Amerika buvo qirdejes, Tai esanti salis, pasakojo,kur zrnoqus per diena qalis uzdirbti tris rublius: ir .Iur-cis naskaiciavo, kq reikstu trys rubliai per diena tokio-~is 'kainomis, kur jie gyveno, ir tuoj pat nusprende va-ziuoH iAmerika ir vesti, ir maqaryeiu dar pasidarytiturtingu zmoqumi. Tame kraste, pasakojama, turtuolisar varqsas esas laisvas zmoqus. jam nereikia eiti 1 ka-

31


18/233

riuomene, jam nereikia svaistyti pmiqu suktiems valdi-ninkams - jis qaljs veikti kaip tinkamas ir laikyti savetiek pat geru, kaip ir bet kuris kitas zmoqus. Tuo bfiduAmerika buvo vieta, apie kuria svajojo [simylejusieji irjauni zmones. Kad tik zmoqus suqebetum susidaryti ke-lionei reikalinqa suma, savo vargus galetum laikyti pa-sibaigusius.Buvo sutarta, kad jie isvaziuos ateinanti pavasar], 0

tuo tarpu Jurgis parslsamde kurt laika rangovui ir su bii-riu vyru issileido apie sesis simtus kilometru nuo namudirbti prie qelezmkclio Smolenske. Tai buvo baisus gy-venimas: nesvara, blogas maistas, ziaurumai ir besaikis-kas darbas, bet Jurgis tai pakele ir baiqes darba grizosu gera sveikata ir su astuoniasdssimt rubliu, uzsisiuvcssvarke. Jis nei qere, nei musesi, nes visa l~ikq galvoj'oapie Ona, 0 siaip jis buvo ramus, pastovus vytiskis, ku-ris atlikdavo, kas jam liepiama, nedaznai nustodavo sa,vitvardos. 0 kada jau nustodavo, tai kaltininkui kildavonerimas, kad jis jos nenustotu dar karta, Kai jam ismo-kejo alqa, jis aplenke bendroves losejus ir smukles, 0 ta-da jie pasikesino H nuzudyti, bet jis istriiko ir parsibas-te nama, visokiais darbais versdamasls, miegodamas vi-Sq laika atmerkes viena ak].Tad vasara jie visi issileido t Amerika. Paskutiniu aki-

mirksniu prie Jq prisijunqe Mare Bercinskaite, kuri buvoOnos sesereeia. Mare buvo naslaite ir is pat kiidikystesdirbo Vilniaus kraste pas turtinqa tikininka, kuris jq nuo-latos musdavo, Tik dvidesimt metu sukakusiai Mareiatejo mintis savo jegq ismeqinti - jlpasipriesino ir tqzmog4 beveik uzmuse, ir po to isvyko.Tame biiryje visa labo buvo dvylika: penki suauqu-

sieji ir sesi vaikai - ir Ona, kuri .buvo truputelis abie-j4. Kelione jierns sunkiai sekesi, buvo agentas, kurisjiems padejo, bet paaiskejo, kad jis yra sukeius, su kai32

'kurlais valdininkais juos [painiojo 1 spastus, ir tai jiernskainavo gerq dalj ju brangaus pinigo, kurio [sikibe jielaikesi su tokia baisia baime. Tatai jierns dar syk] atsi-kartojo Niu Jorke - nes, savaime suprantama, jie niekoapie s i krastq nezinojo, neturejo zmogaus, kuris jiemspapasakotu, ir nesunku buvo vyriskiui su melyna unitor-rna nusivesti [uos isal], pristatyti iviesbutj, ten juos lai-ikyti ir priversti juos apmoketi besaikiskai dideles saskai-tas, kad galHq istrfikti. [statymai sako, kad ant viesbu-cio duru turi kaboti kainininkas, bet jis nesako, kad jisturi biiti parasytas lietuviskai.Jono draugas praturtejo stokjarduose, taigi, biirystrauke iCikag'1. Cikaqa, jie t'1 viena zodl tezincjo - Ir

'tiek jierns tereikejo zinoti, bent iki jie t'1miesta pasieks.Tada gi, isgrtisti be ceremoniju is vaqonu, jie atsiradone geresneje biik'leje, kaip ankseiau: jie stovejo spokso--dami ireqini iSilgai Dirborno gatves, su tolumoje iski-lusiais didziuliais juodais pastatais, nepajeqdami supras-ti, nei kad jie jau yra atvyke, nei del ko, kai jie istar--davo "Cikaga", zmones nebenurodinedavo kuria norskryptimi, 0 vieton to tik sumisdavo arba nusijuokdavo,arba nueidavo tolyn, nekreipdarni jokio demesio. Savobejeqiskume jie buvo apqailetini, daugiau negu kas ki-ta, juos rnirtina bairne sukaustydavo koksai nors asmuo,-devis tarnybine uniforma, ir tuo biidu, kai tik pamaty--davo polismena, jie pereidavo ikita qatves puse ir nu-skubedavo pro sal]. Per istise, pirmaja diena jie prasibas-te paskende kurtinancioje maisatyje, visiskai pasiklyde,ir tik nakcia, sulindusius namo tarpduryje, juos gall! galesurado po1ismenas ir nusivede inuovada. Ryta susirastavertejas, ir juos nuvede ir pasodino 1 tramvaju, ir ismo-ke nauja zod] - "stokjardai". J4 dziauqsmo, patyrus,kad is sito nuotykio jie issinarplios, nenustodami dar vie-nos dalies savo turto - nebiitq [manoma aprasyti.

33


19/233

Jie sedejo ir isplete akis zii.irejo pro langq. Jie buvogatveje, kurt, atrode, tesiasi be galo, mylia po rnylios.apie puse stmto kilometru, jeigu jie tai butt! zinoje, 0abiem pusem - nenutriikstanti eile masu, nuskurdusiu,dviauksciu, mediniu pastatu, Jie qalejo matyti, kad taspat yra ir isilgai kiekvienos skersines qatves - jokiokalniuko ir jokios daubos, tik visa laika tas pats nesi-baigiantis reginys biauriu, mazll, purvinu, mediniu pastateliu. Sen ir ten pasirodydavo qelezinkelio pervaza suiesmu raizgynu ir snlokscianclais qarveziais, ir eisenapraslenkaneiais bildanciais prekiniais vaqonais. sen iften pasirodydavo didziulis fabrikas, apskretes pastatassu nesuskaitoma daugybe lanqu, ir milziniskais, i s ka-rninu kylanciets dumu kamuo1iais, virsuj uztemdanciaisora, 0 apaeioje uztersianciais zem~. Taciau po kiekvie-nos sill pertrauku vel prasidedavo nykioji procesija _.procesija mazu, skurdziu pastatu,Dar visa valanda pries siam buriui pasieksiant miestq,

jie jau buvo pradeje pastebeti atmosferoje neaiskiu per-mainu, Nuolat daresi tamsiau, 0 ant zemes auganti zoleatrode vis menkiau zalia. Kiekviena minute, traukiniuibeskubant pirmyn, daiktu spalvos daresi labiau drumz-linos: dirva atrode isdziUvusi, pageltusi, qamtovatzdisplikas ir biaurus. 0 kartu su tirstejanciais diimais jie pa-juto kita aplinkybe - keista, aitru ~vapq. Jie nebuvotikri, kad jis nemalonus, sis kvapas: kai kas H sleiksCiubiitu qalejes pavadinti, taeiau jq pojflcia! kvapams ne-buvo isilavinti, ir jiems tebuvo tikra, kad jis keistas, Da-bar, sededami tramvajuje, jie supra to, kad vyksta itokvapo kilimo vieta - kad iji jie atvyko visa kclia isLietuvos. Jis nebebuvo kazkas tolimo ir silpno. kq pus-terejimais pagaudavote; jus j] visiskai qaledavote ra-gauti tiek pat, kiek ir uzuosti - jus H qaledavote, be-maz, pastverti ir kada tinkami isnaqrineti, Apie it nuo-

mones Jll paslskirste. Tai buvo elementarus kvapas, ze-lias ir neapdirbtas. tai buvo kvapas sultingas, beveik su-ged~s, jutulingas ir stiprus. Kai kurie j] qere, tarytumtai biltu svaigalas; buvo kitu, kurie nosinaiternis prisi-denqe veidus. Naujieji ernigrantai, nuostaboje paskendq,it teberagavo, kai staiga tramvajus sustojo, prasiveredurys, ir balsas susuko - "Stokjardai!"Juos paliko bestovincius ant kampo if bespoksanctus.

