PAPILDOMOS INFORMACIJOS MOKYTOJO VEIKLAI VERTINTI …...2011-2012 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1121) -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

PAPILDOMOS INFORMACIJOS

MOKYTOJO VEIKLAI VERTINTI

PANAUDOJIMAS

[email protected]

2012-12-20

mailto:[email protected]:[email protected]:[email protected]


2

Išorinis

(kitų atliekamas)

vertinimas

Apibendrinamasis

(konstatuojamasis)

vertinimas

Vidinis

(savęs)

vertinimas

Formuojamasis

(ugdomasis)

vertinimas

Vertinimas yra

konsultavimo procesas,

padedantis koreguoti

veiklą.

Vertinimas yra integrali

veiklos dalis, nuolatinė

savistaba ir refleksija.

Teikia nešališką

įvertinimą, atsietą

nuo tobulinimo.

Vertinimas yra

atskira baigtinė

veikla, kurios tikslas-

įsivertinimas.

KUK


37 straipsnis. Švietimo kokybė

4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma

1. švietimo stebėsena,

2. tyrimai,

3. mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas,

4. mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija,

5. mokymosi pasiekimų vertinimas.


4

Išorinis

(kitų atliekamas)

vertinimas

Apibendrinamasis

(konstatuojamasis)

vertinimas

Vidinis

(savęs)

vertinimas

Formuojamasis

(ugdomasis)

vertinimas

KUK


5

Išorinis

(kitų atliekamas)

vertinimas

Apibendrinamasis

(konstatuojamasis)

vertinimas

Vidinis

(savęs)

vertinimas

Formuojamasis

(ugdomasis)

vertinimas

išorinis vertinimas

Mokinių formuojamasis

vertinimas

mokyklų

veiklos

įsivertinimas

mokytojų atestacija,

akreditacija,

egzaminai

mokinių įsivertinimas, mokytojų įsivertinimas/

grįžtamasis ryšys

KUK


ŠĮ 49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

Teisės

• siūlyti savo individualias

programas; pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir

formas;

• ne mažiau kaip 5 dienas per

metus dalyvauti kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose;

• būti atestuotas ir įgyti

kvalifikacinę kategoriją

švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka

Pareigos

• užtikrinti ugdomų mokinių

geros kokybės ugdymą ;

• ugdyti remdamasis mokinių

gebėjimais ir polinkiais, stiprinti

mokymosi motyvaciją ir

pasitikėjimą savo gebėjimais,

pritaikyti jiems dalyko

programą, turinį, metodus;

• tobulinti savo kvalifikaciją;

• bendradarbiauti su kitais

mokytojais, kad būtų pasiekti

mokymo tikslai;


Iš NMVA metinio pranešimo (3). Išvados.

2012 m.

• Mokytojo turima kvalifikacinė kategorija

neturi didesnės įtakos geresniems mokinių

pasiekimams.

• Menkai domimasi kvalifikacijos tobulinimo

renginių „pridedamąja verte“ ir žinių bei

gebėjimų, įgytų kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose, taikymu klasėje, jų poveikiu

mokymo kokybei.


8

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008;

2009-2010; 2010-2011 m. m.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi motyvacija (2.4.1.)

Mokėjim

as mokytis (2.4.2.)

Atskirų m

okinių pažanga (3.1.1.)

Spec. poreikių m

okinių ugdymas (4.3.1.)

Psichologinė pagalba (4.2.2.)

Socialinė pagalba (4.2.3.)

Personalo darbo organizavim

as (5.4.3.)

Gabių vaikų ugdym

as (4.3.2.)

Valdym

o demokratiškum

as (5.3.1.)

Pagalba m

okantis (4.2.1.)

Tėvų pagalba m

okantis (4.5.1.)

Tėvų švietim

o politika (4.5.2.)

Mokym

osi veiklos diferencijavimas

Mokym

asis bendradarbiaujant (2.4.3.)

Vertinim

as kaip ugdymas (2.6.2.)

Bendruom

enės santykiai (1.1.4.)

Pam

okos struktūros kokybė (2.2.2.)

2007-2008

2009-2010

2010-2011

-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas


2011-2012 m. m. mokyklos dažniausiai

rinkosi tobulinti (N=1121)

-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0

Mokymosi motyvacija (2.4.1.)

Mokėjimas mokytis (2.4.2.)

Pamokos struktūros kokybė (2.2.2)

Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2)

Bendruomenės santykiai (1.1.4)

Atskirų mokinių pažanga (3.1.1.)

Tėvų pagalba mokantis (4.5.1.)

Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2)

Tėvų švietimo politika (4.5.2.)

Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.)


Lietuvos 8 klasės mokinių matematikos ir

gamtos mokslų rezultatų kaita. TIMS

M GM

2011 m. Lietuvos 8 klasės

mokinių matematikos rezultatas,

lyginant su 2007 m., nukrito 4

taškais ir sutampa su 2003 m.

rezultatu

2011 m. Lietuvos 8 klasės

mokinių gamtos mokslų

rezultatas, lyginant su 2007 m. ir

2003 m., krito 5 taškais.


11

Ugdymo turinys apima

1. mokinių turimą patirtį,

2. mokymo programas,

3. mokymo ir mokymosi metodus,

4. kontekstą,

5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus,

6. mokymo(si) priemones. » (Ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir

diegimo strategija. 2007-05-23. Nr. ISAK-970)


12

Mokytojo

didaktinės

kompetencijos

charakteristikos

Tradicinė (poveikio)

paradigma

Sąveikos paradigma Mokymosi paradigma

Mokytojo požiūris į

mokymo ir mokymosi

procesus

Mokymas yra faktų, gebėjimų

perteikimo, jų įsiminimo ir

atkartojimo procesas (vadovėlyje

viskas parašyta, kas neaišku –

klausyk įdėmiai, aš pasakysiu, o tu

– pakartok).

Mokytojas pripažįsta mokymo ir

mokymosi sąveiką, tačiau mokymui

vis tiek teikia pirmenybę (mokinys

turi

būti mokomas, kad mokytųsi, tačiau

galima tartis, kaip jam mokytis).

Mokytojas remiasi mokinių patirtimi,

aplinka ir į pirmą vietą kelia mokymąsi

„visur ir visada“ bei laiko svarbiais įvairius

informacijos šaltinius ir mokymosi

priemones.

Mokytojo darbo

stilius

Tik mokytojas yra aktyvus

veikėjas, kuris turi tikslą ir

pagal jį veikia.

Mokytojas yra mokymo

proceso vadybininkas,

organizatorius,

kuris tariasi su

mokiniu priimdamas sprendimus.

Mokytojas yra mokymosi patarėjas

(konsultantas), specialistas, padėjėjas. Savo

žinias ir įgūdžius taiko mokiniui padėdamas

įveikti problemas, kurios jam kilo

besimokant.

Mokymo ir mokymosi

tikslai

Mokytojas pats formuluoja

pamokos ir mokymo tikslus, nes tik

jis yra atsakingas, ko išmoks jo

mokiniai. Svarbūs mokymo, o ne

mokymosi

tikslai.

Mokytojas pats formuluoja

pamokos ir mokymo tikslus, tačiau

jų tikslingumą aptaria su mokiniais.

Mokymosi tikslus formuluoja pats mokinys.

Mokytojas padeda jam šiuos tikslus

suderinti su oficialia ugdymo programa.

Mokymo ir mokymosi

metodai

Mokytojas pamokose dažnai

naudoja aiškinimą, klausinėjimą,

rašymą, teksto skaitymą, mokyklinę

paskaitą, demonstravimą.

Mokytojas, be tradicinių mokymo

metodų, dažnai naudoja diskusijas,

problemų sprendimo paieškas

grupėmis, žaidimus, dramas ir

imitacijas, grupės projektus,

seminarus.

Mokytojas, be tradicinių mokymo metodų,

naudoja individualius ir grupinius problemų

sprendimo būdus, individualius ar grupinius

projektus, mokymąsi iš patirties, individualų

tyrinėjimą, savivaldų mokinių mokymąsi,

kūrybą, darbą su informacijos šaltiniais.

Mokinio vaidmuo Mokinys yra pasyvus informacijos

priėmėjas.

Vertinamas mokinio dalyvavimas

mokymo procese.

Mokinys yra pats atsakingas už savo

mokymąsi, jis aktyviai dalyvauja

tobulindamas ir keisdamas save, taiko savo

draugų patirtį.


13

KODĖL MOKINIAI NENORI MOKYTIS?

Kas yra gera pamoka? Kas joje turėtų būti

pastebėta ir įvertinta?

• Pasitelkę savo pedagoginę patirtį

• individualiai ir grupėje,

• naudodamiesi “padėkliuko” metodu,

• išskirkite

• 3-5 svarbiausius pamokos požymius


14

Mokymosi bendradarbiaujant metodas:

„PADĖKLIUKAS“ Mokiniai susėda grupėmis – pageidautina po

keturis. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus

lakštą (A3 formato ar didesnį) ir nupiešia

„servetėlę“.

Individualus darbas: kiekvienas grupės narys

turi po laukelį lapo pakraščiuose, kuriame

surašo savo mintis užduoties tema ir pasirašo

po savo užrašais.

Grupinis darbas: tada grupės nariai aptaria

užrašus ir susitaria dėl atsakymų ir rezultatų,

kuriuos kaip bendrą rezultatą įrašo

viduriniajame laukelyje. Visi pasirašo.

Pristatymas visiems:

galiausiai visos darbo grupės pristato savo

rezultatus prieš klasę.

28.12.2012 14


15

Iš ko, remiantis mano (mūsų) patirtimi, susideda

gera pamoka? 1. Individualūs užrašai:

Prisimink vykusias pamokas: kokie,

remiantis sava patirtimi, yra svarbūs

geros pamokos požymiai?

2. Pasidalinti :

individualiais

atsakymais.

Popieriaus lakštas sukamas, todėl

visi grupės nariais gali susipažinti su

visais užrašais.

3. Grupės rezultatas:

susitarkite dėl

3-5

geros pamokos požymių.

Individualūs užrašai

Individualūs užrašai


16


17


18


19

7 TP mokykla

Visi to paties amžiaus mokiniai tuo pačiu metu, mokomi to

paties mokytojo, toje pačioje patalpoje tomis pačiomis

priemonėmis turi taip pat gerai pasiekti tą patį tikslą.


20

Peter M. Senge ir kt. 2008 m.

BESIMOKANTI MOKYKLA

“Paaugliai, turėdami tiek energijos, neturėtų

sėdėti mokykloje” (E.T. Holas)

Daugiausia mokymuisi skirto laiko jie

praleistų už mokyklos ribų.


Sąvokų kaita

• Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas

• (mokyklos veiklos savęs vertinimas)

• (vidaus auditas)

= self-evaluation


2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas

2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 2002-02-28, Nr. 302

2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”.

2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92)

2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie

vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita)

2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367)

2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas)

2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)


2009-01-16, Nr. ISAK-92

1. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. ISAK -1469 “Dėl

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašo

patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 82-3372)

2. Pavedu Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai parengti ir

pateikti švietimo ir mokslo ministrui:

2.1. iki 2009 m. vasario 17 d. ... Išorės audito tvarkos aprašo pakeitimo

projektą...;

2.2. iki 2009 m. kovo 1 d. mokyklos vadovui rekomendacijų

įsivertinti mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę

projektą.

3. Šis įsakymas, išskyrus 2 punktą, įsigalioja 2009 m. kovo 16 dieną.


Dėl pritarimo bendrojo lavinimo mokyklos

veiklos kokybės įsivertinimo

rekomendacijoms

2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607

• 1. P r i t a r i u Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros

parengtoms Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės

įsivertinimo rekomendacijoms.

• 2. R e k o m e n d u o j u bendrojo lavinimo mokyklų

vadovams analizuojant mokyklos veiklos ir valdymo

išteklių būklę vadovautis Bendrojo lavinimo mokyklos

veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis.


Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos piliečių priimta

1992 m. spalio 25 d. referendume

40 straipsnis

• Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo

įstaigų veiklą.


LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281

Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804



3. Švietimo kokybės samprata kuriama

visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo

valdymo subjektų. Švietimo valdymo subjektai

inicijuoja ir organizuoja viešus švietimo

paskirties, tikslų, jų siekimo būdų ir principų

svarstymus, teikia svarstymams tyrimais ir

analize pagrįstus švietimo būklės įrodymus,

pagal savo kompetenciją įteisina susitarimus ir

priima strateginius sprendimus.


52 straipsnis. Švietimo valdymas ir

valdymo subjektai

2. Švietimo valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;

3) savivaldybės institucijos;

4) nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);

5) švietimo įstaigos vadovas.

3. Dalis švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos institucijoms.



5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas)

veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo

metodiką pasirenka mokyklos taryba.

Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir

priima sprendimus dėl veiklos

tobulinimo.


“Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo

rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607

• Bendrojo lavinimo mokyklų įsivertinimo rekomendacijose pateiktas vienas iš veiklos kokybės įsivertinimo modelių, kuris šiuo metu šalies mokykloms yra labiausiai pažįstamas

• Mokykloms, norinčioms vertinti savo veiklos kokybę kitais būdais, siūloma naudotis šiose rekomendacijose pateikta literatūra

Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

• Veiklos kokybės įsivertinimas yra prasmingas, jei įsivertinimo naudą supranta mokyklos vadovas, jame dalyvauja mokyklos bendruomenė (vadovas, mokyklos personalas, mokiniai ir tėvai),

o įsivertinimo rezultatai naudojami vadybiniams sprendimams priimti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, jų kompetencijoms plėtoti, ugdymo proceso aprūpinimui gerinti


“Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės

įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607

• įsivertinimas yra sistemingas veiklos ir rezultatų naudingumo tyrimas, padedantis nustatyti, kaip pasiekiami mokyklos strateginio plano, metinės veiklos programos tikslai ir kokius tikslus mokykla gali kelti į ateitį.

• Mokyklos bendruomenei svarbu suprasti, kad įsivertinimo procesas tiesiogiai susijęs su mokyklos veiklos gerinimu.


Kaip mokyklos vertinimas susijęs su mokyklos

tobulinimu?

Strateginis planavimas ir visuotinės kokybės vadyba

• Mokyklos savęs vertinimas (vidaus auditas) bendruomenei padeda atpažinti silpnąsias ir stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės gerinimą.

Besimokanti organizacija

• Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas yra kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti.


Metodikos konceptualus pagrindas

Vertinimo

komponentai Kokybės vadybos aspektas Besimokančios organizacijos aspektas

Vertinimo tikslas

Organizacijos vadybos tobulinimas,

atskaitomybė, veiklos planavimas ir

strategavimas

Organizacijos tobulėjimas mokymosi dėka,

susitarimas dėl bendrų siekių,

bendradarbiaujančios ir diskusinės

aplinkos kūrimas

Vertinimo

organizavimas

Duomenų rinkimą ir vertinimą atlieka

kvalifikuoti specialistai, optimaliai

įtraukdami bendruomenę

Vertinimo iniciatyva priklauso

bendruomenei

Vertinimo

metodas

Kokybės komponentų matavimas ir

duomenų analizė atliekama politikos

analizės metodais

Situacijos vertinimas, remiantis patirtimi,

situacijų analizės ir sprendimų priėmimo

metodai, įvairūs mąstymo modeliai

Vertinimo

dokumentavimas

Griežtai apibrėžtas, gausus,

privalomas

Neapibrėžtas, minimalus, neprivalomas

Vertinimo

kokybės kriterijus

Objektyvumas, nauda priimant

sprendimus. Reikalavimus nusako

vertinimo kokybės standartas

Susitarimas, naujos žinios, nėra aiškiai

apibrėžtų reikalavimų, dažniau

orientuojamasi į konstruktyvizmo tradiciją

Vertinimo

rezultatas

Specialistų suformuluoti siūlymai

vadybininkams dėl veiklos

tobulinimo; darbuotojų atsakomybės

už veiklos rezultatus didinimas

Darbuotojų asmeninių siekių ir

organizacijos siekių suderinimas,

profesinės kvalifikacijos tobulinimas

Vertinimo

motyvacija

Užmokestis už darbą ir kt.

motyvuojantis veiksniai

Tobulėjimas, saviraiška ir kt.

motyvuojantys veiksniai


Ką mums reiškia mokyklos savęs vertinimas?

Nuo individualios

atsakomybės už kokybę

Nuo subjektyvios realybės

Nuo įsitikinimais ir

nuostatomis besiremiančio

planavimo

prie bendrų kokybės

užtikrinimo ir gerinimo

formų

link sutartos realybės,

visiems kartu įvertinus

situaciją

link informacija pagrįstos

kaitos

12/28/2012 © IQES- Gerold Brägger www.iqesonline.net www.schulentwicklung.ch

„Tiesa yra ...

... melagių išradimas”

Vertinimo rezultatų komunikacinė validacija

© IQES- Gerold Brägger www.iqesonline.net www.schulentwicklung.ch

Nuo subjektyvios realybės

... link susitartos realybės, visiems kartu įvertinus situaciją


Įsivertinimo uždaviniai:

1. numatyti mokyklos tobulinimo perspektyvą;

2. stiprinti mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos mokyklos veiklos kokybę;

3. teikti mokyklos bendruomenės nariams patikimą ir išsamią informaciją apie visų mokyklos veiklos sričių kokybę;

4. didinti mokyklos personalo kompetenciją, skatinti savo paskirties refleksiją;

5. skleisti gerosios praktikos pavyzdžius bendradarbiaujant su kitomis švietimo organizacijomis.

• Klausimai


Įsivertinimas vykdomas šiais etapais:

1 etapas – pasirengimas įsivertinti;

2 etapas – platusis įsivertinimas;

3 etapas – pasirinktos problemos giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas;

4 etapas – atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas;

5 etapas – rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui planuoti.


• Pasirengimas – rodiklių suprantamumas

• Platusis – jo pagrįstumas, periodiškumas, kaip išeinama į giluminį (problemos krepšelio metodas)

• Giluminis –iliustracija, instrumentų naudojimas, duomenų interpretacija

• Atsiskaitymas ir informavimas – duomenų panaudojimas

• Planavimas- tobulinimo planai, remiantis įsivertinimo duomenimis, tobulinimo tikslas – gerinti mokinių pažangą ir pasiekimus


1 etape

• mokyklos vadovas kartu su bendruomene

planuoja, kaip organizuoti įsivertinimo procesą.

• Jo metu mokyklos bendruomenės nariai

išsiaiškina įsivertinimo tikslus ir uždavinius,

mokyklos veiklos rodiklių sampratą, rodiklių

tarpusavio ryšį.

• Prireikus organizuojamas mokyklos

bendruomenės narių mokymas apie įsivertinimo

modelį ir jo taikymą.


2 etape- Plačiojo įsivertinimo

• Plačiojo įsivertinimo metu mokyklos (ar mokytojų)

bendruomenės nariai individualiai vertina mokyklos veiklą

pagal visus arba mokyklos pasirinktus, tam tikram mokyklos

veiklos laikotarpiui aktualius, veiklos rodiklius, naudodamiesi

rodiklių paaiškinimais ir remdamiesi savo nuomone bei

patirtimi.

• Rezultatai naudojami –

– Giluminio vertinimo problemai suformuluoti,

– Mokytojų nuomonių kaitai analizuoti,

– Metiniam ar /ir strateginiam planui koreguoti ir/ar rengti

– Kasdieninei mokyklos veiklai tobulinti

Mokykla apsisprendžia dėl plačiojo įsivertinimo

periodiškumo


3 etape

• vykdomas duomenimis grįstas pasirinktos mokyklos veiklos problemos vertinimas pagal vertinimo lygių skalę.

• Vertinamoji problema suformuluojama išanalizavus plačiojo įsivertinimo duomenis, atlikus SSGG, vertinant plano įgyvendinimo sėkmės rodiklius ir pan.

• Problemą galima formuluoti remiantis viena kuria nors sritimi, viena ar keliomis temomis, atsižvelgus į rodiklių sąsajas pasirinkti keletą veiklos rodiklių, apsibrėžti problemą nevartojant rodiklių terminologijos, jeigu taip aiškiau profesinei bendruomenei.


3 etape

Giluminio įsivertinimo metu rekomenduojama planuoti ir atlikti problemos įvertinimo darbus:

1. inicijuoti ir koordinuoti suformuluotos problemos nusakančių veiklos rodiklių antrojo ir ketvirtojo lygio iliustracijų kūrimą bei mokyklos bendruomenės narių susitarimą dėl jų;

2. nustatyti vertinimo objektus, šaltinius, metodus;

3. organizuoti duomenų rinkimą;

4. apdoroti ir išanalizuoti surinktus duomenis;

5. mokytojų bendruomenei pateikti duomenų analizės rezultatus išskiriant mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus.


Iliustracija –

• Iliustracija - veiklos rodiklio lygio požymių aprašymas, sukuriantis prielaidas konkrečios mokyklos savitumui ir ieškojimams atskleist

• Iliustracija – mokyklos nusistatytas aukščiausias (4) ir patenkinamas (2) veiklos kokybės lygis, visų bendruomenės narių susitarimas, išreiškiantis mokyklos politikų, procedūrų ir reikalavimų visumą.


• Iliustracija yra įsivertinimo įrankis, ja remiantis renkami duomenys ir kiti įrodymai vertinimui pagrįsti

• iliustracijos tekstas turėtų būti konkretus, nurodantis, ko konkrečiai ieškoma, kokie tų konkrečių dalykų požymiai.

• Iliustracijos tekstas kito vertinimo ciklo metu gali kisti, jeigu bendruomenė įžvelgia naujus kokybės aspektus.


Duomenys.

• Duomenis rekomenduojama rinkti

pasirinktų rodiklių sukurtoms iliustracijoms

matuoti.

• Išanalizuoti, interpretuoti ir apibendrinti

duomenys tampa informacija, iš kurios

susiformuoja žinios, reikalingos

sprendimams priimti, kad būtų tobulinama

mokyklos veikla.


DUOMENYS

INFORMACIJA

ŽINIOS

ALTERNATYVOS

SPRENDIMAI


Atsiskaitymas ir informavimas.

• Baigus įsivertinimą atsiskaitoma visai mokyklos

bendruomenei, ji gali susipažinti su įsivertinimo

duomenimis, rezultatais, ataskaitomis.

• Įsivertinimo metu gauti duomenys yra

konfidenciali mokyklos bendruomenės

informacija. Mokykla savo nuožiūra gali juos

teikti kitiems asmenims ar institucijoms.

• Informavimas apie įsivertinimo rezultatus yra

mokyklai naudingas ir pageidautinas.


planavimas

• planuojama tik įsivertinus dabartinę situaciją, o pats įsivertinimo procesas remiasi bendra kaitos strategija.

• Pagrindinis mokyklos veiklos planavimo tikslas – gerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, t. y. tai, kas maksimaliai tenkina besimokančių asmenų lūkesčius.

• Visi kiti tikslai, uždaviniai ir priemonės yra orientuoti į šį pagrindinį tikslą.


PLANAVIMAS


• Sėkmingas mokyklos darbas, jos plėtros

planavimas labiausiai priklauso ne nuo

mokyklos išorinės priežiūros, o nuo to,

kiek pati mokykla save vertina, įvardija

problemas ir sėkmes, numato mokyklos

gerinimo kryptis.


Vidaus ir išorės audito santykis

Laikas

VA

IA

P O V E I K I S


planavimas

vertinimas įgyvendinimas

įgyvendinimas vertinimas

įgyvendinimas

planavimas

vertinimas

planavimas

Mokyklos veikos tobulinimo ciklas


ATASKAITA

© David H. Hargreaves, David Hopkins

PRADŽIA

veiksmų planai,

taikiniai, uždaviniai

ir sėkmės kriterijai

PLANO

SUDARYMAS

AUDITAS

VERTINIMAS ĮGYVENDINIMAS

laikytis susitarimų

matuoti pažangą

spręsti problemas

matuoti sėkmę

padaryti išvadas


Strateginio planavimo ciklas mokyklose

2009 m.

82

49

11

31

121

1m

2m

3m

4m

5m

6m

7m

8m

Metinė programa rengiama kalendoriniams

metams 575 mokyklos

Metinė programa rengiama mokslo metams 813 mokyklų

.

.

.

.

.

.

.

.


2008-2009 m. m. įsivertinimo rezultatai

• Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui.

• Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę.

• Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą.

• Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti.

• Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję


Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100)

73,5

0,48,9

17,3

Kitais metais vėl atlikome tų pačių rodiklių įsivertinimą, ir pasiekti

rezultatai sutapo su išsikeltais lūkesčiais.

Diskutavome (mokytojų tarybos posėdyje, direkciniame

pasitarime, metodinės tarybos ar grupių posėdyje).

Akivaizdžiai matėme pagerėjimą ir giliau neanalizavome.

Negalvojome apie tai.

Tik nedidelė dalis mokyklų

užbaigia įsivertinimo ciklą –

patobulina veiklą ir

pamatuoja sėkmę

Pasikalbėjo apie sėkmę,

tikėtina, konstruktyviai

TIK

įsivertino


Įsivertinimo duomenų panaudojimas

0,4

47,5

29,5

28,5

12,1

11,6

1,8

0

2,7

50,3

68,5

69,6

85,9

87,6

96,3

0 20 40 60 80 100 120

Iš viso nenaudojami

Kita

Viešiems skelbimams

Kasdienei veiklai

SSGG

Pasiekimams

Strateginiam planui

Veiklos programai

Nenaudojami Naudojami


SSGG analizė

APLINKA VIDUS GALIMYBĖS GRĖSMĖS

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

Kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti?

Kaip ištaisyti silpnybes pasinaudojant galimybėmis?

Kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti?

Kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės?

© Ričardas Ališauskas


Planų santykis

Strateginis planas

Metinis veiklos planas / UP

Kiti planai

Atskirų sričių planai dalykų planai pamokų planai

Vadybiniai (strateginiai) + edukaciniai (ugdymo)

= veiklos (persipina ir vadybiniai, ir edukaciniai)


5.1. 5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai. 5.1.2. Planavimo procedūros

5.1.3. Planų kokybė ir dermė

5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis

Ar mokykla turi “raudonąjį

siūlą”? Ar planas yra kiekvieno

nuosavas kūrinys? Ar

naudojami duomenys

planuojant? Planų sąsajos. Ar

numatyti pamatavimo kriterijai?

2.1. 2.1.1. Ugdymo programos 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija

2.1.4. Pasirenkamosios programos

2.1.5. Neformaliojo švietimo programos

Bendrųjų programų ir mokytojų

ilgalaikių planų bei programų

dermė.

BUP ir MUP santykis

Paklausos ir pasiūlos santykis.

Kaip visa tai suverta ant

“raudonojo siūlo”?

2.2. 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė

Metų, temos, ciklo, savaitės,

pamokos planavimas. Mokymosi

uždavinių formulavimas

atsižvelgimas į realius mokinių

pasiekimus. Pamokos uždavinių

ir bendrųjų ugdymo bei dalyko

tikslų santykis.

1.3. 1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės Veiklos ritmingumas, pastovumas, stabilumas, aiškūs

susitarimai. Vidaus taisyklės

orientuotos į ugdymo procesą.


Vertinimo

kriterijus

5.2. tema III. IA ataskaitos dalis

VA organizavimo

modelis mokykloje

kaip VA suprantamas, grupė

pastovi/nepastovi, bendruomenė įtraukiama,

kaip suplanuotas atlikimo ciklas (metams,

dvejiems), rodiklių paaiškinimai (kokios

teigiamos patirtys stebimos), ar/kaip aktyviai

įsitraukia mokyklos vadovai, kaip rezultatai

aptariami

Analizuojama ir vertinama:

organizavimo modelis tinkamas

mokyklos situacijai, dydžiui;-

kaip/kodėl tas modelis

padeda/nepadeda mokyklos

bendruomenei kokybiškai

įsivertinti veiklą.

Susitarimai dėl

kokybės

Iliustracijų kūrimas, vertinimo lygių

nustatymas

Ar diskusijų procesai

ekonomiški, veiksmingi.

Požiūris į

įsivertinimą

Poreikis: formalus ar prasmingas Priežastys nuostatų

susiformavimui

Įsivertinimo

poveikis

subjektams

Poveikis mokiniui, mokytojui,

vadovui

Kaip susijęs su atestacija,

mokinių vertinimu, jų

pasiekimais, vadovo

kompetencijoms

Įsivertinimo

rezultatų

panaudojimas

Faktas, ar naudojami Analizuojamas panaudojimo veiksmingumas konkrečioms

problemoms, planavimui


Namų darbai:

• Parengti asmeninio profesinio tobulėjimo

plano projektą

Documents

PAPILDOMOS INFORMACIJOS MOKYTOJO VEIKLAI VERTINTI …...2011-2012 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1121) -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba