Upload
vanlien
View
226
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
PATVIRTINTAPanevėžio miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A-6
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO
PLANAS
2016 m.
Panevėžys
Turinys
1. Bendrosios nuostatos 5
1.1. Įsakymas dėl plano patvirtinimo 5
1.2. Plano derinimo lapas 6
1.3. Plano kopijų (plano išrašų) skirstymas 7
1.4. Plano tikslas 8
1.5. Trumpas Panevėžio miesto savivaldybės apibūdinimas 8
1.6. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos 10
2. Gresiančios ekstremaliosios situacijos 11
3. Perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją organizavimas 14
3.1. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus
15
3.2. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus
16
3.3. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai 17
3.4. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus pranešimą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatytų ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, apie įvykusią avariją
18
3.5. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai tose gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti ir informuoti
18
4. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka 19
4.1. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka
21
4.2. Ryšių organizavimo schemos ir ryšių priemonės, naudojamos informacijai priimti ir 23
2
perduoti
4.3. Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas 24
5. Gyventojų evakavimo organizavimas 25
5.1. Iš ekstremaliosios situacijos židinio iškeldintų gyventojų laikinas gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimas 25
5.2. Gyventojų evakavimo ir priėmimo vykdymo tvarka 26
5.3. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir jų įkūrimo vietos, asmenų, vykdančių šių punktų funkcijas, telkimo tvarka
28
5.4. Gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai 28
5.5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai 29
5.6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės 29
6. Gresiančių ar įvykusių ekstremaliųjų įvykių ir gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas 30
6.1. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją
30
6.2. Savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir veiksmų koordinavimas 31
6.3. Gaisrai 32
6.4 Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija 35
6.5. Elektros energijos tiekimo sutrikimas ir (ar) gedimas 38
6.6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 39
6.7. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 41
6.8. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas
43
6.8.1. Savivaldybės ESK, įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai, funkcijos ir veiksmai 43
6.8.2. Savivaldybės ES OC vykdomos funkcijos ir veiksmai 44
6.9. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms 45
3
6.10. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais 45
6.11. Sanitarinio švarinimo organizavimas, jo atlikimo vietos 46
7. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas 47
7.1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas 48
7.2. Medicininė pagalba 48
7.3. Socialinių paslaugų ir paramos teikimas 49
7.4. Psichologinė pagalba 50
7.5. Švietimo paslaugos 50
8. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas 50
8.1. Atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai 50
8.2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai savivaldybėje palaikyti 51
9. Privalomų darbų organizavimas 52
9.1. Atliktų privalomųjų darbų apskaita 53
9.2. Kompensavimas už atliktus darbus 54
10. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas
55
11. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas 56
12. Kultūros vertybių apsauga 57
13 Priedai 59
4
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Įsakymas dėl plano patvirtinimo
ĮSAKYMASDĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ
VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO IR ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. RUGSĖJO 30 D. ĮSAKYMO NR. A-1005 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2017 m. sausio 4 d. Nr. A-4Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi,
29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4
punktu:
1. T v i r t i n u Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą
(pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A-1005 „Dėl Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų
valdymo plano patvirtinimo“.
Administracijos direktorius Tomas Jukna
5
1.2. Plano derinimo lapas
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 19-3086 (4.15) „Dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo plano derinimo“.
6
1.3. Plano kopijų (plano išrašų) skirstymas
Plano kopijos
Eil. Nr.
Kam pateikta plano kopija, pateikimo būdas Data Atsakingo asmens pareigos,
vardas ir pavardė, parašas
7
1.4. Plano tikslas
Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) ekstremaliųjų situacijų valdymo
planas (toliau – planas) – dokumentas, kuriuo vadovaujasi Savivaldybės administracijos direktorius
ir Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuodami ir koordinuodami
gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, jų padarinių šalinimą.
Plano parengimo būtinybė grindžiama ekstremaliųjų situacijų atsiradimo dėl gamtinio,
techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių tikimybe. Ekstremaliosios situacijos gali
sukelti staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį,
sužalojimą, turtinius nuostolius. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuojami ir
koordinuojami savivaldybės, ministerijų, įstaigų, tarnybų, ūkio subjektų ir gyventojų veiksmai
rengiantis ekstremaliosioms situacijoms ir vykdant žmonių, aplinkos ir turto apsaugą, organizuojant
gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus.
Plano tikslai:
- įvertinti galimas ekstremaliąsias situacijas Panevėžio mieste ir atlikti jų rizikos analizę;
- nustatyti Savivaldybės padalinių vaidmenį ir pareigas ekstremaliųjų situacijų metu ar
rengiantis ekstremaliosioms situacijoms;
- koordinuoti Savivaldybės padalinių, valstybinių institucijų, tarnybų, esančių Savivaldybės
teritorijoje, uždavinius ir funkcijas iškilus ekstremaliosioms situacijoms;
- nustatyti ekstremaliosios situacijos masto ir padarinių įvertinimo tvarką;
- numatyti koordinavimą, valdymą ir kontrolę;
- numatyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiksmų ekstremaliųjų situacijų metu
materialinio aprūpinimo bazę.
1.5. Trumpas Panevėžio miesto savivaldybės apibūdinimas
Panevėžys įsikūręs Lietuvos šiaurės rytuose, abipus Nevėžio upės. Tai penktas pagal dydį
miestas Lietuvos Respublikoje, Aukštaitijos sostinė. Panevėžys ribojasi tik su Panevėžio rajonu,
gretimos yra Pasvalio, Kupiškio, Anykščių, Radviliškio, Ukmergės ir Kėdainių rajonų savivaldybės.
Miestas išsidėstęs abipus Nevėžio upės. Plotas – 50,2 km². Gyventojų skaičius – apie 96,0 tūkst.
