Embed Size (px)
Citation preview
1 psl. |
1. ĮVADAS
Europoje pensijos – pagrindinis vyresnio
amžiaus žmonių pajamų šaltinis. Jos daugiausia mokamos pagal valstybinį
pensijų einamojo finansavimo modelį. Pensiją gaunantys pensinio amžiaus
asmenys sudaro nemažą ir dėl visuomenės
senėjimo didėjančią ES gyventojų dalį (apie 124 mln., arba ketvirtadalį visų
gyventojų1).
Europos pensijų sistemoms kyla dvejopas uždavinys – išlikti finansiškai tvarioms ir
galėti užtikrinti į pensiją išėjusiems
europiečiams adekvačias pajamas. Pagrindinis pensijų sistemų tikslas –
apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo skurdo ir užtikrinti jiems deramą gyvenimo
lygį bei ekonominį savarankiškumą senatvėje. Šiuo tikslu būtina užtikrinti
finansinį pensijų sistemų tvarumą. Pensijos daro didelį poveikį valstybės
biudžetui ir darbo jėgos pasiūlai, todėl į šį
poveikį būtina atsižvelgti formuojant pensijų politiką.
„Europos socialinių teisių ramsčio“
skyriuje, kuriame įtvirtintas 15 principas, teigiama, kad į pensiją išėję darbuotojai ir
savarankiškai dirbę asmenys turi teisę
gauti jų įmokoms proporcingą ir adekvačias pajamas užtikrinančią pensiją.
Jame aiškiai nurodytas moterų ir vyrų lygių galimybių įgyti teises į pensiją
1 2013 m., šaltinis: Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (EPK), 2015 m. senėjimo ataskaita „Ekonomikos ir biudžeto
prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“, European Economy 3/2015.
principas. Nustatyta teisė į išteklius,
užtikrinančius orų gyvenimą.
Pagrindiniai pensijų ir išėjimo į pensiją politikos tikslai: i) užtikrinti adekvačias
pajamas senatvėje ir ii) finansinį tvarumą, taip pat iii) didinti užimtumą
(skatinant moteris ir vyrus siekti stabilios
oficialios profesinės karjeros ir ilgesnio profesinio gyvenimo).
2 skirsnyje aprašomi pagrindiniai politikos
uždaviniai, 3 skirsnyje – svertai spręsti šiuos uždavinius, o 4 skirsnyje
nagrinėjama valstybių narių politika.
2. POLITIKOS UŽDAVINIAI. ES
ŠALIŲ VEIKLOS REZULTATŲ APŽVALGA
Per ateinančius tris penkis dešimtmečius dėl intensyvesnio gyventojų senėjimo
pasiekti šiuos tris tikslus bus daug sunkiau. Kadangi dėl mažų vaisingumo
rodiklių ir didėjančios vidutinės gyvenimo trukmės pereinama nuo didelių iki
mažesnių darbingo amžiaus asmenų kohortų, visose valstybėse narėse reikės
keisti išėjimo į pensiją ir pensijų mokėjimo
tvarką. Pirmosios kūdikių bumo kohortos šiuo metu sulaukia pensinio amžiaus, taigi
netrukus bus matyti, koks bus poveikis pensijų sistemų adekvatumui ir tvarumui.
Šiuo metu 60-ies metų ir vyresnio amžiaus
gyventojų kasmet padaugėja maždaug
dviem milijonais – šis augimas beveik dvigubai spartesnis nei XX a. paskutinio
dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje2. Be to, per
2 Ten pat.
EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS
SUVESTINĖ
PENSIJŲ ADEKVATUMAS IR TVARUMAS
2 psl. |
ateinančius keletą dešimtmečių kasmet mažės darbingiausio amžiaus (20–59
metų) asmenų skaičius, nes kūdikių bumo
kohortas keis daug mažesnės kohortos. Numatoma, kad ilgesniuoju laikotarpiu
likusi tikėtina 65 metų asmenų gyvenimo trukmė ES3 pailgės apytikriai 4 metais –
nuo 17,9 (vyrų) / 21,2 metų (moterų) 2015 m. iki atitinkamai 22,4 / 25,6 metų
2060 m. 2060 m. įverčiai apskaičiuoti remiantis 2015 m. visuomenės senėjimo
ataskaitos4 duomenimis. Žr. priedo A1 diagramą.
2.1. Adekvatumo problema
Pensijų adekvatumas nustatomas pagal
tai:
1) ar jos gali užkirsti kelią skurdui;
2) kokiu mastu jomis pakeičiamos darbo pajamos;
3) kiek laiko jos mokamos.
1 diagrama. 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems gresia skurdas arba
socialinė atskirtis, procentinė dalis (2016 m.)
Šaltinis – Eurostatas, ES SPGS. Duomenų paėmimo
data: 2017 m. spalio 31 d.; * – Airijos 2015 m.
duomenys.
Pastabos. Standartizuoti duomenys (ES 28=0);
raudonai pažymėti duomenys, viršijantys ES vidurkį
(dešinėje pusėje), mėlynai – duomenys, nesiekiantys
ES vidurkio (kairėje pusėje).
3 Jei nenurodyta kitaip, šioje informacijos suvestinėje pateikiami ES 28 duomenys. 4 Žr. 1 išnašą.
1 diagramoje pavaizduota valstybėms narėms kylančios pensijų adekvatumo
problemos esmė – iš jos matyti, kokiai
65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų daliai valstybėse narėse gresia skurdas arba
socialinė atskirtis, palyginti su ES vidurkiu. Vidurkį viršijančios šalys pažymėtos
raudonai ir išvardytos dešinėje pusėje. Didžiausias rodiklis pasiektas Bulgarijoje –
jis beveik 30 proc. punktų viršija ES vidurkį.
2016 m. skurdas grėsė 14,7 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų (t. y. jų
pajamos siekė mažiau nei 60 proc. konkrečios šalies pajamų medianos),
palyginti su kitų gyventojų, kuriems grėsė skurdas, dalimi – 17,9 proc. Tačiau įvairių
šalių skurdo rodikliai labai skiriasi – nuo 5,7 proc. Slovakijoje iki 40,2 proc. Estijoje
(žr. A3 diagramą). 2015 m. 65 metų ir
vyresnio amžiaus asmenų skurdo gylis ES vidutiniškai siekė 16,5 proc. (žr. A4
diagramą) – iš to matyti, kad vargingai gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių
pajamų mediana sudarė 83,5 proc. atitinkamos nacionalinės skurdo ribos.
Visoje ES daugumą pensininkų krizė paveikė mažiau nei jaunesnius asmenis,
be to, jų santykinis gyvenimo lygis krizės laikotarpiu beveik nekito. Nuo krizės
pradžios padidėjo jaunesnių nei 65 metų asmenų skurdo rizika – nuo maždaug
16 proc. 2008 m. iki 17,9 proc. 2016 m., tačiau per tą patį laikotarpį sumažėjo
vyresnių nei 65 metų asmenų skurdo
rizikos rodiklis – nuo 17,8 proc. 2008 m. iki 14,7 proc. 2016 m. Šis pokytis buvo
naudingas tiek vyrams, tiek moterims, taip pat vyresnio ir jaunesnio amžiaus
pensininkams. Vis dėlto kai kuriose šalyse vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų,
skurdas tebėra problema.
Daugelyje šalių, nepaisant garantuojamų
minimalių pajamų, pensinės pajamos, kurios ateityje bus prieinamos mažą darbo
užmokestį gavusiam ir trumpai dirbusiam asmeniui, ir toliau nesieks skurdo ribos.
Keliose valstybėse narėse nustatytas minimalus garantuojamų pajamų dydis net
nesiekia pusės skurdo rizikos ribos. Tik
keliose šalyse garantuojamos minimalios pajamos ištrauks iš skurdo vyresnio
amžiaus žmones, neturinčius jokių kitų išteklių.
BGLV
EELT
ROHR
MTIT
CYEL
PTSI
DE
UKEuro 19
SEIE*BEPL
HUES
ATFI
SKCZFRNL
DK
LU
-15 -10 -5 0 5 10 15 20 25 30
Žemiau vidurkio (ES 28 = 0) Aukščiau vidurkio
3 psl. |
Kalbant apie galimybę iki išeinant į pensiją darbo užmokestį pakeisti pensija,
grynosios pensinės pajamos, kurias,
išdirbus 40 metų ir gavus vidutinį darbo užmokestį, įvairiose valstybėse narėse
galima gauti iki pat nustatyto pensinio amžiaus, siekia nuo 50 iki 114 proc.
vidutinio darbo užmokesčio5 (2013 m.). Apskritai asmenų, kurių darbo užmokestis
nedidelis, pajamų pakeitimo norma būna didesnė, o daug uždirbančių darbuotojų
sąlyginai mažesnė – tai atspindi daugumos valstybinių pensijų sistemų perskirstomąjį
pobūdį.
Nors pensijos yra pagrindinis vyresnio
amžiaus europiečių pajamų šaltinis, gyvenimo lygis senatvėje priklauso ir nuo
kitų veiksnių, kaip antai būsto nuosavybės, finansinės gerovės,
galimybės gauti kitas išmokas (pvz., būsto
pašalpą ar kompensaciją už šildymą) ir paslaugas, taip pat nuo įsidarbinimo
galimybių. Be to, svarbu įvertinti, ar pensinės pajamos yra adekvačios, kad
pensininkai galėtų patenkinti bendruosius poreikius ir senėjant vis didėjančius su
sveikatos priežiūra ir socialinės bei ilgalaikės globos paslaugomis susijusius
poreikius.
Pensijoje išbūtas laikas kelia sistemos
tvarumo klausimą, nes kuo ilgesnis pensijos laikotarpis, tuo didesnės išlaidos
pensijoms. Apskaičiuota, kad 2016 m. ES šis laikotarpis buvo nuo 16,5 metų
Bulgarijoje ir Rumunijoje iki 24,5 metų
Prancūzijoje (žr. 3 diagramą).
2.1.1. Dabartinių pensininkų gretose – prasčiau apsaugotų asmenų
grupės
Visose ES šalyse moterų pensijos yra
mažesnės (vidutiniškai 36 proc.) nei vyrų. 2016 m. valstybėse narėse šis 65–79
metų vyrų ir moterų (skaičiuojant tik pensines pajamas gaunančius asmenis)
5 Europos Komisija [Užimtumo, socialinių
reikalų ir įtraukties GD] ir Socialinės apsaugos komitetas (SAK), 2015 m. pensijų adekvatumo
ataskaita „Dabartinis ir būsimas pajamų adekvatumas senatvėje ES“, I tomas, Europos Komisija, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
pensijų skirtumas6 siekė nuo mažo (1,8 proc.) Estijoje iki didelio (48,7 proc.)
