Petraši ūnų II dolomito telkinio praple č įsisavinimo ... · Petraši ūnų II dolomito telkinio praple čiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo

U ž d a r o j i a k c i n ė b e n d r o v ė << G J M a g m a >>

Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

A T A S K A I T A

I T O M A S – T E K S T I N Ė D A L I S

LIETUVOS KARJERŲ ASOCIACIJA

Užsakovas:

AB „Dolomitas“

Vilnius 2017

Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

2

U ž d a r o j i A k c i n ė B e n d r o v ė << G J M a g m a >>

Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

A T A S K A I T A

PAV proceso organizatorius (užsakovas) AB ,,Dolomitas”

PAV ataskaitos rengėjas UAB „GJ Magma“

Vilnius 2017


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

3

PAV ataskaitos rengėjai:

Ginutis Juozapavičius, UAB <<GJ Magma>> steigėjas, g.m.dr., geologas, tel. 8-698-12750, PAV ataskaitos apžvalga Edvardas Grencius, UAB <<GJ Magma>> Mag. Inžinierius – ekologas, tel. 8-5-2318178, PAV ataskaita, išskyrus atskirus skyrius ir jos komplektacija Algimantas Damaševičius, Hidrogeologas g.m.d., tel. 8-656-15336, Skyrius 4.1.4. Saulis Skuja, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto lektorius, ornitologas, tel. 8-686-14030, 4.5.1.1., 4.5.2. – skyriai Edita Meškauskaitė, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto g.m.dr., tel. 8-670-04330, 4.5.1.2., 4.5.2. – skyriai

PAV ataskaitą parengė patyrę atskirų šakų specialistai, kurios apjungė ilgametę kasybos

poveikio aplinkai vertinimo patirtį turinti UAB „GJ Magma“, savo veiklą pradėjusi dar 1992 metais. Jos steigėjas, g.m.d. G.Juozapavičius, nuo 1969 metų vykdantis mokslinius tyrimus naudingųjų iškasenų telkinių formavimosi ir įsisavinimo srityje, hidrogeologas, g.m.d. A.Damaševičius, vadovavęs sukuriant Lietuvos požeminio vandens monitoringo tinklą ir ilgą laiką analizavęs šių stebėjimų rezultatus, vertinęs karjerų sausinimo įtaką požeminiam ir paviršiniam vandeniui, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto lektorius ornitologas S. Skuja – pripažintas savo srities specialistas, E.Meškauskaitė to paties universiteto g.m.d. puikiai pažįstanti Lietuvos augalijos įvairovę, E.Grencius, to paties universiteto absolventas, ekologijos ir aplinkotyros magistras, per 9 darbo metus parengęs ne vieno naudingųjų iškasenų karjero įsisavinimo poveikio aplinkai studiją. Darnus ir aukštos kvalifikacijos autorių kolektyvas galėjo išsiaiškinti ir deramai nušviesti dolomito įsisavinimo poveikio aplinkai faktorius ir jų svarbą. Juolab, kad dauguma autorių dirbo rengiant kitų dolomito telkinių (plotų) įsisavinimo PAV ataskaitas (Petrašiūnų II, Petrašiūnų III, Čedasų, Klovainių) ir informacijos atrankas (Margių telkiniui) ir turi šioje srityje Lietuvoje didžiausią patirtį bei praktinius sugebėjimus.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

4

Naudojami terminai:

AM – Aplinkos ministerija AAA – Aplinkos apsaugos agentūra ES – Europos Sąjunga EB – Europos Bendrija EK – Europos Komisija GPGB – Geriausiai prieinami gamybos būdai KMB – Kertinės miško buveinės LR – Lietuvos Respublika SPAV – Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas PAV – Poveikio aplinkai vertinimas PŪV – Planuojama ūkinė veikla BAST – Buveinių apsaugai svarbi teritorija PAST – Paukščių apsaugai svarbi teritorija PVSV – Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas TIPK – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas SAZ – Sanitarinė apsaugos zona LGT – Lietuvos geologijos tarnyba


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

5

T U R I N Y S

I TOMAS

Į V A D A S .............................................................................................................................................................................. 7

SANTRAUKA ........................................................................................................................................................................ 11 1. BENDRIEJI DUOMENYS ................................................................................................................................................ 17

1.1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ...................................................................... 17 1.2. Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ............................................................................... 17

1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas.................................................................................................. 17 1.4. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais ..... 18

1.5. Duomenys apie gaminius (produkciją) ........................................................................................................................ 21 1.6. Kuro ir energijos vartojimas ........................................................................................................................................ 22 1.7. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus ................................................................... 22

1.8. Duomenys apie tirpiklių turinčias chemines medžiagas ir preparatus .......................................................................... 22 1.9. Nagrinėjamų pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvų aprašymas .................................................. 23 1.10. Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinklų .............................................................................................. 23

2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI ...................................................................................................................................... 24 2.1. Planuojamoje ūkinėje veikloje numatomų taikyti technologinių procesų aprašymas ................................................... 24 2.2. Dirvožemio pašalinimas ............................................................................................................................................... 24 2.3. Kitų mineralinių inertinių dangos gruntų pašalinimas .................................................................................................. 26 2.4. Karjero nusausinimas ................................................................................................................................................... 27 2.5. Gręžimo ir sprogdinimo darbai .................................................................................................................................... 28 2.6. Naudingojo klodo iškasimas, žaliavos transportavimas bei perdirbimas ..................................................................... 31

2.7. Pažeistos teritorijos rekultivavimas ............................................................................................................................. 33 2.8. Kasybos technikos poreikis .......................................................................................................................................... 34 2.9. Siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus ir geriausius prieinamus gamybos būdus Europos Sąjungoje .......................................... 39

3. ATLIEKOS ......................................................................................................................................................................... 40 4. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINAN ČIOS PRIEMONĖS ........................................................................................................ 41

4.1. Vanduo......................................................................................................................................................................... 41 4.1.1. Informacija apie vietovę ....................................................................................................................................... 41

4.1.2. Planuojamas vandens naudojimas ......................................................................................................................... 41 4.1.3. Planuojama vandenų tarša ..................................................................................................................................... 41

4.1.4. Galimas (numatomas) poveikis vandens telkiniams .............................................................................................. 41

4.1.5. Poveikio sumažinimo priemonės .......................................................................................................................... 42 4.2. Aplinkos oras ............................................................................................................................................................... 43 4.2.1. Informacija apie vietovę ........................................................................................................................................... 43

4.2.2. Į aplinkos orą išmetami teršalai ............................................................................................................................ 43

4.2.3. Aplinkos oro užterštumo prognozė ....................................................................................................................... 43 4.2.4. Poveikio sumažinimo priemonės .......................................................................................................................... 46

4.3. Dirvožemis ................................................................................................................................................................... 46 4.3.1. Informacija apie vietovę ....................................................................................................................................... 46

4.3.2. Galimas (numatomas) poveikis ............................................................................................................................. 46 4.3.3. Poveikio sumažinimo priemonės .......................................................................................................................... 46

4.4. Žemės gelmės............................................................................................................................................................... 46 4.4.1. Informacija apie vietovę ....................................................................................................................................... 46

4.4.2. Galimas (numatomas) poveikis ............................................................................................................................. 47 4.4.3. Poveikį mažinančios priemonės ............................................................................................................................ 47

4.5. Biologinė įvairovė ....................................................................................................................................................... 47

4.5.1. Informacija apie vietovę ....................................................................................................................................... 47

4.5.1.1.Gyvūnija ............................................................................................................................................................. 49 4.5.2.2. Augalija ............................................................................................................................................................. 50 4.5.2.3. Miško medynų aprašymas .................................................................................................................................. 52

4.5.2. Galimas (numatomas) poveikis ............................................................................................................................. 52 4.5.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės ............................................................................................................. 53

4.6. Kraštovaizdis ............................................................................................................................................................... 53 4.6.1. Informacija apie vietovę ....................................................................................................................................... 53

4.6.2. Galimas (numatomas) poveikis ............................................................................................................................. 55


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

6

4.6.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės ............................................................................................................. 55 4.7. Socialinė ekonominė aplinka ....................................................................................................................................... 55



4.8. Etninė-kultūrinė aplinka, kultūros paveldo objektai ir vietovės ................................................................................... 57



4.9. Visuomenės sveikata .................................................................................................................................................... 58 4.9.1. Bendra informacija ............................................................................................................................................... 58 4.9.1.1. Objekto sanitarinė apsaugos zona ...................................................................................................................... 59

4.9.1.2. Esama sveikatos būklė ....................................................................................................................................... 59

4.9.1.3. Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas pagal taršos rūšis ir šaltinius ....................................... 62 4.9.1.4. Taršos susidarymas žaliavos gavybos procese ................................................................................................... 62

4.9.1.5. Sprogdinimo darbai: uolienos gabalų pasklidimas ir seisminis poveikis ........................................................... 63

4.9.1.5. Oro tarša iš transporto ir kasybos technikos vidaus degimo variklių ................................................................. 64 4.9.1.6. Oro tarša dulkėmis ............................................................................................................................................. 65

4.9.1.7. Sprogdinimo darbai: tarša azoto oksidais .......................................................................................................... 66 4.9.1.8. Triukšmas .......................................................................................................................................................... 67 4.9.1.9. Dirvožemio ir vandens tarša .............................................................................................................................. 77 4.9.1.10. Psicho-socialinis poveikis ir gyventojų nepasitenkinimas ............................................................................... 77

4.9.1.11. Profesinė rizika ................................................................................................................................................ 78

4.9.1.12. Naudoti poveikio visuomenės sveikatos vertinimo metodai bei jų netikslumai ............................................... 84 4.9.2. Galimas (numatomas) poveikis ............................................................................................................................. 84 4.9.3. Poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės ........................................................................................ 84

5. TARPVALSTYBINIS POVEIKIS ..................................................................................................................................... 85 6. ALTERNATYVŲ ANALIZ Ė ............................................................................................................................................. 86

7. MONITORINGAS ............................................................................................................................................................. 89 8. RIZIKOS ANALIZĖ IR JOS VERTINIMAS .................................................................................................................... 90

9. PROBLEMŲ APRAŠYMAS ............................................................................................................................................. 92

LITERATŪRA ....................................................................................................................................................................... 93


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

7

Į V A D A S

Gamtinė aplinka lemia visuomenės vystymąsi. Svarbiausi iš gamtos išteklių yra žemės gelmių. Jų panaudojimo lygis atspindėtas visuomenės vystymosi etapuose: akmens, bronzos, geležies amžiai. Kuo gausesni šalies žemės gelmių ištekliai, tuo visuomenė turtingesnė, jei ji jais sugeba tinkamai naudotis. Mūsų valstybės didesnę turto dalį sudaro naudingosios iškasenos ir požeminis vanduo. Valstybiniame žemės gelmių registre apskaitomų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens vertė sudaro per 58 mlrd. Lt. Tai ne mažiau 1/3 viso valstybės turto. Visuomenės išsivystymo lygis glaudžiai susijęs su išteklių naudojimu. Turtingose valstybėse naudingųjų iškasenų, skaičiuojant vienam gyventojui, išeksploatuojama apie 10 kartų daugiau nei varginguose kraštuose. Lietuva pagal iškasamų naudingųjų iškasenų kiekį yra tarp autsaiderių. Neteisinga nuomonė, kad tikslinga tausoti žemės gelmių turtus ateities kartoms. Naudingąsias žaliavas būtina naudoti tada, kai jos turi paklausą. Kažkada titnagas buvo strateginė žaliava, o dabar jis bevertis. Ar kas nors dabar dar kasa balų rūdas? Tiktai turtinga visuomenė gali skirti pakankamai lėšų jos narių mokymui ir naujoms, žaliavas tausojančioms technologijoms kurti.

Dolomitas yra išskirtinė ir itin vertinga Lietuvos naudingoji iškasena. Tiktai iš šios

uolienos galima gaminti statybinį akmenį ir skaldą. Dolomito klodai aptinkami tiktai viršutinio devono sluoksniuose, kurie arčiau žemės paviršiaus slūgso šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pramoninės reikšmės dolomito telkiniai aptikti Rokiškio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose. Tačiau tiktai iš Pakruojo rajone arčiau žemės paviršiaus pakilusio viršutinio devono Stipinų svitos dolomito galima gaminti aukštos kokybės stiprią skaldą, kartais mažai nusileidžiančią granitui. Todėl čia eksploatuojami trys iš keturių Lietuvoje veikiančių dolomito karjerų. Tai yra išskirtinė Pakruojo rajono padėtis, nulemta geologinės žemės gelmių raidos. Tai yra didžiulis turtas rajono gyventojams, galintiems sėkmingai eksploatuoti šias naudingąsias iškasenas visuomenės poreikiams tenkinti.

Viena iš sėkmingiausiai ir seniausiai Pakruojo rajone veikiančių dolomitinės skaldos

gamintojų yra AB „Dolomitas“. Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykla veikia nuo 1959 metų, 1988 metais pastatyta naujoji įmonė. Šioje įmonėje intensyvios gamybos metais dirbdavo iki 200 Pakruojo rajono gyventojų. Per ilgesnį nei pusės amžiaus įmonės veiklos laikotarpį darbo šioje įmonėje gavo ne viena karta. Visą laiką įmonė eksploatavo Petrašiūnų II dolomito telkinį. Įmonė nuolat investuoja į naujus įrenginius, kasybos mechanizmus. Vietoj vienos iš senųjų gamybos linij ų 2016 metais pradėjo veikti nauja dolomito skaldos gamybos linija, kuri yra žymiai našesnė ir produktyvesnė už dabar likusias tris veikiančias.

PAV ataskaita rengiama pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo, planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 10 punktą „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti“. [1]. Pastarasis punktas tiesiogiai nukreipia į įstatymo 1 priedo 2.4. punktą – „Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – 25 ha ir didesnis)”. Pagal ekonominės veiklos klasifikatorių ši veikla priskiriama kasybai ir karjerų eksploatavimui. Konkrečiai tai dekoratyvinio ir statybinio akmens, klinčių, gipso, kreidos ir skalūno karjerų eksploatavimas (kodas B - 08.11) [2]. Veiklos pavadinimas – Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimas. Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos PAV ataskaita parengta AB ,,Dolomitas“ užsakymu (1 tekstinis priedas). Planuojamas praplėsti plotas bendrai apima apie 100,55 ha plotą, kuris sudarytas iš 93,01 ha ir


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

8

7,54 ha atskirų plotų (1.1 – 1.2 pav.). Įsisavinant dolomito telkinio praplečiamą plotą išteklių gavyba būtų praplečiama rytų kryptimi nuo įmonei Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2014-05-21 d. leidimu Nr. 30p – 14 suteikto kasybos sklypo (2 tekstinis priedas). Įsisavinant išteklius esančius praplečiamoje rytinėje telkinio dalyje šioje vietoje būtų pilnai išeksploatuotas telkinys, nes toliau į rytus naudingasis dolomito klodas plonėja ir išsipleišėja ir nebėra tinkamas kaip žaliava produkcijos gamybai (1 – 4 grafiniai priedai). Įsisavinant rytinę praplečiamą telkinio dalį dolomito gavyba būtų tęsiama nuo veikiančios kasavietės.

Pagal 2016 metais atliktos geologinės žvalgybos duomenis, visame planuojamame naudoti

100,55 ha plote apskaičiuota 4748 tūkst. m3 dolomito išteklių [7]. Bendrai nagrinėjamą plotą sudaro du atskiri 93,01 ha (4403 tūkst. m3) ir 7,54 ha (345 tūkst. m3 dolomito išteklių) plotai (1.1 – 1.2 pav.). Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1 – 54 dolomito ištekliai patvirtinti, kiek didesniame 126,9 ha plote (bendrai 6687 tūkst. m3 išteklių), tačiau viename iš plotų (26,35 ha, 1939 tūkst. m3 išteklių) dolomito eksploatavimo atsisakyta (5 tekstinis priedas).

Planuojamas praplėsti Petrašiūnų II dolomito telkinio plotas patenka į 9 žemės sklypus

(Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:27, 6501/0008:29, 6501/0008:39, 6501/0008:100, 6501/0008:123, 6501/0008:170, 6543/0011:282, 6501/0008:525, 6501/0008:526), kurių dauguma, išskyrus du (Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:123, 6543/0011:282) priklauso AB „Dolomitas“ (3 – 4 tekstiniai priedai).

Parengta PAV ataskaita sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu [1], Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ [3], Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais [4] ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklėmis [5], visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu [6] ir kitais dokumentais, kurie išvardinti literatūros sąraše.

Apie šią parengtą PŪV poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą visuomenė buvo informuota

norminių aktų nustatyta tvarka [6], pakabinant skelbimus Klovainių seniūnijos 2017-02-27 d., Pakruojo rajono savivaldybės 2017-02-28 d. skelbimų lentose, patalpinant skelbimus rajoniniame laikraštyje ,,Auksinė varpa“ 2017-03-01 d. Nr. 17 (8484) ir respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2017-03-01 d. Nr. 41 (14508) (žiūrėti III PAV ataskaitos tome, visuomenės informavimo dokumentuose). Taip pat su parengta PAV ataskaita visuomenei suteikta galimybė susipažinti PAV dokumentų rengėjo internetinėje svetainėje – www.gjmagma.lt nuo 2017-03-02 d. Iki viešo PAV ataskaitos pristatymo visuomenei su ataskaita buvo suteikta galimybė susipažinti Klovainių seniūnijos patalpose nuo 2017-03-02 d. Viešas PAV ataskaitos pristatymas visuomenei įvyko 2017-03-17 d. 17 val. Per visą PAV procesą jokių pasiūlymų ar skundų iš visuomenės nebuvo gauta.

Petrašiūnų II dolomito telkinio kasybos proceso PAV ataskaita sudaryta remiantis aukščiau

paminėtais nuostatais, žemės registro, telkinio žvalgybos sukauptais geologiniais duomenimis. Kadangi telkinys jau yra senai eksploatuojamas, tolimesnis vertinimas ir skaičiavimai vyks esant realioms gavybos apimtis bei naudojant tą pačią gavybos techniką ir mechanizmus. Tai leidžia labai tiksliai atspindėti esamą ir būsimą apkrovą aplinkai bei prognozuoti galimus pasikeitimus ateityje, remiantis veiklos praktika. Taip pat PAV ataskaitos rengėjai atliko atskirus botaninius ir zoologinius tyrimus bei hidrogeologinės aplinkos vertinimą.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

9


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

10


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

11

SANTRAUKA Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos PAV ataskaita parengta AB ,,Dolomitas“ užsakymu (1 tekstinis priedas). Planuojamas praplėsti plotas bendrai apima apie 100,55 ha plotą, kuris sudarytas iš 93,01 ha ir 7,54 ha atskirų plotų (1.1 – 1.2 pav.). Įsisavinant dolomito telkinio praplečiamą plotą išteklių gavyba būtų praplečiama rytų kryptimi nuo įmonei Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2014-05-21 d. leidimu Nr. 30p – 14 suteikto kasybos sklypo (2 tekstinis priedas). Įsisavinant išteklius esančius praplečiamoje rytinėje telkinio dalyje šioje vietoje būtų pilnai išeksploatuotas telkinys, nes toliau į rytus naudingasis dolomito klodas plonėja ir išsipleišėja ir nebėra tinkamas kaip žaliava produkcijos gamybai (1 – 4 grafiniai priedai). Įsisavinant rytinę praplečiamą telkinio dalį dolomito gavyba būtų tęsiama nuo veikiančios kasavietės. Tai leistų įmonei racionaliau išeksploatuoti patį Petrašiūnų II dolomito telkinį bei užsitikrinti žaliavos šaltinį ilgesniam laikui. Išeksploatavus išteklius, plotai bus tvarkomi pagal vėliau sudarytą ir patvirtintą telkinio naudojimo planą. Buvusio karjero vietoje bus formuojami vandens baseinai, kaip tai daroma šiuo metu rekultivuojant karjerą, pakrantes apsodinant krūmais bei medžiais. Viena iš sėkmingiausiai ir seniausiai Pakruojo rajone veikiančių dolomitinės skaldos gamintojų yra AB „Dolomitas“. Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykla veikia nuo 1959 metų, 1988 metais pastatyta naujoji įmonė. Šioje įmonėje intensyvios gamybos metais dirbdavo iki 200 Pakruojo rajono gyventojų. Per ilgesnį nei pusės amžiaus įmonės veiklos laikotarpį darbo šioje įmonėje gavo ne viena karta. Visą laiką įmonė eksploatavo Petrašiūnų II dolomito telkinį. Įmonė nuolat investuoja į naujus įrenginius, kasybos mechanizmus. 2016 metais pradėjo veikti nauja dolomito skaldos gamybos linija, kuri yra žymiai našesnė ir produktyvesnė už dabar likusias veikiančias (7 grafinis priedas). Įmonė gamina ir parduoda aukštos kokybės visų frakcijų plautą dolomito skaldą, atitinkančią Europos standartus. Ši produkcija naudojama asfaltbetonio mišiniams, tiesiant automobilių kelius, apdorojant asfalto paviršius, gaminant gelžbetonio konstrukcijas, betoną, akmens vatą, stiklą. Nesenai įmonė iš smulkiųjų dolomito atsijų pradėjo gaminti dolomitmilčius (dirvitą). Produktą skirtą dirvos ir augalų augimo sąlygų gerinimui. Petrašiūnų II dolomito telkinys yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Pakruojo rajone, apie 4,2 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo miesto centro (matuojant nuo iškasto karjero centrinės dalies) (1.1 – 1.2 pav.). Planuojamas naudoti plotas patenka į Klovainių seniūniją, nuo Klovainių miestelio centrinės dalies nutolęs 4 km į šiaurę. Visas nagrinėjamas plotas yra Uošo kaime. Dalis šiaurinės nagrinėjamo ploto dalies patenka į Paežerių mišką. Vertinamo ploto centro koordinatės I ploto (93,01 ha) X – 6207475, Y – 495767, II ploto (7,54 ha) X – 6205844, Y – 495978. Greta nagrinėjamo telkinio nėra nei vienos gyvenamosios sodybos. Artimiausia sodyba esanti Uošo kaime nuo planuojamo naudoti ploto ribos yra nutolusi 195 m į pietryčius (1.2 pav.). Kiek toliau, už 315 m į pietvakarius nuo pietinės dalies (Vaišvydžių kaime) ir 325 m, 420 m (Meiliūnų kaime) į šiaurės rytus nuo šiaurinės nagrinėjamo ploto dalies yra nutolusios kitos sodybos. Daugiau gyvenamųjų sodybų nėra telkinio artimoje aplinkoje (300 – 400 m spinduliu). Tai neurbanizuota teritorija su pavienėmis aplink išsidėsčiusiomis sodybomis. Planuojamas praplėsti plotas nepatenka į saugomas teritorijas (1.3 pav.). Dalis nagrinėjamo ploto (apie 60,9 ha) patenka į miškų ūkio žemę, likusi dalis per 39,65 ha yra žemės ūkio paskirties žemėje (1.4 pav.). Artimiausia saugoma teritorija yra Gedžiūnų miško biosferos poligonas, esantis už 3,2 km į šiaurės vakarus. Kiek toliau į šiaurę, už 5,7 km, yra nutolęs Linkuvos geomorfologinis draustinis. Artimiausia Natura 2000 teritorija svarbi buveinių apsaugai yra Kruojos upės slėnis, esantis 12 km į vakarus. Artimiausia Natura 2000 teritorija svarbi paukščių apsaugai yra tas pats Gedžiūnų miškas, nutolęs 3,2 km į šiaurės vakarus. Kitos saugomos teritorijos nutolusios dar didesniais atstumais.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

12


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

13


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

14

Telkinio teritorijoje ir artimoje jo aplinkoje nėra fiksuota jokių istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių. Artimiausia saugoma kultūros vertybė yra Vėjo malūnas (Kultūros vertybių registre unikalus Nr. 22564), esantis už 515 m į pietus nuo vertinamo ploto (1.5 pav.). Kiek toliau nutolusios kitos kultūros vertybės: Vaišvydžių k. senosios kapinės (kodas 26130) – 765 m į pietvakarius, Uošo k. senosios kapinės (kodas 26129) – 840 m į vakarus, buv. dvaro sodybos fragmentai (kodas 345) – 1420 m į šiaurės vakarus.

AB „Dolomitas“ metinis dolomito iškasimas išliks panašus, kaip buvo ir ankstesniais metais –

apie 1 – 1,5 mln. m3, tačiau iš praplečiamo ploto iš šio kiekio planuojama išgauti apie 0,5 mln. m3. Karjeras neveiks žiemą, nes šaltasis metų laikas yra nepalankus dolomito gavybai, kai reikia sausinti karjerą ir plauti skaldą. Gavyba vyks 5 darbo dienas per savaitę. PAV ataskaitos aukštesniuose skyriuose pateikti skaičiavimai, nurodantys kokį naudingojo klodo plotą reikės atidengti, norint išgauti reikiamą dolomito kiekį, kokia naudojama kasybos technologija ir technika, kuri iš esmės išliks tokia pati kaip iki šiol naudota. Taip pat PAV ataskaitoje pristatytos telkinio eksploatavimo sąlygos, priklausančios nuo naudingojo klodo storio, jo aslos slūgsojimo pobūdžio, reljefo ir vandens spūdžio. PAV ataskaitoje smulkiai aprašytas gavybos procesas: nuodangos ir gavybos pakopų formavimas, sprogdinimo darbų vykdymas, alternatyvių kasybos būdų nenaudojant sprogdinimo panaudojimas kai kuriose telkinio vietose, žaliavos gabenimas į gamybos linijas. AB „Dolomitas“ dolomito perdirbimas ir produkcijos realizacija nėra įtraukta į PAV ir ataskaitoje nenagrinėjama, nes šis procesas nebus keičiamas, o atliekamas seniai veikiančioje gamykloje. Šioje PAV ataskaitoje įvertintas tik pats dolomito gavybos poveikis aplinkai.

Petrašiūnų II dolomito telkinys yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Vidurio Lietuvos žemumos Mūšos – Nemunėlio lygumoje. Ploto paviršius silpnai banguotas. Planuojamame naudoti plote paviršiaus altitudės pagrinde svyruoja ties 55 – 57 m NN (1 – 2 grafiniai priedai). Tai beveik plokščia lyguma, nes nėra ir staigių peraukštėjimų.

Petrašiūnų II dolomito telkinio ir jo apylinkių hidrografinis tinklas priklauso Mūšos upės (LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Nr. 41010001) baseinui (1.1 pav.). Iš telkinio vakarinės pusės vandenį surenka Mūšos dešinysis intakas Kruojos upelis (Nr. 41010430) (arčiausiai nuo vertinamo ploto prateka už 1,6 km). Tuo tarpu, iš rytinės dolomito telkinio pusės teka, taip pat Mūšos dešinysis intakas, Daugyvenės upelis (Nr. 41010510) (arčiausiai nuo nagrinėjamo ploto prateka už 880 m). Į Daugyvenės upelį įteka, vandenį nuo telkinio surenkantis, ištiesintos vagos Ežerėlės upelis (Nr. 41010539). Visą Petrašiūnų II dolomito telkinį, ypatingai pietinę jo dalį drenuoja tankus melioracijos griovių tinklas. Daugumas jų nuvesti į Ežerėlės upelį. Į LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą yra įtraukti ir išeksploatuoto karjero vietoje susiformavę vandens baseinai, kurių Nr. 41060001 ir Nr. 41060002. Plačiau apie melioracijos sistemos pertvarkymą ir poveikį hidrosferai aprašyta PAV ataskaitos 4.1 skyriuje.

Telkinio dangą praplečiamame plote sudaro augalinis sluoksnis, vietomis nedidelio storio durpžemio sluoksnis, taip pat įvairaus rūpumo smėlis bei moreninis priesmėlis ir priemolis. Dangos gruntų storis 93,01 ha plote kinta nuo 0,2 iki 5,2 m, vidutiniškai sudaro – 2,17 m. Mažesniame 7,54 ha plote dangos storis kinta nuo 2,6 iki 4,2 m ir vidutiniškai sudaro 3,6 m (3 – 5 grafiniai priedai).


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

15


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

16

Naudingąj į sluoksnį Petrašiūnų II telkinyje sudaro viršutinio devono Viršutinių Stipinų svitos dolomitas. Dolomitas silpnai klintingas, silpnai molingas, tamsiai pilkas, tamsiai rusvai pilkas, gelsvai pilkas, pilkas, itin smulkiakristalis iki smulkiakristalio, netolygiai plyšiuotas ir kaverningas, atskiruose segmentuose stebima sluoksniuota, déméta tekstūra. Dolomito storis didesniame 93,01 ha plote kinta nuo 2,0 iki 9,6 m, vidutiniškai sudaro – 4,77 m (3, 4, 6 grafiniai priedai). Mažesniame 7,54 ha plote naudingojo klodo storis kinta nuo 2,6 iki 7,5 m, vidutiniškai sudaro – 4,70 m. Vidutinis nuodangos ir naudingojo klodo santykis detaliai išžvalgytame 93,01 ha plote yra 1:2, mažesniame 7,54 ha plote – 1:1,5. Naudingojo sluoksnio aslą sudaro Pamūšio ir Apatinių Stipinų svitų nuogulos (3 – 4 grafiniai priedai). AB „Dolomitas“ siekia atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą naujam praplečiamam plotui, susidedančiam iš dviejų dalių. Parengtos PAV ataskaitos pagrindu yra numatytos priemonės leisiančios sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Dolomito gavyboje bus naudojama ta pati įprastinė kasybos technika kaip ir anksčiau. Kasimo mechanizmų darbo pobūdis išsamiau aprašytas PAV ataskaitos 2 skyriuje. Taip pat PAV ataskaitos tekstiniuose prieduose pateiktos naudojamų mechanizmų techninės charakteristikos. Dolomito klodo ardymas pagrinde ir toliau planuojamas sprogdinant, tačiau greta artimiausių sodybų, kultūros paveldo objektų ir kitų objektų, kuriems sprogdinimo darbai gali turėti žymią įtaką išsamiai išanalizuota klodo dezintegravimo galimybė ekskavatoriais su pleištiniais plaktais. Dolomito klodo dezintegravimui (uolienų smulkinimui) naudojamos pramoninės sprogstamosios medžiagos, skirtos sprogdinti atviruose kasybos darbuose: presuotos emulsijos, granulių bei miltelių pavidalu ir sprogdikliai. Sprogstamosios medžiagos užtaisų sužadinimui Lietuvoje jau pritaikyta viena iš unikaliausių ir naujausių neelektrinė inicijavimo sistema, panaudojant neelektrinius EXEL tipo detonatorius. Taip pat taikomas ir trumpai uždelstas sprogdinimas su detonuojančiąja virvute ir pirotechninėmis relėmis. Kitokios žaliavos, cheminės medžiagos ir preparatai dolomito kasybos procese nėra naudojami ir apie jas PAV ataskaitoje nėra kalbama.

Pagal planuojamas gavybos apimtis, telkinio sandarą, t.y. nuodangos gruntų storius, būtiną

atidengti kasybai, iškasti ar rekultivuoti plotą, PAV ataskaitos aukštesniuose skyriuose apskaičiuotos darbų apimtys, kasybos technikos darbo trukmė ir jos poveikis aplinkai.

Šioje PAV ataskaitoje išnagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir mastas visiems aplinkos komponentams: vandenims, orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, socialinei-ekonominei aplinkai ir gyventojų sveikatai, pateiktos poveikio sumažinimo priemones. Šių faktorių analizės pagrindu įvertinta galimybė vykdyti dolomito gavybą.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

17

1. BENDRIEJI DUOMENYS

1.1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą)

AB „Dolomitas“, Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., LT-83477, Pakruojo raj., tel. +370-421-42683, faks., +370-421-42716. Įmonės kodas 167900844. Internetinė svetainė – www.dolomitas.lt. Atsakingas asmuo – vystymo direktorius Endas Deinoravičius, tel. +370-615-50307, el. paštas: [email protected].

1.2. Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją

UAB <<GJ Magma>>, Vaidevučio g. 18, LT-08402, Vilnius, Lietuva, įmonės kodas

121428749, leidimo tirti žemės gelmes Nr. 82, tel. 8-5-2318178, faks. 8-5-2784455, el. paštas – [email protected]. Atsakingi asmenys: įmonės steigėjas, g.m.dr. G. Juozapavičius ir inžinierius – ekologas, mag. E. Grencius.

1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas

Veiklos pavadinimas – Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimas. PAV ataskaita rengiama pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo, planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 10 punktą „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti“. [1]. Pastarasis punktas tiesiogiai nukreipia į įstatymo 1 priedo 2.4. punktą – „Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – 25 ha ir didesnis)”. Pagal ekonominės veiklos klasifikatorių ši veikla priskiriama kasybai ir karjerų eksploatavimui. Konkrečiai tai dekoratyvinio ir statybinio akmens, klinčių, gipso, kreidos ir skalūno karjerų eksploatavimas (kodas B - 08.11) [2].

Planuojama ir toliau eksploatuoti Petrašiūnų II dolomito telkinį, gavybą plečiant rytų kryptimi nuo Lietuvos geologijos tarnybos prie AM AB „Dolomitas“ 2014-05-21 d. išduotu leidimu Nr. 30p – 14 suteikto kasybos sklypo (1.2 pav., 2 tekstinis priedas). Dolomito gavybą bus tęsiama naudojant tą pačią kasybos technologiją kaip ir dabar veikiančiame karjere. Iš esmės viskas vyks analogiškai tik gavybos frontas judės rytų kryptimi, o čia išeksploatavus išteklius vėl pasuks pietų kryptimi (7 grafinis priedas). Planuojama, kad AB „Dolomitas“ metinis dolomito iškasimas ir toliau išliks panašus, kaip buvo ir ankstesniais metais – apie 1 – 1,5 mln. m3, o iš praplečiamo ploto iš šio kiekio planuojama išgauti apie 0,5 mln. m3 išteklių.

Karjero eksploatacijos etapai išliks tokie patys. Pirma bus nuimamas dirvožemis, kuris

sandėliuojamas karjero pakraščiuose arba pervežamas tiesiai į rekultivuojamus plotus. Po to seka dangos gruntų nuėmimo darbai, o patys gruntai kaupiami laikinuose sandėliuose arba taip pat pervežami tiesiai į rekultivuojamus plotus. Nukasus dangos gruntus ir paruošus dolomito klodą seka klodo dezintegravimo darbai jį sprogdinant arba trupinant ekskavatoriui su specialiu hidrauliniu plaktu. Suskaldžius klodą, dolomitinė žaliava bus pervežama iki gamybinių linijų tolimesniam perdirbimui (7 grafinis priedas). Joje žaliava bus papildomai apdorojama, gaminant įvairių frakcijų skaldą. Pilnai iškasus klodą seka rekultivavimo darbai. Išeksploatavus išteklius, plotai bus tvarkomi pagal vėliau parengtą ir patvirtintą telkinio naudojimo planą.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

18

Visi kasybos darbai bus vykdomi našiais, šiuolaikiniais kasybos mechanizmais, pritaikytuose dirbti dideliuose karjeruose (6 – 14 tekstiniai priedai). Tokia technika sunaudoja daug mažiau kuro žaliavos tūrio vienetui iškasti ar perdislokuoti, o jos reikia mažesnio kiekio. Tai tuo pačiu leidžia sumažinti ir bendrą kasybos mechanizmų sukeliamą technogeninę apkrovą aplinkai.

Išteklių gavyba apie 100,55 ha praplečiamame plote, pagal planuojamas 500 tūkst. m3 gavybos

apimtis ir apskaičiuotą išteklių kiekį 4748 tūkst. m3 šiame plote galėtų tęstis apie 9 – 10 metų. Tačiau tai pats optimistiškiausias scenarijus, nes dalis išteklių bus prarasta gavybos metu (šlaituose, dugne, nejudinamose juostose ir kt.).

1.4. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais

Dar 2008 metais LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1042 patvirtintame Šiaulių apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, erdvinės koncepcijos teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinyje, Petrašiūnų II dolomito telkinys atspindėtas kaip viena iš svarbiausių galimų kasybos interesų funkcinių vietovių (1.6 pav.) [8].

Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, praplečiamas Petrašiūnų II dolomito telkinio naujas plotas rodomas kaip miškų ūkio paskirties žemė, o neapaugęs miško plotas kaip projektuojamas plotas miškui įveisti (1.7 pav.) [9]. Rajono bendrajame plane atspindėtas tik seniau detaliai išžvalgytas plotas, kurio naudojimui užsakovas turi suteiktą leidimą (2 tekstinis priedas).

Didžioji dalis nagrinėjamo ploto patenka į gamtinio karkaso teritoriją. Pagal Gamtinio karkaso nuostatas nedraudžiama įrengti karjerus šiose teritorijose. Gamtinio karkaso nuostatų (Žin., 2010, Nr. 87-4619) 15 p. nurodo, kad „gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai“ [10]. Tačiau karjeras nėra statinys ir karjerų veiklai TIPK nereikalingi.

Planuojamo praplėsti ploto nebuvimas rajono bendrajame plane neužkerta kelio atlikti PAV procedūrų. PAV procesas nėra teritorijų planavimo etapas. PAV procese iš esmės nagrinėjama PŪV galima įtaka aplinkai, visuomenės sveikatai bei poveikio sumažinimo priemonės. Po PAV procedūrų tolimesniam naudingųjų iškasenų telkinio įsisavinimui yra rengiamas telkinio naudojimo planas, turintis specialaus plano statusą, kurio metu pagal atsakingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas yra projektuojamas žemės gelmių išteklių kasimas, kasybos metu paveiktų plotų rekultivavimas. Teisės aktai reglamentuojantys teritorijų naudojimą kaip ir patys rajono bendrieji planai nėra nekintantys ir amžini. PAV proceso organizatorius yra pasirengęs palaukti, kol bus pakeistas (patikslintas) rajono bendrasis planas ir į rengiamą naują planą būtų įtrauktas planuojamas naudoti praplečiamas plotas. PAV dokumentų rengėjo praktikoje yra buvę dešimtys atvejų, kada prasidėjus PAV procesui telkinių nebūdavo bendruosiuose planuose, tačiau tai nebuvo kliūtis vėlesniam jų naudojimui. Laikui bėgant rajono bendrieji planai yra koreguojami įtraukiant naujai išžvalgytus telkinius, kurių seniau nebūdavo jų rengimo metu. Norint įsisavinti Klovainių dolomito telkinį (Pakruojo r.) net pati įmonė turinti leidimą telkinio naudojimui inicijavo bendrojo plano keitimą. Kaip pavyzdys galėtų būti Pakupelkio, Kalniškių III (Kelmės r.), Pagirių anhidrito (Kauno r.), Dagios žvyro (Anykščių r.) telkiniai, kurių nebuvo rajonų bendruosiuose planuose rengiant PAV procedūras, tačiau vėliau rengiant naujus planus ar juos koreguojant naudingųjų iškasenų telkiniai į juos buvo įtraukiami. Kitaip ir būti negali, nes pagal teritorijų planavimo įstatymą, vienas iš pagrindinių teritorijų planavimo tikslų yra „sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui“ [11].


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

19


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

20


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

21

Planuojamas praplėsti Petrašiūnų II dolomito telkinio plotas patenka į 9 žemės sklypus (Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:27, 6501/0008:29, 6501/0008:39, 6501/0008:100, 6501/0008:123, 6501/0008:170, 6543/0011:282, 6501/0008:525, 6501/0008:526), kurių dauguma, išskyrus du (Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:123, 6543/0011:282) priklauso AB „Dolomitas“ (3 – 4 tekstiniai priedai). Gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą telkinio dalies naudojimui, žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis naudojimo planu bus keičiama į kitą, numatant naudojimo būdą kasybos laikotarpiui – naudingųjų iškasenų teritorijos.

Dalis nagrinėjamo ploto (apie 60,9 ha), išsidėsčiusio viename miškų ūkio paskirties žemės

sklype (Kadastrinis žemės skl. Nr. 6543/0011:282) patenka į miškų žemę. Rengiant telkinio naudojimo planą ši telkinio dalis patenkanti į miško žemę bus atskirta nuo viso miškų ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant naują žemės sklypą. Pagal LR Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671) II skyriaus, 11 straipsnio, 4 punktą miško žemėje galimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimas ir naudojimas, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas [12]. Dar šiame dokumentų rengimo etapo metu, PAV dokumentų rengėjas išsamiai išanalizavo galimybę kasti dolomito išteklius ne miško žemėje. Vadovaujantis paminėta miškų įstatymo nuostata, buvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu pateikti visų nenaudojamų detaliai išžvalgytų dolomito telkinių sąrašą, kurie yra Pakruojo rajono savivaldybėje ne miško žemėje. Išanalizavus Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2016-12-01 d. gautą raštą Nr. (7)-1.7-4399, aiškiai matyti, kad nėra kitos galimybės dolomito kasybai ne miško žemėje (15 tekstinis priedas). Tad remiantis minėta miškų įstatymo išimtine nuostata, naudingųjų išteklių gavyba šioje vietoje yra leistina.

Kaip kompensacinė priemonė miško iškirtimui, teritorijų planavimo etape miško žemės

pavertimas kitomis naudmenomis turės būti kompensuojamas pinigine forma. Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis reikės vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ [13]. Minėto nutarimo 7 punkte numatoma, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, ar privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (toliau – Pareiškėjai), miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja sumokėdami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės”. Įsisavinant Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamą plotą miškas bus kertamas dalimis, o kompensacija mokama pagal kalendoriniame plane numatytus miško iškirtimo plotus.

1.5. Duomenys apie gaminius (produkciją)

AB „Dolomitas" gamina ir parduoda aukštos kokybės visų frakcijų plautą dolomito skaldą, atitinkančią Europos standartus. Ši produkcija naudojama asfaltbetonio mišiniams, tiesiant automobilių kelius, apdorojant asfalto paviršius, gaminant gelžbetonio konstrukcijas, betoną, akmens vatą, stiklą. Iš smulkiųjų dolomito atsijų yra gaminami dolomitmilčiai (dirvitas). Plačiau apie įmonės gaminamą produkciją aprašyta įmonės internetiniame tinklapyje www.dolomitas.lt.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

22

1.6. Kuro ir energijos vartojimas

Karjere dirbs tik mobilūs mechanizmai su vidaus degimo varikliais, varomi dyzeliniu kuru, išskyrus elektrinį ekskavatorių EKG-5 A. Pagal planuojamas gavybos apimtis, telkinio sandarą, t.y. nuodangos gruntų ir naudingojo klodo storius, būtiną atidengti kasybai ar rekultivuoti plotą yra apskaičiuotos darbų apimtys ir kasybos technikos darbo trukmė (plačiau apie tai 2 PAV ataskaitos skyriuje). Pagal tai apskaičiuotas sudeginamo dyzelinio kuro ir suvartojamos elektros energijos santykinis kiekis produkcijos vienetui pagaminti. Skaičiavimų rezultatai pateikiami 1.1 – 1.2 lentelėse.

Energijos šaltinio naudotojas Darbo apimtis, h

(automobiliui - km)Mato vnt. Normatyvas Kiekis, t

Santykinės kuro

sąnaudos, g/m3

Krautuvas Liebherr L 566 1517 l/h 18 23Krautuvas Liebherr L 586 1517 l/h 22 28Krautuvas CAT 988K 842 l/h 30 21Ekskavatorius Volvo EC480D 800 l/h 25 17Buldozeris Liebherr PR 752 400 l/h 28 9Buldozeris Liebherr PR 756 400 l/h 28 9Sunkvežimis Belaz-7540 34880 l/100 km 135 40Sunkvežimis Belaz-75450 88889 l/100 km 150 112

Viso 259 519

1.1 lentelė

Metinio dyzelinio kuro poreikio apskaičiavimas nuimant dangos gruntus, kasant dolomitą iš klodo ir j į transportuojant iki perdirbimo linijos

1.2 lentelė

Energijos šaltinio naudotojas Darbo apimtis, h Mato vnt. NormatyvasKiekis,

kWEkskavatorius EKG-5 A 439 l/h 100 43898

Metinio elektros energijos kiekio apskaičiavimas sunaudojamo elektrinio ekskavatoriaus EKG-5

Dyzelinio kuro sąnaudos vienam kubiniam metrui produkcijos pagaminti bus labai nedidelės, ir sudarys per 519 g/m3, kadangi karjere ir toliau dirbs naši kasybos technika. Taip pat bus naudojamas našus elektrinis ekskavatorius, kuris per metus dirbant praplečiamame plote vidutiniškai sunaudos nepilnai 4,4 MW. Tai leis dar labiau sumažinti kasybos mechanizmų sukeliamą oro taršą.

1.7. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus Pagrindinė žaliava iš kurios yra gaminama produkcija yra dolomito uoliena. Dolomitą smulkinant ir išrūšiuojant į skirtingų frakcijų skaldą, nereikalingos jokios cheminės medžiagos ir preparatai. Dolomito klodo dezintegravimo darbus atlieka kita įmonė, turinti ilgametę darbų patirtį šioje srityje rangos būdu, naudojanti sertifikuotus sprogmenis.

1.8. Duomenys apie tirpiklių turin čias chemines medžiagas ir preparatus Tirpiklių turinčios medžiagos nėra ir nebus naudojamos. Tam nėra visiškai jokio poreikio.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

23

1.9. Nagrinėjamų pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvų aprašymas Alternatyvių vietų nėra, nes numatoma tęsti naudingųjų iškasenų gavybą Petrašiūnų II dolomito telkinyje (1.1 – 1.7 pav., 1 – 7 grafiniai priedai). Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinys yra unikalus gamtos objektas, susiformavęs tik esant itin palankioms geologinėms sąlygoms ir kitoje vietoje jo nėra. Todėl vietos pasirinkimas naudingosioms iškasenoms kasti nepriklauso nuo subjekto norų ar planų. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išleistame „Poveikio aplinkai vadovas“ leidinyje, kalbant apie vietos alternatyvas taip pat akcentuojama, kad naudingųjų iškasenų kasyba yra labai glaudžiai susijusi su tam tikra vieta [14]. Paties naudingųjų iškasenų telkinio naudojimą labiausiai sąlygoja jo geologinė sąranga ir ekonominė padėtis. Greta telkinio jau nuo seno yra veikianti dolomitinės skaldos gamykla, o pačiame telkinyje papildomai įrengtos 4 žaliavos perdirbimo linijos (7 grafinis priedas). Visos per pusę amžiaus sukurtos pramoninės infrastruktūros perkėlimas į kitą vietą būtų nesuvokiamas ir neracionalus sprendimas gamtosauginiu, ekonominiu, socialiniu ir kitais aspektais. Plačiau apie vietos pasirinkimo ir kitas alternatyvas aprašoma 6 PAV ataskaitos skyriuje – Alternatyvų analizė.

1.10. Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinkl ų Jokie inžineriniai tinklai karjere nėra reikalingi. Dolomitinės skaldos gamykla jau senai prisijungusi prie reikiamų inžinerinių tinklų.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

24

2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI

2.1. Planuojamoje ūkinėje veikloje numatomų taikyti technologinių procesų aprašymas Dolomito gavybą numatoma plėsti rytų kryptimi, nuo šiuo metu veikiančio karjero, siekiant pilnai įsisavinti rytinėje telkinio dalyje esančius išteklius. Rytinėje telkinio dalyje eksploatuoti dolomitą iki naudingojo klodo išplitimo ribos būtų racionalesnis sprendimas tiek gamtosauginiu, tiek ekonominiu pagrindu nei gavybos frontą tęsti pietų kryptimi Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2014-05-21 d. leidimu Nr. 30p – 14 suteiktame kasybos sklype (1.2 pav., 2 tekstinis priedas). Kasybos darbai bus vykdomi dviem pakopomis: viena dangos ir viena gavybos. Dolomitas paruošiamas ekskavacijai pagrinde gręžimo – sprogdinimo būdu. Gręžimo darbai vykdomi rutulinio gręžimo elektrinėmis staklėmis. Šiuo metu visuose Lietuvoje eksploatuojamuose dolomito ir klinties karjeruose klodo ardymui naudojami sprogdinimo darbai. Kaip alternatyvą sproginimo darbams pakraščio zonose ties artimiausiomis sodybomis, artėjant prie artimiausių kultūros vertybių bei AB „Detonas“ (įmonė šiuo metu atliekanti sprogdinimo darbus telkinyje) sprogmenų sandėlio, esančio už 85 m į šiaurės rytus nuo planuojamo įsisavinti ploto (Kadastrinis žemės skl. Nr. 6501/0011:4) (3 tekstinis priedas) klodo dezintegravimo darbai bus vykdomi ekskavatoriumi su specialiu hidrauliniu pleištu (13 – 14 tekstiniai priedai). Technogeninei apkrovai sumažinti ir toliau bus naudojama ta pati, šiuo metu karjere naudojama naši, nauja, mažai aplinką teršianti kasybos technika, kuri grunto kiekio vienetui iškasti, pervežti sunaudoja daug mažiau energijos. Telkinio nuodangos (nuimant dirvožemį), paviršiaus lyginimo, kelių tvarkymo ir kituose gruntų profiliavimo bei paskleidimo darbuose bus naudojami buldozeriai Liebherr PR 752 (242 kW/330 AG) ir Liebherr PR 756 (250 kW/340 AG) (6 – 7 tekstiniai priedai). Nuodangos, dolomito klodo kasimo ir rekultivavimo darbuose bus naudojamas ekskavatorius EKG-5 A (250 kW, kaušo talpa 5 m3) ir krautuvai Liebherr L 566 (190 kW/255 AG, kaušo talpa 4 m3), Liebherr L 586 (250 kW/335 AG, kaušo talpa 4 m3), CAT 988K (432 kW/580 AG, kaušo talpa 6,9 m3) (9 – 10 tekstiniai priedai). Dangos gruntų ir dolomitinės žaliavos transportavimo darbuose bus naudojami didelės keliamosios galios karjeriniai sunkvežimiai Belaz-7540 (309 kW/420 AG, keliamoji galia 30 t) ir Belaz-75450 (448 kW/600 AG, keliamoji galia 45 t) (11 – 12 tekstiniai priedai). Dolomito klodo ardymui neparankiose sprogdinimo darbams vietose bus naudojamas ekskavatorius Volvo EC480D (265 kW/360 AG) su specialiu hidrauliniu nagu (13 – 14 tekstiniai priedai). Iškasamas dolomitas ir toliau bus perdirbamas seniau įrengtose arčiausiai esančiose gamybos linijose, todėl ataskaitoje žaliavos perdirbimas įmonėje pagal nusistovėjusią technologiją nenagrinėjamas. AB „Dolomitas“ dirba pakankamai nauji mechanizmai, o turimos technikos parkas yra nuolat atnaujinamas. Kasybą karjere, pagal žaliavos poreikį, planuojama vykdyti apie 9 mėnesius, viena pamaina (skaičiavimams priimamos 173 pamainos), dienos metu tarp 7 ir 18 val.

Dolomito kasimo technologinis kasybos procesas toliau aprašomas pagal atskirus procesus:

dirvožemio, inertinės mineralinė dangos pašalinimas, karjero nusausinimas, klodo dezintegracija, išpurentų uolienų pakrovimas į sunkvežimius ir transportavimas į perdirbimo linijas bei po to sekantys rekultivavimo darbai. Visiems darbams pagal planuojamas gavybos apimtis praplečiamame plote atlikti, apskaičiuotas reikiamas kasimo technikos poreikis ir užimtumas.

2.2. Dirvožemio pašalinimas

Iš pakraštinės 50 m pločio juostos dirvožemis buldozeriu bus sustumiamas į pylimus, kurie formuojami palei išteklių apskaičiavimo kontūrą, priklausomai nuo žemės sklypo ribų. Tikslios dirvožemio pylimų vietos bus žinomos parengus telkinio naudojimo planą. Dirvožemio pylimas bus


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

25

sustumiamas iki 3 m aukščio, o jo pagrindo plotis sudarys 11 – 12 m. Palei žemės sklypo pakraštį dar papildomai bus paliekama 5 m pločio nejudinama juosta kasybos technikai pravažiuoti rekultivuojant karjerą. Taigi, nuo žemės sklypo ar išteklių apskaičiavimo kontūro gavyba vyks ne arčiau kaip 17 – 18 m.

Sustumtas dirvožemio pylimas tarnauja triukšmo ir vaizdo barjeru. Nuodangos gruntų kasimo ir gavybos darbuose kasybos technika visą laiką dirbs atitverta aukščiau aprašytu dirvožemio pylimu. Vidinėje telkinio dalyje dirvožemis bus sustumiamas į laikinus pylimus, iš kur krautuvais kraunamas į transportą ir pervežamas į laikinus sandėlius arba į rekultivuojamus plotus.

Dirvožemio nuėmimo darbų apimtys apskaičiuojamos pagal planuojamą iškasti žaliavos kiekį. Šį rodiklį padaliję iš vidutinio augalinio sluoksnio storio, sužinome būsimų metinių darbų plotą. Nuodangos plotas turi būti bent vienos kasybos technikos užeigos juostos pločiu erdvesnis, o dirvožemis nuimamas dar nuo tiek pat platesnės juostos. Žinodami augalinio sluoksnio ir kitos dangos storius, galime apskaičiuoti būtiną pašalinti gruntų tūrį. Šie principai panaudoti dirvožemio ir kitų inertinių mineralinių dangos gruntų nuėmimo darbų apimtis apskaičiuoti. Esant planuojamoms 0,5 mln. m3 gavybos apimtims per metus reikės atidengti apie 12 ha plotą, o dirvožemio tūris sudarys 36 tūkst. m3. Skaičiavimų rezultatai pateikiami 2.1 – 2.2 lentelėse.

Eil,Nr, Rodiklių pavadinimas Mato vnt, Skaičiavimas Kiekis

1 Dirvožemio transportavimo apimtis m3/t Projektas 15000/24000

2 Automobilio Belaz-7540 keliamoji galia t Techninė norma 30

3 Automobilio vienu reisu pervežamo dirvožemio kiekis t/m3 30/1,6 30/18,75

4 Transportavimo atstumas km Projektas 15 Reikiamas reisų skaičius reis/d 15000/18,75 8006 Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 207 Važiavimo trukmė į abi puses min, 2*1*60/20 6.0

8Pakrovimo trukmė, esant krautuvo Liebherr L 566

našumui 150 m3/h

min, 18,75*60/150 7.5

9 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min, Techninė norma 410 Pilna reiso trukmė min, 6+7,5+4 17.511 Galimas reisų skaičius per parą reis,/pam 480/17,5 2712 Būtinas pamainų skaičius vnt, 800/27 2913 Bendra rida karjero vidaus keliais km 800*2*1 1600

Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dirvožemio nuėmimo darbų apimtims Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamame plote atlikti

2.1 lentelė


1 Dirvožemio transportavimo apimtis m3/t Projektas 15000/24000


3 Automobilio vienu reisu pervežamo dirvožemio kiekis t/m3 30/1,6 30/18,75

4 Transportavimo atstumas km Projektas 15 Reikiamas reisų skaičius reis/d 15000/18,75 8006 Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 207 Važiavimo trukmė į abi puses min, 2*1*60/20 6.0


našumui 150 m3/h

min, 18,75*60/150 7.5


2.2 lentelė

Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dirvožemio nuėmimo darbų apimtims Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamame plote atlikti


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

26

2.3. Kitų mineralinių inertini ų dangos gruntų pašalinimas

Po dirvožemiu aptinkamas kitas reikalingas pašalinti gruntas: smėlis, priesmėlis ar priemolis. Bendras nuodangos storis telkinyje paprastai svyruoja tarp 0,2 – 5,2 m storio intervale. Nuodangos gruntus karjere nuims vienas elektrinis ekskavatorius ir visi trys naudojami krautuvai. Skaičiavimuose priimama, kad kiekvienas mechanizmas nuims po vienodą 66 tūkst. m3 kiekį. Iš viso per metus reikės nuimti per 264 tūkst. m3 grunto, nuo 11 ha ploto. Dangos gruntai bus kraunami į karjerinius sunkvežimius ir pervežami tiesiai į rekultivuojamus plotus arba į laikinus sandėlius karjero viduje. Tokių darbų apimtys, dirbant kiekvienam kasimo mechanizmui, apskaičiuotos 2.3 – 2.6 lentelėse.

2.3 lentelė

Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Skaičiavimas Kiekis

1 Dangos gruntų transportavimo apimtis m3/t Projektas 66000/118800


3 Automobilio vienu reisu pervežamo grunto kiekis t/m3 30/1.8 30/16.6

4 Transportavimo atstumas km Projektas 15 Reikiamas reisų skaičius reis/d 66000/16.6 39606 Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 207 Važiavimo trukmė į abi puses min. 2*1*60/20 6.0


našumui 137,9 m3/h

min. 16.6*60/137,9 7.3

9 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min. Techninė norma 410 Pilna reiso trukmė min. 6+7,3+4 17.311 Galimas reisų skaičius per parą reis./pam 480/17,3 2812 Būtinas pamainų skaičius vnt. 3960/28 14213 Bendra rida karjero vidaus keliais km 3960*2*1 7920

Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dangos gruntų nuėmimo darbų apimtims Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamame plote atlikti, dirbant

krautuvu Liebherr L 566

2.4 lentelė







našumui 137,9 m3/h

min. 16.6*60/137,9 7.3



krautuvu Liebherr L 586


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

27

2.5 lentelė






8Pakrovimo trukmė, esant krautuvo CAT 988K

našumui 230,4 m3/h

min. 16.6*60/230,4 4.3



krautuvu CAT 988K

2.6 lentelė






8Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus EKG-5 A

našumui 435,7 m3/h

min. 16.6*60/435.7 2.3



ekskavatoriumi EKG-5 A

Dangos gruntų nuėmimo procesas vyks vidinėje karjero dalyje, apsuptoje aukščiau aprašytu dirvožemio pylimu ir nuodangos pakopos šlaitu. Tuo būdu palei išorinį planuojamo naudoti ploto pakraštį pastoviai bus vidutiniškai bent 5 – 6 m aukščio akustinis barjeras.

2.4. Karjero nusausinimas

Kasant dolomitą į iškastus plotus nuolat priteka vandens iš kvartero ir Stipinų sluoksnio. Dolomito klodas yra nuolat sausinamas. Vanduo karjere yra nuvedamas grioviais į giliausiai pradubusiose vietose esančius vandens surinkimo baseinus (zumpfus), kur nuskaidrėjęs elektriniais siurbliais yra išpumpuojamas. Dolomito klodo sausinimui iš karjero yra išsiurbiama vidutiniškai


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

28

apie 14000 m3/d vandens. Išsiurbtas vanduo yra permetamas į artimiausius Kruojos ir Ežerėlės upelius. Į artimiausius upelius iš karjero ir toliau bus perpumpuojamas tik nuskaidrėjęs natūralus gruntinis ir atmosferos kritulių vanduo. Karjero sausinimo įtaka vandens lygio kitimui plačiau aprašyta 4.1 skyriuje.

Tik esant labai gausioms liūtims, karjeras gali būti užtvindytas. Tačiau tokių liūčių tikimybė

labai nedidelė. Šiaulių hidrometeorologinės stoties duomenimis, per pastaruosius 90 metų Šiaurės Lietuvoje tik vieną kartą per parą iškrito 56 mm kritulių. Tokios liūties metu į karjerą patektų beveik dešimt kartų daugiau vandens, o kiekis priklausytų daugiau nuo karjero ploto. Tačiau netgi ir toks gausus vandens pritekėjimas neapsemtų kasybos technikos. Todėl didelis rezervinis siurblių galingumas nenumatomas ir nenaudojamas.

2.5. Gręžimo ir sprogdinimo darbai

Dolomitui (naudingajam sluoksniui) išpurenti ir toliau pagrinde bus atliekami gręžimo ir

sprogdinimo darbai. Dolomito klodo ardymas pagrinde ir toliau planuojamas sprogdinant, tačiau greta artimiausių sodybų, kultūros paveldo objektų ir kitų objektų, kuriems sprogdinimo darbai gali turėti žymią įtaką, klodo dezintegravimas bus atliekamas ekskavatoriais su pleištiniais plaktais.

Taikomas gręžimo ir sprogdinimo darbų metodas užtaisais vertikaliuose gręžiniuose. Gręžiniai gręžiami su pergręžimu į apatinį uolienų sluoksnį, tai yra giliau negu sprogdinamo sluoksnio padas.

Sprogdinimo būdas – detonuojančiąja virvute (DV) DŠA, DŠE-12. Sprogdinimo tinklo sujungimas – lygiagretus arba nuoseklus (2.1 pav.). Taikomas trumpai uždelstas sprogdinimas tarp gręžinių eilėje arba tarp gręžinių eilių, naudojant pirotechnines reles KZDŠ-69 su 50 msek uždelsimu.

AB „Detonas“, atliekanti gręžimo ir sprogdinimo darbus dolomito ir klinties karjeruose, nuo 2004 metais pradėjo naudoti pramoninę emulsinę sprogstamąją medžiagą, turinčią aukštus ISO 9001 ir 9014 kokybės ir saugos standartus. Ši medžiaga pasižymi gera detonacija ir didele energetine galia, sykiu ir aukšta trupinimo kokybe, paprastumu naudojant bei panaudojimo pritaikymu. Pagal po sprogimo išskiriamų nuodingų dujų tūrį priskiriama prie vienų iš ekologiškiausių sprogstamųjų medžiagų. Šiuo metu ši medžiaga naudojama kartu su fasuota miltelių pavidalo kita sprogstamąja medžiaga, taip pat skirta naudoti civilinėje pramonėje.

Be to, nuo 2004 metų šiuose darbuose pradėta naudoti viena iš unikaliausių ir naujausių, turinti pasaulinį standartą, neelektrinė inicijavimo sistema, panaudojant neelektrinius detonatorius (2.2, 2.3 pav.). Sistemos pagrindą sudaro tuščiaviduris plastmasinis laidas – bangolaidis, kurio vidinis paviršius padengtas reaguojančia sprogstamąja medžiaga smogiamosios bangos greičio (v = 2000m/s) palaikymui. Tokios smogiamosios bangos energijos pilnai pakanka pirminės sprogstamosios medžiagos arba uždelsimo elemento, esančio detonatoriuje, inicijavimui. Tuo būdu, reakcija vyksta laido viduje be sprogimo efekto ir yra tik signalo laidininkas.

Neelektrinės inicijavimo sistemos panaudojimas suteikia galimybę bendrąjį sprogdinamą

sprogstamosios medžiagos kiekį padalinti į serijas - gręžinių grupes ar netgi atskirus gręžinius, kurios sprogsta su tam tikru laiko intervalu.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

29


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

30

Paviršinio tinklo sujungimui naudojami neelektriniai detonatoriai EXEL Connectadet tipo, turintys laiko uždelsimo intervalą nuo 25 iki 42 ms. Be to, kiekvienas užtaisas gręžinyje taip pat sprogsta atskirai, su uždelsimo intervalu 250, 300 arba 500 ms.

Neelektrinės inicijavimo sistemos įdiegimas leidžia sumažinti smogiamosios bangos bei seisminį poveikius ir uolienų gabalų sklidimą sprogimo metu karjero ribose, nes sprogimas nėra toks galingas, kai visi užtaisai sprogsta vienu metu. Be to, detonacijos greitis nedidelis. O svarbiausias šios sistemos privalumas – leidžia užtikrinti maksimalią žmonių bei greta esančių pastatų ir statinių saugą. Sprogimo metu plintantis garsas yra momentinis, retas ir vienkartinis. Planuojamas sprogdinimų dažnis – 3 ar 4 kartai per mėnesį. Į tokius momentinius garso pliūpsnius, kaip rodo karjerų eksploatavimo patirtis, paukščiai nesureaguoja.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

31

2.6. Naudingojo klodo iškasimas, žaliavos transportavimas bei perdirbimas

Dolomito gavyba AB „Dolomitas“ praplečiamame plote ir toliau planuojama, kad bus vykdoma tais pačiais kasybos mechanizmais kaip ir nuimant dangos gruntus. Skaičiavimuose priimama, kad kiekvienas krautuvas ir ekskavatorius per metus iškas po vienodą 125 tūkst. m3

žaliavos kiekį, iš viso 500 tūkst. m3. Dolomitinės žaliavos pervežimui bus naudojami didelės 45 t keliamosios galios karjeriniai sunkvežimiai, kurie juda tik karjero vidaus keliais. Jais žaliava pasieks karjere įrengtas žaliavos perdirbimo linijas. Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

32

trukmė metinėms dolomitinės žaliavos transportavimo darbų iki perdirbimo linijų apimtims atlikti apskaičiuotos 2.7 – 2.10 lentelėse, dirbant skirtingiems kasybos mechanizmams.

2.7 lentelė


1 Dolomitinės žaliavos transportavimo apimtis m3/t Projektas 125000/250000


3 Automobilio vienu reisu pervežamos žaliavos kiekist/m3 45/2 45/22.5

4 Transportavimo atstumas km Projektas 25 Reikiamas reisų skaičius reis/metai 125000/22.5 55566 Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 207 Važiavimo trukmė į abi puses min, 2*2*60/20 12.0


našumui 138 m3/h

min, 22.5*60/138 9.8


Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dolomitinės žaliavos transportavimo darbų iki perdirbimo linijos apimtims Petrašiūnų II dolomito telkinio

praplečiamame plote atlikti, dirbant krautuvui Liebherr L 566

2.8 lentelė







našumui 138 m3/h

min, 22.5*60/138 9.8



praplečiamame plote atlikti, dirbant krautuvui Liebherr L 586

Dolomito perdirbimas vyks šiuo metu veikiančiose linijose ir bus atliekamas pagal įprastinę technologiją, produkcijos išvežimo keliai išliks tie patys, todėl šie procesai PAV ataskaitoje detaliau nėra nenagrinėjami.

Naudingasis sluoksnis kasavietėje bus kasamas viena pakopa. Gavybos pakopos aukštis

vidutiniškai sudarys nepilnai 5 m. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, kasyba dolomito karjere numatoma vykdyti 9 – 10 mėnesių (skaičiavimuose priimamos 173 pamainos). Gavybos darbai bus vykdomi viena pamaina, kuri dirbs tarp 7 ir 18 val.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

33

2.9 lentelė






8Pakrovimo trukmė, esant krautuvo CAT 988K

našumui 230,4 m3/h

min, 22.5*60/230,4 5.9



praplečiamame plote atlikti, dirbant krautuvui CAT 988K

2.10 lentelė






8Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus EKG-5 A

našumui 434,8 m3/h

min, 22.5*60/435,8 3.1

9 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min, Techninė norma 410 Pilna reiso trukmė min, 12+3,1+4 19.111 Galimas reisų skaičius per parą reis,/pam 480/19.1 2512 Būtinas pamainų skaičius vnt, 5556/25 22113 Bendra rida karjero vidaus keliais km 5556*2*2 22222


praplečiamame plote atlikti, dirbant ekskavatoriui EKG-5 A

2.7. Pažeistos teritorijos rekultivavimas Iškastą Petrašiūnų II dolomito telkinį numatoma rekultivuoti kompleksiškai, atsižvelgiant į specialiai 2010 metais Kauno technologijos universiteto „Kraštotvarkos centras“ parengtą ir Pakruojo rajono savivaldybės tarybos patvirtintą dolomito telkinio „Petrašiūnai II“ kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą [17]. Visi rekultivavimo darbai bus vykdomi lygiagrečiai gavybos darbams, palaipsniui, tuose plotuose, kur bus iškasta visa naudinga iškasena. Svarbiausi aspektai rekultivuojant karjerą išliks vandens baseino pritaikyto poilsiui bei pramogoms suformavimas bei jo pakrančių apželdinimas medžiais ir krūmais (16 tekstinis priedas).


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

34

2.8. Kasybos technikos poreikis Praplečiamame plote kasant po 500 000 m3/metus, pilnai pakaks šiuo metu įmonės turimos kasybos technikos. Nuimant nuodangos gruntus ir kasant žaliavą pagrinde bus naudojami trys krautuvai ir vienas elektrinis ekskavatorius. Papildomai dar vienas ekskavatorius bus naudojamas žaliavos gavybos procese dezintegruojant dolomito klodą pleištiniu būdu. Nuodangos darbuose ir kituose paviršiaus lyginimo darbuose bus naudojami du buldozeriai. Dangos gruntų ir žaliavos pervežimo darbuose (vidaus pervežimuose) bus naudojama 12 karjerinių sunkvežimių (2.1 – 2.10 lentelės). Bendrai visame praplečiamame plote dirbs apie 17 technikos vienetų, iš kurių didžiąją dalį sudarys sunkvežimiai. Apibendrintas kasybos technikos užimtumas pateikiamas 2.11 lentelėje.

2.11 lentelė

Apimtis,

m3

Našumas,

m3/pam

Darbo trukmė,

pam

Apimtis,

m3

Našumas,

m3/pam

Darbo trukmė,

pam

Apimtis,

m3

Našumas,

m3/pam

Darbo trukmė,

pam

Krautuvas Liebherr L 566 125000 1066 117 15000 1197 13 66000 1103 60 190 1.1 8.8

Krautuvas Liebherr L 586 125000 1066 117 15000 1197 13 66000 1103 60 190 1.1 8.8

Krautuvas CAT 988K 125000 1799 69 66000 1843 36 105 0.6 4.9

Ekskavatorius EKG-5 A 125000 3478 36 66000 3486 19 55 0.3 2.5

Ekskavatorius Volvo EC480D 100 100 0.6 4.6

Buldozeris Liebherr PR 752 50 18000 1806 10 60 0.3 2.8

Buldozeris Liebherr PR 756 50 18000 1737 10 60 0.3 2.8

Dirvožemio nukasimo/nuėmimo darbai

Dangos gruntų nuėmimo darbai Visa darbo

trukmė, pam

Mechanizmo panaudojimo koeficientas

Techninė norma

Techninė norma

Kasimo technikos darbo trukmės apskaičiavimas

Technika

Darbo dienos

trukmė h, dirbant vienu

mechanizmu

Techninė norma

Gavybos darbai/paviršiaus lyginimo darbai

Kasybos technikos užimtumas apskaičiuotas, remiantis mechanizmų techninėmis

charakteristikomis. Kiekvieno mechanizmo našumo skaičiavimai pagal darbo pobūdį pateikiami atskirai 2.12 – 2.23 lentelėse.

Rodiklis Mato vnt. Žymuo Skaičiavimas RezultatasPamainos trukmė min. Td Darbo sutartis 480Pasiruošimo ir darbo užbaigimo trukmė min. Tpp Techninė norma 30Laikas asmeninėms reikmėms min. Ta Techninė norma 10Vieno automobilio pakrovimo laikas min. Tpa nk/nc 6.71Supilamų į automobilį kaušų skaičius vnt. nk Akg/Qe*ke*g 5

Kasimo ciklo laikas min hc Techninė norma 0.17Pervežimo krautuvu kelias m pk Techninė norma 30Pervežimo krautuvu greitis m/min vk Techninė norma 117Pervežimo krautuvu trukmė min. Lp 2*pk/vk 0.51Supylimo į automobilį trukmė min. Ls Techninė norma 0.08Bendra ciklo trukmė min. Ct hc+Lp+Ls 0.77Ekskavacijos ciklų skaičius vnt/min nc 0.6/Ct 0.78Automobilio privažiavimo krovai laikas min. Tpl Techninė norma 0.3

Krautuvo kaušo talpa m3 Qe Techninė norma 4

Kaušo išnaudojimo koeficientas ke Techninė norma 0.91Automobilio keliamoji galia t Akg Techninė norma 30

Dirvožemio masė klode t/m3 g Techninė norma 1.6

Krautuvo našumas m3/d KRn (Td-Tpp-Ta)*Qe*ke*nk/(nk/nc+Tpl) 1197

2.12 lentelė

Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant I kategorijos gruntus (dirvožemį) į automobilįKrautuvas Liebherr L 566


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

35





Dirvožemio masė klode t/m3 g Techninė norma 1.6


Krautuvas Liebherr L 586Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant I kategorijos gruntus (dirvožemį) į automobilį

2.13 lentelė

2.14 lentelė





Dangos gruntų masė klode t/m3 g Techninė norma 1.8


Krautuvas Liebherr L 566Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant II kategorijos (dangos) gruntus į automobilį

2.15 lentelė







Krautuvas Liebherr L 586Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant II kategorijos (dangos) gruntus į automobilį


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

36

2.16 lentelė



Krautuvo kaušo talpa m3 Qe Techninė norma 6.9




Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant II kategorijos (dangos) gruntus į automobilįKrautuvas CAT 988K

Rodiklis Mato vnt. Žymuo Skaičiavimas RezultatasPamainos trukmė min. Td Darbo sutartis 480Pasiruošimo ir darbo užbaigimo trukmė min. Tpp Techninė norma 30Laikas asmeninėms reikmėms min. Ta Techninė norma 10Vieno automobilio pakrovimo laikas min. Tpa nk/nc 9.49Supilamų į automobilį kaušų skaičius vnt. nk Akg/Qe*ke*g 7Kasimo ciklo laikas min hc Techninė norma 0.17Pervežimo krautuvu kelias m pk Techninė norma 30Pervežimo krautuvu greitis m/min vk Techninė norma 117Pervežimo krautuvu trukmė min. Lp 2*pk/vk 0.51Supylimo į automobilį trukmė min. Ls Techninė norma 0.08Bendra ciklo trukmė min. Ct hc+Lp+Ls 0.77Ekskavacijos ciklų skaičius vnt/min nc 0.6/Ct 0.78Automobilio privažiavimo krovai laikas min. Tpl Techninė norma 0.3



Naudingosios iškasenos masė klode t/m3 g Techninė norma 1.93


Krautuvas Liebherr L 566

2.17 lentelė

Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant III kategorijos gruntus (dolomit ą) į automobilį






2.18 lentelė

Krautuvas Liebherr L 586Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant III kategorijos gruntus (dolomit ą) į automobilį


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

37


Krautuvo kaušo talpa m3 Qe Techninė norma 6.9




2.19 lentelė

Krautuvo darbo našumo apskaičiavimas kraunant III kategorijos gruntus (dolomit ą) į automobilįKrautuvas CAT 988K


Ekskavacijos ciklų skaičius vnt/min nc Techninė norma 2.2Automobilio privažiavimo krovai laikas min. Tpl Techninė norma 0.3

Ekskavatoriaus kaušo talpa m3 Qe Techninė norma 5



Ekskavatoriaus našumas m3/d En (Td-Tpp-Ta)*Qe*ke*nk/(nk/nc+Tpl) 3486

2.20 lentelėEkskavatoriaus darbo našumo apskaičiavimas kraunant II kategorijos (dangos) gruntus į

automobilįEkskavatorius EKG-5 A


Ekskavacijos ciklų skaičius vnt/min nc Techninė norma 2.2Automobilio privažiavimo krovai laikas min. Tpl Techninė norma 0.3

Ekskavatoriaus kaušo talpa m3 Qe Techninė norma 5



Ekskavatoriaus našumas m3/d En (Td-Tpp-Ta)*Qe*ke*nk/(nk/nc+Tpl) 3478

2.21 lentelėEkskavatoriaus darbo našumo apskaičiavimas kraunant III kategorijos (dolomit ą) gruntus į

automobilįEkskavatorius EKG-5 A


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

38

Rodiklis Mato vnt. Žymuo Skaičiavimas RezultatasPamainos trukmė val. Td Darbo sutartis 8Buldozerio verstuvo ilgis m l Techninė norma 4.2Buldozerio verstuvo aukštis m h Techninė norma 1.65

Perstumiamo grunto prizmės plotis m ah/tgf (f - grunto natūralus byrėjimo

kampas)2.36

Perstumiamo išpūrento grunto tūris m3 V l*h*a/2 8.17

Darbinio paviršiaus polinkio korekcijos koeficientas

Kr Techninė norma 1

Našumo padidėjimo koeficientas, esant verstuvo posparniams

Ko Techninė norma 1.15

Grunto nuostolių perstūmimo kelyje koeficientas Kv Nuo 1 iki l2*b 1Buldozerio laiko panaudojimo koeficientas Kt Techninė norma 0.8Grunto išsipurenimo koeficientas Kp Techninė norma 1.22Grunto pjovimo ilgis m l1 Pagal projektą 7

Buldozerio greitis grunto pjovimo metu m/s v1 Techninė norma 1

Grunto perstūmimo atstumas m l2 Pagal projektą 50

Buldozerio greitis grunto transportavimo metu m/s v2 Techninė norma 1.4

Buldozerio atbulinis greitis m/s v3 Techninė norma 1.7

Bėgių perjungimo greitis s tb Techninė norma 6

Posūkio atlikimo greitis s tp Techninė norma 8

Vieno ciklo trukmė s Tc l1/v1+l2/v2+(l1+l2):v3+tb+2tp 98

Buldozerio našumas m3/d Bn 3600*Td*V*Kr*Ko*Kv*Kt/Kp*Tc 1806

2.22 lentelė

Buldozerio darbo našumo apskaičiavimas perstumiant I kategorijos (dirvožemio) gruntą

Buldozeris Liebherr PR 752, galingumas 242 kW (330 AJ)

Rodiklis Mato vnt. Žymuo Skaičiavimas RezultatasPamainos trukmė val. Td Darbo sutartis 8Buldozerio verstuvo ilgis m l Techninė norma 4.04Buldozerio verstuvo aukštis m h Techninė norma 1.65

Perstumiamo grunto prizmės plotis m ah/tgf (f - grunto natūralus byrėjimo

kampas)2.36

Perstumiamo išpūrento grunto tūris m3 V l*h*a/2 7.86

Darbinio paviršiaus polinkio korekcijos koeficientas

Kr Techninė norma 1

Našumo padidėjimo koeficientas, esant verstuvo posparniams

Ko Techninė norma 1.15

Grunto nuostolių perstūmimo kelyje koeficientas Kv Nuo 1 iki l2*b 1Buldozerio laiko panaudojimo koeficientas Kt Techninė norma 0.8Grunto išsipurenimo koeficientas Kp Techninė norma 1.22Grunto pjovimo ilgis m l1 Pagal projektą 7

Buldozerio greitis grunto pjovimo metu m/s v1 Techninė norma 1

Grunto perstūmimo atstumas m l2 Pagal projektą 50

Buldozerio greitis grunto transportavimo metu m/s v2 Techninė norma 1.4

Buldozerio atbulinis greitis m/s v3 Techninė norma 1.7

Bėgių perjungimo greitis s tb Techninė norma 6

Posūkio atlikimo greitis s tp Techninė norma 8

Vieno ciklo trukmė s Tc l1/v1+l2/v2+(l1+l2):v3+tb+2tp 98

Buldozerio našumas m3/d Bn 3600*Td*V*Kr*Ko*Kv*Kt/Kp*Tc 1737

2.23 lentelė

Buldozerio darbo našumo apskaičiavimas perstumiant I kategorijos (dirvožemio) gruntą

Buldozeris Liebherr PR 756, galingumas 250 kW (340 AJ)


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

39

2.9. Siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus ir geriausius prieinamus gamybos

būdus Europos Sąjungoje

Dolomito kasybai nėra taikomi geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB). Šiai pramonės sričiai nėra parengta ES GPGB informacinių dokumentų, kuriais reikėtų vadovautis ir lyginti gaunamas vertes.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

40

3. ATLIEKOS

Vertinimas atliktas pagal ES kasybos pramonės atliekų direktyvos 2006/12/EB pirmą straipsnį, kuriame atlieka apibūdinama kaip medžiaga ar daiktas, patenkantis į jos pirmame priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti. Be to, kasybos atliekos ir jų tvarkymas vertinamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo“[18]. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje suorganizuotame posėdyje ES kasybos pramonės atliekų direktyvos (2006/12/EB) taikymo Lietuvos sąlygomis problemoms aptarti 2011-01-06 d. (protokolas Nr. D4-4) buvo priimta, kad kasybos atliekomis yra vadinamos medžiagos susidariusios naudingosios iškasenos apdorojimo metu, kurios nepanaudojamos ir nerealizuojamos. O inertinėmis atliekomis vadinamos visos kasybos atliekos susidariusios karjere naudingosios iškasenos perdirbimo metu nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Kasybos atliekų įrenginiams priskiriami visi išoriniai inžineriniai įrenginiai, kuriuose kasybos atliekos (bet ne mineraliniai inertiniai gruntai) sukaupiamos ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui. Tačiau kiekvienu atveju visos šios medžiagos turi atitikti "atliekos“ turinį.

Nuodangos padermės (dirvožemis, molis, priemolis ir priesmėlis) bus panaudojami

rekultivuojant karjerą. Tai nėra atliekos, o iškastų plotų rekultivavimui panaudojami gruntai. Susidariusios dolomitinės skaldos gamyboje nuoplovos ir kitos ne karjerinės atliekos yra tvarkomos pagal įmonei išduotą TIPK leidimą, todėl PAV ataskaitoje tai nėra išsamiau nagrinėjama, nes šioje įmonėje nesikeis darbo apimtis ir gamybos procesas. Tačiau po gavybos proceso liekančiomis nuoplovomis bus galima užpildyti iškastas ertmes, jas panaudojant karjero rekultivavimui, todėl jos nepriskiriamos kasybos atliekų kategorijai.

Mechanizmų eksploatacijos metu susikaupiantys naudoti tepalai, pašluostės, sudėvėtos padangos bus perduodamos Pakruojo rajono atliekų utilizavimą atliekančioms įmonėms. Susidariusios mišrios komunalinės atliekos reguliariai išvežamos į regioninį sąvartyną.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

41

4. PLANUOJAMOS ŪKIN ĖS VEIKLOS GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIK Į APLINKAI MAŽINAN ČIOS PRIEMONĖS

4.1. Vanduo

4.1.1. Informacija apie vietovę

Petrašiūnų II dolomito telkinio ir jo apylinkių hidrografinis tinklas priklauso Mūšos upės (LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Nr. 41010001) baseinui (1.1 pav.). Iš telkinio vakarinės pusės vandenį surenka Mūšos dešinysis intakas Kruojos upelis (Nr. 41010430) (arčiausiai nuo vertinamo ploto prateka už 1,6 km). Tuo tarpu, iš rytinės dolomito telkinio pusės teka, taip pat Mūšos dešinysis intakas, Daugyvenės upelis (Nr. 41010510) (arčiausiai nuo nagrinėjamo ploto prateka už 880 m). Į Daugyvenės upelį įteka, vandenį nuo telkinio surenkantis, ištiesintos vagos Ežerėlės upelis (Nr. 41010539). Visą Petrašiūnų II dolomito telkinį, ypatingai pietinę jo dalį drenuoja tankus melioracijos griovių tinklas. Daugumas jų nuvesti į Ežerėlės upelį. Į LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą yra įtraukti ir išeksploatuoto karjero vietoje susiformavę vandens baseinai, kurių Nr. 41060001 ir Nr. 41060002.

4.1.2. Planuojamas vandens naudojimas Kasant dolomitą į kasavetę nuolat priteka vandens iš kvartero ir Stipinų sluoksnio, todėl

klodas yra nuolat sausinamas. Vanduo karjere yra nuvedamas grioviais į giliausiai pradubusiose vietose esančius vandens surinkimo baseinus (zumpfus), kur elektriniais siurbliais yra išpumpuojamas. Dolomito klodo sausinimui iš karjero yra išsiurbiama vidutiniškai apie 14000 m3 vandens per parą. Išsiurbtas vanduo nuskaidrėjęs surinkimo baseinuose (zumfuose) yra permetamas į artimiausius Kruojos ir Ežerėlės upelius.

4.1.3. Planuojama vandenų tarša Iš karjero bus pumpuojamas tik natūralus vanduo tiek pritekėjęs iš vandeningų sluoksnių, tiek

atmosferinis kritulių. Jokie teršalai į vandens surinkimo baseinus (zumfus) ir tuo pačiu į upes nebus išleidžiami. Surinkimo baseinuose vanduo nusėdus dalelėms greitai nuskaidrėja, todėl į upelius pateks visiškai be priemaišų.

4.1.4. Galimas (numatomas) poveikis vandens telkiniams Abu naujai išžvalgyti plotai šliejasi prie rytinės Dolomitas II telkinio ribos ir faktiškai yra šio

telkinio plėtra rytų kryptimi. Todėl šių plotų įsisavinimo poveikio aplinkai ir požeminio vandens vartotojams vertinimas faktiškai yra anksčiau atlikto Dolomito II telkinio vertinimo papildymas.

Galimas Dolomito II telkinio įsisavinimo poveikis aplinkai ir požeminio vandens vartotojams vertinimas buvo atliktas 2008 metais [19]. Pateiksime tik svarbiausius šio vertinimo momentus, leidžiančius prognozuoti galimus pokyčius, papildomai įsisavinant naujus plotus.

Priminsime, kad telkinyje yra kasamas Stipinų sluoksnio dolomito klodas, kuriame yra to paties pavadinimo vandeningas sluoksnis. Kadangi šis vandeningas sluoksnis čia slūgso palyginus negiliai, nežiūrint gero vandeningumo yra mažai tinkamas viešajam geriamojo vandens tiekimui didesniais kiekiais, tačiau vėl gi dėl negilaus slūgsojimo yra labai tinkamas individualių objektų apsirūpinimui geriamuoju vandeniu.

Artimiausia gyvenvietė, esanti į vakarus nuo telkinio yra Pakruojo miestas. Viešajam geriamojo vandens tiekimui jame vanduo yra išgaunamas iš giliau slūgsančio Šventosios – Upninkų (D3+2 šv+up) vandeningo sluoksnio. Pietinė telkinio dalis patenka į Pakruojo vandenvietės III sanitarinės apsaugos zonos juostą. Pagal hidrogeologines sąlygas vandenvietė priskiriama IIb pogrupiui, kurios III SAZ juostoje yra leidžiami kalnakasybos darbai. Kadangi vandenvietėje


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

42

eksploatuojamas vandeningas sluoksnis yra atskirtas nuo Stipinų vandeningo sluoksnio patikima vandenspara, pastarojo sausinamas kalnakasybos eigoje neturės jokio poveikio vandenvietės eksploatacijai. Tam tikras poveikis gali pasijusti individualiems požeminio vandens vartotojams, kuriems čia negiliai slūgsantis Stipinų vandeningas sluoksnis yra patogus geriamojo vandens šaltinis.

Į rytus nuo telkinio ribos jau nebėra sausinamo dolomito klodo. Vaišvydžių kaime, kuris yra už sausinamo klodo ribų, pagal gyventojų nusiskundimus šuliniuose jau dabar yra pažemėjęs vandens lygis, ir tai siejama su esamo karjero sausinimu. Įmonė, atsižvelgdama į gyventojų nusiskundimus, įrengė gręžinį, kuriuo vanduo išgaunamas iš gilesnio vandeningo sluoksnio.

Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad realesnis pavojus sausinant naudingąjį klodą gali grėsti Daugyvenės intakui melioruotam ir ištiesintos vagos Ežerėlės upeliui, kuris nuo vertinamos pietinės telkinio dalies yra nutolęs apie 200 – 230 m. Sprendžiant iš geologinės sandaros, tik apie 1,9 km. ilgio Ežerėlės upelio aukštupio atkarpa kerta naudingos iškasenos klodą, slūgsantį tiesiogiai po plona kvarterinių nuogulų danga. Ir tik maždaug 0,3 km ilgio atkarpoje, kurioje kvartero priemolių danga yra mažesnio nei 3 m storio upelis gali turėti tiesioginį ryšį su sausinamu vandeningu sluoksniu. Todėl pastarojoje atkarpoje gali pasireikšti ženklesnis sausinimo poveikis. Tačiau šioje atkarpoje upelis surenka uždaru drenažu sausinamą teritoriją gaudamas papildomą pamaitinimą, o dalis išsiurbiamo karjere vandens kiekio yra nuolat permetama į šį upelį. Todėl ženklesnio poveikio upelio ekosistemai neturėtų būti.

Tokiu būdu, atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad Dolomito II telkinio įsisavinimas neturės ženklesnio neigiamo poveikio aplinkai. Turimi požeminio vandens stebėjimo duomenys rodo, kad nutolus kasybos vietai, o atsiradusioje erdvėje suformavus tvenkinius, pilnai atsistato buvusi požeminio vandens sistema.

Praplėtus Dolomito II telkinio ribas rytų kryptimi, priartėjama prie dolomito sluoksnio paplitimo ribos. Toliau prasideda molingo mergelingo viršutinio devono Pamūšio (D3pm) komplekso arealas. Nors šis kompleksas yra laikomas patikima vandenspara, tačiau viršutinė plyšiuota jo dalis gali būti laikoma savarankišku vandeningu sluoksniu. Naudingojo klodo sausinimas telkinyje paveiks vandens lygį šiame vandeningame sluoksnyje, tačiau filtracinės šio sluoksnio savybės yra nepalyginamai blogesnės nei Stipinų vandeningo sluoksnio. Todėl depresijos paplitimas bus labai ribotas. Neskaitlingi potencialūs požeminio vandens vartotojai bei Daugyvenės upė yra jau Pamūšio komplekso paplitimo areale. Dėl riboto vandens lygio depresijos paplitimo šiems objektams naudingo klodo sausinimas naujai išžvalgytuose plotuose nekelia potencialios grėsmės.

Dolomito II telkiniui yra parengta požeminio vandens monitoringo programa ir įrengta monitoringo tinklas. Plečiant telkinį rytų kryptimi monitoringo tinklą būtina peržiūrėti ir atitinkamai papildyti.

4.1.5. Poveikio sumažinimo priemonės

Svarbiausia prevencinė priemonė yra požeminio vandens monitoringo programos tęsimas ir papildymas, pagal kurios rezultatus bus galima koreguoti vykdomą veiklą, padarant kuo mažiau žalos aplinkai.

Dalis vandens iš sausinamo karjero ir toliau per nuskaidrinimo baseiną bus permetama į Ežerėlės upelį, kuris dalį vandens šiuo metu gauna iš pro planuojamą plotą einančių melioracijos griovių. Tokiu būdu bus pilnai kompensuotas dalies surenkamo vandens netekimas ir palaikomas esamas upelio vandens debitas.

Ženkliai nukritus vandens lygiui aplinkinėse gyvenamosiose teritorijose, užsakovas įsipareigoja pagilinti šulinius, įrengti gręžinius ar prijungti prie centrinės vandentiekio sistemos, taip kompensuodamas neigiamą veiklos įtaką.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

43

4.2. Aplinkos oras


Pagal klimatinį rajonavimą planuojamas naudoti plotas patenka į vidurio Lietuvos žemumos rajoną, Mūšos – Nevėžio parajonį. Vidutinė metinė temperatūra sudaro apie 6,3 – 6,6 0C. Liepos mėnesį siekia 16,4 – 16,7 0C, o sausio – vasario mėnesiais nukrenta iki -3,8 – 3,3 0C. Per metus nagrinėjamo ploto apylinkėse iškrenta per 600 mm kritulių (pagal klimatinį rajonavimą 570 – 700 mm). Vietovėje vyrauja pietų, pietvakarių vėjai, kurių vidutinis metinis greitis siekia 3,5 m/s, o štilis sudaro 3 – 4 paras (Lietuvos nacionalinio atlaso duomenys).

Vertinamas plotas yra išsidėstęs kaimiškoje vietovėje, kur sodybos išsidėsčiusios labai retai. Oro taršos koncentracijos tokiose vietovėse yra lygios arba labai artimos foninėms reikšmėms.

4.2.2. Į aplinkos orą išmetami teršalai

Visi karjere dirbsiantys taršos šaltiniai ir toliau bus mobilūs. Jiems dirbant karjere, vienas iš veiksnių galinčių sukelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai yra į orą iš vidaus degimo variklių išmetami teršalai. Praplečiamame plote stacionarių taršos šaltinių nebus, o perdirbimo linijose ir gamybinėje bazėje gamybos procesams pagrinde naudojama elektros energija.

Dirbant karjerinei technikai susidarys oro tarša, kylanti iš vidaus degimo variklių, deginant kurą. Kuro markės bei išmetamų dujų toksiškumas nustatyti automobilių ir kitų savaeigių mechanizmų techninėmis eksploatacijos taisyklėmis. Eksploatacijos eigoje periodiškai turės būti tikrinamas karjero mechanizmų vidaus degimo variklių darbo režimo atitikimas nustatytiems normatyvams (LAND 15-2000) [20]. Visi mechanizmai per metus sudegins apie 259 t dyzelinio kuro (1.1 lentelė). Metinis išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis, lyginant su gavybos apimtimis ir faktu, kad didelę darbų dalį sudaro nuodangos bei dolomitinės žaliavos pervežimo darbai iki gamybos linijų. Išmetamų dujų kiekis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro 1998-07-13 įsakymu Nr. 125 patvirtintą metodiką: „Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodika“ [21]. Sudeginus tokį šio kuro kiekį į aplinką per metus pateks 56,4 t teršalų: 35,0 t anglies monoksido, 11,7 t angliavandenilių, 8,1 t azoto junginių, 0,3 t sieros dioksido ir 1,3 t kietųjų dalelių. Pagal planuojamas kuro sąnaudas, įvertinus vidutinį mašinų amžių, eksploatavimo sritį, mašinų konstrukcines ypatybes, buvo apskaičiuotos teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų kiekis. Skaičiavimai pateikiami 4.1 lentelėje.

4.2.3. Aplinkos oro užterštumo prognozė

Aplinkos oro kokybės vertinimui panaudota Aplinkos apsaugos agentūros parengta ir oficialiai rekomenduojama metodologija. Ji paremta Europos Sąjungos oro kokybės direktyvos (Bendroji direktyva, pirmoji Dukterinė direktyva ir kt.) nuostatomis, kurios įveda modeliavimo naudojimą oro kokybės vertinime ir valdyme. Bendrosios direktyvos preambulėje minimas “kitų, be tiesioginio matavimo, aplinkos oro kokybės vertinimo būdų naudojimas”, 2 straipsnyje apibrėžiama, kad vertinimas “tai kiekvienas metodas, naudojamas teršalo lygiui matuoti, apskaičiuoti, prognozuoti arba įvertinti”, o toliau konkrečiai teigiama (6 straipsnis), kad galima naudoti modeliavimo metodus. Pirmoji Dukterinė direktyva tai išplėtoja, įvesdama papildomų vertinimo metodų naudojimą (6(3) straipsnis), taip pat nurodo duomenų kokybės reikalavimus modeliams pagal tikslumą (VIII priedas). Tačiau ši direktyva neapsiriboja vien tiktai modelių taikymu. Pabrėžiama galimybė naudoti kiekvieną metodą, priklausomai nuo objekto sudėtingumo ir reikšmingumo oro kokybės vertinimui.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

44

litrais kg M K1 K2 K3Mato vnt.

KiekisPer

metus, t

CO 9 18 15.35 l/h 0.9 0.909 1.2 1 130 t/h 0.00218 3.3CH 9 18 15.35 l/h 0.9 1.01 1.2 1 40.7 t/h 0.00076 1.1NOx 9 18 15.35 l/h 0.9 0.973 0.9 1 31.3 t/h 0.00042 0.6SO2 9 18 15.35 l/h 0.9 1 1 1 1 t/h 0.00002 0.02KD 9 18 15.35 l/h 0.9 1.231 1.15 1 4.3 t/h 0.00009 0.1

CO 3 22 18.77 l/h 0.9 0.909 1 1 130 t/h 0.00222 3.4CH 3 22 18.77 l/h 0.9 1.01 1 1 40.7 t/h 0.00077 1.2NOx 3 22 18.77 l/h 0.9 0.973 1 1 31.3 t/h 0.00057 0.9SO2 3 22 18.77 l/h 0.9 1 1 1 1 t/h 0.00002 0.03KD 3 22 18.77 l/h 0.9 1.231 1 1 4.3 t/h 0.00010 0.2



CO 10 28 23.88 l/h 0.9 0.909 1.2 1 130 t/h 0.00339 1.4CH 10 28 23.88 l/h 0.9 1.01 1.2 1 40.7 t/h 0.00118 0.5NOx 10 28 23.88 l/h 0.9 0.973 0.9 1 31.3 t/h 0.00065 0.3SO2 10 28 23.88 l/h 0.9 1 1 1 1 t/h 0.00002 0.01KD 10 28 23.88 l/h 0.9 1.231 1.15 1 4.3 t/h 0.00015 0.1


CO 5 135 115.155 l/h 1 1 1.25 1 130 t/h 0.01871 6.5CH 5 135 115.155 l/h 1 1 1.4 1 40.7 t/h 0.00656 2.3NOx 5 135 115.155 l/h 1 1 1.05 1 31.3 t/h 0.00378 1.3SO2 5 135 115.155 l/h 1 1 1 1 1 t/h 0.00012 0.04KD 5 135 115.155 l/h 1 1 1.1 1 4.3 t/h 0.00054 0.2

CO 1 150 127.95 l/h 1 1 1 1 130 t/h 0.01663 14.8CH 1 150 127.95 l/h 1 1 1 1 40.7 t/h 0.00521 4.6NOx 1 150 127.95 l/h 1 1 1 1 31.3 t/h 0.00400 3.6SO2 1 150 127.95 l/h 1 1 1 1 1 t/h 0.00013 0.1KD 1 150 127.95 l/h 1 1 1 1 4.3 t/h 0.00055 0.5

CO 35.0CH 11.7NOx 8.1SO2 0.3KD 1.3

Iš viso: 56.4

4.1 lentelė

Maksimalaus metinio teršalų kiekio, išmetamų į atmosferą iš dyzelinių vidaus degimo varikli ų Petrašiūnų II dolomito telkinio praple čiamame plote, apskaičiavimas

TeršalaiMašinų amžius, metai

Dyzelinio kuro sunaudojimo

norma Mato vnt.

Koeficientai Lyginamoji tarša,

kg/t

Teršalų kiekis, W


Ekskavatorius Volvo EC480D

Iš visų mechanizmų per metus

Sunkvežimis Belaz-7540


Krautuvas CAT 988K

Buldozeris Liebherr PR 752

Buldozeris Liebherr PR 756

Sunkvežimis Belaz-75450


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

45

Vertinant aplinkos oro kokybę svarbu nustatyti oro kokybės tikslus - ribines vertes - ir numatyti ar šios vertės bus viršijamos ateityje. Atskirais atvejais tai padaryti nėra sunku, jei yra santykinai mažai taršos šaltinių ir esamos koncentracijos yra gerokai mažesnės negu ribinės vertės. Kitais atvejais, kur yra daug taršos šaltinių ir tikėtina, kad ribinės vertės bus viršijamos, tada ir reikalingi tikslūs bei sudėtingi vertinimo metodai. Šiais atvejais oro kokybės vertinimo įrankiu gali būti modelis. Vartotojas turi pagrįsti tam tikro modelio pasirinkimą numatytam tikslui. Aukščiau nurodytoje Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodikoje išskiriami trys oro taršos vertinimo ir modelio parinkimo etapai. Pirmajame nustatomi žymūs taršos šaltiniai vertinamojoje teritorijoje ir įvertinama ar jie turi potencialias galimybes išmesti žymų teršalų kiekį. Jei tokios galimybės nėra – tai tuo oro taršos vertinimas ir užsibaigia.

Minėta tvarka reglamentuoja taip pat kokiose situacijose kurie modeliai gali būti naudojami.

Paprastai nuo neorganizuotų šaltinių, tokių kaip karjeras (jame dirbančios technikos) skaičiavimai nėra atliekami. Kaip rodo skaičiavimai, pagal darbų apimtis ir naudojamą techniką, Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamame plote metinis išmetamų teršalų kiekis vertinant absoliučią vertę atrodo didelis, tačiau yra visiškai priešingai, jei skaičiuotume oro taršos koncentracijas.

Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodinėje medžiagoje apie oro kokybės vertinimą naudojant modelius nurodo, kad panašiais atvejais modeliavimas iš viso nėra pritaikomas. Modeliavimas nuo judančių taršos šaltinių niekur nenaudojamas. Modeliuojant taršą nuo kelių, modelyje priimamas vidutinis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių skaičius kelio atkarpoje. Sudėtingi modeliai, tokie kaip AEROMOD ir ADMS gali turėti prasmę tiktai tada kai būtina gauti paklaidą ne didesnę nei 50 %, t.y. tada, kai oro taršos koncentracijos arti ribinės vertės. Tuo atveju reikalinga apjungti gan didelius duomenų masyvus, įvesti iki 100 taršos šaltinių, aukštus emisijos kaminus ir pan. Mažų reikšmių ar pavienių taršos taškų modelis nepriima, o dirbtinai jas padidinus modeliavimas tampa netikslus ir beprasmis.

Dar 2008 metais rengiant PAV ataskaitą Petrašiūnų II dolomito telkiniui (1.2 pav.), kuris šiuo

metu yra eksploatuojamas, Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija atliko oro taršos modeliavimą daugiašaltiniu dispersijos modeliu ADMS. Tuo metu modeliuojant buvo įvestas 4 kartus didesnis oro taršalų kiekis, tačiau ir tuo atveju oro taršos koncentracijos karjere ir aplink jį nesiekė ribinių verčių. Akivaizdu, kad praplečiant gavybos plotą kaimiškoje vietovėje kur arti nėra gyvenamųjų sodybų ir jame esant 500 tūkst. m3 metinėms dolomito gavybos apimtims, oro taršos koncentracijos ir toliau išliks būdingos kaimiškoms vietovėms, o oro taršos rodikliai bus ženkliai mažesni už leistinas koncentracijas. Šių faktų pilnai pakanka, kad remiantis normatyvinio dokumento nuostatomis būtų užbaigiamas oro taršos vertinimas. Prognoziniam vertinimui konkrečios vertės nėra itin svarbios, nes teršalų koncentracijos visuose karjeruose ženklai mažesnės už ribines. Petrašiūnų dolomito karjeras yra eksploatuojamas dar nuo 1959 metų ir iki šiol neturėjo jokios įtakos gyventojų sveikatai ir aplinkai oro taršos atžvilgiu.

Karjere dirbsiantys mechanizmai bus pasklidę plačioje erdvėje, vieni krautuvai nuiminės dangą, kiti kraus dolomitinę žaliavą į sunkvežimius. Jei tektų modeliuoti tai taikant, kad ir patį blogiausią scenarijų reiktų skaičiuoti oro taršą nuo dviejų, blogiausiu atveju trijų mechanizmų (krautuvo ir dviejų sunkvežimių). Niekada visa kasybos technika nedirbs greta ar vienoje vietoje, tam nėra visiškai jokio poreikio. Modeliuojant oro taršos koncentracijas, reiktų skaičiavimus atlikti vos nuo kelių litrų sudeginamo dyzelino kiekio (jį sudeginus teršalų bus išmetama dar per 4 – 5 kartus mažiau). Didžiausią taršos kiekį karjere išmetantys sunkvežimiai, judės plačioje kelių km2

erdvėje, nesudarydami nuolatinio srauto, nes jų dirbs iki 12 vienetų.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

46

4.2.4. Poveikio sumažinimo priemonės

Šiuo metu įmonė naudoja pažangią kasybos techniką, pritaikytą dirbti dideliuose karjeruose (6 – 14 tekstiniai priedai). Tokia technika sunaudoja daug mažiau kuro žaliavos tūrio vienetui iškasti ar perdislokuoti, o jos reikia mažesnio kiekio. Tai tuo pačiu leidžia sumažinti ir bendrą kasybos mechanizmų sukeliamą technogeninę apkrovą aplinkai. Svarbiausia eksploatuoti techniškai tvarkingus mechanizmus siekiant, kad jie kuo mažiau išmestų teršalų į aplinką.

4.3. Dirvožemis


Visame nagrinėjamame plote, kaip ir didžiojoje šiaurinės Lietuvos dalyje vyrauja didelio boniteto dirvožemiai, turintys aukštą našumo balą. Telkinio teritorijoje dirvožemis turi žemės ūkio naudmenų našumo balą tarp 40,1 – 45. Pagal genetinį tipą dirvožemis priskiriamas velėniniams glėjiškiems pajaurėjusiems (Lietuvos nacionalinio atlaso duomenys). Dirvožemį pagrinde sudaro lengvas ir vidutinis priemolis.

4.3.2. Galimas (numatomas) poveikis

Vykdant kasybos darbus dirvožemio sluoksnis, kurio vidutinis storis telkinyje sudaro per 0,3 m, bus nuimtas buldozeriu. Kas metus praplečiamame plote dirvožemis bus nuimamas nuo 12 ha ploto, kurio tūris sudarys apie 36 tūkst. m3. Karjero veikloje išsiskiriančios negausios dolomito dulkės yra natūrali medžiaga dirvų kalkinimui, o dirvožemį teršiančios medžiagos nebus išmetamos, todėl nereikalingi žemės ūkio veiklos apribojimai dėl planuojamos veiklos. Karjero veikloje nesusidarys gamybinių atliekų, kurios terštų dirvožemį.

4.3.3. Poveikio sumažinimo priemonės Dirvožemis bus kaupiamas vidiniuose telkinio sandėliuose ir aplink kasamą plotą, o po to panaudojamas rekultivuojant pažeistus plotus. Ilgesniam laikui pylimuose ar sandėliuose sukauptas dirvožemis yra apsėjamas žolių mišiniu. Tai apsaugoja jį nuo defliacijos. Kadangi rekultivuojant karjerą didžiąją jo dalį sudarys vandens baseinas, rekultivuojamuose plotuose bus galima suformuoti storesnį dirvožemio sluoksnį (16 tekstinis priedas). Konkrečios priemonės bus numatytos ruošiant telkinio praplečiamo ploto naudojimo planą. Šie pylimai tarnaus garso, dulkių ir vizualinės taršos barjeru.

4.4. Žemės gelmės


Dolomitas yra išskirtinė ir itin vertinga Lietuvos naudingoji iškasena. Dolomito klodai aptinkami tiktai viršutinio devono sluoksniuose, kurie arčiau žemės paviršiaus slūgso šiaurinėje Lietuvos dalyje. Šiose vietovėse dolomito paplitimas arčiau žemės paviršiaus jau senai žinomas. Tai yra išskirtinė Pakruojo rajono padėtis, nulemta geologinės žemės gelmių raidos.

Pagal 2016 metais atliktos geologinės žvalgybos duomenis, visame planuojamame naudoti 100,55 ha plote apskaičiuota 4748 tūkst. m3 dolomito išteklių [7]. Bendrai nagrinėjamą plotą sudaro du atskiri 93,01 ha (4403 tūkst. m3) ir 7,54 ha (345 tūkst. m3 dolomito išteklių) plotai (1.1 – 1.2 pav.). Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1 – 54 dolomito


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

47

ištekliai patvirtinti, kiek didesniame 126,9 ha plote (bendrai 6687 tūkst. m3 išteklių), tačiau viename iš plotų (26,35 ha, 1939 tūkst. m3 išteklių) dolomito eksploatavimo atsisakyta (5 tekstinis priedas).

Telkinio dangą praplečiamame plote sudaro augalinis sluoksnis, vietomis nedidelio storio durpžemio sluoksnis, taip pat įvairaus rūpumo smėlis bei moreninis priesmėlis ir priemolis. Dangos gruntų storis 93,01 ha plote kinta nuo 0,2 iki 5,2 m, vidutiniškai sudaro – 2,17 m. Mažesniame 7,54 ha plote dangos storis kinta nuo 2,6 iki 4,2 m ir vidutiniškai sudaro 3,6 m (3 – 5 grafiniai priedai). Naudingąj į sluoksnį Petrašiūnų II telkinyje sudaro viršutinio devono Viršutinių Stipinų svitos dolomitas. Dolomitas silpnai klintingas, silpnai molingas, tamsiai pilkas, tamsiai rusvai pilkas, gelsvai pilkas, pilkas, itin smulkiakristalis iki smulkiakristalio, netolygiai plyšiuotas ir kaverningas, atskiruose segmentuose stebima sluoksniuota, déméta tekstūra. Dolomito storis didesniame 93,01 ha plote kinta nuo 2,0 iki 9,6 m, vidutiniškai sudaro – 4,77 m (3, 4, 6 grafiniai priedai). Mažesniame 7,54 ha plote naudingojo klodo storis kinta nuo 2,6 iki 7,5 m, vidutiniškai sudaro – 4,70 m. Vidutinis nuodangos ir naudingojo klodo santykis detaliai išžvalgytame 93,01 ha plote yra 1:2, mažesniame 7,54 ha plote – 1:1,5. Naudingojo sluoksnio aslą sudaro Pamūšio ir Apatinių Stipinų svitų nuogulos (3 – 4 grafiniai priedai).


Naudingųjų iškasenų kasimo numatomas poveikis aplinkai aprašomas visoje PAV ataskaitoje. Įvertintas galimas poveikis kiekvienam aplinkos komponentui, augalijai ir gyvūnijai, apskaičiuota bendra technogeninė apkrova aplinkai.

4.4.3. Poveikį mažinančios priemonės

Svarbiausias naudingųjų iškasenų kasybos principas yra racionalus jų naudojimas. Įsisavinant išteklius esančius praplečiamoje rytinėje telkinio dalyje šioje vietoje būtų pilnai išeksploatuotas telkinys, nes toliau į rytus naudingasis dolomito klodas plonėja ir išsipleišėja ir nebėra tinkamas kaip žaliava galutinės produkcijos gamybai (1 – 4 grafiniai priedai). Tuo tarpu į vakarus naudingasis klodas sparčiai gelmėja. Įsisavinant praplečiamą telkinio plotą pats telkinys būtų kur kas racionaliau išeksploatuotas nei gavybą toliau tęsiant pietų kryptimi, suteikto kasybos sklypo ribose. Praplėtus gavybą į rytus iškastą žaliavą apdirbtų esamos gamybinės linijos.

4.5. Biologinė įvairovė


Planuojamas naudoti plotas bendrai apima 100,55 ha (1.1 – 1.2 pav.). Dalis nagrinėjamo ploto yra apaugusi mišku (apie 60,9 ha) (1.4 pav.), Likusią ploto dalį sudaro pievos ir dirbami laukai. Planuojamame praplėsti plote nėra išskirta Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (4.1 pav.). Pagal Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenis nagrinėjamame plote ir jo apylinkėse nėra fiksuota jokių saugomų augalų ir gyvūnų rūšių buvimo faktų (17 tekstinis priedas).

Planuojamas praplėsti plotas nepatenka į saugomas teritorijas (1.3 pav.). Artimiausia saugoma

teritorija yra Gedžiūnų miško biosferos poligonas, esantis už 3,2 km į šiaurės vakarus. Kiek toliau į šiaurę, už 5,7 km, yra nutolęs Linkuvos geomorfologinis draustinis. Artimiausia Natura 2000 teritorija svarbi buveinių apsaugai yra Kruojos upės slėnis, esantis 12 km į vakarus. Artimiausia Natura 2000 teritorija svarbi paukščių apsaugai yra tas pats Gedžiūnų miškas, nutolęs 3,2 km į šiaurės vakarus. Kitos saugomos teritorijos nutolusios dar didesniais atstumais.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

48


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

49

Vietovės ir aplinkos biologinės įvairovės vertinimą atliko Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto lektorius, ornitologas S. Skuja, kuris įvertino šiame planuojamame praplėsti plote ir apylinkėse esančią fauną. Planuojamo praplėsti karjero plote bei jo apylinkėse augaliją įvertino to paties universiteto g.m.dr., botanikė E. Meškauskaitė. Gyvūnijos ir augalijos lauko tiriamieji darbai buvo vykdyti 2016 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje pagal to laikotarpio situaciją.

4.5.1.1.Gyvūnija

Tyrim ų teritorija

Parengta gyvūnijos būklės įvertinimo ataskaita pateikiama Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto teritorijai, esančiai Pakruojo rajono savivaldybės Klovainių seniūnijoje. Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto teritorija (toliau tekste – Teritorija) pasižymi įvairiais gamtiniais biotopais: miškais, pievomis, ganyklomis. Didesnę Teritorijos dalį sudarančioje miško žemėje yra Paežerių miško dalis, kuriame auga įvairaus amžiaus daugiausia mišrūs lapuočių medynai – uosynai, beržynai, drebulynai ir baltaksnynai su liepų, ąžuolų, eglių ir pušų priemaiša. Medynai priskirti IV miškų grupei, didžioji dalis jų priklauso valstybiniams miškams. Vertinamoje Teritorijoje vandens telkinių nėra.

Darbo metodika

Teritorija buvo vertinta 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Prieš vykdant lauko darbus

buvo peržiūrėta informacija, esanti įvairiose duomenų bazėse (Aplinkos ministerijos saugomų rūšių informacinės sistemos, Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastro, Lietuvos perinčių paukščių atlaso [22], Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlaso [23] duomenys). Lauko darbų metu buvo vykdytos skirtingų gyvūnų grupių stebėjimai bei nustatymas pagal metodikas [24, 25, 26]. Varliagyviai ir ropliai buvo vertinti tipingose buveinėse vizualiai. Paukščių apskaitos buvo vykdytos pagal jų balsus, veiklos požymius ir vizualiai. Buvo stebėti skraidantys plėšrieji ir kiti stambūs paukščiai. Stambiųjų ir vidutinių žinduolių rūšinės sudėties vertinimas vykdytas pagal jų pėdsakus, ekskrementus ir kitas veiklos žymes. Tyrimo metu buvo vertinta Teritorijos gyvūnijos įvairovė, o gauti duomenys apibendrinti ir pateikiami žemiau.

Rezultatai

Vabzdžiai. Vertinant pagal buveines, Teritorijoje paplitusios įprastos ir būdingos mišrių lapuočių su egle ir pušimi, plačialapiais medžiais bei ataugančių kirtaviečių vabzdžių rūšys. Tikėtinos rūšys, susijusios su uosiais, ąžuolais, drebulėmis, beržais ir baltalksniais, taip pat ir su eglėmis bei pušimis, gyva ir negyva šių medžių rūšių mediena. Aptikti keli labai seni ąžuolai. Retos ir saugomos rūšys: Teritorijoje nenustatyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktų retų ir saugomų rūšių.

Varliagyviai ir ropliai. Dėl mažos buveinių įvairovės Teritorija nepasižymi didele šios grupės gyvūnų rūšine įvairove. Miško retmėse, kirtavietėse, drėgnesnėse vietose aptikta pievinė varlė (Rana temporaria), smailiasnukė varlė (R. arvalis), pilkoji rupūžė (Bufo bufo). Kirtavietės pakraštyje stebėtas vikrusis driežas (Lacerta agilis). Retos ir saugomos rūšys: Teritorijoje nenustatyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktų retų ir saugomų rūšių. Paukščiai. Paukščiai buvo stebėti miško, pievų ir ganyklų biotopuose. Paežerių miške nustatytos būdingos ir gausiausios foninės žvirblinių paukščių rūšys: kikilis (Fringilla coelebs), miškinis kalviukas (Anthus trivialis), baltoji kielė (Motacilla alba), karetaitė (Troglodytes troglodytes),


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

50

erškėtžvirblis (Prunella modularis), liepsnelė (Erithacus rubecula), kiauliukė (Saxicola rubetra), juodasis strazdas (Turdus merula), strazdas giesmininkas (T. philomelos), pilkoji devynbalsė (Sylvia curruca), rudoji devynbalsė (S. communis), juodagalvė devynbalsė (S. atricapilla), pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita), ankstyvoji pečialinda (P. trochilus) ir žalioji pečialinda (P. sibilatrix), nykštukas (Regulus regulus), margasparnė musinukė (Ficedula hypoleuca), paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris), mėlynoji zylė (P. caeruleus), didžioji zylė (P. major), bukutis (Sitta europaea), volungė (Oriolus oriolus), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), kėkštas (Garulus glandarius), šarka (Pica pica), kranklys (Corvus corax), žaliukė (Carduelis chloris), dagilis (C. carduelis), geltonoji starta (Emberiza citrinella).

Teritorijoje stebėtos praskrendančios, medžiojančios šios paukščių rūšys: pilkasis garnys (Ardea cinerea), baltasis gandras (Ciconia ciconia), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), paukštvanagis (Accipiter nisus), paprastasis suopis (Buteo buteo), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), kurapka (Perdix perdix) stebėta kartu su jaunikliais, pilkoji gervė (Grus grus), pempė (Vanellus vanellus), perkūno oželis (Gallinago gallinago), slanka (Scolopax rusticola), keršulis (Columba palumbus), gegutė (Cuculus canorus), čiurlys (Apus apus), juodoji meleta (Dryocopus martius), didysis margasis genys (Dendrocopos major), vidutinis margasis genys (D. medius). Retos ir saugomos rūšys: Teritorijoje ir šalia jos stebėtos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos 3 paukščių rūšys: mažasis erelis rėksnys, kurapka ir pilkoji gervė. Matytos į Paukščių direktyvos I Priedo rūšių sąrašą įrašytos 3 paukščių rūšys (be 3 aukščiau išvardintų) – nendrinė lingė, juodoji meleta ir vidutinis margasis genys. nendrinės lingės ir mažojo erelio rėksnio lizdaviečių neaptikta, paukščiai savo elgesiu nerodė užimtų lizdinių teritorijų, taigi nustatyta, kad nendrinė lingė gali perėti už Teritorijos ribų esančiose šlapesnėse vietose, mažasis erelis rėksnys galėtų perėti Teritorijoje, nes yra rūšiai tinkamų biotopų, tačiau lizdas nerastas. Pilkoji gervė, juodoji meleta ir vidutinis margasis genys buvo stebėti tinkamoje aplinkoje ir galėjo perėti tirtame plote. Kurapka stebėta su jaunikliais, taigi tikrai perėjo Teritorijoje arba šalia jos ribų. Žinduoliai. Teritorijoje aptikti miškų ir pusiau atvirų buveinių žinduoliai. Tiesioginiais stebėjimas ir pagal gyvybinės veiklos žymes registruotos šios žinduolių rūšys: rudoji lapė (Vulpes vulpes), usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides), miškinė kiaunė (Martes martes), iš kanopinių žinduolių aptinkami – šernas (Sus scrofa), taurusis elnias (Cervus elaphus) ir stirna (Capreolus capreolus), praeina briedžiai (Alces alces). Teritorijos miškuose aptinkamos rūšys: kurmis (Talpa europaea), pilkasis kiškis (Lepus europaeus), voverė (Sciurus vulgaris), pelėnai, pelės, kirstukai. Smulkieji žinduoliai ir šikšnosparniai nebuvo tirti. Retos ir saugomos rūšys: Teritorijoje nenustatyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktų retų ir saugomų rūšių.

4.5.2.2. Augalija

Informacija apie teritorijoje esančias buveines. Tirtoje teritorijoje nustatytos buveinės: - mišrūs miškai; - kirtavietės; - jaunuolynai; - kultūrinės pievos; - smiltyninio lendrūno sąžalynai; - didžialapio šakio sąžalynai - apleisti dirvonai; - stambiųjų helofitų sąžalynai; - dirbami laukai.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

51

Šiaurinę tirtos teritorijos dalį dengia įvairaus amžiaus miškai. Nedidelius plotus užima mišrūs miškai. Medyną formuoja paprastasis uosis (Fraxinus

excelsior), karpotasis beržas (Betula pendula), drebulė (Populus tremula), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastoji eglė (Picea abies) ir baltalksnis (Alnus incana). Kai kur pasitaiko pavieniai šimtamečiai paprastojo ąžuolo (Quercus robur) individai. Taip pat auga paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia) medeliai, vietomis gausi paprastoji ieva (Padus avium). Krūmų aukšte gausiai paplitęs paprastasis lazdynas (Corylus avellana), taip pat auga paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), europinis ožekšnis (Euonymus europaeus), paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Žolių dangai būdinga didelė rūšių įvairovė. Čia paplitusios nemoralinės žolės, tokios kaip paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), baltažiedė (Anemone nemorosa) ir geltonžiedė (A. ranunculoides) plukės, europinė pipirlapė (Asarum europeum), miškinė strugė (Brachypodium sylvaticum), miškinė viksva (Carex sylvatica), triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), nusvirusioji striepsnė (Melica nutans), tamsioji plautė (Pulmonaria obscura), miškinė girūnė (Sanicula europaea), krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea). Taip pat auga miškinis skudutis (Angelica sylvestris), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum), paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), smailialapis papartis (Dryopteris carthusiana), dvilapė medutė (Maianthemum bifolium), miškinis kūpolis (Melampyrum sylvaticum), daugiametis laiškenis (Mercurialis perennis), trigyslė smiltagraibė (Moehringia trinervia), keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia), vaistinė baltašaknė (Polygonatum odoratum), katuogė (Rubus saxatilis), avietė (Rubus idaeus), miškinė notra (Stachys sylvatica). Samanų danga nevienodo gausumo, ją sudaro žaliosios samanos, tokios kaip bukoji gražiasnapė (Eurhynchium angustirete), vingialapė lapūnė (Plagiomnium undulatum), tribriaunė kerėža (Rhytidiadelphus triquetrus), atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens).

Tirtoje teritorijoje taip pat yra kirtaviet ės ir jaunuolynai. Nedidelę telkinio teritorijos dalį užima kultūrin ės pievos. Gausų žolyną formuoja paprastoji

šunažolė (Dactylis glomerata), pievinis eraičinas (Festuca pratensis), pašarinis motiejukas (Phleum pratense), pievinė miglė (Poa pratensis), baltoji smilga (Agrostis stolonifera), pakrūminė bajorė (Centaurea jacea), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata). paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare), dirvinė usnis (Cirsium arvense), krūminis builis (Antriscus sylvestris), paprastoji morka (Daucus carota), statusis lipikas (Galium album), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pievinis katilėlis (Campanula patula), paprastoji glažutė (Cerastium holosteoides), vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), paprastoji juodgalvė (Prunella vulgaris) ir kt.

Vietomis susiformavę smiltyninio lendrūno (Calamagrostis epigeios) ir didžialapio šakio (Pteridium aquilinum) sąžalynai. Rūšių sudėtis skurdi, tankius sąžalynus formuoja minėtų rūšių augalai, kartu pasitaiko dirvinė usnis (Cirsium arvense), krūminis builis (Antriscus sylvestris), dirvinis asiūklis (Equisetum arvense), statusis lipikas (Galium album), kupstinė šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa), vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Kai kur auga nedideli baltalksnio (Alnus incana) ir gluosnių (Saliz spp.) individai.

Teritorijoje aptikti apleisti dirvonai. Žolių danga gana gausi, vyrauja paprastasis kietis (Artemisia vulgaris), dirvinė usnis (Cirsium arvense), ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara). Taip pat auga juodoji tūbė (Verbascum nigrum), dirvinė pienė (Sonchus arvensis), paprastoji kraujažolė (Achilea millefolium), krūminis builis (Antriscus sylvestris), keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum), paprastasis varputis (Elytrigia repens), nariuotasis bervidis (Scrophularia nodosa), paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale), pakrūminė bajorė (Centaurea jacea), paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare), dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit), paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), paprastoji morka (Daucus carota), statusis lipikas (Galium album), šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia), paprastoji smilga (Agrostis capillaris), paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), dirvinė buožainė (Knautia arvensis), dirvinis asiūklis (Equisetum arvense). Vietomis tankius sąžalynus sudaro paprastoji gervuogė (Rubus caesius).


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

52

Teritorijoje esančių balų pakraščiuose pasitaiko stambiųjų helofitų sąžalynai, kuriuos formuoja gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) ir kiti augalai. Vandenyje auga įvairioji praujenė (Callitriche cophocarpa).

Tirtoje teritorijoje taip pat yra dirbami laukai .

4.5.2.3. Miško medynų aprašymas

Apie 60,9 ha plotas yra apaugęs mišku iš viso planuojamo naudoti 100,55 ha ploto (1.4 pav.). Nagrinėjamame plote augantis miškas yra išsidėstęs Pakruojo miškų urėdijoje, Pakruojo girininkijoje, 49, 50, 52, 53 miško kvartaluose. Labiausiai paplitusios medžių rūšys yra uosiai, beržai, drebulės. Rečiau pasitaiko eglių, ąžuolų ir kt. medžių rūšių (18 tekstinis priedas). Medžių amžius svyruoja plačiame intervale nuo jaunuolynų iki brandžių. Planuojamame naudoti plote augantis miškas yra IV grupės, priskiriamos ūkinės paskirties miškams. Šios kategorijos miškai sudaro didžiąją dalį Lietuvos miškų. Prieš pradedant eksploatuoti karjerą, miškas bus kertamas palaipsniui parengus miškotvarkos projektą. Visas miškas nebus kertamas iš karto, o tik plotuose, kuriuose gavybos frontas plėsis sekančiais metais. Tokių darbų metinės apimtys labai nedidelės, todėl atskirai neskaičiuojamos. Miško medynų saugojimas ūkinės paskirties miškuose neturi jokios prasmės, nes bet kokiu atveju medžiai yra iškertami pasiekę savo ūkinę brandą. Tai nėra kuom nors išskirtinis biotopas.


Poveikis gyvūnijai

Atlikus gyvūnijos stebėjimus nustatyta, kad numatoma eksploatuoti Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto dalis gyvūnijos įvairovės ir jų bendrijų atžvilgiu nėra kuo nors išskirtinė ar kokių nors retų gyvūnų rūšių unikalius poreikius atitinkanti vieta šio regiono gamtiniame komplekse. Gyvūnijos įvairovės ir jų bendrijų atžvilgiu Teritorija nepasižymi nei bendrijų nei rūšių įvairove ir neišsiskiria natūralumu, nes iš dalies jau yra žmogaus paveikta – vidutinio amžiaus mišrūs medynai periodiškai yra kertami, dalyje ploto atauga mišrūs jaunuolynai. Nei Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto dalyje nei arti jos nėra nustatyta saugomų teritorijų, retų rūšių radaviečių.

Palaipsniui plečiant Petrašiūnų II dolomito telkinio plotą numatytomis ribomis, dabartinės tipingos vabzdžių, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių miško ir pievų buveinės bus pakeistos į kitas, todėl ir jų rūšių fauna šioje teritorijoje atitinkamai pasikeis. Stambesniųjų paukščių ir žinduolių buveinės keisis mažiau, dėl nedidelio šios teritorijos ploto. Keisis tik smulkiųjų žinduolių fauna: mažės tipiškų miško ir pievų rūšių. Stambesniems žinduoliams dolomito gavyba neturės didesnės įtakos.

Kasant dolomitą visame numatytame plote bus transformuotos miško ir pievų buveinės. Baigus kasybos darbus ir dalį išeksploatuotų plotų užliejus vandeniu susidarys jau visiškai naujos aplinkos sąlygos, kurios tiks jau kitoms gyvūnijos rūšims.

Apibendrinant galima paminėti, kad vertinamos Teritorijos plotas santykinai mažas ir didesnės įtakos vietos faunai šio telkinio įsisavinimas neturės. Planuojamo dolomito kasimo metu vykdomos priemonės neturės esminės įtakos ir už telkinio ribų esančioms teritorijoms.

Išvada Apibendrinus planuojamos įsisavinti teritorijos gyvūnijos įvairovės, gyvūnų bendrijų tyrimų ir

stebėjimų rezultatus, bei kitas šio projekto specifikacijos sąlygas, bei įvertinus nedidelį plotą, nustatyta, kad Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto teritorijos dalies, esančios Pakruojo rajone eksploatacija veikiančio karjero apylinkių ir viso šio rajono gyvūnų įvairovei žymesnės neigiamos įtakos neturės. Dolomito kasyba kokių nors gyvūnų kaupimosi vietoms ar jų migracijų


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

53

keliams nepakenks. Baigus eksploataciją bus toliau kuriamas naujas šiam regionui kraštovaizdis su vandens telkiniais ir jų aplinka.

Pačioje Teritorijoje aptiktos keturios į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir į Paukščių direktyvos I Priedo rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys, kurių perėjimui tinkamų buveinės išliks už planuojamo įsisavinti telkinio ribų. Dar dvi stebėtos retos ir saugomos paukščių rūšys Teritorijoje neperi, taigi jų buveinės nenukentės. Poveikis augalijai

Galimas poveikis

Planuojamas ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai: telkinio eksploatacija gretimų augalijos kompleksų sukcesijų nesukels. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamos saugomų augalų rūšių bei į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių augimviečių kitimas, sunaikinimas: tyrimų metu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių nerasta. Invazinių rūšių paplitimas: nėra. Naudojamų (naudingų) augalų rūšių, išteklių kitimas: tirtoje teritorijoje aptikti šie „Laukinės augalijos išteklių apskaitos metodikoje“ [27] nurodomi didžiausią vertę turintys laukiniai augalai: vaisiniai – avietė, gervuogė, lazdynas, šermukšnis; vaistiniai – didžioji dilgėlė, keturbriaunė jonažolė, pakalnutė, ankstyvasis šalpusnis; techniniai – gluosniai. Telkinio eksploatacijos metu augalai bus sunaikinti. Masinis gyvosios gamtos sunaikinimo grėsmė avarijos atveju: nėra.

Išvada: tirta Petrašiūnų II dolomito telkinio teritorija botaniniu požiūriu mažai vertinga.

4.5.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės Kasybos darbų frontas plėsis palaipsniui. Tiesiogiai fiziškai gyvūnija nebus naikinama ir pasitrauks į gretimas teritorijas. Rekultivuojant karjerą pagrinde į vandens telkinį ir mišką pagal parengtą kraštovaizdžio tvarkymo planą bus sukurtas naujas biotopas, kokių Pakruojo rajone nėra daug [17] (16 tekstinis priedas). .Kaip kompensacinė priemonė miško iškirtimui pagal LR Vyriausybės 2011-09-28 d. nutarimą Nr. 1131, teritorijų planavimo etape miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turės būti kompensuojamas pinigine forma [16]. Praplečiamas plotas bus eksploatuojamas pagal vėliau sudarytą ir patvirtintą telkinio naudojimo planą, o rekultivuojamas pagal kraštovaizdžio specialiajame plane numatytus sprendinius [17] (16 tekstinis priedas).

4.6. Kraštovaizdis

4.6.1. Informacija apie vietovę Petrašiūnų II dolomito telkinys yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Vidurio Lietuvos žemumos Mūšos – Nemunėlio lygumoje. Ploto paviršius silpnai banguotas. Planuojamame naudoti plote paviršiaus altitudės pagrinde svyruoja ties 55 – 57 m NN (1 – 2 grafiniai priedai). Tai beveik plokščia lyguma, kurioje nėra staigių peraukštėjimų.

LR Kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studijoje [28], kraštovaizdžio vizualinės struktūros brėžinyje, planuojamas naudoti plotas remiantis vizualinės struktūros vertikaliosios ir horizontaliosios sąskaidos veiksniais priskirtas tipui – V0H1 (4.2 pav.). Pagal vizualinės struktūros dominantiškumą nagrinėjamame plote esantis kraštovaizdis priskirtas d kategorijai, kur kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje nėra išreikšta dominantų. Šio tipo kraštovaizdis skirstyme turi beveik pačią mažiausią vertę skirstyme.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

54


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

55


Monotoniško agrarinio landšafto nedidelė vertė pakils, nes padidės teritorijos reljefo skaida, miškingumas ir ežeringumas. Iš esmės pakis teritorijos tinkamumas rekreacijai. Tuo pačiu padidės ir landšafto estetiniai ištekliai. Tinkamai sutvarkyti karjerai visada padidina buveinių įvairovę ir vietovės gamtosauginę vertę. Apie tai vienareikšmiškai buvo akcentuota 2010 m. gruodžio 2 d. Briuselyje vykusiame Europos mineralų forume.

Itin svarbus rodiklis žmogaus invazijai į gamtinę aplinką motyvuoti yra santykinis žemės gelmių įsotinimas ištekliais. Kuo jis didesnis, tuo kasybos pramonės veikla konkrečioje vietovėje yra gamtosauginiu požiūriu labiau pateisinama. Juk žmonija negali egzistuoti nenaudodama gamtinių išteklių. Todėl, jei iš vietovės ploto vieneto įmanoma išgauti daugiau naudingosios iškasenos, tai tokie plotai turi turėti naudojimo prioritetą. Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamame plote iš vieno m2 ploto bus galima iškasti vidutiniškai nepilnai 5 m3 dolomito, nuimant kiek daugiau nei 2 m3 nuodangos gruntų. Tai geras santykis tarp naudingojo klodo ir nuodangos gruntų kiekio.

4.6.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės Iškastą Petrašiūnų II dolomito telkinį numatoma rekultivuoti kompleksiškai, atsižvelgiant į specialiai 2010 metais Kauno technologijos universiteto „Kraštotvarkos centras“ parengtą ir Pakruojo rajono savivaldybės tarybos patvirtintą dolomito telkinio „Petrašiūnai II“ kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą [17]. Svarbiausi aspektai rekultivuojant karjerą išliks vandens baseino pritaikyto poilsiui bei pramogoms suformavimas bei jo pakrančių apželdinimas medžiais ir krūmais (16 tekstinis priedas). Tokiu būdu rekultivuojant karjerą bus padidintas vandeningumas ir iš dalies atstatytas buvęs miškingumas. Tuo pačiu pakils kraštovaizdžio estetinė vertė, nes pagrindiniai faktoriai lemiantys landšafto estetinę vertę yra jo reljefo skaida, miškingumas ir ežeringumas.

Karjere susidarys sąlygos vandens augalams ir gyvūnams veistis, nes baseinas palaipsniui užžels vandens augalija. Gamtosauginiu požiūriu susikurs itin vertingas biotopas vandens ir pelkių gyvūnijai. Čia galės rasti prieglobstį Lietuvoje itin saugomos varliagyvių (rupūžių, varlių, tritonų) ar vandens paukščių rūšys. Tokių buvusių, sutvarkytų karjerų patrauklumą ypatingai varliagyviams įrodė ne vienas atliktus mokslinis tyrimas ir stebėjimai. Tinkamai sutvarkyti karjerai visada padidina buveinių įvairovę, vietovės gamtosauginę vertę ir jos estetinius resursus.

Panaudojus visuomenės poreikiams tenkinti šioje vietovėje detaliai išžvalgytus dolomito išteklius, bus atliekami veiksmai, kurie pagal gamtinio karkaso nuostatus yra skatintini: t.y. didinama biologinė įvairovė, ežeringumas, atstatomas miškingumas [10]. Visa tai atitinka subalansuotos gamtonaudos plėtros principus.

4.7. Socialinė ekonominė aplinka

4.7.1. Informacija apie vietovę Petrašiūnų II dolomito telkinys yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Pakruojo rajone, apie 4,2 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo miesto centro (matuojant nuo iškasto karjero centrinės dalies) (1.1 – 1.2 pav.). Planuojamas naudoti plotas patenka į Klovainių seniūniją, nuo Klovainių miestelio centrinės dalies nutolęs 4 km į šiaurę. Visas nagrinėjamas plotas yra Uošo kaime. Dalis šiaurinės nagrinėjamo ploto dalies patenka į Paežerių mišką. Vertinamo ploto centro koordinatės I ploto (93,01 ha) X – 6207475, Y – 495767, II ploto (7,54 ha) X – 6205844, Y – 495978. Greta nagrinėjamo telkinio nėra nei vienos gyvenamosios sodybos. Artimiausia sodyba esanti Uošo kaime nuo planuojamo naudoti ploto ribos yra nutolusi 195 m į pietryčius (1.2 pav.). Kiek toliau, už 315 m į pietvakarius nuo pietinės dalies (Vaišvydžių kaime) ir 325 m, 420 m (Meiliūnų kaime) į šiaurės rytus nuo šiaurinės


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

56

nagrinėjamo ploto dalies yra nutolusios kitos sodybos. Daugiau gyvenamųjų sodybų nėra telkinio artimoje aplinkoje (300 – 400 m spinduliu). Tai neurbanizuota teritorija su pavienėmis aplink išsidėsčiusiomis sodybomis.


Neįsisavinus Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto pats telkinys būtų neracionaliai

išeksploatuotas. Dolomito gavybos frontą nuo veikiančios kasavietės reikėtų iš karto tęsti pietų kryptimi turimo kasybos sklypo ribose, tuo pačiu užkonservuojant išteklius rytinėje (praplečiamoje) telkinio dalyje (1.2 pav.). Šiuo metu, pagal esamą dolomito perdirbimo linijų ir gamyklos išsidėstymą praplečiamos dalies įsisavinimas tuo pačiu būtų naudingas gamtosauginiu ir ekonominiu aspektu. Iškastą žaliavą iš praplečiamo ploto apdirbtų tos pačios karjere dabar veikiančios gamybinės linijos (7 grafiniai priedai). Vėlesnis praplečiamo ploto įsisavinimas, iškasus išteklius piečiau veikiančio karjero suteiktame kasybos sklype, būtų daug keblesnis ir kur kas sunkiau įmanomas. Plečiant gavybą iš karto pietų kryptimi būtų palaipsniui perkeltos ir skaldos gamybos linijos, kad žaliavos perdirbimui nereiktų vežti dideliais atstumais. Nutolus gavybos frontui į pietus bei perkėlus esamas perdirbimo linijas vėl iš naujo jas statyti norimame praplėsti plote, kur plonesnis klodas ir prastesnė žaliavos kokybė, išsekus ištekliams pietinėje telkinio dalyje būtų labai neracionalu ekonomine prasme, o jų neperkėlus žaliavą apdirbimui vežti dideliu atstumu taip pat būtų neracionalu ir gamtosaugine prasme. Be to, ilgam laikui atsidėtų iškastų plotų rekulivavimas, nes tektų karjero dugnu pastoviai judėti technologiniam transportui ir nebūtų galima karjero dugne suformuoti vandens baseino.

Neįsisavinus Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto AB „Dolomitas“ paprasčiausiai prarastų šiuo metu parankų įsisavinti išteklių plotą ir didelė tikimybė, kad šis išteklių plotas bus užkonservuotas ir liks nepanaudotas ateityje. Tuo pačiu būtų neracionaliai įsisavintas pats Petrašiūnų II dolomito telkinys. Dėl šios priežasties nebūtų sumokėti ir mokesčiai už žemės gelmes ir kt., kurie būtų gauti eksploatuojant valstybei priklausančius išteklius praplečiamame plote.

Kaip jau anksčiau PAV ataskaitoje minėta, dolomito ištekliai Lietuvoje yra išsidėstę lokaliai

(didžioji jų dalis Pakruojo rajone), todėl labai juos svarbu naudoti racionaliai. Apsunkinant priėjimą prie išteklių, Petrašiūnų II dolomito telkinį eksploatuojanti įmonė palaipsniui bus priversta mažinti darbuotojų skaičių. Žinant faktą, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria tris – keturias darbo vietas aptarnaujančiame sektoriuje, Pakruojo rajonui grėstų labai rimta socialinė – ekonominė krizė. AB „Dolomitas“ yra viena didžiausių įmonių Pakruojo rajone, mokanti daug mokesčių, todėl tiek Pakruojo savivaldybė tiek valstybės biudžetas prarastų nemažai įplaukų.

Neeksploatuojant Lietuvos Respublikoje esančių dolomito išteklių, tektų importuoti

brangesnę granitinę skaldą iš Baltarusijos arba Skandinavijos kraštų. Naudojant brangesnes žaliavas kelių tiesimui ar kitai statybai, už tas pačias lėšas būtų galima nutiesti mažiau kelių, pastatyti mažiau statinių. Brangstant statybai, mažėtų galimybės ir patrauklumas investuoti į šiuos objektus. Mažėjant fizinėms statybos darbų apimtims, mažiau bereikia darbuotojų statybos įmonėse, mažiau bereikia transporto ir kitų mechanizmų darbo. Dalis darbuotojų praranda darbą. Mechanizmai mažiau suvartoja kuro, mažiau sumokama akcizo į valstybės biudžetą. Daugėjant bedarbių, mažėja visuomenės perkamoji galia, ženkliai mažėja PVM įplaukos į biudžetą už parduotas paslaugas ar prekes. Didėjant žaliavos pervežimo atstumams (skalda importuojama), vis daugiau sąnaudų ir energijos tenka beprasmiams pervežimams, dėl ko daugiau išsieikvoja keliai, didėja atmosferos tarša išmetamosiomis dujomis. Valiuta už importuojamas žaliavas iškeliauja į gretimas šalis. O ją būtų galima kasti ir Lietuvoje juo labiau racionaliai įsisavinti jau naudojamą telkinį. Grandininis didėjančiu pagreičiu ūkio ir valstybės pajamų nuosmukis plinta. Tokia prognozė nėra utopija. Tai objektyvi Lietuvos realybė, kai pertekliniais, neadekvačiais gamtosauginiais ir kitokiais


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

57

reikalavimais ar po „viešojo intereso“ gynimo skraiste visais įmanomais būdais blokuojama verslo įmonių veikla.

Nykstant gamybos įmonėms, didėjant bedarbystei gyventojai vis labiau patiria psichologinį

stresą, visuomenė tampa agresyvi, jos veiksmai neprognozuojami. Visuomenėje, įspaustoje į beviltiškumo būklę, gali kilti smurto, plėšikavimų audra. Nieko neveikiant, apleidus laukus ir ūkinį mišką, gamtinė aplinka palengva įgys pirmykštę būseną ir niekas nebetrikdys gamtos ramybės, tačiau žmogui tokioje aplinkoje nebelieka vietos. Visa aktyvioji visuomenės dalis jau bus įsikūrusi užsienyje, kur verslas yra pageidaujamas ir skatinamas, kur žmonės stengiasi sau sukurti puikesnes sąlygas gyventi ir auginti vaikus, o ne puoselėti pirmykštės gamtos būseną.

Produkcija ir toliau bus gabenama tais pačiais keliais bei geležinkeliu, kurio atšaka nutiesta iki

pat gamybinės bazės.

4.7.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Pagrindinė poveikio sumažinimo priemonė socialinei ekonominei aplinkai būtų pritarimas PAV ataskaitai ir greitesnis dokumentų derinimas, nes tai įmonei suinteresuotai praplečiamo ploto įsisavinimu leistų sklandžiai vykdyti ūkinę veiklą. Įmonės veiklos pratęsimas įgyjant teisę eksploatuoti didesnį išteklių kiekį ir toliau užtikrintų rajono ir ypatingai aplinkinių vietovių socialinį ekonominį gerbūvį ilgesniam laiko tarpui.

4.8. Etninė-kultūrin ė aplinka, kultūros paveldo objektai ir vietovės


Telkinio teritorijoje ir artimoje jo aplinkoje nėra fiksuota jokių istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių. Artimiausia saugoma kultūros vertybė yra Vėjo malūnas (Kultūros vertybių registre unikalus Nr. 22564), esantis už 515 m į pietus nuo vertinamo ploto (1.5 pav.). Kiek toliau nutolusios kitos kultūros vertybės: Vaišvydžių k. senosios kapinės (kodas 26130) – 765 m į pietvakarius, Uošo k. senosios kapinės (kodas 26129) – 840 m į vakarus, buv. dvaro sodybos fragmentai (kodas 345) – 1420 m į šiaurės vakarus.

Planuojama naudoti teritorija, kaip reta, yra praktiškai neapgyvendinta. Joje nėra jokių kaimo sodybų su etnografiniais elementais. Laukai ir miškai melioruoti, nebėra natūralaus kraštovaizdžio. Apskritai Pakruojo rajone dolomito gavyba turi senas tradicijas. Iš šių uolienų pastatyti Pakruojo dvaro statiniai, vėjo malūnas, tiltas per Kruojos upę yra saugomi valstybės. Vietiniai gyventojai turi netgi savąjį dolomito pavadinimą - „skala“. Tai taip pat rodo išskirtinį šio regiono bruožą ir tradicinį dolomito naudojimą buityje, kasant šulinius ir pan.


Planuojama ir toliau vykdyti kasybos procesų įtakos aplinkai seisminį monitoringą, Toliau bus stebima seisminių bangų sklidimo įtaka kultūros paveldo objektams ir artimiausioms gyvenamosioms sodyboms. Pažymėtina, kad dolomito klodo sprogdinimo technologija yra stipriai patobulėjusi. Seniau sprogdinimo darbai vyko vienu pliūpsniu, be uždelsėjų. Momentinė seisminio smūgio banga tuo atveju būdavo ženkliai didesnė, nei įdiegus naujas technologijas su uždelsėjais. Vykdant sprogdinimo darbus, išlieka galimybė reguliuoti vienu metu sprogdinamo masyvo dydį. Artėjant prie sodybų, artimiausių kultūros vertybių ar AB „Detonas“ sprogmenų sandėlio, reikalui esant bus mažinami vienu metu sprogdinamų užtaisų kiekiai masyve, pereinama prie vienos gręžinių linijos sprogdinimo arba prie pavienių gręžinių sprogdinimo. Jei seismologinio


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

58

monitoringo duomenys rodys, kad sprogdinimo darbai gali turėti neigiamą įtaką artimiausioms kultūros vertybėms bei sodyboms, tai dolomito klodo purenimui bus naudojamas specialius ekskavatorius su hidrauliniu plaktu. Artimiausi kultūros paveldo objektai bei artimiausios gyventojų sodybos ir toliau nebus paveiktos.

4.8.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Sprogdinamų užtaisų kiekio mažinimas. Dolomito klodo ardymas hidrauliniu būdu,

nenaudojant sprogdinimo.

4.9. Visuomenės sveikata

Šis skyrius parengtas remiantis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais [4].

4.9.1. Bendra informacija

Poveikio visuomenės sveikatai, išsamaus vertinimo tikslai:

1. Nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai; 2. Pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą visuomenės sveikatai poveikį tinkamomis

priemonėmis; 3. Motyvuotai pritarti ar nepritarti ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje.

Vertinimo objektas:

Ūkinės veiklos pavadinimas pagal EVRK: Planuojama veikla priskiriama kasybai ir karjerų

eksploatavimui, išskyrus energetines medžiagas. Konkrečiai tai dekoratyvinio ir statybinio akmens, klinčių, gipso, kreidos ir skalūno karjerų eksploatavimas (kodas B - 08.11) [2].

Atlikti skai čiavimai lyginami su šiomis higienos normomis ir teisės aktuose nustatytomis vertėmis: Leistinos triukšmo normos: LR triukšmo valdymo įstatymas, 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499 [29] bei HN 33:2011

„Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ [30].

Oro užterštumo normos: LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr.

591/640 ,,Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo” [31]. LR aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-

329/V-469 „Dėl LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 “Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal ES kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ [32].

Poveikio visuomenės sveikatai rodikliai grindžiami nuosekliai išnagrinėjus kiekvieno taršos šaltinio poveikį visuomenės sveikatai, parenkant sveikatai nepavojingą atstumą.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

59

Sprogdinimo darbų saugos normos: Iš visų nestacionarių taršos šaltinių Petrašiūnų II dolomito telkinyje aktualiausi yra

sprogdinimo darbai. Saugus atstumas grunto ir uolienų sprogdinimo darbams taikant gręžinių užtaisų metodą yra 200 metrų. Nagrinėjamu atveju į normatyvinį saugų atstumą sprogdinimo darbams nepateks nei viena sodyba, kadangi ties pačiu planuojamos įsisavinti teritorijos pakraščiu dar bus paliekama 5 m nejudinama pakraščio juosta bei 10 – 12 m pločio zona dirvožemio pylimo sustūmimui. Bendrai susidarys per 215 – 220 m atstumas iki artimiausios sodybos gyvenamosios aplinkos (nuo pačios praplečiamo ploto ribos artimiausios sodybos gyvenamoji aplinka (žemės sklypas) yra nutolusi 195 m).

Sprogdinimo dabai bus vykdomi pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. A1-216 „Dėl sprogdinimo darbų saugos reikalavimų patvirtinimo“ keliamus reikalavimus [33].

Naudojami modeliai:

Aplinkos oro kokybės vertinimui buvo naudojama Aplinkos apsaugos agentūros parengta ir oficialiai rekomenduojama metodologija. Ji paremta Europos Sąjungos oro kokybės direktyvos (Bendroji direktyva, pirmoji Dukterinė direktyva ir kt.) nuostatomis, kurios įveda modeliavimo naudojimą oro kokybės vertinime ir valdyme. Triukšmo lygio skaičiavimai buvo atliekami remiantis standartu LST ISO 9613-2:2004 [34].

4.9.1.1. Objekto sanitarinė apsaugos zona

Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos [5].

Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamame plote galimas neigiamas poveikis visuomenės

sveikatai gali atsirasti tik iš mobilių teršėjų – dirbsiančios karjerinės technikos ir autotransporto mechanizmų (krautuvų, ekskavatorių, buldozerio ir karjerinių sunkvežimių). Telkinyje jų padėtis nuolat keisis pagal atitinkamus gavybos etapus ir judant gavybos frontui. Karjere ir toliau numatomi sprogdinimo darbai, kurie truks tik labai trumpą laiko tarpą, o jų galią bus galima kontroliuoti.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. balandžio 12 d. pasirašė įsakymą Nr. V-360 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo SAZ aplink karjerus nebeišskiriamos.

Siekiant veiksmingai apsaugoti gyventojus nuo cheminės, fizikinės taršos, psichogeninės įtampos, šiame ataskaitos skyriuje siekiama įvertinti taršos šaltinių poveikį gyventojų sveikatai.

Vertinant planuojamos veiklos poveikį gyventojų sveikatai, vadovaujamasi principu, kad visi taršos faktoriai gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų normų.

4.9.1.2. Esama sveikatos būklė

Regiono gyventojų demografiniai rodikliai.

Pagal paskutinius 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, Pakruojo rajone gyveno 23745

gyventojai [35]. Tuo tarpu 2001 m. surašymo metu surašyta 29458 gyventojų [36]. Lyginant duomenis per paskutinįjį dešimtmetį, Pakruojo rajone gyventojų skaičius kaip ir daugumoje rajonų


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

60

sumažėjo. Bendras gyventojų skaičiaus sumažėjimas sudarė 5713. Skaičiuojant procentine išraiška, tai sudarė 20 %. Ši mažėjimo tendencija ir toliau išlieka.

Gimstamumas Šiaulių apskrityje, vertinant paskutinius penkis metus buvo mažesnis nei bendras vidurkis visoje Lietuvoje. Tuo tarpu, Pakruojo rajone gimstamumo duomenys dar prastesni, lyginant su valstybės ir apskrities vidutiniais metiniais rodikliais.

Mirtingumas Šiaulių apskrityje taip pat didesnis nei bendras šalies vidurkis. Pakruojo rajone

paskutiniais metais (nuo 2012 m.) mirtingumo duomenys yra blogesni nei Lietuvos ir Šiaulių apskrities vidutiniai metiniai rodikliai (4.2 – 4.3 lentelės) [37].

Vykdoma ūkinė veikla Petrašiūnų II dolomito telkinyje ir toliau tiesiogiai neįtakos Pakruojo

rajono gyventojų gimstamumo ar mirtingumo. Tik nutrūkus vykdomai veiklai šie rodikliai netiesiogiai dar pablogės bent keliais procentiniais punktais.

4.2 lentelė. Demografinė padėtis Lietuvoje (1000–čiui gyventojų).

2015 2014 2013 2012 2011

Gimstamumas 10,8 10,3 10,1 10,2 10,7

Mirtingumas 14,4 13,7 14 13,7 12,7

4.3 lentelė. Gyventojų gimstamumas, mirtingumas ir natūralus prieaugis Šiaulių apskr. ir Pakruojo raj.

2015 (1000–čiui gyv.) 2014 (1000–čiui gyv.) 2013 (1000–čiui gyv.) 2012 (1000–čiui gyv.) Gimst. Mirt. N.pr. Gimst. Mirt. N.pr. Gimst. Mirt. N.pr. Gimst. Mirt. N.pr.

Šiaulių apsk. 9,9 15,5 -5,6 9,6 14,5 -4,9 9,6 15.2 -5,6 9,4 15 -5,6

Pakruojo raj.

7,8 17,6 -9,8 9.6 17,3 -7,7 9,4 17 -7,6 8.2 17,3 -9,1

Bendra sergamumo struktūra.

Pakruojo rajone pagrindinės mirtingumo priežastys yra dėl kraujo apytakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Šios mirtingumo priežastys atitinka bendrą Lietuvos sergamumo struktūrą.

Nedarbo lygis.

Paskutiniaisiais metais vidutinis metinis nedarbo lygis žemėja labai iš lėto. Galima tikėtis, kad nedarbo lygis palengva ir toliau mažės gerėjant šalies ekonomikos būklei. Šiaulių apskrityje nedarbo lygis, lyginant su Lietuvos vidurkiu yra kiek didesnis (4.4 lentelė). Tuo tarpu Pakruojo rajone šie rodikliai, lyginant su apskritimi paskutiniais metais yra kiek blogesni. (Darbo biržos duomenys) [38]. 4.4 lentelė. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje ir Pakruojo rajone (Lietuvos darbo biržo s duomenys).

Nedarbo lygis 2015 2014 2013 2012 2011 2010Bendras Lietuvos 8,7 9.5 10.9 11.7 13.1 15.9

Šiaulių apskr. 9 9.7 11.4 11.9 12.9 15.6Pakruojo raj. 9,5 9.9 11.5 11.2 11.3 13.4


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

61

Poveikis darbuotojų sveikatai

Tausojant darbuotojų sveikatą būtina darbo vietas įrengti pagal bendruosius darboviečių įrengimo nuostatų reikalavimus, nustatyti ir įvertinti kenksmingų medžiagų poveikį darbo vietose, taip pat įvertinti ir neišvengiamos rizikos veiksnius. Būtina sudaryti planą, galimam poveikiui išvengti, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, periodiškai atlikti darbuotojų sveikatos tikrinimus. Tai nėra naujiena jau daugelį metų sėkmingai dirbančiai įmonei. Šiuo požiūriu darbo pobūdis naujoje vietoje išliks toks pat kaip ir jau daugelį metų: tie patys darbuotojai su turima ir naudojama technika persikels dirbti į kitą teritoriją. Todėl labai išsamiai vertinti tęstinio darbo poveikį darbuotojų sveikatai nėra būtinybės.

Karjere dirbsiančių darbininkų sveikatos užtikrinimui yra naudojamos įvairios priemonės,

mažinančios neigiamo KD10 dalelių ir kitų oro teršalų poveikį darbuotojų sveikatai. Darbuotojai reguliariai tikrinasi sveikatą, kai kuriose darbo vietose naudojamos asmenines apsaugos priemonės (respiratoriai, apsauginiai darbo drabužiai, akiniai). Dulkėtumui sumažinti sausros metu keliai laistomi. Technologiniai procesai yra organizuojami taip, kad darbuotojams netektų dirbti didelės taršos koncentracijos, viršijančias higienines normas, fone (sprogimai valdomi distanciniu būdu). Modernūs šiuolaikiniai mechanizmai tam suteikia puikias galimybes.

Visos būtinos priemonės darbuotojų sveikatos užtikrinimui yra pateikiamos specialiame

darbuotojų saugos ir sveikatos dokumente, ruošiamame įmonės iniciatyva konkrečiai įmonei pagal jos darbo pobūdį jau gavus leidimą eksploatuoti telkinį. Minėtas dokumentas susideda iš dviejų dalių - įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos priemonių plano. Tokį dokumentą įmonė turi, nes be jo negalėtų veikti. Atkreiptinas dėmesys yra į tai, kad paskutiniaisiais metais mažiausiai pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo tarp ekonominės veiklos sričių mažiausiai fiksuota kasyboje ir karjerų eksploatavime (4.3 pav.) [39].

4.3 pav. Pažeidimai dėl profesinės rizikos vertinimo proc. pagal įmonių ekonominės

veiklos rūšis (2009-2015 metais).


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

62

Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį AB „Dolomitas“ darbuotojams numatomi galimi šie profesinės rizikos veiksniai: kasyba ties aukštais šlaitais, uolienų griūtis nuo aukšto šlaito, neatsargus sprogstamųjų medžiagų transportavimas ir naudojimas (šią paslaugą atlieka specializuota įmonė, todėl šio proceso poveikis visuomenės sveikatai ir darbuotojams nenagrinėjamas, nes procesas analogiškas jau veikiančiam daugelį metų, kuris neiššaukia jokių pasekmių), seisminis poveikis, smogiamosios bangos poveikis, uolienos gabalų išmetimai ir transporto eismas (8.1 lentelė). Detalesnis profesinės rizikos vertinimas įmonėje jau yra atliktas. Įmonė ir toliau naudos tą pačią techniką ir tuos pačius procesus.

4.9.1.3. Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas pagal taršos rūšis ir šaltinius

Cheminė tarša. Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai yra šie: anglies oksidai (COx),

angliavandeniliai (CxHx), azoto junginiai (NOx), sieros dioksidas (SO2), kietosios dalelės (KD). Tuo tarpu, sprogdinimo darbų metu į aplinką pagrinde išsiskiria kietosios dalelės (KD), azoto junginiai (NOx) ir anglies oksidai (COx). Šios medžiagos pavojingos žmonių sveikatai tik viršijus ribines vertes. Tačiau visos minėtos cheminės medžiagos nepasižymi toksiniu, kancerogeniniu ar mutageniniu poveikiu, jų poveikis grįžtamas.

Fizikinė tarša. Tai triukšmas, vibracija, seisminis poveikis, smogiamosios bangos poveikis,

uolienos gabalų išmetimai. Ypatingas dėmesys šios ataskaitos dalyje skiriamas būtent iš sprogdinimo darbų atsirandančiai taršai: sprogimo metu pasklindančioms uolienų skeveldroms ir gabalams, seisminio poveikio ir sproginamosios oro bangos poveikio visuomenės sveikatai įvertinimui.

Vizualinė tarša žmonėms turi psicho-emocinį poveikį, gyventojai dėl jos gali jausti įtampą ar

nepasitenkinimą. Jos poveikį visuomenės sveikatai įvertinti sunku, tačiau vizualiai nepatrauklūs objektai tik išimtinais atvejais gali būti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Tačiau šiuo atveju tai sunkiai tikėtina, nes karjeras yra senai veikiantis, vietiniai gyventojai jau susitaikę su dolomito gavyba, o daug iš jų tiesiogiai dirba eksploatuojančioje įmonėje.

Visi planuojamame praplėsti Petrašiūnų II dolomito telkinyje dirbsiantys taršos šaltiniai ir toliau išliks mobilūs. Norint nustatyti ar išmetimai įtakos ribinių verčių viršijimą gyvenamojoje aplinkoje būtina įvertinti pažemio koncentracijos pasiskirstymą tam tikru atstumu nuo šaltinio. Šiame skyriuje triukšmas iš transporto vertinamas maksimalaus įmanomo triukšmo lygio principu. Planuojamame objekte triukšmo šaltiniai yra mobilūs (4.5 lentelė).

Poveikių ypatybių lentelėje pateikiama informacija apie ūkinės veiklos sąlygojamos gyventojų populiacijos gausumą, ūkinės veiklos sukeltų poveikių rezultatą, jų aiškumą bei poveikio trukmę (4.6 lentelė).

4.9.1.4. Taršos susidarymas žaliavos gavybos procese

Karjere dirbs Europos sąjungos reikalavimus atitinkantys savaeigiai mechanizmai. AB

„Dolomitas“ praplečiamame plote kasant apie 500 000 m3/metus užteks šiuo metu naudojamų mechanizmų. Klodo nuodangos ir gavybos darbai bus atliekami trimis krautuvais ir vienu elektriniu ekskavatoriumi. Dolomito klodo dezintegravimas neparankiuose sprogdinimui plotuose bus atliekamas ekskavatoriumi su specialiu hidrauliniu pleištu. Dirvožemio sluoksnis bus nuimamas dviem buldozeriais. Vidiniai pervežimai bus atliekami pritaikytais karjeriniais sunkvežimiais. Plačiau apie tai 2 PAV ataskaitos skyriuje.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

63

4.5 lentelė. Taršos rūšys.

Taršos rūšis Taršos šaltinis Šaltinių skaičius

Numatoma tarša Komentarai Objekto ter. Gyvenamojoje

ter. 1 2 3 4 6 7

Oro tarša

Dolomito sprogdinimas

Sprogdinimai vyks, 3-4

kartus per mėn.

KD10 - 0,2 t/metus

NOx - 1,4 t/metus

Neviršys normų

Trumpo laikotarpio ir didelio ploto

tarša

Karjerinė technika ir transportas

Iki 20-25 technikos vienetų

CO, CH, NOx, SO2, KD 56,4

t/metus Neviršys normų

Oro tarša bus lygi foninėms

koncentracijoms kaimiškose vietovėse

Triukšmas


Sprogdinimai vyks 2 kasybos

sklypuose Iki 150 dB Neviršys normų

Momentinis triukšmas.

Neviršys normų nustatytų HN

33:2011



Iki 115 dB Iki 45,81 dB Neviršys normų nustatytų HN

33:2011

Vandens / dirvožemio


Sprogdinimai vyks, 3-4

kartus per mėn. Neapčiuopiama tarša, monitoringas



4.6 lentelė. Poveikių ypatybės.

Veikiamų asmenų skaičius, žm. Tikimybė, įrodymų aiškumas Trukmė

Iki 500 501-1000 > 1001 Aiškus Galimas Tikėtinas Trumpas iki 1 m.

Vid. (1-3 m.)

Ilgas > 3 m.

Veiksnio sukeltas poveikis - kvėpavimo sistemos lėtiniai susirgimai

+ + +

Veiksnio sukeltas poveikis - nepasitenkinimas

+ + +

Neskaitant momentinio triukšmo pliūpsnio sprogimo metu, stipriausią ilgiau besitęsiantį

triukšmą karjere skleis karjeriniai sunkvežimiai (iki 115 dB(A)), kuris jau už 10 m sumažėja iki 87 dB(A) nesant jokiems triukšmo slopinimo barjerams [40]. T.y. daugiau nei dvigubai pagal žmogaus klausos triukšmo jutimą bei suvokimą. Sunkvežimiai judės tik karjero vidaus keliais. Nuo artimiausios aplinkos karjere dirbsiantys mechanizmai bus atriboti dirvožemio pylimais, nuodangos bei gavybos pakopų šlaitais. Bendrai mechanizmų skleidžiamą triukšmą ribos per 10 – 11 m aukščio barjeras, kuris susideda iš 3 m aukščio dirvožemio pylimo, 2 – 3 m nuodangos pakopos bei nepilnai 5 m gavybos pakopos.

4.9.1.5. Sprogdinimo darbai: uolienos gabalų pasklidimas ir seisminis poveikis

Dolomito klodo dezintegravimo darbai bus vykdomi gręžimo ir sprogdinimo darbus atliekančios įmonės AB „Detonas“. Ši įmonė sprogdinimams naudoja pramoninę emulsinę sprogstamąją medžiagą, turinčią aukštus ISO 9001 ir ISO 9014 kokybės ir saugos standartus. Ši


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

64

medžiaga pasižymi gera detonacija ir didele energetine galia, taip pat ir aukšta trupinimo kokybe, paprastumu naudojant bei panaudojimo pritaikymu. Pagal po sprogimo išskiriamų kenksmingų dujų tūrį priskiriama prie vienų iš ekologiškiausių sprogstamųjų medžiagų.

Naudojamos neelektrinės inicijavimo sistemos pagalba (kai sprogimas nėra toks galingas kaip

sprogus visiems užtaisams vienu metu) yra sumažinamas smogiamosios bangos poveikis, seisminis poveikis ir uolienų gabalų sklidimas sprogimo metu. Svarbiausias šios sistemos privalumas yra tas, kad užtikrinamas maksimalus žmonių bei greta esančių pastatų ir statinių saugumas. Neelektrinio inicijavimo sistema yra viena naujausių ir pažangiausių pasaulyje, turinti pasaulinį standartą.

Dėl sprogimo garso: Sprogimo metu plintantis garsas yra momentinis, retas ir vienkartinis. Planuojamas

sprogdinimų dažnis – 3 ar 4 kartai per mėnesį. Dėl uolienos gabalų pasklidimo nuotolio ir smogiamosios bangos poveikio: Kad sprogimo metu sklindantys uolienų gabalai ir skeveldros nepažeistų žmonių,

vadovaujantis saugos reikalavimais saugus atstumas, sprogdinant užtaisus gręžiniuose, grunto ir uolienų sprogdinimo darbams taikant gręžinių užtaisų metodą, yra 200 metrų. Konkrečios pavojingos zonos ribos (neviršijančios 200 m) nurodomos tipiniame gręžimo ir sprogdinimo darbų karjere projekte bei pažymimos karjero kasybos darbų plane. Už pavojaus zonos ribos sprogdinimo darbų metu išstatomi apsaugos postai.

Uolienų gabalų sklidimą sumažina ir sustumiamas 3,0 m aukščio dirvožemio pylimas apie

karjerą bei vidutiniškai susidarysiantis 2 – 3 metrų aukščio nuodangos gruntų šlaitas. Ties artimiausia gyvenamąja sodyba dangos gruntų šlaitas sudarys net apie 4 m (5 grafinis priedas).

Dėl seisminio poveikio: Seisminių virpesių intensyvumui didelę įtaką turi gręžinių sprogdinimo tvarka. Petrašiūnų II

dolomito telkinio praplečiamame plote, kad sprogdinimo metu dėl seisminio poveikio nebūtų pažeidžiami apsaugomi objektai, gręžinių linijos bus išdėstomos taip, kad detonacijos plitimas būtų nukreiptas nuo apsaugomų objektų.

4.9.1.5. Oro tarša iš transporto ir kasybos technikos vidaus degimo variklių

Dirbant karjerinei technikai susidarys oro tarša, kylanti iš vidaus degimo variklių, deginant kurą. Kuro markės bei išmetamų dujų toksiškumas nustatyti automobilių ir kitų savaeigių mechanizmų techninėmis eksploatacijos taisyklėmis. Eksploatacijos eigoje periodiškai turės būti tikrinamas karjero mechanizmų vidaus degimo variklių darbo režimo atitikimas nustatytiems normatyvams (LAND 15-2000) [20]. Visi mechanizmai per metus sudegins apie 259 t dyzelinio kuro (1.1 lentelė). Metinis išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis, lyginant su gavybos apimtimis ir faktu, kad didelę darbų dalį sudaro nuodangos bei dolomitinės žaliavos pervežimo darbai iki gamybos linijų. Išmetamų dujų kiekis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro 1998-07-13 įsakymu Nr. 125 patvirtintą metodiką: „Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodika“ [24]. Sudeginus tokį šio kuro kiekį į aplinką per metus pateks 56,4 t teršalų: 35,0 t anglies monoksido, 11,7 t angliavandenilių, 8,1 t azoto junginių, 0,3 t sieros dioksido ir 1,3 t kietųjų dalelių. Pagal planuojamas kuro sąnaudas, įvertinus vidutinį mašinų amžių, eksploatavimo sritį, mašinų konstrukcines ypatybes, buvo apskaičiuotos teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų kiekis. Skaičiavimai pateikiami 4.1 lentelėje. Plačiau apie susidarysiančią oro taršą veiklos metu aprašoma PAV ataskaitos 4.2 skyriuje.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

65

4.9.1.6. Oro tarša dulkėmis

Dulkės gali pakilti tiktai važiuojant transportui išdžiūvusiais karjero keliais. Tam išvengti sausros metu visi karjero vidaus keliai bus laistomi ir nebus dulkių dėl transporto judėjimo.

Be abejo, tam tikta atmosferos tarša dulkėmis ir sprogstamųjų medžiagų skilimo produktais

bus dėl vykdomų sprogdinimo darbų. Tačiau šie veiksmai yra epizodiniai ir momentiniai, nes klodas sprogdinamas tiktai kelis kartus per mėnesį, dulkės pakyla lokalioje vietoje, yra sunkios (tūrio svoris 2890 kg/m3), todėl toli nepernešamos ir greitai nusėda gilioje duobėje. Sprogstamųjų medžiagų skilimo produktai, kaip rodo ilgametė tokių darbų patirtis, už karjero ribų neišplinta, o ir patiems sprogdintojams poveikio nedaro, nes pakyla aukštai ir išsisklaido.

Analogiškas procesas vyksta dabar eksploatuojamame Petrašiūnų II dolomito karjere.

Planuojant praplėsti šį karjerą, 2008 metais Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija atliko ten vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą [42]. Pastarojo vertinimo principus galima pritaikyti ir šiuo atveju, kadangi vykdoma veikla yra visiškai analogiška. Esant dideliems plotams ir nestacionariai veiklai, pasklidusi oro tarša buvo įvertinta daugiašaltiniu dispersijos modeliu ISC-AEROMOD, kuriame koncentracijos pasiskirstymas skaičiuojamas pagal formulę:

ISC-AEROMOD modelio pagalba buvo įvertinta sprogdinimo metu susidaranti smulkiųjų

dulkių dalelių ir azoto oksidų oro tarša Petrašiūnų II dolomito telkinio teritorijoje. Atliktas vertinimas parodė, kad karjero eksploatavimas netgi arčiausiai jo borto esančios sodyboms (esančioms už 110 m) neturės poveikio, kuris viršytų higienos normas. Atliktas modeliavimas parodė, kad maksimali dalelių KD10 metų vidurkio koncentracija dėl sprogdinimo darbų yra 2,45 mg/m3. Gyvenamojoje aplinkoje ties artimiausiomis sodybomis, esančiomis už 110 m nuo

modeliuoto Petrašiūnų II telkinio pakraščio pavėjinėje pusėje kinta nuo 0,56 iki 0,29 mg/m3.

Žmogaus sveikatos apsaugai nustatyta metinė ribinė vertė 40 mg/m3. Esant tokiems rezultatams ir ilgametei patirčiai dolomito karjero eksploatacijos metu susidaranti oro tarša kietosiomis dalelėmis už karjero ribų sumažėja iki leistinos koncentracijos jau 100 m atstume.

Karjerų eksploatacijos metu iš technikos atsirandanti oro tarša bus „išsklaidyta tarša“ [43]. Jos

poveikis buvo modeliuojamas atsižvelgiant į aukščiausias ribines vertes - remiamasi maksimalios įmanomos teršalų koncentracijos principu tiek laike tiek erdvėje. Šis principas grindžiamas tuo, kad ūkinės veiklos poveikio zona yra didelė, šaltiniai išsklaidyti ir kintantys laike ir realią (keliskart mažesnę) šių šaltinių taršą apčiuopti paplitusiais metodais sudėtinga. Dėl itin menkų koncentracijų visi modeliai yra nepakankamai jautrūs. O tai reiškia, kad fizikine prasme poveikis visuomenei ir aplinkai taip pat bus labai žemas.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

66

Prognozuojamas dulkėjimas praplečiamame Petrašiūnų II dolomito telkinyje bus mažesnis nei kituose žvyro ar smėlio karjeruose, nes dolomito dulkės yra kur kas sunkesnės, greičiau nusėda ant žemės. Sausros metu dulkėms gesinti keliai paprastai yra laistomi.

KD10 dalelės – tai smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis

kaip 10 mikronų. Šios dalelės yra pakankamai mažos, kad prasiskverbtų giliai į plaučius, ten sukeltų uždegimą ir pablogintų žmonių, jau sergančių širdies ar plaučių ligomis būklę. Dėl didelio KD10 kiekio, patenkančio į žmogaus organizmą gali pasitaikyti ūmių sveikatos sutrikimų: viršutinių kvėpavimo takų dirginimo, nosies, gerklės perštėjimo, atsirandančio kosulio bei apsunkinto kvėpavimo. Dulkės taip pat gali alergizuoti odą, užkimšti prakaito liaukų angas. Patekus į nosies, trachėjos, bronchų gleivines sukelia laikinus uždegimus, patekus į akis dulkės sukelia akių uždegimus (blefaritus, konjunktyvitus, keratokonjuktyvitus). Visas minėtas poveikis yra grįžtamas.

Pagal savo fizinę ir cheminę struktūrą KD10 dalelės tarpusavyje labai skiriasi, tačiau Lietuvoje

tik labai retose vietose pasitaiko toksiškų laisvo silicio dioksido kietųjų dalelių. Šios kietosios dalelės yra pavojingos sveikatai, nes esant ilgalaikiam (10 – 15 metų) tiesioginiam (viršijant sveikatai nepavojingas normas) šių dalelių poveikiui, kai nesinaudojama apsaugos priemonėmis, gali išsivystyti silikozė. Nagrinėjamame Petrašiūnų II dolomito telkinyje, dėl jo geologinės sandaros pobūdžio, laisvojo silicio dioksido nėra ir tokie junginiai nesusidarys minėtoje teritorijoje. Rizikos nėra susirgti šia pneumokoniozės forma.

Maksimali įmanoma KD10 dalelių koncentracija ore vykdant sprogdinimo darbus: Paskaičiuota, kad vykdant sprogdinimo darbus (užtaisant gręžinius) susidaro 0,127 g/s KD10

dalelių. Didžiausia leidžiama vienkartinė dulkių koncentracija yra 0,5 mg/m3. Sprogdinimo darbai vyks retai (3-4 kartus per mėnesį), vis kitoje telkinio vietoje. Arčiausiai

prie telkinio ribos sprogdinimo darbai priartės per 21 metrą, o artimiausia gyvenamoji teritorija bus atribota mažiausiai 4 metrų aukščio dangos gruntų šlaitu ir 3 m aukščio dirvožemio pylimu, sugersiančiu didžiausią dalį išmetamų smulkiųjų dulkių. Planuojamų sprogdinimų saugos zonos plotis yra 200 m. Nei vienos sodybos tokiu atstumu nėra nuo sprogdinimo vietos, todėl gyventojai bus saugiu atstumu dėl oro taršos dulkėmis.

4.9.1.7. Sprogdinimo darbai: tarša azoto oksidais

Azoto oksidai formuojasi aukštoje temperatūroje vykstančiuose degimo procesuose, azotui

oksiduojantis ore (sprogimo metu) arba kure. Pagrindiniai azoto oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) šaltiniai ir toliau bus transportas ir uolienos sprogdinimas.

NO2 gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms. Nuolatinė,

pastovi metinė NO2 koncentracija 50-75 mg/m3 gali padidinti kvėpavimo takų susirgimų skaičių tarp vaikų iki 12 metų amžiaus. Taip pat tikėtina, kad mažiems vaikams dėl šių dozių gali susilpnėti plaučių funkcija. Tačiau tik labai didelės, natūralioje aplinkoje nesutinkamos koncentracijos (daugiau nei 1990 mg/m3) sveikiems žmonėms sukelia ūmų poveikį, pasireiškiantį plaučių funkcijos sutrikimu. Žmonėms, sergantiems bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar lėtiniu bronchitu, pabloginti minėtų ligų eigą gali 365-565 mg/m3 azoto dioksido koncentracija.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

67

Maksimali įmanoma NOx dalelių koncentracija ore vykdant sprogdinimo darbus: Paskaičiuota, kad vykdant sprogdinimo darbus praplečiamame plote (užtaisant gręžinius)

susidaro 1,4 t. NOx dalelių per metus. Didžiausia leidžiama vienkartinė NOx koncentracija yra 0,4 mg/m3. Tokių koncentracijų niekada karjere nesusidaro.

4.9.1.8. Triukšmas

Triukšmo poveikis sveikatai: Specifinis triukšmo poveikis gali būti akustinė trauma, klausos nuovargis bei triukšmo įtakoje

išsivystęs kurtumas. Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šiuo atveju garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.

Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus tyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.

Lėtinį profesinį klausos pažeidimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB(A) darbo aplinkoje veikiantis triukšmas dirbant 10 ir daugiau metų. Profesiniu kurtumu dažniausiai serga metalo, medienos apdirbėjai, senų modelių traktoriaus, ekskavatoriaus, buldozerio mašinistai, kurių darbo stažas yra nuo 10 iki 30 metų ir triukšmo lygis 85 dB(A) arba didesnis. Profesinis klausos pažeidimas kaip atskira liga dažnesnis pramonės įmonių dirbantiesiems ir klausos pažeidimas dažniausiai lydimas vibracinės ligos. Vystantis kurtumui pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis neblogai dar girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių (vidutiniškai 200-4000 Hz) diapazone. Kad kurtumas jau prasidėjęs, gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinį tyrimą. Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba ir visiškas kurtumas.

Karjero mechanizmai skleidžia visų oktavų garsą. Žmogaus klausa nevienodai reaguoja į kiekvienos oktavos skleidžiamą triukšmą. Taip pat skirtingų oktavų garsas nevienodai sugeriamas, užlaikomas užtvarais, nevienodai silpnėja dėl atstumo. Todėl Lietuvos standartas LST ISO 9613-2:2004 en, kurį Lietuvos standartizacijos komitetas patvirtinimo būdu perėmė iš tarptautinio standartizacijos komiteto (ISO 9613-2:1996), numato atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimo skaičiavimus grįsti visų oktavų garso svertiniais (ekvivalentiniais) dydžiais, kurie koreguojami įvedant matavimuose atitinkamus filtrus [34]. Tada gaunamas ekvivalentinis (svertinis) triukšmo slėgio lygis decibelais, kuris artimiau suderinamas su žmogaus klausa. Korekcijos pagal atskiras oktavas arba garso bangų ilgius paimamos iš standarto IEC 651:1979 (4.7 lentelė).

Rodikliai Vidutinis oktavos bangų dažnis, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000Pataisa ekvivalentiniam (svertiniam) triukšmo galios lygiui A f apskaičiuoti, dB

-26,2 -16,1 -8,6 -3,2 0 1,2 1 1,1

4.7 lentelė

Triukšmo garso lygio jėgos korekcija ekvivalentiniam triukšmo lygiui pagal oktavas apskaičiuoti

Oktavos


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

68

Teorinio karjere dirbančių mechanizmų suminio triukšmo lygio skaičiavimas neprasmingas,

nes pagal technologinius procesus neįmanoma, kad visi planuojami mechanizmai karjere dirbs vienoje vietoje ir vienu laiku. Jie, paprasčiausiai, vienoje vietoje netelpa. Be to, žmogaus ausis į triukšmą reaguoja logaritmine skale – taigi sudėjus du vienodus triukšmo šaltinius (neįvertinant nuotolio tarp jų) gaunamas tik 3 dB padidėjęs triukšmo lygis. Skaičiuojant triukšmo sklaidą buvo vertinamas suminis poveikis tik dirbant kasybos mechanizmui ir karjeriniam sunkvežimiui vienoje vietoje. Nuimant dirvožemio sluoksnį, buldozerio skleidžiamas triukšmas buvo skaičiuotas atskirai. Ties artimiausia sodyba karjero pakraštyje dirbs tik vienas iš dviejų karjere naudojamų buldozerių, o į skaičiavimus įtrauktas galingesnis ir didesnį triukšmą skleidžiantis.

Kai triukšmo lygių skirtumas yra 10 dB(A) ir didesnis, žemesnis triukšmo lygis nebeįtakoja

bendrojo triukšmo lygio padidėjimo. Esant dideliems triukšmo lygių skirtumams (dėl triukšmo šaltinių charakteristikų arba dėl atstumo tarp triukšmo šaltinių), suminis triukšmas bus lygus didesniam triukšmo lygiui.

Konkretūs triukšmo skaičiavimai pateikiami žemiau.

Ribinės triukšmo vertės gyvenamojoje teritorijoje:

Akustinį triukšmą gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (4.8 lentelė).

4.8 lentelė. Ribinės triukšmo vertės

Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties

6-18 55 60

18-22 50 55

22-6 45 50

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje pramoninės veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo

55 55 50 45

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti

Maksimalus garso lygis,

dB(A)

Paros laikas,

val

Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis,

dB(A)

Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti pagal HN 33:2011

Pavadinimas

Šiame skyrelyje pateikiami ekvivalentinio triukšmo dydžiai lyginami su šios lentelės stulpelio „Ekvivalentinis garso slėgio lygis, dBA“ vertėmis. Karjeras veiks šviesiuoju paros laiku nuo 6 iki 18 val., kai leidžiami didžiausi triukšmo lygiai gyvenamojoje aplinkoje.

Triukšmo mažinimo priemonės - akustinis ekranavimas:

Karjero šlaitas ir pylimas, veikdami kaip ekranai slopina tiesioginį triukšmą, o atsispindėjusio nuo karjero šlaito ir pylimo triukšmo galia gerokai sumažėja dėl absorbuojančio paviršiaus. Ženklūs triukšmo gesimo faktai už karjero šlaitų ne kartą buvo įrodyti atliktais matavimais. Pvz. 2007 metais


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

69

Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vykdyto natūrinio triukšmo matavimo Samninkų žvyro telkinyje duomenimis, esant 10 metrų aukščio karjero šlaitui 88 dB(A) skleidžiamas kasimo technikos, kuri dirbo karjero šlaito apačioje, triukšmas ties karjero viršutiniu bortu sumažėjo iki 47 dB(A), t.y. karjero šlaitas sumažino triukšmo lygį 41 dB(A) [44]. Šiuo atveju, mechanizmų skleidžiamą triukšmą ribos per 10 – 11 m aukščio barjeras, kuris susideda iš 3 m aukščio dirvožemio pylimo, 2 – 3 m nuodangos pakopos bei nepilnai 5 m gavybos pakopos.

Triukšmo lygio apskaičiavimas: Triukšmo skaičiavimai nuo karjere dirbsiančių mechanizmų atliekami pagal standartą LST

ISO 9613-2:2004 en pagal visas mechanizmų skleidžiamo triukšmo oktavas, įvedus pataisas dėl atskirų dažnių garso bangų jautrumo žmogaus klausai (vadinamasis „A-weigting“, t.y. ekvivalentinis triukšmas, naudojant A tipo svertinius koeficientus) [34].

Triukšmo gesimas apskaičiuotas įvertinus visas dolomito karjero eksploatavimo procedūras

nuo tos karjero vietos, kuri arčiausiai priartėja iki artimiausios sodybos gyvenamosios aplinkos (žemės sklypo). Atskirai skaičiuota triukšmo sklaida buldozeriu sustumiant dirvožemį į apsauginį pylimą, kasant ir pervežant dangos gruntus bei dolomitą. Nuimant dirvožemį ir kitus dangos gruntus buldozeris arčiausiai gyvenamosios aplinkos priartės iki 195 m. Nukasant nuodangos gruntus karjero mechanizmai arčiausiai gyvenamosios aplinkos jau dirbs už 215 m, o kasant dolomitinę žaliavą už 220 m.

Nuodangos ir karjero eksploatavimo darbus atliekantys mechanizmai šalia artimiausios

sodybos (karjero pakraštyje) dirbs tik labai epizodiškai, nes gavybos frontas nuolat keisis. Karjero darbo laikas planuojamas dienos metu tarp 6 val. ir 18 val.

Pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en triukšmo slėgio lygis pas priėmėją (gyvenamojoje aplinkoje) kiekvienoje iš aštuonių garso oktavų su vidutiniais jų dažniais nuo 63 Hz iki 8 kHz skaičiuojamas pagal formulę:

LfT (DW) = Lw + Dc – A {1}

kur, Lw – kiekvienos iš aštuonių garso oktavų garso bangų slėgio lygis, kurį skleidžia triukšmo

šaltinis, dB; Dc – krypties korekcija, dB. Kai garsas sklinda atviroje erdvėje laisvai visomis kryptimis,

tada ši korekcija lygi 0. Karjero mechanizmų triukšmo šaltinis ir žmogaus ausis yra pakelti nuo žemės, todėl šio rodiklio vertė lygi 0.

A – konkrečios oktavos garso bangų gesimas kelyje nuo šaltinio iki priėmėjo, dB.

Kiekvienos oktavos garso bangų gesimas kelyje nuo šaltinio iki priėmėjo (A), surandamas pagal formulę:

A = Adiv + Aatm + Agr + Abar + Amisc {2} kur, Adiv – slopimas dėl geometrinės sklaidos, dB; Aatm – atmosferos absorbcija, dB; Agr – slopimas dėl žemės paviršiaus efekto, dB; Abar – slopimas dėl barjero poveikio, dB;


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

70

Amisc – slopimas dėl įvairių kitų priežasčių, dB. Slopimas dėl geometrinės sklaidos apskaičiuojamas pagal formulę:

Adiv = [20lg(d/d0) + 11], dB {3}

Kur, d – atstumas nuo šaltinio iki priėmėjo, m; d0 – atskaitos atstumas nuo šaltinio, m. Mechanizmų gamintojai apie šaltinių skleidžiamą triukšmą pateikia tiktai apibendrintą svertinį (ekvivalentinį) triukšmo lygį. Norint apskaičiuoti triukšmo gesinimo aplinkos efektus pagal standartą LST ISO 9613-2:2004 en to nepakanka, nes skirtingų dažnių garsas nevienodai yra sugeriamas ar atspindimas nuo tų pačių ekranų. Tam tikslui buvo pasinaudota Jungtinės Karalystės Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento garso duomenų baze [40], kurioje pateikiami įvairių mechanizmų skleidžiamo triukšmo galios lygiai visose vertinamose oktavose. Pamatuoti triukšmo galios lygiai yra 10 m nuo šaltinio (t.y. atskaitos atstumas d0 = 10 m). Mechanizmo skleidžiamo triukšmo galios lygis priklauso nuo jo variklio galios. Triukšmo duomenų lentelėse surandame kasybos darbų pobūdžio atitikmenį, mechanizmo rūšį ir artimiausią pagal variklio galią mechanizmo skleidžiamo triukšmo galios lygį visose vertinamose oktavose, dB.

Karjere naudojamų mechanizmų variklių galia – buldozerio Liebherr PR 752 – 242 kW, buldozerio Liebherr PR 756 – 250 kW, krautuvo Liebherr L 566 – 190 kW, krautuvo Liebherr L 586 – 250 kW, ekskavatoriaus Volvo EC480D – 265 kW, karjerinio sunkvežimio Belaz-7540 – 309 kW, karjerinio sunkvežimio Belaz-75450 – 448 kW (6 – 14 tekstiniai priedai). Ekskavatorius EKG-5 kaip minėta yra elektrinis ir dirba labai tyliai. Skaičiavimams parinktos charakteristikos šiek tiek galingesnių mechanizmų (remiantis Jungtinės Karalystės Aplinkos apsaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento garso duomenų baze). Tai suteikia galimybę vertinti triukšmo sklaidą pačiomis blogiausiomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en atmosferos absorbcija skaičiuojama pagal formulę:

Aatm = αd/1000, dB {4} kur, α – atmosferinis garso silpnėjimo koeficientas dB/km. Atmosferinis garso silpnėjimo koeficientas itin priklauso nuo garso bangų dažnio, aplinkos temperatūros bei santykinės drėgmės ir mažai nuo slėgio. Koeficiento reikšmes surandame standarte LST ISO 9613-2:2004 en pateiktoje lentelėje pagal artimiausias metines vietovės meteorologines sąlygas. Artimiausia esanti lentelėje ir atitinkanti Lietuvos sąlygas vidutinė metinė oro temperatūra yra 10 oC, o santykinė drėgmė 70 %. Triukšmo galios lygio sumažėjimas dėl žemės paviršiaus efekto skaičiuojamas pagal LST ISO 9613-2:2004 en pateiktą formulę:

Agr = 4.8 – (2hm/d[17+(300/d)] ≥ 0 dB {5}

kur, hm – vidutinis garso sklidimo kelio aukštis virš žemės paviršiaus, m.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

71

Triukšmo slopimas dėl barjero poveikio priklauso nuo barjero pobūdžio ir jo parametrų. Karjero pakraštyje sustumiamas dirvožemio pylimas prilygsta paprastos difrakcijos modeliui. Bendruoju atveju garso slopimas skaičiuojamas pagal formulę:

Abar = Dz - Agr > 0 {6}

Jei garso slopimas dėl žemės paviršiaus efekto skaičiuojamas atskirai ir įjungiamas į bendrą triukšmo lygio sumažėjimo skaičiavimo formulę, tai skaičiuojant barjero efektą jis eliminuojamas. Tuo atveju triukšmo lygio sumažėjimas dėl barjero įtakos yra lygus:

Abar = Dz > 0 {7}

kur, Dz – triukšmo lygio sumažėjimas dėl barjero kiekvienai garso bangų oktavai, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

Dz = 10lg[3 + (C2/λ)C3zKmet], dB {8}

kur, C2 – yra lygus 20 ir išreiškia atspindžio nuo grunto efektą; C3 – yra lygus 1, kai barjeras aprašomas vienos difrakcijos modeliu; λ – kiekvienos oktavos vidurio garso bangos ilgis, m; z – bangų kelio ilgio skirtumas tarp kelio apeinant barjerą ir tiesaus kelio (m), kuris apskaičiuojamas, naudojant vienos difrakcijos modelį, pagal sekančią formulę:

z = [(dss + dsr)2 + a2]1/2 – d {9}

kur, dss – yra atstumas nuo triukšmo šaltinio iki pirmos barjero difrakcijos briaunos, m; dsr – yra atstumas nuo barjero difrakcijos briaunos iki priėmėjo, m; a – yra atstumo sudedamoji lygiagreti barjero briaunai tarp šaltinio ir priėmėjo, m;

Pastarojoje formulėje, skaičiuojant atstumus įvertinamas taip pat aplinkos reljefas, t.y. įvertinamas šaltinio ir priėmėjo aukščių skirtumas, nes jis įtakoja garso sklidimo kelio ilgį.

Planuojamo praplėsti Petrašiūnų II telkinio paviršius yra beveik plokščia lyguma, todėl

skaičiavimuose į natūralų reljefo peraukštėjimą neatsižvelgiama, nes jis yra labai nežymus – apie 1 - 2 m. Tokie peraukštėjimai beveik neturi jokios įtakos triukšmo sklidimui. Didžiausią įtaką triukšmo sklidimui šiuo atveju darys iki 3 m aukščio dirvožemio pylimai, dangos gruntų ir gavybos pakopų šlaitai, kurie įtraukti į triukšmo skaičiavimus atitinkamai pagal darbų etapą. Kiti papildomi garso slopinimo efektai nebepriimami skaičiavimams, nes jie nebėra tokie akivaizdūs ir galintys reikšmingai prislopinti garso sklaidą.

Bendrasis svertinis (ekvivalentinis) garso slėgio lygio sumažėjimas apskaičiuojamas įvertinant

garso slėgio lygį pagal formulę {1}, jo sumažėjimą pagal formulę {2}, kiekvienam triukšmo šaltiniui ir kiekvienai garso bangų oktavai, apjungiant visų šaltinių ir visus triukšmo gesinimo faktorius pagal formulę:

dB


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

72

kur, n – triukšmo šaltinių skaičius; j – indeksas, išreiškiantis aštuonių standartinių garso bangų oktavų vidurkių dažnius nuo 63

Hz iki 8 kHz; Af - korekcija (dėl žmogaus klausos ypatumų) pagal atskiras oktavas, paimama iš standarto

IEC 651:1979.

Ilgo laikotarpio vidurkinis ekvivalentinis triukšmo garso lygis apskaičiuojamas įvertinant meteorologines vietovės sąlygas pagal formulę:

LAT (LT) = LAT (DW) - Cmet {11}

kur, Cmet – meteorologinių sąlygų korekcija.

Darnusis Lietuvos standartas LST ISO 9613-2:2004 en nurodo, kad meteorologinių sąlygų korekcija nedideliais atstumais Cmet yra lygi nuliui, kai šaltinio ir priėmėjo aukščių suma metrais padauginta iš 10 yra mažesnė nei atstumo tarp jų projekcija į horizontalią plokštumą.

Petrašiūnų II dolomito karjere triukšmo šaltinių aukštis yra 2,5 m virš žemės paviršiaus,

priėmėjo – apie 1,5 m virš žemės paviršiaus. Šių aukščių suma padauginta iš 10 yra lygi 40 m. Tai reiškia, kad iki 40 m triukšmo lygis nekinta dėl meteorologinių sąlygų įtakos. Esant dideliems atstumams jis reikšmingesnis tiktai esant dideliems triukšmo šaltinio ir priėmėjo aukščiams.

Garso lygio apskaičiavimo formulė {1} pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en yra

skirta pačiam didžiausiam triukšmo lygiui įvertinti, kai meteorologinės garso sklidimo sąlygos yra pačios palankiausios. Pateiktuose skaičiavimuose papildomas garso slopimas dėl jo sklidimui nepalankių sąlygų (pvz., prieš vėją) yra ignoruojamas. Tokiu atveju skaičiavimų rezultatai yra pateikiami pačiomis geriausiomis garso sklidimui meteorologinėmis sąlygomis. Realiu atveju garso lygis pas priėmėją bus žemesnis keletu decibelų, nei apskaičiuota.

Pagal kasybos darbų technologiją, darbai karjere prasideda nuo dirvožemio sluoksnio

nuėmimo. Tuo metu darbus atlieka vien tiktai buldozeris, kurio darbo vieta nėra izoliuota nuo artimiausios sodybos. Buldozeris link artimiausios sodybos gyvenamosios aplinkos (žemės sklypo) pylimo formavimo metu priartės iki 195 m. Skaičiavimai atliekami nuo galingesnio buldozerio skleidžiančio didesnį triukšmą. Skaičiavimų rezultatai pateikiami 4.9 lentelėje.

Rodikliai Garso bangų dažnis, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000

Šaltinio triukšmo slėgio lygis, L fT 77 86 75 75 82 80 73 67

A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1

Slopimas dėl geometrinės sklaidos, Adiv 33.80 33.80 33.80 33.80 33.80 33.80 33.80 33.80

Atmosferos absorbcija, Aatm 0.02 0.08 0.20 0.37 0.72 1.89 6.40 22.82

Slopinimas dėl žemės paviršiaus efekto, Agr 4.42 4.42 4.42 4.42 4.42 4.42 4.42 4.42

Slopinimas dėl barjero poveikio, Abar 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Atstojamasis triukšmo lygis pas priėmėją, dB 12.56 31.60 27.98 33.21 43.06 41.09 29.38 7.06Tarpinis skaičiavimas (vienas šaltinis) 18.03 1445.97 628.72 2093.67 20221.27 12847.20 867.68 5.09

4.9 lentelė

Maksimalus buldozerio skleidžiamo triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, esančioje už 195 m, apsauginio pylimo formavimo metu

Oktavos

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 45.81


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

73

Šie skaičiavimai rodo, kad buldozeriui dirbant telkinio pakraštyje ir formuojant dirvožemio

pylimą, triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje bus per 9 dB(A) žemesnis už leidžiamus 55 dB(A). Skaičiuoti koks bus triukšmo lygis tolimesnėse sodyboje nebetenka prasmės.

Vėlesni nuodangos darbai jau vyksta už suformuoto dirvožemio pylimo. Tada krautuvais ir elektriniu ekskavatoriumi bus kasami nuodangos gruntai (priesmėlis ir priemolis) ir kraunami į karjerinius sunkvežimius. Šiuo metu netoli vienas kito dirba tiktai du mechanizmai: krautuvas/ekskavatorius ir sunkvežimis. Šie mechanizmai dirba dangos pakopos apačioje, kurios aukštis vidutiniškai sudaro 2 – 3 m, o ties artimiausia sodyba 4 m, tačiau skaičiavimuose priimama 2 m aukščio dangos gruntų pakopa. Garso sklaidos skaičiavimų, pagal standartą LST ISO 9613-2:2004 en rezultatai pateikiami 4.10 – 4.12 lentelėse, dirbant skirtingiems kasybos mechanizmams. Jie liudija, kad esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms, netgi visiems galimiems triukšmo šaltiniams dirbant vienu metu pačiame artimiausiame link sodybos karjero pakraštyje, ekvivalentinis triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje bus tarp 39,11 – 40,46 dB(A). Tai daug mažiau už leidžiamą higienos normoje.



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1




Slopinimas dėl barjero poveikio, Abar 6.18 7.23 8.79 10.84 13.28 15.97 18.82 21.74Atstojamasis triukšmo lygis pas priėmėją, dB 20.49 21.48 26.29 23.44 22.82 18.03 7.02 -22.90Tarpinis skaičiavimas (vienas šaltinis) 111.92 140.48 425.22 220.85 191.26 63.58 5.04 0.01


A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1





30.64

Oktavos

Maksimalus suminis kasybos mechanizmų skleidžiamo triukšmo lygio artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, kasant dangos gruntus ir pakraunant juos į sunkvežimius pervežimui, kai šie mechanizmai

išsidėstę karjero pakraštyje, apskaičiavimas

Karjerinis sunkvežimis Belaz-7540


4.10 lentelė

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A)

39.11


Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A)


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

74



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 38.45Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A)

4.11 lentelė



Oktavos



40.11



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1





Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 36.14Karjerinis sunkvežimis Belaz-7540

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 38.45Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A) 40.46

4.12 lentelė



Oktavos

Krautuvas CAT 988K


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

75

Nuėmus dangos gruntus, dolomitinės žaliavos gavybos darbai jau vyks ribojant triukšmo

sklaidą dirvožemio pylimui, dangos gruntų ir gavybos pakopų šlaitams. Vykdant dolomito kasybą, skaičiavimuose priimama, kad mechanizmai dirbs už 3 m aukščio dirvožemio pylimo, 2 m aukščio nuodangos ir 4 m aukščio gavybos pakopos šlaitų. Dolomitinė žaliava bus kasama tais pačiais mechanizmais naudojamais ir nuodangos darbuose, tik žaliavą apdirbimui perveš didesnės keliamosios galios karjeriniai sunkvežimiai. Triukšmo skaičiavimuose priimamas tas pats scenarijus, kada netoli vienas kito dirba tiktai du mechanizmai: krautuvas/ekskavatorius ir karjerinis sunkvežimis. Garso sklaidos skaičiavimų rezultatai pateikiami 4.13 – 4.15 lentelėse. Pagal skaičiavimų rezultatus gauname, kad ekvivalentinis triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje bus tarp 34,94 – 36,05 dB(A). Tai daug mažiau už leidžiamą higienos normoje. Toks triukšmo lygis daugiau bus artimas foninei 35 dB(A) reikšmei.



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1





Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A)


4.13 lentelė

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A)

34.94

25.79

Oktavos

Maksimalus suminis kasybos mechanizmų skleidžiamo triukšmo lygio artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, kasant dolomitą ir pakraunant j į į sunkvežimius pervežimui, kai šie mechanizmai išsidėstę

karjero pakraštyje, apskaičiavimas



Karjere dar dirbs elektra varomas ekskavatorius EKG-5, kurio skleidžiamas triukšmas daug

mažesnis už dyzeliniu varikliu varomų krautuvų, todėl skaičiavimai jam dirbant nėra atskirai pateikiami.

Skaičiavimai rodo, kad triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje (ties artimiausios sodybos žemės sklypu) visais darbų etapais bus ženkliai mažesnis už leistiną higienos normoje. Esant tokiems skaičiavimų rezultatams, triukšmo lygių izolinijų planai nėra būtini. Atlikti standartu numatyti skaičiavimai, netgi prie pačių nepalankiausių sąlygų rodo neaukštą triukšmo lygį, nepavojingą gyventojų sveikatai. Artimiausių sodybų gyventojai girdės karjere dirbančius mechanizmus, tačiau jų sveikatai pasiekiantis triukšmas neturės neigiamo poveikio.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

76



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1


Atmosferos absorbcija, Aatm 0.02 0.09 0.22 0.42 0.81 2.13 7.22 25.74Slopinimas dėl žemės paviršiaus efekto, Agr 4.47 4.47 4.47 4.47 4.47 4.47 4.47 4.47



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1





35.73

4.14 lentelė



Oktavos


Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 30.02Karjerinis sunkvežimis Belaz-75450

Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 34.38Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A)



A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






A f pataisos, dB -26.2 -16.1 -8.6 -3.2 0 1.2 1 1.1






Ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas priėmėją, dB(A) 34.38Suminis ekvivalentinis (svertinis) garso lygis pas pri ėmėją, dB(A) 36.05

4.15 lentelė



Oktavos

Krautuvas CAT 988K



U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

77

4.9.1.9. Dirvožemio ir vandens tarša

Nuimtas dirvožemis bus kaupiamas vidiniuose telkinio sandėliuose ir aplink kasamą plotą, o po to, rekultivuojant pažeistus plotus bus atkurtas arba tiesiogiai išvežamas į rekultivuojamus plotus. Ilgesniam laikui pylimuose ar sandėliuose sukauptas dirvožemis yra apsėjamas žolių mišiniu. Tai apsaugoja jį nuo defliacijos. Konkrečios priemonės bus numatytos ruošiant telkinio naudojimo planą.

Vertinamą plotą pagrinde supa žemės ir miškų ūkio paskirties žemė. Karjero veikloje

išsiskiriančios negausios dolomito dulkės yra natūrali medžiaga dirvų kalkinimui, o dirvožemį teršiančios medžiagos nebus išskiriamos, todėl nereikalingi žemės ūkio veiklos apribojimai dėl planuojamos veiklos. Karjero veikloje nesusidarys gamybinių atliekų, kurios terštų dirvožemį.

iš karjero ir toliau bus perpumpuojamas tik nuskaidrėjęs natūralus gruntinis ir atmosferos

kritulių vanduo. Cheminės vandens taršos karjere nėra, todėl jis nepakeis paviršinio vandens kokybės. Dėl požeminio vandens tekėjimo į karjerą nėra netgi teorinės galimybės, kad būtų užterštas požeminis vanduo.

Geriamas vanduo darbininkams AB „Dolomitas“ karjere bus tiekiamas iš bazės plastmasinėje

taroje. Dolomito gavybos įtaka gruntinio vandens kokybei išsamiau išanalizuota poveikio aplinkai

vertinimo ataskaitos 4.1 skyriuje – vanduo, kur gavybos įtaka nagrinėjama ne vien gruntinio vandens horizontui, bet ir sluoksniniams bei paviršiniams vandenims, aptariamas visos hidraulinės sistemos galimas rėžimo pakitimas ir įtaka ne vien gamtinių sistemų režimui, bet ir gyventojų apsirūpinimui vandeniu bei vandens kokybe.

4.9.1.10. Psicho-socialinis poveikis ir gyventojų nepasitenkinimas

Planuojamos ūkinės veiklos poveikis apylinkių gyventojams gali būti neigiamas ir teigiamas,

tačiau apibendrinus įtaka psicho-socialiniams veiksniams, įgyjant planuojamos ūkinės veiklos užsakovams parankų žaliavos šaltinį ūkinei veiklai tęsti ir darbo vietoms išsaugoti arba naujoms sukurti bus teigiamas. Tradiciškai dolomito gavyboje ir perdirbime dirba nemaža dalis vietos gyventojų.

Poveikis aplinkos estetiniam vaizdui bus nežymus, nes planuojama ūkinė veikla nebus nauja,

įprastinė vietos gyventojams. Apylinkių gyventojai seniai mato dolomito karjeruose vykdomą veiklą, daugelis jų dirba bendrovėje, taigi planuojama veikla nebus netikėta. Aplinkiniai gyventojai dėl greta esančio karjero veiklos skundų valdžios institucijoms nereiškė, todėl manytina, kad ši veikla gali būti draugiška aplinkiniams gyventojams, jei bus įgyvendinamos neigiamą poveikį mažinančios ir teigiamą poveikį stiprinančios priemonės.

Būtina informuoti gyventojus ir akcentuoti, kad įmonė ir toliau stebės sluoksninio vandens

lygio kitimą ir reikalui esant įsipareigoja išgręžti gilesnius gręžinius buitiniam vandeniui tiekti. Tai nuramins gyventojus ir suteiks jiems pasitikėjimą įmonės veikla.

Neigiamas psicho-socialinis poveikis gali kilti dėl intensyvesnės kaimynystėje vykstančios

ūkinės veiklos – intensyvesnio eismo, palaipsniui besikeičiančio kraštovaizdžio. Net jei apylinkių gyventojai dar nėra pripratę prie dolomito gavybos veiklos, tikėtina, kad palaipsniui dolomito


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

78

gavybos frontui judant į naujus plotus žmonės pripras prie besikeičiančios aplinkos ir nejaus psichologinės įtampos ir diskomforto.

Apibendrinta sveikatai įtaką darančių veiksnių ir rizikos grupių analizė pateikiama 4.16 ir

4.17 lentelėse.

4.9.1.11. Profesinė rizika

Profesinė rizika dėl dulkių siejama su pneumokoniozės išsivystymu. Tai susirgimas primenantis plaučių sklerozę bei lėtinį bronchitą. Labiausiai paplitusi pneumokoniozių forma yra silikozė, išsivystanti, kai dulkėse yra daugiau nei 10 % laisvo silicio dioksido. Plaučiuose susiformuoja 1 – 4 mm daugybiniai silikoziniai mazgeliai. Pradžioje dirbantieji skundžiasi skausmais krūtinės ląstoje, dažniausiai tarpumentės ir pažastų srityje, kosuliu, dusuliu dirbant. Vėlyviausiose stadijose gali išsivystyti plaučių ir širdies nepakankamumas. Pneumokoniozės dirbantiesiems išsivysto per 10 – 15 metų, kai dulkių koncentracija darbo ore viršija leistinas higienos norma vertes ir nesilaikoma darbo saugos reikalavimų. Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ yra nustačius dulkių ilgalaikio poveikio ribinę vertę – 10 mg /m3 [45].

Rizikai dėl nepalankaus dulkių poveikio išvengti būtinos šios priemonės: 1. Darbo procesų automatizavimas, distancinis valdymas. 2. Darbuotojams naudoti asmenines apsaugos priemones (audeklo kaukes, respiratorius, apsauginius drabužius, akinius), reguliariai tikrinti sveikatą. 3. Dulkėtoje aplinkoje kontraindikuotina dirbti sergantiems subatrofiniais ir trofiniais viršutinių kvėpavimo takų susirgimais, chroniniu bronchitu ir pneumonija, bronchine astma, lėtiniais konjunktyvitais, keratinais, lėtinėmis recidyvuojančiomis odos ligomis, alerginiais susirgimais.

Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį AB „Dolomitas“ darbuotojams numatomi

galimi šie profesinės rizikos veiksniai: kasyba ties aukštais šlaitais, uolienų griūtis nuo aukšto šlaito, neatsargus sprogstamųjų medžiagų transportavimas ir naudojimas (šią paslaugą atlieka specializuota įmonė, todėl šio proceso poveikis visuomenės sveikatai ir darbuotojams nenagrinėjamas, nes procesas analogiškas jau veikiančiam daugelį metų, kuris neiššaukia jokių pasekmių), seisminis poveikis, smogiamosios bangos poveikis, uolienos gabalų išmetimai ir transporto eismas (8.1 lentelė). Detalesnis profesinės rizikos vertinimas įmonėje jau yra atliktas. Įmonė ir toliau naudos tą pačią techniką ir tuos pačius procesus.

Gavus leidimą eksploatuoti praplečiamą plotą, vadovaujantis profesinės rizikos nuostatais,

bus patikslintas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos priemonių planas.

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

79

4.16 lentelė

Poveikis sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas (-)1 2 3 4 5 6 7

1. Elgsenos ir gyvensenos veiksniai Karjero eksploatavimas

1.1. Mitybos įpročiai Karjero eksploatavimas –1.2. Alkoholio vartojimas Karjero eksploatavimas –1.3. Rūkymas Karjero eksploatavimas –1.4. Narkotinių bei psichotropinių vaistų vartojimas

Karjero eksploatavimas–

1.5. Lošimas Karjero eksploatavimas –1.6. Fizinis aktyvumas Karjero eksploatavimas –1.7. Saugus seksas Karjero eksploatavimas –1.8. Kita Karjero eksploatavimas –

2. Fizinės aplinkos veiksniai Karjero eksploatavimas

2.1. Oro kokybė

Karjero eksploatavimas, mobilūs karjero mechanizmai, sprogdinimo darbai

KD10, COx, CxHx, NOx, SO2

–

Veikiant mechanizmams tarša nežymiai padidės, bet neviršys HN.

Kelių laistymas sausros metu.

Tarša iš mechanizmų vidaus degimo variklių.

2.2. Vandens kokybė Karjero eksploatavimas –2.3. Maisto kokybė Karjero eksploatavimas –

2.4. Dirvožemis


KD10, COx, CxHx, NOx, SO2

–

Vykstant kasybai tarša gali labai nežymiai padidėti, bet neviršys HN.

Dirvožemio sustūmimas į pylimą ir sandėlius juos apsėjant žole

2.5. Spinduliuotė Karjero eksploatavimas –

Sveikatai darantys įtaką veiksniaiVeiklos rūšis ar

priemonės, taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką veiksniams

Nagrinėjamų rodiklių prognozuojami

pokyčiai

Komentarai ir pastabos

Galimybės sumažinti (panaikinti) neigiamą

poveikį

Ūkinės veiklos poveikis (tiesioginis ir netiesioginis) sveikatai darantiems įtaką veiksniams

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

80

4.16 lentelės tęsinys1 2 3 4 5 6 7

2.6. Triukšmas


Iki 45,81 dB(A), kai leidžiamas pagal HN 55 dB(A) ir 102 dB(A) momentinis dėl sprogimo, kai leistinas 110 dB(A)

–

Mažės tolstant mecjanizmams nuo telkinio pakraščio ir dirbant giliame karjere

Dirvožemio pylimo iki 3 m aukščio sustūmimas karjero pakraščiuose, mechanizmų darbo aikštelių įrengimas karjero dugne už dangos gruntų ir dolomito klodo gavybos šlaitų

Galimas didžiausias triukšmas truks tik vieną pamainą.

2.7. Būsto sąlygos Karjero eksploatavimas –

2.8. Sauga

2.9. Susisiekimas

2.10. Teritorijų planavimas Karjero eksploatavimas –2.11. Atliekų tvarkymas Karjero eksploatavimas –2.12. Energijos panaudojimas Karjero eksploatavimas –2.13. Nelaimingų atsitikimų rizika Karjero eksploatavimas –2.14. Pasyvus rūkymas Karjero eksploatavimas –2.15. Kita Karjero eksploatavimas –

3. Socialiniai ekonominiai veiksniai Karjero eksploatavimas

3.1. Kultūra Karjero eksploatavimas –3.2. Diskriminacija Karjero eksploatavimas –3.3. Nuosavybė Karjero eksploatavimas –3.4. Pajamos Karjero eksploatavimas Uždarbis + Padidės

3.5. Išsilavinimo galimybės Karjero eksploatavimas Uždarbis + PadidėsEsant didesnėms pajamoms išsilavimimo galimybės gerėja

3.6. Užimtumas, darbo rinka, darbo galimybės

Karjero eksploatavimas Darbo vietos + Padidės

–Karjero eksploatavimas

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

81


3.7. Nusikalstamumas Karjero eksploatavimasUžimtumas, stabilios pajamos

+ Sumažės

Esant stabilioms pajamoms ir turint pastovų darbą nusikalstamumas mažėja

3.8. Laisvalaikis, poilsis Karjero eksploatavimasSuformuoti baseinai

+ PagerėsRekultivavus karjerą bus sukurta tinkanti rekreacijai aplinka

3.9. Judėjimo galimybės Karjero eksploatavimasUžimtumas, stabilios pajamos

+ PagerėsEsant stabilioms pajamoms judėjimo galimybės gerėja

3.10. Socialinė parama (socialiniai kontaktai ir gerovė, sauga)

Karjero eksploatavimasStabili įmonių veikla

+ Pagerės

Įmonei turint pastovų žaliavos šaltinį gautų pajamų dalis skiriama socialinei paramai, taip pat ir mokesčių dalis nukreipiama šiems tikslams

3.11. Visuomeninis, kultūrinis, dvasinis bendravimas

Karjero eksploatavimas –

3.12. Migracija Karjero eksploatavimasUžimtumas, stabilios pajamos

+ SumažėsTurint darbą migruoti nereika

3.13. Šeimos sudėtis Karjero eksploatavimasUžimtumas, stabilios pajamos

+ Padidės

Esant stabilioms pajamoms sudaromos prielaidos gimstamumui didėti

3.14. Kita Karjero eksploatavimas –

4. Profesinės rizikos veiksniai Įvertinti įmonių saugos ir sveikatos būkl ės pase bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijospriemonių plane

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

82


5. Psichologiniai veiksniai Karjero eksploatavimas

5.1. Estetinis vaizdas Karjero eksploatavimasGamtinės aplinkos kitimas

-(+)Gamtinė aplinka kisplečiantis karjerui

Izoliuoti karjerą nuo aplinkos dirvožemio pylimu, spartinti rekultivavimą

5.2. Suprantamumas Karjero eksploatavimas –5.3. Sugebėjimas valdyti situaciją Karjero eksploatavimas –5.4. Prasmingumas Karjero eksploatavimas –5.5. Galimi konfliktai Karjero eksploatavimas –

6. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos

Karjero eksploatavimas

6.1. Priimtinumas Karjero eksploatavimas –6.2. Tinkamumas Karjero eksploatavimas –6.3. Tęstinumas Karjero eksploatavimas –6.4. Veiksmingumas Karjero eksploatavimas –6.5. Sauga Karjero eksploatavimas –6.6. Prieinamumas Karjero eksploatavimas –6.7. Kokybė Karjero eksploatavimas –6.8. Pagalba sau Karjero eksploatavimas –7. Kita (nurodyti) Karjero eksploatavimas –

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

83

4.17 lentelė

Poveikis:

teigiamas (+) neigiamas (-)

1 2 3 4 5

1. Veiklos poveikio zonoje esančios visuomenės grupės (vietos populiacija)

Karjero eksploatavimasAplink esamą karjerą ir plečiamą plotą teritorija

retai gyvenama.

Šiai socialinei grupei planuojama ūkinė veikla neturi įtakos.

2. Darbuotojai Karjero eksploatavimas Apie 150 -Būtinos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ir teigiamą poveikį stiprinančios priemonės pagal įmonės atliktą darbų rizikos vertinimą. Veikla tęstina pagal atliktą vertinimą

3. Veiklos produktų vartotojai Kelių tiesimas, betono ir asfaltbetonio gamyba, statyba

Neapskaičiuojamas Neaktualu

4. Mažas pajamas turintys asmenys Karjero eksploatavimas Nežinomas Šiai socialinei grupei ūkinė veikla nedarys jokios įtakos

5. Bedarbiai Karjero eksploatavimas Nežinomas + Bus išlaikomos esamos darbo vietos ir kuriamos naujos

6. Etninės grupės Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

7. Sergantys tam tikromis ligomis (lėtinėmis priklausomybės ligomis ir pan.)

Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

8. Neįgalieji Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

9. Vieniši asmenys Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

10. Prieglobsčio ieškantys ir emigrantai, pabėgėliai


11. Benamiai Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

12. Kitos populiacijos grupės (areštuotieji, specialių profesijų asmenys, atliekantys sunkų fizinį darbą ir pan.)


13. Kitos grupės (pavieniai asmenys) Karjero eksploatavimas Nežinomas Neaktualu

Ūkinės veiklos galimas poveikis visuomenės grupėms

Visuomenės grupės Komentarai ir pastabosGrupės dydis (asmenų

skaičius)

Veiklos rūšys ar priemonės, taršos

šaltiniai


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

84

4.9.1.12. Naudoti poveikio visuomenės sveikatos vertinimo metodai bei jų netikslumai

1. Mokslinės literatūros apžvalga, epidemiologinių tyrimų duomenys. 2. Teršalų sklaidos skaičiavimai lyginami su anksčiau veikiančiame karjere atliktu oro taršos

modeliavimu, pasitelkiant ISC-AEROMOD modelį. 3. Karjero šlaitų, atstumo, oro absorbcijos, grunto paviršiaus įtaka triukšmo lygio mažėjimui

apskaičiuota pagal standartą LST ISO 9613-2:2004 en, pagal visas mechanizmų skleidžiamo triukšmo oktavas, įvedus pataisas dėl atskirų dažnių garso bangų jautrumo žmogaus klausai (vadinamasis „A-weigting“, t.y. ekvivalentinis triukšmas, naudojant A tipo svertinius koeficientus).

Netikslumai: Oro ir triukšmo tarša iš karjero, nutolusio pakankamai toli nuo pavienių sodybų, yra itin menka, ji įvertinta pačiomis blogiausiomis meteorologinėmis sąlygomis, todėl paklaida yra gyventojų naudai.

Išvados. 1. Pagrindinis nepalankus aplinkos oro teršalas yra dulkės, kurių aukščiausios

koncentracijos gali susidaryti sprogdinant dolomito klodą. Poveikis yra momentinis, retai pasikartojantis (3-4 kartai per mėnesį). Transporto keliamos dulkės randasi tiktai sausros metu, karjero viduje. Jos gesinamos laistant kelius ir tarša dėl transporto nebus reikšminga.

2. Dulkių koncentracijų sklaidos skaičiavimais numatoma, kad prie artimiausių gyvenamųjų pastatų jų koncentracijos neviršys leistinų verčių gyvenamosios aplinkos orui.

3. Triukšmas iš mobilių šaltinių neviršys leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje. 4. Sprogdinimo metu aplinkiniai gyventojai girdės garsą, kuris neviršys leistino

maksimalaus garso lygio ir nesukels klausos pažeidimų. Būtina užtikrinti sprogdinimo darbų saugą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2003-12-24 Nr. A1-216 patvirtintus „Sprogdinimo darbų saugos reikalavimus“

5. Artimiausių sodybų gyventojų nepasitenkinimo dėl aplinkos estetinio vaizdo sudarkymo neturėtų kilti. Iškastą Petrašiūnų II dolomito telkinį numatoma rekultivuoti kompleksiškai, atsižvelgiant į specialiai 2010 metais Kauno technologijos universiteto „Kraštotvarkos centras“ parengtą ir Pakruojo rajono savivaldybės tarybos patvirtintą dolomito telkinio „Petrašiūnai II“ kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą [16].

6. Sausinant karjerą galimas gėrimui vartojamo vandens horizonto lygio žemėjimas, dėl ko gali sumažėti vandens šuliniuose ar gręžiniuose. Būtinas pastovus vandens lygio stebėjimas (kas šiuo metu ir vykdoma) ir nustačius vandens trūkumo kompensavimas (gręžiniai į gilesnius vandens horizontus).

7. Darbus vykdyti pagal įmonėje parengtą profesinės rizikos vertinimą šiuo metu eksploatuojamame karjere, o plečiantis karjerui poreikiui esant jį koreguoti.


Apibendrinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai pagal triukšmo, išmetamųjų dujų, oro taršos kietosiomis dalelėmis, psichoemocinį poveikį ir atsižvelgiant į numatomas poveikį mažinančias priemones, galima teigti, kad dolomito gavybos praplėtimas (pratęsimas) Petrašiūnų II telkinyje, neturės apčiuopiamos įtakos visuomenės sveikatai.

4.9.3. Poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės

Vykdant dolomito gavybą, mechanizmų skleidžiamą triukšmą vidutiniškai ribos per 10 – 11 m aukščio barjeras, kuris susideda iš 3 m aukščio dirvožemio pylimo, 2 – 3 m nuodangos pakopos bei nepilnai 5 m gavybos pakopos šlaitų. Visa kasimo technika dirbs gavybos pakopos apačioje. Toliau bus naudojami tie patys pakankamai nauji ir našūs kasybos mechanizmai. Numatomų priemonių pilnai pakaks lygumoje esantį karjerą izoliuoti nuo aplinkinių gyventojų.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

85

5. TARPVALSTYBINIS POVEIKIS

Karjeras yra šiaurinėje Lietuvos dalyje. Artimiausia užsienio valstybė yra Latvija, kurios siena yra už 29 km į šiaurės rytus nuo Petrašiūnų II dolomito telkinio planuojamo praplėsti ploto. Esant tokiam atstumui, kasybos procesas jokios įtakos kaimyninės valstybės teritorijai negali turėti, todėl ataskaitoje šie klausimai nėra išsamiau nagrinėjami.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

86

6. ALTERNATYV Ų ANALIZ Ė

Vietos parinkimo alternatyvos. Alternatyvių vietų nėra, nes numatoma tęsti naudingųjų iškasenų gavybą Petrašiūnų II dolomito telkinyje (1.1 – 1.7 pav., 1 – 7 grafiniai priedai). Tai viena iš ūkinės veiklos rūšių, kuri glaudžiai .susijusi su konkrečia teritorija. Tai pažymėta ir LR Aplinkos ministerijos išleistame leidinyje – „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovas“, kalbant apie vietos alternatyvas [9]. Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinys yra unikalus gamtos objektas, susiformavęs tik esant itin palankioms geologinėms sąlygoms ir kitoje vietoje jo nėra. Todėl vietos pasirinkimas naudingosioms iškasenoms kasti nepriklauso nuo subjekto norų ar planų. Paties naudingųjų iškasenų telkinio naudojimą labiausiai sąlygoja jo geologinė sąranga ir ekonominė padėtis. Greta telkinio jau nuo seno yra veikianti dolomitinės skaldos gamykla, o pačiame telkinyje papildomai įrengtos 4 žaliavos perdirbimo linijos. Visos per pusę amžiaus sukurtos pramoninės infrastruktūros perkėlimas į kitą vietą būtų nesuvokiamas ir neracionalus sprendimas gamtosauginiu, ekonominiu, socialiniu ir kitais aspektais. Svarbiausias naudingųjų iškasenų kasybos principas yra racionalus jų naudojimas. Įsisavinant išteklius esančius praplečiamoje rytinėje telkinio dalyje šioje vietoje būtų pilnai išeksploatuotas telkinys, nes toliau į rytus naudingasis dolomito klodas plonėja ir išsipleišėja ir nebėra tinkamas kaip žaliava galutinės produkcijos gamybai (1 – 4 grafiniai priedai). Tuo tarpu į vakarus naudingasis klodas sparčiai gelmėja. Įsisavinant praplečiamą telkinio plotą telkinys būtų kur kas racionaliau išeksploatuotas nei gavybą toliau tęsiant pietų kryptimi, suteikto kasybos sklypo ribose. Praplėtus gavybą į rytus iškastą žaliavą apdirbtų esamos gamybinės linijos.

Planuojamas praplėsti Petrašiūnų II dolomito telkinio plotas patenka į 9 žemės sklypus (Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:27, 6501/0008:29, 6501/0008:39, 6501/0008:100, 6501/0008:123, 6501/0008:170, 6543/0011:282, 6501/0008:525, 6501/0008:526), kurių dauguma, išskyrus du (Kadastriniai žemės skl. Nr. 6501/0008:123, 6543/0011:282) priklauso AB „Dolomitas“ (3 – 4 tekstiniai priedai). Gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą telkinio dalies naudojimui, žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis naudojimo planu bus keičiama į kitą, numatant naudojimo būdą kasybos laikotarpiui – naudingųjų iškasenų teritorijos.

Dalis nagrinėjamo ploto (apie 60,9 ha), išsidėsčiusio viename miškų ūkio paskirties žemės

sklype (Kadastrinis žemės skl. Nr. 6543/0011:282) patenka į miškų žemę. Rengiant telkinio naudojimo planą ši telkinio dalis patenkanti į miško žemę bus atskirta nuo viso miškų ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant naują žemės sklypą. Pagal LR Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671) II skyriaus, 11 straipsnio, 4 punktą miško žemėje galimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimas ir naudojimas, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas [12]. Dar šiame dokumentų rengimo etapo metu, PAV dokumentų rengėjas išsamiai išanalizavo galimybę kasti dolomito išteklius ne miško žemėje. Vadovaujantis paminėta miškų įstatymo nuostata, buvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu pateikti visų nenaudojamų detaliai išžvalgytų dolomito telkinių sąrašą, kurie yra Pakruojo rajono savivaldybėje ne miško žemėje. Išanalizavus Lietuvos geologijos tarnybos prie AM 2016-12-01 d. gautą raštą Nr. (7)-1.7-4399, aiškiai matyti, kad nėra kitos galimybės dolomito kasybai ne miško žemėje (15 tekstinis priedas). Tad remiantis minėta miškų įstatymo išimtine nuostata, naudingųjų išteklių gavyba šioje vietoje yra leistina.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

87

Nulinė alternatyva. Nepradėjus telkinio praplėtimo rytų kryptimi, planuojamame plote toliau vyktų natūrali gamtinė sukcesija. Pievos ir laukai užaugtų savaiminio užsisėjimo krūmais medžiais. Gamta palaipsniui grįžtų į pirminę būseną. Šioje vietoje įsigalėtų mišrūs lapuočių miškai, kurie šiuo metu miško žemėje yra reguliariai kertami pasiekę savo ūkinę brandą.

Socialinė alternatyva. Neįsisavinus Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto pats

telkinys būtų neracionaliai išeksploatuotas. Dolomito gavybos frontą nuo veikiančios kasavietės reikėtų iš karto tęsti pietų kryptimi turimo kasybos sklypo ribose, tuo pačiu užkonservuojant išteklius rytinėje (praplečiamoje) telkinio dalyje (1.2 pav.). Šiuo metu, pagal esamą dolomito perdirbimo linijų ir gamyklos išsidėstymą praplečiamos dalies įsisavinimas tuo pačiu būtų naudingas gamtosauginiu ir ekonominiu aspektu. Iškastą žaliavą iš praplečiamo ploto apdirbtų tos pačios karjere veikiančios gamybinės linijos. Vėlesnis praplečiamo ploto įsisavinimas, iškasus išteklius piečiau veikiančio karjero suteiktame kasybos sklype, būtų daug keblesnis ir kur kas sunkiau įmanomas. Plečiant gavybą iš karto pietų kryptimi būtų palaipsniui perkeliamos ir skaldos gamybos linijos, kad žaliavos perdirbimui nereiktų vežti dideliais atstumais. Nutolus gavybos frontui į pietus bei perkėlus esamas perdirbimo linijas vėl iš naujo jas statyti norimame praplėsti plote, kur plonesnis klodas ir prastesnė žaliavos kokybė, išsekus ištekliams pietinėje telkinio dalyje būtų labai neracionalu ekonomine prasme, o jų neperkėlus žaliavą apdirbimui vežti dideliu atstumu taip pat būtų neracionalu ir gamtosaugine prasme. Be to, ilgam laikui atsidėtų iškastų plotų rekulivavimas, nes tektų karjero dugnu pastoviai judėti technologiniam transportui ir nebūtų galima karjero dugne suformuoti vandens baseino.

Neįsisavinus Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto AB „Dolomitas“ paprasčiausiai prarastų šiuo metu parankų įsisavinti išteklių plotą ir didelė tikimybė, kad šis išteklių plotas bus užkonservuotas ir liks nepanaudotas ateityje. Tuo pačiu būtų neracionaliai įsisavintas pats Petrašiūnų II dolomito telkinys. Dėl šios priežasties nebūtų sumokėti ir mokesčiai už žemės gelmes ir kt., kurie būtų gauti eksploatuojant valstybei priklausančius išteklius praplečiamame plote.

Kaip jau anksčiau PAV ataskaitoje minėta, dolomito ištekliai Lietuvoje yra išsidėstę lokaliai

(didžioji jų dalis Pakruojo rajone), todėl labai juos svarbu naudoti racionaliai. Apsunkinant priėjimą prie išteklių, Petrašiūnų II dolomito telkinį eksploatuojanti įmonė palaipsniui bus priversta mažinti darbuotojų skaičių. Žinant faktą, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria tris – keturias darbo vietas aptarnaujančiame sektoriuje, Pakruojo rajonui grėstų labai rimta socialinė – ekonominė krizė. AB „Dolomitas“ yra viena didžiausių įmonių Pakruojo rajone, mokanti daug mokesčių, todėl tiek Pakruojo savivaldybė tiek valstybės biudžetas prarastų nemažai įplaukų.

Technologinės alternatyvos. Uolinių padermių sluoksniai, paprastai, dezintegruojami

sprogdinimu. Šiuo metu visuose Lietuvoje eksploatuojamuose dolomito ir klinties karjeruose naudojami sprogdinimo darbai. Sprogdinimo technologija paskutiniu metu labai patobulėjo, lyginant su sovietmečiu naudota. Sprogdinimo darbai tuo metu vyko vienu pliūpsniu, be uždelsėjų. Momentinė seisminio smūgio banga tuo atveju susidaro ženkliai didesnė, nei įdiegus naujas technologijas su uždelsėjais. Visada išlieka galimybė reguliuoti vienu metu sprogdinamo masyvo dydį. Artėjant prie sodybų, reikalui esant bus mažinami vienu metu sprogdinamų užtaisų kiekiai masyve, pereinama prie vienos gręžinių linijos arba prie pavienių gręžinių sprogdinimo. Kaip alternatyva sprogdinimo darbams, jei išryškės netikėtai neigiamas poveikis, klodo purenimui bus naudojamas specialius ekskavatorius su hidrauliniu plaktu. Tuo būdu, bus išvengta galimos žalos statiniams ir gyventojams. Technogeninei apkrovai sumažinti ir toliau bus naudojama ta pati, šiuo metu karjere naudojama naši, nauja, mažai aplinką teršianti kasybos technika, kuri grunto kiekio vienetui iškasti,


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

88

pervežti sunaudoja daug mažiau energijos. Telkinio nuodangos (nuimant dirvožemį), paviršiaus lyginimo, kelių tvarkymo ir kituose gruntų profiliavimo bei paskleidimo darbuose bus naudojami buldozeriai Liebherr PR 752 (242 kW/330 AG) ir Liebherr PR 756 (250 kW/340 AG) (6 – 7 tekstiniai priedai). Nuodangos, dolomito klodo kasimo ir rekultivavimo darbuose bus naudojamas ekskavatorius EKG-5 A (250 kW, kaušo talpa 5 m3) ir krautuvai Liebherr L 566 (190 kW/255 AG, kaušo talpa 4 m3), Liebherr L 586 (250 kW/335 AG, kaušo talpa 4 m3), CAT 988K (432 kW/580 AG, kaušo talpa 6,9 m3) (9 – 10 tekstiniai priedai). Dangos gruntų ir dolomitinės žaliavos transportavimo darbuose bus naudojami didelės keliamosios galios karjeriniai sunkvežimiai Belaz-7540 (309 kW/420 AG, keliamoji galia 30 t) ir Belaz-75450 (448 kW/600 AG, keliamoji galia 45 t) (11 – 12 tekstiniai priedai). Dolomito klodo ardymui neparankiose sprogdinimo darbams vietose bus naudojamas ekskavatorius Volvo EC480D (265 kW/360 AG) su specialiu hidrauliniu nagu (13 – 14 tekstiniai priedai). AB „Dolomitas“ dirba pakankamai nauji mechanizmai, o turimos technikos parkas yra nuolat atnaujinamas.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

89

7. MONITORINGAS

Karjere ir toliau bus sausinami gėlo geriamo vandens sluoksniai, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus bei Europos Sąjungos direktyvinių dokumentų nuostatas, karjere bus tęsiamas ūkio subjekto požeminio vandens lygio monitoringas. Iš požeminės hidrosferos dirbtinai yra išimamas tam tikras kiekis gėlo vandens, o tai yra kontroliuotinas dalykas. Planuojamame praplėsti Petrašiūnų II telkinyje, numatomas monitoringo sistemos išplėtimas ir stebėjimų vykdymo tęstinumas. Jau dabar veikiančiame karjere yra parengta ir patvirtinta požeminio vandens lygio monitoringo vykdymo programa 2015 – 2019 m. Požeminio vandens monitoringas ir toliau karjere bus vykdomas, o esamas tinklas išplėstas remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintais metodiniais reikalavimais [48].

Sprogdinimo darbų įtakai aplinkai ir statiniams vertinti karjere numatoma tęsti seisminį monitoringą. Jei šių stebėjimų pasėkoje, kasybos darbų frontui artėjant prie artimiausių kultūros vertybių, sodybų ar kitų statinių bus matomi požymiai, kad klodo sprogdinimas gali paveikti pastatus, numatoma alternatyva dolomito klodą iškasant hidrauliniu ekskavatoriumi su pleištiniu plaktu. Stebėjimų uždavinys ir yra užtikrinti, kad aplinkinių gyventojų ir visuomeniniai pastatai iš vis nenukentėtų nuo karjere vykdomų sprogdinimo darbų.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

90

8. RIZIKOS ANALIZ Ė IR JOS VERTINIMAS

Šis dokumentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu [49], Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu [1], Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 „Dėl Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo“ [50], Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“ [51], Bendrosiomis priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 [52]. Be to, dolomito karjeruose nebūna sukaupiama pavojingų medžiagų tiek, kad prilygtų nustatytam pirmam ribinių kiekių lygiui [51]. Todėl dolomito karjeruose pagal naudojimo projektą vykdoma veikla, jei nepažeidžiami darbų saugos ar saugaus eismo reikalavimai, negali sukelti jokių avarijų ar katastrofinių situacijų aplinkai. Tačiau pagal Aplinkos ministro 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367 patvirtintas „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijas R 41–02” dolomito karjeruose galima įžvelgti kelias potencialiai pavojingas operacijas: kasyba ties aukštais šlaitais, uolienų griūtis nuo aukšto šlaito, neatsargus sprogstamųjų medžiagų transportavimas ir naudojimas, seisminis poveikis, smogiamosios bangos poveikis, uolienos gabalų išmetimai ir transporto eismas [53]. Pagal šiuos principus ir vertinama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai rizika.

Dolomito karjere klodas pagrinde yra purenamas sprogdinimu būdu naudojant pramonines

sprogstamąsias emulsijas. Pastarosios bus saugomos už dolomito karjero ribų specialiai įrengtoje AB „Detonas“ šių medžiagų saugykloje. Jos atvežamos į karjerą tiktai gręžinių užpildymo sprogstamosiomis medžiagomis dieną ir tiktai pagal sprogdinimo darbų projektą reikalingas kiekis. Pastaroji įmonė jau daugiau nei 50 metų vykdo sprogdinimo darbus šiame karjere ir yra įdiegusi visas būtinas saugumui užtikrinti prevencines priemones.

Petrašiūnų II dolomito telkinyje vykdomos veiklos apibendrinta rizikos analizė pateikiama 8.1

lentelėje. Būtina pastebėti, kad nagrinėjamas objektas savaime nekelia jokios grėsmės aplinkai, dirbančiųjų ir aplinkinių gyventojų sveikatai ar nuosavybei, jei darbai vykdomi pagal parengtą telkinio išteklių naudojimo planą ir nepažeidžiant darbų ir eismo saugos normų bei reikalavimų. Įvertinti pažeidimų dažnį ar tikimybę nėra jokių galimybių, nes nėra jokio pagrindo iš anksto spėlioti kiek dažnai darbuotojai nukryps nuo minėtų reikalavimų. Vykdomų daugiau nei 50 metų darbų patirtis rodo, kad tokie atvejai seniau eksploatuojamame Petrašiūnų karjere itin reti. Netgi jei ir įvyktų koks nelaimingas atsitikimas įvykis (pvz.: krautuvo mašinistas pasikasa po aukštu šlaitu, tai dėl gruntų griūties gali būti apgadintas mechanizmas, nukentėti pats kaltasis asmuo, tačiau aplinkai ir kitiems darbuotojams nebus žalos). Analogiška situacija yra ir dėl eismo įvykių ar darbo su elektros energija varomais mechanizmais. Kiek sunkesni padariniai būtų jei dėl kokių nors pažeidimų sprogtų automobilis, kuris atveža sprogstamąsias medžiagas, gręžinių užtaisymo sprogmenimis metu arba priešlaikinio užtaisų sprogimo metu, kol sprogdintojai dar nėra pasitraukę saugiu atstumu. Neįmanoma vertinti objekto pavojingumo laipsnio pagal galimą darbuotojų nedrausmingumą ar aplaidumą. Apibendrinant galima teigti, kad dolomito karjerai nėra tokie objektai, kurie pagal savo pobūdį būtų potencialūs katastrofų ar ekstremalių situacijų židiniai.

Pe

trašiūnų II d

olo

mito

telkin

io p

rap

lečiam

o p

loto

įsisavin

imo

pla

nu

oja

mo

s veiklo

s po

veikio

ap

linka

i vertin

imo

ata

skaita

U A

B <

< G

J M a

g m

a >

> 2

0 1

7

91

žmonėms gamtainuosavy

bei

Karjeras KasimasŠlaitų stabilumas

Nuogriuvos, nuošliaužos

Kasimo technika

Nereikšmingos

Nereikšmingos

Nereikšmingos

Nereikšmingos

VidutiniškasVisiškai tikėtina

Nereikšmingas

Nepažeisti projektinius sprendimus ir darbų saugos reikalavimus

Sprogstamųjų medžiagų atvežimas

Sprogstamumas

Sprogimas

Transportas, vairuotojas

Reikšmingos

DidelėsNereikšmingos

Nereikšmingos

Jokio įspėjimo

Beveik neįmanoma

Nereikšmingas

Nepažeisti saugaus transportavimo taisykles

Gręžinių užtaisymas

Sprogstamumas

SprogimasSprogdintojas

Reikšmingos

DidelėsNereikšmingos

RibotosJokio įspėjimo

Beveik neįmanoma

Nereikšmingas

Darbus atlikti pagal projektą ir nepažeisti saugaus darbo taisyklių

Sprogdinimas

Sprogstamumas

Sprogimas

Karjero mechanizmai, žmonės

Nereikšmingos

Nereikšmingos

Nereikšmingos

Nereikšmingos

Jokio įspėjimo

Beveik neįmanoma

Nereikšmingas

Darbus atlikti pagal projektą ir nepažeisti saugaus darbo taisyklių

TransportasKrovinių gabenimas

Kinetinė judesio energija

Eismo įvykisAutomo-bilis

Ribotos RibotosNereikšmingos

Nereikšmingos

VidutiniškasVisiškai tikėtina

Nereikšmingas

Laikytis eismo taisyklių reikalavimų

8.1 lentelė

Rizikos analizės struktūra Petrašiūnų II praple čiamame dolomito telkinyje

Objektas OperacijaPavojingas veiksnys

Nelaimingo atsitikimo pobūdis

Pažeidžiami

objektai

Pasekmės pažeidžiam

iems objektams

Reikšmingumas

Sprogdinimo operacijos

Nelaimingo atsitikimo tikimybė

Svarba (rizikos

laipsnis)

Prevencinės priemonės

Nelaimingo atsitikimo

greitis


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

92

9. PROBLEMŲ APRAŠYMAS

Karjero poveikio aplinkai mastas nepriklauso nuo paimamo naudojimui telkinio ploto, kaip dabar numato planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Tai labiau gamtinių sąlygų (o ne ploto) ir kasybos intensyvumo funkcija. Karjere stacionarių taršos šaltinių nėra, o naudojami mechanizmai yra ne kas kitas kaip transporto priemonės, kurių leistina tarša yra reglamentuojama vienodai bet kokiame objekte (miestas, visuomeninis kelias ar statybos aikštelė). Aplinkai, taip pat ir poveikį visuomenės sveikatai, gali daryti tiktai karjere dirbantys mobilūs mechanizmai. Dažnai karjeras yra traktuojamas kaip stacionarus taršos šaltinis ir bandoma klaidingai taikyti teisės aktus, nors jame kaip minėta dirba mobilūs mechanizmai, labai panašūs ar analogiški naudojami statybose, žemės ūkyje. Nurodyti teisinių aktų ir sąvokų nesuderinamumai dažnai iššaukia dviprasmybes rengiant ir vertinant PAV ataskaitas. Tai stabdo proceso eigą, kai vidutyje proceso prasideda teisės aktų interpretacija.

Stacionarus šaltinis šiuo atveju bus tik AB ,,Dolomitas“ gamybinė bazė, kuri yra už praplečiamo ploto ribų. Įmonė jau turi senai išduotą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento TIPK leidimą. Nuo 1959 metų vykdoma dolomito kasyba iki šiol neturėjo reikšmingos įtakos aplinkai. Įsisavinant naują plotą, galimas tik nepagrįstas nepasitenkinimas ir prieštaravimai, klaidingai interpretuojant PAV ataskaitoje pateiktus faktus apie teritorijų planavimą, gyvąją gamtą, poveikį visuomenės sveikatai ir t.t


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

93

LITERAT ŪRA 1. Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas //

Valstybės žinios. 1996, Nr. 82-1965. Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 12 d. // Valstybės žinios. 2005, Nr. 84-3105.

2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2007-11-20, Nr. 119-4877.

3. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2006-01-17, Nr. 6-225.

4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2004-07-08, Nr. 106-3947.

5. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2004-09-02, Nr. 134-4878.

6. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-370 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2005-08-02, Nr. 93-3472.

7. Kli čius J., Čiūraitė K., 2016. Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio naujų plotų detalios žvalgybos ataskaita, Juliaus Kličiaus IĮ „Gelmių tyrimai“.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1042 „Dėl Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2008-10-21, Nr. 121-4619.

9. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 d. sprendimas Nr. T-106 "Dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-101 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ parengto Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo":

10. LR Aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. D1-624 „Dėl 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

11. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407 (Suvestinė redakcija nuo 2016-05-25).

12. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 su vėlesniais pakeitimais.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 d. nutarimas Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.

14. LR Aplinkos ministerija. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovas. Vilnius, 2009. 21-22 p.

15. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas // Valstybės žinios. 1994, Nr. 96-1872. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1131 „Dėl miško

žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“//Valstybės žinios. 2011, Nr. 120-5657.

17. Kauno technologijos universitetas „Kraštotvarkos centras“. Dolomito telkinio „Petrašiūnai II“ kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Kaunas, 2010.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

94

18. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. D1-239 „Dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo“//Valstybės žinios. 2008-05-22, Nr. 58-2184.

19. Juozapavičius G., Grencius E., Budrys R., Meškauskaitė E., Domaševičius A., Taraškevičienė I. 2008. Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio planuojamos naudoti dalies įsisavinimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, UAB „GJ Magma“.

20. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 89 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14-2000 ir LAND 15-2000 patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2000-03-17, Nr. 23-593.

21. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1998 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 125 „Dėl teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodikos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 1998-07-24, Nr. 66-1926.

22. Kurlavičius P. (red.), 2006. Lietuvos perinčių paukščių atlasas. Kaunas, Lututė, 251. 23. Balčiauskas L., Trakimas G., Juškaitis R., Ulevičius A., Balčiauskienė L., 1999. Lietuvos

žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Vilnius: 117 p. 24. Balčiauskas L., 2004. Sausumos ekosistemų tyrimo metodai, I dalis. Gyvūnų apskaita. Vilnius,

Vilniaus universiteto leidykla: 81-85 p. 25. Raudonikis L., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaitė J., Treinys R., Dagys M., Dementavičius

D., 2006. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 567 p.

26. Ulevičius A., Juškaitis R., 2005. Žinduolių pėdsakai ir kitos veiklos žymės. Kaunas, Lututė. 27. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 132 „Dėl

laukinės augalijos išteklių apskaitos metodikos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2000-04-14, Nr. 31-881.

28. Kavaliauskas P., Jankauskaitė M., Veleikis D., Šimanauskienė R., 2013. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. Vilnius, I – II dalys.

29. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 164-5971. 30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604

„Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2011-06-21, Nr. 75-3638.

31. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 11d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“//Valstybės žinios. 2001-12-19, Nr. 106-3827.

32. Lietuvos Respublikos Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“//Valstybės žinios. 2007-06-16, Nr. 67-2627.

33. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. A1-216 „Dėl sprogdinimo darbų saugos reikalavimų patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2004-01-24, Nr. 13-393.

34. Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. bendrasis skaičiavimo metodas (tapatusis 9613-2:1996)// LST ISO 9613-2:2004.

35. Lietuvos Statistikos departamentas, 2011. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Vilnius.

36. Lietuvos Statistikos departamentas, 2013. Šiaulių apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai, Vilnius.


U A B << G J M a g m a >> 2 0 1 7

95

37. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos sveikatos informacijos centras. Periodinis metinis leidinys „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“ 2011 – 2015 m, Vilnius.

38. Lietuvos darbo birža. Lietuvos darbo rinka skaičiais 2015 m. 39. LR valstybinė darbo inspekcija, 2016 m. Ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę

bei darbo įstatymų vykdymą LR įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2009 – 2015 metais. 40. Department for Environment, Food and Rural Affairs (Defra). “Update of Noise Database for

prediction of Noise on Construction an Open Sites”, 2005. 41. Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos oro kokybės vertinimas naudojant modelius.

http://aaa.am.lt/VI/files/0.258343001155980314.doc. 42. Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija, 2008. Planuojamos ūkinės veiklos Pakruojo

rajono Petrašiūnų II dolomito telkinyje poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Vilnius.

43. Aplinkos oro kokybės vertinimo vadovas. EuropeAid/114743/D/SV/LT.2006m.Vilnius, p. 59. 44. Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras, fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija, 2007

m. Akustinio triukšmo matavimo protokolas Samninkų žvyro telkinyje. 45. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-

824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2011-09-10, Nr. 112-5274.

46. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas // Valstybės žinios. 1995, Nr. 63-1582. 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“//Valstybės žinios. 1992, Nr.22-652. 48. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymas Nr. 1-156 „Dėl metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2011-08-30, Nr. 107-5092.

49. Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas // Valstybės žinios. 2009-12-31, Nr. 159-7207.

50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 783 „Dėl avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 1999-06-25, Nr. 56-1812.

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-4649.

52. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 64 „Dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“//Valstybės žinios. 2005-02-24, Nr. 26-852.

53. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 367 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijų R 41 – 02 patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2002-08-08, Nr. 61-297.

Documents

Petraši ūnų II dolomito telkinio praple č įsisavinimo ... · Petraši ūnų II dolomito telkinio praple čiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo