PATVIRTINTA

Marijampols vaik lopelio-darelio

Rta direktoriaus 2017 m. 06-12 d.

sakymu Nr. V-53

PRITARTA

Vaik lopelio-darelio tarybos

2017 m. balandio 28 d. posdyje

protokolu Nr. D-3.1 (1.5)

PRITARIU

Marijampols savivaldybs

administracijos direktorius

Sigitas Valanius

2017 m. birelio 12d.

MARIJAMPOLS VAIK LOPELIO-DARELIO RTA

BENDROJI IKIMOKYKLINIO UGDYMO

PROGRAMA

2017 m.

Marijampol

TURINYS

1. Bendrosios nuostatos.

2. Ikimokyklinio ugdymo programos principai.

3. Ikimokyklinio ugdymo programos tikslas ir udaviniai.

4. Ugdymo turinys, metodai ir priemons.

4.1. Ugdymo turinys 2-3 met vaikams.

4.2. Ugdymo turinys 3-6 met vaikams.

5. Ugdymo pasiekimai ir j vertinimas.

6. Literatra.

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Ikimokyklinio ugdymo programos teikjas -

Marijampols vaik lopelis darelis Rta (toliau darelis) yra biudetin Marijampols savivaldybs staiga, turinti juridinio asmens teises.

Lopelio darelio adresas LT 68255 Marijampol, Draugysts 5a., tel. 8 -34375615, elektroninis pat ldruta@gmail.com

Ugdymo kalba lietuvi.

Ikimokyklin staiga dirba 10,5 val. (nuo 7.00 val. iki 17.30 val.). Pailgintos darbo dienos grups darb pradeda nuo 6.30 val. ir baigia 19.00 val.

Marijampols vaik lopelio darelio grupse vaikai ugdomi nuo 2 (iimties atveju jaunesni) iki 7 met. staigoje vykdomas:

Ankstyvasis ugdymas 2 (1,5) -3 m.;

Ikimokyklinis ugdymas 3-6 m.;

Priemokyklinis ugdymas 6-7 m.

Marijampols vaik lopelis darelis savo veikl grindia Lietuvos respublikos vietimo statymu ir kitais ikimokyklin ir priemokyklin ugdym reglamentuojaniais teiss aktais, LR Konstitucija, LR vietimo staig, biudetini staig ir kitais statymais, Vaiko teisi konvencija, LR Vyriausybs nutarimais, vietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Lietuvos higienos norma HN 75:2002 Ikimokyklinio ugdymo staigos. Higienos normos ir taisykls, steigjo ir jo institucij teiss aktais, lopelio - darelio nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklmis.

Vaikai ir j poreikiai.

Papildomos veiklos vaik gebjim ugdymui (keramika, dail, Lego dacta, vlimas, papje mae, futboliukas, aks, folklorinis ansamblis).

Lopelyje-darelyje veikia ankstyvojo amiaus grups, grups 3-4 met amiaus vaikams, 4-5 met amiaus vaikams, grups 5-6 met amiaus vaikams ir priemokyklinio ugdymo grups.

Darel lanko apie 210 vaik i pasiturini ir vidutines pajamas turini eim. Taip pat kit tautybi, grusi i usienio, socialiai remtin eim vaikai. Lopelyje darelyje yra vaik su specialiaisiais poreikiais, integruot bendrojo ugdymo turinio vaik grupes. Spec. poreiki vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikim, pagalb teikia logopedas.

Vaikai jauiasi saugs, daug juda, aidia, bendrauja su bendraamiais, bna kolektyve, perima kit vaik patirt, ilaiko individualum, isaugoja savj a. Vaikams sudarytos slygos rinktis veikl pagal pomgius, individualius gebjimus, lavti tiek, kiek kiekvienas turi prigimtini jg ir galimybi.

staigoje pasirinkta tinkama ugdymo metodika. Ugdymo turinys, ugdymo proceso organizavimas orientuotas vaiko poreikius. Ikimokyklinje staigoje diegiamos ugdymo turinio naujovs, vaik individuali gebjim ugdymui, vaik emocinei bei socialinei patiriai gyti utikrinamas vaik spontanikas bei aukltojos inspiruotos veiklos santykis. Pasirinkta kompleksinio ugdymo sistema teikia optimalias slygas ugdymo tiksl realizavimui per ikimokyklinukams bding veikl, pai vaik patyrim ir igyvenimus. Kodliuk grup dirba laikantis Valdorfo pedagogikos nuostat.

Pedagog pasirengimas.

staigoje dirba 25 pedagoginiai darbuotojai. Pedagogini darbuotoj kvalifikacija yra lemiantis veiksnys utikrinant lopelio darelio ugdymo kokyb. Program gyvendina 16-ka ikimokyklinio ugdymo kvalifikuot specialisi, 3- meninio ugdymo specialists, logoped.

Dauguma pedagogi atestuotos: meninio ugdymo pedagogei suteikta muzikos mokytojos-metodininks kategorija, logopedei-logopedo metodininko kvalifikacin kategorija, keturioms pedagogms suteikta aukltoj-metodininki, atuonioms aukltojoms-vyresnij aukltoj kvalifikacins kategorijos.

staigos savitumas, filosofin kryptis.

i programa parengta vadovaujantis staigos sukaupta patirtimi kurios filosofinis pagrindas-humanistins krypties psicholog ir pedagog C.Rogers, A.Maslow, R.Steiner idjos. Remiantis mint autori teorijomis, ioje programoje irykinama tai, kad ikimokyklinio amiaus vaik gebjimai, menin veikla kompleksikai vysto vairius vaiko pojius, skatina vis vaiko kompetencij pltr, ugdo teigiamas vaiko asmenybs savybes.

Pedagoginio proceso pagrindas-pedagogi ir ugdytini sveika. Ugdymas bus skmingas, jei dvasingi, humaniki ugdytojai sukurs aplink, skatinani visapusik ugdytini vystymsi bei individualybs raik.

kiekvien vaik reikia irti kaip unikali pasaulio btyb, kuriani, keniani, igyvenani ir besidiaugiani. Nauja visuomen gali bti sukurta, tik slygojant moni elges norima linkme.

Ms vaikai- vartai ateit. Todl iandien reikia vaikus ugdyti taip, kad juose skleistsi tradicijas pranokstantys j gebjimai ir jie tapt kultrins paangos pradininkais.

Amerikiei psichologas L.S.Holingvortas teig, kad ypatingi gebjimai gali pasireikti vairiose srityse ir atsiskleisti kur kas anksiau, negu vaikai pradeda lankyti mokykl, todl jis akcentavo poreik kuo anksiau atpainti vaik gebjimus ir juos ugdyti.

Pasitelk ias mintis esame suformav darelio bendruomens nuostat: reikia ugdyti kiekvien vaik, pastebti ypating tik jam bding, intelekto savybi derin, o pastebjus ugdyti papildomai, ugdyti taip, kad jis labiausiai ireikt jam gamtos duotas galimybes.

Pasak mokslininks W.C. Word krybingi vaikai nuo kit skiriasi ne tik sugebjimais, bet ir motyvacijos ypatumais, anksti irykjusiais pastoviais ir giliais interesais. Jie labiau pasitiki savimi yra savarankikesni, j interesai platesni.

iam tikslui realizuoti darelyje kurtos papildomos patalpos: Dails, Keramikos ir Lego studijos, Senoli gryia, Valdorfo grup.

staigos vertybi sistema: vaik kultra; aplinkos saugumas ir estetika; staigos mikroklimatas; tradicijos; vaizdis; atvirumas naujoms idjoms, pokyiams; individuali gebjim ugdymas, krybikumas.

Tradicijos. veniamos kalendorins liturgins vents: Advento vakarojimai, Kaldos, Ugavns Trij Karali vienag, Velykos. Tradicins vents: Rugsjo 1-osios vent, Dds Derliaus vent, Kaziuko mug, Gandro vent, Darelio gimtadienio vent, Vasaros sutiktuvs ir palydos. Tradiciniai renginiai: trij kart vakarojimai (vaikai-tvai-seneliai), Sveikatingumo dienos (vien kart mn.), ir kt. Reguliariai vyksta vairios vaik darb parodos bei LR valstybini atmintin dien renginiai. Tradicijas kuria ir puoselja visa bendruomen.

Regiono savitumas.

Vaik lopelis-darelis Rta sikrs pirmajame miesto mikrorajone. Darelis ribojasi su J.Totoraiio progimnazija, vaik biblioteka, baseinu. Netoli yra traukini stotis, autobus stotis, Smalsuio pradin mokykla. 2001 metais miesto savivaldybs sprendimu lopeliui-dareliui suteiktas kinis-finansinis savarankikumas. Darelis yra Marijampols kolegijos bazin staiga. Ji yra atvira visuomenei. Bendravimo kultra pasireikia tarpusavio pagarba, geranorikumu ir mokjimu susitarti. Pedagogai pagarbiai ir geranorikai bendrauja su ugdytini tvais. Kai kuriose darelio ventse dalyvauja mikrorajono gyventojai

Sudarytos sutartys su J.Totoraiio progimnazija, Smalsuio pradine mokykla; lopeliais- dareliais ypsenl, Varpelis; KKC, Dails mokykla, Vilkavikio lopeliu-dareliu Buratinas, Lenkijos Punsko savivaldybs vaik dareliu. Turiningai bendradarbiaujama su miesto vaik biblioteka. Palaikomi ryiai su Marijampols vietimo staigomis, su respublikos ikimokyklinmis staigomis, savivaldybs administracijos skyriais.

Tv ir vietos bendruomens poreikiai.

Siekiama paslaug kokybs, tenkinant tv (globj) poreikius, atsivelgiant j pasilymus ir pageidavimus. Tvai aktyviai remia ir palaiko staigos individuali gebjim ugdymo krypt. Jie pageidauja, kad vaikai, lankantys ikimokyklin staig, bt ugdomi vairiapusikai, bt ugdomi j individuals gebjimai, bei kitos skmingai vaiko tolimesnei veiklai btinos kompetencijos.

Atsivelgiant vaik gebjimus, bei suderinus su tvais vaikai nukreipiami keramikos, dails, vlimo, papje mae, futboliuko, aki, konstrukcinio mstymo, folklorinio meno ir kt. papildomas veiklas.

Tam kad patenkintume tv lkesius ir vaikas nort eiti darel aukltojos ieko domesni veiklos form, atsivelgdamos savo gebjimus, vaik poreikius jos ruoia ilgalaikius ir trumpalaikius grupi projektus.

Tvai tikisi, jog ms staigos pedagogai bendradarbiaus ugdant vaikus ir utikrins kokybik ugdym modernioje, krybikoje, saugioje ir sveikoje ugdymo aplinkoje.

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI

Visa staigos veikla bei ugdymo turinys orientuoti :

- vaik amiaus tarpsnio ypatumus;

- individuali gebjim ugdym;

- specialiuosius vaik poreikius;

Demokratikumo lygiavert vaiko ir suaugusiojo partneryst, sveika kai aktyvus vaikas ir ugdytojas orientuojasi vaik kaip asmenyb. eimos ir pedagog sveika grindiama tv ir pedagog iniciatyv derinimu, partnerysts pltojimu, tv ir visuomens pedagoginiu vietimu.

Prieinamumo ugdymo turinys sudarytas atsivelgiant vaik ami, patirt, j gebjimus ir galimybes, fizines ir dvasines savybes, raikos bdus, individualius poreikius ir polinkius. Ugdymo turinyje daug dmesio skiriama vaik veiksenai, kuri pasirenka patys vaikai. Vaikams suteikiamos galimybs bendrauti su suaugusiais ir bendraamiais, gyti pasitikjimo savimi.

Individualizavimo vaikai ugdomi atsivelgiant individualias j savybes, ugdymo eimoje tradicijas ir vaik patirt, taikant individualaus ugdymo ir ugdymo nedidelmis grupelmis formas, atsivelgiant kiekvieno vaiko galias, nes kiekvienas vaikas auga savo tempu, turi savo patirt, individualius pasaulio painimo bdus, savo gyvenimo ritm.

Menikumo ugdymo turinys sudarytas menin veikl integruojant kitas ugdymo veiklas, aktualizuojant meninio ugdymo ir ugdymo menu kryptis, pltojant ugdomj tak vaiko jausmams, dvasinms vertybms, nuostatoms, protiniams, socialiniams, kultriniams gebjimams.

Lankstumo ir integralumo pateikiama informacija organizuojama taip, kad ugdomj mediag, jos suvokimo bdus bt lengva individualizuoti, paliekama erdv vaiko idjoms. paintins veiklos turinys gyvendinamas pasirenkant integruojanias temas, idjas, iekant ssaj su kit ugdymo srii turiniu.

