Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
EUROPOS SĄJUNGAEuropos soc ia l in is fondas
KURKIME ATEITĮ DRAUGE!
Projekto NEįGAliųJų PROfESiNėS REAbilitAciJOS
PASlAUGų tEikimAS tAikANt NOvAtORiškAS vEiklAS
mokymo programa
Profesinio konsultavimo kvalifikacijos kėlimo programa darbo biržos specialistams, pedagogams, kitiems mediatoriams
UDk 331.5-056(474.5) Pr-122
ES struktūriniai fondailietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentas2.3 priemonė „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“
PROJEktAS„Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“Projekto sutarties numeris: 200-ESf/2004/2.3.0.-01-11
Programa skirta specialistams, siekiantiems įgyti profesinio konsultavimo įgūdžių. Programos turinys: neįgalių asmenų profesinio orientavimo ir konsultavi-mo sąveika. Neįgalių asmenų profesinio konsultavimo organizavimas. Neįgaliųjų profesinio apsisprendimo pedagoginiai ir psichologiniai aspektai. Neįgaliųjų pro-fesinio konsultavimo teorinis modelis.
Programos sudarytojų grupė: prof. habil. dr. v. Gudonis (1, 2, 4, 6 skyriai)doc. dr. A. Ališauskas (3 skyrius)A. Navickis (5 skyrius)D. manukian (5 skyrius)
Programos leidinį parengė SOciNt projekto metodininkas benas Gudinavičius
Recenzentai: doc. dr. ingrida baranauskienė, šiaulių universitetasdoc. dr. Elvyra Giedraitienė, klaipėdos universitetas
šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto tarybos posėdžio 2007 m. vasario 1 d., Nr. 0-06 nutarimu programos leidinys rekomen-duojamas spaudai.
iSbN 978-9986-38-752-7 © šiaulių universitetas, 2007 © všį šiaulių universiteto leidykla, 2007
3
Turinys
Anotacija .................................................................................................41 skyrius. Neįgaliųjų sociologijos pagrindai ..................................72 skyrius. bendravimo ypatumai su sutrikusio intelektoasmenimis ir jų profesinis konsultavimas ......................................93 skyrius. kalbinio bendravimo ypatumai su sutrikusios klausos asmenimis ir jų profesinės galimybės ..........114 skyrius. Sutrikusios regos asmenų ir reginčiųjų socialiniai kontaktai .....................................................................165 skyrius. Sutrikusios regos asmenų profesiniai ketinimai,vertybinės orientacijos, galimybės ..............................................206 skyrius. Asmenų, turinčių fizinę negalę, profesinėsgalimybės ir darbinės aplinkos pritaikymas ............................... 22
Apibendrinamasis programos skyrius...................................................25terminų žodynėlis .................................................................................28Rekomenduojama literatūra .................................................................36
4
PROFESINIO KONSULTAVIMO KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMA DARBO BIRŽOS SPECIALISTAMS,
PEDAGOGAMS, KITIEMS MEDIATORIAMS
Anotacija
Programos skyriuje „Neįgaliųjų sociologijos pagrindai“ siekiama supažindinti darbo biržos specialistus, kitus mediatorius su negalės fe-nomenu sociologijos aspektu, su negalės, sampratos modeliais, su šiuo fenomenu sociologinių teorijų bei socialinės gerovės, žmogaus teisių ir savarankiškumo požiūriu.
Programos skyriuje numatoma tokia tematika. Neįgaliųjų socialinė grupė kaip socialinio pasaulio dalis. Neįgaliųjų sociologijos samprata. in-dividualus medicininis negalių modelis. Socialinis negalių modelis. šių modelių lyginamoji analizė. Nacionalinio negalių modelio interpretacija struktūriniu funkcionalizmo požiūriu. Negalia ir socialinė gerovė žmogaus teisių ir savarankiškumo požiūriu. Pilietybė, pareigos ir atsakomybė. Po-litinės, civilinės, socialinės teisės. Gerovė ir socialine politika. Neįgaliųjų „priklausomumo“ idėjos analizė. Neįgaliųjų visuomeninės struktūros. So-cialinės paslaugos. Paslaugų teikėjų ir klientų santykiai.
Programos skyriuje „bendravimo ypatumai su sutrikusio intelekto asmenimis, jų profesinis konsultavimas“ siekiama supažindinti darbo bir-žos specialistus, kitus mediatorius su sutrikusio intelekto asmenų psichi-nių procesų ypatumais, kurie determinuoja bendravimo ypatumus. išklau-sę šį kursą specialistai įgis bendravimo su sutrikusio intelekto asmenimis įgūdžių bei žinių apie jų psichikos ypatumus.
šios programos skyriuje numatoma tokia tematika. intelekto su-trikimo priežastys. Protinio atsilikimo laipsniai. Nežymiai sutrikusių inte-lekto asmenų psichinių procesų ypatumai. Sutrikusio intelekto žmonių asmenybės ypatumai. Emocijų, valios sferų sutrikimų įtaka bendravimui. Padidėjusio įtaigumo, patologinio dirglumo, dominuojančio jaudinimo ar slopinimo apraiškos ir bendravimas. būtinos bendravimo žinios ir įgū-džiai, kuriuos turi turėti specialistai, bendraujantys su sutrikusio intelekto asmenimis bei profesinis šių žmonių konsultavimas.
Programos skyriuje „kalbinio bendravimo ypatumai su sutrikusios klausos asmenimis“ siekiama supažindinti darbo biržos specialistus, pe-
5
dagogus, kitus mediatorius su sutrikusios klausos asmenų kalbinio ben-dravimo formomis ir priemonėmis (sakytine, daiktiline ir gestų kalba). išklausę šį kursą specialistai įgis bendravimo pirštų ženklais įgūdžių, išmoks naudotis gestų žodynais, taisyklingai perteikti kurčiajam žodinę informaciją sakytine kalba, paisant visų taisyklių, garantuojančių sėkmin-gą informacijos supratimą iš lūpų. šios programos skyriuje numatoma tokia tematika. Pirštų (daktilinė) kalba. bendravimas pirštų ženklais. Dak-tilinės kalbos ypatumai, jos palyginimas su sakytine ir rašytine kalba. bendravimas gestais. Gestų kalba – specifinė ženklų sistema. Gestų api-būdinimas. Gestų kalbos ypatumai (semantiniai, gramatiniai ir kt.). kalki-nė gestų kalba. bendravimas gestais. Gestų žodžių analizė. Sutrikusios klausos asmenų bendravimas sakytine kalba. Skaitymas iš lūpų – spe-cifinis sakytinės kalbos suvokimo būdas. Skaitymo iš lūpų ypatumai. veiksniai, lemiantys skaitymo iš lūpų efektyvumą. Rekomendacijos, kaip palengvinti skaitymą iš lūpų. Rašytinė kurčiųjų kalba. Žodinio informaci-jos perteikimo sutrikusios klausos asmenims ypatumai. būtinieji kalbinio komunikavimo įgūdžiai, kuriuos turi turėti specialistai, bendraujantys su sutrikusios klausos asmenimis.
Programos skyrius „Sutrikusios regos asmenų ir reginčiųjų socialiniai kontaktai“ numato suteikti žinių ir įgūdžių apie aklųjų, silpnaregių ir reginčiųjų socialinius kontaktus.
Daugelį nemalonumų tenka patirti neregiams dėl to, kad mūsų visuomenė stokoja elementarių žinių apie neregių reikalus, nesupranta regėjimo netekusio žmogaus, o dažnai netgi mano, kad aklasis gyvena tik savo tragedija. kadangi šie žmonės tik nedidelė mūsų visuomenės dalis, mažai kas suvokia jų problemas, troškimą ir pastangas išsiveržti iš uždaro aklųjų ir silpnaregių sąjungos rato, dirbti ir gyventi kartu su vi-sais. Sutrikusios regos asmenys dažnai nesulaukia reikiamos reginčiųjų pagalbos, užsisklendžia savyje, atsiranda skirstymas „mes aklieji“ ir „jie regintieji“. Regintieji savo ruožtu stokoja tolerancijos, nenoriai ištiesia pa-galbos ranką dėl to, kad nemoka taktiškai pasiūlyti ir reikiamai padėti neregiui. Programoje numatoma pateikti medžiagą užpildant socialinių kontaktų spragą.
Programos skyriuje „Sutrikusios regos asmenų profesinės galimy-bės ir darbinės aplinkos pritaikymas“ siekiama supažindinti darbo biržos specialistus, kitus mediatorius su sutrikusios regos asmenų profesinėmis galimybėmis, prieinamų sutrikusios regos asmenų profesinėmis galimy-
6
bėmis, prieinamų sutrikusios regos asmenims profesijų įvairove bei dar-binės aplinkos pritaikymo ypatumais. išklausę šį kursą specialistai įgis žinių apie sutrikusios regos asmenų profesines galimybes, prieinamų su-trikusios regos asmenims profesijų įvairovę bei darbinės aplinkos pritai-kymo reikalavimus. Numatoma tokia tematika sutrikusios regos jaunuo-lių profesiniam tobulėjimui. Aklųjų ir silpnaregių vertybinės orientacijos. Sutrikusios regos jaunuolių profesinio orientavimo ypatumai. Aklųjų ir sil-pnaregių profesinės galimybės. Prieinamų sutrikusios regos asmenims profesijų įvairovė. Sutrikusios regos asmenims darbo vietos pritaikymo ypatumai. Darbo saugos reikalavimų specifika.
Nuo neatmenamų laikų žmonija turėjo ir iki šiol turi susikūrusi kūno grožio etalonus, kurie įvairiose kultūrose skirtingi ir laikui bėgant keičiasi. Žmonės lyg norėdami „pasitikrinti, patikslinti“ savo grožio etaloną rengia grožio konkursus. Neišvengiama ir negatyvių stereotipų. Senovės romė-nų smulkiosios tautosakos priežodis „mens sana in corpore sano (sveika siela sveikame kūne)“ ištisus šimtmečius buvo, kai kur tebėra nesąmonin-gai priimama aksioma. vadinasi, fizinę negalią turintys žmonės turi įveikti ne tik socialinio, profesinio prisitaikymo, aplinkos nepritaikymo jų negaliai problemas, bet ir senus visuomenės stereotipus. fizinės negalės asme-nų profesinės galimybės priklauso nuo asmeninio būsto, mokymo ir kitų įstaigų aplinkos prisitaikymo bei visuomenės požiūrio į šių žmonių profe-sines galimybes.
Programos skyriuje „Asmenų, turinčių fizinę negalę, profesinės galimybės ir darbinės aplinkos pritaikymas“ siekiama supažindinti darbo biržos specialistus, socialinius darbuotojus, specialiuosius pedagogus, verslininkus ir kitus mediatorius su fizinės negalės asmenų profesinėmis galimybėmis ir darbinės aplinkos pritaikymo ypatumais.
7
1 SKYRIUS NEĮGALIŲJŲ SOCIOLOGIJOS PAGRINDAI
Programos skyriaus tikslas – supažindinti darbo biržos specialis-tus, socialinius darbuotojus, kitus mediatorius su negalės fenomenu so-ciologijos aspektu.
