Upload
ltcampus
View
267
Download
9
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Â
Citation preview
YOGANANDOS IŠMINTIS, 3-IOJI KNYGA
PARAMAHANSA
YOGANANDA
DVASINIAI
RYŠIAI
2
©2014 LTCampus
Visos teisės saugomos. Nei viena knygos dalis be raštiško leidyklos sutikimo bet kokia
forma (fotografuojant, mikrofilmuojant ar kitokiu būdu) negali būti perspausdinta arba,
panaudojant elektronines sistemas, apdorojama, dauginama arba platinama, išskyrus
trumpas citatas kritiniuose straipsniuose ar recenzijose.
Šios knygos autorės patarimai nėra medicininio pobūdžio ir nėra skiriami kaip receptas
fizinėms, emocinėms ar medicininėms problemoms gydyti nepasitarus su gydytoju. Autorė
tiesiog norėjo pasidalinti bendra informacija ir padėti atsakyti Jums į klausimus, susijusius
su emocine ir dvasine gerove. Už pasekmes taikant kurį nors iš aprašytų metodų nei
autorė, nei leidykla neatsako.
©Vertimas į lietuvių kalbą. Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė 2007
http://ltcampus.lt/
3
Turinys
Leidėjo žodis......................................................................................4
1. Draugystė......................................................................................7
2. Savanaudiškumo kvailystė...........................................................25
3. Kaip būti draugu..........................................................................40
4. Išsiskyrimas ir netektis................................................................59
5. Visų geriausias draugas..............................................................70
Apie autorių.....................................................................................86
4
Leidėjų žodis
Brangus skaitytojau,
kokią nuostabią pasaulio viziją Paramahansa Yogananda piešia
šiuose puslapiuose, tyrinėdamas visus žmonių ryšius ir jų dieviškąjį
potencialą. Visad realistiškas, praktiškas ir linksmas, Yogananda drąsiai
žvelgia į visiem gerai pažįstamas problemas santykiuose ir pasidalina
aiškiais ir veiksmingais jų sprendimo būdais.
Paramahansa Yogananda atvyko iš Indijos į JAV 1920m.,
atnešdamas vakariečiams jogos, senovinio sielos budimo, mokymą ir
technikas. Jis buvo pirmasis Jogos mokytojas, įsikūręs Vakaruose, o jo
„Jogo Autobiografija“ tapo skaitomiausia autobiografija pasaulyje,
pažadinusia didžiulį vakariečių susidomėjimą dvasiniais Rytų mokymais.
Joga yra senovinis mokslas, mokantis nukreipti savo energiją į
dvasinį nubudimą. Yogananda ne tik atskleidė tinkamiausias ir
efektyviausias meditacijos technikas vakariečiams, bet ir parodė, kaip
taikyti dvasinius dėsnius visose gyvenimo srityse. Jis buvo nepailstantis
5
rašytojas, lektorius ir kūrėjas visus 32 metus, kuriuos praleido Amerikoje.
Yogananda mirė 1952-aisiais.
Tekstai, įtraukti į šią knygą, paimti iš kelių šaltinių: paskaitos, kurias
jis parašė 1920-1930 metais; straipsniai žurnalams „Vidinė kultūra“ (Inner
Culture) ir „Rytai Vakarai“ (East West), išspausdinti iki 1943-ųjų metų;
1949-ųjų metų leidimo „Šnabždesiai iš Amžinybės“ (Whispers from
Eternity) ir Svamio Krijandos užrašų, kuriuos jis vedė gyvendamas su
Yogananda kaip artimas mokinys.
Šioje knygoje siekėme kuo mažiau redaguoti, kad Mokytojo dvasia
išliktų stipri ir aiškiai juntama. Kai kurie sakiniai, nebeturintys konteksto
dabartyje, buvo išimti. Kai kurie žodžiai ar skyrybos ženklai buvo pakeisti,
kad išryškintų teksto prasmę. Dauguma užrašų, įtrauktų į šią knygą yra
niekur nepublikuoti.
Tegul Yoganandos žodžiai atneša aiškumą, įkvėpimą ir dievišką
meilę į jūsų gyvenimą.
6
„Kitus priimsiu taip, kaip priimu save.“
7
1 SKYRIUS
DRAUGYSTĖ
8
MENAS SUSIDRAUGAUTI
Draugystė – tai Dievo meilė, spinduliuojanti jūsų mylimųjų akyse,
kviečianti grįžti namo ir atsigaivinti Jo vienybės nektaru, tirpdančiu
savanaudiškumą. Draugystė – Dievo trimito šauksmas, kviečiantis sielą
nugriauti sienas, skiriančias ją nuo kitų sielų ir nuo Jo. Tikra draugystė taip
suvienija dvi sielas, kad jų sąjunga atspindi Dvasios vienovę.
Tikra draugystė yra atvira ir visa apimanti. Savanaudiškas
prisirišimas prie vieno žmogaus, išskiriant visus kitus, neleidžia augti
dieviškai draugystei. Išplėskite savo švytinčios meilės karalystės valdas,
pamažu atrakite joje vietos savo šeimai, kaimynams, bendruomenei,
valstybei, visoms valstybėms – trumpai tariant, visoms gyvoms būtybėms.
Būkite kosminis draugas, persismelkęs gerumu ir susižavėjimu visa Dievo
kūrinija, visur skleidžiantis meilę.
Jei norite turėti draugų, spinduliuokite draugiškumą. Jei atversite
duris magnetinei draugystės galiai, pritrauksite panašių vibracijų sielą ar
sielas. Kuo draugiškiau su visais elgsitės, tuo daugiau tikrų draugų turėsite.
9
Kai dvi sielas sieja tikra draugystė, ir jos drauge siekia dvasinės
meilės ir Dievo meilės, kai vienintelis jų troškimas yra tarnauti viena kitai,
jų draugystė sušvyti Dvasios liepsna. Puoselėdami dieviškają draugystę,
nukreiptą į dvasinį tobulumą, atrasite Didįjį Draugą.
Amžini draugystės dėsniai
Draugams svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp perdėto familiarumo ir
abejingumo. Neribokite savo draugo tokiais žodžiais:
- Pažįstu tave kaip nuluptą.
Pagarba ir meilė tarp draugų auga laikui bėgant. „Kuo geriau pažįsti,
tuo mažiau vertini“ - tai galioja tiems, kurie nesirūpina vienas kitu, ieško
naudos sau, yra materialistiški ir nesiekia įkvėpimo ar asmeninio
tobulėjimo. Kuo labiau vienas kitam pasitarnaujate, tuo gilesnė draugystė.
Kodėl Jėzus turėjo tiek daug pasekėjų? Nes Jis, kaip ir kiti didieji mokytojai,
yra neprilygstamas Savo tarnystei žmonijai.
10
Kad pritrauktumėte draugų, turite pasižymėti tikro draugo
savybėmis. Akla draugystė gali baigtis staigia, akla neapykanta. Abipusis
išminties ir dvasinio supratimo puoselėjimas gali susieti dvi sielas amžinos
dieviškos meilės dėsniais.
Žmogiška meilė ir draugystė pasireiškia mainais fizinėje, mentalinėje
arba verslo plotmėje. Ji yra trumpalaikė ir sąlyginė. Dieviškos meilės
pagrindas yra tarnystė dvasiniame ir intuityviniame lygmenyje, todėl ji yra
besąlyginė ir amžina.
Tobula dviejų ar kelių dvasinės bendruomenės narių draugystė
praturtina kiekvieną žmogų. Širdyje, išgrynintoje draugystės, atsiveria
vienybės durys, pro kurias turėtume įsileisti kitas sielas – ir tas, kurios mus
myli, ir tas , kurios mūsų nekenčia. Kai jūsų širdies šventykloje
įsiviešpataus dieviška draugystė, jūsų siela susilies su begaline Kosmine
Siela, nusimesdama ribojančius pančius, kurie skyrė ją nuo visos Dievo
kūrinijos.
Nė vieno žmogaus nelaikykite svetimu. Išmokite pajusti, kad visi yra
jūsų šeima. Šeimyninė meilė yra tik viena iš pirmųjų pamokų Dieviškojo
11
Mokytojo mokyme apie Draugiškumą, kuri turi paruošti jūsų širdį visa
apimančiai meilei. Pajuskite, kad Dievo kraujas teka visų rasių venomis.
Kaip galima nekęsti kitos rasės žmogaus, kai suvoki, jog Dievas gyvena ir
alsuoja kiekviename iš mūsų? Amerikiečiais, indais ar kitos tautybės
atstovais būname tik keletą metų, o Dievo vaikais esame amžinai. Sielos
neįmanoma įkalinti žmogaus sukurtuose rėmuose: jos tautybė yra Dvasia,
o valstybė – visa apimanti Būtis.
Tai nereiškia, kad privalote asmeniškai pažinoti ir mylėti visus
žmones ir sutvėrimus. Jums pakanka būti nuolat pasirengusiems skleisti
draugiškos tarnystės šviesą visoms gyvoms būtybėms, su kuriomis jus
suveda gyvenimas. Tam reikalingos pastovios proto pastangos ir
nusiteikimas – kitaip tariant, nesavanaudiškumas. Saulės spinduliai
vienodai apšviečia ir deimantą, ir anglį, tik vienas iš jų atspindi saulės
šviesą žaižaruojančiomis spalvomis, o kitas ją sugeria. Santykiuose su
žmonėmis būkite kaip tas deimantas. Skaisčiai atspindėkite Dievo meilės
šviesą.
12
Kodėl reikia mylėti savo priešus?
Kristaus stiprybės paslaptis slypi jo meilėje visiems žmonėms – net
savo priešams. Daug vertingiau meile užkariauti širdį žmogaus, kuris jūsų
nekenčia, nei kovoti su juo kitais būdais. Paprastam žmogui toks mokymas
skamba absurdiškai. Jis mieliau į vieną antausį atsakytų dešimčia ir dar
pridėtų pora spyrių, kad rimtai pamokytų savo skriaudėją. Kodėl
turėtumėte mylėti savo priešą? Mylėkite jį, kad gydančiais savo meilės
spinduliais paliestumėt jo neapykantos pakirstą širdį ir sudegintumėt
kančios sieną, skiriančią jūsų sielas.
Venkite daryti tai, kas galėtų pakenkti jums ar kitam žmogui. Jeigu
nuolaidžiaujate savo silpnybėms arba skatinate savo draugo ydas, esate
priešas, pasislėpęs po draugo kauke. Pažindami save ir tapdami tikru
draugu kitiems, susidraugaujate su Dievu. Jūsų meilė augs, kol taps ta
Meile, kuri užlieja visas širdis.
13
DRAUGYSTĖS ŠIRDIS
Žmonių širdyse aš esu kaip nežinomas draugas, vis pakeliantis juos į
šviesius jausmus, tyliai raginantis per jų kilnias mintis nubusti iš žemiškojo
miego.
