EUROPOS SĄJUNGAEuropos soc ia l in is fondas

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

Projek­to NEįGAlių­Jų­ PROfESiNėS REAbilitAciJOS

PASlAUGų­ tEikimAS tAikANt NOvAtORiš­kAS vEiklAS

mok­y­mo programa

Pro­fe­si­ni­o­ ko­nsul­ta­vi­mo­ kva­l­i­fi­ka­ci­jo­s kė­l­i­mo­ pro­gra­ma­ da­rbo­ bi­ržo­s spe­ci­a­l­i­sta­ms, pe­da­go­ga­ms, ki­ti­e­ms me­di­a­to­ri­a­ms

UDk 331.5-056(474.5) Pr-122

ES struk­tū­ri­ni­ai­ fondai­li­e­tuvos 2004–2006 m. be­ndrojo programavi­mo dok­ume­ntas2.3 pri­e­monė „Soci­ali­nės atsk­i­rti­e­s pre­ve­nci­ja i­r soci­ali­nė i­nte­graci­ja“

PROJEktAS„Ne­įga­lių­jų­ pro­fe­sinės re­a­bilita­cijo­s pa­sla­u­gų­ te­ikima­s ta­ika­nt no­va­to­riš­ka­s ve­ikla­s“Proje­k­to sutarti­e­s nume­ri­s: 200-ESf/2004/2.3.0.-01-11

Programa sk­i­rta spe­ci­ali­stams, si­e­k­i­anti­e­ms įgy­ti­ pro­fe­si­ni­o­ ko­nsul­ta­vi­mo­ įgū­džių. Programos turi­ny­s: ne­įgali­ų asme­nų profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo i­r k­onsultavi­-mo są­ve­i­k­a. Ne­įgali­ų asme­nų profe­si­ni­o k­onsultavi­mo organi­zavi­mas. Ne­įgali­ųjų profe­si­ni­o apsi­spre­ndi­mo pe­dagogi­ni­ai­ i­r psi­chologi­ni­ai­ aspe­k­tai­. Ne­įgali­ųjų pro-fe­si­ni­o k­onsultavi­mo te­ori­ni­s mode­li­s.

Pro­gra­mo­s su­da­ryto­jų­ gru­pė: prof. habi­l. dr. v. Gudoni­s (1, 2, 4, 6 sk­y­ri­ai­)doc. dr. A. Ali­šausk­as (3 sk­y­ri­us)A. Navi­ck­i­s (5 sk­y­ri­us)D. manuk­i­an (5 sk­y­ri­us)

Pro­gra­mo­s le­idinį pa­re­ngė SOciNt proje­k­to me­todi­ni­nk­as be­nas Gudi­navi­či­us

Re­ce­nze­nta­i: doc. dr. ingri­da baranausk­i­e­nė, š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­tasdoc. dr. Elvy­ra Gi­e­drai­ti­e­nė, klai­pėdos uni­ve­rsi­te­tas

š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­to Soci­ali­nės ge­rovės i­r ne­galės studi­jų fak­ulte­to tary­bos posėdži­o 2007 m. vasari­o 1 d., Nr. 0-06 nutari­mu programos le­i­di­ny­s re­k­ome­n-duojamas spaudai­.

iSbN 978-9986-38-752-7 © š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­tas, 2007 © všį š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­k­la, 2007

3

Tu­rinys

Anotaci­ja .................................................................................................41 sk­y­ri­us. Ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos pagri­ndai­ ..................................72 sk­y­ri­us. be­ndravi­mo y­patumai­ su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­toasme­ni­mi­s i­r jų profe­si­ni­s k­onsultavi­mas ......................................93 sk­y­ri­us. kalbi­ni­o be­ndravi­mo y­patumai­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s i­r jų profe­si­nės gali­my­bės ..........114 sk­y­ri­us. Sutri­k­usi­os re­gos asme­nų i­r re­gi­nči­ųjų socialiniai k­ontak­tai .....................................................................165 sk­y­ri­us. Sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­ni­ai­ k­e­ti­ni­mai­,ve­rty­bi­nės ori­e­ntaci­jos, gali­my­bės ..............................................206 sk­y­ri­us. Asme­nų, turi­nči­ų fi­zi­nę ne­galę, profe­si­nėsgali­my­bės i­r darbi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mas ............................... 22

Api­be­ndri­namasi­s programos sk­y­ri­us...................................................25te­rmi­nų žody­nėli­s .................................................................................28Re­k­ome­nduojama li­te­ratū­ra .................................................................36

4

PROFESINIO KONSULTAVIMO KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMA DARBO BIRŽOS SPECIALISTAMS,

PEDAGOGAMS, KITIEMS MEDIATORIAMS

Ano­ta­cija­

Programos sk­y­ri­uje­ „Ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos pagri­ndai­“ si­e­k­i­ama supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, k­i­tus me­di­atori­us su ne­galės fe­-nome­nu soci­ologi­jos aspe­k­tu, su ne­galės, sampratos mode­li­ai­s, su ši­uo fe­nome­nu soci­ologi­ni­ų te­ori­jų be­i­ soci­ali­nės ge­rovės, žmogaus te­i­si­ų i­r savarank­i­šk­umo poži­ū­ri­u.

Programos sk­y­riuje numatoma tok­ia te­ma­tika­. Ne­įgali­ųjų soci­ali­nė grupė k­ai­p soci­ali­ni­o pasauli­o dali­s. Ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos samprata. in-di­vi­dualus me­di­ci­ni­ni­s ne­gali­ų mode­li­s. Soci­ali­ni­s ne­gali­ų mode­li­s. š­i­ų mode­li­ų ly­gi­namoji­ anali­zė. Naci­onali­ni­o ne­gali­ų mode­li­o i­nte­rpre­taci­ja struk­tū­ri­ni­u funk­ci­onali­zmo poži­ū­ri­u. Ne­gali­a i­r soci­ali­nė ge­rovė žmogaus te­i­si­ų i­r savarank­i­šk­umo poži­ū­ri­u. Pi­li­e­ty­bė, pare­i­gos i­r atsak­omy­bė. Po-li­ti­nės, ci­vi­li­nės, soci­ali­nės te­i­sės. Ge­rovė i­r soci­ali­ne­ poli­ti­k­a. Ne­įgali­ųjų „pri­k­lausomumo“ i­dėjos anali­zė. Ne­įgali­ųjų vi­suome­ni­nės struk­tū­ros. So-ci­ali­nės paslaugos. Paslaugų te­i­k­ėjų i­r k­li­e­ntų santy­k­i­ai­.

Programos sk­y­ri­uje­ „be­ndravi­mo y­patumai­ su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­mi­s, jų profe­si­ni­s k­onsultavi­mas“ si­e­k­i­ama supaži­ndi­nti­ darbo bi­r-žos spe­ci­ali­stus, k­i­tus me­di­atori­us su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­nų psi­chi­-ni­ų proce­sų y­patumai­s, k­uri­e­ de­te­rmi­nuoja be­ndravi­mo y­patumus. išk­lau-sę šį k­ursą­ spe­ci­ali­stai­ įgi­s be­ndravi­mo su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­mi­s įgū­dži­ų be­i­ ži­ni­ų api­e­ jų psi­chi­k­os y­patumus.

š­i­os programos sk­y­ri­uje­ numatoma tok­i­a te­ma­tika­. inte­le­k­to su-tri­k­i­mo pri­e­žasty­s. Proti­ni­o atsi­li­k­i­mo lai­psni­ai­. Ne­žy­mi­ai­ sutri­k­usi­ų i­nte­-le­k­to asme­nų psi­chi­ni­ų proce­sų y­patumai­. Sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to žmoni­ų asme­ny­bės y­patumai­. Emoci­jų, vali­os sfe­rų sutri­k­i­mų įtak­a be­ndravi­mui­. Padi­dėjusi­o įtai­gumo, patologi­ni­o di­rglumo, domi­nuojanči­o jaudi­ni­mo ar slopi­ni­mo aprai­šk­os i­r be­ndravi­mas. bū­ti­nos be­ndravi­mo ži­ni­os i­r įgū­-dži­ai­, k­uri­uos turi­ turėti­ spe­ci­ali­stai­, be­ndraujanty­s su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­mi­s be­i­ profe­si­ni­s ši­ų žmoni­ų k­onsultavi­mas.

Programos sk­y­ri­uje­ „kalbi­ni­o be­ndravi­mo y­patumai­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s“ si­e­k­i­ama supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, pe­-

5

dagogus, k­i­tus me­di­atori­us su sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų k­albi­ni­o be­n-dravi­mo formomi­s i­r pri­e­monėmi­s (sak­y­ti­ne­, dai­k­ti­li­ne­ i­r ge­stų k­alba). išk­lausę šį k­ursą­ spe­ci­ali­stai­ įgi­s be­ndravi­mo pi­rštų že­nk­lai­s įgū­dži­ų, i­šmok­s naudoti­s ge­stų žody­nai­s, tai­sy­k­li­ngai­ pe­rte­i­k­ti­ k­urči­ajam žodi­nę i­nformaci­ją­ sak­y­ti­ne­ k­alba, pai­sant vi­sų tai­sy­k­li­ų, garantuojanči­ų sėk­mi­n-gą­ i­nformaci­jos suprati­mą­ i­š lū­pų. š­i­os programos sk­y­ri­uje­ numatoma tok­i­a te­mati­k­a. Pi­rštų (dak­ti­li­nė) k­alba. be­ndravi­mas pi­rštų že­nk­lai­s. Dak­-ti­li­nės k­albos y­patumai­, jos paly­gi­ni­mas su sak­y­ti­ne­ i­r rašy­ti­ne­ k­alba. be­ndravi­mas ge­stai­s. Ge­stų k­alba – spe­ci­fi­nė že­nk­lų si­ste­ma. Ge­stų api­-bū­di­ni­mas. Ge­stų k­albos y­patumai­ (se­manti­ni­ai­, gramati­ni­ai­ i­r k­t.). kalk­i­-nė ge­stų k­alba. be­ndravi­mas ge­stai­s. Ge­stų žodži­ų anali­zė. Sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų be­ndravi­mas sak­y­ti­ne­ k­alba. Sk­ai­ty­mas i­š lū­pų – spe­-ci­fi­ni­s sak­y­ti­nės k­albos suvok­i­mo bū­das. Sk­ai­ty­mo i­š lū­pų y­patumai­. ve­i­k­sni­ai­, le­mi­anty­s sk­ai­ty­mo i­š lū­pų e­fe­k­ty­vumą­. Re­k­ome­ndaci­jos, k­ai­p pale­ngvi­nti­ sk­ai­ty­mą­ i­š lū­pų. Rašy­ti­nė k­urči­ųjų k­alba. Žodi­ni­o i­nformaci­-jos pe­rte­i­k­i­mo sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­ms y­patumai­. bū­ti­ni­e­ji­ k­albi­ni­o k­omuni­k­avi­mo įgū­dži­ai­, k­uri­uos turi­ turėti­ spe­ci­ali­stai­, be­ndraujanty­s su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s.

Programos sk­y­ri­us „Sutri­k­usi­os re­gos asme­nų i­r re­gi­nči­ųjų soci­ali­ni­ai­ k­ontak­tai­“ numato sute­i­k­ti­ ži­ni­ų i­r įgū­dži­ų api­e­ ak­lųjų, si­lpnare­gi­ų i­r re­gi­nči­ųjų soci­ali­ni­us k­ontak­tus.

Dauge­lį ne­malonumų te­nk­a pati­rti­ ne­re­gi­ams dėl to, k­ad mū­sų vi­suome­nė stok­oja e­le­me­ntari­ų ži­ni­ų api­e­ ne­re­gi­ų re­i­k­alus, ne­supranta re­gėji­mo ne­te­k­usi­o žmogaus, o dažnai­ ne­tgi­ mano, k­ad ak­lasi­s gy­ve­na ti­k­ savo trage­di­ja. kadangi­ ši­e­ žmonės ti­k­ ne­di­de­lė mū­sų vi­suome­nės dali­s, mažai­ k­as suvok­i­a jų proble­mas, trošk­i­mą­ i­r pastangas i­šsi­ve­ržti­ i­š uždaro ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų są­jungos rato, di­rbti­ i­r gy­ve­nti­ k­artu su vi­-sai­s. Sutri­k­usi­os re­gos asme­ny­s dažnai­ ne­sulauk­i­a re­i­k­i­amos re­gi­nči­ųjų pagalbos, užsi­sk­le­ndži­a savy­je­, atsi­randa sk­i­rsty­mas „me­s ak­li­e­ji­“ i­r „ji­e­ re­gi­nti­e­ji­“. Re­gi­nti­e­ji­ savo ruožtu stok­oja tole­ranci­jos, ne­nori­ai­ i­šti­e­si­a pa-galbos rank­ą­ dėl to, k­ad ne­mok­a tak­ti­šk­ai­ pasi­ū­ly­ti­ i­r re­i­k­i­amai­ padėti­ ne­re­gi­ui­. Programoje­ numatoma pate­i­k­ti­ me­dži­agą­ užpi­ldant soci­ali­ni­ų k­ontak­tų spragą­.

Programos sk­y­ri­uje­ „Sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­nės gali­my­-bės i­r darbi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mas“ si­e­k­i­ama supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, k­i­tus me­di­atori­us su sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­nėmi­s gali­my­bėmi­s, pri­e­i­namų sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­nėmi­s gali­my­-

6

bėmi­s, pri­e­i­namų sutri­k­usi­os re­gos asme­ni­ms profe­si­jų įvai­rove­ be­i­ dar-bi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mo y­patumai­s. išk­lausę šį k­ursą­ spe­ci­ali­stai­ įgi­s ži­ni­ų api­e­ sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­ne­s gali­my­be­s, pri­e­i­namų su-tri­k­usi­os re­gos asme­ni­ms profe­si­jų įvai­rovę be­i­ darbi­nės apli­nk­os pri­tai­-k­y­mo re­i­k­alavi­mus. Numatoma tok­i­a te­mati­k­a sutri­k­usi­os re­gos jaunuo-li­ų profe­si­ni­am tobulėji­mui­. Ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų ve­rty­bi­nės ori­e­ntaci­jos. Sutri­k­usi­os re­gos jaunuoli­ų profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo y­patumai­. Ak­lųjų i­r si­l-pnare­gi­ų profe­si­nės gali­my­bės. Pri­e­i­namų sutri­k­usi­os re­gos asme­ni­ms profe­si­jų įvai­rovė. Sutri­k­usi­os re­gos asme­ni­ms darbo vi­e­tos pri­tai­k­y­mo y­patumai­. Darbo saugos re­i­k­alavi­mų spe­ci­fi­k­a.

Nuo ne­atme­namų lai­k­ų žmoni­ja turėjo i­r i­k­i­ ši­ol turi­ susi­k­ū­rusi­ k­ū­no groži­o e­talonus, k­uri­e­ įvai­ri­ose­ k­ultū­rose­ sk­i­rti­ngi­ i­r lai­k­ui­ bėgant k­e­i­či­asi­. Žmonės ly­g norėdami­ „pasi­ti­k­ri­nti­, pati­k­sli­nti­“ savo groži­o e­taloną­ re­ngi­a groži­o k­onk­ursus. Ne­i­šve­ngi­ama i­r ne­gaty­vi­ų ste­re­oti­pų. Se­novės romė-nų smulk­i­osi­os tautosak­os pri­e­žodi­s „me­ns sana i­n corpore­ sano (sve­i­k­a si­e­la sve­i­k­ame­ k­ū­ne­)“ i­šti­sus ši­mtme­či­us buvo, k­ai­ k­ur te­bėra ne­są­moni­n-gai­ pri­i­mama ak­si­oma. vadi­nasi­, fi­zi­nę ne­gali­ą­ turi­nty­s žmonės turi­ įve­i­k­ti­ ne­ ti­k­ soci­ali­ni­o, profe­si­ni­o pri­si­tai­k­y­mo, apli­nk­os ne­pri­tai­k­y­mo jų ne­gali­ai­ proble­mas, be­t i­r se­nus vi­suome­nės ste­re­oti­pus. fi­zi­nės ne­galės asme­-nų profe­si­nės gali­my­bės pri­k­lauso nuo asme­ni­ni­o bū­sto, mok­y­mo i­r k­i­tų įstai­gų apli­nk­os pri­si­tai­k­y­mo be­i­ vi­suome­nės poži­ū­ri­o į ši­ų žmoni­ų profe­-si­ne­s gali­my­be­s.

Programos sk­y­ri­uje­ „Asme­nų, turi­nči­ų fi­zi­nę ne­galę, profe­si­nės gali­my­bės i­r darbi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mas“ si­e­k­i­ama supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, soci­ali­ni­us darbuotojus, spe­ci­ali­uosi­us pe­dagogus, ve­rsli­ni­nk­us i­r k­i­tus me­di­atori­us su fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­nėmi­s gali­my­bėmi­s i­r darbi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mo y­patumai­s.

7

1 SKYRIUS NEĮGALIŲJŲ SOCIOLOGIJOS PAGRINDAI

Programos sk­y­riaus tiksla­s – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­s-tus, soci­ali­ni­us darbuotojus, k­i­tus me­di­atori­us su ne­galės fe­nome­nu so-ci­ologi­jos aspe­k­tu.

Užda­vinia­i:• Atsk­le­i­sti­ ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos sampratą­.• Supaži­ndi­nti­ k­ursų k­lausy­tojus su i­ndi­vi­duali­u me­di­ci­ni­ni­u, soci­ali­-

ni­u i­r naci­onali­ni­u ne­gali­ų mode­li­ai­s.• Pate­i­k­ti­ ne­galės fe­nome­no anali­zę soci­ali­nės ge­rovės, žmogaus

te­i­si­ų i­r savarank­i­šk­umo poži­ū­ri­u.Me­to­da­i: te­i­k­i­ami­e­ji­, re­produk­ty­vi­ni­ai­ i­r k­t.Re­a­liza­vimo­ a­plinka­ ir prie­mo­nės: auditorija, grafoprojek­torius,

multi­me­di­ja.Tikė­tinos ko­mpe­te­nci­jo­s, k­uri­as te­i­k­i­a sk­y­ri­us.kurso k­lausy­tojai­ turėtų i­štobuli­nti­ tok­i­us ge­bėji­mus:

• anali­zuoti­ – galvoti­ ai­šk­i­ai­, įvaldy­ti­ k­ri­ti­nį mą­sty­mą­, pri­i­mant spre­n-di­mus i­nte­gruoti­ pati­rtį, logi­nį mą­sty­mą­ i­r turi­mą­ i­šsi­lavi­ni­mą­,

• atpaži­nti­ ve­rty­be­s – pri­paži­nti­ sk­i­rti­ngas ve­rty­bi­ų si­ste­mas, suvok­-ti­ morali­ne­s savų spre­ndi­mų di­me­nsi­jas i­r pri­si­i­mti­ atsak­omy­bę už pase­k­me­s,

• suvok­ti­ globali­ni­us ry­ši­us – dary­ti­ i­švadas suprantant juri­di­ni­o, e­k­onomi­ni­o, soci­ali­ni­o i­r bi­ologi­ni­o pobū­dži­o tarpusavi­o ry­ši­us.

kurso k­lausy­tojai­ įgi­s te­ori­ni­us ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos pagri­ndus.