Uždaviniai:• Atskleisti neįgaliųjų sociologijos sampratą.• Supažindinti kursų klausytojus su individualiu medicininiu, sociali-
niu ir nacionaliniu negalių modeliais.• Pateikti negalės fenomeno analizę socialinės gerovės, žmogaus
teisių ir savarankiškumo požiūriu.Metodai: teikiamieji, reproduktyviniai ir kt.Realizavimo aplinka ir priemonės: auditorija, grafoprojektorius,
multimedija.Tikėtinos kompetencijos, kurias teikia skyrius.kurso klausytojai turėtų ištobulinti tokius gebėjimus:
• analizuoti – galvoti aiškiai, įvaldyti kritinį mąstymą, priimant spren-dimus integruoti patirtį, loginį mąstymą ir turimą išsilavinimą,
• atpažinti vertybes – pripažinti skirtingas vertybių sistemas, suvok-ti moralines savų sprendimų dimensijas ir prisiimti atsakomybę už pasekmes,
• suvokti globalinius ryšius – daryti išvadas suprantant juridinio, ekonominio, socialinio ir biologinio pobūdžio tarpusavio ryšius.
kurso klausytojai įgis teorinius neįgaliųjų sociologijos pagrindus.
Skyriaus išvados1. Sociologinė analizė negali būti sėkminga be sociologinės perspek-
tyvos (gebėjimo suvokti visuomenės reiškinius) ir sociologinio są-moningumo (visuomenės reiškinių atskleidimo – demaskavimo veiksnio) ieškant kitų tikrovės lygmenų bei kritikuojant esamus socialinius santykius, kurie niekada nebūna absoliučiai tinkami.
2. Struktūriniai neįgaliųjų, kaip socialinės grupės, santykiai su kito-mis socialinėmis grupėmis ir savo struktūros viduje, jos pačios socialiniai pokyčiai bei poveikis su kitomis struktūromis yra neat-skiriama klasikinės sociologijos raidos dalis.
3. Negalė yra istoriniame-kultūriniame kontekste konstruojamas
8
socialinis vaizdinys, atspindintis stereotipinį visuomenės požiūrį į daugiau ar mažiau žymius raidos, kūno, psichikos sutrikimus, ku-rie traktuojami kaip nukrypimas nuo visuotinai įsigalėjusių normų bei vertybių ir kurių vertinimas pasižymi kraštutinumu, dažniau-siai neigiamu, tikėtina negalės vaizdinio įtaka elgesiui ir bendravi-mui su žmogumi, turinčiu negalių, todėl potencialiai sąlygoja ir jo socialinę atskirtį, neigiamą negalės socialinio vaizdinio konstravi-mą, drauge neįgalių asmenų socialinės integracijos prielaida yra asmens tapatumo kategorijos įprasminimas (Ruškus, 2002).
4. Socialinės neįgalių žmonių integracijos ir jų socializacijos klausi-mams nagrinėti nepakanka vien tik visuomeninių ir politinių tyri-mų, būtina įvertinti ir keisti individų (negalių neturinčių ir neįgalių-jų) tarpusavio ryšius.
5. Neįgalių žmonių savigarbos ir savarankiško gyvenimo paradigmą daugiausia lemia ne sumažėjusios savitarnos funkcijos, bet tam tikro neįgalių žmonių gyvenimo visuomenėje modelio kūrimas, kuris priklauso nuo politinių, ekonominių ir socialinių jėgų bei inte-resų, neįgaliųjų visuomeninių organizacijų veiklos bei neįgaliųjų pilietinių teisių garantijų visuomenėje.
Skyriaus apibendrinimas ir metodinės rekomendacijos
Skyriaus programoje pateikiamos neįgaliųjų sociologijos žinios, aptariama jos vieta ir ypatumai bendrosios sociologijos kontekste, nag-rinėjama skirtinga negalios fenomeno samprata medicininio ir socialinio negalių modelių bei įvairių teorijų požiūriu. Žmogaus teisių ir asmens savarankiškumo pagrindu aptariama neįgalių žmonių socialinė gerovė, pateikiamas neįgaliųjų priklausomybės kūrimosi ekonominės, politinės, profesinės priežastys.
Realizuojant šį programos skyrių kaip pagrindinė medžiaga gali būti tiek R. Adomaitienės aukštųjų mokyklų studentams parengtas vado-vėlis „taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla“, tiek J. Ruškaus monografija „Ne-galės fenomenas“.
9
2 SKYRIUSBENDRAVIMO YPATUMAI SU SUTRIKUSIO INTELEKTO
ASMENIMIS IR JŲ PROFESINIS KONSULTAVIMAS
Programos skyriaus tikslas – supažindinti darbo biržas specialis-tus, socialinius pedagogus, kitus mediatorius su sutrikusio intelekto as-menų psichologiniais ir socialiniais ypatumais ir plėtoti klausytojų kompe-tencijas bendravimo ir profesinio konsultavimo srityje.
Uždaviniai:• Supažindinti klausytojus su sutrikusio intelekto asmenų psichoso-
cialine charakteristika.• Supažindinti klausytojus su visuomenės nuostatomis į sutrikusio
intelekto asmenis bei šių nuostatų ir požiūrių įtaką bendravimui.• Supažindinti klausytojus su profesiniu konsultavimu kaip specia-
lia veikla.Metodai: paskaita, darbas grupėmis, pratybos su vaizdo medžia-
ga, situacijų modeliavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės. Programą sudaro 7 valandų
kursas. Naudojama vaizdo ir padalomoji medžiaga.Tikėtinos kompetencijosŽinios:
• sutrikusio intelekto samprata, priežastys;• sutrikusio intelekto asmenų psichosocialinė charakteristika;• nuostatų ir požiūrių įtaka bendravimui su sutrikusio intelekto žmo-
nėmis.Gebėjimai:
• gebėjimai bendrauti su sutrikusio intelekto asmenimis;• gebėjimas teikti pagalbą sutrikusio intelekto asmenims profesi-
nės orientacijos ir įdarbinimo srityje.Nuostatos:
• adekvačių nuostatų į sutrikusio intelekto asmenis ugdymas (pozi-tyvus požiūris į sutrikusio intelekto asmenų asmenybės bruožus, išsilavinimo, profesinio pasirengimo galimybes).
10
Skyriaus išvados1. iki šiol visuomenėje yra išlikusios stereotipiškos, klaidingos nuo-
monės apie protiškai atsilikusius žmones.2. Atsakingiau reikėtų vartoti specialiosios pedagogikos terminus
mokslo populiarinimo literatūroje bei publicistikoje, kalbant.3. Neapgalvotai priimtos sąvokos gali sukelti painiavą mokslo struk-
tūroje.4. Pasirenkant vartoti sąvoką iš kelių sinonimų, būtina atsižvelgti į
jos semantiką bei vartojimo kalboje tradicijas.5. bet kokiu bendravimo lygmeniu vengti stigmatizuojamų sąvokų.6. lyginant sutrikusio intelekto asmenis su tokių sutrikimų neturin-
čiais randame daugiau elgesioe panašumų nei skirtumų.7. bendraujant su sutrikusio intelekto asmeniu reikėtų paisyti ben-
drųjų bendravimo taisyklių bei žinių apie protiškai atsilikusiųjų elg-senos ir asmenybės ypatumus.
Skyriaus apibendrinimas ir metodinės rekomendacijos
kurse akcentuojama, jog iki šiol visuomenėje yra išlikusi klaidin-ga nuomonė apie sutrikusio intelekto asmenis. Parodoma šio požiūrio keitimo būtinybė, pasitelkiant mokslinę literatūrą ir perteikiant užsienio patirtį. Supažindinama su stigmos fenomenu, esama sutrikusio intelekto asmenų profesinės adaptacijos ir įdarbinimo situacija, įrodoma profesi-nio konsultavimo reikšmė, galimybės bei nurodoma profesinio konsulta-vimo technika.
kaip fundamentaliu moksliniu veikalu rekomenduojama naudotis i. baranauskienės ir J. Ruškaus monografija „Neįgaliųjų dalyvavimas dar-bo rinkoje: profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika“ (2004), kaip alternatyvą galima pateikti ir A. Huleko knygą „invalidų reabilitacijos teorija ir praktika“ (1975) bei J. Ruškaus monografiją „Negalės fenome-nas“ (2002). Dėstant šį kursą tikslinga būtų plačiai naudoti vaizdinę me-džiagą. Čia ypač tiktų vaizdo medžiaga apie lietuvos reabilitacinį profe-sinio rengimo centro veiklą, kur būtų vaizdžiai atskleidžiama sutrikusio intelekto jaunuolių profesinis rengimas ir profesijų įvairovė.
11
3 SKYRIUSKALBINIO BENDRAVIMO YPATUMAI SU SUTRIKUSIOS
KLAUSOS ASMENIMIS IR JŲ PROFESINĖS GALIMYBĖS
Tikslas – supažindinti darbo biržos specialistus, pedagogus, kitus mediatorius su klausos negalę turinčių asmenų psichologiniais ir sociali-zacijos ypatumais, jų profesinėmis galimybėmis ir plėtoti klausytojų kom-petencijas bendrauti su sutrikusios klausos asmenimis.
Uždaviniai:• Supažindinti klausytojus su klausos negalę turinčių asmenų psi-
chosocialine charakteristika.• Supažindinti klausytojus su klausos negalę turinčių asmenų pro-
fesinėmis ir įsidarbinimo galimybėmis.• Supažindinti klausytojus su klausos negalę turinčių asmenų kalbi-
nio bendravimo formomis ir priemonėmis.
Metodai: paskaita, darbas grupėmis, pratybos su vaizdo medžia-ga, situacijų modeliavimas, asmeninės patirties refleksijos.
Realizavimo aplinka ir priemonės. Programa susideda iš 2 kur-sų po 7 valandas. Naudojama vaizdo, padalomoji medžiaga.
Tikėtinos kompetencijosŽinios:
klausos sutrikimų samprata; klausos negalę turinčių asmenų psichosocialinė bei profesinė
charakteristika; klausos negalę turinčių asmenų kalbinio bendravimo būdai ir prie-
monės, jų specifika.Gebėjimai:
gebėjimas aiškiai, taisyklingai perteikti kurčiajam žodinę informa-ciją sakytine kalba, paisant taisyklių, užtikrinančių sėkmingą infor-macijos supratimą, skaitant kalbėjimo judesius (skaitant iš lūpų);
gebėjimas bendrauti pirštų (daktiliniais) ženklais: išmokti kurčiųjų
12
pirštų abėcėlę; gebėti daktiliniais ženklais perteikti žodinę infor-maciją; suprasti informaciją, perteikiamą daktiliniais ženklais;
gebėjimas naudotis lietuvių gestų kalbos žodynais, susirasti juo-se profesiškai reikšmingą informaciją.
Nuostatos: pozityvių nuostatų į sutrikusios klausos asmenis formavimas (po-
zityvus požiūris į klausos negalę turinčių asmenų asmenybės bruožus, pažinimo raidos galimybes, išsilavinimo, profesinio pa-sirengimo galimybes).
Skyriaus išvadosmokymai turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus, susijusius su
kurčiųjų profesiniu rengimu ir įdarbinimu: ką reiškia klausos sutrikimas, kokios klausos negalę turinčių as-
menų klausos ir kalbėjimo galimybės? kokios šių asmenų profesinės galimybės (ką gali dirbti žmogus,
turintis klausos negalę)? kaip darbdaviui ir bendradarbiams bendrauti su kurčiuoju?
Programa suteikia galimybę įgyti žinių: apie klausos sutrikimus; asmenų, turinčių klausos negalę, socialinį funkcionavimą, profesinio ren-gimo situaciją, įdarbinimo problemas; klausos negalę turinčių asmenų kalbinio bendravimo būdus ir priemones.
išklausę programą darbo biržos specialistai, pedagogai, kiti me-diatoriai įgis specifinių kompetencijų, leidžiančių jiems sėkmingai komuni-kuoti su sutrikusios klausos asmenimis sprendžiant jų profesinio rengimo bei įdarbinimo problemas. klausytojai įgis gebėjimų perteikti kurčiajam žodinę informaciją sakytine kalba, kad būtų užtikrintas sėkmingas jos supratimas skaitant iš lūpų; gebės bendrauti su sutrikusios klausos asme-nimis pirštų (daktiliniais) ženklais; išmoks naudotis lietuvių gestų kalbos žodynais. formuosis klausytojų pozityvios nuostatos sutrikusios klau-sos asmenų (jų pažinimo, ugdymo, profesinių pasiekimų ir kt.) atžvilgiu, vertinimas ne pagal negalę, bet pagal turimus gebėjimus. tai iš esmės pagerins kurtiesiems teikiamų paslaugų kokybę, sumažins specialistų ir sutrikusios klausos asmenų emocinę įtampą ir baimes, kurios kyla dėl menko specialistų informuotumo ir negebėjimo visavertiškai komunikuoti su sutrikusios klausos asmenimis.
13
Rekomendacijos darbo biržos specialistams, pedagogams, kitiems mediatoriams, kaip bendrauti su asmenimis,
turinčiais klausos sutrikimų
Dėl kalbinio bendravimo specifikos (skaitymo iš lūpų sunkumų, bendravimo gestais įtakos ir kt.) sutrikusios klausos asmenims daug sun-kiau suprasti žodinę informaciją, ypač perteikiamą sakytine kalba. todėl priimant ir perduodant informaciją itin svarbūs yra rašytiniai šaltiniai. Su-trikusios klausos asmeniui ypač svarbus dėstomosios medžiagos kon-spektavimas ir galimybė turėti kokybiškus konspektus. konspektavimas ir konspektas labai svarbūs todėl, kad: dėstomoji medžiaga pasidaro aiškesnė; garantuoja vienodą dėstomosios medžiagos prieinamumą vi-
siems; padeda studijuojančiajam pasitikslinti, ar gerai suprato sakytine
kalba pateiktą informaciją; jeigu sutrikusios klausos asmuo ko nors nesupranta, turėdamas
užrašytą informaciją jis gali ją išsiaiškinti; žinodamas, kad bus pateiktas medžiagos konspektas, sutriku-
sios klausos asmuo visą dėmesį gali sutelkti į kalbantįjį (mokyto-ją, dėstytoją ir pan.).
tam, kad sutrikusios klausos asmuo geriau suprastų mokomąją medžiagą, jam reikia užtikrinti galimybę turėti tikslius, kokybiškus dėsto-mosios medžiagos konspektus: Jeigu nėra atitinkamo vadovėlio, metodinės priemonės ir pan.,
paskaitos tekstą (arba jos santrauką) pedagogas turėtų klausyto-jui pateikti iš anksto (arba bent jau prieš paskaitą, kad jis, klausy-damasis pedagogo, galėtų konspekte pasižymėti esminius daly-kus;
Jeigu yra išleistas dėstomojo dalyko vadovėlis (mokymo priemo-nė), prieš paskaitą kurčiajam turėtų būti pateikiamas ne paskai-tos konspektas, bet jos santrauka (ar išplėstinis planas su sche-momis, lentelėmis ir kt.);
klausytojui turėtų būti suteikta teisė prašyti, kad pedagogas per-žiūrėtų studento konspektus, siekiant įsitikinti, kad paskaitos me-džiaga konspekte yra pateikta teisingai;
Jeigu sutrikusios klausos asmuo neturi iš anksto parengto teks-
14
to, jam gali prireikti pagalbininko, kuris konspektuotų dėstomąją medžiagą, nes pats klausytojas negali tuo pat metu sekti kalbėto-ją ir rašyti.
Skaitant sutrikusios klausos asmenų parašytus konspektus (ar ki-tus rašto darbus) nederėtų pamiršti, kad jie turi galvoti dviem skirtingais būdais (operuodami gestų kalba ir žodine kalba). Natūraliau įsivaizduo-sime šią situaciją, jeigu ją palyginsime su tokia: gimtąja kalba žodžiu pateikiamą informaciją reikia iš karto raštu fiksuoti užsienio kalba (kurios mokėjimo lygis įvairus), arba užsienio kalba pateikiamą informaciją iš karto fiksuoti raštu gimtąja kalba. tai ypač svarbu žinoti, nes gali būti, kad kurčiajam žodinė kalba nėra gimtoji, jos išmokstama gestų kalbos pa-grindu. klausytojai sugaišta daugiau laiko (maždaug 1,5 karto) reikšdami raštu savo mintis. Atsakymai gali būti trumpesni ir ne tokie sudėtingi ter-minų bei pasakymų požiūriu, kalba gana lakoniška (kartais gali pasirodyti net primityvoka). Rašto darbo stilius labiau funkcionalus, o ne puošnus, į rašto darbus gali būti „perkelti“ kai kurie gestų kalbos sintaksės ir stiliaus ypatumai. Raiškos būdai gali atrodyti šiek tiek neįprasti, nes kurtiesiems gali būti nežinomi visuotinai priimtini kalbinės raiškos būdai.
Dirbant su sutrikusios klausos asmenimis, vertinant jų rašto dar-bus, nederėtų formaliai kelti lygiai tokių pat reikalavimų kaip girdintie-siems. tai turėtų būti traktuojama ne kaip privilegijos kurtiesiems, o kaip vienodesnių sąlygų ir šansų jiems suteikimas.
Daug informacijos sutrikusios klausos asmenys gauna skaitydami kalbėjimo judesius (skaitydami iš lūpų). Dėl to kalbančiojo lūpos turi būti gerai matomos. Pedagogas, bendraudamas su sutrikusios klausos as-menimis, neturėtų: kalbėti vaikščiodamas po auditoriją; kalbėti ir rašyti lentoje vienu metu (būti nusigręžęs); kalbėti stovėdamas už nugaros, nes tada klausytojas netenka ga-
limybės suvokti medžiagą rega; kalbėti pasilenkęs, nes klausytojas nematys lūpų; stovėti nugara į langą, nes blogai būna apšviestas veidas.
kalbėti reikia aiškiai, pabrėžiant žodžių galūnes, lėtesniu tempu. Jei klausytojas nesupranta užduoties, pakartokite ją 2–3 kartus ir įsitikin-kite, ar suprato (klausytojas paaiškina, kad suprato). Jei ir kelis kartus pakartojus klausytojas nesupranta užduoties, formuluokite ją kitais pa-prastais žodžiais, naudokite schemas, lenteles, formules ir kt.
15
bendraujant pirštų ženklais reikia laikytis tokių pagrindinių taisyklių: Daktilinių ženklų rodymą visada turi lydėti sakytinė kalba. viskas,
kas rodoma pirštų ženklais, turi būti tariama garsiai. tariant pirštų ženklais perteikiamą žodinę informaciją, reikia laikytis ortoepijos taisyklių.
Ranka, kuria rodomi pirštų ženklai, turėtų būti tokioje padėtyje, kad žiūrėdamas į ranką pašnekovas gerai matytų ir kalbančiojo veidą, jo lūpas.
Rodant pirštų ženklus, juda rankos pirštai ir riešas, nedera judinti rankos alkūnės, nes tai labai apsunkina pirštų ženklų suvokimą.
Pirštų ženklai turėtų būti rodomi sklandžiai, žodyje jungiant žen-klus, praleidžiami nereikalingi judesiai, t. y. ženklas rodomas ne iš „pradinės pozicijos“.
16
4 SKYRIUSSUTRIKUSIOS REGOS ASMENŲ IR REGINČIŲJŲ
SOCIALINIAI KONTAKTAI
Anotacija Daugelį nemalonumų tenka patirti neregiams dėl to, kad mūsų
visuomenė stokoja elementarių žinių apie neregių reikalus, nesupranta regėjimo netekusio žmogaus, o dažnai netgi mano, kad aklasis gyvena vien tik savo tragedija. kadangi šie žmonės tik nedidelė mūsų visuome-nės dalis, mažai kas suvokia jų problemas, troškimą ir pastangas išsi-veržti iš uždaro aklųjų ir silpnaregių sąjungos rato, dirbti ir gyventi kartu su visais. Sutrikusios regos asmenys dažnai nesulaukia reikiamos regin-čiųjų pagalbos, užsisklendžia savyje, atsiranda skirstymas „mes aklieji“ ir „jie regintieji“. Regintieji savo ruožtu stokoja tolerancijos, nenoriai ištiesia pagalbos ranką neregiui pirmiausia dėl to, kad nemoka taktiškai pasiūly-ti ir reikiamai padėti neregiui. Programoje numatoma pateikti medžiagą užpildanti šią spragą. Joje rezultatai rodo reginčiųjų pasirengimą padėti neregiams, neregių ir reginčiųjų bendravimo ypatumai, reginčiojo palydo-vo veiklos specifika, neregių orientavimosi erdvėje ypatumai.
Skyriaus tikslas – supažindinti darbo biržos specialistus, sociali-nius darbuotojus, specialiuosius pedagogus ir kitus mediatorius su sutri-kusios regos asmenų ypatumais, bendravimo specifika.
Uždaviniai:• Suteikti žinių apie neregių ir reginčiųjų socialinius kontaktus.• Suteikti žinių apie neregių kai kurios elgsenos ypatumus bei po-
tencines galimybes.• Suteikti žinių apie semantinių tabu stereotipus.• išmokyti kurso klausytojus racionalių pagalbos neregiui būdų.
Dalyviai:• darbo biržos specialistai,• verslininkai, galintys sukurti darbo vietas neregiams,• socialiniai darbuotojai,• kiti mediatoriai.
Kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams:• turėti tiflopedagoginį išsilavinimą,• turėti praktinę darbo patirtį su neregiais.
17
Tikėtinos kompetencijosŽinioskursų klausytojai įgis žinių apie neregių ir reginčiųjų socialinius
kontaktus, apie neregių kai kuriuos elgsenos ypatumus, apie semantinių tabu stereotipus.
Gebėjimaiišmoks racionalių pagalbos neregiui būdų. ištobulins savo komuni-
kacinę kompetenciją.Nuostatosturėtų įgyti adekvačią nuostatą į aklumą, neregių potencines gali-
mybes. kritiškai vertinti visuomenėje egzistuojančius negatyvius stereo-tipus neregių atžvilgiu.
Trumpas programos turinysSkyriai ir poskyriaii skyrius „Reginčiųjų pasirengimas padėti sutrikusios regos asme-
nims“.Poskyriai:
1.1. Požiūris į akluosius istorijos raidoje.1.2. šiuolaikinis požiūris į neregius mūsų šalyje.1.3. Ar pasirengę padėti neregiams? Atvejo analizė.
ii skyrius „Neregių ir reginčiųjų socialiniai kontaktai“.Poskyriai:
2.1. bendravimo su neregiu abėcėlė. Atvejo analizė.2.2. Regintysis palydovas.2.3. Patarimai regintiesiems.
Detalus programos turinysProgramos skyriaus struktūraPirmasis skyrius „Reginčiųjų pasirengimas padėti sutrikusios re-
gos asmenims“Skyriaus tikslas – išsiaiškinti reginčiųjų pasirengimą padėti nere-
giams.Skyriaus uždaviniai:
• Susipažindinti su visuomenės požiūriu į neregius istorijos raido-je.
• Susipažindinti su šių dienų visuomenės požiūriu į neregius.• Susipažindinti su visuomenėje vyraujančiais stereotipais.
18
Metodai: paskaita, atvejo analizė, diskusija.Realizavimo aplinka – auditorija. Priemonės: grafoprojektorius,
skaidruolės, piešiniai.Tikėtinos kompetencijos:
• klausytojai susipažins su visuomenės požiūriu į neregius istorijos raidoje,
• įgis žinių apie šiuolaikinį visuomenės požiūrį į akluosius,• Susipažins su negatyvių stereotipų žmonių sąmonėje įsitvirtinimo
ir perdavimo mechanizmu.
Apibendramasis programos skyrius ir metodinės rekomendacijos naudojant programą.
šis programos skyrius suteikia kursų klausytojams bazinių filosofi-nių, istorinių žinių apie požiūrį į neregius istorijos raidoje, nuo seniausių laikų įvairiose šalyse iki šių dienų lietuvoje.
Rengiant šią programą autorius daugiausia rėmėsi savo aprobuo-ta mokslinėse konferencijose, monografijose idėjomis. Naudojant šią pro-gramą galimos kitos interpretacijos, kitokios atvejų analizės ir panašiai. Pvz., bandant suformuoti pozityvų kursų klausytojų požiūrį į neregius gali-ma naudoti ne tik įžymių aklųjų biografijas kaip siūloma šiame programos skyriuje, o tai galima daryti pateikiant neregio paveikslo vaizduojamaja-me mene analizę.
Antrojo skyriaus „NEREGiO iR REGiNČiOJO SOciAliNiAi kONtAktAi“ turinys
Poskyriai:• bendravimo su neregiu abėcėlė.• Regintysis palydovas.• Patarimai regintiesiems.
Antrojo skyriaus tikslas – suteikti žinių ir praktinių įgūdžių, reikalin-gų kontaktuojant su sutrikusios regos žmonėmis.
Skyriaus uždaviniai: • Suteikti elementarių žinių apie bendravimo elgsenas su neregiu
ypatumus.• Suteikti aklojo palydovui reikalingų praktinių įgūdžių:
19
- lipimo laiptais,- ėjimo pro duris,- sodinimo ant kėdės,- įlipimo į transporto priemones,- ėjimo siaura erdve ir kt.
Skyriaus žinių ir įgūdžių perteikimo metodai:• paskaita,• demonstravimas,• kursų klausytojų praktinių įgūdžių formavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonėsAuditorija, koridoriai, kiemas, gatvė. Priemonės – specialūs tam-
sūs raiščiai akims dengti, ilgosios ir trumposios baltosios lazdelės.
Tikėtinos kompetencijos:• kursų klausytojai įgis elementarių žinių apie bendravimo ir elgse-
nos su neregiu ypatumus,• įgis įgūdžių, kaip padėti neregiui įvairiose gyvenimo situacijose.
Detalus antrojo skyriaus „NEREGiO iR REGiNČiOJO SOciAliNiAi kONtAktAi“ turinys
Poskyriai:• bendravimo su neregiu abėcėlė,• Regintysis palydovas,• Patarimai regintiesiems.
Skyriaus išvados1. Siekiant adekvataus bendravimo su neregiu būtina išmanyti ben-
dravimo su sutrikusios regos žmonėmis ypatumus.2. Norint socialiai padėti neregiui būtina turėti minimaliai žinių apie
tokios pagalbos ypatumus.
20
5 SKYRIUSSUTRIKUSIOS REGOS ASMENŲ PROFESINIAI KETINIMAI,
VERTYBINĖS ORIENTACIJOS, GALIMYBĖS
Skyriaus tikslas – supažindinti darbo biržos specialistus, kitus mediatorius su sutrikusios regos asmenų profesinėmis galimybėmis, pri-einamų sutrikusios regos asmenims profesijų įvairove ir darbinės aplin-kos pritaikymo ypatumais.
Skyriaus uždaviniai:1. Sutrikusio regėjimo asmenų švietimo ir profesinės veiklos raida.2. Supažindinti su profesinio orientavimo situacija šalyje.3. Supažindinti su aklųjų ir silpnaregių profesijos rinkimosi vertybinė-
mis orientacijomis, motyvacija.4. Supažindinti su aklųjų ir silpnaregių profesinio orientavimo ypatu-
mais, galimybėmis pasirinkti jiems prieinamas specialybes.5. Nurodyti sutrikusio regėjimo žmonių įsidarbinimo galimybes ne
lASS sistemoje.Metodai: paskaita, darbas grupėmis, situacijų modeliavimas, įvai-
rios kompensacijos priemonių demonstravimas, savarankiškas darbas.Realizavimo aplinka ir priemonėsUžsiėmimai organizuojami šiaulių universiteto auditorijose, lASS
šiaulių įmonėje „Aksida“, všį šiaulių ir tauragės aklųjų ir silpnaregių tary-bos patalpose, lietuvos aklųjų bibliotekos šiaulių filiale.
Priemonės: multimedija, kompensacinės priemonės ( grifelis, brai-lio lentelė, brailio rašomoji mašinėlė, kompiuteris su garsine programa, diktofonai, garsinė užrašų knygutė, kalbanti skaičiavimo mašinėlė, kal-bantys laikrodžiai, optinės priemonės silpnaregiams, baltoji lazdelė ir kt.).
Tikėtinos kompetencijosišklausę šį kursą specialistai įgis žinių, kaip organizuoti profesinio
orientavimo darbą su sutrikusio regėjimo asmenimis, atsižvelgiant į jų profesines galimybes, padės pasirinkti labiausiai jiems prieinamas spe-cialybes.
21
Skyriaus išvados• lietuvoje dar nėra vieningos profesinio orientavimo sistemos, ins-
titucijos, kuri sujungtų profesinio švietimo, konsultavimo, prakti-nio supažindinimo su specialybėmis darbo sritis.
• Sutrikusio regėjimo asmenys besirinkdami specialybę nepakan-kamai įvertina regos sutrikimo laipsnį, interesus, gebėjimus su specialybės reikalavimais ir perspektyva įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
• Reikėtų patikslinti sąrašą tų specialybių, kurias gali įsigyti aklieji ir silpnaregiai, nes aukštosios ir kitos mokymo įstaigos rengia spe-cialistus naujiems visuomenės poreikiams tenkinti.
• Sukonkretinti mediatorių darbą, nes kasmet (apie 450) užregist-ruojama žmonių su regėjimo sutrikimais.
• Rūpintis, kad mokymosi ir perkvalifikavimo įstaigose būtų sudary-tos geresnės sąlygos akliesiems ir silpnaregiams mokytis. tokio-se įstaigose turėtų būti įrengti specialūs kabinetai, kuriuose būtų kompiuteriai su garsine įranga, diktofonais ir kitomis vaizdinėmis mokymo priemonėmis. mokymo procese studentams būtų skiria-ma asistento ir palydovo pagalba.
SutrumpinimaiGmk – gamybinis mokymo kombinatas.lAD – lietuvos aklųjų draugija.lASS – lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.lASUc – lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras.lRPRS – lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras.
22
6 SKYRIUSASMENŲ, TURINČIŲ FIZINĘ NEGALĘ, PROFESINĖS
GALIMYBĖS IR DARBINĖS APLINKOS PRITAIKYMAS
AnotacijaNuo neatmenamų laikų žmonija turėjo ir iki šiol turi susikūrusi kū-
no grožio etalonus, kurie atskirose kultūrose skirtingi ir laikui bėgant kei-čiasi. Žmonės lyg norėdami „pasitikrinti, patikslinti“ savo grožio etaloną rengia grožio konkursus. Senovės romėnų smulkiosios tautosakos prie-žodis „mens sana in corpore sano (sveika siela sveikame kūne)“ ištisus šimtmečius buvo, kai kur tebėra nesąmoningai priimama aksioma. vadi-nasi, fizinę negalią turintys žmonės turi įveikti ne tik socialinio, profesinio prisitaikymo, aplinkos nepritaikymo jų negalei problemas, bet ir senus visuomenės stereotipus. fizinės negalės asmenų profesinės galimybės priklauso nuo asmeninio būsto, mokymo ir kitų įstaigų aplinkos pritaiky-mo bei visuomenės požiūrio į šių žmonių potencines galimybes.
Programos skyriaus tikslas – supažindinti darbo biržos specia-listus, socialinius darbuotojus, specialiuosius pedagogus verslininkus ir kitus mediatorius su fizinės negalės asmenų profesinėmis galimybėmis ir darbinės aplinkos pritaikymo ypatumais.
Uždaviniai:● Supažindinti su fizinės negalės fenomenu: šio sutrikimo klasifika-
cija, priežastimis, tipiškiausiomis šių sutrikimų grupėmis ir kt.● Suteikti žinių apie asmenų, turinčių fizinę negalę, profesines gali-
mybes.● Suteikti žinių apie aplinkos pritaikymo šiems žmonėms ypatu-
mus.
Dalyviai:● darbo biržos specialistai,● verslininkai, galintys sukurti darbo vietas fizinę negalę turintiems
darbuotojams,● socialiniai darbuotojai,● kiti mediatoriai.
23
Kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams:● turėti specialiojo pedagogo kvalifikaciją,● turėti mokslinių publikacijų fizinės negalios žmonių aplinkos pritai-
kymo klausimais,● idealus lektoriaus variantas, jei jis tenkina du pirmuosius reikalavi-
mus ir pats turi fizinę negalią.
Tikėtinos kompetencijos
Žinioskursų klausytojai įgis žinių apie fizinių negalių atsiradimo priežas-
tis, klasifikaciją, tipiškiausias sutrikimų grupes; fizinės negalės asmenų profesines galimybes.