(2016 m. sausio 1 d. duomenys), 96 proc. – lietuviai.
Miesto geografinė ir strateginė padėtis skatina pramonės ir prekybos vystymąsi. Gera
geografinė padėtis suteikia galimybę lengvai susisiekti su visais Lietuvos Respublikos miestais.
8
Čia susikerta pagrindiniai šalies keliai, yra automagistralė „Via Baltica“, jungianti
Panevėžį su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalimis. Miestą kerta geležinkelis ir turizmo
reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis.
Panevėžys – beveik pusiaukelė tarp dviejų Baltijos jūros regiono valstybių sostinių:
Vilniaus ir Rygos. Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 225 km. Patogi geografinė padėtis sudaro
palankias sąlygas Panevėžyje kurtis įmonėms.
2016 m. sausio 1 d. Panevėžyje veikė apie 4000 ūkio subjektų. Daugiausia veikiančių ūkio
subjektų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto, nuomos, apdirbamosios
gamybos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir
vidutinis verslas. Mieste daugiausia veikiančių ūkio subjektų – įmonės, kuriose dirba 1–9
darbuotojai (per 50 proc. visų įmonių).
Didžiausią pajamų dalį (nefinansinių įmonių) sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos,
apdirbamosios gamybos sektorių pajamos.
Savivaldybė valdo 9 įmonių, kurios rūpinasi švaria miesto aplinka, teikia vartotojams
vandenį ir šilumą, transporto ir kitas paslaugas, kontrolinius akcijų paketus.
Mieste yra vienas pavojingas ir du valstybinės reikšmės objektai: UAB ,,Kvistija“, VĮ
„Panevėžio regiono keliai“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, daugiau kaip 20 gyvybiškai svarbių
objektų, iš jų pagrindiniai: VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė su visomis gydymo įstaigomis, AB
Energijos skirstymo operatorius „ESO“, AB „Panevėžio energija“ katilinės Nr. 1 ir Nr. 2, LESTO
AB, AB Panevėžio elektros tinklai, Panevėžio apskrities vyriausiasis ir Panevėžio miesto ir rajono
policijos komisariatai, miesto ir rajono savivaldybės, Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo
valdyba, VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“.
Mieste yra apie 30 medicinos įstaigų, 20 iš jų teikia šeimos gydytojų konsultacijas, 4
priklauso Savivaldybei. Specializuotą pagalbą teikia 10 gydymo įstaigų, veikia apie 50 vaistinių.
Panevėžyje yra 61 švietimo įstaiga, kurios rūpinasi vaikų, suaugusiųjų, pedagogų švietimu,
ugdymu ir skatina jų nuolatinį tobulėjimą.
Ikimokyklinis ugdymas mieste organizuojamas 28 lopšeliuose-darželiuose, Panevėžio
regos centre „Linelis“, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje ir Specialiojoje
mokykloje-daugiafunkciame centre. Čia sudaromos lygios mokymosi pradžios galimybės. Mieste
yra 4 profesinio mokymo įstaigos: Prekybos ir paslaugų verslo mokykla, Margaritos Rimkevičaitės
technologinė mokykla, Profesinio rengimo centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto
nepertraukiamo mokymo centro Panevėžio filialas. Veikia Kauno technologijos universiteto
Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas, Panevėžio kolegija, Lietuvos edukologijos universiteto
Sporto ir sveikatos fakulteto Panevėžio grupė.9
Savivaldybės teritorijoje veiklą vykdo 9 bankai ir 9 finansines paslaugas teikiančios
įmonės.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais mieste yra per 80 objektų, kurių erdvės yra pritaikytos
laikinai gyventojų apsaugai, kuriose galima sutalpinti apie 100 tūkst. žmonių. Panevėžio apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyrius ir Savivaldybės administracijos
specialistai civilinei saugai turi bendrą Ekstremaliųjų situacijų valdymo vadavietę (Sietyno g. 5B).
Gyventojams perspėti miesto objektuose yra sumontuota 19 centralizuoto valdymo elektros sirenų ir
3 vietinio paleidimo sirenos.
Panevėžio miesto savivaldybėje veiklą vykdo 13 miesto bendruomenių ir 10 seniūnaitijų.
1.6. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos
Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir
kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Plane vartojamos santrumpos:
APGV – apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
PGT – Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
SKS – Situacijų koordinavimo skyrius.
CS – civilinė sauga.
PS – perspėjimo sistema.
PNPS – Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyrius.
ESK – ekstremaliųjų situacijų komisija.
ESOC – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.
PASPC – pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.
BPGK – bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.
GMP – Greitoji medicinos pagalba.
NVSCPD – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Panevėžio departamentas.
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
10
2. Gresiančios ekstremaliosios situacijos
Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė
atlikta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m.
birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189 patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis.
Pavojai, galintys kilti savivaldybės teritorijoje, nustatyti remiantis statistiniais, istoriniais
duomenimis, specialistų vertinimais, patirtimi.
Atlikus galimų pavojų rizikos įvertinimą (1 priedas), sudaromas Savivaldybės galimų
pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį.
Eil. Nr.