Tstinumo utikrinamos kiekvienam vaikui vienodos galimybs gyti pradinius gdius, gebjimus, nuostatas ir suteikiamos palankios visiems vaikams galimybs ugdytis, pasirengti mokyklai.

3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TIKSLAS IR UDAVINIAI

Tikslas atsivelgiant vaiko prigimtines galias, jo individuali patirt, vadovaujantis raidos dsningumais, padti vaikui iugdyti savarankikumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, krybikumo, aplinkos ir savo alies painimo, mokjimo mokytis pradmenis.

Udaviniai:

1.Skatinti vaiko pasitikjim savimi, ilaisvinti j saviraikai ir krybai, sudaryti slygas atsiskleisti vaik individualiems poreikiams ir gebjimams.

2. Utikrinti vis amiaus tarpsni vaik tstin ugdym (si), padedant subrsti mokyklai.

3. Padti vaikui painti ir suprasti j supant pasaul stebint, tyrinjant, atrandant ir pltojant savo gebjimus.

4. Skatinti vaikus domtis tautos kultra, ugdyti pagarb ir tolerancij kit taut kultroms.

5. Utikrinti vaiko judjimo poreik, saugum, padti adaptuotis naujoje aplinkoje, saugoti ir stiprinti vaiko fizin ir psichin sveikat.

6. Palaikyti ugdytini nor bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamiais, kitais vaikais, suaugusiais gimtj kalba, ugdyti gebjim reikti savo mintis, nuomon.

7. Ugdyti estetin, menin raik, padedant gyvendinti krybines idjas meno priemoni pagalba.

8. Kurti estetik, saugi, funkcionali aplink, skatinani vaik kurti, pasitikti, ireikti save bendraujant su staigos bendruomene.

4. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONS

Ugdymo turinys, metodai nukreipti visumin vaiko ugdym, dmesys paskirstomas vis kompetencij ugdymui, kompleksikai ugdant bendruosius bei specialiuosius gebjimus (individualius, meninius, intelektinius). Programos turinys orientuotas ankstyvojo ir ikimokyklinio amiaus vaik galimybes ir j augim. Ikimokyklins programos vaik ugdymo turinyje iskiriami vaiko gebjimai, kuriuos turt gyti 23 m. vaikas (ankstyvasis amius) ir 36 m. vaikas (ikimokyklinis amius).

Vaik ugdymo programos turinys apjungtas ugdytinas grupes pagal ikimokyklinio ugdymo(si) lkesius

Ugdymo turinys grupse modeliuojamas pagal kompetencijas :

Sveikatos stiprinimo ir saugojimo kompetencija ;

Socialin kompetencija;

Komunikavimo kompetencija;

Painimo kompetencija;

Menin kompetencija.

Vadovaujantis Ikimokyklinio amiaus vaik pasiekim aprau kiekvienai kompetencijai priskiriamos vaiko paangos vertinimo sritys ir esmins nuostatos bei gebjimai, veiksen pavyzdiai, kuriuos vaikas turt gyti iki eeri met.

Vertybin nuostata tai ugdymo ir ugdymosi procese gytas nusiteikimas, polinkis, poiris, ireikiantis santyk su savimi, su kitais ir su aplinka.

Esminis gebjimas tai nuo gimimo iki eeri met gytas svarbiausias vaiko gebjimas k nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

Ugdymo turinys gyvendinamas per vis vaiko buvim grupje: bendraujant, aidiant, dalyvaujant pedagog organizuotoje veikloje, jam valgant, ruoiantis ilstis, eiti lauk.

Pasirinkti ugdymo metodai atitinka vaik ami ir galimybes, individualius poreikius ir neprietarauja iuolaikins pedagogikos principams. Jie atnaujinami, papildomi, atsivelgiant vaik pageidavimus, pedagog sumanymus, tv rekomendacijas, metod taikymo veiksmingumo vertinimo rezultatus, informacin mediag, pedagogin bei metodin literatr.

Numatant ugdymo(si) programos metodus, siekta, kad jie atspindt pagrindinius staigos veiklos bdus: ugdytoj tarpusavio bendradarbiavimas ir patirties sklaida, bendras vertybini nuostat numatymas, visos bendruomens traukimas vaik ugdymo proces bei palankios ugdymo(si) aplinkos krimas.

Krybinis metodas sudarantis slygas vaikams kelti ir gyvendinti savo idjas, iekoti problem sprendimo bd.

aidybinis metodas skatinantis vaik interesus, teigiamas emocijas, padedantis natraliu bdu sukoncentruoti dmes ugdomj veikl.

odinis metodas perduodantis informacij (pasakojimu, pokalbiu, diskusija, aptarimu).

Praktinis metodas p0adedantis vaikams per veikl painti ir suprasti juos supani aplink.

Vaizdinis metodas nukreiptas vaizdini formavim apie supanio pasaulio objektus ir reikinius.

Projekto metodas skatina formuoti krybikesn, vairesn ugdymo proces.

Ikimokyklinio ugdymo programos gyvendinimui taikome:

Projektin veikl;

Darelio tradicijas;

ventes;

Ivykas.

2

4.1 UGDYMO TURINYS 2-3 MET VAIKAMS

SVEIKATOS SAUGOJIMO IR STIPRINIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 2-3 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: kasdieninio gyvenimo gdiai.

vaiko asmeniniai valgymo ir mitybos gdiai;

kno varos ir aplinkos tvarkos palaikymo gdiai;

saugaus elgesio gdiai;

taisyklinga kno laikysena.

Valgo ir geria savarankikai.

Tvarkingai valgo. Pradeda naudoti stalo rankius.

Ugdosi kultrinius gdius.

Valgo, naudojasi rankiais, servetle.

Pats eina tualet.

Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia.

suaugusiojo padedamas susitvarko. Padedamas bando praustis, nusiluostyti veid, rankas.

Ugdosi higieninius gdius.

Priirimas tv ir pedagog vaikas laikosi nustatytos dienotvarks. Bando savarankikai nusiprausti rankutes ir burnyt prie valg, pasinaudojus tualetu, taisyklingai luostytis savo rankluosiu, padeda j viet.

UGDYMO SRITIS: fizinis aktyvumas.

stambiosios motorikos gdiai ir fizins vaiko savybs;

smulkiosios motorikos gdiai, aki rankos koordinacija.

Noriai, diaugsmingai juda.

Eina, bga, liauia, ropoja, lipa, okinja koordinuotai, ilaikydamas pusiausvyr.

Tyrinja judes ir pajunta savo kno galimybes;

derina kno judesius skirtingu ritmu; bga keisdamas krypt, greit; lipa ir nulipa laiptais;

vaikiodamas apeina arba perengia klitis;

orientuojasi erdvje.

Eina, bga, derina rank ir koj judesius. Tyrinja kno galimybes: pakelia dein rank, po to kair, sibuoja pirmyn, atgal, suka ratu. Rodo saulut judina rank pirtukus. Eina pirmyn, po to atgal, pasuka al. iri pauktelis ar nra katinlio pasuka galv vien pus, po to kit. Tiksi laikrodukas lenkia liemen vien po to kit pus. Eina ramiai, neskubdamas, po signalo bga nuo lietaus, slepiasi.

Lipa laipteliais pristatomu ingsniu. Meta maus sviedinukus priek ir bga pasiimti, saugiai prasilenkia su draugais. Nuoka nuo suoliuko ant ems. Ulipa ant kds ir po to nulipa. Noriai manktinasi rytins manktos metu. Linksmai iuinja nuo iuoyns. Atlieka vairius judesius skambant muzikai.

Nesusiduria, prasilenkia juddamas vairiomis kryptimis. Randa savo viet erdvje, ivengia vairi klii. Intuityviai suvokia bendr erdv.

Spontanikai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems btina aki-rankos koordinacija bei ilavjusi smulkioji motorika.

Geriau derina akies-rankos, abiej rank, rank ir koj judesius, todl tiksliau konstruoja, veria ant virvuts sagas, ridena, mto, gaudo, spiria kamuol.

Stato boktelius ddamas kaladles vien ant kitos, ridena kamuoliuk priek, meta smlio maiel d viena ranka, po to kita. iri paveikslus apie sportininkus. Varto knygeles, apibdina atliekamus veiksmus. Dalyvauja sportinse pramogose. Aktyviai juda kno kultros valandli metu. Atlieka rytin mankt. aidia judrius aidimus grupje ir lauke. Dalyvauja sveikatingumo dienose. Tobulina judesi koordinacij.

UGDYMO SRITIS: savireguliacija ir savikontrol.

gebjimas nusiraminti, atsipalaiduoti;

savo jausm raika tinkamais bdais, jausm raikos kontrol;

gebjimas laikytis susitarim, taisykli.

Nusiteiks sutelkti dmes, bti kantrus, valdyti emocij raik ir elges.

Reaguodamas juo besirpinanio suaugusiojo veido iraik, odius pradeda valdyti savo emocij raik.

Valdo savo emocij raik ir veiksmus.

Vaikai imoksta nusiraminti, pajut saugum, ilt grups klimat, rpest. Vaikai imoks reikti savo emocijas. Imoksta pamyluoti llyt, pasupti j prie mieg, paglostyti galvel.

Tenkinasi kasdienine grups tvarka bei ritualais.

Ilieka ramus ir rodo pasitenkinim.

Pasirenka aislus, susiranda aidimo draug;

Noriai sdasi prie stalo atjus piet metui;

Ramiai sutinka eiti miegoti.

Laisvai dalyvauja grups aplinkoje. Vaikai patys pasirinka, k darys , kaip pasielgs toje veikloje, kurioje jau sugeba priimti sprendim. Jeigu, kas nepatinka, nueina alin, atsisako bendros veiklos.

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMASIS

PASIEKIMAI 2-3 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: savivoka ir savigarba.

vaiko asmeninio tapatumo jausmas;

bendrumo su eima, grupe jausmas, tautinio tapatumo jausmas;

savs vertinimas.

Save vertina teigiamai.

Supranta savo asmens tapatum.

Bando pasakoti apie save ir kitus mones.

Geba pastebti, vardinti ir parodyti save vairiose aplinkose.

Kalba pirmuoju asmeniu a.

Pasako kas jis yra berniukas ar mergait.

Pavadina 5-6 kno dalis.

Parodo save nuotraukose ir pasako savo vard.

Didiuojasi tuo, k turi ir gali padaryti.

Pasitiki savimi ir savo gebjimais.

Supranta, k ir kaip gali padaryti pats, ireikia savo norus, pyksta, kai suaugs draudia tai daryti.

Pradeda jausti savo kno buvim apirinja, tyrinja savo rankas, kojas, stebi j judjim.

Seka suaugusij pavyzdiu stengiasi bti mandagus, paslaugus.

Skmingai adaptuojasi grups aplinkoje.

Palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises bti ir aisti kartu su kitais.

Jauiasi ess saugus eimos, vaik, grups narys, kalba apie eim, draugus.

Jauiasi svarbus kitiems ypsosi, kryktauja kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.

Apirinja savo ir draug eimos nuotraukas.

Prieina prie suaugusiojo, kad parodyt ko imoko, kok darbel padar.

UGDYMO SRITIS: emocij suvokimas ir raika.

susivokimas savo jausmuose ir j pavadinimas;

kit jausm atpainimas ir tinkamas reagavimas juos;

savo jausm raika tinkamais bdais, jausm raikos kontrol.

Domisi savo ir kit emocijomis bei jausmais.

Atpasta bei vardina savo ir kit emocijas ar jausmus.

Pradeda reikti mintis bei jausmus.

vardija kai kurias vidines bsenas.

Diaugsm, lides, baim, pykt reikia skirtingu intensyvumu.

Ilgesni laik pabna linksmas arba ramus.

Pradeda valdyti savo emocij raik ir veiksmus, reaguodamas juo besirpinanio suaugusiojo veido iraik, balso intonacij, odius. Atranda savus emocij raikos bdus.

odiu ir elgesiu supranta kit veiksmus.

Atpasta aikiausiai reikiamas emocijas.

Atpasta kito vaiko ar suaugusiojo diaugsmo, lidesio, pykio emocij iraikas. Klausosi, mgdioja, atkartoja matytas iraikas. Geba atpainti pykio jausm, j vardinti. Veido iraika parodo a piktas/a linksmas. Apirinja emocijas paveikslliuose ir bando vardinti.

UGDYMO SRITIS: savireguliacija ir savikontrol.

gebjimas susikoncentruoti veiklai, kantriai veikti, pabaigti veikl;

gebjimas laikytis susitarim, taisykli;

gebjimas nusiraminti, atsipalaiduoti, kontroliuoti emocij raik.

Nusiteiks valdyti emocij raik ir elges.

Elgiasi mandagiai, taikiai bendrauja su kitais, laikosi susitarim.

Bando laikytis praym ir susitarim.

Klausinja, atsako klausimus.

Seka suaugusij pavyzdiu stengiasi bti mandagus, paslaugus. Vadovaujasi nustatytomis grups taisyklmis.

Bando laikytis suaugusiojo praym ir draudim.

Ibando savo interes gynimo ir konflikt sprendimo bdus.

Apkabina, paglosto draug, kai jam lidna.

siaudrins geba pats nusiraminti.

Stengiasi iekoti bd kaip savarankikai nusiraminti.

Pats ieko nusiraminimo: apsikabina minkt aisl arba iulpia iulptuk, aukia suaugusj, ropiasi ant keli.

aisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dmes, kontroliuoti savo elges.

aidia nusiraminimo aidim Pagalvok.

UGDYMO SRITIS: santykiai su suaugusiais.

gebjimas atsiskirti nuo tv ir pasitikti aukltojais, abipus pagarba;

gebjimas mokytis palaikyti partnerikus santykius su aukltojais;

inojimas kaip saugiai elgtis su nepastamais suaugusiaisiais.

Nusiteik geranorikai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.

Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jauiasi su jais kasdieninje ir neprastoje aplinkoje.

Domisi juos globojaniais, priirinias monmis.

Mgdioja, taiau aidime savaip pertvarko juo besirpinani suaugusij veiksmus, odius, intonacijas. Veikia savarankikai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalb, kartais usispiria. Iprao i suaugusiojo to, ko nori paneioti, paskaityti ir pan. Lipa laiptukais stebdamas suaugusiojo veid. Pamats ypsen, lipa toliau, o griet veido iraik sustoja ir laukia. Pargriuvs stebi suaugusiojo veid, pamets igsio iraik, pravirksta, pamats ypsen atsistoja.

Supranta kaip reikia elgtis su nepastamais suaugusiaisiais.

Bijo nepastam moni, aplinkos, neprast daikt. Geba atpainti nepastama mog

Verkia, sunerimsta, atsiskirdamas nuo tv, taiau raminamas glaudiasi prie aukltojo, susidomi kitais vaikais ir aidimais. Rodo suaugusiajam stiprius jausmus: apkabina arba nusisuka, myluoja arba atstumia. Papraytas paaikina, kodl negalima bendrauti su nepastamais monmis, kai alia nra juo besirpinanio suaugusiojo. Bijo eiti i grupes kitas lopelio-darelio erdves, bet vedamas u rankos eiti sutinka. Stebdamas spektakl darelyje, isigsta pamats nepatraukl persona.

UGDYMO SRITIS: santykiai su bendraamiais.

gebjimas umegzti geranorikus santykius su kitais vaikais;

gebjimas mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, sprsti tarpusavio nesutarimus;

gebjimas umegzti ir palaikyti artimesnius asmeninius santykius su vienu ar keliais vaikais.

Nusiteiks geranorikai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamiais

Supranta, kas yra gerai, kas blogai.

Geba atskirti kai netinkam poelg.

Moka pagrasinti pirteliu. Bga alin jei kas atima aisl. Pradeda dalintis aislais, nors ir ne visada noriai. Audringai reikia teises savo daikt.

Draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais.

Domisi draug veikla pats sitraukia veikl.

aidia greta kit vaik, stebi j veikl. Vaikams ypsosi mgdioja j judesius, veiksmus, k nors pasako. Dalinasi aislais, taiau supyks gali atimti aisl i kito, jam suduoti. Ieko bendraami draugijos. Stato su draugu vien bokt. Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, daniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo paiu aislu. Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui. aidia greta arba trumpai su draugu. Sveiuojasi kitoje grupje, priima sveius grupje.

UGDYMO SRITIS: iniciatyvumas ir atkaklumas.

gebjimas paiam susirasti veiklos ir j turiningai pltoti;

gebjimas sitraukti suaugusiojo pasilyt ugdymsi skatinani veikl ir j iradingai pltoti;

gebjimas susidoroti su klitimis siekiant sumanym realizavimo.

Didiuojasi savimi ir didjaniais savo gebjimais

Savo iniciatyva pagal pomgius pasirenka veikl, ilgam sitraukia ir j pltoja. Geba pratsti veikl po tam tikro laiko, kreipiasi suaugusj pagalbos, kai pats nepajgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Geba pasirinkti sau aisl, veikti su juo. Paprao pagalbos suaugusiojo

Diaugiasi atliks jam nauj , sunkiai veikiam veikl. Kartoja matytus suaugusi moni veiksmus. Savo veikl gali tsti ir po pertraukls. Trumpam atitraukus dmes vl sugrta prie ankstesns veiklos. Pats keiia veikl. Reikia savo norus, sako ne, randa nauj aisl ir ibando jo galimybes.

aidia situacijas A pats. Sugalvoja bdus, kaip pasiekti neprieinam daikt. Pats irenka ir pasilo aukltojai skaityti knygel. Daniausiai pats pasirenka ir kur laik kryptingai pltoja veikl vienas. Pats sugalvoja aidim ir ilgai j pltoja. Veiksmais ir atskirais odiais reikia norus, veda suaugusj prie dominani daikt. Protestuoja, reikia nepasitenkinim, negaldamas veikti klities.

UGDYMO SRITIS: problem sprendimas

problem atpainimas, velgimas;

sprendim, ieii paieka ir tinkamiausio sprendimo pasirinkimas bei gyvendinimas;

pasekmi, panaudojus sprendim, stebjimas ir apmstymas.

Nusiteik iekoti ieii kasdieniniams ikiams bei sunkumams veikti.

Atpasta k nors veikiant kilusius ikius bei sunkumus.

Geba veikti sunkumus, pasirinkti tinkamus bdus.

Nepavykus veikti sudtingos veiklos ar klities, prao pagalbos arba meta veikl. Reikia nepasitenkinim, kuomet negali veikti klities. Daug kart bando atlikti veiksm, kol pavyksta.

Ieko tinkam sprendim k nors ibandydamas, pradeda numatyti priimt sprendim pasekmes.

Stebi savo veiksm pasekmes.

Supranta, kad nepavyko.

Ekspresyviai reikia savo norus, sako ne. Drsiai imasi sudtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo bdus bando j atlikti pats, stebi savo veiksm pasekmes.

Stebi kaip elgiasi kiti ir pats ibando tai veikdamas klitis. Kiemo aiktelje randa bal ir kartu su aukltoja sprendia problem kaip nesulapti kojyi?

Stebi, kaip aukltojas atsuka ir usuka buteliuko kamtel. Paima buteliuk ir bando kamtel atsukti pats. Pavykus apsidiaugia.

Bando sudti korteles joms skirt dut. Iima, deda, vl iima. Po 5-6 veiksm nueina alin taip ir nepabaigs sudti korteli.

KALBOS IR KOMUNIKAVIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 2-3 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios ir supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: sakytin kalba (klausymas, kalbjimas).

aplinkini kalbjimo klausymasis ir supratimas;

natralus kalbjimas su suaugusiais ir vaikais;

savo patirties ir igyvenim reikimas kalba.

Nusiteiks iklausyti kit.

Klausosi ir supranta kit kalbjim.

Klausosi ir supranta vaik ir suaugusij kalb apie artimiausi aplink, dienotvark; reaguoja kalba, mimika, gestais.

Pratinasi siklausyti draug ir aukltoj kalb, stengiasi j suprasti. Mimika, gestais, trumpais odeliais ir trumpais sakiniais atsako suaugusiojo praymus, klausimus. Igirsta kalbantj ir atsako umezga dialog. Pratinasi bendrauti vairioje aplinkoje: darelyje, eimoje ir kitur. simena savo ir draug vardus. Varto nuotrauk albumus atpasta save, eimos narius.

Klausosi skaitom ir pasakojam krinli, nauj odi ir bando juos suvokti.

Klausosi ir supranta nesudtingus trumpus tekstukus: aidinimus, eilratukus, pasakas, pasakojimus, daineles. Jam skaitom tekst atliepia mimika, kno judesiais, garsais, trumpais odeliais. Klausosi pasak, eilrai ra.

Iklauso ir supranta kelis elementarius vienas po kito isakomus nurodymus.

Supranta paliepimus, praymus, nurodymus, reaguoja juos teigiamai arba neigiamai. Skatinamas ir palaikomas suaugusiojo geba atlikti du vienas kit sekanius nurodymus. Laikosi grupje nustatyt taisykli.

aidia aidimus girdimajam

suvokimui ir foneminei klausai lavinti

Klausosi nekalbini (gamtos ir aplinkos) gars, sukelia garsus,

naudodamas aplinkos daiktus (akmenukus, kaladles pietukus, popieri), tyrinja kokius garsus gali skleisti jo knas (plojimas, trepsjimas, pliaukjimas lieuviu, epsjimas, nabdjimas, kosjimas, ptimas, vilpimas ir kt.). Uritomis akimis atpasta skirtingus, suaugusiojo ar vaik sukeltus garsus, bando nusakyti i kurios puss sklinda garsas. Bando skirti ilgus ir trumpus, stiprius ir silpnus, auktus ir emus garsus. Pakartoja suaugusiojo mgdiojamus gyvn skleidiamus garsus. Pamats gyvno paveiksll mgdioja jo skleidiam gars. aidia tarties aidimus garsams imokti ir tvirtinti (vilkas kaukia , bit dzgia z z z; uniukas loja au au au, katyt miaukia miau miau miau)

aidia aidimus girdimajai atminiai lavinti

Skiria ir atkartoja buitini gars, skambani aisl garsus. Dainuoja daineles, skaiiuotes (Drum drum drumbacel ir kt.), melodingus eilratukus. Kartoja garsus, odius, sakinius tyliai, garsiai, vairia tonacija. Kartoja pasakoje igirstus odius ta paia seka. aidia aidim Pamgdiok mane klausydamas, kaip suaugs ta paia seka pakartoja jo itartus 3-5 odius, kartodamas ta paia seka suaugusiojo itartus 3-5 odius. Atpasta draugo bals, net jei jis tariamas kita tonacija (Mekiuk, pabusk, Tip tip, Ferma). Nematydamas, pagal skleidiam gars, bando atpainti dui turin (Gars atmintis, Surask por). Kartoja pedagogo plojim, beldim ir kt. Klauso klaidingai sekam pasak, kai smoningai pakeiiami veikjai ar j elgesys, tariami odiai ir itaiso.

Nusiteiks ireikti save bei savo patirt kalba.

Intuityviai junta kalbos gro.

Intuityviai suvokia etnin gimtosios kalbos gro ir perima gimtosios kalbos paveld.

Stengiasi aikiai tarti kalbos garsus, taisyklingai tarti vaik vardus, nevartoja argonini vard form. Perima gimtosios kalbos savit intonacij sistem. Spuoja, liliuoja llytes, dainuoja joms lopines. aidia muzikinius ir kitus lietuvi liaudies aidimus bei aidinimus. oka klausydamasis liaudies muzikos, derina od su judesiu, ireikia save. Atkartoja pauki, vreli, namini gyvuli bals pamgdiojimus, gamtos bei aplinkos garsus. Domisi lietuvi liaudies sukurtomis pasakomis, dainomis. Klausosi tarmikos kalbos; pokalbi, sekimo, deklamavimo, dainavimo.

Atkreipia dmes kalbos garsines savybes, pajunta j reikm prasms perdavimui ir kalbos groiui.

Klauso vairia intonacija sekam pasak, skaitom groins literatros krinli. aidia kalbinius aidimus, kai tekstas sakomas vairiu tempu, vairia intonacija, vairiu garsumu. Kalbdamas vartoja daiktavardi malonybines formas, bdvardius, prielinksnius ir veiksmaodius, sinonimus ir antonimus. Mgaujasi gimtosios kalbos gyvumu, vaizdingumu, ritmikumu.

Kalba su suaugusiais ir vaikais.

Tenkina socialinius poreikius, perimant komunikacinius kultros pradmenis.

Kalba ir klausinja apie save, aplinkos objektus, j savybes, vykius, net jei j dabar ir nemato. aidim ir kitos veiklos metu pasako savo norus. Bando dalintis patirtais spdiais gamtoje, buityje, grups ir kitoje aplinkoje. Klausia suaugusiojo patarimo. Geba paklausti ir atsakyti klausimus. Pasilo kitiems vaikams kartu k nors veikti. Kalba kitam, klausinja, ukalbina, paaukia.

Pradeda mgdioti suaugusij kalbsen.

aidim metu pakartoja suaugusij ir draug itartus garsus, odius, trumpus sakinukus. Aktyviai mgdioja aukltojos, tv ir kit suaugusij kalb. Sako ai, praau. Bando pasisveikinti ir atsisveikinti (labas, ate). Kalba keli odi sakiniais, odius derina pagal gimin, skaii, linksn.

Dalyvauja paprastuose odiniuose aidimuose.

Mokosi eilratuk, daineli, kurie gali bti imituojami rank, kno, judesiais, veido mimika. Mgdioja gamtos, aplinkos, gyvn kam priklauso (tio paltas, mamos skarel, vaiko maina). Pasakoja, k mato paveikslliuose skleidiamus garsus (Kas taip skamba?, Kas pasislp? ir kt.) Kalba llyts, mekiuko, viiuko, varlyts balsu (K pasakyt llyt?, Ar skanu, viiuk (varlyte)?). Pasako koks drabuis, daiktas

aidia aidimus artikuliaciniam aparatui, kvpavimui ir smulkiajai motorikai lavinti

aidia aidimus lieuviui ir lpoms (pasakls apie lieuvlio nuotykius, daineli dainavimas pasirinkus vien bals ar priebals), kvpavimui (burbul, vatos kamuoliuk, plunksn ptimas); pirtuk aidimus smulkijai motorikai lavinti. Atlieka aismingus artikuliacinio aparato manktos pratimus, mankteles, pirtuk masaus su daiktais (pietukais, katonais, gilmis ir kt.) ir be j.

Kartu su suaugusiuoju dainuoja daineles, deklamuoja eilratukus, ubaigia inom pasak, eilratuk frazes.

Kartu su aukltoja skaito knygeles, deklamuoja eilratukus, dainuoja daineles, seka trumpas pasakles (visa tai palydi gestais, mimika), aidia pirtuk aidimus. Vartoja i tautosakos, groins literatros perimtus kalbins raikos bdus (daineles, aidinimus, gars pamgdiojimus, pasak itraukas, prieodius).

Natraliai, laisvai ireikia savo igyve-nimus, patirt, mintis.

Trumpais sakiniais kalba apie save, apie tai, k mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori.

Reikia vis vairesnes emocijas bei jausmus ir atsako kito jausm raik. Kalba su savimi ir draugais apie tai, k jis mato, girdi, lieia, uodia, ragauja ar veikia. Pasakoja apie savo patirt, diaugiasi teigiama patirtimi, lidi dl nemaloni vyki. Mintis reikia keli odi sakiniais. Nuo telegrafins vaiko kalbos palaipsniui pereina prie motinos kalbos, o didjant vaiko galimybms - prie sudtingesns, sklandios kalbos, gana aikiai reikiamos minties.

Noriai dalyvauja pokalbiuose.

Dalyvauja pokalbiuose. Vienu ar keliais odiais atsako elementarius klausimus, pats klausia. Atsakinja udarus klausimus, bando atsakyti atvirus klausimus. Savo kalb palydi gestais, mimika. Komentuoja, atpasakoja matytus filmukus, laideles vaikams. Ugdosi estetin vaik kalbos nuostat.

Vartoja kalb, kaip pagrindin bendravimo priemon vairi veikl metu.

Pavadina gamtoje ir aplinkoje matytus daiktus, vaizdus, reikinius, augalus, gyvnus. Pasakoja apie mylim gyvnl, aisl, patinkant daikt. Piedamas ar lipdydamas nusako, aptaria gautus rezultatus. Pasako rodomo daikto pavadinim. Keliais odiais apibdina paveiksl, girdt krinl. Kalba aisliniu telefonu.

1. UGDYMO SRITIS: raytin kalba (raymas, skaitymas)

raidi, odi bei vairi simboli atpainimas;

raidi bei odi rainjimas, vairi simboli braiymas/pieimas;

trump odeli skaitymas.

Domisi skaitomu tekstu.

Pradeda skaitinti.

Sieja paveiksllius su juose vaizduojamais konkreiais daiktais juos pavadina.

Varto knygeles, dmes skirdamas ne tik paveikslliams, bet ir tekstui, praydamas Paskaityk. Geba sieti paveiksllius su juose vaizduojamais konkreiais daiktais, juos pavadina. Manipuliuoja su vairaus formato knygelmis. Atpasta pasak veikjus, ieko j knygutse. aisdamas imituoja skaitym. Reikalauja, kad knygel bt skaitoma kelis kartus nekeiiant teksto.

Domisi raidi enklais

Kreipia dmes aplinkoje esanias raides, odius simbolius, nori inoti j reikm. simena mamos, tio savo vardo pirmj raid. Domisi raidmis, pagamintomis i vairi mediag.

APLINKOS PAINIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 2-3 ingsniai

Ugdymo gairs

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: aplinkos painimas.

domjimosi socialine, kultrine, gamtine aplinka, noro j tyrinti ir painti;

pagarbos gamtai ir gyvybei, moni sukurtai aplinkai, tolerancijos vairi kultr, lyties, socialini ir amiaus grupi monms;

gebjimo mstyti, samprotauti, remiantis informacija, sprsti problemas, nusakyti pasaul kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis priemonmis;

ini apie aplink, jos raid, aplinkos painimo bd, savo eimos, savs, kaip bendruomens nario, suvokimo, savo teisi bei pareig inojimo;

aplinkos painimo bd inojimo bei supratimo, gebjimo pritaikyti inias.

Nori painti bei suprasti save ir aplinkin pasaul, diaugiasi suinojs k nors

nauja.

vardija ir bando paaikinti socialinius bei gamtos reikinius, apibdinti save, savo gyvenamj viet, eim, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudoti

Atpasta gyvnus artimiausioje aplinkoje. Klausosi literatros krinli apie gyvnus.

Stebi gyvnus pasivaikiojim metu, vardina iorinius gyvn poymius, aidia aidimus apie gyvnlius, aidia su aisliniais gyvnliais, pamgdioja j balsus. Glosto, spuoja, maitina mylim gyvnl, tveria aptvarus, stato tvoreles, bstus, apgyvendina gyvnus. Dainuoja daineles apie gerai inomus gyvnus, juos suranda paveiksllyje pavadina. Kuria trumpas pasakles ir jas inscenizuoja, klausosi literatros krinli apie gyvn gyvenim, deklamuoja eilratukus, varto knygeli iliustracijas, vardija matomus gyvnus

Pasta artimiausioje aplinkoje auganius augalus.

Suranda pievelje augal, matyt paveiksllyje ar knygoje ir kai kuriuos pavadina. Tyrinja augal, domisi jo dalimis ir jas pavadina. Susipasta su augalais, naudojamais maistui, ragauja vaisius, daroves, augina svogn emje ar pamerkt vandenyje. Stebi dailinink nutapytus paveikslus apie gamt, klausosi muzikos krinli apie gles, medius ir kitus augalus, dainuoja daineles, deklamuoja eilratukus apie augalus. Dalyvauja priirint grupje esanius augalus: augina dar ant palangs ir stebi augalo gyvenimo etapus: dygim, augim, ydjim, skl brandinim, nunykim. Renka gamtin mediag.

Skiria atskirus gamtos reikinius, tyrinja vandens ir smlio savybes.

Nuolat stebi or ir apibdina-ilta ar alta, lyja, sninga, apsiniauk, giedra, aidia su vjo malnliais, pasako silpnas ar stiprus puia vjas. Imituoja judesiais liet, snaigi kritim. vardina reikinius ir suranda paveiksllyje, sukelia dirbtin liet pirtukais. Lieia saus ir drgn sml, beria sml piltuvlius, i drgno smlio formuoja pyraglius ir kt. Braio smlyje su pagaliuku vairias linijas, dao vanden vairiomis spalvomis. Ragauja vanden, aidia su juo.

Domisi savimi.

ino savo bei eimos nari vardus. Stebi ir analizuoja save bei draugus veidrodyje. Parodo ir pasako, kiek turi met.

Orientuojasi aplinkoje

Savo grupje ino aisliuk viet, savo spintel, lovyt, randa savo asmeninius daiktus, drabulius. Ijs i sals randa savo grup. Pasta ir vardija artimiausios aplinkos daiktus, ino j paskirt.

Pamgdiodami suaugusj bando ukuotis, valgyti su rankiais, luostyti stal, palaistyti augal ir pan.

UGDYMO SRITIS: kiekio supratimas ir skaiiavimas.

skaiiaus vartojimas kiekiui nusakyti (kiek?);

skaiiaus vartojimas numeruoti (kelintas?);

simboliai, vartojami skaiiams paymti.

Nusiteiks painti pasaul skaiiuodamas.

Geba skaiiuoti daiktus, palyginti daikt grupes pagal kiek, naudoti skaitmenis, apibdinti daikto viet eilje, sudaryti sekas.

Skiria svokas maai ir daug, tiek pat, vienas, dar vienas, du.

Supranta, k reikia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirtukais, kiek turi metuk).

aidia didaktin aidim Udk tiek, kiek nupieta; veria karoliukus ant pagaliuko ir lygina (daugiau/maiau);

Pradeda suprasti, k reikia padalinti daiktus po lygiai.

Irikiuoja daiktus eil.

Dalina vaies draugams (po lygiai).

Papraytas duoda kitiems po vien aisl, daikt. Geba irikiuoti daiktus vien eil.

Domisi skaitmenimis. Vartoja kelintinius skaitvardius.

Pasta skaitmenis; Sieja daikt kiek su daikt skaii yminiu simboliu. Lygina gretimus skaiius, vardina kelintas atjo grup. Atlieka problemines uduotis: irikiuok ir pasakyk kelintas stovi kikiukas ir pan.;

UGDYMO SRITIS: forma, erdv, matavimai.

vaiko painties su paprasiausiomis geometrinmis figromis;

daikto, dydio, dydi santykio suvokimo;

vis gerjanio vaiko orientavimosi laike ir erdvje.

Nusiteiks painti pasaul matuodamas.

Geba grupuoti daiktus pagal spalv, form, dyd.

Domisi daikt vairove: dydiu ir spalva.

Suranda, pastebi ir vardina aplink esanius daiktus, j paskirt. Stebi ir pasakoja apie savo asmeninius daiktus. Randa paveiksllyje pavaizduotus daiktus, juos vardina. Dlioja, riuoja, susipasta su daiktais, kuriuos gali liesti tik suaugusieji. Ridena didelius ir maus kamuoliukus, renka pintin to paties dydio daiktus. Pilsto vanden ir sml keiiant ind form, ima daiktus viena ir abiem rankomis. Ieko to paties ilgio ir ploio bei storio daikt, lygina daiktus, prideda vien prie kito. Daiktus dlioja i geometrini figr: glytes, namelius, mainles ir kt. Dlioja vairias figras didjimo ir majimo tvarka. Atnea tos paios spalvos, bet skirtingos ries daiktus, grupuoja daiktus pagal spalv, vardina pagrindines spalvas, atranda jas aplinkoje.

Supranta ir vartoja odius, kuriais apibdinamas atstumas, ilgis, mas, tris, laikas.

Supranta ir pradeda vartoti daikt palyginimui skirtus odius: didelis-maas, ilgas-trumpas, sunkus-lengvas ir pan..

Atnea praomo dydio (didel arba ma) kamuol. Matuoja savo g, pasinaudojant ant grups sienos kabania gio matuokle.

MENINIS UGDYMASIS

PASIEKIMAI 2-3 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: estetinis suvokimas.

estetinis suvokimas - meno, savo ir kit krybos bei aplinkos estetikos suvokimas;

estetinis jautrumas - gebjimas pastebti, velgti gro ir juo grtis, nuostatos ir poreikis groiui bei jo krimui;

estetinis vertinimas - nusiteikimas gerbti ir tausoti groio vertybes; meno, gamtos, aplinkos, moni santyki ir veiklos, savo ir kit menins krybos estetinis vertinimas.

Domisi, grisi, groisi aplinka, meno kriniais, menine veikla.

Pastebi ir avisi aplinkos groiu, meno kriniais.

Aikiau msto ir suvokia tai, k mat, geriau supranta savo jausmus bei mintis.

Jauia, suvokia ir apibdina kai kuriuos muzikos, okio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus.

Jauia, suvokia ir apibdina kai kuriuos muzikos, okio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus.

Imlesnis groiui.

Atpains (suklus, rodys) kai kuriuos jau girdtus muzikos krinius, matytus okius, ratelius, vaidinimo veikjus, dails krinius

Diaugiasi savo ir kit kryba.

Nuoirdiai reikia mintis, jausmus, igyvenimus.

Reaguos girddamas darn gars, intonacij, odi sskamb, irins savo ir kit pieinlius, spalvingas knygeli iliustracijas, aislus, diaugsis savo puonia apranga

Suvokia ir apibdina kai kuriuos muzikos, okio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus.

Mgaujasi muzikavimu, okiu, vaidyba, dails veikla. Rodo pasitenkinim bendra veikla ir kryba, grisi savo ir kit menine veikla, geru elgesiu, darbais. Groisi gamtos spalvomis, formomis, garsais.

Patikusius, suklusius daug emocij krinius, daineles, ratelius prays nuolat kartoti.