isilgai skersgatvio tcsesi dvi eiles muriniu namu, 0 jll. tarpe - reginys: pustuzinis kaminu, saunanciu net ipa-danges, ir is ji; stulpais verziasi diimai, tirsti, riebiis irjuodi, kaip naktis. Tie diimai qalejo kilti is zemes vidu-rio, kur nuo amziu dar tebesmilksta ugnis. Jie kilo, rii-ko, tarytum patys sau pavoju sudarydami, viska priesaissave varydami, :...._nesiliaujantis sproqinejimas, Jiems ne-buvo galo: ziUrejai Iuos, laukdarnas, kada liausis, 0 di-dziules tu diimu sroves vis vertesi ir vertesi, Virsum qal-vos, sukdarniesi, pindarniesi, jie skleidesi plaeiais debe-stmisrpo to, susijunqe imilziniska upe, jie nuplaukdavoper danqu, uztiesdami juoda uzdanqala, kiek sieke akis.Po to biirio dalyviai pastebejo kita keista dalyka, Kaip

ir tas kvapas, tai buvo elementarus dalykas; tai buvogars as - garsas, susidedas is desimties tukstanelu rna-iesnill qarsu, IS karto jus ji vargiai pajusdavote, jissmelkdavos ijiist; samone, lyg kazkoks trukdymas, lygkazkoks varginimas. Tai lyg bicill diizqimas pavasar],lyg girios osimas. tai prirnindavo nesiliaujanti veiksma,bejudencio pasaulio bildes]. Tik vargais negalais suvok-davai, kad tas garsas yra qyvuliu keliamas, kad tei yratolimas desimtles tiikstanciu qalviju baubimas, tolimasdesimti es tukstanciu kiauliu zviegimas.Jierns biitu patike klausytis to garso, taciau, deja, kaip

tik siuo metu jie neturejo laiko nuotykiarns. Polismenasprie kampo buvo pradejes juos stebeti, taigi, kaip ir vi-

34,I

\35


20/233

sada, jie Isslleido eiti ta gatve. Taciau, vos buvo paejejqviena skersqatvi kai pasigirdo, kad Jonas siiktelejo irsusijaudines pradejo rodyti ikita qatves PUSE: . Dar jienespejo sugauti jo uzdususiu siikavimll prasmes, jau jisaipasileido suoliais, ir jie ji pamate [einant] ikrautuve,virs kurios buvo iskaba "J. Sedvilas, Delicatessen". Kaijis vel ise]o, tai drauge su juo buvo labai driitas ponasvienais marskiniais ir su prijuoste, stveriqs Jona uz abie-jll ranku ir smagiai besijuoki'ls. Tada staiga teta Elzbie-ta prisimine, kad Sedvilu vadinosi tas legendarinis bl-ciulis, kuris Amerikoje susikroves turta, Buvo nepapras-tas Jaimes svystelejimas kaip tik sioje kryzkeleje patirti,kad jis t'1 turta krovesi gastronomija versdamasis; norsrytmetys buvo jau gerokai [pusejes. bet jie dar nebuvopusryciave, ir vaikai pradejo verkslenti.Sit laimingai uzsibaiqe varginga kelione. Abi seimos

viena kitai staciat griuvo ant kaklo - nes jau dauq me-tu prabeqo, kai Jokiibas Sedvilas nebuvo sutikes zmo-gaus is to Lietuvos kampo, is kur jis pats buvo kiles,Koi praslinko puse dienos, jie jau buvo draugai visamamznn. Jokiibas gerai zinojo visus naujojo pasauliospastus ir galejo paaiskinti visas jo paslaptis; jis galejojiems paaiskinti visus dalykus, kuriuos ivairiais. iskilu-siais atvejais jie turejo padaryti, 0kas dar svarbiau. jisjiems qalejo pasakyti, kas dabar veikti. Jis juos nuvespas ponia Anele, kuri anoj pusej [ardu vertesi n~om:nin-ku laikymu: jis paaiskino, kad senoji Mrs.* Jukniene ne-turinti patoqumu. galimll pavadinti rinktiniais, bet ir tlldabartiniam metui qalesia pakakti. 1 tai teta Elzbieta pa-skubejo atsakyti, kad nera nieko, kas ~iUO.me.tu.ye~sgaletll biiti per pigu: juos jau buv~. a~e~usl dldzlaUSlabaime del SUIDll,kurias buvo teke isleisti, Pakako vos

keliu dienu praktisko patyrimo siame aukstu atlyqinimukraste, kad jiems pasidarytu aiskus tas zlaurus Iaktas.jog sio krasto esama taip gi su aukstomis kainomis irkad vargingas zmogus jame beveik toks pat vargingas,kaip ir bet kuriame kitame pasaulio kampe, ir taip perviena nakti issisklaide visi tie nuostabus sapnai apieturta, kurie Jurgiui buvo vaidenesi, Sis atidengimas darskaudesnis daresi del to, kad jie Amerikos kainomis lei-do pinigus, kuriuos buvo uzsidirbe teviskes atlyginimonormomis - ir is tikruju tokiu biidu pasaulio buvo ap-sukami! Pastarqsias dvi dienas jie beveik badu marino-si: jiems tiesiog silpna darydavos, kai reikedavo moketiu z valq] tas kainas, kurias is jll paprasydavo gelezinke-llninkai.o vis delto ir sitokiai padeciai esant, kai pamate nas-les Juknienes namus, jie nesusilaike neatsoke, Tokiopresto dalyko jie nebuvo mate per visa savo kelione.Ponia Anele laike keturiu kambariu buta viename isknibzdyno tq dviauksch; mediniu pastatu, kurie yra "uzJa.rdq". Kiekviename pastate buvo keturi tokie butai, irvisi keturi buvo "boarding house"* svetimsaliams gy-ventojams - lietuviams, lenkams, slovakams ar cekams.Kai kuriuos tokius namus laike privatiis asmenys, killbuvo kooperaciniai. Nuomininku tekdavo vidutiniskai poiesis kiekvienam karnbariui - kartais vienam kamba-riui trylika ar keturiolika, visam butui penkiasdesimt ariesia.sdesimt. Kiekvienas gyventojas pats turedavo past-riipinti sau patogumus - tai yra matraca ir antklode,Matracai isskleidziami eilemis ant grindll, - ir, be kros-nies, ten nieko daugiau nebiidavo. Anaiptol nebuvo ne-[prastas dalykas, kad tas pats matracas biidavo dviajqvyrq bendra nuosavybe: vienas, dirbdamas diena, juo

Sutrumpinimas Mistress, tai yra, ponia, seirnininke (tariama misis]. I ~n uo mo ja mi n am a. l.

