Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas
AGRARINIAI IR MIŠKININKYSTĖS MOKSLAI: NAUJAUSI TYRIMŲ REZULTATAI
IR INOVATYVŪS SPRENDIMAI
LAMMC Miškų institutas, 2015 m. sausio 29 d., Girionys, Kauno rajonas
POŢEMINIŲ GRYBŲ ĮVAIROVĖ MIŠKUOSE IR
BANDOMOSIOS TRUMŲ PLANTACIJOS LIETUVOJE
Kęstutis Armolaitis1, Jūratė Aleinikovienė1, Marija Kataržytė2, Vidas Stakėnas1,
Milda Viltrakytė1, Tomas Armolaitis1
1
1Ekologijos skyrius, LAMMC Miškų institutas,
Liepų g. 1, LT-53101 Girionys, Kauno rajonas
2Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas,
Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 2
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos
Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo per sieną tarptautinis projektas
„TRUFFLE - Truffle research and introduction network for farmer start-ups and universities (2012-2014 )“
„Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas
besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose (2012-2014 m.)“
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 3
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Projekto pagrindinis partneris: Latvijos žemės ūkio universitetas (dr. Antra Balode)
Kiti projekto partneriai: Rygos technikos universiteto Liepojos filialas
Klaipėdos universitetas
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas
Projekto vykdytojai LAMMC Miškų institute: Projekto vadovas – dr. Kęstutis Armolaitis Vyresn. mokslo darbuotojas – Vidas Stakėnas Mokslo darbuotoja – Jūratė Aleinikovienė Jaunesn. mokslo darbuotoja – Milda Viltrakytė Inžinierius – Tomas Armolaitis Buhalterė – Odeta Skaisgirienė
Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas
besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose (2012-2014 m.)
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 4
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
• Dalyvaudami šiame projekte Miškų instituto mokslininkai siekė: (1) įvertinti požeminių grybų įvairovę Lietuvos miškuose ir (2) įveisti bandomąsias trumų plantacijas, kuriose galima būtų toliau vykdyti trumų gyvybingumo ir biologinius tyrimus.
Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas
besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose (2012-2014 m.)
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 5
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Triufelis (dar vadinamas trumu) – labai vertingas truminių
(Tuberaceae) šeimos grybas ir vienas brangiausių delikatesų. Yra
šimtai triufelio rūšių, tačiau ne visos iš jų vertingos maistiniu
požiūriu.
Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas
besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose (2012-2014 m.)
Vertingiausios triufelių rūšys:
Baltasis triufelis (Tuber magnatum). Brangiausias, kainuojantis apie 7000 eurų
už kilogramą. 2009 m. buvo pasiekęs 14000 eurų (auga tik Italijoje).
Juodasis triufelis (Tuber melanosporum ). Kaina siekia iki 4000 eurų už kg.
Burgundijos triufelis (Tuber aestivum, sin. T. uncinatum). Apie 400 eurų už kg.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 6
Požeminių grybų evoliucija
Kepurėtieji požeminiai grybai
Triufeliai (per 5-7 metus)
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 7
MEDŽIŲ - GYVŪNŲ – GRYBŲ SAITAI
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
1
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 8
Požeminių grybų rūšių įvairovė pasaulyje
Gotlando sala
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
1
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 9
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
• Požeminių grybų įvairovė buvo vertinta dviejose, Dubravos
eksperimentinės-mokomosios ir Biržų, miškų urėdijose.
• Dubravos miške požeminių grybų įvairovė vertinta rezervatinės
apyrubės 130 m. amžiaus paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.)
mišriuose su paprastąja egle (Picea abies [L.] H. Karst.) bei
aplinkiniuose viduramžiuose ir pribręstančiuose paprastojo ąžuolo
(Quercus robur L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastojo
buko (Fagus sylvatica L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) ir
paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynuose.
• Biržų girininkijoje, karstiniame regione, tyrimai vykdyti 50-70 m.
amžiaus mišriuose mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastosios
drebulės (Populus tremula L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.)
medynuose bei 15 m. amžiaus paprastosios eglės želdiniuose.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 10
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Požeminiai grybai medynuose mėgsta ne drėgnas vietas, o saulėtas aikšteles
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 11
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
11
Požeminių grybų gausu liepynuose
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 12
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
• Nustatyta, kad nors karstinis regionas su šarmiškais dirvožemiais
turėtų būti palankesnis požeminių grybų vystymuisi, šių grybų
rūšinė sudėtis Dubravos miške buvo kelis kartus įvairesnė. Čia
vyravo Elaphomyces, Endogone, Entoloma, Hydnobolites,
Hydnotrya, Hymenogaster, Pachypholoeus genčių požeminių grybų
atstovai.
• Tačiau, Tuber genties menkaverčių trumų gausa pasižymėjo miškai
Biržų rajone. Be to, čia buvo rasta ir Genea, Glomus bei Octavianina
genčių požeminių grybų atstovų, kurių neaptikta Dubravos
miškuose prie Kauno.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 13
DAŽNIAUSIAS POŽEMINIS GRYBAS LATVIJOJE IR LIETUVOJE
LAUMRIEŠUTIS
Elaphomyces asperulus Elaphomyces granulatus
Auga rūgščiuose dirvožemiuose, šalia eglių, pušų, liepų, beržų, ąžuolų.
Jais minta tik gyvūnai – dažniausiai šernai, taip pat stirnos, smulkieji graužikai.
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 14
DAŽNIAUSIAS POŽEMINIS GRYBAS LATVIJOJE IR LIETUVOJE
ŠAKNIAGRYBIS
Rhizopogon luteolus Rhizopogon roseolus
Auga įvairiuose dirvožemiuose šalia pušų. Gali būti valgomi, tačiau neturi išskirtinių skoninių savybių.
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 15
Lietuvoje žinomas valgomas požeminis grybas baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) įrašytas į LRK ! Projekto metu rasti nepavyko !
LRK rūšis (Hydnotrya tulasnei). Gali būti valgomas.
Melanogaster ambiguus – gali būti valgomas.
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 16
Lietuvoje iki šiol rastos 5 trumų (Tuber) rūšys
Neturi maistinės vertės
Plaukuotasis trumas (Tuber puberulum)
Dėmėtasis trumas (Tuber maculatum)
Rausvasis trumas (Tuber rufum)
Baltasis trumas (T. borchii) – tinkamas maistui!
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Parametrai (iki 20 cm) Lietuva Švedija Prancūzija
Granuliometrinė sudėtis (%):
Molis (<2 µm) 13,7-26,6 19,3±4,9 34,1±11,1
Dulkės (2-50 µm) 29,8-36,8 25,1±11,9 48,3±11,6
Smėlis (50-2000 µm) 44,5-49,4 55,6±14,9 17,5±16,1
pHH2O 7,2-7,4 7,5±0,3 7,6±0,2
Suminė organinė C (%) 2,4-2,6 6,9±2,6 5,6±2,4
Suminis N (%) 0,31-0,44 0,54±0,21 0,46±0,14
Lietuvos dirvožemių (Vidurio Lietuvos žemumos rudžemių ir išplautžemių
sritis) palyginimas su Švedijos (Gotlando sala) ir Prancūzijos dirvožemiais (Wedén et al., 2004), kuriuose auga Burgundijos triufeliai
17
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 18
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
• Pirmiausia, 2013 metais, Prancūzijoje Burgundijos
triufeliu infekuoti paprastojo ąžuolo (Quercus robur
L.) sodinukai buvo pasodinti įmonėje „Jungtiniai
miškai“, o paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.), -
Dubravos EMMU arboretume.
• Papildomai 2014 m. paprastojo ąžuolo mikorizuoto
Burgundijos triufeliu Latvijoje bandomosios
plantacijos pasodintos Kėdainių miškų urėdijos
Labūnavos girininkijoje ir UAB „Euromediena“ žemėje
(Kelmės r.).
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas
• 2013-06-08 pasodinti (4 X 3 m) 25 paprastieji lazdynai (Corylus avellana L.), kurių šaknys mikorizuotos triufelių grybiena. Pasirinkta triufelių rūšis – Tuber aestivum Vitt.
• Prieš sodinant lazdynus:
– išmatuotas būsimo veislyno dirvožemio pHCaCl2 (vidurkis pHCaCl2 5,4);
– suarta dirva;
– išbarstytos 3 t 2-5 mm frakcijos dolomito atsijų (siekiant pakelti dirvožemio pHCaCl2 iki 7,5);
– sufrezuota dirva iki 20-30 cm gylio.
19
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 20
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Plantacijų įveisimui būtini dirvožemio tyrimai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 21
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Trumų plantacija Dubravos EMMU
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas
4 m
4 m 4 m 4 m
Bandomasis triufelių veislynas paprastojo lazdyno plantacijoje (Dubravos arboretumas)
L-F1-3 L-F2-5 L-G1-6
L-F1-9 L-F2-11
L-F1-2 L-F2-4 L-G1-2
3 m
L-F1-4 L-F2-6 L-G1-921,5 m
L-F1-13 L-F2-12
L-F2-1 L-F2-16
L-F1-7 L-F2-8 L-G1-12
L-F1-14 L-F2-14
L-F2-2 L-G1-4 5,5 m
L-F1-8 L-F2-9 L-G2-2
P
R V
24 mŠ
Kiekvienas sodinukas turi savo identifikacijos numerį (Robin Pepinieres E.A.R.L) 22
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 23
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Trumų plantacijos Prancūzijoje
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 24
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Mikorizuotų šaknelių
ėminių surinkimas
(2014-06-12)
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 25
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
25
Tikimasi po 4-6 metų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 26
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Kooperatyvas „Jungtiniai miškai“
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 27
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Kėdainių m. u. Labūnavos girininkija
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 28
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
UAB „Euromediena“, Kelmės raj.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 29
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Jau domisi ir ūkininkai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 30
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas
•“Truffle” – video apžvalga. • Trumų auginimas, rinkimas, rinka (Prancūzija). • Trumų sodinukų priežiūra, aplinkos tyrimas. • “Truffle” paroda “Esame kaimynai”. • Trumų augalų šeimininkų auginimo aspektai.
Trumų konferencija (Jelava, 2014 m. balandžio 11 d.)
http://truffle.eu.com
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Miškų institutas 32
“Poţeminių grybų įvairovė miškuose ir bandomosios trumų plantacijos Lietuvoje”, K.Armolaitis, J.Aleinikovienė, M.Katarţytė, V.Stakėnas, M.Viltrakytė, T.Armolaitis
Ačiū, bet...