Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 60 (10118) * 2018 m. rugpjûèio 18 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2-9 p.

6 p.

5 p.

4 p.

8 p.

ES parama miðko savininkuiEuropos Sàjungos parama svarbi pri-

vaèiø miðkø savininkams miðkø bûkleigerinti ir miðkø ûkiui plëtoti. Prieð tei-kiant paraiðkà paramai gauti bûtina ið-samiai susipaþinti su priemonës para-mos ágyvendinimo taisyklëmis, tinkamu-mo kriterijais ir reikalavimais paramaigauti, bei su ásipareigojimais, kuriuosmiðkø savininkai turës vykdyti gavæ pa-ramà. Paraiðkos Nacionalinei mokëjimo agentûrai teikiamos uþ-pildant ÞÛMIS elektroninæ paraiðkos formà, naudojantis ÞÛMIS por-talo prieiga adresu https://zumis.lt. Paramos paraiðkø surinkimo ter-minai ir priemoniø ágyvendinimo taisyklës skelbiamos interneto sve-tainëse: www.zum.lt, www.nma.lt.

(Nuke l ta á 2 p . )

„Popieþiaus Pranciðkaus tiltai“Rugpjûèio 19 d. ðv. Roko atlaidø metu Jiezne lankysis raðytojas ir þurnalistas Tomas VILUCKAS ir

pristatys savo knygà „Popieþiaus Pranciðkaus tiltai“. Tai – knyga, padësianti pasiruoðti susitikimui supopieþiumi Pranciðkumi.

Vos tapæs popieþiumi Prancið-kus atsidûrë pasaulio dëmesio cent-re. Vieni já laiko pavojingu revoliu-cionieriumi, kiti – laukia ið jo gilu-miniø Baþnyèios reformø. Kas ðispopieþius ið tolimosios Argentinos?Kodël jis vienaip ar kitaip elgiasi?Kà reiðkia jo þodþiai apie ðeimossituacijà nûdienos pasaulyje, mote-rø vaidmená, kunigus? Kokia joBaþnyèios vizija? Ðios ir panaðiostemos apmàstomos Tomo Viluckoknygoje „Popieþiaus Pranciðkaustiltai“, kuri kartu su Ðventuoju Tëvukvieèia vaikðèioti jo tiesiamaisbendrystës tarp Dievo ir þmoniø til-tais.

Dþiaugiuosi, kad á Lietuvà besi-ruoðianèiam atvykti Ðventajam Tëvuibe inkvizicijos lauþø ar ekskomunikøpavyko nutiesti tiltus tarp religijos irtikëjimo, ástatymo ir Dievo þodþio, ka-tekizmo ir Evangelijos. Aèiû minèiøkonstruktoriui Tomui Viluckui uþ tiltàá Romos vyskupo Pranciðkaus dvasinápasaulá.

Brolis pranciðkonasBenediktas Jurèys OFM,

Klaipëdos ðv. PranciðkausAsyþieèio vienuolyno vyresnysis

Tomas Viluckas pristato Pran-ciðkø kaip novatoriø, bet ne populistà,greièiau kaip tëvà, mylinèià, atsakin-gà ir besiaukojanèià, tvirtà ir ðvelnià,teisingà ir gailestingà, atjauèianèià irreiklià, Kristaus pavyzdþiu sekanèià,visiems atvirà asmenybæ. Autorius ne-bijo paþvelgti á praeityje ir ðiomisdienomis opias Baþnyèios problemasPranciðkaus akimis, prabildamasDievo vaikams suprantama kalba.

Kun. Erastas Murauskas,Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos

Gimimo parapijos klebonas

(Nuke l ta á 3 p . )

Tomo Vilucko knyga yra vientiso pasakojimo apie popieþiø Pranciðkødovana. Joje atskleistos temos, kurios galëtø bûti aptariamos susëdusiø priestalo pavakaroti draugø rate, jei netikëtai kalba pasisuktø apie popieþiø irBaþnyèià. Tose diskusijose ji neretai apibûdinama kaip paslaptinga, neápras-ta ir paradoksali. Toks yra ir popieþius Pranciðkus, jei já maþai paþásti. Siekda-mas atskleisti ðio slëpinio ðydà, knygos autorius vedasi skaitytojà á susitikimàsu popieþiumi. Jis ðvelniai atveria skaitytojui temas, kurios daþnai, pasakvieno skyrelio pavadinimo, yra „paslaptys po uþraktu“. Ði knyga, tai ákvepiantispasakojimas protui ir ðirdþiai apie þmogø, kuris yra Dievo dovana Baþnyèiai,per kurià Vieðpats kalba ir mûsø tautai. Leiskimës neðami to vilties pliûpsnio,kurá dovanoja popieþius Pranciðkus savo misija ðiandienos pasaulyje! Jis nuolatmus dràsina. Net jo atvykimo á Lietuvà ðûkis primena: „Jëzus Kristus – mûsøviltis!“ (plg. 1 Tim. 1, 1).

Telðiø vyskupas Kæstutis Këvalas

Gerbiamas Tomas Viluckasmielai sutiko atsakyti ir á „Gyveni-mo“ klausimus.

Likite su „Gyvenimu“ ir ðiø metø

II pusmetá.

Prenumeruoti pigiau nei pirkti!

Ðimtmeèio vienybës banga vilnijoPakuonio parapijos parko kiemeliu

12 p.

Rugpjûèio viduryje lietuviai ðvenèia vasaros ir rudens sandûrà – Þolines. Tai - atsisveikinimo su þelmeni-mis ir gëlëmis diena, kuri minima nuo senø senovës. Ðia proga praëjusá ðeðtadiená Pakuonyje vyko miestelioðventë „Ðimtmeèio Þolinës Pakuonyje“, skirta Lietuvos valstybës atkûrimo 100-meèiui paminëti.

Ðiandien – mënulio prieðpilnis.Saulë teka 5 val. 59 min., leidþiasi 20

val. 44 min. Dienos ilgumas 14 val. 45 min. Vardadieniai: Mantautas, Mantautë, Mantë, Skovilas, Skovy-

da, Skovydas, rytoj – Argauda, Argaudas, Autrimpas, Balys, Boles-lovas, Bolius, Frumentas, Patrimpas, pirmadiená – Benona, Ber-narda, Bernardas, Berþas, Berþûna, Nemunas, Neringa, Samuelis,Tolvina, Tolvinas, antradiená – Gaudvaiðas, Gaudvyda, Gaudvydas,Medeina, Medeinë, Symantas, Syvainë.

Pagal Lietuvos kaimo plëtros2014 - 2020 m. programà nuo ðiømetø rugsëjo mënesio 3 d. prasidësparaiðkø priëmimas ES paramaigauti ðioms veiklos sritims: „Para-ma miðkø infrastruktûrai gerinti“,„Miðkø áveisimas“, „Miðkams pa-darytos þalos prevencija ir atlygini-mas“. Paraiðkos minëtoms veiklos

sritims bus priimamos iki ðiø metøspalio 31 d.

„Parama miðkøinfrastruktûrai gerinti“

Ðios srities prioritetai: skatintitvarø miðkø valdymà; didinti miðkøûkio perspektyvumà. Paramos

Pienoûkiødþiazas

(Anti)pasekmës á konservatoriøpolitinæ sàskaità

„Moravskio niekadanegali bûti per daug...“

5 dalykai apie pensijøperskaièiavimà, kuriuossvarbu þinoti senjorams

Kai kvepia þolynai...

10 p.

Þolynai gydo,gardina,dþiugina...12 p.

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 2 p.

tikslinë sritis - miðkininkystësekonominës vertës didinimas irmiðko plotø plëtra remiant miðkokeliø árengimà bei rekonstrukcijà.Pagal ðià programà planuojamaremti miðko keliø su þvyro danga irkitø su miðko keliais susijusiøárenginiø (statiniø) árengimà ir (ar)rekonstrukcijà. Paramos galikreiptis fiziniai ir juridiniai miðkovaldytojai ar miðko valdytojøgrupës.

Svarbiausi tinkamumo kriterijaiparamai gauti:. kai projektas vykdomas kartusu partneriais, turi bûti pateiktajungtinës veiklos (partnerystës)sutartis;. numatomi árengti ar rekonst-ruoti miðko keliai ir susijæ árenginiaituri bûti suprojektuoti vidinësmiðkotvarkos projekte ir turi bûtiparengtas bendras visam projektuiinfrastruktûros techninis projektas.

Parama vienam projektui nega-li virðyti 200 tûkst. eurø, 2014-2020m. laikotarpiui - 400 tûkst. eurø vie-nam paramos gavëjui. Didþiausiasgalimas paramos intensyvumas vie-nam projektui – 80 proc. visø tin-kamø finansuoti iðlaidø.

„Miðko veisimas“Priemonës „Investicijos á miðko

plotø plëtrà ir miðkø gyvybingumogerinimà“ veiklos srities „Miðkoveisimas“ prisideda prie tikslinëssrities ágyvendinimo – anglies dvi-deginio absorbavimo ir jo emisijosþemës ûkyje ir miðkininkystëje ma-þinimo. Miðko veisimui numatomateikti vienkartinæ kompensacinæ ið-mokà. Parama bus skiriama áveistomiðko prieþiûrai, apsaugai ir ugdy-mui (12 metø mokama kasmetinëkompensacinë iðmoka). Paramosgali kreiptis juridiniai ir ne jaunesnikaip 18 metø amþiaus fiziniai asme-nys, kuriems þeldintina þemë, pla-nuojama apþeldinti miðku, priklau-so nuosavybës teise bei savivaldy-bës, kurios tokià þemæ valdo pati-këjimo teise. Vienkartinë miðkoáveisimo, taip pat kasmetinës prie-þiûros, apsaugos ir ugdymo iðmo-kos bus apskaièiuojamos kiekvie-nam projektui atskirai, priklauso-mai nuo veisiamø þeldiniø rûðinëssudëties (atskirø þeldiniø ákainiølentelë pateikta priemonës „In-vesticijos á miðko plotø plëtrà ir mið-kø gyvybingumo gerinimà“ veiklossritis „Miðko veisimas“ ágyvendi-nimo taisyklëse).

Svarbiausi tinkamumo kriterijaiparamai gauti:. veisiamo miðko plotas nemaþesnis kaip 0,5 ha, iðskyrusplotus, besiribojanèius su miðku;. leidimas áveisti miðkà nemiðko þemëje;. Miðko þeldinimo ir þëlimoprojektas;. miðko þeldiniø rûðinëje su-dëtyje turi bûti ne maþiau kaip 10proc. lapuoèiø medþiø rûðiø, bet nedaugiau kaip 60 proc. àþuolø ir (ar-ba) 40 proc. liepø.

Didþiausia paramos suma per3 fiskaliniø metø laikotarpá vienaiámonei – 200 tûkst. eurø.

„Miðkams padarytos þalosprevencija ir atlyginimas“Veikla „Miðkams padarytos þa-

los prevencija ir atlyginimas“ re-miama siekiant atkurti, iðsaugoti ir

pagerinti nuo miðkininkystës pri-klausanèias ekosistemas bei skatintiefektyvø iðtekliø naudojimà. Pagalðià veiklos sritá bus remiama tokiaveikla: miðkø prieðgaisrinës apsau-gos infrastruktûros kûrimas; miðkøgaisrø stebësenos ir praneðimo apiejuos árangos diegimas ir gerinimas;stichinës nelaimës paþeisto miðkoatkûrimas. Paramos gali kreiptisprivaèiø ir valstybiniø miðkø val-dytojai.

Svarbiausi tinkamumo kriterijaiparamai gauti:. parama paþeistam miðkui at-kurti suteikiama su sàlyga, kad pa-þeistas ne maþesnis nei 0,5 ha miðkoplotas, kuriame paþeista daugiaukaip 20 proc. medþiø, ir pateikia-mas Miðko þeldinimo ir þëlimoprojektas;. parama prevencinëms prieð-gaisrinëms priemonëms skiriamamiðko teritorijoms priskirtoms di-delës ar vidutinës gaisrø rizikos gru-pëms ir pateikus vidinës miðko-tvarkos projektà, kuriame supro-jektuotos ðios priemonës.

Parama vienam projektui negalivirðyti 200 tûkst. eurø, 2014-2020m. laikotarpiui - 400 tûkst. eurøvienam paramos gavëjui.

Iki rugpjûèio 31 d. dar prii-mamos paraiðkos paramai „Inves-ticijos, kuriomis didinamas miðkøekosistemø atsparumas ir aplin-kosauginë vertë“ gauti.

Veiklos prioritetai: atkurti, ið-saugoti ir pagerinti nuo miðkinin-kystës priklausanèias ekosistemas.Tikslinës sritys: bioávairovës, aukð-tos gamtinës vertës medynø atsta-tymas ir iðsaugojimas bei veiklø,prisidedanèiø prie aplinkai palan-kiø ûkininkavimo sistemø, auga-lijos ir gyvûnijos zonø miðkuosekûrimo ir (arba) jø prieþiûros ge-rinimo, skatinimas. Parama sutei-kiama siekiant didinti miðkø eko-sistemø atsparumà ir aplinkosau-ginæ vertæ ir skatinti ekosistemøatkûrimà bei prieþiûrà áskaitant nei-giamo klimato kaitos poveikio ðvel-ninimà. Ðiuo atveju paramà galësgauti privaèiø ir valstybiniø miðkøvaldytojai, taèiau iðskirtinai tik kai-mo vietovëse. Planuojama remti:vieðojo naudojimo rekreacinës mið-ko infrastruktûros árengimà ir at-naujinimà; pamiðkiø formavimà;miðkuose esanèiø saugomø natû-raliø buveiniø ar saugomø rûðiø bu-veiniø atkûrimà arba bûdingos mið-ko struktûros palaikymà; nevietiniømedþiø rûðiø medynø (kai nevie-tinës medþiø rûðys medyne yra vy-raujanèios) pertvarkymà (rekonst-rukcija) á vietiniø medþiø rûðiø me-dynus; vienkartiná jaunuolynø ug-dymà; bei vidinës miðkotvarkos irMiðko þeldinimo ir þëlimo pro-jektø, kaip savarankiðkos inves-ticijos, rengimà.

Parama projektui negali virðyti50 tûkst. eurø. Didþiausias galimasparamos intensyvumas vienam pro-jektui – 90 proc. visø tinkamø fi-nansuoti iðlaidø, iðskyrus atvejus,kai praðoma maþesnio intensyvu-mo. Jaunuolynø ugdymo veiklai pa-rama skiriama, mokant vienkartinænustatyto dydþio (197 Eur) kom-pensacinæ iðmokà uþ planuojamàiðugdyti jaunuolyno hektarà.

Informacija parengtaAplinkos ministerijos uþsakymu

ES parama miðko savininkui(Atkelta ið 1 p.)

Uþs.Nr.54

„Savomis rankomis naikiname pieno ûkius, sausra – tik patogi prieþastis uþmigdyti sàþinæ, – sakoLietuvos pieno gamintojø asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, – dar neiðblëso kartëlis dël likviduotoÐilavoto bendrovës pieno ûkio, kai svetur iðvaþiavo aðtuoni ðimtai karviø, neseniai Varënos rajone parduotaseptyniø ðimtø karviø banda, ðiek tiek maþesnës, bet irgi ðimtinës – Panevëþio, Kupiðkio, Ðilutës rajonuose.Vien per pusmetá ðalies pieno ûkis neteko ðimto tûkstanèiø karviø, kuriø dauguma atsidûrë kaimyninësLenkijos fermose.“

Pasak J. Vilionio, tokià situacijàiðprovokavo ne tik pieno gamyboskaðtø nepadengianèios supirkimokainos, paèios maþiausios ES, betir politiniai sprendimai. Prieð kelio-lika metø Lietuvos pieno gaminto-jams (karviø laikytojams) ið bend-rijos fondø buvo skirta 223 mln. Eur(770 mln. Lt) atsisakyti verslo, ið-parduoti galvijus. Dabar jau siûlo-ma parama atkurti pieno ûkius. Ða-lies politikø mesta replika apie mili-jonà karviø Lietuvoje tebuvo pigustriukas. „Teturime keturias deðim-tis pieno ûkiø, kuriuose laikoma podaugiau nei 500 karviø, o likusieji20 tûkstanèiø ûkininkø vien ið pa-siaukojimo pienininkystës verslo il-gai neiðlaikys,“ – ásitikinæs J.Vilionis.

LPGA vadovui gelia ðirdá dëlpolitikø siekio prieðinti stambiuo-sius ir smulkiuosius pieno gamin-tojus, ávairiais metodais bausti ieð-kanèiuosius teisingo, proporcingoádëtam triûsui, pieno kainos pa-skirstymo. „Prancûzijos preziden-tas geba palaikyti protestuojanèiuspieno gamintojus, o Lietuvos val-dininkai net karvës prie Seimo ne-leido atsivesti,“ – sako LPGA prezi-dentas Jonas Vilionis.

Laimi kovojantieji„Tas, kuris kovoja, gali ir pra-

laimëti, bet tas, kuris nekovoja, jau

„Iniciatyvos teisë ðiandien priklauso pieno gamintojams,“ – sutariaEuropos pieno tarybos prezidentas E. Ðopgesas ir þemës ûkio ministrasG. Surplys.

„Stambûs pieno ûkiai kuriaverslà, o smulkûs uþtikrina kaimogyvybingumà,“ – sako LPGA prezi-dentas J. Vilionis.

pralaimëjo,“ – dalyvaudamasLPGA 25-meèio konferencijoje Pa-ðventupio kaime kalbëjo Europospieno tarybos (EPT) prezidentasErvinas Ðopgesas. Belgijoje jis turiEuropos Sàjungos ðalims standar-tinio dydþio pieno ûká (70 karviø ir70 ha þemës), kuriame dirba su ðei-mos nariais. Lietuvos ûkininkusEPT prezidentas ragino kovoti dëlpieno gamintojø interesø ir teisin-gos pieno supirkimo kainos. „Mes,ûkininkai, maitiname tautà, norimebûti savarankiðki, gauti pajamø iðsavo ûkiø ir nepriklausyti nuo ES

Pieno ûkiø dþiazas

ES parama maisto produktais Prienø miestebus teikiama nuo 2018 m. rugpjûèio 20 d. iki rug-pjûèio 31 d., pirmadieniais, antradieniais, tre-èiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais nuo16.00 iki 18.00 val.

Maisto produktus kvieèiame atsiimti adresu:Kæstuèio g. 63, Prienai (buvusi Prienø specialiojimokykla). Praðome turëti asmens tapatybæpatvirtinantá dokumentà.

Vienam labiausiai nepasiturinèiam asmeniuiskirtas maisto produktø kiekis:

Eil.Nr.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Maisto produktas

Aliejus

Plikyti ryþiai

Trijø grûdø kruopos

Mësos konservai

Saldintas sutirðtintas pienas

Konservuota darþoviø sriuba

Sausi pusryèiai

Konservuoti þirneliai

Kiekis (vnt.)