Žmogų, kuris šiuo metu laiko save mano priešu, išties išvysiu kaip
savo dieviškąjį brolį, besislepiantį po nesusipratimo šydu. Nuplėšiu tą
skydą meilės durklu, kad, pamatęs mano supratingumą ir atlaidumą, jis
priimtų mano geros valios auką.
Mano draugiškumo durys bus nuolat atviros ir tiems broliams, kurie
manęs nekenčia, ir tiems, kurie mane myli.
Kitus priisiu taip, kaip priimu save. Pasieksiu išsilaisvinimą
tarnaudamas savo bendražygiams.
14
VISUOMENIŠKAS KELIAS Į VISĄ APIMANČIĄ BŪTĮ
Visuomeniškai kosminį sąmoningumą galima pasiekti puoselėjant
sieloje dieviškos meilės daigą. Nesaikinga ego meilė įkalina sielą kūne.
Siela yra visa persmelkiančios Dvasios atspindys. Ego yra kūnu apribotas
sielos sąmoningumas. Siela, susitapatinusi su ego, pamiršta savo visa
apimančią Būtį ir suvokia save kūno ribose.
Kai per atjautos praktiką ego pradeda jausti save kituose kūnuose,
jis po truputį sugrįžta į visa apimančią egzistenciją. Priešingai nei
trumparegis pasaulietis, dieviška siela stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir
įžvelgia savo gerovę kituose. Dvasinio peno, gerovės, gijimo ar išminties
išmokite siekti ne tik sau kaip atskiram kūnui, bet ir sau esančiam visuose
žmonėse.
Visuomeniškai kosminis sąmoningumas ugdomas mylint šeimą,
kaimynus, valstybę ir visą pasaulį kaip save patį. Jūs esate karalius, o jūsų
meilės karalystėje telpa ne tik visi žmonės, bet ir gyvūnai, gėlės, žvaigždės,
ir kiti gyvi tvariniai. Visus vyrus mylėkite kaip savo brolius, o moteris – kaip
savo seseris, visus vyresniuosius mylėkite kaip savo tėvus, mylėkite visus
15
žmones kaip savo draugus ir brolius – juodaodžius, rudaodžius,
geltonodžius, baltuosius ir raudonodžius. Toks yra visuomeniškas būdas
pasiekti kosminį sąmoningumą.
DRAUGYSTĖS IŠMINTIS
Su kai kuriais dažnai susiduriam, bet taip ir liekam nepažinę,
O kitos sielos vos sutiktos taip ir limpa prie širdies,
Ir visgi Ponia Išmintis mums šnabžda tyliai:
Ir artimą ir svetimą mylėt vienodai – dieviška išties.
16
KAS YRA TIKRA DRAUGYSTĖ?
Draugystė – tai dvasinė trauka, kuri apjungia sielas dieviškos meilės
ryšyje. Jei atversite duris magnetinei draugystės galiai, pritrauksite
panašių vibracijų sielą ar sielas. Draugystė – tai Dievo meilės jums išraiška
per draugus, kurie yra vertingiausias turtas, kokį gali turėti žmogus.
Panašus traukia panašų. Tai vibracijos dėsnis. Draugystė yra amžina.
Jeigu galite užmegzti draugystę, per kurią jumyse nubunda Dievas, tai
nuostabiausia draugystė iš visų.
Tikros draugystės esmė- bendras sielos tobulėjimas. Draugystės
negalima vertinti materialiai kaip įgytino objekto. Draugystė yra nuolat
augantis lygybės sąmoningumas ir sielų susiliejimas be jokio fizinio tikslo.
Tik abipusis išminties ir intuityvaus suvokimo puoselėjimas gali
sujungti dvi sielas dieviškos meilės dėsniais. Tokia meilė yra besąlyginė ir
siekia pasitarnauti dvasiniame lygmenyje.
17
Draugystė yra tyriausia meilės forma. Tėvų ir vaikų meilė yra
instinktyvi – jie negali nemylėti vieni kitų; įsimylėjėlių meilė yra aistringa ir
užvaldanti, o štai tikroje draugystėje nėra nei krislelio prievartos.
Naudingumas yra meilė. Jeigu norite, kad jus mylėtų draugai ar pasaulis,
būkite jiems naudingas.
Būkite savo priešų draugas
Privalote būti draugas net savo priešui, nes jeigu į jo priešiškumą
atsakysite tuo pačiu, taip tik pagilinsite jo rūstybę, ir jis taps dar aršesniu
priešu. Kiekvienas, kuris mėgina pakenkti kitam, pirmiausiai kenkia sau.
Neįmanoma ko nors nekęsti, pirmiau neapsinuodijant pačiam. Ko nors
nekęsti yra tiesiog nenaudinga.
Prisiminkite – Dievas gyvena ir jūsų prieše, ir drauge. Kai sugebėsite
atpažinti Dievą ne tik tuose žmonėse, kurie jus myli, bet ir tuose, kurie
nekenčia, tuomet patirsite visą persmelkiančią Dievo meilę, ir suvoksite Jo
visa apimančią būtį.
18
Neapykanta sklinda eteriu. Jeigu kas nors skleidžia neapykantą, o jūs
jai atsiliepiate, ją pagausite; bet jeigu jūs orientuojatės į meilę, kad ir kiek
piktų vibracijų būtų išspinduliuota, jos jūsų nepasieks. Turite puoselėti
meilę savo širdyje, nes meilė yra magnetas, pritraukiantis sielas bei
apsaugantis nuo neapykantos.
Tyroje draugystėje rasite Dievą. Tikras draugas atpažįsta sielą. Kai
suvokiate save kaip sielą, galite būti tobulas draugas. Jei nesate
draugiškas, pažeidžiate dievišką savasties augimo dėsnį, kurio dėka jūsų
siela gali išaugti iki Dvasios. Pažindami save ir tapdami tikru draugu
kitiems, susidraugaujate su Dievu.
DIEVIŠKAS DRAUGYSTĖS TIKSLAS
Draugystė yra visuotinė dvasinė trauka, vieninjanti sielas dieviškos
meilės ryšiais. Dvasia buvo Vienatinė. Dėka dualumo ji tapo dvejopa –
pozityvi ir negatyvi. Tuomet dėka begalybės ir reliatyvumo dėsnio ji
19
išsibarstė po daugelį. Dabar Vienas daugelyje siekia vėl visus apjungti ir
paversti Vienu. Šios dvasos pastangos suvienyti daugelį sielų į Vieną veikia
per mūsų emocijas, protą ir intuiciją, o pasireiškia per draugystę.
DRAUGYSTĖ
Ar draugystė – tai dviejų širdžių raudonais siūlais audžiama juosta?
Ar dviejų nuomonių apsijungimas viename visa aprėpiančiame
prote?
Ar meilės versmių išsiliejimas, gaivinantis į meilę lekiančias
ištroškusias sielas?
O gal tai rožės, žydinčios ant gretimų šakelių, bet išaugusios ant
vieno stiebo atjautos?
Ar tai vienas protas dviejuose kūnuose?
Ar ji lyg eiklūs du žirgai,
Nors išvaizda skirtingi visiškai,
Išvien gyvenimo vežimą traukia
20
Link tikslo to paties, kurį abu lyg vienas regi?
Ar draugystė remiasi skirtumais, ar lygybe?
Ar laikos ji ant pamatų skirtingų akmenų?
Ar draugystė tai, kai su viskuo sutinkama nė negalvojant, kuomet
išvien, tačiau aklai žygiuojama pirmyn,
Ir tokiame aklam džiaugsme bendros kvailystės, papuolama kartu į
spąstus nevilties?
Draugystė yra kilni, vaisinga, šventa –
Kai dvi sielos žygiuoja kiekviena savaip,
Tačiau harmoningai, ir sutardamos, ir pasiginčydamos,
Tobulėja nuostabiai per savo įvairovę,
Turedamos troškimą vieną – atrast ramybę tikrame malonume.
Kai nė viena nesiekia patogumo artimojo labo kaina,
Tuomet, tame nesavanaudiškumo sode
21
Sužydi kvapni draugystė.
Nes draugystė yra dviejų sielų pagimdytas lydinys,
Dviejų žiedų skirtingų aromatų derinys,
Kurį į vieną suplakė švelnus meilės vėjelis.
Draugystė gimsta iš slapčiausių ir nepaaiškinamų pojūčių gelmės.
Draugystė yra tikrų jausmų fontanas.
Draugystė auga ir tarp skirtumų, ir panašumų.
Draugystė miega ir numiršta familiarume,
Sunyksta aistrose aklų žmonių.
Draugystė veši kūno, proto ir sielos vienovėje.
Pretenzijos, per didelė savimeilė ir savininkiškumas,
Pagarbos stoka, gudravimas ir įtarumas –
Visa tai sugraužia draugystės širdį lyg vėžys.
O, draugyste! Žydintis augale dangaus!
22
Lapoji tu besąlyginės meilės dirvoje,
Darniame sielos tobulėjimo siekime
Dviejų sielų, kurios viena kitai palengvinant kelią pasiruošę.
Tave palaisto meilės kupinas dėmesys,
Ir švelni vidinio ir išorinio meilumo rasa, krentanti iš
Slapčiausio ir pasiaukojančio širdies atsidavimo.
O, draugyste! Ten, kur krinta tavo sielos žiedai,
Toje sakralaus aromato šventykloje
Visų Geriausias Draugas nužengia ir pasilikti trokšta!
23
DRAUGYSTĖS INSTINKTAS
Dievo pastangos suvienyti nesantaikos apakintą žmoniją pasireiškia
draugystės instinktu per jūsų širdį.
Stenkites vėl atrasti savo ankstesnių inkarnacijų draugus, kuriuos
pažinsite iš panašių fizinių, protinių ir dvasinių savybių. Draugystę,
užsimezgusią ankstesnėje inkarnacijoje, tobulinkite iki dieviškos
draugystės, pakildami virš materialios ar net dvasinės naudos siekimo.
Kai jūsų širdies šventykloje įsiviešpataus dieviška draugystė, jūsų
siela susilies su Kosmine Siela, nusimesdama ribojančius pančius, kurie
skyrė ją nuo visos Dievos kūrinijos.
24
„Jeigu kiti nori išgirsti jūsų pastabas, išsakykite jas su meile ir naudodami
kuo mažiau žodžių.“
25
2 SKYRIUS
SAVANAUDIŠKUMO
KVAILYSTĖ
26
TEISIMAS
Kiekvieną kartą, kai su pasimėgavimu ir tiesiog iš įpročio
apkalbinėjate kitą žmogų, prisiminkite, kad ir jus lygiai taip pat teis
Dangiškasis Tėvas. Pritraukiate tai, ką skleidžiate. Jeigu mėgaujatės
viešindami kitų žmonių silpnybes, pagal Dieviškajį Dėsnį jūsų paties vidinės
ydos paslaptingu būdu iškils į viešumą.
Paskalos niekaip nepadeda žmogui, jos tik gali supykdyti, sugėdinti
ir įstumti į neviltį. Paskalos sustiprina žmogaus pasiryžimą būti blogu. Yra
tokia patarlė: žmogus, netekęs vienos ausies, eina kaimo pakraščiu,
atsukęs kaimiečiams savo sveikąją ausį ir slėpdamas kitą galvos pusę. Bet
tas, kuris prarado abi ausis, eina pagrindine kaimo gatve, nes nebeturi kaip
pasislėpti.
Kiekvienas žmogus, kurio nuodėmės nederamai paviešinamos, kaip
ir tas žmogus be ausų, pasiduoda nevilčiai ir praranda gėdos jausmą, todėl
visai nesistengia tapti geresniu. Todėl negalima teisti žmogaus, kad jam
nepakenktumėte.
27
Nesidairykite į kitus, bet atsigręžkite į save. Jeigu mėgstate garsiai
aptarinėti kitų ydas, patenkinkite šią aistrą, pamėgindamas nors minutę
aptarinėti savo paties nematomus trūkumus, ir pažiūrėkite, ar jums tai
patiks. Turbūt nepakęsite nė minutės tokių apkalbų, taigi neturėtumėt
mėgautis ir paskalomis apie kitus.
Kalbėdamas apie kitų nuodėmes, jas išpučiate, ir žmonės pasiruošę
pasmerktąjį nukryžiuoti, net nesigilindami į aplinkybes, dėl kurių jis
suklydo. Žinoma, išimtiniais atvejais viešumo baimė priverčia žmogų
tvardytis, bet pats ydų atskleidimas atima norą būti geru. Be to, apkalbos
mažą žmogaus silpnybę pernelyg sureikšmina, o tuo tarpu žmonės su daug
didesnėmis ydomis lieka nepastebėti.
Jeigu jūsų vidiniuose namuose prisikaupė pernelyg daug purvo,
imkite ir išsikuopkite, ir nešvaistykite laiko svetimų ydų aptarimams.
Užkietėję kritikai paprastai pamiršta įsigilinti į savo pačių vidines silpnybes.
Jie džiaugiasi tuo, kad sugeba pastenbėti kitų trūkumus. Nesislėpkite už šio
iliuzinio protinio skydo. Jeigu patys nesate be nuodėmės, neturite teisės ir
kitiems nurodinėti, kaip atsikratyti ydų, kurios persekioja jus patį.
28
Tik geras, išmintingas ir harmoningas žmogus gali pastebėti kitų
trūkumus. Jeigu kitus vertinsite su meile, tai pagal priežasties ir pasekmės
dėsnį jums tuo pačiu atsakys Tiesos principas, kuris paslapčia valdo
gyvenimą. Jeigu kitus neigsite, iš visų sulauksite priešiškos kritikos ir būsite
nelaimingas.
Neišmintinga atskleisti žmonių silpnybes ir taip pastatyti juos į
keblią situaciją bei iššaukti jų priešiškumą. Be pasigailėjimo teisdamas
žmones pamirštate, kad nusidėjėlis yra viso labo suklydęs Dievo vaikas.
Nekęskite nuodėmės, o ne nusidėjėlio, nes jis yra jūsų dieviškasis brolis,
kurio suvokimą temdo neišmanymas. Vertinti kitą tegalima siekiant
padėti, o ne paprasčiausiai išliejant pyktį. Su suklydusiu žmogumi elkitės
taip, kaip norėtumėte, kad tokioje situacijoje elgtųsi su jumis. Kaip
vertiname kitus, taip ir patys esame įvertinami pagal dieviškąjį dėsnį.
29
NEGAILESTINGUMAS
Negailestingi žodžiai žudo ilgametę draugystę ir namų harmoniją.
Amžiams ištrinkite šiurkščius žodžius nuo savo lūpų ir apsaugokite savo
namus nuo rūpesčių, Nuoširdūs, švelnūs žodžiai yra nektaras
ištroškusioms sieloms.
Pasipuoškite nuoširdžios, mandagios kalbos drabužiu.Visų pirma,
būkite mandagus su savo tiesioginiais giminaičiais. Taip įprasite gražiai
elgtis su visais žmonėmis. Tikros šeimos laimės pagrindas yra
suprantingumo ir švelnių žodžių altorius.
Norėdamas būti geras, neprivalote su viskuo sutikti, bet jeigu išties
kažkam nepritariate, visada išlikite ramus ir mandagus. Supykti ir pratrūkti
šaukti – žmogiška, o išlaikyti nuotaikos ir žodžių vadeles reikia dieviškos
stiprybės. Kad ir kaip provokuojamas bebūtumėte, elkitės, kaip pridera ir
tylia ramybe arba nuoširdžiais švelniais žodžiais parodykite, kad jūsų
švelnumas galingesnis už kito bjaurumą. Visa priešų neapykanta ištirps
jūsų atlaidumo šviesoje.
30
PER DIDELIS JAUTRUMAS
Kai žmogus nepakankamai kontroliuoja savo nervų sistemą, jis
tampa per daug jautrus. Kartais galvoje šmėksteli kokia mintis, ir visa
nervų sistema „pasišiaušia“. Net jeigu yra dėl ko nusiminti, nereikėtų į tai
reaguoti pernelyg jautriai. Jeigu jus kas nors erzina, tačiau kontroliuojate
save, esate pats sau šeimininkas.
Nereiketų pernelyg išgyventi ar gailėtis savęs, nes tapsite per daug
jautrūs. Galbūt savyje puoselėjate nuoskaudą, bet niekas jūsų nesupranta.
Geriausia, kad pažvelgtumėte į save ir pašalintumėte priežastį, kuri verčia
jus nerimauti.
Daugybė žmonių mano, kad turėtų savęs gailėtis, ir kad tai nors kiek
palengvins jų dalią, bet savigaila yra lygiai tokia pati priklausomybė kaip ir
opiumas. Kiekviena opiumo dozė tik didina priklausomybę. Prieš savigailą
išlikite tvirtas kaip plienas.
31
Privalote mokėti akimirksniu kontroliuoti savo nuotaiką. Jeigu
jautrumo ugnis įsimeta į jūsų širdį, o jūs leidžiate jai čia pasilikti, ši ugnis
praris jūsų ramybę. Turite mokėti save kontroliuoti ir suvokti, kad pernelyg
didelis jautrumas yra ne kas kita kaip Šėtono tarnas, mėginantis atimti iš
jūsų ramybę. Kai tik jautrumas aplanko jūsų širdį, sutrikdoma jūsų sielos
radijo veikla, ir jūs atjungiamas nuo dieviškos ramybės melodijos, kuri
galėtų jumyse skambėti, jeigu nebūtumėte pernelyg susijaudinęs. Kai jus
užplūsta jautrumas, pamėginkite įveikti savo emocijas ir nekaltinti kitų.
Prisiimkite atsakomybę už savo emocijas ir galėsite jomis atsikratyti.
DESTRUKTYVI KRITIKA
Yra dvi kritikos rūšys: konstruktyvi ir destruktyvi kritika. Kai kritika
taikoma žmonėms, kurie jums priešinasi, tai destruktyvi kritika.
Konstruktyvi kritika – tai patarimas, paliečiantis sielą draugų, kurie nori ir
prašo jūsų pagalbos. Konstruktyvi kritika išsakoma su meile.
32
Kol nemokate tinkamai kritikuoti savęs, bus nelengva taikliai ir
švelniai kritikuoti kitus. Jei sugebate aiškiai įžvelgti kitų silpnybes ir galite į
jas pažiūrėti atlaidžiai, lyg tai būtų jūsų paties trūkumai, tuomet jūsų
kritika yra tinkama.
Tyli kritika dar blogesnė už kritiką, išreikštą žodžiais. Kvaila tyliai
savyje kritikuoti kitus. Išvalykite protą nuo priešiškos kritikos kitų atžvilgiu.
Jeigu kiti nori išgirsti jūsų pastabas, išsakykite jas su meile ir
naudodami kuo mažiau žodžių. Niekada savo patarimo nepakartokite
daugiau kaip du kartus. Te meili jūsų kritika lyg sėkla lieka sudygti
kritikuojamųjų sielos dirvoje. Ar jie norės tas sėklas puoselėti, tai yra jų
pasirinkimas. Jūs negalite priversti kitų daryti tai, ko norite jūs. Tinkamu
laiku tinkamai išsakyta kritika gali labai praversti.
Kai jūsų vidinio žvilgsnio nebetrikdys neišmanymo svarstyklės,
galėsite tiksliai įvertinti kitų privalumus ir trūkumus. Jūs ne tik išmoksite
būti tolerantiškas, bet taip pat sugebėsite gėrėtis tik tuo, kas gera ir išlikti
abejingas tam, kas psichologiškai kenksminga.
33
Sau mes atleidžiame bet kokiomis aplinkybėmis. Kodėl neturėtume
taip pat atleisti kitiems? Kai mes suklystame, nenorime viešinti savo
klaidų, bet kai suklysta kas nors kitas, tuoj pat užsigeidžiame paskelbti apie
tai pasauliui. Kai jūsų širdį užvaldo dieviška meilė, tampate dievišku kritiku.
Dieviškas kritikas yra gydytojas, kuris prisiima nemalonią atsakomybę
pataisyti savo vaikus, turėdamas tik vieną tikslą – juos patobulinti.
PAVYDAS
Jeigu jūs negalite pasigirti puikia išvaizda ir pavydite fiziniu grožiu
apdovanotoms moterims, išmėginkite visas kosmetines gudrybes. Dar
geriau: jeigu jūsų negražus kūnas, išpuoškite savo sielą nuostabiausiais
nuoširdumo, patrauklios asmenybės, svaiginančios užkrečiamos šypsenos,
retos kultūros ir visapusiško efektyvumo papuošalais, kurie sužavėtų patį
išrankiausią žmogų.
34
Prisiminkite, kas iš tikro jus puošia. Gražus kūnas be gražios sielos
yra ne kas kita kaip griaučiai, besislepiantys nepriekaištingo kūno karste.
Gyventi ir elgtis taip, lyg neturėtum sielos – tas pats, kas būti lavonu.
Jeigu pavydite kitiems fizinio kevalo, nuolat drausmingai
tobulinkites, kol papuošite savo sielą užburiančiomis dvasinėmis
savybėmis, kuriomis pasižymi tobulėjanti siela. Pagražinkite savo išvaizdą
nuginkluojančia, liūdesį tirpinančia šypsena. Šypsena, gimstančia iš švarios
sąžinės, teisingų veiksmų, tyrumo ir vidinio bei išorinio meilumo.
Jeigu pavydite kitam geros sveikatos, nes pats negalite ja pasigirti, iš
visų jėgų kantriai ir kruopščiai laikykitės sveikatingumo taisyklių, kol
pradėsite trykšti sveikata.
Pavydas gali būti konstruktyvus ir destruktyvus. Konstruktyvus
pavydas, dėka kurio nuveikiama daug naudingų darbų, yra sveikintinas.
Jeigu pavydite verslo konkurentui, kuriam sekasi geriau, negu jums ir
stengiatės pasiekti didesnių rezultatų, toks pavydas gali būti naudingas.
Bet, jei nebus imtasi tinkamų atsargumo priemonių, konstruktyvus
35
pavydas gali virsti destruktyviu. Destruktyvus pavydas kenkia, nes jo tikslas
– rizikuoti tiek savo, tiek objekto, kuriam pavydima, interesais.
PAGYROS IR TIESA
Visada geriau sakyti tiesą, bet geriau sakyti malonią tiesąir vengti to,
kas gali įžeisti. Į raišą žmogų kreipdamasis: „Ei, šlubi“ būsite teisus, bet tai
yra nemaloni tiesa ir jos dėrėtų vengti. Negerai kritikuoti tada, kai nesate
klausiamas, bet naudinga įsiklausyti į švelnią kritiką, ir sugebėti su šypsena
ir dėkingumu išklausyti griežtą, bet teisingą kritiką.
Pagyros yra gerai, kai jomis siekiama padrąsinti žmog geram
poelgiui, tačiau jos pražūtingos, jeigu taip dangstoma dvasinė žaizda,
leidžiama jai pūliuoti ir užnuodyti sielą neišmanymu. Mums visiems
patinka pagyros, visai kaip daugeliui žmonių patiktų užnuodytas medus.
Mes taip mėgstame atleisti sau žalingus trūkumus ir slėpti savyje didžiules
36
psichologines problemas, kurios gali suardyti ir užnuodyti mūsų dvasinį
gyvenimą.
Švelnūs kitų ir mūsų pačių žodžiai malonūs nūsų ausiai. Mūsų
žmogiška išmintis dažnai įkalinta kenksmingų pagyrų rankose. Daugybė
žmonių dėl saldžių, apgaulingų žodžių, kuriuos girdi iš kenkėjiškų „draugų“,
noriai aukoja pinigus, laiką, sveikatą ir net charakterio bruožus.
Vienas šventasisi turėjo draugą, kuris, dideliam jo mokinių
pasipiktinimui, nuolat jį kritikavo. Vieną dieną šventajį aplankė
džiūgaudamas mokinys: „Mokytojau, jūsų priekabusis draugas mirė“.
Mokytojas puolė raudoti: „Geriausias mano dvasinis kritikas mirė.
Mano širdis plyšta iš skausmo.“
Dauguma žmonių mieliau renkasi pagyras, nei teisingą kritiką ir
galėtų padaryti bet ką, kad tik paneigtų nuoširdžias dvasinių mokytojų
prognozes. Todėl kiekvieną kartą, kai kažkas švelniai ir griežtai jus
sukritikuos, paklauskite savęs: „Ar leidausi užliūliuojamas saldžių žodžių ir
atidaviau savo išmintį į pagyrų nagus?“
37
PRISIMINKITE
Negalite tuo pačiu metu mylėti Dievo ir būti grubus savo kolegoms.
Negalite Jį mylėti ir tuo pačiu metu būti pilnas pykčio. Jūsų elgesys atspindi
vidinį jūsų sąmoningumą ir jį sąlygoja.
Niekada nemanykite, kad galite palenkti Dievo širdį, jeigu negalite
sužadinti savo draugų širdies. Kaip mylite Jį, taip turėtumėte mylėti Jį
visuose žmonėse.
O, Meilės Fontane, te mūsų širdį ir mūsų meilę artimiesiems užlieja
Tavo Visa Apimanti Meilė. O, Didis mūsų troškimų Šaltini, išmokyk mus
savęs neišsekinti ir nepamesti savęs trumpalaikių jutiminių malonumų
38
smėlynuose. Palaimink mus, kad mūsų atjautos, dėmesingumo ir meilės
upokšniai neišdžiūtų per niūraus savanaudiškumo sausrą.
39
„Jeigu norite būti mylimas, pradėkite mylėti tuos, kuriems reikia jūsų
meilės.“
40
3 SKYRIUS
KAIP BŪTI DRAUGU
41
DRAUGYSTĖJE SVARBIAUSIA TARNYSTĖ
Puoselėkite tikrą draugiškumą, nes tik jis pritraukia artimus
draugus. Tikri draugai visuomet padeda, praskaidrina vienas kitam
nuotaiką nevilties akimirką, užjaučia aplankius sielvartui, pataria nelaimėje
ir paremia materialiai, jei tai būtina. Draugai džiaugiasi vienas kito sėkme
ir palaiko ištikus nelaimei. Draugai džiugiai atsisako savanaudiškų
malonumų ar interesų vardan vienas kito laimės, visai nejausdami ką nors
praradę ar paaukoję, ir neskaičiuodami, kokia šio poelgio kaina.
Niekada nebūkite kandus savo draugui. Niekada jam nemeilikaukite,
nebent norėdami jį padrąsinti. Nepritarkite jam, kai jis klysta. Tikras
draugas negali likti abejingas, jeigu mato, kad jo bičiulis mėgaujasi
žalingais malonumais. Tai visai nereiškia, kad turite ginčytis. Patarkite
mintimis, o jeigu į jus kreipiasi patarimo, patarkite švelniai ir su meile.
Kvailiai kovoja. Draugai aptaria savo skirtumus.
Yra žmonių, kurie niekuo nepasitiki ir neįsivaizduoja, kad kada nors
galėtų turėti tikrų draugų. Kai kurie netgi giriasi, kad puikiai be jų apseina.
42
Jeigu nesate draugiškas, pažeidžiate dievišką savasties augimo dėsnį, kuris
yra vienintelis kelias į Dvasios realizaciją. Žmogus, kuris neįkvepia
pasitikėjimo kitiems, nesugeba išplėsti savo meilės ir draugystės valdų į
kitų sielų valdas, negali tikėtis, kad jo sąmoningumas pasieks Kosminį
Sąmoningumą. Jei negalite užkariauti žmonių širdžių, nepalenksite ir
Kosminės Širdies.
APLINKOS SVARBA
Aplinka ir draugija turi lemiamą reikšmę. Jūsų išorinė aplinka per
įpročius veikia vidinį pasaulį ir gyvenimą, lemia pomėgius ir įpročius.
Išorinių problemų šaknys slypi jūsų sąmoninguose ar nesąmoninguose
praeities veiksmuose. Už tai kaltinkite save patį, bet nepasiduokite
nepilnavertiškumo kompleksui. Išbandymai skirti ne tam, kad jus
sugniuždytų, bet tam, kad išmoktumėte dar stipriau pamilti Dievą. Dievas
šių išbandymų nesiunčia – tai jūsų paties veiksmų rezultatas. Jums tereikia
išlaisvinti savo protą nuo neišmanymo.
43
Prisiminkite, kad Dievas vertina vidinį žmogaus minčių pasaulį. Gali
būti, kad didžiausias nusidėjėlis gyvena tarp šventųjų , arba šventasis –
tarp nusidėjėlių. Nusidėjėliais arba šventaisiais dažniausiai tampama per
žmones, kurie mus supa. Jeigu nusidėjėlis nori pasikeisti ir gyvena šventųjų
apsupty, jis pasikeis, kai tuo tarpu lengvabūdis dvasingas žmogus blogoje
draugijoje degraduos. Mūsų vidinį minčių pasaulį nuo ankstyvos vaikystės
formuoja sąveika su išorine aplinka. Šis vidinis minčių ir įpročių pasaulis
beveik automatiškai veikia mūsų gyvenimą.
PASLAPTIS, KAIP SUSIKURTI LAIMINGĄ APLINKĄ Jeigu norite būti mylimas, pradėkite mylėti tuos, kuriems reikia jūsų
meilės. Jeigu norite sulaukti užuojautos, užjauskite tuos, kurie šalia. Jeigu
trokštate pagarbos, privalote gerbti kiekvieną žmogų – tiek seną, tiek
jauną. Prisiminkite – kad ir ko norėtumėte sulaukti iš kitų, pirmiausia tai
pasiūlykite kitiems, o tuomet pamatysite, kad kiti atsako jums tuo pačiu.
44
Lengva norėti, kad kiti su jumis elgtųsi nepriekaištingai ir lengva
matyti jų ydas, bet labai sunku pačiam tinkamai elgtis ir pastebėti savo
trūkumus. Jeigu prisiminsite elgtis tinkamai, kiti mėgins sekti jūsų
pavyzdžiu. Jeigu galite nekompleksuodamas pripažinti savo trūkumus ir
tobulintis, savo laiką išnaudokite daug naudingiau, užuot svajojęs, kad kiti
pasitaisytų. Geras pavyzdys bus daug veiksmingesnis, nei jūsų norai,
rūstybė ar žodžiai.
SAVANAUDIŠKUMAS: GĖRIS IR BLOGIS
Aukščiausias jūsų tikslas tebūna padaryti kitus laimingais, kad ir
pats būtumėte laimingesnis. Niekada nesididžiuokite savimi, galvodami,
kad elgiatės nesavanaudiškai. Visada turėkite omeny, kad viską darote
savo malonumui, kad didžiausias malonumas jums – nudžiuginti kitus. Kol
patys neišmėginsite „savanaudiško“ dosnumo, negalėsite kitų išmokyti
nesavanaudiškumo principų.
45
Kad ir ką jūs darote, pritraukiate tai sau. Jeigu tampate
savanaudiškumo pavyzdžiu, žmonės su jumis elgsis savanaudiškai.
savisauga yra instinktas, bet Dievas davė jums atmintį, protą ir vaizduotę,
kad galėtumėte suvokti kitų problemas. Atraskite laimę padėdamas
kiekvienam, sutiktam jūsų gyvenimo kelyje.
Venkite blogo savanaudiškumo, kuriame slypi visų – asmeninių ir
nacionalinių bėdų šaknys. Iš pradžių vienas savanaudis nuo kito
savanaudžio gynėsi lankais ir strėlėmis. Paskui viena savanaudžių grupė,
gindamasi nuo kitos savanaudžių grupės, išrado ginklus , mechaninius
ginklus, o dabar – nuodingas dujas. Kol žmonija supras, kad tautų
savanaudiškumas toks pat kenksmingas kaip asmeninis savanaudiškumas,
teks gerokai pakentėti.
Pati geriausia jūsų apsauga yra gera kitų žmonių valia. Kito žmogaus
širdies palankumas yra nuostabiausia valdžia. Jeigu mieste gyvens šimtas
žmonių, ir kiekvienas mėgins apiplėšti kitą, jie visi turės devyniasdešimt
devynis priešus, bet jeigu kiekvienas jų mėgins kitam padėti, visi turės po
devyniasdešimt devynis draugus. Jėzus dėl žmonių paaukojo savo kūną, ir
46
vis tiek mėgaujasi amžinuoju gyvenimu. Visiškai pasiaukodamas jis siekė
dvasinės gerovės sau.
Pasaulinė šeima
Turite prisiminti, kad jūs esate pasaulinės šeimos salis ir negalite be
jos egzistuoti. Kai galvojate apie savo poreikis, prisiminkite kitus žmones.
Klaidinga galvoti vien apie save, nepaisant kitų. Tautą sudaro mažos
bendruomenės, o jas – žmonės. Net jeigu jūs turite priešą, privalote
atminti, jog jis jūsų kaimynas. Kiekvienas yra mūsiškis, nes Dievas yra
mūsų Tėvas, ir visi mes esame Jo vaikai.
Jeigu jums rūpi tik jūsų rankų ir kojų gerovė, o savo galva pasirūpinti
pamirštate, smegenys negalės jums gerai pasitarnauti. Reikia patenkinti
viso kūno poreikius. Taip ir smegenys, arba tautų valdovai, turi dirbti išvien
su kojomis ir rankomis, arba tautos darbininkais. Jeigu jie susiskaldę,
viešpataus chaosas ir kančia.
Iš tikro niekas mums nepriklauso. Su viskuo kažkada turėsime
išsiskirti, ir nesvarbu, dėl ko: dėl nelaimingo atsitikimo, vagystės,
47
susidėvėjimo, mirties. Mums tik leidžiama kažkiek daiktais pasinaudoti. Kai
jums kas nors duodama, privalote atsiminti, kad gavote tai trumpam.
Negalima prie to prisirišti. Laikui bėgant jūsų mylimieji bus iš jūsų atimti.
Jie buvo jums duoti tam, kad išmoktumėte pasiaukoti dėl kitų ir su kitais
dalintis. Tikroji Savastis yra vidinės Dvasios apraiška. Viską, ką darote dėl
Savasties, galima pavadinti „Savanaudiškumu“. Geras Savanaudiškumas
pasireiškia veiksmais, per kuriuos gali realizuotis tyras vidinės Savasties
paveikslas. Blogas savanaudiškumas yra toks, kai stengiamasi dėl ego, taip
pasipriešinant tikrajam Savasties interesui.
„Mylėkite Dievą visa širdimi“ ir „mylėkite savo artimą kaip save
patį.“ Jeigu vadovausitės šiais dviem nurodymais, jums nereikės jokių kitų
priesaikų.
48
KAIP PRIEŠUS PAVERSTI DRAUGAIS
Praktikuokite meilę tiems, kurie jūsų nemyli. Rūpinkitės tais,
kuriems jūs nerūpite. Būkite dosnus tiems, kurie dosnūs tik sau. Jeigu savo
priešą užliesite neapykanta, nei vienas iš jūsų nesugebės suvokti įgimto
savo sielos grožio.
Neprivalote pataikauti savo priešui. Mylėkite jį tyliai. Tyliai jam
tarnaukite, kai jam to reikia, nes meilė tikra tik tiek, kiek ji naudinga ir kiek
parodoma veiksmu. Taip jūs suplėšysite neapykantos ir siauro požiūrio
šydą, kuris neleidžia jums išvysti Dievo.
Jeigu jūsų nusižeminimas ar atsiprašymas paskatins atsiskleisti
gerąsias priešo savybes, nedvejodamas atsiprašykite. Žmogus, kuris
sugeba tai padaryti, akivaizdžiai pažengs dvasiniame kelyje, nes nuoširdžiai
atsiprašyti geba tik tvirta asmenybė. Tai savo paties nepilnavertiškumas
verčia žmogų slėptis už išdidumo kaukės. Tačiau nepaskatinkite niekdario
nederamu kuklumu ir nuolaidumu. Realiai įvertinkite jo situaciją. Tebūna
jūsų idealizmas praktiškas.
49
Kaip rasti ankstesnių inkarnacijų draugus
Yra žmonių, su kuriais susiduriate kasdien, tačiau kuriems
nejaučiate simpatijos. Išmokite juos mylėti ir prisitaikykite prie jų. Ir yra
žmonių, kurie tampa artimi iškart, lyg būtumėte seni pažįstami. Tai
ženklas, kad jie yra jūsų draugai iš ankstenių inkarnacijų. Neapleiskite jų;
puoselėkite šį abipusį ryšį. Būkite budrūs ir nuolat jų dairykitės, kadangi
nerimstantis jūsų protas gali jų nepažinti. Dažnai jie yra labai arti, juos
traukia seniai užsimezgusi draugystė. Jie yra jūsų švytinčios sielų
brangakmenių kolekcijos dalis; nuolat ją pildykite. Šiose šviesių sielų
galaktikose atrasite vieną didįjį Draugą, besišypsantį jums skaidria akinania
šypsena. Tai Dievas jus aplanko kilnaus, tikro draugo pavidalu, kad jums
tarnautų, jus įkvėptų ir vestų.
Savanaudiškumo ir savininkiškumo pabaiga atbaido visus praėjusių
inkarnacijų draugus, o draugiškumas juos pritraukia. Todėl visada būkite
pasirengęs sutikti juos pusiaukelėje. Neimkite į galvą, jei vienas ar pora
draugų pasirodys esą netikri ir jus apvils.
50
Kiekvienas žmogus turi savitą fizinio ir protinio grožio etaloną. Tai,
kas vieną žavi, kitam gali pasirodyti bjauru. Žvelgdamas į minią žmonių,
tuoj pat susižavite keliais veidais; kiti ypatingai jūsų netraukia. Staigus jūsų
proto susižavėjimas vidiniais ir išoriniais žmogaus bruožais yra pirmasis
ženklas, kad susitikote draugą iš ankstesnių inkarnacijų. Prie žmonių,
kuriuos anksčiau mylėjote, jus patrauks įgimtas draugystės jausmas.
Nesileiskite apakinamas fizinio grožio; paklauskite savęs, ar jums
patinka veidas, eisena – trumpai tariant, visos žmogaus ypatybės. Kartais
jūsų draugo bruožus gali sudarkyti persivalgymas ar sporto stoka, ir taip
galite jo nepažinti. Kartais dėl švelnaus ankstesnių inkarnacijų draugystės
jausmoo graži moteris įsimyli atstumiančios išvaizdos vyriškį, arba gražus
vyras – fiziškai nepatrauklią moterį.
Norėdamas įsitikinti, ar tai tikrai jūsų senas draugas, nepasikliaukite
vien išvaizda, išsiaiškinkite, ar yra panašumų tarp jūsų minčių ir dvasios.
Atidžiai įsigilinkite į žmogaus mąstymą ir neleiskite nesvarbioms
smulkmenoms užgožti bendro vaizdo, patyrinėkite, ar jūsų pomėgiai ir
polinkiai sutampa iš esmės. Ieškokite draugų iš ankstesnių inkarnacijų, kad
51
ir šiame gyvenime galėtumėte puoselėti šį ryšį ir tobulinti jį iki Dieviškos
Draugystės. Dažnai tokiai tobulybei pasiekti vieno gyvenimo nepakanka.
Kai pažvelgsite į visas sielas iš praeities, dabarties ir ateities,
žvaigždes danguje, čiulbančius paukščius, pakelės akmenis ir tviskantį
pajūrio smėlį, apgaubtus jūsų ištobulintos draugystės baldakimu, jūsų
širdies troškulys bus numalšintas amžiams. Tuomet Dievo kūrinyja
suskambės dangiškos draugystės, kurioje ištirpsta visi skirtumai, laisvės
daina. Tuomet Dieviškasis Draugas vėl džiugiai pasitiks jus, grįžtantį namo
po ugdančių klajonių inkarnacijų takais. Tuomet Jis ir jūs susiliesite
amžinos draugystės palaimoje.
Dangiškasis Tėve! Teateina mūsų artimieji pas mus, kad opažinę visą
apimančią draugystę, mes atrastume Tave.
52
SAVO MEILE APGLĖBKITE VISUS
Paprastai artimiausi mums žmonės yra mūsų šeiimos nariai ir
giminaičiai. Meilė jiems pakelia mūsų sąmoningumo lygmenį ir padeda
praktikuoti meilę visiems žmpnėms kaip mūsų Dieviškiems giminaičiams.
Nes tiek giminaičiai, tiek nepažįstamieji yra Dievo vaikai. Jeigu savo meilę
skiriate tik tiesioginiams savo šeimos nariams, tuomet Kristaus sąmonė
pasireiškia jumyse tik iki tam tikros ribos. Kai pradedate mylėti savo
kaimynus taip, kaip savo šeimos narius, ji ima plėstis, ir kai pamilstate
visus, lyg savo artimiausius, Kristaus sąmonė pasireiškia per jus dar
stipriau.
Tuomet, kai jūsų širdis išgirsta ir atsiliepia net į nebylų vienišos
širdies ar raudančio brolio sielos šauksmą, jumyse suskamba tikra ir
begalinė Kristaus sąmonė.
Mano Mokytojas (Šri Juktešvaras) kartą manęs paklausė:
- Ar tu myli žmones?
53
Aš atsakiau:
- Ne, aš myliu tik Dievą.
- To nepakanka, - pasakė jis.
Vėliau jis vėl paklausė:
- Ar tu myli žmones?
Šį kartą aš palaimingai nusišypsojai ir atsakiau:
- Neklauskite manęs.
Jis pamatė, kad dabar mano meilė buvo pernelyg stipri, kad galėčiau
išreikšti ją žodžiais ir taip pat nusišypsojo.
54
NESAVANAUDIŠKA MEILĖ
Kai jūs esate išvien su Begalybe, nesuvokiate savęs kaip ego; žinote,
kad gyvenimo banga negalėtų ristis ir šokti, jei nebūtų vandenyno. Jeigu
pernelyg stipriai prisirišate prie šio gyvenimo dalykų, pamirštate Dievą.
Štai kodėl mūsų neaplenkia įvairūs praradimai – bet tai nėra bausmė, o tik
patikrinimas, ar mažmožio nemylime labiau už Begalybę.
Kad tobulėtumėte dvasiškai, pirmiausia turite sekti visuotine
Kristaus dvasia. Tai nereiškia, kad taip pat turite būti nukryžiuotas! Tačiau
tam tikra prasme turėtumėt nukryžiuoti visus beverčius troškimus. Kai
kurie žmonės siekia Dievo dovanų, bet išmintingi žmonės siekia paties
Dievo, visų dovanų Dalytojo. Galite vos bandyti pamaloninti žmones, bet
po kurio laiko jie jus vis tiek pamirš. Galbūt jūsų garbei bus iškeltas
paminklas, bet mažai kas į jį žiūrės ir prisimins jūsų gerus darbus.
Jūs turite tapti visuomeniškas, bet tai nereiškia, kad privalote
kiekvieną pažinti asmeniškai. Turite atverti savo širdį visam pasauliui.
Kristaus sąmonė apima viską savo meile. Ši sąmonė gimė Jėzaus ir kitų
didžiųjų mokytojų kūne. Kol nepasiekėte šio sąmoningumo, niekada nieko
55
neteiskite. Kai vertinsite pasiekę šį sąmonės lygį, jūsų pastabos bus
tinkamos ir veiks lyg pagyrimas.
Draugystės šauksmas
Dievas gyvena ir alsuoja kiekviename iš mūsų. Amerikiečiais arba
kitos tautybės atstovais būname tik kažkiek metų, o Dievo vaikais esame
amžinai. Sielos neįmanoma įkalinti žmogaus sukurtuose rėmuose. Jos
tautybė yra Dvasia, o valstybė visa apimanti Būtis.
Pirmiausiai pamilkite savo šeimos narius kaip save patį. Lengviausia
mylėti tik save, bet kai galite pamilti kitą žmogų, taip pat stipriai ar net
labiau už save, tobulėjate dvasiškai. Kuo labiau mylite save, o ne kitus, tuo
labiau stiprėja jūsų ego.
Jeigu norite tobulėti, turite pereiti tris stadijas: pamilti savo šeimą
labiau negu save, pamilti savo tautą kaip savo šeimą, galiausiai – pamilti
visą pasaulį kaip savo tautą.
56
Pažindami save ir tapdami tikru draugu kitiems, susidraugaujate su
Dievu. Jei nesate draugiškas, pažeidžiate dievišką savasties augimo dėsnį,
kurio dėka jūsų siela gali išaugti iki Dvasios. Žmogus, kuris nesugeba
įkvėpti kitiems pasitikėjimo ir išplėsti savo meilės ir draugystės pasaulio į
kitų sielų valdas, negali tikėtis, kad jo sąmonė pasieks Kosminę Sąmonę.
Draugystė taip suvienija sielas, kad jos atspindi Dvasios vienovę ir
dieviškas jos savybes. Kai jūsų širdies šventykloje įsiviešpataus dieviška
draugystė, jūsų siela susilies su begaline Kosmine Siela, nusimesdama
ribojančius pančius, kurie skyrė ją nuo visos Dievo kūrinijos.
57
MEDITACIJA MEILEI IŠPLĖSTI
Tarkite sau:
- Mano meilės karalystė turi išsiplėsti. Savo kūną mylėjau
labiau už viską. Todėl esu su juo susitapatinęs ir jo ribojamas. Ta pačia
meile, kuria myliu šį kūną, pamilsiu visus, kurie myli mane. Ta pakylėta
meile, kuria mane myli kiti, mylėsiu savo artimuosius. Apjungta meile
sau ir savo artimiesiems pamilsiu tuos, kurių nepažįstu. Aš pasitelksiu
visą savo meilę, kad pamilčiau tuos, kurie manęs nemyli kaip ir tuos,
kurie mane myli. Visas sielas užliesiu savo nesavanaudiška meile. Mano
meilės jūroje tilps mano šeimos nariai, tautos broliai, viso pasaulio
gyventojai ir visi tvariniai. Visa kūrinija, miriadai gyvų sutvėrimų šoks
mano meilės bangose!
58
„Prisirišimas nėra meilė.“
59
4 SKYRIUS
IŠSISKYRIMAS IR NETEKTIS
60
PAVIRŠUTINĖS TRAUKOS ŠYDAS
Prisimenu, kartą pas mane į Fyniksą atvyko viena pora, prašydama
juos „tuoj pat“ sutuokti. Pasakiau jiems:
- Turiu žinoti, kokius žmones sutuokiu. Noriu pamedituoti į jūsų
prašymą. Grįžkite rytoj.
Dėl to, kad teko vestuves atidėti, vyriškis įsiuto. Kai jie grįžo kitą
dieną, jis reikliai paklausė:
- Tai ar sutuoksit mus?
- Ne, - atsakiau aš.
Jis vėl įsiuto.
- Eime iš čia, mieloji! Mus gali sutuokti kas nors kitas.
Jie buvo beišeiną, kai pasakiau:
61
- Prisiminkite mano žodžius: jūs niekada nebūsite laimingi
būdami drauge. Tai sužinosite, kai bus per vėlu. Bet prašau, bent jau
nenužudykite vienas kito.
Jie susituokė kitur. Neužilgo jie atvyko pasirodyti man, kokie yra
laimingi. Aš nieko nesakiau, bet mintyse pagalvojau:
- Jūs neįsivaizduojate, kas kunkuliuoja po šiuo dangčiu!
Jie sugrįžo po šešių mėnesių. Šį kartą jie kukliai suklupo prieš mane
ir prisipažino:
- Mes nesupratom, kokie skirtingi esam. Jeigu nebūtumėte mūsų
įspėjęs, mes tikrai būtume nužudę vienas kitą.
Matote, apsvaigę nuo emocijų jie nepastebėjo vienas kitame
slypinčio impulsyvumo, vedančio link agresyvių santykių.
Žmonės turi išmokti matyti, kas slypi už paviršutinės traukos šydo.
Be sielų harminijos tikra meilė neįmanoma.
62
PRISIRIŠIMAS IR MEILĖ
Prisirišimas – tai aklas jausmas, kuris sukelia sielos kančią. Jis
bevertis. Prisirišimas nėra meilė. Tikra meilė džiaugiasi mylimojo laime. Jūs
sakote, kad mylite savo nuostabųjį draugą, jums gera jo draugijoje, jums
patinka jam pasitarnauti. Tuomet jis jus palieka. Jeigu jį iškart pamiršite –
jūs beširdis. Jeigu dieną naktį apie jį galvosite ir kankinsitės – esate kvailys.
Prisirišimas neduos nieko gero nei jums, nei jūsų draugui. Veikiau sakykite
sau, kad vieną dieną suprasite, kodėl jis jus paliko. Linkėkite jam laimės ir
melskitės, kad išsiskyrimas būtų jam į naudą. Kokia bebūtų Dievo valia,
turėtumėt linkėti jam visko kas geriausia.
63
PROBLEMATIŠKOS SANTUOKOS IR SKYRYBOS
Jeigu esate santuokoje, bet išaiškėja, kad jūsų partneris jums visiškai
netinka, pasistenkite išgauti iš situacijos viską, ką galima. Jeigu nutariate
likti su partneriu dėl vaikų ar dėl kokios kitos svarios priežasties,
pamėginkite įveikti savo mentalinius trūkumus ir leiskite supratingumui
triumfuoti. Jeigu sugebėsite tai padaryti, išmoksite svarbią tinkamo elgesio
ir užburiančio sugebėjimo sutarti su visais pamoką.
Vyras, sugebantis diplomatiškai įveikti priekabią žmoną ir nepapulti
„po padu“, savo pusėn palenks bet ką. Moteris, nugalinti neištikimą vyrą
nuolatine atlaidžia meile, švelnumu bei tvirtumu, išlieka neįveikiama
vidinio džiaugsmo rūmuose.
Jeigu mylite savo vyrą, pasistenkite atleisti jam viską, net
neištikimybę, ir kantriai gydykite jį nuo vidinės silpnybės savo besąlyginės
meilės balzamu. Dauguma žmonių suklydusiam, bet viduje besigailinčiam
vyrui ima berti piktų žodžių druską ant žaizdos. Tai priveda prie atviro
maišto. Neužleiskite situacijos iki nuodijančių emocijų protrūkio. Mintimis
ir atidesne meile leiskite vyrui suprasti, jog linkite, kad jis pasveiktų. Kai
64
vyras klysta ir pats tai supranta, jis nenori girdėti pastabų iš kitų.
Vengdamas teisimo, jis ima maištauti.
Jeigu norite taikiai sugyventi su savo partneriu, pirmiausiai
susilaikykite nuo šiurkščių žodžių. Jeigu nenorite, kad su jumis šiurkščiai
kalbėtų, pirmiausiai pats to nedarykite. Šiurkštumas išprovokuoja dar
didesnę šiurkščių žodžių griūtį. Jis niekada nesustabdys šios griūties. Kam
leistis į tokius kraštutinumus, kad žmogus, su kuriuo gyvenate, imtų jūsų
nekęsti? Pažvelkite į rezultatus: skraidančios lėkštės, pajuodę paakiai ir
galiausiai – skyrybos. Tyliai ištaisykite savo trūkumus ir pašalinkite bet
kokias priežastis, kurios galėtų išprovokuoti abipusį šiurkštumą, kivirčus ir
neapykantą.
Jeigu norite, kad Dievas parodytų jums kelią į harmoningą santuoką,
nuspręskite galvoti, kalbėti ir elgtis su savo partneriu švelniai, net jeigu
galiausiai jūs turėtumėte išsiskirti. Labai svarbu niekada nekalbėti
šiurkščiai ir piktai vien todėl, kad taip elgiasi jūsų partneris. Jeigu jums
nepatinka partnerio bjaurumas, neleiskite, kad šis mentalinis purvas
suteptų ir jūsų lūpas, veiksmus ar mintis. Jeigu nuspręsite skirtis –
išsiskirkite taikiai. Galbūt kažkada jūsų partneris pamatys savo trūkumus ir
65
ims atgailauti. O jei jums teks ir toliau gyventi kartu, neerzinkite savo
partnerio. Užverkite savo burną. Venkite šiurkščių minčių, žodžių ir
veiksmų. Palenkite savo partnerį nuolatiniu švelnumu ir mandagumu.
Jeigu jau lemta išsiskirti, parašykite tokį meilės laišką:
- Brangusis, kažkada mes vienas kitą mylėjome. Prisiminkime
tą meilę. Kadangi mes susituokėme iš geros valios, norėdami tik
gero, ir kadangi mums nepavyko sukurti laimingos santuokos,
išsiskirkime taikiai ir prisimindami mūsų buvusią meilę. Palieku tave,
nes noriu amžiams išsaugoti malonų prisiminimą apie tave, o mūsų
meilę aš visuomet prisiminsiu kaip šventą dalyką.
Nuoširdžiai pameditavę išlaikykite savyje Tėvo džiaugsmą. Tuomet
suteikite dėmesį į tašką tarp antakių ir prieš užmigdami arba vos pabudę
kartokite:
- Tėve, mes susiėjome. Išmokyk mus drauge gyventi meilėje, arba
– jeigu tokia Tavo valia – išsiskirti su meile ir abipusiu
supratimu.
66
KODĖL MŪSŲ ARTIMIEJI MIRŠTA
Dievas nepasitenkino vien vaisiais, gėlėmis ir gražiais vaizdais,
sukurtais žmogaus malonumui. Jis pats įgijo žmogišką tėvų dormą, kad
apsaugotų savo žemiškuosius vaikus. Neapsiribojęs instinktyvia tėvų meile
vaikams, Dievas taip pat įgijo žemiškų draugų formą, kad dar labiau
išskleistų savo beribę meilę žmonėms. Taip Dievo meilė žaidžia slėpynes
mūsų širdyse.
Kūdikis auga mylėdamas savo tėvus. Jis suauga. Tuomet tėvai miršta
ir jam būna skaudu dėl prarastos meilės. Jis ieško užuovėjos įsimylėjime ir
santuokinė meilė užvaldo jo širdį, nustelbdama visas kitas meilės formas.
Laikui bėgant pradinis santuokinės meilės svaigulys didėja. Jis
svarsto: „Kur dingo mano neišmatuojama meilė?“
Pagyvenusios poros išsiugdo apibusį supratingumą, bet niekada
nebemyli vienas kito ta aistringa jaunystės meile. Meilė pasislepia po
67
materialiu prisirišimu, ir lieka ten amžinai, niekada nebegrįždama ištirpdyti
širdžių saldžioje palaimoje.
Kai miršta jūsų tėvai ir prarandate jų meilę, ir kai pasenstate ir
nebejaučiate santuokinės meilės aistros, prisiminkite – pati meilė nedingo.
Tikra meilė vis dar slepiasi kiekviename gyvame sutvėrime – net
gėlėse ir tyliose žvaigždėse. Dievas paslepia Savo meilę ten, kad vėl ją
atrastumėte, švytinčią amžinu grožiu.
Kodėl gamta priverčia mus taip stipriai pamilti kai kuriuos žmones,
kad vėliau atimtų arba paslėptų juos nuo mūsų?
Dieviška meilė žaidžia su mumis slėpynių gyvenime, o vėliau
pasislepia ir po mirties šydu, kad mes jos toliau ieškotume ir atrastume
slaptame Visa Apimančios Būties sode. Meilė veda mus nesibaigiančiais
gyvenimo ir mirties labirintais į Tobulos Meilės šalį, kur ji šviečia
skaisčiausiai. Išties, meilė išlieka net mirtyje.
Mėnulis juokiasi iš įsimylėjėlių, žadėjusių vienas kitam amžiną meilę,
nes dabar jų kaulai tyli, išbarstyti po žemę.
68
Tačiau tikra Meilė sako:
- Tegul mėnulis ir likimas juokiasi iš žmogaus nepastovumo ir
laikinumo, bet jie niekada negalės juoktis iš Manęs. Tai Aš
išilaisvinau iš šių kaulų ir kūnų kalėjimo, kuriame mirtingas
žmogus norėjo Mane įkalinti amžiams. Tačiau štai – nors
sudaužiau jų žmogiškąją meilę, dabar vedu jų sielas sielvarto
keliu į Manąją slėptuvę visatos širdyje. Čia tikri įsimylėjėliai
pagaliau pailsės Mano amžinoje, nuolat atsinaujinančioje
palaimoje. Tai šios nemirtingos Meilės jie ieškojo visose kitose
menkesnėse meilėse.
Dieviška meilė skelbia:
- Jeigu myli Mane, mylėk Mane ne viename sutvėrime, o visuose.
Prisimink – nors tu mėgini įkalinti Mane viename žmoguje, Aš
galiausiai sunaikinsiu tą kūno rūbą, kurį jis vilki. Aš darau tai, kad
išmoktum atrasti Mane visuose.
69
„Meilė yra proto ir širdies būsena, peržengianti visas santykių formas.“
70
5 SKYRIUS
VISŲ GERIAUSIAS DRAUGAS
71
O, Tėve, kai buvau aklas, neradau nė vienų durų, kurios vestų pas
Tave, bet dabar, kai atmerkei man akis, randu duris visur: gėlės širdyje,
draugystės balse, mieluose prisiminimuose. Kiekviena mano malda atveria
vis naujas duris į Tavo būties šventyklą.
Visų žmogiškųjų meilių vedinas Aš atėjau pas Tave, o Visa
apimančios Meilės Dieve. Tu esi rūpestingas tėvas. Tu esi mažas vaikas,
krykštaujantis meile tėvams. Tu esi motina, kuri apgaubia begaliniu
švelnumu. Pasiaukojančia mylimojo meile Tu liejiesi į mylimojo širdį. Tu esi
draugų meilė. Išgrynink mane atsidavusio tarno nuolankumu. Mokyk
mane mylėti Tave tyriausia meile, nes Tu esi žemiškos ir dieviškos meilės
fontanas. Išmaudyk mane visų meilės formų pursluose.
72
BUDA IR KURTIZANĖ
Pasakojamas toks įdomus momentas iš Budos gyvenimo, dėl kurio
jo mokiniai buvo gerokai sutrikę. Buda ir visi jo mokiniai buvo davę
celibato ir kūniškos meilės atsisakymo įžadus. Ir visgi vieną dieną, Budai ir
jo mokiniams besiilsint medžio pavėsyje, prie Budos prisiartino kurtizanė,
kurią patraukė švytintis Mokytojo kūnas ir veidas. Vos pamačiusi dievišką
Viešpaties Budos veidą, kurtizanė įsimylėjo ir ištiesusi rankas bėgo jo
apkabinti ir pabučiuoti, garsiai šaukdama: „Myliu tave, o, nuostabus
Šviesuoli!“
Mokiniai apstulbo, išgirdę Budos atsakymą:
- Mieloji, aš irgi tave myliu. Tačiau dar neliesk manęs. Dar ne.
Kurtizanė atsakė:
- Tu vadini mane mylimąja, ir aš taip pat tave myliu. Tai kodėl tu
neleidi man tavęs paliesti?
Didysis Buda paaiškino:
73
- Mieloji, dar kartą kartoju – paliesiu tave vėliau, ne dabar.
Tuomet aš parodysiu tau savo tikrąją meilę.
Mokiniai buvo šokiruoti. Jiems atrodė, kad Mokytojas įsimylėjo
kurtizanę.
Po kelių metų Budai ir jo mokiniams medituojant, Buda staiga
sušuko:
- Reikia eiti! Mane kviečia mano mieloji kurtizanė – dabar jai
manęs reikia. Privalau ištesėti savo pažadą.
Mokiniai leidosi paskui Mokytoją, tikėdamiesi kažkaip jį išgelbėti,
nors jis ir atrodė beprotiškai įsimylėjęs.
Didysis Buda, lydimas susirūpinusių mokinių, atėjo prie to paties
medžio, po kuriuo aną kartą sutiko kurtizanę. Jos nuostabus kūnas buvo
visas nusėtas raupais. Mokiniai susigūžė ir atsitraukė nuo jos. O Buda
paėmė jos trūnijantį kūną lyg vaiką, pasidėjo jos galvą sau ant kelių ir
šnabždėjo:
74
- Mieloji, atėjau tau įrodyti savo meilę ir paliesti tave, kaip
žadėjęs. Ilgai laukiau, kol galėsiu parodyti tau savo tikrąją meilę,
nes aš myliu tave tada, kai visi kiti tave apleido. Aš liečiu tave
tada, kai visi tavo ankstesnių linksmybių draugai bijo prie tavęs
prisiliesti.
Taip kalbėdamas Buda išgydė kurtizanę, apvalė ją nuo kūniško
geismo ir pakvietė prisijungti prie savo augančios mokinių grupės.
Asmeninė meilė yra savanaudiška, ir jai terūpi asmeninis patogumas
– dažnai kitų sąskaita. Dieviška meilė – nesavanaudiška; ji siekia laimės
tam, kurį myli ir nėra ribota ar dalinė. Dievas vienodai myli gerą ir blogą,
nes visi yra Jo vaikai. Visi tie, kurie trokšta Jį pažinti, privalo Jam įrodyti,
kad jų meilė, kaip ir Jo meilė, yra skirta visiems. Kai žmogus įrodys
Dangiškajam Tevui, kad jis taip pat myli savo geruosius ir bloguosius
brolius, Tėvas pasakys:
- Mano kilnusis sūnau, priimu tavo meilę, nes ji apima visus,
kuriuos myliu Aš.
75
Mylėti tuos, kurie myli jus yra natūralu, bet ši meilė kyla iš ego.
Mylėti tuos, kurie jūsų nemyli ar net jūsų nekenčia – tai išreikšti
antgamtišką meilę, įžvelgti Dievą visuose.
KAS YRA TIKRA MEILĖ?
Visada prisiminkite šią gilią tiesą: jūs niekam nepriklausote, ir niekas
nepriklauso jums. Šioje žemėje esate tik trumpam. Jūs nė neįsivaizduojate
tikrosios priežasties, dėl ko čia esate.
Jus savinasi jūsų šeimos nariai. Tačiau, jeigu mirtumėte ir
atgimtumėte kaimynų šeimoje, ar jie jus ir toliau mylėtų? Ar jie jus
pažintų?
Jus savinasi draugai, bet jeigu kaip nors juos nuvilsite, galbūt to net
nenorėdami, kiek iš jų liks jums ištikimi? Aišku, kad ne visi.
76
Žmonės sakė, kad myli kitus, bet iš tikro jie myli save. Nes ta meilė,
kurią jie jaučia, tveria tik tol, kol juos patenkina.
Tikra meilė džiaugiasi mylimojo laime, net jeigu dėl to reikia aukotis.
Kiek žmonių taip myli? Labai nedaug! O kiek iš tos saujelės susilaukia
atsako? Dar mažiau!
Tik meilė Dievui gali sulaukti pilno atsako – ir dar kokio! Dievas
supranta mus net tada, kai visi kiti nesupranta. Dievas myli mus, kai visi
kiti nuo mūsų nusigręžia. Dievas mus prisimena, kai visi kiti mus pamiršta.
Mes priklausome Dievui, ir tik Dievui, per amžių amžius.
TYRA MEILĖ
Saulė, žemė ir mėnulis ir viskas aplink mus yra susiję jungiančia
Dievo meilės jėga. Jeigu norime Jį pažinti, negalime leisti, kad mūsų meilė
būtų ribota ir atskirta, - turime susieti ją su dieviška meile. Gyvenimo ir
mirties šokyje prisiminkite, kad Dievas yra meilė. Vienintelis gyvenimo
77
tikslas turėtų būti atrasti šią meilę. Nėra geresnio toniko už šį. Jis gali
pagražinti tiek žmogaus kūną, tiek protą. Meilės negalima aprašyti ar
apibūdinti: ją galima tik patirti kaip gilų jausmą.
Visos meilės rūšys savo tyroje gilumoje yra Dievo meilė. Jeigu jūsų
siela švyti tyra meile, Dievas papuošia jus nuolat traukiančiu, universaliu
grožiu ir begaline meile. Visos tautos turėtų susitikti visuotinės meilės ir
supratingumo šventykloje. Tik meilė amžina. Dievo įstatymai yra brolybės
ir meilės įstatymai.
Nors žmogaus meilė gimsta susaistyta žmogiškais ryšiais ir abipuse
nauda, tyra meilė, besiskleidžianti dvasioje, pakyla virš išorinių santykių ir
išsilaisvina nuo bet kokių abipusės naudos sąlygų. Pradžioje meilė gimsta
naudingumo pajautime, tačiau vėliau žmogus nustoja matyti bet kokias
išorines sąlygas. Kaip pavyzdį paimkime motinos meilę vaikui, nes ji
besąlyginė. Motina myli vaiką net tada, kai jis būna blogas.
78
Išplėskime savo meilę
Mūsų meilė neturi apsiriboti tais, kurie yra šalia mūsų. Dieviškas
artimų santykių tikslas yra išplėsti šią meilę. Gamta nutraukia šeimyninius
ryšius tik tam, kad išmokytų mus, jog meilė, kurią skiriame savo šeimai,
taip pat reikalinga mūsų kaimynams, draugams, šaliai, visoms tautoms.
Žmogus, nemylintis savo šeimos, negali mylėti savo kaimyno ar šalies.
Žmogus, kuris pirmiausiai nemyli savo šalies, nemokės mylėti kitų šalių.
Meilė yra proto ir širdies būsena, peržengianti visas santykių
formas. Visuose santykiuose pirmiausiai turėtume garbinti Dievą. Dievą
galima mylėti kaip Tėvą, Motiną, Mokytoją, Draugą ar visų širdžių
Dieviškąjį Mylimąjį.
Meilė negali likti menka. Per draugystės, santuokos, tėviškos meilės
ir visų žmonių bei gyvų sutvėrimų meilės vartus galime įžengti į Dieviškos
Meilės karalystę. Tyra meilė ateina ne per kalbas, o nuolatos puosėlėjant
ją vis didėjančia atjauta ir draugiškumu visai egzistencijai.
79
Žmogus, kuris niekada nieko nemylėjo, niekada negalės mylėti visos
žmonijos. Žmogus, kuris niekada nemylėjo kitų žmonių, arba paukščių ur
gyvūnų, niekada negalės mylėti Dievo. Dieviška meilė gali augti tik toje
širdies dirvoje, kurioje auga žmogiška meilė.
IŠPLĖSKIME SAVO ŠIRDIES KARALYSTĘ
Jeigu norite jausti Dievą, išplėskite savo širdies valdas. Šiuo metu jūs
jaučiate tik savo širdimi. Pamėginkite kasdien vis labiau ir labiau jausti kitų
žmonių širdimis. Jauskite jų sielvartą, nesėkmes, jų džiaugsmus ir
pasitenkinimą. Jausti kitų širdimis reiškia rūpintis ne tik tuo, kaip jaučiatės
patys, bet ir stengtis dėl kitų taip, kaip dėl savęs, mylėti ir saugoti juos taip
pat stipriai ir noriai, kaip save.
Pradėkite nuo dėmesingumo vieno žmogaus poreikiams. Kasdien vis
praplėskite šį atjautos ratą, įtraukdami į jį vis daugiau žmonių. Mylėkite
juos aktyviai, o ne pasyviai ar sentimentaliai. Pamėginkite mylėti kitus
80
aktyviai, kasdien jiems padėdami, ypač tiems, kurie jus myli. Taip elkitės
tol, kol sugebėsite rodyti tokį patį dėmesį kitiems, kuriems jūs visai
nerūpite. Pagaliau, tegu jūsų meilė, gera valia ir spontaniškas paslaugumas
paliečia tuos, kurie jūsų nepažįsta ir net tuos, kurie jūsų nekenčia. Tai yra
tikras, praktiškas būdas, kuriuo jūsų siela gali skinti meilės pergales, vis
plėsdama savo valdas, kol pagaliau atgaus jai priklausančią Dieviškosios
Sąmonės karalystę visų sutvėrimų širdyje.
Pajauskite Vienatinę Dievo Širdį
Jūsų nesiliaujanti meilė ir nesavanaudiškas noras padėti kitiems
nepaisant lyties, kastų ar religijos pamažu išplės jūsų širdį tiek, kad joje
tilptų visa žmonija. Kai visų žmonių ir visų gyvų sutvėrimų meilė ima
skambėti jūsų širdyje, ji susilieja su Dievo Širdimi. Jausdami visas širdis
kaip vieną, suvoksite – tai plaka Kosminė Širdis. Peržengę individualios,
savanaudiškos meilės ribas ir visus pamilę vienodai, pajusite Didžią
Vienatinę Meilę, kuri dega amžinai tyra balta liepsna ant visų širdžių
altoriaus. Tyliai šnabždėkite savo sielai:
81
- O, Dieve, iš visų taurių gersiu vien Tavo Meilę! Iš auksinių,
sidabrinių ir krištolo taurių, ir iš neregimų švytinčių žmogaus
širdies taurių gersiu vien Tavo Meilę!
Pamatę, kad Dievo meilė slapta dega visų širdžių lempose,
suvoksite, kad egzistuoja tik Dievo meilė, persmelkianti visus ir viską.
Kai tik sutinkate atvirą žmogų, parodykite, kad jums rūpi jo fizinė,
mentalinė ir dvasinė gerovė. Niekada neatsisakykite padėti sau kituose.
Kad pažintumėt Dvasią, turite tapti Dvasia, kuri pasireiškia per kiekvieno
sutvėrimo kūną ir protą. Tegul jūsų ego burbulas įsilieja į Dvasios
vandenyną. Išsiplėskite, išsiplėskite tiek, kad jumyse tilptų visų gyvų
sutvėrimų burbulas. Nugriaukite menko savanaudiškumo sienas ir
neribotu nesavanaudiškumu aprėpkite visus gyvus sutvėrimus.
Giedokite kosminės sąmonės giesmę:
Mano Viešpatie,
Aš ir Tu – mes visad kartu!
82
Jūros banga, ištirpki Jūroje!
Aš esu burbulas; paversk mane Jūra!
Nugriaukite savanaudiškumo sienas. Te jūsų meilė išsiplečia ir
apima visus sutvėrimus.
Mylėkite Dievą visose širdyse
Dieviškos meilės nektarą gerkite iš visų širdžių. Jauskite, kad
kiekvieno žmogaus širdis yra jūsų širdies taurė, iš kurios geriate gaivią
Dievo meilės ambroziją. Nesitenkinkite vienos širdies nektaru, o laisvai
gerkite jį iš visų širdžių: vien Dievo meilę.
Jauskite Dievą kaip meilę, kuri pasireiškia visų žmonių širdyse.
Jauskite Dievą besąlyginėje meilėje, kuria mylite visą žmoniją ir švelnume,
kurį jaučiate visoms gyvoms būtybėms.
Tuomet galėsite melstis ta vienintele malda, kurią kartoju aš pats:
83
- Dangiškasis Tėve, tegul Tavo meilė per amžius šviečia mano
atsidavimo šventovėje. Te mano atsidavimas Tau amžinai
liepsnoja mano atminties altoriuje. Tesugebėsiu įžiebti meilę
Tau visų širdžių altoriuose.
PAKYLĖTI SAVO MEILĘ
Jausiu, kaip Dievas apipila mane Savo meile per visus, kurie mane
myli.
Išgryninsiu savo meilės troškimą ir patenkinsiu jį šventoje Dievo
meilėje.
Visi žemiškieji draugai, kurie šiandien atrodo taip tikroviškai, vieną
dieną mirs ir bus nepasiekiami. Tuomet vienintelis tikras jūsų draugas
pasirodys esąs Tas, kurio meilė dabar atrodo neapčiuopiama. Šaukitės
Dievo nakties tamsoje – atkakliai, nuoširdžiai, ryžtingai. Nesiliaukite, kol Jis
neateis pas jus.
84
O, Dieviškoji Motina, išmokyki mane pasinaudoti Tavo meilės
dovana, kad savo šeimos narius galėčiau pamilti labiau nei save patį.
Palaiminki mane, kad savo kaimynus galėčiau pamilti labiau už savo šeimą.
Pakylėki mano meilę, kad savo šalį pamilčiau stipriau, nei savo kaimynus, o
visą pasaulį ir visą žmoniją pamilčiau labiau nei savo šalį, kaimynus, šeimą
ir save patį.
Pagaliau, išmokyki mane pamilti Tave stipriau už viską, nes tai Tavo
meile aš visus myliu. Jei ne Tu, aš nieko, ničnieko pasaulyje negalėčiau
mylėti.
Dieviškasis Tėve, išmokyki mane pro šeimos meilės ir draugų meilės
vartus žengti į erdvesnę visuomeninės meilęs menę. tuomet išmokyki
mane pro visuomeninės meilės menės duris žengti į erdvesnę tarptautinės
meilės menę. išmokyki mane pro tarptautinės meilės menę žengti į
beribės dieviškos meilės valdas, kurioje visus – ir gyvus, ir negyvus
objektus suvokčiau alsuojant ir gyvenant Tavo meile.
Išmokyki mane neapsistoti ties patraukliomis, bet mažesnėmis
šeimomis, visuomeninės ar tarptautinės meilės šventyklomis. Išmokyki
85
mane apeiti tas mažąsias dievybes, kurios, kaip ir jų buveinės, apribotos
savanaudiškos, žmogiškos meilės sienomis, kad pagaliau kirtęs paskutinius
pasiaukojančios meilės vartus, įžengčiau į neišmatuojamas dieviškos
meilės valdas ir išvysčiau, jog visi gyvi, pusiau gyvi ar miegantys tvariniai
yra mani.
86
Apie autorių
Paramahansa Yogananda buvo pirmasis
jogos mokytojas iš Indijos, kuris gyveno ir
mokė Vakaruose. Yogananda atvyko į JAV
1920m., ir vykdydamas „dvasinius žygius“
(kaip pats pavadino) apkeliavo visą šalį. Jo
entuziastingi klausytojai užpildydavo
didžiausias Amerikos sales. Nacionalinė
sensacija apie Yoganandos knygas ir
paskaitas nuolatos rašydavo tokie rimti
leidiniai kaip Time Magazine, Newsweek ir
Life. Prezidentas Kalvinas Kulidžas net buvo pasikvietęs jį į Baltuosius
Rūmus. Yogananda aktyviai mokė ir rašė iki pat savo išėjimo 1952m.
Yogananda, žymios „Jogo autobiografijos“ autorius (pirmas leidimas
1946m.), paskatino tikrą dvasinę revoliuciją visame pasaulyje. Jo žinia
nepriklausė jokiai religijai ir buvo universali.