36


21/233

naudodavosi nakcia, 0 kitas, dirbdamas nakeia, [uo nau-dodavosi dienos metu. Labai daznai nuomojamu namulaikytojas isnuomodavo tas pacias lovas dviem vyru pa-kaitoms.Mrs. .Iukniane buvo suvytusi moterele susirauksleju-

siu veidu. Jos namas nejmanomai nesvarus. per priesa-kines duris jus niekaip neqaletumet [eiti del tu matracu,o kai pabandydavote uzlipti uzpakaliniais laiptais, ras-davote, kad ji senomis lentomis uztvere didzi


22/233

kaip ir del spleciq musiu, puosusiu ta vieta, tiesiog tem-danciu ora, ir del keisto, dvokiancio kvapo, kuris znyb-davo zmogaus snerves, kvapo siurpaus, sukelto visq pa-saulio negyvq daiktq. Lankytojq tat paskatindavo klau-sineti - ir tada gyventojai ramiai paaiskindavo, kadvisa s i zel'ne buvo "padirbta", kad ji buvo "padirbta",panaudojus jq kaip vieta miesto sqslavoms suversti. Sa-kydavo, kad po keleriq metq to vise nemaloniis padari-niai praeis: bet tuo tarpu, kai karsta - 0 ypac kada ly-davo - muses biidavo [kyrios. "Ar nera tai nesveika?"atejunas paklausdavo: if gyventojai atsakydavo: "Galbut, kq gali zinoti".Kiek toleliau ir Jurgis su Ona, isptlstom akim beziU-redami ir stebederniesi, priejo vieta, kur "padirbtoji" ze -

me buvo darymosi procese. Ten buvo didele skyle, galbut, dviejq miesto bloko ilgio kvadratas, ir ijq slinkoilgos eiles saslavu vezimu. Vietoves kvapas - kokiamnera mandagiq zodziqj po jq visq pabire vaikq, kurie tenkapstesi nuo ausros iki sutemu. Kartais atklysdavo sve-ciq is mesos fabrikq pamatyti sios "verstvietes", ir jiestoviniuodavo ir debatuodavo, ar vaikai laimetaji mais-tq valgo, ar tik inamus ji renka vistoms, Matyti, niekasiijq nenueidavo to suzinoti.UZ sitos "verstvietes" stovejo didelis ply tines kiemas

su rtikstaneiais kaminais. Pirmiausia iskasdavo ten mol]gaminti ply toms, 0 paskui pripildavo saslavu, ir tat Jur-giui bei Onai strode kaip sekminqas tvarkymas, charak-teringas veikliam krastui - Amerikai. Kiek toliau uzsito buvo kita didele duobe, kuria buvo istustine, bet darnepripilde. Joje telksojo vanduo, ir jis telksodavo ciavisq vasara, greti_moms zemems iji drenuojantis, saulejekaisdamas ir smirsdamas: 0 kai ateidavo ziema, kas norscia kirsdavo leda ir H pardavinedavo miesto gyvento-jams. Naujokams ir tai atrode esas ekonomiskas sutvar-

kymas, nes laikrasciu jie neskaite, ir jq galvos nebuvo-prikimstos varqinanciu minciu apie bakterijas.Jie ten stovejo, kol saule leidosi ant site reginio, if

kruvinai raudo dangus vakaruose, 0 namu virsiines ze-rejo tartum ugnis. Taciau negalvojo Jurgis su Ona apiesauleleidi - jq nugaros buvo atqreztos iH, 0 visos min-tys siejosi su Pakingtounu, kur] taip aiskiai galejo rna-tyti tolumoje. Atsiremusi idangq, stovejo ryskiai i s piaus-tyta ir juoda namq juosta, sen ir ten is tos rnases kilodidieji kaminai su upe diimu, plaukianciu tolyn, ipa-saulio qala. Dabar tai buvo spalvq etiudas, sie diimai,sauleleidzio sviesoje jie buvo juodi, rudi, pilki ir purpu-riniai, Dingo visos vietoves nesvarumo sugestijos - prie-blandoje tai buvo jeqos reqejimas. Tiedviem, kurie sto-vejo ziUredami, kol tamsa ji prarijo, tai atrode stebuklusapnas su legenda apie zmogaus enerqija, apie jo vykdo-mus zygius, apie darba tukstanciu tilkstanciams zmoniu,apie laisve ir geras progas, apie gyvenimq, meile irdziaugsmq. Kai jie i s ten ejo, susieme uz ranku, Jurqiskalbejo: .Ryt as ten nuvyksiu ir gausiu vietal"

I{1j

I II S K YR IU S

{Joktlbas Sedvilas savo profesijoje kaip gastronomijos

prekybininkas turejo dauqybe pazistamq. Tarp jq buvovienas specialiuju polismenu, kuriuos samde DurhamasIr kuris daznai privaledavo parinkti zmoniq darbui. Jo-kiibas to nebuvo meqines, bet kalbejo uztikrintai, kadper tq zmogll jis qaleti; kai kuriems savo draugams rastidarbo. Pasitarus,buvo susikalbeta, kad jis tai pasistengsdel senojo Antano ir del Jono. Jurgis buvo tikras savesuqebejimu susirasti darbo be kieno nors pagalbos.Kaip ankseiau esame sake, tuo jis neapsiriko. Jis buvo-

40


23/233

nuejes pas Brouna ir ten ne daugiau kaip puse valandospestovejss, ligi vienas bosu pastebejo virs visu iskilu-sia jo figurq ir jam pasignalizavo. Po to sekes pasikal-bejirnas buvo trumpas ir nukreiptas itiksla:- Anqliskai kalbi?- Ne, Lithuanian. (S i zodi Jurgis buvo riipestingai i~ -.mokes.)

Vietos?- Je. (Galvos linktelejimas.)- Anksciau cia dirbai?- Nesuprantu.(Zenklai ir kiino judesiai is boso puses. Jurgio smer-

dl:us galvos purtymas.)- Zarnas semei?- Nesuprantu. (Vel purtymas galvos.),- Zarnos. Paqaikstis. Sluotat (Imituojamieji [udesiai.)- Je.- Matai duris. Durys? (Rodo.)- Je.

po savo dvara vedziojas, [is cia - senas gyventojas.visi tiie stebuklai jo akyse Isauqo, ir jis asmenisk ai jaisdidziavosi. Tegu ir priklauso vietove fabrikantams, bet[is savinosi vietovaizdi, ir nebuvo kam site uzqincytl.Jie nuejo judriaja gatve, kurl vede ijardus. Buvo dar

ankstyvas rytmetys, ir viskas tvino auksciausiu smarku-mu. Pro vartus liejosi nuolatine srove tarnautoju - sito-kiq valanda tai buvo aukstesnes rusies tarnautojai: klar-kai, stenoqrafistes ir panasiis. Moteru lauke didziulesdviarkles karietos, kurios, vos tik prislpildziuslos. leis-davosi suoliai. Tolumoje vel pasigirdo qalvijq baubimas.-qarsas lyg tolumoje uziancio okeano. S i karta tuo garsu[ie paseke, smalsfis kaip vaikai, pamats cirko zveryna.ikur] is tikro si scena labai panesejo. Jie perejo gele-finkelio beqius, ir tada abiejose gatves pusese atsiradotvartai, pilni qalviju: jie biitu sustoje pasiziureti. bet Jo-kubas juos ragino skubeti iten, kur buvo laiptai ir is-kelta galerija, nuo kurios viska qalejai matyti. Jie cia-sustojo, ziUrejo isplestomis akimis, is nustebimo pritrii-kt: kvapo.Jardo erdve - pusantro kilometro kvadratas, kurio dt-