Nusakys pasak, vaidinim veikj bals intonacijas ir jas pakartos aidimuose.

Su dideliu susidomjimu dalyvaus krybos procese kartu su tautodailininke, paaikins apie velykinio kiauinio marginimo proces. Diaugsis pieimo procesu.

Kalbdamas apie draugo piein, ok, pagirs, kad buvo grau. Trumpai grosis gamta, sutelks dmes ir pastebs spalv ir form, gars darn ir vairum, pamats klev ruden.

Diaugsis ir grsis ornamentais igraintais drabuiais, aplinkos daiktais.

Domisi meno kriniais, menine veikla

Reikia savo estetinius potyrius, dalijasi igyvenimais, spdiais

Jautriai vertina gro.

Pasakys, ar patiko muzikos krinlis, dainel, okis, vaidinimas, dails darbelis.

Ugdymo sritis: vizualinis menas.

emocij, patirties, mini, spdi raika meninmis priemonmis ir bdais;

menins raikos priemoni tyrinjimas ir eksperimentavimas;

menin kryba ir improvizacija.

Jauia menins raikos diaugsm.

Spontanikai ir savitai reikia spdius.

Atranda linij ir dmi pasaul, susipasta su spalvomis.

Ant didelio vatmano lapo pie abiem rankom, pakaitomis viena ranka, po to kita. Braiys ant smlio, sniego pagaliuku vairias linijas. Naudos vairias grafines priemones ir mediagas. Laisvai keverzos, braukys, paialios diaugsis savo darbu. Pie su kreida ant asfalto, lentos, spalvoto popieriaus. ais nupietu pieiniu, kalbs, rodys draugams, aukltojai, tvams. Pirtu pie ore, ant rasoto stiklo, smlyje. Puo savo piein takeliais, brkneliais, ir kitomis nesudtingomis linijomis. Pirtuku vedios geometrini figr linijas. Gebs pieti apskritim, rat. Ras vairi keverzojimo galimybi. Ibandys spalv ant balto ir spalvoto popieriaus.

Bandys vardinti pagrindines spalvas.

Igyvenimus mintis, patirtas emocijas ireikia vizualinje kryboje.

Atranda ir naudoja vairi paviri savybes.

Stebs moni, pauki, gyvn pdsakus smlyje, sniege, ems paviriuje, popieriaus lape. Puo juost, alik, suknel, vairius daiktus darovi, sil, kempins atspaudais.

Atranda daikto formas lipdydamas.

Minkys, maigys, volios plastilino, molio gabaliuk. Gebs i didelio plastilino gabalo atskirti maesn. Sujungs atskirus plastilino, molio gabaliukus. vardins k nulipd. Keps pyragus i plastilino, molio, smlio, naudos vairias formeles. Braiys linijas ant plastilino lakto. Puo lipdinius brkneliais, spaudimais. Bandys igauti lazdels, rutuliuko ir blyno formas. Apirins liaudies meistr dirbinius. Grsis savo darbeliu dovanos draugui, mamai.

Eksperimentuoja dails mediagomis ir priemonmis, tyrinja vairius veikimo jomis bdus.

Labiau mgaujasi procesu, o ne rezultatu. Pamato ir atranda vairias formas. Ireikia save forma erdvje.

Statys, konstruos nesudtingus statinius ir pltos aidim su jais. Diaugsis savo, draugo, bendru statiniu. Ties takel ds trinkeles horizontalia linija. Ds kaladles vien prie kitos vertikaliai tvers tvorel. Uds vien kaladl ant kitos statys aukt ir em namel. Apgyvendins pasirinkt aisliuk. Veiks vienas ir su grupele draug. Gebs vardinti, kam stato namel, tvorel, tiltel.

vairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais.

aidia, vaidina trumpas improvizacijas pagal literatrinius muzikinius siuetus.

Vaidins pirtukinmis ir pirtininmis llytmis. ais su stalo teatro figrlmis. Puois kaukmis inscenizuos trumpas pasakaites. Stebs vyresnij draug aktori vaidyb. Socialiniuose aidimuose panaudos vaidinim elementus. Atkartos krinio veikj balsus. Ireik save odiu ir judesiu. ais su lle, atkurs, interpretuos, atkurs matyt stalo teatr, vaidinim. Kurs vaizdelius su odiais ir be j.

Rodo nor aktyviai dalyvauti meninje veikloje.

aisdamas su daiktu ar aislu atlieka matytus veiksmus, judesius.

Klausosi vairi muzikos krini. Girdt muzik ireikia judesiais.

Klausosi vairi muzikos krini. Girdt muzik ireikia judesiais.

Klausosi nesudtingo turinio daineli, skirai garso savybes.

Pratinsis pasakoti apie girdt muzik. Klausysis muzikos ir atlieps j judesiais okins, linguos, sups llyt, bgios, mojuos rankomis.

Klausysis dainels ir j atpains. Pasakys, apie k i dainel. Atpains aukt, em gars, tyl ir gars parodys tai judesiais (tyliai pelyts laksto, garsiai mua bgn).

UGDYMO SRITIS: Muzika, okis.

emocij, patirties, mini, spdi raika meninmis priemonmis ir bdais,

menins raikos priemoni tyrinjimas ir eksperimentavimas,

menin kryba ir improvizacija.

Jauia menins raikos diaugsm, rodo nor aktyviai dalyvauti meninje veikloje

Spontanikai ir savitai reikia spdius, igyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodami, okdami.

Klausosi muzikos ir aplinkos gars, aidia balso intonacijomis, rank ir koj judesiais, mgdioja judesius, suaugusij balso intonacijas.

Klausosi polkuts, lopins, maro, valso muzikos. Mokosi susikaupti, netrukdyti draugui, pasdti ramiai, kol skamba muzika. Pratinasi pasakoti apie girdt muzik. Klausosi muzikos ir atliepia j judesiais okinja, linguoja, supa llyt, bgioja, mojuoja rankomis. Klausosi dainels ir j atpasta. Pasako, apie k i dainel. Atpasta aukt, em gars, tyl ir gars parodo tai judesiais (tyliai pelyts laksto, garsiai mua bgn).

Dainuoja drauge, tyrinja balso galimybes

Atlieka judesius pagal muzik.

Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siueto elementus, reikia savaime kilusias emocijas.

Dainuoja kartu su aukltoja balso lavinimo pratimus, daineles su akompanimentu ir be jo, gars pamgdiojimus, skaiiuotes, kvpavimo pratimus, pratinasi visi kartu pradti ir baigti dainel, prisiderina prie suaugusiojo balso ir tempo. Klauso muzikos, judesius atlieka ritmikai eina, ploja, trepsi, stuksena kaladlmis, akmenukais, pagaliukais pagal muzik. Judesiais perteikia muzikos nuotaik mojuoja rankomis, ygiuoja, bgioja. Prisimena, kaip atrodo personaas, vaizdiai ir aikiai perteikia judesius leivoja kaip meka, striksi kaip kikutis, slina kaip lap, bga maais ingsneliais kaip pelyt.

Ritmikai pritaria pedagogo grojimui, dainavimui, tiria garso igavimo bdus

aisdamas su daiktu ar aislu atlieka matytus veiksmus, judesius.

Groja akmenukais, lazdelmis, kaladlmis, barkuiais (lavinami smulkieji pirtuk raumenys), klauso pedagogo grojimo, spja tempe.

Groja vaikikais muzikos instrumentais, gamtos - akmenukais, aguon galvutmis, kankoriais. Bando groti ne tik vidutiniu garsu, bet ir tyliai, garsiai.

Atpasta muzikos instrumentus jais grojant pavieniui. Ugdo ritmo pojt, turtina muzikins kalbos patirt. aidia garsais, kuria, improvizuoja.

siklauso ir atpasta darelyje naudojamus vaikikus instrumentus (bgnelis, ddel, metalofonas). Taip pat skiria pianino, smuiko, kankli gars. Atpasta vargonus, birbyn, armonik. Groja vairiais vaikikais muzikos instrumentais, moka pajusti muzikos krinio temp (ltas ar greitas). Perteikti juos kno judesiais, skambaniais daiktais ar muzikos instrumentais. Tyrinja garso igavimo bdus vairiais instrumentais (gamtos kankoriais, akmenliais, aguon galvutmis) savo gamybos (dutmis su sklomis, lazdelmis, kaladlmis) vaikikais muzikos instrumentais (ritminiais ir melodiniais). Jais atlieka ritminius pratimus, pritaria ritmikai savo dainavimus, pedagogo grojimui (groja lazdelmis, kaladlmis, akmenukais).

4.2. UGDYMO TURINYS 3-6 MET VAIKAMS

SVEIKATOS SAUGOJIMO IR STIPRINIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 4-6 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: kasdieninio gyvenimo gdiai.

vaiko asmeniniai valgymo ir mitybos gdiai;

kno varos ir aplinkos tvarkos palaikymo gdiai;

saugaus elgesio gdiai;

taisyklinga kno laikysena.

Noriai valdo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus gdius.

Tvarkingai valgo, savarankikai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, ukuojasi.

ino elementarias higienos ir kultros taisykles, j laikosi.

Naudoja muil, rankluost. Skalauja burn po valgio. Valgant gerai sukramto maist. Naudoja stalo rankius, servetles. Pratinasi naudotis nosine, tualetu. Rpinasi rb, avalyns vara, ukuojasi.

Savarankikai tvarkosi aislus ir veiklos viet.

Saugo savo sveikat ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Suvokia asmenin saugum lemianius veiksnius.

Tiki tik artimais ir gerai pastamais monmis, mama, tiu, aukltoja ir kt. Suino, kad itikus bdai gali padti policininkai, aukltoja, mons. Pratinasi atsispirti pagundoms, atsako u savo veiksmus.

Kontroliuoja savo veiksmus. Pratinasi bti atsargus.

Pakankamai bna gryname ore, kai ilta vaikto basomis, braido baseine. Suino, kad degtukai sukelia gaisr, galima apdegti. Pavojingi sveikatai elektros prietaisai, rozets, peiliai, kiti atrs daiktai. Nelieia vaist (be leidimo).

ino, kaip saugiai elgtis gatvje, kelyje.

UGDYMO SRITIS: fizinis aktyvumas.

stambiosios motorikos gdiai ir fizins vaiko savybs;

smulkiosios motorikos gdiai, aki rankos koordinacija.

Noriai, diaugsmingai juda.

Eina, bga, liauia, ropoja, lipa, okinja koordinuotai, ilaikydamas pusiausvyr.

Tyrinja judes ir pajunta savo kno galimybes.

Eina keisdamas greit, staigiai sustoja, greitai pajuda i vietos. Pajunta, kad knas gali judti vairiomis kryptimis: tiesiai, alis, pirmyn-atgal, auktyn-emyn, dein- kair. Atranda kurios nors kno dalies judjimo bdus: sibuoja rankas kaip vytuokles, suka rakas ratu, lankstosi kaip lapai vjyje. Stengiasi visu knu pajusti muzik, gars, spalv, ireikti judesiu: trepsi kojomis, oka, ploja delnais, pleknoja per launis, linksi galva, spragsi lieuviu, vaizduoja gamtos reikinius darbo veiksmus, mechanin judjim.

Spontanikai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems btina aki-rankos koordinacija bei ilavjusi smulkioji motorika.

Atlieka koordinuotus judesius, ilaikant pusiausvyr judant erdvje, stovint vietoje.

Derina rank judesius. Ridena sviedin pirmyn, pro vartus. Meta kamuol priek, vir, taikin. Ridena kamuol viena, ir abiems rankomis. Mua kamuol vietoje, meta i vairi padi. Bga paprastai, ant pirt gal, kuln. Eina gimnastikos suoleliu, pakelta lenta, buomu, sniego kalneliu. Eina tarp dviej nubrt linij, atlieka judesius rankomis ir kojomis. Eina pristatomu ar pakaitiniu ingsniu, perengia klitis. Kelia kojas auktyn pakaitomis, nuleidia. Improvizuoja vaiavim dviraiu, atlieka vairius judesius tiesiomis ir sulenktomis kojomis. Ropoja keturpsia, pralenda pro virvut, gimnastikos suolel. Ropoja lenta, gimnastikos suolelius. liauia suoleliu, prisitraukia rankomis. Pralenda pro kelias vairaus aukio klitis. Laipioja nuoulniomis kopiomis ir vertikalia gimnastikos sienele. Lipa auktyn ir emyn pristatomu ir pakaitiniu ingsniu, bokteliais, gimnastikos sienele. okinja vietoje abiem kojom arba juda pirmyn, peroka per nedidel klit, vien ar kelias linijas.

UGDYMO SRITIS: savireguliacija ir savikontrol.

gebjimas nusiraminti, atsipalaiduoti;

savo jausm raika tinkamais bdais, jausm raikos kontrol;

gebjimas laikytis susitarim, taisykli.

