Vilniaus universitetas

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

Politikos mokslų bakalauro programa

Politikos mokslo pagrindai

Postmaterializmo revoliucija. Postmaterializmo vertybių suvokimas

Lietuvoje.

I kurso, 4 grupės studentė

GABIJA VENCLOVAITĖ

SEMESTRO DARBAS

Vilnius, 2008 m. gruodžio 19 d.

1

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas darbas „Postmaterializmo revoliucija. Postmaterializmo vertybių

suvokimas Lietuvoje.”:

1. Atliktas mano paties ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje;3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.

Gabija Venclovaitė

2

Turinys

Turinys..................................................................................................................................................3Įvadas....................................................................................................................................................41. Postmaterializmo revoliucija............................................................................................................5

1. 1 Postmaterializmo vertybių suvokimas.......................................................................................51.2. Maslovo vertybių teorija...........................................................................................................61.3 Postmaterializmas kaip laimės suvokimo atspindys..................................................................7

2. Postmaterializmas Lietuvoje............................................................................................................92.1. Postmaterializmas Lietuvoje pagal Inglehartą..........................................................................92.3. Tylioji revoliucija Lietuvoje....................................................................................................11

Išvados................................................................................................................................................15Literatūros sąrašas..............................................................................................................................16

3

Įvadas

Dauguma žmonių mano, kad materialiosios vertybės yra gyvenimo variklis ir

socialinės padėties atspindys. Dabar neretai prabylama apie sumaterialėjusią visuomenę ir

vartotojiškos kultūros įsitvirtinimą kone visose gyvenimo srityse. Vis daugiau žmonių trokšta nuo

to atsiriboti ir daugiau dėmesio skiria saviraiškai, idėjinei laisvei. Apytiksliai septintojo

dešimtmečio pradžioje Vakarų šalyse buvo pastebėta nauja kultūros vertybių kaitos tendencija, kuri

pasireiškė mažėjančiu šių šalių gyventojų rūpinimusi materialine gerove ar fiziniu saugumu ir

didėjančiu dėmesiu nematerialinėms vertybėms – laisve, saviraiška, individualumu, tolerancija,

dalyvavimu priimant svarbius visuomeninius sprendimus.1 Tai vadinami postmaterialistiniai

judėjimai. Galbūt šis žodis skamba natūraliai politika ar socialiniais judėjimais besidominčiam

piliečiui, tačiau dauguma paprastų žmonių Lietuvoje ko gero nė nežino šio žodžio reikšmės.

Vienas pirmųjų šia tema susidomėjo amerikietis politologas Ronald Inglehart ir

aštuntajame dešimtmetyje iškėlė postmaterialistinę teoriją, kuri ne tik kad išliko svarbi iki nūdienos

laikų, bet, rodos, tampa vis aktualesnė. Jos esmė – kylant šalies ekonominiam lygiui, taigi ir piliečių

gerovei, keičiasi žmonių gyvenimo būdas, prioritetai. R. Inglehart domina tiek šio reiškinio

atsiradimo priežastys, tiek galimos tokios vertybių kaitos pasekmės visuomeniniam gyvenimui. 2

Šiame darbe aptarsime kas toji postmaterialistinė revoliucija ir kokias gyvenimo sferas

ji analizuoja. Inglehart teigimu, pokomunistinėse šalyse taip pat egzistuoja postmaterializmas.3

Pavyzdžiu pasirinkę Lietuvą, mėginsime išsiaiškinti, ar savo šalį galime vadinti postmaterialistine. Į

šiuos klausimus atsakysime remdamasi statistine informacija ir pilietiniais judėjimais.

1 Ronald Inglehart, Modernization and Postmodernization. Cultural, eneomic and political change in 43 societies. Princeton: Princeton University Press, 1997, 4.2 Aida Savicka, Postmaterialism and globalisation : the specificity of value change in the post-communist milieu. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004, 147.3 Ten pat, 94.

4

1. Postmaterializmo revoliucija

1. 1 Postmaterializmo vertybių suvokimas

Ieškodami postmaterializmo sąvokos paaiškinimo iškart išvysime išryškintą minėtą

pavardę – Ronald Inglehart. Šis amerikiečių politologas savo analizę grindžia išsamių ir ilgalaikių

tarptautinių visuomeninės nuomonės tyrimų duomenimis. 4 Remdamasis jais, jis padarė išvadą, jog

postmaterializmo priežastis iš esmės yra ilgalaikė šalies ekonominė sėkmė. Pirmosios jo išleistos

knygos pavadinimas – „Tylioji Revoliucija” tapo postmaterialistinių judėjimų epitetu.5 Tad žmonių

manymas, jog konkrečiu istorijos momentu įvyko šio judėjimo revoliucija yra klaidingas.

Inglehart teigia, kad kartos, gimusios prieš Antrą pasaulinį karą ir po jo, skiriasi

esminiu vertybinių prioritetų lūžiu. Pokario kartos, gyvenančios augančios gerovės sąlygomis,

didesnę reikšmę teikia ne anksčiau laikytoms itin svarbioms materialinėms gerybėms –

ekonominiam ir fiziniam saugumui, o postmaterialioms vertybėms – gyvenimo kokybei, saviraiškai.