1

1

1

3

2

1

1

1

ES parama maisto produktais Prienø mieste

(Nukel ta á 9 p . )

Praëjusá savaitgalá ðaliessklandytojams baigësi didysisvarþybø maratonas. Trakø rajone,Paluknyje, ásikûrusiame Vilniausaeroklube dël Lietuvos klubinësklasës èempiono vardo kovojo 29pilotai ið Birþø, Kauno, Klaipëdos,Telðiø ir Vilniaus.

Palankûs orai leido ávykdyti að-tuonias uþduotis. Triumfavo Kau-no apskrities aviacijos sporto klubo(KAASK) narys Darius Liaugau-das, atskiruose pratimuose iðkovo-jæs net tris aukso ir du sidabro me-dalius. Antras liko Linas Mieþlaið-kis (KAASK), treèias – Ringaudas

Kikalas ið Klaipëdos. KAASK gar-bæ gynë ir du prieniðkiai: MartynasÐliþys uþëmë vienuoliktà vietà, Edi-ta Skalskienë - dvyliktà. Jau eilæmetø Edita yra vienintelë èem-pionatuose dalyvaujanti moteris.

Tuo pat metu Èekijos Respub-likoje vyko Pasaulio sklandymoèempionatas 18 metrø, 20 metrø iratviroje klasëje. Lietuvai atstovavoKAASK nariai Adomas Grabskisir Kæstutis Miliûnas, skraidæ18 mklasëje, bei 20 m klasëje dvivieèiusklandytuvu á padangæ kilæ VladasMotûza su Igoriu Volkovu. Tarp 42dalyviø Adomas liko dvyliktas, Kæs-tutis tenkinosi 42 vieta. Vlado irIgorio ekipaþas, atskiruose prati-

Sklandytojø startai

muose uþëmæs dvi treèias ir kartàantrà vietas, bendroje áskaitoje likodvyliktas. Ðioje klasëje dël nugalë-tojo vardo kovojo 18 pilotø.

Pagrindinës varþybos jau bai-gësi, bet iki sezono pabaigos savait-galiais Pociûnuose dar vyksta Anta-no Ruko taurës varþybos. Jau ávyk-dyta 15 uþduoèiø. Á lyderiø gretasiðsiverþë Laurynas Ðupinys, Artû-ras Klimaðauskas ir Gvidas Sabec-kis. Dël A. Ruko taurës varþosi 15pilotø.

Rugpjûèio pabaigoje Këdai-niuose susikaus ir jaunieji sklandy-tojai, skraidantys vaikiðkais sklan-dytuvais LAK-16.

Onutë Valkauskienë

Darius Liaugaudas.

Aut

orës

nuo

trauk

os

Edita Skalskienë.

2018 m. rugpjûèio 18 d.3 p. Nr.60 (10118)

„Popieþiaus Pranciðkaus tiltai“

- Religinio gyvenimo aktualijos – Jumsartima tema. Jas nagrinëjote ir anksèiauiðleistose knygose „Malonës versmës“ bei„Laikas po dangumi“, - bet raðyti knygàapie Romos popieþiø – labai dràsus þings-nis. Kaip gimë mintis imtis tokio svarbaus,bet kartu ir labai atsakingo darbo?

- Mintis atëjo ið karto, kai tik suþinojauapie Popieþiaus Pranciðkaus vizità á Lietuvà.Tiesiog supratau, kad reikia padëti Lietuvosþmonëms geriau pasiruoðti susitikimui su Po-pieþiumi, kad Pranciðkus jiems taptø artimes-nis, kad jie jo nepriimtø, kaip kaþko labai toli-mo.

Bûtent tai ir tapo pretekstu prabilti, juolabiau, kad apie Pranciðkaus veiklà ir gyveni-mà raðiau ir anksèiau spaudoje, tad buvausukaupæs daug ir ávairios medþiagos.

Popieþiaus Pranciðkaus veikla domiuosinuo pat jo iðrinkimo, nes ið karto pajutau,kad su ðio Popieþiaus iðrinkimu prasidës di-delës permainos.

- Ar Jûsø lûkesèiai ir viltys pasiteisino?- Taip. Pirmiausia mane þavi tai, kad Pran-

ciðkus iðëjo ið savo statuso, kad jam labaisvarbûs maþiausi þmonës, o ne didþiavyriai.Jis atsigræþë á þmogø, jo kanèià, pradëjo kal-bëti apie socialiná teisingumà. Popieþius pasi-sako uþ baþnyèià, kuri nebijotø klysti, bûtøatsidavusi Vieðpaèiui ir þmogui.

Ir dar. Pranciðkus tarp katalikø leido dis-kusijas. Praktiðkai nebeliko temø, kuriomisbûtø draudþiama diskutuoti. Tegul jos ir ne-patogios baþnyèiai, tegul ir kelia negeroves.Popieþius ir pats kalba apie jas, ir nemaskuojajø. Pranciðkus yra pirmas Popieþius, grieþtaismerkiantis klerikalizmà, anksèiau në vienasÐventasis Tëvas ðia tema nekalbëjo.

- Kaip manote, kuo Lietuvai svarbusPopieþiaus Pranciðkaus vizitas?

- Tai tik dar kartà patvirtina, kad Prancið-kus pirmiausia galvoja apie tuos, kuriems rei-kia paramos, padràsinimo kovojant su socia-liniu neteisingumu, skurdu, susiprieðinimu.Taigi jis galvoja apie tuos, kuriems reikia su-teikti vilties.

Pavyzdþiui, Popieþius dar nëra lankæsisPrancûzijoje, kuri pirmoji priëme krikðtà, oatvyksta á Lietuvà, kuri krikðtà priëmë pas-kutinë Europoje. Tai mums, áþengusiems á ant-rà atkurtos valstybës ðimtmetá – tai padràsi-nimas keistis, siekti dvasingumo, neprarastitikëjimo ir vilties.

- Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi Ramutë Ðimukauskaitë

Apie maneGimiau ir uþaugau pa-

prastø, kukliø, bet nuosta-biø þmoniø – statybininko

Broniaus ir virëjos Stefanijos ðeimoje. Ði ðei-ma drauge yra áprasta ir unikali. Mat visi trysjoje gimæ berniukai atsineðë á gyvenimà ne-galià – raumenø atrofijà. Að buvau vy-riausias, Marius – vidurinis, o Evaldas – jau-nëlis. Mes nuo vaikystës labai mylëjome vie-nas kità ir labai didþiavomës tuo, kad esametrys. Mes tarsi sudarëme bendruomenæ,kurioje, þinoma, svarbus elementas buvo tas,kad visi trys broliai buvome neágalûs. Deja,1993 m. netekome jauniausio brolio, kurisiðkeliavo á Tëvo namus. Nuo tada prasidëjomûsø su broliu Mariumi bendra veikla irgyvenimas, kuris kiek pasikeitë, kai 2004 m.sukûrëme savo ðeimas.

Kai man buvo 20 m., ávyko vertybinis lû-þis, að átikëjau Dievà. Iki tol gyvenau visiðkaiuþdarai, galvojau, kad gyvenimas – sumautasdalykas. Nenuostabu, juk gyvenau tarybinëjevisuomenëje, kuri buvo segregacinë. Gyven-damas joje jauèiausi jos paraðtëje, taip lygmanæs nëra: iðsilavinimas – apleistas, esu lygir nemokytinas. Jau paauglystëje supratæs,jog negalësiu baigti mokslø kartu su savobendraamþiais (t.y. lankyti mokyklos) nu-sprendþiau neatsilikti nuo jø. Todël labai daugskaièiau. Perskaièiau tuo metu visà prieinamàliteratûros (ypaè nacionalinës) klasikà.

Gráþdamas prie savo minëto pokyèio(krikðèioniø vadinamo atsivertimu), noriupaþymëti, kad bûtent po jo labai prasiplëtëmano akiratis. Kitaip pradëjau vertinti gyve-nimà, o paauglystëje atsiskleidæs þingeidu-mas ágavo dar didesná mastà. Domëjausiávairiomis teologijos, filosofijos, psichologijostemomis. Pradëjau skaityti mokslinæ lite-ratûrà, iðmokau prancûzø kalbà. Mokymasiskalbos – motyvacijos klausimas. Ið pradþiøkeletà mënesiø pas mus su broliu ateidavoprancûzø kalbos mokytoja. Iðmokom pa-grindus, o paskui ëmëm prancûziðkas knygasir po vienà þodá versdavome. Toks buvo manokalbos mokymasis. Noras paþinti tiesà buvovariklis, kuris vedë á prieká. Iðmokæ kalbà,pradëjom klausytis teologiniø, filosofiniø pa-skaitø, kurias, áraðytas á kasetes, atveþdavobièiuliai ið Prancûzijos, skaityti tos paèioskrypties uþsieninæ literatûrà.

Intensyviai saviðvietai skyriau apie 10metø. Mane traukë ir vis dar domina ne tikteologija, bet ir filosofija. Todël straipsniusraðau ne tik teologinëmis, bet ir politinëmisbei kitomis temomis. Taigi mano gyvenimesaviugda uþëmë ir vis dar uþima labai svarbiàvietà. Be abejonës, esu labai dëkingas savotëvams, kurie sudarë visas sàlygas tuo uþsi-imti. Að galëjau ramiai sëdëti ir kelias valan-das per dienà skaityti, klausyti paskaitø áraðø,mokytis kalbø. Taèiau siekiant tikslø, moty-vacija yra bene svarbiausia. Tuo laikotarpiunesiekiau iðsimokslinti, kaþko pasiekti, tie-siog pasikartosiu, jog man svarbu buvo patspaþinimas. Suvokiau, kad að nepaþástu, kasyra Dievas, pasaulis, þmogus. Siekis atsakytiá ðiuos klausimus tapo labai svarbiu postûmiueiti á prieká ir domëtis, kà apie tai byloja þmo-nijos praeities ir dabarties iðmintis.

Negalvojau, kad po to kaþkà raðysiu, kal-bësiu, dalinsiuos ar pan. Net ir tokio potrau-kio nebuvo. Ðiandien manau, jog mano sëk-mës paslaptis yra bûtent noras paþinti, kurisbuvo labai stiprus ir vedë pirmyn. Nors savi-ugdai skyriau labai daug laiko, að vis dar ne-galiu sakyti, kad man pakanka sukaupto ba-gaþo, man jo ir toliau reikia, todël vyksta pas-tovus kompetencijos auginimas (këlimas).Kitaip tariant, esu mokymosi visà gyvenimàidëjos ðalininkas.

Taip pat su broliu bei bièiuliais buvom ákû-ræ katalikiðkà bendruomenæ. Rinkdavomëspasidalinimams, tekstø analizei, organizuo-davome rekolekcijas, diskusijas, kaip paþintiÐventàjá Raðtà, Baþnyèios mokymà, teologijà,nes to labai trûksta þmonëms mûsø ðalyje.Kviesdavome paskaitininkus ir patys jas ves-davome. Taigi turëjome gyvà santyká su þmo-nëmis. Be to, su broliu priiminëdavome þmo-nes, siekdami padëti jiems susigaudyti, su-sidoroti su jø problemomis. Patys þmoniønesikviesdavome, bet jie susiþinodavo apiemus ir atvaþiuodavo ið ávairiø Lietuvos vietø,pasitikëjo mumis. Taip prasiplëtë gyvoji patir-tis, nebuvome uþsidaræ vien tarp knygø.

Vieðoje erdvëje aktyviai pradëjau reikðtisnuo 2003 metø, tuomet buvau 33 m. amþiaus.Savo pirmàjá straipsná pasiûliau „Katalikø pa-saulio“ þurnalui. Vëliau redaktorë prisipaþi-no, kad netikëjo, jog tai mano autorinis dar-bas, bet po kito straipsnio abejonës iðsisklai-dë. Netrukus prasidëjo bendradarbiavimassu „Bernardinai.lt“, gavau pasiûlymø bend-radarbiauti ir su kitais leidiniais.

Taèiau pirmiausia man reikëjo patikëti,kad að galiu valdyti kompiuterá, turëjau iðmo-kti juo dirbti. O kaip galima valdyti kompiu-terá judinant tik du pirðtus? Brolio paskatintas– ryþausi. Pirmà kartà atsisëdus prie kom-piuterio mane apëmë bejëgiðkumas, nes vie-nà þodá surinkau per kelias minutes. Atrodë,kad tai – beviltiðka, abejojau, kad galësiu ra-ðyti. Vis dëlto sukaupæs dràsà mokiausi, pokiek laiko pamaèiau, kad dirbti kompiuteriutikrai galiu. Labai svarbu – noras. O að labaitroðkau nelikti vienas su savo vidiniu bagaþu.Be to, ruoðiausi santuokai ir buvo aiðku, kadnegalësiu gyventi tik ið socialinës iðmokos,nes ðeimai reikës daugiau lëðø. Suvokiau, jog

minèiø reiðkimas yra tai, kà að galiu, o raðy-mas – mano ðansas.

Beje, manæs daug kas klausia, kaip að ra-ðau, ir stebisi, jog pats. Kompiuterá valdaupelës pagalba, naudojuosi virtualia klavia-tûra, – vienas pelës paspaudimas yra vienaraidë. Mano raðymo tempà galima bûtø suly-ginti su þmogaus, renkanèio tekstà vienupirðtu. Beje, mano darbas ágautø pagreitátuomet, jei Lietuvoje bûtø sukurta programavaldyti „Wordà“ balsu.

Man negalia – gyvenimo bûdas, manobuvimo sàlyga, jei að ðios sàlygos nepriimutai – mano konfliktas su savimi paèiu garan-tuotas. Negalià turime priimti ir þvelgti á savekaip á þmogiðkà bûtybæ. Buvimas kitokiu, t.y.neágaliu, nereiðkia bûdvardþio. Neágaliejidaþnai sako: „að esu normalus, esu kaip kiti“.Toks standartø primetimas labai spaudþia,nes asmuo stengiasi bûti kaip kiti, taip pa-neigdamas savo individualumà, kitoniðku-mà. Bûtent kitoniðkumas bet kuriai bendruo-menei, visuomenei suteikia þavesio, kuo vi-suomenë ávairiapusiðkesnë, tuo ji – ypatin-gesnë, ádomesnë. Mes neturime visi bûtivienodai apsirengæ, vienodai valgyti, juoktis,klausyti tos paèios muzikos ir t.t. Tokie kaipkiti mes esame teisiø poþiûriu, nes turimtokià pat teisæ á darbà, tokià pat teisæ á sàþinëslaisvæ, tokià pat teisæ á ðeimà ir pan. Taèiaukaip asmenybës, kaip þmogiðkos bûtybës,kiekvienas turime teisæ á kitoniðkumà.Kitoniðkumu, kuris praturtina santykius, galitapti ir negalia.

Baigdamas norëèiau akcentuoti, kad la-bai svarbu þmogui neatsiriboti nuoaplinkiniø skausmo, vienatvës, kanèios siena,nes jei jums atrodo, kad esate þmoniøatmesti, Dievas paslaptingu bûdu yra ðalia.Visiems, kurie jauèiasi gyvenimo paraðtëje,linkiu atrasti savyje norà neuþsidaryti, ne-bijoti „perþengti“ savæs ir patikëti, jog galitedaugiau, nei egzistuoti ir leisti dienas savovienatvës bokðte. Kiekvienas gali daugiau neikaip nors sulaukti dar vienos kasdieniðkairutiniðkos dienos. Ðiame pasaulyje yra labaidaug ádomiø ir nuostabiø dalykø, paþinkiteir iðnaudokite juos.

„Pasaulis pagal Tomà“

(Atkelta ið 1 p.)

„... atsigræþë á þmogø,jo kanèià...“

Ieðkoti patirties – pas kolegas Pastaruoju metu Prienø globos namuose apgyvendinama visdaugiau jaunesnio amþiaus asmenø, kuriems reika uþtikrinti gyvenimokokybæ. Prienø globos namai du deðimtmeèius specializavosi dirbtisu vyresnio amþiaus asmenimis, todël reikalingos naujos patirtystenkinant individualius globojamø jaunesnio amþiaus asmenøporeikius.

Prienø globos namø socialiniaiir sveikatos prieþiûros skyriausdarbuotojai lankësi Utenos ir Uk-mergës rajono Jasiuliðkiø sociali-nës globos namuose, norëdamisusipaþinti su gerosiomis prakti-nëmis patirtimis, kaip organizuo-jant jaunesnio amþiaus specialiøjøporeikiø asmenø uþimtumà, tenki-nant ávairius individualius porei-kius, lûkesèius.

Kartu diskutuota apie ásisenë-jusias ilgalaikës prieþiûros siste-mos problemas: socialinës sritiespersonalo funkcijas, socialinio dar-

bo esmæ globos ástaigose, kai visdidëja slaugomø þmoniø skaièius,socialinës globos namø suaugusiø-jø gyventojø paruoðimà integruotiá bendruomenæ ir realias jø gali-mybes gyventi savarankiðkai, iðëjusið ástaigos, vis sunkesná personalodarbà, didëjanèius ir neatlaikomaistampanèius psichologinius krûvius,kai vis auga reikalavimai, sveikatospaslaugø organizavimo iððûkius irt.t.

Angelë BajorienëPrienø globos namø

direktorës pavaduotojasocialiniams reikalamsKartu su kolegomis Ukmergës rajono Jasiuliðkiø globos namuose.

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 4 p.

Rytas STASELIS

VÁ Valstybiniø miðkø urëdijavykdo kompleksinæ miðkø ûkioveiklà ir yra svarbi ðalies miðkø ûkiosektoriaus plëtros dalyvë. Pagalgaliojanèius teisës aktus ámonëdidþiàjà dalá, daugiau nei 93 proc.,pagamintos medienos ir miðko kir-timo liekanø realizuoja didmeninësprekybos aukcionuose, kuriuosadministruoja valstybës valdomaUAB „Baltpool“. Ir tik 7 proc. nuometinio parduodamos medienoskiekio ástatymø numatyta tvarkaleidþiama realizuoti maþmeninëjerinkoje.

„Parduodami medienà maþme-ninëje rinkoje, prioritetà skiriamegyventojø aprûpinimui malkinemediena. Gyventojai þaliavos kuruipigiausiai gali ásigyti tiesiogiai iðValstybiniø miðkø urëdijos pirk-dami nenukirsto miðko arba miðkoruoðos liekanø, tai yra nuopjovø,medþiø virðûniø, ðakø, ir patys pasi-ruoðti malkø. Ir vienu, ir kitu atvejuvidutinë þaliavos kaina yra apie 3eurus uþ kubiná metrà. Aiðku, tokiuatveju gyventojai turi patys pasirû-pinti miðko ruoðos atliekø ar malkøiðveþimu, ir vis tiek tai yra kelias-

deðimt kartø pigiau nei perkant pa-ruoðtas malkas“, – sako Valstybiniømiðkø urëdijos direktorius MariusPulkauninkas.