Nusiteiks sutelkti dmes, bti kantrus, valdyti emocij raik ir elges.

Ilgesn laik sutelkia dmes klausymui, stebjimui, veiklai.

Imoksta sportini pratim ir aidim.

Vainjasi triraiu dviratuku, slidinja ledo takeliais, vainja rogutmis, paiomis, rieduiais, paspirtukais. Imoksta sportini aidim element: krepinio, futbolo, miestui badmintono, stalo teniso. Mokosi aisti aidimus su taisyklmis: stengiasi iklausyti aikinim, veikia ir elgiasi pagal taisykles. Padeda kitiems, rizikuoja pralaimti. Patiria malonum judti, veikti, tyrinti.

Bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo odius ir veiksmus.

gyja savit bendravimo ir bendradarbiavimo patirt.

Imoksta bti kartu. Derina veiksmus, eina, bga, liauia alia ar susikibus rankomis. Rikiuojasi eil, ratu, poromis, grupelmis. Randa viet eilje. Pratinasi iretti kairn deinn. Jauia draug per itiest rank atstum. Ilaiko saug atstum eidamas, bgdamas alia draugo, bryje. avisi drsa, itverme, kantrybe.

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMASIS

PASIEKIMAI 4-6 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: savivoka ir savigarba.

vaiko asmeninio tapatumo jausmas;

bendrumo su eima, grupe jausmas, tautinio tapatumo jausmas;

savs vertinimas.

Save vertina teigiamai.

Supranta savo asmens tapatum.

Domisi savimi, eimos nariais, aplinkiniais monmis.

Parodo save kdik i nam atsinetose nuotraukose.

Pasako, kad jo vardas, aki spalva, mama ir ttis niekada nepasikeis.

Savs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu isakyto suaugusiojo vertinimo.

Save apibdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausym eimai, grupei, gali pasakyti savo tautyb.

Pasitiki savimi ir savo gebjimais.

vardija kai kurias vidines bsenas.

Atpasta kit palankumo ir nepalankumo enklus.

Supranta, kad turi nuo kit atskir savo nor, ketinim, jausm pasaul.

Supranta kaip jauiasi pats ir kaip jauiasi kitas asmuo.

Pats bdamas linksmas arba ramus, gali suprasti ir paaikinti, k jauia nuskriausti.

Palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises bti ir aisti kartu su kitais.

Jauiasi ess saugus eimos, vaik, grups narys, kalba apie eim, draugus.

Danai pasakoja, k veik namuose.

grup atjusiems tvams noriai aprodo grup, pasakoja apie tai k joje veik, apie draugus, aukltoj.

Nupieia save ir pakomentuoja.

Vaikas atsisako suduoti kitam, suprasdamas, kad jam skauds.

UGDYMO SRITIS: emocij suvokimas ir raika.

susivokimas savo jausmuose ir j pavadinimas;

kit jausm atpainimas ir tinkamas reagavimas juos;

savo jausm raika tinkamais bdais, jausm raikos kontrol.

Domisi savo ir kit emocijomis bei jausmais.

Atpasta bei vardina savo ir kit emocijas ar jausmus.

Pradeda reikti mintis bei jausmus.

Pradeda atpainti, k jauia, turi savus emocij raikos bdus. Pradeda vartoti emocij raikos odelius ir emocij pavadinimus.

Atpasta kit emocijas.

Supranta, kad jo ir kit emocijos gali skirtis.

Pradeda kalbtis apie jausmus su kitais- pasako ar paklausia, kodl pyksta, kodl verkia.

Apibdina savo jausmus, pakomentuoja juos suklusias situacijas bei prieastis

Emocijas ir jausmus ireikia tinkamais, kitiems priimtinais bdais, odiais ir elgesiu atsiliepia kito jausmus.

Pradeda imokti kontroliuoti emocij raik.

Pradeda atpainti, k jauia, turi savus emocij raikos bdus.

Pastebi kit moni emocij iraik, atpasta aikiausiai reikiamas emocijas ir jas skirtingai reaguoja.

Emocijas ireikia mimika, balsu, veiksmais, poza.

Pavadina pagrindines emocijas.

UGDYMO SRITIS: savireguliacija ir savikontrol.

gebjimas susikoncentruoti veiklai, kantriai veikti, pabaigti veikl;

gebjimas laikytis susitarim, taisykli;

gebjimas nusiraminti, atsipalaiduoti, kontroliuoti emocij raik.

Nusiteiks valdyti emocij raik ir elges.

Laikosi susitarim, elgiasi mandagiai, taikiai bendraudami su kitais.

Pradeda laikytis elgesio taisykli.

aisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dmes, kontroliuoti savo elges.

Bando laikytis suaugusiojo praym ir draudim.

Primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando j laikytis be suaugusij kontrols.

Stengiasi suvaldyti savo pykt, nir.

Kontroliuoja savo odius ir veiksmus.

Vis labiau suvokia, kad patys gali kontroliuoti daugel situacij.

Atkakliai laikosi savo nor. Kartoja veikl, kol pasiekia numatyto rezultato.

aisdamas stengiasi laikytis aidimo taisykli.

Nusiramina, kalbdamas apie tai, kas j skaudino, ir girddamas suaugusiojo komentarus.

Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio j provokuojaniose situacijose, ieko taiki ieii.

UGDYMO SRITIS: santykiai su suaugusiais.

gebjimas atsiskirti nuo tv ir pasitikti aukltojais, abipus pagarba;

gebjimas mokytis palaikyti partnerikus santykius su aukltojais;

inojimas kaip saugiai elgtis su nepastamais suaugusiaisiais.

Nusiteik geranorikai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.

Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jauiasi su jais kasdieninje aplinkoje, i j mokosi, reikia savo nuomon.

Geba atsiskirti nuo tv ir pasitikti pedagogais.

Ramiai stebi nepastamus mones, kai juo besirpinantis pedagogas yra alia jo arba matomas netoliese.

Lengvai atsiskiria nuo tv ar globj.

Daniausiai priima pedagogo pagalb, pasilymus bei vykdo individualiai pasakytus praymus.

Mgsta k nors daryti kartu su suaugusiuoju.

Supranta kaip reikia elgtis su nepastamais suaugusiaisiais.

ino kaip reikia elgtis su nepastamais suaugusiaisiais ir kur reikia kreiptis itikus bdai.

Papraytas paaikina, kodl negalima bendrauti su nepastamais monmis, kai alia nra juo besirpinanio suaugusiojo.

ino, k galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.

UGDYMO SRITIS: santykiai su bendraamiais.

gebjimas umegzti geranorikus santykius su kitais vaikais;

gebjimas mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, sprsti tarpusavio nesutarimus;

gebjimas umegzti ir palaikyti artimesnius asmeninius santykius su vienu ar keliais vaikais.

Nusiteiks geranorikai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamiais

Supranta kas yra gerai, o kas blogai, draugauja, bent su vienu vaiku.

Geba umegzti geranorikus santykius su kitais vaikais.

Kartu su bendraamiais aidia bendrus aidimus.

Gali turti vien ar kelis nepastovius aidim partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.

Skmingai silieja vaik grup ir kartu aidia.

Rodo iniciatyv bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius.

Suaugusiojo padedamas supranta savo odi ir veiksm pasekmes sau ir kitiems.

Geba mokytis bendrauti ir sprsti tarpusavio nesutarimus.

Veikia kartu su kitais, silydamas sumanym ar priimdamas kit sumanym, fantazuodamas.

Tikslingai atsinea aisl i nam bendram aidimui su aidimo draugu. Papraius kitam vaikui, duoda paaisti savo aislu arba aidia juo paeiliui.

Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas, ir kodl.

Suvokia savo veiksm pasekmes sau ir kitiems.

UGDYMO SRITIS: iniciatyvumas ir atkaklumas.

gebjimas paiam susirasti veiklos ir j turiningai pltoti;

gebjimas sitraukti suaugusiojo pasilyt ugdymsi skatinani veikl ir j iradingai pltoti;

gebjimas susidoroti su klitimis siekiant sumanym realizavimo.

Didiuojasi savimi ir didjaniais savo gebjimais

Savo iniciatyva pagal pomgius pasirenka veikl, ilgam sitraukia ir j pltoja. Geba pratsti veikl po tam tikro laiko.

Geba pats pasirinkti veikl ir j turiningai pltoti.

Daniausiai pats pasirenka ir kur laik kryptingai pltoja veikl vienas ir su draugais.

Suaugusiojo pasilyt veikl atlieka susitelks, iradingai, savaip, savarankikai.

Turiningai pltoja paties pasirinkt veikl, j tsia po dienos miego, kit dien, kelias dienas.

Kreipiasi suaugusj pagalbos, kaip pats nepajgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Geba susidoroti su klitimis.

Susidrs su klitimi arba neskme, bando k nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos.

Ilgesn laik pats bando veikti klitis savo veikloje, nepavykus, kreipiasi pagalbos suaugusj.

Susidomjs ilgesniam laikui sitraukia suaugusiojo pasilyt veikl jam, vaik grupelei, visai vaik grupei, silo vaikams ir suaugusiajam sitraukti jo paties sugalvot veikl

UGDYMO SRITIS: problem sprendimas

problem atpainimas, velgimas;

sprendim, ieii paieka ir tinkamiausio sprendimo pasirinkimas bei gyvendinimas;

pasekmi, panaudojus sprendim, stebjimas ir apmstymas.

Nusiteik iekoti ieii kasdieniniams ikiams bei sunkumams veikti.

Atpasta k nors veikiant kilusius ikius bei sunkumus, daniausiai supranta kodl jie kilo.

Geba nustatyti ir vardinti problem.

Supranta, kad susidr su sudtinga veikla, klitimi, problema.

Ieko tinkam sprendim, tariasi su kitais, mokosi i nepavykusi veiksm, poelgi.

Suvokia savo ir kit ketinimus, ieko tinkam sprendim k nors ibandydamas, tyrindamas.

Geba pasirinkti sprendim ir j ibandyti.

Nori j veikti, ibando paties taikytus, stebtus, ar naujai sugalvotus veikimo bdus.

Retsykiais pats ieko sunkum, klii, aktyviai bando veikti sutiktus sunkumus.

Pradeda numatyti priimt sprendim pasekmes.

Sugeba vertinti kas i to ijo, kokios pasekms.

Stebi savo veiksm pasekmes, supranta, kada pavyko veikti sunkumus.

Iekodamas, kaip susidoroti su sudtinga veikla, klitimi ar problema, samprotauja apie sprendimus, j pasekmes, pasirenka tinkamiausi sprendim i keli galim.

Tariasi su kitais, drauge ieko ieities, silo ir priima pagalb.

KALBOS IR KOMUNIKAVIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 4-6 ingsniai

Vaik veiksenos

Nuostatos

Gebjimai

inios ir supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: sakytin kalba (klausymas, kalbjimas).

aplinkini kalbjimo klausymasis ir supratimas;

natralus kalbjimas su suaugusiais ir vaikais;

savo patirties ir igyvenim reikimas kalba.

Nusiteiks iklausyti kit.

Klausosi ir supranta kit kalbjim.

Pratinasi klausytis, girdti, iklausyti.

Girdi pedagog, draug, svei kalb. Pradeda iklausyti suaugusj ar vaik, jam sakant, kalbant, aikinant. Reaguoja nurodymus.

siklauso ir girdi atskirus kalbos garsus: gamtoje, aplinkoje ir kt. Klausosi sekam, pasakojam, skaitom, deklamuojam ir dainuojam krinli literatrine kalba ir tarmikai; greitakalbi, gamtos gars pamgdiojim; msli, erzinim, pajuokavim, dviprasmybi, frazeologizm bendrine kalba ir tarme; vairaus turinio tekst apie aplink, vairius vykius, reikinius (publicistini, enciklopedini, informacini). Klausosi ra: draug ir savo kalbos, vairios stilistikos tekst. Klauso kita kalba kalbani moni balso ra, skiria lietuvi kalb nuo kit kalb. Seka ir suvokia knygels, pasakojimo, pokalbio eig, supranta ir interpretuoja. Klausydamas skaitomo ar pasakojamo teksto, klausinja.

Igirsta pirm, paskutin ir odio viduryje esanius garsus.