Šis vertybių suvokimo pokytis daro poveikį politiniam, socialiniam ir ekonominiam augimui, nes

kinta ne tik gyvenimo būdas, bet ir ekonominės elgsenos, vartojimo, politinio dalyvavimo

motyvacijos parametrai.6

Kone taikliausiai postmaterializmą iliustruoja spalvingas pavyzdys – postmaterialistai

nepatenkinti vien duonos kepalu, jie primygtinai reikalauja, kad jis būtų iš grynų rupių miltų ir be

jokių kenksmingų priemaišų7. Nors šiame pavyzdyje galime įžvelgti dalelę neigiamo cinizmo

postmaterializmo idėjai, puikiai suvokiame postmaterialistų siekį užsitikrinti kokybišką ir jų

galimybes atitinkančią pilnatvę. Postmaterialistai tikrai nėra antimaterialistai, atsisakantys

materialinių gėrybių ir gyvenantys tarsi asketai. Tiesiog jie jau susikūrė patikimą materialinį

pagrindą. Natūralu, kad esant visapusiškam klestėjimui, gyventojai pradeda skirti daug dėmesio

postmaterialistinėms idėjoms atspindinčioms gyvenimo kokybę. Jos apima daugybę sferų, bet

dažniausiai įvardijamos šios: moralė, politinis teisingumas, ekologija, branduolinis nusiginklavimas,

asmeninis pasitenkinimas, feminizmas, pasaulio taika, rasinė harmonija ir gyvūnų teisės , seksualinė

lygybė. 8

4 Andrew Heywood, Politics. London: Macmillan, 1997, 193.5 Rod Hague, Martin Harrop, Shaun Breslin, Comparative Government and Politics: An Introduction, 3 leid. London: Macmillan, 1992, 141.6 Politikos mokslų enciklopedinis žodynas, Postmaterializmo sąvokas aiškinimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007, 107.7 Hague, Harrop, Breslin, 141.

8 Heywood, 193.

5

Iš pradžių Inglehart nagrinėjo mažesnį kiekį šalių. Vėliau į savo analizę įtraukė

buvusio socialistinio bloko šalis, siekdamas įsitikinti, ar postmaterializmas yra išimtinai

vakarietiškas reiškinys, pasireiškiantis kapitalizmo ir demokratijos sąlygomis, ar universalesnio

pobūdžio ir gali įvykti kiekvienoje visuomenėje, kurioje vyksta ekonominė plėtra.9 Jau po pirmųjų

tyrimų jis padarė išvadą, kad nors turtingesnėse šalyse postmaterialistai sudaro didesnę bendro

gyventojų skaičiaus dalį nei mažiau pasiturinčiose, neturtingose šalyse taip pat aptinkama panašių

vertybių skirtumų tarp kartų, kurie atspindi gana staigų vyraujančių gyvenimo standartų pagerėjimą

per keletą pastarųjų dešimtmečių. 10

Įrodyti šiai tezei naudojami du pagrindiniai aspektai. Pirmasis – šalies ekonominio

išsivystymo lygis, kurio rodiklis yra šalies bendrojo nacionalinio produkto dalis, tenkanti vienam

žmogui. Antrasis – postmaterialių vertybių paplitimas tarp konkrečios šalies gyventojų. 11

Inglehart netgi sukūrė savo dvylikos punktų materializmo – postmaterializmo skalę.

Apklaustųjų prašoma atsakyti, kurių punktų šalis turėtų siekti ateinantį dešimtmetį, pasirenkant

šešis svarbiausius. Šioje skalėje penki punktai atitinka materialiąsias vertybes, o kiti -

postmaterialiąsias. keli iš jų skamba taip – palaikyti tvarką šalyje, kovoti su nusikalstamumu, kurti

visuomenę, kurioje idėjos svarbesnės už pinigus.12 Pastarasis punktas, be abejo, priklauso

postmaterialiesiems. Šiuos punktus jis sudarė remdamasis Maslovo teorija, apie žmogaus poreikių,

motyvuojančių jo elgesį, hierarchiją.13

1.2. Maslovo vertybių teorija

Taigi, aiškinant postmaterializmą kartais pradedama ir nuo Maslovo tezės. Teigiama,

kad postmaterializmas paremtas Maslovo poreikių hierarchija, iškeliančia pagarbą ir savęs

realizavimą aukščiau nei ekonominiai poreikiai.14

Abrahamas Maslovas 1943 metais sudarė teoriją suskirstydamas žmogaus poreikius,

pagrindžiančius jo elgesį į tam tikrą piramidę. Ši teorija vadinama Maslovo poreikių hierarchija. 15

Poreikių piramidės apačioje išdėstyti fiziologiniai poreikiai, reikalingi tam, kad išgyventume:

kvėpavimas, maistas, vanduo. Patenkinus fizinius poreikius keliaujama prie patikimumo, saugumo

9 Inglehart, Modernization and Postmodernization, 5,10 Savicka, Postmaterialism and globalisation : the specificity of value change in the post-communist milieu, 147.11 Aida Savicka, „Postmaterializmo raidos savitumai Lietuvos kultūroje.” Kultūros barai, 5, 1999, 3.12 Ten pat, 4.13 Christopher D. Green „Classics in the History of Psychology” York University, Toronto, 2000, cituota iš Abraham H. Maslow „A Theory of Human Motivation”, Psychological Review, 1943, <http://psychclassics.yorku.ca/Maslow/motivation.htm> [Žiūrėta 2008 11 10].14 Heywood, 193.15Andrew Herrington „Maslow's hierarchy, societal change and the knowledge worker revolution”, Andrew Herrington Pateo Consulting , <http://www.pateo.com/article6.html>, [Žiūrėta 2008 11 11].

6

poreikių, tokių kaip sveikata, finansinis stabilumas. Trečias lygis - socialiniai poreikiai: draugystė,

šeima, intymus gyvenimas, siekis būti socialiai priimtu. Ketvirtasis - pagarbos reikmės: savigarba,

pasitikėjimas, pasiekimai, pagarba kitiems. Na, o piramidės viršuje Maslovas įtvirtina savęs

realizavimą - moralę, kūrybingumą, pasitikėjimą savimi, spontaniškumą. 16

Taigi, šios teorijos esmę galėtume apibrėžti maždaug taip – jei nepatenkiname savo

fiziologinių, natūralių poreikių, socialiniai ir intelektualiniai poreikiai mūsų nė nedomina. O tuo

tarpu, kai patenkiname žemuosius poreikius, natūraliai trokštame kažko daugiau. Kai jau

pasiekiame aukštesnįjį lygį, žemųjų poreikių nebelaikysime prioritetais. Asmens tobulėjimo

varomoji jėga yra siekis patenkinti augančius poreikius. 17 Kaip matome, būtent iš čia ir kyla

Ingleharto tvirtinimas, kad žmogus pirma rūpinasi esminiais poreikiais, o juos pasiekęs, sutelkia

dėmesį į aukštesnio rango poreikių patenkinimą. 18

1.3 Postmaterializmas kaip laimės suvokimo atspindys

Posmaterializmo teorija netgi paaiškina kodėl turtingesnėse visuomenėse žmonės

yra laimingesni. Pasirodo, ekonominis išsivystymas įtakoja žmonių gyvenimo trukmę, jų

savijautą ir laimės, gyvenimo pilnatvės pojūtį. Aukštą ekonominį stabilumą turinčiose šalyse,

pavyzdžiui Japonijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje žmonės jaučiasi gerokai laimingesni nei

Ukrainoje ar Baltarusijoje. 19 Be kita ko, ši teorija susijusi ne tik su laimės ar gyventojų gerovės

pagrindimu, bet ir įvairių socialinių judėjimų atsiradimu. Itin didelis skirtumas tarp žmonių

vertybių atsiranda kai valstybės tampa turtingesnės, nėra badaujančių žmonių, žmonės yra

užtikrinti savo pajamomis, jiems suteikiamos svarbios socialinės garantijos. Būtent tada piliečiai

nebeteikia prioritetų ekonominio augimo politikai, jie tampa suinteresuoti gamtos apsaugos,

žmogaus teisių ir kitomis sritimis20.

16 Seymour Adler, „Maslow's Need Hierarchy and the Adjustment of Immigrants”, The Center for Migration Studies of New York, Inc. 1977, < http://www.jstor.org/stable/2545398>, [Žiūrėta 2008 11 11].17 Green „Classics in the History of Psychology”, cituota iš Maslow „A Theory of Human Motivation”,<http://psychclassics.yorku.ca/Maslow/motivation.htm>18 Ronald Inglehart, „Public Support for Environmental Protection: Objective Problems and Subjective Values in 43 Societie”s, American Political Science Association,1995, <http://www.jstor.org/stable/420583> [Žiūrėta 2008 11 10].19 Ronald Inglehart. Globalisation and Postmodern values. Washington Quarterly, 2000, 218. <http://muse.jhu.edu/journals/washington_quarterly/v023/23.1inglehart.html> [Žiūrėta 2008 11 07].20 Ronald Inglehart, online data analysis, Lithuania 1990 and 1999 <http://www.worldvaluessurvey.org/> [Žiūrėta 2008 11 14].

7

Keičiantis laikotarpiams, kinta ir žmonėms svarbios postmaterialios vertybės. Vos

pasibaigus antram pasauliniam karui - 1949, vokiečiams svarbiausias buvo Poreikių patenkinimo

principas, bet štai 1958 metais pirmavo žodžio laisvė.21

Sunku pasakyti, kas žmonėms suteikia laimę. Tai juk toks neapčiuopiamas, sunkiai

įvardijamas ir abstraktus reiškinys. Aišku tai, jog įdomus, prasmingas, polėkį ir pašaukimą

atitinkantis darbas postmaterialistams suteikia laimę ir yra daug svarbesnis nei stabili ir aukštas

pajamas užtikrinanti profesija.22 Teigiama, kad pasitenkinimas savo gyvenimu apskritai ir bendras

laimės pobūdis yra dvi pagrindinės vertybinės orientacijos.23 Kalbant apie plačiąją visuomenę, ko

gero visiems pažįstamas jausmas, kad gavus ilgai trokštą, vertingą objektą, patiriamas laimės ir

visuminio pasitenkinimo jausmus. Tačiau šis subjektyvus pilnatvės jausmas yra labai laikinas.

Gavus tai, ko ilgai troškome ir siekėme, patiriame trumpalaikę euforiją, tačiau ilgainiui mes prie to

priprantame, tas dalykas mums tampa nebeįdomus, pradedame trokšti ko nors kitko.24 Taigi, laimė

nėra buvimas turtingu, laimė – tai trumpa pasekmė to, kad žmogus neseniai tapo turtingesniu.

Amerikiečių politologų Frank Andrews ir Stephen Withey atlikti tyrimai atskleidė

įdomius faktus. Žmonėms jų amžius, lytis, rasė, pajamos, išsilavinimas ir profesija ( sujungus visus

aspektus drauge) sudaro tik 8 procentus visos gyvenimo laimės.25 Duomenys verčia susimąstyti,

nes žmonės įpratę manyti, jog šie aspektai yra vieni svarbiausių. Tyrėjai Cambell, Converse ir

Rodger, taip pat atrodo stebėtinai žemą ryšį tarp gyvenimo pilnatvės ir socialinio gyvenimo

aplinkybių.26 Šiaurės Europos šalyse atlikti tyrimai atskleidė faktą, jog kai pasitenkinimo matai

susiję su bendrais kintančias pojūčiais kaip išsilavinimas, lytis, amžius ir kiti minėti. pasirodo, kad

kiekvienoje šalyje pasitenkinimo lygis yra itin pastovus tarp visų minėtų kategorijų. 27

Taigi, kaip kad pamatėme iš Andrews ir Whitney tyrimo, žmogaus pasitenkinimas

gyvenimu priklauso nuo įvairių sferų teikiamo džiaugsmo visumos.28 Turintys puikias pajamas

tikėtinai bus įgiję geresnį išsilavinimą, gyvenantys puikiuose namuose ir turintys galimybę itin

rūpintis sveikata. Tačiau jų šeimos gyvenimas gali būti itin nenusisekęs, galbūt jie vis tiek turi

21 Ronald Inglehart,  Culture shift in advanced industrial society. Princeton : Princeton University Press, 1990, 71, cituota iš .EMNID, Pressedienst, Encounter , 16222:53. 1969. 22 Ten pat, 162.23 Kolektyvinė monografija, Europa ir Mes. Vilnius: Kultūros ir meno institutas, 2001, 37.24 Inglehart, , Culture shift in advanced industrial society ,212.25 Ten pat , 213, cituota iš Andrews, Frank and Stephen Withey. 1976. Social indicators of well – being in America. New York: Plenum.26 Ten pat, 213,cituota iš Campbell, Angus, Philip E.Converse and W. L. Rodgers. 1976. The quality of life. New York: Russel Sage. 27 Ten pat, 213, cituota iš Allardt, Erik. 1978. Objective and subjective social indicators of well – being. Comparative studies in Socialogy 1: 142-7328 Inglehart,  Culture shift in advanced industrial society , 214, cituota iš Andrews, Frank and Stephen Withey. Social indicators of well – being in America.

8

įvairių asmeninių problemų. Taip pat dažnai teigiama, kad individo gyvenimo kokybę lemia ne tiek

gyvenimo sąlygos ar materialiniai ištekliai, kiek paties žmogaus požiūris į jas. 29

2. Postmaterializmas Lietuvoje

2.1. Postmaterializmas Lietuvoje pagal Inglehartą

Kaip jau minėjome, ekonomiškai stipriau išsivysčiusios šalyse postmaterialistų yra

gerokai daugiau nei mažiau pasiturinčiose. Tačiau tiek pasiturinčiose, tiek ganėtinai vargingose

šalyse matyti ryškus vertybių skirtumas tarp kartų. Ypač tose mažiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose

paskutiniaisiais dešimtmečiais įvyko svarbių gyvenimo standartų pokyčių. 30 Be abejo, tarp tokių

šalių galime priskirti ir Lietuvą. R. Inglehartas įsitikinęs, kad didėjanti postmaterialiųjų vertybių

svarba yra būdinga ir pokomunistinėms Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.31 Taigi, vertybių

kaitos priežastis pokomunistinėse šalyse aiškinama pagal analogiją su Vakarų visuomenėmis,

pirmiausia akcentuojant ekonominės gerovės bei saugumo svarbą.

Ar iš tiesų mūsų šalyje matyti vertybinių pokyčių, panašių į Vakarų valstybių? Kiek

kontraversiškai skamba ir teiginys, jog ekonominė situacija šiose visuomenėse buvo palanki

postmaterialiųjų vertybių sklaidai, ypač kalbant apie laikotarpį neturkus po komunistinio rėžimo

žlugimo.32 Kyla klausimas, ar Lietuvoje apskritai įsitvirtinusios postmaterialios vertybės?

Pamėginsime į tai atsakyti remdamiesi Ingleharto užsakytais Europos Vertybių Tyrimų( European

Value Surveys – EVS) atliktais apskaičiavimais Lietuvoje. 33

Šios apklausos atliktos 1990 metais ir 1999 m. Abi šios datos Lietuvai itin

reikšmingos. 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visuomenė dėmesį buvo sutelkusi į

nacionalinį išsivadavimą bei nepriklausomos politinės ir ekonominės sistemos kūrimą. O 1999 m.

Lietuva išgyveno gilią ekonominę krizę.

Tyrimų metu respondentų buvo klausiama, kokių tikslų turi siekti šalis ateinančius 10

metų. Tiek 1990, tiek 1999 m. dauguma apklaustųjų lietuvių kovojimą su kylančiomis kainomis

įvardijo kaip pagrindinį vyriausybės tikslą – 60% pirmoje apklausoje ir 69% antroje apklausoje.

Antrasis pagal svarbumą punktas žmonėms buvo - suteikti gyventojams didesnę galimybę daryti

29 Monografija, Europa ir mes, 37.30 Paul R. Abramson and Ronald Inglehart, „Economic Security and Value Change”, The American Political Science Review, Vol. 88, 1994, <http://www.jstor.org/stable/pdfplus/2944708.pdf> [Žiūrėta 2008 11 14].31 Savicka, Postmaterialism and globalisation, 147.32 Ten pat, 148.33 Ronald Inglehart, Online data analysis, Lithuania 1990 and 1999 <http://www.worldvaluessurvey.org/> [Žiūrėta 2008 11 10].

9

įtaką vyriausybės sprendimams (atitinkamai pagal metus 52% ir 64%) Tvarkos palaikymas šalyje

žmonėms kone vienodai svarbus (atitinkamai 54% ir 51%) Na, o mažiausiai svarbi žmonėms atrodė

žodžio laisvė – (33% ir tik 16%) .34 Galime daryti išvadą, kad nuo nepriklausomybės atgavimo

praėjus net devyniems metams, žmonių požiūriai nei į vieną iš aspektų nepakito teigiama

postmaterializmui linkme. Nenuostabu, kad 1999 m., siaučiant ekonominei krizei, lietuviams buvo

taip svarbu kainų reguliavimas. Prisiminkime Ester Halman svarstymą, kad ekonominis saugumas

sustiprina vyraujantį visuomenės pasitenkinimo gyvenimu jausmą.35 Reiškia, esant finansinei krizei,

žmonės siekia iš jos išbristi ir pasirenka materialias vertybes. Tokios, rodos, kiekvienam

demokratiškos šalies piliečiui svarbios teisės kaip žodžio laisvė, yra tiesiog neakcentuojamos.

Kad aiškiai įsivaizduotume kokiais piliečiais save laiko patys lietuviai, paminėsime

dar vieną apklausą. Apklaustieji paprašyti išreikšti savo įsitikinimus skirstant į 3 grupes: 1)

materialistai, 2) gyventojai, turintys tiek materialistinių, tiek postmaterialistinių įsitikinimų, 3)

postmaterialistai.36 Apklausa atskleidžia, kad tiek 1990 metais, tiek 1999 dauguma apklaustųjų

atitiko antrąją grupę – (60% ir 67%), įvardindami save kaip abiejų įsitikinimų turinčius žmones.

Materialistų 27% – 26% . Be abejo, trečiajai grupei priklausė mažiausias respondentų kiekis – 13%

ir vos 7%.37 Taigi, išvystame kone gąsdinančius faktus - 1990 m. materialistų buvo dvigubai

daugiau nei postmaterialistų, o štai 1999 m. – kone keturgubai daugiau. Žinoma, laikotarpis tarp

apklausų mūsų šalyje buvo itin dramatiškas ir besikeičiantis, tad nenuostabu, jog žmonėms

pirmiausia rūpėjo susikurti stiprią materialinę atramą. Tačiau suprantame, jog nors ir tolstant nuo

komunistinio rėžimo ir besivystant demokratijai, ekonominė šalies padėtis yra svarbiausia

postmaterialistinei idėjai vystytis. Postmaterializmo sąvokose keliamas teiginys, kad demokratijoje

augančios kartos natūraliai imlesnės postmaterialistinei minčiai, gali būti ir klaidingas.

2. 2. Grįžimas prie tradicijų

Apskritai sunku suprasti, kas suformulavo tokį žmonių požiūrį minėtose apklausose ir

vertybių kaitą Lietuvoje po komunizmo žlugimo, atgavus nepriklausomybę. Sociologai Reich B. Ir

Adcock C. tvirtina, kad vertybių turėjimas susijęs su vertinimas to, kas manoma esant gera ir

pageidaujama ar nepageidaujama ir itin bloga.38 Komunizmo laikais lietuvių galvose buvo įkalta

34 Ten pat35 Monografija, Europa ir mes, 38, cituota iš Ester, Halman and Rukavishnikov, „From cold war to cold peace?” A comparative Empirical study of Russian and Western political cultures, Tilburg university press, 1997.36 Inglehart, Online data analysis, Lithuania 1990 and 1999 <http://www.worldvaluessurvey.org/>. 37 Ten pat,38 Monografija, Europa ir mes, 9, cituota iš Reich B ir Adcock C. Values, Attitudes and Behaviour change. London: Methuen, 1997.

10

daugybė teigiamų ir neigiamų dalykų, tad remiantis šia mintimi, iškovojus nepriklausomybę, jie vis

dar turėjo išankstinį nusistatymą įvairių aspektų atžvilgiu.

Kai kurie vakarų analitikai teigia, kad, nepaisant industrializacijos, pokomunistinių

šalių (taip pat ir Lietuvos) kultūra išlaikė savo tradicinį ikimodernųjį pobūdį, o pati industrializacija

joms buvo kone primesta. 39 Esą tai nebuvo natūralus šių šalių plėtros padarinys. Galime atrasti

netgi įdomų terminą – suklastota modernybė – kai visuomenė buvo industrializuota, bet išlaikė savo

tradicinę kultūrą. 40

Lietuvos patirtis rodo, kad po komunistinio žlugimo valstybė nebūtinai iškart pradeda

orientuotis į modernumą. Radikalūs socialiniai bei politiniai pokyčiai paskatino ne tik persitvarkyti

pagal labiau išsivysčiusių vakarietiškų visuomenių pavyzdį, bet ir grąžino užmirštas vertybes.

Sociologas Dietrich Rueschmeyer iškelė idėja, kad pokomunistinėse šalyse, po SSRS žlugimo,

netolimos praeities – buvusių pastarųjų dviejų ar trijų kartų palikimas – ėmė rungtis su dar

senesnėmis tradicijomis.41 Ko gero, šis reiškinys atsirado todėl, kad siekta kuo greičiau atsikratyti

sovietinių idėjų palikimo ir reikėjo naujų skambių orientyrų. Lietuvoje grąžintos net ikikarinės

tradicijos – propaguotas moters grįžimo į šeimą šūkis, žmonės vėl galėjo laisvai melstis, ėmė

auktinti bažnyčią, labai gerbti kunigus.42 Galime daryti išvadą, kad, Lietuvai atgavus

nepriklausomybę, žmonės atsigręžė į tradicines vertybes akcentuojančias bendruomenes ar

organizacijas. Šalies gyventojai manė, kad ikikomunistinis laikotarpis buvo šviesus ir giedras,

kupinas moralių vertybių – jį idealizavo – ir vėlei norėjo orientuotis į jį.

2.3. Tylioji revoliucija Lietuvoje

Aptarę minėtą istorinį laikotarpį, pažvelkime į XXI amžiaus Lietuvą, kurioje klesti

modernizacija ir vakarietiškoji kultūra. Remdamiesi organizacijų pavyzdžiais ir dabartine empirine

analize, ir toliau mėginsime ieškoti postmaterializmo apraiškų Lietuvoje.

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė

aptardama nūdienos lietuvių prioritetus, viltingai atsiliepia apie šalies jaunimą. Ji teigia, jog

nepaisant didelių emigracijos mastų, šiandien tik nedidelė dalis lietuvių save priskiria europiečiams.

Į Lietuvą lėčiau skverbiasi postmaterialistinės vertybės. Jei 1990 metais tautiečiai kiek daugiau

dėmesio skyrė postmaterialistinėms vertybėms, po 1995 m. ekonominių krizių orientacija į 39 Savicka, „Postmaterializmo raidos savitumai Lietuvos kultūroje.”, 6.40 Sztompka, Pjotr , 1993, ‘Civilizational Incompetence: The Trap of Post-Communist Societies’ , Zeitschrift für Soziologie (Journal of Sociology) 22(2): 85-95 knygoje 6541 Ten pat, 7, cituota iš Rueschmeyer Dietrich Rueschmeyer – „The development of civil society after authoritarian rule” LOS – Center Notat No. 47 Oslo. 1992.42 Ten pat, 7.

11

materialines vertybes gerokai sustiprėjo. Tačiau šiandieninė jaunoji karta išaugo iš materializmo,

jiems gerokai svarbesni tampa dvasiniai dalykai. Tai įrodo, jog auga visuomenės gerovė. Kai

žmogus gali daugiau sau leisti, kai didėja jo finansinės galimybės, ima imponuoti ne tik kiekybė, bet

ir kokybė.43 Vadinasi, anksčiau aptartieji lietuvių pasiskirstymai į materialistus ar postmaterialistus

iš tiesų buvo nulemti ekonominių aplinkybių, tad iš jaunosios kartos tikimasi platesnio

visuomeninio suvokimo.

XXI amžiaus postmaterialistinių judėjimų, orientuotų į ekologiją, lyderiu galime

vadinti amerikietį Paul Hawken. Šis gamtosaugininkas stengiasi padėti žmonėms suderinti verslą ir

ekologiją, yra parašęs keletą nepaprasto populiarumo susilaukusių knygų.44

Lietuvių žurnalistė Vaida Pilibaitytė savo laidoje „Pažinimo vartai” remdamasi Paul

Hawken mintimis kalbėjo apie naują visuotinį pilietinį aplinkosauginį, ekologinį judėjimą - tyliąją

revoliuciją. Kartais įvardijamą kaip „Vienas ne, daug taip” („One no, many yeses”).45 Paul Hawken

teigia, kad pasaulio visuomenėje daugybė įvairių judėjimų susilieja į vieną žmonijos „imuninės

sistemos atsaką“ politinėms ligoms, globalinės ekonomikos infekcijoms bei ekologinei korupcijai.46

Imigracija, radioaktyvios atliekos, ekosistemos, elektromagnetiniai laukai, tautinių mažumų teisės,

oro kokybė, atliekų perdirbimas, alternatyvi medicina, tarptautinės konvencijos, gyvūnų teisės,

atsinaujinantys ištekliai, švietimas, etika, socialinis aktyvizmas ir dar daugybė kitų problemų rūpi

vienam judėjimą, kurį šiandien galima laikyti didžiausiu pasaulyje.47 Šiuos žmones vienija

skirtingos, viena kitai neprieštaraujančios idėjos. Istorijoje to dar nėra buvę, nes joks judėjimas iki

šiol neprasidėjo be centrinės ideologijos, iki šiol buvusios būtinos tokiam reiškiniui funkcionuoti.

Tad ar šio masinio judėjimo apraiškų galime rasti savo šalyje? Pasirodo taip.

Lietuvišku pavyzdžiu neformalizuoto, atviro aktyvizmo, kurio šaknys ekologiškos, bet

ribos aiškiai nenubrėžtos, laikomas 2007 metais įkurtas nepriklausoma interneto tinklaraštis

ekoblogas.info.48 Tinklapio įkūrėjai yra eiliniai lietuvaičiai, neabejingi globalioms problemoms ir

visur įvardinti itin familiariai - vardais – Ramūnas ir Kęstas. Jie teigia, kad Lietuvos žiniasklaidoje

per mažai kalbama apie pilietines iniciatyvas ir ekologinius judėjimus, tad savo tinklapyje rašo ne

tik apie globalines problemas, bet visas postmaterializmui būdingas pilietines problemas ir

43 Vilmantė Žvinytė „Lietuviai pasižymi pragmatiškumu ir patriotizmo stoka” 2007. <http://www.lietuviams.com/index.php?user_sub_id=44&itemID=3231> [Žiūrėta 2008 11 09].44 Paul Hawken oficiali svetainė „Biography” <http://www.paulhawken.com/paulhawken_frameset.html> [Žiūrėta 2008 11 09]. 45 Vaida Pilibaitytė „Tylioji revoliucija”. Laidų archyvas. 2008. <http://www.lrt.lt/pazinimas/transliacijos.php?strid=1230&id=2513> [Žiūrėta 2008 11 09].46 Sarah van Gelder interviu su Paul Hawken „The Next Reformation”. 1995. <http://www.context.org/ICLIB/IC41/Hawken1.htm> [Žiūrėta 2008 11 09].47 Pilibaitytė „Tylioji revoliucija”. <http://www.lrt.lt/pazinimas/transliacijos.php?strid=1230&id=2513>.48 Lietuvos blogerių enciklopedija. Ekoblogas.. < http://www.visiblogai.lt/index.php/Ekoblogas > [Žiūrėta 2008 11 05].

12

iniciatyvas Lietuvoje. Dauguma besidominčiųjų suinteresuoti ieškoti konkrečių alternatyvų

problemoms spręsti pasitelkiant technologijas, mokslą ir aiškią pilietinę iniciatyvą. 49

Apie globalines problemas pastaruoju metu kalbama neįtikėtinu mastu. Įžymybės,

televizijos, net prekybos centrai ragina žmones rūšiuoti, tad įdomu realiai įsitikinti lietuvių požiūriu

į ekologines problemas. Europos Komisijos užsakymu 27 Europos Sąjungos šalyse vykdytas

gyventojų nuomonės tyrimas, kurį Lietuvoje atliko rinkos tyrimų bendrovė “TNS Gallup“.50 Šis

tyrimas tikrai nepradžiugintų nei vieno, nes pagal jį liestuvai yra vieni mažiausiai besidominčių

aplinkosaugos problemomis visoje ES.

Remiantis apklausos duomenimis, 55% lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos

problemos jiems yra labai svarbios. Tuo tarpu ši problematika aktuali 94% Kipro gyventojų, 89%

švedų.51 Ko gero, šie skaičiai skamba ne taip ir netikėtai, tačiau pasirodo, jog reklaminės akcijos

apie kiekvieno individo kovą su užterštumu yra bevaisės. Be to, pagal 2007 metų Europos vertybių

tyrimų duomenis Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų gamtos reikalų traktavimą kaip svarbių52.

“TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis teigia, kad, lietuvių įsitikinimu, tokios

asmeninės pastangos kaip atliekų rūšiavimas ar viešojo transporto naudojimas, nelabai prisideda

prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Tik 22% lietuvių įsitikinę, kad jų individualios pastangos

turi įtakos gamtos taršos mažinimui, kai tuo tarpu ES vidurkis - 43% Net šeši iš dešimties Lietuvos

gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie šias problemas. Blogiau už lietuvius informuoti yra tik

rumunai ir bulgarai.53 Mūsų kraštiečiai tiki, kad atsakomybę turi prisiimti gamyklos ir didelės

kompanijos, nes 97% lietuvių manymu, tai yra didžiausi gamtos teršėjai. M.Degutis taip pat išsakė

itin svarbią nagrinėjamai postmaterializmo temai mintį - lietuviui gyvenimo kokybė žymiai labiau

asocijuojasi su ekonomine ar socialine gerove nei su švaria aplinka ar ekologiškais produktais.54

Mūsų šalyje kuriasi ir kiti postmaterialistines idėjas akcentuojantys judėjimai, vienas

jų - „Naujoji kairė 95“ (NK95). Tai 2007 m. susikūręs kairiųjų judėjimas, keliantis tikslą „kurti

alternatyvią politiką“. Vienas pagrindinių NK95 judėjimo ideologų yra ilgą laiką D. Britanijoje

studijavęs ir dirbęs filosofas Andrius Bielskis. Judėjimas paskelbė 45 tezių manifestą, kuriame

teigiamos socialinio teisingumo, tolerancijos, novatoriškumo, lygybės, kovos prieš diskriminaciją,

49 Ekologiškojo tinklaraščio Lietuvoje oficiali svetainė. Redaktorius Ramūnas įžanginis straipsnis. „Apie” <http://ekoblogas.wordpress.com/about/> [Žiūrėta 2008 11 09].

50 „TNS Gallup“ „Pranešimas spaudai. Aplinkosauga rūpi tik šiek tiek daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų”. 2008 m.

<http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news/lt_news_335/> [Žiūrėta 2008 11 09]. 51 Ten pat,52 Europos vertybių tyrimas 2007, <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_295_en.pdf>53 „Aplinkosauga rūpi tik šiek tiek daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų”. <http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news/lt_news_335/> 54 Ten pat.

13

sekuliarizmo idėjos.55 Viename iš jų manifestų teigiama, kad politikos tikslas – priešintis

kapitalizmo sukurtoms nelygioms galimybėms, socialinei atskirčiai bei hierarchiniams galios

santykiams. Taip pat pasisakoma už darnią miestų plėtrą, ekologišką žemdirbystę, etišką prekybą

bei atsinaujinančius energijos šaltinius.56

Šis judėjimas susilaukė kritikos dėl pesimistiško požiūrio į mūsų visuomenę ir

racionalių sprendimų nepateikimo. Apžvalgininkas Linas Jokubaitis teigia, kad šios organizacijos

manifestai skamba pernelyg primityviai ir juos galėtų parašyti kone kiekvienas.57 Apžvalgą jis

pradeda Naujųjų Kairiųjų atsiradimu septintajame dešimtmetyje, tose visuomenėse, kur pasklido

postmaterializmas. Šią sąvoką jis supaprastina iki ekologinių ir seksualinių idėjų. Ir štai

kategoriškos autoriaus mintys sminga į postmaterializmo suvokimą Lietuvoje. Teigiama, kad

lietuviai nėra postmaterialistai ir kad mūsų šalyje nė nėra jokių studijų šia tema. Jaunieji Lietuvos

kairieji esą nesuvokia realios šalies padėties ir jų mintys, orientuotos į postmaterialistus, mūsų

valstybėje tiesiog nebus suprastos.58 Ką gi, po tokių teiginių galima suabejoti ir paties

apžvalgininko kompetencija, tačiau liūdniausia, kad nuolat išvystame ryškųjį lietuvių bruožą –

smerkti bet kokias naujas mintis ar idėjas. Kol kas nepajutome realių organizacijos padarinių, tačiau

juk viskam įsitvirtinti reikia laiko.

Prieiname prie išvados, kad viena iš postmaterializmo krypčių – ekologija, Lietuvoje

vis dar sunkiai suvokiama. Posovietinis mąstymas vis dar giliai įsišaknijęs lietuvių galvose – bijoma

suvokti asmeninį žalos darymą, nesinorima imtis individualių veiksmų, nes jie esą neefektyvūs. Vis

dar laukiama kažko, galinčio viską sutvarkyti, laukiama kol tai padarys atitinkamos struktūros ar

galingos organizacijos. Tačiau tokių idėjų kaip ekoblogas ir NK95 kūrimas, yra puiki iniciatyva,

rodanti, kad yra žmonių, kuriems rūpi postmaterialistinės idėjos.

55 Vikipedia interneto enciklopedija. „Naujoji kairė 95“ <http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujoji_kair%C4%97_95> [Žiūrėta 2008 11 05].56 Naujosios kairės judėjimo Lietuvoje oficialus tinklapis <http://nk95.wordpress.com/apie/> [Žiūrėta 2008 11 05].57 Linas Jokubaitis „Kas yra Naujoji kairė?” <http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=485144> [Žiūrėta 2008 11 05].58 Ten pat.

14

Išvados

Nors postmaterializmo teorija pradėta gvildenti seniai, akivaizdu, jog ji vis dar

neišsenka. Postmaterializmas apima daugybę aspektų, šiame darbe buvo pasirinkta keletas iš jų ir

siekta įrodyti jų paplitimą visuomenėje. Pasitelkus šių tyrimų duomenis galima teigti, jog

postmaterializmui egzistuoti iš tiesų labai svarbus aukštas šalies gyventojų ekonominis išsivystymo

lygis. Pagrindinis bruožas, dėl kurio vyrauja dideli ideologijos skirtumai įvairiose šalyse, būtent ir

yra jų materialinės plotmės kitoniškumas, labai įtakotas istorinių aplinkybių. Tiesa, akivaizdu, jog

postmaterialistų gyvenimas įvairiapusiškesnis ir turiningesnis, tai suteikia jiems didesnę gyvenimo

pilnatvę, tačiau žmonės vargingose šalyse, ko gero, nė negalėtų sau leisti būti postmaterialistais tiek

dėl materialinių išteklių, tiek dėl aplinkinių nuostatų, išugdytų vertybių, stereotipų.

Lietuvos gyventojai ilgą laiką buvo komunizmo idėjų sklaidoje, todėl nepajėgia iškart

įsisavinti postmaterialistinių vertybių. Be jokios abejonės, sunki ekonominė šalies padėtis ir žemas

gyventojų pragyvenimo lygis vis dar neleidžia atsisakyti materialistinių vertybių. Drąsiai galima

teigti, jog Lietuvoje materialiosios vertybės vis dar svarbesnės nei postmaterialiosios. Tai itin

puikiai atskleidė tiek praėjusio dešimtmečio, tiek nūdienos statistiniai duomenys. Žmonės, kaip

nežinojimo priežastį dažnai nurodo informacijos stoką, tad, ko gero, tai yra viena iš rimtesnių

problemų. Besikuriantys politiniai judėjimai rodo, jog šalis neina atgal abejingumo keliu, o žengia į

priekį trokšdama permainų. Galbūt piliečiams, kuriems prieinami tik populiariausi, į vartotojišką

materialistą, orientuoti žiniasklaidos šaltiniai, iš tiesų reikia rasti galimybių suteikti žinių, kurių

dėka atsiras ir išmanymas. Socialinei reklamai Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio, tad su laiku

išvysime ir apčiuopiamus rezultatus. Daug teigiamų šviesulių laukiama iš jaunosios kartos, kuri turi

puikią prieigą kontaktuoti su globaliu pasauli, galimybę keliauti ir įgytas žinias skleisti gimtinėje.

Šaliai iš tiesų reikia dar daug laiko pasivyti postmaterialiai išsivysčiusias Vakarų šalis. Norisi tikėti

šviesia Lietuvos ateitimi, nes žmonės vis dažniau nepabijo imtis materialiai rizikingų idėjų, išreiškia

savo poziciją, išdrįsta pasipriešinti masėms ar monopolijoms. Tikime, jog postmaterialistinės

vertybės lengvais žingsneliais įsilies į visuomenę ir jei ateityje ir toliau bus organizuojami Europos

Vertybių tyrimai, išvysime džiuginančius rezultatus. Nereikia tikėtis stebuklo, svarbu į viską žvelgti

realiai ir pradėti nuo mažų pokyčių.

15

Literatūros sąrašas

Adler Seymour, „Maslow's Need Hierarchy and the Adjustment of Immigrants”, The Center for Migration Studies of New York, Inc. 1977, < http://www.jstor.org/stable/2545398>

Abramson Paul R. and Ronald Inglehart, „Economic Security and Value Change”, The American Political Science Review, Vol. 88, 1994, <http://www.jstor.org/stable/pdfplus/2944708.pdf>

Ekologiškojo tinklaraščio Lietuvoje oficiali svetainė. Redaktorius Ramūnas įžanginis straipsnis. „Apie” < http://ekoblogas.wordpress.com/about/>

Europos vertybių tyrimas 2007, <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_295_en.pdf>

Green D. Christopher „Classics in the History of Psychology York University”, Toronto, 2000, <http://psychclassics.yorku.ca/Maslow/motivation.htm>

Hague Rod, Martin Harrop, Shaun Breslin, Comparative Government and Politics: An Introduction, 3 leid. London: Macmillan, 1992.

Hawken Paul oficiali svetainė „Biography” <http://www.paulhawken.com/paulhawken_frameset.html>

Herrington Andrew „Maslow's hierarchy, societal change and the knowledge worker revolution”, Andrew Herrington Pateo Consulting , <http://www.pateo.com/article6.html>.

Heywood Andrew, Politics. London: Macmillan, 1997.

Inglehart Ronald,  Culture shift in advanced industrial society. Princeton : Princeton University Press, 1990.

Inglehart Ronald, Modernization and Postmodernization. Cultural, eneomic and political change in 43 societies. Princeton: Princeton University Press, 1997.

Inglehart Ronald, Online data analysis, Lithuania 1990 and 1999. <http://www.worldvaluessurvey.org/>

Inglehart Ronald, „Public Support for Environmental Protection: Objective Problems and Subjective Values in 43 Societies”, American Political Science Association,1995, <http://www.jstor.org/stable/420583>

Jokubaitis Linas „Kas yra Naujoji kairė?” <http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=485144>

Kolektyvinė monografija, Europa ir Mes. Vilnius: Gervelė, 2001Lietuvos blogerių enciklopedija. „Ekoblogas”.. < http://www.visiblogai.lt/index.php/Ekoblogas> Naujosios kairės judėjimo Lietuvoje oficialus tinklapis <http://nk95.wordpress.com/apie/>.

16

Pilibaitytė Vaida „Tylioji revoliucija”. Laidų archyvas. 2008. <http://www.lrt.lt/pazinimas/transliacijos.php?strid=1230&id=2513>

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas, Postmaterializmo sąvokas aiškinimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

Savicka Aida, Postmaterialism and globalisation : the specificity of value change in the post-communist milieu. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004.

Savicka Aida, „Postmaterializmo raidos savitumai Lietuvos kultūroje.” Kultūros barai, 5, 1999.

„TNS Gallup“ „Pranešimas spaudai. Aplinkosauga rūpi tik šiek tiek daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų”. 2008 m. <http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news

Van Gelder Sarah interviu su Paul Hawken „The Next Reformation”. 1995. <http://www.context.org/ICLIB/IC41/Hawken1.htm>

Vikipedija interneto enciklopedija. „Naujoji kairė 95“ <http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujoji_kair%C4%97_95>

Žvinytė Vilmantė „Lietuviai pasižymi pragmatiškumu ir patriotizmo stoka” 2007. <http://www.lietuviams.com/index.php?user_sub_id=44&itemID=3231>.

17