-desne puse uzimte galviN kvartalais. isiaure ir ipietus,kiek uzmato akis, tiesiasi tvartu jura. Ir visi jie pilnu-teliai - niekas nebuvo sapnaves, kad tide daug yra pa-saulyje galvijtl. Raudonu galvijtl, juodu, baltu ir z a -lq; senu ir jaunu qalviju. stamblu, maurojaneiu buliu irversiuku, vos tik pries valanda qimusiu. svelniaakiu mel-ziamlljtl karviu ir arsii; ilqaraqiu Teksaso jauciu. Cia jiekele tokj baubimq, kaip visa pasaulio drauqen sujunqtiqalviju kiemai; 0 del ju suskaiciavimo - tai vien tvar-tus suskaiciuoti uztruktu visa diena, Sen ir ten driekesiilgos alejos, kas protarpis uztvertos vartais, ir .Jokiibasjierns pasake, kad sittl vartu skaiciaus biita dvidesirntiespenkiu tukstanciu, Jokubas neseniai buvo skaites laik-

I

42 43

- Rytoj, septinta valanda. Supranti? Rytojl Priespie-'tys! Septynil

- Dek ui, tamistai!lr tai buvo viskas. Jurgis nusiqrizo, ir tada staigiai it

uzpltido pilnas suvokimas jo triumfo, ir jis riktelejo, pa-soko ir pasileido begti. Jis gavo vietal Jis gavo vietql Irvisa kelia namo jis vyko lyg ant sparnu, 0 inamus iuze'it ciklonas, [diikines gausius [namius, kurie kq tik buvosuqule dieninio miego.Tuo paciu metu Jokiihas buvo nuejes pasimatyti su sa-

vo draugu polismenu ir laimejo vilciq, taiqi, laimingibuvo visi dalyviai. Nesant daugiau ko veikti t'l diena,krautuve palikas zmonos Liucijos prieziurai, jos vyrasleidosi ekskursijon aprodyti draugams Pakingtouno re-(Jiniq. Jis tai atliko, nelyginant zemvaldys, burt sveciu


24/233

rastin] straipsni, pilna sitokios statistikos, ir jisai labaididziavosi jq kartodamas ir sukeldamas sveciuose nusi-stebejimo sliksnius. Jurgis taip gi kiek juto sitokio isdi-dumo. Ar nera jis tik kq qaves vieta ir tapes visos siosveiklos dalyviu, sraigtu sioje stebetinoje masinoje iSen ir ten raiti vyrai suoliais lakste alejomis, cebatuoti

ir su ilgais botagais; jie srnarkiai triiise, saukdami kitskitam ir qalviju varovams. Ten buvo qalviju augintojqir pirkliu, atvykusiu is tolimu valstiju, vietos tarpininkubei pirkliu komisionieriu, ir supirkinetoju, dirbanciu di-diesiems mesos fabrikams. Sen ar ten jie sustodavo ap-ziureti galvijq kaimenes, ir [vykdavo pasitarimas, trum-pas, biznieriskas. Pirkejas linkteledavo galva arba mes-davo zemen botaqa ir tatai reiksdavo sander] - jis Hp-asydavo savo mazon knyqelen, greta simtu kitu, ta ryti}jo [vykdytu. Po to Jokiibas parode vieta, kur gyvu'iusvare sverti, ant dideliu svarstykliu, kurios vienu kartupasverdavo simta tukstanclu svaru ir juos automatlskaiuZregistruodavo. Stovejo jie arti rytu [ejimo, ir visu siuorytiniu jardu pakrasciu ejo beqiai, kuriais atstumdavovagonus. prikrautus galvijq. Tai truko visa siq nak'j irsiuo metu tvartai buvo pilnuteliai: iki nakties jie visi i s -tustes, ir tas pat vel kartosis.- 0 kas atsitiks visiems siems sutverimamst - su-

suko teta Elzbieta.- Kol ateis naktis, - atsake Jokubas, - jie visi bus

paskersti ir Isdarineti, gi ten, kitoje fabriku puse]e, daryra beqiu, kur ateina vaqonai jq isvezioti.Jarduose, jq vadovas jiems aiskino toliau, esa keturi

simtai kilometru beqiu, Kasdien atvezdavo apie desimttukstaneh; vienetu galvijq. antra tiek kiauliu ir apie puseto skaiciaus aviu - vadinasi, apie astuonis ar desimt]milijonu gyvq sutverimu, kasmet paverciamu maistu.Stovejai zmogus ir ziiirejai, ir pamazu suvokdavai potvy-

nio krypt], susidariusiq Iabriku linkui. Crupernis galvijaibuvo varomi inuozulnius kanalus - apie penkiolikospedu plocio kelius, aukstai iskilusius virs tvartu, Siuosskan.al.u~se gyvuliq srove ejo be paliovos. labai nejaukudaresi .]~os stebint, be [tarimo besiverziancius pirmyn isavo likirna - tai buvo tikra mirties upe. Miisu draugainebuvo poetiski, ir sis vaizdas jiems nesukele metaforosapie zmogiSkqjq lemti, jie tegalvojo, koks to visa nuosta-bus nasumas, Kanalai, ikuriuos ejo kiaules, kilo aukstai 1

y '1 . Y '.virsu -- lKl pacios tolimuju pastatu virsunes, ir Jokubasisaiskino, kad kiaules pasikeldavo nuosavu koju jeqe, 0paskiau j4 svoris nunesdavo jas atgal per visus proce-sus, reikalingus joms paversti kiauliena."Cia joks daiktas nenueina per nieka", tare vadovas, 0

po to jis nusijuoke ir pasake samoju, kuriuo jis buvo pa-tenkintas ir kur] netsstmikltne jo draugai prierne uz jonuosava: "Jie is kiaules sunaudoja viska, isskyrus zvie-.gimq". Priesais Brouno vyriausiosios kontoros pastatqzaliuoja mazy tis sklypelis zoles, ir sitai, galite zinoti, yravienintelis zalumos trupinelis Pakingtoune; lygiai tokspat yra ir sites enekdotas apie kiaule ir jos zviegim


25/233

kius paveikslus, kurie jo tykojo uz kiekvieno qatveskarnpo. Stai kur buvo gamin amos Brouno Ekselsior Dasre-lesl Stai kur buvo vyriausiasis stebas Durhamo GrynlljllTauku, Durhamo Bekono Pusryciams, Durhamo JautienosSkardineje. Kumpio Puodyneje. Velnintos Vistienos, Ne-prtlyqstamulu Trqsll!Eidami ivienq Durhamo pastatu. jie ten atrado keletakitll balaukianeiu lankytoju: netrukus atejo palydovas jqapvedzioti po vieta. Aprodyti mesos fabrikus napazjsta-miems teikiama dideles svarbos, nes tai yra gera rekl a-rna. Bet ponas Jokiibas vylingai pasnabzde]o. kad lanky'tojai tepamatydavo tik tiek, kiek fabrikantai noredavo,kad jie pamatytu.Jie uzlipo ilga eile laiptu pastato isoreje. iki jo penkiltar sesill aukstu virseus. Stai kur buvo tas kanalas. susrove kiauliu, iki vienos kantriai bekopiancill aukstyn:ten buvo joms vieta atvesti, 0 po to jos per kita praejim&sue]o ikambarl. is kurio kiaulems nera grizimo atgal.Tai ilgas, siauras kambarys, isilgai jo galerija lanky to-

jams. Jo pradzioje buvo ilgas gelezinis ratas, ilgio aplin-kui apie dvidesimt pedll, su ziedais vienur kitur kaban-eiais prie jo, IS abieju sio rato sonu buvo siauras protar-pis, ikur patekdavo kiaules. baigusios kelione: jl! vidury-[e stoveio plikomis rankomis ir plika krutine didelis, tvir-tas negras. Jis ilsejosi tq akimirkq, nes ratas buvo susto-jes, kai tuo tarpu vyrai aplink svarino. Taciau, po minutesar dviejq, ratas pamazu pradejo suktis,ir tada vyraiabiejose jo pusese soko prie darbo. Jie turejo qrendiniu.kurias artimiausiai kiaulei uznerdavo uz kojos, 0 kitaqrandines qala lkabindavo iviena ziedu ant rato. Tad,besisukant ratui, kiaule staigiu koju truktelejimu bUdavopaverciama ir iskeliama iauksti. Ta paciq akimtrkq aus]perskrosdavo siaubingiausias zvygten~jimasi is sumiSimopasokdavo sveciai, moterys pabaldavo ir traukdavosi at-

