KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS

HIDROLOGIJOS IR OKEANOGRAFIJOS, JŪRŲ HIDROLOGIJOS

KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ

RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

Mokomoji metodinė knyga

SUDARĖ:

INGA DAILIDIENĖ

LORETA KELPŠAITĖ

AUŠRA GRICĖ

TOMA MINGĖLAITĖ

VITALIJUS KONDRAT

Klaipėda, 2015 m.

2

Leidžiama Klaipėdos universiteto Gamtos ir

matematikos mokslų fakulteto reakcijos

kolegijos 2009-11-02 nutarimu, protokolas

Nr. RKP-8

Aprobavo Klaipėdos universiteto Gamtos ir

matematikos mokslų fakulteto Geofizinių

mokslų katedra 2009-10-13, protokolas Nr.

46G-GM-1

Adaptuotas Klaipėdos universiteto Gamtos

ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių

mokslų katedros 2015-03-26, protokolas Nr.

46G - GM-04

Recenzavo:

Prof. habil. dr. Marija Eidukevičienė (Klaipėdos universitetas)

Mokomoji metodinė knyga

Skiriama fizinių mokslų geografijos studijų programų studentams

3

BENDRI NURODYMAI

Kursinis darbas yra pirmas žingsnis savarankiškai gilinantis į pasirinktą mokslinio tyrimo temą. Tai

yra pradinis bakalauro baigiamojo darbo etapas. Kursiniam darbui yra keliami aukštesni reikalavimai

negu referatui. Kursinis darbas (išskyrus patį pirmąjį) būna sudarytas iš bakalauro baigiamajam darbui

būdingų skyrių, jame pateikiama originalių, paties studento surinktų duomenų, analizės rezultatai,

todėl jo apimtis yra didesnė negu referato. Be to, kursinis darbas yra ginamas kursinių darbų gynimo

komisijos posėdyje. Hidrologijos okeanografijos pagrindinių studijų laikotarpiu ruošiami ir ginami du

kursiniai darbai. Kursinis darbas ginamas per pirmąją egzaminų sesijos savaitę.

Pirmasis kursinis darbas savo turiniu yra artimas išplėstiniam referatui, kurio pagrindinė dalis yra

literatūros apžvalga pasirinkto mokslinio tyrimo tema, taip pat galimų tyrimo metodų apžvalga.

Originalių tyrimo duomenų pirmajame kursiniame darbe nereikalaujama.

Antrajame kursiniame darbe turi būti pateikti originalūs studento atlikto tyrimo duomenys, o savo

struktūra jis jau nesiskiria nuo bakalauro baigiamojo darbo.

Kursinių darbų temas studentai renkasi ketvirtojo semestro pradžioje. Paprastai temas pasiūlo darbų

moksliniai vadovai. Temą gali siūlyti ir pats studentas, tačiau galutinis sprendimas priimamas pasitarus

su moksliniu vadovu. Kursinių darbų temos turi būti glaudžiai susiję su baigiamojo darbo tema.

Kursiniai darbai ginami viešame katedros posėdyje.

Bakalauro baigiamasis darbas – studento savarankiškas taikomojo ar tiriamojo pobūdžio darbas,

kuriuo būsimasis absolventas turi parodyti, kad pakankamai yra sukaupęs žinių, įgijęs pakankamų

gebėjimų ir turi pakankamą atitinkamos studijų krypties analitinio, projektavimo ar kitokio darbo

patirtį. Baigiamasis darbas ginamas viešame kvalifikacinės komisijos posėdyje. Kvalifikacinė komisija

vertina studento pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos specialybės bakalauro

laipsnį.

Magistro baigiamasis darbas – studijų pasiekimus-žinias ir gebėjimus, reikalingus aukštojo

universitetinio mokslo kvalifikacijai įgyti, - apibendrinantis darbas. Tai studento savarankiškas

analitinis darbas, pagrįstas moksliniais ir/ar taikomaisiais tyrimais. Absolventams, įvykdžiusiems

magistrantūros studijų programą ir teigiamu vertinimu apginusiems baigiamąjį darbą, magistro

kvalifikacinį laipsnį suteikia bendra Klaipėdos universiteto studijų nuostatų tvarka paskirta darbų

gynimo ir kvalifikacinio laipsnio teikimo komisija.

Bakalauro studijų programos antrajame kurse pradedami savarankiški moksliniai tyrimai, pagrįsti

archyvinės ir/ar ekspedicinės medžiagos analize. Studentai susipažįsta su hidrologinės ir

okeanografinės informacijos archyvais, galimybėmis jais naudotis, taip pat su ekspedicinių tyrimų

4

metodika ir principais. Rašydamas šį kursinį darbą studentas turi gerai suvokti pagrindinius

metodologinius darbo atlikimo aspektus ir būti susipažinęs su analizuojama problema.

Rašant pirmą kursinį darbą svarbiausia – išmokti naudotis moksline literatūra, sisteminti ir

analizuoti joje pateikiamą informaciją, atlikti pirminę surinktų duomenų analizę. Ne mažiau

svarbu laikytis mokslinės kalbos stiliaus taisyklių, tinkamai apipavidalinti darbą.

Trečiojo kurso studentų darbai jau turi parodyti autoriaus gebėjimą analizuoti surinktą informaciją,

taikyti įvairius analizės metodus, interpretuoti gautus rezultatus. Šis kursinis darbas nuo prieš tai

atlikto pirmiausia skiriasi platesniu problemos suvokimu ir analizės būdų gausa. Trečiojo kurso darbo

tematika dažniausiai toliau plėtojama bakalauro darbe, tad šio kurso darbams būdingas ir gerokai

didesnis pradinės informacijos kiekis.

Bakalauro darbas (rašomas ketvirtajame kurse) nuo kursinių darbų skiriasi apimtimi (yra didesnis),

apdorotos informacijos kiekiu ir analizės gilumu. Bakalaurų darbuose ypač svarbu atskleisti

nagrinėjamų procesų priežastis, nustatyti analizuojamų reiškinių tarpusavio ryšius, numatyti raidos

tendencijas bei perspektyvas.

Magistro darbas nuo bakalauro darbo skiriasi tematikos originalumu ir aktualumu. Studentai

dažniausiai analizuoja iki tol moksliniuose tyrimuose mažiau gvildentus klausimus, todėl ypač svarbūs

tampa įvado ir metodikos skyriai, kuriuose būtina pabrėžti darbo tikslų bei taikytų metodų naujumą,

aktualumą ir rezultatų taikomąjį aspektą. Pirmaisiais magistrantūros metais daugiausia dėmesio

skiriama nagrinėjamos problemos suvokimo gilinimui, mokslinės literatūros analizei, darbo metodikos

parinkimui ir pritaikymui bei informacijos rinkimui ir pradiniam apdorojimui.

Magistratūros trečiame semestre rengiamas magistro darbas, kuris tūrėtų būti savarankiška originali

mokslinė studija, pasižyminti išsamia problemos analize ir pateikianti konkrečias išvadas bei

pasiūlymus. Magistro darbo tema gali būti skelbiamos publikacijos mokslinėje spaudoje.

1. Kursinio, baigiamojo darbo struktūra

Lentelė 1. Darbo sudėtinės dalys

Rašto darbo

dalys I kursinis darbas II kursinis darbas

Bakalauro

baigiamasis

darbas

Magistro

baigiamasis

darbas

Antraštės lapas + + + +

Darbo lydraštis - - + +

Santrauka - +/- + +

Darbo užduotis + + + +

Lentelių sąrašas + + + +

5

Paveikslų sąrašas + + + +

Sutartinių terminų

sąrašas +/- +/- +/- +/-

Turinys + + + +

Įvadas + + + +

Literatūros

apžvalga + + + +

Medžiaga (tyrimo

objektas) ir

metodika

+/- + + +

Rezultatai +/- + + +

Rezultatų

aptarimas - +/- + +

Išvados + + + +

Literatūros sąrašas + + + +

Priedai +/- +/- +/- +/- Pastaba: + privaloma darbo dalis; - neprivaloma darbo dalis; +/- pasirinkimo galimybė.

Darbo struktūra gali kisti, priklausomai nuo pasirinkto darbo pobūdžio bei tyrimų metodikos, tačiau

tyrimų metodai, tyrimų medžiagos analizė ir padarytos išvados turi būti išdėstyti nuosekliai.

Lentelė 2. Rašto darbo struktūriniai elementai ir jiems keliami reikalavimai

Darbo struktūriniai

elementai

Darbo struktūrinių elementų apibūdinimas

Antraštės lapas Daromas pagal pavyzdį, kuris pateiktas priede 1

Darbo lydraštis Daromas pagal pavyzdį, kuris pateiktas priede 2

Santrauka

Trumpas darbo esmės išdėstymas lietuvių ir anglų kalbomis (priedai 3 ir 4).

Santrauka rašoma lietuvių kalba, o po to anglų kalba. Pageidautina, kad

santrauka tilptų viename puslapyje, jos apimtis neturėtų viršyti 2000 ženklų.

Joje turi atsispindėti tokie elementai:

Autoriaus vardas ir pavardė;

Temos pavadinimas;

Rašto darbo tipas (Kursinis, bakalauro baigiamasis ar magistro

baigiamasis darbas);

Darbo vadovas (pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas,

pavardė);

Aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas;

Darbo rengimo (gynimo) vieta, data;

Darbo apimtis: nurodyti bendrą psl. skaičių, lentelių ir paveikslų skaičių;

Raktažodžiai;

Darbo tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimų vieta ir trukmė,

svarbiausi metodai;

Gauti pagrindiniai rezultatai ir išvados.

Darbo užduotis Daromas pagal pavyzdį, kuris pateiktas priede 5. Pildomas rašto darbo

rengimo metu.

Lentelių sąrašas

Lentelių sąraše nurodoma:

Lentelės eilės numeris;

Lentelės antraštė;

Puslapis, kuriame yra nurodyta lentelė.

Paveikslų sąrašas Iliustracijų (paveikslų, nuotraukų, schemų ir kt.) sąraše nurodoma:

6

Iliustracijos eilės numeris;

Iliustracijos pavadinimas;

Puslapis, kuriame yra nurodyta iliustracija.

Sutartinių terminų

sąrašas

Toks sąrašas sudaromas tada, jei ženklų, simbolių, vienetų, terminų ir

trumpinių bendras skaičius didesnis nei 10 ir kiekvienas jų tekste kartojasi

daugiau nei 3 kartus.

Sutartinių terminų sąraše nurodomas sutartinis terminas ir jo trumpas

paaiškinimas.

Turinys

Turinyje rašomi visi skyrių, skirsnių, poskyrių pavadinimai, pradedant įvadu.

Turinyje nerašomos šios dalys: santrauka, lentelių sąrašas, paveikslų sąrašas,

sutartinių terminų sąrašas

Turinio antraštė rašoma kaip skyriaus – didžiosiomis raidėmis.

Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis ir numeruojami

romėniškais skaitmenimis (I, II), skirsnių ir poskyrių – mažosiomis ir

numeracija arabiškais skaičiais (1.1, 1.2 t. t.). Skyrių, skirsnių, poskyrių

pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs, atitikti tiriamos problemos esmę

Įvadas, išvados, literatūros sąrašas bei priedai pateikiami kaip savarankiškos

dalys, nenumeruojamos.

Turinys daromas automatiškai naudojant MS WORD. Turinio pavyzdys 6

priede.

Įvadas

Įvadas skirtas trumpai apibūdinti analizuojamą problemą ir paaiškinti kaip ji

sprendžiama.

Įvade nurodomi:

temoje nagrinėjamos problemos aktualumas;

praktinė bei teorinė pasirinktos temos reikšmė;

hipotezė;

darbo tikslas;

uždaviniai

padėkos pradinę informaciją bei pagalbą vykdant tyrimą teikusiems

asmenims ir organizacijoms.

Įvado apimtis 1-2 puslapiai.

Literatūros apžvalga

Šiame skyriuje supažindinama su svarbiausiais darbais ir tyrimais, atliktais

analizuojamu klausimu pasaulyje ir Lietuvoje. Šis skyrius turi kelias funkcijas.

Visų pirma jis skiriamas pateikti skaitytojui atliktų darbų retrospektyvą,

trumpai aptarti kitų autorių gautus rezultatus, nurodyti šiuolaikines tyrimų

kryptis ir problematiką. Kartu šis skyrius turi padėti suvokti atliekamo darbo

reikšmę kitų darbų kontekste.

Didelis apžvelgiamos ir cituojamos literatūros kiekis ne menkina, o didina

darbo vertę. Šios dalies apimtis nereglamentuojama, tai priklauso nuo

darbo pobūdžio ir tikslų. Tačiau baigiamajame darbe literatūros apžvalga

turėtų būti ne mažiau kaip 4–5 puslapių.

Literatūros apžvalgoje 50-70% cituojamų šaltinių turi sudaryti moksliniai

straipsniai, iš jų 30% (ir daugiau) užsienio autorių.

Literatūros apžvalgą turėtų sudaryti dvi

pagrindinės dalys:

- nagrinėjimas. Aptariami svarbiausi tyrinėjimai, rezultatai, susumuojami

įvairių autorių pagrindiniai teoriniai teiginiai, išvados, laimėjimai, lyginama,

kaip jie dera tarpusavyje, ar neprieštarauja vienas kitam. Tai ne tik

pastebėjimas, ką teigia autoriai, bet ir ryšių tarp atskirų idėjų ar teiginių

atskleidimas, susiejimas su baigiamojo darbo idėjomis.

- apibendrinimas. Tai pagrindinė analizės dalis, skirta pateikti įvairių autorių

mintis kaip vientisą loginę struktūrą ir pritaikyti ją baigiamajam darbui rengti.

7

Apibendrinant literatūrą turi atsiskleisti pagrindai, kuriais grindžiamos

baigiamojo darbo idėjos bei jų realizavimas.

Literatūros apžvalgos skyrius gali būti rašomas dvejopai:

1)referatyviai – nurodant, ką ir kaip tam tikru klausimu rašo skirtingi autoriai,

atkreipiant dėmesį į nuomonių įvairovę, bendrus ir skirtingus teiginius. Galima

sugrupuoti autorius, vienaip ar kitaip traktuojančius kokį nors klausimą. Šis

literatūros apžvalgos būdas yra paprasčiausias, tačiau juo piktnaudžiauti

nereikia, ypač tuo atveju, jei apžvelgiama empirinių tyrimų medžiaga (savaime

ji nėra labai vertinga). Viską lemia temos aktualumas, o apžvalga tiriamuoju

klausimu tik nusako tyrėjo poziciją kitų autorių ir nagrinėjamos problemos

atžvilgiu, ją paryškina, bet tik tuo atveju, jeigu būtent apie tai yra kalbama ir

nenukrypstama į neesminius aprašinėjimus;

2)chronologiškai – kai skirtingų autorių nuomonės, susijusios su darbo tema,

išdėstomos chronologine tvarka, t. y. pradedant nuo senesnių šaltinių ir

baigiant naujausiais. Šis būdas taikytinas tada, kai norima problemą

išanalizuoti istoriniu aspektu.

Medžiaga (pradiniai

duomenys) ir darbo

metodika

Šiame skyriuje aprašomi tyrimo objektas, tyrimų vieta, tyrimo laikotarpis,

pradiniai duomenys, atlikti stebėjimai, atskleidžiami svarbiausi metodiniai

darbo atlikimo aspektai. Pristatomi naudoti informacijos/duomenų rinkimo ir

tyrimų metodai. Duomenų šaltiniai, tikslumas, atrankos kriterijai, .naudoti

matematiniai tyrimo metodai. Jei įvairių šaltinių (duomenų) labai daug, tokio

pobūdžio informaciją galima pateikti lentelėse. Paaiškinami duomenų rinkimo

ypatumai ir kilusios problemos, ypač vertinant duomenų patikimumą.

Geresniam tiriamo objekto ar tiriamų procesų apibūdinimui naudojamos

nuotraukos (nurodomas autorius), schemos, piešiniai.

Būtina aprašyti duomenų rinkimo metodus. Standartinius metodus pakanka

išvardyti pateikiant nuorodas, o nestandartinius, specifinius arba specialiai

šiam darbui sukurtus metodus būtina apibūdinti detaliai. Metodai gali nulemti

duomenų rinkimo, jų analizės bei viso darbo kokybę.

Metodikoje skirtingi darbai aprašomi tokia seka, kaip jie buvo atlikti.

Aptariant metodinius darbo aspektus, reikia nurodyti taikytus duomenų

analizės metodus ir juos trumpai aprašyti. Turėtų būti pagrindžiamas vienokio

ar kitokio metodo pasirinkimas: kuo jis patogesnis ar pranašesnis už kitus.

Reikėtų nurodyti ir tyrimo metu naudotas specifines kompiuterių programas.

Metodiniame skyriuje taip pat pateikiamos loginės darbo schemos,

svarbiausios formulės. Ypač turėtų būti pabrėžiamos paties autoriaus sukurtos

metodinės naujovės, jų mokslinis pagrįstumas ir naudojimo tikslingumas.

Jei darbas sudarytas iš kelių dalių, analizuotų pagal skirtingą metodiką,

svarbiausius metodinius aspektus galima pateikti ir atskirų skyrių pradžioje.

Darbo metodikos apimtis nereglamentuojama, tai priklauso nuo darbo

pobūdžio, duomenų ir informacijos šaltinių gausos, taikytų metodų įvairovės,

sudėtingumo bei originalumo.

Rezultatai

Skyrius skirtas informacijai apie gautus rezultatus pateikti. Pagal tyrimo planą

pateikiami atliktų tyrimų ir stebėjimų rezultatai, naudojant lenteles ir

paveikslus, kuriuose kartu būtų pristatomi duomenų patikimumo rezultatai.

Tyrimų duomenys pristatomi numeruotuose lentelėse ir paveiksluose. Lentelių

numeravimas daromas iš eilės, pradedant lentelėmis literatūrinėje dalyje ir

baigiant lentelėmis tyrimų analizės skyriuje (1 lentelė.....n lentelė). Ta pačia

tvarka atliekamas ir paveikslų numeravimas: (1 pav. ..... n pav.). Pavyzdžiai 6

prieduose. Pageidautina, kad lentelė tilptų viename puslapyje. Lentelių

duomenų neturi dubliuoti grafikai ir paveikslai. Tyrimų rezultatų detalūs

duomenys pristatomi prieduose, jų numeravimo tvarka yra atskira. Duomenys

iš kurių paruošti grafikai, privalo būti pateikti priedų lentelėse. Skyriuje

8

komentuojami gauti rezultatai, naudojamos analitinės lentelės ir grafikai, kurie

atspindi duomenų kitimo kryptį ar pobūdį (trendą). Analitinės lentelės turi būti

korektiškos, t.y. būtina nurodyti visus mato vienetus, tiriamų rodiklių

susidarymo vietą arba panaudotų duomenų šaltinius. Pasikartojantys mato

vienetai paprastai nurodomi virš lentelės. Iš lentelės ar paveikslo pavadinimo

turi būti aišku kas parodyta lentelėje, kurio laikotarpio yra duomenys.

Trumpiniai, sutartiniai ženklai naudojami lentelėse ir paveiksluose, turi būti

paaiškinti pavadinime. Sudarant analitines lenteles, reikėtų jungti į vieną

lentelę kelis rodiklius, turinčius priežastinį ryšį, taip pat išvedamus santykinius

ar absoliučius rodiklius. Akcentuojami reiškinių, rodiklių tarpusavio ryšiai ir

priklausomybė, aptariamos tiriamų reiškinių ir rodiklių kitimo perspektyvos.

Mokslinės etikos požiūriu draudžiama pateikti darbe kitų autorių publikuotas

lenteles ar paveikslus, nenurodant jų šaltinio;

iliustracijos ir tekstas turi vienas kitą papildyti, o ne dubliuoti. Todėl

netikslinga tekste išvardyti visus lentelėje ar paveiksle esančius skaičius.

Teksto uždavinys – tikslingai orientuoti skaitytoją į vaizdinės medžiagos

sudarymo principus, remiantis būdingais rodikliais;

Svarbu neperkrauti teksto lentelių ar paveikslų gausybe. Jeigu autoriui atrodo,

jog reikia pateikti daug lentelių, tai dalį jų galima nukelti į priedus, o tekste

palikti tik svarbiausias.

Rezultatų skyrius turi sudaryti ne mažiau 30% nuo bendro darbo apimties.

Rezultatų aptarimas

Skyriuje palyginami gauti rezultatai su literatūroje skelbtais duomenimis,

pateikiamas gautų rezultatų logiškas paaiškinimas, remiantis naudota literatūra.

Aptarimo tekstas neturi būti perkrautas skaičiais ar žodžiais perrašant gautus

rezultatus. Kiekvienas poskyris gali būti baigiamas nedideliu apibendrinimu,

tai parodo studento sugebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti tyrimo rezultatus.

Iš to, kaip parašytas rezultatų aptarimo skyrius, matyti, kaip studentas supranta

statistikos bei specialybės dalykus, kaip sugeba teorines žinias ir įgūdžius

taikyti praktiškai.

Jei darbas taikomojo pobūdžio, remiantis gautais tyrimų rezultatais, pateikiami

argumentuoti pasiūlymai, kaip optimizuoti procesų eigą ir valdymą

nagrinėjamame objekte. Pateikiami skaičiavimai, iš kurių būtų matyti, kiek

kainuotų kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimas ir ką jis duotų.

Aptariami (jei buvo pastebėti) naudotos metodikos trūkumai ir apribojimai,

galimi optimizavimo variantai.

Skyriai rezultatai ir rezultatų aptarimas gali būti sujungti į vieną skyrių. Šiems

skyriams turėtų būtį skiriama didžioji darbo dalis, neviršijant bendros

nustatytos darbo apimties.

Išvados

Šiame baigiamojo darbo skyriuje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai, kurie

išplaukia iš tyrimo rezultatų dalyje pateiktų duomenų. Tyrimo rezultatai

išvadose negali būti kartojami absoliučiais skaičiais, o teikiami apibendrintais

ar lyginamaisiais rodikliais. Išvados turi būti lakoniškos (1 – 2 sakiniai),

apibendrinančios ir aiškiai išdėstytos. Išvados turi būti pateiktos visų tipų

baigiamuosiuose darbuose. Išvadose negali atsirasti naujos informacijos, kuri

nebuvo parodyta tyrimų rezultatų skyriuje. Čia taip pat neteikiamos trivialios,

daugelį kartų mokslinėje literatūroje aprašytos tiesos.

Darbo išvados turi atspindėti darbo tikslą ir atsakyti į suformuluotus darbo

uždavinius. Pageidautina, kad išvadų skaičius atitiktų uždavinių skaičių. Tai turi būti

trumpi, konkretūs ir aiškūs teiginiai, be papildomo išplėstinio aiškinimo.

Perskaičius išvadą, turi būti aišku, kas nustatyta, įvertinta ir pan. Išvados

numeruojamos. Kai darbe pateikiami pasiūlymai, jie formuluojami po išvadų.

Išvados turi parodyti, ar išspręsti darbo įvade iškelti uždaviniai ir ar pasiektas

9

darbo tikslas.

Išvadose (ypač taikomųjų darbų) gali būti pateikiami

pasiūlymai/rekomendacijos, išplaukiantys iš tyrimo rezultatų.

Išvados numeruojamos, bendra jų apimtis kursiniuose darbuose neturėtų viršyti

vieno, o baigiamuosiuose – 2 puslapių.

Literatūros sąrašas

Visi darbo rengimui naudoti literatūros šaltiniai turi būti surašyti literatūros

sąraše. Literatūros sąrašas pateikiamas po išvadų. Nenaudotu darbe

literatūros šaltinių literatūros sąraše rašyti negalima.

Literatūros sąrašas pateikiamas atskirame, numeruojamame puslapyje. Lapo

viršuje užrašomi paryškinti žodžiai Literatūros sąrašas. Žemiau spausdinami

darbe naudoti literatūros šaltiniai numeruojami. Literatūros sąraše abėcėlės

tvarka pirmiausia pateikiami šaltiniai, rašomi lotyniškomis raidėmis. Po to

abėcėlės tvarka surašomi literatūros šaltiniai, kurie pateikiami kirilica. Visi

šaltiniai pateikiami originalo kalba (6 priedas).

Jei literatūros sąraše pateikiami keli to paties autoriaus darbai, jie išdėstomi

pagal leidinio publikavimo metus chronologine tvarka pradedant nuo vėliausiai

publikuoto leidinio, pvz.: 2009 m, 2004 m, 1996 m ir t. t.

Literatūros šaltinių nuorodos darbo tekste pateikiamos taip: Literatūros šaltinių

nuorodas tekste sudaro lenktuose skliaustuose parašyta nurodomo šaltinio

pirmojo autoriaus pavardė (jei šaltinis parašytas dviejų autorių nurodoma

pirmo autoriaus pavardė, antro autoriaus pavardė, jei šaltinis parašytas daugiau

kaip dviejų autorių, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė, o po jos rašoma

„ir kt.“), leidimo metai.

Jeigu minimi keli šaltiniai, lenktiniuose skliausteliuose jie rašomi iš eilės

pagal metus, pvz., (Pavardė, 2013) arba (Pavardė1, 2001, 2002; Pavardė2

2004) arba (Pavardė1 ir kt., 2002) arba įjungiant į tekstą „...Kaip teigia V.

Pavardė (2013), sukurti aiškią vertybių sistemą...“

Pateikiant nuorodas į literatūros sąraše bibliografiniam šaltiniui originalo kalba

nurodoma tokia informacija išvardyta tvarka: autoriaus pavardė, inicialai,

leidimo metai, leidinio pavadinimas, žurnalo pavadinimas, metai, numeris,

puslapiai. Jei autorių daug, po kiekvieno autoriaus rašomas kablelis.

Informacija apie autorius, metai, leidinio pavadinimas, leidybos vieta ir

nuoroda į puslapius atskiriami tašku. Leidybos vieta ir leidyklos pavadinimas

atskiriami dvitaškiu.

Išimtinais atvejais, kai pateikiama citata, literatūros šaltiniai gali būti

pateikiami ir darbo lapo išnašose, kuriame yra pateikiamos tikslesnės nuorodos

į šaltinius, apačioje. Tokiu atveju tekste nuorodos į šaltinį skliaustų pabaigos

viršutinėje dalyje pateikiamas nuorodos eilės numeris darbe, o išnašoje darbo

lapo apačioje šaltiniai rašomi jų paminėjimo eilės tvarka, pvz.:

„... 2003 m. pensijų sistemos reformos pagrindas buvo Vyriausybės ir

pagrindinių profesinių sąjungų pasirašytas susitarimas (Hicks, 1969 ) 1 ...“.

Rašant naudotų šaltinių sąrašą išnašose, teksto raidžių dydis privalo būti ne

didesnis kaip 2/3 pagrindinio teksto raidžių dydžio, pvz.: 1 Hicks J. A. 1969. Theory of Economy History. Oxford: Oxford University Press. 19p. 5 lentelė

Priedai

Darbo priedas yra atskirai įforminta dokumento teksto sudedamoji dalis.