Skyria­u­s išva­do­s1. Soci­ologi­nė anali­zė ne­gali­ bū­ti­ sėk­mi­nga be­ soci­ologi­nės pe­rspe­k­-

ty­vos (ge­bėji­mo suvok­ti­ vi­suome­nės re­i­šk­i­ni­us) i­r soci­ologi­ni­o są­-moni­ngumo (vi­suome­nės re­i­šk­i­ni­ų atsk­le­i­di­mo – de­mask­avi­mo ve­i­k­sni­o) i­e­šk­ant k­i­tų ti­k­rovės ly­gme­nų be­i­ k­ri­ti­k­uojant e­samus soci­ali­ni­us santy­k­i­us, k­uri­e­ ni­e­k­ada ne­bū­na absoli­uči­ai­ ti­nk­ami­.

2. Struk­tū­ri­ni­ai­ ne­įgali­ųjų, k­ai­p soci­ali­nės grupės, santy­k­i­ai­ su k­i­to-mi­s soci­ali­nėmi­s grupėmi­s i­r savo struk­tū­ros vi­duje­, jos pači­os soci­ali­ni­ai­ pok­y­či­ai­ be­i­ pove­i­k­i­s su k­i­tomi­s struk­tū­romi­s y­ra ne­at-sk­i­ri­ama k­lasi­k­i­nės soci­ologi­jos rai­dos dali­s.

3. Ne­galė y­ra i­stori­ni­ame­-k­ultū­ri­ni­ame­ k­onte­k­ste­ k­onstruojamas

8

soci­ali­ni­s vai­zdi­ny­s, atspi­ndi­nti­s ste­re­oti­pi­nį vi­suome­nės poži­ū­rį į daugi­au ar maži­au žy­mi­us rai­dos, k­ū­no, psi­chi­k­os sutri­k­i­mus, k­u-ri­e­ trak­tuojami­ k­ai­p nuk­ry­pi­mas nuo vi­suoti­nai­ įsi­galėjusi­ų normų be­i­ ve­rty­bi­ų i­r k­uri­ų ve­rti­ni­mas pasi­žy­mi­ k­raštuti­numu, dažni­au-si­ai­ ne­i­gi­amu, ti­k­ėti­na ne­galės vai­zdi­ni­o įtak­a e­lge­si­ui­ i­r be­ndravi­-mui­ su žmogumi­, turi­nči­u ne­gali­ų, todėl pote­nci­ali­ai­ są­ly­goja i­r jo soci­ali­nę atsk­i­rtį, ne­i­gi­amą­ ne­galės soci­ali­ni­o vai­zdi­ni­o k­onstravi­-mą­, drauge­ ne­įgali­ų asme­nų soci­ali­nės i­nte­graci­jos pri­e­lai­da y­ra asme­ns tapatumo k­ate­gori­jos įprasmi­ni­mas (Rušk­us, 2002).

4. Soci­ali­nės ne­įgali­ų žmoni­ų i­nte­graci­jos i­r jų soci­ali­zaci­jos k­lausi­-mams nagri­nėti­ ne­pak­ank­a vi­e­n ti­k­ vi­suome­ni­ni­ų i­r poli­ti­ni­ų ty­ri­-mų, bū­ti­na įve­rti­nti­ i­r k­e­i­sti­ i­ndi­vi­dų (ne­gali­ų ne­turi­nči­ų i­r ne­įgali­ų-jų) tarpusavi­o ry­ši­us.

5. Ne­įgali­ų žmoni­ų savi­garbos i­r savarank­i­šk­o gy­ve­ni­mo paradi­gmą­ daugi­ausi­a le­mi­a ne­ sumažėjusi­os savi­tarnos funk­ci­jos, be­t tam ti­k­ro ne­įgali­ų žmoni­ų gy­ve­ni­mo vi­suome­nėje­ mode­li­o k­ū­ri­mas, k­uri­s pri­k­lauso nuo poli­ti­ni­ų, e­k­onomi­ni­ų i­r soci­ali­ni­ų jėgų be­i­ i­nte­-re­sų, ne­įgali­ųjų vi­suome­ni­ni­ų organi­zaci­jų ve­i­k­los be­i­ ne­įgali­ųjų pi­li­e­ti­ni­ų te­i­si­ų garanti­jų vi­suome­nėje­.

Skyria­u­s a­pibe­ndrinima­s ir me­to­dinės re­ko­me­nda­cijo­s

Sk­y­ri­aus programoje­ pate­i­k­i­amos ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos ži­ni­os, aptari­ama jos vi­e­ta i­r y­patumai­ be­ndrosi­os soci­ologi­jos k­onte­k­ste­, nag-ri­nėjama sk­i­rti­nga ne­gali­os fe­nome­no samprata me­di­ci­ni­ni­o i­r soci­ali­ni­o ne­gali­ų mode­li­ų be­i­ įvai­ri­ų te­ori­jų poži­ū­ri­u. Žmogaus te­i­si­ų i­r asme­ns savarank­i­šk­umo pagri­ndu aptari­ama ne­įgali­ų žmoni­ų soci­ali­nė ge­rovė, pate­i­k­i­amas ne­įgali­ųjų pri­k­lausomy­bės k­ū­ri­mosi­ e­k­onomi­nės, poli­ti­nės, profe­si­nės pri­e­žasty­s.

Re­ali­zuojant šį programos sk­y­ri­ų k­ai­p pagri­ndi­nė me­dži­aga gali­ bū­ti­ ti­e­k­ R. Adomai­ti­e­nės auk­štųjų mok­y­k­lų stude­ntams pare­ngtas vado-vėli­s „tai­k­omoji­ ne­įgali­ųjų fi­zi­nė ve­i­k­la“, ti­e­k­ J. Rušk­aus monografi­ja „Ne­-galės fe­nome­nas“.

9

2 SKYRIUSBENDRAVIMO YPATUMAI SU SUTRIKUSIO INTELEKTO

ASMENIMIS IR JŲ PROFESINIS KONSULTAVIMAS

Programos sk­y­riaus tiksla­s – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržas spe­ci­ali­s-tus, soci­ali­ni­us pe­dagogus, k­i­tus me­di­atori­us su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to as-me­nų psi­chologi­ni­ai­s i­r soci­ali­ni­ai­s y­patumai­s i­r plėtoti­ k­lausy­tojų k­ompe­-te­nci­jas be­ndravi­mo i­r profe­si­ni­o k­onsultavi­mo sri­ty­je­.

Užda­vinia­i:• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­nų psi­choso-

ci­ali­ne­ charak­te­ri­sti­k­a.• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su vi­suome­nės nuostatomi­s į sutri­k­usi­o

i­nte­le­k­to asme­ni­s be­i­ ši­ų nuostatų i­r poži­ū­ri­ų įtak­ą­ be­ndravi­mui­.• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su profe­si­ni­u k­onsultavi­mu k­ai­p spe­ci­a-

li­a ve­i­k­la.Me­to­da­i: pask­ai­ta, darbas grupėmi­s, praty­bos su vai­zdo me­dži­a-

ga, si­tuaci­jų mode­li­avi­mas.Re­a­liza­vimo­ a­plinka­ ir prie­mo­nės. Programą­ sudaro 7 valandų

k­ursas. Naudojama vai­zdo i­r padalomoji­ me­dži­aga.Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­sŽi­ni­o­s:

• sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to samprata, pri­e­žasty­s;• sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­nų psi­chosoci­ali­nė charak­te­ri­sti­k­a;• nuostatų i­r poži­ū­ri­ų įtak­a be­ndravi­mui­ su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to žmo-

nėmi­s.Ge­bė­ji­ma­i­:

• ge­bėji­mai­ be­ndrauti­ su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­mi­s;• ge­bėji­mas te­i­k­ti­ pagalbą­ sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­ms profe­si­-

nės ori­e­ntaci­jos i­r įdarbi­ni­mo sri­ty­je­.Nuo­sta­to­s:

• ade­k­vači­ų nuostatų į sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­s ugdy­mas (pozi­-ty­vus poži­ū­ri­s į sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­nų asme­ny­bės bruožus, i­šsi­lavi­ni­mo, profe­si­ni­o pasi­re­ngi­mo gali­my­be­s).

10

Skyria­u­s išva­do­s1. ik­i­ ši­ol vi­suome­nėje­ y­ra i­šli­k­usi­os ste­re­oti­pi­šk­os, k­lai­di­ngos nuo-

monės api­e­ proti­šk­ai­ atsi­li­k­usi­us žmone­s.2. Atsak­i­ngi­au re­i­k­ėtų vartoti­ spe­ci­ali­osi­os pe­dagogi­k­os te­rmi­nus

mok­slo populi­ari­ni­mo li­te­ratū­roje­ be­i­ publi­ci­sti­k­oje­, k­albant.3. Ne­apgalvotai­ pri­i­mtos są­vok­os gali­ suk­e­lti­ pai­ni­avą­ mok­slo struk­-

tū­roje­.4. Pasi­re­nk­ant vartoti­ są­vok­ą­ i­š k­e­li­ų si­noni­mų, bū­ti­na atsi­žve­lgti­ į

jos se­manti­k­ą­ be­i­ vartoji­mo k­alboje­ tradi­ci­jas.5. be­t k­ok­i­u be­ndravi­mo ly­gme­ni­u ve­ngti­ sti­gmati­zuojamų są­vok­ų.6. ly­gi­nant sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­s su tok­i­ų sutri­k­i­mų ne­turi­n-

či­ai­s randame­ daugi­au e­lge­si­oe­ panašumų ne­i­ sk­i­rtumų.7. be­ndraujant su sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­u re­i­k­ėtų pai­sy­ti­ be­n-

drųjų be­ndravi­mo tai­sy­k­li­ų be­i­ ži­ni­ų api­e­ proti­šk­ai­ atsi­li­k­usi­ųjų e­lg-se­nos i­r asme­ny­bės y­patumus.

Skyria­u­s a­pibe­ndrinima­s ir me­to­dinės re­ko­me­nda­cijo­s

kurse­ ak­ce­ntuojama, jog i­k­i­ ši­ol vi­suome­nėje­ y­ra i­šli­k­usi­ k­lai­di­n-ga nuomonė api­e­ sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­ni­s. Parodoma ši­o poži­ū­ri­o k­e­i­ti­mo bū­ti­ny­bė, pasi­te­lk­i­ant mok­sli­nę li­te­ratū­rą­ i­r pe­rte­i­k­i­ant užsi­e­ni­o pati­rtį. Supaži­ndi­nama su sti­gmos fe­nome­nu, e­sama sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to asme­nų profe­si­nės adaptaci­jos i­r įdarbi­ni­mo si­tuaci­ja, įrodoma profe­si­-ni­o k­onsultavi­mo re­i­k­šmė, gali­my­bės be­i­ nurodoma profe­si­ni­o k­onsulta-vi­mo te­chni­k­a.

kai­p fundame­ntali­u mok­sli­ni­u ve­i­k­alu re­k­ome­nduojama naudoti­s i. baranausk­i­e­nės i­r J. Rušk­aus monografi­ja „Ne­įgali­ųjų daly­vavi­mas dar-bo ri­nk­oje­: profe­si­ni­o re­ngi­mo i­r profe­si­nės adaptaci­jos są­ve­i­k­a“ (2004), k­ai­p alte­rnaty­vą­ gali­ma pate­i­k­ti­ i­r A. Hule­k­o k­ny­gą­ „invali­dų re­abi­li­taci­jos te­ori­ja i­r prak­ti­k­a“ (1975) be­i­ J. Rušk­aus monografi­ją­ „Ne­galės fe­nome­-nas“ (2002). Dėstant šį k­ursą­ ti­k­sli­nga bū­tų plači­ai­ naudoti­ vai­zdi­nę me­-dži­agą­. Či­a y­pač ti­k­tų vai­zdo me­dži­aga api­e­ li­e­tuvos re­abi­li­taci­nį profe­-si­ni­o re­ngi­mo ce­ntro ve­i­k­lą­, k­ur bū­tų vai­zdži­ai­ atsk­le­i­dži­ama sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to jaunuoli­ų profe­si­ni­s re­ngi­mas i­r profe­si­jų įvai­rovė.

11

3 SKYRIUSKALBINIO BENDRAVIMO YPATUMAI SU SUTRIKUSIOS

KLAUSOS ASMENIMIS IR JŲ PROFESINĖS GALIMYBĖS

Tiksla­s – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, pe­dagogus, k­i­tus me­di­atori­us su k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų psi­chologi­ni­ai­s i­r soci­ali­-zaci­jos y­patumai­s, jų profe­si­nėmi­s gali­my­bėmi­s i­r plėtoti­ k­lausy­tojų k­om-pe­te­nci­jas be­ndrauti­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s.

Užda­vinia­i:• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų psi­-

chosoci­ali­ne­ charak­te­ri­sti­k­a.• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų pro-

fe­si­nėmi­s i­r įsi­darbi­ni­mo gali­my­bėmi­s.• Supaži­ndi­nti­ k­lausy­tojus su k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų k­albi­-

ni­o be­ndravi­mo formomi­s i­r pri­e­monėmi­s.

Me­to­da­i: pask­ai­ta, darbas grupėmi­s, praty­bos su vai­zdo me­dži­a-ga, si­tuaci­jų mode­li­avi­mas, asme­ni­nės pati­rti­e­s re­fle­k­si­jos.

Re­a­liza­vimo­ a­plinka­ ir prie­mo­nės. Programa susi­de­da i­š 2 k­ur-sų po 7 valandas. Naudojama vai­zdo, padalomoji­ me­dži­aga.

Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­sŽi­ni­o­s:

k­lausos sutri­k­i­mų samprata; k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų psi­chosoci­ali­nė be­i­ profe­si­nė

charak­te­ri­sti­k­a; k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų k­albi­ni­o be­ndravi­mo bū­dai­ i­r pri­e­-

monės, jų spe­ci­fi­k­a.Ge­bė­ji­ma­i­:

ge­bėji­mas ai­šk­i­ai­, tai­sy­k­li­ngai­ pe­rte­i­k­ti­ k­urči­ajam žodi­nę i­nforma-ci­ją­ sak­y­ti­ne­ k­alba, pai­sant tai­sy­k­li­ų, užti­k­ri­nanči­ų sėk­mi­ngą­ i­nfor-maci­jos suprati­mą­, sk­ai­tant k­albėji­mo jude­si­us (sk­ai­tant i­š lū­pų);

ge­bėji­mas be­ndrauti­ pi­rštų (dak­ti­li­ni­ai­s) že­nk­lai­s: i­šmok­ti­ k­urči­ųjų

12

pi­rštų abėcėlę; ge­bėti­ dak­ti­li­ni­ai­s že­nk­lai­s pe­rte­i­k­ti­ žodi­nę i­nfor-maci­ją­; suprasti­ i­nformaci­ją­, pe­rte­i­k­i­amą­ dak­ti­li­ni­ai­s že­nk­lai­s;

ge­bėji­mas naudoti­s li­e­tuvi­ų ge­stų k­albos žody­nai­s, susi­rasti­ juo-se­ profe­si­šk­ai­ re­i­k­šmi­ngą­ i­nformaci­ją­.

Nuo­sta­to­s: pozi­ty­vi­ų nuostatų į sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­s formavi­mas (po-

zi­ty­vus poži­ū­ri­s į k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų asme­ny­bės bruožus, paži­ni­mo rai­dos gali­my­be­s, i­šsi­lavi­ni­mo, profe­si­ni­o pa-si­re­ngi­mo gali­my­be­s).

Skyria­u­s išva­do­smok­y­mai­ turėtų padėti­ atsak­y­ti­ į e­smi­ni­us k­lausi­mus, susi­jusi­us su

k­urči­ųjų profe­si­ni­u re­ngi­mu i­r įdarbi­ni­mu: ką­ re­i­šk­i­a k­lausos sutri­k­i­mas, k­ok­i­os k­lausos ne­galę turi­nči­ų as-

me­nų k­lausos i­r k­albėji­mo gali­my­bės? kok­i­os ši­ų asme­nų profe­si­nės gali­my­bės (k­ą­ gali­ di­rbti­ žmogus,

turi­nti­s k­lausos ne­galę)? kai­p darbdavi­ui­ i­r be­ndradarbi­ams be­ndrauti­ su k­urči­uoju?

