ės gairės pagal Tarybos ą ė ų paukščių čų · reikšmė teikiama specialioms I priede išvardytų paukščių buveinių apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti

EUROPOS KOMISIJA ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Medžioklės gairės pagal Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių

paukščių apsaugos

Paukščių direktyva

2008 m. vasaris

2

Medžioklės gairės pagal Paukščių direktyvą

PREAMBULĖ ...............................................................................................................4

1. ĮVADAS.................................................................................................................7 1.1 Medžioklė pagal bendrą direktyvoje numatytą schemą ..................................... 7 1.2 Preambulė ............................................................................................................... 7 1.3 Rūšys, kurioms taikoma direktyva....................................................................... 7 1.4 Bendras supažindinimas su direktyva.................................................................. 8 1.5 Buveinių apsauga ................................................................................................... 9 1.6 Pagrindiniai su rūšių apsauga susiję draudimai ............................................... 10 1.7 Pagrindinių draudimų išimtys ............................................................................ 11 1.8 Mokslo tiriamieji darbai...................................................................................... 12 1.9 Natūraliai nepaplitusių paukščių rūšių introdukcija........................................ 13 1.10 Ataskaitų teikimas................................................................................................ 13 1.11 Padėties nebloginimo sąlyga................................................................................ 13 1.12 Griežtesnių nacionalinių priemonių galimybė................................................... 14 1.13 Direktyvos pakeitimai.......................................................................................... 14

2. 7 STRAIPSNIO NUOSTATOS ..........................................................................15 2.1 Įvadas .................................................................................................................... 15 2.2 Oficialūs svarstymai............................................................................................. 16 2.3 Medžiojamos rūšys............................................................................................... 16

Leidimo medžioti pagrindas..........................................................................................................16 Kokias rūšis galima medžioti? ......................................................................................................16

2.4 Bendrieji medžioklės principai ir kriterijai ....................................................... 17 Nekenkimas apsaugos pastangoms paplitimo areale.....................................................................17 Protingas naudojimas ....................................................................................................................17 Ekologiškai subalansuota kontrolė................................................................................................24

2.5 Medžioklės sezonų nustatymo sąlygos................................................................ 25 Pagrindinių principų taikymas: pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpis ..........................25

2.6 Visiškos apsaugos sistemos užtikrinimas atsižvelgiant į rūšims nustatytas nevienodas medžioklės sezono pradžios ir pabaigos datas ............................................ 28

Supainiojimo pavojus....................................................................................................................29 Trikdymo pavojus .........................................................................................................................30 Kokias sąlygas turi tenkinti valstybė narė, pagal direktyvos 7 straipsnio 4 dalį norinti pasinaudoti nevienodomis medžioklės pradžios ir pabaigos datomis?.............................................................33

2.7 Medžioklės laikotarpių ir laikotarpių, kai medžioti draudžiama, dalinio sutapimo tyrimas............................................................................................................... 34

3. 9 STRAIPSNIO NUOSTATOS ..........................................................................39 3.1 Įvadas .................................................................................................................... 39

3

3.2 Oficialus teisinis požiūris..................................................................................... 40 3.3 Bendrųjų sąlygų, kurioms esant galima nukrypti, atitikimo užtikrinimas .... 42 3.4 Pirmoji leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlyga: įrodymas, kad „nėra jokio kito priimtino sprendimo“ ...................................................................................... 43

Bendras aptarimas.........................................................................................................................43 „Jokio kito priimtino sprendimo“, susijusio su medžiokle, nebuvimas ........................................46 Veiksniai, kuriuos galima objektyviai patikrinti, ir jų mokslinis bei techninis pagrindimas ........48

3.5 Antroji leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlyga: pateikti vieną iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose numatytų priežasčių.......................................... 53

9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos ....................................53 9 straipsnio 1 dalies b punkto leidžiančios nukrypti nuostatos .....................................................56 9 straipsnio 1 dalies c punkto leidžiančios nukrypti nuostatos .....................................................56

3.6 Trečioji leidžiančių nukrypti nuostatų sąlyga: 9 straipsnio 2 dalies oficialių ir tiksliai apibrėžtų sąlygų vykdymas.................................................................................. 65

Kiekvienos oficialios sąlygos paisymas........................................................................................65 Bendri leidimai asmenų grupėms..................................................................................................67

3.7 9 straipsnio 3 ir 4 dalys ........................................................................................ 67 4. PAVEIKSLAI......................................................................................................71

5. PRIEDAS ............................................................................................................92

4

PREAMBULĖ Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos1 (vadinamojoje Paukščių direktyvoje) numatyta bendra visoje Europos Sąjungoje natūraliai paplitusių laukinių paukščių ir jų buveinių apsaugos sistema. Ši direktyva atsirado dėl to, kad laukiniai paukščiai, kurių dauguma yra migruojantys, yra valstybių narių paveldo dalis, ir veiksminga jų apsauga dažniausiai yra su bendra atsakomybe susijusi tarpvalstybinė problema. Paukščių direktyvoje visiškai pripažįstama, kad laukinių paukščių medžioklė kaip subalansuoto naudojimo forma yra teisėta. Medžioklė yra veikla, kuri įvairiems Europos Sąjungos regionams teikia didelę socialinę, kultūrinę, ekonominę ir ekologinę naudą. Medžioti leidžiama tik tam tikras rūšis, išvardytas direktyvoje, kurioje taip pat yra numatyti su šia pagal valstybių narių teisės aktus vykdytina veikla susiję ekologiniai principai ir teisiniai reikalavimai. Tai sudaro medžioklės vadybos pagrindą. Dėl medžioklės ir direktyvos reikalavimų suderinamumo būta daug nesutarimų, o pastaraisiais metais – ir smarkių ginčų. Nesutarimus dažniausiai sukeldavo skirtingi tų reikalavimų aiškinimai. Taigi, atsižvelgdama į stiprėjantį vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, susijusį su mūsų laukinių paukščių apsauga ir protingu bei ssubalansuotu jų naudojimu. Komisija pripažino, kad reikia pradėti naują dialogą. Todėl 2001 m. ji ėmėsi „Subalansuotos medžioklės iniciatyvos“ projekto, kurio tikslas – pagerinti su medžiokle susijusių direktyvos nuostatų teisinių ir techninių aspektų supratimą ir sukurti direktyvoje numatytai subalansuotai medžioklei skatinti skirtą mokslinių, apsaugos ir sąmoningumą didinančių priemonių planą. Šiomis gairėmis siekiama vieno pagrindinių dialogo tikslų: atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, griežtai remiantis moksliniais principais bei duomenimis ir laikantis bendro direktyvoje numatyto apsaugos tikslo geriau išaiškinti direktyvoje keliamus medžioklės reikalavimus. Šios gairės pagrįstos darbu, jau atliktu atsižvelgiant į direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje minimas pagrindines sąvokas2. Kam reikalingos medžioklės gairės? Poreikis geriau išaiškinti direktyvos nuostatas dėl medžioklės yra aiškiai juntamas. Tą rodo ginčų šia tema mastas. Be to, šia tema Komisijai buvo pateikta daugybė klausimų, taip pat ir Europos Parlamento. Taip pat reikia atsižvelgti į padidėjusius požiūrių skirtumus, matomus iš prieštaringų Parlamentui pateiktų medžioklės ir paukščių apsaugos organizacijų pareiškimų, kuriuose surinkti milijonų žmonių parašai. 1 OL L 103, 1979 4 25, p. 1. 2 Direktyvos 79/409/EEB 7 straipsnio 4 dalies pagrindinės sąvokos. II priede išvardytų Europos Sąjungoje paplitusių paukščių rūšių pavasarinė migracija ir veisimasis (2001 m. rugsėjis).

5

Šis poreikis rodo, kad tikrai būtina pateikti geresnį išaiškinimą. Kai kurios valstybės narės pageidauja žinoti, kokios yra galimybės nustatyti ilgesnius nei pagal 7 straipsnio 4 dalį apribotus medžioklės sezonus, kurie gali būti pernelyg trumpi, pavyzdžiui, mažai paplitusių probleminių rūšių (kaip antai, didžiosios anties Anas platyrhynchos ir keršulio Columba palumbus), kurių pavasarinė migracija yra gana ankstyva ir (arba) kurių veisimosi laikotarpis yra ilgas, medžioklei, ir pageidauja apsvarstyti 9 straipsnio leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Neabejotinos praktinės naudos jau gauta sukūrus Tarybos direktyvos 92/43/EEB3 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) 6 straipsnio taikymo gaires. Jas reikėtų vertinti ne kaip reakciją, o kaip iniciatyvą, kuria siekiama nuoseklaus suvokimo ir vengiama aiškinti taip, kad būtų suprasta siaurai ir nenuosekliai. Tačiau reikia pripažinti, kad, skirtingai negu Buveinių direktyvos 6 straipsnio nuostatos, Paukščių direktyvos nuostatos yra gerokai senesnės, joms taikoma platesnė teismų praktika, ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti sudarant bet kokias aiškinamąsias gaires. Be to, šis dokumentas bus naudingas Komisijos tarnyboms svarstant šios srities klausimus, ir jis šiek tiek garantijų suteiks pagrindinėms interesų grupėms, nes jos žinos, ko gali tikėtis. Gairių apribojimai Gairėse stengiamasi nenukrypti nuo direktyvos teksto bei visų kitų su ekologija susijusių Bendrijos teisės aktų principų ir tiksliai laikytis jų. Tai nėra įstatymas (jomis ne nustatomos naujos teisės normos, o tik pateikiamos galiojančių teisės normų taikymo gairės). Pats dokumentas atspindi tik Komisijos tarnybų nuomonę ir nėra privalomas. Reikia pabrėžti, kad galutinį direktyvos išaiškinimą paliekama teikti ES Teisingumo Teismui. Todėl pateikiamos gairės turės būti plėtojamos atsižvelgiant į visus su šia tema išleistus teisės aktus. Gairėse stengiamasi visiškai paisyti dabartinės Teisingumo Teismo teisminės praktikos, kuri ir dabar yra gana plati. Ji lemia gairėse išreikštus požiūrius, ypač tada, kai Teisingumo Teismas jau yra priėmęs aiškius sprendimus. Be to, gairėse siekiama paaiškinti ekologinius principus, kuriais direktyvoje grindžiama medžioklės vadyba, ir jose naudojami geriausi turimi moksliniai duomenys, tačiau reikia pripažinti, kad dėl kokybiškų mokslinių duomenų trūkumo sumažėjo galimybė teisingai ir tiksliai įvertinti populiacijas. Gairėse pripažįstama, kad už medžioklės vadybą, įskaitant ir medžioklės sezonų jų teritorijoje nustatymą pagal direktyvos reikalavimus, atsako valstybės narės.

3 OL L 206, 1992 7 22 , p. 7.

6

Gairių taikymo sritis Pagrindinis dėmesys gairėse skiriamas rekreacinės medžioklės laiko parinkimui. Tačiau tinkamai aptariami ir kiti medžioklės klausimai. Teisiniu požiūriu dėmesys pirmiausia skiriamas direktyvos II priede išvardytoms medžiojamoms rūšims ir tiesiogiai susijusioms 7 bei 9 straipsnių nuostatoms, tačiau bus nagrinėjami ir kiti straipsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas rūpimų leidžiančių nukrypti nuostatų, ypač pateiktų 9 straipsnio 1 dalies c punkte, pagrįstumui įvertinti. Gairėse nagrinėjamos ne tik teisinės nuostatos, bet ir direktyvoje pateikti moksliniai bei techniniai su laukinių paukščių apsauga susiję aspektai. Gairių struktūra Gaires sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame skyriuje pateikiama medžioklės pagal direktyvą apžvalga, kurioje aptariamos susijusios preambulės ir straipsniai. Antrajame skyriuje smulkiau aptariamos tiesiogiai susijusios 7 straipsnio teisinės ir techninės nuostatos, įskaitant konkrečias medžioklės sezonų nustatymo pagal direktyvą sąlygas. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos galimybės kiek nors leisti medžioti pagal direktyvos 9 straipsnyje numatytą leidžiančių nukrypti nuostatų sistemą. Įvairiose dokumento dalyse pateikiami skaičiai, kuriuos, kaip manoma, gairėse pateikti buvo naudinga.

7

1. ĮVADAS

1.1 Medžioklė pagal bendrą direktyvoje numatytą schemą 1.1.1 Tarybos direktyva 79/409/EEB yra plačios paskirties dokumentas, kurio

tikslas – bendra laukinių paukščių apsauga Europos Sąjungoje. Kadangi jame nagrinėjama keletas apsaugos aspektų (įskaitant buveinių apsaugos priemones, prekybos ir medžioklės kontrolės priemones ir mokslinių tyrimų skatinimą), jo, kaip tokio pobūdžio teisinio dokumento, struktūra yra standartinė: preambulė su konstatuojamąja dalimi, straipsniai su esminėmis nuostatomis ir keletas priedų.

1.2 Preambulė 1.2.1 Preambulės konstatuojamoji dalis atspindi direktyvos teksto struktūrą.

Preambulė dažnai naudojama kaip pagalbinė priemonė, skirta esminėms antrinių teisės aktų nuostatoms išaiškinti, ir ja nagrinėdamas direktyvą4 rėmėsi Teisingumo Teismas.

Kaip ir kiekvienoje direktyvoje, aiškinant būtina atsižvelgti į skirtingų kalbų tekstus, kurie visi yra galiojantys. Dėl šių gairių būtina pažymėti, kad skirtingų kalbų tekstuose kai kurioms frazėms (pavyzdžiui, „protingas naudojimas“, „jauniklių auginimo metas“) būtina skirti tinkamą dėmesį. Skaitant skirtingų kalbų tekstus svarbu rasti tą reikšmę, kuri geriausiai atspindi nagrinėjamų terminų paskirtį ir vartojimo aplinkybes.

1.3 Rūšys, kurioms taikoma direktyva 1.3.1 Direktyvos 1 straipsnyje teigiama: „Šia direktyva siekiama apsaugoti visų

rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių, kurioms taikoma Sutartys, Europinėje teritorijoje. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą bei kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.“ Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad įgyvendindamos direktyvą valstybės narės privalo saugoti ne tik tų valstybių teritorijoje, bet ir visos Bendrijos teritorijoje paplitusių laukinių paukščių rūšis5.

4 Kaip pavyzdį žr. bylos C-57/89, Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, 21 punktą. Šiuo atveju, susijusiu su Direktyvos 79/409/EEB nuostatomis dėl buveinių apsaugos, Teisingumo Teismas nusprendė: „Direktyvos 4 straipsnio 4 dalies išaiškinimas daugiausia yra pagrįstas preambulės devintąja konstatuojamąja dalimi, kurioje pabrėžiama, kad direktyvoje ypatinga reikšmė teikiama specialioms I priede išvardytų paukščių buveinių apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti jų išlikimą ir veisimąsi jų paplitimo areale. Iš to darytina išvada, kad valstybių narių teisė mažinti specialių apsaugos priemonių apimtis gali būti pagrįsta tik išskirtiniais atvejais.“ 5 Teisingumo Teismas 1987 m. liepos 8 d. sprendimo Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA (Europos Teisingumo Teismo ataskaitos) 1987, p. 3029, Teismas 6 punkte pažymėjo: „Direktyva pagrįsta aplinkybe, kad veiksminga paukščių apsauga yra tipiška aplinkos apsaugos problema, peržengianti valstybių sienas ir reikalaujanti bendros atsakomybės (preambulės trečioji konstatuojamoji dalis).“ Šiuo klausimu direktyvos preambulėje pažymima, kad „veiksminga paukščių apsauga yra tipiška aplinkos apsaugos problema, peržengianti valstybių sienas ir reikalaujanti bendros atsakomybės“.

8

1.3.2 Apsauga netaikoma nelaisvėje užaugintiems paukščiams6. Nepaisant to, tais

atvejais, kai nelaisvėje užauginti paukščiai paleidžiami arba grąžinami į laisvę ir jų neįmanoma atskirti nuo tame pačiame areale paplitusių tų pačių rūšių laukinių paukščių, būtų protinga manyti, kad direktyvos nuostatos turi būti taikomos7.

1.3.3 Komisija sudarė į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių laukinių paukščių

rūšių sąrašą8. Šiame sąraše įrašytos visos valstybėse narėse paplitusių laukinių paukščių rūšys, įskaitant ir atsitiktinai užklydusius paukščius. Ji netaikoma įvežtoms rūšims, išskyrus aiškiai paminėtas viename iš direktyvos priedų (pavyzdžiui, laukinis kalakutas Meleagris gallopavo). Tačiau direktyvos nuostatos dėl įvežtų rūšių valstybėje narėje taikomos tuomet, kai jos yra kilusios iš kitos valstybės narės.

1.4 Bendras supažindinimas su direktyva 1.4.1 2 straipsnyje nurodoma bendra valstybių narių pareiga: „Valstybės narės imasi

reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba stengiasi šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio“. Kadangi šiame straipsnyje reikalaujama, kad paukščių apsauga būtų suderinta su kitais interesais, kilo klausimas, ar šis straipsnis yra savarankiška nuo kitų direktyvos bendrųjų reikalavimų leidžianti nukrypti nuostata. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nėra ir kad tai taikytina ir medžioklei9. Nepaisant to,

6 1996 m. vasario 8 d. sprendimas, Baudžiamoji byla prieš Didier Vergy, byla C-149/94, ETTA 1996, p. 299. 7 Kai arealuose vieninteliai medžiojamų rūšių laukiniai paukščiai yra į laisvę paleisti nelaisvėje užauginti paukščiai, būtų protinga manyti, kad šių rūšių medžioklės sezonas turi būtų nustatomas visokeriopai atsižvelgiant į panašių rūšių medžioklės draudimo laikotarpį (pavyzdžiui, Alpėse paleidžiamos kurapkos Alectoris chukar, kurias galima supainioti su akmenininėmis kurapkomis Alectoris graeca). 8 Komisija parengė ir Direktyvos derinimo su technikos pažanga komitetui (paprastai vadinamam ORNIS komitetu) pateikė pagal direktyvos 16 straipsnį sudarytą paukščių rūšių, kurioms taikoma direktyva, sąrašą. Šis sąrašas neturi teisinės galios ir yra numatytas kaip direktyvos taikymo gairės. Jį galima rasti Aplinkos generalinio direktorato tinklalapyje http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/key_concepts_en.htm. 9 Teisingumo Teismas 1987 m. liepos 8 d. sprendimo Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029, 8 punkte pažymėjo: „Todėl būtina remtis direktyvos 2 straipsniu, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių visų rūšių paukščių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu arba stengtųsi šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio, kuris atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinamus su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, iš kurių aiškiai matyti, kad paukščių apsauga turi būti suderinta su kitais reikalavimais, pavyzdžiui, ekonominiais. Todėl nors 2 straipsnis ir nėra savarankiška nuo bendrosios apsaugos sistemos nukrypti leidžianti nuostata, juo parodoma, kad direktyvoje, viena vertus, atsižvelgiama į veiksmingos paukščių apsaugos būtinybę, ir, kita vertus, į visuomeninės gerovės bei saugumo, ekonominius, ekologinius, mokslinius, žemės ūkio ir rekreacinius reikalavimus“. Teisingumo Teismas 1987 m. liepos 8 sprendime Komisija/Italija, byla 262/85, ETTA 1987, p. 3073, atmeta Italijos Vyriausybės argumentus, kad nukrypti nuo 7 straipsnio 4 dalies reikalavimų leidžiančias nuostatas galima pagrįsti tiesiog 2

9

Teisingumo Teismo sprendimai rodo, kad, svarstant kitas direktyvos nuostatas, 2 straipsnio atsieti ir į jį neatsižvelgti negalima. Todėl jo nuostatos yra labai svarbios kaip orientacinės gairės, rodančios, ko direktyvoje reikalaujama ir kas joje leidžiama.

1.5 Buveinių apsauga 1.5.1 3 ir 4 straipsniai yra skirti buveinių apsaugai. Jų nuostatos yra susijusios su šių

specialios apsaugos teritorijų (SAT), suskirstytų pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, pernelyg didelio trikdymo prevencijos priemonėmis. Komisija nemano, kad socialinė ekonominė veikla, kurios pavyzdys yra medžioklė, būtinai prieštarauja šioms nuostatoms. Tačiau, siekiant išvengti pernelyg didelio trikdymo, šią SAT vykdomą veiklą būtina tinkamai valdyti ir stebėti10.

1.5.2 Komisija jau yra parengusi Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir

laukinės floros bei faunos apsaugos (toliau – „Buveinių direktyva“) 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, kurios pakeičia 4 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatas dėl suskirstytų SAT, taikymo gaires11. Šiame dokumente nagrinėjamas trikdymas. Svarstant su Buveinių direktyvos 6 straipsniu susijusį medžioklės klausimą derėtų atsižvelgti į proporcingumo principą. 6 straipsnio taikymo gairių atitinkamą skirsnį reikėtų suprasti taip, kad poveikis, kuris nėra reikšmingas NATURA 2000 teritorijų apsaugos tikslams, neturėtų būti laikomas prieštaraujančiu Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 daliai.

1.5.3 Medžioklė yra tik vienas iš daugelio NATURA 2000 teritorijų naudojimo būdų,

tarp kurių yra ir žemės ūkis, žuvininkystė bei kiti naudojimo rekreaciniais tikslais būdai. Su gamtosauga susijusiose direktyvose nėra jokių bendrųjų medžioklei NATURA 2000 teritorijose prieštaraujančių nuostatų. Žinoma, dėl medžioklės ir kitų žmogaus veiklos rūšių teritorijose esančių buveinių naudojimas gali sumažėti. Šios veiklos rūšys tampa reikšmingos tada, kai dėl jų gerokai sumažėja teritorijos pajėgumas būti rūšių, kurioms teritorija yra skirta, prieglobsčio vieta ir kai sumažėja jų medžioklės galimybės.

1.5.4 Esama ypatingų atvejų, kai medžioklė yra nesuderinama su atskirų teritorijų

apsaugos tikslais. Pavyzdys gali būti retų rūšių, kurios ypač jautrios trikdymui, paplitimas tarp leistinų medžioti rūšių. Tokie atvejai gali būti nustatyti tik kiekvienai teritorijai atskirai.

1.5.5 Subalansuota medžioklė gali būti naudinga aplinkui esančių buveinių

apsaugai. Tai aptariama toliau 2.4.20–2.4.23 gairių skirsniuose.

straipsniu. 37 punkte jis pažymi: „Reikia pažymėti, kad, kaip jau pirmiau minėta, 2 straipsnis nėra savarankiška nuo direktyvoje numatytų pareigų ir reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata.“ 10 Seminaro „Medžioklė NATURA 2000 teritorijose ir aplink jas“, kurį 2002 m. balandžio mėn. Greenweek metu organizavo Europos Komisija, ataskaitą galima rasti Aplinkos generalinio direktorato tinklalapyje http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/report_green_week_en.pdf. 11 „Natura 2000 teritorijų tvarkymas: Buveinių direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnis“, Europos Komisija, Europos Bendrijų Oficialiųjų leidinių biuras, Liuksemburgas.

10

1.5.6 Užtikrinimas, kad medžioklė ar kita veikla nesukelia pernelyg didelio trikdymo, gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, nuo teritorijos pobūdžio bei dydžio ir veiklos pobūdžio bei apimties, taip pat nuo joje paplitusių rūšių. Būtina suprasti, kodėl teritorija yra svarbi gamtos apsaugos atžvilgiu ir kad tai lemia teritorijos įtraukimą į NATURA 2000 sąrašą, kuris yra pagrindas jos apsaugos tikslams nustatyti. Šis supratimas tampa esminiu atspirties tašku nustatant teritorijai apsaugoti reikalingus konkrečius vadybos veiksmus.

1.5.7 Siekdama žmogiškuosius naudojimo poreikius suderinti su apsaugos tikslais,

Komisija remia vadybos planų, kurių nuostatos užtikrina, kad Paukščių direktyvoje nurodytos SAT ir aplink jas esančiose, taip pat Buveinių direktyvoje nurodytose teritorijose (kurios paprastai žinomos kaip NATURA 2000 tinklas) vykdomos veiklos rūšys atitinka į ES apsaugos interesų ratą įtrauktų rūšių ir buveinių, kurioms šios teritorijos yra skirtos, ekologinius reikalavimus, kūrimą. Galima pagrįstai tikėtis, kad tie, kurie naudoja gamtinius išteklius, pavyzdžiui, laukinius paukščius, privalo užtikrinti ir tai, kad jų veiklos rūšys yra subalansuotos ir svarstomoms populiacijoms nėra žalingos. Todėl Komisija mano, kad NATURA 2000 teritorijose vykdoma medžioklės veikla dažniausiai yra susijusi su vietos lygiu spręstinais vadybos klausimais. Geriausia, kad ši vadyba būtų pagrįsta vadybos planu, užtikrinančiu, kad veiklos rūšys yra suderintos su apsaugos tikslais, kuriems šios teritorijos yra skirtos.

1.5.8 Atsižvelgiant į NATURA 2000 teritorijų pobūdį ir medžioklės praktiką, šiuose

vadybos planuose turi būti įvertinta nuostata dėl pakankamo kiekio medžioklei neskirtų prieglobsčio zonų. Išsami mokslinių tyrimų programa Danijoje parodė, kad, tiksliai parinkus medžioklei neskirtas zonas, teritorijoje gali padaugėti vandens paukščių ir padidėti medžioklės netoli šių zonų galimybės12. Medžioklei neskirtų zonų idėja tvirtai įsigalėjo ir kitose valstybėse narėse, ir ji taikoma ne tik NATURA 2000 teritorijose (pvz., Prancūzijos de chasse rezervatuose).

1.6 Pagrindiniai su rūšių apsauga susiję draudimai 1.6.1 Direktyvos 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų

priemonių ir „sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje minimoms paukščių rūšims“. Pagrindinis medžioklei taikomas draudimas yra pateiktas direktyvos 5 straipsnio a punkte, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės ypač uždraustų „tyčinį žudymą ar gaudymą bet kokiais būdais“13.

12 Madsen, Pihl & Clausen (1998), Vandens paukščių draustinių tinklo sukūrimas Danijoje: biologinis poreikių ir pasekmių įvertinimas. Biologinė apsauga 85: 241–256. Madsen & Fox (1997), Medžioklės sukelto trikdymo poveikis vandens paukščių populiacijoms: skrydžio kelių per netrikdomas teritorijas tinklo idėja. Gibier faune sauvage 14: 201–209. Tačiau šis konkretus modelis negali būti taikomas valstybėse narėse arba teritorijose, kur medžiotojų galimybės ir medžioklės intensyvumas yra skirtingai reguliuojami (pvz., dėl asmeninės nuosavybės savininkų interesų). 13 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų:

11

1.6.2 6 straipsnio 1 dalyje yra pagrindinis prekybai paukščiais, kurie saugomi pagal

1 straipsnį, taikomas draudimas. Čia sakoma: „Valstybės narės draudžia parduoti, pardavimo tikslu transportuoti ar laikyti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus 1 straipsnyje minimų visų rūšių paukščius ir jų lengvai atpažįstamas dalis arba išvestinius produktus.“

1.7 Pagrindinių draudimų išimtys 1.7.1 Direktyvoje numatytos 5 ir 6 straipsniuose nustatytų bendrųjų draudimų

išimtys. 1.7.2 Prekyba direktyvos III priede išvardytomis rūšimis leidžiama, jei paisoma 6

straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatų. 1.7.3 Kalbant apie medžioklę, II priede išvardytas rūšis galima medžioti pagal

direktyvos 7 straipsnį atsižvelgiant „į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi visoje Bendrijoje greitį“. Jei II priede rūšis nėra nurodyta, 5 straipsnio nuostatų išimtis gali būti taikoma tik įvykdžius griežtus 9 straipsnio reikalavimus.

1.7.4 7 straipsnyje numatytai 5 straipsnio išimčiai dėl medžioklės taikomos kelios 7

straipsnyje nustatytos sąlygos. Reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, „kad pagal galiojančias nacionalines priemones vykdomos paprastos medžioklės ir medžioklės su sakalais, jei jos yra rengiamos, praktika atitiktų nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principus ir kad ši praktika taip pat atitiktų 2 straipsnyje numatytas priemones šių rūšių, ypač migruojančių, populiacijų atžvilgiu“. Be to, reikalaujama, kad jos užtikrintų, „kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu. Migruojančių rūšių atveju, jos ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu ar joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas“. Teisingumo Teismas išaiškino, jog šia nuostata reikalaujama, kad valstybės narės medžioklės sezoną nustatytų taip, kad užtikrintų, jog tas laikotarpis „užtikrina visišką svarstomų rūšių apsaugą“14. 7 straipsnio reikalavimai išsamiau aptariami 2 skyriuje.

1.7.5 Kitos sąlygos nustatytos 8 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad valstybės

narės uždraustų „visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte“.

- tyčinį jų lizdų ir kiaušinių naikinimą arba pažeidimą, arba jų lizdų pašalinimą (5 straipsnio b punktas), - jų kiaušinių rinkimą gamtoje ir šių kiaušinių laikymą, netgi jei jie yra tušti (5 straipsnio c punktas), - tyčinį paukščių trikdymą, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės šios direktyvos tikslams (5 straipsnio d punktas), - draudžiamų medžioti ir gaudyti paukščių rūšių laikymą (5 straipsnio e punktas). 14 1994 m. sausio 19 d. sprendimas Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67, 13 punktas.

12

Be to, reikalaujama uždrausti medžioklę iš visų transporto priemonių ir IV priedo b punkte nurodytomis sąlygomis.

1.7.6 Be 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 7 straipsnyje nustatytų su medžiokle ir prekyba

susijusių išimčių, 9 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama nukrypti (t. y. nesilaikyti) nuo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pagrindinių draudimų, jei laikomasi trijų sąlygų: jei nėra jokio kito priimtino sprendimo; dėl vienos iš 9 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytų priežasčių; ir įvykdžius 9 straipsnio 2 dalyje numatytus techninius reikalavimus. Šios sąlygos išsamiau aptariamos 3 skyriuje. Be to, 9 straipsnyje numatyta valstybių narių Komisijai teikiamų metinių ataskaitų apie nukrypimus sistema15.

1.7.7 Be to, pagal 9 straipsnio nuostatas nukrypti galima ir nuo 7 bei 8 straipsniuose

nustatytų draudimų.

1.8 Mokslo tiriamieji darbai 1.8.1 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės skatintų mokslo tiriamuosius

ir „bet kokius kitus darbus, reikalingus visų 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių populiacijų apsaugai, tvarkymui ir naudojimui“. Teisingumo Teismas patvirtino, kad šia nuostata yra nustatomas įpareigojimas valstybėms narėms ir kad ji turi būti perkelta į nacionalinę vidaus teisės sistemą ir pagal ją įgyvendinama16. Ypatingą dėmesį reikalaujama skirti mokslo tiriamiesiems ir kitiems darbams V priede išvardytose srityse. V priede išvardytos mokslo tiriamųjų darbų grupės, ypač c punktas „Žiedavimo būdu surinkti duomenys apie migruojančių rūšių populiacijas“, d punktas „Laukinių paukščių gaudymo būdų įtakos jų populiacijų gausumo lygiui vertinimas“, yra susijusios su medžiokle. Be to, E punktas „Ekologinių metodų, padedančių išvengti paukščių daromos žalos, kūrimas ir tobulinimas“ yra susijęs su rūšimis, kurios gali padaryti žalos. Teisingumo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad įgyvendinant direktyvą svarbu naudoti geriausius turimus mokslinius duomenis17.

1.8.2 Tačiau dėl su medžiokle susijusių mokslo tiriamųjų darbų reikia pripažinti,

kad geros kokybės duomenų netgi apie elementarias medžiojamų rūšių migracijos savybes yra labai mažai. Tinkamai migruojančių paukščių medžioklės vadybai reikalingos pakankamos žinios apie funkcinę sistemą sudarančio poilsio, šėrimosi, penėjimosi ir žiemojimo teritorijas, sudarančias migracijos maršrutą arba skrydžio kelią. Siekiant geriau įgyvendinti direktyvą, būtina geriau suprasti skrydžio kelių geografinį išsidėstymą, judėjimo sezoniškumą ir ekologinius migruojančių paukščių poreikius visoje ES.

15 Remdamasi šiomis metinėmis ataskaitomis, Komisija Europos faunos bei floros ir natūralių buveinių apsaugos konvencijai teikia ataskaitą apie Paukščių direktyvoje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą. Ši du kartus per metus rengiama ataskaita teikiama vykdant Konvencijos 9 straipsnio 2 punktą. 16 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas, Komisija prieš Airiją, C-418/04, 266–275 punktai. 17 1991 m. sausio 17 d. sprendime Komisija/Italija, byla C-157/89, ETTA 1991, p. 57, 15 punktas, Teisingumo Teismas pripažino, kad, Italijai nepateikus konkrečių informacijos šaltinių, savo teiginiams pagrįsti Komisija turėjo teisę remtis labiau apibendrintais ornitologinių tyrimų duomenimis, ypač todėl, kad Italijos Vyriausybė alternatyvių mokslinių darbų nenurodė.

13

Tiesiogiai susijusius mokslinius tyrimus geriausiai būtų galima atlikti su individualiai paženklintais paukščiais; žieduotų paukščių stebėjimas leidžia nustatyti tikslią paukščių keliauninkų buvimo vietą tam tikru metu ir yra geriausias plačių tyrimų informacijos šaltinis. Migracijos tyrimai gali suteikti reikalingos informacijos tiek rūšių, tiek geografinės populiacijos lygmeniu; be to, jie suteikia ypatingą galimybę aprašyti skirtingos lyties ir amžiaus grupių, kurios yra svarbus laukinių populiacijų tinkamos vadybos kriterijus, migracijos modelius.

1.9 Natūraliai nepaplitusių paukščių rūšių introdukcija 1.9.1 11 straipsnis yra susijęs su žalos laukinei faunai ir florai, kurią gali padaryti

natūraliomis sąlygomis valstybių narių užimamoje teritorijoje neaptinkamų laukinių paukščių rūšių introdukcija, prevencija. Vienas iš labiausiai aprašytų atvejų yra hibridizacijos, konkurencijos ir išstūmimo grėsmė, kurią nykstančiai vietinei Europos baltagalvei ančiai Oxyura leucocephala kelia Šiaurės Amerikos rausvoji antis Oxyura jamaicensis. Galimi atvejai, kai introdukcija kelia grėsmę ne tik retoms, bet ir labiau paplitusioms rūšims, kurias šiuo metu leidžiama medžioti.

1.10 Ataskaitų teikimas 1.10.1 12 straipsnis yra susijęs su valstybių narių ir Komisijos bendrąja pareiga teikti

ataskaitas. Šias kas trejus metus valstybių narių teikiamas ataskaitas reikėtų skirti nuo 9 straipsnyje nurodytų valstybių narių metinių ataskaitų apie leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Pagal 12 straipsnį Komisijos parengtose ataskaitose yra su keletu medžioklės klausimų susijusios vertingos informacijos. Pavyzdžiui, antrojoje ataskaitoje apie direktyvos18 įgyvendinimą buvo pateikta informacija apie II priede išvardytų rūšių padėtį valstybėse narėse, apie ypatingas priemones, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos protingiau naudoti medžiojamas rūšis, taip pat pateiktas pagal direktyvą įsteigtame komitete (toliau – „ORNIS komitetas“) vykusių keleto svarbių idėjų ankstesnių svarstymų, pavyzdžiui, susijusių su protingu naudojimu ir nedideliu skaičiumi, aprašymas.

1.11 Padėties nebloginimo sąlyga 1.11.1 13 straipsnyje teigiama, kad „pagal šią direktyvą taikomos priemonės neturi

bloginti esamos padėties 1 straipsnyje minimų paukščių rūšių apsaugos atžvilgiu“. Tai „padėties nebloginimo sąlygos“ pavyzdys. Tokių sąlygų su aplinka susijusiose Bendrijos direktyvose pasitaiko dažnai. Jomis siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant susijusias direktyvas nebūtų pabloginta pradinė ekologinė padėtis, kurią siekiama išsaugoti.

18 KOM(93) 572 galutinis.

14

1.12 Griežtesnių nacionalinių priemonių galimybė 1.12.1 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybė narė gali imtis griežtesnių apsaugos

priemonių negu numatyta direktyvoje. Tai atspindi bendrą Bendrijos aplinkos teisės aktuose išreikštą požiūrį, kurio juose yra laikomasi nuo Sutarties pasirašymo ir pagal kurį valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti aukštesnio lygio apsaugą negu sutarta Bendrijoje. Kalbant apie medžioklę, kai kurios valstybės narės įvedė nacionalinius apribojimus, kurie yra griežtesni už direktyvos reikalavimus, pavyzdžiui, jos uždraudė medžioti tam tikras rūšis, kurias pagal direktyvą medžioti leidžiama.

1.12.2 Svarbu paminėti, kad galimybė imtis griežtesnių priemonių nėra nevaržoma.

Valstybės narės privalo paisyti EB sutarties normų, susijusių su laisva prekyba, ir tai yra patvirtinęs Teisingumo Teismas sprendime byloje C-169/89, Baudžiamoji byla prieš Gourmetterie Van den Burg19. Be to, jei galima įrodyti, kad galimybė medžioti paukščių rūšis dėl su medžiokle susijusių buveinių apsaugos priemonių tikrai pagerina jų ir (arba) kitų laukinių paukščių rūšių apsaugą, svarstant medžioklės uždraudimą gali būti naudinga įvertinti visokią žalą, kuri gali būti padaryta buveinių apsaugai.

1.13 Direktyvos pakeitimai 1.13.1 15–17 straipsnių nuostatos yra susijusios I ir V priedų derinimu su technikos ir

mokslo pažanga, taip pat su III priedo pakeitimais. Šiomis nuostatomis nustatomas pagal 16 straipsnį įsteigto komiteto, kurį sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai, vaidmuo. Nors oficialiai šio komiteto reguliuojamasis vaidmuo yra gana ribotas, praktiškai Komiteto, šiuo metu žinomo kaip „ORNIS komitetas“, atstovai atlieka svarbų patariamąjį vaidmenį ir dažnai svarsto visus direktyvos įgyvendinimo aspektus, įskaitant ir medžioklės aspektus. Komitetas neatlieka jokio oficialaus vaidmens direktyvos nuostatų dėl medžioklės keitimo atžvilgiu. Bet kokiems direktyvos teksto arba II priedo pakeitimams padaryti reikalingas Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas20 Komisijos pateiktam pasiūlymui.

19 1990 m. gegužės 23 d. sprendimas, Baudžiamoji byla prieš Gourmetterie Van den Burg, byla C-169/89, ETTA 1990, p. 2143. Šioje byloje olandų teismas, Nyderlanduose baudžiamojon atsakomybėn asmenį patraukęs už nelegalų škotinės kurapkos Lagopus lagopus, kuri teisėtai buvo pašauta ir užmušta Jungtinėje Karalystėje, laikymą, Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti išaiškinamąjį sprendimą. Teisingumo Teismas migruojančias ir I priede išvardytas nykstančias rūšis išskyrė iš kitų rūšių, kurioms priklauso ir škotinės kurapkos. Pabrėžęs, kad direktyvoje ypatingas dėmesys skiriamas migruojančių ir nykstančių rūšių apsaugai, 12 punkte jis teigė: „Iš šių bendrųjų Direktyvoje 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos nustatytų tikslų išplaukia, kad pagal direktyvos 14 straipsnį valstybėms narėms leidžiama imtis griežtesnių priemonių, skirtų užtikrinti, kad pirmiau minėtos rūšys būtų dar geriau apsaugotos. Dėl kitų paukščių, kuriems taikoma Direktyva 79/409, reikalaujama, kad valstybės narės priimtų direktyvos atitikčiai reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus, bet joms neleidžiama imtis griežtesnių nei direktyvoje numatytų apsaugos priemonių, išskyrus tas, kurios skirtos jų teritorijoje paplitusiems paukščiams.“ 20 Iki šiol II priedas buvo pakeistas vienu antrinės teisės aktu – Tarybos direktyva 94/24/EEB. Ja Direktyvos 79/409/EEB II priedas papildytas penkiomis Corvidae rūšimis, kurios gali padaryti žalos pasėliams ir kurių kontrolės priemonės anksčiau buvo įmanomos tik pagal 9 straipsnio nukrypti leidžiančias nuostatas.

15

2. 7 STRAIPSNIO NUOSTATOS 7 straipsnio tekstas „1. Atsižvelgiant į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi visoje Bendrijoje greitį, II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinių teisės aktų. Valstybės narės užtikrina, kad medžiojant tokias rūšis nebūtų pakenkta pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale. 2. II priedo 1 dalyje nurodytas rūšis galima medžioti geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriam taikoma ši direktyva. 3. II priedo 2 dalyje nurodytas rūšis galima medžioti tik nurodytose valstybėse narėse. 4. Valstybės narės užtikrina, kad pagal galiojančias nacionalines priemones vykdomos paprastos medžioklės ir medžioklės su sakalais, jei jos yra rengiamos, praktika atitiktų nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principus ir kad ši praktika taip pat atitiktų 2 straipsnyje numatytas priemones šių rūšių, ypač migruojančių, populiacijų atžvilgiu. Jos visų pirma rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu. Migruojančių rūšių atveju jos ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu ar joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas. Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją apie praktinį medžioklės taisyklių taikymą.“

2.1 Įvadas 2.1.1 7 straipsnyje pateikiamas detalus medžioklės pagal direktyvą pagrindas. Jame

pateikiama nuoroda į II priedą, kuriame išvardytos visoje Bendrijoje leidžiamos medžioti rūšys (išvardytos II priedo 1 dalyje) ir nurodytose valstybėse narėse leidžiamos medžioti rūšys (išvardytos II priedo 2 dalyje). Be to, jame yra nustatyti medžioklei taikytini principai, tarp jų ir skirtieji medžioklės sezono nustatymui.

2.1.2 Šis gairių skyrius pradedamas trumpa informacija apie poreikį direktyvos

nuostatas tinkamai perkelti į nacionalinius teisės aktus. Po to iš eilės jame nagrinėjamos rūšys, kurias leidžiama medžioti, bendrieji medžioklės principai ir kriterijai (nekenkimas apsaugos pastangoms, protingas naudojimas ir ekologiškai subalansuota kontrolė). Jo pabaigoje svarstomos medžioklės sezonų nustatymo konkrečios sąlygos.

2.1.3 Šis skyrius baigiamas su medžioklės sezonais susijusia diskusija pagal

direktyvos 7 straipsnio 4 dalį dėl dalinio medžioklės sezonų ir laikotarpių, kai medžioti draudžiama, sutapimo.

16

2.2 Oficialūs svarstymai 2.2.1 Direktyvos 7 straipsnio susijusias nuostatas valstybės narės privalo visiškai ir

tiksliai perkelti į nacionalinius teisės aktus. Byloje C-159/99 Komisija prieš Italiją21 Teisingumo Teismas teigė: „Direktyvų nuostatos yra teisiškai privalomos ir neginčijamos ir turi būti vykdomos atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo reikalavimams patenkinti būtiną specifiškumą, tikslumą ir aiškumą.“ Be to, byloje C-339/87 Komisija prieš Nyderlandus Teisingumo Teismas pabrėžė, kad „pagal Sutarties 189 straipsnį vien administracinės priemonės, kurias dėl jų pobūdžio valdžios institucijos panorėjusios gali pakeisti, negali būti laikomos tinkamu valstybių narių įsipareigojimų, kuriems direktyva yra skirta, vykdymu“22.

2.3 Medžiojamos rūšys

LEIDIMO MEDŽIOTI PAGRINDAS 2.3.1 Pagal 7 straipsnį leidžiama medžioti tam tikras paukščių rūšis. Atsižvelgiant į

jų populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi visoje Bendrijoje greitį, manoma, kad šių rūšių medžioklė yra priimtinas naudojimas.

2.3.2 Kadangi paukščių medžioklė Europoje daugiausia yra rekreacinė veikla ir ji

dažniausiai nėra vykdoma siekiant sureguliuoti paukščių populiacijas, ji taip pat gali būti priemonė, skirta kontroliuoti žalai, kurią daro kai kurios paukščių rūšys (apie ekologiškai subalansuotą kontrolę žr. 2.4.31 ir toliau).

KOKIAS RŪŠIS GALIMA MEDŽIOTI? 2.3.3 Rūšys, kurias galima medžioti, yra išvardytos direktyvos II priede. Jis

susideda iš dviejų dalių. II priedo 1 dalyje išvardytas rūšis leidžiama medžioti visose valstybėse narėse. II priedo 2 dalyje išvardytas rūšis leidžiama medžioti tik nurodytose šalyse. Kiekvienoje valstybėje narėse esančių rūšių, kurias leidžiama medžioti, skaičius nurodytas 1 paveiksle.

2.3.4 Be pakeitimų, susijusių su naujų valstybių narių prisijungimu, buvo padarytas

vienas II priedo 2 dalies pakeitimas, kuriuo atsižvelgta į naujausius duomenis apie paukščių padėtį. Šiuo pakeitimu II priedo 2 dalis buvo papildyta penkiomis Corvidae rūšimis ir iš II priedo 2 dalies Italijai skirto sąrašo buvo išbrauktos trys ilgakojų balų paukščių rūšys (rūšys, labai panašios į pasaulyje nykstančią laibasnapių kuolingų Numenius tenuirostris rūšį).

2.3.5 Medžioklė vykdoma laikantis nacionalinių teisės aktų. Tai, kad rūšis yra

įtrauktą į II priedo sąrašą, neįpareigoja valstybės narės leisti jį medžioti. Tai

21 2001 m. gegužės 17 d. sprendimas, Komisija/Italija, byla C-159/99, ETTA 2001, p. 4007, 32 punktas. 22 1990 m. kovo 15 d. sprendimas, Komisija/Nyderlandai, byla C-339/87, ETTA 1990, p. 851. Šis požiūris atspindi ankstesnį Teisingumo Teismo sprendimą, jo priimtą 1998 m. vasario 23 d. sprendime, Komisija/Italija, byla 429/85, ETTA 1988, p. 843.

17

greičiau galimybės, kuriomis valstybės narės gali pasinaudoti arba nepasinaudoti.

2.4 Bendrieji medžioklės principai ir kriterijai 2.4.1 Direktyvos 7 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta keletas bendrųjų principų, kurie

turi būti taikomi medžioklės praktikoje. Kiekvieną iš jų panagrinėsime paeiliui.

NEKENKIMAS APSAUGOS PASTANGOMS PAPLITIMO AREALE 2.4.2 Valstybės narės privalo užtikrinti, kad medžioklė būtų suderinta su svarstomų

rūšių pakankamo lygio populiacijos palaikymu ir kad ji populiacijos paplitimo areale praktiškai nekenktų apsaugos pastangoms. Tai aiškiai rodo, kad medžioklės praktika neturi kelti pernelyg didelės grėsmės tiek medžiojamų rūšių, tiek draudžiamų medžioti rūšių apsaugos pastangoms. Nacionalinė medžioklės tvarka turi būti parengta atsižvelgiant į šį su galimu trikdymu susijusį medžioklės aspektą. Šią nuostatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į svarstomų apsaugos pastangų pobūdį ir geografinę aprėptį, galinčią kisti nuo vietinio iki tarptautinio lygmens (pvz., skrydžio kelio vadybos planuose).

2.4.3 Tai galima paaiškinti pavyzdžiu paėmus rudę Aythya nyroca, kuri priklauso

draudžiamoms medžioti rūšims ir kuriai gresia visiškas išnykimas. Šios rūšies veisimosi laikotarpis yra vėlyvas, dėl to ji yra pažeidžiama kitų paukščių rūšių medžioklės sezono pradžioje, nes tuo metu ji dar peri.

2.4.4 Dėl rūšių paplitimo arealo yra gana aišku, kad daugeliui rūšių jis išeina už su

medžiokle susijusios svarstomos valstybės narės teritorijos ribų ir yra būdingas tam tikrai rūšių grupei. Tai ypač būdinga migruojančioms rūšims. Pernelyg intensyvi rūšių medžioklė jų migracijos kelyje gali pakenkti kitur dedamoms apsaugos pastangoms, įskaitant ir pastangas už Europos Sąjungos ribų.

2.4.5 Direktyvos taikymo sritis yra europinė valstybių narių teritorijos dalis, kuriai

taikoma Sutartis. Tačiau toms rūšims, kurių paplitimo zona išeina už direktyvos taikymo teritorijos ribų, svarstomu atveju gali būti taikomi tarptautiniai susitarimai, prie kurių Bendrija yra prisijungusi.

PROTINGAS NAUDOJIMAS 2.4.6 Protingas naudojimas Paukščių direktyvoje nėra apibrėžtas. Kartu su ORNIS

komitetu sukurtas protingo naudojimo sąvokos išaiškinimas yra pateiktas antrojoje ataskaitoje apie direktyvos taikymą23. Jame atsižvelgiama į galimą medžioklės poveikį rūšims tiek jų populiacijos, tiek jų buveinių naudojimo atžvilgiu.

23 Antrosios ataskaitos apie Direktyvos 79/409/EEB (KOM(93)572 galutinis) taikymą p. 8–9. Šis išaiškinimas šiose gairėse yra naudojamas ir toliau plėtojamas.

18

2.4.7 Kalbant apie medžioklę aiškiai norima pasakyti, kad protingas naudojimas – tai subalansuotas eikvojamasis naudojimas, kai yra pabrėžiamas tinkamo rūšių populiacijos apsaugos lygio palaikymas. Matyti, kad ši sąvoka visiškai atitinka Biologinės įvairovės konvencijoje (angl. Convention on Biological Diversity – CBD) pateiktą subalansuoto naudojimo apibrėžimą24: „Biologinės įvairovės komponentų naudojimas tokiu būdu ir tokiu tempu, kurie neveda link ilgalaikio biologinės įvairovės mažėjimo, išlaiko jos pajėgumą tenkinti dabartinių ir ateities kartų poreikius ir siekius“. Paukščių direktyva yra vienas iš šiai konvencijai įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos teisinių priemonių.

2.4.8 Be to, protingo naudojimo gairės buvo parengtos po Ramsaro konvencijos.

Konvencijos susitariančių šalių konferencijos 3-iajame susitikime (1987 m.) buvo sutarta dėl apibrėžimo, nustatančio: „Protingas pelkių naudojimas yra protingas jų panaudojimas25 žmonijos tikslams, išlaikant natūralias ekosistemos savybes.“

2.4.9 Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad protingo naudojimo sąvoka atitinka

su gamtinių išteklių apsauga susijusio „subalansuoto naudojimo“ sąvoką, taigi ir Bendrijos 5-ojoje aplinkos veiksmų programoje apibrėžtą subalansuotumo sąvoką.

2.4.10 Medžioklė yra eikvojamasis laukinės faunos ir floros naudojimas, todėl turėtų

būti vertinama platesniu subalansuoto išteklių naudojimo požiūriu. Protingo naudojimo sąvoka nebūtinai reiškia tik eikvojamąjį naudojimą. Būtina suvokti, kad paukščių stebėtojai, gamtos mylėtojai, mokslininkai ir visa visuomenė taip pat turi įstatyminę teisę mėgautis arba tyrinėti laukinius gyvūnus, jei šia teise jie naudojasi atsakingai. Apskritai manoma, kad aplinkos ištekliai turi dvejopą – naudojimosi ir buvimo – vertę. Todėl protingo naudojimo principas turėtų apimti nuostatas dėl medžioti neketinančių vartotojų galimybės patekti į laukinės faunos ir floros paplitimo vietas ir jomis gėrėtis kaimiškose vietovėse, ir šis naudojimas turėtų būti subalansuotai valdomas bei turėtų teikti naudą vietos bendruomenėms26.

2.4.11 Tolesniuose skirsniuose nagrinėjama keletas protingo medžiojamų paukščių

rūšių naudojimo aspektų. Juos sudaro poveikio populiacijai aspektas, buveinių naudojimo, pramogai medžiojamų paukščių vadybos ir rūšių apsaugos statuso aspektai. Šiuose skirsniuose pabrėžiamas poreikis protingo naudojimo idėją

24 „Subalansuoto naudojimo“ tikslas nurodytas daugumoje pagrindinių konvencijos straipsnių, inter alia numatančių protingo naudojimo idėjos panaudojimą priimant nacionalinio lygio sprendimus; reglamentuojant ir valdant biologinius išteklius, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir subalansuotą naudojimą; priimant priemones, kuriomis siekiama išvengti žalingo poveikio biologinei įvairovei arba jį sumažinti; stebint migruojančioms ir ekonominę arba kultūrinę vertę turinčioms rūšims reikalingas ekosistemas ir buveines; skatinant mokslinius tyrimus subalansuoto naudojimo srityje. 25 Protingas panaudojimas apibrėžiamas taip: „pelkių naudojimas žmogiškiems tikslams, siekiant gauti didžiausią ilagalaikę naudą dabartinėms kartoms ir išlaikant jų pajėgumą tenkinti ateities kartų poreikius ir siekius“. Natūralios ekosistemos savybės apibrėžiamos taip: „fiziniai, biologiniai arba cheminiai komponentai, pavyzdžiui, dirvožemis, vanduo, augalai, gyvūnai bei maistingosios medžiagos ir jų tarpusavio sąveika“. 26 Neseniai IUCN strateginiame pareiškime dėl subalansuoto laukinės faunos ir floros išteklių naudojimo (2.29 rezoliucijos priedas, Amman, 2000), be kita ko, buvo padaryta išvada, kad „tiek eikvojamasis, tiek neeikvojamasis biologinės įvairovės naudojimas yra labai svarbūs visų šalių ir tautų ūkiams, kultūrai ir gerovei“.

19

taikyti tiek sėslių, tiek migruojančių paukščių rūšims. Pabaigoje pabrėžiamas svarbus švietimo, mokymo ir sąmoningumo vaidmuo skatinant protingą naudojimą.

• Rūšių tinkamumas medžioti 2.4.12 Dauguma medžioklės subalansuotumą tiriančių mokslinių darbų buvo skirti

vandens paukščiams (išskyrus kirus), kurtiniams ir kurapkoms (pastarosios dvi grupės priklauso vištiniams, dažnai dar vadinamiems „pramogai medžiojamais paukščiais“). Šie paukščiai labai skiriasi ekologiniu ir elgsenos požiūriu. Dauguma vandens paukščių dažniausiai migruoja tolimais atstumais, veisiasi plačioje Šiaurės Europos dalyje ir žiemoja nuo vidutinio iki tropinio klimato zonose padrikai išsidėsčiusiuose pelkynuose. Dėl jų elgesiui būdingo būriavimosi pernelyg didelis trikdymas medžioklės metu27 daro poveikį daug kartų didesniam paukščių kiekiui nei jų nužudoma medžiojant. Tačiau naujausiuose paukščių energetinę fiziologiją nagrinėjančiuose mokslinės literatūros apžvalgose suabejota prielaida, kad medžioklė visada sukelia trikdymą, dėl kurio kyla pernelyg didelė grėsmė laukinių paukščių išlikimui (žr. 2.6.17 skirsnį). Be to, jei yra pakankamai maisto ir jei iš kitur atskridę paukščiai arba kitų biologinio kompensavimo mechanizmų veikimas gali pakeisti sumedžiotus paukščius, aktyvi vietinio lygio medžioklė negali nulemti šių vietinių populiacijų ilgalaikių pokyčių. Tačiau tai netinka tuo atveju, kai aktyviai medžiojama didesnė rūšių dalis.

2.4.13 Kita vertus, sėslių rūšių pramogai medžiojamiems paukščiams kartais

būdingos sudėtingos bendruomeninės sistemos, kurių vietinėms populiacijoms tinkama medžioklės vadyba gali būti labai naudinga. Dėl aktyvios medžioklės populiacija gali sumažėti. Vandens paukščiai ir pramogai medžiojami paukščiai yra pagrindinės Europoje medžiojamos rūšys, sudarančios 71 % viso II priedo taksono. Likusios II priede išvardytų rūšių grupės yra kirai (7 %), karveliai (6 %) ir žvirbliai (15 %).

• Protingas naudojimas ir poveikis populiacijai 2.4.14 Kadangi bendras direktyvos tikslas yra palaikyti tinkamą paukščių apsaugos

lygį atitinkančią paukščių populiaciją28, protingo naudojimo principas turėtų tai atspindėti. Remiantis bendru populiacijos judėjimo supratimu ir migruojančių paukščių medžioklės teorija galima daryti išvadą, kad nedideli sumedžioti kiekiai greičiausiai daro nedidelį poveikį pavasarinių populiacijų dydžiui29. Atrodo, kad saikinga medžioklė nelemia medžiojamų rūšių populiacijos mažėjimo, tačiau mažina pavasarinės populiacijos dydį. Labai

27 Medžioklės sukeltas didelis paukščių trikdymas pelkėse gali gerokai sumažinti išteklio naudojimą ir trikdyti nemedžiojamas rūšis. Dėl vietinio išstūmimo ir sutrumpėjusios laikino apsistojimo trukmės gali pasikeisti populiacijų skrydžio į žiemojimo vietas kelias. Tačiau apie trikdymo poveikį populiacijų skrydžio keliui šiuo metu nedaug žinoma, todėl jį vertėtų ištirti. 28 Kadangi terminas „tinkamas apsaugos lygis“ direktyvoje nėra aiškiai paminėtas (įvestas 1992 m. Buveinių direktyvoje), jį galima numanyti iš direktyvos 2 straipsnio reikalavimų. 29 Tai priklauso nuo medžioklės laiko. Jei rūšiai nebūdingi skirtingi migracijos įpročiai, nedidelė medžioklė pavasarį, kai populiacijos lygis per metus paprastai yra mažiausias, gali neproprocingai paveikti populiacijos struktūrą.

20

dideli sumedžiojami kiekiai galėtų nulemti populiacijų mažėjimą. Daugumos rūšių duomenų apie tokio aktyvumo medžioklę nėra30.

2.4.15 Kad dėl medžioklės nemažėtų medžiojamų rūšių, paprastai laukinės faunos ir

floros vadybos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad rūšių medžioklė neperžengtų „maksimalių“ ir „minimalių“ subalansuotos naudos ribų31. Atrodo, kad šį principą būtų lengviau taikyti sėsliems, o ne migruojantiems paukščiams. Neturint patikimos informacijos apie sėslių ir migruojančių rūšių populiacijos pokyčius ir sumedžiojamus kiekius, labai aktyvaus naudojimo reikėtų vengti.

2.4.16 Be to, reikalingos patikimos ir moksliškai pagrįstos stebėsenos priemonės,

užtikrinančios, kad bet koks naudojimas yra tokio lygio, kurį laukinės populiacijos galėtų atlaikyti, ir kad jis nepakenks rūšių vaidmeniui ekosistemoje arba pačiai ekosistemai. Šios priemonės turėtų apimti su laimikiais susijusių statistinių duomenų, kurių šiuo metu daugelio visoje Europos Sąjungoje paplitusių rūšių atžvilgiu trūksta arba kurie yra menkaverčiai32, gavimą.

• Protingas naudojimas ir buveinių naudojimas 2.4.17 Dėl pernelyg didelio medžioklės ar kitų žmogaus veiklos rūšių sukelto

trikdymo tose vietose gali sumažėti buveinių naudojimas. Tai gali nulemti, kad medžiojami paukščiai turės įveikti didesnius nuotolius arba pakeisti savo elgseną ir išmokti pabėgti nuo medžiotojų. Gali būti ir taip, kad jie nustos naudotis gana dažnai žmonių lankomose vietose esančiomis buveinėmis. Todėl svarbu užtikrinti, kad tokių veiklos rūšių vadyba būtų vykdoma siekiant išvengti trikdymo, dėl kurio gali smarkiai nukentėti svarstomų teritorijų apsaugos lygis (dar žr. gairių 1.5 skirsnį).

2.4.18 Tai ypač būdinga pelkėms, kur susitelkia dideli laukinių, įskaitant ir medžiojamas rūšis, paukščių kiekiai. Komisijos komunikate dėl protingo

30 ORNIS komiteto darbinis dokumentas Nr. XI/189/91, įtrauktas į Antrąją Direktyvos Nr. 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos taikymo ataskaitą (KOM (93) 572, 1993 11 24, p. 11). 31 Subalansuotą naudą galima apibrėžti kaip aplinkos išteklių paėmimą tokiu mastu, kad būtų išlaikytas balansas su natūraliu išteklių atsinaujinimu. Normaliomis sąlygomis dėl su tankumu susijusių procesų palaikoma pastovaus dydžio paukščių populiacija. Rūšių naudojimo mastas yra tiesiogiai susijęs su jų veisimosi ir natūralios atrankos rodikliais. Nors per metus sumedžiojami kiekiai populiaciją gali gerokai sumažinti, netekimą atsveria mažesnis natūralus mirtingumas ir (arba) didesnis veisimosi greitis. Kuo daugiau paukščių peri ir kuo daugiau kiekvienas jų išperi, tuo daugiau paukščių tais metais bus leista sumedžioti. Tai pasiekiama tada, kai perinčių paukščių skaičius yra gerokai mažesnis nei buveinės pajėgios išlaikyti (Newton, I. 1998. Population limitation in Birds). Paprastai per medžioklę yra sumažinamos perinčių paukščių, kurių natūralus mirtingumas yra mažas, populiacijos (K-strategų, t. y. žąsų), bet jų veisimosi greitis yra didesnis negu nemedžiojamų populiacijų. Tai vadinama maksimalia subalansuota nauda. Dėl ekologinių sistemų nepastovumo nustatomi šiek tiek mažesni sumedžiotini kiekiai, vadinami optimalia subalansuota nauda. Gera populiacijų vadyba gali padidinti šią naudą. 32 Tam tikrų rūšių atžvilgiu gali būti svarbi ir kitokia informacija, pavyzdžiui, sužeidimo rodikliai ir šratinių šautuvų įtaka paukščių išgyvenimui (pvz., žr. Madsen, J. ir H. Noer 1996. Šratinio šautuvo šratą nešiojančios trumpasnapės žąsies Anser brachyrhynchus išlikimo rodiklių sumažėjimas. Laukinės faunos ir floros biologija, Nr.2: 75–82).

21

naudojimo ir pelkių apsaugos33 subalansuotas pelkių išteklių naudojimas pateiktas kaip vienas pagrindinių su pelkėmis susijusių klausimų. Ypatingas dėmesys skirtas paukščių naudojimui: „Vandens paukščių medžioklė Europos pelkėse yra populiari laisvalaikio veikla ir gali būti reikšmingas pelkių savininkų pajamų šaltinis. Iš tikrųjų, medžioklės draugijos tampa vis svarbesne varomąja pelkių apsaugos jėga. Vandens paukščių subalansuoto naudojimo principas gali labai prisidėti prie pelkių apsaugos, jei jis susijęs su šaudymu nenaudojant nuodingų medžiagų, laimikio dydžio ribojimu, medžiojamų paukščių tinkamos prieglobsčio zonų sistemos sukūrimu ir rūšių medžioklės sezonų nustatymu laikantis ekologinių reikalavimų. Šie aspektai taip pat įtraukti į Tarybos direktyvą […] dėl laukinių paukščių apsaugos“.

2.4.19 Aplinkos taršos klausimas, kylantis dėl ginkluose naudojamų švininių šratų, taip pat turi būti svarstomas atsižvelgiant į protingo naudojimo principą. Vis labiau suvokiama, kad švininių šratų naudojimas kelia pernelyg didelę grėsmę paukščiams ir jų buveinėms, ypač pelkėms34. Kadangi aiškių užuominų apie švininius šratus Paukščių direktyvoje nėra, bet koks jų naudojimas specialios apsaugos teritorijose, galintis pabloginti buveinių būklę arba sukelti pernelyg didelį paukščių trikdymą, yra nesuderinamas su šių teritorijų apsaugos reikalavimais. Tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ramsaro konvencijoje bei Afrikos ir Eurazijos susitarime dėl vandens paukščių, jau buvo pripažinta, kad švininių šratų naudojimą pelkėse būtina nutraukti.

• Medžioklės ir pramogai medžiojamų paukščių vadyba 2.4.20 Protingo naudojimo principas yra susijęs ir su medžiojamų paukščių vadybos

teikiama nauda. Turimos galvoje medžiojamų ir kitų rūšių paukščių gyvenimo sąlygas gerinančios priemonės, pavyzdžiui, geresnių buveinių kūrimas, geresnis maitinimas, mažesnis plėšrūnų skaičius, retesni ligų ir brakonieriavimo atvejai. Todėl, nors dėl kasmet sumedžiojamų kiekių populiacija gali gerokai sumažėti, šį sumažėjimą atsveria nauda, kurią duoda mažesnis natūralus mirtingumas ir (arba) didesnis veisimosi greitis. Protingo naudojimo principą derinant su protingos vadybos praktika, būtina atsižvelgti ir į nemedžiojamų rūšių bei ekosistemos poreikius. Dėl to prižiūrimose žemėse paplitusių pramogai medžiojamų ir kitų rūšių populiacijų gausa gali būti gerokai didesnė nei neprižiūrimose. Šis principas smarkiai skiriasi nuo laukinės faunos ir floros išteklių naudojimo jų neprižiūrint. Esant tokioms pačioms sąlygoms, naudojama populiacija, net jei ji yra pastovi ir jos medžioklė yra subalansuota, neišvengiamai bus ne tokia gausi kaip nenaudojama. Pramogai medžiojamų paukščių vadybos teikiama nauda ypač pastebima sėsliųjų paukščių atveju35.

33 „Protingas pelkių naudojimas ir apsauga“ (KOM (95) 189, 1995 5 29). 34 Kaip pavyzdį žr. Afrikos ir Eurazijos susitarimo dėl vandens paukščių informacinio leidinio specialųjį leidimą: Vandens paukščių apsinuodijimas švinu nurijus panaudotus švininius šratus. Specialusis leidimas Nr. 1, 2002 m. rugsėjis. 35 Tačiau reikia pripažinti, kad kai kurie pelkynai dėl juose paplitusių migruojančių vandens paukščių buvo aktyviai prižiūrimi (pvz., Camargue Prancūzijoje). Be to, prižiūrimos su perkūno oželio Gallinago gallinago medžiokle tiesiogiai susijusios pelkės.

22

2.4.21 Kai kurios svarbiausios Europos laukinės faunos ir floros paplitimo teritorijos dėl pramogai medžiojamų paukščių vadybos interesų patyrė su plėtra ir naikinimu susijusių sunkumų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės viržynų teritorijos daugiausia dėl tinkamumo jerubių medžioklei yra didžiausios Europoje, ir tai tapo tvirtu pagrindu užkirsti kelią šių buveinių naikinimui, kuris grėsė dėl komerciniais tikslais vykdomo jų apželdinimo mišku ir kitų priežasčių. Ispanijoje išlikusios ispaniškojo karališkojo erelio Aquila adalberti populiacijos daugiausia išgyveno stambiose ir privačiose medžioklės valdose, kur anksčiau medžioklė buvo orientuota beveik tik į stambius laimikius. Prancūzijoje dėl vadybos pastangų kai kuriuose aktyvios žemdirbystės regionuose (pvz., Beauce, Picardie), kur tūkstančių hektarų plotai medžiotojams finansiškai remiant buvo „palikti laukinei faunai ir florai“, tankiai paplito kurapkų Perdix perdix laukinės populiacijos.

2.4.22 Taigi protingu naudojimo principu pagrįsta medžioklė gali prisidėti prie apsaugos. Veiksmai, kurių imtasi gerinant tikslinių rūšių padėtį, gali ne tik padidinti subalansuotą naudą, bet ir būti naudingi kitiems gyvūnams bei augalams, kuriems reikalingos panašios sąlygos. Miškai, kuriuose prižiūrimi medžiojamieji fazanai Phasianus colchicus, pasižymi didesne įvairove nei vien miškininkystės tikslais prižiūrimi miškai. Kurapkoms Perdix perdix palikti laukų pakraščiai sudaro palankias sąlygas ir laukinėms gėlėms, drugiams bei bestuburiams veistis.

2.4.23 Tačiau į dirbtinį vienų rūšių populiacijos gausumo didinimą orientuota pramogai medžiojamų paukščių vadyba gali būti žalinga kai kurioms kitoms rūšims, ypač jei tai yra susiję su neteisėtu plėšriųjų paukščių persekiojimu.

• Protingas naudojimas ir medžiojamų rūšių apsaugos būklė

2.4.24 Jei bendras poveikis svarstomoms rūšims neigiamai veikia ilgalaikį jų populiacijų paplitimą ir gausą, gali būti nuspręsta, kad paukščių rūšies apsaugos būklė nėra gera36. Turima galvoje tokia padėtis, kai atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati nėra pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas37. Be abejo, šių rūšių ar populiacijų apskritai nerekomenduojama medžioti net ir tada, kai

36 Pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnio i punktą sąvoka rūšies apsaugos būklė „reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui […]“. Manoma, kad ji yra gera tada, kai „atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas; rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje; yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką“. Nors Direktyvoje 79/409/EEB ši sąvoka ir nėra aiškiai paminėta, principus, kuriais ji yra pagrįsta, taip pat reikėtų taikyti siekiant šios Direktyvos tikslų. 37 Gera apsaugos būklė reiškia populiacijos gyvybingumą: „gyvybingo“ populiacijos kiekio sąvoka rodo ribą tarp išlikimo ir išnykimo (Fiedler & Jain 1992, Biologijos apsauga). Populiacijų gyvybingumas yra Direktyvos 2 straipsnyje nustatyto reikalavimo, bendrai įpareigojančio išlaikyti populiacijas, esmė. Gyvybingos populiacijos yra patikimos apsaugos būklės rodiklis, tačiau jis susijęs daugiau nei tik su pastoviu populiacijos dydžiu. Išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, buveinių netektis, pernelyg aktyvus išteklių naudojimas ir konkurencija su užveistomis rūšimis, dažnai lemia populiacijos sumažėjimą. Kai veisimosi greitis mažesnis nei galėtų būti, įvairūs svyravimai, kurių padaugėja populiacijoms mažėjant, gali nulemti netgi teigiamu vidutiniu populiacijos augimo tempu pasižyminčių populiacijų išnykimą.

23

medžioklė nėra šio nepakankamo apsaugos lygio priežastis arba prie to neprisideda. Tačiau leidimas medžioti rūšis gali būti stipri paskata prižiūrėti buveines, reaguoti į kitus populiacijos mažėjimo veiksnius ir taip prisidėti prie populiacijų, kurių apsaugos būklė yra gera, atkūrimo.

2.4.25 Klausimas, ar toliau leisti medžioti rūšis, kurių apsaugos būklė

nepatenkinama, buvo iškeltas diskutuojant dėl paskutinio direktyvos II priedo pakeitimo pasiūlymo. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos komiteto ataskaitos38 dėl Komisijos 1991 m. pateikto pasiūlymo39 dėl Paukščių direktyvos pakeitimo 2.7 skirsnyje buvo teigiama: „Jei rūšies gausa mažėja, remiantis apibrėžimu medžioklė negali būti laikoma subalansuota, nebent ji yra tinkamai vykdomos medžioklės vadybos, taip pat apimančios buveinių apsaugos ir kitas mažėjimo stabdymo bei rūšies gausinimo priemones, plano dalis.“

2.4.26 Jei šie vadybos planai, kurių tikslas – atkurti tam tikrą rūšių populiacijų lygį,

yra rengiami, jie turėtų būti taikomi visoms populiacijoms – tiek pagrindinėms, tiek šalutinėms. Rūšims prisitaikant prie aplinkos pokyčių šalutinės populiacijos gali atlikti netgi ypač svarbų vaidmenį. Europos mastu šis procesas yra pats svarbiausias. Be to, šie planai gali būti įvairaus teritorinio lygio (pvz., ES, nacionalinio arba vietos lygio).

2.4.27 Bendrijoje rengiami II priede išvardytų rūšių, kurių apsaugos būklė pripažinta

nepatenkinama, vadybos planai. Planus, kuriuos valstybės narės patvirtino ORNIS komitete, galima rasti Aplinkos GD svetainėje. Pagal direktyvą šie bendrieji planai neturi savarankiškos teisinės galios. Tačiau sėkmingas jų vykdymas ir medžiojamų rūšių mažėjimo stabdymo bei jų gausinimo mastai, patvirtinti tinkamos stebėsenos, gali galutiniai nulemti, ar tolesnė šių rūšių medžioklė yra pateisinama pagal direktyvą ir ar reikia imtis kitų priemonių.

2.4.28 Rūšių atkūrimui skirti vadybos planai turi būti paremti stebėsenos planais,

galinčiais padėti nustatyti svarstomų paukščių apsaugos būklės pokyčius. Ši stebėsena turėtų apimti medžioklės laimikių įvertinimą ir prisidėti prie populiacijos pokyčių tyrimo.

2.4.29 Baigiant reikėtų paminėti, kad svarbia priemone gali būti laikinas tam tikrų

rūšių, kurių apsaugos būklė nebūtinai dėl medžioklės padarinių yra nepatenkinama, medžioklės nutraukimas, valstybių narių paskelbtas susitarus su medžiotojų organizacijomis. Toks sprendimo būdas, suderintas su rūšių apsaugos veiksmų planu, įvairius suinteresuotus asmenis, pavyzdžiui, medžiotojus, gali labai paskatinti dirbti kartu atkuriant gerą rūšių apsaugos būklę. Svarbu atkreipti medžiotojų dėmesį, kad šį nutraukimą reikėtų suvokti ir vertinti kaip „laikiną“ ir kad tai savaime nereiškia didesnio ar mažesnio žingsnio ilgalaikio medžioklės uždraudimo link.

38 PE 154. 220/galutinis. 39 KOM (91) 0042 – C3 – 0180/91.

24

• Protingas naudojimas ir švietimas, mokymas bei sąmoningumo ugdymas

2.4.30 Gamtinių išteklių protingo naudojimo sąvoka taip pat siejama su

atitinkamomis žiniomis ir sugebėjimais. Medžiotojai turėtų būti gerai informuoti apie reikalavimus mokėti tiksliai atpažinti rūšis, apie tinkamą elgesį, medžioklės įstatymus, privalomas ataskaitas ir kt. Neteisėta veikla (saugomų rūšių medžioklė, neteisėtos gaudymo įrangos naudojimas, šaudymas ne sezono metu arba draudžiamose zonose, neteisėtas nuodų naudojimas) prieštarauja „protingo naudojimo principui“ ir yra nesuderinama su subalansuotu naudojimu pagrįstos apsaugos principu. Be to, nedidelės medžiotojų dalies neteisėti veiksmai gali smarkiai pakenkti bendrai medžioklės reputacijai. Kadangi medžiotojai yra patys geriausi medžioklės teritorijų prižiūrėtojai, vis aktyvesnė kova su šia veikla atitinka jų ilgalaikius interesus, ir yra tikimasi, kad jie tą darys. Be to, yra būtina visuomenę supažindinti su subalansuotu naudojimu pagrįstos apsaugos principu.