Dokumento tekste priedas paprastai nurodomas skliausteliuose įrašant žodį

„priedas“ ir, jei dokumentas turi daugiau nei vieną priedą, jo eilės numerį,

pvz.: (1 priedas). Dokumento priedo rekvizitai yra šie: priedo žyma,

pavadinimas, tekstas (lentelė, grafikas, schema, brėžinys ir kt.). Prieduose

talpinami tyrimo vietos žemėlapiai, detalūs (pirminiai) tyrimo rezultatai,

anketos, ar kita speciali informacija. Prieduose talpinama informaciją apie iš

tyrimo medžiagos skelbtas publikacijas, jei autoriumi ar vienu iš jų buvo

diplomantas, apie darytus mokslinius pranešimus ir kt.

10

Kartu su darbu priede (voke) pateikiama baigiamojo darbo elektroninė versija

Studijų darbą turi sudaryti tam tikra eilės tvarka išdėstytos dalys:

1. Antraštinis lapas.

2. Darbo lydraštis (nenumeruojamas)

3. Santrauka lietuvių kalba (nenumeruojamas).

4. Santrauka anglų kalba (nenumeruojamas).

5. Paveikslų bei lentelių sąrašas (nenumeruojamas).

6. Turinys.

7. Sutartinių terminų žodynėlis (jei yra)

8. Įvadas.

9. Literatūros apžvalga.

10. Tyrimo metodai ir medžiaga.

11. Tyrimo rezultatai.

12. Tyrimo rezultatų aptarimas.

13. Išvados (jei reikia ir rekomendacijos).

14. Literatūros sąrašas.

15. Priedai.

16. Elektroninė versija (kompaktinėje plokštelėje, įdėtoje į voką, priklijuotą ant galinio viršelio vidinės

pusės).

Baigiamojo darbo kalendorinis darbo planas pridedamas prie darbo, neįrišant, kartu su vadovo

vertinimo forma ir recenzija.

Darbo struktūra gali kisti, priklausomai nuo pasirinkto darbo pobūdžio bei tyrimų metodikos (2

lentelė), tačiau tyrimo metodai, tyrimų medžiagos analizė ir padarytos išvados turi būti išdėstyti

nuosekliai. Skyrių, skirsnių ir poskyrių skaičius priklauso nuo temos pobūdžio, tačiau smulkiausias

struktūrinis vienetas neturėtų būti mažesnis negu 0,5 puslapio. Pagrindinės reikšmingos sąvokos,

esančios darbo temos pavadinime, vienaip ar kitaip turi atsispindėti, sietis su skyrių, skirsnių ir

poskyrių pavadinimais. Skyrių, skirsnių ir poskyrių pavadinimai turi atitikti turinį ir atspindėti

nuoseklų, logišką temos nagrinėjimą. Svarbu, kad skyriaus, skirsnio ar poskyrio pavadinimas atitiktų jo

turinį.

2. Darbo parengimas ir apipavidalinimas

2.1 Bendrieji reikalavimai

Rašto darbo proporcijos gali kisti nuo konkretaus darbo tikslo ir uždavinių. Pageidautina, kad

santrauka užimtų vieną puslapį, įvadas –vienas, du puslapiai, išvados ir rekomendacijos iki 2 puslapių.

Darbų apimtis (be priedų):

Kursinio darbo apimtis - 25 - 40 puslapių;

Bakalauro baigiamojo darbo apimtis: 30 - 50 puslapių;

Magistro diplominio darbo apimtis: 40 - 60 puslapių.

11

Darbas rašomas lietuvių kalba. Išimties tvarka, Geofizinių mokslų katedrai pritarus ir gavus

Gamtos ir matematikos fakulteto tarybos leidimą, baigiamasis darbas gali būti rengiamas ir anglų

kalba.

Rašto darbas rengiamas A4 formato lapuose, vartojant Times New Roman šriftą, raidžių aukštis -

12 pt., intervalai tarp eilučių - 1,5.

Tekstas rašomas puslapyje iš kraštų paliekant: kairėje 30 mm, dešinėje 10 mm, viršuje 20 mm ir

apačioje 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto kairiojo krašto atitraukiama per 10 mm.

Kiekvienas darbo skyrius pradedamas naujame lape. Skyriai arba poskyriai neturėtų būti

pradedami arba baigiami paveikslais ar lentelėmis. Pastarieji turėtų būti kuo arčiau teksto vietos kur yra

apariami ir pateikiamos nuorodos į juos. Maketuojant darbą negalima palikti pustuščių lapų, kuriuose

tėra vos vienas ar keli sakiniai, išskyrus paskutinius skyrius.

Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi eilutės centre, jie paryškinami ir spausdinami stambesniu

šriftu (atitinkamai 16 ir 14 pt). Nauja eilutė atitraukiama nuo krašto.

Teksto puslapiai numeruojami apatiniame dešiniajame kampe, ant antraštinio lapo puslapio

numeris neturi būti matomas.

Darbo grafinės dalies, priedų spausdinimui gali būti naudojami A1, A2, A3, A4 ir kitų formatų

popieriaus lapai.

Skyrius visada pradedamas nauju puslapiu, o poskyriai gali būti ir tame pačiame puslapyje,

praleidus vieną-du intervalus. Skyrių antraštės rašomos didžiosiomis raidėms, o poskyrių –

mažosiomis, išskyrus pirmąją. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Antraščių žodžiai nekeliami,

po antraščių taškas nededamas. Negalima antraštės rašyti viename puslapyje, tekstą pradėti kitame.

Darbo struktūrinių dalių pateikimas pateiktas turinio pavyzdyje.

2.2 Iliustracijos

Svarbią vietą kursiniuose ir baigiamuosiuose darbuose užima iliustracijos. Darbe jos vadinamos

paveikslais (trumpinama – pav.). Iliustracijų funkcija yra dvejopa: pirma – tai svarbus papildomos

informacijos šaltinis, antra – iliustracijos suteikia darbui vaizdingumo.

Iliustracijos, pateikiamos kursiniame ar baigiamajame darbe, yra labai įvairios: grafikai,

diagramos, schemos, žemėlapiai, nuotraukos ir kt. Iliustracijos tipo parinkimas priklauso nuo to, ką

norima joje pavaizduoti.

12

Esminis įvairaus pobūdžio iliustracijų reikalavimas yra jų aiškumas ir informatyvumas. Svarbu,

kad skaitytojui, žvelgiančiam į iliustraciją bei užrašą po ja, būtų visiškai aišku, kas iliustracijoje

vaizduojama, ir nereikėtų ieškoti papildomos informacijos tekste.

Užrašai iliustracijose turi būti nesunkiai įskaitomi ir tvarkingi. Atskiri iliustracijų elementai

neturėtų užgožti vieni kitų.

Iliustracijų dydis turi būti optimalus: kuo didesnis informacijos kiekis pateikiamas iliustracijoje,

tuo jos formatas turi būti didesnis. Iliustracija turi būti puslapio viduryje (horizontalia kryptimi). Jei

iliustracija sudaryta iš kelių dalių (pvz., a ir b), pageidautina jas išdėstyti viename puslapyje.

Spalvotose iliustracijose reikėtų parinkti tarpusavyje derančias spalvas. Nespalvotose

iliustracijose priešingai – siekiant aiškumo, reikėtų vengti mažai kontrastingų pustonių.

Iliustracijos paimtos iš kitų šaltinių turi būti cituojamos. Taip pat tūri būti nurodyti nuotraukų

autoriai. Virš

2.3 Formulių rašymas

Formulės į tekstą rašomos panaudojant Microsoft Equation 3 formulių redaktoriaus priemones.

Tai atskira programa, dirbanti MS Word terpėje, todėl prieš redaguojant ar rašant formules būtina

patikrinti esamas stilių ir simbolių dydžių nuostatas.

Matematinės formulės gali būti rašomos betarpiškai tekste arba atskirose eilutėse. Tekste rašomos

tik nesudėtingos, be trupmeninių išraiškų, nenumeruotos formulės. Sudėtingesnės formulės, kurioms

reikalingas į jas įrašytų dydžių paaiškinimas, būtinai rašomos atskirose eilutėse.

Formulės, jei jų yra daugiau nei viena, numeruojamos, nurodant formulės eiliškumo darbe

numerį. Po formule būtina paaiškinti jos narių prasmes, pavyzdžiui:

t

aD dtUCI0

2

10 (1)

kur: ρa yra oro tankis, CD yra tempimo koeficientas, U10 vėjo greitis 10 m aukštyje ir t vėjo

trukmė.

Tarp skaičiaus ir matavimo vienetų turi būti tarpas (pvz., 4 m3/s; 15,625 kHz), tačiau matavimo

vienetai negali būti kitoje eilutėje. Skyrybos ženklai tarp formulių rašomi pagal prasmę. Tekste

formulės įkomponuojamos kaip sudėtinės sakinio dalys, todėl skyryba atitinka bendrąsias gramatikos

normas.

Formulės ir jų simbolių paaiškinimai visada turi būti pateikiami viename lape ir nekeliami.

13

1 priedas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOFIZINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

TVIRTINU

Geofizinių mokslų katedros vedėja

Dr. Loreta Kelpšaitė

XXXX m. ……………….. mėn. ….. d.

MAKSIMALIŲ VĖJINIŲ BANGŲ POVEIKIO ZONŲ NUSTATYMAS LIETUVOS BALTIJOS

JŪROS PRIEKRANTĖJE

Jūrų hidrologijos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Autorius JH, II k. stud. Vardas Pavardė

Vadovas doc. dr. Loreta Kelpšaitė

Recenzentas doc. dr. Algirdas Stankevičius

Recenzentas doc. dr. Lina Davulienė

Reg. nr. ………………………………….

Klaipėda, XXXX

14

2 priedas

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO LYDRAŠTIS

Pildo bakalauro baigiamojo darbo autorius

(bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė)

(bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas lietuvių kalba)

Patvirtinu, kad bakalauro baigiamasis darbas parašytas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems

asmenims priklausančių autorių teisių, visas baigiamasis bakalauro darbas ar jo dalis nebuvo

panaudotas Klaipėdos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose.

__________________________________ (bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė ir parašas)

Sutinku, kad bakalauro baigiamasis darbas būtų naudojamas neatlygintinai 5 m. Klaipėdos

universiteto studijų procese.

____________________________________ (bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė ir parašas)

Pildo bakalauro baigiamojo darbo vadovas

Bakalauro baigiamąjį darbą ginti .................................................................................. (įrašyti – leidžiu arba neleidžiu)

..................... ____________________________________ (data ) (bakalauro baigiamojo darbo vadovo vardas, pavardė ir parašas)

Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, administratorius (sekretorius)

Baigiamasis darbas įregistruotas katedroje ......................... (data) ___________________ (katedros sekretorės vardas, pavardė ir parašas)

Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, vedėjas

Bakalauro baigiamąjį darbą ginti ................................................................................. (įrašyti – leidžiu arba neleidžiu)

........................ __________________________ (data ) (katedros vedėjo vardas, pavardė ir parašas)

Recenzentu skiriu __________________________

(įrašyti recenzento(ų) vardą, pavardę)

................................ (data )

15

3 priedas

SANTRAUKA

Jovita Mėžinė

SUPORINTO BANGŲ IR NUOSĖDŲ TRANSPORTO MODELIO TAIKYMAS PALANGOS

KRANTO LINIJOS POKYČIŲ NUSTATYMUI

Bakalauro baigiamasis darbas / Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc.dr. Petras Zemlys

Klaipėdos Universitetas

Gamtos ir Matematikos mokslų fakultetas

Geofizinių mokslų katedra

Klaipėda, 2012

Darbo apimtis: 47 psl., 1 lent., 42 pav.

Raktažodžiai: dinaminiai modeliai, nuosėdų transportas, kranto linijos pokytis, kranto akumuliacia,

abrazija.

Darbo tikslas – buvo sukurti kranto linijos dinamikos modelius, suporinant nuosėdų transporto modelį

su išoriniu bangų modeliu, naudojant skirtingais būdais apskaičiuotas bangų kraštines sąlygas ir atlikti

jų rezultatų palyginimą. Tyrimui naudoti 1-D GENESIS (kranto linijos dinamikos) ir 2-D RCPWAVE

(išorinių bangų) matematiniai modeliai. Bangų parametrai kraštinėms sąlygoms RCPWAVE modeliui,

buvo apskaičiuoti dviem būdais: pagal CERC/SPM metodą ir SWAN modeliu.

Tyrimo metu suporinti modeliai buvo pritaikyti Palangos paplūdimiui – vienai iš svarbiausių Lietuvos

rekreacinių zonų. Pasirinktas 8000 m tyrimo ruožas, apie 4000 m šiauriau ir apie 4000 m piečiau

Palangos tilto.

Kalibruojant GENESIS modelį buvo lyginamos sumodeliuota ir išmatuota kranto linijos. Rezultatų,

apskaičiuotų su skirtingomis kraštinėmis sąlygomis, palyginimui buvo naudojama vidutinė kvadratinė

paklaida. Gauti rezultatai parodė, kad tiksliau kranto kitimo tendencijas prie Palangos, aprašo modelis,

kuris išorinio bangų modelio kraštinei sąlygai naudoja SWAN modelio rezultatus.

Šiauriau Palangos tilto, į Baltijos jūrą įteka Rąžės upelis, turintis įtakos kranto linijos kaitai. Šie

duomenys nebuvo įtraukti į modelį, todėl didžiausi skirtumai tarp modeliuotų ir matuotų reikšmių buvo

gauti šiame ruože.

4 priedas

16

SUMMARY

Jovita Mėžinė

INVESTIGATION OF PALANGA COASTLINE CHANGES THROUGH COUPLING WAVE

AND EROSION MODELS

Bachelor’s thesis /Master thesis

Supervisor: assoc. prof. dr. Petras Zemlys

Klaipeda University

Faculty of Natural Sciences and Mathematics

Department of Geophysical Sciences

Klaipeda, 2013

Work’s size: 47 pages, 1 tables, 42 pictures.

Key words: Dynamical models, sediment transport, shoreline position, accumulation, erosion.

Palanga beach – the most important recreation zone in Lithuania – was analyzed in this study. The study area

was 8000 m long, about 4000 m to the North and 4000 m to the South from Palanga Bridge.

The goal of this work was to develop and compare the coupled wave and erosion model with two different wave

boundary conditions: 1. using CERC/SPM method; 2. modelled with SWAN. As the main tools 1-D GENESIS

(coastal line change) and 2-D RCPWAVE (external wave) modeling systems were used. Calibration and

verification results of wave-erosion coupled models was presented and comparison with the results of the

previous study was done. For evaluation of differences RMSE (root mean square error) rate was calculated.

Comparison of the shoreline changes of this and previous studies, the lowest RMSE value and smallest deviation

value from measured coastline showed that the best results with model, that as a boundary condition uses SWAN

model results, were achieved.

Model performance was good enough. The main discrepancies between modelled and measured coastlines were

observed near the mouth of Rąžė River. The main reason of this is that influence of river was not taken into

account.

17

5 priedas Tvirtinu:

Geofizinių mokslų

katedros vedėjas (-a)

__________________ (parašas)

GEOSISTEMINIO KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

Grupės šifras, kursas, Studento Vardas Pavardė ...........................................................................

Darbo tema

(lietuviškai ir angliškai)

................................................................................................................................................

................................................................................................................................................

................................................................................................................................................

................................................................................................................................................

Užbaigto darbo atidavimo (vadovui) data: ................ m. .................... mėn. ...........d.

Įrišto baigiamojo darbo pateikimas katedrai: ............... m. .............. mėn. ............ d.

Eil.

Nr.

Darbo skyriaus pavadinimas

Darbo

užduoties

įvykdymo data

(planuojama)

Darbo užduoties

įvykdymo data

Vadovo parašas

1. Darbo temos pavadinimo

ir hipotezės formulavimas

2. Darbo tikslų ir užduočių formavimas

3. Darbo įvado parengimas

4. Literatūros ir kitų šaltinių analizė

5. Metodikos aprašymas

6. Analizė, tyrimai, darbo rezultatų pateikimas

7.

Baigiamojo darbo rašymas ir koregavimas.

Išvadų formavimas

8. Santraukos parengimas (anglų ir lietuvių

kalbomis)

9. Darbo taisymas ir pildymas, atsižvelgiant į

vadovo pastabas

10. Parengto darbo (įrišto) pristatymas

Vadovas: __________ _____________________________ (Parašas) (Pareigos, vardas, pavardė)

Užduotį gavau: _____________ _________ m. ______ mėn. ______ d. (Studento parašas)

18

6 priedas

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................. Klaida! Žymelė neapibrėžta.3

I. DARBO TEMATIKOS PROBLEMA IR JOS IŠTIRTUMAS ................................................................ 4

1.1. Kranto sąvoka, krante vykstantys procesai ............................................................................................. 5

1.2. Krantų ištirtumas pasaulyje ir Lietuvoje ................................................................................................. 6

1.3. Palangos krantas ...................................................................................................................................... 7

1.3.1. Geologinės sąlygos ........................................................................................................................... 8

1.3.2. Smėlio pernaša išilgai kranto linijos ................................................................................................ 9

1.3.3. Socialinė svarba ir populiarumas ................................................................................................... 10

1.4. Matematinio modeliavimo taikymas krantotyroje ................................................................................ 11

II. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA................................................................................................... 12

2.1. Tyrimų objektas .................................................................................................................................... 13

2.2. Lauko darbai ir duomenys ..................................................................................................................... 14

2.3. Matematinio modeliavimo programa CEDAS ...................................................................................... 15

III. TYRIMO REZULTATAI ....................................................................................................................... 16

3.1. Dinaminės kranto linijos nustatymas .................................................................................................... 17

3.2. Statmenų kranto profilių nustatymas ..................................................................................................... 18

3.3. Vyraujančios hidrometeorologinės sąlygos Palangoje .......................................................................... 19

3.4. Kranto linijos modeliavimas ................................................................................................................. 20

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................................... 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................................... 22

PRIEDAI ......................................................................................................................................................... 23

19

7 priedas

LENTELIŲ SUDARYMO IR PATEIKIMO PAVYZDŽIAI

Lentelė 1. 1955-2009 m vidutinių bangų aukščių režimas mėnesiais pagal kryptis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

ŠR 0,22 0,23 0,24 0,25 0,24 0,24 0,21 0,24 0,23 0,26 0,29 0,25

R 0,22 0,21 0,21 0,22 0,21 0,21 0,21 0,21 0,23 0,21 0,21 0,24

PR 0,27 0,25 0,23 0,23 0,24 0,25 0,25 0,25 0,27 0,29 0,27 0,28

P 0,57 0,52 0,46 0,46 0,49 0,52 0,79 0,67 0,67 0,58 0,66 0,57

PV 1,24 0,93 0,86 0,68 0,68 0,74 0,87 0,83 0,95 1,10 1,19 1,12

V 1,44 1,32 1,19 0,74 0,74 0,87 0,96 1,05 1,32 1,36 1,47 1,54

ŠV 1,19 1,12 0,93 0,77 0,55 0,64 0,68 0,75 1,04 1,26 1,35 1,22

Š 0,52 0,49 0,39 0,55 0,46 0,42 0,44 0,40 0,61 0,78 0,69 0,69

Lentelė 2. Koreliacijos koeficientų įvertinimas (Čekanavičius V. ir kt., 2002 ).

r reikšmė Interpretacija

Nuo 0,9 iki 1,0 (nuo –0,9 iki –1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) Stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) Vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) Silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,3 iki –0,3 Labai silpna koreliacija arba jokios

Lentelė 3. Vidutinės ledo pasirodymo ir ištirpimo datos 1992- 2010 m. ir 1926- 1966 m. (pagal J. Baušio

duomenis, 1978) laikotarpiais atskirose Kuršių marių akvatorijos dalyse bei bendras vidurkis

Juodkrantė Nida Ventė Vidurkis

1926-

1966m.

laikotarpis

1992-

2010m.

laikotarpis

1926-

1966m.

laikotarpis

1992-

2010m.

laikotarpis

1926-

1966m.

laikotarpis

1992-

2010m.

laikotarpis

1926-

1966m.

laikotarpis

1992-

2010m.

laikotarpis

Ledo

pasirodymo

pradžia

12 05 12 15 12 06 12 13 12 02 12 11 12 04 12 13

Ledo

ištirpimo

pabaiga

03 28 03 12 04 04 03 16 04 03 03 22 04 01 03 17

20

0

20

40

60

80

100

120

140

160

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

Vid

urk

is

Metai

Die

nų

sk

aič

ius

Juodkrantė Nida Ventė

11 pav. Ledo sezono trukmė analizuojamu 1992- 2010 m. laikotarpiu ties Juodkrante, Nida ir Vente

27

9

37

9

18

3

1

4

1

2

0 5 10 15 20 25 30 35 40

>35

34,0 - 34,9

33,0 - 33,9

32,0 - 32,9

30,0 - 31,9

T,°

C

Kartojimasis, % Atvejų sk.

3 pav. Aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje smarkios kaitros metu 1961 – 1995 m.

(Galvonaitė ir kt., 2007)

21

8 priedas

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Abul – Azm A. G., Rakha K. A. 2000. Environmental concerns for marina planning in the Gulf of

Suez. Journal of Coastal Conservation 6: 51 – 56.

2. Bagdonavičiūtė I., Blažauskas N., Brzezinska A., Chubarenko B., Cieslak A., Dailidienė I., Domnin

D., Gajewski J., Gajewski L., Gulbinskas S., Kalas M., Matczak M., Mikelenaitė J., Milerienė R.,

Rybka K., Staskiewicz A., Stawicka I., Szefler K., Visakavičius E., 2008. State of the coast of the South

East Baltic: an indicators – based approach to evaluating sustainable development in the coastal zone

of the South East Baltic Sea. Clive Gilbert (Ed.). Gdansk. P. 158

3. Balas L., Inan A., Yilmaz E. 2011. Modelling of sediment transport of Akyaka Beach. Journal of

Coastal Research. Spacial Issue No. 64, p. 460 – 463.

4. Balevičius A., Bukantis A., Bukelskis E., Ignatavičius G., Kutorga E., Mierauskas P., Rimkus E.,

Rukšėnienė J., Sinkevičius S., Stankūnavičius G., Valiuškevičius G., Zemlys P., Žarmoskis R. P. 2007.

Globali aplinkos kaita. UAB „Petro ofsetas“.

5. Bitinas A. (ats. vykd.), Aleksa P., Damušytė A., Gulbinskas S., Jarmalavičius D., Kuzavinis M.,

Minkevičius V., Pupienis D., Trimonis E., Šečkus R., Žaromskis R., Žilinskas G. 2004. Baltijos jūros

Lietuvos krantų atlasas. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius.

6. Comune di Catanzaro. Interventi di recupero ambientale e salvaguardia del litorale costiero. 2005.

Studio morfodinamico „Ripascimento litorale del lungomare di Catanzaro lido con l`utilizzo degli

inerti accumulati in corrispondenza del Porto“. Progetto definitivo. Progettisti: Ing. Raffaele Frontino,

Francesco Procopio, Giovanni Mancuso.

7. Dailidienė I. 2009. Hidrometeorologinių faktorių poveikis litodinaminiams procesams Baltijos

pajūryje. Jūros ir krantų tyrimai – 2009, konferencijos medžiaga. Nida, p. 29 – 33.

8. Dean R. G., Dalrymple R. A. 2004. Coastal processes with engineering applications. Cambridge

university press.

9. Dubra V. 2006. Influence of hydrotechnical structures on the dynamics of sando shores: the case of

Palanga on the Baltic coast. BALTICA Volume 19, Nr. 1., p. 3 – 9.

10. European Commission. 2004. Living with coastal erosion in Europe. Sediment and space for

sustainability. Results from the EUROSION study. Prieiga per internetą:

http://www.eurosion.org/project/eurosion_en.pdf [žiūrėta 2011.05.04]

11. European Environment Agency. Prieiga per internetą: www.eea.europa.eu [žiūrėta 2011.05.04]

22

Kadangi įvairių informacijos šaltinių pateikimas literatūros sąraše kiek skiriasi, toliau pavyzdyje minėti

šaltiniai išskaidyti pagal atskiras kategorijas. Literatūros citavimo taisyklės moksliniuose darbuose yra

labia griežtai reglamentuotos, todėl būtina atkreipti dėmesį į pateikiamos informacijos apie šaltinį

eiliškumą, skyrybą, šrifto pobūdį.

Vadovėliai, monografijos:

Balevičius A., Bukantis A., Bukelskis E., Ignatavičius G., Kutorga E., Mierauskas P., Rimkus E.,

Rukšėnienė J., Sinkevičius S., Stankūnavičius G., Valiuškevičius G., Zemlys P., Žarmoskis R. P. 2007.

Globali aplinkos kaita. UAB „Petro ofsetas“.

Dean R. G., Dalrymple R. A. 2004. Coastal processes with engineering applications. Cambridge

university press.

Straipsniai:

Abul – Azm A. G., Rakha K. A. 2000. Environmental concerns for marina planning in the Gulf

of Suez. Journal of Coastal Conservation 6: 51 – 56.

Bagdonavičiūtė I., Blažauskas N., Brzezinska A., Chubarenko B., Cieslak A., Dailidienė I.,

Domnin D., Gajewski J., Gajewski L., Gulbinskas S., Kalas M., Matczak M., Mikelenaitė J., Milerienė

R., Rybka K., Staskiewicz A., Stawicka I., Szefler K., Visakavičius E., 2008. State of the coast of the

South East Baltic: an indicators – based approach to evaluating sustainable development in the coastal

zone of the South East Baltic Sea. Clive Gilbert (Ed.). Gdansk. P. 158

Balas L., Inan A., Yilmaz E. 2011. Modelling of sediment transport of Akyaka Beach. Journal of

Coastal Research. Spacial Issue No. 64, p. 460 – 463.

Dailidienė I. 2009. Hidrometeorologinių faktorių poveikis litodinaminiams procesams Baltijos

pajūryje. Jūros ir krantų tyrimai – 2009, konferencijos medžiaga. Nida, p. 29 – 33.

Dean R. G., Dalrymple R. A. 2004. Coastal processes with engineering applications. Cambridge

university press.

Dubra V. 2006. Influence of hydrotechnical structures on the dynamics of sando shores: the case

of Palanga on the Baltic coast. BALTICA Volume 19, Nr. 1., p. 3 – 9.

Interneto nuorodos:

European Commission. 2004. Living with coastal erosion in Europe. Sediment and space for

sustainability. Results from the EUROSION study. Prieiga per internetą:

http://www.eurosion.org/project/eurosion_en.pdf [žiūrėta 2011.05.04]

23

European Environment Agency. Prieiga per internetą: www.eea.europa.eu [žiūrėta 2011.05.04]

Disertacijos, ataskaitos, kartografinė medžiaga:

Bitinas A. (ats. vykd.), Aleksa P., Damušytė A., Gulbinskas S., Jarmalavičius D., Kuzavinis M.,

Minkevičius V., Pupienis D., Trimonis E., Šečkus R., Žaromskis R., Žilinskas G. 2004. Baltijos jūros

Lietuvos krantų atlasas. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius.

Comune di Catanzaro. Interventi di recupero ambientale e salvaguardia del litorale costiero.

2005. Studio morfodinamico „Ripascimento litorale del lungomare di Catanzaro lido con l`utilizzo

degli inerti accumulati in corrispondenza del Porto“. Progetto definitivo. Progettisti: Ing. Raffaele

Frontino, Francesco Procopio, Giovanni Mancuso.