Programa sute­i­k­i­a gali­my­bę įgy­ti­ ži­ni­ų: api­e­ k­lausos sutri­k­i­mus; asme­nų, turi­nči­ų k­lausos ne­galę, soci­ali­nį funk­ci­onavi­mą­, profe­si­ni­o re­n-gi­mo si­tuaci­ją­, įdarbi­ni­mo proble­mas; k­lausos ne­galę turi­nči­ų asme­nų k­albi­ni­o be­ndravi­mo bū­dus i­r pri­e­mone­s.

išk­lausę programą­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stai­, pe­dagogai­, k­i­ti­ me­-di­atori­ai­ įgi­s spe­ci­fi­ni­ų k­ompe­te­nci­jų, le­i­dži­anči­ų ji­e­ms sėk­mi­ngai­ k­omuni­-k­uoti­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s spre­ndži­ant jų profe­si­ni­o re­ngi­mo be­i­ įdarbi­ni­mo proble­mas. klausy­tojai­ įgi­s ge­bėji­mų pe­rte­i­k­ti­ k­urči­ajam žodi­nę i­nformaci­ją­ sak­y­ti­ne­ k­alba, k­ad bū­tų užti­k­ri­ntas sėk­mi­ngas jos suprati­mas sk­ai­tant i­š lū­pų; ge­bės be­ndrauti­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­-ni­mi­s pi­rštų (dak­ti­li­ni­ai­s) že­nk­lai­s; i­šmok­s naudoti­s li­e­tuvi­ų ge­stų k­albos žody­nai­s. formuosi­s k­lausy­tojų pozi­ty­vi­os nuostatos sutri­k­usi­os k­lau-sos asme­nų (jų paži­ni­mo, ugdy­mo, profe­si­ni­ų pasi­e­k­i­mų i­r k­t.) atžvi­lgi­u, ve­rti­ni­mas ne­ pagal ne­galę, be­t pagal turi­mus ge­bėji­mus. tai­ i­š e­smės page­ri­ns k­urti­e­si­e­ms te­i­k­i­amų paslaugų k­ok­y­bę, sumaži­ns spe­ci­ali­stų i­r sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų e­moci­nę įtampą­ i­r bai­me­s, k­uri­os k­y­la dėl me­nk­o spe­ci­ali­stų i­nformuotumo i­r ne­ge­bėji­mo vi­save­rti­šk­ai­ k­omuni­k­uoti­ su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s.

13

Re­ko­me­nda­cijo­s da­rbo­ biržo­s spe­cia­lista­ms, pe­da­go­ga­ms, kitie­ms me­dia­to­ria­ms, ka­ip be­ndra­u­ti su­ a­sme­nimis,

tu­rinčia­is kla­u­so­s su­trikimų­

Dėl k­albi­ni­o be­ndravi­mo spe­ci­fi­k­os (sk­ai­ty­mo i­š lū­pų sunk­umų, be­ndravi­mo ge­stai­s įtak­os i­r k­t.) sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­ms daug sun-k­i­au suprasti­ žodi­nę i­nformaci­ją­, y­pač pe­rte­i­k­i­amą­ sak­y­ti­ne­ k­alba. todėl pri­i­mant i­r pe­rduodant i­nformaci­ją­ i­ti­n svarbū­s y­ra rašy­ti­ni­ai­ šalti­ni­ai­. Su-tri­k­usi­os k­lausos asme­ni­ui­ y­pač svarbus dėstomosi­os me­dži­agos k­on-spe­k­tavi­mas i­r gali­my­bė turėti­ k­ok­y­bi­šk­us k­onspe­k­tus. konspe­k­tavi­mas i­r k­onspe­k­tas labai­ svarbū­s todėl, k­ad: dėstomoji­ me­dži­aga pasi­daro ai­šk­e­snė; garantuoja vi­e­nodą­ dėstomosi­os me­dži­agos pri­e­i­namumą­ vi­-

si­e­ms; pade­da studi­juojanči­ajam pasi­ti­k­sli­nti­, ar ge­rai­ suprato sak­y­ti­ne­

k­alba pate­i­k­tą­ i­nformaci­ją­; je­i­gu sutri­k­usi­os k­lausos asmuo k­o nors ne­supranta, turėdamas

užrašy­tą­ i­nformaci­ją­ ji­s gali­ ją­ i­šsi­ai­šk­i­nti­; ži­nodamas, k­ad bus pate­i­k­tas me­dži­agos k­onspe­k­tas, sutri­k­u-

si­os k­lausos asmuo vi­są­ dėme­sį gali­ sute­lk­ti­ į k­albantįjį (mok­y­to-ją­, dėsty­toją­ i­r pan.).

tam, k­ad sutri­k­usi­os k­lausos asmuo ge­ri­au suprastų mok­omą­ją­ me­dži­agą­, jam re­i­k­i­a užti­k­ri­nti­ gali­my­bę turėti­ ti­k­sli­us, k­ok­y­bi­šk­us dėsto-mosi­os me­dži­agos k­onspe­k­tus: Je­i­gu nėra ati­ti­nk­amo vadovėli­o, me­todi­nės pri­e­monės i­r pan.,

pask­ai­tos te­k­stą­ (arba jos santrauk­ą­) pe­dagogas turėtų k­lausy­to-jui­ pate­i­k­ti­ i­š ank­sto (arba be­nt jau pri­e­š pask­ai­tą­, k­ad ji­s, k­lausy­-damasi­s pe­dagogo, galėtų k­onspe­k­te­ pasi­žy­mėti­ e­smi­ni­us daly­-k­us;

Je­i­gu y­ra i­šle­i­stas dėstomojo daly­k­o vadovėli­s (mok­y­mo pri­e­mo-nė), pri­e­š pask­ai­tą­ k­urči­ajam turėtų bū­ti­ pate­i­k­i­amas ne­ pask­ai­-tos k­onspe­k­tas, be­t jos santrauk­a (ar i­šplėsti­ni­s planas su sche­-momi­s, le­nte­lėmi­s i­r k­t.);

klausy­tojui­ turėtų bū­ti­ sute­i­k­ta te­i­sė prašy­ti­, k­ad pe­dagogas pe­r-ži­ū­rėtų stude­nto k­onspe­k­tus, si­e­k­i­ant įsi­ti­k­i­nti­, k­ad pask­ai­tos me­-dži­aga k­onspe­k­te­ y­ra pate­i­k­ta te­i­si­ngai­;

Je­i­gu sutri­k­usi­os k­lausos asmuo ne­turi­ i­š ank­sto pare­ngto te­k­s-

14

to, jam gali­ pri­re­i­k­ti­ pagalbi­ni­nk­o, k­uri­s k­onspe­k­tuotų dėstomą­ją­ me­dži­agą­, ne­s pats k­lausy­tojas ne­gali­ tuo pat me­tu se­k­ti­ k­albėto-ją­ i­r rašy­ti­.

Sk­ai­tant sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų parašy­tus k­onspe­k­tus (ar k­i­-tus rašto darbus) ne­de­rėtų pami­ršti­, k­ad ji­e­ turi­ galvoti­ dvi­e­m sk­i­rti­ngai­s bū­dai­s (ope­ruodami­ ge­stų k­alba i­r žodi­ne­ k­alba). Natū­rali­au įsi­vai­zduo-si­me­ ši­ą­ si­tuaci­ją­, je­i­gu ją­ paly­gi­nsi­me­ su tok­i­a: gi­mtą­ja k­alba žodži­u pate­i­k­i­amą­ i­nformaci­ją­ re­i­k­i­a i­š k­arto raštu fi­k­suoti­ užsi­e­ni­o k­alba (k­uri­os mok­ėji­mo ly­gi­s įvai­rus), arba užsi­e­ni­o k­alba pate­i­k­i­amą­ i­nformaci­ją­ i­š k­arto fi­k­suoti­ raštu gi­mtą­ja k­alba. tai­ y­pač svarbu ži­noti­, ne­s gali­ bū­ti­, k­ad k­urči­ajam žodi­nė k­alba nėra gi­mtoji­, jos i­šmok­stama ge­stų k­albos pa-gri­ndu. klausy­tojai­ sugai­šta daugi­au lai­k­o (maždaug 1,5 k­arto) re­i­k­šdami­ raštu savo mi­nti­s. Atsak­y­mai­ gali­ bū­ti­ trumpe­sni­ i­r ne­ tok­i­e­ sudėti­ngi­ te­r-mi­nų be­i­ pasak­y­mų poži­ū­ri­u, k­alba gana lak­oni­šk­a (k­artai­s gali­ pasi­rody­ti­ ne­t pri­mi­ty­vok­a). Rašto darbo sti­li­us labi­au funk­ci­onalus, o ne­ puošnus, į rašto darbus gali­ bū­ti­ „pe­rk­e­lti­“ k­ai­ k­uri­e­ ge­stų k­albos si­ntak­sės i­r sti­li­aus y­patumai­. Rai­šk­os bū­dai­ gali­ atrody­ti­ ši­e­k­ ti­e­k­ ne­įprasti­, ne­s k­urti­e­si­e­ms gali­ bū­ti­ ne­ži­nomi­ vi­suoti­nai­ pri­i­mti­ni­ k­albi­nės rai­šk­os bū­dai­.

Di­rbant su sutri­k­usi­os k­lausos asme­ni­mi­s, ve­rti­nant jų rašto dar-bus, ne­de­rėtų formali­ai­ k­e­lti­ ly­gi­ai­ tok­i­ų pat re­i­k­alavi­mų k­ai­p gi­rdi­nti­e­-si­e­ms. tai­ turėtų bū­ti­ trak­tuojama ne­ k­ai­p pri­vi­le­gi­jos k­urti­e­si­e­ms, o k­ai­p vi­e­node­sni­ų są­ly­gų i­r šansų ji­e­ms sute­i­k­i­mas.

Daug informacijos sutrik­usios k­lausos asmeny­s gauna sk­aity­dami k­albėji­mo jude­si­us (sk­ai­ty­dami­ i­š lū­pų). Dėl to k­albanči­ojo lū­pos turi­ bū­ti­ ge­rai­ matomos. Pe­dagogas, be­ndraudamas su sutri­k­usi­os k­lausos as-me­ni­mi­s, ne­turėtų: k­albėti­ vai­k­šči­odamas po audi­tori­ją­; k­albėti­ i­r rašy­ti­ le­ntoje­ vi­e­nu me­tu (bū­ti­ nusi­gręžęs); k­albėti­ stovėdamas už nugaros, ne­s tada k­lausy­tojas ne­te­nk­a ga-

li­my­bės suvok­ti­ me­dži­agą­ re­ga; k­albėti­ pasi­le­nk­ęs, ne­s k­lausy­tojas ne­maty­s lū­pų; stovėti­ nugara į langą­, ne­s blogai­ bū­na apšvi­e­stas ve­i­das.

kalbėti­ re­i­k­i­a ai­šk­i­ai­, pabrėži­ant žodži­ų galū­ne­s, lėte­sni­u te­mpu. Je­i­ k­lausy­tojas ne­supranta užduoti­e­s, pak­artok­i­te­ ją­ 2–3 k­artus i­r įsi­ti­k­i­n-k­i­te­, ar suprato (k­lausy­tojas paai­šk­i­na, k­ad suprato). Je­i­ i­r k­e­li­s k­artus pak­artojus k­lausy­tojas ne­supranta užduoti­e­s, formuluok­i­te­ ją­ k­i­tai­s pa-prastai­s žodži­ai­s, naudok­i­te­ sche­mas, le­nte­le­s, formule­s i­r k­t.

15

be­ndraujant pi­rštų že­nk­lai­s re­i­k­i­a lai­k­y­ti­s tok­i­ų pagri­ndi­ni­ų tai­sy­k­li­ų: Dak­ti­li­ni­ų že­nk­lų rody­mą­ vi­sada turi­ ly­dėti­ sak­y­ti­nė k­alba. vi­sk­as,

k­as rodoma pi­rštų že­nk­lai­s, turi­ bū­ti­ tari­ama garsi­ai­. tari­ant pi­rštų že­nk­lai­s pe­rte­i­k­i­amą­ žodi­nę i­nformaci­ją­, re­i­k­i­a lai­k­y­ti­s ortoe­pi­jos tai­sy­k­li­ų.

Rank­a, k­uri­a rodomi­ pi­rštų že­nk­lai­, turėtų bū­ti­ tok­i­oje­ padėty­je­, k­ad ži­ū­rėdamas į rank­ą­ pašne­k­ovas ge­rai­ maty­tų i­r k­albanči­ojo ve­i­dą­, jo lū­pas.

Rodant pi­rštų že­nk­lus, juda rank­os pi­rštai­ i­r ri­e­šas, ne­de­ra judi­nti­ rank­os alk­ū­nės, ne­s tai­ labai­ apsunk­i­na pi­rštų že­nk­lų suvok­i­mą­.

Pi­rštų že­nk­lai­ turėtų bū­ti­ rodomi­ sk­landži­ai­, žody­je­ jungi­ant že­n-k­lus, prale­i­dži­ami­ ne­re­i­k­ali­ngi­ jude­si­ai­, t. y­. že­nk­las rodomas ne­ i­š „pradi­nės pozi­ci­jos“.

16

4 SKYRIUSSUTRIKUSIOS REGOS ASMENŲ IR REGINČIŲJŲ

SOCIALINIAI KONTAKTAI

Ano­ta­cija­ Dauge­lį ne­malonumų te­nk­a pati­rti­ ne­re­gi­ams dėl to, k­ad mū­sų

vi­suome­nė stok­oja e­le­me­ntari­ų ži­ni­ų api­e­ ne­re­gi­ų re­i­k­alus, ne­supranta re­gėji­mo ne­te­k­usi­o žmogaus, o dažnai­ ne­tgi­ mano, k­ad ak­lasi­s gy­ve­na vi­e­n ti­k­ savo trage­di­ja. kadangi­ ši­e­ žmonės ti­k­ ne­di­de­lė mū­sų vi­suome­-nės dali­s, mažai­ k­as suvok­i­a jų proble­mas, trošk­i­mą­ i­r pastangas i­šsi­-ve­ržti­ i­š uždaro ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų są­jungos rato, di­rbti­ i­r gy­ve­nti­ k­artu su vi­sai­s. Sutri­k­usi­os re­gos asme­ny­s dažnai­ ne­sulauk­i­a re­i­k­i­amos re­gi­n-či­ųjų pagalbos, užsi­sk­le­ndži­a savy­je­, atsi­randa sk­i­rsty­mas „me­s ak­li­e­ji­“ i­r „ji­e­ re­gi­nti­e­ji­“. Re­gi­nti­e­ji­ savo ruožtu stok­oja tole­ranci­jos, ne­nori­ai­ i­šti­e­si­a pagalbos rank­ą­ ne­re­gi­ui­ pi­rmi­ausi­a dėl to, k­ad ne­mok­a tak­ti­šk­ai­ pasi­ū­ly­-ti­ i­r re­i­k­i­amai­ padėti­ ne­re­gi­ui­. Programoje­ numatoma pate­i­k­ti­ me­dži­agą­ užpi­ldanti­ ši­ą­ spragą­. Joje­ re­zultatai­ rodo re­gi­nči­ųjų pasi­re­ngi­mą­ padėti­ ne­re­gi­ams, ne­re­gi­ų i­r re­gi­nči­ųjų be­ndravi­mo y­patumai­, re­gi­nči­ojo paly­do-vo ve­i­k­los spe­ci­fi­k­a, ne­re­gi­ų ori­e­ntavi­mosi­ e­rdvėje­ y­patumai­.

Sk­y­riaus tiks­las­ – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, soci­ali­-ni­us darbuotojus, spe­ci­ali­uosi­us pe­dagogus i­r k­i­tus me­di­atori­us su sutri­-k­usi­os re­gos asme­nų y­patumai­s, be­ndravi­mo spe­ci­fi­k­a.

Užda­vinia­i:• Sute­i­k­ti­ ži­ni­ų api­e­ ne­re­gi­ų i­r re­gi­nči­ųjų soci­ali­ni­us k­ontak­tus.• Sute­i­k­ti­ ži­ni­ų api­e­ ne­re­gi­ų k­ai­ k­uri­os e­lgse­nos y­patumus be­i­ po-

te­nci­ne­s gali­my­be­s.• Sute­i­k­ti­ ži­ni­ų api­e­ se­manti­ni­ų tabu ste­re­oti­pus.• išmok­y­ti­ k­urso k­lausy­tojus raci­onali­ų pagalbos ne­re­gi­ui­ bū­dų.

Da­lyvia­i:• darbo bi­ržos spe­ci­ali­stai­,• ve­rsli­ni­nk­ai­, gali­nty­s suk­urti­ darbo vi­e­tas ne­re­gi­ams,• soci­ali­ni­ai­ darbuotojai­,• k­i­ti­ me­di­atori­ai­.

Kva­lifi­ka­cinia­i re­ika­la­vima­i le­kto­ria­ms:• turėti­ ti­flope­dagogi­nį i­šsi­lavi­ni­mą­,• turėti­ prak­ti­nę darbo pati­rtį su ne­re­gi­ai­s.

17

Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­sŽi­ni­o­skursų k­lausy­tojai­ įgi­s ži­ni­ų api­e­ ne­re­gi­ų i­r re­gi­nči­ųjų soci­ali­ni­us

k­ontak­tus, api­e­ ne­re­gi­ų k­ai­ k­uri­uos e­lgse­nos y­patumus, api­e­ se­manti­ni­ų tabu ste­re­oti­pus.

Ge­bė­ji­ma­i­išmok­s raci­onali­ų pagalbos ne­re­gi­ui­ bū­dų. ištobuli­ns savo k­omuni­-

k­aci­nę k­ompe­te­nci­ją­.Nuo­s­tato­s­turėtų įgy­ti­ ade­k­vači­ą­ nuostatą­ į ak­lumą­, ne­re­gi­ų pote­nci­ne­s gali­-

my­be­s. kri­ti­šk­ai­ ve­rti­nti­ vi­suome­nėje­ e­gzi­stuojanči­us ne­gaty­vi­us ste­re­o-ti­pus ne­re­gi­ų atžvi­lgi­u.

Tru­mpa­s pro­gra­mo­s tu­rinysSky­riai ir po­s­ky­riaii sk­y­ri­us „Re­gi­nči­ųjų pasi­re­ngi­mas padėti­ sutri­k­usi­os re­gos asme­-

ni­ms“.Posk­y­riai:

1.1. Poži­ū­ri­s į ak­luosi­us i­stori­jos rai­doje­.1.2. š­i­uolai­k­i­ni­s poži­ū­ri­s į ne­re­gi­us mū­sų šaly­je­.1.3. Ar pasi­re­ngę padėti­ ne­re­gi­ams? Atve­jo anali­zė.

ii sk­y­ri­us „Ne­re­gi­ų i­r re­gi­nči­ųjų soci­ali­ni­ai­ k­ontak­tai­“.Posk­y­riai:

2.1. be­ndravi­mo su ne­re­gi­u abėcėlė. Atve­jo anali­zė.2.2. Re­gi­nty­si­s paly­dovas.2.3. Patari­mai­ re­gi­nti­e­si­e­ms.