EKOLOGIŠKAI SUBALANSUOTA KONTROLĖ 2.4.31 Šis principas direktyvoje nėra apibrėžtas. Tačiau Paukščių direktyvos

preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad pirmiausia direktyva yra skirta ne rekreaciniams tikslams, o rūšių apsaugai skirtos populiacijų vadybos tikslams: „Kadangi apsaugos tikslas yra gamtos išteklių, kaip Europos tautų paveldo sudedamosios dalies, ilgalaikė apsauga ir tvarkymas; kadangi apsauga leidžia kontroliuoti gamtos išteklius ir reguliuoti jų naudojimą remiantis priemonėmis, kurios būtinos natūraliai rūšių pusiausvyrai kiek įmanoma palaikyti ir reguliuoti.“

2.4.32 Be to, 1 straipsnyje kalbama apie „apsaugą, tvarkymą ir kontrolę“, o pagal 2

straipsnį turi būti imtasi priemonių populiacijoms palaikyti arba joms priartinti prie tokio lygio, kuris „atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais“. Pastaroji nuostata galėtų reikšti, kad kontrolė turi būti skirta ne vien „rūšių pusiausvyrai palaikyti“, bet ir ekonominių interesų apsaugai (pvz., žalos prevencijai).

2.4.33 „Ekologiškai subalansuota kontrolė“ reiškia, kad naudojamos priemonės turi

būti ekologiškai patikimos, atitikti spręstinos problemos dydį ir turi būti parenkamos atsižvelgiant į susijusių rūšių apsaugos būklę. Kontrolės priemonių būtina imtis tik keleto II priede išvardytų rūšių atžvilgiu (pvz., varnų, karvelių, kirų). Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios penkios Corvidae rūšys buvo įtrauktos į 1994 m. pakeistos direktyvos II priedo 2 dalį.

2.4.34 Kita vertus, su kitomis medžiojamomis rūšimis susijusios vadybos priemonės

yra skirtos populiacijų gausai padidinti ar atkurti atsižvelgiant tiek į apsaugos, tiek į medžioklės interesus.

2.4.35 Šį principą taikant pagal 7 straipsnio 4 dalį yra padidinamos kontrolės

priemonių, kurių galima imtis pagal 9 straipsnio 1 dalies a punkto leidžiančias nukrypti nuostatas, galimybės užtikrinti geresnę floros ir faunos apsaugą.

25

Tačiau iki šiol yra neaišku, kokia apimtimi žalą darančias rūšių populiacijas galima veiksmingai sureguliuoti vien per įprastinį medžioklės sezoną. Būtina ištirti ir kitus būdus, kuriais būtų galima bent laikinai ir vietos mastu išspręsti žalos darymo problemą, pvz., paukščių gąsdinimo.

2.4.36 Reikia apsvarstyti ir kitus ekologiškai subalansuotos kontrolės aspektus.

Vienas iš šių aspektų – kokia apimtimi turėtų būti leidžiamas demografiškai subalansuotas rūšių naudojimas (pvz., tam tikros lyties ar amžiaus atstovų pertekliaus palikimas būryje). Be to, reikia užtikrinti, kad dėl poveikio medžiojamoms populiacijoms nebūtų pažeista ekosistemos pusiausvyra (ir dėl konkurencijos stokos nebūtų sudarytos palankios sąlygos plisti kitoms rūšims).

2.5 Medžioklės sezonų nustatymo sąlygos 2.5.1 Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta keletas pagrindinių medžioklės

sezono nustatymo principų, kurių tikslas – užtikrinti, kad nebūtų medžiojama tuo metų laikotarpiu, kai medžiojamos rūšys yra labiausiai pažeidžiamos.

2.5.2 Reikalaujama sėsliųjų rūšių nemedžioti jauniklių auginimo metu ir įvairiuose

veisimosi etapuose. Reikalaujama migruojančių paukščių nemedžioti jų veisimosi arba grįžimo į veisimosi vietas metu.

2.5.3 Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad „direktyvos 7 straipsnio 4 dalies

antrasis ir trečiasis sakiniai yra skirti visiškos apsaugos sistemai užtikrinti tuo laikotarpiu, kai laukinių paukščių išlikimui gresia ypatingas pavojus. Todėl medžioklės draudimai negali apsiriboti didžiąja tam tikrų paukščių dalimi ir negali būti pagrįsti vidutine veisimosi ciklo arba migracinio judėjimo trukme“40.

PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ TAIKYMAS: PAVASARINĖS MIGRACIJOS IR VEISIMOSI LAIKOTARPIS 2.5.4 Komisija ir ORNIS komitetas pripažino, kad šiuos 7 straipsnio 4 dalyje

numatytus principus būtina tiksliai išaiškinti atsižvelgiant į 1994 m. Teisingumo Teismo sprendimą bei paaiškinti, kaip juos taikyti II priede išvardytoms rūšims, ir jau parengė duomenų apie kiekvienos II priede nurodytos rūšies pavasarinę migraciją ir veisimąsi apžvalgą, skirtą kiekvienai valstybei narei, kurioje ta rūšis yra paplitusi41. Šioje ORNIS komiteto patvirtintoje apžvalgoje yra pateikti „veisimosi laikotarpio“ ir „grįžimo į perėjimo vietas“ apibrėžimai, kurių pagrindiniai principai pateikti toliau.

40 1991 m. sausio 17 d. sprendimas, Komisija/Italija, byla C-157/89, ETTA 1991, p. 57, 14 punktas. Visiškos apsaugos sąvoka taip pat minima šiuose sprendimuose: 1994 m. sausio 19 d. sprendimas, Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67 ir 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas, Komisija/Prancūzija, byla C-38/99, ETTA 2000, p. 10941. 41 Direktyvos 79/409/EEB 7 straipsnio 4 dalies pagrindinės sąvokos. II priede išvardytų ES paplitusių rūšių migracija prieš poravimąsi ir veisimosi laikotarpis. 2001 m. rugsėjis (dokumentą galima rasti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/key_concepts_en.htm).

26

• Veisimosi laikotarpis42 2.5.5 „Perėjimo metas“43 buvo apibrėžtas naudojant Cramp ir Simmons apibrėžimą

(1997 m.)44: „perėjimo metas yra laikotarpis, kai rūšis deda bei peri kiaušinius ir augina jauniklius, kol šie išmoksta skraidyti“. Tačiau „veisimosi laikotarpis“ apima ne tik perėjimo metą, bet ir laikotarpį, kai rūšys kuriasi veisimosi zonose, ir laikotarpį, kai lizdus palikę jaunikliai dar nėra savarankiški (jau anksčiau pripažinta 1993 m. Komisijos pateiktoje Paukščių direktyvos taikymo ataskaitoje45). Su ORNIS komitetu buvo suderinta schema, kurioje pateikti įvairūs veisimosi etapai ir kuri yra bendroji veisimosi laikotarpio schema (žr. 2 paveikslą). Šios bendrosios schemos sudedamųjų dalių nuoseklumas ir svarba atskiroms rūšims gali skirtis, ir tai priklauso nuo biologinių perėjimo skirtumų.

• Grįžimas į perėjimo vietas46 2.5.6 Grįžimas į perėjimo vietas, kaip vienas iš daugelio etapų, yra kasmetinis

paukščių persikėlimas iš savo žiemojimo vietų į lizdų sukimo vietas. Žiemojimo laikotarpis baigiasi išskridimu iš žiemojimo vietų, kuriose, pasibaigus (rudeninei) migracijai po poravimosi, migruojantys paukščiai išbūna daugmaž sėsliai. Grįžimas į perėjimo vietas dažniausiai vadinamas „migracija prieš poravimąsi“ arba „pavasarine migracija“.

2.5.7 Europoje grįžtamoji migracija daugiausia vyksta į šiaurę, šiaurės rytus arba

šiaurės vakarus. Tai reiškia, kad pakeliui į Šiaurės Europoje esančias perėjimo vietas migruojantys paukščiai iš Afrikoje esančių žiemojimo vietų pirmiausia skrenda per Viduržemio jūros regioną, o po to kerta Vidurio Europą. Ši migracija paprastai užtrunka keletą savaičių (įskaitant pertraukas pakeliui esančiose poilsio vietose), tačiau pavieniai paukščiai kelionę gali baigti per vieną ar kelias dienas. Konkrečiai šaliai būdingą migracijos sezono pradžią, pabaigą ir trukmę nulemia biologiniai, geografiniai ir metodologiniai veiksniai.

2.5.8 Kalbant apie pavasarinės migracijos pradžią, ne visi tos pačios rūšies ir to

paties regiono paukščiai žiemoti baigia tuo pačiu metu. Taip yra ne tik dėl individualių skirtumų, bet ir dėl to, kad toje pačioje vietoje žiemoja skirtingų populiacijų paukščiai, kuriems būdingi skirtingi metiniai ciklai. Pavyzdžiui, šiaurinėms populiacijoms priklausantys paukščiai neretai kelionę pradeda gerokai vėliau nei pietinėse dalyse perintys paukščiai. Išskirtinis atvejis yra

42 Atkreipkite dėmesį, kad 7 straipsnio 4 dalyje yra minima „jauniklių auginimo metas“ ir „įvairios veisimosi stadijos“ (prancūziškai „les différents stades de reproduction et de dépendance“; vokiškai Einzelnen Phasen der Brut - und Aufzuchtzei“; olandiškai „zolang de jonge vogels het nest nog niet hebben verlaten“). 43 „Perėjimo metas“ atitinka 7 straipsnio 4 dalyje minimą „jauniklių auginimo metą“, tačiau labiau vartotinas yra pirmasis. 44 Cramp, S. & Simmons, K.E.L. (eds.). 1977. Vakarų Palearktikos paukščiai, 1 tomas. Oksfordas, Oksfordo universiteto leidykla. 722 p. 45 KOM (93) 572 galutinis. Antroji Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos taikymo ataskaita. Briuselis, 1993 m. lapkričio 24 d. 46 „Grįžimas į perėjimo vietas“ yra tas pats, kas ir „grįžimas į jauniklių auginimo vietas“.

27

vadinamoji „šokinėjanti“ migracija (pvz., raudonkojo tuliko Tringa totanus): labiau šiaurinėse platumose perintys paukščiai įveikia didesnius nuotolius ir skrenda žiemoti į labiau pietines vietas nei tie, kurių perėjimo vietos yra piečiau.

2.5.9 Tai, kad paukščiai palieka žiemojimo vietas, dar nebūtinai reiškia, kad

prasideda jų grįžtamoji migracija. Pasikeitus vietinėms ekologinėms sąlygoms, sumažėjus maisto ištekliams, dėl trukdymo ar pasikeitus klimato sąlygoms, jie gali persikelti į kitas žiemojimo vietas. Dar sudėtingesnė situacija gali susiklostyti tada, kai tose pačiose žiemojimo vietose susitelkia tų pačių rūšių migruojantys ir sėslūs paukščiai. Todėl didelių šalių duomenys gali būti akivaizdžiai prieštaringi. Pagrindiniai kaimyninių regionų duomenų skirtumai greičiau atspindi ekologinius skirtumus, o ne tikrąjį migracijos laiką. Pavyzdžiui, pietinė Ispanijos dalis (Andalucía) ir pietinė Italijos dalis (Sicilia) yra toje pačioje platumoje (37°), tačiau tai nebūtinai reiškia, kad migruojantys paukščiai atskrenda panašiu metu, nes tai gali būti susiję su didelėmis populiacijomis.

2.5.10 Migracijos trukmė priklauso ne tik nuo svarstomos šalies ilgumo iš šiaurės į

pietus, bet ir nuo to, kiek joje yra poilsiui tinkamų vietų ir kaip jos išnaudojamos. Būdingas pavyzdys yra laplandinis griciukas Limosa lapponica, kuris migruoja iš Afrikoje esančių žiemojimo vietų į Sibire esančias perėjimo vietas. Ilgai skridę iš Banc d'Arguin (Vakarų Afrika), jie kelioms savaitėms apsistoja Vadenzės įlankoje. Migracijos trukmė taip pat priklauso nuo migruojančių paukščių kiekio ir jų geografinio paplitimo: maža populiacija atstumą gali įveikti per kelias dienas, o gausaus būrio, kurio perėjimo laikotarpis ilgas, migracijos laikotarpis gali užtrukti kelis mėnesius. Be to, migracijos laikotarpis gali būti užsitęsęs ir dėl to, kad per šalį skirtingu metu migruoja keletas populiacijų.

• „Pagrindinių sąvokų“ apibrėžimų taikymas įvairioms II priede išvardytoms rūšims

2.5.11 Migruojančių paukščių „įsikūrimas perėjimo vietose“ paprastai atitinka

pradinį veisimosi laikotarpio etapą. Tačiau jei rūšis yra vietinė ir beveik nemigruoja arba tokia vietinė rūšis yra susimaišiusi su migruojančiais paukščiais, įsikūrimas perėjimo vietose ne visada gali būti tinkamas požymis. Tokiais atvejais veisimosi laikotarpio pradinis etapas yra „lizdų sukimas“. Jei praktikoje šį etapą sunku pastebėti, remiamasi atitinkamu dekadų skaičiumi skaičiuojant nuo kiaušinių padėjimo dienos (daugelio rūšių šis skaičius paprastai yra gerai žinomas).

2.5.12 Galutinį veisimosi laikotarpio etapą paprastai atitinka „savarankiškas jauniklių

skraidymas“, t. y. visų jauniklių, kai kurių rūšių – įskaitant antro ir trečio perėjimo (pvz., višteliniai Rallidae, karveliniai Columbidae, strazdiniai Turdidae), apsiplunksnavimas. Savarankiškas skraidymas reiškia, kad jaunikliai yra pajėgūs beveik kaip suaugę paukščiai ilgai ir nepertraukiamai skristi, todėl jie tampa „savarankiškais jaunikliais“. Nepaisant to, kai kurios rūšių paukščiai (pvz., varniniai Corvidae) savarankiškai skraidyti pradeda

28

anksčiau nei tampa „savarankiškais jaunikliais“. Jaunikliai tampa savarankiški tada, kai netekus tėvų globos arba tėvams nustojus juos maitinti jauniklių galimybės išgyventi smarkiai nesumažėja. Tokiais atvejais, kai „savarankišką skraidymą“ arba „jauniklių savarankiškumą“ praktikoje sunku nustatyti, imamas atitinkamų dekadų skaičius skaičiuojant nuo inkubacijos pabaigos.

2.5.13 Etapai, pagal kuriuos nustatoma kiekvienos II priede nurodytos rūšies

veisimosi laikotarpio pradžia ir pabaiga, priklauso nuo rūšies biologinių savybių. Remiantis šiuo teiginiu ir įvairių valstybių narių duomenimis buvo nustatyta kiekvienos rūšies pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpio trukmė47. Pripažinta, kad duomenų apie ES paplitusias rūšis kokybė gali skirtis ir kad šią apžvalgą, atsižvelgiant į gaunamus naujus ir geresnius duomenis, reikės nuolat atnaujinti. Be šios nuolatinės apžvalgos reikės registruoti bet kokius migracijos arba perėjimo laikotarpių pokyčius, kuriuos gali nulemti klimato pokyčiai, ir laikotarpių pokyčius, kuriuos gali nulemti kiti aplinkos veiksniai.

2.6 Visiškos apsaugos sistemos užtikrinimas atsižvelgiant į rūšims nustatytas nevienodas medžioklės sezono pradžios ir pabaigos datas

2.6.1 Pagal atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką „direktyva nacionalinės

valdžios institucijoms nesuteikia teisės skirtingoms paukščių rūšims nustatyti skirtingas medžioklės sezono pabaigos datas, išskyrus atvejus, kai susijusi valstybė narė kiekvienu atskiru atveju gali pateikti moksliniais ir techniniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad medžioklės sezono pabaigos datų nevienodumas netrukdo visiškai paukščių, kurie gali būti susiję su minėtu nevienodumu, rūšių apsaugai“48. Be to, kad būtina tenkinti „visiškos rūšių apsaugos“ sąlygą, Teisingumo Teismas nustatė ir šią sąlygą: „pabaigos datos, kurios skirtingose valstybės narės teritorijos dalyse gali būti nevienodos, turi būti suderintos su direktyva“49.

2.6.2 Bylose C-435/92 ir C-38/99 Teisingumo Teismas pripažino du dėl nevienodų

pradžios ir pabaigos datų kylančius sunkumus, kurie yra susiję ir su pradžios datomis – tai kitų rūšių trikdymo ir supainiojimo pavojus. Šie sunkumai nagrinėjami toliau, ir pateikiamas siūlomas jų sprendimo būdas.

47 Pateikiant duomenis apie kiekvieną rūšį buvo taikoma keletas pagrindinių principų (žr. ataskaitos apie pagrindines sąvokas p. 7). Jei buvo keletas skirtingų pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpių variantų, buvo pasirinkta anksčiausia data. Lygiai taip pat, nuolat pasitaikant dideliems metinių duomenų skirtumams, buvo imami anksčiausių laikotarpių duomenys. Jei per šalį migruoja įvairios populiacijos, remtasi anksčiausiai migruojančia populiacija. Tačiau prieštaringi, apytikriai ir padriki duomenys buvo atmesti dėl jų nenuspėjamumo. 48 1994 m. sausio 19 d. sprendimas, Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67, 22 punktas; 200 m. gruodžio 7 d. sprendimas, Komisija/Prancūzija, byla C-38/99, ETTA 2000, p. 10941, 43 punktas. 49 1994 m. sausio 19 d. sprendimas, Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67, 27 punktas.

29

SUPAINIOJIMO PAVOJUS 2.6.3 Šis reiškinys priklauso nuo daugybės veiksnių, ypač nuo medžiojamų rūšių,

kurių medžioklės sezonas yra prasidėjęs, ir rūšių, kurių medžioklės sezonas dar neprasidėjo arba jau pasibaigė, panašumo, medžioklės sąlygų ir medžiotojo įgūdžių.

2.6.4 Byloje C-435/9250 Teisingumo Teismas nurodė, kad dėl pavojaus, kad tam

tikros rūšys, kurių medžioklės sezonas jau pasibaigė, gali būti netiesiogiai eikvojamos jas supainiojus su rūšimis, kurių medžioklės sezonas dar nepasibaigė, reikia pabrėžti, kad 7 straipsnio 4 dalies trečiasis sakinys kaip tik yra skirtas šioms rūšims apsaugoti nuo eikvojimo pavojaus ir medžioklės pavasarinės migracijos metu, ir juo reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų priemonių tuo laikotarpiu apsisaugoti nuo medžioklės.

2.6.5 Skirtingų paukščių rūšių supainiojimo pavojus yra gerai suvokiamas ir jau

buvo nagrinėjamas keliuose specialistams skirtuose atpažinimo vadovuose51. Remiantis tokiais kriterijais kaip išvaizdos, plunksnų dangos, naudojamų buveinių ir elgsenos (įskaitant garsus) panašumas, siekiant kiek galima labiau sumažinti supainiojimo pavojų, medžiojamas rūšis galima suskirstyti į „panašiai atrodančių“ rūšių grupes. Tai turėtų būti kompetentingų valdžios institucijų, kurios yra atsakingos už medžioklės sezonų nustatymą, pareiga. 3 paveiksle pateiktas vienas iš galimų grupavimo variantų.

2.6.6 Jei nevienodos medžioklės datos yra leidžiamos, visų „panašiai atrodančių“

rūšių grupių medžioklės pradžios ir pabaigos datos turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog nėra sutapimų su direktyvoje minimais neleistinais laikotarpiais.

2.6.7 Grupuojant bet kokias panašiai atrodančias rūšis, būtina atsižvelgti į

medžioklės laiką ir vietą. Pirma, reikia įsitikinti, kad svarstomu laikotarpiu toje teritorijoje medžiojama rūšis (arba rūšių grupė) yra ir ją leidžiama medžioti. Antra, turi būti spėjama, kad taip pat yra gana didelis kiekis medžiojamų „rūšių, su kuriomis galima supainioti“ ir kurių medžioklės sezonas yra pasibaigęs.

2.6.8 Be to, kalbant apie medžioklę ankstyvą rudenį, reikia paminėti, kad paviršiaus

ančių rūšių plunksnų danga tuo metu dažniausiai yra patamsėjusi (patinų plunksnos šėrimosi metu tampa tokios pat, kaip ir patelių), todėl tuo metu jas atskirti būna gerokai sunkiau.

2.6.9 Be to, supainiojimo problemą didina tai, kad skirtingos paukščių rūšys dažnai

yra paplitusios kartu. Pavyzdžiui, antys, ilgakojai pelkių paukščiai ir strazdai dažnai keliauja būriais, kuriuose yra keletas rūšių. Pavyzdžiui, ančių grupėje

50 1994 m. sausio 19 d. sprendimas, Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67, 18 punktas. 51 Geras vadovo, skirto sunkiau atskiriamoms paukščių grupėms atpažinti, pavyzdys: Alan Harris, Laurel Tucker ir Keith Vinicombe knyga „Macmillan vadovas paukščiams atpažinti“, 1989, ISBN 1-85627-641-4 ir kelioninis tomas „Macmillan Europos ir Vidurio Rytų paukščių vadovas paukštininkams“, Alan Harris, Hadoram Shirihai ir David Christie, 1996.

30

gali būti keturios ar net penkios skirtingos rūšys. Todėl, esant tokioms sąlygoms, šaudyti „atrankiniu“ būdu gali būti labai sunku.

2.6.10 „Painiojamų“ rūšių grupės turi būti sudaromos pagal skirtingas direktyvos II

priede išvardytų medžiojamų rūšių grupes. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad supainiojimo pavojus gresia ne tik medžiojamoms rūšims, bet gali grėsti ir kai kurių pažeidžiamų arba nykstančių rūšių apsaugai (pvz., rudei Aythya nyroca, marmurinei kryklei Marmaronetta angustirostris, mažajai žąsiai Anser erythropus, kuoduotajam laukiui Fulica cristata), ypač tose teritorijose, kur vyksta medžioklė. Šią problemą reikėtų spręsti atsižvelgiant į bendrą šių teritorijų vadybos būklę.

2.6.11 Antrasis veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra medžioklės sąlygos. Jos

priklauso nuo tokių veiksnių kaip stebėjimo nuotolis. Kuo toliau nuo medžiotojo paukštis yra, tuo sunkiau nustatyti specifines jo savybes (dydį, plunksnų dangą ir kt.). Galimybė atpažinti skrendančius paukščius priklauso nuo to, kiek laiko paukštis yra matomas, o šis laikas gali būti gana trumpas. Todėl tikėtina, kad supainiojimo pavojaus tikimybė priklauso nuo medžioklės būdo.

2.6.12 Ne mažiau svarbią įtaką gali turėti apšvietimo sąlygos. Dėl prasto matomumo

saulei tekant ar leidžiantis arba naktį gali gerokai sumažėti galimybė atpažinti paukščių rūšis52. Dėl tam tikrų oro sąlygų, pavyzdžiui, rūko arba lietaus, taip pat gali pablogėti matomumas ir galimybė natūralioje aplinkoje teisingai atpažinti paukščius.

2.6.13 Galiausiai didelę reikšmę turi ir medžiotojo įgūdžiai. Jie priklauso nuo

medžiotojo mokymo ir patirties. Tai tinka bet kuriam medžioklės sezono metui ir taip pat siejasi su medžiojamų rūšių atskyrimu nuo nemedžiojamų (pvz., islandinių bėgikų Calidris canutus nuo kitų mažų ilgakojų pelkių paukščių; dirvinių vieversių Alauda arvensis nuo kitų vieversių). Pagal aplinkybes turėtų būti remiamos arba tobulinamos (jei jau yra) mokymo ir pažinimo programos, skirtos medžiotojams padėti atpažinti rūšis. Medžiotojai neturėti šaudyti paukščių, jei nėra įsitikinę jų tapatumu. Tačiau daugelis medžiotojų specializuojasi tam tikrų paukščių grupių medžioklei ir retai kada medžioja rūšis, kurių ankstesnės medžioklės patirties neturi. Šitaip medžiotojai tampa savo mėgstamų medžioti rūšių atpažinimo specialistais.

TRIKDYMO PAVOJUS 2.6.14 Šis reiškinys priklauso inter alia nuo medžioklės būdo, jos intensyvumo,

dažnumo ir trukmės, medžiojamų rūšių, jų naudojamų buveinių ir nuo to, ar yra alternatyvių prieglobsčio zonų.

52 Šioje srityje medžiotojai jau yra išleidę atpažinimo vadovų (pvz., Philippe du Cheyron ‘Reconnaître les oiseaux la nuit’, skirtas Association Picarde des chasseurs de gibier d’eau).

31

2.6.15 Byloje C-435/9253 Teisingumo Teismas nurodė, kad medžioklė gali būti laukinių gyvūnų trikdymo priežastis ir, nepaisant eikvojimo masto, paveikti susijusių rūšių apsaugos būklę. Teisingumo Teismas teigė, kad tokios veiklos pasekmės „paukščių grupėms, per migracijos ir žiemojimo sezonus linkusioms telktis į bendrus pulkus ir laikytis teritorijose, kurios yra labai ribotos arba netgi uždaros, yra ypač sunkios. Dėl medžioklės sukelto trikdymo šie gyvūnai yra priversti didžiąją savo energijos dalį skirti persikėlimui į kitas vietas bei pabėgimui, dėl to sutrumpėja laikas, kurį jie gali skirti maitinimuisi ir poilsiui prieš migraciją. Yra gauta pranešimų, kad toks trikdymas neigiamai veikia kiekvieno individo energingumą ir visų susijusių populiacijų mirtingumo rodiklius. Kitų rūšių paukščių atžvilgiu medžioklės ardomasis poveikis yra ypač didelis toms rūšims, kurių grįžtamoji migracija vyksta anksčiau“.

2.6.16 Tikėtina, kad didžiausią poveikį paukščių populiacijoms trikdymas daro tuo

metų laiku, kai maisto yra nepakankamai arba jo išvis nėra ir paukščiams sunku patenkinti savo energetinius ir maitinimosi poreikius54. Tai ypač žymu, kai paukščiams reikia sukaupti atsargų prieš didelio energijos poreikio laikotarpius, pavyzdžiui, prieš migraciją arba jos metu, esant nepalankioms oro sąlygoms arba prieš perėjimo pradžią55. Kalbant apie nepalankias oro sąlygas, įvairiose valstybėse narėse turėtų būti priimtos nuostatos dėl medžioklės per šalčius uždraudimo.

2.6.17 Dabartinėse mokslinės literatūros apžvalgose, kuriose nagrinėjama paukščių

energetinė fiziologija, ginčijama prielaida, kad medžioklė būtinai didina trikdymą, kuris kelia pernelyg didelę grėsmę paukščių populiacijų išlikimui56. Paukščių energijos balansas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis paukščių veisimosi sėkmę ir išgyvenimo galimybes. Ši apžvalga įrodo, kad tam tikromis sąlygomis paukščiai gali parodyti puikų sugebėjimą prisitaikyti fiziologiškai ir elgesiu, pavyzdžiui, pagerindami maisto pasisavinimą, pakeisdami maitinimosi laiką iš nakties į dieną arba atvirkščiai ir taip pakeldami didelius energetinius ir maitinimosi sunkumus, kurių priežastis gali būti trikdymas, įskaitant ir medžioklės sukeltą trikdymą. Kol paukščiams yra prieinami pakankami maisto šaltiniai (t. y. esant priimtinam trikdymo ir maisto šaltinių lygiui), net jei jie nėra nuolatiniai, paukščiai sugeba kompensuoti energetinius trūkumus, kurių priežastis yra trikdymo šaltiniai (kaip pavyzdį žr. tyrimą apie

53 1994 m. sausio 19 d. sprendimas, Association pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de Loire-Atlantique, byla C-435/92, ETTA 1994, p. 67, 17 punktas. 54 Madsen, J. 1995. Trikdymo poveikis migruojantiems vandens paukščiams. Ibis 137, 1 priedas : 67–74. 55 Mainguy, J., Bety, J., Gauthier, G. ir Giroux, J.-F. (2002) Ar pavasarinė medžioklė veikia kiaušinius dedančios didžiosios snieginės anties organizmo būklę ir veisimosi pastangas? The Condor 104: 156–161 56 Boos, M., J-P. Arnauduc, J-P. Robin. 2002 ‘Effets du dérangement sur l’énergétique chez les oiseaux et les possibilités de compensation nutritionelles’ Rapport final de convention de recherche CNRS/FNC. Centre d’Ecologie et Physiologie Energétiques, France. Prielaidos, kuriomis buvo pagrįstos šio tyrimo išvados, buvo šios: vidutinė trikdymo, į kurį paukščiai aktyviai reagavo pakildami, dažnumo reikšmė buvo 1–2,5 trikdymo per valandą; vidutinė vieno trikdymo sukelto skraidymo trukmė buvo 1–2 minutės; trikdymo laikotarpis tęsėsi daugiau kaip 10 valandų per dieną; maisto trūkumo nebuvo; paukščių pasiruošimo veisimuisi, ypač kiaušinių dėjimui, etapas nebuvo prasidėjęs.

32

ančių nardymą sekliame ežere)57. Net jei minėto trikdymo sukelti elgsenos pokyčiai yra dideli, jų poveikis energetinei pusiausvyrai yra nedidelis.

2.6.18 Tačiau trikdymo sukelti elgsenos pokyčiai yra sudėtingi ir intensyvios

medžioklės plotuose gali būti nepakankamai įvertinti. Pavyzdžiui, prarastas laikas, kol nusileidę paukščiai vėl pradeda maitintis, gali trukti iki vienos valandos (ir iki 2 valandų, jei trikdymas pasikartoja). Tai gali paveikti kitas elgsenos sritis (bendravimą, valymąsi, poilsį, poravimąsi). Trikdymas taip pat gali būti padidėjusio ir maitintis trukdančio budrumo priežastis. Be to, tyrimų, pagrindžiančių prielaidą, kad paukščiai gali laisvai naudotis gausiais pusiausvyrą palaikančiais maisto ištekliais, yra nedaug. Paukščiai ieškos alternatyvių netrikdomų vietų, kurių šalia gali ir nebūti arba kuriose nebus tinkamų maisto atsargų. Be to, dėl biologinių bei elgsenos ypatumų ir priklausymo skirtingoms buveinėms įvairių paukščių grupių jautrumas trikdymui yra nevienodas. Vis dėlto, nors gali būti pakenkta maitinimosi įpročiams, apskritai stinga tyrimų, kuriais būtų nustatyta, ar paukščiai, žiūrint į trumpalaikę arba ilgalaikę perspektyvą, gali tinkamai maitintis, ypač kiek energijos jie gauna iš maisto žiūrint į ilgalaikę ir trumpalaikę perspektyvą.

2.6.19 Kadangi empirinių tyrimų nėra, energijos balanso poveikis rūšių veisimosi

sėkmei ir išgyvenimo galimybėms iki šiol nėra gerai žinomas. Pirmiau minėtos apžvalgos išvadose teigiama, kad paukščiai nėra pajėgūs palaikyti pusiausvyros, jei dėl trikdymo išsekus jų energijai tomis dienomis jiems trūksta maisto (pvz., esant nepalankioms oro sąlygoms) arba padidinto aktyvumo laikotarpiu prieš veisimąsi ir jo metu. Šią nuomonę patvirtina žąsų (kurios yra puikus veisimosi pavyzdys, t. y. priklauso nuo jų perėjimo vietose prieš joms atskrendant susikaupusių energijos išteklių) tyrimai, kurie parodė, kad trikdymas gali gerokai sumažinti veisimosi sėkmę58.

2.6.20 Nustačius nevienodas medžioklės datas, patenkančias į pavasarinės migracijos

laikotarpį, paukščiams gali kilti didesnė grėsmė nei šias datas nustačius veisimosi laikotarpio pabaigoje, nes pirmuoju atveju paukščių energetiniai poreikiai gali būti didesni. Gali turėti įtakos ir kiti veiksniai (pvz., vasario mėnesį dienos yra trumpesnės nei rugpjūčio mėnesį, todėl potencialus maitinimosi dienos šviesoje laikas yra trumpesnis). Svarbus veiksnys yra metinė apsirūpinimo energija strategija. Įrodyta, kad vasario mėnesį vyksta savaiminis endogeniškai užprogramuotas įvairių vandens paukščių kūno energetinių atsargų išsekimas, net jei maisto yra ad libitum. Šis kūno energetinių atsargų reguliavimas yra susijęs su valingu maisto pasisavinimo sumažėjimu59. Be to, šiais dviem laikotarpiais populiacijų demografinės

57 Evans, D.M. ir K.R. Day (2001) Ar šaudymo sukeltas trikdymas veikia nardančias antis, kurios žiemoja sekliuose ežeruose? Lough Neagh (Šiaurės Airija) ežero pavyzdžiu paremtas tyrimas. Biologinė apsauga 98 : 315-323. Evans, D.M. ir K.R. Day (2002). Sekliame ežere medžioklės sukeltas trikdymas: vandems paukščių prieglobsčio zonų veiksmingumas. Ibis 144 : 2–8. Dėl šio tyrimo reikia paminėti, kad paukščiai kaip prieglobsčio zoną naudojo didelę tolokai nuo kranto nutolusią ežero dalį ir kad daugelis rūšių maitinosi naktį, kai nebuvo medžiojama. 58 Madsen. J. 1995. Trikdymo poveikis migruojantiems vandens paukščiams. Ibis. 139 : S67–S74. Mainguy, J., J. Bêty, G. Gauthier, J.-F. Giroux. 2002. Ar pavasarinė medžioklė veikia kiaušinius dedančios didžiosios snieginės anties organizmo būklę ir veisimosi pastangas? The Condor. 104 : 156–161. Reikia paminėti, kad šie tyrimai yra susiję su dideliu trikdymu pavasarį. 59 M. Boos, asm. pastabos.

33

savybės paprastai yra labai skirtingos: pavasarinėje populiacijoje būna gana gausus suaugusių paukščių būrys, kurį sudaro galintys veistis paukščiai, o rudenį populiaciją papildo daug nesubrendusių paukščių.

2.6.21 Stinga nuoseklios informacijos apie paukščių skrydžio kelią ir su tuo susijusių

tyrimų, kuriais remiantis būtų galima geriau įvertinti trikdymo, pavyzdžiui, medžioklės, poveikį paukščių populiacijoms ir jų apsaugos būklei60. Įvairūs tyrimai parodė, kad prastai tvarkant medžioklę gali smarkiai sumažėti pelkių pajėgumas būti vandens paukščių prieglobsčiu. Be to, gali būti svarbu medžioklės vietas parinkti atsižvelgiant į maitinimosi vietas.

2.6.22 Esant nevienodiems medžioklės laikotarpiams ir siekiant žmogaus sukelto

paukščių populiacijų trikdymo poveikį padaryti kiek įmanoma mažiausią, būtina nuodugniai įvertinti papildomų netrikdomų prieglobsčio zonų, atitinkančių paukščių, kuriems daromas poveikis, poilsio ir mitybos reikmes, poreikį. Šios zonos turi būti sukurtos taip, kad jose būtų užtikrintos tinkamos visavertės mitybos ir kitos veiklos sąlygos. Tai turi būti nuspręsta kiekvieną zoną atskirai įvertinus pagal įvairių medžiojamų rūšių, kurioms įtaką daro nevienodi medžioklės laikotarpiai, ekologinius, elgsenos, mitybos ir energetinius reikalavimus. Dėl to pastaruoju metu padaugėjo mokslo tiriamųjų ir taikomųjų darbų, skirtų tinkamiems ir veiksmingesniems dabartinių prieglobsčio ir apsauginių zonų, ypač esančių pelkėse, tvarkymo būdams61.

KOKIAS SĄLYGAS TURI TENKINTI VALSTYBĖ NARĖ, PAGAL DIREKTYVOS 7 STRAIPSNIO 4 DALĮ NORINTI PASINAUDOTI NEVIENODOMIS MEDŽIOKLĖS PRADŽIOS IR PABAIGOS DATOMIS? 2.6.23 Teisingumo Teismas išaiškino, kad norėdamos užtikrinti, jog laikosi visiškos

apsaugos principo, valstybės narės privalo sugebėti įrodyti, kad tame geografiniame lygmenyje, kuriame ketinama taikyti nevienodus medžioklės laikotarpius, supainiojimo ir trikdymo pavojai yra nedideli.

2.6.24 Nagrinėjant supainiojimo pavojų, rūšis reikia suskirstyti į „panašiai

atrodančių“ ir tuo pačiu metu tokias pačias buveines naudojančių medžiojamų rūšių grupes, ir šioms grupėms tas pačias medžioklės pradžios ir pabaigos datas nustatyti taip, kad jos nesutaptų su laikotarpiais, kai medžioti neleidžiama. Be to, būtina nuspręsti, ar medžioklės sąlygos nekelia pernelyg didelio skirtingų medžiojamų rūšių supainiojimo pavojaus.