Vadovas primena, kad dël ne-nukirsto miðko arba medienos ruo-ðos liekanø gyventojai gali kreiptistiesiogiai á Valstybiniø miðkø urë-dijos padaliniø girininkijas.

Pasak direktoriaus, malkinësmedienos gyventojai gali ásigyti irjau minëtuose „Baltpool“ vykdo-muose prekybos aukcionuose, nesjuose gali dalyvauti ne tik juridiniai,bet ir fiziniai asmenys.

Valstybiniø miðkø urëdija kainøbirþoje nenustato. Kainos susifor-muoja priklausomai nuo paklausosir pasiûlos. Lemiamà átakà kainomsbirþoje formuotis turi pirkëjø siû-lomos medienos ásigijimo kainos.Malkinës medienos maþmeninëkaina (t. y. ir kaina gyventojams)nustatoma po medienos pardavimoaukcionø. Pagal LRV patvirtintasÞaliavinës medienos ir kirtimo lie-kanø pardavimo tvarkos apraðà, jinegali bûti maþesnë uþ didmeninækainà.

Ávykus 2018 m. antrojo pusme-

èio aukcionams, rinkoje susiforma-vo vidutinë 33 eurø uþ kubiná met-rà malkinës medienos didmeninëpardavimo kaina. Uþ tokià kainàmalkinæ medienà didmeninëje rin-koje gali pirkti ir gyventojai, irdidmenininkai, ir galutiniø produk-tø, tai yra malkø, gamintojai irpardavëjai.

„Noriu atkreipti dëmesá, kad jeigyventojai nenori ar neturi galimy-biø dalyvauti aukcionuose, malkinæmedienà gali pirkti tiesiogiai IðValstybiniø miðkø urëdijos padali-niø. Ðiuo atveju kaina nustatomapagal LR Vyriausybës patvirtintàtvarkà ir yra artima to laikotarpiobirþos kainai“, – kainodaros prin-cipus aiðkina Valstybiniø miðkø urë-dijos vadovas. Pasak MariausPulkauninko, pirkdami malkinæmedienà ið Valstybiniø miðkø urë-dijos regioniniø padaliniø, gyven-tojai moka tik apie 5 proc. daugiaunei birþos kaina.

Valstybiniø miðkø urëdija 2017metais ið viso pardavë 3,68 mln. ku-biniø metrø þaliavinës medienos.17 proc. ðio kiekio, arba 610 tûkst.kubiniø metrø, buvo malkinë me-diena. 2017 m. tiesiogiai ið Valsty-biniø miðkø urëdijos gyventojainupirko 100 tûkst. kubiniø metrømalkinës medienos.

VÁ Valstybiniø miðkø urëdijosinformacija

Malkinæ medienà gyventojai gali pirktiir tiesiai ið Valstybiniø miðkø urëdijos

Lietuvos gyventojams sukrutus ruoðti kuro atsargas þiemos se-zonui, VÁ Valstybiniø miðkø urëdija kvieèia juos kreiptis tiesiai ágirininkijas ir ásigyti pigiausios rinkoje malkinës medienos, kurioskaina uþ kubiná metrà yra apie 3 eurus.

Leidimo ekshumuoti þmogauspalaikus iðdavimo tvarka

Kiekvienais metais á Nacionalinio visuomenës sveikatos centro Kau-no departamento Prienø skyriø kreipiasi 2-3 Prienø rajono ir Birðtonosavivaldybiø gyventojai dël leidimo ekshumuoti þmogaus palaikus(toliau – Leidimas), turint tikslà juos perlaidoti kitose kapinëse.

Ekshumavimo tvarkà nustatoLietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos 2012 m. bir-þelio 29 d. ásakymu Nr. V-662patvirtintos „Leidimo ekshumuotiþmogaus palaikus iðdavimotaisyklës“.

Fizinis asmuo, norintis gautiLeidimà (toliau – pareiðkëjas), turipateikti:

- laisvos formos motyvuotàpraðymà;

- pareiðkëjo asmens tapatybæpatvirtinanèio dokumento kopijà;

- pareiðkëjo giminystës ryðá supalaidotu þmogumi patvirtinanèiodokumento kopijà;

- palaidojimo vietà ir laikà(vietovë, kapo numeris ir data)patvirtinanèiø dokumentø kopijas;

- asmens mirties liudijimo ko-pijà, jei asmuo miræs iki 2017 m.sausio 1 d.

Praðymus dël Leidimo turëtø

pateikti artimieji giminaièiai. Lie-tuvos Respublikos Civilinio kodek-so patvirtinimo, ásigaliojimo irágyvendinimo ástatymo 3.135 str.nurodyta, kad artimaisiais giminai-èiais pripaþástami tiesiosios linijosgiminaièiai iki antrojo laipsnioimtinai (tëvai ir vaikai, seneliai irvaikaièiai) ir ðoninës linijos antrojolaipsnio giminaièiai (broliai ir se-serys). Pateikiant praðymus negiminaièiams, privalo bûti pateiktijiems suteikti ágaliojimai.

Sprendimas iðduoti Leidimàyra priimamas ir apie priimtàsprendimà praneðama pareiðkëjuine vëliau kaip per 10 darbo dienønuo visø dokumentø gavimo die-nos. Praradusiam Leidimà asme-niui ir jam pateikus laisvos formosraðytiná praðymà, iðduodamas Lei-dimo dublikatas su þyma „Dub-likatas“. Leidimas neiðduodamasþmogaus, mirusio nuo juodligës ir

(ar) ypaè pavojingø uþkreèiamøligø, kuriø sàraðas patvirtintas Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2002 m. birþelio 13 d.ásakymu Nr. 278 „Dël Pavojingø irypaè pavojingø uþkreèiamøjø ligø,dël kuriø ligoniai, asmenys, átaria-mi, kad serga pavojingomis ir ypaèpavojingomis ligomis, asmenys, tu-rëjæ sàlytá, ar ðiø ligø sukëlëjø neðio-tojai turi bûti hospitalizuojami ir(ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gy-domi privalomai, sàraðo patvirtini-mo“, palaikø ekshumavimui. UþLeidimo, jo dublikato iðdavimàimama valstybës rinkliava.

Leidimà turintis asmuo privalouþtikrinti, kad: jeigu karstas ne-suiræs, jis turi bûti perveþamas san-darioje dëþëje; jeigu karstas suiræs,palaikai bûtø dedami á sandarøplastikiná maiðà, kuris dedamas ánaujà karstà ar sandarià dëþæ.

Konsultacinæ pagalbà galimagauti adresu: Prienai, J.Brundzos g.12A, Nacionalinio visuomenëssveikatos centro prie SAM Kaunodepartamento Prienø skyriuje, tel.(8 319) 51162; el. p.: prienai@nvsc.lt.

Aktuali informacija Liûèiø skandintiemsûkininkams – kompensacijos 

Ðalies þemdirbiai, kuriems ilgalaikiai lietûs per-nai pridarë didelës þalos, netrukus sulauks kompen-sacijø. Net 75 proc. ES paramos lëðø bus iðmokëtajau rugpjûèio 10 d., likusi suma –  iki rugpjûèio 17 d.

„Bendromis jëgomis pavyko pasiekti, kad ilgailauktos kompensacijos á nukentëjusiø nuo liûèiø þem-dirbiø bankø sàskaitas patektø ne rugpjûèio pabai-goje, o daug anksèiau. Tikimës, kad dabar javapjûtëtæsis su daug geresne nuotaika“, – gera þinia pasidalijoþemës ûkio ministras Giedrius Surplys.

Europos Komisija 2017 m. nuo liûèiø ir potvyniønukentëjusiems Lietuvos ûkininkams skyrë 9 mln. 120tûkst. eurø kompensacijà uþ þuvusius ar negalëtuspasëti þieminius pasëlius. Siekiantys paramos pareið-këjai teikë praðymus ir ábraiþë plotus deklaruodami

pasëlius, o Nacionalinë mokëjimo agentûra atlikopatikras ir konstatavo, kad bendras paramai tinkamasplotas sudaro 108 308 ha. Paramà gaus 3309 pareið-këjai. Daugiausia jø yra ið Jurbarko, Raseiniø, Pas-valio, Anykðèiø, Rokiðkio rajonø.

Þemës ûkio ministerija nustatë kompensaciniøiðmokø dydþius: pareiðkëjams, 2017 m. pasëjusiemsþieminius pasëlius, kurie þuvo dël krituliø, – 103,87Eur/ha, o pareiðkëjams, 2017 m. dël iðkritusiø krituliønegalëjusiems pasëti þieminiø pasëliø, – 72,71 Eur/ha.

Lietuva planuoja skirti papildomà nacionalinæ pa-ramà (apie 9 mln. Eur) ir 2017 m. dël liûèiø beipotvyniø þuvusio derliaus (javø, bulviø, darþoviø, sodøir uogynø) nuostoliams kompensuoti. ÞÛM jau pa-rengtos nuostoliø kompensavimo taisyklës artimiau-siu metu bus pateiktos notifikuoti Europos Komisijai.

(Anti)pasekmës á konservatoriøpolitinæ sàskaità

Ðià savaitæ vieðai paskelbta Tëvynës Sàjungai (TS - LKD) atsto-vaujanèios Seimo narës Radvilës Morkûnaitës-Mikulënienës iniciaty-va perduoti kolegà Artûrà Skardþiø Seimo Procedûrø ir etikos komisi-jai – griaudëjimas pasinërus á vandená.

Prelegentës idëja – iðtirti, ar p. Skardþius, kurá svarstë laikinojiparlamentinë komisija, sprendusi dël galimybës jam pradëti apkaltosprocedûrà, nepavertë ðio proceso galimybe persekioti þiniasklaidosuþ kritikà.

Vis dëlto – tai tik mikroskopiná naudingumo koeficientà turintisgriaudëjimas, ir tiek. Jeigu jau toji laikinoji komisija, kurià sudarëveik iðimtinai valdanèiosioms Seimo frakcijoms atstovaujantys seimû-nai, p. Skardþiaus problemà (galimà dalyvavimà versle, kartu Seimeinicijuojant tam verslui palankià ástatymdavystæ) suvulgarino ir apvertëaukðtyn kojomis, kaþin kuo galëtø bûti efektingesnë Lenkø rinkimøakcijos atstovës Ritos Tamaðûnienës vadovaujama Seimo Etikos irprocedûrø komisija? Yra viena menka tikimybë: jeigu vis dëlto p.Tamaðûnienei pavyks mokesèiø mokëtojø lëðomis ilgiau nei 10 dienøiðkylauti kaþkur pietiniame pusrutulyje, ir ji ið ten sugráð þvali, atsiga-vusi ir nusiteikusi kibti á prasmingus darbus (tiesà sakant, nebuvo taidaþnai pastebëta) – galbût. Jei vietoje tos iðkylos/komandiruotës áreliginá renginá teks likti Marijos þemëje, èia tikrinant, ar atitinkalûkesèius „G taðkas Vilniuje“, ðansai – visiðkai minimalûs, ir p. Skar-dþius bus nupraustas dar syká. Ir dël verslo, ir dël specialiø kainø,nuomojant jo ðeimai priklausanèius sklypus, ant kuriø suræsti vëjojëgainiø parkai, ir dël verslo Baltarusijoje.

Dëkui nenumaldomai jëgai, kuri apðvietë interneto portalo„15min.lt“ þurnalistø protus ir paskatino Seimo rûsyje esanèiamearchyve uþmesti aká á ligi tol visuomenei neprieinamà laikinosios komi-sijos p. Skardþiaus klausimu medþiagà. Dëkui uþ tai, kad ðis profesinisþurnalistø veiksmas leido suprasti, koks tatai farsas buvo atliktas. Neþi-nia, kas dirigavo ten posëdþiavusiems seimûnams, taèiau akivaizdþiaidirigento asistentas buvo pats p. Skardþius.

Drástu teigti, kad panaðiai baigiasi visi parlamentiniai tyrimai, antkuriø visuomenës politikø valia nuleidþiamas paslapties ðydas. Svarbipamoka ateièiai: në vienas tyrimas, kad ir koks jis bûtø koktus, kad irkà nagrinëtø, negali bûti uþdaras. Tai principinis klausimas, prilygs-tantis bent jau kol kas Lietuvoje tvirtai nuostatai, kad ðioje ðalyjenegali bûti iðankstinës cenzûros. Lygiai taip negali bûti uþdarø svarsty-mø Seime. Ypaè tokiais klausimais, kuriø sàsajos – su seimûnø vers-lais, su jais susijusia ástatymdavyste.

Ponia Morkûnaitë-Mikulënienë ðiame kontekste tikrai nëra tasaiasmuo, kurá ðiandien þiniasklaida turëtø uþdusinti. Ji greièiau yra bana-lus simbolis savo bendraþygiø sprendimø ir veiksmø. Þinia, TS - LKDatstovaujantys seimûnai dël kaþkuriø principiniø prieþasèiøp.Skardþiaus kromelyje nutarë nedalyvauti ir paliko valdantiesiemslaisvas rankas paversti apkaltà farsu. Kaip kaþkas taikliai pastebëjosocialiniuose tinkluose, konservatoriai tà procesà (kuriame nedaly-vavo) ðmaikðèiai komentavo vieðojoje erdvëje, matyt, taip tikëdamiesipolitiniø taðkø.

Farsu paverstas p. Skardþiaus reikalas, jo kaina visuomenei kai-nuos daug brangiau nei TS-LKD galimai gauti ir negauti taðkai kartusudëjus. Akivaizdu, kad tai ne solidus veiksmas, grástas prastu skai-èiavimu.

Konservatoriai galëjo rasti deðimtis buvimo toje komisijoje bûdøbei formø, kad, viena vertus, neiðsimëðlintø savo liaunø rankeliø, kitavertus, neleistø farsui ávykti.

Suprantu, kad p. Skardþius – ne koks nors Rolandas Paksas. Taèiaumëginu ásivaizduoti, kuo bûtø pasibaigusi apsitapðnojusio prezidentoapkalta, kurià jo rëmëjai bûtø paslëpæ nuo vieðosios erdvës, o svei-kesnës politinës jëgos bûtø nusiðalinusios nuo proceso ir varþytøsi,kas ðmaikðtesnis feisbuke p. Pakso apkaltos tema... Bijau, kad niekogera ið to nebûtø iðëjæ.

Taigi klausimas apie politinæ atsakomybæ. Ir èia bûtina trinktelëtistipriai: TS - LKD – pagrindinë opozicinë jëga p. Skardþiaus bylojesusimovë. Tokia yra pasekmë. Ne konservatoriø sterilumas („toliaunuo mëðlo“), o didis praradimas yra pasekmë. Nes jie, kaip opozicija,neatliko savo pareigos, palikdami svarbø, taip pat ir jø inicijuotà proce-sà savieigai, o dabar net gerai neprisimintø, kodël apsisprendë komisi-joje nedalyvauti. Kas juos prieð tai taip áþeidë. Ir ar tas principinisreikalas ðiandien yra vertas p. Skardþiaus veiklos tyrimo (anti)pasekmiø.

Prienø rajono savivaldybës informacijaInformuojame, kad pradedamas rengti Vidinës miðkotvarkos

projektas miðko þemës sklypui, esanèiam Prienø m. teritorijoje, kuriokadastrinis numeris 6943/0009:45 Prienø m. k. v. Susipaþinti su Vidinësmiðkotvarkos projektu galima nuo rugpjûèio 20 d. iki rugsëjo 1 d.adresu: Laisvës a. 12, Prienai. Projekto vieðas svarstymas vyks rugsëjo3 d. 10 val. adresu: Laisvës a. 12, Prienai.

Pastabas ir pasiûlymus teikti projekto rengëjui adresu: Armaliðkiøg. 5A, Kaunas; tel. 8 686 14128, el. p. b.baroniunas@gmail.com

2018 m. rugpjûèio 18 d.5 p. Nr.60 (10118)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

RUGSËJO 1-OSIOSMUGË!

Rugpjûèio 22-23dienomis 14-19 val.kvieèiame visus á Birðtono

parapijos Caritasbendruomenës namus,adresu: Birutës g. 10A,

Birðtone

á DAIKTØ MUGÆ.Kvieèiame NEMOKAMAI

iðsirinkti reikalingø drabuþiø,kitø daiktø, bûtinø mokyklai, ir

Rugsëjo 1-àjà sutikti berûpesèiø.

Birðtono parapijos Caritas

„Ar galës stovyklauti ir kitàmet?“Praëjusià savaitæ su stovykla „Stovyklaukime,

draugaukime, pramogaukime“ Nemajûnø dienoscentre atsisveikino treèiosios pamainos stovyklau-tojai. Ið viso ðià vasarà stovykloje pabuvojo 39 vaikai.Didþioji jø dauguma – I – IV klasiø mokiniai.

Kai kurie ið stovyklautojø stovyklà rinkosi jau antràkartà. Ir smagiausia, pasak Nemajûnø dienos centrodirektoriaus pavaduotojos Jûratës Dirginèienës, tai,kad atsisveikindami vaikai klausë, ar jie turës galimybæbûti stovykloje ir kitomis vasaromis, kai jau mokysisvyresnëse klasëse.

Centro darbuotojø teigimu, pernai priimtas spren-dimas raðyti projektà ir centre organizuoti vaikø vasa-ros stovyklà, buvo teisingas. Ðiemet, tik paskelbus apieregistracijà, jau per dvi valandas buvo uþpildytos visosvietos.

- Registravome ir kitø, panorusiø leisti savo vaikusá stovyklà, tëveliø praðymus. Vëliau dël vienø ar kitøprieþasèiø sàraðas kiek pasikoregavo ir beveik visi

(Nuke l ta á 8 p . )

„Moravskio niekada negali bûti per daug...“Jau keturioliktà kartà

Birðtono vieðoji bibliotekakartu su Birðtono savivaldy-be, verslininkø Baranauskøðeima ir „Gyvenimo“ re-dakcija pakvietë á iðkilausmûsø kraðto þmogaus, vie-no ryðkiausiø XIX a. me-muaristø, raðytojo, gydytojoStanislovo Moravskio skai-tymus. Dþiugu, kad mûsøsusirenka vis daugiau, kaddaugëja þmoniø, besido-minèiø Moravskio kûryba.

Dauguma skaitymø vyko gimtojoje St.Moravskio Ustronëje (Jundeliðkëse), rinko-mës ir Nemajûnuose, kur yra ðio ðviesuolioAmþinojo poilsio vieta, o ðá kartà buvome susi-bûræ Birðtono kurhauze.