De­talus­ pro­gramo­s­ turiny­s­Programos sk­y­riaus struktū­ra­Pi­rmasi­s sk­y­ri­us „Re­gi­nči­ųjų pasi­re­ngi­mas padėti­ sutri­k­usi­os re­-

gos asme­ni­ms“Sky­riaus­ tiks­las­ – i­šsi­ai­šk­i­nti­ re­gi­nči­ųjų pasi­re­ngi­mą­ padėti­ ne­re­-

gi­ams.Sky­ri­a­us užda­vi­ni­a­i­:

• Susi­paži­ndi­nti­ su vi­suome­nės poži­ū­ri­u į ne­re­gi­us i­stori­jos rai­do-je­.

• Susi­paži­ndi­nti­ su ši­ų di­e­nų vi­suome­nės poži­ū­ri­u į ne­re­gi­us.• Susi­paži­ndi­nti­ su vi­suome­nėje­ vy­raujanči­ai­s ste­re­oti­pai­s.

18

Me­to­da­i­: pask­ai­ta, atve­jo anali­zė, di­sk­usi­ja.Re­alizavimo­ aplinka – audi­tori­ja. Pri­e­monės: grafoproje­k­tori­us,

sk­ai­druolės, pi­e­ši­ni­ai­.Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­s:

• klausy­tojai­ susi­paži­ns su vi­suome­nės poži­ū­ri­u į ne­re­gi­us i­stori­jos raidoje,

• įgi­s ži­ni­ų api­e­ ši­uolai­k­i­nį vi­suome­nės poži­ū­rį į ak­luosi­us,• Susi­paži­ns su ne­gaty­vi­ų ste­re­oti­pų žmoni­ų są­monėje­ įsi­tvi­rti­ni­mo

i­r pe­rdavi­mo me­chani­zmu.

Apibe­ndra­ma­sis progra­mos sky­rius ir me­to­di­nė­s re­ko­me­nda­ci­­jo­s na­udoja­nt progra­mą.

š­i­s programos sk­y­ri­us sute­i­k­i­a k­ursų k­lausy­tojams bazi­ni­ų fi­losofi­-ni­ų, i­stori­ni­ų ži­ni­ų api­e­ poži­ū­rį į ne­re­gi­us i­stori­jos rai­doje­, nuo se­ni­ausi­ų lai­k­ų įvai­ri­ose­ šaly­se­ i­k­i­ ši­ų di­e­nų li­e­tuvoje­.

Re­ngi­ant ši­ą­ programą­ autori­us daugi­ausi­a rėmėsi­ savo aprobuo-ta mok­sli­nėse­ k­onfe­re­nci­jose­, monografi­jose­ i­dėjomi­s. Naudojant ši­ą­ pro-gramą­ gali­mos k­i­tos i­nte­rpre­taci­jos, k­i­tok­i­os atve­jų anali­zės i­r panaši­ai­. Pvz., bandant suformuoti­ pozi­ty­vų k­ursų k­lausy­tojų poži­ū­rį į ne­re­gi­us gali­-ma naudoti­ ne­ ti­k­ įžy­mi­ų ak­lųjų bi­ografi­jas k­ai­p si­ū­loma ši­ame­ programos sk­y­ri­uje­, o tai­ gali­ma dary­ti­ pate­i­k­i­ant ne­re­gi­o pave­i­k­slo vai­zduojamaja-me­ me­ne­ anali­zę.

Antrojo sk­y­ri­aus „NEREGiO iR REGiNČiOJO SOciAliNiAi kONtAktAi“ turi­ny­s

Posk­y­riai:• be­ndravi­mo su ne­re­gi­u abėcėlė.• Re­gi­nty­si­s paly­dovas.• Patari­mai­ re­gi­nti­e­si­e­ms.

Antrojo sky­ria­us tiksla­s – sute­i­k­ti­ ži­ni­ų i­r prak­ti­ni­ų įgū­dži­ų, re­i­k­ali­n-gų k­ontak­tuojant su sutri­k­usi­os re­gos žmonėmi­s.

Sky­ri­a­us užda­vi­ni­a­i­: • Sute­i­k­ti­ e­le­me­ntari­ų ži­ni­ų api­e­ be­ndravi­mo e­lgse­nas su ne­re­gi­u

y­patumus.• Sute­i­k­ti­ ak­lojo paly­dovui­ re­i­k­ali­ngų prak­ti­ni­ų įgū­dži­ų:

19

- li­pi­mo lai­ptai­s,- ėji­mo pro duri­s,- sodi­ni­mo ant k­ėdės,- įli­pi­mo į transporto pri­e­mone­s,- ėji­mo si­aura e­rdve­ i­r k­t.

Sk­y­ri­aus ži­ni­ų i­r įgū­dži­ų pe­rte­i­k­i­mo me­to­dai:• pask­aita,• de­monstravi­mas,• k­ursų k­lausy­tojų prak­ti­ni­ų įgū­dži­ų formavi­mas.

Re­a­l­i­za­vi­mo­ a­pl­i­nka­ i­r pri­e­mo­nė­sAudi­tori­ja, k­ori­dori­ai­, k­i­e­mas, gatvė. Pri­e­monės – spe­ci­alū­s tam-

sū­s rai­šči­ai­ ak­i­ms de­ngti­, i­lgosi­os i­r trumposi­os baltosi­os lazde­lės.

Ti­kė­ti­no­s ko­mpe­te­nci­jo­s:• kursų k­lausy­tojai­ įgi­s e­le­me­ntari­ų ži­ni­ų api­e­ be­ndravi­mo i­r e­lgse­-

nos su neregiu y­patumus,• įgi­s įgū­dži­ų, k­ai­p padėti­ ne­re­gi­ui­ įvai­ri­ose­ gy­ve­ni­mo si­tuaci­jose­.

De­talus antrojo sk­y­ri­aus „NEREGiO iR REGiNČiOJO SOciAliNiAi kONtAktAi“ turi­ny­s

Po­sky­ri­a­i­:• be­ndravi­mo su ne­re­gi­u abėcėlė,• Re­gi­nty­si­s paly­dovas,• Patari­mai­ re­gi­nti­e­si­e­ms.

Sky­riaus­ išvado­s­1. Si­e­k­i­ant ade­k­vataus be­ndravi­mo su ne­re­gi­u bū­ti­na i­šmany­ti­ be­n-

dravi­mo su sutri­k­usi­os re­gos žmonėmi­s y­patumus.2. Nori­nt soci­ali­ai­ padėti­ ne­re­gi­ui­ bū­ti­na turėti­ mi­ni­mali­ai­ ži­ni­ų api­e­

tok­i­os pagalbos y­patumus.

20

5 SKYRIUSSUTRIKUSIOS REGOS ASMENŲ PROFESINIAI KETINIMAI,

VERTYBINĖS ORIENTACIJOS, GALIMYBĖS

Skyria­u­s tiksla­s – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­ali­stus, k­i­tus me­di­atori­us su sutri­k­usi­os re­gos asme­nų profe­si­nėmi­s gali­my­bėmi­s, pri­-e­i­namų sutri­k­usi­os re­gos asme­ni­ms profe­si­jų įvai­rove­ i­r darbi­nės apli­n-k­os pri­tai­k­y­mo y­patumai­s.

Skyria­u­s u­žda­vinia­i:1. Sutri­k­usi­o re­gėji­mo asme­nų švi­e­ti­mo i­r profe­si­nės ve­i­k­los rai­da.2. Supaži­ndi­nti­ su profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo si­tuaci­ja šaly­je­.3. Supaži­ndi­nti­ su ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų profe­si­jos ri­nk­i­mosi­ ve­rty­bi­nė-

mi­s ori­e­ntaci­jomi­s, moty­vaci­ja.4. Supaži­ndi­nti­ su ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo y­patu-

mai­s, gali­my­bėmi­s pasi­ri­nk­ti­ ji­e­ms pri­e­i­namas spe­ci­aly­be­s.5. Nurody­ti­ sutri­k­usi­o re­gėji­mo žmoni­ų įsi­darbi­ni­mo gali­my­be­s ne­

lASS si­ste­moje­.Me­to­da­i: pask­ai­ta, darbas grupėmi­s, si­tuaci­jų mode­li­avi­mas, įvai­-

ri­os k­ompe­nsaci­jos pri­e­moni­ų de­monstravi­mas, savarank­i­šk­as darbas.Re­a­liza­vimo­ a­plinka­ ir prie­mo­nėsUžsi­ėmi­mai­ organi­zuojami­ š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­to audi­tori­jose­, lASS

š­i­auli­ų įmonėje­ „Ak­si­da“, všį š­i­auli­ų i­r tauragės ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų tary­-bos patalpose­, li­e­tuvos ak­lųjų bi­bli­ote­k­os š­i­auli­ų fi­li­ale­.

Pri­e­monės: multi­me­di­ja, k­ompe­nsaci­nės pri­e­monės ( gri­fe­li­s, brai­-li­o le­nte­lė, brai­li­o rašomoji­ maši­nėlė, k­ompi­ute­ri­s su garsi­ne­ programa, di­k­tofonai­, garsi­nė užrašų k­ny­gutė, k­albanti­ sk­ai­či­avi­mo maši­nėlė, k­al-banty­s lai­k­rodži­ai­, opti­nės pri­e­monės si­lpnare­gi­ams, baltoji­ lazde­lė i­r k­t.).

Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­sišk­lausę šį k­ursą­ spe­ci­ali­stai­ įgi­s ži­ni­ų, k­ai­p organi­zuoti­ profe­si­ni­o

ori­e­ntavi­mo darbą­ su sutri­k­usi­o re­gėji­mo asme­ni­mi­s, atsi­žve­lgi­ant į jų profe­si­ne­s gali­my­be­s, padės pasi­ri­nk­ti­ labi­ausi­ai­ ji­e­ms pri­e­i­namas spe­-ci­aly­be­s.

21

Skyria­u­s išva­do­s• li­e­tuvoje­ dar nėra vi­e­ni­ngos profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo si­ste­mos, i­ns-

ti­tuci­jos, k­uri­ sujungtų profe­si­ni­o švi­e­ti­mo, k­onsultavi­mo, prak­ti­-ni­o supaži­ndi­ni­mo su spe­ci­aly­bėmi­s darbo sri­ti­s.

• Sutri­k­usi­o re­gėji­mo asme­ny­s be­si­ri­nk­dami­ spe­ci­aly­bę ne­pak­an-k­amai­ įve­rti­na re­gos sutri­k­i­mo lai­psnį, i­nte­re­sus, ge­bėji­mus su spe­ci­aly­bės re­i­k­alavi­mai­s i­r pe­rspe­k­ty­va įsi­darbi­nti­ atvi­roje­ darbo ri­nk­oje­.

• Re­i­k­ėtų pati­k­sli­nti­ są­rašą­ tų spe­ci­aly­bi­ų, k­uri­as gali­ įsi­gy­ti­ ak­li­e­ji­ i­r si­lpnare­gi­ai­, ne­s auk­štosi­os i­r k­i­tos mok­y­mo įstai­gos re­ngi­a spe­-ci­ali­stus nauji­e­ms vi­suome­nės pore­i­k­i­ams te­nk­i­nti­.

• Suk­onk­re­ti­nti­ me­di­atori­ų darbą­, ne­s k­asme­t (api­e­ 450) užre­gi­st-ruojama žmoni­ų su re­gėji­mo sutri­k­i­mai­s.

• Rū­pi­nti­s, k­ad mok­y­mosi­ i­r pe­rk­vali­fi­k­avi­mo įstai­gose­ bū­tų sudary­-tos ge­re­snės są­ly­gos ak­li­e­si­e­ms i­r si­lpnare­gi­ams mok­y­ti­s. tok­i­o-se­ įstai­gose­ turėtų bū­ti­ įre­ngti­ spe­ci­alū­s k­abi­ne­tai­, k­uri­uose­ bū­tų k­ompi­ute­ri­ai­ su garsi­ne­ įranga, di­k­tofonai­s i­r k­i­tomi­s vai­zdi­nėmi­s mok­y­mo pri­e­monėmi­s. mok­y­mo proce­se­ stude­ntams bū­tų sk­i­ri­a-ma asi­ste­nto i­r paly­dovo pagalba.

Su­tru­mpinima­iGmk – gamy­bi­ni­s mok­y­mo k­ombi­natas.lAD – li­e­tuvos ak­lųjų draugi­ja.lASS – li­e­tuvos ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų są­junga.lASUc – li­e­tuvos ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų ugdy­mo ce­ntras.lRPRS – li­e­tuvos re­abi­li­taci­ni­s profe­si­ni­o re­ngi­mo ce­ntras.

22

6 SKYRIUSASMENŲ, TURINČIŲ FIZINĘ NEGALĘ, PROFESINĖS

GALIMYBĖS IR DARBINĖS APLINKOS PRITAIKYMAS

Ano­ta­cija­Nuo ne­atme­namų lai­k­ų žmoni­ja turėjo i­r i­k­i­ ši­ol turi­ susi­k­ū­rusi­ k­ū­-

no groži­o e­talonus, k­uri­e­ atsk­i­rose­ k­ultū­rose­ sk­i­rti­ngi­ i­r lai­k­ui­ bėgant k­e­i­-či­asi­. Žmonės ly­g norėdami­ „pasi­ti­k­ri­nti­, pati­k­sli­nti­“ savo groži­o e­taloną­ re­ngi­a groži­o k­onk­ursus. Se­novės romėnų smulk­i­osi­os tautosak­os pri­e­-žodi­s „me­ns sana i­n corpore­ sano (sve­i­k­a si­e­la sve­i­k­ame­ k­ū­ne­)“ i­šti­sus ši­mtme­či­us buvo, k­ai­ k­ur te­bėra ne­są­moni­ngai­ pri­i­mama ak­si­oma. vadi­-nasi­, fi­zi­nę ne­gali­ą­ turi­nty­s žmonės turi­ įve­i­k­ti­ ne­ ti­k­ soci­ali­ni­o, profe­si­ni­o pri­si­tai­k­y­mo, apli­nk­os ne­pri­tai­k­y­mo jų ne­gale­i­ proble­mas, be­t i­r se­nus vi­suome­nės ste­re­oti­pus. fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­nės gali­my­bės pri­k­lauso nuo asme­ni­ni­o bū­sto, mok­y­mo i­r k­i­tų įstai­gų apli­nk­os pri­tai­k­y­-mo be­i­ vi­suome­nės poži­ū­ri­o į ši­ų žmoni­ų pote­nci­ne­s gali­my­be­s.

Programos sk­y­riaus tiksla­s – supaži­ndi­nti­ darbo bi­ržos spe­ci­a-li­stus, soci­ali­ni­us darbuotojus, spe­ci­ali­uosi­us pe­dagogus ve­rsli­ni­nk­us i­r k­i­tus me­di­atori­us su fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­nėmi­s gali­my­bėmi­s i­r darbi­nės apli­nk­os pri­tai­k­y­mo y­patumai­s.

Užda­vinia­i:● Supaži­ndi­nti­ su fi­zi­nės ne­galės fe­nome­nu: ši­o sutri­k­i­mo k­lasi­fi­k­a-

ci­ja, pri­e­žasti­mi­s, ti­pi­šk­i­ausi­omi­s ši­ų sutri­k­i­mų grupėmi­s i­r k­t.● Sute­i­k­ti­ ži­ni­ų api­e­ asme­nų, turi­nči­ų fi­zi­nę ne­galę, profe­si­ne­s gali­-

my­be­s.● Sute­i­k­ti­ ži­ni­ų api­e­ apli­nk­os pri­tai­k­y­mo ši­e­ms žmonėms y­patu-

mus.

Da­lyvia­i:● darbo bi­ržos spe­ci­ali­stai­,● ve­rsli­ni­nk­ai­, gali­nty­s suk­urti­ darbo vi­e­tas fi­zi­nę ne­galę turi­nti­e­ms

darbuotojams,● soci­ali­ni­ai­ darbuotojai­,● k­i­ti­ me­di­atori­ai­.

23

Kva­lifi­ka­cinia­i re­ika­la­vima­i le­kto­ria­ms:● turėti­ spe­ci­ali­ojo pe­dagogo k­vali­fi­k­aci­ją­,● turėti­ mok­sli­ni­ų publi­k­aci­jų fi­zi­nės ne­gali­os žmoni­ų apli­nk­os pri­tai­-

k­y­mo k­lausimais,● i­de­alus le­k­tori­aus vari­antas, je­i­ ji­s te­nk­i­na du pi­rmuosi­us re­i­k­alavi­-

mus i­r pats turi­ fi­zi­nę ne­gali­ą­.

Tikėtino­s ko­mpe­te­ncijo­s

Žinio­skursų k­lausy­tojai­ įgi­s ži­ni­ų api­e­ fi­zi­ni­ų ne­gali­ų atsi­radi­mo pri­e­žas-

ti­s, k­lasi­fi­k­aci­ją­, ti­pi­šk­i­ausi­as sutri­k­i­mų grupe­s; fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­ne­s gali­my­be­s.

Ge­bėjima­i● Ge­bės k­ri­ti­šk­ai­ įve­rti­nti­ be­t k­ok­i­ą­ apli­nk­ą­, ši­os apli­nk­os pri­tai­k­y­mo

žmonėms, turi­nti­e­ms fi­zi­nę ne­gali­ą­, poži­ū­ri­u.● įgi­s prak­ti­ni­o pobū­dži­o ge­bėji­mų – ge­bėji­mą­ prak­ti­šk­ai­ pri­tai­k­y­ti­

te­ori­šk­ai­ įgy­tas spe­ci­ali­ą­si­as ži­ni­as.● įgi­s be­ndrųjų ge­bėji­mų – e­fe­k­ty­vaus be­ndravi­mo, ak­ty­vaus daly­-

vavi­mo grupi­ni­ame­ darbe­, pasi­ti­k­ėji­mo savi­mi­, ge­bėji­mo ve­rti­nti­ i­r k­t.

Nu­o­sta­to­sturėtų įgy­ti­ ade­k­vači­ą­ nuostatą­ į fi­zi­nę ne­galę be­i­ fi­zi­nės ne­galės

asme­nų pote­nci­ne­s gali­my­be­s.

De­ta­lu­s skyria­u­s tu­rinysi. fi­zi­ni­ų i­r judėji­mo sutri­k­i­mų charak­te­ri­sti­k­a

1.1. fi­zi­ni­ų i­r judėji­mų sutri­k­i­mų k­lasi­fi­k­aci­ja1.2. fi­zi­ni­ų i­r judėji­mų sutri­k­i­mų pri­e­žasty­s1.3. ti­pi­šk­i­ausi­ų fi­zi­ni­ų i­r judėji­mo sutri­k­i­mų charak­te­ri­sti­k­os1.4. fi­zi­ni­ų i­r judėji­mo sutri­k­i­mų turi­nči­ų asme­nų fi­zi­ni­o funk­ci­onalu-

mo pak­itimai

ii. fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­nės gali­my­bės

24

iii. Apli­nk­os pri­tai­k­y­mo asme­ni­ms, turi­nti­e­ms fi­zi­nę ne­gali­ą­, gali­my­bės3.1. Apli­nk­os pri­tai­k­y­mas fi­zi­nę ne­gali­ą­ turi­nti­e­ms vai­k­ams3.2. Apli­nk­os pratai­k­y­mas fi­zi­nę ne­gali­ą­ turi­nti­e­ms suaugusi­e­si­e­ms3.3. li­e­tuvos uni­ve­rsi­te­tų fi­zi­nės apli­nk­os pri­e­i­namumas žmonėms,

turi­nti­e­ms fi­zi­nę ne­gali­ą­

Skyria­u­s a­pibe­ndrinima­s ir me­to­dinės re­ko­me­nda­cijo­s

fi­zi­nės ne­galės asme­nų profe­si­ni­ų gali­my­bi­ų re­ali­zavi­mas, t. y­. įdarbi­ni­mas be­i­ apli­nk­os pri­tai­k­y­mas, pe­rspe­k­ty­voje­ turėtų bū­ti­ spre­ndži­a-mas pozi­ty­vi­ai­. š­i­ai­ opti­mi­sti­šk­ai­ prognoze­i­ pagri­ndo duoda 2004 me­tų bi­rže­li­o mėne­sį i­šle­i­stas „Soci­ali­ni­ų įmoni­ų įstaty­mas“. tary­bi­ni­ai­s me­tai­s ne­įgali­ųjų įmonės turėjo pri­dėti­nės ve­rtės mok­e­sči­o le­ngvatą­, k­uri­ą­ pa-nai­k­i­nus po ne­pri­k­lausomy­bės atgavi­mo li­e­tuvoje­ mi­nėtos įmonės ėmė bank­rutuoti­. tobuli­nti­ ši­o įstaty­mo patai­sų ak­tai­. Darbdavy­s, įste­i­gęs ne­-įgali­am žmogui­ darbo vi­e­tą­, pagal įstaty­mą­ turi­ ją­ i­šlai­k­y­ti­ tre­jus me­tus, be­t ri­nk­os są­ly­gomi­s ne­ vi­suome­t tai­ įmanoma. įstaty­mų patai­sos turi­ labi­au sui­nte­re­suoti­ darbdavį, ne­s ji­s ne­ ti­k­ turi­ suk­urti­ darbo vi­e­tą­, be­t i­r pri­tai­k­y­ti­ apli­nk­ą­ ne­įgali­ajam.

le­k­tori­us, sk­ai­tanti­s šį k­ursą­, gali­ lai­svai­ di­sponuoti­ programoje­ pate­i­k­ta mok­omą­ja me­dži­aga, ją­ k­e­i­sti­, i­nte­rpre­tuoti­. labai­ naudi­nga ši­o k­urso te­ma bū­tų pate­i­k­ti­ pati­rti­e­s užsi­e­ny­je­ pavy­zdži­ų.

25

Apibe­ndrina­ma­sis pro­gra­mo­s skyriu­s

š­i­ programa buvo re­ngi­ama i­r turėtų bū­ti­ įgy­ve­ndi­nama atsi­žve­l-gi­ant į ši­uolai­k­i­nės si­tuaci­jos te­i­si­nį, mok­sli­nį be­i­ prak­ti­nį k­onte­k­stą­.

Te­i­si­ni­s ko­nte­ksta­sPe­r pastaruosi­us 15 me­tų spe­ci­ali­ojo ugdy­mo re­formos įgy­ve­ndi­ni­-

mui­ buvo sudary­ta re­i­k­i­ama juri­di­nė bazė. įsi­gali­ojo k­once­ptualū­s dok­u-mentai, tok­ie k­aip: „Ta­utinė­s moky­klos konce­pcija­“, 1989; „Li­e­tuvo­s švi­e­­timo konce­pcija­“, 1992; „Jungtinių Ta­utų Va­iko te­isių konve­ncija­“, prie k­uri­o li­e­tuva pri­si­jungė 1992 me­tai­s; buvo pare­ngti­ „Spe­cia­liojo ugdy­mo ma­tme­ny­s“, 1994; „Sutrikusios kla­usos a­sme­nų ugdy­mo ir socia­liza­cijos konce­pcija­“ i­r k­t. išle­i­sti­ re­i­k­šmi­ngi­ įstaty­mai­, tok­i­e­ k­ai­p: „Li­e­tuvo­s Re­s­publikos Inva­lidų socia­linė­s inte­gra­cijos įsta­ty­ma­s“, 1991; „Li­e­tuvo­s Re­s­publikos Spe­cia­liojo ugdy­mo įsta­ty­ma­s“, 1998 m. gruodži­o mėne­sį pri­i­m-tas, įsi­gali­ojo 1999 m. rugsėjo mėne­sį be­i­ k­i­ti­ re­i­k­šmi­ngi­ te­i­sės ak­tai­.

Mo­ksl­i­ni­s ko­nte­ksta­sPastarą­jį pe­nk­me­tį paste­bi­mas že­nk­lus k­ok­y­bi­ni­s šuoli­s spre­n-

dži­ant spe­ci­ali­ųjų ugdy­mosi­ pore­i­k­i­ų jaunuoli­ų profe­si­ni­o re­ngi­mo te­ori­-ne­s proble­mas. š­i­oje­ sri­ty­je­ mok­sli­ni­o są­sti­ngi­o le­dus pralaužė i. bara-nausk­i­e­nė, pare­ngusi­ i­r sėk­mi­ngai­ 2003 m. apgy­nusi­ soci­ali­ni­ų mok­slų sri­ti­e­s dak­taro di­se­rtaci­ją­ „Ne­žy­mia­i sutrikusio inte­le­kto ja­unuolių profe­­sinio re­ngimo ir profe­sinė­s a­da­pta­cijos sąve­ika­“. Parale­li­ai­ ši­oje­ sri­ty­je­ sėk­mi­ngai­ ti­ri­amą­jį darbą­ di­rba E. Eli­joši­us. į šį ti­ri­amą­jį darbą­ sėk­mi­ngai­ įsi­trauk­ė jau ank­sči­au įdi­rbį ši­oje­ sri­ty­je­ turėjęs v. karve­li­s. todėl pastarai­-si­ai­s me­tai­s švi­e­są­ i­švy­do tok­i­e­ re­i­k­šmi­ngi­ spe­ci­ali­ajai­ pe­dagogi­k­ai­ mok­s-lo darbai­: i. baranausk­i­e­nė, E. Eli­joši­us, v. karve­li­s (1997). Ja­unuolių, tu­rinčių psichofi­zinių vy­sty­mosi sutrikimų, profe­sinis ir socia­linis re­ngima­s. vi­lni­us: le­i­dy­bos ce­ntras; Da­rbinis ir profe­sinis ne­įga­liųjų re­ngima­s: tu­rinio ka­ita­. Mokslinių stra­ipsnių rinkiny­s. karve­li­s v., baranausk­i­e­nė i., Eli­joši­us E. (Re­d.). (2001). š­i­auli­ai­: š­i­aurės li­e­tuva; i. baranausk­i­e­nė J. Rušk­us Ne­įga­liųjų da­ly­va­vima­s da­rbo rinkoje­: profe­sinio re­ngimo ir profe­sinė­s a­da­pta­cijos sąve­ika­. monografi­ja. š­i­auli­ai­: š­U l-k­la. š­i­e­ be­i­ k­i­ti­ či­a mi­nėtų autori­ų darbai­ įvai­ri­uose­ mok­slo žurnaluose­ sudaro pak­an-k­amai­ sti­pri­ą­ te­ori­nę bazę spe­ci­ali­ųjų ugdy­mosi­ pore­i­k­i­ų jaunuoli­ų profe­-si­ni­am re­ngi­mui­.

26

Pra­kti­ni­s ko­nte­ksta­sPe­r pastarą­jį de­ši­mtme­tį spe­ci­alusi­s ugdy­mas li­e­tuvoje­ pasi­k­e­i­tė.

vy­k­o i­r vy­k­sta ne­mažai­ pažangi­ų pe­rmai­nų. tači­au vi­sų Spe­ci­ali­ojo ug-dy­mo įstaty­mo i­dėjų nėra pri­ėmusi­ vi­sa vi­suome­nė, o k­artai­s ne­t k­y­la grėsmė joms li­k­ti­ de­k­laruojamoms dėl fi­nansų stok­os.

Spe­ci­ali­ųjų mok­y­k­lų ti­nk­las mažai­ k­i­to – 1998 / 1999 m. m. ve­i­k­ė 53 spe­ci­ali­osi­os mok­y­k­los, o 2001 / 2002 m. m. – 62 spe­ci­ali­osi­os mo-k­y­k­los, spe­ci­ali­ojo ugdy­mo ce­ntrai­. Dvi­ spe­ci­ali­osi­os i­nte­rnati­nės mok­y­k­-los (sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to vai­k­ams) li­k­vi­duotos (vi­ršuži­gli­o i­r Pabradės), 2 sujungtos su be­ndrojo lavi­ni­mo mok­y­k­lomi­s (š­i­lutės i­r Pandėli­o spe­ci­a-li­osi­os i­nte­rnati­nės mok­y­k­los), 1 re­organi­zuota į re­abi­li­taci­nę profe­si­nę mok­y­k­lą­ (kauno 1-oji­ spe­ci­ali­oji­ i­nte­rnati­nė mok­y­k­la), 2 įste­i­gti­ profe­si­ni­o mok­y­mo sk­y­ri­ai­ (Ge­lgaudi­šk­i­o i­r š­i­auli­ų „Gy­ve­ni­mo k­e­li­o“ spe­ci­ali­osi­ose­ i­nte­rnati­nėse­ mok­y­k­lose­), 1 pe­rtvark­y­ta į spe­ci­ali­ojo ugdy­mo i­r uži­mtumo ce­ntrą­ (Ute­nos spe­ci­ali­oji­ i­nte­rnati­nė mok­y­k­la), 2 re­organi­zuotos į vai­k­ų globos namus (le­ntvari­o i­r molėtų spe­ci­ali­osi­os i­nte­rnati­nės mok­y­k­los), įste­i­gtos 3 k­urči­ųjų i­r ne­pri­gi­rdi­nči­ųjų i­nte­rnati­nės mok­y­k­los (klai­pėdoje­, Pane­vėžy­je­ i­r te­lši­uose­), spe­ci­ali­e­ji­ darže­li­ai­ re­organi­zuojami­ į darže­-li­us-mok­y­k­las, spe­ci­ali­ojo ugdy­mo ce­ntrus (kaune­, š­i­auli­uose­, Pane­vė-žy­je­), A. Jony­no i­nte­rnati­nė mok­y­k­la re­organi­zuota į li­e­tuvos ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų ugdy­mo ce­ntrą­, k­uri­ame­ mok­sle­i­vi­ai­ gali­ įgy­ti­ ne­ ti­k­ vi­duri­nį i­šsi­lavi­ni­mą­, be­t i­r profe­si­ją­. kai­p alte­rnaty­va spe­ci­ali­osi­oms (sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to vai­k­ams) mok­y­k­loms ste­i­gi­ami­ spe­ci­ali­ojo ugdy­mo ce­ntrai­, k­u-ri­uose­ dauguma ugdomų vai­k­ų turi­ labai­ di­de­li­ų spe­ci­ali­ųjų ugdy­mosi­ po-re­i­k­i­ų (2000 / 2001 m. m. jų šaly­je­ ve­i­k­ė 7).

Spe­ci­ali­osi­os mok­y­k­los tampa atvi­re­snės vi­e­tos be­ndruome­nėms, be­ndradarbi­auja su be­ndrojo lavi­ni­mo mok­y­k­lomi­s, ši­ų mok­y­k­lų pe­dago-gams’ organi­zuoja se­mi­narus.

Spe­ci­ali­ųjų mok­y­k­lų pe­r pastarą­jį de­ši­mtme­tį ne­ ti­k­ ne­sumažė-jo, be­t i­r truputį padaugėjo, tači­au mok­sle­i­vi­ų jose­ sumažėjo api­e­ 50%. mok­sle­i­vi­ų mažėji­mą­ spe­ci­ali­osi­ose­ mok­y­k­lose­ le­mi­a: ne­įgali­ų vai­k­ų mo-k­y­masi­s vi­si­šk­os ar dali­nės i­nte­graci­jos forma be­ndrojo ugdy­mo mok­y­k­-lose­ i­r pasi­k­e­i­tusi­ proti­ni­o atsi­li­k­i­mo samprata, t. y­. dali­s mok­sle­i­vi­ų, k­uri­e­ ank­sči­au bū­tų pri­sk­i­rti­ sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to mok­sle­i­vi­ų grupe­i­, dabar ši­ai­ grupe­i­ ne­pri­sk­i­ri­ami­.

Spe­ci­ali­osi­ose­ (sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to vai­k­ams) mok­y­k­lose­ 1989 / 1990 m. m. mok­ėsi­ 8933 mok­sle­i­vi­ai­, o 2000 / 2001 m. m. – 4549.

27

1997 / 1998 m. m. į ši­ų mok­y­k­lų 1-ą­si­as k­lase­s atėjo mok­y­ti­s 405 vai­k­ai­, o 2000 / 2001 m. m. ti­k­ 230. iš jų ne­t 39,1% buvo vi­duti­ni­o ar žy­maus proti­ni­o atsi­li­k­i­mo. mok­sle­i­vi­ai­, turi­nty­s vi­duti­nį ar žy­mų proti­nį atsi­li­k­i­mą­, 2000 / 2001 m. m. sudarė api­e­ 21% be­ndro ši­ų mok­y­k­lų mok­sle­i­vi­ų sk­ai­-či­aus. Yra mok­y­k­lų, k­uri­ose­ ji­e­ sudaro i­k­i­ 50%. Nuo 2000 / 2001 m. m. spe­ci­ali­osi­ose­ mok­y­k­lose­ lavi­namųjų k­lasi­ų mok­sle­i­vi­ams, bai­gusi­e­ms 10 k­lasi­ų, pradėtos įgy­ve­ndi­nti­ 3 me­tų darbi­ni­o ugdy­mo programos.

Re­i­k­šmi­ngą­ i­ndėlį re­ngi­ant sutri­k­usi­o i­nte­le­k­to jaunuoli­us gy­ve­ni­-mui­ įne­ša lRPRc spe­ci­ali­stų k­ole­k­ty­vas. ce­ntre­ jaunuoli­ai­, bai­gę spe­ci­a-li­ą­si­as mok­y­k­las, i­r ti­e­, k­uri­e­ mok­ėsi­ be­ndrojo lavi­ni­mo mok­y­k­loje­ pagal spe­ci­ali­ą­si­as arba adaptuotas programas, gali­ įsi­gy­ti­ apdai­li­ni­nk­o, k­ai­mo ve­rslų darbi­ni­nk­o, le­ngvų drabuži­ų si­uvėjo, vi­rėjo, stali­aus, šaltk­alvi­o ar vi­e­šbuči­o darbuotojo spe­ci­aly­bę. ce­ntro pe­dagogai­, si­e­k­dami­ ugdy­mo k­ok­y­bės, daly­vauja re­spubli­k­i­ni­uose­ i­r e­uropi­ni­uose­ proje­k­tuose­ (bara-nausk­i­e­nė, Rušk­us, 2004).

š­i­ trumpa apžvalga rodo, k­ad šaly­je­ y­ra pak­ank­ama spe­ci­ali­ojo ug-dy­mo te­i­si­nė bazė, auk­štas ši­os sri­ti­e­s spe­ci­ali­stų mok­sli­ni­s pote­nci­alas, pate­nk­i­nama prak­ti­nė spe­ci­ali­ųjų ugdy­mosi­ pore­i­k­i­ų jaunuoli­ų profe­si­ni­o re­ngi­mo si­tuaci­ja. tači­au y­ra ak­tuali­, k­ol k­as ne­pate­nk­i­nama darbo vi­e­tų k­ū­ri­mo, ši­ų jaunuoli­ų įdarbi­ni­mo be­i­ vi­suome­nės poži­ū­ri­o į ši­ą­ soci­ali­nę grupę si­tuaci­ja. ti­k­i­mės, jog ši­ programa nors ne­di­de­le­ dali­mi­ pri­si­dės pri­e­ ši­ų, k­ol k­as ne­i­šspręstų proble­mų spre­ndi­mo.

28

Te­rminų­ žo­dynėlis

Ada­pta­cijo­s įgū­džia­i. tai­ įgū­dži­ai­, bū­ti­ni­ nori­nt pri­si­tai­k­y­ti­ pri­e­ gy­ve­na-mosi­os apli­nk­os (pavy­zdži­ui­, k­omuni­k­aci­jos, savęs pri­e­ži­ū­ros, gy­ve­ni­mo še­i­moje­, soci­ali­ni­ai­, be­ndruome­ni­ni­o gy­ve­ni­mo, k­ry­pti­n-gumo, sve­i­k­atos pri­e­ži­ū­ros i­r saugumo, funk­ci­ni­ų mok­omųjų daly­-k­ų, lai­svalai­k­i­o i­r darbo įgū­dži­ai­). Ji­e­ paprastai­ ve­rti­nami­ re­mi­anti­s adapty­vaus e­lge­si­o ty­ri­mu (Hallagan, kauffman, 2003).