60 Kaip pavyzdį žr. Hill, D., D. Hockin, D. Price, G. Tucker, R.Morris, J. Treeweek. 1997. Paukščių trikdymas: trikdymo tyrimų kokybės ir naudingumo didinimas. J. Appl.Ecol. 34, 275–288. 61 Kaip pavyzdį žr. šiuos mokslo darbus: Fox, A.D. ir J. Madsen (1997). Medžioklės sukelto trikdymo poveikis Europos vandens paukščių elgsenai ir paplitimui: prieglobsčio zonų sukūrimo reikšmė. J. Appl. Ecol. 35: 386–397. Madsen, J. 1998a. Migruojančių vandens paukščių eksperimentinės prieglobsčio zonos Danijos pelkėse. I. Rekreacinės veiklos sukelto trikdymo poveikio prielaidos. J. Appl. Ecol. 35 : 386–397. Madsen, J. 1998b. Migruojančių vandens paukščių eksperimentinės prieglobsčio zonos Danijos pelkėse. II. Medžioklės sukelto trikdymo poveikio tyrimai. J. Appl. Ecol. 35 : 398–417. Rogers, J.A. Jr, ir H.T. Smith. 1997. Buferinių zonų, skirtų maisto ieškantiems ir dykinėjanties vandens paukščiams apsaugoti nuo Floridoje žmonių sukelto trikdymo, atstumai. Wildl. Soc. Bull. 25 : 139–145.

34

2.6.25 Nagrinėjant trikdymo pavojų, reikia įrodyti, kad medžioklės intensyvumas,

dažnumas ir trukmė yra tarpusavyje subalansuoti ir kad netoliese yra pakankamai netrikdomų maitinimosi ir apsistojimo zonų.

2.6.26 Reikalingos atitinkamos priverstinio vykdymo priemonės, užtikrinančios

pirmiau minėtų nuostatų laikymąsi. 2.6.27 Galiausiai teritorijose, kuriose gali būti leidžiami nevienodi medžioklės

sezonai62, vertinga vadybos priemonė būtų kompleksinis planavimas, vykdomas visokeriopai atsižvelgiant į medžioklės ir kitų veiksnių keliamą paukščių ir jų naudojamų gamtinių išteklių trikdymą. Šis planavimas turėtų apimti mokslinę stebėseną, skirtą galimam poveikiui susijusioms paukščių rūšims įvertinti.

2.6.28 Siūloma sąlygų, kurias reikia įvykdyti, norint užtikrinti nevienodų medžioklės

pradžios ir pabaigos datų suderinamumą, įvertinimo schema pateikta 4 paveiksle.

2.7 Medžioklės laikotarpių ir laikotarpių, kai medžioti draudžiama, dalinio sutapimo tyrimas

2.7.1 Pirminis šiuo metu kiekvienoje valstybėje narėje nustatytų medžiojamų rūšių medžioklės sezonų ir suderintų pavasarinių ir veisimosi laikotarpių palyginimas parodė, kad gali būti arba iš tikrųjų yra daug laikotarpių dalinių sutapimų63, kurių trukmė skirtingoms rūšims yra nevienoda. Tai būdinga visoms valstybėms narėms, tačiau daugelyje jų problemų kyla tik dėl palyginti nedaug rūšių. Sutapimų problema yra gerokai sudėtingesnė tose valstybėse narėse, kuriose medžioklės datos nustatomos regioniniu lygiu. Tačiau reikia paminėti, kad daugelio rūšių atžvilgiu įvairiose valstybėse narėse sutapimų nėra.

2.7.2 „Pagrindinių sąvokų“ analizės ataskaitoje nurodyti pavasarinės migracijos ir

veisimosi laikotarpių duomenys pateikti 10 dienų laikotarpiais (dekadomis). Taigi paklaida yra 10 dienų. Todėl medžioklės laikotarpio ir pavasarinės migracijos arba veisimosi laikotarpio sutapimas viena dekada laikomas „teoriniu sutapimu“, nes gali būti, kad iš tikrųjų laikotarpiai nesutampa. Esant ilgesnės nei vienos dekados trukmės sutapimams jokių abejonių nėra, todėl tai yra „realus sutapimas“.

2.7.3 Be to, kadangi tiriant sutapimus valstybių narių lygiu gali pasitaikyti atvejų,

kai medžioklė tam tikruose didesnės valstybės narės regionuose iš tikrųjų atitinka 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes perėjimo metas gali baigtis vėliau arba grįžtamoji migracija gali prasidėti vėliau nei likusioje šalies dalyje.

62 Tokio planavimo apimtis turėtų būti nustatoma atsižvelgus į teritorijos, kuriai planai skirti ir kurioje nustatomi nevienodi medžioklės sezonai, geografinį mastą. 63 Dalinių sutapimų tyrimas. Aplinkos GD, 2002 m.

35

2.7.4 Ši analizė rodo, kad dalinio sutapimo problemų yra tiek veisimosi, tiek pavasarinės migracijos laikotarpiais. Pagal kai kuriuos su medžiokle susijusius teisės aktus leidžiama: - medžioti ir pavasarinės migracijos laikotarpiu (kartais dar ir veisimosi laikotarpiu), - pradėti medžioti nesibaigus veisimosi laikotarpiui,

- medžioti kituose veisimosi laikotarpio tarpsniuose. 2.7.5 Daugiausia problemų kyla dėl keršulio Columba palumbus (dalinių sutapimų

pasitaiko 13 valstybių narių, ir jų trukmė – iki 15 dekadų (Airijoje)). Be to, aštuoniose valstybėse narėse problemų yra dėl didžiosios anties Anas platyrhynchos (dalinių sutapimų trukmė – iki 5 dekadų). Įvairiose valstybėse narėse pasitaiko su kai kuriomis Corvidae rūšies varnomis susijusių dalinių (arba teorinių) sutapimų (iki 9 dekadų).

2.7.6 Kai kurie iš šių dalinių sutapimų yra susiję su rūšimis, kurių veisimosi

laikotarpis yra ilgas (arba vėlyvas) ir (arba) migracijos laikotarpis yra ankstyvas. Dalinius sutapimus dar galima paaiškinti tuo, kad normaliu laikotarpiu medžioti jie yra netinkami arba tuo metu medžiojamų rūšių nėra. Įvairios dalinio sutapimo rūšys išsamiau nagrinėjamos 3 skyriuje.

2.7.7 Be to, pasirodo, kad pasitaiko medžioklės pagal 7 straipsnio 4 dalį atvejų,

kurie gali būti grindžiami direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje numatytu žalą darančių rūšių reguliavimu.

• Galimi dalinių sutapimų problemos sprendimai 2.7.8 Kiekvienu dalinio sutapimo atveju turi būti visiškai laikomasi 7 straipsnio 4

dalies reikalavimų. Todėl visais atvejais yra būtina priimti nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus, pagal kuriuos medžioklės datos būtų nustatomos remiantis direktyvos 7 straipsnio 4 dalimi.

2.7.9 Tačiau pripažįstama, kad, pagal direktyvos 7 straipsnio 4 dalį nustatant

medžioklės sezono pradžios ir pabaigos datas, galimas tam tikras nedidelis duomenų interpretavimo lankstumas. Nustatant įvairių medžiojamų paukščių rūšių pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpius, „Pagrindinių sąvokų“ dokumente leidžiama atmesti padrikus, apytikrius ir prieštaringus duomenis. Be to, galima atmesti vieno 10 dienų laikotarpio dalinius sutapimus, nes dėl duomenų tikslumo lygio jie gali būti laikomi teoriniais daliniais sutapimais (žr. 2.7.2 skirsnį).

2.7.10 Kaip nurodyta „Pagrindinių sąvokų“ dokumente, jei medžioklės sezonai

nustatomi visai šaliai, jie neturėtų iš dalies sutapti su veisimosi ir grįžtamosios migracijos laikotarpiais. Jei regioniniai medžioklės sezonai iš dalies sutampa su šalies mastu nustatytais veisimosi arba grįžtamosios migracijos laikotarpiais, turėtų būti pateikti moksliniais ir techniniais duomenimis pagrįsti įrodymai, kad šių dalinių sutapimų iš tikrųjų nesama, nes svarstomame regione veisimasis baigiasi anksčiau arba grįžtamoji migracija prasideda vėliau. Tai gali būti ypač būdinga šalims, kurių pietinių ir šiaurinių dalių klimatas labai

36

skiriasi64 ir (arba) kurių regionai yra skirtingame aukštyje virš jūros lygio bei turi panašių klimato skirtumų. Kiekvienu atveju reikėtų įrodyti, kad regionai aiškiai išsiskiria, ir, remiantis aiškiais moksliniais pavasarinės migracijos ir (arba) veisimosi laikotarpių įrodymais, pagrįsti skirtingas pradžios ir pabaigos datas. Jei regioninių duomenų nėra, dalinio sutapimo tyrimas turi būti pagrįstas nacionaliniais duomenimis (arba, jei jų nėra, turi būti nurodyti kaimyninių Europos dalių duomenys, plg. išvados C-157/89 16 punktą). Tačiau reikia paminėti, kad didelis atstumas šalyje nėra savaiminis migracijos modelių regioninių skirtumų įrodymas, nes migruojantys paukščiai per vieną dieną gali nesunkiai įveikti šimtus kilometrų.

2.7.11 Lygiai taip pat, jei rūšių, kurių veisimosi laikotarpis yra ilgai trunkantis,

veisimosi arealų ribos valstybėje narėje yra aiškiai geografiškai apibrėžtos ir šių rūšių veisimasis nustatytoje buvimo vietoje yra vėlyvas, gali būti leidžiama nustatyti ankstesnes rūšių, paplitusių už šių arealų ribų, medžioklės sezonų pradžios datas. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti, kad teritorijose, kuriose yra vėlyvo veisimosi paukščių, medžioklės sezonas neprasidės tol, kol nepasibaigs veisimosi laikotarpis, geografinės vietovės turėtų būti pakankamai didelės.

2.7.12 Derėtų atskirai paminėti didžiosios anties Anas platyrhynchos, kurios bendras

pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpis kai kuriose valstybėse narės yra ilgai trunkantis, atvejį (taip pat žr. 3.4.33 skirsnį ir 7 paveikslą). Kai kuriose šalyse didelę populiacijos dalį sudaro nelaisvėje užauginti paukščiai65. Nelaisvėje užaugintiems paukščiams direktyvos nuostatos netaikomos (patvirtinta Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-149/9466). Taikant direktyvą būtina atsižvelgti į nelaisvėje užaugintų ir laukinių paukščių susimaišymą. Didelio skaičiaus nelaisvėje užaugintų paukščių introdukcija į populiaciją gali sukelti neįprastą populiacijos elgseną, taip pat ir susijusią su pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpiais. Tai yra kaip tik su ilgai trunkančiu šių rūšių veisimosi laikotarpiu susijęs atvejis67. Atsižvelgiant į gana dirbtinį žmogaus daromą poveikį biologinėms struktūroms atrodytų, kad būtų teisinga tose šalyse, kuriose didelę procentinę dalį sudaro dirbtinės populiacijos, pagal 7 straipsnį nustatant tų rūšių medžioklės sezonus leisti atsižvelgti į bet kokius pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpių duomenų nukrypimus ir šiuos duomenis suvienodinti su duomenimis apie panašias paviršiaus ančių rūšis. Taip būtų prisidėta ir prie kitų rūšių, kurioms nebūdinga tokia gausa kaip didžiųjų ančių, medžioklės intensyvumo mažinimo tuo laikotarpiu.

2.7.13 Dar vienas labai akivaizdus sprendimas siekiant išvengti 7 straipsnio 4 dalyje

numatyto dalinio sutapimo yra medžioklės sezono sutrumpinimas arba 64 Pavyzdžiui, pietinėje Švedijos dalyje ežerų ledas ištirpsta apie kovo 15 d., o šiaurėje esančiose kalnų vietovėse – apie birželio 15 d. Šio beveik 9 dekadų skirtumo fenologinės pasekmės yra gana sudėtingos. 65 Pavyzdžiui, nors Prancūzijos didžiųjų ančių perinčią populiaciją sudaro apytiksliai 30 000–60 000 porų, medžiojami perintys paukščiai kasmet išperi 1,4 mln. didžiųjų ančių (šaltinis: Y. Ferrand, Office National de la Chasse et de la Faune Sauvage). 66 1996 m. vasario 8 d. sprendimas, Baudžiamoji byla prieš Didier Vergy, byla C-149/94, ETTA 1996, p. 299. 67 Cramp ir Simmons KEL, Vakarų Palearktikos paukščiai, 1977, p.516 Oksfordo universiteto leidykla).

37

perkėlimas, kuris, jei reikia, gali būti derinamas su proporcingu medžioklės dienų skaičiaus padidinimu (jei medžioklė tam tikromis savaitės dienomis yra draudžiama).

2.7.14 Kad ir kaip būtų, priimant šiuos sprendimus reikia išnagrinėti, ar yra būtina

taikyti 9 straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą. Kitame šių gairių skyriuje nagrinėjama galimybė leisti tam tikrą medžioklę pagal direktyvos 9 straipsnio nukrypti nukrypti nuostatų sistemą. Kai kurioms žalą darančioms rūšims, kurių dabartiniams medžioklės laikotarpiams būdingi daliniai sutapimai, galbūt būtų geriau taikyti direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktą. Be to, kaip viena iš 9 straipsnio 1 dalies c punkto „teisėto naudojimo“ forma kitame gairių skyriuje nagrinėjama galimybė tam tikras rūšis nedideliais kiekiais medžioti pasibaigus įprastiniam sezonui.

38

Klausimų, į kuriuos reikia atsakyti svarstant medžioklės galimybę ir medžioklės sezonų nustatymą, santrauka

Ar tai medžiojama rūšis (II priedo I ir II dalys)? Ne

Taip

Ar nekenkiama pastangoms ją apsaugoti jos paplitimo areale?

Taip

Ne

Ar tai protingas naudojimas? Ne

Taip

Tam tikrais atvejais: Ar jos kontrolė subalansuota ekologiškai?

Ne

Taip

Taip Ar nepažeistas visiškos apsaugos principas? - ar nėra medžioklės laikotarpio ir pavasarinės migracijos bei veisimosi laikotarpių dalinių sutapimų? - ar nėra nevienodų pradžios ir pabaigos datų? (žr. atskirą schemą 4 paveiksle)

Medžioklė leidžiama

Ne

7.1

7.1

7.4

7.4

7.4

Medžioklė neleidžiama, išskyrus galimas išimtis (9 straipsnis)

Bendrieji principai

Medžioklės sezonų nustatytmas

39

3. 9 STRAIPSNIO NUOSTATOS 9 straipsnio tekstas „1. Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų šiais atvejais: a) - žmonių sveikatos ir saugos labui, - oro saugos labui, - siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį, - dėl floros ir faunos apsaugos; b) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo; c) kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių. 2. Taikant leidžiančias nukrypti nuostatas būtina konkrečiai nurodyti: - rūšis, kurioms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, - leistinas jų gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus, - rizikos sąlygas, laiko ir vietos aplinkybes, kuriomis tokios leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti suteiktos, - instituciją, įgaliotą pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti, - kontrolės, kuri bus vykdoma, būdus. 3. Valstybės narės kasmet Komisijai siunčia ataskaitą apie šio straipsnio įgyvendinimą. 4. Remdamasi jai prieinama informacija ir ypač pagal šio straipsnio 3 dalį suteikta informacija, Komisija visada užtikrina, kad šių leidžiančių nukrypti nuostatų pasekmės neprieštarautų šios direktyvos reikalavimams. Šiuo tikslu ji imasi atitinkamų priemonių.“

3.1 Įvadas 3.1.1 Leidžiančios nukrypti nuostatos yra išimtys, leidžiančios šiek tiek lanksčiau

taikyti įstatymą. Susidūrus su tam tikromis problemomis arba aplinkybėmis arba jei šios problemos ar aplinkybės gali susidaryti, keletas veiklos rūšių, kurios šiaip Paukščių direktyvoje yra draudžiamos (5–8 straipsniai), pagal šias leidžiančias nukrypti nuostatas yra leidžiamos. Galimybės pasinaudoti šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis yra gana ribotos. Reikia pagrįsti, kad leidžiančių nukrypti nuostatų naudojimas atitinka bendruosius direktyvos tikslus ir 9 straipsnyje aprašytas šių nuostatų taikymo sąlygas. Prieš taikydamos leidžiančias nukrypti nuostatas valstybės narės neprivalo tartis su

40

Komisija, bet apie visas šias taikomas nuostatas Europos Komisijai jos turi pranešti metinėse ataskaitose apie leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą.

3.1.2 Šiame skyriuje apžvelgiamos pagrindinės leidžiančių nukrypti nuostatų, ypač

susijusių su medžiokle, aplinkybės. Pirma, nagrinėjamas oficialus teisinis požiūris. Antra, aiškinama, kodėl reikia užtikrinti leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygas. Toliau nagrinėjamos trys pagrindinės leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygos. Tai „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimas, būtinybė įrodyti vieną iš 9 straipsnio 1 dalies a–c punktuose numatytų priežasčių ir, remiantis tolesniu skirsniu, įvykdyti 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas oficialias sąlygas. Galiausiai kalbama apie 9 straipsnio 3 dalyje numatytą valstybių narių ataskaitų apie leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą teikimą ir apie 9 straipsnio 4 dalyje numatytą Komisijos vaidmenį siekiant užtikrinti, kad šių nuostatų taikymas atitiktų direktyvos reikalavimus.

3.2 Oficialus teisinis požiūris 3.2.1 Taikant leidžiančias nukrypti nuostatas būtina atsižvelgti į tam tikrą oficialų

teisinį požiūrį. 3.2.2 Nacionaliniuose teisės aktuose, kuriuose nustatytos leidžiančios nukrypti

nuostatos, turi būti tiksliai ir visiškai atspindėtos 9 straipsnio nuostatos. Remdamasis nusistovėjusia praktika68, susijusia su direktyvos nuostatų perkėlimu į nacionalinius teisės aktus, Teisingumo Teismas teigė: „Kadangi tikslus direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinius teisės aktus yra ypač svarbus tuomet, kai valstybėms narėms yra patikėtas jų teritorijose esančio bendrojo paveldo tvarkymas, kriterijai, kuriuos valstybės narės turi atitikti, kad galėtų nukrypti nuo direktyvos nuostatų, turi būti įteisinti specialiose nacionalinėse nuostatose“. Byloje C-159/99 Komisija prieš Italiją, kuri taip pat buvo susijusi su direktyvos nuostatų perkėlimu, Teisingumo Teismas pareiškė, kad „direktyvų nuostatos yra teisiškai privalomos ir neginčijamos ir turi būti vykdomos atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo reikalavimams patenkinti būtiną specifiškumą, tikslumą ir aiškumą"69.

3.2.3 Be to, byloje C-339/87 Teisingumo Teismas patvirtino, kad 9 straipsnio

reikalavimų paisymas praktikoje negali pakeisti tinkamo oficialaus nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus. Jis pažymėjo, kad „pagal Sutarties 189 straipsnį vien administracinės priemonės, kurias dėl jų pobūdžio valstybės panorėjusios gali pakeisti, negali būti laikomos tinkamu valstybių narių įsipareigojimų, kuriems direktyva yra skirta, vykdymu“ 70.

3.2.4 Leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas neturėtų būti painiojamas su nuostatų,

nuo kurių nukrypstama, nesilaikymu. Ypač svarbu, kad draudimai ir kiti 68 Pavyzdžiui, 1990 m. kovo 15 d. sprendimas, Komisija/Nyderlandai, byla C-339/87, ETTA 1990, p. 851, 28 punktas ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p. 5083, 24 punktas. 69 2001 m. gegužės 17 d. sprendimas, Komisija/Italija, byla C-159/99, ETTA 2001, p. 4007, 32 punktas. 70 1990 m. kovo 15 d. sprendimas, Komisija/Nyderlandai, byla C-339/87, ETTA 1990, p. 851. Ši nuomonė atspindi ankstesnį Teisingumo Teismo 1998 m. vasario 23 d. sprendimą, Komisija/Italija, byla 429/85, ETTA 1988, p. 843.

41

reikalavimai, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, būtų tinkamai perkelti į nacionalinius teisės aktus. Be to, remiantis bendraisiais teisiniais principais, reikėtų tiksliai išaiškinti leidžiančių nukrypti nuostatų pagrindą, kad nebūtų pažeistos direktyvos nuostatos.

3.2.5 Teisingumo Teismas patvirtino71, kad 9 straipsnį reikėtų suprasti kaip

leidžiantį valstybėms narėms nukrypti nuo bendrųjų direktyvos 5 ir 7 straipsniuose nustatytų saugomų rūšių medžioklės draudimų tik tokiais būdais, kurie pakankamai tiksliai atitinka 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse paminėtas aplinkybes. Pagal direktyvos 9 straipsnį leisdamos taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, nacionalinės valdžios institucijos privalo atsižvelgti į įvairius kriterijus, susijusius su geografiniais, klimato, aplinkos ir biologiniais veiksniais, o visų pirma, į rūšių veisimosi situaciją ir bendrą metinį mirtingumą, kai paukščiai miršta dėl natūralių priežasčių72. Todėl išduodant leidimus arba taikant kitas praktines leidžiančias nukrypti priemones reikėtų tiksliai laikytis visų leidžiančių nukrypti sąlygų.

3.2.6 Tai leidžia Komisijai, Teisingumo Teismui73 ir, visų pirma, nacionalinėms

valdžios institucijoms prižiūrėti, kaip taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos. Reikėtų priminti, kad pagal EB sutarties 242 ir 243 straipsnius, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą ir nagrinėjamose bylose nustatyti būtinas laikinąsias apsaugos priemones. Neseniai nagrinėtoje byloje74 Teisingumo Teismas nutarė, kad Italija privalo sustabdyti regioninio įstatymo, kuriuo leidžiama nukrypti nuo medžioklės reikalavimų, taikymą.

3.2.7 Jei nacionalinės valdžios institucijos leidžia taikyti leidžiančias nukrypti

nuostatas, jos privalo įrodyti, kad tos nuostatos tinkamai taikomos75, ir aiškiai bei tinkamai pagrįsti savo sprendimus. Teisingumo Teismo teigimu, „šioje srityje taikomi nacionalinės teisės aktai turi aiškiai ir tiksliai nurodyti leidimo nukrypti kriterijus bei įpareigoti už jų taikymą atsakingas valdžios institucijas į juos atsižvelgti. Kadangi tai yra išimtinė tvarka, kuri turi būti aiškinama griežtai ir kuri kiekvieno leidimo nukrypti reikalaujamų sąlygų buvimo įrodinėjimo naštą turi nustatyti valdžios institucijai, kuri dėl to priima sprendimą, valstybės narės turi užtikrinti, kad visi saugomoms rūšims turintys įtakos įsikišimai būtų leidžiami tik tiksliai ir atitinkamai, darant nuorodas į

71 1996 m. kovo 7 d. sprendimas, Associazione Italiana per il WWF ir kiti prieš Regione Veneto, byla C-118/94, ETTA 1996, p. 1223, 21 punktas ir 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 10 punktas. 72 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p. 5083, 25 punktas. 73 Pavyzdžiui, byloje dėl medžioklės klijais išteptomis lazdelėmis (vadinamasis „parany“ medžioklės būdas) Ispanijos Valensijos srityje, Teisingumo Teismas nagrinėjo ginčijamo dekreto, kuriuo suteikiama leidžianti nukrypti nuostata, įžanginę dalį (2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2006, p. 11619). 74 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, Komisija/Italija, byla C-503/06R, ETTA 2006, p. 141. 75 Pavyzdžiui, byla dėl pavasario medžioklės Suomijoje (2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas, Komisija/Suomija, ETTA 2005, p. 11033), kurią nagrinėjant Suomijos Vyriausybė nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz., 35, 39 ir 41 punktai).

42

direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus motyvus, sąlygas ir reikalavimus, motyvuotų sprendimų pagrindu“76.

3.2.8 Be to, Teisingumo Teismas pateikė naudingą išaiškinimą dėl sprendimų, kuriais

suteikiamos leidžiančios nukrypti nuostatos, nacionalinių kontrolės priemonių veiksmingumo. Byloje C-60/0577 Teisingumo Teismas pabrėžė, kad „šioje srityje taikytini nacionaliniai procedūriniai aktai turi ne tik užtikrinti, kad per tinkamą laiką būtų galima patikrinti sprendimų, suteikiančių leidimus nukrypti nuo direktyvoje numatytos apsaugos sistemos, teisėtumą, bet taip pat kad būtų laikomasi šiuose sprendimuose nurodytų sąlygų“. Atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti, kad kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai laiku ir veiksmingai įsikišti, Teisingumo Teismas nusprendė, jog „numatytos administracinės procedūros būtų parengtos taip, kad tiek kompetentingų valdžios institucijų sprendimams, leidžiantiems paimti iš buveinių pagal leidžiančias nukrypti nuostatas, tiek būdui, kuriuo minėti sprendimai yra taikomi, būtų taikoma tinkamu laiku atliekama veiksminga kontrolė“.

3.3 Bendrųjų sąlygų, kurioms esant galima nukrypti, atitikimo užtikrinimas

3.3.1 Prieš išduodama leidimą nukrypti pagal 9 straipsnio nuostatas, kompetentinga

valdžios institucija privalo apsvarstyti ir tinkamai įvertinti keletą sąlygų, susijusių su nukrypimo išankstiniu pagrindimu ir tolesniu taikymu.

3.3.2 Byloje C-118/94, Associazione Italiana per il World Wildlife Fund ir kiti prieš

Regione Veneto, Teisingumo Teismas pažymėjo78, kad 9 straipsnio taikymas priklauso nuo trijų sąlygų: „Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad Teisingumo Teismas yra pareiškęs, jog 9 straipsnyje numatyta galimybė nukrypti nuo medžioklės apribojimų bei kitų 5, 6 ir 8 straipsniuose numatytų apribojimų ir draudimų priklauso nuo trijų sąlygų. Pirma, valstybė narė privalo užtikrinti, kad leidžiančios nukrypti nuostatos bus taikomos tik tais atvejais, kai nėra jokio kito priimtino sprendimo. Antra, leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas turi būti pagrįstas bent vienu iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išsamiai pateiktų motyvų. Trečia, taikant leidžiančias nukrypti nuostatas būtina tiksliai laikytis oficialių 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurios numato griežtus nukrypimų apribojimus ir Komisijai suteikia galimybę vykdyti jų priežiūrą. Nors pagal 9 straipsnį ir leidžiami dideli nukrypimai nuo bendrosios apsaugos sistemos, šį straipsnį reikia taikyti tinkamai ir atsižvelgti į apibrėžtus reikalavimus bei ypatingas aplinkybes (sprendimai byloje 247/85 Komisija prieš Belgiją [1987] Rink. p. 3029, 7 punktas, ir byloje 262/85 Komisija prieš Italiją [1987] Rink. p. 3073, 7 punktas).“

76 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p. 5083, 34 punktas. 77 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p. 5083, daugiausia 42–47 punktai. 78 Žr. sprendimo 21 punktą.

43

3.3.3 Nepaisant bent vienos iš šių sąlygų, leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas gali būti neteisėtas. Todėl, neatsižvelgiant į už šios nuostatos įgyvendinimą valstybių narių teritorijoje atsakingų valdžios institucijų skaičių ir pobūdį, būtina, kad valstybės narės valdžios institucijos atidžiai išnagrinėtų, ar laikomasi visų trijų sąlygų79. Kaip pirmiau 3.2.5 skirsnyje minėta, bet kokio nukrypimo atveju šių sąlygų būtina tiksliai laikytis. Visos trys sąlygos paeiliui nagrinėjamos šių gairių 3.4, 3.5 ir 3.6 skirsniuose.

3.4 Pirmoji leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlyga: įrodymas, kad „nėra jokio kito priimtino sprendimo“

3.4.1 Kaip pirmiau minėta 3.3.2 punkte, nukrypti leidžiama tik tais atvejais, kai nėra jokio kito priimtino sprendimo. Tai yra svarbiausia sąlyga, kurią būtina vykdyti visų nukrypimų atveju.

BENDRAS APTARIMAS 3.4.2 Tyrimas, ar „nėra jokio kito priimtino sprendimo“, gali būti iš trijų dalių:

kokioms problemoms arba kokiai ypatingai padėčiai80 reikalingas sprendimas? ar yra kitokių sprendimo būdų? jei taip, ar jais bus išspręsta problema arba pasiūlyta išeitis iš ypatingos padėties, kuriai taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos? Prieš pradedant ieškoti atsakymų į antrąjį ir trečiąjį klausimus būtina įsitikinti, kad tai problemai arba tai ypatingai padėčiai gali būti taikomi 9 straipsnio 1 dalies a–c punktai.

3.4.3 Šis požiūris atsispindi byloje C-10/96, Ligue Royale Belge pour la Protection

des Oiseaux ASBL, Société d’Etudes Ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne81, kurioje buvo priimtas iki šiol pats išsamiausias Teisingumo Teismo sprendimas dėl „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimo. Nors šioje byloje buvo nagrinėjamos labai specifinės aplinkybės, ji gali pagelbėti apskritai nagrinėjant šios sąlygos laikymąsi. Todėl ją verta panagrinėti šiek tiek išsamiau.

3.4.4 Ši byla prasidėjo nuo dviejų Waloon regiono potvarkių, kuriais inter alia buvo

leista nustatytomis sąlygomis gaudyti kai kurias pagal direktyvą saugomas paukščių rūšis, užginčijimo Belgijos teisme. Ketinamo nukrypimo tikslas buvo laukinių paukščių tiekimas paukščių entuziastams, siekiant geresnių pasiekimų paukščius auginant nelaisvėje. Potvarkių teisėtumą ginčijančios Ligue Royale ir AVES įrodinėjo, kad laukinių paukščių gaudymas direktyvoje yra iš esmės draudžiamas ir kad remiantis 9 straipsniu nukrypimai nuo šių draudimų gali būti leidžiami tik tada, kai nėra jokio kito priimtino sprendimo, pavyzdžiui,

79 Žr. 2006 m. birželio 8 d. sprendimą, WWW Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p. 5083, daugiausia 42–47 punktai. 80 Direktyvos konstatuojamosiose dalyse leidžiančios nukrypti nuostatos siejamos su „tam tikra ypatinga padėtimi“. 81 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimas, Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, byla C-10/96, ETTA 1996, p. 6775.

44

tokio kaip veisimas nelaisvėje. Jos tvirtino, kad galimybės veisti rūšis, kurių gaudymą leido ginčijami potvarkiai, yra pakankamai plačios.

3.4.5 Belgijos valdžios institucijos pateikė dvejopus įrodymus, kodėl leidimui

gaudyti laukinius paukščius nebuvo jokios kitos alternatyvos. Pirmieji buvo susiję su sunkumais, kurie kiltų paukščių entuziastus įpareigojus skubiai atlikti pakeitimus, būtinus sėkmingam paukščių auginimui, naudojant tik nelaisvėje užaugintus paukščius, užtikrinti. Antrieji buvo susiję su sėkmingam paukščių auginimui nelaisvėje gresiančiu pavoju, kylančiu dėl nelaisvėje laikomų paukščių genetinės įvairovės trūkumo. Šios dvi pagrindinės priežastys atsispindi klausimuose, dėl kurių išaiškinimo Belgijos Conseil d'État kreipėsi į Teisingumo Teismą82.

3.4.6 Iš esmės Teisingumo Teismas atmetė pirmuosius įrodymus, bet su tam

tikromis išlygomis pripažino nukrypimų, susijusių su giminingumo problemomis, galimybę83.

3.4.7 Nagrinėdamas kitų sprendimų klausimą, Teisingumo Teismas nurodė, kad

pagal leidžiančią nukrypti nuostatą leidžiami veiksmai (šiuo atveju laukinių paukščių gaudymas rekreaciniais tikslais) yra „teisėto naudojimo“ pavyzdys, todėl atitinka byloje C-118/94 nurodytoje antrojoje sąlygoje išsamiai pateiktus motyvus (žr. pirmiau 3.3.2 punktą), t. y. kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas turi būti pagrįstas bent vienu iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išsamiai pateiktų motyvų84. Taip pabrėžiamas kito priimtino

82 Teisingumo Teismui buvo pateikti šie klausimai: „1. Ar pagal 1997 m. balandžio 2 d. Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 5, 9 ir 18 straipsnius valstybė narė gali nustatytu laikotarpiu ir kuo toliau, tuo mažiau, atsižvelgti į tai, kad, uždraudus paukščių gaudymą rekreaciniais tikslais, gausus entuziastų būrys būtų priverstas pakeisti savo įrangą arba atsisakyti savo pomėgių ir valstybė pripažintų, jog auginti įmanoma, bet dėl minėtos priežasties plačiu mastu tai yra neįgyvendinama? 2. Ar pagal Direktyvos 79/409/EEB 5, 9 ir 18 straipsnius valstybės narės, siekdamos išvengti su rekreaciniais tikslais auginamais paukščiais susijusių giminingumo problemų, kurios kiltų dėl pernelyg dažnų endogeninio kryžminimo atvejų, gali leisti gaudyti europinėje teritorijoje natūraliai paplitusius laukinius paukščius, ir jei taip, tai kokiu mastu?“ 83 Teisingumo Teismas į pateiktus klausimus atsakė taip: „1. 1997 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, ypač jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, reikia suprasti taip, kad valstybė narė negali nustatytu laikotarpiu leisti tam tikrų saugomų rūšių gaudyti, nors ir kuo toliau, tuo mažiau, tam, kad paukščių entuziastai galėtų papildyti savo paukštides, kai šių rūšių veisimasis ir auginimas nelaisvėje yra įmanomas, bet plačiu mastu neįgyvendinamas, nes daugelis entuziastų būtų priversti pakeisti savo įrangą arba pakeisti savo pomėgius. 2. Siekiant išvengti su rekreaciniais tikslais auginamais paukščiais susijusių giminingumo problemų, kurios kiltų dėl pernelyg dažnų endogeninio kryžminimo atvejų, ir, jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, nacionalinėms valdžios institucijoms pagal Direktyvą 79/409, ypač jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, leidžiama sudaryti galimybę gaudyti saugomas rūšis, nustatant tokį leistiną sugauti paukščių kiekį, kuris yra reikalingas tik minėtoms problemoms išspręsti ir kuris neviršija minėtoje nuostatoje numatyto „mažo kiekio“ apribojimo.“ 84 Iš Teisingumo Teismo svarstymų: „15. Pirmiausia būtina paaiškinti, jog Teisingumo Teismas byloje 262/85, Komisija/Italija, [1987] ETTA 3073, 38 punkte, nusprendė, kad laukinių paukščių gaudymas ir pardavimas mugėse ir turguose, jei šie paukščiai skirti naudoti kaip gyvas jaukas arba rekreaciniais tikslais, gali būti teisėtas naudojimas, leidžiamas pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą. 16. Todėl negalima atmesti galimybės, kad kai kurių saugomų rūšių gaudymas rekreaciniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant sudaryti galimybę entuziastams papildyti savo paukštides, taip pat gali būti teisėtas naudojimas, kaip apibrėžta 9 straipsnio 1 dalies c punkte.“

45

sprendimo klausimo ir nukrypimo motyvų tarpusavio sąryšis. Praktiškai nelabai prasminga nagrinėti kito sprendimo klausimą, jei veiksmai, susiję su leidžiančios nukrypti nuostatos taikymu, nepatenka į 9 straipsnio 1 dalies a–c punktuose numatytas taikymo sritis.

3.4.8 Teisingumo Teismas, atsižvelgęs į ypatingas bylos aplinkybes, pareiškė, kad

paukščių gaudymas remiantis leidžiančia nukrypti nuostata nėra vienintelis sprendimas, jo alternatyva – paukščių auginimas naudojant tik nelaisvėje užaugintus paukščius.

3.4.9 Paskui Teisingumo Teismas išnagrinėjo, ar šis alternatyvus sprendimas gali

būti laikomas priimtinu, ir pažymėjo: „20. Dėl šių priežasčių „kito priimtino sprendimo“ dėl veisimo ir auginimo nelaisvėje negalėtų būti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jei laukiniai paukščiai nebūtų gaudomi, šios veiklos rūšys negalėtų klestėti. 21. Todėl faktas, kad svarstomų rūšių veisimas ir auginimas nelaisvėje plačiu mastu yra neįgyvendinamas dėl paukščių entuziastų turimos įrangos ir įsišaknijusių įpročių, t. y. įpročių, kuriuos daugiau ar mažiau paskatino direktyvos bendrosios schemos neatitinkantys namų papročiai, nepaneigia nuomonės, kad galimas laukinių paukščių gaudymui alternatyvus sprendimas.“

3.4.10 Iš šios ištraukos ir generalinio advokato replikų tampa aišku, kad jei yra kitas

sprendimas, bet kokie argumentai, kad jis nėra priimtinas, turi būti labai stiprūs ir tvirti. Generalinis advokatas pažymi: „9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų pagrindiniai bendri bruožai yra šie: direktyvoje paukščių apsaugos naudai nustatytas draudimas gali būti naudingas ir kitiems reikalavimams; todėl nukrypimas nuo šios nuostatos gali būti tik paskutinė išimtis. Dėl šios priežasties terminas „priimtinas“ gali būti suprantamas kaip sprendimas, padedantis pašalinti tam tikrą problemą, su kuria susiduria nacionalinės valdžios institucijos, ir kartu kiek įmanoma paisantis direktyvos nuostatų; leidžiančią nukrypti nuostatą turėtų būti leidžiama taikyti tik tuomet, kai negalima priimti jokio kito sprendimo, kuriame būtų paisoma šių nuostatų.“

3.4.11 Todėl tampa aišku, kad kitas spendimas negali būti laikomas nepriimtinu vien

todėl, kad asmenims, kuriem nukrypimas būtų naudingas, jis sudarys papildomų nepatogumų arba privers pakeisti savo elgesį. Generalinis advokatas teigia: „Aplinkos apsaugai yra būdinga tai, kad tam tikroms žmonių grupėms gali tekti pakeisti savo elgesį bendros gerovės vardan; šiuo atveju „tenderie“ arba „paukščių gaudymo rekreaciniais tikslais“, kurį Belgija taip atkakliai stengėsi apginti ratifikuojant Berno konvenciją, panaikinimas, kurį nulėmė direktyvos taikymas, yra vienas iš pavyzdžių. Tai, kad šios veiklos rūšys yra „paveldėtos“, arba tai, kad joms yra būdingos „istorinės ir kultūrinės tradicijos“, nepakankamai pateisina nukrypimą nuo direktyvos.“

46

3.4.12 Kita vertus, tai, kad Teisingumo Teismas atsargiai85 pripažino giminingumo pavojumi pagrįsto nukrypimo galimybę, įrodo, kad tam tikromis aplinkybėmis sąlyga dėl jokio kito pasirinkimo nebuvimo gali būti patenkinta. Generalinis advokatas pažymi86: „Ar tam tikroje faktinėje situacijoje yra koks nors kitas priimtinas sprendimas, tai, be abejo, turi nustatyti nacionalinis teismas. Mano nuomone, šis nustatymas turi būti pagrįstas objektyviai patikrinamais veiksniais, pavyzdžiui, Komisijos siūlomais moksliniais ir techniniais argumentais.“ Tuo remiantis būtų protinga pateikti bendrą pasiūlymą, kad nustatant, ar kitas sprendimas nėra priimtinas, kiekvieną kartą reikėtų remtis objektyviai patikrinamais veiksniais ir pakankamai dėmesio skirti jų moksliniam ir techniniam įvertinimui. Byloje C-79/0387 Teismas šiais veiksniais rėmėsi, kad įvertintų, ar leidžiančios nukrypti nuostatos pagrįstai taikomos medžioklei klijais išteptomis lazdelėmis Ispanijos Valensijos srityje. Panašu, kad „senomis medžioklės tradicijomis“ grindžiamų argumentų nepakanka pateisinti nukrypimą nuo direktyvos88. 2003 m. spalio 16 d. sprendime Teisingumo Teismas laikėsi griežto požiūrio į nukrypimo „poreikį“ ir „tikslą“89. Galiausiai, remiantis sprendimu byloje C-10/9690, verta paminėti, kad leidžiančias nukrypti nuostatas reikia taikyti tiek, kiek yra būtina svarstomai problemai išspręsti. Taigi, nors jokio kito su giminingumo pavojumi susijusio priimtino sprendimo gali ir nebūti, kaip tik sugauti papildomą kiekį laukinių paukščių, sugautų paukščių kiekis turi būti „nustatytas toks, koks yra pagrįstai ir objektyviai būtinas toms problemoms išspręsti“. Šis apribojimas skiriasi nuo 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto „nedidelio skaičiaus“ apribojimo, tačiau „nedidelio skaičiaus“ apribojimo, kaip absoliučios „viršutinės ribos“, taip pat būtina laikytis.

„JOKIO KITO PRIIMTINO SPRENDIMO“, SUSIJUSIO SU MEDŽIOKLE, NEBUVIMAS 3.4.13 Kyla esminis klausimas, ar teisiškai ir faktiškai ši sąlyga apskritai gali būti

patenkinta medžioklės, ypač siūlymų pratęsti medžioklės sezonus, naudai. Rekreacinės medžioklės atveju šis klausimas yra neatsiejamai susijęs su klausimu, ar ši medžioklė gali būti laikoma 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu „teisėtu naudojimu“. Teisingumo Teismas tai išaiškino savo sprendime byloje C-182/02 Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti91, kuris

85 Teisingumo Teismo atsargumą rodo ši ištrauka: „25. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip jau pažymėta šio sprendimo 17 punkte, nukrypti nuo direktyvos 5 straipsnio a punkto gali būti tinkama tik tuomet, kai nėra jokio kito priimtino sprendimo. Ši sąlyga nebus tenkinama ypač tuo atveju, kai giminingumo problemų buvo įmanoma išvengti paukštininkystės ūkiams bendradarbiaujant ir keičiantis paukščiais.“ 86 Generalinio advokato p. Fennelly išvada, pateikta 1996 m. lapkričio 7 d., Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, byla C-10/96, 39 punktas. 87 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619 88 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija /Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619, 27 punktas. 89 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 16 punktas. 90 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimas, Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, byla C-10/96, ETTA 1996, p. 6775. 91 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02.

47

buvo priimtas Prancūzijos Conseil d'État paprašius priimti preliminarų nutarimą. Teisingumo Teismas patvirtino, kad rekreacinė medžioklė gali būti laikoma „teisėtu naudojimu“ (žr. tolesnį 3.5 skirsnį), ir pareiškė, kad leisti taikyti 9 straipsnio 1 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą galima tik tada, kai „nėra jokio kito priimtino sprendimo“.

3.4.14 Teisingumo Teismas išsamiai neapibūdino, kokiomis aplinkybėmis rekreacinė

medžioklė tenkina „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimo sąlygą. Tačiau sprendimo 16 punkte Teisingumo Teismas pateikia svarbų paaiškinimą, kuriame pažymi, kad ši sąlyga:

„negali būti laikoma patenkinta, jei pritaikius leidžiančią nukrypti nuostatą nustatytas medžioklės laikotarpis be ypatingo poreikio sutampa su laikotarpiais, kuriais direktyvoje siekiama suteikti ypatingą apsaugą (tuo tikslu žr. Komisija prieš Italiją, 39 punktas). Tokio poreikio nėra, jei vienintelis leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo ir leidimo medžioti tikslas yra pratęsti tam tikrų paukščių rūšių, paplitusių teritorijose, kur jų dažnai pasitaiko ir per pagal direktyvos 7 straipsnį nustatytus medžioklės sezonus, medžioklę.“

3.4.15 Kaip ir sprendime byloje C-10/9692, nuoroda į „poreikį“ ir „tikslą“ pabrėžiama, kad labai svarbu nurodyti įtikinamas leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą pateisinančias priežastis. Šį požiūrį patvirtina Teismo sprendimai dėl keršulių medžioklės Ispanijos Gipuskoa provincijoje93 ir dėl pavasario medžioklės Suomijoje94.

3.4.16 Be to, antruoju cituojamu sakiniu aiškiai atmetama galimybė leidžiančias

nukrypti nuostatas taikyti tada, kai vienintelis tikslas yra pratęsti laukinių paukščių, kurių pakankamai yra ir įprastinio sezono metu, medžioklės sezoną. Teisingumo Teismas įrodė, kad yra pasirengęs atlikti „galimybių“ patikrinimą (contrôle d’opportunité)95, skirtą nustatyti, ar galima leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

3.4.17 Byloje C-344/03 Teismas taip pat nusprendė, kad kitų rūšių paukščių

medžioklė rudenį arba pavasarį „pavasarinės medžioklės vietose“ negali būti laikoma kitu priimtinu sprendimu, kaip apibrėžta direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte. Teismo teigimu: „<…> dėl tokio sprendimo šios nuostatos turinys prarastų bent dalį prasmės, nes jis leistų kai kuriose teritorijose uždrausti kai kurių paukščių rūšių medžioklę, net jeigu tikėtina, kad medžioklė nedideliais skaičiais galėtų nesukelti pavojaus jų populiacijų pakankamo lygmens išsaugojimui, ir todėl atitikti šių rūšių protingą naudojimą (žr. dėl to minėto Sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti 17 punktą). Be

92 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimas, Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, byla C-10/96, ETTA 1996, p. 6775. 93 2005 m. birželio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-135/04, ETTA 2005, p.5261, 19 punktas. 94 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-344/03, ETTA 2005, p.11033, 33 punktas. 95 Patikrinimas, ar tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas yra pateisinamas.

48

to, nebent būtų manoma, kad visos paukščių rūšys yra lygiavertės medžioklės atžvilgiu, šis sprendimas bet kokiu atveju būtų teisinio nesaugumo šaltinis, nes iš taikomų teisės aktų neišplaukia pagrindas, kuris leistų teigti, kad vienos rūšies medžioklė gali pakeisti kitos rūšies medžioklę.“96

VEIKSNIAI, KURIUOS GALIMA OBJEKTYVIAI PATIKRINTI, IR JŲ MOKSLINIS BEI TECHNINIS PAGRINDIMAS 3.4.18 Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-182/0297, būtina

išnagrinėti, ar yra poreikis, arba, vartojant generalinio advokato išvados byloje C-10/96 posakius, ar yra veiksnių, kuriuos galima objektyviai patikrinti, ir ar jie yra moksliškai bei techniškai pagrįsti98, kad būtų galima pateisinti leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą medžioklei remiantis tuo, kad jokio kito priimtino ypatingos padėties sprendimo nėra.

• Nerekreaciniais tikslais pateisinama medžioklė 3.4.19 Visuotinai pripažįstama, kad pasibaigus pagal 7 straipsnį leidžiamam

medžioklės sezonui kai kurios paukščių rūšys gali pakenkti 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems interesams. Be to, visuotinai pripažįstama, kad, siekiant apsaugoti šiuos interesus, kartais gali nebūti jokio kito priimtino sprendimo, kaip tik naikinti paukščius. Todėl gali būti protinga naudoti medžioklę kaip teisėtą priemonę, skirtą 9 straipsnio 1 dalies a punkte paminėtiems interesams apginti. Be abejo, tokiu atveju medžioklė reikalinga nereakreaciniam tikslui (t. y. siekiama apsisaugoti nuo žalos).

3.4.20 Rūšys, kurioms yra taikomas 9 straipsnio 1 dalies a punktas, kartais yra

vadinamos „kenkiančiomis rūšimis“. Jų kontrolė pateisinama tuo, kad ji vykdoma „siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį“ ir ji yra reikalinga „dėl floros ir faunos apsaugos“. Pirmasis pateisinimas ypač yra susijęs su dideliu kiekiu rūšių, įskaitant Corvidae, Columbidae, Sturnidae, Laridae ir Anseridae99 atstovus. Kai kurios susijusios rūšys yra plačiai paplitusios ir gana gausios, jų apsaugos būklė yra laikoma gera (pasvarstymui žr. 5 paveikslą).

• Medžioklė rekreaciniais tikslais

96 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas, Komisija/Suomija, byla C-344/03, ETTA 2005, p.11033, 44 punktas. 97 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02. 98 Generalinio advokato p. Fennelly išvada, pateikta 1996 m. lapkričio 7 d., Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, byla C-10/96, 39 punktas. 99 Ši grupė taip pat yra susijusi II priede nenurodytomis rūšimis, pavyzdžiui, didžiuoju kormoranu Phalacrocorax carbo.

49

3.4.21 Kalbant apie medžioklę rekreaciniais tikslais, tiktų apsvarstyti su objektyviai patikrinamais veiksniais ir jų moksliniu bei techniniu pagrindimu susijusias iš dalies sutampančių laikotarpių tyrimo išvadas (žr. 2 skyrių).

3.4.22 Tiriant iš dalies sutampančius laikotarpius jau buvo minėta, kad kai kuriose

valstybėse narėse gana dideliu mastu yra leidžiama medžioklė tais laikotarpiais, kai pagal 7 straipsnio 4 dalį medžioti negalima, todėl būtini žingsniai, užtikrinantys medžioklės sezonų suderinamumą su direktyvos reikalavimais.

3.4.23 Pirmasis ir svarbiausias atsakomasis veiksmas, be abejo, būtų užtikrinti 7

straipsnio 4 dalies laikymąsi. Tai derintųsi su bylos C-182/02 16 punkto antruoju sakiniu100.

3.4.24 Tuomet kyla klausimas, ar yra veiksnių, kuriuos būtų verta apsvarstyti ir kurie

yra susiję su nukrypimais nustatant iš dalies sutampančius laikotarpius. Pasirodo, leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas kartais gali būti susijęs su keletu biologinių ir apsaugos veiksnių, ir gali būti įrodymų, kad į juos gali reikėti atsižvelgti kaip į galbūt objektyviai patikrinamus veiksnius. Nors šiuos veiksnius būtina išnagrinėti kiekvienos rūšies atveju atskirai, aiškėja keletas didelių iš dalies sutampančių laikotarpių grupių, kurias reikia apsvarstyti. Atskiros rūšys arba populiacijos vienu metu gali būti susijusios su skirtingomis grupėmis.

3.4.25 Reikia pažymėti, kad, svarstant su šiais veiksniais susijusią galimybę taikyti 9

straipsnio 1 dalį, visada būtina nuodugniai ištirti rūšių populiacijas ir tinkamai atsižvelgti į aplinkybes. Be to, vėlgi reikia pabrėžti, kad leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos siekiant spręsti neįprastas problemas ir kad paminėti veiksniai neturėtų būti vertinami kaip pateisinantys bendrą metodinį medžioklės laikotarpių pratęsimą siekiant bendros naudos. Prieš leidžiant taikyti bet kokias leidžiančias nukrypti nuostatas, būtina atskirai ištirti kiekvieną atvejį ir jį pagrįsti moksliniais stebėjimais. Toks požiūris atitinka susijusią Teisingumo Teismo praktiką101.

Siekiant geriau paaiškinti esmę, toliau apibūdinami keli galimi atvejai. Reikia pažymėti, kad šių atvejų pateikimas nereiškia, jog Komisija pripažįsta, kad jie yra pagrindas taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

100 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02. Siekdamas įvertinti, ar Prancūzija uždraudė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, išskyrus atvejus, kai nėra jokio kito priimtino sprendimo, Teisingumo Teismas išnagrinėjo, ar buvo būtina, kad medžioklės sezonas, nustatytas taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, sutaptų su laikotarpiais, kai pagal Paukščių direktyvą siekiama suteikti ypatingą apsaugą. Teisingumo Teismas teigė, kad „tokio poreikio nebuvo, jei vienintelis tikslas pritaikyti nukrypti ir medžioti leidžiančią nuostatą buvo pratęsti tam tikrų paukščių rūšių medžioklės laikotarpius teritorijose, kuriose šių paukščių ir šiaip dažnai pasitaiko per pagal direktyvos 7 straipsnį nustatytus medžioklės sezonus“. 101 Ypač žr. šiuos sprendimus: 1996 m. kovo 7 d. sprendimas, Associazione Italiana per il WWF ir kiti prieš Regione Veneto, byla C-118/94, ETTA 1996, p. 1223, 21 punktas; 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 13–19 punktai.

50

• Rūšys, kurių medžioklė didelę įprastinio medžioklės sezono dalį gali būti nepraktiška arba netinkama

3.4.26 Pavyzdžiui, kai kurias šaltame klimate paplitusias rūšis gali būti nepraktiška

arba netinkama medžioti, kai dėl šalčių paukščiai patiria ilgalaikių fiziologinių sunkumų. Pavyzdžiais gali būti įvairios kalnuotose vietovėse paplitusios tetervininių Tetraonidae šeimos rūšys. Apsaugos požiūriu gali būti mažiau žalinga nedidelę šių rūšių medžioklę leisti pasibaigus medžioklės sezonui, o ne per įprastinį medžioklės sezoną102. Tačiau svarstant šį klausimą visada būtina visokeriopai atsižvelgti į rūšies poreikius per trumpą vasaros sezoną, kad būtų užtikrintas sėkmingas veisimasis, šėrimasis ir pasiruošimas žiemai, ir visa tai turi būti moksliškai pagrįsta. Be to, sprendimas byloje C-182/02 aiškiai rodo, kad medžioklės sezono pratęsimas vien siekiant pratęsti medžioklę būtų neteisėtas.

• Rūšys, kurias sudarančių tam tikrų atstovų didžiąją medžioklės sezono dalį gali ir

nepasitaikyti 3.4.27 Taip pat gali būti verta apsvarstyti aplinkybę, kad tam tikruose regionuose

rūšies dėl jos migracijos įpročių per įprastinį sezoną nepasitaiko. Teisingumo Teismas sprendime byloje C-182/02103 neatmetė galimybės leisti medžioti nukrypstant nuo įprastinių pagal 7 straipsnį nustatytų medžioklės sezonų. Tokia medžioklė būtų leistina „teritorijose“, į kurias paukščiai per įprastinį medžioklės sezoną neatskrenda.

3.4.28 Teritorijos, kurioms gali būti taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turi

būti nustatomos įvertinant su svarstomų rūšių judėjimu ir paplitimu susijusius veiksnius. Taip pat būtina apsvarstyti tam tikrų rūšių medžioklės galimybę šiose teritorijose. Tai, kad tam tikros rūšies paukščių nėra „vietinėse“ teritorijose, priklausančiose regionui, kuriame tos rūšies paukščių per įprastinį medžioklės sezoną yra, nebūtų tinkamas pagrindas leisti nukrypti. Teismas tokį požiūrį taip pat patvirtino byloje C-135/04 dėl keršulių medžioklės Ispanijos Gipuskoa provincijoje104.

3.4.29 Kiekvienas tokio nukrypimo atvejis turi būti įvertintas atskirai. Kai kurių

migruojančių rūšių, kurios nežiemoja valstybėje narėje, atveju gera ir tinkama medžioklės sezono šiose teritorijose galimybė yra medžioklė rūšių rudeninės migracijos metu. Tai visuomet yra svarbus veiksnys svarstant, ar leisti medžioklės sezoną per neleistinus laikotarpius.

3.4.30 Byloje C-344/03 Teismas priėmė sprendimą dėl leidimo medžioti paukščius

pavasarinės migracijos metu ir taikytinų sąlygų105. Byloje buvo kalbama apie šias paukščių rūšis: gaga (Somateria mollissima), klykuolė (Bucephala clangula), vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator), didysis dančiasnapis

102 Pagal kai kurių valstybių narių įstatymus medžioklė užsitęsus šaltiems orams yra sustabdoma. 103 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 16 punktas. 104 2005 m. birželio 9 d., Komisija /Ispanija, byla C-135/04, ETTA 2005, p.5261, 20–22 punktai. 105 Komisija/Suomija, byla C-344/03.

51

(Mergus merganser), nuodėgulė (Melanitta fusca) ir kuoduotoji antis (Aythya fuligula). Teismas įvertino kiekvienos paukščių rūšies padėtį, kad patikrintų, ar vienintelis leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo tikslas yra pailginti minėtų rūšių paukščių medžioklės sezoną teritorijose, kuriose jie jau lankosi pagal direktyvos 7 straipsnį nustatytais medžioklės laikotarpiais. Remdamasis turimais moksliniais įrodymais Teismas nusprendė, kad šių rūšių paukščiai gali būti medžiojami ir rudenį, ir kad leidžianti nukrypti nuostata neatitiko kito priimtino sprendimo nebuvimo sąlygos.

• Rūšys, kurių (pavasarinės migracijos ir) veisimosi laikotarpis trunka ilgai 3.4.31 Šią grupę sudaro gana nedaug rūšių, per kurių ilgai trunkantį perėjimo

laikotarpį perima keletą kartų. Į šį laikotarpį gali įeiti ir pavasarinės migracijos laikotarpis, tačiau svarbiausias veiksnys yra perėjimo laikotarpio trukmė. Pavyzdžiai: Anas platyrhynchos, Aythya fuligula, Columba palumbus, Streptopelia decaocto. Ši grupė daugiausia susideda iš paskutinių dviejų rūšių paukščių. Nors keršulio Columba palumbus ir pietinio purplelio Streptopelia decaocto perėjimo sezonai trunka daugiau kaip 6–8 mėnesius, didžiausias perėjimo aktyvumas trunka daugiau kaip du mėnesius106. Kai kurios iš šių rūšių yra labai gausios ir jų apsaugos būklė yra gera (pasvarstymui žr. 5 paveikslą).

3.4.32 Daugumos šių rūšių labai vėlyvas perėjimas yra jau antras, netgi trečias arba

net papildomas perėjimas. Paprastai vėlyvo perėjimo paukščiukų išgyvenimo tikimybė būna labai maža dėl rudens klimato sąlygų ir dėl to, kad trūksta laiko jiems tinkamai išsivystyti ir pakankamai priaugti prieš žiemą. Dėl to jie gali mažai prisidėti prie bendrojo populiacijos padidėjimo. Tačiau vėlyvojo perėjimo našumas gali būti susijęs ir su maisto atsargų gausa tuo laikotarpiu, todėl gerokai papildyti populiaciją. Pavyzdžiui, pietinio purplelio perėjimo našumas rytinėje Vokietijos dalyje per sezoną padidėjo nuo 32 % kovo mėnesį iki 70 % rugpjūčio–spalio mėnesius. Todėl gali prireikti nustatyti ankstyvojo ir vėlyvojo perėjimo įtaką bendrai populiacijos gausai.

3.4.33 Be to, kai kurie ilgai trunkantys perėjimo laikotarpiai gali būti susiję su

žmonių įtaka (pvz., ar yra grūdų, kurie Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose yra Columbus palumbus vėlesnio laikotarpio maistas107). Ilgai trunkantis didžiosios anties Anas platyrhynchos perėjimo sezonas kai kuriose vietovėse gali priklausyti nuo to, ar yra naminių veislių, kurios pasirenkamos vėlyviesiems perėjimo sezonams108. Tai rodo, kad dirbtinės kilmės, žmonių

106 Remiantis R. K. Murton moksliniu tyrimu (Paukščių tyrimas, 5, 157-183. 1958), aktyviausiai buvo perima nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos. Olandų atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad ypač daug lizdų su kiaušiniais buvo rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje (Bijlsma 1980). Vakarų Palearktikos paukščiai (1985, 325): „Yra didelių svyravimų netgi šalyje, nes Britanijos miestų paukščiai lizdus suka gerokai anksčiau (pradeda vasario antrojoje pusėje) negu kaimiškų vietovių (pradeda kovo antrojoje pusėje–balandžio antrojoje pusėje); miesto paukščiai daugiausia kiaušinių padeda balandžio antrojoje pusėje ir gegužės pirmojoje pusėje, o kaimiškų vietovių paukščiai – liepos pirmojoje pusėje–rugsėjo pirmojoje pusėje; skirtumus lemia maisto buvimas“ (Murton 1958, Cramp, S 1972. Ibis 114, 163–171). Apie pietinį purplelį knygoje „Vakarų Palearktikos paukščiai“ (1985, 350) pasakyta tik tiek: „visų rūšies atstovų trunka ilgai“. 107 Murton (1958), Bijlsma (1980). 108 (Cramp, S ir Simmons K.E.L, Vakarų Palearktikos paukščiai, 1977, 516).

52

sąlygoti veiksniai gali pakeisti biologinius elgsenos modelius ir iškraipyti juos, pailgindami veisimosi laikotarpius.

3.4.34 Anas platyrhynchos109 ir Columba palumbus, daugelyje valstybių narių

daugiausia problemų keliančių rūšių, padėtis parodyta 6 ir 7 paveiksluose. Juose parodyta, kad leidimas medžioti tik per įprastinius medžioklės sezonus pagal 7 straipsnio 4 dalį reikštų, kad per šių rūšių metinį ciklą jų medžioklė būtų neleidžiama 25 dekadas (t. y. dešimties dienų laikotarpius) iš 35. Dėl biologinių veiksnių jų medžioklės sezonas yra 5 dekadomis trumpesnis nei daugelio kitų medžiojamų rūšių. Įvertinus šių rūšių gausumą ir apsaugos būklę neatrodo, kad šis apribojimas jų apsaugai yra būtinas. Šios rūšys daugelyje ES kraštų yra pagrindinės ir svarbiausios medžiojamos rūšys visos rekreacinės medžioklės atžvilgiu. Be to, tai, kad įvairiuose kraštuose, kur jos žiemoja, yra didžiosios anties Anas platyrhynchos naminių veislių, gali paskatinti kitaip su jomis elgtis tiek pavasarinės migracijos, tiek veisimosi laikotarpiu, tačiau šį veiksnį verta labiau moksliškai patyrinėti, todėl siūloma tarti, kad susidariusi tokia labai dirbtinė padėtis iš dalies atitinka direktyvos 7 straipsnio nuostatas (žr. 2.7.11–2.7.12 skirsnius).

• Rūšys, kurių veisimosi laikotarpiui būdinga ilgai trunkanti tėvų globa 3.4.35 Kai kurių paukščių grupių (pvz., Tetraonidae, Phasianidae, Laridae,

Anseridae) jauniklių priklausomybės laikotarpis, trunkantis nuo inkubacijos iki visiško apsiplunksnavimo, gali būti labai ilgas. Duomenys rodo, kad Anseridae jauniklius tėvai gali globoti iki pavasarinės migracijos (šių rūšių jauniklių apsiplunksnavimas laikomas 7 straipsnio 4 dalyje paminėtos priklausomybės pabaiga). Ypatingų atsargumo priemonių imtasi nustatant Tetraonidae jauniklių priklausomybės laikotarpį, kuris gali tęstis 6–9 dekadas po inkubacijos. Šis ilgai trunkantis priklausomybės laikotarpis kartu su vėlyvu (papildomu) perėjimu gali nulemti tai, kad kai kurių rūšių veisimosi laikotarpis užtruks iki rugsėjo pabaigos. Taip vėlai išsiritusių Tetraonidae paukščiukų gyvybingumas yra abejotinas dėl rudenį kalnuose esančių meteorologinių sąlygų.

3.4.36 Svarstant, ar yra objektyviai patikrinamų veiksnių, ir svarstant mokslinius ir

techninius aspektus gali būti tinkama atsižvelgti į paukščių rūšių apsaugai teikiamą naudą, kurią duoda pramogai medžiojamų paukščių vadyba, susijusi su apgalvotu leidžiančių nukrypti nuostatų taikymu. Pavyzdžiui, medžiotojai gali savanoriškai pasirūpinti pramogai medžiojamų paukščių buveinėmis, parūpinti didelius kiekius inkilų, o reikiamu metu – ir papildomo maisto. Kalnuotose vietovėse augančių šilinių viržių priežiūra ir teisėta plėšrūnų kontrolė, kaip pramogai medžiojamų paukščių vadybos pasekmė, yra naudinga ne tik žvyrei Lagopus lagopus, bet ir teikia didesnę naudą aplinkai110.

109 Didžiosios anties perėjimo sezonas kai kuriose vietovėse ilgai trunka todėl, kad jose yra naminių veislių, kurios pasirenkamos ilgai trunkantiems perėjimo sezonams (Cramp, S ir Simmons K.E.L. 1977. Vakarų Palearktikos paukščiai, p. 516. Oksfordo universiteto leidykla). 110 Plėšriuosius paukščius tyrusios Jungtinės Karalystės grupės ataskaita. 2000. Peterborough. Aplinkos, transporto ir regionų departamentas / Jungtinis aplinkos apsaugos komitetas. ISBN 1 85397 078 6.

53

3.5 Antroji leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlyga: pateikti vieną iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose numatytų priežasčių

3.5.1 Kaip jau minėta 3.3.2 skirsnyje, leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas turi būti pagrįstas bent viena iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išsamiai išvardytų priežasčių.

9 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE NUMATYTOS LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS 3.5.2 Direktyvos 1 dalies a punkte yra išvardyta keletas priežasčių, kodėl galima

pateisinti leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Tai yra: • žmonių sveikatos ir saugos labui; • oro saugos labui; • siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus,

žuvininkystę ir vandenį; • dėl floros ir faunos apsaugos.

3.5.3 Šios nuostatos taikomos ne tik medžiojamų paukščių rūšims (išvardytoms

direktyvos II priede), bet ir visoms paukščių rūšims, kurių atžvilgiu reikia pateisinti leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Tačiau daugelis rūšių, dėl kurių, manoma, kyla problemų pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą (vadinamosios kenkiančios rūšys), yra išvardytos direktyvos II priede, todėl gali būti pagal direktyvos 7 straipsnio nuostatas kontroliuojamos per įprastinį medžioklės sezoną 111.

3.5.4 Todėl 9 straipsnio 1 dalies a punktas medžiojamoms rūšims labiausiai

taikytinas tuomet, kai kontrolės priemonės turi būti taikomos pavasarinės migracijos ir veisimosi laikotarpiais. Jų taikymo galimybės svarstomos toliau.

„Žmonių sveikatos ir saugos labui ir oro saugos labui“ 3.5.5 Pirmoji ir antroji a punkte pateiktos priežastys atitinkamai yra „žmonių

sveikatos ir saugos labui“ ir „oro saugos labui“. Žmonių sveikatai ir saugai vietiniu lygiu gali būti pakenkta tada, kai paukščių buvimas ar maitinimasis kelia įrodomą pavojų žmonių sveikatai arba didina nelaimingų atsitikimų pavojų. Daugeliu atvejų tinkami sprendimai būtų buveinių pakeitimas arba paukščių pašalinimas. Pavyzdžiui, daugelyje oro uostų imamasi vadybos priemonių, padedančių išvengti paukščių susidūrimų su lėktuvais.

3.5.6 Šie sprendimai visų pirma apima buveinių tvarkymą (mažinamas jų

patrauklumas paukščiams ir ypač jų būriams) ir įvairius gąsdinimo būdus, kartais ir šaudymą. Daugeliu atvejų yra kitų priimtinų sprendimų, kurie yra veiksmingesni ir ilgesnio laiko nei medžioklė, išskyrus medžioklę su sakalais. Todėl pagal 9 straipsnį visų pirma juos ir reikia naudoti.

111 Tarybos direktyva 94/24/EB buvo pakeistas Direktyvos 79/409/EEB II priedas ir į jį įtrauktos penkios Corvidae rūšys, kurios gali padaryti žalos pasėliams, gyvuliams bei faunai ir kurių kontrolės priemonės anksčiau buvo galimos tik pagal 9 straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Jas įtraukus į II priedo sąrašą palengvėjo subalansuotas šių rūšių reguliavimas.

54

„Siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį“ 3.5.7 Trečioji priežastis, dėl kurios pagal a punktą gali būti taikomos leidžiančios

nukrypti nuostatos, yra susijusi su siekimu apsaugoti pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį nuo didelės žalos. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas reguliuojant „žalą darančius paukščius“ yra susijęs su keliais aspektais. Pirma, jis yra aiškiai susijęs su ekonominiais interesais. Antra, jis skirtas apsisaugoti nuo žalos; todėl yra labiau susijęs ne su atsaku į jau įrodytą žalą, bet su didele tikimybe, kad nesiėmus veiksmų žala bus padaryta. Trečia, turi būti pagrindas nuspręsti, kad nesiėmus veiksmų žala bus didelė.

3.5.8 Dažniausiai paukščiai daro žalą maitindamiesi (žala pasėliams, naminiams

gyvuliams, žuvininkystei), naikindami (pasėlius ir miškus) ir teršdami (vandenį).

3.5.9 Ši paukščių daroma žala yra susijusi su plačia rūšių įvairove, įskaitant

Corvidae, Columbidae, Sturnus vulgaris, Laridae ir Anseridae. Iš šių antrame priede išvardytų rūšių daugelis yra susijusios su ilgai trunkančiais iš dalies sutampančiais medžioklės ir pavasarinės migracijos bei perėjimo laikotarpiais (daugiau kaip 40 dienų).

3.5.10 Žala kitiems interesams, kurie nebuvo paminėti, pvz., kitoms nuosavybės

formoms ir kitiems interesams, nenumatyta. 3.5.11 Susijusi žala turi būti didelė. Šiuo klausimu Europos Teisingumo Teismas

pažymėjo, kad „šios direktyvos nuostatos tikslas nėra apsisaugoti nuo nedidelės žalos pavojaus“112. Reikia paminėti du aspektus: žalos tikimybę ir dydį. Vien galimybės, kad žala bus padaryta, nepakanka. Jei žala dar nėra akivaizdi, remiantis ankstesne patirtimi reikėtų įrodyti, kad žalos padarymo tikimybė yra didelė. Be to, tai turi būti susiję su didele žala ekonominiams interesams, o tai reiškia, kad žala nėra susijusi vien su verslo nepatogumais arba normalia verslo rizika.

3.5.12 Kaip ir visais leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejais, būtina

apsvarstyti priimtinus sprendimus. Medžioklė ne visada yra veiksmingas sprendimas. Kiekvieno kontrolės būdo silpnybė yra tai, kad pašalintus paukščius gali pakeisti iš kitur atskridę paukščiai arba nušautus paukščius po kiek laiko gali pakeisti kiti.

3.5.13 Byloje C-79/03 dėl medžioklės klijais išteptomis lazdelėmis, siekiant nuo

didelės žalos apsaugoti pasėlius Ispanijos Valensijos srityje, Teismas priėmė sprendimą dėl alternatyvių sprendimų ir šios rūšies medžioklės priimtinumo tais atvejais, kai siekiama išvengti žalos113. Komisijos manymu, buvo ir kitų priimtinų sprendimų siekiant išvengti nurodytos didelės žalos, kurią

112 „Tai, kad nukrypti nuo bendrosios apsaugos sistemos leidžiančios nuostatos gali būti taikomos tik jei buvo padaryta tam tikro dydžio žala, atitinka direktyvoje numatytą tam tikrą apsaugos laipsnį“ (1987 m. liepos 8 d. sprendimas, Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029, 56 punktas). 113 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619.

55

vynuogynams ir alyvmedžiams daro strazdai (pavyzdžiui, medžioklė šautuvais arba garsinės patrankos, sėkmingai naudojamos kitose Ispanijos autonominėse srityse). Ispanijos valdžios institucijos tvirtino, kad medžioklė klijais išteptomis lazdelėmis yra tinkamas būdas apsaugoti pasėlius nuo žalos, nes garsinių patrankų kaina, palyginti su patirta žala, yra per didelė ir dėl jų naudojimo gali kilti gaisrų. Jei būtų naudojami šautuvai, reikėtų išduoti daugiau leidimų medžioti ir reikėtų pratęsti medžioklės sezoną.

3.5.14 Teismas pažymėjo, kad kituose tų pačių problemų turinčiuose Ispanijos

regionuose (kuriuose gausiai auginami alyvmedžiai bei vynuogynai ir yra didelės strazdų populiacijos) medžioti klijais išteptomis lazdelėmis neleidžiama, tačiau strazdai ten gali būti medžiojami šautuvais, t. y. atrankiniu žudymo būdu. Teismas taip pat pažymėjo, kad 80 % klijais išteptų lazdelių įrengtos vienoje provincijoje: 69,5 % šių lazdelių yra zonose, kuriose nėra alyvmedžių ir vynuogynų. Todėl argumentas, kad minėti pasėliai turėjo būti apsaugoti nuo didelės žalos, šiam atvejui netinka. Taigi Teismas nusprendė, kad pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktą medžioklė klijais išteptomis lazdelėmis yra nepateisinama114.

3.5.15 Tačiau tam tikrais atvejais žalai kontroliuoti skirta paukščių medžioklė yra

pateisinama. Siekiant kiek galima geriau apsisaugoti nuo žalos, žalą darančioms rūšims taikomos kontrolės priemonės veiksmingiausios yra tada, kai populiacijos sezoninė gausa yra pati mažiausia ir kai yra mažiausias kiekis juos galinčių pakeisti paukščių – paprastai taip būna prieš poravimąsi arba perėjimo laikotarpiu. Kuriant kenkiančių paukščių kontrolės strategijas, būtų logiška pirmiausia laikytis principo, kad tiek kontrolės laikas, tiek vieta turi apsiriboti žalos darymo laiku ir vieta. Tačiau leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas plačiai paplitusioms rūšims, kurios gali padaryti žalos dideliuose plotuose, pavyzdžiui, keršulio Columba palumbus, gali būti pateisinamas platesniu teritoriniu mastu115.

„Dėl floros ir faunos apsaugos“ 3.5.16 Ketvirtoji a punkte nurodyta priežastis taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas

yra susijusi su floros ir faunos apsauga. Floros ir faunos rūšys nenurodytos, tačiau tai neturėtų būti su ekonominiais interesais susijusi flora ir fauna, kuriai taikomos 9 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos. Ši leidžianti nukrypti nuostata ypač galėtų būti taikoma tada, kai tai yra susiję su retų ar nykstančių rūšių, bet ne vien jų, populiacijos palaikymu. Be to, atrodo, kad šiuo atveju prieš pradedant taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą nebūtina įrodyti didelio poveikio tikimybę.

3.5.17 Paukščiai florai ir faunai gali pakenkti dėl grobuoniškų įpročių, maitinimosi

augalais, griovimo, trypimo, išmatų kaupimosi ir kt. Tuo tariamai kaltinamos tik kelios rūšys, pvz., sidabrinis kiras Larus argentatus, varna Corvus corone,

114 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619, 25 ir 28 punktai. 115 Šioms problemoms spręsti skirti platesnio pobūdžio leidimai remiantis 9 straipsnio 2 dalimi išsamiau svarstomi 3.6.10–3.6.12 skirsniuose.