Kaip sakë vakarà pradëjusi St. Moravskiogyvenimo ir kûrybos tyrinëtoja hum. m. dr. Re-da Griðkaitë, per tuos metus buvo apkalbëtair asmeninë, ir kûrybinë Moravskio biografija.Skaitëme Ustronës atsiskyrëlio tekstus, dþiau-gëmës tø tekstø vertimais á lietuviø kalbà. Kar-tu su Moravskiu ir juokëmës, ir liûdëjome. Ta-èiau aiðkiai suvokëme – Moravskio niekadanegali bûti per daug, nes jo kûryba tiesiogsaujomis þarsto mums vis naujas temas – pra-dedant medicina ir ðio kraðto dvarø gyvenimu,baigiant muzika ir gëlëmis. Kartais tas temaspadiktuodavo naujos knygos, kartais – svarbiøistoriniø ávykiø metinës. Ðtai pernai kartu suMoravskiu paèioje Ustronëje minëjome 200-àsias Filomatø draugijos ákûrimo metines, irkartu su Moravskiu aiðkinomës tos graþios –

gal net paèios graþiausios, jeigu bûtø paskelb-tas ir toks groþio konkursas – mûsø kartosidealus.

Ðie, jubiliejiniai Lietuvai metai, pasiûlë irðiø, keturioliktøjø skaitymø temà – kalbëjomeapie patriotizmà Moravskio kûryboje. Ir netik Moravskio, bet ir jo Vilniaus atsiminimuoseryðkiai nupieðtuose poetø Antano Goreckio(1787 – 1861) ir Tomo Zano (1796 – 1855)paveiksluose. Hum. m. dr. Brigitos Speièytësnuomone, A. Gorecká tiesiog galima vadintiir þodþio laisvës poetu. Na, o T. Zano, kaip irjo bièiuliø likimas simbolizuoja visos Lietuvosto meto jaunuomenës kartos lemtá Rusijos im-perijoje – kartos, kuri gimë ir uþaugo po Res-publikos þlugimo, turëjo dideliø kûrybiniø,intelektualiniø, galiausiai politiniø aspiracijø.T. Zano karta patriotizmo sampratai suteikënaujø akcentø: jiems patriotizmas buvo ne-atsiejamas nuo autentiðko þmogaus gyvenimo,nuo buvimo tokiu, koks esi, ir galimybës savoindividualybæ laisvai atskleisti kartu su kitais.

Kiek dar pasirodo nedaug mes þinomeapie tas kitas kartas, staèiusias Lietuvos vals-tybingumo istorijos pamatus ir nutiesusias til-tus á Valstybës atkûrimo ðimtmeèio jubiliejø.Aèiû St. Moravskiui ir skaitymø praneðëjomsRedai Griðkaitei ir Brigitai Speièytei, atvertu-sioms ádomius ir labai svarbius mûsø istorijospuslapius.

Mokslininkiø mintis dar papildë ir akto-riaus Andriaus Bialobþeskio skaitomos iðtrau-kos ið St. Moravskio raðtø bei áspûdingai nu-skambëjæs jo perskaitytas A. Goreckio eilë-raðtis – Himnas Dievui praðant iðsaugoti laisvæ.

Vakaro metu taip pat buvo ir muzikos beidainø. Jas dovanojo Birðtono vasaros menøakademijos dalyviai. O vakaras baigësi Jun-deliðkëse, kaipgi be pasisveikinimo su Verkne,liepomis ir St. Moravskio taip mëgtaisjurginais...

Ramutë Ðimukauskaitë(Hum. m. dr. Redos Griðkaitës ir Brigitos Spei-èytës mintys – kituose „Gyvenimo“ numeriuose).

Tradicinë skaitymø dalyviø ir organizatoriø nuotrauka metraðèiui...

Rugpjûèio 10 dienà „Birðtono savival-dybës garbës ambasadoriaus“ þenklas buvoáteiktas ið Birðtono kraðto kilusiam ámonës„Ðvyturys-Utenos alus“ generaliniam direk-toriui Rolandui Virðilui. Garbës þenklà áteikëBirðtono savivaldybës merë Nijolë Dirgin-èienë, vadovaudamasi Birðtono savival-dybës tarybos priimtu sprendimu.

Onutës Valkauskienës nuotraukos

Birðtono kraðto þinios

. Atlikus vandens mëginiø ið Birðtonotvenkiniø ir Nemuno upës tyrimus Nacio-nalinëje visuomenës sveikatos prieþiûroslaboratorijoje, nustatyta, kad vanduo atitinkahigienos normos reikalavimus, keliamus Lie-tuvos atvirø vandens telkiniø maudykloms.Maudyklø vandens stebësena vykdoma visàmaudymosi sezonà, kas dvi savaites. Esantepizodinei tarðai, imami papildomi mëginiaiir praneðama apie suprastëjusià vandenskokybæ, kuriai gali turëti átakos krituliai irkaitra. Informacija apie vandens kokybëspasikeitimus skelbiama www.birstonas.lt.

. Birðtono centrinio parko ir Nemunovingio aplinkoje vieðo aukciono bûdu par-duodami du 701,01 kv. m pastatai ir 16 arøþemës sklypas. Objekto aukcionas ávyks rug-sëjo 10 dienà. Pradinë pardavimo kaina – 197tûkst. eurø. Ðis VÁ Turto banko parduodamasturtas gali dominti investuotojus, kurie ver-tina iðskirtiná Birðtono kraðtovaizdá, o sparèiaibesivystantis kurortas gali pasiûlyti vis dau-giau laisvalaikio pramogø ir kokybiðko poilsiopasirinkimø.

.Þemdirbiai, besirengiantys paverstiþemës ûkio valdoje turimus netinkamus para-mai þemës plotus tinkamais paramai ir atei-nanèiais þemës ûkio naudmenø ir kitø plotødeklaravimo metais juos deklaruoti, privaloiki 2018 m. gruodþio 1 d. juos sutvarkyti: ið-naikinti piktþoles, atlikti medþiø, kelmø, krû-mø, akmenø valymo darbus, o darbø atliekaspaðalinti ið þemës ploto, atlikti kitus bûtinustvarkymo darbus.

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 6 p.

Miestai ieðko sprendimø, kaip iðvengtitransporto kamðèiø

13 savivaldybiø, tarp jø ir Birð-tono, jau parengë ir patvirtino Dar-naus judumo mieste planus, ku-riuose numatyti kompleksiniai susi-siekimo sprendimai. Jose ið visoplanuojama ásigyti 16 elektriniøautobusø, 15 CNG autobusø,rekonstruoti 192 vieðojo transportostoteles, nutiesti daugiau kaip 91km naujø bei rekonstruoti 80 kmjau esamø dviraèiø ir pësèiøjø takø,árengti beveik 450 naujø dviraèiøsaugyklø ir 18 remonto stoteliø.

Beveik visos savivaldybës savoplanuose yra numaèiusios rekonst-ruoti pavojingas sankryþas, árengtigatviø, pësèiøjø takø ar pësèiøjø per-ëjø apðvietimà, kitas saugumo prie-mones jose, diegti elektronines ke-leiviø informavimo sistemas, dideládëmesá skirti susisiekimo infra-struktûros pritaikymui specialiøjøporeikiø turintiems þmonëms.

Darnus judumas Birðtone –kas tai?

Siekdama savo skaitytojus supa-þindinti su darbais, kurie bus atliktiágyvendinant Darnaus judumo Birð-tono mieste planà, „Gyvenimo“redakcija su konkreèiais klausimaiskreipësi á Birðtono savivaldybës admi-nistracijos Strateginio planavimo irinvesticijø skyriaus specialistus. Klau-sëme apie pasirinktas darnaus judu-mo priemones, darbø terminus, fi-nansavimo ðaltinius. Rûpëjo, kaip taipakeis kurorto infrastruktûrà, vieti-niø gyvenimo kokybæ, þmoniø kelia-vimo áproèius.

Gavome parengtà skyriausinformacijà, kurioje raðoma: „Birð-tono savivaldybë parengë Darnausjudumo Birðtono mieste planà, ku-riuo siekiama skatinti alternatyviødegalø ir aplinkà maþiau terðianèiotransporto priemoniø panaudojimàmieste, tobulinti eismo organizavimàmieste, uþtikrinti eismo saugumà,susisiekimà vieðuoju ir bevarikliutransportu tarp miesto ir Birðtonovienkiemio gyvenvietës, gatves pritai-kyti specialiuosius poreikius turin-tiems þmonëms, senjorams bei ma-þus vaikus turinèioms ðeimoms. Dar-naus judumo plane yra parengtas

Susisiekimo ministerijos praneðime raðoma, jog 18 Lietuvosmiestø, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tûkst. gyventojø, taip patkurortinio statuso miestai, jau ðiø metø rudená turës parengtus irpatvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP), kuriuos ágy-vendinus pagerës miestieèiø gyvenimo ir keliavimo kokybë, pasi-keis jø áproèiai, didþiuosiuose miestuose sumaþës automobiliø spûstys.

veiksmø planas iki 2020 m., jame nu-rodytos priemonës, kaip pasiekti uþsi-brëþtø tikslø ir kokie galimi Birðtonomiesto darnaus judumo variantai iki2030 m.“

Informuojama, kad „2018 m.birþelio 28 d. vykusiame Darnaus ju-dumo Birðtono mieste ir Birðtonoviensëdyje plano komiteto posëdyjebuvo pritarta Birðtono miesto dar-naus judumo plano papildymui nau-ja priemone „Viaduko per magist-raliná A16 kelià prieigø ir jungèiø suBirðtono miestu ir Birðtono viensë-dþiu þmonëms su negalia árengimas“,kuri galëtø bûti ágyvendinta 2019 –2020 ES struktûriniø fondø, LRbiudþeto ir savivaldybës lëðomis.“

Saugi aplinka ir netarðiossusisiekimo priemonësVienas ið darnaus judumo prio-

ritetø kurorte – skatinti aplinkaidraugiðko transporto, taip pat dvi-raèiø naudojimà. Todël bus ágy-vendinamos priemonës, kurios uþ-tikrintø patogesná ir saugesná judë-jimà dviraèiais mieste ir uþmiestyje:árengiami nauji bei rekonstruojamiðiandienos reikalavimø ir poreikiøneatitinkantys dviraèiø ir pësèiøjøtakai, gyvenamøjø kvartalø gatvës,jø sankirtose bei sankryþose pri-taikomos saugumo priemonës.Neatsisakoma idëjos nutiesti ir lynøkelià per Nemunà.

Skatinant gyventojus visuotinainaudoti dviraèius, prie daugiabuèiønamø turës bûti árengtos patogiosstoginës, prie pagrindiniø kurortoástaigø ir lankomiausiose vietose –dviraèiø stovai ar saugyklos. Pavyz-dþiui, prie Birðtono gimnazijosnumatyta stoginë 60 – èiai dviraèiø,po keletà vietø dviraèiø parkavimuiir saugojimui atsiras prie autobusøstoties, savivaldybës, Druskupio –Sruogos – Birutës gatviø zonoje, gy-venamøjø namø kvartale ir kt.

Maþinant ðiltnamio efektà su-kelianèiø dujø kieká ir transportosrautus, numatyta apmokestintiautomobiliø stovëjimà centrinësemiesto gatvëse, dalá jø nukreipiantá stovëjimo aikðteles prie ávaþiavimoá kurortà. Pagalvota ir apie greièiomieste apribojimus. Taip pat pla-nuojama árengti aðtuonias vieðàsias

elektromobiliø ákrovimo stoteles,ðalia numatant ir elektriniø dviraèiøákrovimo galimybes.

Iki 2020 metø Birðtono savival-dybëje turi atsirasti naujas bevarik-lio vieðojo transporto marðrutas iðkurorto á Birðtono viensëdá.

Ðiemet – dvi elektromobiliøákrovimo vietos

Susisiekimo ministerija prane-ðë, kad dar ðiemet Lietuvos mies-tuose bus árengtos 57 naujos didelësir áprastos galios elektromobiliøákrovimo prieigos. Tai leis elektro-mobiliø vairuotojams sklandþiai irnepertraukiamai keliauti ðalyje,sumaþinti naftos produktø var-tojimà ir transporto tarðà aplinkai.

Elektromobilius bus galimapasikrauti prie didþiøjø magistraliø,didesniuose ðalies miestuose beikurortuose.

Birðtone planuojama ásirengtidvi didelës galios (22 kW su virðumvienam elektromobiliui) elektro-mobiliø ákrovimo prieigas.

Elektromobiliø ákrovimo priei-gø árengimui savivaldybëms yraskirta beveik 1,5 mln. Eur ið Euro-pos regioninës plëtros fondo. Li-kusius 15 proc. prie projekto fi-nansavimo turës prisidëti paèiossavivaldybës.

Savivaldybëms rekomenduoja-ma leisti elektromobiliams vaþiuotivisomis vieðojo transporto eismojuostomis, atleisti nuo automobiliøstovëjimo rinkliavø, formuoti „þa-liàsias zonas“, kuriose bûtø leidþia-mas tik elektromobiliø eismas,bendradarbiauti su privaèiu sek-toriumi plëtojant elektromobiliø in-frastruktûrà: prie elektromobiliøákrovimo infrastruktûros plëtroskviesti aktyviau jungtis prekyboscentrus, degalines ir pan.

„Birðtono versmiø“ informacija

Ði gera þinia – ilgai laukta. Vis dëlto svarbu þinoti keletà dalykø, kadnereikëtø be reikalo nerimauti. „Sodra“ pateikia penkis svarbiausius klau-simus ir atsakymus á juos.

1. Ar pensijos didës visiems?Ne. Senatvës pensijos didës daugeliui – trims ið keturiø senjorø – bet

ne visiems.Didës tik senatvës pensijos, kurios yra paskirtos iki 2018 metø sausio

ir tik tiems gyventojams, kurie sukaupë daugiau nei 30 metø staþo. Ne-tekto darbingumo (neágalumo), naðliø naðlaièiø pensijos, taip pat tos senat-vës pensijos, kurios paskirtos ðiais metais, nebus perskaièiuojamos ir ne-sikeis.

Perskaièiavus senatvës pensijas jos padidës tiems, kurie yra ágijæ dau-giau negu 30 metø staþo. Taèiau tai nesusijæ su bûtinuoju staþu. Yra gy-ventojø, kurie pagal anuomet galiojusius teisës aktus iðëjo á pensijà turëda-mi 28 metø staþà, kai bûtinasis staþas siekë 25 metus. Tokiu atveju pensijanesikeis.

Svarbu ir tai, kad turintiems maþiau staþo pensijos nemaþës.2. Kiek didës pensijos?Senatvës pensija turintiems daugiau nei 30 metø staþo didës kiekvie-

nam skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek staþo þmogus sukaupë.Pensija gali padidëti ir 12 eurø, jeigu þmogus turi 45 metus staþo, o

gali padidëti 0,8 euro, jeigu þmogus turi 31 metus staþo. Perskaièiuojantbus ávertinta kiekviena staþo diena. Apskaièiuota, kad vidutiniðkai pensi-jos padidës 9 eurais.

Be to, kadangi ástatymas ásigaliojo nuo metø pradþios, o perskaièiuo-tos pensijos pradedamos mokëti rugpjûtá ar rugsëjá, uþ pirmus ðiø metømënesius bus iðmokëta nepriemoka.

Pavyzdþiui, jeigu þmogaus pensija padidëjo 8 eurais, rugpjûtá pradëjusmokëti didesnæ pensijà uþ mënesius nuo sausio iki liepos jis dar gaus 56eurø vienkartinæ iðmokà. Kaip tai atrodys?

Tarkime, vidutinæ 300 eurø senatvës pensijà gaunanèio ir 40 metøstaþo turinèio senjoro perskaièiuota pensija padidëja 8 eurais iki 308 eurø.

Tokiu atveju, jei didesnæ pensijà jis pradës gauti nuo rugpjûèio, tàmënesá senjoras jau gaus 308 eurø periodinæ pensijà ir dar 56 eurø susi-kaupusià nepriemokà, t. y. ið viso 364 eurus.

O nuo rugsëjo jau kiekvienà mënesá bus mokama 308 eurø senatvëspensija. Jei didesnë pensija (308 eurø) senjorà pirmà kartà pasieks rugsëjá,tai jo vienkartinë nepriemoka, susikaupusi nuo sausio iki rugpjûèio, sieks64 eurus ir bus iðmokëta rugsëjá. O spalio ir vëlesniais mënesiais senjorasgaus didesnæ 308 eurø dydþio pensijà.

Taigi toks padidinimas lems, kad senjoras ðiais metais gaus beveik100 eurø daugiau.

3. Kaip suþinosiu, kokia bus mano pensija?„Sodra“ visiems senatvës pensijas gaunantiems senjorams atsiøs re-

gistruotà laiðkà, kuriame bus aiðkiai parodyta, kokio dydþio yra per-skaièiuota pensija, kokia nepriemoka priklauso, ir sprendimà, kuriamebus paaiðkinta, kaip apskaièiuota naujoji pensija. Laiðkai bus atsiøsti irtiems, kam senatvës pensija nepadidës.

Laiðkai jau pradëti siøsti ir beveik visus senjorus jie pasieks rugpjûtáarba rugsëjá. Kol nëra sprendimo, kol tokio laiðko negavote, deja, „Sodros“konsultantai nei skyriuose, nei telefonu negalës atsakyti, kokio dydþioyra perskaièiuota pensija.

Jei kyla neaiðkumø, geriausia bûtø pirma sulaukti laiðko, o tik tadakreiptis á „Sodrà“.

4. Kodël kaimynas gavo didesnæ pensijà, o að dar negavau?Perskaièiuotos senatvës pensijos bus pradëtos mokëti rugpjûtá arba

rugsëjá. Dalá senjorø – kas ketvirtà – perskaièiuota senatvës pensija irnepriemoka pasieks rugpjûèio mënesá.

Visø likusiø praðome palaukti – perskaièiuotos senatvës pensijos buspradëtos mokëti rugsëjá. Tada bus iðmokëta ir susikaupusi nepriemokauþ laikotarpá nuo sausio.

5. Ar tai visas pensijos didinimas?Primename, kad ðiø metø pradþioje visos pensijos buvo indeksuotos

ir jau padidëjo beveik 7 proc. – vidutiniðkai 21 euru. Po perskaièiavimopensijos padidës dar vidutiniðkai 9 eurais. Apskaièiuota, kad ðiø metøpabaigoje vidutinë senatvës pensija, turint bûtinàjá staþà, sieks 332 eurus.

Kitø metø pradþioje, kaip numatyta Socialinio draudimo pensijø ástaty-me, pensijos vël bus indeksuojamos – kiek jos padidës, priklausys nuoesamø ir prognozuojamø darbo uþmokesèio fondo pokyèiø. Kiek vidu-tiniðkai augs ekonomika ir gyventojø darbo uþmokesèio fondas, tiek vidu-tiniðkai didës ir pensijos. Tikslus dydis paaiðkës ðiø metø pabaigoje.

Remiantis negalutiniais duomenimis, prognozuojama, kad pensijoskitø metø pradþioje galëtø didëti dar vidutiniðkai apie 20 eurø. Taippensijos bus didinamos kasmet.

Ði gera þinia – ilgai laukta. Vis dëlto svarbu þinoti keletà dalykø, kadnereikëtø be reikalo nerimauti, gaiðti laiko minant „Sodros“ slenksèio,ar skambinti konsultantams. Taigi pateikiame penkis svarbiausius klausi-mus ir atsakymus á juos.

Daugiau informacijos: Saulius Jarmalis, Komunikacijos skyriausvedëjas saulius.jarmalis@sodra.lt Mob. 8 630 00930

„Sodra“ pradeda mokëti didesnes senatvës pensijas tiems sen-jorams, kurie turi sukaupæ daugiau nei 30 metø staþo. Rugpjûtáperskaièiuotos ir padidintos pensijos iðmokamos maþdaug 150tûkst. – ketvirtadaliui – senjorø, o likusiems – rugsëjá.

Automobiliø ákrovos aikðtelë.

PR 5 dalykai apie pensijøperskaièiavimà, kuriuossvarbu þinoti senjorams

Rugsëjo 7 - 8 d. Birðtone –diskusijø festivalis „Bûtent!“:

net 200 kalbëtojø, 90 diskusijø

2018 m. rugpjûèio 18 d.7 p. Nr.60 (10118)

Graþesniame Birðtonomieste – laimingesni þmonës

Remigijus ZOLUBAS, Birðtono politikas

Lietuva pagaliau gali dþiaugtis vël didëjanèiu gyventojø skaièiumi.Nors tas didëjimas labiau simbolinis, bet visgi tai pirma tokia geraþinia nuo pat 1992 metø. Birðtonas kol kas panaðiomis þiniomis pasigirtinegali. Kaip praneðë Statistikos departamentas, per metus gyventojøsumaþëjo dar 69 asmenimis. Norëèiau tikëti, kad kitàmet pagaliauBirðtonas prisijungs prie miestø, kuriuose gyventojø daugëja, tokiø,kaip Nida, Palanga ir Vilnius.

Gyventi renkasi dël emocijøÞmonës, rinkdamiesi kur gy-

venti, pirmiausia domisi darbo vie-ta, susisiekimu, socialiniu gyveni-mu, bet ne paskutinëje vietoje yrair emocijos. Ne veltui nekilnojamo-jo turto tarpininkai visada pabrëþiaaplinkos groþá, gamtos artumà irsutvarkytà infrastruktûrà.

Kai lietuviai nuvaþiuoja pavie-ðëti ar padirbëti á Vakarø Europà,daþnai jie sako „o, kaip ten graþu“ar net „norëèiau èia gyventi“. To-kios emocijos tampa miestø ávaiz-dþiu, o tai kuria magnetiná laukàgyventojams pritraukti. Taip Bar-selona ávairiose apklausose pami-nima kaip vienas graþiausiø Euro-pos miestø, nors tai labai vidutinisSenojo þemyno miestas su daugybeproblemø. Panaðiai Paryþius kuriameilës miesto ávaizdá, o Vilniusreklamuojasi kaip sparèiai augantisregiono centras. Rytø Vokietijojegausu miestø, kuriuose yra daugdarbo vietø, puikiai sutvarkytainfrastruktûra, bet jie nepritraukiajaunimo, nes miestø ávaizdis ið senoyra prastas.

Lietuviai mëgsta pabrëþti gam-tos groþá ir apie miestus turi kritið-kà áspûdá. Ir ne veltui. Pagrindinësaikðtës, skverai, gatvës buvo sufor-muotos sovietmeèiu, o tuometinësarchitektûros ir urbanistikos þiniosbuvo labai ribotos. Tø laikø archi-

tektai ir projektuotojai stengësi, kû-rë, bet naudotos medþiagos buvoprastos kokybës, pasirinkimas buvolabai menkas, o dràsesni sprendi-mai buvo negalimi dël politinësprieþiûros ir cenzûros.

Konkursai ir laisvë kûrybaiPo 1990 metø Lietuva susidûrë

su ekonominiais sunkumais ir svar-biausia buvo uþlopyti gatviø duo-bes, pasirûpinti, kad þibintuose deg-tø lemputës, o suoliukai bûtø sulentomis. Taèiau dabar jau 2018 -ieji,tas sunkusis periodas yra praeityje,valstybës institucijø biudþetai sëk-mingai vykdomi, todël jau bûtinapasirûpinti ir estetika. Laikas atsisa-kyti pilkø sovietiniø betoniniø ply-teliø, pigiø kièiniø plastikiniø deko-ro elementø, o miestø ávaizdá priar-tinti prie Vakarø Europos.

Niekas taip nepuoðia miestø,kaip maþoji vieðøjø erdviø architek-tûra - suoliukai, þibintai, ðiukðlia-dëþës. Ne maþiau svarbi ir augme-nija. Visuomenë Lietuvoje susitel-kia tik á medþiø apsaugà, bet daryra ir krûmai, gëlës, vijokliai, ávairûsðiø augalø deriniai ir kompozicijos.Pavartæ architektûros þinynus, ga-lime rasti þiniø apie tai, kaip labainedidelëmis pastangomis ir su ne-dideliais finansais primityvios vie-ðosios erdvës tampa atvirlaiðkiovertais vaizdais.

Jeigu sutariame, kad Lietuvos

miestai turi bûti graþesni, to ir turi-me siekti. O tai padaryti galima tikpanaikinus biurokratinius kelius irleidus atsiskleisti kûrybai bei vaiz-duotei.

Savivaldybës turëtø ne banaliaipraneðti gyventojams apie „gatvësremontà“, bet skelbti architektûri-nius ir urbanistinius konkursus, kadmenininkai, sumanûs þmonës,profesionalai pasiûlytø idëjø, kaipsutvarkyti vienà ar kità erdvæ. Dis-kusijose galima rasti puikiø spren-dimø ir tai árodë ne vienas Lietuvosmiestas. Kaip puikiai susitvarkë sa-vo centriná parkà Marijampolë arpagrindinæ aikðtæ árengë Akmenë.

Turi baigtis formalûs gyventojøinformavimai apie statybas ar re-montà. Susitikimai su gyventojaisir bûsimø pokyèiø pristatymai turibûti tikri! Jeigu statytojai nesugebasudominti gyventojø ir sukviesti ásusirinkimà, jie privalo eiti pas þmo-nes á butus, á namus ir klausti jø nuo-monës, kaip galima pagerinti bûsi-mà projektà ir kaip sukurti groþá.

Kai atlaisvinsim kelià kûrybai,tuomet pamatysim, kad ir mûsøLietuvos miestai gali bûti labai gra-þûs. O, kaip byloja istorijos iðmintis,graþesniuose miestuose gyvena lai-mingesni þmonës.

Groþio paslaugø visuomenës sveikatos saugaGroþio paslauga – tai plaukø prieþiûros, veido ir kûno prieþiûros, nagø prieþiûros, tatuiravimo,

ilgalaikio (permanentinio) makiaþo, papuoðalø vërimo paslaugos.Nacionalinio visuomenës sveikatos centro prie

Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamen-to Prienø skyriaus turima informacija, Prienø rajonoir Birðtono savivaldybëse teisëtai yra teikiamos ðios gro-þio paslaugos: 60 plaukø prieþiûros paslaugø, 45 vei-do prieþiûros paslaugos, 29 nagø prieþiûros, 24 kûnoprieþiûros, 4 ilgalaikio (permanentinio) makiaþo pa-slaugos, 4 papuoðalø vërimo paslaugos ir 1 tatuiravimopaslauga. Groþio salonuose gali bûti teikiamos tikgroþio paslaugos, taèiau ne gydymo. Todël atkreipiamedëmesá, kad groþio paslaugos teikëjas savo paslaugøteikimo apraðuose negali ávertinti, jog jo paslauga skirtatam tikrø susirgimø gydymui. Tokios nuostatos pasi-taiko teikiant veido prieþiûros ar kûno prieþiûros pa-slaugas. Tad þmogus, turintis odos sveikatos problemø,turëtø kreiptis ne á groþio salonà, o á gydymo ástaigà.

Visoms groþio paslaugoms reikalingas leidimas-hi-gienos pasas, o gydymo paslaugoms, be leidimo-higie-nos paso, bûtina turëti specialisto kvalifikacijà pa-tvirtinantá dokumentà ir licencijà verstis gydymo veik-la. Leidimas-higienos pasas – tai dokumentas, liudi-jantis, kad teikiamø paslaugø ûkinës komercinës veik-los sàlygos atitinka visuomenës sveikatos saugos teisësaktø reikalavimus. Pagrindinius groþio paslaugø sveika-tos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos nor-ma HN 117-2007 „Groþio paslaugø sveikatos saugosreikalavimai“. Ði higienos norma privaloma visiemsLietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniamsasmenims, statantiems, árengiantiems, rekonstruojan-tiems statinius ir patalpas, kuriose teikiamos groþiopaslaugos, paslaugø teikëjams bei kontroliuojanèiomsinstitucijoms. Groþio paslaugø teikëjai privalo teiktitik saugias paslaugas. Nesilaikant higienos reikalavimø,galima iðplatinti grybelines ir per kraujà plintanèias uþ-kreèiamas ligas, tokias, kaip AIDS, hepatità B, hepatitàC. Ðios ligos perduodamos per paþeistà odà, per kraujà,naudojant nesterilius instrumentus kosmetologijos,manikiûro, pedikiûro paslaugø metu, veriant auska-rus ar darant tatuiruotes. Teikiant groþio paslaugas,gali bûti platinami tokie uþkratai, kaip stafilokokai, her-pes sukëlëjai, nieþai ir utëlës. Atkreipiame dëmesápaslaugø vartotojams, kad pasitaiko atvejø, kai groþiopaslaugos yra teikiamos namø sàlygomis ar tam neá-rengtose vietose, paslaugø teikëjas neturi leidimo-

higienos paso. Tokios paslaugos yra nesaugios ir galibûti anksèiau iðvardintø susirgimø prieþastimi.Paslaugø vartotojams siûloma bûti atsargiems ir pasi-domëti, ar paslaugas teikiantis asmuo turi nustatytatvarka iðduotà leidimà-higienos pasà.

Visuomenës sveikatos specialistai vykdo groþio pa-slaugas teikianèiø objektø visuomenës sveikatos sau-gos kontrolæ. Kontrolës tikslas – nustatyti, ar minëtiobjektai laikosi visuomenës sveikatos saugà reglamen-tuojamø teisës aktø reikalavimø, ar tinkamai juos vyk-do, o taip pat siekiant ágyvendinti priemones, maþi-nanèias galimø paþeidimø skaièiø, teikti metodinæ pa-galbà paslaugas teikiantiems objektams, juos konsul-tuoti visuomenës sveikatos saugos klausimais. Kiek-vienais metais yra atliekamas objektø bûklës ávertini-mas ir atranka, pagal kurià sudaromas periodinës (pla-ninës) visuomenës sveikatos saugos kontrolës planas-grafikas. Su kontrolës planu-grafiku galima susipaþintiNacionalinio visuomenës sveikatos centro prie SAMinternetiniame tinklalapyje.

2017 m. Prienø rajone ir Birðtono savivaldybësebuvo numatyta atlikti 27 ûkio subjektø, teikianèiø gro-þio paslaugas, periodinæ visuomenës sveikatos saugoskontrolæ. Taèiau buvo patikrinta tik 11 ûkio subjektø.Pagrindine prieþastimi buvo tai, kad ûkio subjektainurodytais adresais veiklos nevykdë, nors turëjo galio-janèius leidimus-higienos pasus. Primename, kad Lei-dimø-higienos pasø iðdavimo taisykliø 48.2 punkte nu-matyta, jog leidimø-higienos pasø turëtojø pareiga apiepasikeitusias ûkinës komercinës veiklos vykdymo sà-lygas ne vëliau kaip per 3 darbo dienas nuo ðiø sàlygøpasikeitimo informuoti leidimà-higienos pasà iðdavu-sià institucijà. Siekiant iðvengti nesusipratimø, bûtinaleidimà-higienos pasà panaikinti arba sustabdyti, pa-teikiant dokumentus iðdavusiai institucijai (laisvos for-mos praðymà, leidimo-higienos paso ir ûkinës komerci-nës veiklos vykdymo paþymos originalus).

Konsultacinæ pagalbà galima gauti adresu: Prienai,J.Brundzos g. 12A, Nacionalinio visuomenës sveikatoscentro prie SAM Kauno departamento Prienø skyriuje,tel. (8 319) 51162; el. p.: prienai@nvsc.lt.

Almiras Skiauteris, NVSC Kaunodepartamento Prienø skyriaus vedëjas

„Mototurizmo ralio“ finiðas Birðtone –dalyviø gausa, koncertasir intelektualios diskusijos

Rugpjûèio 18 d. startuosianèiame „Ryterna modul Mototourismrally“ ralyje ðiais metais dalyvaus apie 900 dalyviø. Ralis neabejotinaitaps vienu ryðkiausiø akcentø Lietuvoje – juk ðvenèiamas ne tik Lie-tuvos valstybës ðimtmetis, bet ir Europos kultûros paveldo metai!

2018 objektai ir uþduotys tradi-ciðkai bus parinkti pagal tam tikrasvisuomenei svarbias tematikas:.Valstybës ðimtmetis..2018 temos ves partizanoAdolfo Ramanausko-Vanago, krað-to gynimo keliais..Atrasime patys ir skatinsimedaugiau þmoniø atrasti Europoskultûros paveldà, juo domëtis ir su-stiprinti Europos bendrystës jaus-mà, taip minëdami Europos kultû-ros paveldo metus.“.Tradiciðkai jau 4 -tus metuskelionëje lauks maþosios kultûrossostinës.

„Mototurizmo ralio“ intelek-tualiausia komanda, aplankiusi

bene daugiausia objektø, bus ap-dovanota Europos komisijos Lie-tuvoje vadovo taure, kurià áteiksEuropos Komisijos atstovybës Lie-tuvoje vadovas Arnoldas Pranc-kevièius.

Ralio pabaigoje vyks pokalbissu ekspertais ir ralio dalyviais apieValstybës ðimtmetá ir Europos kul-tûros paveldo metus. Dalyvaus vi-suomenininkas Algirdas Kauðpë-das, KPD direktorë Diana Varnai-të, ásitrauks ralio dalyviai.

Pertraukø metu koncertuosmuzikinë grupë „Wolfsome“.

Renginys ir staigmenos þiûro-vams jau ðá ðeðtadiená vyks Birðto-no kurorte, aikðtëje ðalia savival-dybës.

Amþinà j á a t i l s á . . .

VagystësRugpjûèio 7 d. apie 15 val. ið

matymo paþástama 47 – eriø metømoteris, gyvenanti Prienuose,pavogë mobilaus ryðio telefonàHUAVEI P20 PRO 128GB.Padaryta nuostolio uþ 849 eurus.

Rugpjûèio 8 d. Balbieriðkiomiestelyje, Uþupio g., moteris, at-vykusi á Balbieriðkio kapines, pama-të, jog nuo artimøjø kapo pavogtasantkapis gëlynas. Padaryta nuosto-lio uþ 260 eurø.

Rugpjûèio 15 d. Prienuose,Stadiono gatvëje, sugadinus cent-riná uþraktà, ið automobilio „VWGolf“ pavogtas akumuliatorius. Áta-riamasis (g. 1996 m.) sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

SmurtasRugpjûèio 9 d. apie 23 val. 20

min. Jiezno seniûnijoje, Jiezno ko-lonijø kaime, neblaivus (2,18 prom.alkoholio) 32 metø vyras smurtavoprieð savo sugyventinæ. Átariamasisbuvo sulaikytas ir uþdarytas á areð-tinæ.

Rugpjûèio 13 d. apie 18 val. 45min. Jiezne, Vytauto g., 52 metøvyras smurtavo prieð savo sugyven-tinæ. Átariamasis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

Suþalojo ðakëmisRugpjûèio 4 d. apie 18 val. Prie-

nø rajone pil. A. L. ðakëmis suþa-

lojo maþametei kairæ kojà. Dël pa-tirto suþalojimo maþametë á gydy-mo ástaigà nuveþta nebuvo, sta-cionarinis ar ambulatorinis gydy-mas netaikytas.

Rugpjûèio 14 d. apie 8 val.Prienuose konflikto metu neblaivus(2,77 prom. alkoholio) 46 – eriømetø vyras smurtavo prieð savoþmonà. Jis buvo sulaikytas ir uþda-rytas á areðtinæ.

Norëjo iðvengti atsakomybësRugpjûèio 11 d. apie 15 val. 7

min. Prienø rajono PK pareigûnaisustabdë automobilá „Citroen Ber-lingo“, já vairavusiam 58 metø Kau-no mieste gyvenanèiam vairuotojuinustatytas 1,87 prom. girtumas.Tarnybinio automobilio salonevairuotojas davë 450 eurø kyðá. Vai-ruotojas buvo sulaikytas ir uþda-rytas á areðtinæ.

Apgadintas automobilisRugpjûèio 12 d. apie 12 val. 30

min. Veiveriø seniûnijoje, Papilviokaime, vyras pamatë, jog apibrai-þytos jo motinos automobilio„BMW 535“ iðorinës detalës.

Vengë atsiskaitytiBirðtono PK gautas ámonës

praneðimas apie tai, jog moterisapgaule vengë atsiskaityti uþ atlik-tus darbus, gautas prekes ir suteik-tas paslaugas.

Parengta pagal Alytaus AVPKpirminæ informacijà

NEÁGALIØJØ DËMESIUI!Birðtono savivaldybës Neágaliøjø draugija organizuojapoilsinæ kelionæ á Ðventàjà 2018 m. rugsëjo 5 – 10 d.

Kelionës ir nakvynës kaina suaugusiems asmenims ir vaikamsnuo 7 metø - 35,00 Eur. Pagalvës mokestis uþ laikotarpá - 5,00 Eur.

Á Ðventàjà iðvykstame 14.00 val. ið autobusø stoties.Norinèiuosius vykti praðome kreiptis á Neágaliøjø draugijà

(Birutës g. 4, tel. 65747; mob.tel. (8 673) 88 779 darbo dienomis nuo10 val.

Neágaliøjø draugijos pirmininkë Julë Senavaitienë

Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël tëvelio mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame Danutæ ZUJIENÆ ir jos artimuosius.

UAB „Rûdupis“ darbuotojai

REIKIA PINIGØ? Paskolos. Paskolø refinansavimas.Galimybë pasiskolinti papildomai. Pvz., pasi-

skolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite 110 eurø! Vyksta AKCIJA- paskolos iki 1000 Eur laikotarpiui iki 6 mën. iðduodamos nemokamaibe palûkanø. Tel. 8 601 50 935.

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 8 p.

Muziejø kelias„NEPRIKLAUSOMYBËS

METØ ÞENKLAI“.2018 m. geguþës mën. 18 –

rugsëjo 27 d.

Lietuvos muziejø asociacija nuo2012-øjø metø organizuoja eduka-ciná projektà Muziejø kelias. Ðisprojektas jungia visø Lietuvos etno-grafiniø regionø – Aukðtaitijos,Dzûkijos, Suvalkijos, Maþosios Lie-tuvos, Þemaitijos – muziejus. Mu-ziejø kelias kasmet prasideda Tarp-tautinæ Muziejø dienà – geguþësmën. 18, o baigiasi Pasauline Tu-rizmo diena – rugsëjo mën. 27.Kiekvienais metais edukacinisprojektas turi temà, ðiemet – Ne-priklausomybës metø þenklai.