Igirsta pirm ir paskutin, bei odi viduryje esant gars jo paties, tv, draug vardaodiuose trumpuose odiuose. Su atpaintu garsu sugalvoja daugiau odi.

aidia aidimus girdimajam suvokimui ir foneminei klausai lavinti

Klausosi nekalbini (gamtos ir aplinkos) gars, nurodo ir sukelia garsus, naudodamas aplinkos daiktus (akmenukus, kaladles pietukus, popieri), tyrinja kokius garsus gali skleisti jo knas (plojimas, trepsjimas, pliaukjimas lieuviu, epsjimas, nabdjimas, kosjimas, ptimas, vilpimas ir kt.). Uritomis akimis atpasta skirtingus, suaugusiojo ar vaik sukeltus garsus, nusako i kurios puss sklinda garsas. Bando skirti ilgus ir trumpus, stiprius ir silpnus, auktus ir emus garsus. aidia tarties aidimus garsams imokti ir tvirtinti. Pats bando pamgdioti, kokius garsus skleidia vjas, vanduo, lapai, gyvnai, aplinkos daiktai ir kt. Pastebi, skiria netaisyklingai itartus odius, geba juos pataisyti, itarti taisyklingai.

aidia aidimus girdimajai atminiai lavinti

Skiria ir atkartoja buitini gars, skambani aisl garsus. Dainuoja daineles, skaiiuotes (Drum drum drumbacel ir kt.), melodingus eilratukus. Kartoja garsus, odius, sakinius tyliai, garsiai, vairia tonacija. Kartoja pasakoje igirstus odius ta paia seka. aidia aidim Pamgdiok mane klausydamas, kaip suaugs ta paia seka pakartoja jo itartus 3-5 odius, kartodamas ta paia seka suaugusiojo itartus 3-5 odius. Atpasta draugo bals, net jei jis tariamas kita tonacija (Mekiuk, pabusk, Tip tip, Ferma). Nematydamas, pagal skleidiam gars, bando atpainti dui turin (Gars atmintis, Surask por). Kartoja pedagogo plojim, beldim ir kt. Klauso klaidingai sekam pasak, kai smoningai pakeiiami veikjai ar j elgesys, tariami odiai ir itaiso.

Intuityviai junta kalbos gro.

Suvokia kalbos gro.

Atkreipia dmes kalbos vaizdingum, ritm. Mgaujasi gimtosios kalbos gyvumu, vaizdingumu, ritmikumu. siklauso kalbos garsum (garsiai, tyliai, panibdomis ir t.t.) Nuolat klausosi pokalbi, pasakojim, pasak sekimo, eilrai deklamavimo.

Igirsta odius, kurie panaiai skamba, bet turi skirting reikm.

Intuityviai perima etnin lietuvi kalbos reikmi ir prasmi paveld.

Domisi lietuvi liaudies sukurtomis pasakomis, dainomis. Klausosi tarmik pokalbi, dain, pasak sekimo, patarli, prieodi, pasak be galo, greitakalbi. Suvokia reiau naudojam odi, sakini prasmes. Nuolat aidia lietuvi liaudies aidimus, dainuoja tradicines daineles. oka klausydamasis liaudies muzikos, derina od su judesiu, ireikia save. Atkartoja pauki, vreli, namini gyvuli bals pamgdiojimus.

Nusiteiks ireikti save bei savo patirt kalba.

Kalba su suaugusiaisiais ir vaikais.

Perteikia (seka, atpasakoja, deklamuoja) girdtus ir savo sukurtus literatrinius krinius

Deklamuoja trumpus eilraius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, priddamas savo odius, pasakojim palyddamas gestais ir mimika. Atkartoja girdtus pamgdiojimus, greitakalbes. Seka girdtas ir savo sukurtas pasakas, kuria vairias istorijas, eilratukus, inscenizuoja. Deklamuoja, dainuoja skaitom pasak eiliuotus intarpus. aidia klausimus-atsakymus pagal vairius krinius; aidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, j inscenizuoja, iliustruoja. Vaidina pagal pasirinkt pasak.

Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su vaikais bei suaugusiais, pltoja socialin patirt. gyja kalbinio bendravimo patirt.

Kalba pats sau, kalba kitam, klausinja, ukalbina, prao, paaukia,

kartais laikydamasis elementari kalbinio etiketo norm. Umezga dialog su draugu, pratinasi kalbti su keliais asmenimis. Dalyvauja diskusijose, pokalbiuose, kalba mandagiai, gerbia kit nuomon, bando suprasti, kad kiekvienas gali turti savo poir. Kalboje vartoja mandagumo odius. pranta pakartoti, pasakyti kitaip jei jo nesupranta. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutik, vyk, tai siedami su monmis, tautos gyvenimu, gamtos reikiniais. Klausinja apie igirst, matyt, sugalvot, pajaust. Kalbdamas iri akis. Atsiliepia pedagogo pasilym diskutuoti apie dar neinomus dalykus, daiktus, poelgius, reikinius, nutikimus, j metu igirsta ir vartoja maiau girdtus, sudtingesns sandaros odius. Skatinamas pedagogo, igirst informacij perduoda kitiems. Pasakoja, kalbasi apie matytus filmukus, televizijos laidas, aistus kompiuterinius aidimus. Ivardina daiktus, veiksmus ir reikinius.

Kalba apie save, apie tai, k mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori.

Kalba (pasakoja) apie tai, k mato ir mat, girdi ir girdjo, jauia ir jaut, veikia ir veik, vartodamas paprastos konstrukcijos gramatikai taisyklingus sakinius, elementarius terminus, girdtus naujus odius. Pasakoja, kalba apie igyvenimus namuose, grupje, kelionje; apie savo patirt, norus, svajones, problem sprendim, svarstymus, vardydamas vairias detales, savybes, bsenas, vartodamas naujai igirstus sudtingesns sandaros odius. Natraliai kitiems kalba apie tai, k ino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaikina, pakartoja; apie tai k nort matyti, igirsti. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eig, pranea apie tai draugui, grupelei draug, visai grupei.

Kalba natraliai, laisvai ireikdamas savo igyvenimus, patirt, mintis.

Kalbasi su kitais gyvai ir vaizdiai.

Atsakinja pateiktus klausimus. Pasakoja apie savo ir kit veikl, igyvenimus. Papildo savo kalb mimika, judesiu, muzika, daina. aidia odiais siklausydami j skambjim. Kuria vairias istorijas, pasakas, eilraius, fantazuoja, nuotaikingai reikia mintis. Kuria pasakojimus irdamas paveikslus. Reguliuoja savo kalbos garsum. Sugalvoja pasakos pradi ar pabaig. Seka mel pasakas, savaip perkurdamas girdt pasak, jos veikjus, j poelgius. Pasak veikjus pavadina savo ar draug vardais.

Domisi ir stengiasi kalbti vaizdinga bei taisyklinga kalba

Kalba natraliai atliepdamas bendravimo situacij, vartodamas vaizdingus odius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pel, klaviatra ir kt.). Vartoja vairi technik, transporto priemones bei prietaisus vardijanius odius. Vartoja daugum klabos dali (daiktavardius, veiksmaodius, bdvardius, prieveiksmius, prielinksnius, skaitvardius). Kalbdamas derina odius pagal laik, gimin, derina daiktavardius ir skaitvardius. Vartoja vairias maybines odi formas. Kalba taisyklingai, nevartoja argonini draug vard ar odi, svetimybi.

aidia aidimus artikuliaciniam aparatui, kvpavimui ir smulkiajai motorikai lavinti

aidia aidimus lieuviui ir lpoms (pasakls apie lieuvlio nuotykius, daineli dainavimas pasirinkus vien bals ar priebals), kvpavimui (burbul, vatos kamuoliuk, plunksn, vandens la, oro per iaudel ptimas); pirtuk aidimus (irint ir neirint) ir aidimus smulkijai motorikai lavinti (smulki detali dliojimas ir rinkimas; makaron, sag, karoli vrimas; manipuliavimas vairiais daiktais, kuriuos galima kaiioti, segti, stumdyti ir kt.; popieriaus plymas, glamymas; lipdybos ir aplikacijos darbeli dekoravimas kruopomis, irniais ir pan.). Atlieka aismingus artikuliacinio aparato manktos pratimus, mankteles, pirtuk masaus su daiktais (pietukais,

guminiais kamuoliukais, katonais, gilmis, kankoriais, rieutais, kruopomis, plunksnomis ir kt.) ir be j. Pieia pasak, jos veikjus. Lipdo pasakos veikjus, atributus; i atskir lipdini visi kartu sudlioja pasakos eig.

aidia garsais ir odiais.

Kuria ir pasakoja vairius tekstus, msles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus krinlius, aidia prasmingais ir beprasmiais odiais, bando juokauti, kalba ateivi kalbomis, usienio kalbomis, kuria naujus odius. Keiia balso stiprum, kalbjimo temp intonacijas ir kt. aidia odiais juos trumpindamas, vairiai jungdamas. aidia vairius gars keitimo odiuose aidimus. Kuria dialogus, inscenizuoja, vaidina. Parenka rimuotus odius duotiems odiams. Skiria taisyklingai ir netaisyklingai itartus odius. Ubaigia pedagogo ar draugo pradt sakin (i pasakos ar asmenins patirties) taisyklingai, linksmai, maikiai, smoningai klaidingai.

UGDYMO SRITIS: sakytin kalba (raymas, skaitymas).

raidi, odi bei vairi simboli atpainimas;

raidi bei odi rainjimas, vairi simboli braiymas/pieimas;

trump odeli skaitymas.

Domisi raytiniais enklais, simboliais.

Atpasta ir rainja raides, odius bei kitokius simbolius.

vairiais raikliais bria vertikalias ir horizontalias keverzones.

Ne tik domisi vairiomis raymo priemonmis, bet ir noriai jas ibando (rao pietukais, kreidelmis, flomasteriais, pagaliukais ant smlio, kompiuteriu). Piedamas bria brkn, linijas, apskritim, keverzones. Bando vardinti, pavadinti tai, k nupie. Keverzonmis urao savo vard, pavard, mintis apie sukurt darbel. Atlieka nesudtingus pratimus lavinanius rankos platak, rie. Vedioja punktyrines linijas. Bria tiesias ir lenktas, apskritas linijas, apskritimus, spalvina, naudoja liniuotes, trafaretus. Paio pasak, istorij grafikus, planus, schemas.

Domisi paraytais odiais.

Dailina, spalvina korteles su uraytais odiais, vardais. Spausdintomis raidmis rao savo vard, kopijuoja aplinkoje matomus odius. Pieiniuose rao atskiras raides, po darbeliais - savo vard.

Kuria savo paties knygeles: ,,rao,, knygeles, stebi pedagogo raym, kai is urao vaiko pasakojim, pats kopijuoja raides, odius, sakinius; kuria iliustracijas uraytam tekstui. Rao laikus, telegramas, mintis perteikia vairiais simboliais. Raidmis dekoruoja savo nupietus pieinius. Kopijuoja aidimams reikalingus uraus ikabas, skelbimus, korteles ir kt.

Domisi pavaizduotais simboliais.

vairioje veikloje pradeda manipuliuoti simboliais (grafiniais vaizdais). Sukurt tekst perteikia vairiais simboliais. Braio ir aikina planus, schemas, grafikus. Domisi ir supranta skirting spaudini funkcijas (kalendorius, valgiaratis, reklama, bukletas ir pan.). Pats kuria reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus ir kt. Veria raidi karolius (suveria savo vard, paprastus odius pvz.: mama). iri raides vairiuose daiktuose (medio akose, lap linijose, gulinioje virvje ir kt.). aidia su raidi trafaretais. Pastebi grupje esanius uraus, bando juos atkartoti.

Domisi skaitomu tekstu.

Pradeda skaitinti.

Gerbia ir tausoja knygas.

Vaizduoja, kad skaito knyg, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygeli, urnal, laikrai iliustracijas, vardija vairi objekt ir veikj bruous, veiksmus. Sugalvoja knygelms pavadinimus.

Domisi knygomis, vairiais raytiniais tekstais. Pradeda suprasti ry tarp knygos teksto ir asmenins patirties. Domisi iliustracijomis, ieko jose teksto pagrindimo. Paragintas pedagogo, atkreipia dmes atskiras raides, odius. Tekste randa raides, kurias ino, klausinja apie dar neinomas raides. Varto ir skaito vairi anr spaudinius reklamines skrajutes, skelbimus, enciklopedijas, dalykinius brinius, planus ir kt. Paklaustas atsako, k perskait. Skaito.

Domisi abcls raidmis.

Supranta, kad garsas siejamas su raide.

Domisi raidmis, sugalvoja joms smagius pavadinimus, kuria apie jas istorijas, pradeda jomis manipuliuoti vairioje veikloje. Pastebi odius, prasidedanius ta paia raide. Supranta, kad raids turi savo pavadinim ir specifin grafin raik, kad raids sudaro odius. ino keliolika abcls raidi. Pradeda skirti odius sudaranius garsus, skiemenis.

Trump odeli skaitymas.

Gali perskaityti uraus, kuriuos mato gatvse, pavyzdiui, parduotuvi, kirpykl ir pan. Bando perskaityti trumpus, jam reikmingus odius (savo vard, artimj vardus, adres ir kt.).

APLINKOS PAINIMO UGDYMASIS

PASIEKIMAI 4-6 ingsniai

Ugdymo gairs

Nuostatos

Gebjimai

inios, supratimas, patirtis

UGDYMO SRITIS: aplinkos painimas.

domjimosi socialine, kultrine, gamtine aplinka, noro j tyrinti ir painti;

pagarbos gamtai ir gyvybei, moni sukurtai aplinkai, tolerancijos vairi kultr, lyties, socialini ir amiaus grupi monms;

gebjimo mstyti, samprotauti, remiantis informacija, sprsti problemas, nusakyti pasaul kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis priemonmis;

ini apie aplink, jos raid, aplinkos painimo bd, savo eimos, savs, kaip bendruomens nario, suvokimo, savo teisi bei pareig inojimo;

aplinkos painimo bd inojimo bei supratimo, gebjimo pritaikyti inias.

Nori painti bei suprasti save ir aplinkin pasaul, diaugiasi suinojs k nors

nauja.

vardija bando apibdinti save

ino svarbi asmenin informacij

Pasako savo vard ir pavard, savo adres, pasako ir parodo, kiek turi met. vardija giminaiius. Pasakoja apie savo eim: ino tv vardus, j profesijas. Kartu su tveliais sudaro eimos med.

Paysta ir tyrinja kno dalis ir kno judjim erdvje.

Tyrinja, kaip knas juda: aidia judrius aidimus; dirba smulkius darbelius. Supranta, kad knas susideda i atskir dali. Apibdina j paskirt ir prieir. Atkreipia dmes berniuk ir mergaii kno kai kuriuos skirtumus: plauk ilg, raumen jg ir kt. Tyrinja mogaus skelet paveikslliuose ar savo rentgeno nuotraukose. Tyrinja, irinja plakatus, knygas apie kno sandar. Atlieka vairius kvpavimo pratimus: puia plunksneles, upuia vak, kvepia ir sulaiko kvpavim.

Kn ir jo dalis naudoja saviraikai ir iraikai

aidia dramatizacinius aidimus, aidia su pirtininmis, pirtuk ir stalo teatro llmis; aidia pirtuk aidimus. Grimuoja veiduk, pavirsdamas norimu personau. Tapo pirtais, platakomis, pdomis; oka pagal muzik daytomis pdomis ant ilg popieriaus juost. Palieka pirt, platak, pd atspaudus smlyje, molyje; pieia savo portret ant veidrodio, popieriaus lape; gamina kaukes, akcentuodamas veido dalis; suvokia save kaip visum, pieia save ar draug natralaus dydio, apvediodamas vaiko figr ant didelio lapo; aidia eli aidimus.

Suvokia jutimo organ galimybes ir pajunta skirtumus

Tyrinja regos galimybes irdamas abiem ir viena akimi, stengiasi pamatyti prietemoje, tamsoje; tyrinja aplinkos, muzikinius, gamtos, garsus; pajunta buities, gamtos, kvapus; ragauja vairaus skonio maist.

vardija ir geba suprasti gyvosios gamtos objektus ir reikinius.

Atpasta vairius gyvnus, nusako j pagrindinius poymius, domisi j gyvenimu, aplinka

iri laukini ir namini gyvn nuotraukas knygose, bukletuose; stebi gyvn gyvenim akvariume, narvelyje, terariume; pasakoja apie namuose laikomus gyvnus; rodo j nuotraukas; jei yra galimyb, atnea parodyti draugams. Prisimena matytus naminius gyvnus; pasakoja patirtus spdius; Stebi laukinius gyvnus darelio mikelyje, gyvatvorse, ore, pievutse, po medio ieve, po eme; stengiasi juos atpainti ir pavadinti. Su mikroskopu ir didinamuoju stiklu tyrinja vandens lae, ant mogau odos, esani gyvyb.

Knyg iliustracijose, paveiksluose stebi gyvn gyvenim natralioje aplinkoje; Isiaikina kuo skiriasi gyvn jaunikliai nuo suaugusi. Knyg iliustracijose stebi gyvn gyvenimo rat; suino apie gyvn prisitaikym prie met laik kaitos. Vartydamas knygas, klausydamas pasakojim, naudodamasis didaktine mediaga suino, kad visi gyvnai turi knus, bet jie skirtingi;

Klauso tautosakos krini; igirsta ir stengiasi siminti msles, dainas, pasakas apie gyvnus, j bals pamgdiojimus;

Nusako namini ir laukini gyvn skirtumus.

Meninmis priemonmis reikia poir gyvnus

Vaidina siuetus apie gyvnus mgdiodamas j elges, garsus; Lipdo gyvnus i molio, plastilino, druskins telos; i lipdini kuria siuetus. Pieia, tapo gyvnus, konstruoja i Lego kaladli; aplikuoja i popieriaus, audinio; kuria i gamtins mediagos.

Stebi ir tyrinja augalus artimiausioje aplinkoje, supranta panaumus ir skirtumus

Stebi darelio kieme, pievutse, glynuose, mikelyje auganius augalus, pasako j pagrindinius poymius, simena j pavadinimus; grisi j formomis, spalvomis, kvapais, garsais. Tyrinja augalus, j dalis pro didinamj stikl, mikroskop. irinja, stebi augalus knyg iliustracijose, paveiksluose, atvirukuose.

Suino, kad jiems augti reikia drgms, viesos, ilumos, dirvoemio; kad visi augalai turi savo gyvybs rat. Augina svogninius augalus; daugina augalus lapais, akelmis; daigina vairias sklas vazonliuose, vatoje, stebi j dygim, augim;

Pastebi, kad augalai puoia mogaus gyvenim sodybas, kambarius, parkus. Liesdamas patiria, kad yra spygliuot, atri augal agrastai, ros, dagiai ir kt.

Skiria daroves, vaisius, uogas ir nusako panaudojimo maistui bdus.

Atlieka eksperimentus su augalais ir renka augalus ar j dalis

Pieia burokli, mork sultimis, raudongi kopst nuoviru; citrinos sultimis, k nupie pamato lap pakaitins prie vaks ar deganios lemputs. sitikina, kad augalai sugeria vanden: balt gl pamerkia spalvot vanden, stebi kaip pasikeiia iedo spalva, vandenyje mirko irnius. Augina augalus tamsoje ir viesoje sitikina, kad jiems reikia viesos; laistydamas ir be vandens sitikina, kad augalams reikia vandens. Renka augal dalis darelio kieme ir ivykose su tvais; klausinja ir suino, koki augal kokias dalis renka; riuoja surinktus augalus. Gamtin mediag naudoja ugdaniojoje veikloje: skaiiuoja, grupuoja, lygina ir kt.; naudoja krybinei veiklai.

Meninmis priemonmis ireikia ry su augalais

Pieia, tapo, lipdo augalus. Daro gamtins mediagos atspaudus daais popieriuje; molyje, kurdamas reljefinius paveikslus. Pieia augal dalimis (akelmis, luotelmis) ir ant j (ant medi lap, ievs, trinkeli). Kuria i augal atvirukus, koliaus, floristines kompozicijas.

vardija negyvosios gamtos objektus.

Stebi ir tyrinja vanden, sml ir dirvoem

Vasar aidia aidimus su vandeniu, patiria ir nusako kai kurias vandens savybes (skaidrus, skystas). iem kuria skulptras, statinius i sniego; patiria ir bando nusakyti kai kurias sniego savybes (purus, birus, lipnus). Stebdamas pradeda suprasti, kad vandens bvis priklauso nuo oro bvio: kai karta, vanduo garuoja, kai alta ula; bando igarinti, ualdyti vanden. Suino apie vandens telkinius (upes, eerus, jras), suino apie keliones vandeniu ir po vandeniu. aidia smlyje, patiria sauso ir drgno smlio savybes; kuria statinius i drgno smlio ir smlio su vandeniu (suvarvintos pilys); naudoja sml krybiniams darbams smlio tela, smlio vaks, koliaai, spalvoto smlio buteliai.

Stebi ir analizuoja gamtos reikinius

Suino, kad viesa gali bti natrali (saul, mnulis) ir dirbtin (elektra, ugnis); vakaroja prie vaks; laido sauls zuikuius. Gamina ibintus, vakides, dalyvauja ibint ventje; kuria vitraus; aidia eli aidimus ir eli teatr. Veikdamas su akmenimis patiria, kad jie kieti, sunks, vairi spalv ir form. Naudoja akmenis krybiniams darbams. Stebi oro (giedra, lietus, sniegas, erknas, lapdriba, rkas, pga) ir gamtos (vaivorykt, aibas, Sauls ir Mnulio utemimai) reikinius. ymi Gamtos kalendori. aidia aidimus: em, oras, vanduo.

Suino, kaip atsiranda lietus. Atkreipia dmes vj: pasidaro vduokl, vjo malnl, lktuvl, aitvar, vjarod.

Domisi gamtos reikiniais, kuri negali pamatyti: ugnikalniai, ems drebjimai, smlio audros) I pasakojim, televizijos, iniasklaidos suino, kad gamta gali bti pavojinga mogui potvyniai, sausros, uraganai, ems drebjimai.

Pasako met laik pavadinimus ir jiems bdingus poymius.

gyja ekologijos ir gamtosaugos pradmenis, nusiteikia saugoti gyvyb

Suino, kad nykstantys augalai ir gyvnai surayti Raudonojoje knygoje; kad yra saugomos vietos: draustiniai, nacionaliniai parkai, gamtos paminklai, mediai, akmenys. Priiri grupje auginamus gyvnus, maitina, valo j namelius. iem lesina pauktelius, prisideda prie pagalbos gyvnams akcij. Suino elgesio gamtoje taisykles ir j laikosi. Kalbasi, diskutuoja apie gamtosaug ir ekologij. Dalyvauja gamtosauginiuose renginiuose, akcijose darelyje, mieste, rajone; gamtosaugini pieini konkursuose. I buitini atliek gamina lles stalo teatrui, aislus smlio dei, muzikinius instrumentus; priemones judriai veiklai (tunelius, mainles, vairias klitis) i kartonini di; lesyklles.

Analizuoja savo patirt, turimas inias ir suvokia, kad mons, augalai, gyvnai priklauso vieni nuo kit; stengiasi suprasti, kad mons, bdami gamtos dalimi, yra atsakingi u gamt, jos isaugojim. Mokosi riuoti atliekas.

vardija ir geba paaikinti socialinius reikinius, apibdinti savo gyvenamj viet.

gyja ini apie savo al.

Pasako miesto, gatvs, kurioje gyvena, pavadinimus, ivardina gyvenamosios vietos objektus. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje; orientuojasi darelio aplinkoje. Pasakoja apie savo gintj miest, vardija kelet jo ymybi, pasako savo darelio pavadinim, adres. ino savo alies ir sostins pavadinim. venia tradicines ventes, pasakoja apie jas.

Domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

Suino apie profesijas, senovinius daiktus ir iuolaikin technik.

Domisi suaugusio mogaus darbais, vairiomis profesijomis, ino savo tv profesijas, apibdina j darbus. aidia krybinius-vaidmeninius aidimus (oro ouostas, autobusas, bankas, biblioteka, cirkas, degalin, parduotuv (drabui, gli, aisl, maisto), gaisrin, gimtadienis ir pan.

Lankydamiesi etnografiniuose muziejuose, darelio Seklyioje susipasta su senoviniais daiktais, buities rakandais, analizuoja j pasikeitimus dabartiniais laikais. Aptaria dabartin buit palengvinani technik, jos galimybes. Atranda ir mokosi naudotis buities prietaisais, skaitmenini technologij galimybmis.

UGDYMO SRITIS: kiekio supratimas ir skaiiavimas.

skaiiaus vartojimas kiekiui nusakyti (kiek?);

skaiiaus vartojimas numeruoti (kelintas?);

simboliai, vartojami skaiiams paymti.

Nusiteiks painti pasaul skaiiuodamas.

Geba skaiiuoti daiktus, palyginti daikt grupes pagal kiek, naudoti skaitmenis, apibdinti daikto viet eilje, sudaryti sekas.

Skaiiuoja daiktus irpalygina daikt grupespagal daikt kiek grupse.

Skaiiuoja daiktus, savo pirtukus, aislus, suvokia kiekin skaiiaus sandar i vienet. Skaiiuodamas daiktus supranta, kad daikt skaiius nepriklauso nuo j poymi ir j padties erdvje. Skaiiuoja iki 5-10-ies. Geba atsakyti klausimus: kiek i viso? kiek daugiau? kiek trksta? Pastebi, kaip sudaryta daikt seka, geba j pratsti 1-2 daiktais.

Palygina daikt grupes pagal kiek (daugiau/maiau).

Padalina daiktus.

Atlieka problemines uduotis: padalink vien pyrag visiems vaikams, Supranta ir vartoja s