56

šarka Pica pica116. Vietiniu lygiu gali pasireikšti poveikis kitoms floros ir faunos populiacijoms. Kiekvienas atvejis turi būti nuodugniai apsvarstytas ir sprendimas dėl jo turi būti priimtas pasitarus su apsaugos institucijomis. Sprendimai turėtų būti priimti remiantis geriausia turima moksline informacija. Gali reikėti atsakyti į šiuos klausimus:

♦ Ar tai susiję su nykstančiomis, retomis arba kitomis natūraliai paplitusių

rūšių populiacijomis, kurių apsaugos būklė yra netinkama? ♦ Ar svarstomos „floros ir faunos“ apsaugos būklė yra prastesnė negu rūšių,

kurioms norima taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas? ♦ Ar tai susiję su kitomis svarbiomis biologinės įvairovės aplinkybėmis? ♦ Ar yra tinkamų mokslinių įrodymų, susijusių su ilgalaikiu poveikiu

populiacijai (-oms), kuriai (-ioms) kenkiama? ♦ Ar nėra „jokių kitų priimtinų sprendimų“ ir dėl to populiacijos kontrolė yra

būtina „ekologinė žalai“ veiksmingai sumažinti arba išvengti? 3.5.18 Svarstant „kitus priimtinus sprendimus“ reikėtų įvertinti, kiek persekiojimas

tiesiogiai prisideda prie buveinių netekties, buveinių blogėjimo ar pasikeitimo (pvz., augalijos priedangos netekties) arba kitų aplinkos veiksnių. Jei šis tiesioginis ryšys egzistuoja, gali būti tinkama apsvarstyti persekiojimo kontrolę, suderintą su buveinių atkūrimu arba geresniu žmonių veiklos tvarkymu. Pavyzdžiui, kirų (Larus) rūšių agresyvumas žuvėdrų (Sterna) populiacijų atžvilgiu ir padidėjusi maisto gausa, kurios šaltinis yra prastai prižiūrimos atliekų tvarkymo teritorijos, gali nulemti bendrą kirų populiacijų padidėjimą.

3.5.19 Kontrolės galimybė (įskaitant ir medžioklės galimybę) gali būti svarstoma

tuomet, kai su apsauga susiję atvejai yra pagrįsti įtikinamais įrodymais. Iš to išeina, kad paukščių kontrolė tinkama vadybos priemonė, skirta veiksmingai ir susijusiu geografiniu mastu mažinti neigiamą tam tikrų paukščių rūšių poveikį nesunkiai pažeidžiamai florai ir faunai, gali būti tik ypatingais atvejais, kuriuos nustato apsaugos institucijos ar jų įstaigos.

9 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTO LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS 3.5.20 Pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą suteikiama galimybė nukrypti dėl mokymo

ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šioms populiacijoms būtino veisimo. Šios galimybės medžioklei greičiausiai panaudojamos labai ribotai, nors tai gali tikti atvejams, kai pramogai medžiojamoms rūšims sudaromi perėjimo planai, apimantys jų populiacijos atkūrimą ir reintrodukciją. Taip pat galimi atvejai, kai šios rūšies nukrypimus galima pateisinti kitais medžioklės mokslinių tyrimų projektais.

9 STRAIPSNIO 1 DALIES C PUNKTO LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS 3.5.21 Pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą nukrypti galima tam, kad būtų galima

gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti tam tikrų rūšių paukščius. Be

116 Su tuo yra susijusios ir kai kurios į direktyvos II priedą neįtrauktos rūšys (pvz., didysis kormoranas Phalacrocorax carbo).

57

bendrųjų sąlygų, dar yra keturios ypatingos sąlygos, kurių turi būti paisoma, norint taikyti 9 straipsnio 1 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą. Tai turi būti „teisėtas naudojimas“. Tai turi būti „nedidelis skaičius“. Tai leidžiama tik tada, kai vykdoma „griežtai prižiūrint“. Galiausiai tai turi būti daroma „atrankiniu būdu“. Teismo sprendimu byloje C-60/05 išaiškinami kai kurie klausimai, susiję su 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytomis sąlygomis ir nacionaline administracine sistema, reikalinga veiksmingam šios nuostatos taikymui užtikrinti117.

• „Tam tikrų rūšių paukščiai“ 3.5.22 Nors ir minėta, kad ši leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma „tam tikrų

rūšių paukščiams“, jie direktyvoje nėra nurodyti. Per aptarimus, po kurių buvo priimta direktyva, buvo nurodytas poreikis numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, leidžiančią medžioti paukščius, kurie yra medžioklės su sakalais grobis118. Tačiau galima daryti išvadą, kad ši leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma ir kitų paukščių rūšims, kurių teisėtą naudojimą galima pagrįsti. Byloje C-182/02 Teisingumo Teismas pareiškė119, kad sąlyga dėl „nedidelio tam tikrų rūšių paukščių skaičiaus“ „negali būti laikoma įvykdyta, jei medžioklės nukrypimas neužtikrina svarstomų rūšių tinkamo lygio populiacijos palaikymo“. Todėl sunku įsivaizduoti aplinkybes, kada 9 straipsnio 1 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata būtų pateisinama rūšių, kurių apsaugos būklė nepatenkinama, atžvilgiu.

• Teisėtas naudojimas 3.5.23 Kyla esminis klausimas, ar medžioklė gali būti „teisėtas naudojimas“, kaip

numatyta 9 straipsnio 1 dalies c punkte. Į šį klausimą Teisingumo Teismas jau atsakė byloje C-182/02 Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti. Remdamasis ankstesne praktika120, Teisingumo Teismas pareiškė:

„Iš to, kas anksčiau paminėta, yra aišku, kad laukinių paukščių medžioklė rekreaciniais tikslais direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytais laikotarpiais gali būti teisėtas naudojimas, leidžiamas pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, pavyzdžiui, laukinių paukščių gaudymas ir pardavimas

1172006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083. 118 Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo išvadoje dėl siūlomos Tarybos direktyvos dėl paukščių apsaugos 1977 m. gegužės 25 d. (OL Nr. C 152/3, 1977 6 29) teigė: „2.8.1. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas siekiant medžioti paukščius, kurie yra medžioklės sakalais grobis. Komisijai buvo nurodyta, kad tai yra teisėta ir senovinė sporto šaka, kuri, tinkamai kontroliuojama, nedaro žalos nei plėšriųjų paukščių populiacijoms, nei sakalais medžiojamų paukščių populiacijoms. Todėl būtina priimti nuostatas, leidžiančias tai tęsti vykdant kontrolę.“ 119 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 17 punktas. 120 Ypač žr. 1987 m. liepos 8 d. sprendimą, Komisija/Italija, byla 262/85, ETTA 1987, p. 3073, 38 punktas, taip pat 1987 m. liepos 8 d. sprendimą, Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029, 7 punktas, 1996 m. kovo 7 d. sprendimą, Associazione Italiana per il WWF ir kiti prieš Regione Veneto, byla C-118/94, ETTA 1996, p. 1223, 21 punktas.

58

mugėse ir turguose net ir ne per medžioklės sezoną, jei šie paukščiai skirti naudoti kaip gyvas jaukas arba rekreaciniais tikslais“ 121.

3.5.24 Iš to paties sprendimo yra aišku, kad rekreacinė medžioklė savaime nėra

teisėtas naudojimas. Paminėjęs, kad medžioklės nukrypimas turi būti susijęs su svarstomos populiacijos pakankamo lygio palaikymu, Teisingumo Teismas pareiškė: „Jei ši sąlyga nevykdoma, paukščių naudojimas rekreacinei medžioklei jokiu būdu negali būti laikomas teisėtu ir todėl negali atitikti direktyvos 11 konstatuojamosios dalies nuostatų“.32 60/05

3.5.25 Teisėtas naudojimas direktyvoje nėra apibrėžtas, tačiau iš 9 straipsnio 1 dalies

c punkto yra aišku, kad jis gali apimti tam tikrų paukščių gaudymą ir laikymą. Be to, verta paminėti, kad nors angliškame direktyvos tekste žodis „naudojimas“ pasikartoja 7 straipsnio frazėje „protingas naudojimas“ ir 9 straipsnio 1 dalies c punkto frazėje „teisėtas naudojimas“, tekstuose kitomis kalbomis šiose frazėse vartojami skirtingi terminai. Daugelyje šių tekstų žodžio „naudojimas“ atitikmuo frazėje „teisėtas naudojimas“ vartojamas suteikiant papildomą reikšmės atspalvį122. Komisija anksčiau yra pareiškusi: „Ši sąvoka turi apimti veiklą, kuri yra gyvybiškai svarbi didinant direktyvoje sukurtos laukinių paukščių apsaugos bendrosios sistemos veiksmingumą. Be to, ji gali apimti kitokį naudojimą, jei jis nekenkia bendriesiems direktyvos tikslams, bei apimti medžioklę, kai paukščiai naudojami kaip medžioklės su sakalais grobis“123. Tačiau bet koks vartojimas žodžiui „naudojimas“ suteikiant papildomą reikšmės atspalvį turi būti suderintas su tokiais žodžio „teisėtas“ reikšmės atspalviais kaip atsakomybė, apribojimas ir protingi sprendimai. Tą patvirtina 3.5.22 punkte nurodytas Teisingumo Teismo pareiškimas byloje C-182/02.

3.5.26 Medžioklė su sakalais yra pavyzdys, kai 5 straipsnio (draudimas žudyti arba

gaudyti laukinius paukščius) ir 7 straipsnio (medžiojamos rūšys) nepaisymas, Komisijos nuomone, vis vien yra „teisėto naudojimo“ atvejis. Nors medžioklė su sakalais direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje yra paminėta atskirai, iš tikrųjų nurodytoms valstybėms narėms leidžiama medžioti tik direktyvos II priedo 1 ir 2 dalyse išvardytas medžiojamas rūšis. Jungtinėje Karalystėje dirvinis vieversys Alauda arvensis yra viena iš pagrindinių startsakalio Falco columbarius medžiojamų rūšių. Medžiokle su sakalais panaudojant startsakalį yra užsiimama, bet dirvinio vieversio tarp šiai valstybei narei II priedo 2 dalyje išvardytų rūšių nėra. Todėl Jungtinėje Karalystėje startsakaliais medžioti nedidelį kiekį dirvinių vieversių leidžiama pritaikius leidžiančią nukrypti nuostatą. Komisija mano, kad tai galima laikyti 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu „teisėtu naudojimu“, nes startsakalis turi įgimtą polinkį medžioti

121 Žr. sprendimo 11 punktą. Tai buvo neseniai patvirtinta 2006 m. birželio 8 d. sprendime, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083, 32 punktas. 122 Kitomis kalbomis: „utilisation raisonnée“ ir „exploitation judicieuse“ (FR); „fornuftig udnyttelse“, „fornuftig anvendelse“ (DK); „saggia utilizzazione“, „impieghi misurati“ (IT); „utilización razonable“, „explotación prudente“ (ES); „förnuftigt utnyttjande“, „förnuftig användning“ (SE); „ορθολογική χρησιµοποίηση“, „ορθολογική εκµετάλευση“ (GR). 123 Iš Antrosios ataskaitos apie Paukščių direktyvos taikymą (p. 9–10).

59

vieversius. Reikėtų paminėti, kad tai ne vienintelis atvejis, kai medžioklei gali būti pritaikyta 9 straipsnio 1 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata.

• Nedidelis skaičius 3.5.27 9 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų bus laikomasi tuomet, kai

nukrypimai bus susiję tik su nedideliu skaičiumi. Todėl reikėtų sugebėti nustatyti ribinį kiekį, kurio neviršijus nukrypimas būtų laikomas atitinkančiu „nedidelio skaičiaus“ reikalavimus.

3.5.28 Byloje 252/85, Komisija prieš Prancūziją124, Teisingumo Teismo sprendimas

dėl nedidelio skaičiaus pateiktas šioje ištraukoje: „Todėl iš 2 straipsnio ir direktyvos 11 konstatuojamosios dalies yra aišku, kad nedidelio skaičiaus kriterijus nėra absoliutus, jis greičiau susijęs su svarstomų rūšių bendro populiacijos lygio ir vislumo būklės palaikymu.“ Kaip jau pirmiau minėta, byloje C-182/02 Teisingumo Teismas pareiškė125, kad „nedidelio tam tikrų rūšių paukščių skaičiaus“ sąlyga „negali būti laikoma įvykdyta, jei medžioklės nukrypimas neužtikrina svarstomų rūšių pakankamo lygio populiacijos palaikymo“.

3.5.29 Todėl Komisija mano, kad „nedidelio skaičiaus“ sąvoka tikrai yra santykinė.

Ar dydis yra mažas, ar didelis, tai galima nustatyti tik lyginant su kitu dydžiu. Be to, jis turi būti toks, kad nebūtų kenkiama populiacijos lygio palaikymui ir būtų visiškai atsižvelgiama į svarstomų rūšių apsaugos būklę. Naujuose sprendimuose Teismas patvirtino Komisijos požiūrį ir pateikė išsamesnį „nedidelio skaičiaus“ teisinį paaiškinimą126.

Dydžio nustatymas 3.5.30 Kyla klausimas, su kokiu dydžiu „nedidelį skaičių“ reikėtų lyginti. Kadangi

visi leidžiančių nukrypti nuostatų atvejai yra susiję su sumedžiojamu paukščių kiekiu, t. y. metine medžiojamos populiacijos netektimi, todėl tinkamiausias sprendimas būtų lyginti sumedžiotus kiekius ir bendrą metinį mirtingumą, kurį sudaro bendras mirčių dėl natūralių priežasčių ir tam tikrais atvejais – dėl paukščių medžioklės pagal 7 straipsnį skaičius.

3.5.31 Todėl siūloma „nedidelio skaičiaus“ ribą nustatyti kaip sutartą su leidžiančių

nukrypti nuostatų taikymu susijusios (-ių) populiacijos (-ų) bendro metinio mirtingumo procentą.

3.5.32 Sėslių paukščių atveju „susijusi populiacija“ yra geografinio regiono, kuriame

prašoma leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, populiacija.

124 1988 m. balandžio 27 d. sprendimas, Komisija/Prancūzija, byla 252/85, ETTA 1988, p. 2243. 125 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, byla C-182/02, 17 punktas. 126 Žr. šiuos sprendimus: 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619, 36 ir 41 punktai; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas, Komisija/Suomija, byla C-344/03, ETTA 2005, p.11033, 53–54 punktai; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083, 25–27 punktai.

60

Migruojančių paukščių atveju tai yra regionų, iš kurių, prieš praskrisdami per regioną, kuriame prašoma leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, jų taikymo metu atkeliauja didžiausias migruojančių paukščių skaičius. Žiemą tai yra mažiausia regione, kuriame prašoma leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, žiemojanti populiacija. Tais atvejais, kai populiacija pasklinda po įvairias valstybes nares, leidžiančios nukrypti nuostatos migruojančių paukščių atžvilgiu įvairiose šalyse gali būti taikomos tai pačiai populiacijai. Tokiu atveju, siekiant išvengti kaupimo efekto, būtina apsiriboti ta susijusios populiacijos dalimi, kuri medžioklės laikotarpiu yra paplitusi leidžiančios nuostatos nuostatos taikymo teritorijoje.

3.5.33 Be to, palyginamosios populiacijos dydžiui leidžiančios nukrypti nuostatos

taikymo metu nustatymui būdingas ir laiko aspektas. Pavyzdžiui, keršulio Columba palumbus rudeninės medžioklės, kai yra jauniklių perteklius, poveikis labai skirsis nuo jūrinių ančių medžioklės jų pavasarinės migracijos metu poveikio, kuris subrendusiems perėti paukščiams bus proporcingai didesnis. Taip pat galimi atvejai, kai rūšiai būdinga diferencinė migracija (pvz., gaiduko Philomachus pugnax), ir į tai būtina atsižvelgti nustatant palyginamąją populiaciją.

3.5.34 Galimi du tikslaus ribinio skaičiaus nustatymo būdai:

- skaičius turi būti gerokai, bent jau didele dalimi, mažesnis negu pagal 7 straipsnį sumedžiojami paukščių kiekiai. Šią sąlygą tenkina 1 % dydis; - sumedžiojami kiekiai turi daryti nedidelį poveikį svarstomų rūšių populiacijos kaitai. Šią sąlygą tenkina 1 % dydis, nes populiacijos kaitos parametrai retai kada žinomi didesniu nei vieno procento tikslumu, ir į mažesnį kaip 1 % paukščių kiekio sumedžiojimą nagrinėjant modelius matematiniu požiūriu gali būti neatsižvelgiama.

3.5.35 Medžioklės laimikių statistinių duomenų turima tik apie kelias valstybes nares

bei rūšis, ir šių duomenų kokybė skiriasi. Kadangi medžioklės laimikiai dažniausiai gali būti proporcingi populiacijos dydžiui, bandymai sureguliuoti medžioklę nebūtinai yra tinkamo pobūdžio, jei jie yra orientuoti į ribinio kiekio, kuriam esant galima taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, nustatymą pagal sumedžiojamą kiekį, o ne pagal populiacijos dydį. Išvada, kad kuo daugiau regione paukščių sumedžiojama, tuo daugiau paukščių galima medžioti taikant leidžiančias nukrypti nuostatas, taip pat negali būti laikoma tinkama taikyti praktiškai apsaugos. Be to, taikant šį požiūrį būtų diskriminuojami regionai, kurie galbūt yra įvedę medžioklės apribojimus įprastinių medžioklės sezonų metu.

3.5.36 Bendras metinis mirtingumas yra tinkamas parametras nedideliam skaičiui įvertinti skaičiais, nes jį skaičiuojant atsižvelgiama į populiacijos dydį, būklę ir kaitą. Pagal šį metodą „nedideliu skaičiumi“ turėtų būti laikomas skaičius, sudarantis apie 1 % nuo rūšių, kurias galima medžioti, metinio mirtingumo, turint omenyje, kad su direktyvos 9 straipsniu tai bus suderinama tik tuomet, kai bus laikomasi ir kitų šio straipsnio nuostatų.

61

Teismas laikėsi tokio paties požiūrio taikydamas 9 straipsnį. Šis požiūris apibendrinamas Bylos C-60/05 25–27 punktuose127:

25 „Taip pat svarbu pažymėti, kad įgyvendindamos savo kompetenciją, susijusią su leidimų nukrypti pagal direktyvos 9 straipsnį suteikimu, valstybių narių valdžios institucijos turi atsižvelgti į daugelį vertinimo kriterijų, susijusių su geografine, klimatine, aplinkosaugine ir biologine prigimtimi, bei ypač į situaciją, susijusią su rūšių veisimusi ir bendru metiniu mirtingumu dėl natūralių priežasčių.

26 Kalbant apie vertinimo kriterijus, Teisingumo Teismas 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendime Komisija prieš Ispaniją (C-79/03, Rink. p. I-11619, 36 punktas) ir 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendime Komisija prieš Suomiją (C-344/03, Rink. p. I-0000, 53 punktas) nurodė, kad pagal 1993 m. lapkričio 24 d. dokumentą „Komisijos antra ataskaita dėl Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos taikymo“ (COM(93) 572 galutinis) nedideliu skaičiumi turi būti laikomas bet koks iš buveinių paimtas kiekis, mažesnis nei 1 % atitinkamos populiacijos viso metinio mirtingumo (vidutinė vertė) rūšims, kurių negalima medžioti, ir 1 % rūšims, kurias galima medžioti. Teisingumo Teismas šiuo klausimu pažymėjo, kad šie kiekiai yra pagrįsti pagal direktyvos 16 straipsnį įsteigto ir iš valstybių narių atstovų sudaryto ORNIS komiteto direktyvos derinimui su mokslo ir technikos pažanga darbais.

27 Taip pat iš minėto sprendimo Komisija prieš Ispaniją 41 punkto ir minėto sprendimo Komisija prieš Suomiją 54 punkto matyti, kad nors tiesa, jog minėti procentai neturi teisiškai įpareigojančio pobūdžio, dėl pripažintos ORNIS komiteto darbų mokslinės vertės ir nesant jokio kito priešingo mokslinio įrodymo jais vis dėlto galima remtis vertinant, ar pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą suteiktas leidimas nukrypti atitinka šią nuostatą (pagal analogiją, kalbant apie mokslinių duomenų ornitologijos srityje tinkamumą, žr. 1998 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-3/96, Rink. p. I-3031, 69 ir 70 punktus bei 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-374/98, Rink. p. I-10799, 25 punktą).“

Metinių mirtingumo rodiklių apskaičiavimas 3.5.37 Vienas iš pastebimų metinio mirtingumo taikymo nedideliam skaičiui nustatyti

sunkumų yra tai, kad yra nustatyti tik nedaugelio rūšių mirtingumo rodikliai, o ir tie dažniausiai apima tik dalį jų populiacijų. Nors metinio mirtingumo įvertinimų gali ir nebūti, o turimų kokybė yra skirtinga, visgi daugelio medžiojamų rūšių atveju jie yra nustatyti (žr. 8 paveikslą, kuriame apibendrinti dviejuose moksliniuose šaltiniuose – „Vakarų Palearktikos paukščiai“ ir „Kompendium der Vögel Mitteleuropas“ – paskelbti mirtingumo rodikliai).

3.5.38 Be to, remiantis turima moksline literatūra apie biologiniu požiūriu panašias

rūšis, galima apskaičiuoti rūšių, apie kurias šiuo metu duomenų nėra, mirtingumo rodiklius (žr. 9 paveiksle parengtą pavyzdį apie Rallus aquaticus).

1272006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083

62

3.5.39 Duomenis apie įvairių rūšių ir populiacijų metinį mirtingumą reikės patikslinti ir patobulinti, tam plačiau naudojant ir žiedavimo duomenis128. Norint atlikti patikimus skaičiavimus, būtina turėti tinkamos mokslinės informacijos apie populiacijos dydį ir natūralų mirtingumą. Jei šių duomenų trūksta arba jie yra fragmentiški, reikės naudotis mažiausiais populiacijos dydžio ir mirtingumo rodiklių įvertinimais, pagrįstais geriausiais turimais duomenimis. Be to, bet koks leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas rūšims turi būti paremtas patikimomis svarstomų populiacijų stebėsenos sistemomis, skirtomis užtikrinti, kad sumedžiojami kiekiai nekenkia rūšių apsaugos būklei.

Nedidelis skaičius ir rūšių apsaugos būklė 3.5.40 Leidžiančių nukrypti nuostatų negalima leisti taikyti tų rūšių populiacijoms,

kurių apsaugos būklė yra netinkama ir kurios Europos Sąjungoje (arba valstybėje narėje, kurioje ketinama pasinaudoti šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis) nyksta, kurių paplitimo arealas (perėjimo arba žiemojimo) mažėja arba kurių populiacijos yra labai negausios, nebent galima aiškiai įrodyti, kad šių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas svarstomos rūšies arba populiacijos apsaugos būklei yra naudingas. Kiekvienas sprendimas šioms rūšims taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas turi būti suderintas su jų apsaugos vadybos planu, skirtu tinkamos apsaugos būklės atkūrimui. Komisija laikosi nuomonės, kad ši išvada atitinka Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-182/02 (17 punktas). Tuomet Teisingumo Teismas sprendimo 17 punkte patvirtino, kad medžioklės nukrypimas nėra pateisinamas, jei neužtikrinamas pakankamo lygio rūšių populiacijos palaikymas. Poreikis užtikrinti pakankamo lygio rūšių populiacijos lygį 9 straipsnyje nėra aiškiai paminėtas. Atrodo, kad Teisingumo Teismas atsižvelgė į bendrąsias Paukščių direktyvos 11 konstatuojamosios dalies ir 2 straipsnio nuostatas. Be to, tai akivaizdžiai atitinka Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnį, kuriama teigiama, kad leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas „netrukdo palaikyti gerą atitinkamos rūšies populiacijų apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale“. Todėl poreikis užtikrinti pakankamą rūšies populiacijos lygį tampa būtina leidžiančių nukrypti nuostatų leidimo taikyti sąlyga. Taip pat būtina paminėti, kad Direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnio 4 dalyje leidžiama suprasti, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas negali būti nesuderintas su direktyvos tikslais.

3.5.41 Medžiojamų migruojančių rūšių, kurių dabartinė apsaugos būklė Europos

Sąjungos lygiu yra laikoma netinkama, sąrašas pateiktas 10 paveiksle. Be to, valstybės narės turėtų atsižvelgti į sėsliųjų paukščių apsaugos būklę jų teritorijoje. 11 paveiksle pateikiama įvairių jerubių ir fazanų rūšių apžvalga.

3.5.42 Kompetentinga valdžios institucija, kuri sankcionuoja leidžiančias nukrypti

nuostatas, atlikusi nuodugnų mokslinį tyrimą, gali svarstyti galimybę leisti sumedžioti gausiai paplitusių rūšių, kurių apsaugos būklė yra gera, kiekį, viršijantį 1 % ribą (iki 5 % nuo metinio mirtingumo). Šis tyrimas turi būti

128 Į direktyvos V priedą, kuriame išvardytos mokslinių tyrimų sritys, kurioms reikalingas ypatingas dėmesys, įtraukti „žiedavimo būdu surinkti duomenys apie migruojančių rūšių populiacijas“.

63

atliktas tam, kad būtų patikrinta, ar leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas yra suderinamas su direktyvos tikslais.

Poreikis užtikrinti leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su nedideliu skaičiumi, nuoseklų taikymą 3.5.43 Atsakydamas į Tribunale amministrativo regionale per la Lombardia129

prašymą priimti preliminarų sprendimą Teismas išaiškino, kaip turėtų būti suprantamas direktyvos 9 straipsnio 1 punkto c papunktis, kuriame nustatytos leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo valstybėse narėse sąlygos. Į keturis pateiktus klausimus Teismas atsakė taip:

3.5.44 Dėl perkėlimo reikalavimų ir poreikio reglamentuoti visus leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejus Teismas nusprendė, kad Direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnio 1 dalies c punktas „įpareigoja valstybes nares, nesvarbu, kaip pagal nacionalinės teisės sistemą būtų paskirstyta kompetencija viduje, priimant šią nuostatą perkeliančias priemones užtikrinti, kad visais joje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejais ir visoms saugomoms rūšims leidžiamas sumedžioti kiekis neviršytų maksimalios ribos, atitinkančios šioje nuostatoje numatytą minėto paėmimo iš buveinių apribojimą nedideliu skaičiumi, ši maksimali riba turi būti nustatyta remiantis griežtais moksliniais duomenimis.“

3.5.45 Dėl to, kokio tikslumo turi būti nacionalinės perkėlimo nuostatos kalbant apie techninius parametrus, kurių pagrindu gali būti nustatyta „nedidelį (paukščių) skaičių“ atitinkanti kvota, Teismas nusprendė, kad „su direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta „nedidelio skaičiaus“ sąvoka susijusios nacionalinės perkėlimo nuostatos turi sudaryti galimybę valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už leidimą paimti iš buveinių atitinkamos rūšies paukščių pagal leidžiančias nukrypti nuostatas, remtis pakankamai tiksliais rodikliais dėl maksimalių ribų, kurių reikia laikytis.“

3.5.46 Trečias klausimas susijęs su tuo, kaip valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad maksimalus atitinkamos rūšies paukščių skaičius, kurį galima paimti iš buveinių, neviršytų visoje nacionalinėje teritorijoje leistino paimti iš buveinių skaičiaus. Teismas atsakė, kad „perkeldamos Direktyvos 79/409 9 straipsnio 1 dalies c punktą valstybės narės turi užtikrinti, jog neatsižvelgiant į už šios nuostatos įgyvendinimą jų teritorijoje atsakingų valdžios institucijų skaičių ir pobūdį, kiekvienos minėtos valdžios institucijos leidžiama kiekvienos saugomos rūšies paėmimo iš buveinių visuma neviršytų maksimalios ribos, atitinkančios tai pačiai rūšiai visoje nacionalinėje teritorijoje nustatytą minėto paėmimo iš buveinių apribojimą „nedideliu skaičiumi“.“

3.5.47 Dėl leidimų paimti iš buveinių kontrolės Teismas nusprendė, kad „valstybėms narėms atsirandanti pareiga užtikrinti, kad iš buveinių būtų paimama tik „nedidelis skaičius paukščių“, kaip numatyta direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte, reikalauja, kad numatytos administracinės procedūros būtų

129 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083.

64

parengtos taip, kad tiek kompetentingų valdžios institucijų sprendimams, leidžiantiems paimti iš buveinių pagal leidžiančias nukrypti nuostatas, tiek būdui, kuriuo minėti sprendimai yra taikomi, būtų taikoma tinkamu laiku atliekama veiksminga kontrolė.“

• Griežtai prižiūrima ir atrankinė medžioklė 3.5.48 Atsižvelgiant į tai, kad visi leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejai turi

atitikti oficialias ir tiksliai apibrėžtas 9 straipsnio 2 dalies sąlygas, trumpa 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuoroda „griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu“ gali būti ginčijama kaip nereikalinga. Tačiau iš konteksto galima spręsti, kad šia nuoroda teisės aktų leidėjas norėjo įvesti griežtesnį apribojimą, negu būtų buvęs be jos.

3.5.49 Griežtos priežiūros principas reiškia, kad taikant tokio pobūdžio leidžiančias

nukrypti nuostatas visuomet turi būti išduodami aiškiai apibrėžti leidimai, kuriuose būtų nurodytas konkretus asmuo, vieta, laikas ir kiekiai. Be to, tai reiškia, kad būtina nustatyti griežtus reikalavimus, kurių būtina laikytis taikant šias leidžiančias nukrypti nuostatas.

3.5.50 Atrankos principas taip pat yra esminis. Jis reiškia, kad svarstomas veiklos

poveikis turi būti labai konkretus, nukreiptas į vieną rūšį (arba labai giminingų rūšių grupę) arba net į vieną tos rūšies lytį ar amžiaus grupę (pvz., tik subrendę patinai), o visos kitos rūšys neliečiamos.

3.5.51 Be to, jis reiškia, kad tam tikti naudojamo metodo aspektai patikrinus gali

įrodyti atrankumą. Reikia suprasti, kad metodai patys savaime gali ir nevisiškai užtikrinti atranką (pvz., tam tikrų tinklų naudojimas), jei jie nėra paremti vykdytojo įgūdžiais, patirtimi arba jais abiem. Jei gaudomi paukščiai yra nužudomi, atrankos metodas turi būti labai aukšto lygio. Jei paukščiai gaudomi gyvi ir gali būti paleisti nepadarius jiems žalos, būtina užtikrinti labai gerą atrankumą įrodančių apsaugos priemonių taikymą. Be to, šių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas yra susijęs su direktyvos 8 straipsniu, kuriame nurodoma, kad būtina išvengti didelio masto ir neatrankinio paukščių rūšių gaudymo ir žudymo, ypač panaudojant Paukščių direktyvos IV priede uždraustus metodus. Šiuo atžvilgiu tinkamas pavyzdys yra Byla C-79/03130.

3.5.52 Atrankumo klausimas taip pat reiškia, kad daug dėmesio turi būti skiriama

rūšių, kurioms nukrypti leidžianti nuostata nėra taikoma, supainiojimo ir trikdymo pavojaus mažinimui131. Šių aplinkybių paisymas derinasi su reikalavimu tiksliai išsiaiškinti leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo priežastis. Galima argumentuoti tuo, kad šiam požiūriui Teisingumo Teismas jau pritarė. Teisingumo Teismas yra keletą kartų132 pareiškęs, kad 9 straipsnio

130 Žr. 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimo 25–26 punktai (Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619). Teismas lygina medžioklę klijais išteptomis lazdelėmis su medžiokle šautuvais. 131 Žr. šių gairių 2.6 skirsnį. 132 Žr. sprendimus: 1987 m. liepos 8 d., Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029, 7 punktas; 1987 m. liepos 8 d., Komisija/Italija, byla 262/85, ETTA 1987, p. 3073, 7 punktas; 1996 m. kovo 7 d.,

65

nuo bendrosios apsaugos sistemos leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti taikomos tinkamai ir atsižvelgiant į apibrėžtus reikalavimus bei ypatingas aplinkybes. Be to, dėl nukrypimų, kuriais siekiama apsisaugoti nuo didelės žalos ir kurie yra trečioji 9 straipsnio 1 dalies a punkto leidžianti nukrypti nuostatos taikymo priežastis, Teisingumo Teismas pareiškė: „Tai, kad nukrypti nuo bendrosios apsaugos sistemos leidžiančios nuostatos gali būti taikomos tik jei buvo padaryta tam tikro dydžio žala, atitinka direktyvoje numatytą tam tikrą apsaugos laipsnį“133.

3.5.53 Byla 252/85134 padeda nustatyti reikalavimo, susijusio su griežtos priežiūros ir

atrankumo sąlygomis, apimtį. Teisingumo Teismas įsitikino, kad Prancūzija, kuri pabrėžė, kad svarstytų paukščių klijų ir tinklų naudojimas buvo paremtas asmeniniais leidimais ir kad teritorijų, laiko ir asmenų atžvilgiu buvo taikomos griežtos kontrolės priemonės, skirtos gaudymo atrankiniam pobūdžiui užtikrinti, šiuos reikalavimus vykdė135.

3.5.54 Atsižvelgus į šias aplinkybes būtų protinga teigti, kad frazė „griežtai prižiūrint

ir atrankiniu būdu“ turėtų reikšti, kad teritorijoms, laikui ir asmenims taikoma asmeninių leidimų sistema (arba siauros paskirties ir didele atskaitomybe pagrįsti leidimai) ir griežta kontrolė.

3.6 Trečioji leidžiančių nukrypti nuostatų sąlyga: 9 straipsnio 2 dalies oficialių ir tiksliai apibrėžtų sąlygų vykdymas

3.6.1 Kaip jau minėta pirmiau 3.3.2 punkte, trečioji sąlyga, kurią būtina vykdyti taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, yra susijusi su oficialių ir 9 straipsnio 2 dalyje tiksliai apibrėžtų sąlygų vykdymu. Teisingumo Teismas byloje C-118/94136 teigė, kad šios oficialios sąlygos „numato griežtus nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo apribojimus ir Komisijai suteikia galimybę vykdyti jų priežiūrą“.

KIEKVIENOS OFICIALIOS SĄLYGOS PAISYMAS 3.6.2 Teismo praktika patvirtina, kad svarbu paisyti kiekvienos 9 straipsnio 2 dalies

oficialios sąlygos. Tą rodo byla C-247/85 Komisija prieš Belgiją137. Toje byloje Komisija, pateikdama ketvirtąjį pagrindą apskųsti, paprieštaravo Belgijos įstatymams, pagal kuriuos kai kuriems asmenims leidžiama gaudyti, žudyti, naikinti arba vaikyti naminius žvirblius, karklažvirblius ir varnėnus, naikinti jų kiaušinius, lizdus ir jauniklius. Teisingumo Teismas atmetė Belgijos gynybos argumentus, kad įstatymai atitinka 9 straipsnį ir inter alia pažymėjo: „Be to, leidžiančios nukrypti nuostatos neatitinka 9 straipsnio 2

Associazione Italiana per il WWF ir kiti prieš Regione Veneto, byla C-118/94, ETTA 1996, p. 1223, 21 punktas. 133 1987 m. liepos 8 d. sprendimas, Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029, 56 punktas. 134 1988 m. balandžio 27 d. sprendimas, Komisija/Prancūzija, byla 252/85, ETTA 1988, p. 2243. 135 Žr. 1988 m. balandžio 27 d. sprendimą, Komisija/Prancūzija, byla 252/85, ETTA 1988, p. 2243, 26 punktas. 136 1996 m. kovo 7 d. sprendimas, Associazione Italiana per il WWF ir kiti prieš Regione Veneto, byla C-118/94, ETTA 1996, p. 1223. 137 1987 m. liepos 8 d. sprendimas, Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029.

66

dalies kriterijų ir sąlygų todėl, kad jose nepaminėtos nei laiko ir vietos aplinkybės, kurioms esant galima nukrypti, nei vykdytinos kontrolės priemonės.“

3.6.3 Taikant leidžiančias nukrypti nuostatas būtina laikytis toliau pateiktų į jas

įtrauktų oficialių sąlygų, pagal kurias išduodami leidimai. Rūšys, kurioms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos 3.6.4 Turi būti aiškiai nurodytos susijusios rūšys. Dažniausiai tai reiškia nustatymą

rūšies lygiu. Tačiau gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių tas pats nukrypimas bus taikomas keletui panašių rūšių.

Leidžiamos gaudymo arba žudymo priemonės, procedūros arba būdai 3.6.5 Jas būtina aiškiai nurodyti, ir pagal jas turi būti apribotas leidžiančių nukrypti

nuostatų taikymas. Pavojaus sąlygos, laiko ir vietos aplinkybės, kurioms esant leidžiama nukrypti 3.6.6 Tai apima išsamų su naudojamu būdu susijusio pavojaus lygio aprašymą

(įskaitant tai, kaip dažnai bus tikrinama ir kt.) ir tikslų leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo laiko ir vietos apibūdinimą. Taip pat derėtų nurodyti pavojų kitoms rūšims mažinančias atsargumo priemones.