Aklu­ma­s (cae­ci­tas) bū­na absoli­utus, prak­ti­ni­s i­r profe­si­ni­s. Absoli­utus ak­lumas y­ra tada, k­ai­ ak­y­s vi­si­šk­ai­ ne­sk­i­ri­a švi­e­sos nuo tamsos. Prak­ti­ni­u lai­k­omas tok­s ak­lumas, k­ai­ žmogus ne­susk­ai­či­uoja pi­rš-tų, rodomų vi­e­no me­tro atstumu (re­gos aštrumas maži­au arba ly­-gus 0,02). Pasauli­nės sve­i­k­atos organi­zaci­jos spre­ndi­mu re­gėji­mo ne­įgali­ai­si­ai­s lai­k­omi­ asme­ny­s, k­uri­ų ge­ri­au matanči­os ak­i­e­s k­ore­-guotos re­gos aštrumas maže­sni­s už 0,3, ak­i­ploti­s si­aure­sni­s už 600. Profe­si­ni­s ak­lumas – tai­ re­gos nusi­lpi­mas, k­ai­ žmogus ne­gali­ di­rbti­ įprasto darbo. Se­natvėje­ žmogus gali­ apak­ti­ dėl k­atarak­tos; re­ga atk­uri­ama ope­raci­ja. Ek­onomi­šk­ai­ si­lpnose­ šaly­se­ ak­lumą­ dažnai­ suk­e­li­a i­nfe­k­ci­nės ak­i­ų li­gos, sti­pri­ose­ – glauk­oma, ak­i­ų traumos, cuk­ri­ni­s di­abe­tas. li­e­tuvoje­ dažni­ausi­os ak­lumo pri­e­žas-ty­s y­ra glauk­oma, cuk­ri­ni­s di­abe­tas, ti­nk­lai­nės atšok­i­mas, me­cha-ni­ni­ai­, che­mi­ni­ai­, te­rmi­ni­ai­ sužaloji­mai­ (be­ndori­e­nė, 2001).

Apkla­u­sa­ (angl. gue­stioning) – ank­e­ti­ni­s duome­nų ri­nk­i­mo bū­das.Ato­nija­. Api­bū­di­nama k­ai­p raume­nų tonuso trū­k­umas; susi­jusi­ su atoni­-

ni­u ce­re­bri­ni­u paraly­ži­umi­.Cho­re­o­a­te­to­zė. Pasi­re­i­šk­i­a ne­vali­ngai­s jude­si­ai­s i­r pusi­ausvy­ros sutri­k­i­-

mai­s; susi­jusi­ su chore­oate­tozi­ni­u ce­re­bri­ni­u paraly­ži­umi­. Diple­gija­. bū­k­lė, k­ai­ paraly­ži­us labi­au paže­i­dži­a k­ojas ne­gu rank­as. De­institu­cio­na­liza­cija­. JAv XX a. se­pti­ntuoju i­r aštuntuoju de­ši­mtme­-

či­ai­s vy­k­ęs vi­suome­nės są­jū­di­s, k­uri­o me­tu daug proti­šk­ai­ atsi­li­k­u-si­ų i­r (arba) psi­chi­nėmi­s li­gomi­s se­rganči­ų asme­nų buvo pe­rk­e­lti­ i­š di­de­li­ų psi­chi­atri­jos įstai­gų į maže­sni­us be­ndruome­nės namus ar-ba į savo še­i­mas; de­i­nsti­tuci­onali­zaci­ja lai­k­oma pagri­ndi­ni­u ve­i­k­s-ni­u i­nte­gruojant ne­įgali­uosi­us į vi­suome­nę.

Fizinė ne­ga­lė. „Sutri­k­i­mų k­lasi­fi­k­aci­joje­“ (1995) nurodoma fi­zi­ni­ų i­r judė-ji­mo sutri­k­i­mų grupė. te­i­gi­ama, k­ad tai­ labai­ įvai­ri­os k­i­lmės i­r suk­e­-li­amų padari­ni­ų turi­nty­s sutri­k­i­mai­. vi­e­ni­ jų pave­ldi­mi­, k­i­ti­ įgy­jami­

29

dėl traumų ar pe­rsi­rgtų li­gų.Re­mi­anti­s PSO „tarptauti­ne­ sutri­k­i­mų, ne­gali­ų i­r i­nvali­dumų k­lasi­-fi­k­aci­ja“, sutri­k­i­mas (i­mpai­rme­nt) – funk­ci­jos ar organo sutri­k­i­mas, k­uri­s k­y­la dėl li­gos ar traumos, o ne­galė – dėl sutri­k­i­mo k­y­lanty­s trū­k­umai­, sunk­umai­ žmogaus bazi­ni­ų suge­bėji­mų sri­ty­je­, ne­galė re­i­šk­i­asi­ i­ndi­vi­do ly­gme­ni­u.

Fizinės a­plinko­s prie­ina­mu­ma­s. te­rmi­no pri­e­i­namumas (acce­ssi­bi­li­ty­) prasmė tok­i­a: pastatai­ turėtų bū­ti­ suproje­k­tuoti­ tai­p, k­ad ji­e­ bū­tų pri­e­i­nami­ vi­si­e­ms žmonėms, įsk­ai­tant i­r ne­įgali­us, i­r pagy­ve­nusi­o amži­aus žmone­s.

Glo­bo­ja­mo­ji dirbtu­vė. Darbo vi­e­ta, k­ur užti­k­ri­nama struk­tū­ruota apli­n-k­a ne­įgali­e­ms asme­ni­ms. tok­i­ose­ di­rbtuvėse­ ne­įgali­e­ji­ gali­ įgy­ti­ įvai­ri­ų įgū­dži­ų. tok­i­os di­rbtuvės JAv, kanadoje­ k­ai­ k­uri­ose­ vak­arų Europos šaly­se­ galėjo bū­ti­ lai­k­i­na arba nuolati­nė ne­įgali­ųjų žmo-ni­ų darbo vi­e­ta.

Glo­bo­ja­mo­ji dirbtu­vė. Darbo vi­e­ta, k­ur užti­k­ri­nama struk­tū­ruota apli­nk­a ne­įgali­e­ms asme­ni­ms. š­i­oje­ di­rbtuvėje­ ne­įgalū­s asme­ny­s gali­ įgy­-ti­ įvai­ri­ų įgū­dži­ų. tok­i­a darbo vi­e­ta gali­ bū­ti­ lai­k­i­na arba nuolati­nė (Hallagan, kauffman, 2003).

He­miple­gija­. bū­k­lė, k­ai­ paraly­ži­uota vi­e­na (k­ai­ri­oji­ ar de­ši­ni­oji­) k­ū­no pusė.

Inte­le­kto­ fu­nkcio­na­vima­s. tai­ ge­bėji­mas spręsti­ su mok­y­musi­ susi­ju-si­as proble­mas. Ji­s paprastai­ įve­rti­namas iQ te­stai­s (Hallagan, kauffman, 2003).

Inte­le­kto­ su­trikima­s. tai­ proti­ni­ų suge­bėji­mų nuk­ry­pi­mas nuo normos, suk­e­li­anti­s e­lge­si­o, e­moci­jų be­i­ soci­ali­ni­o pri­si­tai­k­y­mo proble­mų (bagdonas, 1995).

Įgyto­ imu­nite­to­ de­fi­cito­ sindro­ma­s (AiDS). mi­rti­na vi­ruso suk­e­li­ama li­ga, gri­aunanti­ organi­zmo i­muni­nę si­ste­mą­; gy­dy­mas ne­ži­nomas.

Įskila­s stu­bu­ra­s (spina­ bifi­da­). įgi­mtas vi­duri­o li­ni­jos de­fe­k­tas, atsi­ran-danti­s vai­si­aus vy­sty­mosi­ me­tu pe­r vi­durį ne­suaugus stuburo k­au-li­ni­am k­analui­.

Ja­u­na­tvinis re­u­ma­to­idinis artri­tas. Si­ste­mi­nė li­ga, k­uri­ai­ bū­di­ngi­ įvai­rū­s raume­nų i­r są­nari­ų si­mptomai­.

Ne­ga­lia­ – be­t k­ok­s žmogui­ įprastas ve­i­k­los ar gali­my­bi­ų apri­boji­mas dėl funk­ci­jos sutri­k­i­mo.

Ne­įga­lių­jų­ diskrimina­cija­. te­rmi­nas, k­uri­uo api­bū­di­namas ne­vi­e­nodas

30

e­lge­sy­s su ne­įgali­ai­si­ai­s. Ji­s pri­me­na „rasi­nės di­sk­ri­mi­naci­jos“ są­vok­ą­, k­uri­a nusak­omas ne­vi­e­nodas e­lge­sy­s su sk­i­rti­ngų rasi­ų atstovai­s.

No­rma­liza­cija­. fi­losofi­ni­s spe­ci­ali­ojo ugdy­mo poži­ū­ri­s, pagal k­urį k­i­e­k­-vi­e­nas, ne­t i­r labai­ sunk­i­ą­ ne­galę turi­nti­s asmuo turi­ gy­ve­nti­ i­r bū­ti­ ugdomas k­uo normale­snėje­ apli­nk­oje­.

Pa­ra­ple­gija­. bū­k­lė, k­ai­ paraly­ži­uotos abi­ k­ojos.Prie­ina­ma­s re­i­šk­i­a, k­ad žmonės, turi­nty­s ne­galę, gali­ be­ pagalbos (sava-

rank­i­šk­ai­) pasi­e­k­ti­, įe­i­ti­, i­še­i­ti­, judėti­ vi­duje­ be­ k­li­ū­či­ų, naudoti­s pa-talpose­ e­sanči­ai­s obje­k­tai­s (Uni­te­d Nati­ons Economi­c And Soci­al commi­ssi­on for Asi­a And the­ Paci­fi­c, 1995).

Pro­tinis a­tsilikima­s. tai­ substanci­ni­ai­ trū­k­umai­, turi­nty­s įtak­os dabarti­-ni­am asme­ns funk­ci­onavi­mui­. Ji­s pasi­re­i­šk­i­a daug maže­sni­u už vi­duti­nį i­nte­le­k­to funk­ci­onavi­mu, e­sant ri­boti­e­ms dvi­e­jų ar daugi­au sri­či­ų adaptaci­jos įgū­dži­ams, k­ai­p antai­: k­omuni­k­aci­jos, savęs pri­e­-ži­ū­ros, gy­ve­ni­mo še­i­moje­, soci­ali­ni­ų, be­ndruome­ni­ni­o gy­ve­ni­mo, k­ry­pti­ngumo, sve­i­k­atos pri­e­ži­ū­ros i­r saugumo, funk­ci­ni­ų mok­omų-jų daly­k­ų, lai­svalai­k­i­o i­r darbo (Hallagan, kauffman, 2003).

Pro­tinio­ a­tsilikimo­ la­ipsnia­i1) ne­žy­mus (iQ 69–50);2) vi­duti­ni­s (iQ 49–35);3) žy­mus (iQ 34–20);4) labai­ žy­mus (iQ maži­au už 20).

Ra­u­me­nų­ distro­fi­ja­. Pave­ldi­ma li­ga, pasi­re­i­šk­i­anti­ progre­suojanči­u rau-me­nų si­lpnumu, k­urį suk­e­li­a raume­nų sk­ai­dulų ny­k­i­mas.Si­ngh (2003), ti­rdamas JAv auk­štųjų mok­y­k­lų (k­ole­džų i­r uni­ve­rsi­-te­tų) fi­zi­ne­s apli­nk­as, i­šsk­y­rė tok­i­us fi­zi­nės apli­nk­os pri­e­i­namumo k­omponentus:

Re­gintysis pa­lydo­va­s – asmuo, ly­di­nti­s ne­re­gį, turi­nti­s mi­ni­mali­ai­ ži­ni­ų api­e­ re­gi­nči­ojo i­r ak­lo žmogaus soci­ali­ni­ų k­ontak­tų y­patumus.

Są­jū­dis u­ž ne­įga­lių­jų­ te­ise­s. JAv XX a. se­pti­ntajame­ de­ši­mtme­ty­je­ k­i­-lęs są­jū­di­s. tai­ ne­gri­e­žtos struk­tū­ros są­jū­di­s, gi­nanti­s ne­įgali­ųjų te­i­se­s įstaty­mai­s be­i­ k­i­tok­i­o pobū­dži­o ve­i­k­la. š­i­o są­jū­dži­o nari­ų poži­ū­ri­u ne­įgali­e­ji­ y­ra pri­e­spaudoje­ gy­ve­nanti­ mažuma.

Sa­vire­gu­lia­cija­. tai­ be­ndras žmogaus ge­bėji­mas re­guli­uoti­ savo e­lge­sį (pvz., tai­k­y­ti­ strate­gi­jas, k­ai­ re­i­k­i­a spręsti­ proble­mas). Dėl jo k­y­la daug sunk­umų proti­šk­ai­ atsi­li­k­usi­e­ms asme­ni­ms (Hallagan, kauf-

31

fman, 2003).Stigma­ (gr. že­nkla­s). Žy­mė, že­nk­las, dėmė (tarptauti­ni­ų žodži­ų žody­-

nas, 2001). tai­ tok­s fe­nome­nas, k­ai­ žmogus pasi­žy­mi­ k­ok­i­u nors fi­zi­ni­u, psi­chi­ni­u arba soci­ali­ni­u nuk­ry­pi­mo požy­mi­u, žy­me­ (sti­g-ma), k­uri­ sk­i­ri­asi­ nuo k­ultū­ri­šk­ai­ nusi­stovėjusi­ų normų (Goffman, 1963).

Ste­re­o­tipa­s – vi­suome­nės są­monėje­ funk­ci­onuojanti­s supaprasti­ntas, sche­mati­zuotas, e­moci­šk­ai­ nuspalvi­ntas k­ok­i­o nors obje­k­to re­i­šk­i­-ny­s (tarptauti­ni­ų žodži­ų žody­nas).

Silpna­re­gystė – tai­ tok­s re­gėji­mo pablogėji­mas, k­ai­ re­gėji­mo aštrumas ge­ri­au matanči­a ak­i­mi­ su k­ore­k­ci­ja y­ra nuo 0,05 i­k­i­ 0,3, arba re­gėji­-mas ge­re­sni­s, be­t k­y­la k­i­tų žy­me­sni­ų re­gėji­mo funk­ci­jų sutri­k­i­mų.

Spa­zmišku­ma­s. Api­bū­di­namas k­ai­p raume­nų susti­ngi­mas i­r sunk­us va-li­ngų jude­si­ų atli­k­i­mas; susi­jęs su spazmi­ni­u ce­re­bri­ni­u paraly­ži­u-mi­.• Struk­tū­ri­ni­s pri­e­i­namumas (structural acce­ssi­bi­li­ty­) buvo ma-

tuojamas pagal rampų ti­nk­amumą­ vi­suose­ uni­ve­rsi­te­to pasta-tuose­, automati­ne­s duri­s, li­ftus i­r k­e­ltuvus, užvaži­avi­mus ant šali­gatvi­ų, pri­e­i­namus poi­lsi­o k­ambari­us, audi­tori­jas, bi­bli­ote­-k­as, k­ompi­ute­ri­ų k­lase­s, k­avi­ne­s, valgy­k­las, te­le­fono automa-tus, spe­ci­ali­as automobi­li­ų stovėji­mo vi­e­tas, re­ze­rvuotas ne­įga-li­e­si­e­ms, pri­tai­k­y­tą­ transportą­ susi­si­e­k­ti­ su vi­sai­s uni­ve­rsi­te­to pastatai­s, le­i­di­mą­ šuni­s pagalbi­ni­nk­us įsi­ve­sti­ į patalpas;

• be­ndrabuči­ų pri­e­i­namumas (acce­ssi­bi­li­ty­ of dorm li­vi­ng) nu-staty­tas pagal be­ndrabuči­o k­ori­dori­ų i­r k­ambari­ų ti­nk­amumą­, pri­e­i­namas sk­alby­k­las, voni­os i­r tuale­to k­ambari­us, vi­rtuve­s i­r valgomuosi­us, pri­e­i­namus e­vak­uaci­ni­us i­šėji­mus, pagalbos i­r slaugos (24 valandas pe­r parą­) buvi­mą­, i­šk­vi­e­ti­mą­ te­le­fonu, k­ompe­nsaci­nės te­chni­k­os (ve­ži­mėli­ų, rame­ntų i­r pan.) re­mon-to gali­my­be­s, asme­ni­ni­ų padėjėjų samdy­mą­ i­r mok­y­mą­;

• Re­k­re­aci­ni­ų obje­k­tų pri­e­i­namumas (avai­labi­li­ty­ of re­cre­ati­onal opportuni­ti­e­s) api­brėži­amas k­ai­p masi­ni­ų re­ngi­ni­ų i­r sporto sali­ų, soci­ali­ni­ų k­lubų, lai­svalai­k­i­o bū­re­li­ų patalpų pri­e­i­namu-mas.

Šu­o­ ve­dlys – spe­ci­ali­ai­ i­šmok­y­tas šuo padėti­ ne­re­gi­ui­ ori­e­ntuoti­s e­rdvė-je­ i­r i­šve­ngti­ k­li­ū­či­ų.

Te­tra­ple­gija­. bū­k­lė, k­ai­ paraly­ži­uotos vi­sos k­e­turi­os galū­nės.

32

Va­isia­u­s a­lko­ho­linis sindro­ma­s (fAS). Patologi­ja, susi­jusi­ su nėštumo me­tu moti­nos vartotu alk­oholi­u; sutri­k­i­mai­ gali­ bū­ti­ įvai­rū­s – i­r labai­ le­ngvi­, i­r labai­ sunk­ū­s. tarp jų mi­nėti­ni­ tok­i­e­: augi­mo sulėtėji­mas, sme­ge­nų paže­i­di­mai­, proti­ni­s atsi­li­k­i­mas, hi­pe­rak­ty­vumas, ve­i­do anomali­jos i­r ši­rdi­e­s y­dos; ši­s si­ndromas dar vadi­namas alk­oholi­-ne­ e­mbri­opati­ja.

VĮ Nr. 101­476. š­i­s JAv 1990 m. pri­i­mtas fe­de­rali­ni­s įstaty­mas įpare­i­go-ja mok­y­k­las te­i­k­ti­ vi­si­e­ms ne­įgali­e­ms mok­sle­i­vi­ams pagalbą­ pe­r-e­i­namuoju lai­k­otarpi­u, bai­gus mok­y­k­lą­, pradėjus suaugusi­ųjų gy­-ve­ni­mą­; ši­uo lai­k­otarpi­u dėme­sy­s sute­lk­i­amas į ugdy­mą­ bai­gus mok­y­k­lą­, profe­si­nį re­ngi­mą­, i­nte­graci­ją­ į darbą­, tęsti­nį i­r jų k­ai­p suaugusi­ųjų mok­y­mą­, savarank­i­šk­o i­r be­ndruome­ni­ni­o gy­ve­ni­mo įgū­dži­ų formavi­mo sri­ti­s.

33

Re­ko­me­ndu­o­ja­ma­ lite­ra­tū­ra­

1. Dauli­k­as, S., kri­šči­ū­nas, b., mak­ni­e­nė, i., Palujansk­i­e­nė, A. (2001). Profe­si­-ni­o ugdy­mo pagri­ndai­. vi­lni­us: Pe­tro Ofse­tas.

2. Abbe­rle­y­, P. (1993). Di­sable­d pe­ople­ and ,,normali­ty­“. in: J. Swai­n, v. fi­n-k­e­lste­i­n, S. fre­nch & m. Oli­ve­r (Eds.), Di­sabli­ng barri­e­rs – Enabli­ng Envi­-ronme­nts (pp. 107–115).

3. Adomai­ti­e­nė, R. (1999). konce­ptualus ne­įgali­ųjų soci­ologi­jos k­ai­p be­ndro-si­os soci­ologi­jos dali­e­s pagri­ndi­mas. Ugdy­mas, k­ū­no k­ultū­ra, sportas, 2, 5–11.

4. Adomai­ti­e­ne­, R., mi­k­e­lk­e­vi­či­ute­, J. (1999). the­ nati­onal mode­l of di­sabi­li­ty­ and adapte­d phy­si­cal e­ducati­on of di­sable­d. Educati­on Phy­si­cal trai­ni­ng Sport, 4 (33), 5–15.

5. Adomai­ti­e­ne­, R., Samasoni­e­ne­, l. (1999). te­ache­rs’ atti­tude­s toward i­nte­g-rate­d te­achi­ng of di­sable­d stude­nts i­n li­thuani­a. in: Acti­ve­ li­vi­ng di­ffe­re­ntly­, Phy­si­cal acti­vi­ty­ (iSAPA) (pp. 2–9). canada: Que­be­c.

6. Albre­cht, G. (1981). cross Nati­onal Re­habi­li­tati­on Poli­ci­e­s: A soci­ologi­cal pe­rspe­cti­ve­. london: Sage­.

7. Ali­šausk­as, A. (1994). vai­k­ų spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų te­nk­i­ni­mas be­ndrojo lavi­-ni­mo mok­y­k­loje­. Spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų i­nte­gruotas ugdy­mas: pati­rti­s i­r pe­rspe­k­ty­vos: mok­sli­ni­o-me­todi­ni­o se­mi­naro me­dži­aga (p. 3–5). š­i­auli­ai­.

8. Ali­šausk­as, A., Ambruk­ai­ti­s, J. (1993). Dėl spe­ci­ali­ojo mok­y­mo re­formos. li­e­tuvos švi­e­ti­mo re­formos gai­rės: str. ri­nk­i­ny­s. li­e­tuvos k­ultū­ros i­r švi­e­ti­mo mi­ni­ste­ri­ja. Pe­dagogi­k­os i­nsti­tutas. P. De­re­šk­e­vi­či­us (Re­d.). vi­lni­us: valsty­-bi­ni­s le­i­dy­bos ce­ntras. P. 137–148.

9. Ali­šausk­as, A. (1996). Sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų vi­zuali­nė k­omuni­k­aci­ja. š­i­auli­ai­.

10. Ali­šausk­as, A. (2003). vai­k­ai­, turi­nty­s k­lausos sutri­k­i­mų. Spe­ci­ali­ojo ugdy­-mo pagri­ndai­. š­i­auli­ai­, š­Ul, p. 311-336.

11. Ali­šausk­as, A. (Re­d.). (2003). iš sutri­k­usi­os k­lausos vai­k­ų ugdy­mo pati­rti­e­s. mok­sli­nės prak­ti­nės k­onfe­re­nci­jos prane­ši­mų me­dži­aga. š­i­auli­ai­.

12. Ali­šausk­i­e­nė, S. (2003). vai­k­ai­ turi­nty­s jude­si­o i­r padėti­e­s sutri­k­i­mų. Spe­ci­a-li­ojo ugdy­mo pagri­ndai­. J. Ambruk­ai­ti­s (Re­d.). š­i­auli­ai­.

13. Ambruk­ai­ti­s, J. (1994). Spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų ugdy­mo pok­y­či­ai­ i­r te­m-pus programa. Spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų i­nte­gruotas ugdy­mas: pati­rti­s i­r pe­rspe­k­ty­vos: mok­sli­ni­o-me­todi­ni­o se­mi­naro me­dži­aga (p. 6–15). š­i­auli­ai­.

14. Ambruk­ai­ti­s, J. (2001). Ne­įgaus asmuo auk­štojoje­ mok­y­k­loje­. Auk­štojo mok­slo si­ste­mos i­r di­dak­ti­k­a: k­onfe­re­nci­jos prane­ši­mų me­dži­aga (p. 6-13). kaunas: te­chnologi­ja.

15. bagdonas, A. (1997). Spe­ci­ali­ojo ugdy­mo si­ste­mos matme­ny­s. Soci­ali­nės

34

re­abi­li­taci­jos organi­zaci­ni­ai­ aspe­k­tai­: mok­y­mo pri­e­monė. A. bagdonas (Re­d.). vi­lni­us: logos.

16. bagdonas, A. (1997). inte­graci­ja – i­novaci­ja, i­nk­li­uzi­ja į tradi­ci­nį ugdy­mą­. li­e­tuvos mok­y­k­lai­ 600 me­tų. 2, 7–24.

17. baltoji­ k­ny­ga: profe­si­ni­s re­ngi­mas. (1999). vi­lni­us: Spauda.18. baranausk­i­e­nė, i., Eli­joši­us, E. (2005). Re­gos sutri­k­i­mų turi­nči­ųjų profe­si­ni­s

ugdy­mas. Profe­si­jos vadovas. vi­lni­us: Adomo Jok­šo le­i­dy­k­la. 19. baranausk­i­e­nė, i., Uše­ck­i­e­nė, l. (2005). tarpi­ni­nk­avi­mo k­ry­pti­ngumas ne­re­-

gi­ų įsi­darbi­ni­mo poži­ū­ri­u. Soci­ali­ni­s darbas, 4 (1).20. baranausk­i­e­nė, i. (2002). Ne­įgali­ųjų profe­si­ni­s re­ngi­mas: k­ai­p e­k­spe­rtai­ ve­r-

ti­na švi­e­ti­mo, e­k­onomi­nės i­r soci­ali­nės poli­ti­k­os są­ve­i­k­ą­? Spe­ci­alusi­s ugdy­-mas, 1 (6).

21. baranausk­i­e­nė, i., Rušk­us, J. (2004). Ne­įgali­ųjų daly­vavi­mas darbo ri­nk­oje­: profe­si­ni­o re­ngi­ni­o i­r profe­si­nės adaptaci­jos są­ve­i­k­a. monografi­ja. š­i­auli­ai­.

22. barbale­t, J. (1993). ci­ti­ze­nshi­p, class i­ne­quali­ty­ re­se­ntme­nt. in: b. turne­r (Ed.), ci­ti­ze­nshi­p and soci­al the­ory­. london: Sage­.

23. barne­s, c. (1991). Di­sable­d pe­ople­ i­n bri­tai­n and di­scri­mi­nati­on. A case­ for anti­-di­scri­mi­nati­on le­gi­slati­on. london: Hurst and company­.

24. barton, l. (1996). Soci­ology­ and di­sabi­li­ty­: some­ e­me­rgi­ng i­ssue­s. in: le­n barton (Ed), Di­sabi­li­ty­ and soci­e­ty­. Eme­rgi­ng i­ssue­s and i­nsi­ghts (pp. 3–17). Addi­son We­sle­y­ longman.

25. barton, l., & Oli­ve­r, m. (1992). Spe­ci­al ne­e­ds: pe­rsonal trouble­ or publi­c i­ssue­. in: m. Aront & barton, l. (Eds.), voi­ci­ng conce­rns. Soci­ologi­cal Pe­r-spe­cti­ve­s on conte­mporary­ Edu.

26. barzdony­tė-mork­e­vi­či­e­nė, l. (Re­d.). (2000). Prak­albi­nu ty­lą­. iš surdope­da-gogo pati­rti­e­s. kaunas: š­vi­e­sa.

27. bcODP (1987). comme­nt on the­ Audi­t commi­ssi­on. london: bri­ti­sh coun-ci­l of Organi­zati­ons of Di­sable­d Pe­ople­.

28. be­ndori­e­nė, J. (2001). Ak­lumas. vi­suoti­nė li­e­tuvi­ų e­nci­k­lope­di­ja. t. 1. vi­l-ni­us.

29. be­rge­r, P. l. (1963). invi­tati­on to Soci­ology­. Humani­sti­c pe­rspe­cti­ve­. Anchor book­s, Double­day­, Ne­w York­.

30. bri­se­nde­n, S. (1986). inde­pe­nde­nt li­vi­ng and the­ mode­l of di­sabi­li­ty­. Di­sabi­-li­ty­, Handi­cap and Soci­e­ty­, 1 (2), 173–178.

31. cohe­n, O. (1972). Pre­judi­ce­ and the­ bli­nd, i­n luk­off if (Ed.): Atti­tude­ to-ward bli­nd Pe­rsons. Ne­w–York­, Ame­ri­can faundati­on for the­ bli­nd.

32. Dani­e­li­us, m. (1999). Ge­stų k­alba. trumpa apy­brai­ža. vi­lni­us.33. Daugėla, m., Žuk­ausk­as, S. (2005). li­e­tuvos uni­ve­rsi­te­tų fi­zi­nės apli­nk­os

pri­e­i­namumas žmonėms, turi­nti­e­ms fi­zi­nę ne­gali­ą­. Spe­ci­alusi­s ugdy­mas, 1 (12) P. 109–116.

34. Daunt, P. (1991). me­e­ti­ng di­sabi­li­ty­: Europe­an Re­sponse­. london: casse­ll.

35

35. De­i­k­as, H. (1992). Ne­re­gy­s tavo k­e­ly­je­. vi­lni­us.36. De­spouy­, l. (1991). Human ri­ghts and di­sabi­li­ty­. Ne­w York­: Uni­te­d Nati­ons

Economi­c and Soci­al counci­l.37. Doy­al, l., & Gough, i. (1991). A the­ory­ of Human Ne­e­ds. basi­ngstok­e­ mac-

mi­llan.38. Ec (1993).HEliOS flash: bulle­ti­n bi­me­stri­e­l dci­nformati­ons de­ HEliOS,No

1, July­-August 1993.39. Ec (1994). commi­ssi­on Whi­te­ Pape­r on Europe­an poli­cy­. A Way­ forward

for the­ Uni­on. cOm (94) 333, Se­pte­mbe­r 1994.40. Ec (1995). me­di­um-te­rm soci­al acti­on programme­ 1995–1997. Soci­al Euro-

pe­, 1 / 95.41. Eli­joši­e­nė, i. (2003). vai­k­ai­, turi­nty­s i­nte­le­k­to sutri­k­i­mų. Spe­ci­ali­ojo ugdy­mo

pagri­ndai­. J. Ambrulai­ti­s (Re­d.). š­i­auli­ai­.42. Este­s, c., Swan, J., & Ge­rard, l. (1982). Domi­nant and compe­ti­ng Para-

di­gms i­n Gcrontology­: towards a Poli­ti­cal Economy­ and Agi­ng. Agi­ng and Soci­e­ty­, 2 (2), 153.

43. fi­nk­e­lste­i­n, v. (1980). Atti­tude­s and Di­sable­d Pe­ople­: tssue­s for Di­scus-si­on. Ne­w York­: World Re­habi­li­tati­on fund.

44. fi­zi­nės ne­gali­os. kn. Hallahan, D. P., kauffman, J. m. (2003). Ypati­ngi­e­ji­ mok­i­ni­ai­: Spe­ci­ali­ojo ugdy­mo įvadas. vi­lni­us: Alma li­tte­ra. P. 394–449.

45. fre­nch, S. (1993). Di­sabi­li­ty­, i­mpai­rme­nt or some­thi­ng be­twe­e­n. in: J. Swai­n, v. fi­nk­e­lste­i­n, S. fre­nch and m. Oli­ve­r (Eds.), Di­sabli­ng barri­e­rs – Enabli­ng Envi­ronme­nts (pp. 17–25).

46. fry­, E. (1986). An Equal chance­ for Di­sable­d Pe­ople­: A Study­ for Di­se­ri­mi­-nati­on i­n Employ­me­nt. london: Spasti­cs Soci­e­ty­.

47. Gai­li­e­nė, D. i­r k­t. (2002). Asme­ny­bės i­r be­ndravi­mo psi­chologi­ja. vi­lni­us.48. Galk­i­e­nė, A. (2001). Pe­dagogi­nės są­ve­i­k­os y­patumai­ i­nte­gruoto ugdy­mo

są­ly­gomi­s. Dak­taro di­se­rtaci­ja. vi­lni­us.49. Ge­stų k­albos mok­y­mo programa tėvams. (1999). vi­lni­us.50. Gi­dde­ns, A. (1986). Soci­ology­. A bri­e­f cri­ti­cal i­ntroducti­on. london: macmi­l-

lan (2nde­d.). muni­ci­pal acti­on Gui­de­. (1992) Que­be­c, 12.51. Gle­ndi­nni­ng, c. (1991). losi­ng ground: soci­al poli­cy­ and di­sable­d pe­ople­ i­n

Gre­at bri­tai­n 1980.–90. Di­sabi­li­ty­, Handi­cap and Soci­e­ty­, 6 (1), 3–20.52. Gri­guti­s, A. (1984). Ak­lųjų profe­si­nė re­abi­li­taci­ja. me­todi­nė me­dži­aga. vi­l-

ni­us: lAD – le­i­dy­k­la.53. Gri­ni­e­nė, E., bli­umbe­rgi­e­nė, v. (2005). kauno mi­e­sto spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų

mok­sle­i­vi­ų i­nte­graci­jos be­ndrojo lavi­ni­mo mok­y­k­loje­ re­aly­bė i­r proble­mos. Sporto mok­slas – 2005. mok­sli­nės prane­ši­mų te­zės. kaunas.

54. Gudoni­s, v. i­r k­t. (2001). ti­flologi­jos vardų žody­nas. š­i­auli­ai­.55. Gudoni­s, v. (1985). li­e­tuvos ti­flope­dagogi­k­os i­stori­ja. vi­lni­us.56. Gudoni­s, v. (1991). Ne­re­gy­s vi­suome­nės ve­i­drody­je­. mū­sų žodi­s, 3.

P. 5–7.

36

57. Gudoni­s, v. kaffe­mani­e­nė, i., kaffe­manas, R. (1995). Ori­e­ntaci­jos e­rdvėje­ ugdy­mas. š­i­auli­ai­.

58. Gudoni­s, v. (2002). Spe­ci­ali­ojo ugdy­mo te­rmi­ni­jos k­ai­tos anali­zė. Pe­dagogi­-k­a, 61. P. 67–71.

59. Gudoni­s, v., baranausk­ai­tė, J. (1995). Dėl žodži­ų ak­las, ak­lasi­s, ne­re­gy­s vartose­nos. Gi­mtoji­ k­alba, 5. p. 11–12.

60. Gudoni­s, v. (1990). Ak­lųjų re­abi­li­taci­ja i­r i­nte­graci­ja. š­i­auli­ai­.61. Gure­ck­i­e­nė, l. 2005. Sutri­k­usi­o re­gėji­mo vai­k­ų profe­si­ni­ų k­e­ti­ni­mų ade­k­va-

tumas (magi­stro di­plomi­ni­s darbas, š­U).62. Hahn, H. (1993) the­ pote­nti­al i­mpact of di­sabi­li­ty­ studi­e­s on poli­ti­cal sci­e­n-

ce­ (as we­ll as vi­ce­ve­rsa). Poli­cy­ studi­e­s Journal, 21 (4), 740–751.63. Hall, J., ti­nk­li­n, t. (1998). Stude­nts fi­rst: the­ Ex­pe­ri­e­nce­s of Di­sable­d Stu-

de­nts i­n Hi­ghe­r Educati­on: ScRE Re­se­arch Re­port, No. 85. the­ scotti­sh counci­l for Re­se­arch i­n Educati­on. (ži­ū­rėta 2005 m. vasari­o 12 d.). http://www.scre­.ac.uk­/re­sre­port/rr85/i­nde­x­.html.

64. Hallahan, D. P., kauffman, J. m. (2003). Ypati­ngi­e­ji­ mok­i­ni­ai­. Spe­ci­ali­ojo ugdy­mo įvadas (p. 309–351). vi­lni­us: Alma li­tte­ra.

65. Hari­son, J. (1993). me­di­cal re­sponsi­bi­li­ti­e­s to Di­sable­d pe­ople­. in: J. Swai­n, v. fi­nk­e­lste­i­n, S. fre­nch and m. Oli­ve­r (Eds.), Di­sabli­ng barri­e­rs – Enabli­ng Envi­ronme­nts (pp. 211–217).

66. He­ve­y­, D. (1993). the­ trage­dy­ pri­nci­ple­: Strate­gi­e­s for change­ i­n the­ re­pre­-se­ntati­on of di­sable­d pe­ople­. in: J. Swai­n, v. fi­nk­e­lste­i­n, S. fre­nch and m. Oli­ve­r (Eds.), Di­sabli­ng barri­e­rs – Enabli­ng Envi­ronme­nts (pp. 116–121).

67. HmSO (1990). Encouragi­ng ci­ti­ze­nshi­p. london: HmSO.68. Hule­k­as, A. (1975). invali­dų re­abi­li­taci­jos te­ori­ja i­r prak­ti­k­a. vi­lni­us: lAD

l-k­la.69. Hutchi­nson, D., & te­nny­son, c. (1986). transi­ti­on to Adulthood. london:

furthe­r Educati­on Uni­t.70. iciDH – 2 (1999). tarptauti­nė y­dų ve­i­k­lų i­r daly­vavi­mo k­lasi­fi­k­aci­ja: Ne­įga-

lumo i­r funk­ci­onavi­mo matme­nų vadovėli­o bEtA – 1 apmatai­. Pasauli­nė sve­i­k­atos organi­zaci­ja. Žane­va, 1997 = iciDH – 2. A. bagdonas (Re­d.). vi­lni­us.