Muziejø kelyje dalyvaujam ðeð-tus metus. Dzûkijos regione Mu-ziejø kelià konferencija pradëjokolegos Druskininkø miesto mu-ziejuje, o Birðtono sakralinis mu-ziejus prie projekto prisijungë lie-pos mën. 20 dienà pristatydamasvieno eksponato parodà. Pagal ðiømetø Muziejø kelio temà Sakralinismuziejus pristato vieno eksponato– Pirmojo Lietuvos tautinioEucharistinio kongreso (1934-ieji)albumo – parodà. Albume iðsamiaipristatoma Eucharistiniø kongresøorganizavimo istorija pasaulyje irLietuvoje, nuotraukose garbûs sve-èiai, procesijos, iðtraukos ið ren-giniø, ðv. Miðiose sakyti pamokslai,atsiliepimai apie kongresà uþsieniolietuviø delegacijø...

Pirmajame Lietuvos Tautinia-me Eucharistiniame kongrese daly-vavo Lietuvos Respublikos prezi-dentas Antanas Smetona, Vyriau-sybës nariai, kariuomenës vadovy-bë, katalikiðkø organizacijø vado-vai, Ðvento Tëvo atstovas monsin-joras A. Arata. Lietuvos I Eucharis-tiná kongresà atidarë Kauno arki-vyskupas metropolitas Juozas Skvi-reckas. Atidarymo iðkilmëse daly-vavo arkivyskupas Pranas Karevi-èius, Dancingo vyskupas EduardasO’Rourke, Vilkaviðkio vyskupasAntanas Karosas, Telðiø – JustinasStaugaitis, Panevëþio – KazimierasPaltarokas, Kaiðiadoriø – JuozapasKukta, vyskupai Pranas Bûèys, Teo-filius Matulionis (dabar palaimin-tasis), Meèislovas Reinys, daugelisdvasininkø ir kapitulø nariø, vie-nuolynø ir brolijø vadovø, labaidaug kunigø. Kongrese dalyvavoapie 100 tûkstanèiø maldininkø, iðkuriø 88 su puse tûkstanèio priëmëÐv. Komunijà. Ðio kongreso metubuvo paðventintas Kauno Prisikë-limo baþnyèios kertinis akmuo.Kongresas tæsësi keturias dienas:daug dëmesio buvo skirta jaunimoir vaikø dienoms, kuriose dalyvavogausus bûrys studentø, moksleiviø.Paskutinæ kongreso dienà visa lie-tuviø tauta pasiaukojo Ðvè. JëzausÐirdþiai. Visa tai ir dar daug viskogalite pamatyti uþsukæ á Birðtonosakraliná muziejø.

Muziejø kelio „Nepriklausomy-bës metø þenklai“ vieno eksponatoparoda tæsis iki rugsëjo mënesio vi-durio. Aplankykite – nesigailësite,praplësite akiratá ir suþinosite daugdalykø.

Daiva ValatkienëBirðtono sakralinio

muziejaus muziejininkë

Birðtono vienkiemiobendruomenë ðiais metaisteikë paraiðkà dël finansa-vimo projektui „Puoselëkimetradicijas ir tautiðkumà“ irgavo paramà ið Lietuvos Res-publikos þemës ûkio minis-terijos pagal veiklos sritá„Renginiø organizavimas“.

Kai kvepia þolynai...

Jos metu pasidþiaugë darbð-èiais, vis graþiau savo sodybas besi-tvarkanèiais, dainuojanèiais ar ki-taip bendruomenës gyvenime akty-viai dalyvaujanèiais þmonëmis,padëkojo uþ ðiø metø derliaus iðau-gintas laukø, sodø, darþø ir miðkøgërybes – uþ viskà, kà mums davëgamta.

Þolinës ðventë dar vadinama ja-vapjûtës pabaigtuvëmis, medaus irduonos ðvente.Tad ir Birðtono vien-kiemio bendruomenës þmoniø su-sibûrime buvo pasidalinta ir jau iðnaujo derliaus grûdø iðkepta ðvieþiaduona, ir kitomis gërybëmis, kuriøkraitæ papildë ir sveèiø atneðtoslauktuvës.

Be to, susirinkusieji á ðventæpraturtëjo ir þiniomis apie vasarosbrandos ðventæ – Þolinæ, jos tradici-jas bei paproèius, pabendravo su se-

niau matytais kaimynais, kitø seniû-nijos bendruomeniø þmonëmis iðNemajûnø, Matieðioniø, Siponiø irÐkëvoniø, dþiaugësi sulaukæ bièiu-liø ið Kaiðiadoriø ir Marijampolësrajonø. Kartu su Birðtono vienkie-mio bendruomenës bei NemajûnøSantalkos dainininkais smagia mu-zika ir skambiomis dainomis susi-rinkusiuosius linksmino ir Vilûnø(Kaiðiadoriø r.), ir Gudeliø (Mari-jampolës r.) kaimo kapelos. Ðokiusdovanojo ir jaunieji ðventës dalyviai.

Ir nors visà antradienio pava-karæ dangus gausiai barstë lietø, betBirðtono vienkiemio parke á vasa-ros þolynø palydas susirinkæ þmo-nës jo neiðsigando. Matyt, kitaip irbûti negalëjo, nes Þolinë nuo senoþinoma ne tik kaip pabaigtuviø, betir kaip tvirtos bendrystës, nuoðir-daus pasidalinimo ðventë.

Rugpjûèiui riedant á antràjà pusæ, tradiciðkai Þolinës dienos iðvaka-rëse á vasaros þiedø palydas renkasi Birðtono vienkiemio bendruome-nës þmonës. Ðiemet ði aktyvi bendruomenë irgi surengë savo kasme-tinæ ðventæ.

Birðtono vienkiemio bendruomenës þmones, susirinkusius á Þoliniøðventæ, sveikino bendruomenës pirmininkas Vytas Kederys, Birðtonosavivaldybës administracijos direktorius Valentinas Revuckas ir Seimonario A.Palionio padëjëja Valë Petkevièienë.

Nemajûniðkiø dovana kai-mynams - skambios dainos.

Buvo pasveikinta ir gim-tadiená ðventusi Aida.

„Ar galës stovyklauti ir kitàmet?“norintieji galëjo pabûti stovykloje,- sakë J. Dirginèienë.

Vaikø stovykloje laukë pramo-gos, edukaciniai uþsiëmimai ir, þi-noma, ávairûs nuotykiai. Juk net irnakvynë ne savoje lovoje namuose,o bendrame kambaryje su naujaisdraugais, kai kuriems vaikams taippat buvo savotiðkas iðbandymas.Bet, kaip sakë stovyklos organiza-toriai, problemø nekilo, vaikai grei-tai susidraugavo. Juo labiau, kadabu vadovai – Helmanas Lik irPovilas Juozaitis, dirbæ ir pernai,lengvai rado bendrà kalbà su vai-kais, tiesiog buvo jø vyresniaisiaisdraugais. Draugais, su kuriais kartupramogavo Àþuolynëje, keliavodviraèiais, plaukë Nemunu iki Oþ-kø peèiaus, leido laikà prie eþerëliø,þaidë kvadratà, krepðiná, futbolà,strëliasvydá ir kitus þaidimus, daly-vavo edukaciniuose uþsiëmimuose,mokësi rankdarbiø.

Ðiemet dauguma stovyklojevykusiø uþsiëmimø buvo skirtipaþinèiai su Birðtono ir jo apy-linkiø gamta.

Ádomi buvo ir paþintis su Uþu-guostyje organizuotos stovyklos vai-kais. Kitàmet tikimasi uþsimezgu-sius ryðius dar praplësti, neapsiri-boti tik sportinëmis varþybomis, galgims bendrø projektø.

Taigi, kaip tvirtino vaikai, sto-vykloje praleistos dienos buvo ku-pinos ávairiø áspûdþiø ir patirèiø.Visø pamainø stovyklautojus ap-lankë ir Birðtono savivaldybës merëNijolë Dirginèienë, sulaukta ir dau-giau sveèiø.

Stovyklos organizatoriai taippat dþiaugiasi, kad pavyko ágyven-dinti visus sumanymus ir kad jautëdidelæ savivaldybës, pagal Vaikø so-cializacijos, pilietinio ir tautinio ug-dymo programà finansuojanèios 60proc. projekto kaðtø, bei paslaugøtiekëjø ir rëmëjø geranoriðkumà,

Nuot

rauk

os o

rgan

izat

oriø

(Atkelta ið 5 p.)

nuoðirdumà, lankstumà. Vaikusmaitino Vyto Jokymo ámonë, á toli-mesnes keliones stovyklautojai vy-ko Birðtono gimnazijos autobusiu-ku, plaukë Ðarûno Platûkio laivu,

bendravo su Nemuno kilpø regio-ninio parko ir jiems dëmesá skyru-siais kitø ástaigø darbuotojais.

Ramutë Ðimukauskaitë

Ðventës vedëjos Agnë ir Monika.

Ðventæ pradëjo Birðtono vien-kiemio vokalinis ansamblis, vado-vaujamas Inesos Rutkauskienës.

2018 m. rugpjûèio 18 d.9 p. Nr.60 (10118)

Pieno ûkiø dþiazasiðmokø, – sakë E. Ðopgesas, – ðei-mos ûkiai gamina aukðtos kokybësproduktus, todël nenorime, kadmûsø produkcija ateityje priklau-sytø nuo dideliø koncernø.“

Lietuvos pieno gamintojamsEPT prezidentas patarë inicijuotipieno gamybos kaðtø ávairaus dy-dþio ûkiams skaièiuotës projektà. Játurëtø parengti mokslo institucijos,finansuoti Þemës ûkio ministerija,patvirtinti triðalë Pieno taryba. Taibûtø argumentas kovojant dël tei-singos pieno supirkimo kainos, su-stiprintø ûkininkø pozicijà derybo-se su valdþios, prekybininkø ir pie-no perdirbëjø atstovais. Tokius pa-èius uþdavinius kelia ir kitø EPTpriklausanèiø Europos ðaliø ûkinin-kai.

Lydimas Lietuvos pieno gamin-tojø asociacijos (LPGA) vadovø E.Ðopgesas apsilankë keliuose ðaliespieno ûkiuose, kooperatinëje pienoperdirbimo ámonëje, uþëjo á vienorajono prekybos centrà. PasakLPGA direktoriaus Eimanto Bi-èiaus, sveèias stebëjosi ûkiø dydþiu,perdirbëjø ir pieno gamintojø dia-logo stoka, o parduotuvëje paðiur-po pieno produktø pasiûla ir kai-nomis: áveþtinio (lenkiðko) pienolitras – 46 euro centai, vietinës ga-mybos – 94 euro centai. „Kodël lie-tuviø ûkininkai savo traktoriaisneuþblokuoja prekybos centrø var-tø?“ – stebëjosi E. Ðopgesas. Jonuomone, lietuviai pirmiausiai tu-rëtø pasiskaièiuoti pieno gamyboskaðtus, ávertinti rinkos pokyèius, ieð-koti galimybiø restruktûrizuoti ûká,imtis miðrios gamybos. Tikroji koo-peracija, pasak EPT prezidento, ikiLietuvos pieno ûkio dar neatëjusi.

Lemia poþiûris„Á mûsø þemdirbá visi þiûri atbu-

lai, – sako Perlojoje (Varënos r.)ûkininkaujanti Danutë Karalevièie-në, vadovaujanti Lietuvos nederlin-gø þemiø naudotojø asociacijai, –jo sàskaita lengviausia nuraðytivisus gamtos ir valdþios þemës ûkiuipadarytus nuostolius. Tik prancûzaiar vokieèiai sugeba protestuotiprieð savo agrokoncernø diktatà.“

Pasak D. Karalevièienës, moks-là pasitelkusios verslo ámonës dzû-kams ápirðo naujas augalø veisles,nebûdingas ðiam kraðtui, ákinkë ápriklausomybæ nuo pasëliø purðki-mø, træðimø, kasmeèio sëklø pirki-mo. Ðiømetë sausra tik paliudijoapie Dzûkijos dirvoms svetimø kul-tûrø pragaiðtingumà. Nelikæ lubi-nø, renovuotos pievos ir ganyklosnuplikusios visiðkai. „Pernykðtësliûtys nepadarë tiek þalos dzûkøûkiams, kaip ðiømetë ir dar nepasi-baigusi sausra, – kalba D. Karalevi-

èienë, – graudu þiûrëti á pajuoda-vusius javø laukus, ið hektaro ati-duodanèius po dvi tonas vasariniø.“

Ypaè skaudu dël pavyzdinio Va-rënos r. pieno ûkio griûties: „Të-viðkës“ þemës ûkio bendrovë kai-mynams lenkams pardavë visà pie-no veislës galvijø bandà su prieaug-liu, apie keturis ðimtus Lietuvosjuodmargiø. Mësos cechà turintispirkëjas karves auginti paves lenkøûkininkams. Vienos papildys pienobandas, kitos vëliau atsidurs sker-dykloje. Varëniðkiø bendrovëssprendimà likviduoti pieno ûká darpavasará lëmë katastrofiðkai kritu-sios þaliavos supirkimo kainos irnarystë ÞÛK „Pienas LT“, tik vë-liau prisidëjo sausra. Anksèiau „Të-viðkës“ bendrovë laikë dvigubaidaugiau ne tik pieno, bet ir mësosveisliø galvijø, taèiau nederlingosþemës ir brangstanti jø nuoma ri-bojo gyvulininkystës verslo plëtrà.Pastaruoju metu kaimyninës Len-kijos ûkininkai intensyviai lankosine tik Varënos, bet ir Lazdijø, Aly-taus, Prienø, Trakø rajonø ûkiuose,perka galvijus, ðienainá.

Verslo rizika – ûkininkørûpestis

„Vasaros pradþioje numaèiauartëjanèià gyvulininkystës ûkiønuosmuká ir pardaviau visà verslorizikai amortizuoti laikytà mësiniøgalvijø bandà, – prisipaþásta alytiðkëûkininkë Audronë Miðkinienë,Prienø rajone inicijavusi Smulkiøpieno gamintojø asociacijà, vieni-janèià ûkininkus, laikanèius iki de-ðimties karviø, vadovaujamà Lai-mos Balsevièienës. Pati A. Miðki-nienë dalyvauja neseniai ásteigtosLietuvos vidutiniø pieno gamintojøasociacijos veikloje.

Pasak A. Miðkinienës, vidutinispieno ûkis – nuo deðimties iki 200karviø. Tai racionalus vienos ðeimosverslas. Þmonës pasiskaièiuoja ga-mybos kaðtus, patys planuoja inves-ticijas, jø gràþà. Daþniausiai tai mið-rios gamybos ûkiai, juose, be pienoveislës galvijø, laikoma ir paukðèiø,dirbantieji turi kitø legaliø pajamøðaltiniø. „Sunkmeèiø þemës ûkyjebuvo ir bus, – ásitikinusi A. Miðki-nienë, – taèiau ðeimos ûkyje buslengviau rasti sprendimø, nereikësvarstyti ministro ar premjero kabi-netø durø.“

Ûkininkës A. Miðkinienës nuo-mone, valdþios atstovai agrosekto-riui privalo atlikti jiems deleguotusápareigojimus ir nacionaliniu, ir ESlygmeniu. Teisingesnës tiesioginësiðmokos, verslo rizikos fondai,maisto grandinës kaðtø pasida-lijimo prieþiûra, pasak A. Mið-kinienës, ne ûkininkø, bet valdþiosatstovø priedermë, kaip estafetë

perduodama ið vienos politikø ka-dencijos kitai.

Sausra pakoregavo Dzûkijosûkininkø pasirinkimus. Praëjusiàvasarà ið hektaro miðinio gyvulinin-kystës ûkiø ðeimininkai pasigamin-davo apie 20 ritiniø ðienainio, ðie-met – penkis kartus maþiau. Per þie-mà vienai karvei reikia apie deðim-ties. O prie kiemo vartø jau ri-kiuojasi kaimynai lenkai, uþ paða-rà siûlo gerà kainà.

Netyli tik Jonas„Neturime nacionalinës þemës

ûkio strategijos, todël ir blaðkomës,– sako LPGA viceprezidentas,Pauliukø (Jonavos r.) þemës ûkiobendrovës vadovas AndriejusÐtombergas, – pastaruosius deðim-tmeèius kûrëmës kaip kuris iðma-no, dabar smulkieji ûkiai dël savoverslo nesëkmiø kaltina stambiuo-sius, o valdþiai tik á naudà toks su-siskaldymas.“ Patyrusio ûkio ðeimi-ninko poþiûriu, visokio dydþio pie-no ûkiai turi teisæ gyvuoti, uþ par-duodamà kokybiðkà pieno þaliavàgauti vienodà kainà. Pasak A.Ðtombergo, patys pieno gamintojaipo ðalies narystës ES sutiko atsisa-kyti pieno ûkiø mainais á kompen-sacijà uþ ankstyvàjá pasitraukimà iðverslo. Likusieji vëliau neprieð-taravo ministerijos sprendimui su-skirstyti visus gamintojus á deðimtágrupiø pagal parduodamo pienokieká. „Patys praðëme ministrës,Þemës ûkio rûmuose vykusiamesusirinkime balsavome,“ – prisime-na A. Ðtombergas. Varëniðkio kole-gos „Tëviðkës“ bendrovës vadovosprendimà parduoti visà pieniniøgalvijø bandà A. Ðtombergas va-dina teisingu. Pauliukø bendrovë –miðrus ûkis: augalininkystë, pienas(2 tûkst. galvijø) ir mësa (12 tûkst.kiauliø). Kasdien ið ûkio parduo-dama vidutiniðkai po 16 t atvësintopieno. Darbo pajamø turi 120 kai-mo þmoniø. Stambaus ûkio eko-nomika regionuose didele dalimilemia socialiná stabilumà. Tik ar kasnors tà ávertina? Toká retoriná klau-simà kelia Pauliukø ÞÛB vadovasA. Ðtombergas. Ðiemetis ûkio javøderlius 45 proc. maþesnis nei

pernai, pievos iðdþiûvusios, nëra iðko pagaminti ðienainio. Panaðisituacija visoje Lietuvoje.„Dþiaugiamës ne pajamomis, odarbu, – ðmaikðtauja A. Ðtom-bergas, – ir visi tylime, iðskyrusJonà.“

Kooperacijos prabanga„Zarasø kraðtas palankus vys-

tyti gyvulininkystæ, – kalba þinomasûkininkas Gintaris Petrënas, –prieð kelerius metus tik nuostoliusneðusá pieno ûká iðkeièiau á mësiniøgalvijø ir vienà kooperacijà pakei-èiau kita.“

Ûkininkas prisimena laikotarpá,kai laikë beveik tris deðimtis mel-þiamø karviø, dalyvavo þemës ûkiokooperatyvo „Pieno puta“ veikloje,netgi buvo iðrinktas valdybos nariu.Aktyviausi ûkininkai tuomet vaþia-vo mokytis kooperacijos á Prancû-zijà, kelionæ finansavo ðalies didþiø-jø pieno perdirbimo bendroviøsavininkai. Kai Lietuvos pieno ga-mintojø sektoriuje ásibëgëjo koope-racija, jos modelis niekuo neprimi-në nei prancûzø, nei apskritai pa-saulio praktikos. Pieno þaliavà pi-giau nupirkti ið smulkaus ûkininkoir surinkus parduoti perdirbëjuigerokai brangiau – ne tas kelias,kurio tikëjosi G. Petrënas. Juolabgautos pajamos daþniausiai bûdavoskiriamos ne investicijoms moder-nizuoti pieno gamybà, o iðlaikytikooperatyvo administracijà. Ásigytabankrutavusi pieninë kurá laikà tei-kë vilèiø matyti trumpàjà pienograndinæ realiu pavidalu. Pasirodë,jog vilèiø perteklius paskandino ge-rais norais pagrástà pieno perdirbimoversliukà.