Valdžios institucija, įgaliota pareikšti, ar būtinos sąlygos yra vykdomos, ir nuspręsti, kas ir kokias priemones, procedūras ar būdus su tam tikrais apribojimais gali taikyti 3.6.7 Kiekvienoje valstybėje narėje už leidimų nukrypti išdavimą yra atsakinga tam

tikra paskirta valdžios institucija. Tikslios sąlygos turi būti nustatytos atitinkamais kiekvienos šalies (arba jų regionų) įstatymais. Pavyzdžiui, jei nėra alternatyvaus sprendimo, oro uosto valdžia gali kreiptis dėl leidimo nukrypti ir gaudyti keletą aerodromo teritorijoje lizdus sukti bandančių paukščių rūšių, nes jos kelia pavojų oro skrydžių saugumui. Prašymas pateikiamas leidimus nukrypti išduodančiai valdžios institucijai, tuomet ši oro uosto valdžiai išduoda leidimą nukrypti, pagal kurį yra leidžiama konkreti veikla, nurodomi būdai, kuriais ji gali būti vykdoma, ir susijusios rūšys.

3.6.8 Jei įgaliojimai išduoti leidimus nukrypti suteikiami žemesnio nei nacionalinio

lygio institucijoms (pvz., regionų administracijai), siekiant išvengti pavojaus, kad bendras leidimų nukrypti kiekis viršys leistiną lygį, leidimų nukrypti išdavimą būtina derinti visos valstybės narės lygiu.

Taikytinos kontrolės priemonės 3.6.9 Leidimu nukrypti leidžiami veiksmai, kurie kitaip būtų Paukščių direktyvos

pažeidimas. Todėl būtina vykdyti tam tikras ypatingas sąlygas, kurios yra nustatomos išduodant leidimą nukrypti. Jos turi būti privalomojo pobūdžio.

67

BENDRI LEIDIMAI ASMENŲ GRUPĖMS 3.6.10 Kyla klausimas, ar 9 straipsnio 1 dalies a punkto leidžiančių nukrypti nuostatų,

susijusių su kenkiančių paukščių kontrole, atžvilgiu galima tenkinti oficialias 9 straipsnio 2 dalies nuostatas išduodant bendrus leidimus, t. y. ne leidimus konkretiems asmenims, o asmenų grupėms, pavyzdžiui, bendrus leidimus žemvaldžiams arba jų atstovams. Nors 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuoroda „griežtai prižiūrint“ reikštų, kad nukrypstant pagal šią nuostatą taip daryti negalima, vis dėlto neatrodo, kad 9 straipsnio 2 dalies formuluote būtų užkertamas kelias išduoti tokius bendrus leidimus nukrypti pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą.

3.6.11 Šiuo atveju tinkamas pavyzdys vėlgi yra Komisijos ketvirtasis pagrindas

apskųsti byloje 247/85, Komisija prieš Belgiją138. Teisingumo Teismas priminė, kad Belgijos įstatymuose numatyta: „Gyventojams ir teisę medžioti turintiems asmenims, jų patikėtiniams arba įgaliotiems reikalų tvarkytojams, vandentvarkos ir miškininkystės institucijų pareigūnams ir tarnautojams turi būti leidžiama bet kuriuo metu gaudyti, žudyti, naikinti šio dekreto 1 priede paminėtus paukščius, jų kiaušinius ir jauniklius arba jų atsikratyti“. Atmesdamas Belgijos gynybos argumentus, kad įstatymai atitinka 9 straipsnį, Teisingumo Teismas kritikavo bendriems leidimams pagrįsti reikalingų įrodymų trūkumą. Teisingumo Teismas pareiškė: „Jei karališkojo dekreto I priede nurodytos trys rūšys daro didelę žalą pasėliams ir vaismedžių sodams arba teršia ar kelia triukšmą miestuose ir kai kuriuose regionuose, Belgijai iš esmės turėtų būti leista nukrypti nuo 5 bei 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 34 dalyje numatytos bendrosios apsaugos sistemos. Tačiau, kaip buvo teigiama pirmiau, pagal 9 straipsnį, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje, gali būti nukrypstama susidarius ypatingoms aplinkybėms ir, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje, turi būti vykdomos joje nustatytos sąlygos. Bendrosios karališkųjų dekretų 4 ir 6 straipsniuose numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos šių kriterijų ir sąlygų neatitinka. Belgijos teisės aktuose nenurodytos priežastys, susijusios su žmonių sveikata ir apsisaugojimu nuo didelės žalos pasėliams bei kitoms direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte paminėtoms sritims, dėl kurių šiai didelei asmenų grupei gali būti suteikiamas visoje Belgijoje taikomas ilgalaikis leidimas nukrypti nuo direktyvoje numatytos apsaugos.“

3.6.12 Jei išduodant leidimą nukrypti neabejotinai yra paisoma visų su tuo susijusių 9

straipsnio 2 dalyje numatytų aspektų, pirmiau pateikta sprendimo byloje 247/85 ištrauka reiškia, kad priežastys, pateisinančios leidimo nukrypti išdavimą didelei asmenų grupei, turi būti įtikinamos ir aiškiai apibrėžtos leidime nukrypti. Leidžiant nukrypti pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą svarbu paisyti ir jame paminėtų ypatingų sąlygų.

3.7 9 straipsnio 3 ir 4 dalys 3.7.1 Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta pareiga teikti ataskaitas apie

leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Šioje dalyje reikalaujama, kad

138 1987 m. liepos 8 d. sprendimas, Komisija/Belgija, byla 247/85, ETTA 1987, p. 3029.

68

valstybės narės Komisijai kasmet siųstų ataskaitą apie 9 straipsnio įgyvendinimą. Komisija ir valstybės narės ORNIS komitete susitarė dėl atskaitomybės laikotarpio, kuris apima laikotarpį nuo sausio iki gruodžio mėn. Kad pakaktų laiko parengti nacionalinėms ataskaitoms, su valstybėmis narėmis taip pat buvo susitarta ataskaitas atsiųsti ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo mėn.139

3.7.2 9 straipsnio 3 dalyje tikslus nacionalinių ataskaitų turinys nėra numatytas.

Aišku tiek, kad informacija turi būti faktinė ir apimti tai, kas apibūdinta 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Komisija ir valstybės narės susitarė dėl ataskaitų struktūros, pagal kurią teikiama informacija turi apimti šias antraštines dalis:

- priežastys (9 straipsnio 1 dalies a–c punktai), - susijusios rūšys, - taikant 9 straipsnio 1 dalies c punktą – susijusių paukščių skaičius, - leidžiamos naudoti gaudymo bei žudymo priemonės, procedūros arba

būdai, - pavojaus sąlygos ir laiko bei vietos aplinkybės, kuriomis leidžiama

nukrypti, - įgaliotoji institucija ir suteiktų leidimų skaičius, - vykdytos kontrolės priemonės.

3.7.3 Taip pat svarbi yra informacija apie susijusį (-ius) regioną (-us) ir laikotarpį,

kuriam išduotas leidimas140. Atitinkamais atvejais turėtų būti nurodytas taikant leidžiančias nukrypti nuostatas sumedžiotas paukščių skaičius. Tai ypač svarbu tuomet, kai nukrypti leista pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.7.4 Jungtinės Karalystės jungtinis gamtos apsaugos komitetas sukūrė leidžiančių

nukrypti nuostatų taikymo informacinę sistemą, palengvinančią standartine forma įvesti įvairių valstybių narių duomenis apie leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą.

3.7.5 9 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad, remdamasi ataskaitose apie leidžiančių

nukrypti nuostatų taikymą pateiktais duomenimis, ypač susijusiais su 9 straipsnio 3 dalimi, Komisija užtikrintų, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas nesukelia su direktyva nesuderinamų padarinių.

3.7.6 Komisija, siekdama patikrinti, ar leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas yra

suderinamas su direktyva, atlieka praneštų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejų įvertinimą. Tai yra praneštų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejų patikrinimas pagal kiekvieną leidžiančių nukrypti nuostatų grupę. Tikrinant taip pat reikia nustatyti, ar leidus nukrypti pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą nebuvo viršyta „nedidelio skaičiaus“ riba, jei kyla įtarimų, kad šio reikalavimo nebuvo laikomasi.

139 Jei valstybės narės labai vėluoja pateikti šias metines ataskaitas, pagal Sutarties 226 straipsnį Komisija šių šalių atžvilgiu gali imtis teisinių veiksmų. 140 Jungtinės Karalystės jungtinis gamtos apsaugos komitetas Komisijai sukūrė nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo informacinę sistemą, palengvinančią įvairių valstybių narių duomenų apie nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą įvedimą standartine forma. Šiuo metu ši sistema yra tikrinama ir pritaikoma.

69

3.7.7 Komisijai nusprendus, kad leidžiančios nukrypti nuostatos buvo taikomos nesilaikant direktyvos reikalavimų, jai paliekama teisė atitinkamos valstybės atžvilgiu imtis teisinių veiksmų.

3.7.8 Vykdydama Konvencijoje dėl Europos laukinės floros bei faunos ir natūralių

buveinių (Berno konvencijoje) numatytas ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas ir remdamasi valstybių ataskaitomis, Komisija kartą per dvejus metus parengia ataskaitą apie valstybių narių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą ir nusiunčia ją Konvencijos nuolatiniam komitetui.

70

Sąlygų, kurias reikia įvykdyti, kad būtų leista nukrypti pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, suvestinė

Ar svarstoma veikla atitinka 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas?

NE

Ar tai teisėtas naudojimas? (9 straipsnio 1 dalies c punktas)

TAIP

Ar tai yra nedidelis skaičius? (9 straipsnio 1 dalies c punktas)

TAIP

Ar naudojama griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu? (9 straipsnio 1 dalies c punktas)

TAIP

Ar vykdomos oficialios sąlygos? (9 straipsnio 2 dalis)

TAIP

Nukrypti galima

Ar yra kitas priimtinas sprendimas? (9 straipsnio 1 dalis)

NE

Nukrypti negalima

TAIP

NE

NE

NE

NE

71

4. PAVEIKSLAI 1 paveikslas – Faktinis ir potencialus medžiojamų rūšių kiekis kiekvienoje valstybėje narėje 2 paveikslas– Įvairūs veisimosi etapai 3 paveikslas – Viena iš galimų „panašiai atrodančių“ medžiojamų rūšių grupavimo schemų 4 paveikslas – Klausimynas, pagal kurį įvertinama, ar nevienodi II priede išvardytų rūšių medžioklės sezonai atitinka direktyvos 7 straipsnio 4 dalį 5 paveikslas – Medžiojamų rūšių, kurių apsaugos būklė labai gera, sąrašas 6 paveikslas – Columba palumbus – KERŠULIS 7 paveikslas – Anas platyrhynchos – DIDŽIOJI ANTIS 8 paveikslas – Kai kurie paskelbti II priedo 1 dalyje išvardytų rūšių mirtingumo rodikliai 9 paveikslas – Ilgasnapės vištelės (Rallus aquaticus), kurios paskelbtų mirtingumo rodiklių nėra, nedidelio skaičiaus apskaičiavimo pavyzdys 10 paveikslas – Medžiojamos rūšys (II priedas), kurių apsaugos būklė yra prasta 11 paveikslas – Įvairių jerubių ir fazanų rūšių apžvalga

72

1 paveikslas. Kiekvienoje valstybėje narėje esantis faktinis ir potencialus medžiojamų rūšių kiekis, įskaitant:

a) II priedo 1 dalyje išvardytas rūšis (medžioklė leidžiama visose valstybėse narėse); b) II priedo 2 dalyje išvardytas rūšis (medžioklė leidžiama tik nurodytose valstybėse narėse); c) II priedo 2 dalyje išvardytas rūšis (bet svarstomai valstybei narei nepriskirtas, nors jų ten ir esama).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

AT BE DK DE GR ES FR IE IT LU NL PT UK SE FI

RŪ

ŠIŲ

KIE

KIS

esamosII PRIEDO 2 D.II PRIEDO 1 D.

73

2 paveikslas. Įvairūs veisimosi etapai

Įsikūrimas perėjimo vietose

Tuoktuvės

Lizdo sukimas

Poravimasis

Kiaušinių dėjimas

Perėjimas

Anksti lizdus paliekančios rūšys Vėlai lizdus paliekančios rūšys

Išsiperėjimas ir išskridimas iš lizdo

Skraidymas

Jauniklių savarankiškumas

Išsiperėjimas

Išskridimas iš lizdo

Jauniklių savarankiškumas

74

3 paveikslas. Viena iš galimų „panašiai atrodančių“ medžiojamų rūšių grupavimo schemų

„Panašiai atrodančių“ rūšių grupės

Grupėms priklausančios rūšys, kurias galima supainioti

Buveinių tipai ir kiti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Valstybės, prie kurių rūšys yra nurodytos II priede

Kada kyla didžiausia problemų tikimybė, kai naudojamos nevienodos medžioklės sezoną pratęsiančios medžioklės pradžios ir pabaigos datos

Pilkosios žąsys

Anser anser Anser fabalis Anser brachyrhynchus Anser albifrons

Pievos ir arimai, kur jie žiemoja Išsiskiriantys balsai

Visos valstybės narės, išskyrus Graikiją, Airiją, Liuksemburgą, Nyderlandus ir Portugaliją

Medžioklės laikotarpio pabaigoje

Patamsėję paviršiaus ančių patinai, patelės ir jaunikliai

Anas penelope Anas strepera Anas crecca Anas platyrhynchos Anas acuta Anas querquedula Anas clypeata

Pelkės Dažniausiai išsiskiriantys balsai

Visos valstybės narės Medžioklės laikotarpio pradžioje. Daugiausia nuo liepos iki rugsėjo mėn., kai patinų plunksnų danga yra patamsėjusi, o jauniklių šėrimasis dar nepasibaigęs

Patamsėję nardančių ančių patinai, patelės ir jaunikliai

Aythya ferina Aythya fuligula Aythya marila (Netta rufina) (Bucephala clangula)

Vandenys, įskaitant jūrą

Visos valstybės narės Jūrų valstybės, daugiausia Baltijos jūros (DK, SW, SF)

Medžioklės laikotarpio pradžioje. Daugiausia nuo liepos iki rugsėjo mėn., kai patinų plunksnų danga yra patamsėjusi, o jauniklių šėrimasis dar nepasibaigęs Medžioklės laikotarpio pabaigoje

Juodosios antys (patelės ir jaunikliai)

Melanitta nigra Melanitta fusca (Imature Somateria) (Immature Aythya marila)

Daugiausia jūra Jūroje, daugiausia Baltijos (DK, SW, SF)

Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Dančiasnapių patelės ir jaunikliai

Mergus merganser Mergus serrator

Vandenys, įskaitant pakrančių zonas

Fenoskandija (DK, SW, SF) Medžioklės laikotarpio pabaigoje

Lagopus genties patelės ir jaunikliai

Lagopus lagopus scoticus Lagopus mutus

Viržynai, kalnuotos vietovės Paprastai rūšys gyvena skirtingame aukštyje

Jungtinė Karalystė


Tetrao genties patelės ir jaunikliai

Tetrao urogallus Tetrao tetrix

Miškai, kirtimai, viržynai Paprastai turėtų padėti atpažinti ryškus dydžio skirtumas

Tetrao – Alpėse (AT, It) ir Fenoskandijoje (SW, SF)


Alectoris genties kurapkos

Alectoris rufa Alectoris graeca Alectoris chuckar Alectoris barbara

A. graeca, A. barbara ir A. chukar gyvena sausose uolingose atšlaitėse. A. rufa ir A. chukar (jei užveista) – arimuose, viržynuose, kitose dirbamose žemėse ir atvirose žemumose.

Kur pasitaiko dalinių paplitimo sutapimų (rufa ir graeca – Pietryčių Prancūzijoje; graeca ir chuckar – Trakijoje, barbara ir rufa – pietinėje Andalūzijoje)


Putpelės ir pramogai medžiojamų paukščių jaunikliai

Coturnix coturnix Perdix arbar Alectoris jaunikliai (Phasianus colchicus jaunikliai)

Arimai, dirbamos žemės. Gr, Es, Fr, It, Pt Medžioklės laikotarpio pradžioje

Dideli sėjikai ir gaidukai

Pluvialis squatarola Pluvialis apricaria Philomachus pugnax

Rudenį ir žiemą P. Squatarola daugiausia gyvena jūros užliejamose dumblėtose seklumose ir jūrų pakrantėse; P. apricaria – daugiausia arimuose ir pievose. Išsiskiriantys balsai ir posparniai.

Fr, Ie, UK, Pt Pluvialis – medžioklės laikotarpio pradžioje Medžioklės laikotarpio pradžioje, rugpjūčio mėn.

Perkūno oželiai Gallinago gallinago Lymnocryptes minimus

Pelkės ir šlapios pievos. Visos valstybės barės, išskyrus Be, De, Lu, Nl, SF


Griciukai ir kuolingos

Limosa limosa Limosa lapponica Numenius arquata Numenius phaeopus

Rudenį ir žiemą gyvena jūros užliejamose dumblėtose seklumose ir jūrų pakrantėse. Pievos, atviros žemumos, šlapios pievos, jūros užliejamos dumblėtos seklumos ir jūrų pakrantės. Išsiskiriantys balsai.

FR, UK, IE Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Dideli Tringa genties tilvikai

Tringa erythropus Tringa totanus Tringa nebularia

Jūrų pakrantės, jūros užliejamos dumblėtos seklumos Išsiskiriantys balsai

Fr Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Maži kirai, kurių plunksnų danga

Larus ridibundus Larus canus

AT, FR, ES, SW, FI Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

75

„Panašiai atrodančių“ rūšių grupės

Grupėms priklausančios rūšys, kurias galima supainioti

Buveinių tipai ir kiti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Valstybės, prie kurių rūšys yra nurodytos II priede

Kada kyla didžiausia problemų tikimybė, kai naudojamos nevienodos medžioklės sezoną pratęsiančios medžioklės pradžios ir pabaigos datos

nevisiškai susiformavusi arba žieminė Dideli kirai, kurių plunksnų danga nevisiškai susiformavusi

Larus fuscus Larus argentatus Larus cachinnans Larus marinus

Paplitę beveik visur, išskyrus aukštus kalnus ir miškingas vietoves

Dk, De, Es, Sw, SF Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Columba genties karveliai, uldukai, keršuliai

Columba livia Columba palumbus Columba oenas

Laukinė C. livia paplitusi kalnuotose buveinėse, jaukinamos prie žmonių gyvenviečių

Kur bendrai paplinta laukinės ir sulaukėjusios C. livia rūšys (Sp, Korsika, Pt ir kt.)


Streptopelia būrio karveliai, purpleliai

Streptopelia turtur Streptopelia decaocto

Pietinis purplelis labiau linkęs gyventi miesteliuose ir kaimuose

At, De, Fr, It, Gr, Pt ir kt. Medžioklės laikotarpio pradžioje

Strazdai Turdus merula, female Turdus philomelos Turdus iliacus Turdus viscivorus Turdus pilaris

Buveinės plačiai paplitusios Išsiskiriantys balsai

Gr, Es, Fr, It, Pt Visų grupei priklausančių rūšių medžioklės pradžios ir pabaigos datos paprastai yra vienodos, išskyrus Italiją, kur T. viscivorus yra saugoma


Varnos Corvus corone Corvus frugilegus (Corvus monedula)

Buveinės plačiai paplitusios Dažniausiai išsiskiriantys balsai

DK, De, Gr, Es, Fr, Lu, Pt Medžioklės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

76

4 paveikslas. Klausimynas, pagal kurį įvertinama, ar nevienodi II priede išvardytų paukščių rūšių medžioklės sezonai atitinka Direktyvos 79/409/EEB 7 straipsnio 4 dalį -------------------------------------------------------------------------------------------------------

2. Ar siūlomas medžioklės sezonas iš dalies sutampa su bent vienos

kitokios panašiai atrodančios rūšies veisimosi ir (arba) grįžtamosios migracijos laikotarpiais, kai jos medžioklės sezonas yra neprasidėjęs?

TAIP

3. Ar tikėtina, kad dėl šios rūšies medžioklės šiuo iš dalies sutampančiu laikotarpiu iš tikrųjų kils gana didelis pavojus, kad ji bus supainiota su kita tai pačiai „panašiai atrodančių“ paukščių grupei priklausančia rūšimi, kurios medžioklės sezonas yra neprasidėjęs?

TAIP

4. Ar šios rūšies medžioklė šiuo iš dalies sutampančiu laikotarpiu iš tikrųjų kils gana didelis pavojus, kad bus trikdoma bent viena kitokia II priede nurodyta rūšis, kurios medžioklės sezonas yra neprasidėjęs?

NE

NEVIENODOS DATOS SUDERINAMOS SU DIREKTYVA

1. Ar rūšis, kuriai siūloma nustatyti kitokį medžioklės sezoną, priklauso „panašiai atrodančių“ paukščių grupei, kurioje yra bent viena kitokia rūšis, kurios medžioklės sezonas yra neprasidėjęs arba trumpesnis?

TAIP

NEVIENODOS DATOS

NESUDERI-NAMOS SU

DIREKTYVA

NE

NE

NE

5. Ar šį trikdymą susijusiems paukščiams gali atlyginti pakankamų maisto išteklių arba pakankamų netrikdomų zonų buvimas netoliese, kur paukščiai galėtų apsistoti ir maitintis? TAIP

TAIP

NE

77

5 paveikslas. Medžiojamų rūšių, kurių apsaugos būklė labai gera, sąrašas „Labai geros būklės“ nustatymo kriterijai: • SPEC 4 (rūšys, kurių pasaulinė populiacija yra sutelkta Europoje, t. y. rūšys, kurių daugiau nei 50 % pasaulinės

populiacijos arba paplitimo zonos yra Europoje, ir kurių apsaugos būklė Europoje yra gera) arba NON SPEC rūšys ir rūšys, kurių apsauga Europoje yra patikima (angl. Secure European Threat Status) (SPEC – Europoje saugomos rūšys, angl. – species of European conservation concern) 141,

• nepastebėta esminių besiveisiančių arba žiemojančių populiacijų sumažėjimo (mažiau kaip 10 % šalyje besiveisiančių populiacijų dydis sumažėja daugiau kaip 20 %; mažiau kaip 2 % šalyje besiveisiančių populiacijų dydis sumažėja daugiau kaip 50 %; mažiau kaip 10 % šalyje besiveisiančių populiacijų paplitimo zona sumažėja daugiau kaip 20 %; mažiau kaip 2 % šalyje besiveisiančių populiacijų paplitimo zona sumažėja daugiau kaip 50 %; arba mažiau kaip 10 % šalyje žiemojančių populiacijų dydis sumažėja daugiau kaip 20 %; mažiau kaip 2 % šalyje žiemojančių populiacijų sumažėja daugiau kaip 50 %),

• labai didelės populiacijos (> 1 000 000 porų), Rūšis Rūšies būklė Besiveisiančios populiacijos dalis, % Žiem. pop. dalis, % Dydis sumažėjo Arealas sumažėjo Dydis sumažėjo >20 % >50 % >20 % >50 % >20 % >50 % Anas platyrhynchos Non Spec; 9 0 7 0 1 1 Columba livia Non Spec; 1 0 0 0 Columba palumbus Spec 4 0 0 0 0 Turdus pilaris Spec 4 1 0 0 0 Turdus iliacus Spec 4 0 0 0 0 Turdus viscivorus Spec 4 5 0 4 0 Garrulus glandarius Non Spec 0 0 0 0 Pica pica Non Spec 0 0 0 0 Corvus monedula Spec 4 2 0 2 0 Corvus frugilegus Non Spec 1 0 0 0 Corvus corone Non Spec 0 0 0 0

141 Europos paukščiai. Jų apsaugos būklė. Paukščių apsaugai skirtas leidinys Nr. 3, 1994.

78

6 paveikslas: Columba palumbus – KERŠULIS

J A N F E V M A R A V R M A I J U N J U L A O U S E P O C T N O V D E CFI SE DK UK IE DE NL BE LU AT FR ES PT IT GR

Veisimosi laikotarpis Migracija ir veisimasis Pavasarinė migracija

+ = Galimas medžioklės laikotarpis pagal 7 straipsnio 4 dalį. ! = Veisimosi ir pavasarinės migracijos laikotarpis.

05

101520253035

FI SE

DK

UK IE DE NL

BE LU AT FR ES

PT IT GR

DEK

AD

OS

+

!

79

7 paveikslas. Anas platyrhynchos – DIDŽIOJI ANTIS J A N F E B M A R A P R M A Y J U N J U L A U G S E P O C T N O V D E CFI SE DK UK IE DE NL BE LU AT FR ES PT IT GR

Veisimosi laikotarpis Migracija ir veisimasis Pavasarinė migracija

+ = Galimas medžioklės laikotarpis pagal 7 straipsnio 4 dalį. ! = Veisimosi ir pavasarinės migracijos laikotarpis.

05

101520253035

FI

SE

DK

UK IE DE NL

BE LU AT

FR

ES

PT IT GR

DEK

AD

OS

+

!

80

8 paveikslas. Kai kurie paskelbti mirtingumo rodikliai 1 dalis: II priedo 1 dalyje išvardytos rūšys Rūšis Mirtingumo rodikliai

Anser fabalis KVM Duomenų nėra (Anser brachyrhynchus: suaugusių paukščių – 26 %; 4–16 mėnesių – 42 % ; iš viso vyresnių kaip 4 mėnesių amžiaus paukščių – 21,5 %) BWP Duomenų nėra

Anser anser KVM Suaug. (perinčių IS) – 23 % ; suaug. (perinčių DK), apsk. – 33 % BWP Islandijos populiacija: vidutinis metinis mirtingumas: suaug. – 23 % (žiedavimo duomenys), vyresnių kaip 4 mėnesių – 22 % (surašymų duomenys), galbūt sumažėjo 1960–1971 m.; suaug. paukščių išgyvenimo tikimybė – 3,8 metų (Boyd ir Ogilvie, 1972). Jauniklių ir suaug. žieduotų paukščių vidutinis metinis mirtingumas Danijoje – 33 %; visiškai subrendusių jauniklių tolesnio išgyvenimo tikimybė – 2,3 metų, suaug. – 2,6 metų (Paludan, 1973).

Branta canadensis KVM Suaug.: GB – 22 % BWP Anglija: suaug. vidutinis metinis mirtingumas – 22 %; išgyvenimo tikimybė – 3,9 metų (Boyd, 1962)

Anas penelope KVM Suaug. žieduotų paukščių – 47 % BWP Žieduotų Šiaurės vakarų Europos suaug. paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 47 %; išgyvenimo tikimybė – 1,6 metų (Boyd, 1962).

Anas strepera KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Anas crecca KVM Suaug. – 47–60 %; iki vienų metų amžiaus paukščių mirtingumo rodikliai didesni negu

suaugusių BWP Metinis mirtingumas. Britanija, 1949–1955 m., patinų – 49 %, patelių – 57 %; Pembrokeshire, Velsas, abi lytys: 1934–1938 m. – 64 %, 1945–1948 m. – 49 %, 1949–1953 m. – 65 %, bet karo metais, 1941–1945 m., tik 39 %; daugmaž trys penktosios patinų netekčių ir apie pusė patelių netekčių susijusios su žmogaus veikla (Boyd, 1957a). Abi lytys: Prancūzija – 55 %, Italija ir Ispanija – 58 %; abiejose teritorijose iki vienų metų amžiaus paukščių mirtingumas didesnis negu 1–2 metų amžiaus paukščių; 1–2 metų amžiaus paukščių mirtingumas Europoje – 47 %, SSRS – 51 % (Tamisier, 1972c).

Anas plathyrhynchos KVM CH: žieduotų paukščių gaudymo duomenys: nelaisvėje užaugintų – 58 %, laukinių – 52 %; DK: nelaisvėje užaugintų iki 1 metų amžiaus – 90,6 %, vyresnių – 55 % (esant aktyviai medžioklei) ŠV Europa: suaug. p. – 48 % SF: pirmaisiais metais – 64 %, vėlesniais metais – 55 % S: 64–76 % BWP Vakarų Europos žiedavimo duomenys: suaug. p. vidutinis metinis mirtingumas – 48 %, išgyvenimo tikimybė – 1,6 metų (Boyd, 1962). Suomija: mirtingumas per pirmuosius metus – 64 %, vėlesniais metais – 55 % (Grenquist, 1970). Švedija: jauniklių – 76 %, suaugusių – 64 % (Curry-Lindahl et al., 1970).

Anas acuta KVM Duomenų nėra BWP Vidutinis metinis suaug. p. mirtingumas, remiantis SSRS žieduotų paukščių gaudymo duomenimis – 48 % (Boyd, 1962).

Anas querquedula KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Anas clypeata KVM GB: suaug. p. – 44 %

BWP Britanijos suaugusių žieduotų paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 44 %; išgyvenimo tikimybė – 1,8 metų (Boyd, 1962).

Aythya ferina KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Aythya fuligula KVM Suaug. p.: nuo 20–25 % iki 46 %

BWP Šiaurės Vakarų Europos suaugusių žieduotų paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 46 %, išgyvenimo tikimybė – 1,7 metų (Boyd, 1962).

Lagopus l. scoticus BWP Škotija: metinis mirtingumas, apsk. – 65 % (Jenkins et al., 1967; A Watson). Lagopus mutus KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Alectoris graeca KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Alectoris rufa KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra

81

Rūšis Mirtingumo rodikliai

Perdix perdix KVM DK – 84 %; CS – 80–82 % BWP Daugelio teritorijų tyrimų duomenys apibūdina vidutinius populiacijos lygius, priklausančius nuo tankumą lemiančių veiksnių, visų pirma nuo lizdų plėšimo. Rugsėjo mėn. sumedžiotos populiacijos dalis labai susijusi su tankumu esant oficialiai medžioklei ir dabar kasmet svyruoja nuo 20 % iki 30 %. Netektys Britanijoje žiemą, atmetus sumedžiotus kiekius, šiuo metu sudaro 45 %, bet pasitaiko nedidelių metinių svyravimų; tai nesusiję su tankumu ir visiškai akivaizdu, kad tam neturi įtakos oro sąlygos. Žiemos netektys ir pavasarinis porų išsibarstymas šiek tiek prisideda prie vidutinių perėjimo aktyvumo svyravimų (G R Potts). Danijoje užaugintų ir antraisiais kalendoriniais metais po balandžio 1 d. paleistų paukščių metiniai mirtingumo rodikliai yra 84,0 ± 2,8 %, Italijoje paleistų paukščių – 80,2 ± 3,8 %, Čekoslovakijoje paleistų paukščių – 82,1 ± 7,2 % (Paludan, 1963). Lenkijoje mirtingumas per 12 mėnesių nuo gimimo metų rugsėjo 1 d. – 77,6 %, vėlesniais metais – 56 % (Olech, 1971)

Phasianus colchicus KVM DK: pirmaisiais metais – 84 %, vėlesniais metais – 58 % (didelis medžioklės aktyvumas) BWP Informacijos apie laukines populiacijos nėra. Dauguma Europoje ir Šiaurės Amerikoje atliktų valdomų populiacijų tyrimų rodo aukštus, ypač patinų ir iki vienų metų amžiaus paukščių, mirtingumo rodiklius, pvz., Danijoje vidutinis metinis patinų mirtingumas – 78,1 %, patelių – 62,3 %, visų paukščių iki vienų metų amžiaus – 81,4 %, vėlesniais metais – 58,4 % (Paludan, 1959a).

Fulica atra KVM Pirmaisiais gyvenimo metais – 76–87 %; antraisiais – 48–72 %; NL: pirmaisiais gyvenimo metais – 79 %; vėlesniais metais – 25 %; rastų negyvų: iki vienų metų amžiaus – 32 %; vėlesnių metų – 22 % BWP Įvairių Šiaurės vakarų Europos paukščių mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 76–87 %, antraisiais – 48–72 %; mažesnioji riba greičiausiai atspindi tikresnį vaizdą (Glutz et al., 1973). 686 žieduotų paukščių stebėjimas Šveicarijoje žiemą: per kalendorinius žiedavimo metus – 371, antraisiais metais – 125, trečiaisiais – 83, ketvirtaisiais – 51, penktaisiais – 19, šeštaisiais ir vėlesniais – 36 (Glutz, 1964). Nyderlanduose žieduotų paukščių, kurie buvo žieduoti dar būdami jaunikliai, metiniai išgyvenimo ir mirtingumo rodikliai, 1934–1973 m.: nušautų paukščių (93 paukščių imtis): pirmaisiais metais – ¾ 2179 %, vėlesniais metais – 7525 %; rastų negyvų (138 paukščių imtis): pirmaisiais metais – ¾,6832 %, vėlesniais metais – 7822 % (Cavé, 1977).

Lymnocryptes minimus KVM Duomenų nėra BWP Negausiais duomenimis, metinis mirtingumas – 76 %, bet beveik tikrai per didelis (Boyd, 1962).

Gallinago gallinago KVM B – 52–57 %; DK – 47 %; GB – 52 %; BWP Metinis įvairių imčių mirtingumo svorinis vidurkis – 51,9 ± 5,43 %, skirtumų tarp pirmamečių apsiplunksnavusių ir vėlesnių metų paukščių nepastebėta (Boyd, 1962). Belgija: nušautų paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 56,7 %, rastų negyvų – 52,0 %; vyresnių nei vienų metų paukščių mirtingumas mažesnis (Dhondt ir Van Hecke, 1977). Vakarų Vokietija: mirtingumas pirmaisiais metais – 65 % (Glutz von Blotzheim et al., 1977). Danija: vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 47,1 ± 2,80 % (Fog, 1978). Suomija: vidutinis metinis mirtingumas – 46,9 % (Pertunnen, 1980c).

Scolopax rusticola KVM Pirmaisiais metais – 55–65 %; vėlesniais metais – 40–50 %, Fenoskandinavijos populiacijose didesnis. BWP Britanija: metinis mirtingumas: pirmaisiais gyvenimo metais – 54 %, vėlesniais metais – 39 %, laikotarpis nuo rugpjūčio 1 d. iki liepos 31 d. (Kalchreuter, 1975); atlikus ankstesnius skaičiavimus gauti šie atitinkami rodikliai (Lack, 1943; Boyd, 1962): pirmaisiais metais – 56 % ir 55 %, vėlesniais metais – 37 % ir 40,7 %, suaugusių paukščių metinis mirtingumas 1931–1940 m. buvo gerokai didesnis negu 1921–1930 m., priežastys nežinomos (Boyd, 1962). Norvegija ir Švedija: metinis mirtingumas: pirmaisiais gyvenimo metais – 67 %, vėlesniais metais – 52 % (Kalchreuter, 1979); Suomija ir Baltijos šalys – atitinkamai 72 % ir 54 % (Kalchreuter, 1975). Suomija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 61,7 %, vėlesniais metais – 48,4 % (Pertunnen, 1980a). Fenoskandija: pirmaisiais gyvenimo metais – 65,6 %, vėlesniais metais – 50,6 % (Clausager, 1974). Nyderlandai: metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 50,0 % (Clausager, 1974).

Columba livia (1) KVM Duomenų nėra BWP Anglija (Salford): mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 43 ± 7,3 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 33,5 ± 4,9 % (Murton et al., 1972b). Anglija (Flamborough Head): metinis nušautų suaugusių paukščių mirtingumas – 30 % (Murton ir Clarke, 1968).

82

Rūšis Mirtingumo rodikliai

Columba palumbus KVM GB – 35–41 %, jauniklių – 60–70 %; DK: jauniklių – 54,3 %; suaugusių – 41,3 %; NL, apsk.: 46 % BWP Britanija: jauniklių mirtingumas – 74 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas, apsk. – 36 % (Murton, 1965b). Nyderlandai: 1911–1953 m. (kai už nušautus paukščius nebuvo mokamos premijos): pirmamečių mirtingumas – 49 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 50 %; 1959–1962 m. (buvo mokamos premijos): pirmamečių – 55 %, suaugusių – 61 % (Doude van Troostwijk, 1964a); 1911–1981 m.: pirmamečių ir suaugusių kartu – 46 % (Glutz ir Bauer, 1980). Danija: pirmamečių mirtingumas – 54,7 %, suaugusių paukščių mirtingumas – 41,3 % (Søndergaard, 1983). Suomija: pirmamečių mirtingumas 41,7 %, antramečių mirtingumas – 47,6 %, mirtingumas vėlesniais metais – 30,5 % (Saari, 1979b)

(1) Čia nurodytos laukinės Columba livia populiacijos, o ne naminiai karveliai.

83

2 dalis: II priedo 2 dalyje išvardytos rūšys

Rūšis Mirtingumo rodikliai Cygnus olor KVM GB: pirmaisiais metais – 58 %; antraisiais ir trečiaisiais metais – 30 %; ketvirtaisiais

ir penktaisiais metais – 22 % (Coleman ir Minton, 1980); apsk.: pirmaisiais metais – 30 %, antraisiais metais – 30 %, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – 25 % (Bacon, 1980). BWP Britanija: 3–12 mėnesių paukščių metinis mirtingumas – 32,1 %, 1–2 metų – 35,4 %, 2–3 metų ir 3–4 metų – 25,0 %, perinčių paukščių, vyresnių kaip 4 metų – 18–20 %; 4 metų paukščių išgyvenimo tikimybė – 4–8 metai (Beer ir Ogilvie, 1972). Danija: metinis mirtingumas – 26 % (Bloch, 1971). Švedija: metinis mirtingumas 1965–1970 m. – 28,5 %, bet ne daugiau kaip 21,0 % atmetus ypač atšiaurią 1969–1970 m. žiemą (Mathiasson, 1973a).