Kipre (A7 diagrama). Be to, kai kuriose
valstybėse narėse (pvz., Ispanijoje) galimybę naudotis pensijų sistema turi
mažiau moterų nei vyrų. Šiuos skirtumus visų pirma lemia tai, kad skiriasi vyrų ir
moterų pensijų išmokos, grindžiamos oficialaus darbo pajamomis. Kitaip tariant,
šių skirtumų esama dėl to, kad moterys dirbdavo mažiau mokamą darbą, jos
daugiau dirbdavo ne visą darbo dieną ir trumpesnį laiką nei vyrai7. Tačiau svarbi ir
pensijų sistemos struktūra. Ilgainiui vyrų ir
moterų pensijų skirtumą būtų galima sumažinti užtikrinus lygesnes moterų ir
vyrų įsidarbinimo galimybes, tačiau mažinant šį skirtumą ir toliau bus svarbūs
tokie pensijų sistemos aspektai kaip globos kreditų ir našlių bei našlaičių
pensijų skyrimas. Kai kuriose šalyse moterims teikiami pensijos kreditai už
vaikų globą.
Tai, kad daugelyje valstybių narių moterų
tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė, reiškia, kad moterų pensijų dydžiui didesnį
poveikį daro ilgalaikės nevisiško pensijų indeksavimo pagal darbo užmokestį
pasekmės. Be to, senatvėje moterims kyla
didesnė skurdo rizika (16,8 proc. 2016 m.) nei vyrams (12,1 proc.), nes paprastai
moterys gyvena ilgiau nei jų partneriai, tampa našlėmis ir galiausiai sudaro vieno
asmens namų ūkį (A3 diagrama; taip pat žr. A5 ir A6 diagramas). Našlių ir našlaičių
pensijomis gali būti užtikrinama veiksminga apsauga nuo ekonominių
sunkumų rizikos, kylančios dėl partnerio
mirties.
Vyresnio amžiaus žmonių padėtis, susijusi su būsto nuosavybe ir finansine gerove,
yra geresnė nei darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau daugelyje valstybių
narių vyresnio amžiaus vyrų ir moterų
padėties, susijusios su būsto nuosavybe ir rizika gyventi labai prastomis būsto
sąlygomis, skirtumai yra labai dideli. Paprastai 65 metų ir vyresnio amžiaus
moterų padėtis, susijusi su būstu ir
6 Procentinė dalis, kuria moterų vidutinė
pensija yra mažesnė už vyrų. 7 Daugiau informacijos pateikiama Europos semestro teminėje informacijos suvestinėje „Moterų dalyvavimas darbo rinkoje“.
4 psl. |
finansine gerove, kur kas blogesnė nei vyrų.
Moterų padėtis, susijusi su būstu, įvairiose ES šalyse labai skiriasi. Būsto nuosavybė
priklauso daugiau negu trims ketvirtadaliams 65 metų ir vyresnio
amžiaus ES gyventojų. Nacionaliniai rodikliai svyruoja nuo šiek tiek daugiau
negu pusės (Kipre, Nyderlanduose ir Austrijoje) iki beveik 100 proc. (Kroatijoje,
Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje).
Tačiau kai kuriose šalyse (Bulgarijoje ir Graikijoje) nemaža dalis vyresnio amžiaus
žmonių būstui išleidžia daugiau negu 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų
pajamų. Šis rodiklis laikomas riba, kurią
viršijus namų ūkiams tenkanti išlaidų būstui našta tampa pernelyg didelė.
2.1.2. Pajamų pakeitimas. Adekvatumas ateityje
Neseniai įgyvendinus valstybinių pensijų sistemų reformas, buvo iš dalies
sustiprintas arba išlaikytas pensijų vaidmuo apsaugant nuo skurdo, tačiau
daugeliu atvejų šios reformos ateityje lems mažesnę pajamų pakeitimo normą
(pensijos santykį su ankstesniu darbo
užmokesčiu). Numatoma, kad 2053 m. teorinės pajamų pakeitimo normos (TPPN)
sieks nuo maždaug 40,1 proc. iki maždaug 92,5 proc. (priedo 2 lentelė).
2 diagrama. Vidutinį darbo užmokestį gaunančių asmenų bendrųjų TPPN skirtumas proc. punktais 2013–2053 m. pagal pensijų rūšį
Šaltinis – Europos Komisija, SAK. 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita
Pastabos. Duomenų šaltinis: valstybių narių ir EBPO duomenys. Didelis skirtumas rodo didesnę bendrąją TPPN
2053 m., palyginti su 2013 m. 2013 m. duomenų apie Graikiją neturima. Suskirstyta pagal vidutinį darbo užmokestį
gaunančių asmenų [40 metų trukmės darbo stažas iki nustatyto pensinio amžiaus (NPA)] visus bendrosios TPPN pokyčius. Esant vyrų ir moterų pensijos skirtumų, pateikiami su vyrų pensijomis susiję rezultatai.
2 diagramoje pavaizduoti numatomi bendrųjų pajamų pakeitimo normų
pokyčiai 2013–2053 m., kai vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo bus išdirbęs
vidutiniškai 40 metų iki konkrečioje šalyje nustatyto pensinio amžiaus8.
8 Tai sutartas pensijų adekvatumo matas: pensija nurodoma kaip konkretų laikotarpį
išdirbusio darbuotojo per paskutinius vienus
metus iki išėjimo į pensiją gautų darbo pajamų procentinė dalis. Šiuo konkrečiu atveju turimas
omenyje nepertraukiamas darbas, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, nuo 25 metų iki konkrečioje šalyje nustatyto pensinio amžiaus (NPA).
5 psl. |
Be to, 2 diagramoje pateikiami numatomi įvairių pensijų sistemos ramsčių pokyčiai.
Apskritai aiškios ES masto tendencijos
nėra: pagal šį bazinį profesinės veiklos scenarijų numatomi bendrosios teorinės
pajamų pakeitimo normos pokyčiai 2013–2053 m. siekia nuo −30 iki +12 proc.
punktų (šviesiai mėlynos horizontalios linijos). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į
tai, kad, suskaidžius bendrųjų TPPN pokyčius pagal jų sudedamąsias dalis,
matyti bendras pensijų išmokų pagal valstybines pensijų sistemas mažėjimas
(pavaizduota tamsiai mėlynais stulpeliais).
Numatoma, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens bendrųjų pajamų
pakeitimo normos pagal valstybinį pensijų einamojo finansavimo modelį, 16-oje
valstybių narių sumažės daugiau negu penkiais proc. punktais, o šešiose –
daugiau negu 15 proc. punktų. Numatoma, kad 16-oje valstybių narių šį
skirtumą bent iš dalies atsvers didėjančios
išmokos pagal finansuojamas sistemas. Pensijų išmokos bus vis daugiau mokamos
pagal finansuojamas sistemas, o pensijų adekvatumą vis labiau lems finansų
rinkos.
Pensijų adekvatumo ateityje tendencijos
taip pat gali būti vertinamos naudojant išlaidų prognozėmis pagrįstus rodiklius.
Priešingai nei TPPN, naudos rodiklis 9 ir bendroji vidutinė pajamų pakeitimo
norma10 atspindi bendras išlaidas pensijoms (2 lentelės 2 ir 3 stulpeliai).
Apskritai naudos rodiklio ir bendrosios vidutinės pajamų pakeitimo normos 2013–
2060 m. prognozės patvirtina valstybinių
pensijų pajamų pakeitimo normų mažėjimo ateityje tendenciją.
9 Naudos rodiklis – tai vidutinė valstybinės
pensijos arba atitinkamai valstybinės ir privačios pensijų išmoka, išreikšta vidutinio darbo užmokesčio visuose šalies ekonomikos sektoriuose dalimi (bruto darbo užmokesčių ir
atlyginimų santykiu su darbuotojų skaičiumi) (Europos Komisija, Ekonominės politikos komitetas). 10 Bendroji vidutinė pajamų pakeitimo norma
apskaičiuojama kaip vidutinė pirmoji pensija, išreikšta vidutinio darbo užmokesčio išeinant į
pensiją dalimi. Duomenis valstybės narės pateikė Visuomenės senėjimo darbo grupei rengiant 2015 m. prognozę (Europos Komisija, Ekonominės politikos komitetas).
2.1.3. Pensijos trukmė
Pensijomis asmenys turi būti remiami
pakankamą laiką. Ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei, pensijos turi būti
pritaikytos. Dirbti pradedama vėliau, dirbama ilgiau ir apskritai gyvenama
ilgiau. Taigi svarbu įvertinti darbo stažo ir pensijoje išbūto laiko santykį (žr. 3
diagramą).
3 diagrama. Gyvenimo laikas pagal aktyvumo statusą (2013 m.)
Šaltinis: Eurostatas ir 2015 m. visuomenės senėjimo ataskaita
Vidutinis pensijoje išbūtas laikas – nuo
16,5 iki 24,5 metų. Dar svarbiau tai, kad pensijoje išbūto laiko ir darbo stažo
santykio vidurkis ES siekia apie 50 proc. – nuo 37 proc. Latvijoje iki 61 proc.
Liuksemburge.
2.2. Užimtumo problema
Vienas iš standartinių rodiklių, iš kurio
matyti, kad su pensijomis susijusi
užimtumo problema, – tai vyresnio amžiaus, t. y. 55–64 metų, darbuotojų
užimtumo lygis. Jei šios amžiaus grupės darbuotojų užimtumo lygis didėtų, jie
galėtų geriau pasirūpinti savimi, kol sulauktų pensinio amžiaus. Be to, tai
padėtų pasiekti bendrąjį strategijoje „Europa 2020“ nustatytą užimtumo tikslą,
t. y. kad darbą turėtų 75 proc. 20–64
metų asmenų.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90
EU
BE
BG
CZ
DK
DE
EE
IE
EL
ES
FR
HR
IT
CY
LV
LT
LU
HU
MT
NL
AT
PL
PT
RO
SI
SK
FI
SE
UK
amžius
iki pradedant dirbti dirbant pensijoje
6 psl. |
Kadangi teisės aktais nustatytas pensinis amžius ilgėja, vienas iš su pensijų
adekvatumu susijusių uždavinių –
užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviau dalyvautų darbo rinkoje siekdami
pailginti savo profesinį gyvenimą iki to laiko, kai turės galimybę išeiti į pensiją ir
gauti visą pensiją.
Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygiui įtaką daro įvairūs veiksniai, susiję su
paklausa ir pasiūla, taip pat su mokesčių
lengvatų sistemomis.
Tačiau įmokų mokėjimo metų skaičiaus ir buvimo pensijoje metų skaičiaus
pusiausvyrai poveikį daro ne vien užimtumo lygis pasibaigus profesiniam
gyvenimui. Vieni svarbiausių veiksnių taip
pat yra tai, kokio amžiaus pradedama dirbti, ir užimtumo per visą profesinį
gyvenimą pastovumas. Vienas iš didesnės svarbos rodiklių – vidutinė profesinio
gyvenimo trukmė.
4 diagramoje pavaizduota su pensija
susijusi užimtumo problema. Parodyta, kiek valstybių narių vyresnio amžiaus
darbuotojų profesinio gyvenimo trukmės ir užimtumo lygio rodikliai nukrypsta nuo ES
vidutinių rodiklių. ES vidurkio nesiekiančios šalys išvardytos kairėje
vertikaliosios linijos, žyminčios ES vidurkį (ES=0), pusėje (grafoje „Žemiau
vidurkio“), o ES vidurkį viršijančios šalys –
dešinėje (grafoje „Aukščiau vidurkio“).
2016 m. 55–64 metų darbuotojų užimtumo lygis siekė nuo 36,3 proc.
Graikijoje iki 75,5 proc. Švedijoje, o ES vidurkis buvo 55,3 proc. (žr. 3 lentelę ir
priedo A8 diagramą). Keturiose šalyse
(Graikijoje, Kroatijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje) darbą turėjo mažiau negu
40 proc. vyresnio amžiaus darbuotojų. 55–64 metų moterų užimtumo lygis siekė nuo
labai žemo (26,4 proc.) Maltoje iki 73,5 proc. Švedijoje, o ES vidurkis buvo
48,9 proc. Dviejose šalyse (Graikijoje ir Maltoje) vyresnio amžiaus moterų
užimtumo lygis nesiekė 30 proc. Kliūtys,
trukdančios vyresnio amžiaus moterims gauti darbą, yra susijusios su:
pensijų sistemomis (pvz., mažesniu
moterų pensiniu amžiumi);
profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (pvz., nepakankamu vaikų
ir pagyvenusių žmonių priežiūros
paslaugų prieinamumu); darbo vietomis ir rinkomis (pvz.,
valdymo metodų, kuriais atsižvelgiama į amžių ir lytį, trūkumu)11.
2016 m. vyrų ir moterų profesinio
gyvenimo trukmė vis dar smarkiai skyrėsi – moterys darbo rinkoje dalyvavo
vidutiniškai 4,9 metų trumpiau (t. y. 33,1
metų) negu vyrai (38 metus) (priedo A9 diagrama). Šis vidurkis neatspindi labai
didelių skirtumų tarp valstybių narių: vyrų ir moterų profesinio gyvenimo trukmės
skirtumas siekia 12,8 metų Maltoje, 9,5 metų Italijoje ir 7,7 metų Airijoje. 2015 m.
likusi tikėtina gyvenimo trukmė esant 65 metų siekė nuo 16,0 metų Bulgarijoje iki
21,6 metų Prancūzijoje (žr. 3 lentelę).
4 diagrama. Vyresnio amžiaus (55–64
metų) darbuotojų vidutinė profesinio gyvenimo trukmė ir užimtumo lygis (2016 m.)
Šaltinis – Eurostatas.
Pastaba. Standartizuoti duomenys (ES 28=0); duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d.
Neseniai buvo imtasi pensijų srities
reformų, taigi ateityje užtikrinant pensijų adekvatumą daug didesnė svarba bus
teikiama išdirbtų valandų skaičiui ir
11 Daugiau informacijos pateikiama Europos semestro teminėje informacijos suvestinėje „Moterų dalyvavimas darbo rinkoje“.
SEDE
DKEE
LTNLUK
LVFI
CZIE
Euro 19BG
CYPT
ITFR
HUATESSK
PLBE
MTRO
LUSI
HREL
-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25
Vyresnio amžiaus darbuotojų (55-64 m.) užimtumo lygis 2016 m. (standartinė vertė – ES 28=0)
Profesinio gyvenimo trukmė 2016 m. (standartinė vertė – ES 28=0)
-20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25
7 psl. |
profesinio gyvenimo trukmei. Pokyčiai, kaip antai glaudesnis darbo pajamomis
grindžiamų įmokų ir sukauptų pensijos
išmokų ryšys, pensinio amžiaus didėjimas ir ankstyvo išėjimo į pensiją galimybės
apribojimas – veiksniai, kuriais didinama ilgesnio ir mažiau pertraukiamo profesinio
gyvenimo dirbant visą darbo dieną svarba siekiant įgyti teisių į deramo dydžio
pensiją.
A10 diagramoje parodytas nedarbo
nulemto priverstinio išėjimo į pensiją 5 metais anksčiau nustatyto termino
poveikis būsimoms (2053 m. ir vėlesnio laikotarpio) grynosioms pajamų pakeitimo
normoms, palyginti su asmenų, galinčių išdirbti visą laiką iki nustatyto pensinio
amžiaus, pajamų pakeitimo norma.
Dar didesnis pajamų pakeitimo normų
mažėjimas ateityje prognozuojamas asmenims, neišdirbusiems viso 40 metų
laikotarpio, per kurį mokamos įmokos. Numatoma, kad, išdirbus tik 30 metų12,
tiek vidutinį, tiek mažą darbo užmokestį gaunančių asmenų grynosios pajamų
pakeitimo normos 23 valstybėse narėse
sumažės daugiau negu 10 proc. punktų, o šešiose – daugiau negu 20 proc. punktų,
palyginti su visą reikiamą laikotarpį išdirbusių asmenų pajamų pakeitimo
normomis.
Nors per pastarąjį dešimtmetį profesinio
gyvenimo trukmė daugelyje šalių gerokai pailgėjo, šiuo metu vyrai 40 metų išdirba
tik keliose valstybėse narėse, o kalbant apie moteris šio tikslo nėra pasiekusi nė
viena šalis. Šiuo metu daugelio asmenų profesinio gyvenimo trukmė yra 5–10
metų trumpesnė už laikotarpį, kurį būtina išdirbti siekiant gauti visą pensiją.
2.3. Tvarumo problema
Tvarumas susijęs su pensijų sistemų pajamų ir įsipareigojimų fiskaline ir
finansine pusiausvyra (taip pat su
12 Europos Komisija (Užimtumo, socialinių
reikalų ir įtraukties GD) ir Socialinės apsaugos komitetas (SAK), 2015 m. pensijų adekvatumo
ataskaita „Dabartinis ir būsimas pajamų senatvėje adekvatumas ES“, I tomas, Europos Komisija, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
darbuotojų (įmokų mokėtojų) santykiu su pensininkais (gavėjais)).
Kad ilgainiui taptų tvarios, valstybinės
pensijų sistemos turi būti pajėgios atlaikyti visuomenės senėjimo poveikį
nedestabilizuojant valstybės finansų.
Išlaidos pensijoms sudaro didelę viešųjų išlaidų dalį (2013 m. ES – 11,3 proc. BVP,
tačiau svyruoja nuo 6,9 proc. Nyderlanduose iki 16,2 proc. Graikijoje;
žr. 3 lentelę) ir yra vienas iš pagrindinių
veiksnių, lemiančių biudžeto poziciją šiuo metu ir vidutinės bei ilgesnės trukmės
laikotarpiu.
5 diagrama. Prognozuojami bendrųjų viešųjų išlaidų pensijoms pokyčiai proc.
punktais BVP (2013–2060 m.)
Šaltinis: Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų
reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (EPK),
2015 m. visuomenės senėjimo ataskaita
„Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms
narėms (2013–2060 m.).“, European Economy
3/2015.
Šiuo metu prognozuojama, kad 2013–
2040 m. Europos Sąjungoje viešosios išlaidos pensijoms padidės 0,4 proc.
punkto iki 11,7 proc. BVP, o iki 2060 m. sumažės ir nusistovės ties maždaug
11 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2013–2060 m. šios išlaidos sumažės maždaug
0,2 proc. punkto.
LU
SI
BE
MT
DE
SK
IE
NL
CZ
UK
AT
LT
FI
CY
HU
RO
ES 28
BG
PL
PT
ES
EE
SE
EL
IT
FR
DK
LV
HR
-5 0 5
8 psl. |
Tačiau prognozuojamas viešųjų išlaidų pensijoms pokyčių mastas valstybėse
narėse labai skiriasi (žr. 5 diagramą ir
priedo 3 lentelę).
Didžiausias viešųjų išlaidų pensijoms santykio sumažėjimas (3,9 proc. punkto
BVP) prognozuojamas Kroatijoje, taip pat Latvijoje, Danijoje (po 3,1 proc. punkto) ir
Prancūzijoje (2,8 proc. punkto). Italijoje, Graikijoje, Švedijoje, Estijoje, Ispanijoje,
Portugalijoje ir Lenkijoje šio santykio
sumažėjimas gali siekti nuo 2 iki 0,7 proc. punkto BVP. Pagrindiniai šį sumažėjimą
skatinantys veiksniai – aprėpties rodiklis, užimtumo lygis ir naudos rodiklis.
O didžiausias išlaidų valstybinėms
pensijoms santykio padidėjimas
prognozuojamas Liuksemburge (4,1 proc. punkto BVP), taip pat Slovėnijoje (3,5
proc. punkto), Belgijoje (3,3 proc. punkto) ir Maltoje (3,2 proc. punkto). Vokietijoje ir
Slovakijoje šis santykis gali padidėti 2–3 proc. punktais BVP, o Čekijoje, Airijoje,
Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje šio santykio padidėjimas nebus didelis
(0,7–1,1 proc. punkto). Bulgarijoje, Kipre,
Lietuvoje, Vengrijoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Suomijoje viešųjų išlaidų
pensijoms santykis gali išlikti iš esmės stabilus (+/− 0,5 proc. punkto).
Šalims, kuriose prognozuojamas didesnis
išlaidų pensijoms padidėjimas, reikės
toliau imtis pensijų reformų siekiant suvaldyti didėjančias išlaidas.
Šalys, kuriose prognozuojamas viešųjų
išlaidų pensijoms sumažėjimas nepaisant spartaus visuomenės senėjimo, grės
esminės politikos permainos, nes daug
didesnė moterų ir vyrų dalis gaus neadekvačią pensiją ir senatvėje jiems gali
tekti gyventi skurde.
Taigi siekiant užtikrinti pensijų adekvatumą gali tekti koreguoti pensijų
sistemą kitomis priemonėmis, pavyzdžiui,
pratęsti darbingą amžių ir numatyti paskatas dalyvauti papildomose pensijų
sistemose.
3. POLITIKOS SVERTŲ SPRĘSTI PROBLEMAS NUSTATYMAS
Užimtumo modeliai ir pensijų sistemų tvarumas bei adekvatumas glaudžiai
tarpusavyje susiję. Paprastai tam, kad, visuomenei senėjant, būtų galima išlaikyti
tvarų profesinio gyvenimo ir pensijos
trukmės ryšį ir įgyti teisę į adekvačią pensiją, asmenys privalės ilgiau dirbti iki
išeidami į pensiją. Be to, kad bendrų pensijų pajamų pakeitimo norma atitiktų
normą, kuri buvo taikoma XX a. 10-ajame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ajame
dešimtmetyje, daug asmenų privalės kaupti didesnes papildomas pensijų
santaupas.
Kadangi asmenys gyvena ilgiau, o
darbingo amžiaus gyventojų mažėja, gali nebūti iš ko padengti išaugusių išlaidų.
Pensijų adekvatumą bus galima užtikrinti tik jei asmenys iki išeidami į pensiją dirbs
daugiau ir ilgiau. Dėl šios priežasties reikės mažinti pensijos išmokas, į kurias
asmenys paprastai turi teisę išdirbę vienus
metus ir mokėję įmokas. Išmokos turės tiksliau atspindėti įmokas, o jų
apskaičiavimo pagrindas turės būti aktuarinis. Tai gali būti pasiekta
įgyvendinant pensijų reformas, padedančias pereiti prie išmokų
apskaičiavimo metodo, grindžiamo per visą karjerą gauto darbo užmokesčio
vidurkiu.
Pensijų sistemos gali padėti, ypač vyresnio
amžiaus darbuotojams, optimizuoti darbo pasiūlą visą profesinį gyvenimą, –
taisyklėse dėl teisės į pensijų išmokas gali būti nustatomos tvirtos paskatos dirbti,
be to, gali būti ribojama ankstyvo
išėjimo į pensiją galimybė.
Dirbant ilgiau, taigi ir ilgiau mokant įmokas bei kaupiant pensijos išmokas, ir
taip atidedant išėjimą į pensiją ir pensijos išmokų naudojimą galima daug
veiksmingiau padidinti tiek pensijų
tvarumą, tiek jų adekvatumą.
Sutrumpindamos vidutinį buvimo pensijoje laiką ir (arba) užkirsdamos
kelią jo ilgėjimui valstybės narės gali sutaupyti išteklių ir juos panaudoti
esamam pensijų išmokų adekvatumui
padidinti arba išlaikyti, arba bent jau jų sumažėjimo mastui apriboti.
Svarbus aspektas mažinant vyrų ir moterų
pensijų skirtumą – vienodas vyrų ir moterų pensinis amžius.
9 psl. |
Vienas iš tinkamų būdų, kaip, senėjant visuomenei, suderinti pensijų sistemų
tvarumą ir adekvatumą, – susieti teisės
aktais nustatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Tai, kad
ilgiau gyvenant reikia ilgiau dirbti siekiant finansuoti pensijų sistemą, verčia
atsižvelgiant į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę padidinti faktinį pensinį amžių.
2015 m. pensijų adekvatumo ataskaitoje
parodyta, kaip asmenys, dirbdami iki
vyresnio amžiaus, gali padėti išlaikyti ar netgi padidinti būsimą pajamų pakeitimo
normų lygį. A11 diagramoje pavaizduota, kiek grynoji pajamų pakeitimo norma
padidėtų asmeniui, kuris, pasiekęs valstybės nustatytą pensinį amžių, dirbtų
dar 2 metus, palyginti su asmeniu, kuris į pensiją išeitų sulaukęs nustatyto amžiaus.
Prognozuojama, kad devyniose valstybėse
narėse, nustatytą pensinį amžių pailginus 2 metais, vidutinį darbo užmokestį
gaunančiam asmeniui grynoji pajamų pakeitimo norma padidėtų 5 arba daugiau
proc. punktų. Poveikis mažą darbo užmokestį (t. y. du trečdalius vidutinio
darbo užmokesčio) gaunančio asmens pajamų pakeitimo normai būtų panašus.
Šiose šalyse pailginus darbingą amžių būtų
galima veiksmingai pagerinti būsimus pensijų srities rezultatus. O kitose
valstybėse narėse, kuriose, pailginus darbingą amžių, pajamų pakeitimo norma
padidėtų palyginti menkai, taikyti finansinių paskatų sistemas vis dar
nepakanka norimiems rezultatams pasiekti. Daugelyje valstybių narių ateityje
bus nustatyti tvirti atgrasymo nuo
ankstyvo išėjimo į pensiją mechanizmai – išėjus į pensiją likus 2 metams iki pensinio
amžiaus, gerokai sumažės pajamų pakeitimo normos. Tačiau yra šalių,
kuriose šių mechanizmų poveikis pensijų išmokoms bus visai nedidelis.
Sprendžiant dėl visuomenės senėjimo kylančias problemas būtina imtis pensijų
sistemų reformų siekiant: i) užtikrinti
geresnę įmokų ir išmokų pusiausvyrą; ii) sumažinti ankstyvo išėjimo į pensiją
rodiklius; iii) pailginti pensinį amžių. Tačiau vien reformų nepakanka.
Ar įgyvendinant pensijų sistemos reformas pavyks apriboti ankstyvą
išėjimą į pensiją, pailginti pensinį amžių ir galbūt šiuos dalykus ar išmokas susieti su
ilgesne tikėtina gyvenimo trukme, priklauso nuo to, ar darbo vietoje ir
rinkoje yra taikomos priemonės,
kuriomis tiek moterims, tiek vyrams padedama dirbti ilgiau ir nepertraukiamai.
Šių paskatų poveikis darbe taikomiems amžiaus valdymo metodams ribotas. Be
to, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, reikia parengti
vyresniems darbuotojams skirtų konkrečių su paklausa ir pasiūla darbo rinkoje
susijusių politikos priemonių.
Valstybėse narėse vis dar taikoma keletas
tam tikriems sektoriams arba kategorijoms skirtų specialiųjų pensijų
susitarimų. Kai kuriais atvejais neįmokinių lengvatinių pensijų sistemos
yra intensyviai subsidijuojamos iš įvairių šaltinių ir būtina jas suderinti su bendrąja
pensijų sistema siekiant apsaugoti jos
tvarumą ir adekvatumą.
Kad būtų galima pailginti darbingą amžių,
senėdami darbuotojai turi išsaugoti sveikatą ir profesinius įgūdžius. Net ir
vyresnio amžiaus darbuotojams turi būti užtikrinta įgūdžių pasiūlos ir paklausos
atitiktis ir judumas. Patirtis parodė, kad, siekiant suteikti darbuotojams galimybę
pailginti profesinį gyvenimą ir skatinti
darbuotojus tai daryti, ypač naudingas lankstus darbo laikas. Svarbios
profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemonės – tam
tikras savarankiškumas organizuojant darbą, darbo rotacijos galimybė ir
galimybė keisti darbo valandas.
Tačiau dėmesio turėtų būti skiriama ne
vien paskutiniam asmenų profesinio
gyvenimo etapui. Mažinti pensijų adekvatumui kylančią riziką taip pat
padėtų priemonės, kuriomis mažinamas ilgesnis jaunimo nedarbas ir užtikrinama
ankstyva integracija į darbo rinką normaliomis sutartinėmis sąlygomis,
įskaitant socialinės apsaugos užtikrinimą. Kita svarbi rizikos, kad senatvėje pajamos
nebus tokios kaip anksčiau, mažinimo
priemonė yra migrantų iš ES nepriklausančių šalių ankstyvesnės ir
geresnės integracijos į darbo rinkas ir visuomenę darbotvarkė. Panašiai vyrų ir
moterų pensijų skirtumus gali veiksmingai padėti mažinti vyrų bei moterų darbo
užmokesčio, darbo valandų ir profesinio gyvenimo trukmės skirtumų mažinimo
10 psl. |
politikos priemonės (žr. Europos semestro teminę informacijos suvestinę „Moterų
dalyvavimas darbo rinkoje“).
Užimtumo ir pensijų politikos tikslas – visiems užtikrinti tinkamas profesinės
karjeros galimybes. Deja, gyventojams šios galimybės vis dar nevienodai
prieinamos. Kadangi pensijų adekvatumas vis labiau priklauso nuo įmokų mokėjimo
laikotarpių, socialinės apsaugos srities politikos formuotojai privalo atsižvelgti ir į
asmenis, kurių profesinis gyvenimas dėl įvairių priežasčių negali būti ilgesnis arba
mažiau pertraukiamas.
Reikės imtis specialių priemonių siekiant
nuo skurdo apsaugoti tuos asmenis, kurie negali ilgesnį laikotarpį mokėti
įmokų. Tarp šių priemonių galėtų būti nuostatos dėl minimalių pensijų arba kitų
minimalių pajamų užtikrinimo vyresnio
amžiaus žmonėms. Siekiant sumažinti ilgų ligos, nedarbo, globos pareigų vykdymo ir
pan. laikotarpių poveikį teisėms į pensijas, taip pat reikės užtikrinti, kad kokiu nors
būdu būtų teikiami kreditai už priverstinį nedarbą.
Be to, formuojant pensijų politiką gali tekti skirti daugiau dėmesio ir išteklių, kad
asmenys būtų apsaugoti nuo skurdo
ateityje.
Tačiau svarbu užtikrinti, kad priemonėmis,
skirtomis asmenų, kurių įsidarbinimo galimybės nedidelės, pensijų adekvatumui
užtikrinti, visą reikiamą laikotarpį galintys išdirbti asmenys nebūtų skatinami anksti
pasitraukti iš darbo rinkos. Anksčiau tokių atvejų dažnai pasitaikydavo taikant tam
tikras ankstyvo išėjimo į pensiją,
nedarbingumo ir nedarbo išmokų sistemas.
Siekiant užtikrinti, kad ateityje pajamų pakeitimo normos būtų adekvačios,
daugelyje šalių reikės kaupti papildomas pensijų santaupas. Papildomos gali būti
profesinės pensijos (pagal bendrovės ar sektoriaus lygmeniu taikomas ir per darbo
santykius prieinamas pensijų sistemas)
arba asmeninės pensijos (pagal individualias sutartis su pensijos
draudiku). Jų svarba valstybėse narėse labai skiriasi. Keliose šalyse (Danijoje ir
Nyderlanduose) valstybinėmis pensijomis užtikrinama tik pagrindinė apsauga nuo
skurdo, o pajamų pakeitimo norma
senatvėje iš esmės priklauso nuo profesinių pensijų, nors daugelyje
valstybių narių visų papildomų pensijų
vaidmuo tebėra nedidelis:
tik keliose valstybėse narėse (Danijoje,
Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) profesinių pensijų aprėptis siekia
daugiau negu 80 proc. – šį rezultatą lemia visiškai arba iš dalies privalomas
dalyvavimas sistemoje. Keliose šalyse (Belgijoje ir Vokietijoje) aprėptis siekia
daugiau negu 50 proc., o kitose (Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje) šių
pensijų sistemų aprėptis nedidelė
(>30 proc.), tačiau ji didėja13. Visgi daugelyje valstybių narių aprėptis yra
nedidelė arba ši sistema visai netaikoma;
asmeninių pensijų sistemose palyginti
plačiai dalyvaujama tik keliose šalyse
(>60 proc. Čekijoje; >30 proc. Vokietijoje ir Švedijoje)14. Daugelyje
šalių šiose sistemose dalyvaujama menkai ir fragmentiškai, o dalyvavimo
mastas toks menkas, kad tai turi mažai arba jokios įtakos vidutinei
pajamų pakeitimo normai.
Neseniai įgyvendinus reformas buvo
sumažintas valstybinių pensijų
mokėjimas – iš esmės tai nebuvo derinta su reformomis, kuriomis skatinama kaupti
papildomas santaupas (išskyrus šalis, kuriose ši praktika įsigalėjusi). A12 ir A13
diagramose pavaizduotas prognozuojamas pajamų iš sistemų, kurios finansuojamos
iš anksto, vaidmuo bendrame pensijų pakete 2013 ir 2053 m.
Norint išlaikyti pensijų adekvatumą
ateityje, ypač šalyse, kuriose prognozuojamas valstybinių pensijų
adekvatumo mažėjimas, turės būti užtikrintas dar didesnis papildomų pensijų
sistemų vaidmuo. Padidinti profesinių pensijų sistemų aprėptį gali padėti viešoji
politika – atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes tai gali būti daroma nustatant
privalomą dalyvavimą šiose sistemose,
nustatant automatinio dalyvavimo reikalavimą (t. y. darbdaviai privalo
suteikti galimybę darbuotojams dalyvauti profesinių pensijų sistemoje, nors
13 EBPO (2015), Pensions at a Glance 2015. 14 Ten pat.
11 psl. |
pastarieji gali nuspręsti joje nedalyvauti) arba kolektyvinėmis derybomis. Svarbi
politikos priemonė siekiant skatinti kaupti
profesines ir asmenines pensijas – mokesčių ir kitos finansinės paskatos
(įmokoms lygiavertės subsidijos). Bet kuriuo atveju šiam tikslui pasiekti
naudojamos priemonės turės būti ekonomiškai efektyvios, saugios ir
skaidrios.
4. ESAMOS POLITIKOS PADĖTIES
KRYŽMINĖ PATIKRA
Vykdydama su Europos semestru susijusią
finansinę stebėseną, daugumai valstybių
narių Komisija pateikė rekomendacijų dėl pensijų. 2011 m. pateikta 16 tokių
rekomendacijų, 2012 m. – 17, 2013 m. – 15, 2014 m. – 18, 2015 m. – 14,
2016 m. – 12 ir 2017 m. – 10. Šiose rekomendacijose valstybės narės
raginamos įgyvendinti reformas siekiant modernizuoti pensijų sistemas:
pailginant ir suderinant pensinį amžių
su ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme;
sumažinant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos galimybes;
skatinant asmenis kaupti papildomas pensijų santaupas;
pensijų reformas pagrindžiant priemonėmis, kuriomis vyrams ir
moterims suteikiama galimybė ilgiau
dirbti.
Maždaug 24 valstybės narės jau pailgino arba šiuo metu ilgina pensinį amžių, be
kita ko, siedamos pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Priedo 4 lentelėje
apžvelgiami reformų nulemti pensinio
amžiaus pokyčiai.
Nors per pastarąjį dešimtmetį visose
valstybėse narėse ankstesnio išėjimo į pensiją tendencija pakrypo priešinga
linkme, keliose šalyse ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos tebėra
viena iš pagrindinių problemų.
Didžiausios kliūtys, trukdančios pailginti
darbingą amžių, slypi darbo rinkose. Nė
vienoje valstybėje narėje nėra tinkamai veikiančios darbo rinkos 55 metų ir
vyresnio amžiaus asmenims. Šiuo metu profesinio gyvenimo trukmė daugiausia
ilgėja dėl to, kad asmenys tebedirba tam pačiam darbdaviui. Tačiau jei 55 metų ir
vyresnio amžiaus asmenys netenka darbo, galimybė rasti kitą darbą tokia menka, kad
tikimybė pailginti profesinį gyvenimą iš
naujo įsidarbinant yra tikrai maža.
Išskyrus penkias ekonomikos krizės ypač
stipriai paveiktas šalis, per pastarąjį dešimtmetį dėl demografinių tendencijų ir
reformų poveikio vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis toliau didėja.
Tačiau daugelyje valstybių narių, kurios pailgino pensinį amžių, jį susiejo su
tikėtina gyvenimo trukme ir gerokai sumažino galimybę į pensiją išeiti anksčiau
nustatyto laiko, yra galimybių imtis ir kitų
visapusiškesnių priemonių siekiant pagrįsti šias reformas užimtumo
politikos pokyčiais ir pokyčiais darbo vietoje. Po tokių reformų, nepaisant
ilgėjančio pensinio amžiaus, asmenys galėtų dirbti toliau. Nesant šių priemonių
didėja rizika, kad spaudimas nedarbo, ligos ir socialinės paramos išmokoms
didės, nes asmenys nebus pajėgūs dirbti
iki didesnio pensinio amžiaus.
Dėl daugelyje valstybių narių jau įgyvendintų arba suplanuotų reformų
akivaizdžiai padidėjo viešųjų išlaidų pensijoms tvarumas vidutinės trukmės
ir ilguoju laikotarpiais. Tačiau keliose ES
šalyse šis klausimas tebekelia susirūpinimą. Be to, kai kurios šalys gali
patirti su tvarumu susijusių problemų trumpuoju ir vidutinės trukmės
laikotarpiais. Šešiose valstybėse narėse (Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge,
Maltoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje) vis dar smarkiai didėja viešosios išlaidos
pensijoms (žr. 4 diagramą).
Be to, reikia įvertinti, koks apskritai būtų
kitų valstybių narių (Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos ir Latvijos) viešųjų
išlaidų pensijoms sumažėjimo poveikis vyresnio amžiaus žmonių pajamų
apsaugos adekvatumui. Tikimasi, kad
valstybėse narėse, kur viešosios išlaidos pensijoms mažėja, daugumą su
adekvatumu susijusių problemų padėtų išspręsti privačių pensijų sistemų plėtra.
Tačiau kai kuriose iš šių šalių vis dar nėra ekonomiškai efektyvių paskatų kaupti
papildomas pensijų santaupas.
Data: 2017 10 31.
12 psl. |
5. NUORODOS IR NAUDINGI IŠTEKLIAI
Europos Komisija (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) ir Socialinės apsaugos
komitetas (SAK) (2015), 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita „Dabartinis ir būsimas pajamų senatvėje adekvatumas ES“, I tomas, Europos Komisija, Liuksemburgas:
Europos Sąjungos leidinių biuras.
Europos Komisija (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) ir Socialinės apsaugos
komitetas (SAK) (2015), 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita „Dabartinis ir būsimas pajamų senatvėje adekvatumas kiekvienoje ES šalyje“, II tomas, Europos Komisija,
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
Europos Komisija (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) ir Socialinės apsaugos
komitetas (SAK) (2012), „Pensijų adekvatumas Europos Sąjungoje 2010–2050 m.“,
Europos Komisija, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
Europos Komisija [Ekonomikos ir finansų reikalų GD] ir Ekonominės politikos komitetas
(EPK), 2015 m. visuomenės senėjimo ataskaita „Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“, European Economy 3/2015.
Europos Komisija (Teisingumo ir vartotojų reikalų GD) (2013), „Vyrų ir moterų pensijų skirtumai ES“, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
Europos semestro teminė informacijos suvestinė „Moterų dalyvavimas darbo rinkoje“.
„2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,
COM(2010) 2020 galutinis.
„Europa 2020“ svetainė: http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm
Europos Komisijos baltoji knyga „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“,
COM(2012) 55 final, priimta 2012 m. vasario 16 d.
Europos Komisijos komunikatas „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą,
visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“, COM(2013) 83, 2013 m. vasario mėn.
Europos Komisijos komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, COM(2017) 250 final
EBPO (2015), „Pensions at a Glance 2015: OECD and G20 indicators“, OECD Publishing,
Paryžius.
13 psl. |
PRIEDAS. STATISTINIAI RODIKLIAI IR DUOMENYS
1 lentelė. Adekvatumas dabar (2016 m.)
Šaltinis – Eurostatas. Pastabos. Duomenų paėmimo data – 2017 m. spalio 31 d. (4) Ribinė vertė: 60 proc. ekvivalentinių pajamų medianos po socialinių pervedimų; (6) 65 metų ir
vyresnio amžiaus asmenys, palyginti su jaunesniais nei 65 metų asmenimis; (7) 65–74 metų asmenų pensinių pajamų santykis su 50–59 metų asmenų darbo pajamomis. * – 2015 m. duomenys.
Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų < 65 > 65
ES 28 18,3 15,1 20,7 14,8 11,4 17,7 19,9 15,5 22,9 14,7 12,1 16,8 5,8 4,7 6,7 0.93* 0.97* 0.91* 0.57* 0.59* 0.55* 5,4 4,1
Euro 19 17,4 14,9 19,4 14,7 11,9 17,2 18,3 14,6 21,0 14,3 12,2 16,0 5,2 4,3 5,8 0.95* 0.98* 0.92* 0.58* 0.59* 0.55* 5,4 4,2
BE 16,4 16,0 16,8 14,6 13,4 15,5 16,9 16,9 16,9 15,4 15,2 15,5 2,1 1,9 2,2 0,76 0,77 0,76 0,48 0,51 0,47 4,0 3,2
BG 45,9 36,5 52,3 23,2 16,1 29,4 53,1 40,5 60,4 24,3 15,9 30,1 37,5 30,6 42,2 0,80 0,87 0,73 0,45 0,50 0,42 9,1 4,3
CZ 10,1 5,1 13,7 13,8 6,7 19,3 12,1 3,7 17,3 8,1 3,6 11,4 3,0 2,4 3,4 0,79 0,80 0,78 0,50 0,51 0,57 3,7 2,4
DK 9,2 8,1 10,2 10,5 8,9 12,3 15,4 12,1 17,8 8,5 7,1 9,6 0,7 0,9 0,6 0,75 0,76 0,75 0,47 0,43 0,49 4,2 3,2
DE 18,3 15,6 20,8 18,6 16,4 20,4 16,5 12,2 20,6 17,6 14,9 20,1 2,7 2,3 3,1 0,84 0,86 0,84 0,46 0,46 0,48 4,7 4,1
EE 41,4 27,4 48,6 31,8 17,2 42,2 49,2 27,7 57,9 40,2 26,1 47,4 5,4 4,9 5,6 0,60 0,65 0,56 0,45 0,39 0,51 5,7 3,5
IE 16.5* 15.4* 17.4* 8.3* 7.6* 9.1* 16.7* 14.3* 18.5* 14.2* 13.1* 15.2* 3,1 3,3 2,9 0.87* 0.9* 0.87* 0.38* 0.41* 0.43* 4.6* 4.2*
EL 22,0 19,0 24,4 13,0 10,6 15,2 22,3 17,4 26,0 12,4 10,6 13,8 15,2 13,2 16,8 1,07 1,11 1,03 0,63 0,68 0,55 7,4 3,9
ES 14,4 13,8 14,9 9,4 8,0 10,8 15,4 15,0 15,7 13,0 12,7 13,2 2,5 1,9 2,9 1,01 1,05 0,98 0,66 0,69 0,51 7,3 4,3
FR 10,0 8,2 11,4 10,3 8,0 12,2 10,8 8,5 12,3 8,2 6,7 9,4 2,9 2,4 3,2 1,02 1,05 1,00 0,68 0,68 0,67 4,3 4,4
HR 32,8 28,0 36,0 22,1 16,1 27,5 36,9 30,5 40,5 26,5 21,9 29,5 14,5 13,3 15,3 0,84 0,88 0,80 0,39 0,42 0,42 5,0 4,6
IT 23,9 20,6 26,4 17,6 13,9 20,9 25,9 20,9 29,1 16,1 13,6 18,0 11,1 9,9 12,0 0.99* 1.02* 0.97* 0.66* 0.66* 0.57* 6,6 4,8
CY 22,9 19,5 25,8 11,5 10,1 12,8 29,9 21,8 36,3 19,5 15,8 22,8 5,4 5,4 5,5 0,79 0,86 0,77 0,44 0,53 0,38 4,9 4,8
LV 43,1 33,5 47,8 29,6 18,2 37,9 49,1 37,1 53,7 38,1 28,4 42,9 14,9 11,6 16,5 0,63 0,67 0,61 0,42 0,40 0,43 6,2 4,6
LT 37,4 26,2 43,1 23,4 12,7 31,7 38,7 25,5 44,1 27,7 16,7 33,2 17,3 13,7 19,0 0,71 0,77 0,67 0,45 0,47 0,44 7,7 4,4
LU 9,1 6,9 11,0 6,1 3,7 6,7 7,7 5,9 9,2 9,0 6,8 10,8 0,2 0,2 0,3 1.08* 1.12* 1.04* 0.8* 0.77* 0.79* 4,9 4,6
HU 15,1 11,8 17,0 9,8 6,1 13,1 13,0 9,4 15,0 6,8 5,9 7,3 10,2 7,5 11,8 1,01 1,05 0,98 0,67 0,71 0,66 4,5 3,1
MT 26,1 24,6 27,5 23,5 20,9 25,6 24,6 20,4 27,7 24,2 22,8 25,4 3,5 3,5 3,5 0,72 0,75 0,69 0,54 0,55 0,46 4,3 3,3
NL 10,0 9,7 10,2 10,5 9,9 11,1 12,1 12,1 12,0 9,0 8,5 9,3 1,2 1,4 1,1 0,82 0,85 0,82 0,50 0,56 0,48 4,1 3,0
AT 13,7 10,2 16,4 13,7 9,6 17,3 15,6 12,4 17,7 13,2 10,0 15,7 1,2 0,6 1,6 0,97 1,01 0,93 0,62 0,69 0,58 4,2 3,7
PL 16,1 11,7 19,0 11,8 7,0 16,2 15,2 9,9 17,8 12,8 9,1 15,2 5,9 4,3 6,9 0,97 1,04 0,92 0,62 0,72 0,61 5,0 3,5
PT 21,8 18,9 24,0 18,0 14,2 21,1 25,2 21,9 27,3 18,3 16,0 19,9 6,7 4,9 8,0 0,91 0,97 0,88 0,64 0,68 0,60 6,0 5,4
RO 34,0 27,0 38,7 15,2 10,2 19,6 39,9 28,2 46,5 19,1 12,2 23,7 22,5 18,9 25,0 0,97 1,10 0,89 0,66 0,68 0,57 8,0 4,4
SI 19,9 12,9 25,0 18,6 11,2 24,6 22,8 12,1 29,1 17,6 10,8 22,5 5,8 4,1 6,9 0,89 0,96 0,84 0,47 0,50 0,45 3,5 3,6
SK 12,3 10,3 13,5 9,7 6,5 12,7 14,9 9,1 18,0 5,7 4,3 6,5 8,0 7,0 8,6 0,91 0,94 0,90 0,62 0,60 0,67 3,9 2,4
FI 13,6 9,0 17,3 16,7 9,8 23,5 20,0 13,1 24,3 12,3 8,1 15,5 1,7 1,4 1,9 0,83 0,89 0,79 0,53 0,51 0,51 3,7 3,1
SE 17,0 11,3 21,9 18,5 12,0 24,0 24,7 14,9 31,7 16,8 11,1 21,7 0,3 0,3 0,3 0,77 0,84 0,71 0,57 0,59 0,54 4,3 3,8
UK 18,0 15,1 20,4 14,8 12,2 17,2 22,1 19,2 24,3 17,1 14,4 19,4 1,2 1,0 1,3 0,89 0,91 0,86 0,53 0,58 0,51 5,3 4,5
Asmenys (65 m. ir
vyresnio amžiaus),
kuriems gresia skurdas
arba socialinė atskirtis
(gyventojų proc. dalis)
(1)
Asmenų (65 m. ir vyresnio
amžiaus), kuriems gresia
skurdas arba socialinė
atskirtis, dalis, palyginti su visų
gyventojų, kuriems gresia
skurdas arba socialinė
atskirtis, dalimi (visų šią riziką
patiriančių asmenų proc. dalis)
(2)
Asmenys (75 m. ir
vyresnio amžiaus),
kuriems gresia skurdas
arba socialinė atskirtis
(gyventojų proc. dalis)
(3)
Vyresnio amžiaus
žmonių, kuriems gresia
skurdas arba socialinė
atskirtis, dalis (65 m. ir
vyresnio amžiaus
gyventojų proc. dalis)
(4)
Didelį materialinį nepriteklių
patiriančių vyresnio
amžiaus žmonių dalis (65
m. ir vyresnio amžiaus
gyventojų proc. dalis)
(5)
Santykinis pajamų
medianos rodiklis (65 m. ir
vyresnio amžiaus asmenų)
(6)
Bendra pajamų pakeitimo
norma
(7)
Pajamų
pasiskirstymo
skirtumas esant S80
/ S20 (pajamų
kvintilio dalies)
santykiui
(8)
14 psl. |
2 lentelė. Adekvatumas ateityje: perspektyviniai rodikliai
Pastabos ir šaltinis
(1) Hipotetinio darbuotojo (dirbusio nuo 25 metų ir į pensiją išėjusio sulaukus nustatyto pensinio amžiaus)
gaunamos senatvės pensijos koeficientas, išreikštas asmens darbo užmokesčio, gaunamo pradėjus naudotis
pensijos išmokomis, procentine dalimi. Grynoji pajamų pakeitimo norma apskaičiuojama kaip grynoji pajamų
mokesčių ir darbuotojo įmokų suma.
Šaltinis: Europos Komisija (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) ir Socialinės apsaugos komitetas (SAK),
2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita „Dabartinis ir būsimas pajamų senatvėje adekvatumas ES“, I tomas,
Europos Komisija, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
Pastaba. Belgijos duomenys – 2014 m. pabaigos duomenys. Diagramose neatsižvelgiama į po šios datos patvirtintas reformas.
(2) Vidutinė valstybinių pensijų (Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje,
Liuksemburge, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir
Švedijoje – valstybinių ir privačių pensijų) išmoka, išreikšta vidutinio darbo užmokesčio visuose šalies ekonomikos sektoriuose dalimi (bruto darbo užmokesčių ir atlyginimų santykiu su darbuotojų skaičiumi).
Šaltinis: Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (EPK), 2015 m.
visuomenės senėjimo ataskaita „Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“, European Economy 3/2015.
(3) Bendroji pajamų pakeitimo norma, taikoma išeinant į pensiją, apskaičiuojama kaip vidutinė pirmoji pensija, išreikšta vidutinio darbo užmokesčio visuose šalies ekonomikos sektoriuose, gaunamo išeinant į pensiją, dalimi.
Šaltinis: Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (EPK), 2015 m.
visuomenės senėjimo ataskaita „Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“,
European Economy 3/2015.
„:“ – duomenų nėra.
2013 m.2053
m.
NPA (2053
m.)
Pokytis proc.
punkt.
(2013–2053 m.)
2013 m. 2053 m.NPA
(2053 m.)
Pokytis proc.
punkt.
(2013–2053 m.)
2013 m. 2060 m.
Pokytis proc.
punkt.
(2013–2060
m.)
2013 m. 2060 m.
Pokytis proc.
punkt.
(2013–2060
m.)
ES 28 : : : : : : : : 44,0 34,9 -9,1 42,5 35,9 -6,5
BE 78,6 74,7 65,0 -3,9 78,6 74,7 65,0 -3,9 42,5 41,8 -0,7 39,5 38,8 -0,7
BG 55,3 83,3 65,0 28,0 51,1 75,7 63,0 24,6 34,2 27,5 -6,7 29,5 31,9 2,4
CZ 52,2 61,4 68,3 9,2 48,9 61,4 68,3 12,5 42,8 39,5 -3,3 32,2 33,7 1,5
DK 68,4 81,7 72,0 13,3 68,4 81,7 72,0 13,3 42,5 35,1 -7,4 39,7 32,8 -6,9
DE 57,6 74,4 67,0 16,8 57,6 74,4 67,0 16,8 44,6 37,3 -7,4 42,5 35,5 -7,0
EE 49,2 55,9 65,0 6,7 61,0 55,9 65,0 -5,1 30,4 18,8 -11,6 40,1 25,2 -14,9
IE 83,1 71,4 68,0 -11,7 83,1 71,4 68,0 -11,7 27,9 26,1 -1,8 31,2 28,7 -2,4
EL : 47,0 62,0 : : 47,0 62,0 : 65,6 51,7 -14,0 : 22,3 :
ES 96,2 86,8 65,0 -9,4 96,2 86,8 65,0 -9,4 59,7 39,8 -19,9 79,0 48,6 -30,4
FR 80,2 69,0 67,0 -11,2 80,2 69,0 67,0 -11,2 51,3 38,9 -12,4 50,6 39,2 -11,4
HR 55,5 43,5 67,0 -12,0 49,6 43,5 67,0 -6,1 30,8 17,6 -13,2 27,9 16,5 -11,4
IT 83,9 89,3 70,3 5,4 75,7 89,3 70,3 13,6 58,8 50,7 -8,1 59,9 51,8 -8,0
CY 58,0 75,0 68,5 17,0 58,0 75,0 68,5 17,0 64,4 43,5 -20,9 : 49,2 :
LV 61,1 51,2 65,0 -9,9 61,1 51,2 65,0 -9,9 27,7 13,2 -14,5 33,4 18,1 -15,3
LT 49,9 71,3 65,0 21,4 47,3 71,3 65,0 24,0 35,1 33,0 -2,1 : 34,8 :
LU 93,5 83,7 60,0 -9,8 93,5 83,7 60,0 -9,8 51,3 53,4 2,1 : 64,6 :
HU 80,6 81,9 65,0 1,3 80,6 81,9 65,0 1,3 40,8 31,9 -8,9 33,0 29,1 -3,9
MT 79,0 73,8 65,0 -5,2 79,0 73,8 65,0 -5,2 48,3 44,1 -4,2 : 45,6 :
NL 114,0 92,5 67,0 -21,5 114,0 92,5 67,0 -21,5 35,9 34,2 -1,7 29,8 28,3 -1,4
AT 85,1 86,1 65,0 1,0 77,1 86,1 65,0 9,0 41,2 37,0 -4,1 51,0 44,7 -6,3
PL 75,5 43,4 67,0 -32,1 66,6 43,4 67,0 -23,2 47,9 29,4 -18,5 53,0 28,7 -24,4
PT 92,3 84,2 68,4 -8,1 92,3 84,2 68,4 -8,1 61,8 41,7 -20,0 57,5 30,7 -26,7
RO 71,3 41,1 65,0 -30,2 59,5 39,1 63,0 -20,4 37,0 23,4 -13,6 35,6 33,7 -1,9
SI 55,4 60,9 60,0 5,5 55,9 63,6 60,0 7,7 33,8 30,2 -3,6 36,1 34,1 -2,1
SK 59,6 69,6 66,0 10,0 58,8 69,6 66,0 10,8 45,7 33,3 -12,4 51,7 49,4 -2,4
FI 69,5 59,1 65,0 -10,4 69,5 59,1 65,0 -10,4 52,1 43,8 -8,3 46,0 44,1 -0,6
SE 69,3 55,3 65,0 -14,0 69,3 55,3 65,0 -14,0 42,1 26,3 -15,8 35,6 29,0 -6,7
UK 83,4 80,4 68,0 -3,0 71,4 80,4 68,0 9,0 36,4 33,9 -2,5 : : :
Grynoji teorinė pajamų pakeitimo norma gaunant vidutinį darbo užmokestį, jei NPA pailgintas
(darbas nuo 25 m. iki NPA)
(1)
Naudos rodiklis (valstybinės
pensijos) (%)
(2)
Bendroji pajamų pakeitimo norma,
taikoma išeinant į pensiją
(valstybinių pensijų) (%)
(3)
Vyrų Moterų
15 psl. |
3 lentelė. Užimtumas ir tvarumas
Šaltinis:
(1), (3) ir (4) – Eurostato duomenys;
(2) – Eurostato (Europop) duomenys;
(5) Šaltinis: Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (EPK), 2015 m.
visuomenės senėjimo ataskaita „Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“,
European Economy 3/2015.
Pastabos.
* – Euro zonos 18 duomenys.
(3) Užimtumo rodiklių (pagrindinių ypatybių ir rodiklių) metiniai vidurkiai. Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo
lygis apskaičiuojamas, 55–64 metų dirbančių asmenų skaičių padalinus iš visų tos pačios amžiaus grupės gyventojų
skaičiaus. Rodiklis grindžiamas ES darbo jėgos tyrimo duomenimis. Tyrimas apima visus privačiuose namų ūkiuose
gyvenančius asmenis, išskyrus asmenis, gyvenančius kolektyviniuose namų ūkiuose, kaip antai pensionuose,
bendrabučiuose ir ligoninėse. Užimti gyventojai – tai asmenys, kurie ataskaitinę savaitę bent 1 val. dirbo mokamą
ar pelningą darbą arba nedirbo, tačiau turėjo darbą, bet laikinai į jį nėjo.
„:“ – duomenų nėra.
Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų Iš viso Vyrų Moterų 2013 m. 2060 m.Pokytis
proc. punkt.
ES 28 59,1 59,4 58,8 19,7 17,9 21,2 55,3 62,0 48,9 35,6 38,0 33,1 11,3 11,2 -0,2
Euro 19 59.6* 59.6* 59.6* 20,3 18,5 21,9 55,3 61,6 49,4 35,4 37,8 32,8 12,3 12,3 0,0
BE 60,8 60,9 60,6 20,0 18,2 21,5 45,4 50,7 40,2 32,6 34,7 30,4 11,8 15,1 3,3
BG 57,5 58,1 57,0 16,0 14,0 17,6 54,5 58,3 51,0 31,7 33,1 30,2 9,9 9,4 -0,4
CZ 58,9 60,8 57,7 17,8 15,9 19,4 58,5 68,2 49,3 35,6 38,6 32,4 9,0 9,7 0,7
DK 62,0 62,2 61,7 19,4 18,0 20,7 67,8 71,9 63,6 40,3 41,8 38,6 10,3 7,2 -3,1
DE 61,1 61,2 61,0 19,5 17,9 21,0 68,6 73,7 63,5 38,1 40,1 36,0 10,0 12,7 2,7
EE 59,5 60,7 58,7 18,6 15,5 20,7 65,2 63,7 66,5 37,8 38,7 36,9 7,6 6,3 -1,3
IE 60,9 60,9 60,8 19,8 18,4 21,0 57,2 65,7 48,9 35,4 39,2 31,5 7,4 8,4 1,1
EL 57,8 58,0 57,5 19,9 18,5 21,3 36,3 46,2 27,2 32,5 35,7 29,1 16,2 14,3 -1,9
ES 61,8 61,7 61,9 21,1 19,0 23,0 49,1 55,7 42,8 35,0 37,2 32,7 11,8 11,0 -0,8
FR 58,9 58,6 59,3 21,6 19,4 23,5 49,8 51,6 48,2 35,0 36,7 33,2 14,9 12,1 -2,8
HR 57,7 60,1 56,0 17,1 15,2 18,7 38,1 45,1 31,6 32,1 33,9 30,2 10,8 6,9 -3,9
IT 58,0 57,8 58,4 20,6 18,9 22,2 50,3 61,7 39,7 31,2 35,8 26,3 15,7 13,8 -1,9
CY 61,5 61,2 61,9 19,6 18,4 20,8 52,2 61,0 43,7 35,9 38,7 33,0 9,5 9,3 -0,1
LV 59,5 60,5 58,9 17,0 14,2 18,9 61,4 61,3 61,4 35,6 35,5 35,6 7,7 4,6 -3,1
LT 59,5 60,6 58,9 17,1 14,1 19,2 64,6 66,8 62,8 35,6 35,3 35,9 7,2 7,5 0,3
LU 58,9 58,7 59,3 20,5 18,9 21,8 39,6 46,4 32,4 32,9 35,2 30,5 9,4 13,4 4,1
HU 58,5 59,8 57,5 16,6 14,5 18,2 49,8 59,7 41,5 33,2 35,8 30,5 11,5 11,4 -0,1
MT 59,1 59,1 58,8 20,3 18,7 21,6 44,1 61,8 26,4 33,6 40,1 27,3 9,6 12,8 3,2
NL 62,7 62,7 62,7 19,8 18,4 21,1 63,5 72,8 54,2 40,0 42,5 37,3 6,9 7,8 0,9
AT 58,5 59,3 57,8 19,8 18,1 21,3 49,2 57,6 41,1 37,1 39,1 34,9 13,9 14,4 0,5
PL 57,0 58,5 56,1 18,2 15,7 20,1 46,2 55,7 37,6 32,9 35,5 30,2 11,3 10,7 -0,7
PT 59,9 59,6 60,3 20,0 18,0 21,7 52,1 58,5 46,3 37,1 38,7 35,4 13,8 13,1 -0,7
RO 56,9 58,0 56,0 16,4 14,5 18,0 42,8 53,0 33,6 32,4 35,6 29,0 8,2 8,1 -0,1
SI 56,6 58,3 55,2 19,7 17,6 21,4 38,5 43,6 33,4 34,2 35,2 33,0 11,8 15,3 3,5
SK 57,4 59,8 56,1 17,2 15,0 18,8 49,0 55,1 43,5 33,8 36,2 31,4 8,1 10,2 2,1
FI 61,4 61,4 61,5 20,2 18,3 21,9 61,4 59,8 63,0 37,7 38,3 37,0 12,9 12,9 0,1
SE 63,6 63,6 63,6 20,2 18,9 21,5 75,5 77,5 73,5 41,3 42,2 40,3 8,9 7,5 -1,4
UK 58,3 58,0 58,6 19,8 18,6 20,8 63,4 69,6 57,4 38,8 41,3 36,2 7,7 8,4 0,7
Vidutinis pirmos
senatvės pensijos
gavimo amžius
(metais) (2012 m.)
(1)
Vidutinė tikėtina
gyvenimo trukmė esant
65 m. (2015 m.)
(2)
Vyresnio amžiaus
(55–64 m.) darbuotojų
užimtumo lygis (2016 m.)
(3)
Darbo stažas (2016 m.)
(4)
Bendrosios viešosios išlaidos
pensijoms (proc. BVP)
(5)
16 psl. |
4 lentelė. Reformų nulemti pensinio amžiaus pokyčiai įvairiais metais (ataskaitinių metų sausio 1 d.)
Valstybė narė
2017 m. 2020 m. Po 2020 m.
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Motery
s
BE 65 65 67 (2030 m.)
BG 64 61 64 m. 3 mėn. 61 m.
6 mėn. 65 (2037 m.) +GT(1)
CZ 63
58 m.
4 mėn. –
62 m.
4 mėn.(2)
63 m. 8 mėn.
60 m.
2 mėn. –
63 m.
8 mėn.(2)
65 (iki 2037 m.)
DK 65 66 67 (2022 m.) +GT
DE 63 m. 4 mėn. – 65 m.
6 mėn.(3)
63 m. 10 mėn. – 65 m.
9 mėn.(3) 65–67(3) (2029 m.)
EE 63 63 m. 9 mėn. 65 (2026 m.)
IE 66 66 68 (2028 m.)
EL 62–67(3) 62–67(3) +GT
ES 65 m. – 65 m. 4 mėn.(3) 65 m. – 65 m. 10 mėn.(3) 65–67(3) (2027 m.)
FR 62 m. – 65 m. 4 mėn.(3) 62 m. – 66 m. 2 mėn.(3) 62–67(3) (2022 m.)
HR 60–65(3)
60 m. –
61 m.
6 mėn.(3)
60–65(3)
60 metų –
62 metai
6 mėn.(3)
60–67(3) (2038 m.)
IT 66 m. 7 mėn.
65 m.
7 mėn. –
66 m.
7 mėn.(4)
+GT ≥67 (2021 m.) +GT
CY 65 65 +GT
LV 62 m. 9 mėn. 63 m. 9 mėn. 65 (2025 m.)
LT 63 m. 4 mėn. 61 mm.
8 mėn. 64 63 65 (2026 m.)
LU 65 65 65
HU 63 m. 5 mėn. 64 m. 5 mėn. 65 (2022 m.)
MT 62 63 65 (2027 m.)
NL 65 m. 9 mėn. 66 m. 8 mėn. 67 (2021 m.) +GT
AT 65 60 65 60 65 (2033 m.)
PL 66 m. 1 mėn. 61 m.
1 mėn. 65 60 65 60
PT 65 m. – 66 m. 3 mėn.(3) +GT +GT
RO 65 60 m.
6 mėn. 65 61 65
63
(2030 m.
)
SI 60–65(3) 60–65(3) 60–65(3)
SK 62 metai 76 d.
59 m. –
62 m.
76 d.(2)
+GT
+GT
FI 63–68(5) 63 m. 9 mėn. – 68 m.
9 mėn.(5)
65–70(5) (2027 m.)
+GT
SE 61–67(5) 61–67(5) 61–67(5)
17 psl. |
Valstybė narė
2017 m. 2020 m. Po 2020 m.
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Motery
s
UK 65 63 m.
5 mėn. 66 68 (2046 m.) +GT
Šaltinis – valstybių narių pateikta informacija.
Pastabos. Amžius, kurio sulaukus įgyjama teisė pagal bendrąją pensijų sistemą gauti visą nesumažintą senatvės
pensiją.
(1) +GT – pakoreguota atsižvelgiant į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę.
(2) Priklauso nuo auginamų vaikų skaičiaus.
(3) Priklauso nuo įmokų mokėjimo laikotarpio.
(4) Priklauso nuo užimtumo sektoriaus.
(5) Lankstus pensinis amžius, susietas su išmokos dydžiu.
A1 diagrama. 65 metų asmenų tikėtina gyvenimo trukmė 2015 ir 2060 m.
Šaltinis – Eurostatas (Europop). 2060 m. įverčiai apskaičiuoti remiantis 2015 m. visuomenės senėjimo ataskaitos
duomenimis. Pastaba. 2015 m. duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d.
A2 diagrama. Santykinis (65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų) pajamų medianos rodiklis iš viso ir pagal lytį (2016 m.)
Šaltinis: Eurostatas, ES SPGS. Pastaba. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d. * – 2015 m. duomenys.
18 psl. |
A3 diagrama. Skurdo rizikos lygis (65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojams) pagal lytį (2016 m.)
Šaltinis: Eurostatas, ES SPGS; 2014 pajamų metai. Pastabos. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d. Ribinė
vertė: 60 proc. ekvivalentinių pajamų medianos po socialinių pervedimų. * – 2015 m. duomenys.
A4 diagrama. Santykinis skurdo rizikos gylis (pagal amžiaus grupes) ir skurdo rizikos 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenims gylis (2016 m.)
Šaltinis – Eurostatas. Pastabos. Skurdo rizikos gylis – 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų
medianos. Suskirstyta pagal 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo gylį. Duomenų paėmimo data: 2017 m.
spalio 31 d., * – 2015 m. duomenys.
A5 diagrama. Didelis materialinis nepriteklius (65 metų arba vyresnio amžiaus asmenų) pagal lytį (2016 m.)
Šaltinis: Eurostatas, ES SPGS. Pastaba. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d. * – 2015 m. duomenys.
SK HU CZ FR DK LU NL FI EL PL ES AT IE*Euro19
ES 28 BE IT SE UK DE SI PT RO CY MT BG HR LT LV EE
Vyrų 04 06 04 07 07 07 09 08 11 09 13 10 13 12 12 15 14 11 14 15 11 16 12 16 23 16 22 17 28 26
Moterų 07 07 11 09 10 11 09 16 14 15 13 16 15 16 17 16 18 22 19 20 23 20 24 23 25 30 30 33 43 47
Iš viso 06 07 08 08 09 09 09 12 12 13 13 13 14 14 15 15 16 17 17 18 18 18 19 20 24 24 27 28 38 40
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Gyventojų (65 m. ir vyresnio amžiaus) proc. dalis
DK FI CZ SK SE FR MT NL IE* LU* BE ES CY HU EE IT*Euro19*
AT BG PLES
28*PT DE EL LT SI RO LV UK HR
Skurdo gylis: amžius – 18–64 m. 27 17 21 26 25 19 17 19 20 19 21 33 18 21 29 33 28 21 36 26 27 29 24 35 32 22 38 31 25 31
Skurdo gylis: amžius – 65 ir daugiau metų 06 09 10 10 11 11 11 11 12 13 13 14 14 14 15 15 16 16 16 16 17 18 19 19 19 19 20 20 21 25
Skurdo rizikos gylis: amžius – 65 ir daugiau metų 09 12 08 06 17 08 24 09 14 09 15 13 20 07 40 16 14 13 24 13 15 18 18 12 28 18 19 38 17 27
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45%
LU SE DK NL AT UK FI BE ES DE FR CZ IE MTEuro19
EE CY ES 28 SI PL PT SK HU IT HR LV EL LT RO BG
Vyrų 0,2 0,3 0,9 1,4 0,6 1 1,4 1,9 1,9 2,3 2,4 2,4 3,3 3,5 4,3 4,9 5,4 4,7 4,1 4,3 4,9 7 7,5 9,9 13,3 11,6 13,2 13,7 18,9 30,6
Moterų 0,3 0,3 0,6 1,1 1,6 1,3 1,9 2,2 2,9 3,1 3,2 3,4 2,9 3,5 5,8 5,6 5,5 6,7 6,9 6,9 8 8,6 11,8 12 15,3 16,5 16,8 19 25 42,2
Iš viso 0,2 0,3 0,7 1,2 1,2 1,2 1,7 2,1 2,5 2,7 2,9 3 3,1 3,5 5,2 5,4 5,4 5,8 5,8 5,9 6,7 8 10,2 11,1 14,5 14,9 15,2 17,3 22,5 37,5
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Gyventojų (65 m. ir vyresnio amžiaus) proc. dalis
19 psl. |
A6 diagrama. Skurdo ar socialinės atskirties rizikos gylis (65 metų arba vyresnio amžiaus asmenims) pagal lytį (2016 m.)
Šaltinis: Eurostatas, ES SPGS; 2015 pajamų metai. Pastaba. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d. * –
2015 m. duomenys.
A7 diagrama. 65 metų ir vyresnio amžiaus bei 65–79 metų vyrų ir moterų pensijų skirtumas (proc.) (2016 m.)
Šaltinis – Eurostatas. Pastaba. * – 2015 m. duomenys.
A8 diagrama. Vyresnio (55–64 metų) amžiaus darbuotojų užimtumo lygis (2016 m.)
Šaltinis – Eurostato darbo jėgos tyrimas. Pastaba. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d.
LU DK FR NL CZ SK FI AT ES HU PL BE IE* SEEuro19
UK ES 28 DE SI PT EL CY IT MT HR RO LT EE LV BG
Vyrų 07 08 08 10 05 10 09 10 14 12 12 16 15 11 15 15 15 16 13 19 19 20 21 25 28 27 26 27 34 37
Moterų 11 10 11 10 14 14 17 16 15 17 19 17 17 22 19 20 21 21 25 24 24 26 26 28 36 39 43 49 48 52
Iš viso 09 09 10 10 10 12 14 14 14 15 16 16 17 17 17 18 18 18 20 22 22 23 24 26 33 34 37 41 43 46
0
10
20
30
40
50
60
Gyventojų (65 m. ir vyresnio amžiaus) proc. dalis
20 psl. |
A9 diagrama. Profesinio gyvenimo trukmė (2016 m.)
Šaltinis – Eurostato darbo jėgos tyrimas. Pastaba. Duomenų paėmimo data: 2017 m. spalio 31 d. A10 diagrama. Prognozuojamas (2053 m.) vidutinį ir mažą darbo užmokestį gaunančių asmenų grynųjų teorinių pajamų pakeitimo normų skirtumas proc. punktais, lyginant dėl nedarbo anksti į pensiją išėjusius ir visą reikiamą laikotarpį išdirbusius asmenis
Šaltinis – 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita.
Pastabos. Duomenų šaltinis: valstybių narių ir EBPO duomenys. Pastaba. Didelis skirtumas rodo didesnę bedarbiu
tapusio asmens bendrąją TPPN. Suskirstyta pagal vidutinį darbo užmokestį. Jei vyrų ir moterų pensijos skiriasi,
pateikiami su moterų pensijomis susiję rezultatai.
A11 diagrama. Prognozuojamas (2053 m.) mažai ir vidutiniškai uždirbančių asmenų grynųjų teorinių pajamų pakeitimo normų skirtumas išdirbus 2 metais trumpiau ar ilgiau, palyginti su visu reikiamu išdirbtu laikotarpiu
Šaltinis – 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita.
21 psl. |
Pastabos. Duomenų šaltinis: valstybių narių ir EBPO duomenys. Didelis skirtumas rodo didesnę bendrąją TPPN,
palyginti su darbuotojų, dirbusių nuo 25 metų iki nustatyto pensinio amžiaus, TPPN. Suskirstyta pagal (vidutinį
darbo užmokestį gaunančių asmenų) TPPN, kai į pensiją išeinama 2 metais vėliau nustatyto pensinio amžiaus.
Belgijos, Bulgarijos, Airijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės duomenų apie
TPPN, taikomos išeinant į pensiją 2 metais anksčiau nustatyto pensinio amžiaus, nepateikta, nes valstybinės
pensijos neskiriamos, jei į pensiją išeinama 2 metais anksčiau nustatyto pensinio amžiaus. Jei vyrų ir moterų
pensijos skiriasi, pateikiami su moterų pensijomis susiję rezultatai.
A12 diagrama. Pensijų pagal įvairias pensijų sistemas dalis apskaičiuojant vidutines pajamas gaunančių asmenų bendrąsias teorines pajamų pakeitimo normas (2013 m.)
Šaltinis – 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita. Duomenų šaltinis: valstybių narių duomenys. Pagal II bazinio
atvejo scenarijų (40 metų iki nustatyto pensinio amžiaus). Remiamasi tik sistemomis, į kurias atsižvelgiama
apskaičiuojant TPPN. Duomenų apie Graikiją neturima. Jei vyrų ir moterų pensijos skiriasi, pateikiami su vyrų
pensijomis susiję rezultatai.
A13 diagrama. Pensijų pagal įvairias pensijų sistemas dalis apskaičiuojant vidutines pajamas gaunančių asmenų bendrąsias teorines pajamų pakeitimo normas (2053 m.)
Šaltinis – 2015 m. pensijų adekvatumo ataskaita. Duomenų šaltinis: valstybių narių ir EBPO duomenys. (Pagal II
bazinio atvejo scenarijų). Jei vyrų ir moterų pensijos skiriasi, pateikiami su vyrų pensijomis susiję rezultatai.