Gebėjimai● Gebės kritiškai įvertinti bet kokią aplinką, šios aplinkos pritaikymo
žmonėms, turintiems fizinę negalią, požiūriu.● įgis praktinio pobūdžio gebėjimų – gebėjimą praktiškai pritaikyti
teoriškai įgytas specialiąsias žinias.● įgis bendrųjų gebėjimų – efektyvaus bendravimo, aktyvaus daly-
vavimo grupiniame darbe, pasitikėjimo savimi, gebėjimo vertinti ir kt.
Nuostatosturėtų įgyti adekvačią nuostatą į fizinę negalę bei fizinės negalės
asmenų potencines galimybes.
Detalus skyriaus turinysi. fizinių ir judėjimo sutrikimų charakteristika
1.1. fizinių ir judėjimų sutrikimų klasifikacija1.2. fizinių ir judėjimų sutrikimų priežastys1.3. tipiškiausių fizinių ir judėjimo sutrikimų charakteristikos1.4. fizinių ir judėjimo sutrikimų turinčių asmenų fizinio funkcionalu-
mo pakitimai
ii. fizinės negalės asmenų profesinės galimybės
24
iii. Aplinkos pritaikymo asmenims, turintiems fizinę negalią, galimybės3.1. Aplinkos pritaikymas fizinę negalią turintiems vaikams3.2. Aplinkos prataikymas fizinę negalią turintiems suaugusiesiems3.3. lietuvos universitetų fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms,
turintiems fizinę negalią
Skyriaus apibendrinimas ir metodinės rekomendacijos
fizinės negalės asmenų profesinių galimybių realizavimas, t. y. įdarbinimas bei aplinkos pritaikymas, perspektyvoje turėtų būti sprendžia-mas pozityviai. šiai optimistiškai prognozei pagrindo duoda 2004 metų birželio mėnesį išleistas „Socialinių įmonių įstatymas“. tarybiniais metais neįgaliųjų įmonės turėjo pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, kurią pa-naikinus po nepriklausomybės atgavimo lietuvoje minėtos įmonės ėmė bankrutuoti. tobulinti šio įstatymo pataisų aktai. Darbdavys, įsteigęs ne-įgaliam žmogui darbo vietą, pagal įstatymą turi ją išlaikyti trejus metus, bet rinkos sąlygomis ne visuomet tai įmanoma. įstatymų pataisos turi labiau suinteresuoti darbdavį, nes jis ne tik turi sukurti darbo vietą, bet ir pritaikyti aplinką neįgaliajam.
lektorius, skaitantis šį kursą, gali laisvai disponuoti programoje pateikta mokomąja medžiaga, ją keisti, interpretuoti. labai naudinga šio kurso tema būtų pateikti patirties užsienyje pavyzdžių.
25
Apibendrinamasis programos skyrius
ši programa buvo rengiama ir turėtų būti įgyvendinama atsižvel-giant į šiuolaikinės situacijos teisinį, mokslinį bei praktinį kontekstą.
Teisinis kontekstasPer pastaruosius 15 metų specialiojo ugdymo reformos įgyvendini-
mui buvo sudaryta reikiama juridinė bazė. įsigaliojo konceptualūs doku-mentai, tokie kaip: „Tautinės mokyklos koncepcija“, 1989; „Lietuvos švietimo koncepcija“, 1992; „Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija“, prie kurio lietuva prisijungė 1992 metais; buvo parengti „Specialiojo ugdymo matmenys“, 1994; „Sutrikusios klausos asmenų ugdymo ir socializacijos koncepcija“ ir kt. išleisti reikšmingi įstatymai, tokie kaip: „Lietuvos Respublikos Invalidų socialinės integracijos įstatymas“, 1991; „Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymas“, 1998 m. gruodžio mėnesį priim-tas, įsigaliojo 1999 m. rugsėjo mėnesį bei kiti reikšmingi teisės aktai.
Mokslinis kontekstasPastarąjį penkmetį pastebimas ženklus kokybinis šuolis spren-
džiant specialiųjų ugdymosi poreikių jaunuolių profesinio rengimo teori-nes problemas. šioje srityje mokslinio sąstingio ledus pralaužė i. bara-nauskienė, parengusi ir sėkmingai 2003 m. apgynusi socialinių mokslų srities daktaro disertaciją „Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika“. Paraleliai šioje srityje sėkmingai tiriamąjį darbą dirba E. Elijošius. į šį tiriamąjį darbą sėkmingai įsitraukė jau anksčiau įdirbį šioje srityje turėjęs v. karvelis. todėl pastarai-siais metais šviesą išvydo tokie reikšmingi specialiajai pedagogikai moks-lo darbai: i. baranauskienė, E. Elijošius, v. karvelis (1997). Jaunuolių, turinčių psichofizinių vystymosi sutrikimų, profesinis ir socialinis rengimas. vilnius: leidybos centras; Darbinis ir profesinis neįgaliųjų rengimas: turinio kaita. Mokslinių straipsnių rinkinys. karvelis v., baranauskienė i., Elijošius E. (Red.). (2001). šiauliai: šiaurės lietuva; i. baranauskienė J. Ruškus Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje: profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika. monografija. šiauliai: šU l-kla. šie bei kiti čia minėtų autorių darbai įvairiuose mokslo žurnaluose sudaro pakan-kamai stiprią teorinę bazę specialiųjų ugdymosi poreikių jaunuolių profe-siniam rengimui.
26
Praktinis kontekstasPer pastarąjį dešimtmetį specialusis ugdymas lietuvoje pasikeitė.
vyko ir vyksta nemažai pažangių permainų. tačiau visų Specialiojo ug-dymo įstatymo idėjų nėra priėmusi visa visuomenė, o kartais net kyla grėsmė joms likti deklaruojamoms dėl finansų stokos.
Specialiųjų mokyklų tinklas mažai kito – 1998 / 1999 m. m. veikė 53 specialiosios mokyklos, o 2001 / 2002 m. m. – 62 specialiosios mo-kyklos, specialiojo ugdymo centrai. Dvi specialiosios internatinės mokyk-los (sutrikusio intelekto vaikams) likviduotos (viršužiglio ir Pabradės), 2 sujungtos su bendrojo lavinimo mokyklomis (šilutės ir Pandėlio specia-liosios internatinės mokyklos), 1 reorganizuota į reabilitacinę profesinę mokyklą (kauno 1-oji specialioji internatinė mokykla), 2 įsteigti profesinio mokymo skyriai (Gelgaudiškio ir šiaulių „Gyvenimo kelio“ specialiosiose internatinėse mokyklose), 1 pertvarkyta į specialiojo ugdymo ir užimtumo centrą (Utenos specialioji internatinė mokykla), 2 reorganizuotos į vaikų globos namus (lentvario ir molėtų specialiosios internatinės mokyklos), įsteigtos 3 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų internatinės mokyklos (klaipėdoje, Panevėžyje ir telšiuose), specialieji darželiai reorganizuojami į darže-lius-mokyklas, specialiojo ugdymo centrus (kaune, šiauliuose, Panevė-žyje), A. Jonyno internatinė mokykla reorganizuota į lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, kuriame moksleiviai gali įgyti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesiją. kaip alternatyva specialiosioms (sutrikusio intelekto vaikams) mokykloms steigiami specialiojo ugdymo centrai, ku-riuose dauguma ugdomų vaikų turi labai didelių specialiųjų ugdymosi po-reikių (2000 / 2001 m. m. jų šalyje veikė 7).
Specialiosios mokyklos tampa atviresnės vietos bendruomenėms, bendradarbiauja su bendrojo lavinimo mokyklomis, šių mokyklų pedago-gams’ organizuoja seminarus.
Specialiųjų mokyklų per pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažė-jo, bet ir truputį padaugėjo, tačiau moksleivių jose sumažėjo apie 50%. moksleivių mažėjimą specialiosiose mokyklose lemia: neįgalių vaikų mo-kymasis visiškos ar dalinės integracijos forma bendrojo ugdymo mokyk-lose ir pasikeitusi protinio atsilikimo samprata, t. y. dalis moksleivių, kurie anksčiau būtų priskirti sutrikusio intelekto moksleivių grupei, dabar šiai grupei nepriskiriami.
Specialiosiose (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklose 1989 / 1990 m. m. mokėsi 8933 moksleiviai, o 2000 / 2001 m. m. – 4549.
27
1997 / 1998 m. m. į šių mokyklų 1-ąsias klases atėjo mokytis 405 vaikai, o 2000 / 2001 m. m. tik 230. iš jų net 39,1% buvo vidutinio ar žymaus protinio atsilikimo. moksleiviai, turintys vidutinį ar žymų protinį atsilikimą, 2000 / 2001 m. m. sudarė apie 21% bendro šių mokyklų moksleivių skai-čiaus. Yra mokyklų, kuriose jie sudaro iki 50%. Nuo 2000 / 2001 m. m. specialiosiose mokyklose lavinamųjų klasių moksleiviams, baigusiems 10 klasių, pradėtos įgyvendinti 3 metų darbinio ugdymo programos.
Reikšmingą indėlį rengiant sutrikusio intelekto jaunuolius gyveni-mui įneša lRPRc specialistų kolektyvas. centre jaunuoliai, baigę specia-liąsias mokyklas, ir tie, kurie mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje pagal specialiąsias arba adaptuotas programas, gali įsigyti apdailininko, kaimo verslų darbininko, lengvų drabužių siuvėjo, virėjo, staliaus, šaltkalvio ar viešbučio darbuotojo specialybę. centro pedagogai, siekdami ugdymo kokybės, dalyvauja respublikiniuose ir europiniuose projektuose (bara-nauskienė, Ruškus, 2004).
ši trumpa apžvalga rodo, kad šalyje yra pakankama specialiojo ug-dymo teisinė bazė, aukštas šios srities specialistų mokslinis potencialas, patenkinama praktinė specialiųjų ugdymosi poreikių jaunuolių profesinio rengimo situacija. tačiau yra aktuali, kol kas nepatenkinama darbo vietų kūrimo, šių jaunuolių įdarbinimo bei visuomenės požiūrio į šią socialinę grupę situacija. tikimės, jog ši programa nors nedidele dalimi prisidės prie šių, kol kas neišspręstų problemų sprendimo.
28
Terminų žodynėlis
Adaptacijos įgūdžiai. tai įgūdžiai, būtini norint prisitaikyti prie gyvena-mosios aplinkos (pavyzdžiui, komunikacijos, savęs priežiūros, gyvenimo šeimoje, socialiniai, bendruomeninio gyvenimo, kryptin-gumo, sveikatos priežiūros ir saugumo, funkcinių mokomųjų daly-kų, laisvalaikio ir darbo įgūdžiai). Jie paprastai vertinami remiantis adaptyvaus elgesio tyrimu (Hallagan, kauffman, 2003).
Aklumas (caecitas) būna absoliutus, praktinis ir profesinis. Absoliutus aklumas yra tada, kai akys visiškai neskiria šviesos nuo tamsos. Praktiniu laikomas toks aklumas, kai žmogus nesuskaičiuoja pirš-tų, rodomų vieno metro atstumu (regos aštrumas mažiau arba ly-gus 0,02). Pasaulinės sveikatos organizacijos sprendimu regėjimo neįgaliaisiais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies kore-guotos regos aštrumas mažesnis už 0,3, akiplotis siauresnis už 600. Profesinis aklumas – tai regos nusilpimas, kai žmogus negali dirbti įprasto darbo. Senatvėje žmogus gali apakti dėl kataraktos; rega atkuriama operacija. Ekonomiškai silpnose šalyse aklumą dažnai sukelia infekcinės akių ligos, stipriose – glaukoma, akių traumos, cukrinis diabetas. lietuvoje dažniausios aklumo priežas-tys yra glaukoma, cukrinis diabetas, tinklainės atšokimas, mecha-niniai, cheminiai, terminiai sužalojimai (bendorienė, 2001).
Apklausa (angl. guestioning) – anketinis duomenų rinkimo būdas.Atonija. Apibūdinama kaip raumenų tonuso trūkumas; susijusi su atoni-
niu cerebriniu paralyžiumi.Choreoatetozė. Pasireiškia nevalingais judesiais ir pusiausvyros sutriki-
mais; susijusi su choreoatetoziniu cerebriniu paralyžiumi. Diplegija. būklė, kai paralyžius labiau pažeidžia kojas negu rankas. Deinstitucionalizacija. JAv XX a. septintuoju ir aštuntuoju dešimtme-
čiais vykęs visuomenės sąjūdis, kurio metu daug protiškai atsiliku-sių ir (arba) psichinėmis ligomis sergančių asmenų buvo perkelti iš didelių psichiatrijos įstaigų į mažesnius bendruomenės namus ar-ba į savo šeimas; deinstitucionalizacija laikoma pagrindiniu veiks-niu integruojant neįgaliuosius į visuomenę.
Fizinė negalė. „Sutrikimų klasifikacijoje“ (1995) nurodoma fizinių ir judė-jimo sutrikimų grupė. teigiama, kad tai labai įvairios kilmės ir suke-liamų padarinių turintys sutrikimai. vieni jų paveldimi, kiti įgyjami
29
dėl traumų ar persirgtų ligų.Remiantis PSO „tarptautine sutrikimų, negalių ir invalidumų klasi-fikacija“, sutrikimas (impairment) – funkcijos ar organo sutrikimas, kuris kyla dėl ligos ar traumos, o negalė – dėl sutrikimo kylantys trūkumai, sunkumai žmogaus bazinių sugebėjimų srityje, negalė reiškiasi individo lygmeniu.
Fizinės aplinkos prieinamumas. termino prieinamumas (accessibility) prasmė tokia: pastatai turėtų būti suprojektuoti taip, kad jie būtų prieinami visiems žmonėms, įskaitant ir neįgalius, ir pagyvenusio amžiaus žmones.
Globojamoji dirbtuvė. Darbo vieta, kur užtikrinama struktūruota aplin-ka neįgaliems asmenims. tokiose dirbtuvėse neįgalieji gali įgyti įvairių įgūdžių. tokios dirbtuvės JAv, kanadoje kai kuriose vakarų Europos šalyse galėjo būti laikina arba nuolatinė neįgaliųjų žmo-nių darbo vieta.
Globojamoji dirbtuvė. Darbo vieta, kur užtikrinama struktūruota aplinka neįgaliems asmenims. šioje dirbtuvėje neįgalūs asmenys gali įgy-ti įvairių įgūdžių. tokia darbo vieta gali būti laikina arba nuolatinė (Hallagan, kauffman, 2003).
Hemiplegija. būklė, kai paralyžiuota viena (kairioji ar dešinioji) kūno pusė.
Intelekto funkcionavimas. tai gebėjimas spręsti su mokymusi susiju-sias problemas. Jis paprastai įvertinamas iQ testais (Hallagan, kauffman, 2003).
Intelekto sutrikimas. tai protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo problemų (bagdonas, 1995).
Įgyto imuniteto deficito sindromas (AiDS). mirtina viruso sukeliama liga, griaunanti organizmo imuninę sistemą; gydymas nežinomas.
Įskilas stuburas (spina bifida). įgimtas vidurio linijos defektas, atsiran-dantis vaisiaus vystymosi metu per vidurį nesuaugus stuburo kau-liniam kanalui.
Jaunatvinis reumatoidinis artritas. Sisteminė liga, kuriai būdingi įvairūs raumenų ir sąnarių simptomai.
Negalia – bet koks žmogui įprastas veiklos ar galimybių apribojimas dėl funkcijos sutrikimo.
Neįgaliųjų diskriminacija. terminas, kuriuo apibūdinamas nevienodas
30
elgesys su neįgaliaisiais. Jis primena „rasinės diskriminacijos“ sąvoką, kuria nusakomas nevienodas elgesys su skirtingų rasių atstovais.
Normalizacija. filosofinis specialiojo ugdymo požiūris, pagal kurį kiek-vienas, net ir labai sunkią negalę turintis asmuo turi gyventi ir būti ugdomas kuo normalesnėje aplinkoje.
Paraplegija. būklė, kai paralyžiuotos abi kojos.Prieinamas reiškia, kad žmonės, turintys negalę, gali be pagalbos (sava-
rankiškai) pasiekti, įeiti, išeiti, judėti viduje be kliūčių, naudotis pa-talpose esančiais objektais (United Nations Economic And Social commission for Asia And the Pacific, 1995).
Protinis atsilikimas. tai substanciniai trūkumai, turintys įtakos dabarti-niam asmens funkcionavimui. Jis pasireiškia daug mažesniu už vidutinį intelekto funkcionavimu, esant ribotiems dviejų ar daugiau sričių adaptacijos įgūdžiams, kaip antai: komunikacijos, savęs prie-žiūros, gyvenimo šeimoje, socialinių, bendruomeninio gyvenimo, kryptingumo, sveikatos priežiūros ir saugumo, funkcinių mokomų-jų dalykų, laisvalaikio ir darbo (Hallagan, kauffman, 2003).
Protinio atsilikimo laipsniai1) nežymus (iQ 69–50);2) vidutinis (iQ 49–35);3) žymus (iQ 34–20);4) labai žymus (iQ mažiau už 20).
Raumenų distrofija. Paveldima liga, pasireiškianti progresuojančiu rau-menų silpnumu, kurį sukelia raumenų skaidulų nykimas.Singh (2003), tirdamas JAv aukštųjų mokyklų (koledžų ir universi-tetų) fizines aplinkas, išskyrė tokius fizinės aplinkos prieinamumo komponentus:
Regintysis palydovas – asmuo, lydintis neregį, turintis minimaliai žinių apie reginčiojo ir aklo žmogaus socialinių kontaktų ypatumus.
Sąjūdis už neįgaliųjų teises. JAv XX a. septintajame dešimtmetyje ki-lęs sąjūdis. tai negriežtos struktūros sąjūdis, ginantis neįgaliųjų teises įstatymais bei kitokio pobūdžio veikla. šio sąjūdžio narių požiūriu neįgalieji yra priespaudoje gyvenanti mažuma.
Savireguliacija. tai bendras žmogaus gebėjimas reguliuoti savo elgesį (pvz., taikyti strategijas, kai reikia spręsti problemas). Dėl jo kyla daug sunkumų protiškai atsilikusiems asmenims (Hallagan, kauf-
31
fman, 2003).Stigma (gr. ženklas). Žymė, ženklas, dėmė (tarptautinių žodžių žody-
nas, 2001). tai toks fenomenas, kai žmogus pasižymi kokiu nors fiziniu, psichiniu arba socialiniu nukrypimo požymiu, žyme (stig-ma), kuri skiriasi nuo kultūriškai nusistovėjusių normų (Goffman, 1963).
Stereotipas – visuomenės sąmonėje funkcionuojantis supaprastintas, schematizuotas, emociškai nuspalvintas kokio nors objekto reiški-nys (tarptautinių žodžių žodynas).
Silpnaregystė – tai toks regėjimo pablogėjimas, kai regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija yra nuo 0,05 iki 0,3, arba regėji-mas geresnis, bet kyla kitų žymesnių regėjimo funkcijų sutrikimų.
Spazmiškumas. Apibūdinamas kaip raumenų sustingimas ir sunkus va-lingų judesių atlikimas; susijęs su spazminiu cerebriniu paralyžiu-mi.• Struktūrinis prieinamumas (structural accessibility) buvo ma-
tuojamas pagal rampų tinkamumą visuose universiteto pasta-tuose, automatines duris, liftus ir keltuvus, užvažiavimus ant šaligatvių, prieinamus poilsio kambarius, auditorijas, bibliote-kas, kompiuterių klases, kavines, valgyklas, telefono automa-tus, specialias automobilių stovėjimo vietas, rezervuotas neįga-liesiems, pritaikytą transportą susisiekti su visais universiteto pastatais, leidimą šunis pagalbininkus įsivesti į patalpas;
• bendrabučių prieinamumas (accessibility of dorm living) nu-statytas pagal bendrabučio koridorių ir kambarių tinkamumą, prieinamas skalbyklas, vonios ir tualeto kambarius, virtuves ir valgomuosius, prieinamus evakuacinius išėjimus, pagalbos ir slaugos (24 valandas per parą) buvimą, iškvietimą telefonu, kompensacinės technikos (vežimėlių, ramentų ir pan.) remon-to galimybes, asmeninių padėjėjų samdymą ir mokymą;
• Rekreacinių objektų prieinamumas (availability of recreational opportunities) apibrėžiamas kaip masinių renginių ir sporto salių, socialinių klubų, laisvalaikio būrelių patalpų prieinamu-mas.
Šuo vedlys – specialiai išmokytas šuo padėti neregiui orientuotis erdvė-je ir išvengti kliūčių.
Tetraplegija. būklė, kai paralyžiuotos visos keturios galūnės.
32
Vaisiaus alkoholinis sindromas (fAS). Patologija, susijusi su nėštumo metu motinos vartotu alkoholiu; sutrikimai gali būti įvairūs – ir labai lengvi, ir labai sunkūs. tarp jų minėtini tokie: augimo sulėtėjimas, smegenų pažeidimai, protinis atsilikimas, hiperaktyvumas, veido anomalijos ir širdies ydos; šis sindromas dar vadinamas alkoholi-ne embriopatija.
VĮ Nr. 101476. šis JAv 1990 m. priimtas federalinis įstatymas įpareigo-ja mokyklas teikti visiems neįgaliems moksleiviams pagalbą per-einamuoju laikotarpiu, baigus mokyklą, pradėjus suaugusiųjų gy-venimą; šiuo laikotarpiu dėmesys sutelkiamas į ugdymą baigus mokyklą, profesinį rengimą, integraciją į darbą, tęstinį ir jų kaip suaugusiųjų mokymą, savarankiško ir bendruomeninio gyvenimo įgūdžių formavimo sritis.
33
Rekomenduojama literatūra
1. Daulikas, S., kriščiūnas, b., maknienė, i., Palujanskienė, A. (2001). Profesi-nio ugdymo pagrindai. vilnius: Petro Ofsetas.
2. Abberley, P. (1993). Disabled people and ,,normality“. in: J. Swain, v. fin-kelstein, S. french & m. Oliver (Eds.), Disabling barriers – Enabling Envi-ronments (pp. 107–115).
3. Adomaitienė, R. (1999). konceptualus neįgaliųjų sociologijos kaip bendro-sios sociologijos dalies pagrindimas. Ugdymas, kūno kultūra, sportas, 2, 5–11.
4. Adomaitiene, R., mikelkevičiute, J. (1999). the national model of disability and adapted physical education of disabled. Education Physical training Sport, 4 (33), 5–15.
5. Adomaitiene, R., Samasoniene, l. (1999). teachers’ attitudes toward integ-rated teaching of disabled students in lithuania. in: Active living differently, Physical activity (iSAPA) (pp. 2–9). canada: Quebec.
6. Albrecht, G. (1981). cross National Rehabilitation Policies: A sociological perspective. london: Sage.
7. Ališauskas, A. (1994). vaikų specialiųjų poreikių tenkinimas bendrojo lavi-nimo mokykloje. Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas: patirtis ir perspektyvos: mokslinio-metodinio seminaro medžiaga (p. 3–5). šiauliai.
8. Ališauskas, A., Ambrukaitis, J. (1993). Dėl specialiojo mokymo reformos. lietuvos švietimo reformos gairės: str. rinkinys. lietuvos kultūros ir švietimo ministerija. Pedagogikos institutas. P. Dereškevičius (Red.). vilnius: valsty-binis leidybos centras. P. 137–148.
9. Ališauskas, A. (1996). Sutrikusios klausos asmenų vizualinė komunikacija. šiauliai.
10. Ališauskas, A. (2003). vaikai, turintys klausos sutrikimų. Specialiojo ugdy-mo pagrindai. šiauliai, šUl, p. 311-336.
11. Ališauskas, A. (Red.). (2003). iš sutrikusios klausos vaikų ugdymo patirties. mokslinės praktinės konferencijos pranešimų medžiaga. šiauliai.
12. Ališauskienė, S. (2003). vaikai turintys judesio ir padėties sutrikimų. Specia-liojo ugdymo pagrindai. J. Ambrukaitis (Red.). šiauliai.
13. Ambrukaitis, J. (1994). Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo pokyčiai ir tem-pus programa. Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas: patirtis ir perspektyvos: mokslinio-metodinio seminaro medžiaga (p. 6–15). šiauliai.
14. Ambrukaitis, J. (2001). Neįgaus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika: konferencijos pranešimų medžiaga (p. 6-13). kaunas: technologija.
15. bagdonas, A. (1997). Specialiojo ugdymo sistemos matmenys. Socialinės
34
reabilitacijos organizaciniai aspektai: mokymo priemonė. A. bagdonas (Red.). vilnius: logos.
16. bagdonas, A. (1997). integracija – inovacija, inkliuzija į tradicinį ugdymą. lietuvos mokyklai 600 metų. 2, 7–24.
17. baltoji knyga: profesinis rengimas. (1999). vilnius: Spauda.18. baranauskienė, i., Elijošius, E. (2005). Regos sutrikimų turinčiųjų profesinis
ugdymas. Profesijos vadovas. vilnius: Adomo Jokšo leidykla. 19. baranauskienė, i., Ušeckienė, l. (2005). tarpininkavimo kryptingumas nere-
gių įsidarbinimo požiūriu. Socialinis darbas, 4 (1).20. baranauskienė, i. (2002). Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai ver-
tina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką? Specialusis ugdy-mas, 1 (6).
21. baranauskienė, i., Ruškus, J. (2004). Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje: profesinio renginio ir profesinės adaptacijos sąveika. monografija. šiauliai.
22. barbalet, J. (1993). citizenship, class inequality resentment. in: b. turner (Ed.), citizenship and social theory. london: Sage.
23. barnes, c. (1991). Disabled people in britain and discrimination. A case for anti-discrimination legislation. london: Hurst and company.
24. barton, l. (1996). Sociology and disability: some emerging issues. in: len barton (Ed), Disability and society. Emerging issues and insights (pp. 3–17). Addison Wesley longman.
25. barton, l., & Oliver, m. (1992). Special needs: personal trouble or public issue. in: m. Aront & barton, l. (Eds.), voicing concerns. Sociological Per-spectives on contemporary Edu.
26. barzdonytė-morkevičienė, l. (Red.). (2000). Prakalbinu tylą. iš surdopeda-gogo patirties. kaunas: šviesa.
27. bcODP (1987). comment on the Audit commission. london: british coun-cil of Organizations of Disabled People.
28. bendorienė, J. (2001). Aklumas. visuotinė lietuvių enciklopedija. t. 1. vil-nius.
29. berger, P. l. (1963). invitation to Sociology. Humanistic perspective. Anchor books, Doubleday, New York.
30. brisenden, S. (1986). independent living and the model of disability. Disabi-lity, Handicap and Society, 1 (2), 173–178.
31. cohen, O. (1972). Prejudice and the blind, in lukoff if (Ed.): Attitude to-ward blind Persons. New–York, American faundation for the blind.
32. Danielius, m. (1999). Gestų kalba. trumpa apybraiža. vilnius.33. Daugėla, m., Žukauskas, S. (2005). lietuvos universitetų fizinės aplinkos
prieinamumas žmonėms, turintiems fizinę negalią. Specialusis ugdymas, 1 (12) P. 109–116.
34. Daunt, P. (1991). meeting disability: European Response. london: cassell.
35
35. Deikas, H. (1992). Neregys tavo kelyje. vilnius.36. Despouy, l. (1991). Human rights and disability. New York: United Nations
Economic and Social council.37. Doyal, l., & Gough, i. (1991). A theory of Human Needs. basingstoke mac-
millan.38. Ec (1993).HEliOS flash: bulletin bimestriel dcinformations de HEliOS,No
1, July-August 1993.39. Ec (1994). commission White Paper on European policy. A Way forward
for the Union. cOm (94) 333, September 1994.40. Ec (1995). medium-term social action programme 1995–1997. Social Euro-
pe, 1 / 95.41. Elijošienė, i. (2003). vaikai, turintys intelekto sutrikimų. Specialiojo ugdymo
pagrindai. J. Ambrulaitis (Red.). šiauliai.42. Estes, c., Swan, J., & Gerard, l. (1982). Dominant and competing Para-
digms in Gcrontology: towards a Political Economy and Aging. Aging and Society, 2 (2), 153.
43. finkelstein, v. (1980). Attitudes and Disabled People: tssues for Discus-sion. New York: World Rehabilitation fund.
44. fizinės negalios. kn. Hallahan, D. P., kauffman, J. m. (2003). Ypatingieji mokiniai: Specialiojo ugdymo įvadas. vilnius: Alma littera. P. 394–449.
45. french, S. (1993). Disability, impairment or something between. in: J. Swain, v. finkelstein, S. french and m. Oliver (Eds.), Disabling barriers – Enabling Environments (pp. 17–25).
46. fry, E. (1986). An Equal chance for Disabled People: A Study for Diserimi-nation in Employment. london: Spastics Society.
47. Gailienė, D. ir kt. (2002). Asmenybės ir bendravimo psichologija. vilnius.48. Galkienė, A. (2001). Pedagoginės sąveikos ypatumai integruoto ugdymo
sąlygomis. Daktaro disertacija. vilnius.49. Gestų kalbos mokymo programa tėvams. (1999). vilnius.50. Giddens, A. (1986). Sociology. A brief critical introduction. london: macmil-
lan (2nded.). municipal action Guide. (1992) Quebec, 12.51. Glendinning, c. (1991). losing ground: social policy and disabled people in
Great britain 1980.–90. Disability, Handicap and Society, 6 (1), 3–20.52. Grigutis, A. (1984). Aklųjų profesinė reabilitacija. metodinė medžiaga. vil-
nius: lAD – leidykla.53. Grinienė, E., bliumbergienė, v. (2005). kauno miesto specialiųjų poreikių
moksleivių integracijos bendrojo lavinimo mokykloje realybė ir problemos. Sporto mokslas – 2005. mokslinės pranešimų tezės. kaunas.
54. Gudonis, v. ir kt. (2001). tiflologijos vardų žodynas. šiauliai.55. Gudonis, v. (1985). lietuvos tiflopedagogikos istorija. vilnius.56. Gudonis, v. (1991). Neregys visuomenės veidrodyje. mūsų žodis, 3.
P. 5–7.
36
57. Gudonis, v. kaffemanienė, i., kaffemanas, R. (1995). Orientacijos erdvėje ugdymas. šiauliai.
58. Gudonis, v. (2002). Specialiojo ugdymo terminijos kaitos analizė. Pedagogi-ka, 61. P. 67–71.
59. Gudonis, v., baranauskaitė, J. (1995). Dėl žodžių aklas, aklasis, neregys vartosenos. Gimtoji kalba, 5. p. 11–12.
60. Gudonis, v. (1990). Aklųjų reabilitacija ir integracija. šiauliai.61. Gureckienė, l. 2005. Sutrikusio regėjimo vaikų profesinių ketinimų adekva-
tumas (magistro diplominis darbas, šU).62. Hahn, H. (1993) the potential impact of disability studies on political scien-
ce (as well as viceversa). Policy studies Journal, 21 (4), 740–751.63. Hall, J., tinklin, t. (1998). Students first: the Experiences of Disabled Stu-
dents in Higher Education: ScRE Research Report, No. 85. the scottish council for Research in Education. (žiūrėta 2005 m. vasario 12 d.). http://www.scre.ac.uk/resreport/rr85/index.html.
64. Hallahan, D. P., kauffman, J. m. (2003). Ypatingieji mokiniai. Specialiojo ugdymo įvadas (p. 309–351). vilnius: Alma littera.
65. Harison, J. (1993). medical responsibilities to Disabled people. in: J. Swain, v. finkelstein, S. french and m. Oliver (Eds.), Disabling barriers – Enabling Environments (pp. 211–217).
66. Hevey, D. (1993). the tragedy principle: Strategies for change in the repre-sentation of disabled people. in: J. Swain, v. finkelstein, S. french and m. Oliver (Eds.), Disabling barriers – Enabling Environments (pp. 116–121).
67. HmSO (1990). Encouraging citizenship. london: HmSO.68. Hulekas, A. (1975). invalidų reabilitacijos teorija ir praktika. vilnius: lAD
l-kla.69. Hutchinson, D., & tennyson, c. (1986). transition to Adulthood. london:
further Education Unit.70. iciDH – 2 (1999). tarptautinė ydų veiklų ir dalyvavimo klasifikacija: Neįga-
lumo ir funkcionavimo matmenų vadovėlio bEtA – 1 apmatai. Pasaulinė sveikatos organizacija. Žaneva, 1997 = iciDH – 2. A. bagdonas (Red.). vilnius.
71. illsley, R. (1981). Problems of Dependency Groups: the care of the Elderly, the Handicapped and the chronically ill. Social Science and medicine, 15A, 324–332.
72. Jenkins, R. (1991). Disability and social stratification. british Journal of So-ciology, 42 (2), 557–576.
73. Jovaiša, l. (1978). Profesinio orientavimo pedagogika. kaunas.74. Jovaiša, l. (1981). Asmenybės ir profesijos. kaunas.75. Jovaiša, l., (1999). Profesinio konsultavimo psichologija. vilnius: Agora.76. Juodraitis A. (1994). kai kurių specialiųjų poreikių vaikų integracijos proble-
37
mų sprendimo aspektai užsienio šalyse. Specialiųjų poreikių vaikų integ-ruotas ugdymas: patirtis ir perspektyvos: mokslinio-metodinio seminaro medžiaga (p. 79–84). šiauliai.
77. kaffemanas, R. (1994). Sutrikusio vystymosi vaikų pažintinės veiklos ugdy-mas kaip sėkmingos integracijos prielaida. Specialiųjų poreikių vaikų integ-racija: patirtis ir perspektyvos: mokslinio-metodinio seminaro medžiaga (p. 139–143). šiauliai.
78. klimavičienė, m., Aželskienė, A., matuzevičiūtė, D. (2003). Neprigirdinčių studentų problemos. A. Ališauskas (Red.). iš sutrikusios klausos vaikų ug-dymo patirties. šiauliai: šiaulių universiteto leidykla.
79. kondratovas, A. (1975). Auksinis jubiliejus. mūsų žodis, 11 (16).80. kurčias vaikas šeimoje. (1999). J. vanagienė (Red.). vilnius.81. kuzminskas, b. (1979). Dorovinės vertybės. vilnius: Etika.82. lietuvių gestų kalbos žodynas. i t. (1998), ii t. (1999), iii t. (2000), iv t.
(2002), v t. (2003). vilnius.83. lietuvos paraplegikų asociacija. (2003). kaunas tau. bukletas.84. lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas. (1991).85. lister, R. (1991). the Exclusive Society: citizenship and the Poor. london:
cPAG.86. litvinaitė, S. (2005). kurčiųjų įdarbinimo problemos lietuvoje ir latvijoje.
Akiratis, 10 (245), 6.87. loxley, A., & thomas, G. (1997). from inclusive policy to the exclusive real
word: an international review. Disability and Society, 12 (2), 273–291.88. luckmann, t. (1978). Phenomenology and Sociology. Penguin.89. marshak, l. E., & Seligman, m. (1993). counseling persons with physical
disabilities. theoretical and clinical perspectives. Austin, tX: POR-ED.90. marshall, t. H. (1952). citizenship and Social class. cambrigde University
Press; Ncc.91. martin, J., & White A. (1988). OPcS Surveys of Disability in Great britain:
Report 2-the financial circumstances of disabled adults living in private hou-seholds. london: HmSO.
92. mccracken, G. D. (1988). the long interview. beverly Hills: Sage.93. ming, G. (1993). Democratic features of people with disabilities in china.
Disability, Handicap and Society, 8, 207–210.94. morris, J. (1993). community care or independent living. York: Joseph
Rown tree foundation.95. Navickis A. (1984). Duomenys apie ne lAD sistemoje dirbančius regėjimo
invalidus. tiflopedagogika ir tiflopsichologija. Aukštųjų mokyklų žinybinių mokslinio tyrimo laboratorijų mokslo darbų rinkinys. vilnius.
96. Navickis, A. (1987). Aklųjų ir silpnaregių moksleivių profesinio orientavimo klausimai.// metodinės rekomendacijos. šiauliai.
38
97. Ncc (1990). Education for citizenship. York: National curriculum cauncil.98. Neubergs S. l. et. al. (1994). When we observe stigmatised and „normal“
individuals interacting: stigma by association. Personality and Social Psy-chology bulletin. vol. 20. No. 2.
99. Oiiver, m. (1992). changing the social relations of research productions. Disability, Handicap and Society 7 (2), 101–114.
100. Oliver, m. (1986). Social policy and Disability: Some theoretical issues. Disa-bility Handicapund and Society, 1, 5–7.
101. Oliver, m. (1990). the polities of Disablement. basingstoke: macmillan and St martin’s Press.
102. Oliver, m. (1993). Disability and Dependency: A creation of industrial So-cieties? in: J. Swain, v. finkelstein, S. french & m. Oliver (Eds.), Disabling barriers - Enabling Environments (pp. 49–60).
103. Oliver, m. (1996a). Understanding Disability: from theory to practice. En-gland: macmillan.
104. Oliver, m. (1996b). A sociology of disability or a disablist sociology. i: len barton (Ed.), Discability and society. Emerging issues and insights (pp. 18–42). Addison Wesley longman.
105. Organization for Economic co-operation and Development. (2003). Disabi-lity in Higher Education. OEcD publications: Paris.
106. Ostasevičienė, v., Adomaitienė, R. (2004). tyrimo apie neįgalių studentų specialiųjų poreikių tenkinimą lietuvos aukštosiose mokyklose. Duomenų analizė. (žiūrėta 2005 m. vasario 12 d.).
107. Petrauskas, O. (2003). ES link per neįgaliųjų metus. mūsų žodis. lASS,4 (1).
108. Pylašas, H. (1987). mobilumas. l. keršienė. vilnius: lAD l-kla.109. Puras, D. (1987). Grįžimas prie tikrųjų dalykų. mokykla, 3, 17–19.110. Quicke, J. (1986). A case of paradigmatic mentality? A reply to mike Oliver.
british Journal of Sociology of Education, 7 (1), 81–86.111. Reynolds, m. c., birch, J. W. (1997). teaching exceptional children in all
America‘s shools. virginija.112. Rodin, m., Price, J. (1995). Overcoming stigma: credit for self-improvement
or discredit for needing to improve? Personality and Social Psychology bul-letin. vol. 20. No. 2. P. 172–181.
113. Rogers, c. R. (1942). counseling and Psychotherapy. New York.114. Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. monografija. šiauliai: šU l-kla.115. Sakalinskas, v. (Red.). (1999). Otorinolaringologija. Audiologijos pradme-
nys. vilnius: baltos lankos.116. Shakespeare, t. (1993). Disabled people’s self-organization: a new social
movement? Disability, Handicap & Society, 8 (3), 249–264.117. Shearer, A. (1981). Disability: Whose Handicap. Oxford: blackwell.
39
118. Sigelman, c. k. (1991). Social distance from sigmatised groups: false con-sensus and false uniqueness effects on responding. Rehabilitation Psycho-logy. vol. 36. No. 3. P. 139–151.
119. Singh, D. k. (2003). Students with disabilities and higher education. colle-ge student journal, 37, 3, 367–379.
120. Squires, P. (1990). Anti-Social Policy: Welfare, ideology and the Disciplina-ry State. london: Harvester Wheatsheaf.
121. Stone, D. (1985). Disabled State. london: macmillan.122. Stoškus, G. (2005). Aklieji prieš „Hansabanką“. mūsų žodis, 10, 6–7.123. Suslavičius, A., valickas, G. (1995). Sutrikimų klasifikacija. A. bagdonas
(Red.). vilnius.124. Suslavičius, A., valickas, G. (1999). Socialinė psichologija teisėtvarkos dar-
buotojams. vilnius. lietuvos teisės akademijos l-kla.125. Sutrikusios klausos asmenų ugdymas ir socializacija. koncepcija, patvirtin-
ta švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1997-06-26 nutarimu Nr. 39. (1997). vilnius.
126. šultheisas, J. (1975). Aklųjų integracija istoriniu ir sisteminiu požiūriu. vil-nius: lAD l-kla.
127. taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla. (2003). R. Adomaitienė, G. Augustinaitytė-Jurčikonienė, J. mikelkevičiūtė ir kt. Sudarytoja ir moksl. vadovė R. Adomai-tienė. kaunas: lkkA l-kla.
128. tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija. (1992). Dešim-toji redakcija (tlk-10). Ženeva: Pasaulinė sveikatos organizacija.
129. toločka, v. (1976). Aklųjų bei silpnaregių globos, auklėjimo ir mokymo or-ganizavimas lietuvoje. Diplominis darbas. šPi defektologijos katedra. šiau-liai.
130. turner, b. (1987). medical power and Social knowledge. london: Sage, 214.
131. turner, J. H. (1987). the structure of Sociological theory. london: Dorsey Press.
132. United Nations. (1993). Standartd Rules on the Equalization of Opportuni-ties for Persons with Disabilities. A/RES/48/96 85 the plenary meeting 20 December 1993.
133. vainoras, A. keletas minčių apie socialines įmones. mūsų žodis, 11, 5–7.134. valenta, A. (2005). Aklieji ir mokėjimo kortelės. mūsų žodis, 4, 8–9.135. valenta, A. (2005). Pinigai mūsų – taisyklės banko. mūsų žodis, 2, 1–3.136. vanderbilt, A. (1996). viskas apie etiketą. vilnius: melsa.137. visual impairment in children and adolescents. James E., Jan E., Reger D.,
freman, Eileen P. Scott. New York: Grune and Stration.138. visuomenės požiūrio į negalią tyrimas: ataskaita (1999) / Negalės informa-
cijos ir konsultavimo biuras. (Rankraštis). vilnius.
40
139. Ward, l. (1987). talking Points: the Right to vote. london: cmH.140. Wirth, G. (1994). Sprachstörungen. Sprechstörungen. kindliche Hörstörun-
gen. köln, 204–313, 789–793.141. Zola, i. (1982). Social and cultural Disincentives to independent living. Ar-
chives of physical medicine and Rehabilitation, 63, 382–398.142. Želvys, R., (1995). bendravimo psichologija. vilnius.143. Графов, Ф. П. (1985), Слепой и зрячий. Москва: ВОС.144. Гудонис, В. (1999). Незрячий в обществе: социальные контакты.
Минск.145. Гудонис, В. (1999). Основы и перспективы социальной адаптации лиц с
пониженным зрением. Москва: Академия педагогических и социальных наук.
146. Зайцева, Г. Л. (1991). Дактилология. Жестовая речь. Москва.147. Замский, Х. С. (1974). История олигофренопедагогики. Москва.148. Королев, Ф. Ф. (1970). Логическое и историческое в педагогических
исследованиях. Советская педагогика, № 3.149. Лукша, В. В. (1986). Лицом к лицу. Москва: ВОС.150. Феоктистова, В. А. (1973). Очерки истории зарубежной тпфлопедагогики
и практики обучения слепых и слабовидящих детей. Ленинград.
41
Projekto NEįGAliųJų PROfESiNėS REAbilitAciJOS
PASlAUGų tEikimAS tAikANt NOvAtORiškAS vEiklAS
mokymo programa
Profesinio konsultavimo kvalifikacijos kėlimo programa darbo biržos specialistams,
pedagogams, kitiems mediatoriams
Programos leidinį parengė SOciNt projekto metodininkas benas Gudinavičius
Sl 843. 2007-04-05. 2,75 leidyb. apsk. l. tiražas 120. Užsakymas 32.išleido všį šiaulių universiteto leidykla, vilniaus g. 88, lt-76285 šiauliai.
El. p. leidyk[email protected], tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.interneto svetainė http://leidykla.su.lt/
Spausdino UAb „šiaulių knygrišykla“, P. lukšio g. 9A, lt-76207 šiauliai.