46

bulos, Paskui tq zvy t , ..dar lab' k ' ~ erejima sekdavo kitas, garsesnis ifkiauls :au ~~nkm~ntls - ~es karta t< 1 kelione pradejusi,e jau ~~ebegqzdavo; virsuj rato ji biidavo nustumien;a. ant vezimelio ir nuplaukdavo ikambarj. 0 tuo ~et"!!Sklldav~ k~t~, ir po to dar kita, ir kita, kol jL J susidar '-davo dvi eiles, kiekviena bekabanti uz kojos I' .. ~Ili, b ' .. . ' r IS paml".mo esispardanti If bezvieqianti Suke1t triuksbu dinanti ,.' as riu csrnasvo gqS mantis, ausu biiqneliams pavojingas bijodavaiar ~ebus. ~~r d.aug garso, kad Islaikytu kamb~rys _:::.ka~tures gnutl sienos ar susproqineti lubos 2;' dpI ... ' . vleg avo~nal rr zVleg.davo storai, kriuksedavo ir merdedamosvaitodavo, akimirkai viskas nutildavo ir po '0 . ~, ' L nauJas,~.raslver:lm~s, garsesnis uz buvusius, kylas ligi kurtinan-en; aukstybiq. Kai kuriems lanky tojams to bildavodaug _ vy' .._. perral pasiziiiredavo nervingai juokdami . .. k' ' leSl, VIenas . ~ It~, 0 mot:rys stovedavo, suqniauzusios rankas.kraujas joms musdavo iveidus ir akyse istryksdavodaros.:uo tarpu, vis~ si~o nepaisydami, zemai stovlntieji v v -

rai s~u darba:osl. Jle~s n:dare jokios [takes nei kiauliu!vie~lmas, nei lankytoju asaros. po viena jie uzkabinda-v~ kiaules ir staigiu patraukimu jie joms po viena per-rezdavo gerkles. Ten kabojo Ega eile krauliu kuri . "t' nll ZVleglI~as ~lll.podrauge su baiqianciu isteketi krauju, kolgaliauslal dar sukrutedavo kiekviena ir tykste ,. .r . . . .. "re jlJSI05.p a~mgda.vo milziniskame verdaneio vandens katile.I VlS~ tal. buvo t.aip labai bizniska, kad sekdavai akimisyg u~ker~tas. Tal buvo kiaulienos gamyba masininiu bfi-du, .kIa~he~os vga~yba pagaI pritaikomaja maternatikqIr ~IS tiktai kazkaip net gryniausias reikalo zmoous ne-galedavo negalvoti apie kiaules. jos buvo tokios ~nekal~os, jos ateidavo tokios pasitikincios ir savo protestaisJ~s buvo tokios zmogiskos - ir taip pilnai save toisiuribose] Jos nebuvo padariusios nieko, del ko biltu silo

41


26/233

nuslpelniusios, ir tai buvo suzalojimo didinimas izeidimutaip, kaip tas cia buvo atliekama sitokiu saltakraujisku,beasmeniu biidu jas iSmetant i virsq, netgi be priedangosatsiprasyti, be pagerbimo asaros. Teisybe, pravirkdavokartkartemis lankytojas: bet si skerdimo masina sukosipirmyn, lankytoju btita ar ne. Tai buvo lyg koks poze-myje papildytas baisus nusikaltimas, visiskai nepastebe--tas ir nesvarstytas, palaidotas is akiu ir is atminties.Neqalejai labai ilgai stoveti ir stebeti, nesidarydamas

filosofiskas, nepradedamas verstis palyginimais ir simbo-liais, ir neqirdedamas visatos kiaulinio zvieqtmo. Ar leis-ta tiketl, kad niekur nera ant zemes, nei auksciau [os,kiaulems dangaus, kur joms bfitt; atlyginama uz visq s ikentejimar Kiekviena Si4 kiauliu buvo atskiras sutve-rimas, Vienos jq buvo baltos, kitos juodos. vienos bu-vo rudos, kitos deqlos. vienos buvo senos, kitos jaunos,vienos buvo ilgos ir liesos, kitos pebaisiskos. Ir kiekvie-na jq turejo save individualybe, vilt] ir sirdies troskimq,kiekviena buvo kupina savimi pasitikejimo, saves reiks-mingumo ir vertingumo jausmo. Ir pasitikinti, ir tvirtatikejimu ziurejo savo reikalu, tuo metu kai juodas sese-lis, pakibes virs jos, ir klaiki Lemtis lauke jos kelyje..-Staiga Ji dabar puole prie jos zemyn ir stvere j'l uz ko-jos. Negailestinga, bejausrne Ji bUVOiniekis visi jos pro-testai, sauksmai - Ji pilde savo ziauri'l valia, tart u rnanos potroskiai, anos jausmai visai neegzistuotq. Ji jaiperpiove qerkle ir stebejo Isleidziant su paskutiniu kvapugyvyb~. Ir kaip turejai patiketi, kad niekur nera kiauliudievo, kuriam sioji kiaules asmenybe buvo brangi, ku-riam sitie kiauliu zvieqirnai ir merdcjimai turejo prasmejKas apkabins sitq kiaule rankomis ir paguos, jai atlyginsu z . jos gerai atlikta darba ir jai parodys jos pasiauko-jimo prasme? Gal but, visa sito spindulys svystelejo mil-su nuolenkiaprocio Jurgio mintyse, kai jis atsiqreze eiti

ctolyn su Iikusiais biirio dalyviais ir sumurmejo: "Dieve _o as dziaugiuosi, kad nesu kiaulel"Kiaule is kubilo budavo Isqriebiama masininiu [renqi-

mu, po to ji krisdavo i antrqji aukstq, pakeliui pereidamaper stebetina masinq .su daugybe gramdytojq, kurie pri-sitaikydavo prie gyvulio dydzio ir pavidalo, ir ji isleis-davo per kitq galCl beveik vlsiskai apvalytq nuo seriu.Po to vel masinomis kiaule biidavo pakabinama ir pa-siunciama idar vienq kelionq vezimeliu: si karta slink-dama tarp' dvieju eiliu vyru, kurie sedejo ant pakeltosaiksteles, ir kiekvienas atlikdamas atslenkanciai iH kiau-lei kok] nors vienintel] dalyka. Vienas nugramdydavoslauni is lauko puses, kitas nugramdydavo tq paciq slaun]is vidaus, Vienas staigiu briiksniu perrezdavo gerkl~;kitas dviem staigiais bruksniais atpiaudavo galvq, kurinukrisdavo zemyn ir dingdavo pro skyle, Dar kitas is-ilgai perpiaudavo visa kunlli antras it plaeiau praverda-VOj trecias su pijiklu prapiaudavo krutinkaulj, ketvirtasatidarydavo vidurius. penktas juos istraukdavo - ir jietaip pat nuslysdavo pro skyle grindyse. Vyrai nuqramde,abu sonus, nuqramde nuqarq, vyrai isvale skerdienos vi--dur], jit apkapojo ir nuplove. Ziilredamas per ta kambar],matei pamazu slenkant simto metrq ilgio eile kyburiuo-janciq kiauliu, ir ant kiekvieno metro buvo vienas vv-ras, dirbantis lyg it setonas stvertu. Kiaules kelion~ipasibaigus, jos skerdienos kiekvienas colis biidavo is-naqrinetas po kelis kartus. ir tada ji biidavo [ritinama ivesinamqj] kambar], kur isstovedavo dvidesimt keturiasvalandas ir kur pasalietis galetq paklysti stinqstanciukiauIiq girioje.Taciau skerdiena, pries ileidziama icia, turcjo praeiti