„Pieno ûkio gràþa ateina grei-èiau, mësos ûkio – tik po trejø metø,– pasakoja zarasiðkis ûkininkas G.Petrënas, – atsisakæs pieniniø gal-vijø bandos, pasirinkau mësiniusangusus, subûriau jø augintojøkooperatyvà, dabar prekiaujame netik jautiena, bet turime ir savo ka-vinæ. Svarbiausia, kad ðioje maistograndinëje (nuo fermos iki stalo)iðvengiame tarpininkø.“

Tradicinë pieno gamyba, be ku-rios anksèiau buvo neásivaizduoja-

mas kaimieèio kiemas, ðiandien jaunëra pakelta á nacionalinio verslorangà. Lietuvis be jokios sàþinësgrauþaties net ið Skuodo vaþiuoja áSuvalkus, Seinus, ið ten parsiveþadëþes pusæ metø negendanèio pie-no pakuoèiø, krepðius sûriø, kitøpieno, mësos produktø. JautienaLietuvoje tebëra deficitas, iki ðioljà parduotuvëse ir turgavietëse kei-të buvusiø („atitarnavusiø“) pienoveislës galvijø skerdiena. „Vakarie-èiams áprasto steiko mes negami-name, bet savo kavinëje siûlomejautienos nugarinës didkepsná, - sa-ko G. Petrënas, - juo pasivaiðintiatvyksta turistø ið Kauno, Vilniaus,kaimyninës Latvijos.“

Ûkininko teigimu, mësiniø gal-vijø augintojai á kooperatyvà susi-bûrë kaip lygiaverèiai verslo part-neriai, visi drauge tariasi apie pro-dukcijos realizavimà, investicijas,paslaugø rinkos kainas ir pan. Tik-ros lietuviðkos jautienos vartojimorinka kol kas turi daug laisvø niðø.Politikø kalbos apie galvijø ar më-sos eksportà tëra kalbos. Pasak G.Petrëno, ûkininkas turi atsisukti ávartotojà, kuris ðiandien nëra ba-daujantis ir nëra skurdþius. Uþ lai-mingø viðtø kiauðinius miestietisnesiderëdamas moka kelis kartusbrangiau, turguje ieðko tikro kai-miðko sûrio, sviesto, naminës duo-nos. Tik politikø poþiûris á kaimà irþemës ûkio gamybà nëra deramaisuprastas, valstybiðkai svarbus. Tar-si ûkininko priedermë tëra pildytideklaracijas ir gauti iðmokas.

„Ðiek tiek judëjimo sektoriuiáneð EPT prezidento E. Ðopgesosiûlymu kitø metø lapkritá Lietuvo-je surengta Europos ðaliø pienogamintojø generalinës asamblëjossesija, – kalba LPGA direktorius E.Bièius, – be to, Vyriausybës Minist-ras Pirmininkas ðià vasarà sudarëdarbo grupæ aktualiems þemës ûkiosrities klausimams nagrinëti ir pa-siûlymams dël jø sprendimo teikti.“

Pasak E. Bièiaus, Prienø r. ûki-ninkai vieni pirmøjø ëmë ieðkotiverslo rizikos amortizavimo prie-moniø. Kadangi kraðte nëra stam-biø ûkiø, gamybà stengiamasi ávai-rinti, gyvulininkystæ derinti su au-galininkyste, imtis trumposiosmaisto grandinës, kai ûkyje paga-minti produktai realizuojami tur-guose ir mugëse. Ðalyje þinomi Vai-vos Buliauskienës (Balbieriðkiosen.), Jurgio Paþëros (Veiveriøsen.) pavyzdþiai.

Neseniai Þemës ûkio ministe-rijoje jau vyko diskusija su grupe ða-lies vidutiniø pieno ûkiø ðeimininkøið Alytaus, Kupiðkio, Prienø, Ðilutësir kitø rajonø. Priminsime, jogMinistro Pirmininko sudarytos dar-bo grupës vadovas – þemës ûkio mi-nistras Giedrius Surplys. Grupëjedirbs ir LPGA prezidentas J. Vilionis.

Justinas Adomaitis

PR Naujas kiauliø maro þidinys – Kisieliðkiø kaimePraëjusià savaitæ Lietuvoje uþfiksuoti dar du afrikinio kiauliø maro (AKM) þidiniai kiauliø laikymo

ûkiuose. Vienas AKM þidinys nustatytas Prienø rajono Jiezno seniûnijos Kisieliðkiø kaimo ûkyje, kuriamebuvo laikomos 3 kiaulës savo reikmëms. Susirgus kiaulei buvo paimti visø ûkyje laikytø kiauliø kraujomëginiai. Atlikus tyrimus NMVRVI, visoms kiaulëms nustatytas AKM.

(Atkelta ið 2 p.)

Auto

riaus

nuo

trauk

os

Ði vietovë jau buvo patekusi á 10 km prieþiûroszonà po to, kai AKM atvejis buvo nustatytas Buèiû-nø kaime (Birðtono savivaldybë). Dabar kiaulësturës bûti iðskerstos realiai visoje Jiezno seniûnijosteritorijoje.

Ðiauliø rajone, Kuþiø seniûnijoje, Sauginiø kai-me esanèiame ûkyje, kur savo reikmëms buvo lai-komos 2 kiaulës, viena ið jø nugaiðo po ligos, o kitàpaskerdë laikytojas. Paëmus nugaiðusios kiaulësorganø ir paskerstos kiaulës kraujo mëginius ir ið-tyrus juos Nacionaliniame maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo institute (NMVRVI), AKM buvopatvirtintas abiems kiaulëms.

Abiejuose þidiniuose laikytos kiaulës nugai-

ðintos, o gaiðenos saugiai sunaikintos ûkiø teri-torijose. Áskaièiavus ðiuos atvejus, Lietuvoje kiau-liø laikymo ûkiuose ðiais metais jau uþregistruoti43 AKM þidiniai.

Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba in-formuoja, kad tæsiami didþiausio ðiais metaisAKM þidinio likvidavimo darbai UAB „Idavang“priklausanèioje kiauliø fermoje. Epizootiniamtyrimui ið visuose tvartuose laikytø kiauliø atrinkti225 kraujo mëginiai, toliau vykdomas kiauliøgaiðinimas, ûkio dezinfekcija, atliekami kiti darbai.

Parengta pagal Valstybinës maisto irveterinarijos tarnybos praneðimà

Prienuose statomos ðiukðliødëþës ðunø ekskrementams

Kiekvienas gyvûnu besirûpinantis asmuo kieme, parke ar bet kuriojekitoje vieðoje vietoje vedþiodamas gyvûnà privalo turëti maiðeliusekskrementams surinkti. Nuo ðiol gyvûnø mylëtojai surinktusekskrementus galës mesti ne á bendruosius konteinerius, o á specialiasðiukðliadëþes.

Keturios naujos ðiukðliadëþësjau pastatytos: dvi Stadiono mik-rorajone, pagrindiniame take, ker-tanèiame Stadiono g. ir Statybinin-kø g. daugiabuèiø namø kvartalà,po vienà ðunø vedþiojimo aikðtelëjebuvusiose kareivinëse ir prie fut-bolo stadiono Paprienëje.

Ið Savivaldybës specialiosiosaplinkos rëmimo programos lëðø iðviso yra nupirkta 30 ðiukðliadëþiø.Uþ pastatytø ðiukðliadëþiø prieþiû-rà kol kas atsakinga Prienø seniû-

nija. Pastebëjus, kad dëþës perpil-dytos, ar esant kitokiø nusiskundi-mø, reikëtø kreiptis á seniûnijà tel.(8 319) 52 195. Seniûnijai taip patgalima teikti pasiûlymus, kokiosevietose reikëtø papildomai pastatytiðiukðliø dëþiø ðunø ekskrementams.

Siekime kartu, kad vieðos erd-vës bûtø apsaugotos nuo tarðos gy-vûnø ekskrementais, ir stiprinkimevisuomenës sàmoningumà.

Prienø r. savivaldybësinformacija

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 10 p.

Tautvydas VENCIUS

Dienos ramuma svaiginoEikime rytoj ar ðávakarKur ryto rûkas pagirdoBoruþæ, lipanèià á smilgà

Nostalgiðkas rugpjûtis... jau ásipraðiusi vasara á kiek-vieno namus – atostogomis, karðèiu, jûra, popieèiopoguliu, javapjûte, griaustiniu, gaivinanèiomis liûti-mis... Dar tvirtai þinome, kad...

nenutils nenutils vakariniai aidai,dar ilgai dar ilgaipo dangum neuþtemsir kas buvo, kas bustyloje atsivers,o ðeðëliø tamsiøþemë mums neatneð...

O gal ir mintys apie rudená bûriuojasi? Paþiûri ágandrø lizdus... ir kartais sutrinki – kuris èia ðiømetisjauniklis, o kuris gi lizdo statytojas? Abu atkakliai siekiakilti aukðtyn, svaigiomis versmëmis atsigaivinti.

Nesuprasi ðitos dvasios,Besiverþianèios aukðtyn.Kaip ir prakaito ar aðaros,Po darbø nukrintanèios þemyn.

Tiktai vis belûþtanèiø ðakø –Ðitiek ðiemet sode obuoliø,Sausame þolynø traðkesyRytmetis suklumpa. Èia esi

Amþinas keleivis tarp keliø,Vienas laðas liûtyje,Aitvaras tarp vëjø neramiø,Meilës þodis ðirdyje...

Dienos ramios, nors ir darbingos... O nuo saulësvirpantis oras, kombainø ûþesys pamiðkëje, nukritæsnuo medþio alyvinis obuolys, rodos, laisvi laisvi, nuonieko nepriklausomi rugpjûèio liudytojai, iðlaisvinantysir manàsias mintis.

Kai siela laisva ir mintisMano þodþiø klausyklojBûvá kità suranda.Mûs tiesa ir viltisUþraðyta jûros paðonëje.

Eina ir eina vis,Kad sugráþtø atgal.Tik vis kartu nepasiima,Sako ryt lis...

Þadëjo vis lietø..., bet lijo tik radijo ir televizijosdiktoriø balsuose... Danguje nesimatë nei debesëlio.Atrodë, kad nuo kaitrios saulës trûkinëjo net berþotoðis...

Groblëta berþo nugara,O prieky tûkstanèiai minèiø.Tik vienas þingsnis tuo takuIr negalësi ðviesoje atmerkt akiø.

Suskyla mûs likimai,Bet nauji daigai senus praauga.Triukðmingo vëjo apsuptyTikiu – nereik atmerkt akiø.

Nes vasara praeis þole,Ar besugráði èia kitu metuBe atvangos kvëpuojanèiu laikuPrigult po ðalto rûko patalu?

Gal vakarui èia bût sunku?Að negaliu palikt jo vieno.Jo gilø ilgesá jauèiuPrisiglaudimà prie þolës ir rankø.

---Jei uþsimerksi, nebuvai èia vienas,Nuo þemës sklinda ðiluma,Nors rûko juosta mëlynaAtsigulë á ðilo ásèias.

Romane daug kur uþsimena-ma, kad gyvenimas vingrus, sudë-tingas kaip saksofono dþiaze iðgau-nama vingri melodija. Ir atvirkðèiai:dþiazas, kurio pagrindinis instru-mentas saksofonas, yra paslaptin-gas, sudëtingas ir vingrus kaip gyve-nimas. Vingri, ádomiai supinta yrair romano kompozicija: pasako-tojas labai panaðus á autoriø, turitris laiðkus: vienas kaþkokios LieselTrautmann raðytus kaip padëkàHitleriui mokinukës ið Klaipëdos:„Brangus dëde Hitleri,... mes, prû-sai, esame vokieèiai <...> Jûsmums esat vienas vienintelis va-das“ (p. 10).

Kitas laiðkas „maþojo Bliumi-no“ paraðytas kaip padëka Stalinui:„aèiû Jums, kad iðgelbëjote musnuo faðizmo...“ (p. 9). Treèiasis laið-kas 2015 m. raðytas Jaðos Bliumino,Markui (tai autoriaus vardas) – jissiunèia raðytojui savo gyvenimo uþ-raðus ir praðo juos panaudoti savoromane arba iðmesti.

Visas romanas ir yra tø trijølaiðkø vaizdingas komentaras.Áspûdingos gyvenimiðkos istorinësscenos ið þydø likimo ir gyvenimoLietuvoje pokario metais ir jøatëjimas á 1991 m. sausio 13-osiosávykiø epicentrà, pajutus, kad tai,kas vyksta Lietuvoje, yra ir jø, þydø,likimas. Gindami Lietuvos laisvæ,jie susitapatina su lietuviø tauta.Jaudinantys puslapiai, kà jauèia Ja-ða Bliuminas, stovëdamas su miniaKauno radijo gynyboje. (skyrius„Gelbëkit mûsø sielas“, p. 387). Taitarsi visos knygos kulminacinë sce-na. Ádomu, kad visuomeninë temaèia susilieja su intymiàja, asmeninetema. Ðià naktá Jaða Bliuminas netik atranda savo ryðá su lietuviø tau-ta, bet ir susipaþásta su savo dukra,atvykusia ið Amerikos su mokslinemisija, ir prisidëjusia prie lietuviøtautos iðsivadavimo. Gal tas visuo-meniniø ir asmeniniø ávykiø susi-

Labai graþus, labaiþydiðkas romanas

Tai Marko Zingerio (g. 1947 m.) „Að sëdëjau Stalinui ant keliø“(2017 m.). Dizainas Zigmanto Butauèio. Ant virðelio – ar saksofonofotografija, ar pieðinys. Tai simbolinë detalë, kuri reiðkia romano idëjàir kompozicijà.

liejimas ðioje scenoje kiek utopið-kas, bet taip, matyt, reikëjo ir kny-gos kompozicijai – jos kulminacijaitiek prasmës, tiek raiðkos atþvilgiu.

Romano vaizdai „komponuoja-mi“ dþiazo principu: po ðirdiesoperacijos sveikstantis Jaða Bliumi-nas prisimena savo seneliø, tëvøgyvenimà ir savo vaikystæ. Ypaè ryð-kûs mokyklos prisiminimai. Ryðkûsir mokytojø portretai. Kaip anota-cijoje paminëta, autorius yra raið-kios detalës meistras. Jaudina irgraudi potekstë „ðiurkðèiai ðvelnio-mis intonacijomis“.

Iðraiðkingos, nebanalios eroti-nës scenos – ðeðiolikmeèiø pirmojimeilë. Ádomu, kad autorius siekiaáamþinti savo „gimtojo miesto“, t.y. Kauno (?) vaizdus. PrisimenaDþeimso Dþoiso, airiø þydø raðy-tojo, romanà „Ulisas“ apie Dub-linà. Jo apraðytos Dublino vietovësdabar lankomos turistø. Gal ir M.Zingeris norëtø taip áamþinti Kau-no Laisvës alëjos groþá, kad turistaipanorëtø atpaþinti reikðmingiau-sias vietas: „Versalá“ – Metropolá,kurá ákûrë Bliumino senelis, turëjæsir du kino teatrus. (Kaip þydiðka di-dþiuotis praeities turtais!) Tarsikvieèiama pavaikðèioti po Laisvësalëjos namus, kuriuose gyveno.

Ak, visko ir neiðpasakosi, koksgroþis ðis M. Zingerio romanas, sa-vo pasakojimo maniera primenan-tis saksofono vingrià melodijà. Kaipir V. Mykolaièio-Putino „Altoriøðeðëly“ autorius iðraiðkingai pa-vaizdavæs savo herojø buitá, kasdie-nybæ, vedasi juos á gilesnius apmàs-tymus apie þmogaus bûties esmæ.Tai ir egzistencinis romanas.

Reikia susipaþinti ir su kitomisM. Zingerio knygomis: trimis poe-zijos rinkiniais, apsakymø rinktine,pjesëmis ir kitais trimis romanais.2013 m. uþ kultûrinæ veiklà M.Zingeriui áteiktas Riterio kryþiausordinas.

Anarsija Adamonienë

Vis dëlto vakare iðkrito gaivinanti rasa... Per obuo-liø prikritusià pievà basas atëjau pabûti mintimis kartu.Kalbëti nieko nereikëjo.

Tu man þadëjai, kad ðlamësiKai ankstø rudená uþeis ðalna.Tada mes nieko dviese nekalbësimNes tylø vakarà apgaubs vësa.

Jau vienas kità ir praaugomKas stiebiasi á virðøKas leidþiasi gilion versmënBet tik tvirtai uþ rankø susikibæ.

Pirmieji lapai jau á þemæ,Pirmasis ir pieðtukas suraðytas.O vis dar viens prie kitoRûpestëlius kaip þvaigþdynus skaièiuojam.

Lyg netikëtai uþsiþiebë Mënulio pilnatis. Ðviesa ne-buvo ryðki, aplink matësi þvaigþdës, plaukë lengvi mie-gà neðantys debesys. Pasirodo tai buvo uþtemimas iristorinis Marso priartëjimas prie Þemës.

Dabar, kaip ir anksèiau, að vël su tavimi,Lietingos vasaros dienomBeribá liûdesá sapnuos begaudant,Nebetikiu, kad ðie miraþai regimi.

Taip sujuda ðirdá aukðti klaviðai,Parimusioj nakty, þinai, kad pameèiau raðiklá...Atklydæs po vidunakèio klaikausAð vël su tavimi, nepyk dël rûðkano dangaus.

Pagrok ir rankà duok, Mënuli.Kodël nesusitinkame daþniau?Þvaigþdþiø takai juk guli,O að kaip avinas dairaus...

Bet ðtai... jau ryto vëjas bëga berþø virðûnëmis, saulësspindulius gaudo jo smulkûs lapai, o að tik dabar suprantu,kad vakaro besiklausant, atëjo lauktas rytmetis...

Atrodo tik pernai pasodintas,O jau ðeðëlá prieð saulutæ metaIr vis veðlëjantys lajos lapeliai –Senos sodybos, tëviðkëlës metai...

Aplink ramu, tylu, tartum ðventoriujIr neaprëpiamø laukø ir pievø gojujVien tik ðlamëjimas tarsi malda ðventa,Uþ ðià laimingà dienà padëka...

Ir pinasi tarp lûpø mano þodþiai,Palieèiant juodai baltà toðá.Nereikia net sakyt, kokie jausmaiApninka atsibudus èia vaiskiais rytais...

Nesinori iðeiti. Geriau dar akimirkà pamàstyti, pa-tûnoti pavësyje. Atrodo, jog nei kiek nebuvo atvësæ,todël besiartinanèios nakties ðviesos vël vaidenasi hori-zonte...

Kai ðvinta naktys manyje,Klausau balsø garsiø tik savyje.Pasikalbët Mënulio ðviesoje,Iðtart þodþius prieblandoje...

Ar didelë naðta að þemei?Nematomas taðkelis visatoje plaèioj...Bet ko naktim taip ðirdá gelia,Ko neramu, ar man vienam paklydus?

Tylus dangau ir plaèiaðake egle,Neleiskit man toli iðeit!Kas rytà këliaus su tavim, gimtoji þeme,Kas vakarà atsidûstu tavam glëby...

Nenoriu dar iðeiti saulei tekant,Nenoriu ilgesingai klaust svirpliø –Kodël ilgai taip ðirdá gelia,Ar tai Mënulis pilnaties ar tu?

Ðeðëliai sëlinoLyg lapë grobioTyliai vilkosiMaumedþiø virðûnëmisIð pievø rûkoTarsi þmonës ëjoTrysJuodi ðeðëliai verþësiPer sienà stikloÁ namus bestogiusDaiktø parduotuvëjeBevardþiai trysStaiga kalbëti ëmëPaveikslas ðaltasNors pieðinys graþusJá tapëSuþeistas þmogusVitraþuose drugiaiStiklo ðukëseÐeðëliø atspindþiaiKiek sniegoO galDulkiøDengë daiktusPaliekame þmonëmsPrekesBe kainøTaræTarsi ðilko siûlaisSusivijæÐeðëliø kûnai

Ant maþos lentynosLiko.-----------------------------------Kaip nuotaka kadaisÐiandien vilkëjoBaltu rûbu vëlKai þengë meilës tiltuBaltais vijokliais iðraizgytuDviejø Kaributø glëbyÐiandien laimingaBuvo vëlBaltø þiedø spygliaiPirðtus nudaþëTaèiau akyse sielvartoJos niekas nepamatëDidysis vedësi JûratæTakuPramintu jøMaþasis dþiaugësSupratæs pasakàIr vëlSustojo laikasBaltame lapeDar neparaðë knygosNeKaributas aplankëTikSapne.

Palma

...ðitiek ðiemet sode obuoliø...

2018 m. rugpjûèio 18 d.11 p. Nr.60 (10118)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

UAB „Rividë“Parduoda ir pristato: plautàakmens anglá (palaida arba fa-suota 25 kg); Granulinæ akmensanglá (po 1t, po 25 kg); Medþiobriketai; Durpiø briketai didmai-ðiuose; Medþio granulës (sertifi-kuotos). Tel. 8 652 71212.

Nekilnojamasis turtasParduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 hanamø valdos ir 1,40 ha þemës ûkiopaskirties þemës sklypai. Tel. 8 69856047.Parduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina -11000 eurø. Skambinti tel. 8 604 86779.Parduoda 3 -ijø kambariø 73 kv.mbutà IV a., Stadiono g., Prienuose.Du balkonai, plastikiniai langai, ðarvodurys, butas tvarkingas. Tel. + 370674 10 093.Parduoda sodybà Prienø rajone,ramioje vietoje. Kaina 19000 Eur.Susisiekti telefonu +370 685 81 811.Parduoda 4 kambariø 77 kv.m butàBirðtone. Butas yra II aukðte, namas- renovuotas. Tel. 8 699 57 825.Parduodama tvarkinga sodyba Prie-nø r., Kolonijø k. Mûrinis 2a. namas,centrinis ðildymas. 33 a, du garaþai,ûkinis pastatas. Tel. 8 639 93 501.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda paaugintus mësiniusviðèiukus. Tel. 8 686 79 659.

Parduoda 5 metø verðingà karvæ.Tel. 8 608 07287.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmens anglá.

Durpiø briketusdidmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota ir

maiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transpor tu. Tel.: (8 319)43386, 8698 28 063, 8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-

nomis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.8 612 34 503.

Superka sanitarinius raguoèius. Tel.8 602 48 941.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui.Tel. 8 625 93 679.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

UAB „Andmajus“Superkame nerûðinius obuolius.Sveriame elektroninëmis svars-tyklëmis. Pasiimame patys ið jûsøkiemo. Ieðkome dideliø sodø,kuriuos galëtume patysnusirinkti. Atsiskaitome ið karto.Tel. pasiteiravimui 8 676 73 402.

Ávairios prekësPerka bet kokià þemës ûkio technikà(pvz., traktoriø, priekabà ir jø pa-dargus). Gali bûti neveikiantys. Tel.8 680 777 28.

Montuojame biologinius nuotekøvalymo árenginius, surinkimo tal-pyklas. Kasame vandens ðu-linius, jungiame hidroforus. Par-duodame rentinius. Tel. 8 675 01059, www.kasyba.comStatome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, klo-jame trinkeles, lankstome skardas.Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris,atliekame langø apdailà, griovimodarbus. Statome karkasinius namus.Tel. 8 620 85350.. Metalø apdirbimas (valymas nuorûdþiø, daþymas, virinimas); . Taippat galime suremontuoti ir Jûsøsenà bei naujà automobilá (surû-dijusá arba po autoávykio). Tel. 8 68726 417.

Veþame þvyrà, smëlá, juodþemá,skaldà ir kitus birius krovinius. Tel.8 690 66 155.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

UAB „VITO AKMENYS“

Tel. 8 641 15 599

Darome paminklus,tvoreles. Dengiameplokðtëmis, dedametrinkeles. Atliekame

visus kapavietës tvarkymo darbus.

Vasaros nuolaidos!

Dovanoja kompiuteriná -raðomàjá stalà, televizoriø „Vido“.Pasiimti patiems. Tel. 8 607 41 450.

Vieðbuèiui - restoranui Birðtone rei-kalinga virëjos padëjëja, turintipatirties, be þalingø áproèiø. Tel. 8687 53 756.

Reikalingi tik patyræ vairuotojai,

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel.8 645 87304.

Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà. Atvykstu á vietà.Tel. 8 601 02 662.Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.Gaminame duris namams ir ûki-niams pastatams, laiptø pakopas.Kokybæ garantuojame. Tel. 8 68262 195.Minkðtø baldø remontas, gobelenopervilkimas. Restauruojame minkð-tus baldus, fotelius, lovas, kampus,këdes. Tel. 8 679 46 966.

Muzikantai ávairioms progoms: dai-navimas, muzikavimas, ðventësvedimas, vestuviø, jubiliejø ir kt.ðvenèiø filmavimas. Tel. 8 614 06146.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams,ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.

Mini ekskavatoriaus 3,3 tonosnuoma. Tranðëjø kasimas vanden-tiekiui, elektrai, drenaþui ir kiti darbai.Tel. 8 645 20 612.

Þemës kasimo darbai su miniekskavatoriumi 3,3 t. Tel. 8 645 20612.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

2018-08-28 14.20 val. bus þenklinamos þemës sklypo (kadastro Nr. 6908/0002:71), esanèio Birðtono sav., Birðtono sen., Bûdø k., ribos. Kvieèiamedalyvauti gretimo þemës sklypo (kadastro Nr. 6908/0002:4) savininkus arbajø ágaliotus asmenis. Neatvykus á matavimus arba atvykus, bet nesutikus supaþenklintomis sklypo ribomis, per 30 dienø galima susipaþinti su þemës sklypoplanu ir pateikti pastabas. Korespondencijos adresas: Linas Þilinskas, Taikosg. 111-49, LT-05203 Vilnius, tel.: 8 698 582 40, el. p.: geotiese@gmail.com.

Prienø r., Padreèiø k., parduodamas5 ha •þemës ûkio paskir ties þemëssklypas. Tel. 8 683 91 121.Parduoda 3 kambariø 68 kv.m butàBirðtone. 1a/3. Atnaujintas namas.Tel. 8 674 46484.

Ávairios prekësParduoda VW Golf 1997 m. 1,9 l TDI,karavanas, T.A. iki 2019-11, daugprivalumø. Kaina-700 eurø. Tel. 8608 07287.

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis ir skaldytas. Statybinæ medienàsupjauname pagal kliento nurodytusmatmenis. Pristato. Tel. 8 614 98516, 8 699 48191.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

turintys C kategorijà ir 95 kodà.Vaþiuojame á Vokietijà. Tel. 8 69878733.

Ámonei reikalingi vairuotojas irpagalbiniai darbininkai be þalingøáproèiø. Tel. 8 698 46 063.

Parduoda mediná 116 kv.mnamà arti miesto centro. Yravietiniai centrinis ðildymas irkanalizacija, miesto vanden-tiekis, mûrinis ûkinis pasta-tas, 7 arai þemës Prienuose.Tel. 8 601 61 247.

2018 m. rugpjûèio 18 d. Nr.60 (10118) 12 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info);SOCIALINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë,redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimas

PARDUODU 7,05 AROÞEMËS SKLYPÀ

DÛMIÐKËSE, Berþø g. 5.Tel. (8 319) 55 555.

Þolynai gydo, gardina, dþiugina...Linutë, Dûmiðkës:- Gyvename skubëjimo laik-

meèiu, kai patogiau nusipirktiávairiø þoleliø ar, pavyzdþiui kadir èesnako kapsuliø vaistinëje.Tiesiog visose srityse – „reikiakuo greièiau ir patogiau“. No-rëtøsi linkëti, kad stabteltumeapsidairyti, kas auga aplink na-mus. O kaip kvepia laukiniskmynas nuo pamiðkiø. Juk þo-leliø rinkimas – tai ir savotiðka meditacija. Dauguma þoleliønaudojamos ne tik arbatai nuo kosulio, kaip èiobrelis, bet irkaip prieskonis mësai. Mëta yra puikus prieskonis þuviai, opipirmëtæ nuo seno þmonës maiðo á paðarus arkliams nuokosulio, dusulio. Obuoliø sëklose daug jodo, taigi galimaverdant obuolienæ sëklas sudþiovinti, neiðmesti.

Tarp pirkëjø mëgstamos arbatos „Gyvenimo meilë“, kuriiðpilstyta Vokietijoje, sudëtyje - obuoliø, morkø gabaliukai,burokëliai. Bûtent tai, kà mes auginame savo darþe. Á arbatos„Aktyvus vyras“ sudëtá áeina gvazdikëliai, saldynmedþio ðak-nis, cinamonas, kardamonas, pankolis, ðalavijas, pipirmëtë,juodieji pipirai, þenðenis. Jeigu dar ádëtume ir daugiau savodarþo ar pamiðkës þoleliø, tikrai nepakenktø. Taip paèios pa-gamintume puikø þoleliø miðiná. Dar pirkëjos yra pasa-kojusios, kad jeigu þolelës bus ðventintos, tai ir meilë „ikigrabo lentos“. Tikëjimas mûsø protëviams padëjo iðgyventikarus, tremtis, netektis. Ir niekada nevëlu pradëti tikëti...

Ona, Pieðtuvënai:- Á Þolinës puokðtæ dedi tai,

kas auga darþelyje: rûtos ðakelæ,mëtos, diemedþio, ðparago.Kaip padëkà uþ ðiø metø derliøir kad kitas gerai uþderëtø,galima ádëti rugio, kvieèio,aviþos varpø. Að á puokðtæ ádeduir ðakelæ su obuoliu, nes visadajá pradedu valgyti tik poÞolinës...

Genutë, Ðilavotas:- Renku daug ávairiø þoleliø.

Ypaè daug prisidþiovinu dobilø,daðio, èiobreliø ir kitø. O vais-tams, kai skauda sànarius ir netik – patrinti naudoju savo pa-ruoðtà vaistà, o ne tepalà ið vais-tinës. Já gaminu taip: á tamsø stik-lainá sudedu bûtent 130 kiaul-pienës þiedø, uþpilu degtine irlaikau tamsioj vietoj. Rudená, kaiprasideda rûkai, kai daugiau skauda – turiu savo vaistà poranka. Ir dar labai svarbu: ir þoleles rinkti, ir patiekalus ruoðti,bet koká darbà, kiek gali, dirbti su geromis mintimis, geranuotaika. Galima ir dainà paniûniuoti, svarbiausia, be pykèio.

Ona, Pieðtuvënai:- Po Þolinës, kai sodas pilnas

obuoliø, kasmet gaminu daugobuoliø sûriø. Reikia: 7 kg obuo-liø, 1,5 kg cukraus. Obuolius nu-lupti, supjaustyti nedideliais ga-baliukais, uþpilti cukrumi ir palai-kyti 12 valandø. Sirupà nukoðti irvirti já tol, kol liks pusë. Iðvirtusirupu uþpilti obuolius ir vël virti,kol masë graþiai parus, kol bustirðta. Kuo ilgiau virsit, tuo geriau. Karðtà masæ pilti á sudrëkintusnedidukus sûrmaiðiukus. Juos pakabinti reikëtø kuo sauses-nëje vietoje, kad ir prie „gyvatuko“. O galiojimas ðiø sûriøilgas, taigi ir sveèiui padovanoti galima, ir uþsukusá kaimynàpavaiðinti.

Petras, Geruliai:- Kai po Þolinës ar Ðv. Roko

atlaidø susitinka draugai, gi-minës, patariu visiems draugeuþtraukti lietuviø liaudies dainà,kad ir ðià: „Gráþk geguþi þieduo-tas,/ plauks þiedai Nemune./ Ápavasario puotà/ kvies tave irmane. / Vasara auksaplaukë/ rinkslankoj ramunes. / Daug þiedø busnuplaukæ/ Ar atminsi mane?“...

Parengë Palma Pugaèiauskaitë

Greta, Pikelionys:- Á patiekalus ið varðkës, á

sûrius dedu daug kmynø,ávairiø þalumynø, priesko-niniø þoleliø, kurias uþau-ginu savo darþe bei darþelyje.Patariu ðeimininkëms virtu-vëje eksperimentuoti, o tai,kas uþauginta savo darþe, arvaistaþolë - ið pamiðkës, mið-ko uoga - visada sveika, ska-nu ir nebus per daug.

Antanina, Liciðkënai:- Kai suduria ðirdelæ, labai

gerai turëti namuose dþiovintøgudobelës uogø. Tada nei laðiu-kø pirkti nereikës. Ruoðiuávairiø patiekalø, á kuriuos dedudaug þoleliø, auganèiø ðalianamø. Sveèiams mëgstu ruoðtitroðkintà triuðienà. Pirmiausiaskrostà triuðá reikëtø uþmerktivandenyje su actu. Paskui gaba-liukais apkepti ir troðkinti. Pri-dedu ypaè daug krapø ir rozmarinø, kurie priduoda ypatingoskonio.

Marija, Prienai:Ávairias þoleles naudoju ar-

batai, vaistams. Kai þydëjo pie-nës, prisiminiau savo krikðtomamos receptà: apie 150 pieniøþiedø uþpyliau 300 gramaismedaus, ápjausèiau dvi citrinas irviskà uþpyliau buteliu degtinës.Ðaukðtas prieð valgá – nuo visøligø – sakydavo mano krikðtomama. O að daþnai verdu ce-pelinus su varðke. Á varðkæ ámuðu kiauðiná ir bûtinai ádedu pelet-rûno. Ðiais laikais jo vis sunkiau rasti, auga daugiau smëlëtosevietose. Prisirinkau prie Ventos.

Savo þoliniø puokðtæ tradiciðkai paðventinu PivaðiûnuoseÞolinës atlaidø Miðiose.

(Atkelta ið 1 p.)

Ðimtmeèio vienybës banga vilnijo Pakuonio parapijos parko kiemeliuPakuonis – tai nedidelis miestelis, kuriame tikriausiai nëra

svetimø, èia visi paþástami, visi savi. Bûtent tai ir padarë ðventæypatingà. Pakuonio parapijos parkas buvo nusëtas papuoðtomispalapinëmis, kuriose buvo ásikûræ miestelio kiemeliai. Pakuo-nieèiai bei sveèiai turëjo galimybæ apsilankyti kiekviename kie-melyje, pabendrauti, pasivaiðinti, vieningai ir nuoðirdþiai pasi-dþiaugti bendryste. Toks sklindantis jaukumas ir tapo iðskirtiniuðventës akcentu.

,,Ðimtmeèio Þoliniø Pakuonyje“ metu tylos minute buvopagerbta buvusi Pakuonio seniûnë Nijolë Averkienë, kuriosnetektis sukrëtë Pakuonio bendruomenæ. ,,Prieð savaitæ nete-kome mylimos seniûnës, taèiau esu ásitikinæs, kad ji dabar yrakartu su mumis ir mums mojuoja“, - kalbëjo Pakuonio parapijoskunigas Rimas Pilypaitis.

Nepaisant to, jog ðventës dienà lietus „pylë“ kaip ið kibiro,susirinkusieji nestokojo geros nuotaikos, noriai dalyvavo ávairioserungtyse, trypë polkos ritmu. Visus dþiugino Zypliø dvaro liau-diðkos muzikos kapela, Pakuonio vokalinis ansamblis „RE nata“,taip pat vietinë folkloro grupë „Obelëlë“, atlikëjos Virginija irRaminta, Prienø kultûros ir laisvalaikio centro liaudiðkø ðokiøansamblis „Trapukas“. Vakaras baigësi grupës „Dar“ koncertu.

Nepabûgæ blogo oro á Pakuonio parapijos parkà suguþëjone tik miestelënai, bet ir gerbiami sveèiai. Ðventës dalyvius sveiki-no Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Kamblevièiauspadëjëjas Þilvinas Labanauskas, Lietuvos Respublikos Seimonario Andriaus Palionio padëjëja Valë Petkevièienë, Prienø r.savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja RimaZablackienë, Prienø rajono kultûros ir laisvalaikio centro di-rektorë Virginija Naudþiûtë, Prienø rajono savivaldybës tarybosnarë Loreta Jakinevièienë.

Ði ðventë – tai puikus árodymas, kad ir maþi miesteliai mokaðvæsti linksmai ir nuoðirdþiai. Dþiaugësi þmoniø ðirdys, kuriassujungë bendrystës ðiluma bei Lietuvos valstybingumo atkûrimoðimtmeèio vienybës banga, ðiemet vilnijanti per visà Lietuvà.

Rimantë Janèauskaitë