71. illsle­y­, R. (1981). Proble­ms of De­pe­nde­ncy­ Groups: the­ care­ of the­ Elde­rly­, the­ Handi­cappe­d and the­ chroni­cally­ ill. Soci­al Sci­e­nce­ and me­di­ci­ne­, 15A, 324–332.

72. Je­nk­i­ns, R. (1991). Di­sabi­li­ty­ and soci­al strati­fi­cati­on. bri­ti­sh Journal of So-ci­ology­, 42 (2), 557–576.

73. Jovai­ša, l. (1978). Profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo pe­dagogi­k­a. kaunas.74. Jovai­ša, l. (1981). Asme­ny­bės i­r profe­si­jos. kaunas.75. Jovai­ša, l., (1999). Profe­si­ni­o k­onsultavi­mo psi­chologi­ja. vi­lni­us: Agora.76. Juodrai­ti­s A. (1994). kai­ k­uri­ų spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų i­nte­graci­jos proble­-

37

mų spre­ndi­mo aspe­k­tai­ užsi­e­ni­o šaly­se­. Spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų i­nte­g-ruotas ugdy­mas: pati­rti­s i­r pe­rspe­k­ty­vos: mok­sli­ni­o-me­todi­ni­o se­mi­naro me­dži­aga (p. 79–84). š­i­auli­ai­.

77. kaffe­manas, R. (1994). Sutri­k­usi­o vy­sty­mosi­ vai­k­ų paži­nti­nės ve­i­k­los ugdy­-mas k­ai­p sėk­mi­ngos i­nte­graci­jos pri­e­lai­da. Spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų vai­k­ų i­nte­g-raci­ja: pati­rti­s i­r pe­rspe­k­ty­vos: mok­sli­ni­o-me­todi­ni­o se­mi­naro me­dži­aga (p. 139–143). š­i­auli­ai­.

78. kli­mavi­či­e­nė, m., Aže­lsk­i­e­nė, A., matuze­vi­či­ū­tė, D. (2003). Ne­pri­gi­rdi­nči­ų stude­ntų proble­mos. A. Ali­šausk­as (Re­d.). iš sutri­k­usi­os k­lausos vai­k­ų ug-dy­mo pati­rti­e­s. š­i­auli­ai­: š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­k­la.

79. kondratovas, A. (1975). Auk­si­ni­s jubi­li­e­jus. mū­sų žodi­s, 11 (16).80. kurči­as vai­k­as še­i­moje­. (1999). J. vanagi­e­nė (Re­d.). vi­lni­us.81. kuzmi­nsk­as, b. (1979). Dorovi­nės ve­rty­bės. vi­lni­us: Eti­k­a.82. li­e­tuvi­ų ge­stų k­albos žody­nas. i t. (1998), ii t. (1999), iii t. (2000), iv t.

(2002), v t. (2003). vi­lni­us.83. li­e­tuvos paraple­gi­k­ų asoci­aci­ja. (2003). kaunas tau. buk­le­tas.84. li­e­tuvos Re­spubli­k­os i­nvali­dų soci­ali­nės i­nte­graci­jos įstaty­mas. (1991).85. li­ste­r, R. (1991). the­ Ex­clusi­ve­ Soci­e­ty­: ci­ti­ze­nshi­p and the­ Poor. london:

cPAG.86. li­tvi­nai­tė, S. (2005). kurči­ųjų įdarbi­ni­mo proble­mos li­e­tuvoje­ i­r latvi­joje­.

Ak­i­rati­s, 10 (245), 6.87. lox­le­y­, A., & thomas, G. (1997). from i­nclusi­ve­ poli­cy­ to the­ e­x­clusi­ve­ re­al

word: an i­nte­rnati­onal re­vi­e­w. Di­sabi­li­ty­ and Soci­e­ty­, 12 (2), 273–291.88. luck­mann, t. (1978). Phe­nome­nology­ and Soci­ology­. Pe­ngui­n.89. marshak­, l. E., & Se­li­gman, m. (1993). counse­li­ng pe­rsons wi­th phy­si­cal

di­sabi­li­ti­e­s. the­ore­ti­cal and cli­ni­cal pe­rspe­cti­ve­s. Austi­n, tX: POR-ED.90. marshall, t. H. (1952). ci­ti­ze­nshi­p and Soci­al class. cambri­gde­ Uni­ve­rsi­ty­

Pre­ss; Ncc.91. marti­n, J., & Whi­te­ A. (1988). OPcS Surve­y­s of Di­sabi­li­ty­ i­n Gre­at bri­tai­n:

Re­port 2-the­ fi­nanci­al ci­rcumstance­s of di­sable­d adults li­vi­ng i­n pri­vate­ hou-se­holds. london: HmSO.

92. mccrack­e­n, G. D. (1988). the­ long inte­rvi­e­w. be­ve­rly­ Hi­lls: Sage­.93. mi­ng, G. (1993). De­mocrati­c fe­ature­s of pe­ople­ wi­th di­sabi­li­ti­e­s i­n chi­na.

Di­sabi­li­ty­, Handi­cap and Soci­e­ty­, 8, 207–210.94. morri­s, J. (1993). communi­ty­ care­ or i­nde­pe­nde­nt li­vi­ng. York­: Jose­ph

Rown tre­e­ foundati­on.95. Navi­ck­i­s A. (1984). Duome­ny­s api­e­ ne­ lAD si­ste­moje­ di­rbanči­us re­gėji­mo

i­nvali­dus. ti­flope­dagogi­k­a i­r ti­flopsi­chologi­ja. Auk­štųjų mok­y­k­lų ži­ny­bi­ni­ų mok­sli­ni­o ty­ri­mo laboratori­jų mok­slo darbų ri­nk­i­ny­s. vi­lni­us.

96. Navi­ck­i­s, A. (1987). Ak­lųjų i­r si­lpnare­gi­ų mok­sle­i­vi­ų profe­si­ni­o ori­e­ntavi­mo k­lausi­mai­.// me­todi­nės re­k­ome­ndaci­jos. š­i­auli­ai­.

38

97. Ncc (1990). Educati­on for ci­ti­ze­nshi­p. York­: Nati­onal curri­culum caunci­l.98. Ne­ube­rgs S. l. e­t. al. (1994). Whe­n we­ obse­rve­ sti­gmati­se­d and „normal“

i­ndi­vi­duals i­nte­racti­ng: sti­gma by­ associ­ati­on. Pe­rsonali­ty­ and Soci­al Psy­-chology­ bulle­ti­n. vol. 20. No. 2.

99. Oii­ve­r, m. (1992). changi­ng the­ soci­al re­lati­ons of re­se­arch producti­ons. Di­sabi­li­ty­, Handi­cap and Soci­e­ty­ 7 (2), 101–114.

100. Oli­ve­r, m. (1986). Soci­al poli­cy­ and Di­sabi­li­ty­: Some­ the­ore­ti­cal i­ssue­s. Di­sa-bi­li­ty­ Handi­capund and Soci­e­ty­, 1, 5–7.

101. Oli­ve­r, m. (1990). the­ poli­ti­e­s of Di­sable­me­nt. basi­ngstok­e­: macmi­llan and St marti­n’s Pre­ss.

102. Oli­ve­r, m. (1993). Di­sabi­li­ty­ and De­pe­nde­ncy­: A cre­ati­on of industri­al So-ci­e­ti­e­s? in: J. Swai­n, v. fi­nk­e­lste­i­n, S. fre­nch & m. Oli­ve­r (Eds.), Di­sabli­ng barri­e­rs - Enabli­ng Envi­ronme­nts (pp. 49–60).

103. Oli­ve­r, m. (1996a). Unde­rstandi­ng Di­sabi­li­ty­: from the­ory­ to practi­ce­. En-gland: macmi­llan.

104. Oli­ve­r, m. (1996b). A soci­ology­ of di­sabi­li­ty­ or a di­sabli­st soci­ology­. i: le­n barton (Ed.), Di­scabi­li­ty­ and soci­e­ty­. Eme­rgi­ng i­ssue­s and i­nsi­ghts (pp. 18–42). Addi­son We­sle­y­ longman.

105. Organi­zati­on for Economi­c co-ope­rati­on and De­ve­lopme­nt. (2003). Di­sabi­-li­ty­ i­n Hi­ghe­r Educati­on. OEcD publi­cati­ons: Pari­s.

106. Ostase­vi­či­e­nė, v., Adomai­ti­e­nė, R. (2004). ty­ri­mo api­e­ ne­įgali­ų stude­ntų spe­ci­ali­ųjų pore­i­k­i­ų te­nk­i­ni­mą­ li­e­tuvos auk­štosi­ose­ mok­y­k­lose­. Duome­nų anali­zė. (ži­ū­rėta 2005 m. vasari­o 12 d.).

107. Pe­trausk­as, O. (2003). ES li­nk­ pe­r ne­įgali­ųjų me­tus. mū­sų žodi­s. lASS,4 (1).

108. Py­lašas, H. (1987). mobi­lumas. l. ke­rši­e­nė. vi­lni­us: lAD l-k­la.109. Puras, D. (1987). Grįži­mas pri­e­ ti­k­rųjų daly­k­ų. mok­y­k­la, 3, 17–19.110. Qui­ck­e­, J. (1986). A case­ of paradi­gmati­c me­ntali­ty­? A re­ply­ to mi­k­e­ Oli­ve­r.

bri­ti­sh Journal of Soci­ology­ of Educati­on, 7 (1), 81–86.111. Re­y­nolds, m. c., bi­rch, J. W. (1997). te­achi­ng e­x­ce­pti­onal chi­ldre­n i­n all

Ame­ri­ca‘s shools. vi­rgi­ni­ja.112. Rodi­n, m., Pri­ce­, J. (1995). Ove­rcomi­ng sti­gma: cre­di­t for se­lf-i­mprove­me­nt

or di­scre­di­t for ne­e­di­ng to i­mprove­? Pe­rsonali­ty­ and Soci­al Psy­chology­ bul-le­ti­n. vol. 20. No. 2. P. 172–181.

113. Roge­rs, c. R. (1942). counse­li­ng and Psy­chothe­rapy­. Ne­w York­.114. Rušk­us, J. (2002). Ne­galės fe­nome­nas. monografi­ja. š­i­auli­ai­: š­U l-k­la.115. Sak­ali­nsk­as, v. (Re­d.). (1999). Otori­nolari­ngologi­ja. Audi­ologi­jos pradme­-

ny­s. vi­lni­us: baltos lank­os.116. Shak­e­spe­are­, t. (1993). Di­sable­d pe­ople­’s se­lf-organi­zati­on: a ne­w soci­al

move­me­nt? Di­sabi­li­ty­, Handi­cap & Soci­e­ty­, 8 (3), 249–264.117. She­are­r, A. (1981). Di­sabi­li­ty­: Whose­ Handi­cap. Ox­ford: black­we­ll.

39

118. Si­ge­lman, c. k. (1991). Soci­al di­stance­ from si­gmati­se­d groups: false­ con-se­nsus and false­ uni­que­ne­ss e­ffe­cts on re­spondi­ng. Re­habi­li­tati­on Psy­cho-logy­. vol. 36. No. 3. P. 139–151.

119. Si­ngh, D. k. (2003). Stude­nts wi­th di­sabi­li­ti­e­s and hi­ghe­r e­ducati­on. colle­-ge­ stude­nt journal, 37, 3, 367–379.

120. Squi­re­s, P. (1990). Anti­-Soci­al Poli­cy­: We­lfare­, ide­ology­ and the­ Di­sci­pli­na-ry­ State­. london: Harve­ste­r Whe­atshe­af.

121. Stone­, D. (1985). Di­sable­d State­. london: macmi­llan.122. Stošk­us, G. (2005). Ak­li­e­ji­ pri­e­š „Hansabank­ą­“. mū­sų žodi­s, 10, 6–7.123. Suslavi­či­us, A., vali­ck­as, G. (1995). Sutri­k­i­mų k­lasi­fi­k­aci­ja. A. bagdonas

(Re­d.). vi­lni­us.124. Suslavi­či­us, A., vali­ck­as, G. (1999). Soci­ali­nė psi­chologi­ja te­i­sėtvark­os dar-

buotojams. vi­lni­us. li­e­tuvos te­i­sės ak­ade­mi­jos l-k­la.125. Sutri­k­usi­os k­lausos asme­nų ugdy­mas i­r soci­ali­zaci­ja. konce­pci­ja, patvi­rti­n-

ta š­vi­e­ti­mo i­r mok­slo mi­ni­ste­ri­jos k­ole­gi­jos 1997-06-26 nutari­mu Nr. 39. (1997). vi­lni­us.

126. š­ulthe­i­sas, J. (1975). Ak­lųjų i­nte­graci­ja i­stori­ni­u i­r si­ste­mi­ni­u poži­ū­ri­u. vi­l-ni­us: lAD l-k­la.

127. tai­k­omoji­ ne­įgali­ųjų fi­zi­nė ve­i­k­la. (2003). R. Adomai­ti­e­nė, G. Augusti­nai­ty­tė-Jurči­k­oni­e­nė, J. mi­k­e­lk­e­vi­či­ū­tė i­r k­t. Sudary­toja i­r mok­sl. vadovė R. Adomai­-ti­e­nė. kaunas: lkkA l-k­la.

128. tarptauti­nė stati­sti­nė li­gų i­r sve­i­k­atos proble­mų k­lasi­fi­k­aci­ja. (1992). De­ši­m-toji­ re­dak­ci­ja (tlk-10). Že­ne­va: Pasauli­nė sve­i­k­atos organi­zaci­ja.

129. toločk­a, v. (1976). Ak­lųjų be­i­ si­lpnare­gi­ų globos, auk­lėji­mo i­r mok­y­mo or-gani­zavi­mas li­e­tuvoje­. Di­plomi­ni­s darbas. š­Pi de­fe­k­tologi­jos k­ate­dra. š­i­au-li­ai­.

130. turne­r, b. (1987). me­di­cal powe­r and Soci­al knowle­dge­. london: Sage­, 214.

131. turne­r, J. H. (1987). the­ structure­ of Soci­ologi­cal the­ory­. london: Dorse­y­ Pre­ss.

132. Uni­te­d Nati­ons. (1993). Standartd Rule­s on the­ Equali­zati­on of Opportuni­-ti­e­s for Pe­rsons wi­th Di­sabi­li­ti­e­s. A/RES/48/96 85 the­ ple­nary­ me­e­ti­ng 20 De­ce­mbe­r 1993.

133. vai­noras, A. ke­le­tas mi­nči­ų api­e­ soci­ali­ne­s įmone­s. mū­sų žodi­s, 11, 5–7.134. vale­nta, A. (2005). Ak­li­e­ji­ i­r mok­ėji­mo k­orte­lės. mū­sų žodi­s, 4, 8–9.135. vale­nta, A. (2005). Pi­ni­gai­ mū­sų – tai­sy­k­lės bank­o. mū­sų žodi­s, 2, 1–3.136. vande­rbi­lt, A. (1996). vi­sk­as api­e­ e­ti­k­e­tą­. vi­lni­us: me­lsa.137. vi­sual i­mpai­rme­nt i­n chi­ldre­n and adole­sce­nts. Jame­s E., Jan E., Re­ge­r D.,

fre­man, Ei­le­e­n P. Scott. Ne­w York­: Grune­ and Strati­on.138. vi­suome­nės poži­ū­ri­o į ne­gali­ą­ ty­ri­mas: atask­ai­ta (1999) / Ne­galės i­nforma-

ci­jos i­r k­onsultavi­mo bi­uras. (Rank­rašti­s). vi­lni­us.

40

139. Ward, l. (1987). talk­i­ng Poi­nts: the­ Ri­ght to vote­. london: cmH.140. Wi­rth, G. (1994). Sprachstörunge­n. Spre­chstörunge­n. ki­ndli­che­ Hörstörun-

ge­n. köln, 204–313, 789–793.141. Zola, i. (1982). Soci­al and cultural Di­si­nce­nti­ve­s to i­nde­pe­nde­nt li­vi­ng. Ar-

chi­ve­s of phy­si­cal me­di­ci­ne­ and Re­habi­li­tati­on, 63, 382–398.142. Že­lvy­s, R., (1995). be­ndravi­mo psi­chologi­ja. vi­lni­us.143. Графов, Ф. П. (1985), Слепой и зрячий. Москва: ВОС.144. Гудонис, В. (1999). Незрячий в обществе: социальные контакты.

Минск.145. Гудонис, В. (1999). Основы и перспективы социальной адаптации лиц с

пониженным зрением. Москва: Академия педагогических и социальных наук.

146. Зайцева, Г. Л. (1991). Дактилология. Жестовая речь. Москва.147. Замский, Х. С. (1974). История олигофренопедагогики. Москва.148. Королев, Ф. Ф. (1970). Логическое и историческое в педагогических

исследованиях. Советская педагогика, № 3.149. Лукша, В. В. (1986). Лицом к лицу. Москва: ВОС.150. Феоктистова, В. А. (1973). Очерки истории зарубежной тпфлопедагогики

и практики обучения слепых и слабовидящих детей. Ленинград.

41

Projek­to NEįGAlių­Jų­ PROfESiNėS REAbilitAciJOS

PASlAUGų­ tEikimAS tAikANt NOvAtORiš­kAS vEiklAS

mok­y­mo programa

Pro­fe­si­ni­o­ ko­nsul­ta­vi­mo­ kva­l­i­fi­ka­ci­jo­s kė­l­i­mo­ pro­gra­ma­ da­rbo­ bi­ržo­s spe­ci­a­l­i­sta­ms,

pe­da­go­ga­ms, ki­ti­e­ms me­di­a­to­ri­a­ms

Pro­gra­mo­s le­idinį pa­re­ngė SOciNt proje­k­to me­todi­ni­nk­as be­nas Gudi­navi­či­us

Sl 843. 2007-04-05. 2,75 le­i­dy­b. apsk­. l. ti­ražas 120. Užsak­y­mas 32.išle­i­do všį š­i­auli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­k­la, vi­lni­aus g. 88, lt-76285 š­i­auli­ai­.

El. p. le­i­dy­k­la@cr.su.lt, te­l. (8 ~ 41) 59 57 90, fak­s. (8 ~ 41) 52 09 80.inte­rne­to sve­tai­nė http://le­i­dy­k­la.su.lt/

Spausdi­no UAb „š­i­auli­ų k­ny­gri­šy­k­la“, P. luk­ši­o g. 9A, lt-76207 š­i­auli­ai­.