'pro valdzios inspektoriu, kuris sedejo tarpduryje ir, tik-rindarnas dziova, paciupinedavo sprando liaukas. S it asvaldzios inspektorius neatrode mirtinai nusidirbes ZInO-


27/233

gus, jo, matyti, nepersekiojo bairne, kad ta kiaule g".Ilpro H praeiti pirma, negu jis bus uzbaiqes tikrinima.Jeigu jus esate zmoqus, Iinkes pabendrauti, jis rnielai pa-sirenqes uzrneqzti su jumis kalba ir jums paaiskinti dzio-vos apimtoj kiaulienoj randama ptomainu mirtina pobii-di; 0 kol jis su jumis kalba, vargu ar qaletumete jus biititoks nedekinqas ir pastebeti, kad praslenka tuzinas nepa-liestu skerdienu. Sis inspektorius devejo melyna unifor-rna su varinemis sagomis ir teike scenai patikimumo at-mosferos, if, lyg tai butq is tikruju, prispausdavo oftcia-laus pritarimo antspauda pas Durharna vykstantiems da-lykams.Jurgis ejo pro ta eile drauge su kitais lankytojais, i5Si-zioj~s, godziai ziUredamas, apstulbes. Jis pats buvo dari-nejes kiaules Lietuvos qrriose, bet jis niekada nesitikejosulaukti pamatyti, kad vienq kiaule darinetu keletas sim-tq vyru, Jam tai buvo lyg nuostabi poema, ir jis taipnuosirdziai viska priimdavo - net ir tas denies] patrau-kianeias Iskabas, is dirbaneiuju reikalaujancias laikytistyriausios svaros. Jurgis kankinosi, kada ciniskasis Jo-kfibas isverte sitas Iskabas su sarkastiskais paaisktrumats.siUlydamas juos nuvesti i slaptuosius kambarlus. kur su-gedusi mesa patekdavo gydymui.Biirys nusileido i~emesni auksta, kur buvo apdirbamos[vairios liekanos. Cia buvo valomos ir plaunamos zamos.paruoslamos desroms kimsti: cia vyrai ir moterys dirbosarginanciame biauriame kvape, kuris lankytojus yare sa-lin, beziopciojancius oro. 1 kita kambar] sueidavo visasatmatos, kad jas "nusunktq", tai reiSkia - suvirintu irnuqriebtu riebalus muilui ir taukams gaminti; apaciojeislmdavo, kas Iikdavo: sitame raj one lankytojai taipoginestabteredavo. Dar kitose vietose vyrai piauste idalisskerdiena. Isbuvusiq stingimo kambariuose. Pirmiausiatai buvo "raizytojai", aukseiausieji specialistai fabrike,50

kurie uzdlrbdavo iki puses dolerio per valanda, Ir visqdiena nieko kito neveike, tik per puse kapojo kiaules.Paskui buvo "skaldytojai", stambiis milzinai su gelezi-niais muskulais; prie kiekvieno jq buvo po du vyrus, ku-rie pristumdavo ties jais ant stalo tq skerdienos puse irjq prilaikydavo, kol jis jq kapodavo, ir po to pakreipdavokiekviena gabalq, kad jis dar karta galetq H perkirsti.Jo skaldymo [rankis turejo mazdauq dviejq pedu ilgioasmenis, ir jis niekad nedarydavo daugiau kaip vienakirt]: jis, be to, taip dailiai ji atlikdavo, kad jo jrankisnepersmigdavo kiaurai, nei nesipdavo - jeqos pakak-davo kaip tik uzbaiqtam kirciui, ne daugiau. Tad pro ivai-rias prasiziojusias skyles slydo izemesniH auksta - ivienq kambarj kumpiai, ikitq priesakiniai ketvirtadaliai,, kitq kiaules sonai. Galetum nusileisti itq auksta ir pa-matyti marinavimo kambarius, kur kumpiai sumerkti ku-bi!luose, ir rtfkyklas su aklinai uzsklestomis gellezinemisdurimis. Kituose kambariuose paruosdavo sudytq kiau-l ie n


28/233


29/233

todoksams. Ir po to lankytojus vesdavo ikitas pastatodalis pamatyti, kas darosi su atskiromis materijos lieka-nu da!limis, kurios biidavo dingusios pro qrindu angas.Vesdavo ir imarinavimo kambarius, isiidymo kamba-rius, iskardos konservq kambarius ir pakavimo kam-barius, kur ruosdavo parinktq mesa, isveziojamq vago-nuose saldytuvuosc, skirta valgyti visose keturiosecivilizacijos salyse. Paskui jie isejo ilauka, klaidzioda-mi raizgyne pastatu, kuriuose buvo atliekamas sitosstambios [mones pagalbinis darbas. Vargiai buvosiame versle koks reikalinqas daiktas, Kurio Durhamasir Bendrove patys nesigamino. Buvo stambi garo jeqosstotts ir elektros stotis. Buvo statiniq fabrikas ir katilqremontavimo dirbtuves. Buvo pastatas, kurin siurbe rie-balus, ir perdirbo irnui'lq ir lajq; ir dar buvo fabrikas,kuris gamino skardines lajui, Ir kitas, kuris daredezes muilui. Buvo pastatas, kuriame vale ir dzio-vino serius priepalvelierns ir kitiems panasiems daiktamsgaminti; buvo pastatas dziovinti ir gerbuoti odoms, darkitas buvo, kuriame is galvq ir kojq dare kIijus, ir kl-tas - trasoms gaminti i's kaulu, OrganiSkosios medziaqosne menkiausioji dalel yte pas Durhama neidavo niekais.I s galvijq ragq gamino sukas, sagas, plaukams segtukusir netikra dramblio kaula, is blauzdikauliq ir kitu didziqjqkaulu droze peiliams kriaunas ir dantu sepeteliarns kotu-kus bei kandiklius pypkems. is kanopu ispiaustydavcplaukams kaulinius smeigtukus ir sagas, pirm negu lieka-nas paversdavo klijais. I s koju, jq kauliuku, odos atrezu,gyshl atsirasdavo tokie keisti ir nepanasus gaminiai, kaipzelatina, netikri zuvies klijai, fosforas, juodi kaulu dazai,batams tepalas ir kaulu aliejus. IS karviq uodegq dirbamigarbiniuoti plaukai, 0 nuo aviu kailiq nuimamos vih.os.i s kiauliu pilvu gaminamas pepsinas, 0 is kraujo - albu-minas, gi smuiku stygos - is pasmirdusiq zarnq. Kat su5 -4

daiktu nebiidavo kas daryti, H [leisdavo ikatilq ir is -'treukdavo is jo visq lajq ir riebalus, 0 po to paversdavoH trqsornis. Visa s i pramone buvo [sikiirusi gretim1Josepastatuose, galerijomis ir gelezinkeliais sujungtuose supagrincline [mone, apskaiciuota, kad nuo to laiko, kaivvresnysis Durhamas anksciau kaip pries qentkarte t~visa [mone [kure, ji perrlirbo beveik ketvirti milijardogyvuliq. Jeigu priskaieiuotum ir kitas didziusias [mo-nes - is tikruju jos dabar sudare vieneta - tai qautusi,anot Jokiibo aiskinlmo, stambiausias darbo ir kapitalosukauplmas. koks karla nors buves vienoj vietoj. Jos teikedarbo trisdesimciai tukstanciu vyru: savo apylinke]e josbetarpiskai islaike ketvirtj milijono zmoniu, 0 tarpiskaiIslaike puse milijono. Jos siunte savo gaminius ikiek-viena civilizuota krasta Ir pariipindavo maisto ne meziaukaip trisdesimciai milijonu zmoniq.Visu sill dalykq miisu draugai klausesi iSsizioj"i'-

jiems rodesi nejmanoma tiketi, kad toki nuostabu dalykqgalejo sugalvoti mirtingasis zmoqus. Stai del ko Ju rgiulstrode beveik biaurojimas skeptiskai apie tet vieta kal-beti, kaip tai dare Jokubas, tai buvo dalykas siaubingaskaip visata - ir isaiskinti ar suprasti jo veikimo keliusir desnius tiek pat sunku, kaip ir visatos. Visk as, k~selp zmogus galejo daryti, taip bent atrode Jurgiui, taipriimti sitok] dalyka, koki H atradai, ir taip darvti, kaiptell liepiama: jeigu tau jame suteikia vieta ir leidzia da-lyvauti-sioje nuostabioje veikloje - tai palaima, uz ku-rla turi biiti dekinqas, kaip kad esi dekinqas uz saulessviesq ir lietu. Jurgis net dziauqesi. kad jis nebuvo ap-ziiifej~s tos vietos anksciau, negu patyre savo triumfa,nes jis jaute, kad jos dydis H prisleqe. Bet dabar jis is i-Ieistas - jis to viso dalisl Jis jaute, kad visa iii didziule[staiqa H pasierne apsaugon ir pasidare atsakinga uz jo'geroy~. Jis buvo toks nuosirdus, jog jis net nesuvoke.

5 S


30/233

kad tapo Brouno tarnautoju ir kad Brouna ir Durhamavisas pasaulis laike mirtinais varzovais - kad net salies[statymai reikalavo, idant jie biltu mirtini varzovai, ir[sake meqinti vienas antra sunaikinti, numatydami [ka-linimo ir pinigines bausmesl

IV SI(YR!US

Kiti'\ ryta, lygiai septyniomis, Jurgis prisistate dirbti.Jis atejo prie tu duru, kurios jam buvo nurodytos, ir tenlslauke beveik dvi valandas. Bosas galvojo taip, kad jig.[eitq ividu, bet sito jis nepasake, ir tuo biidu tik eidamasIauk kito zrnoqaus samdyti jis uztiko Jurq]. Jis smarkiaiispludo ji, taciau Jurgis, kadangi nieko nesuprato, tailr neslpriesino. Jis seke paskui bosa, kuris jamparode, kur palikti gatvinius rubus, ir palauke, koljis apsivilko darbiniais, kuriuos buvo pirkes var-totu daiktu krautuveje ir su savimi rysulyje atsi-neses: po to jis Jurqi nuvede prie "skerdimo IOV4".Jurgiui cia pavestas atlikti darbas buvo labai paprestas,jam keliu minuciu tereikejo ji ismokti. Apnlpintam stan-dzia sluota, kokia gatvi4 slavejai vartoja, jam buvo skirtasekti eileje tq vyra, kuris Istraukdavo is jaucio skerdie-nos garuojancius vidurius; sit'! mase reikedavo susluotiispastaduobe, kuria po to uzdarydavo, kad niekas ietneqaletu [kristi. Kai Jurgis ejo, pradejo rodytis pirmiejito rytmecio galvijai; taigi, vos spedamas apsidairyti, ne-turedamas laiko su niekuo ne pasikalbetl, Jurgis puoleprie darbo. Tai buvo tvanki Iiepos menesio diena, vietasruvo garuojanciu krauju - ant grind4 braidyta jame,Srnarve beveik pritrenkdavo, bet Jurgiui tai buvo niekis.IS dZiaugsmo soko visa jo siela - pagaliau jis vel dirbalJis dirbo if rinko pinigusl Jis pats sau skaiciavo per vise56

diena, Jam mokama pasakiskoji septyniolikos su puse-centu suma ivalanda: 0 kadangi paaiskejo. jog esarnaspiistines dienos ir jis dirbo beveik iki septyniu valanduvakaro, ir jis nekantraudamas nuejo namo pranesti, kad[is uzdirbo virs pusantro dolerio per vienintele dienalNamle taip pat buvo daugiau qeru naujienu. j4 tiek

daug buvo vienu kartu, kad Aneles mreqamajame kori-doriuje [vyko tikros iskilrnes. Jonas turejo pasimarymasu specialiu polismenu, kuriam ji Sedvilas buvo prista-tes, ir buvo nuvestas pas keleta bosu, po ko vienas i s ttljam nuo kitos savaites pradzios pazadejo tarnybq. Be to,tai dar Mare Bercinskaite, kuri, uzsidequsi pavydu delJurgio pasisekimo, savo pacios atsakomybe issirenqe vie-tos gauti. Mare neturejo kita ko pasiirnti, kaip tik dvistiprias savo rankas ir vargingai ismokta zodi "job"*;bet su sitais dalykais ji visa dienq isvaiksciojo po Pa-kinqtounq, [eidama pro kiekvienas duris, kur tik biltqveiklumo zymiq. Pro kai kurias jq issiunte su keiksmais;bet Mare nei velnio, nei zmoqaus nebijojo, ji kiekvienq.sutiktaj] klausinejo, ar tai buvo apsilankiusieji iskerdyk-14miesta sveciai, ar zmones nepazjstami, ar darbo zmones.kaip if ji, 0 viena ar du kartus ji uzklause net aukstas itisdidzias kontoros asmenybes, kurios [demiai ziiirejo iq"lyg galvot4. ar ji ne pamisele. Betgi galq gale ji gavo sa-vo atpildq, Vienoje mazesnluju [moniu ji uzkliuvo ikam-bar], kur desimtimis moterys ir merqaites sedejo prie ilg\}'stalu, paruosdamos skardinese rukyta jautiena, 0 klai-dziodama is patalpos ipatalpa, Mare galiausiai atejo vie-ton, kur svinu uzlietas skardines daze ir zenklino - irNa jai sekrninqai buvo lernta susitikti "vyresniqjq". Tuo-met Mare dar nesuprato, kas jai buvo skirta suprasti ve-Iiau, kick "vyresni{!jq" .patreuke derinys veido, kupino-

.. pr ipuola rnas, aplbrez ta s darbas ( sk. dzab).51'


31/233

beriblo gerabUdiskumo su kroviniu arklio muskulais. ta-ciau moteris jai pasake ateiti sekanciq diena ir ji g3 1 jaiduosianti progos ismokti skardiniu dazymo amato. Skar-diniu dazymui esant kvaIifikuotam vienetiniam darbul,duodaneiam Iigi dvieju doleriu per diena, Mare [siverzeisavo seima su Komanco indeno sauksmu ir erne sokine-ti po karnbar] taip, kad kudiki isgqsdino beveik iki kon-vulsiju,Vargu ar galima buvo tiketis geresnes sekmes uz sito-

kiq; dabar beliko tik vienam is jq susiieskoti vieta. Jurgisbuvo nusprendes, kad teta Elzbieta seimininkeus namie,ir Ona jai pades, Onai jis nelelsias dirbti - jis ne toksesas vyras, sakesi jis, 0 ji ne tokia moteris. Biitu keistasdalykas, jeigu toksai vyras, kaip [is, neqaletu Islaikytiseimos, padedant nuomininkams Jonui ir Marei. Jis negirdeti nenorejo apie leidima vaiku i darba - Jurgis bu-vo qirdejes, kad cia Amerikoje esama vaikams mokyklu,kurias jie veltui galt lankyti. Apie tai, kad siorns mo-kykloms bus priesinqas kunigas, jis dar neture]o supra-timo, 0 tuo tarpu jis buvo nusistates, kad tetos Elzbietosvaikai turi taip pat gautl progos pasimokyti, kaip ir kitutevu vaikai. Ju vyriausiasis Stanis!ovukas buvo tik try-likos metu ir labai rnazas pagal savo amziq; ir nors Sed-vilo vyriausias siinus tebuvo dvylikos, 0 jau daugiaukaip metus dirbo pas Dzonsa, Jurgis panoro taip, kadStanislovas ismoktq kalbeti anqliskai ir uzauqes btitu kva-lifikuotas darbininkas. Taigi, tepasiliko senasls dede Antanas. Jurgis noretu,kad Ir jis ilsetusi, bet buvo priverstas pripazinti, kad talnera imanoma, 0, be to, senis tokios kalbos neklausytu -jis uzsispyres tvirtino, esas guvus lyg vaikas. Jis atvykoiAmerika kupinas vilclu, kaip patys geriausieji, 0 debarjis buvo didziausias sunkumas susirtipinusiam savo sii-mil, nes kiekvienas, su kuo Jurgis kalbedavo, H patikln-58

davo, kad yra tik laiko qaismimas tam senarn zmogulIeskoti darbo Pakingtoune. Sedvilas pasakojo, kad [rno-nininkai nebelaikydavo ir tu zrnoniu, kurie pasendavojiems bedirbdami - ka kalbeti apie nauju priemima. Tataisykle galioja ne tik sicia - kiek jis zino, ta taisyklegalioja visur Amerikoje. Noredamas Jurqi [tikinti, jispasiteiravo pas polismena ir parnese ziniq, kad ap.e tqdalykq nera ko galvoti. Senajam Antanui jie sito nesake,ir jis del to praleido dvi dienas, klaidziodarnes is vienosjardu dalies ikita, 0 dabar pargrizo namo iSgirsti apielikusiuju pergales, narsiai sypsodamasis Ir sakydamas.kad kitq diena bus jo eile.Jie jautesi, kad jll gera Jaime jiems dave teise paqal-voti apie namus, tad sededami tq vasaros vakara lauke,ant Iaiptu, jie tuo reikalu pravede pasitarimq, ir Jurgispanaudojo momenta iSgvildenti siam svariam klausimui.Ta ryta eidamas aleja idarba. jis pamate du berniukus,Isnesiojancius po namus skelbima: matydamas, kad jis-su paveikslais, Jurgis sau vieno paprase ir, it suvyniojes,uzsikiso uz marskiniu, Per pietus vienas zmogus, su ku-riuo jis snekejosi, jam perskaite ji ir kiek papasas o]oapie j], ir kaip isdava viso to - Jurgiui gime paserustmintis.Jis issitrauke tq plakata, kuris tiesiog buvo meno ku-

rinys. Jis beveik dvieju pedu ilgio, spausdintas ant ka-lendorinio popieriaus, parinktomis spalvomis, toki.nnisryskiornis, kad jos net menesienoje sviete. Plakato vidur]buvo uzernes namas, zerinciai nutspytas, naujas ir aki-nantis. Jo stogas buvo purpurines spalvos ir paqrazintasauksu, pats namas - sidabrinis, 0 durys ir Iangal -raudonf. Tai buvo dvieju aukstu pastatas su priemene i~priesakio ir labai dailiais paqrezinimais aplink krastus,jis buvo uzbaiqtas iki pacii; smulkiausiu dalelyciu, netqiduru rankenu, 0 priemeneje kabojo hamakas ir ant lc!ngq

59


32/233

baltos nertines uzuolaidos. Po apaCia sito, viename kam-pe, buvo paveikslas vyro ir zrnonos meiliskai apsika~i-nusiu. priesinqame kampe buvo lopselis su uztrauktomis,papurusiomis uzuolaidomis ir besisypsanciu angelu,sklandanciu sidabro spalvos sparnais. I s baimes, kad ne-dinqtu visa sito prasminqumas, dar buvo uzrasas lenku,lietuviu ir vokieciu kalbomis - "Dom. Namai, Heim!" -"Kam moketi nuomar" toliau teiravosi kalbinis aplinkras-tis. .Vercieu juk paciam bilti namo savininku? Ar zinote,kad H gali [siqyti pigiau negu jiisu sumokama nuomafMes esame pastate tiikstancius namu, kuriuose dabar lai-mingos seimos gyvena". Plakatas daresi iskalbinqas,vaizduodamas vedybinio gyvenimo palaima namuose,kur nereikia nieko moketi, Jis net pacitavo "Horne,Sweet Home", ir [sidrasino tai isversti lenkiskai - norsdel kazkurios priezasties lietuviskoji prasme buvo pra-leista. Gal but, vertejui buvo sunku tapti sentimentaJiu

1 . ., ..tokioje kalboje, kurioje sob vadmama "guKclOJlmu ,0s mil e "nusiSypsojimu".Ilgai gilinosi seima i5i dokumenta, Onai paraidziul

narpliojant jo turin]. Pasirode, kad namas turi keturiskambarius, be to, pusriis], ir kad jis galima pirkti, susklypu ir viskuo, uz penkiolika simtu doleriu, Sill piniqui s karto [moketi reikejo tik tris simtus doleriu, likusiusiSmokant ra'tomis po dvylika doler ill kas menes]. Talsiaubingos sumos, bet pagaUau jie buvo Amerikoje, kurzmones apie tokias sumas kalbejo be baimes, Jie suzino-[o, kad uzbuta jie turetu moketi devynis dolerius nuomosper menesj, 0geriau verstis nebebuvo .kaip, jei ben~ ~vy-lika asmenu selma ir toliau gyventq vienarne ar-dviejuo-se kambariuose, kaip dabartiniu metu. Jeigu jie makesnuoma, aisku, jie gales moketi nepaliaujamai, ir nuo tojiems nebus geriauj tuo tarpu, jeigu nor~ pradzioje jie ~a-jeg-tq pakelti tas pridetines islaidas, tal galq gale ateitu

laikas, kada jiems nebereiketu moketi nuomos iki am-ziaus pabaigos.Jie epskaieiavo. Piniqu siek tiek buvo like tetai Eli-

bietai ir siek tiek Jurgiui. Mare turejo apie penkiasde-simt doleriu, uzseqtu kazkur kojinese, 0 tetukas Antanasturejo dal] piniqu, kuriuos buvo gav~s uz savo tiki. Jeiguvisi susidetq, jiems pakaktu pirmajam [rnokejimui. ir jei-gu jie turetu darbo ir qaletu biiti tikri del savo ateities,tai sis planas is tikruju 9aletll atrodyti geriausias. Zi-noma, tai buvo reikalas, apie kurt ir kalbeti lengvai ne-galima; tai buvo reikalas, kurt iki dugno tures issijoti,Ir vis delto, k.ita vertus, jeigu jie imsis sito zygio, tai[uo qreiciau, juo geriau; nes juk moka jie visa tq Iaikqnuoma ir sykiu biauriausiu biidu gyvena? Prie purvoJurgis buvo prates - nera nieko, kas qaletu baidyti vyra,buvus] gelezinkeliecill bilryje, ku

Documents

SINCLAIR_DZIUNGLES_liet