Anser brachyrhynchus KVM Suaug. – 26 %; 4–16 mėn. – 42 %; visų vyresnių nei 4 mėnesių individų – 21,5 % BWP Suaug. p. vidutinis metinis mirtingumas – 26 %, 4–16 mėnesių – 42 % (žiedavimų duomenimis). Visų vyresnių nei 4 mėnesių paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 21,5 % (surašymų duomenimis), 1950–1972 m. pastebėtas rodiklio sumažėjimas (Boyd ir Ogilvie, 1969).

Anser albifrons142 KVM A. a. albifrons: > 1 metų – 30,9 %; Anser a. flavirostris – 34 % BWP A. a. albifrons: Vidutinis metinis mirtingumas (Britanijoje žiemojančių paukščių) – 28 % Nyderlanduose žiemojančių paukščių – 30,9 % (Doude van Troostwijk, 1974) A. a. flavirostris: vidutinis metinis mirtingumas – 34 %

Branta bernicla KVM Suaugusių paukščių Britanijoje – 17 %, tiesiogiai susiję su veisimusi BWP Vidutinis suaugusių paukščių metinis Britanijoje žiemojančio B. b. mirtingumas – 14 %, B. b. hrota iš Spitsbergen‘o – 17 % (Boyd, 1962).

Netta rufina KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Aythya marila KVM Duomenų nėra

BWP Islandijoje žieduotų suaugusių paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 52 % (Boyd, 1962).

Somateria mollisima KVM Suaugusių paukščių – 20–40 % BWP Nyderlandai: metinis mirtingumas paukščių, žieduotų tuomet, kai dar buvo neapsiplunksnavę: 1965–1970 m. – vidutiniškai 17 %; 1964–1968 m. patelių metinis mirtingumas svyravo nuo 15 % iki 61 %, ir tai atspindėjo nuodijimą chloruotais angliavandeniliais; 1969–1971 m., kai buvo imtasi kontrolės priemonių, – 2–8 % (Swennen, 1972). Danija: metinis mirtingumas – 20 % (Paludan, 1962). Šiaurės Vakarų Europoje žieduotų paukščių: vidutinis metinis mirtingumas – 39 %, išgyvenimo tikimybė – 2,1 metų (Boyd, 1962)

Clangula hyemalis KVM Duomenų nėra BWP Islandijoje žieduotų suaugusių paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 28%; išgyvenimo tikimybė – 3,1 metų (Boyd, 1962).

Melanitta nigra KVM Duomenų nėra BWP Islandijoje žieduotų paukščių: suaugusių paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 23 %; išgyvenimo tikimybė – 3,8 metų (Boyd, 1962)

Melanitta fusca KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Bucephala clangula KVM Perinčių patelių – 37 %

BWP Metinis mirtingumas (perinčių patelių) Švedijoje, apsk. – 37 %; išgyvenimo tikimybė – 3 metai (suaugusių paukščių išgyvenimo tikimybė, apsk. – 2 metai, Nilsson, 1971).

Mergus serrator KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Mergus merganser KVM Duomenų nėra

BWP Suaugusių paukščių vidutinis metinis mirtingumas – 40 %, išgyvenimo tikimybė – 2,0 metų (Boyd, 1962).

Bonasa bonasia KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra

142 Manoma, kad šie Anser albifrons flavirostris mirtingumo rodikliai yra per dideli. Naujausi šio porūšio tyrimai rodo, kad mirtingumas pirmaisiais metais yra 32,2 %, o suaugusių paukščių – 21,5 % (Fox, A.D. ir Stroud, D.A., 2002). Grenlandijos baltakaklė žąsis Anser albifrons flavirostris. Spaudoje pateiktas „Vakarų Palearktikos paukščių“ papildymas).

84

Rūšis Mirtingumo rodikliai Lagopus l . lagopus KVM Duomenų nėra BWP SSRS: suaugusių paukščių – 60–86 %, pirmamečių paukščių –

90–95 % (1971–1975 m., Bolšezemolsko tundroje išnykus lemingui Lemmus lemmus ir plėšrūnams ėmus persekioti šiuos paukščius, jų mirtingumas labai padidėjo (Vorgnin, 1976). (Lagopus lagopus scoticus Škotijoje: metinis mirtingumas, apsk. – 65 % (Jenkins et al., 1967). Apie ES duomenų nėra.

Tetrao tetrix143 KVM SF: jauniklių pirmą žiemą – 64 %; suaugusių paukščių pastovus – 47 % BWP Suomijoje vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas gali svyruoti nuo 40 % iki 60 %, galimi metiniai ir vietiniai svyravimai (Helminen, 1963).

Tetrao urogallus KVM SSRS: suaugusių paukščių – 54–59 %; SF – 30 % BWP SSRS: dviejose teritorijose išgyvenimo ir mirtingumo rodikliai nuo išsiperėjimo iki rugsėjo 1 d.: patinų – 48 52 %, patelių – 59 41 %; kitų metų rodikliai – 46 54 %, vėlesniais metais atitinkamai 33 67 %, 59 41 %, 54 46 % (Semenov-Tian-Šanskij, 1959).

Alectoris barbara KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Alectoris chukar KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Coturnix coturnix KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Meleagris gallopavo KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Rallus aquaticus KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Gallinula chloropus KVM Žiedavimo būdu gauti duomenys (gaudymas): pirmaisiais metais – 69 %

BWP Iš 90 Vakarų Vokietijoje žieduotų paukščių 69 % žuvo pirmaisiais gyvenimo metais, 23 % – antraisiais (Glutz et al., 1973).

Haematopus ostralegus

KVM GB: bendras mirtingumo rodiklis (nuo tik apsiplunksnavusių iki lytiškai subrendusių paukščių) – 74–80 %; jauniklių – 40 %; BWP Nyderlandai: vidutinis jau apsiplunksnavusių paukščių mirtingumas pirmaisiais metais – 36 %; 1–15 metų amžiaus – 15,9 % kasmet (Boyd, 1962). Mirtingumas nuo išsiperėjimo iki pirmo mėnesio po apsiplunksnavimo, Velsas – 84 % (Harris, 1969). Mirtingumas nuo apsiplunksnavimo iki lytinės brandos – 74 % ir 80 %, apskaičiuota Harris (atitinkamai Harris, 1969 ir Harris, 1970) (Glutz et al., 1975); jauniklių vidutinis metinis mirtingumas, apsk. – 40 % (Harris, 1967). Vakarų Vokietija: vidutinis mirtingumas nuo tik apsiplunksnavusių iki vidutinio amžiaus (5–6 metų) paukščių, pirmą kartą pagautų perint, apsk. – 62 %; perinčių paukščių išgyvenimo ir mirtingumo rodikliai 1949–1963 m. yra visų amžiaus grupių vienodi, apsk. – 94 6 % (Schnakenwinkel, 1970); Velse 1963–1968 m. perinčių paukščių išgyvenimo ir mirtingumo rodikliai – 872-13–98 % (Harris, 1970b).

Pluvialis apricaria KVM GB: pirmoji žiema – 41 %, kitos žiemos – 22 % (Parr, 1980); NL: pagautų žieduotų paukščių duomenys: pirmaisiais metais – 53 %; kiti metai – 39 %. BWP Nyderlandai: remiantis duomenimis, gautais sugavus 123 rudenį žieduotus visiškai suaugusius paukščius: 53 % žuvo pirmaisiais gyvenimo metais po žiedavimo, vėliau po 39,0 ± 5,42 % kasmet. Islandija: sugavus 31 žieduotą jauną paukščiuką ir jauniklį, gauti šie mirtingumo duomenys: pirmaisiais kalendoriniais metais – 66 %, vėlesniais metais – po 46,5 ± 10,3 % kasmet (Boyd, 1962). Škotija: suaugusių paukščių mirtingumas, apsk. – 22 % (Parr, 1980).

Pluvialis squatarola KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Vanellus vanellus KVM Pirmaisiais metais (nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 31 d.): GB – 38 %; Vidurio Europa –

40 %; Skandinavija – 40 %, DK – 44 %; vėlesniais metais: GB – 32 %; Vidurio Europa – 29

%; Skandinavija – 33 %, DK – 33 %; 2–11 metais svyruoja nuo 30 % iki 36 %, vėlesniais

metais apskaičiuotas rodiklis yra 43 %.

BWP Europa: jauniklių mirtingumas nuo rugpjūčio 31 d. iki kitų metų kovo 31 d. (t. y. atmetus didelį mirtingumą pirmosiomis savaitėmis) – 39,7 %, skirtingose šalyse žieduotų paukščių svyruoja nuo 30,4 % iki 57,5 %, Britanijoje ir Airijoje – 37,5 %, Vidurio Europoje – 40,1 %, Skandinavijoje – 40,4 %. Vėlesniais metais metinis mirtingumas – 32,2 % (Britanijoje ir Airijoje – 33,9 %, Vidurio Europoje – 29,4 %, Skandinavijoje – 33,1 %). Daugiau informacijos ir pasvarstymų ieškoti Glutz et al. (Glutz et al., 1975).

143 Ilgalaikiais duomenimis, mirtingumo per pirmąją žiemą rodikliai (nuo rugsėjo mėn. iki kito pavasario) yra: kurtinių Tetrao urogallus – 76 %, kurtinių Tetrao tetrix – 64 %. Pastovaus dydžio populiacijoje suaugusių kurtinių ir tetervinų metinio mirtingumo rodikliai yra atitinkamai 29 % ir 47 %. Abiejų rūšių atvejų pastebimi su lytimi susiję jauniklių mirtingumo skirtumai. Linden, H., 1981, pateikti netiesiogiai pagrįsti kurtinių Tetrao urogallus ir tetervinų Tetrao tetrix jauniklių mirtingumo rodikliai. Suomijos pramogai medžiojamų paukščių tyrimas Nr. 39: 35–51.

85

Rūšis Mirtingumo rodikliai Calidris canutus KVM Duomenų nėra

BWP Vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 32,4±3,18 % (Boyd, 1962) Philomachus pugnax KVM Įvairūs šaltiniai (žiedavimo duomenys) – 47 %

BWP Metinis mirtingumas – 47,6 ± 3,61 %, pirmųjų ir vėlesnių metų skiriasi nedaug; galimi nedideli skirtumai tarp lyčių (Boyd, 1962)

Limosa limosa KVM NL: pirmaisiais metais – 38 %; antraisiais – 32 %; trečiaisiais ir vėlesniais – 37 % BWP Nyderlandai: metinis mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais (iki gegužės 15 d.) – 37,6 %, antraisiais metais – 32 %, vėlesniais metais vidutiniškai 36,9 % (Glutz et al., 1977).

Limosa lapponica KVM Duomenų nėra BWP Metinio mirtingumo rodiklis – 29,5 ± 7,9 %, bet tiksliai apskaičiuota, kad pirmaisiais metais po žiedavimo – 79 % (Boyd, 1962).

Numenius phaeopus KVM Duomenų nėra BWP Remiantis maža imtimi (13 paukščių), metinis mirtingumas – 30,8 ± 9,1 % (Boyd, 1962).

Numenius arquata KVM GB: pirmaisiais metais (po apsiplunksnavimo) – 53 %; antraisiais – 37 %, vėlesniais – 26 % NL: pirmaisiais metais (žieduoti maži paukščiukai) – 66 %; 2–4-aisiais metais – 28 %; SF: pirmaisiais metais iki gruodžio 31 d. – 64 %; kitais metais – 55 % BWP Britanija: vidutinis metinis mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais po apsiplunksnavimo (n = 287) – 53,0 %, antraisiais – 37,0 %, vėlesniais – 26,4 % (Bainbridge ir Minton, 1978). Nyderlandai: vidutinis metinis paukščių mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais po to, kai jie buvo žieduoti dar būdami jaunikliai (n = 137) – 66,4 %, 2–4-aisiais metais, apsk. – 28 % (Glutz et al., 1977). Suomija: vidutinis metinis paukščių mirtingumas nuo to laiko, kai jie buvo žieduoti dar būdami jaunikliai, iki gruodžio 31 d. (n = 245) – 64 %, vėlesniais metais – 55 % (Grenquist, 1965).

Tringa erythropus KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Tringa totanus KVM Pirmaisiais metais >50 %; vėlesniais metais 20–30 %

BWP Mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais po apsiplunksnavimo – 55 %; suaugusių paukščių mirtingumas (apsk.) įvairiose imtyse gerokai svyravo nuo 17,7 % iki 56,9 %, galbūt dėl to, kad buvo pamesti žiedai; labiausiai tikėtina, kad geriausias yra Švedijos imties (55) rodiklis – 31,5 % (Boyd, 1962). Vokietijos kolonijos suaugusių paukščių mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais po žiedavimo, apsk. – 28,7 %, vėliau kiekvienais metais jis mažėja (30 %, 20 % ir 18 %), bet taip yra dėl suaugusių paukščių grįžimo į koloniją ir dėl kasmet didėjančio prisirišimo prie lizdų sukimo vietų (Grosskopf, 1959; Boyd, 1962).

Tringa nebularia KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Larus ridibundus KVM Jauniklių mirtingumas – 56 % (išgyvenimas nuo apsiplunksnavimo iki pirmųjų metų

pabaigos – 44 %) Suaugusių paukščių, apsk. – 15–40 % BWP Britanija ir Airija: vidutinis mirtingumas 1945–1972 m.: per pirmuosius 6 mėnesius – 38,3 %,per antruosius kalendorinius metus – 27,5 % , vėlesniais metais, apsk. – 24 %; Šiaurės vakarų Anglijoje 1908–1924 m. mirtingumas daug didesnis dėl medžioklės (per pirmuosius 6 mėnesius, apsk. – 60 %) (Flegg ir Cox, 1975). Camargue (Prancūzija): vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas ekspansijos metu sumažėjo iki 16 % ir daugiausia dėl naujų maisto išteklių naudojimo žiemą (Lebreton ir Isenmann, 1976).

Larus cachinnans KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Larus canus KVM Estija: pirmaisiais metais – 54 %; antraisiais metais – 25 %, vėlesniais metais – 26 %;

SF – 29 %; buvusi Rytų Vokietija – 16 %; NW – 15 %; DK – 26 % ir GB – 34 % BWP 347 paukščių, vyresnių kaip 2 metų ir žieduotų Danijoje, vidutinis metinis mirtingumas – 26,0 % (Sørensen, 1977). Vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas, Estija, apsk. – 15 % (Onno, 1968b).

Larus fuscus KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra

86

Rūšis Mirtingumo rodikliai Larus argentatus KVM Suaugusių paukščių, apsk. – 10 %

BWP Paskelbtuose su Europa ir Šiaurės Amerika susijusiuose skaičiavimuose pasitaiko didelių svyravimų. Mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais: Britanija – 17 % (Chabrzyk ir Coulson, 1978), 30 % (Brown, 1967b), 18 % (Harris, 1970a); Danija, 22 % (Paludan, 1951); Šiaurės Amerika 38–62 % (Paynter, 1966), 27–32 % (Kadlec ir Drury, 1968). Mirtingumas antraisiais gyvenimo metais: Britanija – 7,3 % (Chabrzyk ir Coulson, 1978). Suaugusių paukščių mirtingumas: Britanija – 6,5 % (Chabrzyk ir Coulson, 1978), 10 % (Parsons, 1971a), 10 % (Harris, 1970a); Vakarų Vokietija – 10 % (Drost et al., 1961); Danija – 15 % (Paludan, 1951); Šiaurės Amerika – 4–9 % (Kadlec ir Drury, 1968), bet vėlesnių tyrimų metu pateikta 15–20 % (Kadlec, 1976).

Larus marinus KVM Duomenų nėra BWP Duomenų nėra Columba oenas KVM 50 %; GB – 44–61 %

BWP Britanija: pirmamečių mirtingumas, apsk. –60 %, suaugusių paukščių mirtingumas, apsk. – 46,3 %, bet šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje sumažėjo (R J O'Connor ir C J Mead). Suomija: pirmamečių mirtingumas – 57,5 %, suaugusių paukščių mirtingumas – 44,5 % (Saari, 1979b)

Streptopelia decaocto KVM GB: pirmaisiais metais, apsk. – 69 %; vėlesniais metais – 39 %; D – 50–75 % ir 35–55 % BWP Anglija: jauniklių mirtingumas – 69 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 39 % (Coombs et al., 1981). Švedija: metinis mirtingumas – 29 % (Bentz, 1982). Centrinė Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 50–75 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 35–55 % (Glutz ir Bauer, 1980).

Streptopelia turtur KVM GB: jauniklių – 64 %; suaugusių paukščių, apsk. – 50 % BWP Britanija: apytikslis pirmamečių mirtingumas, apsk. – 64 %, metinis suaugusių paukščių mirtingumas, apsk. – 50 % (Murton, 1968).

Alauda arvensis KVM Suaugusių paukščių – 30–35 %, didžioji dalis žūsta žiemą BWP Anglija: vidutinis metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 33,5 %; savarankiškų jauniklių vidutinis mirtingumas pirmaisiais metais – 38 % (Delius, 1965).

Turdus merula KVM Remiantis žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 69 %; vėlesniais metais – 40–52 % BWP Britanija: metinis mirtingumas: pirmaisiais gyvenimo metais (nuo rugpjūčio 1 d.) – 58 %, antraisiais – 38 %, trečiaisiais – 50 %, ketvirtaisiais ir penktaisiais – 40 % (Lack, 1943); metinis mirtingumas: pirmaisiais gyvenimo metais (nuo rugpjūčio 1 d.) – 54 %, antraisiais – 40 % (Lack, 1946b); metinis mirtingumas pasibaigus pirmiems kalendoriniams metams – 44±1,5 %, amžius ir lytis didelės įtakos neturi; galbūt mažesnis šiaurėje; kasmet svyruojantis: nuo 34 % 1933–1934 m. iki 69 % 1928–1929 m. (Coulson, 1961); Oksforde metinis jauniklių mirtingumas – 59 % (Snow, 1958b); metinis mirtingumas sumažėjo nuo 50 % (apsk.) 1951–1952 m. iki 32 % (apsk.) 1960–1961 m., greičiausiai ne dėl orų (Snow, 1966b); metinis suaugusių paukščių mirtingumas Londone – 41,8±1,0 %, kaimiškose Pietų Anglijos vietovėse – 34,9±0,5 % (Batten, 1973); mirtingumas didžiausias kovo–birželio mėn.; eismas ir kačių grobuoniški įpročiai turėjo vis daugiau įtakos mirtingumui (Batten, 1978); metinis suaugusių patinų mirtingumas – 41%, patelių – 60% (Naylor, 1978). Belgija: metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 69% (Verheyen, 1958); metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 52,2±2,3% arba, atmetus žmogaus nušautus ar kitaip nužudytus, – 45,8±2,5 %; metinis jauniklių mirtingumas – 12,4±1,9 % (Van Steenbergen, 1971). Prancūzija: metinis mirtingumas miestuose, patinų – 25 %, patelių – 33 % (Ribaut, 1964). Vakarų Vokietija: metinis mirtingumas – 49 %, miesto paukščių – 28 % (Erz, 1964). Suomija: bendras metinis mirtingumas – 58–59 % (Haukioja, 1969). Čekoslovakija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 68,4 %, antraisiais metais – 56,3 %, trečiaisiais metais – 30 % (Beklová, 1972); mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 72 % (Havlín, 1961).

Turdus pilaris KVM N, apsk. – 53 % (didesnis pirmamečių paukščių); SF, apsk. – 65 %; CH, apsk. – 69 % BWP Šveicarija: metinis mirtingumas – 60–70 %, nepriklauso nuo amžiaus (Furrer, 1977). Suomija: bendras metinis mirtingumas – 61–65 % (Haukioja, 1969).

Turdus philomelos KVM CS: pirmaisiais metais – 58 %; vėlesniais metais – 44 %; F: atitinkamai 59 % ir 46 %; BWP Britanija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais (nuo rugpjūčio 1 d.) – 53 %, antraisiais metais – 40 % (Lack, 1946b). Suomija: bendras metinis mirtingumas – 54 % (Haukioja, 1969).

Turdus iliacus KVM suaugusių paukščių, apsk. – 50 % BWP Suomija: bendras metinis mirtingumas – 57–58 % (Haukioja, 1969).

87

Rūšis Mirtingumo rodikliai Turdus viscivorus KVM GB: suaugusių paukščių – 48 %

BWP Britanija: metinis suaugusių paukščių mirtingumas – 48 %; apsiplunksnavusių jauniklių mirtingumas iki pirmųjų kalendorinių metų pabaigos – 62 % (Snow, 1969a).

Sturnus vulgaris KVM Remiantis Europoje sugautų žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 60–73 %; vėlesniais metais – 50–68 % BWP Britanija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais (nuo rugpjūčio 1 d.) – 48 %, antraisiais metais – 48 % (Lack, 1946); metinis mirtingumas 52,8 % ±1,0 % (Coulson, 1960). Suomija: metinis mirtingumas – 46 % ± 4,4 % (Haukioja, 1969). Čekoslovakija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 68,1 %, devintaisiais – 22,2 %, dešimtaisiais – 14,2 % (Beklová, 1972).

Garrulus glandarius KVM Remiantis sugautų žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 61 % BWP Britanija: mirtingumas pirmaisiais kalendoriniais metais – 40 %, antraisiais metais – 55 %, 3–5-aisiais metais – 41 % (Holyoak, 1971). Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 60,7 % (Busse, 1969).

Pica pica KVM Europa: remiantis sugautų žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 69 % GB: suaugusių patinų – 25 %, suaugusių patelių – 40 %. BWP Britanija ir Suomija: mirtingumas pirmaisiais kalendoriniais metais – 46 %, antraisiais metais – 58 %, 3–5-aisiais metais – 55 % (Holyoak, 1971). Miestų populiacijų, Britanija: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais palikus lizdą – 44 %, vėlesniais metais – 30 %, 24 %, 32 %, 46 % ir 86 % (Tatner, 1986). Suomija: metinis mirtingumas remiantis visais sugautais žieduotais paukščiais – 61 ± 4,3 %, galbūt kiek per didelis; perinčių paukščių – 47 ±7,9 %, greičiausiai gerai apskaičiuota (Haukioja, 1969). Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 69,0 % (Busse, 1969).

Corvus monedula KVM Remiantis sugautų žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 46 % BWP Britanija: mirtingumas pirmaisiais kalendoriniais metais – 38 %, antraisiais metais – 36 %, 3–5-aisiais metais – 43 % (Holyoak, 1971). Suomija: metinis mirtingumas – 35 ± SE 3,2 % (Haukioja, 1969). Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 45,5 % (Busse, 1969).

Corvus frugilegus KVM Remiantis sugautų žieduotų paukščių duomenimis: pirmaisiais metais – 54 % BWP Britanija: mirtingumas pirmaisiais kalendoriniais metais – 59 %, antraisiais metais – 51 %, 3–5-aisiais metais – 25 % (Holyoak, 1971). Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 54 % (Busse, 1969).

Corvus corone KVM Remiantis sugautų žieduotų paukščių duomenimis pirmaisiais metais – 62 % BWP Britanija ir Suomija: mirtingumas pirmaisiais kalendoriniais metais – 61 %, antraisiais metais – 45 %, 3–5-aisiais metais – 48 % (Holyoak, 1971). Suomija: metinis mirtingumas – 47 ±2,3 % (Haukioja, 1969). Europa: mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais – 62,4 % (Busse, 1969)

Raktas: KVM = Kompendium der Vögel Mitteleuropas (Bezzel E. 1985. Kompendium der Vögel Mitteleuropas - Nonpasseriformes Nichtsingvögel. AULA-Verlag Gmbh, Wiesbaden & Bezzel E. 1993. Kompendium der Vögel Mitteleuropas - Passeres Singvögel. AULA-Verlag Gmbh, Wiesbaden BWP = Vakarų Palearktikos paukščiai (angl. Birds of the Western Palearctic). (Cramp S. ir C M Perrins (leid.). 1973–1994. Vakarų Palearktikos paukščių vadovas, 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 tomai. Oksfordo universiteto leidykla, Oksfordas.)

88

9 paveikslas. Ilgasnapės vištelės (Rallus aquaticus), kurios paskelbtų mirtingumo rodiklių nėra, nedidelio skaičiaus apskaičiavimo pavyzdys Rallus aquaticus Europos populiacija yra 130 000 porų arba 260 000 paukščių (šaltinis – EBCC (Europos paukščių surašymo taryba, angl. The European Birds Census Council) sudarytas Europos perinčių paukščių atlasas). a) suaugusių paukščių mirtingumo rodiklis – 25 % 144 išgyvenimo rodiklis – 75 %, išgyvenusių suaugusių paukščių – 195 000 paukščių po vienų metų • būtinas papildymas (laikantis populiacijos stabilumo hipotezės) – 65 000 paukščių • jauniklių mirtingumas – 50 % 145 todėl rudenį turi būti 130 000 jauniklių vidutiniškai po

vieną jauniklį poroje (vienai patelei) • taigi naudojama 390 000 (260 000 + 130 000) paukščių, kurių apskaičiuotas mirtingumas yra

33,33 % • 130 000 paukščių žūsta, 1 % nuo šio dydžio yra 1300 paukščių • 1300 paukščių gali būti laikoma nedideliu skaičiumi (žemyno mastu) b) jei suaugusių paukščių mirtingumo rodiklis 60 % 146 vidutinis išgyvenimo rodiklis – 40 % ir tai sudaro 104 000 paukščių po vienų metų • būtinas papildymas (laikantis populiacijos stabilumo hipotezės) – 156 000 paukščių • jauniklių mirtingumas 6050 % rudenį turi būti 312 000 jauniklių vidutiniškai po 2,4

jauniklio poroje (vienai patelei) • taigi naudojama 572 000 (260 000 + 312 000) paukščių, kurių apskaičiuotas vidutinis

mirtingumas yra 60 % • 343 200 paukščių žūsta, 1 % nuo šio dydžio yra 3432 paukščiai • 3500 gali būti laikomi nedideliu skaičiumi (žemyno mastu)

144 Literatūroje pateiktais duomenimis, 25 % yra mažiausias vyresnių kaip vienų metų Rallidae mirtingumo rodiklis. 145 Literatūroje pateiktais duomenimis, 50 % yra mažas ne vyresnių kaip vienų metų Rallidae mirtingumo rodiklis. 146 Literatūroje pateiktais duomenimis, 60 % yra didelis vienos rūšies Rallidae vidutinio mirtingumo rodiklis.

89

10 paveikslas. Medžiojamos rūšys (II priedas), kurių apsaugos būklė yra prasta SPEC, 2 KAT. – Pažeidžiamos, ženkliai nykstančios Limosa limosa 98 NERI (Griciukas / Barge à queue noir) SPEC, 2 KAT. – Nykstančios, saikingai nykstančios Tringa totanus 98 NERI (Raudonkojis tulikas / Chevalier gambette) Larus canus (Paprastasis kiras / Goéland cendré) SPEC, 3 KAT. – Pažeidžiamos, ženkliai nykstančios Anas strepera 00 WI (Pilkoji antis / Canard chipeau) Anas acuta 98 NERI (Smailiauodegė antis / Canard pilet) Anas querquedula 98 ONC (Dryžagalvė kryklė / Sarcelle d'été) Coturnix coturnix 99 ONC (Putpelė / Caille des blés Lymnocryptes minimus 98 NERI (Oželis nykštukas / Bécassine sourde) [Scolopax rusticola, winter 98 ONC (Slanka / Bécasse des bois)]147 Limosa lapponica, winter (Laplandinis griciukas / Barge rousse) Alauda arvensis 98 ONC (Dirvinis vieversys / Alouette des champs) SPEC, 3 KAT. – Pažeidžiamos, kurių yra mažiau kaip 2500 porų, paplitusios vietiniu mastu, žiemą Branta bernicla (Paprastoji berniklė / Bernache cravant) SPEC, 3 KAT. – Nykstančios, saikingai nykstančios Netta rufina 99 ONC (Šalminė antis / Nette rousse) Numenius arquata, žiemą 98 NERI (Didžioji kuolinga / Courlis cendré) Streptopelia turtur 98 ONC (Paprastasis karvelis / Tourterelle des bois) SPEC, 3 KAT. – Paplitusios vietiniu mastu Aythya ferina 99 ONC (Rudagalvė antis / Fuligule milouinan) Melanitta fusca 00 WI (Nuodėgulė / Macreuse brune) Calidris canutus (Islandinis bėgikas / Bécasse maubèche) Gallinago gallinago (Perkūno oželis / Bécassine des marais) Pluvialis apricaria (Dirvinis sėjikas / Pluvier doré) Vanellus vanellus 99 ONC (Pempė / Vanneau huppé) Philomachus pugnax (Gaidukas / Chevalier combattant) NERI = Danijos nacionalinis aplinkos tyrimų padalinys (angl. Danish National Environmental Research Unit) ONC = Office Nationale de la Chasse WI = Wetlands International SPEC, 2 kategorija – rūšys, kurių pasaulinės populiacijos yra susitelkusios Europoje (>50 % jų pasaulinės perinčios arba žiemojančios populiacijos paplitusios Europoje) ir kurių apsaugos būklė Europoje yra prasta. SPEC, 3 kategorija – rūšys, kurių pasaulinės populiacijos nėra susitelkusios Europoje (<50 % jų pasaulinės perinčios arba žiemojančios populiacijos paplitusios Europoje) ir kurių apsaugos būklė Europoje yra prasta.

147 Naujesniais duomenimis, Scolopax rusticola, rūšies, kurios apsaugos būklė ES yra prasta, įtraukimas į sąrašą yra abejotinas. Remiantis ES projektiniu vadybos planu (Ferrand, Y., ir F. Gossmann (2001), Slankos vadybos plano metmenys. Medžiojamų paukščių ir laukinės floros ir faunos mokslas, 18(1) tomas, 2001 kovas, p. 115–139), perinčių slankų kiekis valstybėse narėse, išskyrus Jungtinę Karalystę, yra gana pastovus arba didėjantis. JK populiacija yra geografiškai atkirsta ir jos kaita gali būti kitokia nei kitų Europos populiacijų. Daugumos Europos žiemojančių paukščių būklė yra nežinoma.

90

11 paveikslas. Įvairių į Paukščių direktyvos II priedą įtrauktų jerubių ir fazanų rūšių apsaugos būklės apžvalga ES ir valstybių narių mastu Rūšis II priedo

dalis Ar

įtraukta į I priedą

Būklė ES SE FI DK UK IE NL BE LU DE AT FR ES PT IT GR

Alectoris barbara 2 taip 3 (E) (-1) --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- 0 --- (-1) --- Alectoris chukar 2 ne 3 V — --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- (-1) Alectoris graeca graeca 1 ne (-1) --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- (-1) Alectoris graeca saxatilis 1 taip — --- --- --- --- -- --- --- --- --- -1 F --- --- -1 --- Alectoris graeca whitakeri 1 taip

2 (V) — --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- —1 ---

Alectoris rufa 1 ne 2 V — --- --- --- 0 --- --- --- --- --- --- —2 -1 --- (0) --- Bonasa bonasia 2 taip S — -1 -1 --- --- --- --- -1 -1 -2 -1 -1 --- --- -1 0 Lagopus l. lagopus 2 ne ? ? -1 --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- Lagopus l. scoticus 1 ne S — --- --- --- -1 -1 --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- Lagopus mutus helveticus 1 taip ? --- --- --- --- --- --- --- --- 0 0 0 --- --- -1 --- Lagopus mutus mutus 1 ne S 0 0 F --- 0 --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- Lagopus mutus pyrenaicus 1 taip ? --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- ? -1 --- --- --- P. perdix hispaniensis 1 taip — --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- -1 --- --- --- P. perdix italica 1 taip — --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- -1 --- Perdix perdix perdix 1 ne

3 V — -1 -2 -1 -1 -2 -1 -2 -1 -2 -1 -1 --- --- --- (-1)

Phasianus colchicus 1 ne S 0 -2 0 +1 +1 0 --- F -1 0 F 0 +1 --- 0 0 Tetrao tetrix britannicus 2 ne — --- --- --- -1 --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- --- Tetrao tetrix tetrix 2 taip 3 V — -1

-1 -1 --- --- -2 -2 --- -2 -1 -1 --- --- F ---

Tetrao urogallus 2 taip S — 0 -1 --- -2 --- --- --- --- -2 -1 -1 0 --- -1 0

91

Būklė: 2= SPEC 2 (žr. 10 pav.) 3= SPEC 3 E= nykstanti (angl. endangered) V= pažeidžiama (angl. vulnerable) S= apsaugota (angl. secure)

Populiacijos kaitos kryptis +1 = nedidelis didėjimas (20–49 %) 0 = pastovi populiacija (bendras pokytis <20 %) -1 = nedidelis mažėjimas (20–49 %) -2 = didelis mažėjimas (>= 50 %) F= svyruojančio dydžio populiacija (angl. fluctuating) (pokyčiai ne mažesni kaip 20 %, bet aiškios krypties nėra) ?= nežinoma

Papildomi šaltiniai (1) Iapichino ir Massa (1989), Sicilijos paukščiai (BOU 11-as kontrolinis sąrašas) (2) Rocamora ir Yeatman-Berthelot (1999), Oiseaux menacés et à surveiller en France (3) Berg, H.-M. (1997): Rote Listen ausgewählter Tiergruppen Niederösterreichs; Vögel (Aves), 1. Fassung 1995. N Landesregierung, Abt. Naturschutz, 184pp (su tolesnėmis čia pateiktomis nuorodomis). Sackl, P. & O.Samwald (1997): Atlas der Brutvögel der Steiermark. Paukščių gyvenimas. Österreich Landesgruppe Steiermark und Steiermärkisches Landesmuseum Joanneum, Graz. Zuna-Kratky, T., E.Kalivodova, A.Krthy, D.Horal ir P.Horak (2000): Die Vögel der March.-Thaya-Auen im Österreichisch-slowakisch-tschechischen Grenzraum. Distelverein, Deutsch-Wagram. (4) Asbirk, S. et al, 1997. Šiaurės šalių paukščių populiacijų dydžiai ir kaitos kryptys 1978–1994 m.

92

5. PRIEDAS

Nuorodos į su gairėmis susijusias Teisingumo Teismo bylas. Išsamesnės informacijos galima rasti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo interneto

tinklalapyje (http://curia.europa.eu/lt/content/juris/index.htm) 1) Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką. Direktyvos vykdymo pažeidimas – Laukinių paukščių apsauga. 1991 m. sausio 17 d., C-157/ 89. 2) Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką. Teisingumo Teismo 1987 m. rugsėjo 17 d. sprendimas. C-412/85. 3) Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę. Teisingumo Teismo 1990 m. kovo 15 d. sprendimas. Byla C-339/87. 4) Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką. Teisingumo Teismo 1987 m. liepos 8 d. sprendimas. C-262/85. 5) Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką. Direktyvos vykdymo pažeidimas – Laukinių paukščių apsauga. C-252/85. 6) Komisija prieš Belgiją, 1987 m. liepos 8 d., Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę. C-247/85. 7) Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę. Teisingumo Teismo 1987 m. spalio 13 d. sprendimas. C-236/85. 8) Association Pour la Protection des Animaux Sauvages ir kiti prieš Préfet de Maine-et-Loire ir Préfet de la Loire-Atlantique, Teisingumo Teismo 1994 m. sausio 19 d. sprendimas. C-435/ 92. 9) Associazione Italiana per il World Wildlife Fund ir kiti prieš Regione Veneto, Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 7 d. sprendimas (Penktieji rūmai). C-118/ 94. 10) Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką. Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas, C-38/99. 11) Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką. Teisingumo Teismo 2001 m. gegužės 17 d. sprendimas. Byla C-159/99. 12) Ligue royale belge pour la protection des oiseaux ASBL ir Société d'études ornithologiques AVES ASBL prieš Région Wallonne, intervener: Fédération royale ornithologique belge ASBL. Prašymas priimti preliminarų sprendimą: Conseil d'Etat - Belgium. Teisingumo Teismo 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimas. C-10/96. 13) Baudžiamoji byla prieš Gourmetterie Van den Burg. Prašymas priimti preliminarų sprendimą: Hoge Raad – Nyderlandai.

93

Laisvas prekių judėjimas – Draudimas importuoti paukščius. C-169/89. Teisingumo Teismo 1990 m. gegužės 23 d. sprendimas (Šeštieji rūmai). 14) Ligue pour la protection des oiseaux et autres prieš République française, 2003 m. spalio 16 d. sprendimas, C-182/02, dar nepaskelbta. 15) C-429/85 : Arrêt du 23/02/1988, Commission / Italie (Rink. 1988, p. 843). 16) C-149-94. 1996 m. vasario 8 d. sprendimas, Baudžiamoji byla prieš Vergy (Rink. 1996, p. I-299). 17) 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-79/03, ETTA 2004, p.11619. 18) 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas, Komisija/Suomija, byla C-344/03, ETTA 2005, p.11033. 19) 2005 m. birželio 9 d. sprendimas, Komisija/Ispanija, byla C-135/04, ETTA 2005, p.5261. 20) 2006 m. birželio 8 d. sprendimas, WWF Italia ir kt., byla C-60/05, ETTA 2006, p.5083. 21) 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, Komisija/Italija, byla C-503/06R, ETTA 2006, p.141.

Documents

ės gairės pagal Tarybos ą ė ų paukščių čų · reikšmė teikiama specialioms I priede išvardytų paukščių buveinių apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti