PROJEKTO PAVADINIMAS: DAUGIABUČIO NAMO NR.2 …amiestas.lt/wp-content/uploads/2015/08/1697-2014-TDP-BDsvyturio2… · DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO

PROJEKTO PAVADINIMAS: DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

OBJEKTO PAVADINIMAS: DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

STATINIO ADRESAS: ŠVYTURIO G.20, VILNIUS

STATINIO KATEGORIJA: YPATINGAS

STATYBOS RŪŠIS: PAPRASTASIS REMONTAS

STATINIO PASKIRTIS: DAUGIABUTIS NAMAS

PROJEKTO UŢSAKOVAS: VŠĮ „ATNAUJINKIME MIESTĄ“ V.KUDIRKOS G.14, VILNIUS

PROJEKTO STADIJA: TECHNINIS DARBO PROJEKTAS

PROJEKTO DALIS: BENDROJI DALIS

KOMPLEKSO NUMERIS: 1697/2014 – TDP

PROJEKTO DALIES NUMERIS:

1697/2014 – TDP – BD

1697/2014-TDP-BD

TECHNINIS DARBO PROJEKTAS

DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS Bendroji dalis

DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

A. ŢILINSKIO IR KO UAB KVALIFIKACIJOS ATESTATO NR. 1925

Direktorius

dr. Ţ. Ţilinskis

Projekto vadovė R. Razulevičienė Kvalifikacijos atestatas Nr. A 257

Projekto vadovės asistentas

V.Kavaliūnas Kvalifikacijos atestatas Nr. 31264

ATSAKINGI PROJEKTŲ DALIŲ VADOVAI: Konstrukcijų projeko dalies vadovas V.Kavaliūnas

Kvalifikacijos atestatas Nr. 31264

Sklypo plano projekto dalies vadovas T. Gudaitis

Kvalifikacijos atestatas Nr. 29865


OBJEKTAS: DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20,

VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

PROJEKTO DALIS: Bendroji dalis

SUDERINIMAI:

Antspaudas, pastabos Parašas Data


Atest. Nr.

DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO)

PROJEKTAS

Laida

1925 0

A 257 PV R.Razulevičienė 2014 08 Bendroji dalis Lapas Lapų 31264 PV asist. V.Kavaliūnas 2014 08

1697/2014-TDP-BD 6 69 TDP VŠĮ „ATNAUJINKIME MIESTĄ“ V.KUDIRKOS G.14, VILNIUS

TECHNINIO DARBO PROJEKTO „DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO)

PROJEKTAS ” DOKUMENTŲ SUDĖTIES ŢINIARAŠTIS

Eil. Nr.

Bylos ţ ymuo Pavadinimas Pastabos

1 1697/2014-TDP-BD Bendroji dalis 2 1697/2014-TDP-SAK Sklypo plano, Architektūros, Konstrukcijų dalis 3 1697/2014-TDP-ŠVKV Šildymo, vėdinimo, karšto vandens pertvarkymo dalis 4 1697/2014-TDP-VN Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis 5 1697/2014-TDP-SDO Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis


INDEKSAS LAPAS LAPŲ LAIDA

1697/2014-TDP-BD 7 69 0

TURINYS

1. BRĖŢINIŲ ŢINIARAŠTIS ........................................................................................... 8

2. BENDRIEJI STATINIO RODIKLIAI ........................................................................ 9

3. BENDRIEJI DUOMENYS ........................................................................................... 9

4. AIŠKINAMASIS RAŠTAS ......................................................................................... 11

4.1 BENDROS ŢINIOS ................................................................................................................... 11 4.2 KLIMATINĖS SĄLYGOS ........................................................................................................ 12 4.3 FIZINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ......................................................................................... 12

5. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI ............................................................................... 19

5.1 PROJEKTE ŠILTINAMŲ PASTATO ATITVARŲ VARŢOS SKAIČIAVIMAS ................. 23 5.2 GAISRINĖ SAUGA .................................................................................................................. 25 5.3 BENDRIEJI STATINIO RODIKLIAI ...................................................................................... 30 5.4 STATYBOS ATLIEKŲ TVARKYMO APRAŠAS ................................................................. 30

6. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS ............................................................................. 31

6.1 BENDRIEJI REIKALAVIMAI ................................................................................................. 31 6.2 TINKAVIMO DARBAI ............................................................................................................ 32 6.3 GLAISTYMO DARBAI ............................................................................................................ 33 6.4 DAŢYMO DARBAI .................................................................................................................. 33 6.5 STOGŲ IR FASADŲ ELEMENTŲ APSKARDINIMO DARBAI.......................................... 35 6.6 NAUJOS LAUKO DURYS....................................................................................................... 36 6.7 METALO IR ARMATŪROS DARBAI ................................................................................... 38

6.8 BETONO DARBAI ................................................................................................................... 39 6.9 ŢEMĖS DARBAI ...................................................................................................................... 50 6.10 MŪRO DARBAI ....................................................................................................................... 51 6.11 IZOLIAVIMO DARBAI ........................................................................................................... 54

6.12 PLOKŠČIO STOGO ŠILTINIMAS IR NAUJOS HIDROIZOLIACIJOS ĮRENGIMAS ........ 55 6.13 IŠORĖS SIENŲ ŠILTINIMAS APDAILAI PANAUDOJANT PLONASLUOKSNĮ TINKĄ 57 6.14 PAGRINDŲ TAKAMS ĮRENGIMAS IR VEJŲ BORTAI ...................................................... 58 6.15 VEJA .......................................................................................................................................... 59 6.16 NAUJI LANGAI ........................................................................................................................ 60

7. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS ............................................................................. 63

7.1 BŪTINOS PROJEKTO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS .................................. 63

7.2 NURODYMAI IR REIKALAVIMAI PROJEKTO IR STATYBOS DOKUMENTŲ PARENGIMUI .................................................................................................................................... 64

7.3 BENDRIEJI REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMS .............................................. 65 7.4 STATYBOS UŢBAIGIMAS ..................................................................................................... 67

8. ATLIKTŲ PRITARIMŲ IR SUDERINIMŲ SĄRAŠAS ........................................ 67

9. PRIEDAI ....................................................................................................................... 69



1697/2014-TDP-BD 8 69 0

1. BRĖŢINIŲ ŢINIARAŠTIS

Brėţ inio Nr. Lapų sk. Laida Brėţ inio pavadinimas Pastabos 1697/2014-TDP-BD-01 1 0 Atstatomų dangų planas 1697/2014-TDP-BD-02 1 0 Rūsio planas 1697/2014-TDP-BD-03 1 0 Pirmo aukšto planas 1697/2014-TDP-BD-04 1 0 Antro aukšto planas 1697/2014-TDP-BD-05 1 0 Trečio aukšto planas 1697/2014-TDP-BD-06 1 0 Ketvirto aukšto planas 1697/2014-TDP-BD-07 1 0 Penkto aukšto planas 1697/2014-TDP-BD-08 1 0 Stogo planas 1697/2014-TDP-BD-09 1 0 Fasadas tarp ašių 1 - 12 1697/2014-TDP-BD-10 1 0 Fasadas tarp ašių 12 - 1 1697/2014-TDP-BD-11 1 0 Fasadas tarp ašių A – G ir G - A 1697/2014-TDP-BD-12 1 0 Pjūvis 1 -1



1697/2014-TDP-BD 9 69 0

2. BENDRIEJI STATINIO RODIKLIAI

Pavadinimas Mato vnt. Kiekis Pastabos

DAUGIABUTIS NAMAS ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE 1. Butų skaičius vnt. 19

1.1 3-jų kambarių butų skaičius vnt. 5 1.2 4-jų kambarių butų skaičius vnt. 11 1.3 Butų pusrusiuose skaičius vnt. 3 1.4 Negyvenamų patalpų skaičius vnt. 1

2. Bendrasis plotas: m2 2316,45 2.1 Gyvenamasis plotas m2 1155,67 2.2 Negyvenamasis plotas m2 99,81 2.3 Naudingas plotas m2 1850,10 2.4 Pagalbinis plotas m2 694,43 2.5 Rūsių plotas m2 366,54 2.6 Garaţ ų plotas m2 - 2.7 Pastogės plotas m2 -

3. Pastato tūris prieš pastato atnaujinimą/po pastato atnaujinimo m3 7663/7663

4. Aukštų skaičius vnt. 5 5. Pastato aukštis m apie 16m 6. Energetinio naudingumo klasė prieš renovaciją / po D / C 7. Pastato (patalpų) akustinio komforto klasė E 8. Kiti specifiniai pastato rodikliai

8.1 Pastato atsparumas ugniai I 8.2 Pastato atitvarų šilumos perdavimo

koeficientai: - Pastato cokolis (prieš/po atnaujinimo) - Pirmo aukšto grindys - Sienos (prieš/po atnaujinimo) - Stogas (prieš/po atnaujinimo) - Jau pakeisti pastato langai - Pastato langai (prieš/po atnaujinimo) - Lauko durys (prieš/po atnaujinimo)

W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K

1,27/ 0,25 0,71

1,27 0,20 0,85/ 0,16

1,6 2,5/1,4 2,6/1,6

3. BENDRIEJI DUOMENYS

PROJEKTO RENGIMO DOKUMENTŲ, KURIŲ PAGRINDU PARENGTAS PROJEKTAS, SĄRAŠAS: 1. Projektavimo Techninė uţ duotis; 2. Statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumentai;

Registro Nr.:10/263990 3. Pastato energinio naudingumo sertifikatas iki namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių

įgyvendinimo Nr. KG-0344-0178; 4. Investicijų planas 2013-10-31 Vilnius, regėjas Audronė Kučinskienė ir Ramunė Matjošienė; 5. Specialieji keliami architektūros, paveldosaugos reikalavimai, prisijungimo sąlygos;



1697/2014-TDP-BD 10 69 0

NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ, KURIŲ PAGRINDŲ PARENGTA PROJEKTO DALIS,

SĄRAŠAS 1. STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rūšys. 2. STR 1.01.09:2003. Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį. 3. STR 1.05.06:2010. Statinio projektavimas. 4. STR 1.05.08:2003. Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėţ inių braiţ ymo taisyklės ir grafiniai ţ ymėjimai. 5. STR 1.14.01:1999. Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka. 6. STR 2.01.01(1):2005. Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis pastovumas ir patvarumas. 7. STR 2.01.01(2):1999. Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga. 8. STR 2.01.01.(3):1999. Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga. 9. STR 2.01.01(4):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga. 10. STR 2.01.01(5):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo. 11. STR 2.01.01(6):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 12. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. 13. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės. 14. STR 2.01.07:2003. Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo. 15. STR 2.01.09:2012. Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas. 16. STR 2.01.10:2007. Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos. 17. STR 2.02.01:2004. Gyvenamieji pastatai. 18. STR 2.05.01:2013. Pastatų energinio naudingumo projektavimas. 19. STR 2.05.02:2008. Statinių konstrukcijos. Stogai. 20. STR 2.05.03:2003. Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai. 21. STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos. 22. STR 2.05.05:2005. Getoninių ir gelţ betoninių konstrukcijų projektavimas. 23. STR 2.05.20:2006. Langai ir išorinės įėjimo durys. 24. STR 2.09.02:2005. Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas. 25. HN 33:2011. Triukšmo ribiniai dydţ iai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. 26. HN 42:2009. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas 27. RSN 156-94. Statybinė klimatologija; 28. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţ iūros ir eksploatavimo taisyklės. LR energetikos ministro 2010 m. balandţ io 7 d. įsakymas Nr. 1-111; 29. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės. LR ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 4-17; 30. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius. LR ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 316; 31. Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas. LR energetinos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 1-172; 32. STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo ţ aibo. Išorinė apsauga nuo ţ aibo. 33. STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotėkų šalintuvas. Pastato inţ inerinės sistemos. Lauko inţ ineriniai tinklai. 34. Pastatų karšto vandens įrengimo taisyklės.



1697/2014-TDP-BD 11 69 0

4. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Techninio darbo projekto sprendiniai nepaţ eidţ ia trečiųjų asmenų interesų. Visi darbai vyks pastate arba šalia pastato. Projekto tikslas – padidinti daugiabučio gyvenamojo namo Švyturio g.20, Vilniuje, energijos vartojimo efektyvumą. Siekiant padidinti šio daugiabučio gyvenamojo namo energijos vartojimo efektyvumą, uţ tikrinti esminius statinio reikalavimus, pagerinti vidaus patalpų mikroklimatą, prailginti šio pastato eksploatacijos trukmę, būtina atlikti pastato išorinių aitvarų apšiltinimą, pakeisti senus langus ir išorines duris, pakeisti magistralinius šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio vamzdynus kanalizacijos vamzdynus, pritaikyti esamą šildymo sistemą radiatorių reguliavimui termostatų pagalba, išvalyti ir dezinfekuoti natūralaus oro ištraukimo kanalus, įrengti ţ aibosaugos sistemą.

Šiame techniniame darbo projekte numatomas pastato stogo, sienų ir cokolio šiltinimas, nuogrindos aplink pastatą atstatymas po rūsio sienų apšiltinimo, lauko durų ir nepakeistų langų keitimas, balkonų įstiklinimas, lauko laiptų sutvarkymas.

Taip pat keičiama susidėvėjusi bendro naudojimo patalpų instaliacija, naudojant LED apšvietimo prietaisus.

Pojektas parengtas pagal Uţ sakovo (Statytojo) pateiktą Techninė projektavimo uţ duotį, Uţ sakovo (Statytojo) techninę specifikaciją bei vadovaujantis namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, parengtu 2013-10-31 Audronės Kučinskienės ir Ramunės Matjošienės.

Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir normomis.

Projektas parengtas remiantis Aplinkos ministerijos patvirtintais tipiniais renovacijos statinių projektais.

4.1 BENDROS ŢINIOS

Daugiabutis gyvenamasis namas Švyturio g.20, Vilniuje, yra dviejų laiptinių penkių aukštų 19-os

butų gyvenamasis namas. Pastatas pastatytas 1977 metais. Pastatas yra penkių aukštų; po visu pastatu yra rūsys. Iš viso pastate yra 19 butų ir viena negyvenamosios paskirties patalpa. Bendri pastato gabaritai plane yra 18,95 x 52,20 m. Pastato aukštis skaičiuojant nuo ţ emės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato parapeto yra apie 16,0 m. Pastatas yra priblokuotas prie kito 5-ių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo.

Pastato pamatai yra surenkamų betono blokų, pastato sienos – mūrinės, iš vidaus tinkuotos, pertvaros – mūrinės, perdenginiai gelţ betoniniai, stogas sutapdintas, dengtas bitumine rulonine danga, su vidiniu lietaus vandens nuvedimu.

Statinio kategorija – ypatingas statinys, statinio paskirtis – gyvenamoji. Statybos rūšis – paprastasis remontas. Statybos darbai – pastato atnaujinimas (modernizavimas). Statybos darbų vieta – Švyturio g.20, Vilnius. Statybos lėšos – Valstybės parama ir butų savininkų lėšos. Techninio darbo projekto sprendiniai nepaţ eidţ ia trečiųjų asmenų interesų. Visi darbai vyks pastate

arba šalia pastato. Nagrinėjamos teritorijos reljefas yra natūraliai susiformavęs, su peraukštėjimais sklype. Prie pastato, nuo Švyturio gatvės suformuotas asfalto dangos kelias su privaţ iavimu ir automobilių

parkavimo aikštele. Pastato viduryje įrengtas praėjimo takas su betoninių šaligatvio plytelių danga. Šiaurinėje pusėje pastatas yra priblokuota prie kito penkių aukštų gyvenamojo namo. Iš rytų pastatą supa veja.

Projektuojamo pastato bendras plotas yra 2316,45 m2.



1697/2014-TDP-BD 12 69 0

4.2 KLIMATINĖS SĄLYGOS Pagal RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” duomenys Vilniaus yra tokios klimatinės sąlygos: 1 Vidutinė metinė oro temperatūra 6,7 °C 2 Santykinis metinis oro drėgnumas 80 % 3 Vidutinis metinis kritulių kiekis 664 mm 4 Maksimalus paros kritulių kiekis (absoliutus maksimumas) 77,0 mm 5 Vidutinis metinis vėjo greitis 3,6 m/s

6 Skaičiuojamasis vėjo greitis prie ţ emės paviršiaus, galimas vieną kartą per 50 metų

20 m/s

7 Pagal STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos” Vilnius priskiriamas I-ajam vėjo apkrovos rajonui su pagrindine atskaitine vėjo greičio reikšme 24 m/s

8 Pagal STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos” Vilnius priskiriamas II-ajam sniego apkrovos rajonui su sniego antţ eminės apkrovos charakteristine reikšme

1,6 kN/m2

4.3 FIZINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Įvertinus pastatą vizualiai galima konstatuoti, kad pastato laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė

yra gera, esminių paţ eidimų (plyšių, sėdimų, deformacijų) nepastebėta. Didţ ioji dalis pastato langų pakeisti naujais plastikiniais. Lauko durys senos, medinės, metalinės. Dalis balkonų yra įstiklinti. Įstiklinimai yra seni mediniai ir nauji plastikiniai bei stumdomi aliuminio rėmų. Pastato stogas uţ dengtas bitumine ritinine danga, papildomai neapšiltintas. Nepakeistų langų, lauko durų, sienų bei stogo varţ os netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų; šių atitvarų šilumos perdavimo charakteristikos neatitinka STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reglamento reikalavimų.

1 pav. Pastato stogo dangos būklė yra gera, tačiau vietomis dėl blogai suformuotų nuolydžių ant stogo

„stovi“ balos.



1697/2014-TDP-BD 13 69 0

2 pav. Parapetų ir luikų apskardinimas vietomis visiškai surūdijęs.

3 pav. Netvarkingi nuotokų stovų alsuokliai ir lietvamzdžių įlajos.



1697/2014-TDP-BD 14 69 0

4 pav. Bendras pastato fasado vaizdas. Didžioji dalis pastato langų pakeisti į plastikinius, įstiklinta

dalis balkonų. Naujų langų suskaidymas vienodas. Projekte numatoma keisti nepakeistus pastato langus bei stiklinti neįstiklintus ar šaltom atitvarom išstiklintus balkonus. Langų ir balkonų

įstiklinimų skaidymas maksimaliai priderinamas prie jau pakeistų langų ir plastikiniais langais įstiklintų balkonų.

5 pav. Rūsio langai stiklinti stikliniais blokeliais. Dalis rūsio langų pakeisti plastikiniais.



1697/2014-TDP-BD 15 69 0

6 pav. Nepakeistų butų langų būklė prasta – jų rėmai supuvę, nesandarūs, išsikraipę. Langus sunku

varstyti.

7 pav. Dalis balkonų įstiklinti mediniais langais. Mediniai rėmai nebesandarūs, vietomis supuvę.



1697/2014-TDP-BD 16 69 0

8 pav. Dalis pastato balkonų įstiklinta plastikiniais langais, dalis – stumdomais aliuminio rėmų stiklinimais, dalis mediniais langais. Prasčiausia yra stiklinimų mediniuose rėmuose būklė.

9 pav. Lauko medinės durys susidėvėjusios, nesandarios.



1697/2014-TDP-BD 17 69 0

10 pav. Įėjimų laiptų ir turėklų būklė gera. Projekto apimtyje numatytas esamų laiptų remontas.



1697/2014-TDP-BD 18 69 0

11 pav. Pastato nuogrinda vietomis visiškai sunykusi, apaugusi žolėmis, samanomis, pasvirusi į pastato

pusę.



1697/2014-TDP-BD 19 69 0

12 pav. Bendras pastato įėjimo stogelio vaizdas. Lietaus vanduo nuo stogelio šalinamas atviru būdu. Nuolydžiai netvarkingi- susidaro vandens balos. Balkonų stogelių danga nekokybiška, nesuformuotas

pakankamas nuolydis.

5. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI

Elektros instaliacijos modernizavimas: Keičiama susidėvėjusi bendro naudojimo patalpų instaliacija, naudojant LED apšvietimo prietaisus.

Projekto apimtyje numatomas instaliacijos pertvarkymas – ~20 LED šviestuvų. Įvertinus esamą būklę, susidevėjusios elektros instaliacijos dalys atnaujinamos pagal poreikį.

Stogo, viršutinio aukšto balkonų stogelių, įėjimo į pastatą stogelio šiltinimas ir naujos

hidroizoliacinės stogo dangos įrengimas: Nuo pastato stogo, balkonų stogelių ir įėjimo į laiptines stogelių nuvalomos šiukšlės, kerpės ir pan.

Nuimami parapetų apskardinimai, gyventojai patys nusiima antenas, seni vėdinimo kaminėliai ir pan. Numontuojami gelţ betoniai ventiliacijos šachtų stogeliai, šachtos pakeliamos iki reikiamos altitudės ir uţ dengiamos skardiniais stogeliai pagal projekte numatytą detalę. Suremontuojamos hidroizoliacinio sluoksnio “pūslės”. Reikiamose vietose koreguojami stogo nuolydţ iai. Iki reikiamo aukščio pagal projekte pateiktą brėţ inį koreguojami uţ lipimo ant stogo liuko aukščiai. Liukas uţ dengiamas šiltu dangčiu.

Pagal STR 2.05.01:2013 Investiciniame projekte numatytai C energetinio naudingumo klasei pasiekti pastato stogo šilumos perdavimo koeficientas U≤ 0,16 W/(m2K). Pastato stogas šiltinamas pagrindiniu šilumos izoliacijos sluoksniu iš apkrovą laikančios šilumos izoliacijos plokštės iš 180 mm storio polistireninio putplasčio EPS 80. Viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis įrengiamas iš 20 mm storio apkrovą laikančios šilumos izoliacijos plokštės iš akmens vatos ROB 60. Vėdinimo šachtų šonai bei parapetai šiltinami 40 mm storio akmens vatos plokštėmis ROS 50. Projekte numatyta stogą uţ dengti 2-iem sluoksniais naujos bituminės hidroizoliacinės ruloninės stogo dangos: apatinis sluoksnis projektuojamas iš Mida Unifleks PV S3s prilydomosios hidroizoliacijos sluoksnio, viršutinis – iš Mida



1697/2014-TDP-BD 20 69 0

Unifleks PV S4b prilydomosios hidroizoliacijos sluoksnio. Keičiamos lietaus vandens surinkimo įlajos. Parapetai apskardinami poliesteriu dengta cinkuota skarda, spalvinis sprendinys pateiktas brėţ iniuose; vėdinimo šachtoms projektuojami nauji poliesteriu dengtos cinkuotos skardos stogeliai. Stogo konstrukcijos vėdinimui aukščiausiose stogo vietose įrengiami stogo konstrukcijos vėdinimo kaminėliai. Virš stogo dangos iškeliami nuotekų stovų alsuokliai – jie turi iškilti virš stogo dangos min 30 cm. Nuotekų stovų alsuokliams įrengiami stogeliai. Ant parapetų įrengiama apsauginė metalinė cinkuota stogo tvorelė.

Apšiltintas stogas atitiks BROOF (t1) klasės reikalavimus. Tokiomis pat medţ iagomis kaip stogas šiltinami stogeliai virš viršutinio aukšto balkonų; jie taip pat

kaip ir stogas uţ dengiami 2 sl. prilydomosios hidroizoliacinės dangos. Nuo įėjimo į pastatą stogelio nuvalomos šiukšlės, kerpės ir pan., nuimamas apskardinimas.

Sutvarkomas nuolydis į esamus atvirus lietaus vandens nuvedimus. Stogelis šiltinamas 40 mm storio akmens vatos plokštėmis ROS 50 ir uţ dengiamas 2-iem sluoksniais naujos bituminės hidroizoliacinės ruloninės stogo dangos (danga – tokia pati kaip ir stogui)

Priešgairiniai liukai turi buti nemaţ esni kaip 0,6x0,8m, EW 30-C5 atsparumo ugniai, patekimas pro juos - stacionariomis kopėčiomis pagamintomis iš ne ţ emesnės kaip A2-s3,d2 degumo klasės statybos produktų. Liukų dančiai apšiltinti.

Vykdant stogu šiltinimo darbus, turi buti išvaloma, sandarinama, sutvarkoma esama naturalios traukos pastato patalpu vėdinimo sistema. Pagal normatyvinius reikalavimus, vėdinimo šachtu išvado angos turi būti pakeliamos iki norminio aukščio muryjant (nemaţ iau kaip 300mm virš parapeto ir nemaţ iau kaip 600mm virš stogo dangos).

Pastato sienų, cokolinės dalies ir rūsio sienų šiltinimas: Projekte numatytas visų pastato fasadų šiltinimas. Pastato sienos ir cokolis šiltinami šilumos

izoliacija iš neoporo. Pagal STR 2.05.01:2013 investiciniame projekte numatytai C energetinio naudingumo klasei pasiekti pastato sienų šilumos perdavimo koeficientas U≤ 0,20 W/(m2K), cokolio šilumos perdavimo koeficientas U≤ 0,25 W/(m2K).

Langų ir lauko durų angokraščiai šiltinami kietos akmens vatos plokštėmis. Fasadų apdailai naudojamas skirtingų spalvų daţ ytas fasadinis tinkas; cokolio apdaila – drėgmei atsparus cokolinis tinkas. Parenkama išorinių tinkuojamų sienų I – III kategorijos atsparumo smūgiams termoizoliacinė sistema pagal normatyvus. Vandalų mėgstamoms vietoms: galiniams fasadams h iki 4 m., šoniniams iki h 3 m., naudoti aukščiausios kategorijos atsparumo smūgiams sistemas ir dengti atspariu grafiti daţ ams impregnantu. Projekto apimtyje numatoma visu perimetru ne maţ iau kaip 90cm gyliu nuo ţ emės paviršiaus apšiltinti pastato cokolį. Vietose kur cokoliniame aukšte yra gyvenamosios patalpos apšiltinti cokolį kiek įmanoma giliau. Apšiltinimo gylį apibrėţ ti darbų metu derinant su Uţ sakovu.

Vadovaujantis technine uţ duotimi rūsio perdangos šiltinimas į projekto apimtį neįtrauktas. Cokolio ir fasadų iki antrojo aukšto langų palangių sienų šiltinimui siūloma naudoti I-os atsparumo

smūgiams kategorijos sistemą, o šios sistemos degumo klasė yra B-s2, d0; likusių fasadų šiltinimui siūloma naudoti II-os atsparumo smūgiams kategorijos, o šios sistemos degumo klasė yra B-s1, d0. Visos naudotinos medţ iagos nurodytos ETA techniniuose liudijimuose.

Fasadų apšiltinimui naudojama šilumos izoliacija iš 140 mm storio neoporo plokščių EPS 70. Angokraščių šiltinimui naudojamos 30 mm storio kietos akmens vatos fasadinės plokštės. Pirmojo aukšto butų balkonų apačių šiltinimui naudojamos 180 mm storio neoporo EPS 70 plokštės. Cokolio ir rūsio sienų šiltinimui naudojamos 110 mm storio neoporo fasadinės plokštės EPS100. Rūsio sienų apšiltinimas turi būti įgilinamas ne maţ iau kaip 0,90 m nuo ţ emės paviršiaus altitudės, o vietose kur cokoliniame aukšte yra gyvenamosios patalpos šiltinimo sluoksnį įrengti kiek įmanoma giliau. Apšiltinimo gylį parenkant darbų metu derinant su uţ sakovu. Nuo ţ emės paviršiaus iki antrojo aukšto langų apačios sienų fasado šiltinimo sistema turi būti I-os atsparumo smūgiams kategorijos, kitur – II-os atsparumo smūgiams kategorijos. Sienų šiltinimo sistemos degumo klasė turi būti ne ţ emesnė kaip B-s3, d0.



1697/2014-TDP-BD 21 69 0

Atliekant cokolio apšiltinimą išvalyti dvi nenaudojamas prieduobes ir patikrinti jų būklę ir reikalingumą. Jei įmanoma vykdant darbus nuplaniruoti ţ emės paviršių vientisam nuogrindos įrengimui uţ tikrinti- suderinus su uţ sakovu prieduobes demontuoti.

Uţ sakovo pageidavimu ties balkonais įrengiamas PVC stiklinimas ir PVC uţ pildas ties atitvara ir apšildant apatinio balkono grindis ir viršutinio balkono stogelį.

Prieš šiltinimo darbus, būtina tinkamai paruošti pastato sienų paviršius, t. y. turi būti atliktas pastato fasadų nuvalymas, esamų plyšių uţ taisymas, fasadų išlyginimas (jei tai yra būtina) cementiniu skiediniu. Leistinas pagrindo nelygumas – iki 10 mm tikrinant 2 m gulsčiuku. Didesnius nelygumus būtina išlyginti kalkių cemento skiediniu (analog. kitos rūšies skiediniu, gipsiniu ir pan.) arba keičiant polistireninio putplasčio plokščių storius. Visus darbus, kurie padidina pagrindo drėgnumą, būtina atlikti bent prieš 72 valandas iki šiltinimo medţ iagos klijavimo pradţ ios. Paruošti klijavimui paviršiai gruntuojami specialiu gruntu. Gruntavimas sustiprina paviršių, sumaţ ina jo įgeriamumą bei pagerina sukibimą su klijavimo skiediniu.

Pastato cokolį bei rūsio sienas prieš šiltinant reikia hidroizoliuoti 1 sl. ritininės hidroizoliacijos (pasirinktinai ruloninė, teptinė bitumo, ar teptinė cementinė). Siekiant sumaţ inti putlasčio vandens įgeriamumą įrengus cokolio šiltinimą po ţ eme esanti putplasčio dalis hidroizoliuojama klijuojant ritininę hidroizoliaciją, o viršutinė dalis tinkuojama struktūriniu drėgmei atspariu tinku.

Vykdant fasadų šiltinimo darbus, kai fasadų apdaila – tinkas, vadovautis STR 2.01.10:2007 reikalavimais.

Vykdant tinkuojamų fasadų šiltinimo darbus, būtina vadovautis konkrečios sistemos gamintojo reikalavimais.

Apšiltinus fasadus, įrengiamas naujas langų išorės palangių nuolajų apskardinimas – jis projektuojamas iš poliesteriu dengtos cinkuotos skardos, kurios spalvinis sprendimas pateikiamas brėţ iniuose.

Projekte pateikiamas fasadų spalvinis sprendimas, kurį iš kelių pasiūlytų variantų pasirinko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir ţ emėtvarkos skyriaus vedėjas savivaldybės vyriausiasis architektas bei namo gyventojai.

Teritorijose, kur yra esamos poţ eminės komunikacijos, ypač elektros, kontrolės kabeliai, kanalai, rangovui reiktų imtis visų atsargumo priemonių dirbant ţ emės darbus kasimo įrenginiais. Tose zonose, kur pavojus paţ eisti tokius įrenginius yra realus, kasimo darbus reikia atlikti rankiniu būdu. Ţemės kasimo mašinų panaudojimas tokios zonose, kur tie įrenginiai veikia, galimas tik leidus tų komunikacijų šeimininkams.

Vykdant kasimo darbus šalia poţ eminių įrenginių, pamatų, šulinių, kanalų, komunikacijų ir kelių, juos reikia sutvirtinti atitinkamomis palaikančiomis laikinomis konstrukcijomis arba įrengti klojinius (įtvarus).

Tuo atveju, kai rangovas, atlikdamas poţ eminius darbus, susiduria su projekto brėţ iniuose nenurodytais įrenginiais arba komunikacijomis, jis privalo nedelsiant informuoti statybos techninę prieţ iūrą dėl minėtų įrenginių dispozicijos ir jų nurodytais būdais apsaugoti, išlaikyti ar pašalinti minėtus įrenginius ar komunikacijas. Tik tada leidţ iama tęsti darbus.

Visos ţ emės darbų zonos turi būti aptvertos ir įrengti įspėjimo ţ enklai, informuojantys apie tai, jog netoliese yra pavojaus zona.

Fasadų spalvinis sprendimas: Numatomi keturi skirtingi fasadų spalvų pasirinkimo variantai. Pasirinktas 1 spalvinis fasado

variantas, detalius brėţ . ţ iūr. 1697/2014-TDP-SAK dalyje. Fasadų apdaila – gelsvos (analog. Mais 14 R248 G223 B155 pagal Caparol Color spalvų paletę) ir

pilkos (analog. Schiefer 12 R111 G107 B99 pagal Caparol Color spalvų paletę);, cokolio – pilkos (analog. Schiefer 12 R111 G107 B99 pagal Caparol Color spalvų paletę) spalvos smulkiagrūdis tinkas; balkonų aptvarų apdaila – baltos (R255 G255 B255) spalvos PVC užpildas. Sienos skaidomos sujungimo juostomis.



1697/2014-TDP-BD 22 69 0

Parapetų, išorės palangių nuolajų apskardinimai, metaliniai dažomi elemetai projektuojami tamsiai pilkos spalvos (PE MAT RAL 7024 pagal BALEX METAL spalvų paletę), siekiant suniveliuoti su bendra spalvine gama.

Langų rėmai numatomi baltos spalvos, išorinės durys – tamsiai pilkos spalvos. Nepakeistų pastato langų ir balkonų durų keitimas: Projekte numatomas nepakeistų pastato langų bei balkonų durų keitimas. Projektuojami plastikiniai

langai, kurių suskirstymas maksimaliai pritaikomas prie jau pakeistų pastato langų. Projektuojamų langų rėmų spalva – balta iš išorės ir vidaus. Projektuojamų langų suskirstymus ţ r. keičiamų langų schemų bei fasadų brėţ . Visose varstomose langų dalyse bei balkonų duryse numatoma „mikroventiliacijos“ pozicija.

Keičiamiems butų ir laiptinių langams projektuojamos naujos plastikinės vidaus palangės, o išorės langų palangių nuolajos apskardinamos poliesteriu dengta cinkuota skarda.

Įstačius langus, sutvarkomi langų vidaus angokraščiai. Prieš langų gamybą būtina patikslinti angų matmenis vietoje. Balkonų stiklinimas: Demontuojami seni mediniai balkonų įstiklinimai bei stumdomi aliuminio rėmų įstiklinimai,

nuimamos esamos pirmojo aukšto balkonų metalinės grotos. Gyventojų pageidavimu anksčiau plastikiniais langais įstiklinti balkonai paliekami. Balkonų įstiklinimui projektuojami plastikiniai langai, kurių suskirstymas maksimaliai pritaikomas prie jau įstiklintų balkonų langų. Projektuojamų langų rėmų spalva – balta iš išorės ir vidaus. Visose varstomose langų dalyse numatoma „mikroventiliacijos“ pozicija. Visų įstiklinimų išorės palangių nuolajos apskardinamos poliesteriu dengta cinkuota skarda. Uţ sakovo pageidavimu įstiklintų balkonų varstoma dalis arba dalys suprojektuotos taip, kad jas būtų galima iki galo atverti iki balkono nevarstomos dalies ir stiklų išorinę pusę būtų galima išvalyti iš balkono vidaus.

Pastato lauko durų keitimas: Projekte numatyta pakeisti išorines įėjimų į rūsį, laiptinę bei bendro naudojimo patalpos duris. Išorinės rūsio ir bendros patalpos durys projektuojamos vienvėrės metalinės konstrukcijos pilnai

apšiltintos. Šilumos perdavimo koeficientas turi būti U < 1,6 W/(m2K). (plieninio profilio milteliniu būdu daţ yta stakta, apšiltinta akmens vata, durų varčia iš metalinių profilių ir išorinio plieno lakšto, apšiltinta akmens vata, su papildomu apšiltinimu iš ekstrūdinio polistireno; varčia padengta lauko sąlygomis skirta drėgmei atsparia MDF plokšte); su ne aukštesniais kaip 20 mm nerūdijančio plieno slenksčiais; su spynomis ir nulenkiamomis rankenomis; su durų pritraukėjais; su atraminėmis kojelėmis. Uţ sakovo pageidavimu visose duryse įrengiami pritraukimo mechanizmai (atsparumas kartotiniam atidarymui ir uţ darymui ne maţ iau (50000 ciklų), rakinamos spynos (rūsio), laiptines su kodinė mechaninė spyna ir rankena. Durų spalva - tamsiai pilka.

Išorinės įėjimų durys projektuojamos metalinės konstrukcijos pilnai apšiltintos su įstiklinimu (plieninio profilio milteliniu būdu daţ yta stakta, apšiltinta akmens vata, durų varčia iš metalinių profilių ir išorinio plieno lakšto, apšiltinta akmens vata, su papildomu apšiltinimu iš ekstrūdinio polistireno; varčia padengta lauko sąlygomis skirta drėgmei atsparia MDF plokšte); su ne aukštesniu kaip 20 mm nerūdijančio plieno slenksčiu; įstiklintos stiklo paketu iš 3-jų armuotų selektyvinių stiklų; su spyna ir nulenkiama rankena; su durų pritraukėju; su atramine kojele. Durų spalva - pilka. Su galimybė atidaryti duris iš vidaus be rakto. Uţ sakovo pageidavimu visose duryse įrengiami pritraukimo mechanizmai (atsparumas kartotiniam atidarymui ir uţ darymui ne maţ iau (50000 ciklų), rakinamos spynos (rūsio), laiptines su kodinė mechaninė spyna ir rankena. Durys stiklinamos ne maţ iau 0,2 m2 ploto stiklo paketu.

Kiekvienam butui turi būti pateikiamas raktų komplektas bei 3 raktų komplektai – techninėms tarnyboms. Po durų įstatymo atstatoma paţ eista vidaus angokraščių apdaila. Prieš durų gamybą būtina patikslinti angų matmenis vietoje. Spalvinis durų koloritas bus tikslinamas projekto vykdymo prieţ iūros metu pagal sienų spalvą.

Nuogrindos atstatymas:



1697/2014-TDP-BD 23 69 0

Projekte numatyta atstatyti pastato rūsio sienų šiltinimo metu išardytą nuogrindą arba ją įrengti – ten, kur jos nebuvo. Nuogrinda projektuojama visu pastato perimetru iš 50 mm storio betoninių šaligatvio plytelių (ŠP 1-7). Projektuojamos nuogrindos plotis – 500 mm. Betono nuogrinda įrengiama ant sutankito grunto ir 100 mm storio išlyginamojo skaldos arba ţ vyro sluoksnio.

Taip pat numatyta atstatyti pastato sienų šiltinimo metu paţ eistą gerbuvį. Sutvarkomas įėjimas į pastatą. Atliekant remonto darbus, nuo aikštelės nuvalomos šiūkšlės ir dulkės. Aikštelė nugruntuojama, o nelygumai padengiami cementiniu skiediniu (arba kitu analog. gaminiu).

Įrengiamos naujos kojų valymo grotelės su polimerbetonine vonele ir ištekėjimo anga joje. Susikaupusį vandenį numatoma d110 mm vamzdţ iu nuvesti atvirai ant vejos. Vamzdis pravedamas po laiptų aikštele – tikslinti vietoje statybos darbų metu.

Kiti darbai: Projekte numatyta nupjauti krūmus, kurie trukdys atlikti sienų ir cokolio šiltinimo darbus.

Nenurodytus kirsti ţ eldinius pagal galimybę reikia išsaugoti. Prieš fasadų šiltinimo darbus nuo pastato fasadų nuimti naudojami įrenginiai (komunikacijų

ţ ymėjimo ţ enklai, gyventojai patys nusiima TV antenas, namo numeris) turi būti sumontuoti į buvusias vietas (sunkiai įskaitomus komunikacijų ţ ymėjimo ţ enklus pakeisti naujais). Rekomenduojama įrengti naują lentelę su gatvės pavadinimu ir namo numerį. Namo numeris (lentelė 250x250 mm) bei gatvės pavadinimas (lentelė 150x600 mm) gaminami iš 1 mm storio cinkuotos skardos, padengtos baltu ar šviesą atspindinčiu fonu ir juodos spalvos uţ rašu. Ant fasado šalia namo numerio reikia įrengti vėliavos laikiklį.

Projekte numatyta atitraukti nuo fasado esamą dujotiekio vamzdį. Vamzdis nupjaunamas ir permontuojamas tokiu atstumu, kad netrukdytų esamos sienos apšiltinimui ir kad po sienos apšiltinimo šį vamzdį būtų galima laisvai eksploatuoti, remontuoti ir aptarnauti. Vykdant dujotiekio vamzdţ io permontavimo darbus, grieţ tai laikytis statybos normų, taisyklių, Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklių reikalavimų. Po permontavimo atlikti dujotiekio išbandymą sandarumui. Vamzdis perdaţ omas.

Statybos darbų metu susidariusios šiukšlės turi būti sutvarkomos (išveţ amos į sąvartynus arba perdirbimo įmones).

Šie ir kiti darbai, reikalavimai medţ iagoms aprašyti techninėse specifikacijose. Visos statybos ir apdailos medţ iagos turi atitikti LR galiojančius priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimus bei turėti atitikties sertifikatus. Projekto sprendimai yra tausojantys esamas laikančias konstrukcijas ir nepaţ eidţ iantys jų mechaninio stiprumo bei stabilumo, uţ tikrina gaisrinę saugą ir saugią eksploataciją, pagerina higienos ir sveikatingumo sąlygas, taupo energiją ir šilumą, bet nesudarko statinio estetinio vaizdo.

5.1 PROJEKTE ŠILTINAMŲ PASTATO ATITVARŲ VARŢOS SKAIČIAVIMAS

Pastato sienos: Sienos varţ a:

sessit RRRR Čia: Rsi - Atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varţ a (sienai Rsi =0,13 (m2∙K/W)); Rse - Atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varţ a (visomis kryptimis Rse =0,04 (m2∙K/W)); Rs - Atitvaros sluoksnių šiluminė varţ a, Rs = R1+ R2+ R3

R1- esamos sienos varţ a: R1=0,79 (m2∙K/W);



1697/2014-TDP-BD 24 69 0

R2- 140 mm storio šilumos izoliacijos sluoksnio iš neoporo varţ a (λds =0,032+0,002=0,034 W/(m·K)– projektinė vertė, įvertinant papildomą medţ iagos įdrėkimą atitvaroje):

12,4034,014,0

2 ds

dR

(m2∙K/W);

R3- Plonasluoksnio apdailinio tinko varţ a (λds =1,0 W/(m·K):

01,00,101,0

3 ds

dR

(m2∙K/W);

Tada, Rt=0,13+0,79+4,12+0,01+0,04=5,09(m2∙K/W). Projektu numatomos pasiekti C kategorijos gyvenamiesiems pastatams reikalaujama UN=0,20∙κ2, Išorinei atitvarai κ2=1,0. Atitvaros norminis šilumos perdavimo koeficientas: UN=0,2 (W∙K/ m2), RN=1/UN=5,0(m2∙K/W); Rt=5,09(m2∙K/W) > RN=5,0(m2∙K/W). Pastato cokolis: Cokolio varţ a:

sessit RRRR Čia: Rsi - Atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varţ a (sienai Rsi =0,13 (m2∙K/W)); Rse - Atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varţ a (visomis kryptimis Rse =0,04 (m2∙K/W)); Rs - Atitvaros sluoksnių šiluminė varţ a, Rs = R1+ R2+ R3

R1- esamo cokolio varţ a: R1=0,79 (m2∙K/W); R2- 110 mm storio šilumos izoliacijos sluoksnio iš neoporo varţ a (λds =0,034+0,002=0,034 W/(m·K)– projektinė vertė, įvertinant papildomą medţ iagos įdrėkimą atitvaroje):

24,3034,011,0

2 ds

dR

(m2∙K/W);

R3- Plonasluoksnio apdailinio tinko varţ a (λds =1,0 W/(m·K):

01,00,101,0

3 ds

dR

(m2∙K/W);

Tada, Rt=0,13+0,79+3,24+0,01+0,04=4,21(m2∙K/W). Projektu numatomos pasiekti C kategorijos gyvenamiesiems pastatams reikalaujama UN=0,25∙κ2. Išorinei atitvarai κ2=1,0. Atitvaros norminis šilumos perdavimo koeficientas: UN=0,25 (W∙K/ m2), RN=1/UN=4,0(m2∙K/W); Rt=4,21(m2∙K/W) > RN=4,0(m2∙K/W).



1697/2014-TDP-BD 25 69 0

Pastato stogas: Stogo varţ a:

sessit RRRR Čia: Rsi - Atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varţ a (sienai Rsi =0,1 (m2∙K/W)); Rse - Atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varţ a (visomis kryptimis Rse =0,04 (m2∙K/W)); Rs - Atitvaros sluoksnių šiluminė varţ a, Rs = R1+ R2+ R3 R1- esamo stogo varţ a (1,18 m2∙K/W) ir hidroizoliacinio sluoksnio varţ a (0,02 m2∙K/W): R1=1,20 (m2∙K/W); R2- 180 mm storio šilumos izoliacijos sluoksnio iš polistireninio putplasčio varţ a (λds=0,039+0,002=0,041 W/(m·K)– projektinė vertė, įvertinant papildomą medţ iagos įdrėkimą nevėdinamoje atitvaroje):

39,4041,018,0

2 ds

dR

(m2∙K/W)

R3- 20mm storio šilumos izoliacinės plokštės iš akmens vatos varţ a (λds =0,038+0,002=0,04 W/(m·K)):

5,004,002,0

3 ds

dR

(m2∙K/W);

R4- 2sl. Ruloninės prilydomosios hidroizoliacijos sluoksnio varţ a: R4=0,02 (m2∙K/W); Tada, Rt=0,1+1,20+4,39+0,5+0,02+0,04=6,25(m2∙K/W). Projektu numatomos pasiekti C kategorijos gyvenamiesiems pastatams reikalaujama UN=0,16∙κ2. κ2=1,0. Atitvaros norminis šilumos perdavimo koeficientas: UN=0,16 (W∙K/ m2), RN=1/UN=6,25(m2∙K/W); Rt=6,25(m2∙K/W) = RN=6,25(m2∙K/W).

5.2 GAISRINĖ SAUGA

Statinio funkcinė grupė – daugiabučiai gyvenamieji pastatai P.1.3. Gaisrinės saugos aprašymas rengiamas remiantis statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbų

apimtimi. Gaisrinės technikos privaţ iavimas prie statinio: Privaţ iavimai prie pastato uţ tikrinami kietos dangos keliais. Gaisrinių automobilių pravaţ iavimų plotis priimamas atsiţ velgiant į kompaktinų kelių, inţ inerinių

tinklų išdėstymą ir yra ne toliau kaip 25 m nuo pastato ir ne siauresnis kaip 3,5 m pločio, uţ tikrinant galimybę ugniagesių technikai manevruoti bei patekti prie bet kurios statinio pusės.

Gaisrinių automobilių privaţ iavimo keliai bei aikštelės turi būti visada laisvos; tam uţ tikrinti gali būti statomi specialūs ţ enklai ar aptvarai, naudojamas specialus ţ ymėjimas. Saugus atstumas tarp statinių:



1697/2014-TDP-BD 26 69 0

Saugūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, priklausomai nuo jų ugniai atsparumo laipsnio, pateikiami lentelėje. Atstumai iki gretimų pastatų ir statinių išlaikomi atsiţ velgiamt į besiribojančių pastatų atsparumą ugniai. 1 lentelė. Pastato atsparumo ugniai laipsnis

Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I II III

I 6 8 10 Statinio esminiai priešgaisriniai parametrai:

Atnaujinamas (modernizuojamas) pastatas, atsiţ velgiant į jo tūrinius – planinius sprendinius, aukštingumą, yra priskiriamas I atsparumo ugniai laipsniui. Jo laikančios konstrukcijos yra nedegios: pastato pamatai yra surenkamų betono blokų, pastato sienos – mūrinės, iš vidaus tinkuotos, pertvaros – mūrinės, perdenginiai gelţ betoniniai, stogas sutapdintas, dengtas bitumine rulonine danga, su vidiniu lietaus vandens nuvedimu. Pastatas yra penkių aukštų; po pastatu yra rūsys. Iš viso pastate yra 19 butų ir viena negyvenama patalpa. Bendri pastato gabaritai plane yra 18,95 x 52,20 m. Pastato aukštis skaičiuojant nuo ţ emės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato parapeto yra apie 16,0 m. Pastatas yra priblokuotas prie kito 5-ių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo.

Gaisro apkrovos kategorija nustatoma vadovaujantis LR galiojančiais standartais. Gaisro apkrovų vertinimas atliktas vadovaujantis LST EN 1991-1-2:2002 “Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms”. Šiluminės izoliacijos degumo klasės:

Statinio stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Tinkuojamų sienų sistemos degumo klasė turi būti ne ţ emesnė kaip B–s3, d0.

Šiluminės gaisro apkrovos tankiai: Šiluminės gaisro apkrovos tankiai, taikomi skaičiavimams yra skaičiuotinės reikšmės, pagrįstos

atsparumo ugniai reikalavimais, pateiktais statybos normatyviniuose dokumentuose. Skaičiuotina reikšmė nustatoma iš naudojamų patalpų gaisro apkrovų nacionalinio klasifikavimo.

Skaičiuotinė apkrovos reikšmė qf,d išreiškiama taip:

)/( 221,, mMJmqq qnqqkfdf

m – sudegimo koeficientas; δq1 – koeficientas, kuriuo įvertinama gaisro kilimo rizika dėl sekcijos dydţ io; δq2 – koeficientas, kuriuo įvertinama gaisro kilimo rizika dėl naudojimo būdo; δn – koeficientas, kuriuo įvertinamos įvairios priešgaisrinės saugos priemonės; qf,k – charakteristinis gaisro apkrovos tankis grindų vienetiniam plotui [MJ/m2]. Pagal EN 1991-1-2:2002 E priedo E.1 lentelę: Sekcijos grindų plotas Af= 5000 m2 ; tai gaisro kilimo pavojaus koeficientas δq1=2.00; Kadangi

pastate yra daugiausia gyvenamųjų patalpų, tai gaisro kilimo pavojaus koeficientas δq2=1.00 Pagal EN 1991-1-2:2002 E priedo E.2 lentelę: δn = 1,5x0,87x1,5x1,5x0,78x1,5x1,5x1,5= 7,73; Nustatę šiuos koeficientus gauname: qf,d = 780×0,80×2,0×1,0×7,73 = 9646 MJ/m2. Vertinama, kad bendroji gaisro apkrovos vertė yra 9646 [MJ/m2], todėl pastatas gali būti priskirtas

pirmajai gaisro apkrovos kategorijai. Reikalavimai statybinių konstrukcijų atparumui ugniai bei statinio konstrukcijų gaisrinio

pavojingumo klasėms, priklausomai nuo statybos produktų degumo klasių, iš kurių tos konstrukcijos pagamintos, pateikiami lentelėje:



1697/2014-TDP-BD 27 69 0

2 lentelė

Stat

inio

ats

paru

mo

ugni

ai

laip

snis

Gai

sro

apkr

ovos

kat

egor

ija Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų (turinčių ugnies atskyrimo ir (ar)

apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne maţesnis kaip (min.)

Gai

srin

ių sk

yrių

ats

kyri

mo

sien

os ir

per

dang

os

Lai

kanč

iosio

s kon

stru

kcijo

s

Nel

aika

nčio

sios

vid

inės

si

enos

Lau

ko si

ena

Auk

štų,

pas

togė

s pat

alpų

, rū

sio

perd

ango

s

Stog

ai

Laiptinės

Vid

inės

sien

os

L

aipt

atak

iai i

r ai

kšte

lės

I 1 REI 180 (1) REI 120 (1) EI 30 EI 30 (o↔i)(3) REI 90 (1) REI 30 (1) REI 120 R 60 (5)

(1) Leidţ iama angų uţ pildus įrengti nenormuojamo atsparumo ugniai statinių nelaikančiose vidinėse sienose, lauko sienose ir stoguose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. (2) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 5 ţ monės, gali būti taikoma C0 klasė. (3) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 15 ţ monių, gali būti taikoma C1 klasė. (4) Pastatuose, kuriuose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, liftų durų atsparumui

ugniai gali būti taikoma tik E klasė.

Vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti naudojami statybos produktai turi tenkinti degumo klasės reikalavimus, pateiktus lentelėje:

Patalpos Konstrukcijos

Statinio, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis - I

Statybos produktų degumo klasės

Patalpos, kuriose gali būti iki 15 ţm onių sienos ir lubos C–s1, d0 grindys DFL–s1

Patalpos, kuriose gali būti nuo 15 iki 50 ţ monių

sienos ir lubos B–s1, d0(2) grindys BFL–s1

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami uţ evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi iki 15

sienos ir lubos C–s1, d0

grindys DFL–s1

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami uţ evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 ţm onių

sienos ir lubos B–s1, d0(2)

grindys BFL–s1

Rūsiai ir buitinio aptarnavimo patalpos

sienos ir lubos B–s1, d0 grindys DFL–s1 šildymo įrenginių patalpų grindys A2FL–s1

Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan.

sienos ir lubos B–s1, d0

grindys A2FL–s1 (2) - Sienų paviršiai iki 30 proc. kiekvieno paviršiaus plokštumos ploto atskirai gali būti dengiami D–s2, d2 degumo klasės statybos produktais.



1697/2014-TDP-BD 28 69 0

Statinio stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Išeiti ant stogo numatyta iš kiekvienos laiptinės pro ne maţ esnius kaip 0,6×0,8m, EW 30-C5

atsparumo ugniai liukus stacionariosiomis kopėčiomis. Šios kopėčios turi būti įrengiamos iš ne ţ emesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų. Ant stogo įrengiamas ne ţ emesnis kaip 10cm parapetas ir ne ţ emesnė kaip 60cm apsaugine tvorelė matuojant nuo stogo dangos. Gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto Fg skaičiavimai:

P.1.3 funkcinės grupės I atsparumo ugniai laipsnio pastatams maksimalus gaisrinio skyriaus plotas apskaičiuojamas taip:

Gaisrinio skyriaus plotas: )90cos( Hsg KGFF

čia: Fs – sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas, nurodytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodţ io 7d. įsakyme Nr. 1-338 “Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai”, priklausantis nuo statinio paskirties, m2;

KH – skaičiuojamojo aukščio koeficientas, KH=H/Habs; H – aukštis nuo gaisrinių mašinų privaţ iavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų

altitudės, m; Habs – absoliutus pastato aukštis nurodytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodţ io 7 d. įsakyme Nr. 1-338 “Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai”.

G – pastato gaisrinės saugos įvertinimo koeficientas, bendruoju atveju priimamas lygus 1. Pastato aukštų skaičius – 5. H iki viršutinio aukšto grindų – 12,5 m. Tai: Fg = 50001.0cos (90*12,5/56) = 4698,0 m2

Projektuojamo pastato bendras plotas yra 2316,45 m2, priblokuoto pastato plotas 2069,22 m2, todėl jis į atskirus gaisrinius skyrius yra nedalomas.

Dūmų šalinimas: Dūmai šalinami natūralios traukos sistemomis (per išorinėse atitvarose esančias angas – langus ir

duris bei natūralios oro traukos kanalus).

Sprogimo ar gaisro pavojingumo kategorijos: Statinys pagal sprogimo ir gaisro pavojų neklasifikuojamas. Atskiros sandėliavimo ir techninės patalpos priskiriamos Dg gaisro pavojingumo kategorijai.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės: Šiame projektavimo darbų etape pastato pirminės gaisro gesinimo priemonės neprojektuojamos. Pastato žaibosaugos sistemos: Statinio ţ aibosaugos sistema projektuojama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 „Statinių apsauga nuo

ţ aibo. Išorinė statinių apsauga nuo ţ aibo“. Pastatui projektuojama aktyvioji ţ aibosaugos sistema. Ant pastato stogo numatomas aktyvusis ţ aibolaidis ant 4 m aukščio plieninio stiebo. Vieno aktyvaus ţ aibolaidţ io apsaugos nuo ţ aibo sferos spindulys Rp=20 m. Prie aktyvaus ţ aibolaidţ io prijungiama cinkuota plieno viela (du nuvedimai), kuri sujungiama su įţ eminimo kontūru. Nusileidimo nuo stogo vietose plieno viela po ţ eme sujungiama su cinkuota plieno juosta 40x4mm, kuri jungiasi su įţ eminimo kontūru. Įţ eminimo kontūras klojamas 0,5 m gylyje 1-2 m atstumu palei pastato perimetrą. Įţ eminimo kontūro varţ a neturi viršyti 10Ω.



1697/2014-TDP-BD 29 69 0

Statinių vidaus gaisrinis vandentiekis: Šiame projektavimo darbų etape pastato vidaus gaisrinis vandentiekis neprojektuojamas. Gaisro ir degimo produktų sklidimo ribojimo statinyje sprendiniai: Statinio vidaus perdangoms keliami REI 90, nelaikančioms vidaus sienoms - EI 30, laikančioms

konstrukcijoms - R 120, laiptinių vidinėms sienoms - REI 120, laiptatakiams ir aikštelėms - R 60 atparumo ugniai reikalavimai.

Visos techninės patalpos, turi būti atskirtos EI 45 priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 tipo

perdangomis bei EW 30-C5 priešgaisrinėmis durimis. Langai išorinėse sienose, laukinės bei vidaus laiptinių durys nenormuojamos gaisrinės saugos

atţ vilgiu. Sienų šiltinimo sistemos degumo klasė turi būti ne ţ emesnė kaip B-s3, d0. Evakuacija: Durys evakuaciniuose keliuose turi atsidaryti evakuacijos kryptimi. Leidţ iama projektuoti duris,

atidaromas į patalpų vidų, jei jose nuolat būna ne daugiau kaip 15 ţ monių. Evakuacijos keliuose durys turi būti ne ţ emesnės kaip 2 m. Rūsio ir kitų patalpų, kuriose nuolat

nebūna ţ monių, durų ir praėjimų aukštį leidţ iama sumaţ inti iki 1,9 m. Evakuacinių išėjimų iš pastatų išorinės durys privalo turėti uţ raktus, atidaromus iš vidaus. Evakuacija iš pastato organizuojama per esamą vidinę laiptinę. Evakuacijos kelias nuo labiausiai nutolusių patalpų durų iki išėjimo į lauką arba laiptinę bus ne

ilgesnis kaip nurodyta lentelėje.

Pastato atsparumo ugniai laipsnis

Atstumas nuo tolimiausios

ţmonių buvimo vietos patalpose iki

išėjimo iš jos(2)

Atstumas nuo patalpos durų iki laiptinės arba išėjimo į lauką (m) (1)(2)

kai patalpos durys yra tarp laiptinių ar išėjimų į lauką

kai patalpos durys yra aklinoje koridoriaus ar

holo dalyje I 25 40 25

(1)

- Evakavimo(si) kelio ilgis koridoriuose, holuose ir pan., kai juose nėra natūralaus apšvietimo, turi būti maţ inamas perpus. Ši pastaba netaikoma koridoriams, holams ir pan., kai juose įrengiamos mechaninės priešdūminio vėdinimo sistemos.

(2) - Evakavimo(si) 2 tipo laiptais kelio ilgis nustatomas pagal Gaisrinės saugos pagrindinius

reikalavimus. Gaisro ir gelbėjimo operacijų mastas ir pasekmės avarijos atveju (avarijų likvidavimo planas):

Objektas nėra priskiriamas prie ypatingos svarbos objektų, kuriuose gali būti saugomos ypač kenksmingos ar kitaip pavojingos medţ iagos, viršijant leistinus ribinius kiekius, todėl kilęs incidentas gali būti pavojingas lokaliai, gretimų teritorijų apsaugai nepadarant esminių nuostolių. Incidento likvidavimui pakanka priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų.



1697/2014-TDP-BD 30 69 0

5.3 BENDRIEJI STATINIO RODIKLIAI

Pavadinimas Mato vnt. Kiekis Pastabos

DAUGIABUTIS NAMAS ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE 9. Butų skaičius vnt. 19

1.1 3-jų kambarių butų skaičius vnt. 5 1.2 4-jų kambarių butų skaičius vnt. 11 1.3 Butų pusrusiuose skaičius vnt. 3 1.4 Negyvenamų patalpų skaičius vnt. 1

10. Bendrasis plotas: m2 2316,45 2.1 Gyvenamasis plotas m2 1155,67 2.2 Negyvenamasis plotas m2 99,81 2.3 Naudingas plotas m2 1850,10 2.4 Pagalbinis plotas m2 694,43 2.5 Rūsių plotas m2 366,54 2.6 Garaţ ų plotas m2 - 2.7 Pastogės plotas m2 -

11. Pastato tūris prieš pastato atnaujinimą/po pastato atnaujinimo m3 7663/7663

12. Aukštų skaičius vnt. 5 13. Pastato aukštis m 14. Energetinio naudingumo klasė prieš renovaciją/po D / C 15. Pastato (patalpų) akustinio komforto klasė E 16. Kiti specifiniai pastato rodikliai

8.1 Pastato atsparumas ugniai I 16.2 Pastato atitvarų šilumos perdavimo

koeficientai: - Pastato cokolis (prieš/po atnaujinimo) - Pirmo aukšto grindys - Sienos (prieš/po atnaujinimo) - Stogas (prieš/po atnaujinimo) - Jau pakeisti pastato langai - Pastato langai (prieš/po atnaujinimo) - Lauko durys (prieš/po atnaujinimo)

W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K W/m2K

1,27/ 0,25 0,71

1,27 0,20 0,85/ 0,16

1,6 2,5/1,4 2,6/1,6

5.4 STATYBOS ATLIEKŲ TVARKYMO APRAŠAS

Statybos atliekos turi būti tvarkomos LR atliekų tvarkymo įstatymo (IX – 1004) 31 straipsnio

nustatyta tvarka. Statybos proceso metu statybos atliekos turi būti rūšiuojamos į: - tinkamas naudoti atliekas (betonas, keramikos, medienos, metalo gaminių, termoizoliacinės

medţ iagos ir kitos nedegios medţ iagos), kurias planuojama panaudoti aikštelių, privaţ iavimo dangų pagrindams, įrenginių ar priklausinių statybai;

- tinkamas perdirbti atliekas, kurios pristatomos į perdirbimo gamyklas;



1697/2014-TDP-BD 31 69 0

- netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas (statybinės šiukšlės, kenksmingomis medţ iagomis uţ teršta tara ir pakuotė), pagal sutartis išveţ amos į sąvartynus.

Statybinės atliekos iki jų išveţ imo ar panaudojimo kaupiamos ir saugojamos aptvertoje statybos teritorijoje konteineriuose, uţ darose talpose ar tvarkingose krūvose, jei jos neteršia aplinkos. Statybos atliekų turėtojas nusprendţ ia, kaip ir į kurią tvarkymo vietą bus gabenamos atliekos (tai gali atlikti ir specialios įmonės) ir atsako uţ jų tvarkingą pakrovimą ir pristatymą į sąvartas.

Statytojas, baigęs statybą, statinio pripaţ inimo tinkamu naudoti komisijai pateikia dokumentus apie netinkamų perdirbti ar panaudoti atliekų pristatymą į sąvartas.

Tech

nolo

gini

s pro

cesa

s

Atliekos Atliekų saugojimas objekte

Num

atom

i atli

ekų

tvar

kym

o bū

dai

Pava

dini

mas

Kiekis

Agr

egat

ini b

ūvis

(k

ieta

s, sk

ysta

s, pa

sta)

Kod

as p

agal

atli

ekų

sąra

šą

Pavo

jingu

mas

Laik

ymo

sąly

gos

Did

ţiau

sias

kie

kis

t

Betonas 15,3 K 17 01 01 Nepavojingos Sandeliuojama vietoje

Išveţ amas ir priduodamas į

sąvartyną

Metalas 0,6 K 17 04 05 Nepavojingos Sandeliuojama vietoje

Priduodamas į artimiausią

metalo supirktuvę

Mediena 2,5 K 17 02 01 Nepavojingos Sandeliuojama vietoje

Priduodama į artimiausią medienos

atliekų perdirbimo

įmonę

Stiklas 1,4 K 07 02 02 Nepavojingos Sandeliuojama vietoje Antrinis

panaudojimas

6. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

6.1 BENDRIEJI REIKALAVIMAI Projekto techninėse specifikacijose pateikiami techniniai reikalavimai statybos darbams ir objekte

naudojamoms medţ iagoms bei gaminiams, nurodomi techninius rodiklius norminantys dokumentai - LST, LST EN. Medţ iagos ir gaminiai privalo tenkinti šių standartų reikalavimus ir turėti ten nurodytus arba ne blogesnius techninius ir kokybės rodiklius. Esminiai techniniai statybos produktų rodikliai yra nurodomi aprašant atskirus darbus.

Tik įvykdţ ius TS pateiktus techninius reikalavimus bus tenkinami statiniui keliami esminiai reikalavimai. Darbus gali vykdyti tik atestuotos firmos ir apmokyti specialistai, grieţ tai laikydamiesi produktų gamintojų instrukcijų. Darbai vykdomi turint tam leidimą, suderinus su statytoju jų eigą ir tvarką. Darbų prieţ iūrą vykdo statytojo techninis priţ iūrėtojas, turintis reikiamą atestatą. Visos objekte naudojamos medţ iagos privalo būti atveţ amos firminėje pakuotėje, turėti LR sertifikatą, atitikties deklaraciją arba gaminio pasą.



1697/2014-TDP-BD 32 69 0

Visi darbai objekte turi būti atlikti iki galo, modernizuotas pastatas arba jo dalis turi būti tinkama tolimesnei eksploatacijai. Po modernizavimo neturi pablogėti kitų pastato dalių ir teritorijos eksploatacinės savybės – jie turi likti ne blogesnės būklės, nei buvo iki darbų pradţ ios.

Gaminiai ir statybinės medţ iagos turi būti saugomi taip, kad nepablogėtų jų kokybė. Reikia laikytis kiekvienos medţ iagos nurodytų saugojimo reikalavimų ir gamintojo pateiktų galiojančių nuorodų. Statybos aikštelėje medţ iagos ar gaminiai turi būti laikomi tinkamose ir jei būtina, izoliuotose, sausose, šildomose ir tinkamai vėdinamose patalpose taip, kad kiekviena medţ iaga būtų padėta teisingai ir lengvai patikrinama.

Brėţ iniuose nenumatytų angų ar nišų laikančiose konstrukcijose įrengimas be Uţ sakovo sutikimo raštu neleidţ iamas. Jei bus atliekamas skylių išmušimas, pjovimas ar atitinkami veiksmai, darbai turi būti atliekami taip, kad pabaigus juos, konstrukcijos liktų nesugadintos. Darbo aplinka turi būti sutvarkoma, kad atitiktų aplinkos reikalavimus. Visų tvirtinimo elementų dydis, stiprumas, skaičius ir kitos savybės turi būti sukonstruoti taip, kad atlaikytų numatytas apkrovas, išlaikant saugumo reikalavimus, ir nesilpnintų pagrindo ar konstrukcijos, kuriai leistina tokia apkrova. Dėl bet kurio tipo varţ tų, tvirtinimų, atramų ir t.t., kurie nenurodyti specifikacijose, panaudojimo, Rangovas turi gauti leidimą pas Uţ sakovą. Visi tvirtinimo elementai, pagaminti iš plieno, turi būti apsaugoti nuo korozijos ar pagaminti iš nerūdijančio plieno, išskyrus dalis, liekančias betone.

Jei nenurodyta kitaip, visos angos, įdubimai ir panašūs paviršiai turi būti uţ lyginami ir apdailinami. Paviršių savybės ir išvaizda turi būti identiška supantiems paviršiams. Kur jungiasi dvi dalys, jungčių stiprumas ir išvaizda turi atitikti jiems nurodytus reikalavimus.

Atiduodant projekto darbus turi būti pateikti visų panaudotų medţ iagų ir konstrukcijų sertifikatų, techninių pasų ir kitos informacijos rinkiniai, dengtų darbų ir laikančių konstrukcijų atidavimo aktai, lauko inţ inerinių sistemų išpildomieji brėţ iniai ir kita dokumentacija, kurią pareikalaus valstybinės institucijos, besiremiančios Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais.

Uţ baigus modernizavimo darbus, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdomos statybos uţ baigimo procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos uţ baigimo aktas (STR 1.11.01:2010 „Statybos uţ baigimas“).

6.2 TINKAVIMO DARBAI Ši techninė specifikacija naudojama atliekant keičiamų langų ir balkonų durų vidaus angokraščių

remontą. Numatoma tinkuoti geruoju tinku. Tinkavimui naudojamas cemento-kalkių skiedinys (analog. kitos rūšies skiediniai, gipsiniai ir pan.). Skiediniai

(kalkių ir cemento) gaminami centralizuotai gamyklose ir skiedinio centruose arba statybos aikštelėje, tam naudojant sausus mišinius.

Prieš vykdant tinkavimo darbus privaloma sienas nuvalyti nuo nešvarumų, nukapoti betono ar tinko išlindusius nelygumus uţ sienos plokštumos, ją nugruntuoti, sienų jungtyse su skirtingomis medţ iagomis (kolonomis, sąramomis, g/k siena ir pan.) privaloma įrengti armavimo tinklelį (į abi puses uţ keičiant po 20cm).

Langų plyšius tarp staktų ir mūrinio reikia uţ sandarinti. Uţ sandarinus turi likti 2-3 cm tarpas iki staktos, kuris tinkuojant angokraščius pripildomas skiedinio.

Visi išoriniai kampai ir angokraščiai aptaisomi apsauginiu metaliniu kampu, jis prieš tinkavimą turi būti įrengtas ir išlygintas, esant dideliems tinkuojamiems plotams jis lyginamas įrengiant vertikalius išlyginimo metalinius profilius, kurie montuojami kas 2 m.

Prieš tinkavimą ant lango ir durų profilio klijuojamas apsauginis plastikinis profilis su išsiplečiančia juostele.

Paruošiamasis sluoksnis daromas 5-9 mm storio iš skysto skiedinio (60% vandens). Paruošiamojo sluoksnio skiedinio plastiškumas, matuojant standartinio kūgio grimzle, turi būti 9-12cm. Uţ krėsto ant paviršiaus skiedinio lyginti nereikia. Jis 2-4 valandas padţ iovinamas ir ant jo daromas kitas – išlyginamasis sluoksnis.



1697/2014-TDP-BD 33 69 0

Išlyginamasis sluoksnis yra pagrindinis paviršių išlyginantis tinko sluoksnis. Daromas 7-9 mm storio, iš tešlos pavidalo (35% vandens) skiedinio (plastiškumas, matuojant standartinio kūgio grimzle, 7-8 cm). Jeigu tinkuojamas paviršius labai nelygus, jis lyginamas keliais išlyginamaisiais sluoksniais. Kiekvienas paskesnis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 7 mm ir daromas tik tada, kai anksčiau uţ krėstas skiedinys sukietėja. Uţ krėstą sluoksnį reikia kruopščiai išvalyti pusbrauktėmis.

Dengiamasis sluoksnis daromas tada, kai išlyginamasis sluoksnis sukietėja ir apdţ iūva (po paros). Jo storis 2 mm. Skiedinys (plastiškumas, matuojant standartinio kūgio grimzle, 10-12 cm) maišomas su smulkiu smėliu, išsijotu pro 1,5x1,5 mm akytumo sietą, kad po uţ trynimo apviršius būtų lygus. Prieš tinkuojant langų ar durų angokraščius reikia uţ sandarinti plyšius tarp staktų ir mūrinio.

Uţ sandarinus turi likti 2-3 cm tarpas iki staktos, kuris tinkuojant angokraščius pripildomas skiedinio. Vidiniai angokraščiai tinkuojami skiediniu, skirtu vidaus patalpų sienų tinkavimui. Angokraščių paviršiai daromi šiek tiek nuoţ ulnūs vidaus sienų link, kad būtų didesnis šviesos sklidimo kampas. Visų angokraščių nuoţ ambio kampas pastato viduje turi būti vienodas. Skiedinių grupė IIa. Skiedinio stiprio gniuţ dant markė (stipris gniuţ dant nustatomas bandant 7,07x7,07x7,07 cm dydţ io kubelius po 28 parų kietėjimo): Atsparumo šalčiui markė (atsparumas šalčiui nustatomas pagal LST 1413.11:2005). Reikalingo arba deklaruojamo skiedinio tankio nuokrypis turi būti ne didenis kaip 10%.

6.3 GLAISTYMO DARBAI Statybiniai glaistai remontuojant pastatus naudojami vykdant vidaus apdailą (angokraščių remontą).

Gaminant ir naudojant glaistą turi būti laikomasi darbų saugos taisyklių. Pagal išvaizdą glaistas turi būti vienalytis, be varškėjimo poţ ymių ir mechaninių priemaišų. Glaisto

spalva gali būti nuo baltos iki rusvai gelsvos, kartais pilkšvos spalvos. Glaistas turi būti smulkus. Likutis ant sieto Nr. 020 turi būti ne daugiau kaip 1 %. Glaisto,

naudojamo pirminiam betono ir tinkuotųjų paviršių glaistymui, likutis ant sieto Nr. 020 neturi viršyti 30 %, o ant sieto Nr. 0,315 - ne daugiau kaip 5 %.

Glaistas neturi susitraukti. Dţ iūvant (0,3 - 0,5) mm storio glaisto sluoksnyje neturi atsirasti įtrūkimų.

Glaistas neturi temptis ir velti glaistyklės, gerai turi lipti prie gruntuoto paviršiaus. Nuglaistytas išdţ iūvęs paviršius šiek tiek patrynus neturi teptis.

Glaistas, skirtas išorinei apdailai, turi būti atsparus statiniam vandens poveikiui. Išlaikius vandenyje 24 h, glaistytame paviršiuje neturi atsirasti matomų defektų (pūslių, įtrūkių ir pan.).

Glaistas, skirtas išorinei apdailai, turi būti atsparus šalčiui. Po 25 šaldymo ciklų glaistytame paviršiuje neturi atsirasti matomų defektų (glaisto sluoksnis neturi atsilupti nuo pagrindo, neturi atsirasti įtrūkių ir pan.).

Glaistas, skirtas išorinei apdailai, sukibimo su glaistomu paviršiumi stipris turi būti ne maţ esnis kaip:

0,1 N/ mm2 - po 24 h; 0,2 N/ mm2 - po 48 h. Glaisto kokybė turi būti tikrinama priimamaisiais ir periodiniais bandymais. Priimamieji bandymai

(išvaizda, slankumas, sausųjų medţ iagų kiekis, pakavimas, ţ enklinimas ir kt.) atliekami kiekvienai glaisto partijai, o periodiniai (dţ iūvimo laikas, smulkumas, susitraukimas, atsparumas statinio vandens poveikiui ir kt.) ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, atsparumas šalčiau – ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį.

Glaistas turi būti naudojamas pagal gamintojo instrukciją. Glaistomi paviršiai turi būti sausi, nedulkėti, be riebalų dėmių ir statybinio skiedinio likučių, neturi reaguoti su glaisto komponentais, neturi tepti. Tepantys paviršiais parą prieš glaistymą gruntuojami. Antrą kartą glaistyti galima tik visiškai išdţ iūvus ankstesniam sluoksniui.

Gamintojas turi garantuoti, kad glaistų kokybė atitiks LST 1519:2011 standarto reikalavimus, jei vartotojas laikysis gabenimo ir laikymo taisyklių.

6.4 DAŢYMO DARBAI Bendroji dalis



1697/2014-TDP-BD 34 69 0

Techninė specifikacija "Daţ ymo darbai" naudojama atliekant vidaus patalpų (angokraščių) daţ ymą. Darbų vykdymas Remontuojant patalpas, jas numatoma daţ yti daţ ais, kurie yra struktūriški, nenusitrinantys (pagal

DIN 53 778), gerai valomi, atsparūs vandeninėms dezinfekavimo ir buitinėms valymo priemonėms mechaniniam poveikiui, taip pat atspindinčius šviesą.

Pagrindinė medžiaga: 100% grynas akrilatas. Dirbtinės medţ iagos dispersija pagal DIN 55 945 su adhezijos promotoriumi, kad būtų pasiekta optimali sankiba.

Tankis: ~1,45 g/ cm³ Sąnaudos: dengiant lygų pagrindą, sunaudojama ~120 ml/m² arba 170 g/m² vienam sluoksniui,

dengiant šiurkštų - daugiau. Kiek reikia tikslai, apskaičiuokite padengę bandomąjį sluoksnį. Džiūvimo trukmė: kai oro temperatūra +20° C ir santykinis oro drėgnumas 65%, paviršius išdţ iūsta

ir galima daţ yti po 4-6 val. Visiškai sausas ir pakeliantis apkrovą būna po 3 dienų. Kai temperatūra ţ emesnė ir oro drėgnumas didesnis, dţ iūvimo trukmė ilgesnė.

Blizgesio laipsnis: šilko matiniai pagal DIN 53 778. Dengimo būdas: teptuku, voleliu arba purkšti beoriais purkštuvais. Techniniai duomenys pagal DIN EN 13 300 • Atsparumas šlapiam trynimui: 2 klasė, atitinka “atsparūs šlapiam trynimui“ klasę pagal DIN 53

778. • Kontrastingumo laipsnis (dengiamumas): 2 klasės dengiamoji geba, kai išeiga 6 m2/l arba

sąnaudos 160 ml/m2. • Blizgesio laipsnis: Matinis. • Maksimalus grūdelių dydis: Smulkūs (<100 μm). Dengimo būdas: Teptuku, voleliu ir beoriu purkštuvu. Dengimas beoriu purkštuvu: Purškimo kampas: 50° Purkštukas: 0,021-0,026″ Purškimo slėgis: 150-180 bar Panaudoti įrankiai plaunami vandeniu. Dengiant lygius paviršius, sunaudojama ~ 160 ml/m2 vienam sluoksniui, šiurkščius – atitinkamai

daugiau. Kiek reikia tiksliai, apskaičiuokite padengę bandomąjį plotą. Ţemiausia temperatūra dengiant Pagrindo ir aplinkos temperatūra turi būti ne ţ emesnė kaip +5°C. Dţiūvimo trukmė Kai oro temperatūra +20°C ir santykinis oro drėgnumas 65%, paviršius išdţ iūsta per 4-6 val. ir

galima dengti sekantį sluoksnį. Visiškai išdţ iūsta ir išlaiko apkrovą po ~ 3 dienų. Kai temperatūra ţ emesnė ir santykinis oro drėgnumas didesnis, dţ iūsta ilgiau

Darbų vykdymas Nerekomenduojami daţ yti švieţ io tinko. Būtina atlikti visus reikalingus paviršiaus paruošimo

darbus. Visada atsiţ velgti į daţ ų gamintojo rekomendacijas ir laikytis jų nurodymų. Būtina laikytis pagrindinių daţ ų naudojimo taisyklių: nedaţ yti po lietaus ar prieš lietų spiginant saulei, ant nešvaraus ar neparuošto paviršiaus.

Paviršiaus paruošimas Nuo nedaţ ytų tinkuotų paviršių vieliniu šepečiu reikia nuvalyti teršalus, svetimkūnius, druskas,

birias medţ iagas. Nuo anksčiau daţ ytų paviršių pašalinti nusilupančius daţ ų sluoksnius. Kalkes būtina nuvalyti visiškai. Daţ omieji paviršiai nuplaunami vandeniu aukšto slėgio aparatais. Nuplautas paviršius turi išdţ iūti. Sienų įtrūkimai ir nelygumai uţ glaistomi tam skirtu glaistu.

Daţymas Prieš daţ ant paviršių reikia nugruntuoti. Gruntas pasirenkamas pagal daţ us, kuriais bus daţ oma.

Grunto rūšis nurodoma daţ ų gamintojo instrukcijoje. Gruntuojama teptuku, voleliu ar elektriniu daţ ymo



1697/2014-TDP-BD 35 69 0

aparatu. Pirma bandoma maţ ame plote. Gruntą reikia dengti vienu sluoksniu. Po 16-24 valandų nugruntuotą paviršių galima daţ yti. Prieš daţ ymą daţ us reikia gerai išmaišyti. Daţ ant volelį reikia visą mirkyti daţ uose, jų perteklių nuvalyti į groteles. Volelį reikia vesti įstriţ ai iš viršaus ţ emyn. Paviršių reikia dengti dviem sluoksniais. Tarp daţ ymų daroma pertrauka. Jos trukmė nuo 4 iki 12 valandų, atsiţ velgiant į daţ ų rūšį ir oro sąlygas.

Nuo metalinių paviršių rūdys ir purvas nuvalomi metaliniais grandikliais ir šepečiais. Rūdys pašalinamos cheminiu rūdţ ių valikliu, po to paviršius nuplaunamas ir išdţ iovinamas. Nuo naujų galvanizuotų paviršių, kurie bus daţ omi, turi būti kruopščiai tirpikliu pašalintos tepalų dėmės. Dulkės nuo paviršių nusiurbiamos.

Akriliniai daţ ai pasiţ ymi geru sukibimu su įvairiais paviršiais ir geru atsparumu šviesai (lėtai praranda spalvą, blizgesį bei pradines mechanines savybes).

Ilgaamţ iškumas – 5-15 metų; Mechaninės savybės – vidutinės; Atsparumas cheminėms medţ iagoms – vidutinis; Atsparumas šviesai – geras.

6.5 STOGŲ IR FASADŲ ELEMENTŲ APSKARDINIMO DARBAI

Medţiagos Fasadų ir stogo elementų apdailai ir apskardinimui naudojama skarda gaminama iš plieno su

maţ esniu ţ alingų priemaišų (sieros ir fosforo) kiekių, joje turi būti maţ iau nemetalinių intarpų jų mikrostruktūra tolygesnė negu paprastųjų konstrukcinių plienų.

Skardos mechaninės savybės

Normalizuoti arba karštai valcuoti lakštai Šaltai valcuoti plienų lakštai, kurių paviršius cinkuotas ir dengtas plastiku (danga gali būti PVDF, PURAL ir kt.) minimalus storis 0,5 mm

Stiprumo riba MPa Santykinis ištįsimas % Stiprumo riba MPa Santykinis ištįsimas % 310-330 32-34 310-330 32-34

Skardai leidţ iamos storio nuokrypos yra 10%. Lenkiant skardą 90 laipsniu kampu apie 1,5 mm spinduliu uţ apvalintą briauną, skarda neturi

įtrukti,o cinkavimas - atsisluoksniuoti. Skarda turi būti padengta 60 mkm storio danga cinkuojant karštu būdu arba 120 mkm storio danga

purškiant cinką. TECHNINIAI REIKALAVIMAI PLIENO SKARDAI: - medţ iaga – karštu būdu cinkuoti plieno lakštai; - paviršiaus danga – poliesteris, atspari atmosferos poveikiui ir mechaniniams įbrėţ imams; - atsparumas ugniai – nedegi; - spalva – ţ iūrėti projekto dalies brėţ inius ir ašikinamąjį raštą; - storis – 0,5 mm; leidţ aimos storio nuokrypos yra 10%. Palangių apskardinimas Išorinių palangių apskardinimo nuolydis turi būti didesnis nei 50, krašto uţ leidimas uţ fasado

plokštumos 30-40 mm. Palangių apskardinimas turi būti gerai pritvirtintas prie lango rėmo ir gerai uţ sandarintas, būtina

numatyti priemones apsaugančias nuo vibracijos; garsą sugeriančios medţ iagos turi atitikti priešgaisrinės klasės B2 reikalavimus, jos dedamos tarp sienos ir palangės apskardinimo (horizontali juosta).

Kad būtų uţ tikrintas vandens nuvedimas nuo palangės šonų cinkuotos skardos palangėms uţ lenkiami kraštai.



1697/2014-TDP-BD 36 69 0

Reikalingas sandarinimas turi būti atliekamas be plyšių visuose kraštuose ir nepaţ eidţ iant pastato apdailos dėl temperatūrinių ilgio svyravimų.

Apskardinimo darbai Apskardinimo konstrukcijoje naudojami metalo gaminiai turi būti iš korozijai atsparių medţ iagų.

Skarda turi būti cinkuota daugiasluoksne danga ir padengta poliesteriu. Medţ iaga – S320 GD+Z275 pagal DIN EN 10147. Cinkavimas pagal DIN EN 10147. Apsaugos nuo korozijos klasė – II pagal DIN 55928,8 dalis. DU – padengimas.

6.6 NAUJOS LAUKO DURYS Išorinės durys turi būti pagamintos taip, kad jas naudojant ir priţ iūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų uţ tikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Išorinių durų šilumos pralaidumas turi tenkinti STR 2.01.05:2005 šilumos išsaugojimo reikalavimus. Durų oro garso izoliavimo savybės turi tenkinti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ reikalavimus. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priedą Vilniaus miestas priskiriamas I vėjo apkrovos rajonui; vietovės tipas – B. Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertė vref,0 nustatoma pagal 2 priedo 2.1 lentelę, vref,0=24.0m/s; Pagal 2 priedo 2.3 lentelę, kai durų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, nustatome išorės duris veikiančias vėjo apkrovas: - vėjo slėgis į išorines duris pastato centrinėse zonose: 220 Pa; - vėjo slėgis į išorines duris pastato pakraščiuose: 530 Pa; - vėjo slėgis į išorines duris pastato kampuose: 800 Pa; - reikalavimai išorinėms durims, esančioms pastato centrinėse zonose: A1; - reikalavimai išorinėms durims, esančioms pastato pakraščiuose: A3; - reikalavimai išorinėms durims, esančioms pastato kampuose: A4. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 15 punkto 2 lentelę reikalavimai išorinių durų vandens nepralaidumui, kai durų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, yra: - reikalavimai išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose: 4A, 4B; - reikalavimai išorinėms durims, esantiems duris pastato pakraščiuose: 5A, 5B; - reikalavimai išorinėms durims, esantiems pastato kampuose: 7A, 7B. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 16 punkto 3 lentelę reikalavimai išorinių durų oro skverbties klasėms, kai durų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, yra: - reikalavimai išorinėms durims, esančioms pastato centrinėse zonose: 2; - reikalavimai išorinėms durims, esančioms duris pastato pakraščiuose: 2; - reikalavimai išorinėms durims, esančioms pastato kampuose: 2. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 18 punkto 5 lentelę išorinių durų mechaninio patvarumo klasė yra 6; naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai – intensyvios; 200 000 ciklų); Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 20 punkto 7 lentelę išorinių durų mechaninio stiprio klasė yra 2. Išorinės iėjimo į rūsį durys projektuojamos vienvėrės metalinės konstrukcijos pilnai apšiltintos (plieninio profilio milteliniu būdu daţ yta stakta, apšiltinta akmens vata, durų varčia iš metalinių profilių ir išorinio plieno lakšto, apšiltinta akmens vata, su papildomu apšiltinimu iš ekstrūdinio polistireno; varčia padengta lauko sąlygomis skirta drėgmei atsparia MDF plokšte); su ne aukštesniais kaip 20 mm nerūdijančio plieno slenksčiais; su spynomis ir nulenkiamomis rankenomis; su durų pritraukėjais; su atraminėmis kojelėmis. Durų spalva - pilka. Išorinės įėjimų durys projektuojamos vienvėrės metalinės konstrukcijos pilnai apšiltintos su įstiklinimu (plieninio profilio milteliniu būdu daţ yta stakta, apšiltinta akmens vata, durų varčia iš metalinių



1697/2014-TDP-BD 37 69 0

profilių ir išorinio plieno lakšto, apšiltinta akmens vata, su papildomu apšiltinimu iš ekstrūdinio polistireno; varčia padengta lauko sąlygomis skirta drėgmei atsparia MDF plokšte); su ne aukštesniu kaip 20 mm nerūdijančio plieno slenksčiu; įstiklintos stiklo paketu iš 3-jų armuotų selektyvinių stiklų; su mechanine kodine spyna ir nulenkiama rankena; su durų pritraukėju; su atramine kojele. Durų spalva - pilka. Su galimybė atidaryti duris iš vidaus be rakto. Išorinių durų langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2·K). Kiekvienam butui turi būti pateikiamas raktų komplektas bei 3 raktų komplektai - tecninėms tarnyboms. Projektuojamų metalinių durų profilių spalvas reikia tikslinti statybos darbų metu pagal rangovo pateiktą spalvinę paletę. Durų rankenos įrengiamos 1,05 m aukštyje. Durų rankenos dizainas bus parenkama statybos darbų metu. Durys iš gamintojo turi būti atveţ tos surinktos į blokus – stakta su varčia pakabinta ant vyrių. Mechaninis jų atsparumas ir kiti rodikliai turi atitikti LST. Visas duris montuoti vadovaujantis konkretaus gamintojo reikalavimais. Darbų vykdymas Galimi du durų staktos įstatymo į angą būdai: - durų staktos tvirtinimas panaudojant metalines plokštes ir putų poliuretaną; - durų staktos įtvirtinimas angoje specialiomis skečiamosiomis mūrvinėmis su sraigtais. Durų į angą įstatymo technologija panaudojant putų poliuretaną . Prieš durų įstatymą pašalinami tinko likučiai ir dulkės. Parenkamas atitinkamas tarpas tarp varčios apatinės briaunos ir patalpų grindų dangos (durims be slenksčių) ir, jeigu yra būtina, stakta trumpinama. Montuojant duris su staktos praplatinimo tašeliais, tašelius reikia sudėti ant paguldyto durų bloko taip, kad nebūtų tarpų tarp staktos ir tašelių. Tašeliai tvirtinami vinimis. Stakta sienos angoje fiksuojama mediniais pleištais, intarpais ir išramstymo tašeliais. Išramstant tipinę staktą išramstymo tašelių ilgis ir intarpų storiai turi būti 5 mm didesni uţ varčios plotį. Išramstant staktą praplatinimo tašelių ilgių ir intarpų storiai turi būti taip parinkti, kad nebūtų tarpų. Fiksuojant staktą, turi būti įvykdomi šie reikalavimai: - gulsčiuku būtina patikrinti staktų plokštumų statmenumą; - įstriţ ainės turi būti suvienodintos - naudojamas gulsčiukas arba kampinė liniuotė, parenkamas atitinkamas intarpo storis; - turi būti išlaikomi vienodi tarpai tarp staktos ir varčios (apie 2 mm). Tvirtinant teisingai pastatytas staktas angoje putų poliuretanu, patogiausia naudoti dvikomponentį arba vienkomponentį putų poliuretaną, pateiktą balionėliuose. Vienas balionėlis išpurškia iki 45 ltr. putų, todėl jo uţ tenka dviejų durų blokų viso perimetro uţ sandarinimui. Esant didesnei darbų apimčiai, tikslinga naudoti purškimo pistoletą. Prieš naudojant poliuretanines putas, būtina atidţ iau perskaityti naudojimo instrukciją. Reikia atkreipti dėmesį, kad prieš sandarinimą paviršiai turi būti sudrėkinti. Išlindęs pro plyšius putų perteklius lengvai apipjaunamas peiliu, po to atviri poliuretano paviršiai uţ dengiami apvadais. Taikant šį įtvirtinimo būdą, staktų apačią (be slenksčių) reikia papildomai tvirtinti vinimis (varţ tais). Išramstymo tašeliai ir intarpas išimami visai sukietėjus poliuretanui. Naudojant antrąjį staktų įtvirtinimo būdą, staktos tvirtinamos angoje ne maţ esnėmis kaip 10 x 100 mm mūrvinėmis su sraigtais gręţ iant skylę per durų staktą ir pleištą tiesiog į laikančią konstrukciją. Mūrvinę rekomenduojama naudoti vietoje tvirtinimo vinimis į įmūrytą sienoje medinę ar pjuvenų betono plytą. Plastmasinis kamštis mūrvinės sraigto galvutei uţ dengti paprastai komplektuojamas kartu su mūrvinėmis.



1697/2014-TDP-BD 38 69 0

Tarpas tarp staktos ir angos paviršių uţ kemšamas akmens, stiklo vata, putų polistirolo pastomis arba specialiomis stiklo vatos juostelėmis polietileniniame apvalkale. Apkamšoma visų durų perimetru. Angokraščiai tinkuojami arba aptaisomi tam tikslui skirtais apvadais. Bendrasis viso pastato bei atskirų atitvarų pralaidumas orui turi būti ne didesnis uţ lentelėje nurodytas vertes.

Leistinos oro pralaidumo vertės, m3/(m2/h)

Atitvara Leistinas pralaidumas orui, kai slėgių skirtumas 50 Pa

Langai ir durys 5,0 Atitvaros (išskyrus langus ir duris) 0,8 Bendrasis viso pastato 3,0

6.7 METALO IR ARMATŪROS DARBAI Techninė specifikacija "Metalo ir armatūros darbai" naudojama šiais atvejais: - ruošiant laikančius elementus stogų ir kitų pastato elementų apskardinimo darbams; - ruošiant metalinius gaminius.

Medţiagos Laikančioms konstrukcijoms turi būti naudojami gamykliniai metaliniai profiliai, lakštai ir juostos

iš anglinių konstrukcinių plienų. Suvirinimo siūlės metalas turi būti ne prastesnių fizinių-mechaninių savybių uţ suvirintą pagrindinį metalą. Vertikalių paviršių horizontalių siūlių suvirinimas atliekamas elektrodais, kurių skersmuo ne daugiau 4 mm. Didţ iausias siūlės statinis turi būti kf ≤ 1,2 t, kur t – plonesniojo jungiamojo elemento storis. Visos siūlės turi būti apţ iūrėtos vizualiai, patikrintos siūlių formos ir dydţ iai. Nekokybiškos siūlės turi būti iškertamos ir virinamos iš naujo.

Atraminių mazgų altitudţ ių leistini nuokrypiai nuo projektinių - 10 mm. Suvirinimo siūlės metalas turi būti ne prastesnių fizinių-mechaninių savybių uţ suvirintą pagrindinį metalą. Todėl suvirinimo viela, naudojama kaip elektrodinė ar kaip pridėtinis metalas, turi turėti ne daugiau kaip: S 0,012 - 0,03 %; P 0,012 - 0,03 %. Kad plienas suvirinimo siūlėje neuţ sigrūdintų ir būtų plastiškas, ribojamas anglies kiekis: C 0,025 - 0,19 %.

Metalo gaminiai, kurie montuojami lauke, turi būti nugruntuoti ir nudaţ yti daţ ais, kurie atsparūs atmosferiniams poveikiams.

Daţ ant jau nudaţ ytus, bet pradėjusius rūdyti metalo gaminius, daţ ai turi būti su rūdis rišančia medţ iaga. Darbų vykdymas

Suvirinimo defektai ir jų pašalinimo būdai Suvirinimo defektai: a) grioveliai viršijantys 0,5 mm, kai virinamo plieno storis iki 10 mm; grioveliai viršijantys 1 mm,

kai plieno storis 10 mm ir daugiau. Jie išilginės siūlės pagrindiniame metale atsiranda neteisingai manipuliuojant elektrodu arba esant per didelei suvirinimo srovei;

b) poros siūlės paviršiuje-atsiranda vartojant suvirinimui elektrodus su drėgnu aptepu arba suvirinant nekokybiškai nuvalytus paviršius;

c) nepilnai suvirinti paviršiai-gaunami esant per dideliam suvirinimo greičiui arba per maţ am suvirinimo stiprumui.

Poros, plyšiai, neprivirinimai ir kiti defektai turi būti iškertami, siūlės naujai suvirinamos. Konstrukcijas suvirinti tik patikrinus surinkimo tikslumą. Visos suvirinimo siūlės 100 % turi būti apţ iūrėtos vizualiai, patikrintos siūlių formos ir dydţ iai. Atliekant darbus turi būti dirbama vadovaujantis darbų saugos instrukcijomis. Į statybos aikštelę atveţ ti metaliniai profiliai markiruojami.



1697/2014-TDP-BD 39 69 0

Metaliniai profiliai sandėliuojami neapšildomuose uţ daruose sandėliuose ar pastogėse. Sandėliuojant pastogėse, įrengti nuolydį vandens nutekėjimui. Metalinius profilius pakelti nuo grunto ar grindų 0,2 m.

Skirtingų markių ir profilių metalas sandėliuojamas atskirai. Metalą sandėliuoti ant medinių ar metalinių padėklų ir intarpų iki 1,5 metro aukščio ir 200 - 600 kN svorio rietuvėse. Suvirinimo elektrodai surūšiuojami pagal markes ir sandėliuojami šiltoje, sausoje patalpoje.

6.8 BETONO DARBAI Bendroji dalis Visų konstrukcijų įrengimas turi būti atliekamas pagal brėţ iniuose pateiktus sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus. Betonavimo darbams naudojamas betonas turi atitikti LST EN206-1:2002 reikalavimus ir techninių specifikacijų reikalavimus. Turi būti naudojamas tiktai švieţ ias betonas. Pradėjęs stingti betonas ar skiedinys negali būti naudojami. Betonas konstrukcijose turi būti suklotas ir sutankintas taip, kad atitiktų visus techninėse specifikacijose išdėstytus reikalavimus. Betonas į statybos aikštelę turi būti pristatomas su vaţ taraščiu, kuriame turi būti nurodyta tokia informacija: gamintojo pavadinimas, betono sumaišymo data ir laikas, betono stiprio klasė, panaudotų priedų pavadinimai,vaţ taraščio numeris, transporto priemonės numeris, vartotojo pavadinimas, statybos aikštelės pavadinimas ir vieta. Bet kuriam pastato elementui betonuoti turi būti naudojami tokie klojiniai, kad kiekviena išbetonuota konstrukcija atitiktų jai keliamus kokybės reikalavimus, tokius kaip matmenų tikslumas ir betono paviršiaus kokybė. Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO 15630-1,2:2003 reikalavimus. Monolitinio betono ir gelţbetonio darbai Poţ eminės ir antţ eminės dalies monolitinio betono darbai susideda iš: monolitinių gelţ betoninių gręţ tinių polių įrengimo; monolitinių gelţ betoninių plokščių įrengimo; kitų betono darbų, kurie reikalingi antţ eminės dalies darbų uţ baigimui. Monolitinių pamatų matomų betono paviršių kategorija - A4; nematomų - A6 (ţ iūr. poskyrį “Betono paviršių klasifikacija“), cokolio matomų paviršių ir grindų plokštės – A3. Apsauginis betono sluoksnis turi būti ne maţ esnis kaip: apsauginio cokolio - 15 mm; pamatų sijų - 70 mm; grindų plokščių - 35 mm; juostinių pamatų - 50mm; kolonų - 30mm; perdangos plokščių - 30mm. Medţiagos betono mišinio gamybai. Bendroji dalis Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, uţ pildai ir kitos medţ iagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamţ iškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Portlandcementas Betonui gaminti kaip rišamoji medţ iaga vartojamas portlandcementas pagal LST L197-1:2011; LST EN 197-1:2001(d) ne ţ emesnės kaip 42,5 klasės - tai reiškia, kad cemento bandinio stiprumas gniuţ dant po 28 parų kietėjimo turi būti 42,5 MPa. Jis turi būti uţ tikrintos kokybės, pristatomas uţ daruose maišuose ar statinėse, apsaugančiose nuo atmosferos poveikio perveţ imo metu. Kiekviena siunta gamintojo turi būti



1697/2014-TDP-BD 40 69 0

sertifikuota - turėti kokybės dokumentą. Jei cementas sandėliuojamas, turi būti įrengta tinkama pastogė, kad būtų apsauga nuo atmosferos poveikio. Pasenęs ar gendantis cementas negali būti naudojamas ir turi būti pašalintas iš statybos vietos. Cemento tiekimas ir sandėliavimas be taros turi būti suderintas su inţ inieriumi. Rangovas turi būti atitinkamai pasiruošęs cemento sandėliavimui be taros. Uţpildai Turi būti naudojami uţ pildai atitinkantys LST EN 12620:2003+A1:2008(d); LST EN 12620:2003/AC:2005(d) reikalavimus. Uţ pildų kenksmingų priemaišų leistiną kiekį, pavyzdţ ių bandymus, uţ pildų rūšiavimą ţ iūrėti LST EN 12620:2003+A1:2008(d). Didţ iausias uţ pildo dalelių skersmuo neturi viršyti: - vieno ketvirtadalio maţ iausio konstrukcijos matmens; - atstumų tarp armatūros strypų minus 5 mm; - 1,3 karto apsauginio betono sluoksnio storio. Vanduo Vanduo betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti turi būti švarus, be ţ alingų, normalų betono kietėjimą stabdančių priemaišų (rūgščių, sulfatų, riebalų, druskų, geleţ ies nuosėdų, kenksmingų priemaišų ir pan.). Jame gali būti ne daugiau kaip 5000 mg/l įvairių ištirpusių druskų, iš jų sulfatų - ne daugiau kaip 500 mg/l. Betonui geriausiai tinka geriamas vandentiekio ir švarus upių bei eţ erų vanduo. Prieš pradedant betono gamybą rangovas turi pateikti inţ inieriui pilną vandens analizės ataskaitą. Plastifikuojantys ir prieššaltiniai priedai Betono mišinių technologinių ir eksploatacinių savybių pagerinimui naudojami cheminiai priedai turi būti aprobuoti inţ inieriaus. Naudojami priedai turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 934-2:2009+A1:2012 reikalavimus. Gali būti naudojami plastifikuojantys priedai didinantys betono plastiškumą, klojumą, leidţ iantys maţ inti v/c santykį, prailginantys kietėjimo laiką. Gelţ betoninėms konstrukcijoms turi būti naudojami priedai neagresyvūs armatūros atţ vilgiu. Kalcio chlorido ir kiti chloro turintys priedai negali būti dedami į gelţ betonį ir į betoną su metalinėmis įdėtinėmis detalėmis. Maksimalus chloro jonų kiekis betone neturi viršyti nurodyto lentelėje 2.1:

Chloro jonų kiekis betone Pavadinimas Chloro jonų kiekis, %nuo cemento masės Betonas 1,0 Gelţ betonis 0,4 Įtemptai armuotas gelţ betonis 0,2

Plastifikuojantys priedai turi būti naudojami tik būtinais atvejais. Atliekant betonavimo darbus ţ iemos metu, turi būti naudojami prieššaltiniai priedai aprobuoti

inţ inieriaus, skatinantys betono mišinio kietėjimą šaltyje. Iš jų gali būti naudojami NACl, NA2SO4, K2SO4, CACL2, CA(NO3)2.



1697/2014-TDP-BD 41 69 0

Rekomenduojamas kietėjimą greitinančių priedų kiekis

Cemento rūšis Betono

vandens/cemento santykis

Priedai skaičiuojant % nuo sauso cemento masės

NaCl Ca(No3)2

Portlandcementas cemi 42,5 klasės 0,35-0,55 1-2 2-3

Gali būti naudojami ir kiti cheminiai priedai su panašiomis savybėmis, kurie aprobuoti inţ inieriaus. Švieţ ias betono mišinys Betono mišiniai turi atitikti LST EN 206-1:2002; LST EN 206-1:2002/A1:2004; LST EN 206-

1:2002/A1:2005 reikalavimus. Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, uţ pildai ir kitos medţ iagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamţ iškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Sudėtis turi būti tokia, kad mišinys nesisluoksniuotų, neatsiskirtų cementinis pienas. Betono mišinio sudėtis turi būti tokia, kad jį sutankinus betono struktūra būtų tanki, t.y. sutankinus standartiniu būdu oro neturi būti daugiau kaip 3 , kai uţ pildai stambesni negu 16 mm ir ne daugiau kaip 4 , kai uţ pildai smulkesni negu 16 mm, neskaitant specialiai į uţ pildo poras įtraukto oro. Betono mišinio konsistencija turi būti tokia, kad jis gerai uţ pildytų formą, tarpus tarp armatūros, nesisluoksniuotų ir galėtų būti tinkamai sutankintas esamomis priemonėmis. Nesukietėjusio betono klojumas turi būti nustatomas paga ISO 1920-2:2005; ISO 1920-5:2004. Monolitinio betono klojumas pagal kūgio nuoslūgį, priklausomai nuo konstrukcijos paviršiaus kategorijos, nuo armavimo tankumo ir konstrukcijos

gabaritų turi atitikti ISO 1920-2:2005 reikalavimus ir turi būti: - masyvioms konstrukcijoms - ne daugiau 50 mm (S2 klasė). - uţ taisymams ir kitoms konstrukcijoms 50-90 mm. Kai reikalingas ypač geras slankumas, kad uţ tikrinti tinkamą betono konsolidaciją formose ir aplink

armatūrą, klojumas turi būti didesnis (S3 klasės), tačiau bet kuriuo atveju neturi viršyti 100-110 mm. Vandens ir cemento santykis gaminant betono mišinį turi būti galimai maţ esnis, kad būtų gaunama pakankama betono stiprio klasė priklausomai nuo betono gaminių naudojimo aplinkos sąlygų kategorijos (LST EN 206-1:2002).

Klojiniai Pagrindinė klojinių paskirtis - betono mišiniui, kol jis nesukietiejo, suteikti reikiamą formą ir leisti

pasiekti numatytą stiprumą. Klojiniai turi būti standūs, neviršyti leistinųjų deformacijų perimant technologines apkrovas, klojamo ir tankinamo mišinio slėgį. Klojiniai turi būti įrengiami grieţ tai pagal betonuojamų konstrukcijų gabaritus ir padėtį, tokios konstrukcijos, kad patikimai atlaikytų sukloto betono krūvį ir papildomus krūvius, kurie gali atsirasti betonavimo metu ir po betonavimo, kol konstrukcija nesukietėja. Klojiniai turi būti paskaičiuoti šių normatyvinių apkrovų poveikiams:

Vertikalios apkrovos: 1) klojinių savitasis svoris, nustatomas pagal Rangovo brėţ inius; 2) pakloto betono mišinio masė; 3) armatūros masė; 4) ţ monių ir įrangos svoris: 5) apkrova nuo betono vibravimo. Horizontalios apkrovos: 1) vėjo apkrova (vertikaliems klojiniams); 2) pakloto betono mišinio spaudimas į klojinių šoninį paviršių; 3) dinaminės apkrovos betono klojimo metu: 4) apkrova nuo betono vibravimo. Apkrovos turi būti imamos su nustatytais perkrovimo koeficientais. Klojiniai turi būti skaičiuojami

galimiems nepalankiausiems apkrovų deriniams.



1697/2014-TDP-BD 42 69 0

Klojinių elementų įlinkis veikiant apkrovoms neturi viršyti: kitų klojinių - 1/400 angos. Klojinių paviršiai turi būti tokios kokybės, kad atitiktų išbetonuotoms konstrukcijoms keliamus

reikalavimus. Klojiniai gali būti naudojami mediniai, metaliniai, plastmasiniai arba kombinuotos konstrukcijos.

Jei naudojama miško medţ iaga, klojinys turi būti iš apipjautų lentų. Lentos turi būti atitinkamo storio, gerai suleistos. Prieš betonavimą lentų klojiniai turi būti gerai drėkinami, kad būtų išvengta lentų išsiskyrimo ir išsikraipymo.

Klojinių konstrukcija turi būti tokia, kad klojinius būtų galima lengvai surinkti (sustatyti į vietą) ir, uţ betonavus konstrukciją, patogiai nuimti nelauţ iant betono.

Viela ir panašūs surišimai neturi būti palikti įterpti į betoną išorinėje pusėje. Varţ tai klojinių sujungimui turi būti patepami arba dedami su apvalkalais, kad būtų lengvai ištraukiami paliekant tvarkingai suformuotas skyles.

Klojinių paviršiai turi būti apdorojami tokia medţ iaga, kuri sumaţ ina sukibimą su betonu, kad paviršius, nuimant klojinius, nebūtų paţ eistas.

Paviršiaus apdorojimas neturi pabloginti galutinės betono kokybės ir galimybės atlikti jo galutinę apdailą glaistant, daţ ant ir pan.

Visų tipų klojinių elementai nuimami prieš tai juos atplėšus nuo betono. Klojinių leistini nukrypimai nuo projekto ir betono stiprumas nuimant klojinius pateikti lentelėse.

Betono stiprumas nuimant klojinius

Eil. Nr. Parametras Parametro dydis Kontrolės metodas

1

Minimalus neapkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius:

- Vertikalių, įvertinant formos išlaikymą - Horizontalių ir pasvirusių:

Iki 6m angos Virš 6m angos

0,2-0,3MPa 70% projektinio 80% projektinio

Matavimai, fiksuojant darbų ţ urnale

2 Minimalus apkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius

Nustatomas rangovo suderinus su inţ inieriumi

Matavimai, fiksuojant darbų ţ urnale

Klojinių leistini nuokrypiai

Klojinių konstrukcijų elementai Leistini nuokrypiai, mm

1. Atstumas tarp klojinių lenkiamų elementų atramų ir atstumas tarp vertikalių elementų, laikančių konstrukciją, ir ryšių.

1 m ilgio visai angai

25 75

2. Nukrypimas nuo vertikalės arba klojinio plokštumos nukrypimas nuo projektinio nuolydţ io: 1 m aukščio visam aukščiui: pamatų sijų

5 20 5

3. Klojinių ašių pasislinkimas nuo projektinės



1697/2014-TDP-BD 43 69 0

padėties: pamatai sijos, ilginiai pamatai po plieninėmis kolonomis

15 10

1,1L L-Angos ilgis arba konstrukcijos ţ ingsnis, m

4. Perstatomų klojinių ašių pasislinkimas pastato ašių atţ vilgiu

10

5. Sijų klojinių vidaus išmatavimų nukrypimai nuo projektinių

-3; +6

6. Vietiniai klojinių nelygumai tikrinant 2 m ilgio matuokle

3

Prieš betonavimo darbus nuo klojinių turi būti gerai nuvalytas senas betonas ir cemento pėdsakai ir kiti nešvarumai, prieš pat betonavimą perlieti vandeniu iš šlangos.

Uţ klojinių nuėmimą atsakomybė tenka rangovui. Bet kokie remonto darbai, kuriuos reikia atlikti dėl konstrukcijų paţ eidimų nuėmus klojinius per anksti, atliekami rangovo sąskaita.

Sumontavus klojinius jie turi būti priimti Inţ inieriaus. Armavimo darbai Armatūrinis plienas Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO 15630- 1,2:2003, LST1552:1998 DIN reikalavimus.

Armatūra gelţ betoninių konstrukcijų armavimui Armatūra, klasė Charakteristinis stipris fyk (f0,2k) Skaičiuotinis stipris fyd

(f0,2d) S240 (ø5,5-40 mm) 240 218 S400 (ø6-40 mm) 400 365 S500 (ø3-40 mm) 500 450 (410)

Rangovas turi pateikti Inţ inieriui kiekvienos naudojamos plieno partijos bandymų sertifikatą,

patvirtinantį plieno atitikimą techninių specifikacijų reikalavimams. Alternatyviai gali būti naudojamas kokių nors kitų standartų plienas, kurio fizinės ir mechaninės

savybės ne blogesnės negu nurodytos aukščiau. Kitokio armatūrinio plieno panaudojimui Rangovas turi iš anksto gauti Inţ inieriaus sutikimą.

Armavimo darbų vykdymas Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių ruošimo ir jų sudėjimo

į betonuojamos konstrukcijos klojinius. Strypai turi būti sulenkiami tiksliai pagal brėţ inius. Išlenkimas maţ esniais spinduliais, negu nurodyta, neleidţ iamas. Strypai turi būti lenkiami šaltai. Ruošiant armatūros tinklus arba strypynus turi būti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypų projektinę padėtį ir armatūros ruošinių matmenis. Kad transportuojama armatūra nesideformuotų, tarp jos ryšulių arba strypynų dedami mediniai tarpikliai ir stropų uţ kabinimo vietos ţ enklinamos daţ ais. Į patikrintus ir priimtus klojinius armatūra turi būti sudedama elementais pagal jų montavimo technologinę seką. Strypynas nuo montavimo krano kablio atkabinamas tik tada, kai tiksliai pastatytas į projektinę padėtį ir patikimai įtvirtintas klojiniuose. Ypač atidţ iai reikia patikrinti atstumus tarp armatūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio storį. Jie turi būti aprobuoti inţ inieriaus.

Vartojant sunkųjį betoną, plokštėse 220 mm storio darbo armatūrai - ne maţ esnis kaip 30 mm; skersinės, paskirstomosios ir konstrukcinės apsauginio betono storis turi būti ne maţ esnis uţ armatūros skersmenį ir ne maţ esnis kaip 15 mm, kai konstrukcija naudojama normaliomis ir maţ ai agresyviomis sąlygomis, atitinkačiomis XO, XC1, XA1 klases. Didėjant aplinkos agresyvumui, apsauginio betono



1697/2014-TDP-BD 44 69 0

sluoksnio storį kiekvienai agresyvumo klasei reikia padidinti 5 mm - 20 mm. Sijose, ilginiuose, kad armatūra būtų visiškai padengta betonu ir efektyviai sukibtų, atstumas tarp armatūros strypų turi būti ne maţ esnis kaip strypo skersmuo ir ne maţ esnis kaip 25 mm apatinei armatūrai ir 30 mm viršutinei armatūrai.

Išilginiai tempiamosios ir gniuţ domosios armatūros strypai turi būti uţ leisti uţ elemento normalinio pjūvio, kuriame jų skaičiuotinis stipris visiškai išnaudojamas ilgiu, ne maţ esniu uţ lbd, apskaičiuojamu pagal formulę:

lbd = a1* a2* a3* a4* a5*lb≥ lb,min tempiamiesiems strypams lbd >0,5h+20Ø; gniuţ domiesiems strypams lbd; ≥20Ø; ≥ 250mm Maţ iausias inkaravimo ilgis lb,min imamas tempiamiesiems strypams lb,min >max(0,6 lb;15Ø, 100mm); gniuţ domiesiems strypams lbd; ≥20Ø; ≥ 250mm lb,min >max(0,3 lb;15Ø, 100mm); lb- bazinis inkaravimo ilgis apskaičiuojamas. Reikiamas apsauginio sluoksnio storis fiksuojamas betoniniais, cementiniais arba plastmasiniais

padėklais, kurie lieka konstrukcijoje, o reikiami atstumai tarp armatūros strypų ir jų eilių – įspaudţ iant plienines armatūros atraiţ as. Armatūros strypai, strypynai ir tinklai pastatyti į vietą suvirinami elektrolankiniu būdu arba išimtiniais atvejais surišami minkšta iškaitinta viela, suderinus su inţ inieriumi.

Armatūros suklojimas kontroliuojamas Inţ inieriaus. Pagal techninius reikalavimus į klojinius sudėtai armatūrai surašomas dengiamų darbų aktas. Transportuojant ir iškraunant betono mišinį, turi būti išvengta sluoksniavimosi, sudedamųjų

medţ iagų praradimo ar uţ terštumo. Į statybos aikštelę betono mišinys turi būti pristatomas su visa gamintojo informacija (vaţ taraščiu)

apie prekinį betono mišinį. Prekinio betono vaţ taraštyje turi būti: Gamintojo pavadinimas ir adresas; Vaţ taraščio eilės numeris; Betono sumaišymo data ir laikas; Savivartės mašinos numeris; Vartotojo pavadinimas; Statybos aikštelės pavadinimas ir adresas; Kiti apibūdinantys duomenys, pvz.: Kodo numeris, uţ sakymo numeris; Betono kiekis kubiniame metre (t.y. toks kiekis, kuris sutankintas pagal LST ISO 2736

reikalavimus uţ ima 1 m3 tūrį); Betono stiprumo klasė, markė pagal atsparumą šalčiui, bei vandens nepralaidumas; Klojumo markė; Cemento pavadinimas ir stiprio klasė Priedų ir mikrouţ pildų (jei jie yra) pavadinimas. Betonavimo darbų vykdymas Bendroji dalis Pristatant betono mišinį į statybos vietą ir betonavimo metu neturi pakisti betono mišinio savybės.

Betono mišiniai neturi sustingti, susisluoksniuoti, prarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Monolitinių konstrukcijų betonavimas Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamosios konstrukcijos plote.

Kad visa betoninė konstrukcija būtų vienalytė, ką tik paruoštą betono mišinį reikia kloti ant ankstesnio



1697/2014-TDP-BD 45 69 0

sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradėjo stingti. Betono mišinio sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 1,25 giluminio vibratoriaus darbinės dalies ilgio. Tankinant paviršiniais vibratoriais, nearmuotų konstrukcijų betono sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatūra - 120 mm.

Po ilgesnės darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai ankščiau suklotas betonas įgyja ne maţ esnį kaip 1,5 mPa gniuţ dymo stiprumą. Betono mišinį galima tankinti plūkimu, vibravimu ir vakuumavimu.

Išbetonuotų konstrukcijų prieţ iūra Pradinėje sukloto betono kietėjimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrą temperatūros ir drėgmės

reţ imą. Betonas, kad būtų drėgnas, periodiškai drėkinamas, vasarą saugomas nuo saulės spindulių, o ţ iemą - nuo šalčio. Laistyti atviro betono paviršiaus negalima.

Vasarą betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenčiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip 15O

C, pirmąsias tris paras dieną betonas laistomas kas 3 h ir vieną kartą naktį, vėliau - ne rečiau kaip tris kartus per parą. Išbetonuotą konstrukciją galima pradėti laistyti tik po 5-10 h. Kai paros oro vidutinė temperatūra yra 30 C ir ţ emesnė, betono galima nelaistyti.

Klojinių nuėmimo laikas priklauso nuo betono kietėjimo greičio ir konstrukcijos paskirties. Klojinių nuėmimui rangovas turi gauti inţ inieriaus leidimą. Išbetonuotų gelţ betoninių ir betoninių monolitinių konstrukcijų nuokrypiai neturi viršyti leistinųjų.

Nuokrypio pavadinimas Leistinieji nuokrypiai, mm

Plokštumų ir jų sankirtos linijų nuo vertikalės arba nuo projektinio polinkio per visą aukštį:

- Pamatų - Vietiniai betono paviršiaus nelygumai, tikrinant 2m kontroline liniuote,

išskyrus atraminius paviršius

±20 ±5

Elementų ilgio ±20 Elementų skerspjūvio matmenų +6, -3

Betono darbų vykdymas, kai oro temperatūra virš +25O

C Vykdant betono darbus, kai oro temperatūra virš 25 O

C ir santykinė oro drėgmė maţ iau 50 %, turi būti naudojami greitai kietėjantys inţ inieriaus aprobuoti portlandcementai, kurių markė turi būti ne maţ iau kaip 1,5 karto didesnė negu projektinė betono markė. Betono mišinio temperatūra, betonuojant konstrukcijas, kurių paviršiaus modulis yra virš 3 neturi viršyti 30-35 O

C. Dėl plastinio nusėdimo betono paviršiuje atsiradus plyšiams, leistinas pakartotinas betono

vibravimas ne vėliau kaip 0,5-1 h po sudėjimo pabaigos. Švieţ iai sudėto betono prieţ iūrą pradėti iš karto po betono sudėjimo ir vykdyti iki tol, kol betonas

nepasieks 70 % projektinio stiprumo. Švieţ iai sudėtas mišinys pradiniame etape turi būti apsaugotas nuo vandens trūkumo. Kai betono stiprumas 0,5 MPa tolesnė prieţ iūra vykdoma uţ tikrinant betono paviršiaus drėgnumą,

periodiškai purškiant vandenį. Atvirų kietėjančių betono paviršių laistymas vandeniu neleistinas. Tam, kad pagreitinti betono kietėjimą išnaudojant saulės radiaciją reikia uţ dengti betoną

permatomomis, bet drėgmei nepralaidţ iomis medţ iagomis. Kietėjantį betoną reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių uţ dengus jį šilumą

izoliuojančiomis medţ iagomis. Kontroliuojant darbus, esant karštam orui, reikia tikrinti: - betono mišinio slankumą ir standumą (prieš klojant ir po pagaminimo); - vandens, betono mišinio, oro temperatūrą; - betono stiprumą, nepralaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui.



1697/2014-TDP-BD 46 69 0

Siūlės Tiek, kiek įmanoma, betonas turi būti klojamas nuo plėtimosi (deformacinės) siūlės iki plėtimosi

siūlės, kad galima būtų sumaţ inti konstrukcinių siūlių skaičių. Konstrukcinės siūlės turi būti tik horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje, jeigu kitaip nenumatyta. Kai betonavimas sustojęs vertikalioje ar nuoţ ulnioje plokštumoje, turi būti įrengtos atitinkamos laikančios lentos ir priemonės, leidţ iančios, kad armatūra nepertraukiamai tęstųsi per sudūrimą, neišlinktų ar kitaip nenukryptų. Jungiant plokštes ir sienas, ant lentų viršaus, kad būtų lengviau nuimti, šiek tiek nuoţ ulniai prikalama 50x2,5 mm siaura juostelė, kad suformuotumėm iškilų sujungimą, besitęsiantį per visą siūlės ilgį. Betono mišinys, ištryškęs per sandūrą, tuoj pat nukapojamas jam sustingus. Jei betonavimas sustojęs horizontalioje plokštumoje, paviršius turi būti stipriai pašiurkštintas, stropiai nuvalytas tuoj pat, kai betonas sustingsta.

Visose horizontaliose sienų siūlėse išorinėje pusėje šiek tiek nuoţ ulniai, kaip aukščiau aprašyta, prikalama prie klojinio per visą betonavimo ilgį 50x2,5 mm juostelė, iškišant 25 mm aukščiau ir ţ emiau betono viršaus. Juostelė nuimama prieš liejant betoną sekančiame aukštyje. Kai darbai tęsiami, sudūrimas turi būti gerai pašiurkštintas, nuvalytas ir sudrėkintas, kaip aprašyta aukščiau. Uţ taisant sėdimo ir konstruktyvines siūles reikia naudoti portlandcementą ne ţ emesnės markės kaip 42,5 klasės. Uţ taisant siūles su atsivėrimu maţ iau kaip 0,5 mm naudoti plastifikuotus cementus.

Sukietėjusio betono savybės Bendrieji nurodymai Sukietėjusio betono kontroliuojamos savybės yra šios: stipris gniuţ dant, dilumas, vandens

nepralaidumas, betono atsparumas šalčiui. Stipris gniuţdant

Betono stipris gniuţ dant turi būti nustatomas pagal LST EN 12390-1. Dilumas turi būti nustatomas pagal LST L 1428.15:2006 Betonas pagal vandens nepralaidumą skirstomas į klases W2, W4, W6, W8. Vandens nepralaidumas turi būti nustatomas pagal LST EN 12390-8:2003. Betonas pagal atsparumą šalčiui klasifikuojamas pagal LST EN 206-1:2002. Atsparumas šalčiui turi būti nustatomas pagal LST L 1428.17:2005. Ruošiant, klojant ir išlaikant betono mišinį turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1:2002 8 ir 9

punktus – „atitikties kontrolė ir atitikties poţ ymiai“ bei „gamybos kontrolė“. Bandiniai betono gniuţ dymo bandymui turi būti paimami pagal LST EN 206-1

Betono stipris gniuţ dant turi atitikti reikšmes nurodytas lentelėje.

Betono stiprio gniuţdant klasės

Stipris gniuţdant pagal LST EN 206-1 Bandant cilindrus

150/300mm, fck,cyl(N/mm2) Bandant kubus (150x150x150)mm,

fck,cube(N/mm2) C8/10 8 10 C12/15 12 15 C16/20 16 20 C20/25 20 25 C25/30 25 30 C30/37 30 37 C35/45 35 45 C40/50 40 50 C45/55 45 55 C50/60 50 60



1697/2014-TDP-BD 47 69 0

Dilumas Grindų plokščių paviršiaus dilumas turi būti ne daugiau kaip 0,2 g/cm³. Dilumas turi būti nustatomas pagal LST 1428.15:2006. Vandens nepralaidumas Betonas turi būti nepralaidus vandeniui, o vandens pralaidumo rodiklis turi būti nustatomas pagal

LST EN 12390-1:2003. Atsparumas šalčiui Betonas pagal atsparumą šalčiui klasifikuojamas pagal LST EN 206-1:2002. ir turi būti ne maţ esnis

kaip nurodyta skyriuje “Betono darbai“ kiekvienai betono ir gelţ betonio konstrukcijai. Atsparumas šalčiui turi būti nustatomas pagal LST CEN/TS 12390-9, LST L 1428.17:2005, LST 1428.19:1998.

Kokybės kontrolė Bendrieji nurodymai Betono kokybės kontrolė turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1:2002. 5 ir 10 punktus. Kokybės

kontrolė susideda iš gamybos kontrolės ir atitikties kontrolės. Priemonės, kurių reikia imtis nustačius, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama: Jeigu, remiantis atitikties kontrolės reikalavimais arba darbų atlikimo bei baigtos konstrukcijos

apţ iūros metu nustatyta, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama, tuomet reikalingas specialus konstrukcijos tinkamumo nešališkas tyrimas.

Inţ inieriui pareikalavus Rangovas savo sąskaita privalo tokius tyrimus uţ sakyti. Paprastai, kad galima būtų nustatyti konstrukcijos saugumą, uţ tenka atlikti konstrukcijos

skaičiavimus. Kitais atvejais pirmiausiai reikia atlikti tyrimą neardomais metodais ir, remiantis esamais kokybės

kontrolės rezultatais, nustatyti, kuriose dalyse konstrukcijos kokybė blogesnė negu reikalaujama pagal technines specifikacijas. Jei abejojama betono kokybe, konkrečios betono savybės turi būti nustatytos testuojant baigtoje konstrukcijoje išgręţ tus mėginius.

Armatūros defektai, pvz. ţ emesnė nei reikalaujama standartų kokybė, nepakankamas armatūros kiekis, netinkamas jos išdėstymas, sujungimai ar surišimai, turi būti tiriami paskirčiai atitinkančiu metodu. Išmatavimų nukrypimai baigtose konstrukcijose turi būti tiriami pagal poreikį.

Remiantis gautais rezultatais, turi būti nustatoma, kokių imtis priemonių, kad būtų pasiektas konstrukcijos atitikimą reikalavimams.

Visi kokybės kontrolės bandymai, atliekami nestandartinės kokybės konstrukcijoms, bei testai laikančioms konstrukcijoms turi būti atlikti patvirtintoje bandymų laboratorijoje ar jos organizuoti.

Konstrukcijų negalima remontuoti, kol Inţ inierius nepatvirtino remonto plano. Statybiniai skiediniai Bendroji dalis Statybiniai skiediniai turi atitikti LST L 1346:2005; LST EN 447:2008 reikalavimus. Turi būti

naudojami cemento ir cemento – kalkių skiediniai (analog. kitos rūšies skiediniai, gipsiniai ir pan.). Cemento skiediniai naudojami surenkamų konstrukcijų montavimui (išlyginamajam sluoksniui), jų

sandūrų (siūlių) uţ pildymui, vietiniams uţ taisymams ir išlyginamųjų ir izoliacinių sluoksnių įrengimui. Cemento – kalkių (analog. kitos rūšies skiediniai) skiediniai naudojami mūro darbams.

Skiedinių gamybai turi būti naudojamas portlandcementas 42,5 klasės (ţ iūr. Poskyrį

“Portlandcementas”). Kalkės turi atitikti reikalavimus. Kalkės naudojamos mišriesiems skiediniams gaminti, reikia

patikrinti jų tūrio pastovumą. Uţ maišyti pavyzdţ iai turi būti aprobuoti inţ inieriaus. Smėlis turi atitikti LST L 1342:2002 reikalavimus. Turi būti naudojamas 0/2 frakcijos smėlis, kurio

stambiausios dalelės neturi viršyti 2,0 mm . Naudojamas vanduo turi atitikti poskyryje “Vanduo” išdėstytus reikalavimus.



1697/2014-TDP-BD 48 69 0

Naudojami priedai (plastifikuojantieji, stabilizuojantieji, didinantys nepralaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui ir pan.) turi būti aprobuoti inţ inieriaus neturi prastinti skiedinio kokybės.

Konsistencija Konsistencija turi būti nustatoma standartiniu kūgiu pagal LST 1413.1.turi būti naudojami tokios

konsistencijos skiediniai:

Skiedinio paskirtis Kūgio įsmigimo gylis, cm

Surenkamų stambių konstrukcijų (perdangų plokščių ir t.t.) Montavimui, siūlių uţ taisymui

5-7

Skiediniai naudojami mūro darbams: Mūrui iš pilnavidurių plytų Mūrui iš skylėtų plytų

9-13 7-8

Skiediniai paduodami skiedinio siurbliais 14 P.s. didesnis konuso įsmigimo dydis priimamas sausoms ir poringoms betoninėms medţ iagoms,

vykdant darbus karštu oru, maţ esnis - tankioms ir drėgnoms medţ iagoms, esant drėgnam orui ar vykdant darbus ţ iemos metu.

Plastiškumui didinti į skiedinį gali būti dedami plastifikatoriai, aprobuoti inţ inieriaus sumaţ inantys vandens ir rišamųjų medţ iagų kiekį. Naudoti paruošto mišinio išsisluoksniuojamumas neturi viršyti 10%.

Vandens laikomumas Kątik pagaminto mišinio vandens laikomumas turi būti ne maţ esnis kaip 95, jei mišinys

gaminamas vasarą, ir ne maţ esnis kaip 90, jeigu gaminamas ţ iemą. Kai vandens laikomumo bandymas atliekamas prekinio mišinio naudojimo vietoje, tai minėtas

rodiklis turi būti ne maţ esnis negu 75nustatyto gamintojo laboratorijoje. Reikalavimai skiediniams Pagrindiniai skiedinių kokybės rodikliai priklauso nuo skiedinio paskirties ir yra šie: stipris

gniuţ dant, tankis, atsparumas šalčiui ir kt. Stipris gniuţdant Cemento skiedinių sudėtis

Skiedinio stiprio Gniuţdant markė

pagal LST 1346:2005

Sudėtis tūrio dalimis

(cementas: smėlis)

Portlandcementas 42,5 klasės Smėlis 0/2 frakcijos

kg l kg l

S5 1:6,7 180 164 1600 1090 S10 1:4,2 270 246 1510 1035 S15 1:3,0 360 328 1450 993 S20 1:2,5 440 400 1420 973 S30 1:2,0 520 472 1390 952

Cemento- kalkių skiedinių sudėtis

Skiedinio stiprio gniuţdant

markė pagal LST 1346:2005

Sudėtis tūrio dalimis (cementas:kalkių

tešla:smėlis)

Portlandcementas 42,5 klasės Kalkių tešla Smėlis 0/2

frakcijos

kg l kg l kg l

S5 1:1,2:7,2 150 136 230 165 1440 985 S7,5 1:0,7:5,6 190 173 160 130 1420 975 S10 1:0,5:4,5 240 218 140 100 1390 966



1697/2014-TDP-BD 49 69 0

Skiedinio stiprio gniuţ dant markė pagal LST 1346:2005 reiškia skiedinio stiprį gniuţ dant, išreikštą

mPa arba N/mm2. Skiedinių stiprumas nustatomas pagal LST EN 1015-11:2002. Mūrijant normaliose sąlygose skiedinio stiprumas turi būti S5 markės. Jei mūro darbai atliekami

ţ iemą, skiedinio stiprumas turi būti viena ar dviem markėmis aukštesnis, negu mūrijant normaliomis sąlygomis, t.y. S7,5 ir S10.

Tas pats galioja ir cementiniam skiediniui, atliekant darbus ţ iemos metu neigiamose temperatūrose. Pradėjęs kietėti cementinis ir cemento-kalkių (analog. kitos rūšies skiediniai) skiedinys neturi būti naudojamas ar vėl atnaujinamas. Vanduo į skiedinį po to, kai jis jau pagamintas, negali būti pilamas.

Skiedinys turi būti ruošiamas porcijomis, kurios būtų sunaudojamos iki prasidedant jo stingimui. Atsparumas šalčiui Skiedinių atsparumas šalčiui turi atitikti konstrukcijų ir medţ iagų su kuriomis jis naudojamas

atsparumui šalčiui: Kalkių ir cemento (analog. kitos rūšies skiediniai) skiedinių mūro darbams: -išorės mūrui ir nešildomų patalpų vidaus mūrui F35 -šildomų patalpų vidaus mūrui F10 Cementinio skiedinio: -vandentiekio ir kanalizacijos siūlių montavimui F75 -perdangų ir kitų konstrukcijų montavimui F50 -vidaus darbams šildomose patalpose F10 Atsparumas šalčiui nustatomas LST 1346:2005 nurodytu metodu. Priėmimas ir atitikties tikrinimas Skiedinių mišinių priėmimas ir atitikties tikrinimas turi būti vykdomas pagal LST L 1346:2005

reikalavimus. Betono paviršiai Bendrieji nurodymai

Šie reikalavimai taikomi visoms monolitinėms ir surenkamoms betoninėms ir gelţ betoninėms konstrukcijoms ir gaminiams, gaminamiems iš visų tipų betono. Formų ir klojinių paviršius turi būti tokios kokybės, kad uţ tikrintų reikiamą uţ betonuotos konstrukcijos betono paviršiaus kategoriją, armatūros apsaugą nuo korozijos, taip pat vienodą betono atspalvį.

Kokybės faktoriai Betono paviršių kokybės faktoriai yra sekantys: klasifikuojami įdubos, iškilimai, briaunų nuskilimai

atspalvio skirtingumai, nuokrypa nuo linijinių matmenų, nuokrypa nuo tiesialinijiškumo plokštumos. Įstriţ ainių nuokrypa, paviršių statmenumo nuokrypa, neklasifikuojami - įtrūkimai, trapumas, dėmės

ir atplaišos. Matavimo įranga Kokybės faktorių matavimo įranga: Plieninė matavimo juosta, Liniuotės 300 ir 2000 mm ilgio, Rėmas 500 x 500 mm², Padidinimo stiklas su matavimo skale, Atspalvių skalė arba šviesą atspindintis matuoklis. Klasifikacija Konstrukcijų betono paviršiai turi atitikti skyriuje “Betono darbai“ nurodytas kategorijas kiekvienai

monolitinio ir surenkamo gelţ betonio konstrukcijai. Betoninių ir gelţ betoninių konstrukcijų betono paviršiai klasifikuojami į kategorijas pagal LST EN

206-1:2002



1697/2014-TDP-BD 50 69 0

Konstruk

cijos betoninio paviršiaus kategorija

Įdubos skersmuo arba didţ iausias

išmatavimas, mm

Iškilimo aukštis arba įdubos gylis,

mm

Betono briaunos nuskilimo gylis, matuojamas nuo

konstrukcijos paviršiaus, mm

Bendras betono nuskilimų ilgis 1 m ilgio briaunoje, mm

A1 Matomas paviršius

(pagal etaloną) 2 20

A2 1 1 5 50 A3 4 2 5 50 A4 10 1 5 50 A5 Nereglamentuojama 3 10 100 A6 15 5 10 100 A7 20 Nereglamentuojama 20 Nereglamentuojama

Neleistinos nesutankinto betono zonos visame išbetonuotos konstrukcijos paviršiuje. Neleistini betono paviršiaus plyšiai, išskyrus skersinius technologinius paviršinius įtrūkimus,

nurodytus atskiroms konstrukcijoms. Neleistinos riebalinės ir rūdţ ių dėmės. Įdėtinių detalių matomas paviršius, montavimo kilpos ir skylės turi būti nuvalytos nuo betono ar

skiedinio nuotekų. Statybvietėje turi būti asmuo, atsakingas uţ betono mišinio gabenimą, priėmimą, klojimą ir

prieţ iūrą. Jis privalo turėti šioms uţ duotims reikalingų ţ inių ir patyrimo, turi dalyvauti klojant betoną. Transportuojami betono mišiniai privalo nesustingti, nesusisluoksniuoti, neprarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu mišinys privalo būti veţ amas automobolinėmis betonmaišėmis, kuriose jis nuolat maišomas. Visi numatyti darbai turi būti vykdomi grieţ tai prisilaikant rangovo firmos taisyklių, nustatyta tvarka uţ registruotų Aplinkos ministerijoje. Betonavimas numatytas esant vidutinei laukiamai paros temperatūrai daugiau kaip 5C. Betono klasė turi būti pasiekta po 28 kietėjimo parų.

Suderinus su statybos techninės prieţ iūros vadovu, betonavimo darbai gali būti vykdomi ir kai vidutinė paros temperatūra bus ţ emesnė kaip 5C ir minimali paros temperatūra ţ emesnė kaip 0C. Šiuo atveju būtina vadovautis betono darbų vykdymo ţ iemą reikalavimais.

Betonas turi atitikti LST EN 206-12002, uţ pildai - LST L 1342:2002 reikalavimus. Cemento skiediniai, naudojami surenkamų konstrukcijų montavimui (išlyginamajam sluoksniui), jų sandūrų siūlių) uţ pildymui, smulkiems uţ taisymams turi atitikti LST L 1346:2005; LST EN 447:2008 reikalavimus.

Projekte numatytos klasės betonui naudoti M400 portlandcementą pagal LST L ENV 197-1:2000. Betono darbus vykdyti, jų kokybę kontroliuoti prisilaikant SniP 2.03.01-84* reikalavimų.

6.9 ŢEMĖS DARBAI

Prireikus išardyti atramines sieneles, laiptus, maţ osios architektūros ar kt., statinio statybos vadovas

iškviečia savininkus arba jų atstovus. Ardymo darbai vykdomi savininkams arba jų atstovams kontroliuojant ir pagal jų nurodymus.

Atkastieji poţ eminiai inţ ineriniai statiniai uţ pilami gruntu dalyvaujant jų savininkams arba jų atstovams. Vykdant ţ emės darbus draudţ iama uţ versti gruntu, statybos produktais ir jų atliekomis ţ eldinius, poţ eminių inţ inerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezijos ţ enklus, kitus įrenginius, priešgaisrinius kelius, o statybos produktų atliekomis – ir kultūros paveldo



1697/2014-TDP-BD 51 69 0

objektų teritorijas, jų apsaugos zonas. Derlingasis dirvoţ emio sluoksnis turi būti išsaugomas nustatyta tvarka.

Tranšėjų kasimas. Rengiant tranšėjų kasimo technologinę kortelę įvertinama, kad iki tranšėjų kasimo darbų pradţ ios

statybos aikštelėje atlikti visi paruošiamieji darbai ir padarytas geodezinis inţ inerinių tinklų trąsų nuţ ymėjimas.

Technologinėje kortelėje reikia nurodyti paviršinio vandens nuleidimo ir gruntinio vandens lygio ţ eminimo priemones (grioviai, drenaţ as, adatiniai filtrai) ir numatyti, kad iki tranšėjų kasimo pradţ ios jos būtų įgyvendintos. Tranšėjos kasamos su stačiais arba lėkštais šlaitais. Technologinėje kortelėje nurodomas tranšėjų gylis, plotis ir profilis. Statūs tranšėjų šlaitai gali būti nesutvirtinami tik kasant negilias tranšėjas natūralaus drėgnumo grunte, kur nėra gruntinio vandens. Šiuo atveju tranšėjų gylis negali viršyti: smėlio ir ţ vyro grunte – 1 m, priesmėlyje – 1,25 m, priemolyje ir molyje – 1,5 m. Gilesnių arba drėgname grunte kasamų tranšėjų statūs šlaitai turi būti sutvirtinti inventorinėmis ramstymo priemonėmis. Kortelėje būtina nurodyti naudotinas ramstymo priemones ir vadovaujantis gamintojo instrukcija pateikti jų montavimo schemas.

Kasant tranšėjas su lėkštais šlaitais, didţ iausi leistinieji tranšėjų nuolydţ iai pateikiami ţ emiau lentelėje. Tranšėjos kasamos su atvirkštinio kastuvo ekskavatoriais, draglainais arba daugiakaušiais ekskavatoriais. Kasant tranšėją ekskavatoriumi, reikia palikti 5-7 cm nejudintą grunto sluoksnį iki tranšėjos dugno projektinio lygio. Šį gruntą reikia numatyti iškasti rankomis. Nustant kasimo tvarką, būtina atsiţ velgti į tai, kad tranšėjos turi būti pradedamos kasti nuo ţ emiausių trąsos vietų.

6.10 MŪRO DARBAI Mūro sudėtingumas. Mūro sudėtingumas įvertinamas taip: paprastas mūras – kai sudėtingi mūro

elementai uţ ima ne daugiau kaip 10% sienos ploto; vidutinio sudėtingumo mūras – kai sudėtingi mūro elementai uţ ima ne daugiau kaip 20% sienos ploto; sudėtingas mūras – kai sudėtingi mūro elementai uţ ima nuo 20 iki 40% ir daugiau sienos ploto.

Mūro gaminiai (LST EN 771) Silikatinės plytos. Šalyje gaminamos pilnavidurės ir su tuštymėmis silikatinės plytos. Pilnavidurių

silikatinių plytų techniniai duomenys: Matmenys, mm 250x120x88 Stipris gniuţ dant, MPa 20 Atsparumas šalčiui, ciklais 15-50 Silikatinės plytos su tuštymėmis turi tris vienodo dydţ io kūgio formos kiaurymes. Jų matmenys

atitinka pilnavidurių plytų matmenis: masė – 4,3 kg, atsparumas gniuţ dant – 10, 12,5, 15 ir 17,5 MPa, atsparumas šalčiui – 15-50 ciklų.

Mūro skiediniai. Mūro skiediniai gaminami gamykloje arba tiesiai statybvietėje. Pirmuoju atveju mūro skiedinys

veţ amas iš gamyklos į statybvietę specialiais automobiliais ir laikomas dėţė je, iš kurios paskirstomas mūrininkams. Antruoju atveju mūro skiedinys gaminamas skiedinio maišyklėje, kurioje sausas mišinys ir vanduo išmaišomi iki vienalytės konsistencijos skiedinio. Skiedinio maišyklėje pagamintas skiedinys tuoj pat pakraunamas į skiedinio dėţ es, kurios kranu tiekiamos tiesiai į mūrijimo zoną.

Naudojamo mūro skiedinio klasė, sudėtis ir savybės turi atitikti Lietuvos standarto LST L 346:2005 „Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai“ reikalavimus. Mūrui gali būti naudojami sunkieji (tankis > 1500 kg/m3) ir lengvieji skiediniai (tankis 1500 kg/m3). Sunkieji mūro skiediniai gali būti cemento, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pastos naudojamos

mūrui, kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm. Ţemiausia skiedinio markė gali būti: nearmuoto mūro – S1, armuoto – S5. Cemento pastos markė

turi būti ne maţ esnė kaip S5. Cemento-kalkių (analog. kitos rūšies skiediniai) skiediniai naudojami šiems mūro darbams:



1697/2014-TDP-BD 52 69 0

- viršţ eminėms konstrukcijoms, esant santykinei oro drėgmei maţ iau kaip 60 %, rišikliu gali būti portlandcementas 42,5 klasės;

- viršţ eminėms konstrukcijoms, esant santykinei oro drėgmei daugiau kaip 60 %, rišikliu gali būti pucolaninis cementas.

Cemento skiediniai naudojami vietiniams uţ taisymams ir išlyginamųjų ir izoliacinių sluoksnių įrengimui ir kt.

Kalkės turi atitikti standartų reikalavimus. Kai kalkės naudojamos mišriesiems skiediniams gaminti, reikia patikrinti jų tūrio pastovumą.

Smėlis turi atitilti LST L 1342:2002 reikalavimus. Turi būti naudojamos 0/2 frakcijos smėlis, kurio stambiausios dalelės neturi viršyti 2,0 mm.

Naudojami priedai (plastifikuotieji, stabilizuojantieji, didinantys nepralaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui ir pan. ) neturi prastinti skiedinio kokybės.

Vandens laikomumas. Kątik pagaminto mišinio vandens laikomumas turi būti ne maţ esnis kaip 95 %, jei mišinys

gaminamas vasarą, ir ne maţ esnis kaip 90 %, jeigu gaminamas ţ iemą. Kai vandens laikomumo bandymas atliekamas prekinio mišinio naudojimo vietoje, tai minėtas rodiklis turi būti ne maţ esnis negu 75 % nustatyto gamintojo laboratorijoje.

Reikalavimai skiediniams. Pagrindiniai skiedinių kokybės rodikliai priklauso nuo skiedinio paskirties ir yra šie: stipris

gniuţ dant, tankis, atsparumas šalčiui ir kt. Cemento- kalkių skiedinių sudėtis

Skiedinio stiprio gniuţdant

markė pagal LST 1346:2005

Sudėtis tūrio dalimis (cementas:kalkių

tešla:smėlis)

Portlandcementas 42,5 klasės Kalkių tešla Smėlis 0/2

frakcijos

kg l kg l kg l

S2,5 1:2,6:12,1 40 82 300 214 1460 1000 S5 1:1,2:7,2 150 136 230 165 1440 985

S7,5 1:0,7:5,6 190 173 160 130 1420 975 S10 1:0,5:4,5 240 218 140 100 1390 966

Cemento skiedinių sudėtis

Skiedinio stiprio Gniuţdant markė

pagal LST 1346:2005

Sudėtis tūrio dalimis

(cementas: smėlis)

Portlandcementas 42,5 klasės Smėlis 0/2 frakcijos

kg l kg l

S5 1:6,7 180 164 1600 1090 S10 1:4,2 270 246 1510 1035 S15 1:3,0 360 328 1450 993 S20 1:2,5 440 400 1420 973 S30 1:2,0 520 472 1390 952

Skiedinio stiprio gniuţ dant markė pagal LST L 1346:2005 reiškia skiedinio stiprį gniuţ dant,

išreikštą MPa arba N/mm2. Skiedinių stipris nustatomas bandant 7,07x7,07x7,07 cm kubus po 28 dienų kietėjimo pagal LST

EN 1015-11:2002. Mūrijant normaliose sąlygose skiedinio stiprumas turi būti S5 markės. Jei mūro darbai atliekami ţ iemą skiedinio stiprumas turi būti viena ar dviem markėmis aukštesnis negu mūrijant



1697/2014-TDP-BD 53 69 0

normaliomis sąlygomis. Tas pats galioja ir cementiniam skiediniui, atliekant darbus ţ iemos metu neigiamose temperatūrose. Pradėjęs retėti cemento-kalkių ar cementinis skiedinys neturi būti naudojamas ar vėl atnaujinamas. Vanduo į skiedinį po to, kai jis jau pagamintas, negali būti pilamas. Skiedinys turi būti ruošiamas porcijomis, kurios būtų sunaudojamos iki prasidedant jo stingimui.

Mūro skiediniai gali būti tokių atsparumo šalčiui markių: F10, F15, F25, F35, F50, F75, F100. Skiedinių atsparumas šalčiui turi atitikti konstrukcijų ir medţ iagų, su kuriomis jis naudojamas,

šalčio atsparumui. Cemento-kalkių (analog. kitos rūšies skiediniai ) skiedinio mūro darbams atsparumas šalčiui: - išorės mūrui – F35; - šildomų patalpų vidaus mūrui – F10. Cementinio skiedinio vidaus darbams šildomose patalpose – F10. Atsparumas šalčiui nustatomas pagal LST 1346:1997 nurodytu metodu. Mūro darbų technologija ir pagrindiniai reikalavimai. Visos plytinės konstrukcijos turi būti išpildomos su skiediniu. Ištisinės sienos turi būti mūrijamos iš

sveikų plytų, tačiau pusplytės gali būti naudojamos sienų rišimui. Visi sienų elementai ir kampai turi būti tikslūs, o išorinės vertikalios sienos ertmių kraštinės turi būti grieţ tai lygiagrečios.

Visos plytos tiek ištisinėse sienose, tiek ir kampuose, turi gerai priglusti viena prie kitos tiek per ilgį, tiek per plotį. Sienos turi būti mūrijamos tiksliai išlaikant mūrijamų sienų horizontalumą ir vetikalumą siūlių perrišimą, jų storį. Horizontalios mūro siūlės turi būti 12 mm, o vertikalios 10 mm storio. Armuoto mūro horizontalios siūlės storis yra priimamas susikertančių armatūros tinklelio strypų diametrų sumai + 4 mm, bet ne didesnis kaip 16 mm. Esant būtinumui laikinai nutraukiant mūro darbus, siena turi būti uţ baigta nuoţ ulnia arba vertikalia siūle. Įrengiant vertikalią siūlę, ne rečiau kaip kas 1,2 mm pagal aukštį ir kiekvienos perdangos lygyje.

Neleistini mūro konstrukcijų susilpninimai angomis, grioveliais, nišomis nenumatytomis projekte. Vamzdţ ių praėjimo per sienas vietose reikia įdėti gilzes. Mūrijant sienas ir pertvaras, jas būtina inkaruoti metaliniais inkarais prie pastatų laikančių

konstrukcijų, kiekvienos perdangos ir denginio plokščių ir pan. Priklausomai nuo vėjo apkrovos, laisvai stovinčias mūro sienas galima mūryti tik iki tam tikro

aukščio. Laisvai stovinčių nearmuotų mūro pertvarų, neįtvirtintų gretimomis pertvaromis, aukštis neturi viršyti 1,5 m, kai pertvaros plotis 9 cm, ir 1,8 m, kai pertvaros plotis 12 cm.

Mūro sienų apsaugai nuo atmosferinių kritulių, rekomenduojama uţ dėti padidinto pločio parapetus arba atitinkamo dydţ io šlaitinių stogų karnizus.

Gelţ betoninės ir metalinės konstrukcijos, išskyrus perdangos ir denginio plokščias plokštes, ant mūro sienų remiamos, pabetonavus gelţ betonines atramines pagalvėles.



1697/2014-TDP-BD 54 69 0

Nuokrypis

Leistini nuokrypiai, mm

Projektiniai matmenys: - Storis - Aukštų atţ ymos - Angų plotis - Tarpangių plotis - Gretimi langai - Angų ašys - Konstrukcijų ašys Mūro kampų ir paviršių leistini nuokrypiai nuo vertikalės:

- vieno aukšto - viso pastato 3. Mūrinio eilių nuokrypos nuo horizontalės 10 m ilgyje 4. Vertikalių sienos paviršių nelygumai pridėtos 2 m liniuotės ruoţ e

tinkuojamo paviršiaus: - tinkuojamo - netinkuojamo

+15 -10 15

20(15) -20 20 10

10 30

20(15)

10 5

6.11 IZOLIAVIMO DARBAI Reikalavimai izoliuojamam paviršiui Izoliuojami paviršiai turi būti apsaugoti nuo kritulių, išdţ iovinti, nuvalytos šiukšlės, dulkės.

Leistinus viršijantys plyšiai ir nelygumai turi būti uţ pildyti ir išlyginti. Paruošti izoliavimui paviršiai bei kiekvienas įrengtos hidroizoliacijos sluoksnis priimami atskirai.

Paviršių gruntavimas, kur tai reikalinga, turi būti ištisas. Gruntuotė turi gerai sukibti su pagrindu. Ruošiant pagrindą turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Techniniai reikalavimai pagrindui Ribiniai nuokrypiai

Kontrolė

Ruloninės ir mastikinės izoliacijos pagrindo paviršiaus leistini nuokrypiai:

- išilgai nuolydţ io ir horizontalaus paviršiaus - skersai nuolydţ io ir vertikalaus paviršiaus - iš vienetinių medţ iagų skersai nuolydţ io

Elemento plokštumos nuokrypis nuo uţ duoto nuolydţ io (per visą stogo plotą) Konstrukcijoms – elemento storio nukrypimas nuo projektinio Nelygumų skaičius 4 m2

plote (nelygumo kontūras ne daugiau 150 mm ilgio) Gruntuotės storis: gruntuojant sukietėjusį išlyginamąjį sluoksnį – 0,3 mm gruntuojant išlyginamąjį sluoksnį po 4 h kietėjimo – 0,6 mm

±5 ±10 ±10 0.2% Iki 10% Ne daugiau 2 5% 10%

Matuojant liniuote, techninė apţ iūra ne maţ iau 5 kartų 70- 100 m2

plotui, vizualiai

Hidroizoliacija



1697/2014-TDP-BD 55 69 0

Pamatus nuo vandens sauganti danga daroma iš ritininių arba plėvelinių hidroizoliacinių medţ iagų, kurios ant pagrindo ir viena ant kitos klijuojamos naudojant vandeniui atsparias mastikas. Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą reikia kruopščiai paruošti paviršių – negali būti didesnių kaip 2 mm nelygumų, pagrindas turi būti sausas, gruntuotas bitumine emulsija, o pati hidroizoliacija turi būti uţ klijuota labai kruopščiai. Jei tokia hidroizoliacija bus naudojama iš išorės, reikia ją apsaugoti nuo galimų mechaninių paţ eidimų.

Šilumos izoliacija Tinkuojamų fasadų šilumos izoliacija – fasadinės neoporo EPS70 180 mm (pirmo aukšto balkonų

apačioms), 140 mm (sienoms), neoporo degumo klasė E, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) ≥ 70 kPa, statmenas paviršiui stipris tempiant (deklaruojamoji vertė) ≥ 100 kPa, vidutinis tankis 14,5 kg/m3, ilgalaikis įmirkis visiškai panardinus vandenyje ≤ 2%, kitos savybės ne blogesnės nei reikalauja LST EN 13163:2009.

Zonų ties įėjimu į pastatą bei pastato rūsį šilumos izoliacija – 50 mm storio pilkojo polistireninio putplasčio iš neoporo plokštės (λ = 0,032 W/mK - deklaruojama vertė) degumo klasė E, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) ≥ 70 kPa, statmenas paviršiui stipris tempiant (deklaruojamoji vertė) ≥ 100 kPa, vidutinis tankis 14,5 kg/m3, ilgalaikis įmirkis visiškai panardinus vandenyje ≤ 2%, kitos savybės ne blogesnės nei reikalauja LST EN 13163:2009.

Angokraščių šilumos izoliacija – 30 mm storio kietos akmens vatos plokštės (λ = 0,037 W/mK - deklaruojama vertė), degumo klasė A1, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) ≥ 30 kPa, statmenas paviršiui stipris tempiant (deklaruojamoji vertė) ≥ 15 kPa.

Pastato cokolio šilumos izoliacija – 50 mm (balkonų atraminėms sienutėms) ir 110 mm (cokoliui) storio neoporo EPS100 plokštės (λ = 0,031 W/mK - deklaruojama vertė), degumo klasė E, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) ≥ 100 kPa, statmenas paviršiui stipris tempiant (deklaruojamoji vertė) ≥ 150 kPa, vidutinis tankis 18,5 kg/m3, kitos savybės ne blogesnės nei reikalauja LST EN 13163:2009.

Stogo šilumos izoliacija – pagrindinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš 180 mm storio polistireninio putplasčio EPS80 (λ = 0,039 W/mK - deklaruojama vertė), degumo klasė E, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) ≥ 80 kPa, statmenas paviršiui stipris tempiant (deklaruojamoji vertė) ≥ 125 kPa, vidutinis tankis 16,5 kg/m3. Viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš apkrovą laikančios šilumos izoliacijos plokštės – 20 mm storio mineralinės vatos ROB 60 plokštės (λ = 0,038 W/mK – deklaruojama vertė), degumo klasė A1, gniuţ dymo įtempis esant 10% deformacijai (deklaruojama vertė) – 60 kPa, sutelktoji apkrova (deklaruojama vertė) – 600 N.

6.12 PLOKŠČIO STOGO ŠILTINIMAS IR NAUJOS HIDROIZOLIACIJOS ĮRENGIMAS Bendroji dalis

Pastato stogas šiltinamas 180 mm storio polistireninio putplasčio EPS 80 ploščių ir virš jų 20 mm storio akmens vatos ROB 60.

Prie stogo šiluminė izoliacija pritvirtinama laikantis gamintojo instrukcijų. Smeigių kiekis bei ilgis tikslinami pasirinkus konkrečią šiltinimo sistemą.

Virš jos įrengiama dviejų sluoksnių ritininė stogo danga. Viršutinio sluoksnio dangos reikalavimai:

- apsauga, skalūnas/PE; - bendras dangos storis 4 mm; - poliesterio kiekis 180 g/m2; - atsparumas tempiant išilgine kryptimi 800 N/50 mm; - atsparumas tempimui (pailgėjimas) 40 %; - atsparumas vandens slėgiui >200kPa; - lankstumas šaltyje -15oC; - matmenų stabilumas 0,5%. Apatinio sluoksnio dangos reikalavimai:



1697/2014-TDP-BD 56 69 0

- apsauga, kv. smėlis/PE; - bendras dangos storis 3 mm; - poliesterio kiekis 160 g/m2; - atsparumas tempiant išilgine kryptimi 800 N/50 mm; - atsparumas vandens slėgiui >100kPa; - lankstumas šaltyje -15oC.

Kitos savybės privalomos ne blogesnės nei reikalauja LST EN 13707:2005. Kiekvienas iš dviejų atmosferos pokyčiams atsparių stogo dangą sudarančių sluoksnių be savo

hidroizoliacinės paskirties turi tenkinti specifinius reikalavimus: apatinis - stipresnis, leidţ iantis išsilyginti garų slėgiui, ir viršutinis, su nuo ultravioletinės spinduliuotės apsaugančiu pabarstu. Prie pagrindo ir tarpusavy dangos sluoksniai prilydomi dujų degikliu grieţ tai laikantis gamintojų nurodymų. Vandens garų slėgiui apatiniame stogo dangos sluoksnyje išlyginti aukščiasiose stogo vietose tolygiai išdėstomi vakuuminiai vėdinimo kaminėliai.

Prie vėdinimo šachtų, parapetų po danga sandūroje dedamas nuoţ ulnus apvadas iš kietos akmens vatos, o pati danga pakeliama ant parapetų bei vėdinimo šachtų.

Prilydomosios polimerinės bituminės stogo dangos paviršius turi būti lygus be įplyšimų ar klosčių. Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai: 1. prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalaus mūrinio paviršiaus, mūras turi būti

nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti uţ pildytos, o paviršius išlygintas; 2. stogo sujungimo vietose su vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine

danga ne maţ iau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis ţ emesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti uţ leista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti uţ sandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2–80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne maţ iau kaip vienas vėdinimo kaminėlis. Kaminėlio įrengimo vietos tvirtinamos papildomu hidroizoliacijos sluoksniu.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai: 1. parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne maţ iau kaip 100 mm; 2. parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje; 3. parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne maţ esnis kaip 2,9 °; 4. padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti uţ vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses:

esant keraminių, silikatinių apdailos plytų ir kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui, ne maţ esniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų – ne maţ iau kaip 50 mm, o esant maţ esniam atsparumui šalčiui – ne maţ iau kaip 80 mm.

Kiti plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai: 1. liuko angų viršus turi būti ne ţ emiau kaip 250 mm virš stogo paviršiaus. Liukų angos viršus turi

būti padengtas skarda arba apsaugoti specialiais profiliais. Hidroizoliacinė danga turi būti po skarda (profiliu);

2. jei virš stogo esančių konstrukcijų (pvz., vėdinimo šachtos) plotis skersai nuolydţ io yra didesnis kaip 500 mm, iš kraigo pusės turi būti įrengta ne ţ emesnė kaip 150 mm aukščio dvišlaitė stogo dalis;

3. vėdinimo kanalų angos turi būti uţ dengtos, kad į jas nepatektų lietaus vanduo; 4. antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo

dangoje turi būti uţ sandarintos. Visu pastato perimetru ant parapetų įrengiama apsauginė metalinė cinkuota stogo tvorelė. Tvorelėi

įrengti naudojamos medţ iagos turi būti atsparios atmosferiniams veiksniams. Tvorelės sudalinimas turi būti pakankamas, kad eksploatacijos metu būtų saugu naudotis. Ji tvirtinama (ne rečiau kaip kas 2,0 m) cinkuoto metalo detalėmis prie parapeto. Tvorelės aukštis toks, kad atstumas nuo stogo dangos iki tvorelės viršaus būtų min 60 cm.



1697/2014-TDP-BD 57 69 0

Darbų vykdymas Vykdant stogų šiltinimo darbus ir atliekant jų techninę prieţ iūrą, ypatingas dėmesys atkreipiamas į: - šilumos izoliacinio sluoksnio charakteristiką ir jo storį; - šilumos izoliacinių plokščių tvirtinimą prie pagrindo; - ruloninės dangos atskirų sluoksnių atitikimą reikalaujamiems; - sluoksnių uţ leidimo vieno ant kito dydį; - sluoksnių jungimo sandūrų kontrolę; - dangos jungimą prie vertikalių paviršių; - dangos sluoksnių įrengimą ties įlajomis; - parapeto konstrukcinių detalių įrengimą; - vėdinimo kaminėlių įrengimą. Hidroizoliacijos negalima kloti lyjant lietui arba sningant. Klojant stogą aplinkos temperatūra turi

būti ne maţ esnė kaip + 5oC. Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami skardos elementai projektuojami iš poliesteriu

dengtos cinkuotos skardos.

6.13 IŠORĖS SIENŲ ŠILTINIMAS APDAILAI PANAUDOJANT PLONASLUOKSNĮ TINKĄ Išorės atitvarų apšiltinimui turi būti naudojamos tik turinčios Europos techninį liūdijimą (ETL) ir

CE ţ enklu ţ enklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sitemos. Jų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne ţ emesnis kaip B-s3, d0 degumo klasės. Cokolinėje bei iki antro aukšto langų apačios pastato dalyje įrengiamos šiltinimo sistemos atsparumas smūgiams turi būti I kategorijos, o nuo antro aukšto langų apačios iki parapetų - II atsparumo smūgiams kategorijos. Šilumos izoliacijos sluoksnio storis gali keistisšiluminės varţ os dydį.

Šiltinant fasadus, vadovautis STR 2.01.10:2007 “Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos”

Tinkuojamų išorės sienų šiltinimui naudojamos polistireninio putplasčio termoizoliacinės plokštės, klijai, plastikinės smeigės, armavimo tinklelis, armavimo skiedinys. Apdaila – plonasluoksnis 2 mm storio dekoratyvinis akrilinis tinkas su spalva (I atsparumo smūgiams kategorijos šiltinimo sistemai) ir 2 mm storio dekoratyvinis mineralinis tinkas + silikatiniai daţ ai (II atsparumo smūgiams kategorijos šiltinimo sistemai).

Langų ir lauko durų angokraščius numatoma apšiltinti 30 mm storio akmens vatos plokštėmis, tačiau kiekvienu atvejus storis tikslinamas natūroje. Apšiltintų langų (durų) rėmo dalys turi būti vienodo pločio, o vertikalios ir horizontalios langų angų plokštumos turi būti vienoje linijoje su kitomis angomis.

Cokolio šiltinimui naudojamos polistireninio putplasčio šilumos izoliacijos plokštės, cokolis šiltinamas iki 0,9 m po ţ eme. Cokolio apdaila - plonasluoksnis 2 mm storio dekoratyvinis akrilinis tinkas su spalva.

Fasadų tinko spalvos nurodytos projekto dalies aiškinamajame rašte ir fasadų spalvinių spendimų brėţ iniuose.

Bendruoju atveju (jei kitaip nenurodo sistemos tiekėjas) aptaisomos sienos turi būti: - nuvalomos, ištrupėjusios vietos suremontuojamos; - gruntuojama; - klijuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis; - išlyginami nelygumai; - tvirtinama smeigėmis; - įrengiamas armavimo sluoksnis su tinkleliu; - gruntuojama; - įrengiamas plonasluoksnis tinkas. - reikiamos vietos hidroizoliuojamos ar impregnuojamos graffiti daţ ams atsparia danga



1697/2014-TDP-BD 58 69 0

Cokolio ir fasadų iki antrojo aukšto langų palangių sienų šiltinimui siūloma naudoti I-os atsparumo smūgiams kategorijos sistemą, o šios sistemos degumo klasė yra B-s2, d0; likusių fasadų šiltinimui siūloma naudoti II-os atsparumo smūgiams kategorijos, o šios sistemos degumo klasė yra B-s1, d0. Visos naudotinos medţ iagos nurodytos ETA techniniuose liudijimuose.

Cokolio šiltinimo metu po ţ eme liekantis neoporo putplastis nuo mechaninių paţ eidimų ir grunto vandens apsaugomas teptine hidroizoliacija.

Cokolio apdaila drėgmei atsparus tamsiai raudonos spalvos faktūrinis tinkas (tikslias spalvas ţ iūr. brėţ iniuose).

6.14 PAGRINDŲ TAKAMS ĮRENGIMAS IR VEJŲ BORTAI

Pagrindai Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis yra rišikliais nesustiprintas apatinis pagrindo sluoksnis. Jį

sudaro šalčiui nejautrios birios mineralinės medţ iagos, kurios sutankintoje būklėje turi būti pakankamai laidţ ios vandeniui (laidumas > 1 m/p).

Apsauginio šalčiui atsparaus mineralinio sluoksnio išbandymas vykdomas pagal LST 1361.1-13. Medţ iagos turi būti paskleistos tolygiais sluoksniais ir sutankintos, pasiekiant sutankinimo rodiklį

Dpr =103 %, deformacijos modulis Ev > 80 MPa. Uţ baigto apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio storis turi atitikti projekte nurodytus

storius. Visos apatinio pagrindo dalys su trūkumais turi būti rekonstruotos ir atitikti techninius dokumentus

(silpnų sluoksnių nuėmimas, didesnių nelygumų ir kenksmingų teršalų pašalinimas, profilio išlyginimas). Uţ baigtas apatinio pagrindo paviršius turi būti lygus, tikslaus skerspjūvio, gerai uţ pildytas ir išlygintas, be duobių, paliktų vėţ ių, įdaubų, atliekų ar kitų defektų. Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis turi būti įrengiamas vadovaujantis projektu ir taisyklėmis „Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės ĮT SBR 07“.

Pagrindo sluoksnis Pagrindo sluoksniai rengiami prisilaikant ĮT SBR 07 išdėstytų reikalavimų. Defektus rangovas turi ištaisyti pagal inţ inieriaus nurodymus. Biriųjų medţ iagų pagrindo sluoksniai Biriųjų medţ iagų pagrindo sluoksniai turi būti rengiami prisilaikant ĮT SBR 07 reikalavimų. Atliktų darbų kontrolė ir priėmimas Atliktų darbų kontrolė ir darbų priėmimas turi atitikti ĮT SBR 07 reikalavimus. Pagrindo sluoksnių bandymai Biriųjų medţ iagų pagrindo sluoksnių bandymai Biriųjų medţ iagų pagrindo sluoksnių bandymai turi atitikti ĮT SBR 07 ir TRA MIN 07

reikalavimus. Leistinieji nuokrypiai Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių daugiau kaip 4

cm; skersiniai nuolydţ iai – daugiau kaip 0,5 %; sluoksnio plotis – daugiau kaip 10 cm; sluoksnio storis ne daugiau kaip 15 % maţ esnis uţ projektinį.

Ţvyro, skaldos pagrindų sluoksnių aukščiai nuo projektinių neturi nukrypti daugiau kaip 4 cm; skersiniai nuolydţ iai – daugiau kaip 0,5 %; sluoksnio plotis – daugiau kaip 10 cm.

Matuojant pagrindo lygumą, prošvaisa po 3 m liniuote ţ vyro ir skaldos pagrindų sluoksniams neturi būti didesnė kaip 20 mm.

Visų tipų pagrindų kiekvieno sluoksnio storis gali būti ne daugiau kaip 15 % maţ esnis uţ projektinį.

Darbų priėmimas



1697/2014-TDP-BD 59 69 0

Uţ baigtų pagrindo sluoksnių priėmimas atliekamas pagal ĮT SBR 07. Bortai Prieš įrengiant nuogrindą būsimos dangos kraštuose pastatomi bortai. Visi bortai bus padaryti iš

gatavų bortų ant betoninio pagrindo. Betono storis ne maţ iau 10 cm, klasė C12/15. Bortai pagal ilgį sujungti 6 mm storio cemento skiediniu.

Visi bortai turi būti taisyklingi, lygūs ir prieš pradedant klojimo darbus inţ inieriaus patikrinti ir aprobuoti.

Bortai gaminami 1,0 m ilgio. Tais atvejais kai reikiamas ilgis nesiekia 1,0 m, bortai aptašomi rankiniu būdu.

6.15 VEJA Veja įrengiama pavasarį arba rudenį. Paruošiamieji darbai vejos įrengimui: augalinė ţ emė tolygiai

paskleidţ iama visame būsimos vejos plote 10 cm storio sluoksniu. Nurenkami akmenys. Ţemės paviršius sutankinamas voluojant. Prieš sėjant ţ olių mišinį, ţ emės paviršius išpurenamas.

Sėjamas ţ olių mišinys universaliai vejai: smilga baltoji (agrostis alba) – 10%; eraičinas raudonasis (festuca rubra) – 30%; miglė paprastoji (poa pratensis) – 60%. Sėklų norma ţ olyne g/m2: smilga baltoji – 1,5; eraičinas raudonasis – 4,5; miglė paprastoji – 9,0. Pasėjus ţ olę ţ emės paviršius dar kartą voluojamas, palaistoma. Uţ augusi 10 cm aukščio ţ olė pirmą

kartą pjaunama. Pirmais metais veja priţ iūrima, išraunant ar nupjaunant piktţ oles. Universaliomis vejomis puošiami didesni plotai. Tai teritorijos parkuose, skveruose, bulvaruose,

kiemuose ir t.t. Šios vejos pjaunamos 4-6 cm aukštyje. Jos turi būti išvaizdţ ios, ilgametės, pakančios daţ nam pjovimui, mindţ iojimui, atsparios sausrom bei pavėsiui. Šios savybės gaunamos sėjant ţ olių mišinius. Skirtingų mišinių vejos skiriasi ir visa eile kitų, vejos savininkui svarbių savybių, tokių kaip spalva, faktūra, augimo greitis ir kt.

Vejos įrengimas Prieš pradedant vejos įrengimo darbus, reikia įvertinti būsimos vejos laistymo ir drenavimo sistemų

įrengimo poreikį. Šis sprendimas vėliau turės didelės įtakos vejos kokybei ir tam, kiek pastangų reikės įdėti į vejos prieţ iūros darbus. Jeigu vejos plotas nedidelis, laistyti vėliau bus galima ir rankiniu būdu. Na o drenavimas – privalomas bet kuriuo atveju. Drenavimas gali būti realizuojamas arba įrengiant perteklinio vandens surinkimo kanalus, arba suformuojant nuolydţ ius, kuriais vanduo nutekės iš vejos. Svarbiausia, kad kurioje nors vejos vietoje, nesirinktų ir nesilaikytų vanduo, nes tose vietose veja geltonuos ir gadins bendrą vaizdą.

Bet kokie vejų įrengimo darbai pradedami nuo šiukšlių pašalinimo. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vietas, kur į dirvoţ emį galėjo patekti cementas arba kitokie chemikalai. Tą dirvoţ emį patartina visiškai pašalinti.

Kitas, ne maţ iau svarbus etapas – piktţ olių naikinimas. Piktţ olės gali būti naikinamos mechaninėmis arba cheminėmis priemonėmis. Visiškai išnaikinti piktţ olių iš karto gali ir nepavykti. Kartu su pirmais sudygusiais vejos lapeliais jos vėl atsiras. Didţ ioji dalis šių piktţ olių neperneša šienavimo ir nunyks pradėjus reguliariai pjauti veją.

Dirvoţ emio sudėtis, kokybė ir derlingumas – esminiai faktoriai, lemiantys vejos būklę ir ilgaamţ iškumą. Daugumai sėklų mišiniams naudojamų ţ olių geram vystymuisi reikalingas derlingas, gerai išdirbtas, lengvo priemolio arba priesmėlio, gerai praleidţ iantis orą ir vandenį dirvoţ emis. Jeigu sklype dirvoţ emis sunkus, reikėtų į jį papildomai perkasant įterpti smėlio. Jeigu dirvoţ emis skurdus, vertėtų įmaišyti organinių priedų, tokių kaip durpės. Nerekomenduojama tręšimui naudoti švieţ io mėšlo, kadangi jame gausu piktţ olių sėklų.



1697/2014-TDP-BD 60 69 0

Dirvoţ emį išdirbti reikia iki 25 cm gylio. Jeigu veją rengti planuojame pavasarį, tai dirvoţ emį pasiruošti reikėtų iš rudens. Jeigu veją rengsime rudenį, pasiruošti vertėtų pavasarį, o 10-12 d. prieš sėjant papildomai išdirbti iki 15 cm gylio.

Paruošus dirvoţ emį galima pradėti sėjimą. Sėjant svarbiausia uţ tikrinti, kad sėkla tolygiai būtų paskleista po visą plotą, neliktų plikų plotų. Tai galima pasiekti labai kruopščiai beriant sėklas rankomis arba sėti specialiomis mašinomis. Be to patartina visą sėklos normą padalinti į dvi dalis ir sėti per du kartus, vieną kartą išilgai, kitą skersai uţ sėjamo ploto. Pasėjus sėklą, mulčiuojame visą uţ sėtą plotą paruoštu mišiniu iš komposto, dirvoţ emio ir smėlio.

Uţ sėtas plotas suvoluojamas sunkiu volu ir gausiai laistomas. Laistyti reikia smulkiais lašais, stengiantis, kad dirvoţ emis nebūtų išplautas.

Kitas vejos įrengimo būdas – ruloninės vejos sodinimas. Ant paruošto pagrindo klojama iš anksto specializuotose ūkiuose uţ auginta dekoratyvinių vejų velėna. Tai yra brangesnis, tačiau nepalyginamai greitesnis ir suteikiantis daugiau garantijų vejos įrengimo būdas. Be to tokią veją galima kloti ant šlaitų ir taip juos sutvirtinti.

Vejos prieţ iūra: Vėdinimas. Vėdinimas padidina dirvos laidumą vandeniui ir maisto medţ iagoms bei pagerina dujų

apykaitą. Dėl to intensyviau formuojasi nauji ţ olių ūgliai, veja sutankėja, sustiprėja šaknų augimas ir suaktyvėja mikroorganizmų veikla. Vėdinama stipriau grėbiant ar akėjant velėną bei panaudojant specialias mašinas - aeratorius, kurie velėnoje ir suspaustoje dirvoje daro skyles. Maţ uose vejų plotuose šiam tikslui panaudojamos specialios rankinės dirvos vėdinimo šakės. Teigiama, jog geriau padaryti daugiau maţ ų skylučių nei maţ iau didesnio skersmens bei gilesnių skylių. Skyles dirvoje reikėtų daryti tada, kai dirva ne per drėgna - geriausia pavasarį ar ankstyvą rudenį.

Lyginimas ir volavimas. Vejos nelygumai atsiranda dėl nevienodo dirvos nusėdimo ir velėnos paţ eidimų. Dėl to susidaro nevienodos sąlygos ţ olėms augti, veja tampa nevienalytė. Įdubimams išlyginti galima naudoti smėlį ar lengvo priemolio dirvą. Iš karto negalima pilti storesnio kaip 2 cm sluoksnio. Ţolės ir smėlis ar priesmėlis turi būti sausi. Uţ piltą sluoksnį reikia išlyginti metaliniu tinklu.

Anksčiau specialistai rekomendavo vejas daţ nai voluoti. Šiuo metu siūloma volavimą sumaţ inti iki minimumo, kadangi volas suslegia dirvą. Vejas voluoti paprastai rekomenduojama pavasarį, kai po ţ iemos gali būti iškilnotų ţ olių. Tai ypač aktualu durpinėse ar turinčiose daugiau organinių medţ iagų dirvose.

Svarbu voluoti, kai dirva ne per šlapia. 6.16 NAUJI LANGAI

Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priedą Vilniaus Antakalnio rajonas priskiriamas I vėjo apkrovos rajonui; vietovės tipas - B;

Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertė vref,0 nustatoma pagal 2 priedo 2.1 lentelę, vref,0=24.0m/s; Pagal 2 priedo 2.3 lentelę, kai langų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, nustatome langus veikiančias

vėjo apkrovas: - vėjo slėgis į langus pastato centrinėse zonose: 140 Pa; - vėjo slėgis į langus pastato pakraščiuose: 350 Pa; - vėjo slėgis į langus pastato kampuose: 530 Pa; - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: A1; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: A3; - reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: A4. Kai langų aukštis virš grunto yra 6h15 m: - vėjo slėgis į langus pastato centrinėse zonose: 190 Pa; - vėjo slėgis į langus pastato pakraščiuose: 470 Pa; - vėjo slėgis į langus pastato kampuose: 710 Pa; - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: A2; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: A4;



1697/2014-TDP-BD 61 69 0

- reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: A5. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 15 punkto 2 lentelę reikalavimai langų vandens nepralaidumui, kai langų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, yra: - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: 4A, 4B; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: 5A, 5B; - reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: 7A, 7B. Kai langų aukštis virš grunto yra 6h15 m: - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: 4A, 4B; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: 6A, 6B; - reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: 8A. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 16 punkto 3 lentelę reikalavimai langų

oro skverbties klasėms, kai langų aukštis virš grunto yra < 6.0 m, yra: - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: 2; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: 2; - reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: 2. Kai langų aukštis virš grunto yra 6h15 m: - reikalavimai langams, esantiems pastato centrinėse zonose: 3; - reikalavimai langams, esantiems duris pastato pakraščiuose: 3; - reikalavimai langams, esantiems pastato kampuose: 3. Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 17 punkto 4 lentelę langų mechaninio

patvarumo klasė yra 1; naudojimo sąlygos ir langų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai – lengvos; 50000 ciklų);

Pagal STR 2.05.20:2006 “Langai ir išorinės įėjimo durys“ 19 punkto 6 lentelę langų mechaninio stiprio klasė yra 1.

Montuojami langai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus: - langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,3 W/(m2·K); - langų staktos profilio storis turi būti ne maţ esnis kaip 70 mm; - langų PVC profilių gamybai neturi būti naudojami švino pagrindu pagaminti stabilizatoriai; - langų gamybai naudojamo PVC profilio matomų išorinių sienelių storis – ne maţ esnis kaip 3,0

mm, nematomų išorinių sienelių storis – ne maţ esnis kaip 2,5 mm; - langai turi būti armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienelės storis – ne

maţ esnis kaip 1,5 mm, tačiau gamintojas turi uţ tikrinti ir parinkti konkrečiam atvejui tinkamą vidaus armatūrą, kad gaminys išlaikytų savo projektinius matmenis. Kiekvienu atveju gamintojas privalo suteikti gaminiu garantija taip kaip reikalauja Statybos įstatymas.

- languose naudojamos tarpinės turi būti pagamintos iš etileno propileno dieno M klasės gumos (EPDM), termoplastinio elastomero (TPE), perchloretileno (PCE) arba silikono;

- langų rėmų profiliai – baltos spalvos; - stiklo paketais su vienu selektyviniu stiklu; - varstomose langų dalyse numatoma papildoma mikroventiliacijos pozicija. Darbų vykdymas Langus montuojanti įmonė turi turėti patvirtintas langų montavimo taisykles. Montavimo darbų eiga: 1. Langas įtvirtinamas angoje. Galimi keli staktos tvirtinimo būdai: A) naudojant specialias tvirtinimo plokštes - staktos tvirtinimui naudojamos cinkuotos plieno plokštės; - tvirtinimo plokštės pritvirtinamos prie gaminio staktos;



1697/2014-TDP-BD 62 69 0

- prieš įstatant gaminį į angą, išlyginamas angos pagrindas horizontalioje plokštumoje. Išlyginimui naudojamos PVC arba impregnuotos medinės kaladėlės;

- gaminys su pritvirtintomis plokštelėmis įstatomos į angą. Angos pagrindą išlyginančios kaladėlės turi būti po staktos kampais;

- mediniais pleištais stakta įtvirtinama angoje ir išlyginama horizontalioje ir vertikalioje plokštumose.

Atkreipti dėmesį, kad pleištai netrukdytų atidaryti įtvirtinto gaminio varčią; - kai stakta yra teisingoje padėtyje, tvirtinimo plokštelės prilenkiamos prie angokraščio ir

pritvirtinamos 8 mm diametro mūrvinėmis, medvarţč iais. Skirtingose angose gali būti naudojami skirtingi varţ tai.

B) naudojant inkaravimo varţ tus - per lango staktos profilį išgręţ iamos kiaurymės inkaravimo varţ tams. Inkaravimo varţ tų ir

kiaurymių diametras turi būti vienodas (standartiniams gaminiams rekomenduojamas 10 mm diametras); - gaminys įstatomas ir išlyginamas angoje; - kai stakta yra teisingoje padėtyje, per kiaurymes staktoje į mūrą išgręţ iamos skylės. Reikia

atkreipti dėmesį, kad inkaravimo varţ tų ir skylių mūre diametrai būtų tie patys, o išgręţ tų sienoje skylių gylis nebūtų per maţ as;

- per kiaurymes staktoje į sieną įsukami inkaravimo varţ tai ir priverţ iama stakta. Reikia atkreipti dėmesį, kad varţ tai būtų pilnai įkalti, o jų verţ imo metu nebūtų deformuojamas (pertempiamas ) staktos profilis;

- angokraščiai turi atlaikyti inkaravimo varţ to išsiplėtimo jėgą. 2. Atliekamas lango varstymo mechanizmo reguliavimas. - gaminių varstymui gali būti naudojama skirtingų firmų furnitūra (apkaustai). Dėl apkaustų

reguliavimo technologijos teirautis jų gamybos arba prekybos įmonėse. Jeigu reguliavimo atlikti neįmanoma, patikrinti, ar gaminys yra teisingoje padėtyje. Esant neteisingai staktos padėčiai, lango įstatymą pakartoti.

3. Atliekamas tarpo tarp staktos ir angos sandarinimas. - angos sandarinimą rekomenduojama atlikti tam skirtais sandarikliais (putų poliuretanu arba

akmens ar stiklo vatos intarpais su polietileno plėvelės apvalkalu); - skirtingų sandariklių savybės yra skirtingos, todėl dėl jų teisingo parinkimo ir naudojimo reikia

konsultuotis su gamintojais ar tiekėjais. Reikia atkreipti dėmesį, kad besiplečiantis sandariklis nedeformuotų staktos. Tvirtinant staktą tvirtinimo plokštelėmis (A būdas), rekomenduojama staktą iš vidinės pusės papildomai įverţ ti mediniais įtvarais visom kryptim;

- sustingus sandarikliui, pašalinti įtvirtinimo pleištus ir galutinai uţ sandarinti pleištų vietas. Pilnai sustingus sandarikliui, pašalinti staktų įverţ imo įtvarus.

4. Atliekamas galutinis varstymo mechanizmo reguliavimas. - nustačius, kad varstymo mechanizmas veikia sunkiai arba uţ stringa, patikrinti, ar nėra staktos

deformacijų. Esant staktos deformacijoms, pašalinti deformacijų prieţ astį arba atlikti pakartotiną gaminio montavimą.

5. Atliekamas angos hermetizavimas. - angos hermetizavimas atliekamas visu staktos perimetru angos išorėje. Angos hermetizavimui

naudojami specialūs hermetikai arba hermetizavimo tarpikliai. 6. Pritvirtinamos išorinės palangės iš poliesteriu dengtos cinkuotos skardos. Įrengiamos vidaus PVC

palangės. Įvairių palangių montavimo technologijos yra skirtingos, todėl jas montuojant vadovaujamasi

gamintojo instrukcijomis. Rekomenduotina palanges pritvirtinti prie lango staktos. 7. Pašalinamos apsauginės plėvelės. 8. Visi paviršiai nuvalomi.



1697/2014-TDP-BD 63 69 0

Matuojamieji gaminio parametrai Vardinių matmenų intervalai

Gaminių vardinių matmenų nuokrypiai

1. Vidiniai staktų ir rėmų (varčių) matmenys

Iki 630 Nuo 630 iki 1600

+ 1,0 + 1,5

2. Išoriniai rėmų (varčių) matmenys Nuo 1600 Iki 630 Nuo 630 iki 1600

+ 2,0 - 1,0 - 1,5

3. Išorinių staktų matmenys Nuo 1600 Iki 1000 Nuo 1000

- 2,0 2,0 3,0

4. Langų plokštumas ir tiesumas Iki 2000 Nuo 2000 iki 1000 Nuo 1000 iki 1600

5,0 1,5 2,5

5. Langų elementų įstriţ ainių skirtumas

Nuo 1600 iki 1000 Nuo 1000 iki 1600 Nuo 1600

3,5 2,0 3,0

Nuokrypio pavadinimas Leistinas nuokrypis, mm Langų, durų ir vartų blokų nuokrypis nuo vertikalės Apvadų nukrypimai nuo vertikalės Gaminių persikreipimas (kreivumas) bet kuria kryptimi Apvadų pločio nuokrypis nuo projekto Horizontalių elementų nesutapimas langų rėmuose arba duryse

3 3 2 ±3 2

Vidaus palangių įrengimas Plastikinės palangės gaminamos iš smūgiams atsparaus plastiko. Palangės profilis sukurtas

naudojant tuščiavidurę trikampę pertvarų sistemą, kuri uţ tikrina PVC palangės standumą, aukštą atsparumą lenkimui ir maţ ą gaminio svorį. Palangės padengtos aukštos kokybės laminatu. Jų paviršius padengtas apsaugine plėvele, kuri apsaugo gaminį transportavimo ir montavimo metu. Nereikalauja atnaujinimo ar papildomos apdailos. Pastorinta ir uţ apvalinta "noselė" atspari dinaminiams smūgiams eksploatacijos metu. Palangių spalva - balta. Palangių plotis 200 mm.

7. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

7.1 BŪTINOS PROJEKTO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS Ši specifikacija turi būti skaitoma drauge su brėţ iniais. Jei projekto dokumentuose randama

neatitikimų ar prieštaravimų, tai dokumentų viršenybė nustatoma taip: techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai, brėţ iniai, sąnaudų kiekių ţ iniaraščiai.

Rangovas turi informuoti uţ sakovą apie visus tokius neatitikimus prieš nuspręsdamas apie konkrečią interpretaciją.

Kad būtų pastatytas tinkamas naudoti statinys, pagal projekte numatytus sprendinius, rangovas turi atlikti darbą, kuris apima medţ iagų ir įrengimų sukomplektavimą, pristatymą į statybvietę, statybą, montavimą bei būtinus patikrinimus ir bandymus.

Rangovas įsipareigoja darbus atlikti teisinga seka, naudojant įprastus darbo būdus ir patyrusią darbo jėgą.



1697/2014-TDP-BD 64 69 0

Rangovas turi vykdyti visus Lietuvos Respublikos norminius reikalavimus ir taisykles, galiojančius statomam statiniui.

Rangovas privalo valstybinės prieţ iūros kontroliuojančioms institucijoms, techninės prieţ iūros ir projekto vykdymo prieţ iūros atstovams sudaryti sąlygas patikrinimams atlikti bei ištaisyti jų nustatytus trūkumus.

Rangovas ir subrangovai turi turėti atestatus atitinkamiems darbams vykdyti. Jų statybos vadovai turi būti atitinkamai atestuoti.

Rangovas savo subrangovus turi suderinti su Uţ sakovu rangos darbų pirkimo konkurso metu. Subrangovų pakeitimui darbų vykdymo metu turi gauti Uţ sakovo pritarimą.

Visa įranga, technika, priedai ir statybos būdai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbų saugos reikalavimus.

Ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki statybos darbų pradţ ios pateikti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriui pranešimą apie statybos darbų pradţ ią.

Darbo saugos priemonės turi atitikti saugumo technikos statyboje norminius reikalavimus. Rangovas statybos laikotarpiu iki objekto priėmimo privalo laikytis darbo saugos reikalavimų, kad išvengtų avarijų ir nelaimingų atsitikimų. Rangovas atsako uţ darbų saugą objekte.

Rangovas yra atsakingas uţ visų leidimų iš valdţ ios įstaigų ir kitų institucijų gavimą, išskyrus statybos leidimą.

Įstatymai ir normatyviniai dokumentai, kurių privalu laikytis statant statinį yra išvardinti bendrosios dalies aiškinamajame rašte.

Statybos rangovas ir subrangovas turi būti nustatyta tvarka atestuotos įmonės. Bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vadovams ir specialistams būtini šie kvalifikacijos atestatai:

Statinio projekto vykdymo prieţ iūros vadovo; Projekto dalies vykdymo prieţ iūros vadovo; Statinio statybos vadovo; Statinio specialiųjų statybos darbu vadovo; Statinio statybos technines prieţ iūros vadovo; Statinio specialiųjų statybos darbu techninės prieţ iūros vadovo.

Statybos metu darbų vadovas privalo uţ tikrinti esminių reikalavimų – saugaus darbo; gaisrinės saugos; aplinkos apsaugos; higienos sąlygų ir trečiųjų asmenų interesų saugojimo vykdymą, vadovaujantis galiojančiais įstatymai ir teisės aktais.

7.2 NURODYMAI IR REIKALAVIMAI PROJEKTO IR STATYBOS DOKUMENTŲ PARENGIMUI

Rangovas privalo atlikti statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 nustatytus projekto stadijos projektavimo darbus. Brėţ iniai turi būti suderinti su projektuotoju ir techninės prieţ iūros vadovu ir tik tada gali būti perduoti vykdymui. Rangovas atsako uţ darbo brėţ inių sprendinius ir pasekmes.

Jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, tai dokumentų svarbumo eilė yra tokia: techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai, brėţ iniai ar schemos, sąnaudų kiekių ţ iniaraščiai. Tačiau Rangovas turi atkreipti Uţ sakovo dėmesį į visus didesnius neatitikimus.



1697/2014-TDP-BD 65 69 0

Jei statybos metu pakeitimų atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t., svarbesniais laikomi specifikacijos ir brėţ iniai. Tačiau Rangovas turi pranešti uţ sakovui apie visus tokius neatitikimus prieš pradėdamas dirbti.

Rangovas neturi teisės pats nukrypti nuo brėţ inių ar specifikacijų, daryti projekto pakeitimus, atlikti papildomus darbus ar keisti statybines medţ iagas. Tokį leidimą gali išduoti tik Uţ sakovo įgaliotas asmuo (techninės prieţ iūros vadovas) arba pats Uţ sakovas, suderinus su projekto vykdymo prieţ iūros vadovu. Apie visus pakeitimus ir papildomus darbus reikia raštiškai informuoti Uţ sakovą, dar nepradėjus tokių pakeitimų.

Rangovas parengia ir vėliau tikslina (atnaujina) darbų atlikimo dokumentacijos rinkinį. Šie dokumentai visada laikomi objekte. Prieš pradedant sistemų išbandymus du šio rinkinio egzemplioriai pateikiami Uţ sakovo atstovui (techninės prieţ iūros vadovui). Baigus darbus ir priduodant statybą Rangovas turi parengti ir pateikti Uţ sakovui statybos atliktų darbų dokumentaciją su visais įneštais pakeitimais, papildymais, išmatavimais, debitais ir kt. patikslinimais natūroje.

Uţ baigiant darbus Rangovas parengia ir pateikia Uţ sakovui naudojimo ir prieţ iūros instrukcijas, atitinkančias Uţ sakovo reikalavimus ir pakankamai detalias, kad Uţ sakovas galėtų tinkamai atlikti pastato ir jo sistemų eksploatavimą, prieţ iūrą, išmontavimą, surinkimą, reguliavimą ir taisymą.

Jei Rangovas nori panaudoti būdą, kuris neatitinka projekto dokumentacijoje nurodytam, jis turi prašyti techninės prieţ iūros vadovo leidimo. Darbo būdo pakeitimo patvirtinimas jokiu lygiu nesumaţ ina Rangovo atsakomybės. Bet kokį perprojektavimą dėl metodo pakeitimo privalo atlikti Rangovas.

Pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ techninio projekto ekspertizė yra neprivaloma, tačiau pagal projektavimo uţ duotį ir uţ sakovo reikalavimus ji numatyta atlikti uţ sakovo uţ sakymu.

7.3 BENDRIEJI REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMS Čia pateiktos techninės specifikacijos apima bendrąsias ir atskirų statybos darbų, gaminių,

medţ iagų ir įrengimų technines specifikacijas, taip pat nurodymus eksploatacijai. Techninių specifikacijų parengiamų duomenų sudėtis, sprendimų kiekis, jų detalizacija (teksto,

skaičiavimų, brėţ inių) bendru atveju yra pakankama statytojo sumanymui suprasti ir įvertinti, statybos kainai nustatyti, suderinimams ir ekspertizei atlikti, statybos rangovo konkursui paskelbti, statybos ar griovimo darbų leidimui gauti.

Projekto techninėse specifikacijose pateikiami techniniai reikalavimai statybos darbams ir objekte naudojamoms medţ iagoms bei gaminiams. Medţ iagos ir gaminiai privalo tenkinti standartų reikalavimus ir turėti ten atitinkamus techninius ir kokybės rodiklius.

Tik įvykdţ ius TS pateiktus techninius reikalavimus bus tenkinami statiniui keliami esminiai reikalavimai. Darbus gali vykdyti tik atestuotos firmos ir apmokyti specialistai, grieţ tai laikydamiesi produktų gamintojų instrukcijų. Darbai vykdomi turint tam leidimą, suderinus su statytoju jų eigą ir tvarką. Darbų prieţ iūrą vykdo statytojo techninis priţ iūrėtojas, turintis reikiamą atestatą. Visos objekte naudojamos medţ iagos privalo būti atveţ amos firminėje pakuotėje, turėti LR sertifikatą, atitikties deklaraciją arba gaminio pasą.



1697/2014-TDP-BD 66 69 0

Visos medţ iagos turi atitikti jų kokybės reikalavimų kompleksą, nurodytą dokumentacijoje. Visos medţ iagos, jų įpakavimas ar jų pristatymo dokumentas turi turėti nurodymus, kuriais remiantis gali būti nustatyti jų kokybės rodikliai, arba ta pati informacija privalo būti pateikta kokiais nors kitais būdais.

Medţ iagos, gaminiai bei įrengimai turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje. Jei tokių nėra - importiniams turi būti uţ sienio šalių sertifikatai, vietinėms – įmonės gamintojos paruošti standartai.

Medţ iagų likučiai neturi būti naudojami statyboje. Šilumą izoliuojančių medţ iagų drėgnumas neturi viršyti RSN 143-92 eksploatacijos sąlygomis

nustatyto dydţ io. Visos konstrukcijos, gaminiai, medţ iagos ir įranga turi būti nauji, atitikti projekto techninėse

specifikacijose ir brėţ iniuose nurodytus kokybės reikalavimus bei būti sertifikuoti arba pripaţ inti tinkamais naudoti Lietuvoje nustatyta tvarka ir turėti atitikties įvertinimo dokumentą.

Visos medţ iagos, gaminiai ir įranga turi būti pateikti su: gamintojo rekvizitais, firmos atpaţ inimo ţ enklu; specifikacija; nuoroda ar skirta interjerui ar eksterjerui; pagaminimo data.

Rangovas gali pakeisti medţ iagas ir gaminius panašių ar analogiškų parametrų bei kokybės produktais, prieš tai suderinus su projekto vykdymo prieţ iūros ir techninės prieţ iūros vadovais, bet uţ panašumo patikrinimą atsako Rangovas.

Visas išlaidas uţ papildomą patikrinimą bei projektavimą keičiant medţ iagas analogiškomis privalo padengti Rangovas.

Projekto vykdymo ir techninės prieţ iūros vadovai turi teisę atmesti medţ iagą ar įrangą be jokių papildomų išlaidų Uţ sakovui, jei ji neatitinka specifikacijos reikalavimų. Tokiu atveju Rangovas turi pateikti kitas medţ iagas ir įrenginius, kurie atitinka specifikaciją.

Gaminių ir medţ iagų pristatymą reikia koordinuoti pagal statybos darbų grafiką. Prekių uţ sakovas yra atsakingas uţ pranešimų dėl defektų pateikimą. Visos pretenzijos turi būti pateikiamos prekių tiekėjui.

Gaminiai ir statybinės medţ iagos turi būti saugomi statybvietėje taip, kad nepablogėtų jų kokybė. Reikia laikytis kiekvienos medţ iagos, gaminio nurodytų saugojimo reikalavimų ir gamintojo pateiktų galiojančių nuorodų.

Statybos aikštelėje gaminiai ir medţ iagos turi būti laikomos tinkamose patalpose taip, kad kiekviena medţ iaga būtų padėta teisingai ir lengvai patikrinama.

Medţ iagos, gaminiai ir įranga, paţ eistos ar kitaip sugadintos dėl veiklos statybos aikštelėje, turi būti pakeistos naujomis Rangovo sąskaita.

Uţ medţ iagų ir gaminių nuostolius arba apgadinimus visiškai atsako Rangovas. Uţ sakovui pareikalavus, specifikacijoje nurodytų gaminių ir medţ iagų pavyzdţ iai turi būti

pademonstruoti jam priimtina forma iki darbų pradţ ios patvirtinimui gauti. Visos, atveţ amos į statybą, medţ iagos turi būti tokiame įpakavime, kokiame jas parduoda

gamintojas, su etiketėmis ir dokumentais, patvirtinančiais jų tapatybę. Medţ iagų įpakavimas turi turėti parodymus apie jo turinį.

Statybinės medţ iagos turi būti sandėliuojamos taip, kad nekristų jų kokybė, taip pat laikantis sandėliavimo reikalavimų kiekvienai medţ iagai, gaminiui ar įrengimui.



1697/2014-TDP-BD 67 69 0

Atveţ tos į statybą medţ iagos ir gaminiai turi būti tuoj pat apţ iūrimi ir, jei yra defektų, neatitinkančių uţ sakymams, pareiškiamos raštu pretenzijos tiekėjams.

Medţ iagų pavyzdţ iai, kurie objekto statybos metu pateikiami patvirtinimui gauti, paţ ymėti statybiniuose brėţ iniuose ar specialiose techninėse specifikacijose. Pavyzdţ iai laikomi statybinėje aikštelėje tol, kol tie statybos darbai priduodami.

Uţ savalaikį medţ iagų tiekimą, tiekiamų medţ iagų kokybę ir tinkamą sandėliavimą atsako rangovas, jei kitaip nenumatyta rangos sutartyje.

Patikrinimų ir išbandymų laikas ir vieta turi būti sutartas su kitomis pageidaujančiomis dalyvauti grandimis.

Turi būti uţ tikrintas priėjimas prie išbandymų vietos. Turi būti pasirūpinta visais reikalingais įrankiais ir dokumentais.

7.4 STATYBOS UŢBAIGIMAS Statybos uţ baigimo tvarką, nurodytą statybos įstatyme detalizuoja STR 1.11.01:2010 “Statybos

uţ baigimas”. Atskiri darbų etapai perduodami uţ sakovo atstovui, tarpininkaujant techninės prieţ iūros

vykdytojams, raštiškai gavus jų pritarimą darbų atlikimo kokybei. Dengtų darbų, kuriuos priimant turi dalyvauti projekto autorinės prieţ iūros atstovai, sąrašas turi

būti tvirtinamas, sudarant autorinės prieţ iūros sutartį, ir, reikalui esant, gali būti papildytas statybos eigoje.

Bet kurios priemonės įgyvendinimo darbai turi būti atlikti iki galo, renovuota pastato dalis turi būti tinkama tolimesnei eksploatacijai.

Visais atvejais turi būti numatyta (įskaičiuota į rangovo teikiamo pasiūlymo kainą) renovacijos priemonių įgyvendinimo metu paţ eistų (išardytų) konstruktyvų atstatymas iki tokio paties kokybinio lygio, koks buvo iki darbų vykdymo pradţ ios.

Po renovacijos neturi pablogėti kitų pastato dalių ir teritorijos elementų eksploatacinės savybės, jie turi būti palikti tokioje būklėje, kokioje buvo iki darbų pradţ ios.

Darbai turi būti priduoti statytojo paskirtai/sudarytai priėmimo komisijai. Reikalavimai konstrukcijoms, sugadintoms vykdant darbus, turi būti nurodyti apţ iūros metu,

nurodant broko vietą, jo tipą, veiklą reikalingą trūkumus ištaisyti bei ploto, kurį reikia ištaisyti, dydį. Tuo atveju, jei brokas atsirado dėl drėgmės, vibracijos, sujudinimo ar kitų panašių laikinų

prieţ asčių, turi būti pašalinta ta prieţ astis. Baigtos statybos atidavimas naudoti įforminamas aktu. Rangovas paruošia ir perduoda Statytojui pastato atnaujintos dalies išpildomąją/darbo

dokumentaciją, eksploatavimo instrukcijas ir garantinius dokumentus, jei kitaip nenumatyta rangos sutartyje.

8. ATLIKTŲ PRITARIMŲ IR SUDERINIMŲ SĄRAŠAS 1. Fasadinų spalvinių sprendinių derinimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros. 2. Fasadinų spalvinių sprendinių derinimas su namo gyventojais. 3. Projekto derinimas su VŠĮ „ATNAUJINKIME MIESTĄ“ ir namo gyventojais.



1697/2014-TDP-BD 68 69 0

4. Projekto derinimas su AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus fil.



1697/2014-TDP-BD 69 69 0

9. PRIEDAI

DAUGIABUIO NAMO Nr. 2 ŠVYTURIO G. 20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

TECHNIN UŽDUOTIS 2014-05-26

vadin informacija: Administratorius Vš „Atnaujinkime miest“ (toliau – Užsakovas). Daugiabuio namo Nr. 2 Švyturio g. 20, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas (toliau – Projektas). Šalis, teiksianti Projekto parengimo paslaugas (toliau – Projektuotojas). Informacija apie statin – daugiabut nam, kuriam rengiamas Projektas:

Daugiabuio namo unikalus Nr. 1097-7015-1014 - Aukšt skaiius – 5 - But skaiius – 19 - Kitos paskirties patalp – 1

Pastato bendrasis plotas – 2316,45 m² Pastato naudingasis plotas – 1901,07 m² Namo šildom patalp plotas – 1949,91 m²

- Pastato tris - - m³ - Užstatymo plotas – 508 m² - Priskirto žems sklypo plotas – - m²,

1. Užsakovas Vš „Atnaujinkime miest“ m. kodas 300662245 ,V. Kudirkos g.14 Vilnius

2. Projekto pavadinimas(vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ III skyriaus 6.11. p.)Daugiabuio namo Namo nr. 2 Švyturio g. 20, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas.(Statinio pagrindin naudojimo paskirtis, adresas, Projekto ršis)

3. Statinio klasifikavimas (vadovaujantis STR 1.01.09:2003 „Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt“ V skyriaus 7.3. p.)Daugiabutis namas (7.3.)

4. Statinio kategorija (vadovaujantis STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ I skyriaus 5.6. p.)Neypatingas / Ypatingas

5. Projekto rengimo etapas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ IV skyriaus II skirsnio 12.3. p.; 15.p.; 9 ir 8 priedai)Techninis darbo projektas

6. Projektavimo pradžia (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", IV skyriaus I skirsnio 7.p.) Projektavimo darb rangos sutarties sigaliojimo diena.

7. Projektavimo pabaiga Leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastat gavimo diena.

8. Projekto rengimo dokumentai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 10 priedo 5. p.)

8.1. Užsakovo Projektuotojui pateikiami dokumentai:1. Projektavimo Technin užduotis; 2. Statinio kadastrini matavim ir teisins registracijos Nekilnojamojo turto registre

dokumentai; 3. Pastato energinio naudingumo sertifikatas iki namo atnaujinimo (modernizavimo)

priemoni gyvendinimo; 4. Investicij planas; 5. specialieji keliami architektros, paveldosaugos reikalavimai, prisijungimo slygos;

8.2. Projektuotojo atsakomybe, pajgomis ir lšomis atliekami (gaunami) Projekto rengimo dokumentai:

6. Projektuotojas atlieka visus reikalingus Projektui parengti pastato apmatavimus, matavimus ir parengia bržinius vadovaujantis STR 1.04.01:2005 „Esam statinityrimai“ IV. 11.; 12. punktais;

7. Projektuotojas parengia statinio laikanij konstrukcij ir inžinerini sistemištyrimo, j technins bkls vertinimo dokumentus vadovaujantis STR1.04.01:2006 „Esam statini tyrimai“ IV. 13. punkto reikalavimais; esant btinybei, organizuoja statinio (arba statinio dalies) ekspertiz vadovaujantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertiz ir statinio ekspertiz“ reikalavimais;

8. Projektuotojas gauna topografin medžiag, reikaling Projektui parengti; 9. kiti duomenys, kurie btini suprojektuoti Projekto dali sprendinius.

9. Projekto sudedamosios dalys: (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 10 priedo 9. p.)

1. Bendroji dalis – BD; 2. Sklypo sutvarkymo (sklypo plano)* - SP; 3. Architektros* -SA; 4. Konstrukcij* - SK; 5. Šildymo, vdinimo, karšto vandens sistemos pertvarkymo – Š, V, KV; 6. Vandentiekio ir nuotek šalinimo – V, N; 7. Dujofikavimo – D; 8. Pasirengimo statybai ir statybos darb organizavimo - SO; 9. Statybos skaiiuojamosios kainos nustatymo - KS; 10. Snaud kieki žiniarašiai - SKŽ; 11. Kitos projekto dalys, suderintos su Užsakovu, btinos Investicij plane numatyt

priemoni gyvendinimui atsižvelgiant konkretaus objekto specifik. * - dalys gali bti komplektuojamos vienoje byloje/ tome.

9.1. Bendrosios dalies dokumentai: 1. Projekto sudties dokument žiniaraštis; 2. bendrieji statinio rodikliai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 5 priedu) iki ir po atnaujinimo (modernizavimo); 3. bendrasis aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 8 priedo 5.3. p.); 4. bendroji technin specifikacija (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 8 priedo 5.4. p.); 5. priedai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 5.6.

p.); 6. bržiniai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 5.7.

p.).9.2. Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies dokumentai:

1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 7.1. p.);

2. sprendinius pagrindžiantys skaiiavimai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 7.2. p.);

3. technins specifikacijos (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 7.3. p.);

4. bržiniai (su aplinka, kiek tai apima atnaujinimo (modernizavimo) darbus)(vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 7.4. p.);

5. snaud kieki žiniarašiai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 7.5. p.).

9.3. Architektros dalies;

9.4. Konstrukcij dalies (gali bti komplektuojamos kartu) dokumentai: 1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8

priedo 8.1. p. ir 9.1.p.);2. sprendinius pagrindžiantys skaiiavimai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010

„Statinio projektavimas", 8 priedo 8.2. p. ir 9.3.p.);3. technins specifikacijos (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 8 priedo 7.3. p.);4. sprendini bržiniai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8

priedo 8.4. p ir 9.4.p.; turi bti pateikti visi btini dokumentuose numatytsprendini gyvendinimo detals bržiniai);

5. snaud kieki žiniarašiai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 8.5. p ir 9.5.p.).

9.5. Šildymo, vdinimo, karšto vandens sistem dalies dokumentai :1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8

priedo 21.1. p.);2. sprendinius pagrindžiantys skaiiavimai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010

„Statinio projektavimas", 8 priedo 21.2. p.);3. technins specifikacijos (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio


priedo 21.4. p.);5. snaud kieki žiniarašiai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 8 priedo 21. 5. p.). 9.6. Vandentiekio ir nuotek šalinimo dalies dokumentai:

1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 20.1. p.);

2. sprendinius pagrindžiantys skaiiavimai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 20.2. p.);

3. technins specifikacijos (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 20.3. p.);

4. sprendini bržiniai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 20.4. p.);

5. snaud kieki žiniarašiai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 20. 5. p.).

9.7. Dujofikavimo dalies dokumentai: 1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8

priedo 25.1. p.);2. sprendinius pagrindžiantys skaiiavimai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010

„Statinio projektavimas", 8 priedo 25.2. p.);3. technins specifikacijos (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio


priedo 25.4. p.);5. snaud kieki žiniarašiai (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas", 8 priedo 25. 5. p.). 9.8. Pasirengimo statybai ir statybos darb organizavimo dalies dokumentai:

1. aiškinamasis raštas (vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 46. p.);

2. statybviets planas) su specifiniais statybos darb organizavimo sprendiniais, kuriprivaloma laikytis, kad bt vykdyti Projekto sudedamj dali sprendinireikalavimai.

(Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 46. p.)9.9. Statybos skaiiuojamosios kainos dalies dokumentai:

(Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", 8 priedo 47. p.; Daugiabuio

namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos technins priežiros paslaug ir statybos rangos darb pirkimo tvarkos aprašu) Statinio statybos skaiiuojamosios kainos nustatymas – Projekto dalis, kurioje apskaiiuojama sumanyto atnaujinti (modernizuoti) statin gyvendinimo vis išlaid suma – išlaid biudžetas (žr. STR 1.05.06:2010 6 pried). Skaiiuojamoji kaina nustatoma pagal snaud kieki žiniarašiuose nurodyt baigtini darb kiekius ir skaiiuojamuosius kainius.

9.10. Snaud kieki žiniarašiai: Turi bti pateikti detalizuoti valstybs remiam atnaujinimo (modernizavimo) priemonižiniarašiai pagal Investicij plane numatyt priemoni gyvendinimo baigtinius darbus (j grupes). Rangos darb apimi vertinimo ir (ar) projekto rengimo metu atskir darbgrupi apimtys ir kainos (smatin vert) gali keistis, priklausomai nuo priimamprojektini sprendim ir darb apimi patikslinimo, taiau viso Investicinio plano priemoni rangos darbams atlikti bendra (sumin) investicij suma neturi viršyti Patalpsavinink patvirtintos sumos.

(Vadovaujantis Daugiabuio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos technins priežiros paslaug ir statybos rangos darb pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužs 27 d. sakymu Nr. D1-439 (Žin., 2009, Nr. 136-5963; 2011, Nr. 139-6563; 2012, Nr. 74-3849, su vlesniais pakeitimais) nuostatomis.)

10. Projektavimo darb apimtis, rengiami Projekto sudedamj dali sprendinidokumentai.Turi bti suprojektuoti ir pateikti šie projekto sprendiniai:

- Pastato ir jo bendrj inžinerini sistem energin efektyvum didinanios ir kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemons;

- projekte privaloma suprojektuoti valstybs remiamas atnaujinimo (modernizavimo) priemones [Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. rugsjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dl Daugiabui nam atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Valstybs paramos daugiabuiams namams modernizuoti teikimo ir investicij projektenerginio efektyvumo nustatymo taisykli patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7024; 2011, Nr. 15-651, Nr. 164-7823)];

- planuojama pasiekti energinio naudingumo klas ir skaiiuojamosios šilumins energijos snaud sumažinimas [Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. rugsjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dl Daugiabui nam atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Valstybs paramos daugiabuiams namams modernizuoti teikimo ir investicij projekt energinio efektyvumo nustatymo taisykli patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7024; 2011, Nr. 15-651, Nr. 164-7823)];

VALSTYBS REMIAMOS DAUGIABUIO NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PRIEMONS PAGAL SUDERINT INVESTICIJ

PLAN*

I. ENERGIN EFEKTYVUM DIDINANIOS PRIEMONS 1. Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas

1.1. Numatomas šildymo ir karšto vandens sistem subalansavimas. Dl senos sistemos rangos, pastate šiluma paskirstoma netolygiai, to pasekoje dalyje but temperatra yra per žema ir neatitinka higienos norm. Šildymo sistemos stovuose rengiami automatiniai balansavimo - reguliavimo ventiliai ir atjungimo ventiliai su drenažo funkcija. Šilumos punkte montuojamas valdiklis skirtas reguliuoti gržtam stovtemperatr. Valdiklis sujungiamas su ant stov sumontuotais temperatros davikliais ir su pavaromis, kurios sumontuotos ant balansini ventili. Karšto vandens tiekimo sistemoje rengiami termo balansiniai cirkuliacijos ventiliai su dezinfekcijos moduliu ir termometru, vienodos karšto vandens temperatros palaikymui visuose stovuose. Karšto vandens paskirstymo sistemoje esami ventiliai keiiami naujais, rutuliniais. rengiam balansini ventili kiekis šildymo sistemoje ~26 vnt; rengiam balansini ventili kiekis karšto vandens sistemoje ~20 vnt; rengiam balansini ventili cirkuliacijos sistemoje ~ 6 vnt. Valdiklis ~ 1 kompl. Butuose prie radiatori montuojami didelio pralaidumo dviej eig termostatiniai ventiliai skirti vienvamzdei sistemai su termostatinmis galvutmis, kuritemperatros nustatymo diapazonas yra apribotas gamykliškai (16-28°C). Apvaduose prie radiatori montuojami apvado susiaurinimai. Reguliavimo mechanizmai trišakiuose prie radiatori pašalinami ir užaklinami arba šalinami ir keiiami naujais nereguliuojamais (standartiniais) trišakiais. Ant esam radiatorimontuojami dalikliai. Montuojam termostatini ventili skaiius ~172 vnt; Montuojam dalikli skaiius ~ 172 vnt. Numatoma pakeisti karšto vandens sistem stovus ir magistralinius vamzdynus esanius rsyje. Numatoma pakeisti šildymo sistem magistralinius vamzdynus esanius rsyje Numatoma izoliuoti šildymo ir karšto vandentiekio sistemosvamzdžius. Keiiam ir izoliuojam karšto vandens sistemos stov ir magistralini

vamzdži ilgis ~180 m‘. Keiiam ir izoliuojam šildymo sistemos magistralini vamzdži ilgis ~210 m‘.

2. Ventiliacijos sistem pertvarkymas . Numatoma išvalyti natralaus vdinimo kanalus, esant poreikiui iškelti ventiliacijos kaminlius aukšiau, ar rengti vjo turbinas. Vdinimo kanal išvadai turi bti: ne mažiau kaip 0,4 m virš stogo ar kito paviršiaus, taip pat ne mažiau kaip 0,3 m virš linijos, jungianios aukšiausius pastato dali, esani ne toliau kaip 10 m. nuo išvado, taškus. Esam vdinimo 40 kanal, 19 but, 1 neg. patalpa.

3. Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo rengimas (išskyrus patalp pastogje rengim) ir (ar) perdangos po vdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas).Siloma apšiltinti namo stog termoizoliaciniu sluoksniu rengiant nauj stogo dang. Reikalingas stogo element remontas, atnaujinimas, sutvarkymas. Numatomas stogo šilumos perdavimo koeficientas U- 0,14 (W/m2K). Numatoma naujai apskardinti ventiliacijos kaminlius. Stog konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Papildomai apšiltinam stogkonstrukcijoms rengti naudojami statybos produktai turi tenkinti gaisrins saugos reikalavimus. Vadovautis „Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai“; „Gyvenamj nam gaisrins saugos taisykls“; STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Atlikti darbai turi tenkinti STR mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos, naudojimo saugos reikalavimus. Šiltinamo stogo plotas ~ 592,00 m2.

4. Fasado sien (taip pat ir cokolio) šiltinimas, skaitant sien(cokolio)konstrukcijos defekt pašalinim ir nuogrindos sutvarkym

4.1. Atliekamas sien šiltinimas rengiant tinkuojam fasad (Išorin tinkuojama sudtin termoizoliacin sistema). Sien ir cokolio apšiltinimas numatomas Neoporu arba analogiška termoizoliacine medžiaga(derinti techninio darbo projekto rengimo metu). Numatomas sien šilumos perdavimo koeficientas U- 0,14(W/m2K). Medžiag ir apdailos tipas parenkamas atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto rengimo metu. Rekomenduojama balkonus šiltinti išoriniu perimetru(atitvar plotas 240 m2), atkreipiant dmes apatinio balkono grind ir viršutinio balkono stogo šiltinim. Apšiltinamas cokolis dal gilinant (mažiausiai 0,9 m.) iš lauko puss. Numatoma pamatus padengti hidroizoliacija, rengti termoizoliacin sluoksn bei virš ermins dalies apdail. Apšiltinus cokol, rekomenduojama j padengti mechaniniams pažeidimams atspariomis medžiagomis. Izoliavus pamatus btina tinkamai atstatyti nuogrind aplink vis pastat. Apšiltinam sien ir angokraši plotas ~ 1319,54 m2(tame skaiiuje angokrašiai ~1152m); Apšiltinamo cokolio plotas ~ 240 m2. Cokolis ir fasado apatin dalis dengiama sustiprintu tinku ir atspariu grafiti dažams impregnantu. Termoizoliacini sluoksni šilumins varžos apskaiiavimui naudojamos projektins Projektuotojo parinkt termoizoliacini gamini šilumos laidumo koeficiento verts, apskaiiuojamos pagal reikalavimus. Turi bti vertinta Sistem termoizoliacinius sluoksnius kertani tvirtinimo element taka sluoksni šilumos perdavimui. Reikalaujama, kad atitvar projektavimui ir statybai bt naudojamos tik turinios Europos technin liudijim (ETL) ar vertinim (ET) ir CE ženklu ženklintos išorins tinkuojamos sudtins termoizoliacins sistemos. Privalu laikytis išorini tinkuojam sudtins termoizoliacini sistem rengimo reikalavim. Projektuotojas privalo pateikti nurodymus ir sprendinius Sistem tvirtinimo pagrind paruošimui, Sistem tvirtinimui, Sistem atsparumo smgiams reikalavimams (kategorijas pažymint bržiniuose, vertinant snaudžiniarašiuose). (Vandal mgstamoms vietoms: galiniams fasadams h iki 4 m., šoniniams iki h 3 m., naudoti aukšiausios kategorijos atsparumo smgiams sistemas). Faktras, spalvas ir kt. fasad element sprendinius parenka Projektuotojas, suderins su Užsakovu Projekto rengimo metu, vadovaujantis architektriniais reikalavimais. Konstrukcijos turi atitikti priešgaisrini normini dokument reikalavimus.

4.2. Dujotiekio vamzdyn atitraukimo nuo sienos darbai. 4.3. Nuogrindos atstatymo darbai. Visu pastato perimetru rengiama nuogrinda (uždara

arba atvira vdinama – derinama Projekto rengimo metu su Užsakovu.

5. Balkon stiklinimas, skaitant esamos balkon konstrukcijos sustiprinim ir naujos stiklinimo konstrukcijos rengim pagal vien projektNumatoma stiklinti but balkonus PVC profilio konstrukcijomis su paketais pagal viening projekt, stiklinant balkonus nuo turklo iki lub. Nemažinant balkonploto, balkonus pageidautina stiklinti slankiojaniomis konstrukcijomis. Atnaujinama atitvara tarp apatins perdangos ir turklo (tiksli konstrukcija ir darbai numatomi techninio projekto metu). stiklinam balkon plotas~ 32 vnt,~ 240 m2.

6. But ir kit patalp lang keitimas mažesnio šilumos pralaidumo langus

Siloma pakeisti but langus, balkon duris bei laiptini langus naujais PVC profili gaminiais. Šilumos perdavimo koeficientas U- 1,3 (W/m2K). Langai pastate virš dviej aukšt, taip pat langai žemesniuose aukštuose, išeinantys šaligatvius ar kitas psij jimo vietas, turi bti atidaromi vidaus pus. Patalp oro cirkuliacijai užtikrinti numatoma naujus langus montuoti natralaus vdinimo orlaides arba turi turti mikro-ventiliacijos funkcij. Numatoma senus rsio langus pakeisti naujais plastikiniais su armuoto stiklo paketais. Keiiam but lang plotas~12,5 m2; Keiiam laiptins lang plotas~ 54,5 m2; Privalu vadovautis atitinkam normatyvini technini dokument reikalavimais.

7. Lauko dur keitimas Keiiamos nesandarios medins lauko durys ( 4vnt. 10,56 m2). Šilumos perdavimo koeficientas ne mažesnis kaip 1,6 W/m2.

8. Kitos Priemons

8.1. Buitini nuotek sistemos keitimas. Numatoma pakeisti visus senus buitini nuotek stovus ir magistralinius vamzdžius iki kanalizacijos šulini, keiiamo vamzdyno ilgis ~ 190,0 m. Privalu vadovautis atitinkam normatyvini technini dokument reikalavimais.

8.2. Elektros instaliacijos bendro naudojimo patalpose keitimas. Keiiama susidvjusi bendro naudojimo patalp instaliacija, naudojant LED apšvietimo prietaisus(~20 vnt.), atnaujinama elektros skydin.

8.3. Šalto vandens sistemos rekonstrukcija. Numatoma pakeisti visus šalto vandentiekio stovus ir magistralinius vamzdžius, keiiamo vamzdyno ilgis ~ 220,0 m. Privalu vadovautis atitinkam normatyvinitechnini dokument reikalavimais.

8.4. Lietaus kanalizacijos sistemos rekonstrukcija. Numatoma pakeisti lietaus kanalizacijos vamzdžius, keiiamo vamzdyno ilgis ~

140,0 m. Privalu vadovautis atitinkam normatyvini technini dokumentreikalavimais.

*Projektavimo techninje užduotyje aprašomos atnaujinimo (modernizavimo) priemons pagal savo esm turi atitikti Investicij plane planuojamas gyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemones. Rangovas, Projektuotojas, suderins su Užsakovu, gali priimti tobulesnius projektinius sprendimus vadovaudamasis ekonominio naudingumo kriterijumi.

11. Skaiiuojamosios šilumins energijos snaud sumažinimas (lyginant su skaiiuojamosiomis šilumins energijos snaudomis iki Projekto sprendinigyvendinimo): Skaiiuojamosios namo šilumins energijos snaudos patalp šildymui 87,49kWh/m²/metus. Skaiiuojamj šilumins energijos snaud sumažjimas 65,19 %.Turi bti pateikti rodantys reikalingi skaiiavimai, kiti dokumentai.

12. Planuojama pasiekti energinio naudingumo klasPlanuojama C energinio naudingumo klas.

13. Parengtuose Projekto dokumentuose turi bti užtikrintas ES struktrins paramos ženklinimas bei numatytas reikalavimas statybos Rangovui prie statybos sklypo (statybviets) rengti stend su informacija apie statom statin, užtikrinant informavimapie ES param, gyvendinant projekt, ir ES struktrins paramos ženklinim.

14. Statinio projekto ekspertiz(vadovaujantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertiz ir statinio ekspertiz”)

Projekto Ekspertiz yra privaloma Ekspertiz organizuoja ir užsako Užsakovas. Projektuotojas privalo pataisyti Projekt pagal privalomsias Ekspertizs pastabas.

15. Užsakovui pateikiam Projekto dokumentacijos egzempliori skaiiusProjektas forminamas LST 1516, STR 1.05.08:2003 nustatyta tvarka, komplektacija suderinama su Užsakovu. Užsakovui Projektuotojas pateikia:

1. 5 (penkis) parengto Projekto popierinius egzempliorius; 2. 1 (vien) kompiuterin laikmen pilnos apimties (vis pasirašyt sudedamj dali

dokument) Projekt (pagal STR 1.07.01:2010 „Statyb leidžiantys dokumentai“, IV, 7.p. reikalavimus);

Atskiru tomu ar atskira byla komplektuojamos bendroji, pasirengimo statybai ir statybos darb organizavimo dalys, snaud kieki žiniarašiai, statybos skaiiuojamosios kainos nustatymo dalis.

16. Projekto taisymai Paaiškjus, kad Projekte (Projekto dalyje) yra esmini klaid arba jis neatitinka realistatybos slyg, Projektas (Projekto dalis) gržinamas j parengusiam Projektuotojui, kuris privalo neatlygintinai pataisyti Projekt. Atlikti Projekto sprendini pakeitimai, papildymai ir patikslinimai privalo atitikti normatyvini statybos technini ir normatyvinistatinio saugos ir paskirties dokument reikalavimus. Jeigu bt keiiami LR Statybos statymo 2 str. 93 dalyje nurodyti esminiai statinio sprendiniai, turi bti atlikta pakeisto, pataisyto Projekto Ekspertiz (Projektuotojo sskaita).

17. Projekto taikymas Projektuotojas yra parengto Projekto autorius. Turtins Projekto teiss yra Patalp savinink nuosavyb.

18. Projekto pristatymas Projektuotojas (jo paskirtas atsakingas asmuo) pristatys Projekt Užsakovo suorganizuotame susirinkime Vilniaus mieste (savivaldybs darbuotojams, pastatus administruojani moni darbuotojams, daugiabui nam savinink bendrij valdymo organams ir kt. dalyviams).

19. Statinio projekto vykdymo priežira. (VADOVAUJANTIS STR 1.09.04:2007 „STATINIO PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIROS TVARKOS APRAŠAS“Užsakovas organizuoja statinio projekto vykdymo priežir, o statinio Projektuotojas Užsakovo pavedimu atlieka statinio projekto vykdymo priežir.

20. Statinio projekto vykdymo priežiros pabaiga. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašius statybos užbaigimo akt. (Vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“)

Pagrindini statym ir statybos normini dokument, kuriais vadovaujantis rengiamas statinio atnaujinimo (modernizavimo) projektas, srašas

Eil. Dokumento šifras Pavadinimas 1 2 3

1. Lietuvos Respublikos statybos statymas 2. Lietuvos Respublikos daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink

bendrij statymas 3. Lietuvos Respublikos viešj pirkim statymas 4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymas 5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6. Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas

7. Daugiabui nam atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. rugsjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2012, Nr. 1-1)

8. Daugiabuio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkriio 10 d. sakymu Nr. D1-677 (Žin., 2009, Nr. 136-5963; 2011, Nr. 139-6563)

9. Daugiabuio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos technins priežiros paslaug ir statybos rangos darb pirkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužs 27 d. sakymu Nr. D1-439 (Žin., 2009, Nr. 136-5963; 2011, Nr. 139-6563; 2012, Nr. 74-3849)

10. Valstybs paramos daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabui nam atnaujinimo (modernizavimo) projekt gyvendinimo priežiros taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (su pakeitimais)

11. Kredito, paimto daugiabuiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palkan apmokjimo už asmenis, turinius teis bsto šildymo išlaid kompensacij, tvarkos aprašas

12. Kaupiamojo našo daugiabuiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaiiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. sakymu Nr. D1-186 (Žin., 2010, Nr. 31-1452)

13. But ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo pavyzdiniai nuostatai

14. Daugiabuio namo bendrojo naudojimo objekt aprašo pavyzdin forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkriio 2 d. sakymu Nr. D1-895 (Žin., 2010, Nr. 130-6663)

15. Atnaujinam (modernizuojam) daugiabui nam projektini šilumins energijos snaud skaiiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. sakymu Nr. D1-71 (Žin., 2010, Nr. 13-633)

16. STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties vertinimas ir „CE ženklinimas“ 17. STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ 18. STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 19. STR 1.01.07:2010 „Nesudtingi statiniai“ 20. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos ršys“ 21. STR 1.01.09:2003 „Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt“ 22. STR 1.02.06:2012 „Statybos technins veiklos pagrindini srii vadov ir teritorij

planavimo specialist kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teiss pripažinimo tvarkos aprašas“

23. STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizs rangovo ir statinio ekspertizs rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teiss pripažinimo tvarkos aprašas.“

24. STR 1.02.09:2005 „Teiss atlikti pastat energinio naudingumo sertifikavim gijimo tvarkos aprašas“

25. STR 1.04.01:2005 „Esam statini tyrimai“ 26. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 27. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 28. STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektrins ir konstrukcins dali bržini

braižymo taisykls ir grafiniai žymjimai.“ 29. STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertiz ir statinio ekspertiz“ 30. STR 1.07.01:2010 „Statyb leidžiantys dokumentai“

(Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinanioms institucijoms tvarkos aprašas)

31. STR 1.07.02:2005 “Žems darbai” 32. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai 33. STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežira“

34. STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos technin priežira“ 35. STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarini

šalinimas. Statybos pagal neteistai išduot statyb leidžiantdokument padarini šalinimas“

36. STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ 37. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 38. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statini (gyvenamj nam) naudojimo ir priežiros

reikalavimai“ 39. STR 1.12.06:2002 "Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukm" 40. STR 1.12.07:2004 Statini technins priežiros taisykls, kvalifikaciniai reikalavimai

statini techniniams prižirtojams, statini technins priežiros dokument formos bei j pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas

41. STR 1.12.08:2010 Statini naudojimo priežiros tvarkos aprašas 42. STR 1.14.01:1999 „Pastat plot ir tri skaiiavimo tvarka“ 43. STR 2.01.03:2009 Statybini medžiag ir gamini šilumini-technini dydži

projektins verts. 44. STR 2.01.06:2009 Statini apsauga nuo žaibo. Išorin statini apsauga nuo žaibo 45. STR 2.01.07:2003 Pastat vidaus ir išors aplinkos apsauga nuo triukšmo 46. STR 2.01.08:2003 Lauko slygomis naudojamos rangos aplink skleidžiamo

triukšmo valdymas 47. STR 2.01.09:2012 Pastat energinis naudingumas. Energetinio naudingumo

sertifikavimas 48. STR 2.01.10:2007 Išorins tinkuojamos sudtins termoizoliacins sistemos 49. STR 2.01.11:2012 Išorins vdinamos termoizoliacins sistemos 50. STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 51. STR 2.02.04:2004 Vandens mimas, vandenruoša. Pagrindins nuostatos 52. STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmoni su negalia reikmms 53. STR 2.05.01:2005 Pastat atitvar šilumin technika. 54. STR 2.05.02:2008 Statini konstrukcijos. Stogai. 55. STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai. 56. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos. 57. STR 2.05.05:2005 Betonini ir gelžbetonini konstrukcij projektavimas 58. STR 2.05.06:2005 Aliuminini konstrukcij projektavimas. 59. STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas 60. STR 2.05.08:2005 Plienini konstrukcij projektavimas. Pagrindins nuostatos 61. STR 2.05.09:2005 Mrini konstrukcij projektavimas 62. STR 2.05.10:2005 Armocementini konstrukcij projektavimas 63. STR 2.05.11:2005 Gaisro temperatr veikiam gelžbetonini konstrukcij

projektavimas 64. STR 2.05.12:2005 Betonini ir gelžbetonini konstrukcij iš tankiojo silikatbetonio

projektavimas 65. STR 2.05.13:2004 Statini konstrukcijos grindys 66. STR 2.05.20:2006 Langai ir išorins jimo durys 67. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotek šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos.

Lauko inžineriniai tinklai. 68. STR 2.08.01:2004 Duj sistemos pastatuose 69. STR 2.09.02:2005 Šildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas. 70. STR 2.09.04:2008 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui 71. STR 3.01.01:2002 Statini statybos resurs poreikio skaiiavimo tvarka. 72. Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai (2010-12-07 Nr.1-338, Žin., 2010, Nr.146-

7510) 73. Bendrosios gaisrins saugos taisykls (2010-07-27 Nr.1-223; Žin., 2010, Nr.99-5167; Žin.,

2010, Nr.101; Nr.100 )

74. Gyvenamj pastat gaisrins saugos taisykls (2011-02-22 Nr.1-64, Žin., 2011, Nr.23-1138)

75. Želdini apsaugos, vykdant statybos darbus, taisykls Nr. D1-193 76. HN 33-1993 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo

aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai 77. HN 36:1999 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos 78. HN 42:2009 Gyvenamj ir visuomenini pastat patalp mikroklimatas.

Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 sakymas Nr.V-1081 (Žin., 2009, Nr.159-7219).

79. HN 98:2000 Natralus ir dirbtinis darbo viet apšvietimas 80. RSN 37-90 Požemini inžinerini tinkl vad pastatus ir gilint patalp

vdinimo rengimo taisykls 81. RSN 139-92 Pastat ir statini žaibosauga 82. RSN 156-94 Statybin klimatologija. 83. RSN 26-90 Vandens vartojimo normos 84. LST 1516:1998 Statinio projektas. Bendrieji forminimo reikalavimai. 85. DT-5-00 Saugos ir sveikatos taisykls statyboje (2000-12-22 Nr.346;

Žin. 2001, Nr.3-74; 2011-06-28 Nr.77-3785) 86. Darboviei rengimo bendrieji nuostatai 87. LR darbo kodeksas 88. Elektros rengini rengimo bendrosios taisykls. Energetikos ministro 2012-02-03

sakymas Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816) 89. Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykls. Energetikos ministro 2011-12-20

sakymas Nr. 1-309 (Žin., 2012 Nr. 2-58) 90. Apšvietimo elektros rengini rengimo taisykls. Energetikos ministro 2011-02-03

sakymas Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815) 91. Šilumos tinkl ir šilumos vartojimo rengini priežiros (eksploatacijos) taisykls.

Energetikos ministro 2010-04-07 sakymas Nr.1-111 (Žin., 2010, Nr. 43-2084) 92. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykls. Energetikos ministro 2010-10-25 sakymas Nr. 1-

297 (Žin., 2010, Nr.127-6488; Žin., 2011, Nr. 97-4575; Žin., 2011, Nr. 130-6182) 93. Daugiabuio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai. Aplinkos

ir Energetikos ministro 2010-07-10 sakymas Nr. D1-595/1-201 (Žin., 2010, Nr. 84-4442) 94. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiros tvarkos aprašas Energetikos ministro

2009-11-26 sakymas Nr.1-229 (Žin., 2009, Nr.143-6311; Žin., 2010, Nr.23-1093; Žin., 2011, Nr.97-4574; Žin., 2011, Nr.130-6180)

95. Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykls. kio ministro 2004-04-29 sakymas Nr.4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051; EP Nr.53)

96. Saugos taisykls eksploatuojant šilumos renginius. kio ministro 1999-09-21 sakymas Nr.316 (Žin. 1999, Nr.80-2372)

97. Dmtrauki naudojimo ir priežiros taisykls RSN 148-92. Statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 sakymas Nr.244 (Žin. 1997, Nr. 105-2660)

98. rengini šilumos zoliacijos rengimo taisykls. kio ministro 2005-01-18 sakymas Nr.4-17 (Žin., 2005, Nr.9-299)

99. Šilumos perdavimo tinkl šilumos izoliacijos rengimo taisykls. kio ministro 2007-05-05 sakymas Nr. 4-170 (Žin., 2007, Nr.53-2071).

100. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabui nam butams ir kitoms patalpoms šildyti. Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos 2003-12-08 nutarimas Nr.O3-105 (Žin., 2003, Nr.117-5390; EP Nr.49)

101. Šilumos tiekimo tinkl ir šilumos punkt rengimo taisykls. Energetikos ministro 2011-06-17 sakymas Nr.1-160 (Žin., 2011, Nr. 76-3673).

102. Pastat karšto vandens sistem rengimo taisykls. kio ministro 2005-06-28 sakymas Nr.4-253 (Žin., 2005, Nr.85-3175)

1 6

ATSTATOMŲ DANGŲ PLANAS

7 12

Esamas gyvenamas namas

A

D

B

G

A

- atnaujinamas (modernizuojamas) pastatas

- sėjama veja

- įrengiama nuogrinda iš betono

- kertami medžiai

Sutartiniai žymėjimai:

- esamas šaligatvis

- remontuojama laiptų aikštelė ir laiptai

- betonas

- kertami krūmai

Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:

Žymuo:Statytojas:Etapas

AtestatoNr.

Laida Smulkesnė informacija apie pakeitimą ParašasData

1

0

11697/2014-TDP-BD-01

2014-09

2014-09

2014-09

Atstatomų dangų planasM 1:200

DAUGIABUČIO NAMO NR. 2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas

Všį "Atnaujinkime miestą"TDP

A 257

31264

1925

.........

PASTABOS:

1 . Brėžinyje parodyti medžiai ir krūmai, kuriuos būtina iškirsti. Kitus medžius ir krūmus,

pagal galimybę, reikia išsaugoti.

1 2 3 5 64

RŪSIO PLANAS

R-1

14,26

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

B

E

F

G

A

Rūsys

R

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos

plotas, m 2 Pastabos

R-1 KoridoriusKoridoriusSandėlys

14,2661,826,508,146,02

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

La-1

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos

Iš viso bendro naud. pat.:

Iš viso rūsyje:

30,86

396,64


L-1

L-2

L-1

R-4

8,14

R-3

6,50

R-5

6,02R-8

9,34

R-6

4,75 R-11

8,37

R-12

8,44

R-13

8,65

R-14

8,61

R-9

5,86

R-10

5,81

R-2

61,82

R-7

15,07

La-1

15,43

L-1

R-16

21,20

R-17

8,11

R-15

19,74R-18

9,66

R-21

38,92R-23

9,40

R-24

8,34

R-25

8,59

R-30

8,84R-29

8,10R-28

8,18

R-27

8,25

R-22

4,95R-20

7,74

R-19

8,75

R-26

15,37

R-2R-3R-4R-5

SandėlysSandėlysSandėlys 4,75

15,079,34

R-6R-7R-8

KoridoriusSandėlysSandėlys 5,86

5,818,37

R-9R-10R-11


8,658,61

R-12R-13R-14

SandėlysSandėlysŠilum. mazgas 19,74

21,208,11

R-15R-16R-17

KoridoriusSandėlysSandėlys 9,66

8,757,74

R-18R-19R-20

Elekt. skydinėSandėlysPagal. patalpa 38,92

4,959,40

R-21R-22R-23


8,5915,37

R-24R-25R-26

Sandėlys

KoridoriusSandėlys 8,25

8,188,10

R-27R-28R-29

SandėlysSandėlys

8,84R-29 Sandėlys

Iš viso : 365,78

Prieduobė

Prieduobė

- cokolio šiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis

- keičiami langaiL-X


Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-02

2014-09

2014-09

2014-09

Rūsio planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:

1 . Kadangi projektavimo metu nebuvo galimybės užeiti į kiekvieną rūsio patalpą, rūsio patalpų išplanavimas

pateikiamas pagal pastato namų techninės apskaitos byloje pateiktus patalpų išplanavimus. Esant esminiams

neatitikimams tarp projekte pateiktų planų ir esamo išplanavimo, kreiptis į projektuotojus sprendimų patikslinimui.

2. Rūsio langus statyti sulig išoriniu sienos kraštu.

3. Rūsio sienų apšiltinimą įgilinti iki 0,9 m žemiau žemės paviršiaus.

4. Rūsio sienos šiltinamos 110 mm neoporo ESP 100 plokštėmis, balkonus laikančios sienutės - 50 mm storio

neoporo ESP 100 plokštėmis.

1 2 3 5 64

PIRMO AUKŠTO PLANAS

1-1

17,01

B-2

7,19

B-3

8,31B-5

16,59

2-3

15,26

2-5

6,302-4

18,05

1-5

18,59

1-4

6,671-2

14,44

1-3

10,86

2-1

16,27

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

1-5

8,39

B

Sandėlys

E

F

G

A

Buto

Nr.

1

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos


1-11-21-31-4

B-1B-2B-3B-4

Sandėlys

1-5

VirtuvėKoridoriusSan. mazgasKambarys

17,01

Atskiras

butas

14,4410,866,6718,59

8,18SandėlysSandėlys

Koridorius


7,198,318,57

Bendro naudojimo: 48,84

2

2-12-22-3

2-5

Koridorius

2-4

Sandėlys

Virtuvė

16,2714,7915,2618,05Kambarys

San. mazgas 6,30

Iš viso 2-ame bute: 70,67

1

1-11-21-31-4

1-6

Kambarys

1-5

Kambarys

PrausyklaSandėlys

22,69Kitos

paskirties47,0913,624,108,39


11

11-111-211-311-4

11-6

Sandėlys

11-5

Kambarys

KoridoriusVirtuvėSan. mazgas

17,6216,6012,0215,036,6617,89Kambarys


La-1

15,43

La-2

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos


Iš viso pirmame aukšte:

79,70

403,57


BL-2 BL-2

2-2

14,79B-1

8,18

B-4

8,57

11-2

16,46

11-4

15,03

11-5

6,6611-6

17,89

11-3

12,02

11-1

17,62

1-6

3,921-1

22,69

1-3

13,62

1-2

47,09

1-4

4,10


B

Bendro

naudojimo

patalpos

Koridorius 3,92

Kambarys

L-3

D-1 D-2

D-1 D-2

L-4L-5

D-3

Patalpai

nesuteiktas

pilnas

adresas

B-5 Sandėlys 16,59

- sienų šiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis

BL-X - įstiklinami balkonai arba keičiamas balkonų stiklinimas


- keičiamos išorinės durysD-X


Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-03

2014-09

2014-09

2014-09

Pirmo aukšto planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:

1 . Kadangi projektavimo metu nebuvo galimybės užeiti į kiekvieną butą, patalpų išplanavimas pateikiamas pagal

pastato namų techninės apskaitos byloje pateiktus patalpų išplanavimus. Esant esminiams neatitikimams tarp

projekte pateiktų planų ir esamo išplanavimo, kreiptis į projektuotojus sprendimų patikslinimui.

2. Keičiami tik tie pastato langai, kuriems suteiktas žymėjimas.

3. Įstiklinami tik tie balkonai arba kiečiamas tik tų balkonų stiklinimas, kuriems suteiktas žymėjimas.

4. Pastato sienos šiltinamos 140 mm storio neoporo plokštėmis, balkonų aptvarai 200 mm(60+120+20) storio

mineralinės vatos, o langų ir durų angokraščiai - 30 mm storio kietos vatos plokštėmis.

1 2 3 5 64

ANTRO AUKŠTO PLANAS

3-1

16,64

3-2

21,693-3

12,62

4-1

22,65 4-2

16,59

4-3

13,734-9

3,69

4-5

9,96

4-4

6,403-6

5,89

3-7

10,333-10

3,64

3-4

14,31

3-5

12,04

4-6

11,983-4a

1,605-9

1,24

4-3a

1,564-7

1,20

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

12-1

17,14

12-2

22,8412-3

12,73

13-1

22,60 13-2

18,21

13-3

13,7013-9

3,60

13-6

10,29

13-5

6,6512-5

5,96

12-6

10,6512-10

3,65

12-4

14,15

12-7

12,1313-4

11,8012-4a

1,58 12-9

1,25

13-3a

1,5813-7

1,25 13-8

1,1212-8

1,13

5-8

1,11

4-8

1,08

B

E

F

G

A

Buto

Nr.

3

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos


3-13-23-33-4

3-53-63-73-83-93-10

Kambarys

3-4a

KambarysKambarysKambarysSpinta

16,64

Keturių

kambarių

butas

21,6912,6214,311,6012,04

Sandėlys

Virtuvė

Koridorius

KoridoriusWCVonia


5,8910,331,111,243,64


4

4-14-24-34-3a

4-54-64-74-84-9

Kambarys

4-4

KambarysKambarysSpinta

22,65

Trijų

kambarių

butas

16,5913,731,566,40

Koridorius

Sandėlys

Virtuvė

WCKoridoriusVonia

9,9611,981,201,083,69


12

12-112-212-312-4

12-512-612-712-812-912-10

Kambarys

12-4a


17,14

Keturių

kambarių

butas

22,8412,7314,151,585,96Sandėlys

VirtuvėKoridoriusKoridoriusWCVonia

10,6512,131,131,253,65


13

13-113-213-313-3a

13-513-613-713-813-9

Kambarys

13-4


Koridorius

22,60

Trijų

kambarių

butas

18,2113,701,5811,806,65Sandėlys

VirtuvėWCKoridoriusVonia

10,291,251,123,60


La-1

15,43

La-2

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos


Iš viso antrame aukšte:

30,86

414,88


BL-1 BL-1

BL-2 BL-2L-6

BL-1 BL-1

BL-2 BL-2L-6





Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-04

2014-09

2014-09

2014-09

Antro aukšto planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:








1 2 3 5 64

TREČIO AUKŠTO PLANAS

5-1

16,63

5-2

21,945-3

12,62

6-1

22,74 6-2

16,61

6-10

13,16

6-3

13,756-9

3,49

6-6

9,96

6-5

6,45-5

5,89

5-6

10,335-10

3,36

5-4

14,23

5-7

12,04

6-4

11,985-4a

1,705-9

1,20

6-3a

1,566-7

1,24

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

14-1

18,35

14-2

22,9814-3

12,79

15-1

22,50 15-2

16,91

15-3

13,8015-9

3,56

15-6

10,28

15-5

6,3814-7

5,96

14-6

10,1914-10

3,65

14-4

14,12

14-5

12,13

15-4

12,0214-4a

1,58 14-9

1,25

15-3a

1,5915-7

1,24 15-8

1,1214-8

1,12

5-8

1,11

6-8

1,12

B

E

F

G

A

Buto

Nr.

5

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos


5-15-25-35-4

5-55-65-75-85-95-10

Kambarys

5-4a


16,63

Keturių

kambarių

butas

21,9412,6214,231,705,89Sandėlys

VirtuvėKoridoriusKoridoriusWCVonia


10,3312,041,111,203,36


6

6-16-26-36-3a

6-56-66-76-86-96-10

Kambarys

6-4


22,74

Keturių

kambarių

butas

16,6113,751,5611,98Koridorius

Sandėlys


6,409,961,241,123,49


14

14-114-214-314-4

14-514-614-714-814-914-10

Kambarys

14-4a


18,35

Keturių

kambarių

butas

22,9812,7914,121,5812,13Koridorius

VirtuvėSandėlys

KoridoriusWCVonia

10,195,961,121,253,65


15

15-115-215-315-3a

15-515-615-715-815-9

Kambarys

15-4


Koridorius

22,50

Trijų

kambarių

butas

16,9113,801,5912,026,38Sandėlys


10,281,241,123,56


La-1

15,43

La-2

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos


Iš viso trečiame aukšte:

30,86

427,89


BL-3

Kambarys 13,16

L-9

L-7

L-6

BL-1

BL-2 BL-2

BL-1 BL-1

BL-2 BL-2

L-8





Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-05

2014-09

2014-09

2014-09

Trečio aukšto planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:








1 2 3 5 64

KETVIRTO AUKŠTO PLANAS

7-1

16,63

7-2

20,437-3

12,65

8-1

22,55 8-2

16,56

8-3

13,08

8-4

13,628-10

4,00

8-7

9,90

8-6

6,377-10

5,86

7-9

10,337-8

3,60

7-4

14,31

7-5

12,27

8-5

12,167-4a

1,607-7

1,20

8-4a

1,568-8

1,28

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

16-1

17,89

16-2

22,2916-3

12,68

17-1

22,36 17-2

17,54

17-3

13,6317-9

3,60

17-6

10,19

17-5

6,3816-7

5,88

16-6

9,9516-10

3,69

16-4

14,07

16-5

11,97

17-4

11,0916-4a

1,58 16-9

1,22

17-3a

1,5717-7

1,28 17-8

1,0716-8

1,10

7-6

1,07

8-9

1,09

B

E

F

G

A

Buto

Nr.

7

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos


7-17-27-37-4

7-57-67-77-87-97-10

Kambarys

7-4a


16,63

Keturių

kambarių

butas

20,4312,6514,311,6012,27Koridorius

KoridoriusWCVoniaVirtuvėSandėlys


1,071,203,6010,335,86


8

8-18-28-38-4

8-58-68-78-88-98-10

Kambarys

8-4a


22,55

Keturių

kambarių

butas

16,5613,0813,621,5612,16Koridorius

Sandėlys


6,379,901,261,094,00


16

16-116-216-316-4

16-516-616-716-816-916-10

Kambarys

16-4a


17,89

Keturių

kambarių

butas

22,2912,6814,071,5811,97Koridorius

VirtuvėSandėlys

KoridoriusWCVonia

9,955,881,101,223,69


17

17-117-217-317-3a

17-517-617-717-817-9

Kambarys

17-4


Koridorius

22,36

Trijų

kambarių

butas

17,5413,631,5711,096,38Sandėlys


10,191,281,073,60


La-1

15,43

La-2

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos


Iš viso ketvirtame aukšte:

30,86

423,99


BL-3

L-6

L-6

BL-1

BL-2 BL-2

BL-1 BL-1

BL-2 BL-2





Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-06

2014-09

2014-09

2014-09

Ketvirto aukšto planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:








1 2 3 5 64

PENKTO AUKŠTO PLANAS

9-1

16,54

9-2

21,629-3

12,98

10-1

22,60 10-2

16,49

10-3

20,26

10-4

13,6210-10

3,62

10-7

9,84

10-6

6,249-10

5,86

9-9

10,229-8

3,60

9-4

14,23

9-5

12,04

10-5

11,989-4a

1,79-7

1,24

10-4a

1,5610-8

1,27

A

B

C

D

7 8 9 11 1210

18-1

17,07

18-2

22,6918-3

12,58

19-2

22,31 19-1

16,72

19-3

13,54

19-9

3,52

19-6

10,16

19-5

6,3818-7

5,88

18-6

9,88

18-4

17,47

18-5

12,13

19-4

11,9518-4a

1,57 18-9

1,2

19-3a

1,5819-7

1,27 19-8

1,1018-8

1,07

9-6

1,11

10-9

1,12

B

E

F

G

A

Buto

Nr.

9

Patalpos

Nr.

Patalpos

pavadinimas

Patalpos


9-19-29-39-4

9-59-69-79-89-99-10

Kambarys

9-4a


16,54

Keturių

kambarių

butas

21,6212,9814,231,7012,04Koridorius

KoridoriusWCVoniaVirtuvėSandėlys


1,111,243,6010,225,86


10

10-110-210-310-4

10-510-610-710-810-910-10

Kambarys

10-4a


22,60

Keturių

kambarių

butas

16,4920,2613,621,5611,98Koridorius

Sandėlys


6,249,841,271,123,62


18

18-118-218-318-4

18-518-618-718-818-918-10

Kambarys

18-4a


17,07

Keturių

kambarių

butas

22,6912,5817,471,5712,13Koridorius

VirtuvėSandėlys

KoridoriusWCVonia

9,885,881,071,203,66


19

19-119-219-319-3a

19-519-619-719-819-9

Kambarys

19-4


Koridorius

16,72

Trijų

kambarių

butas

22,3113,541,5811,956,38Sandėlys


10,161,271,103,52


La-1

15,43

La-2

15,43

L La-1

La-2

Laiptinė1

Laiptinė2

15,43

15,43

Bend. naud.

patalpos


Iš viso penktame aukšte:

30,86

434,33


BL-1

18-10

3,66

L-6

L-6


BL-1

BL-2 BL-2

BL-1 BL-1

BL-2 BL-2





Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-07

2014-09

2014-09

2014-09

Penkto aukšto planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:








1 3 64

STOGO PLANAS

A

D

7 9 1210

B

G

A


Formuojamas nuolydis

Formuojamas nuolydis

Užlipimo anga

Užlipimo anga

Parapetų skardinimas

5-to aukšto stogeliai apšiltinami iruždengiami 2 sl. hidroizoliacine danga

5-to aukšto stogeliai apšiltinami iruždengiami 2 sl. hidroizoliacine danga

Apskadinami ventiliacijoskaminų stogeliai

Apskadinami ventiliacijoskaminų stogeliai

i=2.5 0 i=2.5 0

i=2.5 0i=2.5 0

i=2.5 0i=2.5 0

i=2.5 0i=2.5 0

i=2.50

i=2.

50

i=2.50

i=2.

50

i=2.

50

i=2.5 0

i=2.5 0

i=2.50

i=2.50

i=2.5 0i=2.50

- parapetų šiltinimas iš fasadinės pusės polistireninio putplasčio plikštėmis

- stogo vidinės pusės parapetų ir vėdinimo šachtų šiltinimas 40 mm storio akmens vatos plokštėmis ROS 50

- esamas parapetas


- esamos vėdinimo šachtos

- įrengiama apsauginė metalinė cinkuota stogo tvorelė

- esami nuotekų stovų alsuokliai

- esama įlaja

- įrengiami stogo konstrukcijos vėdinimo kaminėliai

Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-08

2014-09

2014-09

2014-09

Stogo planasM 1:200


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:

1 . Projektuojama stogo danga - bituminė ruloninė.

2. Nuotekų stovų alsuokliai turi iškilti virš projektuojamos stogo dangos min 300 mm. Alsuokliams įrengiami

stogeliai.

3. Vėdinimo šachtos iškeliamos min 600 nuo naujos stogo dangos. Esamas šachtų šonines angas užmūryti.

Vėdinimo šachtų stogelių spalva parenkama pagal parapeto spalvą. Žiūr. 1697/2014-TDP-SAK-23.

4. Viršutinio aukšto balkonų stogeliai apšiltinami ir uždengiami 2 sl. hidroizoliacine stogo danga.

5. Parapetai pakeliami ir apskardinami pagal 1697/2014-TDP-SAK-21.

L-6

FASADAS TARP AŠIŲ 1 - 12

5-to aukšto balkonų stogeliai apšiltinami ir uždengiami2 sl. hidroizoliacine danga



Įrengiama apsauginėstogo tvorelė

1 6 7 12

Remontuojama aikštelėir laiptų pakopos

Įrengiami naujiturėklai

Remontuojamas įėjimo stogelisRemontuojama aikštelėir laiptų pakopos

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6

L-6 L-6

Remontuojamas įėjimo stogelis

L-1

Prieduobė

L-1 L-1

20

Dujotiekiovamzdis

Dujotiekiovamzdis

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2

BL-2 BL-2

D-1 D-2 D-1 D-2

1

1

Įrengiami naujiturėklai

20

Faktūrinio tinkosujungimo juostos

Aukščiau antro aukšto langų apačios - II-a tinkuotųfasadų šiltinimo sistemų atsparumo smūgiams kategorija

Iki antro aukšto langų apačios - I-a tinkuotų fasadų šiltinimo sistemų atsparumo smūgiams kategorija




Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-09

2014-09

2014-09

2014-09

Fasadas tarp ašių 1-12M 1:150


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:


2. Balkonų apačios iš lauko šiltinamos 180 mm storio neoporo EPS 70 plokštėmis.


4. Vykdant dujotiekio vamzdžio permontavimo darbus, griežtai laikytis statybos normų, taisyklių ir Skirtomųjų

plieninių dujotiekių įrengimo taisyklių reikalavimų.

5. Dujotiekio vamzdis nuo šiltinamos sienos turi būti atitrauktas (permontuotas) prieš pastato fasadų apšiltinimo

darbus.

FASADAS TARP AŠIŲ 12 - 1





12 7 6 1

L-7

L-3 L-4 L-5

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-1

BL-3

BL-3

BL-1

1

1







Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-10

2014-09

2014-09

2014-09

Fasadas tarp ašių 12-1M 1:150


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:



3. Įstiklinami tik tie balkonai arba kiečiamas tik tų balkonų stiklinimas, kuriems suteiktas žymėjimas. Balkonai

stiklinami per visą balkono aukštį, naudojant PVC užpildo plokštes. Žiūr. 1697/2014-TDP-SAK-18 brėžinį.




darbus.

B GA

20Švyturio g.

DG A


FASADAS TARP AŠIŲ A - G FASADAS TARP AŠIŲ G - A






L-2

Prieduobė







Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-11

2014-09

2014-09

2014-09

Fasadai tarp ašių A-G ir G-AM 1:150


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:







darbus.

B G



D-3


PJŪVIS 1 - 1




Laida

LapųLapas

Objektas:

Brėžinys:


AtestatoNr.


1

0

11697/2014-TDP-BD-12

2014-09

2014-09

2014-09

Pjūvis 1 - 1M 1:150


PV

PDA

PV asist.

R. Razulevičienė

V. Kavaliūnas

R. Rutkauskas


A 257

31264

1925

.........PASTABOS:







darbus.

Documents

PROJEKTO PAVADINIMAS: DAUGIABUČIO NAMO NR.2 …amiestas.lt/wp-content/uploads/2015/08/1697-2014-TDP-BDsvyturio2… · DAUGIABUČIO NAMO NR.2 ŠVYTURIO G.20, VILNIUJE ATNAUJINIMO