Galimas pavojus Bendras rizikos balas
Labai didelės rizikos lygis
1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 35
2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
28
3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 25
Didelės rizikos lygis
4. Gaisrai atvirose teritorijose 25
5. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 24
6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 21
Vidutinės rizikos lygis
7. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 24
8. Radiacinė avarija 16
9. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 12
10. Kelių transporto avarijos 12
Priimtinos rizikos lygis
11. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 12
12. Pavojingas radinys 12
13. Vandens tarša 9
14. Karinė ataka, maištas, sukilimas 9
15. Masinis užsieniečių antplūdis 9
16. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 911
17. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
9
18. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 9
19. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 9
20. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 8
21. Pastatų, statinių griuvimai 8
22. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 7
23. Maisto tarša 6
24. Oro tarša 6
25. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 6
26. Dirvožemio, grunto tarša 6
27. Vabzdžių antplūdis 6
28. Dujų tiekimo sutrikimas 6
29. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
6
30. Geologinis reiškinys 5
31. Naftos produktų išsiliejimas 4
32. Gyvūnų ligos 1
33. Augalų ligos 1
Savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas ir galimų pavojų, kuriems
nustatyta labai didelė ir didelė rizika, valdymas, koordinavimas ir jų padarinių likvidavimo
organizavimas yra aprašomas šiame Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane:
1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose. Įvyksta dėl technologinių procesų nesilaikymo ir
žmogaus veiklos. Dažniausiai pasitaiko buityje neatsargiai elgiantis su ugnimi, palikus neužgesintą
ugnies židinį, pažeidžiant technologinius procesus. Gaisrų metu iškyla grėsmė žmonių gyvybei ar
sveikatai, turtui ir aplinkai.
2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija. Išplitus įvairioms
pavojingoms užkrečiamoms ligoms, gali susirgti daug gyventojų, tarp jų darbuotojų, dėl to
pablogėtų darbas įmonėse, nedirbtų mokyklos, lopšeliai-darželiai, sutriktų miesto ekonomika.
Galimi žmonių mirties atvejai.
12
3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai. Galimi stichinių meteorologinių
reiškinių atveju; dėl techninių priežasčių; sabotažo bei diversijos atvejais. Būtų sugadintos arba
sugriautos elektros pastotės, transformatorinės, elektros perdavimo linijos, sustabdyta įmonių
veikla, nutrauktas elektros energijos tiekimas vartotojams, padaryta didelė žala pramonei, galimi
žmonių sužalojimai ir mirties atvejai.
4. Gaisrai atvirose teritorijose. Įvyksta dėl gamtinių sąlygų ir žmogaus veiklos. Esant
dideliam miškų gaisringumui galimas savaiminis miško užsidegimas dėl aukštos oro temperatūros,
neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Iškylaujant žmonės ne tam skirtose vietose kūrena laužus,
palieka stovyklavietę neužgesinę laužo. Patiriami dideli nuostoliai, kai deginama pernykštė sausa
žolė. Šių gaisrų metu ugnis greitai plinta. Nukenčia žmonių turtas, sudega namai, tvartai.
5. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Tai stichinis vandens lygis (vandens lygio pakilimas
ar nusekimas), stichinis potvynis. Šiems reiškiniams pasiekus ar viršijus Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus rodiklius sutrinka
įprastos gyvenimo sąlygos bei ūkinė veikla. Šie reiškiniai prognozuojami, hidrometeorologijos
tarnyba gyventojus apie jų artėjimą perspėja iš anksto, taigi galima tinkamai pasirengti ir išvengti
nepageidautinų padarinių.
6. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Tai maksimalus vėjo greitis, smarkus lietus, kruša,
smarkus snygis, pūga, lijundra, smarkus sudėtinis apšalas, speigas, tirštas rūkas, šalna aktyviosios
augalų vegetacijos laikotarpiu, kaitra, sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Šiems
reiškiniams pasiekus ar viršijus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d.
įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus rodiklius būtų sugadintos arba sugriautos elektros pastotės,
transformatorinės, elektros perdavimo linijos, išversti medžiai, užversti keliai, sutriktų automobilių
eismas, sutriktų žmonių aprūpinimas maistu, vandeniu, gyvulių aprūpinimas pašarais, vandeniu,
nutrūktų elektros energijos ir šilumos tiekimas, būtų sustabdyta įmonių veikla, padaryta didėlė žala
žemės ir miškų ūkiui, galimi žmonių sužalojimai ir mirties atvejai. Galimi vietinio pobūdžio
potvyniai. Tačiau šie reiškiniai prognozuojami, hidrometeorologijos tarnyba gyventojus apie jų
artėjimą perspėja iš anksto, taigi galima tinkamai pasirengti ir išvengti nepageidautinų padarinių
arba sušvelninti jų padarinius.
3. Perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją organizavimas
13
Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio
subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją naudojamos šios
perspėjimo priemonės:
1. Perspėjimo sirenomis sistema (toliau – PSS);
2. Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio
paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistema (toliau – GPIS);
3. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų garsinės
avarinio signalizavimo sistemos.
Skubi informacija apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, kuri leistų imtis
priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, perduodama gyventojams, valstybės
ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams (toliau – pranešimas
apie įvykį) per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (toliau – LRT), kitų transliuotojų, su kuriais
pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar
susidariusią ekstremaliąją situaciją, radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat ir per elektronines
sirenas, garsines avarinio signalizavimo sistemas. Pranešimas apie įvykį perduodamas nedelsiant (iš
karto) panaudojus PSS. Pranešimas apie įvykį, esant techninėms galimybėms, gali būti skelbiamas
švieslentėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
4. Papildomai valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio
subjektai gali būti perspėjami naudojant viešųjų ryšių tinklus, specialios paskirties tinklus, taip pat
ir žinybinius ryšių tinklus ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatyta tvarka.
Vietovėse, kuriose nėra galimybių panaudoti garsinių priemonių, gyventojai perspėjami
panaudojant kilnojamąją garso įrangą (policijos ir / ar priešgaisrinės tarnybos automobiliai) ir / ar
per pasiuntinius.
Kai jungiamos pavienės elektros sirenos ekstremaliojo įvykio vietoje, kurioje privaloma
perspėti ir informuoti ekstremaliojo įvykio teritorijoje esančius gyventojus, patenkančius į pavienių
elektros sirenų veikimo spindulį, visada privalo būti išsiųsti civilinės saugos sistemos subjektų
specialios paskirties automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą. Šiais atvejais gyventojai per
LRT ir regioninius transliuotojus neinformuojami.
Už Savivaldybės teritorijoje esančių civilinės saugos sistemos subjektų ir gyventojų
perspėjimą ir informavimą atsakingi Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, tel.:
(8 45) 50 13 40, (8 45) 50 44 82, 8 684 73 899, 8 673 24 558. Vykdant perspėjimo sirenomis
sistemos aktyvavimą už sirenų įjungimą Savivaldybės teritorijoje atsakingi Savivaldybės
administracijos specialistai civilinei saugai arba sireną administruojanti įmonė.
14
Pranešimų „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“,
„Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“ gyventojams, valstybės institucijoms ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams formos pateiktos plano
15 priede.
Gyventojams perspėti Panevėžio miesto savivaldybėje yra įrengtos centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenos. Jų sąrašas pateiktas 16 priede.
3.1. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje
esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus
Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, atsakingi už perspėjimą, gavę
APGV struktūrinio padalinio arba darbuotojo, atsakingo už perspėjimą, nurodymus perspėti
gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus, per PSS, privalo:
1. patikslinti sirenų įjungimo laiką ir teritoriją;
2. priimti pranešimą apie įvykį;
3. informuoti Savivaldybės administracijos direktorių, savo tiesioginį viršininką, apie
gautus nurodymus perspėti ir informuoti gyventojus, civilinės saugos sistemos subjektus;
4. perspėti savivaldybės lygio suinteresuotus civilinės saugos sistemos subjektus;
5. pateikti vietiniam(s) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam transliuotojui, esančiam
savivaldybės teritorijoje, pranešimą apie įvykį ir nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti
skelbiamas gyventojams;
6. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių
išsiuntimą nurodytu laiku;
7. esant galimybei kontroliuoti PSS ir GPIS veikimą;
8. informuoti APGV struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, apie
nurodymų įvykdymą;
9. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.
3.2. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės
saugos sistemos subjektus15
Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, atsakingi už perspėjimą, gavę
nurodymus perspėti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus, per PSS, privalo:
1. patikslinti sirenų įjungimo datą ir laiką;
2. priimti Savivaldybės administracijos direktoriaus arba Savivaldybės ekstremaliųjų
situacijų operacijų vadovo pasirašytą pranešimą apie įvykį ir trumpojo perspėjimo
pranešimo tekstą;
3. perspėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios pamainos
vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą ir APGV struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą
už perspėjimą;
4. pranešimą apie įvykį pateikti:
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios pamainos
vyriausiajam arba vyresniajam specialistui, kuris nurodytu laiku privalo pranešimą apie
įvykį paskelbti per LRT;
- APGV struktūrinio padalinio darbuotojui, atsakingam už perspėjimą, kuris privalo
pranešimą apie įvykį pateikti regioniniam transliuotojui;
- vietiniam(s) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam transliuotojui, veikiančiam
savivaldybės teritorijoje, nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti skelbiamas
gyventojams;
5. perspėti savivaldybės lygio suinteresuotus civilinės saugos sistemos subjektus;
6. perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą, kurio perdavimo per GPIS pradžia turi
sutapti su sirenų jungimo laiku. Pranešimas kartojamas 5 kartus. Pauzės tarp pranešimų
trukmė – 1 min.;
7. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių
išsiuntimą nurodytu laiku;
8. esant galimybei kontroliuoti PSS ir GPIS veikimą;
9. informuoti nurodymus davusius asmenis apie nurodymų įvykdymą;
10. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.
Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai atsakingi už perspėjimą, gavę
nurodymus perspėti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus per GPIS, privalo:
1. priimti Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo paskirto Savivaldybės
ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo pasirašytą trumpąjį perspėjimo pranešimą arba jų žodiniu
nurodymu parengti trumpąjį perspėjimo pranešimą;
16
2. patikslinti trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimo laiką ir teritoriją, taip pat,
kiek kartų kartoti pranešimą ir kokia pauzės tarp pranešimų trukmė, kokiais kanalais ir kalbomis
perduoti pranešimą;
3. perspėti apie GPIS panaudojimą APGV struktūrinį padalinį ar darbuotoją,
atsakingą už perspėjimą, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios
pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą, kuris privalo koordinuoti Savivaldybės trumpojo
perspėjimo pranešimo siuntimo eigą;
4. nurodytu laiku perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą;
5. esant galimybei kontroliuoti GPIS veikimą;
6. informuoti nurodymus davusius asmenis apie nurodymų įvykdymą;
7. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.
3.3. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai
Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai, atsakingų už perspėjimą,
privalomi veiksmai, įsitikinus, kad dėl techninių priežasčių neveikia Savivaldybės GPIS valdymo
darbo vieta arba negalima prisijungti prie GPIS serverio:
1. paskambinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios
pamainos vyriausiajam arba vyresniajam specialistui ir paprašyti perduoti trumpąjį perspėjimo
pranešimą;
2. pateikti el. paštu Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo paskirto Savivaldybės
ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo pasirašytą trumpąjį perspėjimo pranešimą PDF ir Word
formatais ir nurodymus dėl jo perdavimo;
3. nurodyti adresą ar gyvenamąją vietovę, ar koordinates, ar administracinį vienetą ir
perspėjimo zonos spindulį;
4. įsitikinti, kad nurodymai suprasti teisingai;
5. esant galimybei kontroliuoti GPIS veikimą;
6. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus;
7. informuoti nurodymus davusius asmenis apie nurodymų įvykdymą;
8. informuoti BPC.
3.4. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus pranešimą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus nustatytų ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, apie įvykusią avariją
17
Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, atsakingi už perspėjimą, gavę
informaciją apie avariją Valstybinės reikšmės ar pavojingame objekte, privalo:
1. patikslinti, ar būtina panaudoti vieną iš perspėjimo sistemų (PSS arba GPIS), ar abi;
2. perspėti gyventojus ir savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus vadovaujantis tvarka, aprašyta 3.2 skyriuje.
3.5. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai tose gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams
perspėti ir informuoti
Naudojant perspėjimo sirenomis sistemą Panevėžio mieste galima perspėti apie 70 procentų
gyventojų. Didesnė dalis gyventojų, gyvenančių pietinėje ir šiaurinėje savivaldybės dalyse,
naudojantis šia sistema nebus perspėti. Todėl įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius
ekstremaliajai situacijai, kai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti staigų ir didelį
pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ar aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti
kitą žalą, gelbėjimo darbų vadovas nedelsdamas priima sprendimą perspėti gyventojus, valstybės ir
savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus.
Gelbėjimo darbų vadovas, priėmęs sprendimą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių
institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, privalo:
1. išsiųsti į ekstremaliojo įvykio teritoriją specialios paskirties automobilį (-ius), turintį
(-čius) garso stiprinimo įrangą;
2. kreiptis į Savivaldybės administracijos specialistus civilinei saugai, atsakingus už
perspėjimą, dėl būtinybės perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą per GPIS;
3. per BPC teritorinį skyrių kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS
budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą dėl būtinybės perduoti trumpąjį perspėjimo
pranešimą per GPIS.
Organizuojant trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimą per GPIS, turi būti pateikiama trumpa
informacija apie įvykį, jo pobūdį, grėsmę, galimą poveikio zoną, siūlomas apsisaugojimo būdas, taip pat
pranešimo išsiuntimo teritorija.
4. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka
18
Operatyvus ir nenutrūkstamas informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją
situaciją perdavimas ir priėmimas bus vykdomas panaudojant fiksuoto ir mobiliojo ryšio telefonus,
faksimilinį ryšį, elektroninį paštą ir radijo ryšį.
Už informacijos apie ekstremalų įvykį ar ekstremaliąją situaciją pateikimą Savivaldybei
atsakingos institucijos pateikiamos lentelėje.
Įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavadinimas
Informacijos teikėjai
I. GAMTINIO POBŪDŽIO1. Geologiniai reiškiniai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
(RAAD); Panevėžio apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba (APGV).
2. Hidrometeorologiniai reiškiniai Panevėžio hidrometeorologijos stotis;Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV.
3. Žmonių užkrečiamosios ligos, kiti ūmūs žmonių sveikatos sutrikimai, nulemti cheminių, biologinių ir fizikinių veiksnių
Panevėžio visuomenės sveikatos centras.
4. Vabzdžių antplūdis, gyvūnų liga, augalų liga Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.II. TECHNINIO POBŪDŽIO5. Transporto įvykis Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas (AVPK).6. Įvykis pramonėje Ūkio subjektas;
Panevėžio APGV.7. Avarija energetikos sistemoje Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius;Ūkio subjektas; Panevėžio APGV.
8. Energijos tiekimo sutrikimas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius;Ūkio subjektas; Panevėžio APGV.
9. Hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija
Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.
10. Pastato, statinio griūtis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius; Panevėžio RAAD;Panevėžio APGV; Ūkio subjektas.
11. Ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas
Ryšių reguliavimo tarnyba; Ūkio subjektas.
III. EKOLOGINIO POBŪDŽIO12. Oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitas jiems padarytas poveikis
Panevėžio RAAD;Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.
19
Įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavadinimas
Informacijos teikėjai
13. Radiacinė avarija Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV;Panevėžio visuomenės sveikatos centras.
IV. SOCIALINIO POBŪDŽIO14. Masė nevaldomų žmonių Panevėžio AVPK;
Panevėžio APGV.15. Įvykis pasienio ruože ir teritorinėje jūroje Panevėžio AVPK;
Panevėžio APGV.16. Įvykis, susijęs su teroristine veikla Panevėžio AVPK;
Panevėžio APGV.V. KITAS ĮVYKIS, EKSTREMALUSIS ĮVYKIS 17. Gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė
Panevėžio APGV.
18. Pavojingas radinys Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV.
19. Kultūros paveldo objektui ar vietovei keliamas pavojus arba jų sunaikinimas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
20. Ekstremalusis įvykis atstovybėje (Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir tarptautinių organizacijų atstovybėse, akredituotose ir reziduojančiose Lietuvos Respublikoje)
Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV.
21. Kitas įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, ekstremalusis įvykis, galintis sukelti ekstremaliąją situaciją
Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.
4.1. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentui prie VRM ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka
Savivaldybės administracijoje už informacijos priėmimą ir teikimą, kai nėra paskelbta
ekstremalioji situacija ir nėra sušauktas ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, atsakingi civilinės
saugos specialistai. Paskelbus ekstremaliąją situaciją už informacijos perdavimą ir priėmimą
atsakinga ekstremaliųjų situacijų operacijų centro informacijos valdymo ir visuomenės
informavimo grupė.
Informacija teikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM tel.: (8
5) 271 7511, 8 610 02 359, el. p.: [email protected], [email protected], Panevėžio apskrities priešgaisrinei
gelbėjimo valdybai tel.: (8 45) 50 34 67, 8 686 62 434, el. p.: [email protected], el. p.
[email protected] ar kitais papildomai nurodytais adresatais šiais atvejais:
- kai prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių
kriterijai;20
- kai gresia ekstremalioji situacija;
- kai pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai (kai susidarė
ekstremalioji situacija).
Operatyvus ir nenutrūkstamas informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją
situaciją perdavimas ir priėmimas bus vykdomas panaudojant fiksuotojo ir mobiliojo ryšio
telefonus, faksimilinį ryšį, elektroninį paštą ir radijo ryšį. Savivaldybėje ir gretimose savivaldybėse
esančių civilinės saugos pajėgų kontaktai pateikiami 2 priede, ekstremaliųjų situacijų komisijos
nuostatai, sudėtis ir kontaktai – 3 priede, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, sudėtis
ir kontaktai – 4 priede.
Informacija teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m.
liepos 30 d. įsakymu Nr. 1V-517 ,,Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar
ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Susidarius ekstremaliajai situacijai, informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikiama ne tik telefonu, bet ir elektroniniu
paštu ar faksu užpildžius šias pranešimų formas:
1. forma ES-1 teikiamas pirminis pranešimas apie susidariusią ekstremaliąją situaciją. Šis
pranešimas perduodamas kiek galima greičiau nuo ekstremaliosios situacijos susidarymo pradžios,
bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo gelbėjimo darbų pradžios;
2. forma ES-2 teikiamas pranešimas apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią
ekstremaliąją situaciją. Šis pranešimas teikiamas kas 4 valandas nuo pirminio pranešimo apie
susidariusią ekstremaliąją situaciją pateikimo;
3. forma ES-3 teikiamas pranešimas apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą. Šis
pranešimas teikiamas pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius.
Jeigu informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją išsamiai pateikta formoje ES-1, o
ekstremaliosios situacijos vietoje padėtis nesikeičia, forma ES-2 nepildoma. Informacija apie įvykį,
gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir gresiančią ekstremaliąją situaciją Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentui teikiama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu, formos nepildomos.
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžių protokolų kopijos ne vėliau kaip
per 12 valandų nuo posėdžio pabaigos elektroniniu paštu ar faksu pateikiamos Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.
Formos ES-1, ES-2, ES-3 pateikiamos 5 priede.
4.2. Ryšių organizavimo schemos ir ryšių priemonės, naudojamos informacijai priimti ir
perduoti21
Ryšių organizavimo tarp Savivaldybės ESK ir Savivaldybės ESOC, gelbėjimo, paieškos ir
neatidėliotinus darbus vykdančių civilinės saugos sistemos subjektų pajėgų schema
Už Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ES OC) grupių veiklai
naudojamo ryšio organizavimą atsako Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus specialistai
ir Savivaldybės ES OC Elektroninio ryšių organizavimo ir palaikymo grupės nariai.
22
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų
situacijų komisija
PAGD prie VRM Situacijųkoordinavimo skyrius
tel. (8 5) 271 7511,faks. (8 5) 271 7513
Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybatel.: (8 45) 50 34 67
8 686 62 434Bendrojo pagalbos centro skyrius
tel. 112
Informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją šaltinis
Atsakingų institucijų ar ūkio subjektų įgalioti
asmenys, esantys įvykio, ekstremaliojo įvykio ar
ekstremaliosios situacijos vietoje
Panevėžio miesto savivaldybės ESK
Panevėžio miesto savivaldybės ES OC
Įvykus ekstremaliajai situacijai, ryšys tarp sistemos institucijų palaikomas bendrojo
fiksuotojo telefono ryšio, bendrojo mobiliojo telefono ryšio bei radijo ryšio tinklais. Atskirais
atvejais svarbiai informacijai perduoti naudojami pasiuntiniai arba kurjerinės tarnybos. Prie
atitinkamų telekomunikacijų tinklo linijų naudojami šie galiniai telekomunikacijų įrenginiai:
telefono aparatai, faksimilinio ryšio aparatai, modemai ir kt. Kiekviena sąveikaujanti sistemos
institucija informacijai perduoti ir priimti naudoja turimus galinius telekomunikacijų įrenginius.
Turinčios radijo ryšio priemones bendradarbiaujančios institucijos organizuoja radijo ryšį
tarp savo budinčiosios dalies ir ekipažų, išvykusių į įvykio vietą.
Visos sistemos institucijos atsako už operatyvų ir nepertraukiamą informacijos perdavimą ir
priėmimą jų turimomis techninėmis telekomunikacijų priemonėmis.
4.3. Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai ir sudėtis patvirtinti
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nuostatuose nurodyta, kad informacijos teikimą
gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu teikia informacijos valdymo ir
visuomenės informavimo grupė. Grupės funkcijos ekstremaliųjų situacijų metu:
- nustatyta tvarka organizuoja perspėjimą ir informavimą apie ekstremaliąją situaciją, galimus
padarinius ir šalinimo priemones, apsisaugojimo būdus;
- rengia su ekstremaliąja situacija susijusius informacinius pranešimus visuomenei;
- organizuoja spaudos konferencijas.
Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupė analizuoja gautą informaciją ir
užtikrina, kad teikiama informacija būtų teisinga. Informacijos paskelbimo miesto gyventojams
tvarka ir periodiškumas priklauso nuo ekstremaliojo įvykio pobūdžio, kiekvienu atveju ESK atskirai
nustato informacijos teikimo tvarką ir periodiškumą.
Spaudos konferencijos rengiamos ESK pirmininko sprendimu, už jų sušaukimą tiesiogiai
atsakingas Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupės vadovas.
Visa teikiama žiniasklaidai bei visuomenei informacija protokoluojama ir pateikiama ESK.
Savivaldybės ES OC Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupės narių
kontaktai nurodyti plano prieduose.
Papildoma informacija gyventojams apie gresiantį ar susidariusį pavojų ekstremaliųjų įvykių
ar ekstremaliųjų situacijų metu bus teikiama miesto spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje
www.panevezys.lt.
23
Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu gali
būti organizuojama „Karštoji linija“.
Sprendimą dėl ,,Karštosios linijos“ įkūrimo priima Savivaldybės ESK pirmininkas,
Savivaldybės ESK sprendimu. ,,Karštoji linija“ įkuriama Savivaldybės administracijos patalpose
ESK pirmininko sprendimu nurodytose vietose.
Už ,,Karštosios linijos“ įkūrimą atsakingas Savivaldybės ES OC Elektroninių ryšių
organizavimo ir palaikymo grupės vadovas.
5. Gyventojų evakavimo organizavimas
Gyventojų evakavimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr.1502 ,,Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1171
redakcija).
Panevėžio miesto gyventojų evakavimą organizuoja Panevėžio miesto gyventojų evakavimo
ir priėmimo komisija, patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (6 priedas).
5.1. Iš ekstremaliosios situacijos židinio iškeldintų gyventojų laikinas gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimas
Evakuotiesiems gyventojams laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų
(gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir
kt.) suteikimą organizuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija. Kai
gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės į kitą, gyventojų evakavimą organizuoja
savivaldybės, iš kurios evakuojami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, o
gyventojų priėmimą, laikinų apgyvendinimo patalpų ir būtiniausių paslaugų jiems suteikimą –
savivaldybės, į kurią evakuojami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.
Laikinam evakuotų gyventojų apgyvendinimui ir būtinų paslaugų suteikimui Panevėžio
miesto gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija panaudoja kolektyvinius apsaugos statinius.
Kolektyvinių apsaugos statinių sąrašas pateiktas 7 priede.
5.2. Gyventojų evakavimo ir priėmimo vykdymo tvarka
24
Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos
sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai arba gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ekstremaliųjų situacijų komisijos siūlymą, sprendimą evakuoti gyventojus priima:
1. kai gyventojai evakuojami iš kitai įstaigai ar ūkio subjektui priklausančios teritorijos ir
pastatų, – kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai;
2. kai gyventojai evakuojami Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, – Savivaldybės
administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas);
3. kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (gretimos ar
negretimos) savivaldybės teritoriją, – savivaldybės, iš kurios teritorijos evakuojami gyventojai,
administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), suderinęs su savivaldybės, į kurios teritoriją
evakuojami gyventojai, administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) ir Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.
Įvedus karo padėtį, atsižvelgdama į pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė skelbia gyventojų evakavimą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl gyventojų evakavimo gali būti
nustatomi asmeniniams poreikiams naudojamų daiktų ir priemonių, kuriuos leidžiama turėti
evakavimo metu, sąrašas ir kiekis, naminių gyvūnų vykimo kartu su evakuojamais jų šeimininkais
sąlygos, kitos sąlygos. Jeigu priimant sprendimą evakuoti gyventojus šių sąlygų neįmanoma
nustatyti, tai gali būti nustatyta vėliau subjekto, priėmusio sprendimą evakuoti gyventojus, arba jo
įgaliotos institucijos.
Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai
gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai (10 priedas).
Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą.
Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – registruoti atvykstančius gyventojus,
tikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir siųsti gyventojus į gyventojų
priėmimo punktus.
Gyventojų priėmimo punktų paskirtis – pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į
grupes ir palydėti iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų.
Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija atlieka šias
funkcijas:
1. Gyventojų surinkimo punktuose:
1.1 registruoja evakuojamus gyventojus;
1.2. skirsto evakuojamus gyventojus į grupes;
1.3. sudaro transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų kolonas, skiria kolonų vadovus;25
1.4. laipina gyventojus į transporto priemones.
2. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose:
2.1. registruoja evakuojamus gyventojus;
2.2. atlieka gyventojų cheminio ar kitokio užterštumo patikrą, vykdo dozimetrinę kontrolę;
2.3. atlieka gyventojų sanitarinį švarinimą;
2.4. atlieka transporto priemonių cheminio ar kitokio užterštumo kontrolę ir švarinimą;
2.5. perlaipina gyventojus iš transporto priemonių, vykusių per užterštą teritoriją, į švarias
transporto priemones.
3. Gyventojų priėmimo punktuose:
3.1. registruoja evakuojamus gyventojus ir nustato jų tapatybes;
3.2. įkuria Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą informacijos centrą, kuris
renka informaciją apie atvykstančius gyventojus ir padeda jiems surasti šeimos narius;
3.3. laikinai suteikia evakuojamiems gyventojams stacionarias ar laikinas gyvenamąsias
patalpas.
Komisija nustatytas funkcijas atlieka per savo ir kitų savivaldybių ekstremaliųjų situacijų
operacijų centrus.
Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų sukeltą pavojų gyventojų gyvybei
ar sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį, Savivaldybės administracijos
direktorius, o karo padėties atveju – karo komendantas pasirenka gyventojų evakavimo maršrutą ir
nustato, per kuriuos gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo
punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.
Kai ekstremaliosios situacijos pobūdis nereikalauja dozimetrinės kontrolės arba sanitarinio
švarinimo, gyventojai iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo
punktus evakuojami iki gyventojų priėmimo punktų (laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų)
savivaldybės, evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis.
5.3. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir jų įkūrimo vietos, asmenų, vykdančių šių punktų funkcijas, telkimo tvarka
Panevėžio miesto gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, atsižvelgdama į
ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, nustato gyventojų surinkimo punkto, tarpinio gyventojų
surinkimo ir priėmimo punktų vietas, paskiria atsakingus asmenis už jų veiklą.
Gyventojų surinkimo punkto organizacinė struktūra:
Punkto vadovas – Įstaigos (ūkio subjekto) vadovas (įstaiga, kurioje įrengtas punktas);
26
Transporto apskaitos grandis – 2 žm.;
Gyventojų apskaitos grandis – 3 žm.;
Gyventojų įsodinimo į transportą ir kolonų formavimo grandis – 2 žm.
Gyventojų surinkimo punktų įkūrimo vietos:
Parenkamos iš kolektyvinių apsaugos statinių sąrašo vietų (7 priedas) arba numatytos (10 priedas).
Tarpinio gyventojų evakavimo punkto organizacinė struktūra:
Punkto vadovas – įstaigos (ūkio subjekto) vadovas (įstaiga, kurioje įrengtas punktas);
Evakuojamųjų gyventojų apskaitos grandis – 2 žm.;
Transporto apskaitos grandis – 1 žm.;
Gyventojų užterštumo kontrolės grandis – 2 žm.;
Sanitarinio švarinimo punktas – 4 žm.;
Autotransporto ir technikos švarinimo punktas – 2 žm.;
Gyventojų įsodinimo į transportą ir kolonų formavimo grandis – 2 žm.
Evakuotų gyventojų priėmimo punkto organizacinė struktūra:
Punkto vadovas – švietimo ar kitos įstaigos vadovas;
Gyventojų ir transporto apskaitos grandis – 2 žm.;
Apgyvendinimo grandis – 6 žm.
5.4. Gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai
Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai,
galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį, Savivaldybės administracijos direktorius
(direktoriaus pavaduotojas) parenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos
savivaldybės gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus
bus vykdomas gyventojų evakavimas.
Kai reikia evakuoti Panevėžio miesto vieno rajono (dalies) gyventojus, gyventojai
evakuojami į gretimus Panevėžio miesto rajonus (dalis) arba į Panevėžio rajoną.
Kai reikia evakuoti Panevėžio miesto gyventojus į kaimynines Savivaldybes, gyventojai
evakuojami šiais maršrutais:
Bernatoniai, Piniava, Paliūniškis, Trakiškis, Velžys, Šilagalys, Upytė, Berčiūnai.
Gyventojų evakavimo maršrutų schema pateikiama 8 priede.27
5.5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai
Aprūpinimas transportu. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais numatytas
transporto kiekis ir galimas vežti gyventojų skaičius pateiktas 9 priede. Neužtenkant savivaldybėje
turimų transporto priemonių numatoma kreiptis į gretimas kaimynines savivaldybes, su kuriomis
sudaryti tarpusavio pagalbos planai.
Medicininis aprūpinimas. Evakuotųjų gyventojų medicininis aprūpinimas organizuojamas
evakuotų gyventojų priėmimo punktuose. Savivaldybės gydytojas organizuoja, o asmens ir
visuomenės sveikatos įstaigos užtikrina evakuotųjų gyventojų sveikatos apsaugą (aprūpinimą
medikamentais).
Viešosios tvarkos užtikrinimas gyventojų sutelkimo (apgyvendinimo vietose). Viešosios
tvarkos palaikymą ir eismo reguliavimą keliuose evakavimo metu vykdo policijos pareigūnai.
Konkretų ekipažų kiekį, pagal suformuotų automobilių kolonų skaičių, nustatys Savivaldybės ES
OC.
5.6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės
Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo
metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų
veiksnių.
Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi šiuo specialiuoju ženklu.
28
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529
patvirtintu Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašu, savivaldybėje
apskaičiuotas minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų gyventojų skaičius.
Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius
apskaičiuojamas pagal formulę:
G = 0,1 x S + V + N
S – bendras savivaldybės gyventojų skaičius;
V – savivaldybės gyventojų – vaikų iki 7 metų skaičius;
N – neįgalių savivaldybės gyventojų skaičius.
Sudarytoje miesto kolektyvinių apsaugos priemonių ir gyventojų paslėpimo suvestinėje
apskaičiuota, kad kolektyvinės apsaugos statinių poreikis tenkinamas 100 proc. Kolektyvinės
apsaugos statinių (patalpų) sąrašas pateikiamas plano 7 priede.
6. Gresiančių ar įvykusių ekstremaliųjų įvykių ir gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas
6.1. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją
Asmuo, atsakingas už informacijos priėmimą ir perdavimą – Savivaldybės administracijos
specialistas civilinei saugai, gavęs pranešimą apie gresiantį ar įvykusį įvykį, gresiančią ar
susidariusią ekstremaliąją situaciją, juos įvertina pagal ekstremaliųjų įvykių kriterijus, patvirtintus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1063 redakcija) ir, jei įvykis pasiekia ar viršija
ekstremaliojo įvykio kriterijų, apie tai praneša Savivaldybės administracijos direktoriui
(Savivaldybės ESK pirmininkui).
Pranešime nurodoma, iš ko ir kada gauta informacija, įvykio data, laikas, vieta, kas objekto,
kuriame įvyko ekstremalusis įvykis, vadovas, įvykio trumpa charakteristika, kokios institucijos
informuotos, kas vykdo ir vadovauja gelbėjimo darbams, kokia pagalba reikalinga, informaciją
perdavusio asmens vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefonas.
6.2. Savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir veiksmų koordinavimas
Pagal atliktą Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, nustatyti
šie didelio ir labai didelio rizikos lygio pavojai:
29
1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose.
2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija.
3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai.
4. Gaisrai atvirose teritorijose.
5. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
6. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai.
Savivaldybės teritorijoje įvykus šiems įvykiams ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms,
sukviečiamas savivaldybės ESK. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, gavusi informaciją
apie įvykį, įvertina situaciją, nustato pavojingumo laipsnį darbuotojams ir gyventojams, turtui,
aplinkai, galimą poveikį visuomenės rimčiai, prognozuojamas pasekmes ir teikia Savivaldybės
administracijos direktoriui dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.
Savivaldybės ESK pirmininko priimti sprendimai privalomi visiems civilinės saugos ir
gelbėjimo sistemos struktūriniams padaliniams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms,
kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat ir gyventojams.
Ekstremaliojo įvykio židinyje civilinės saugos veiksmams ir gelbėjimo darbams vadovauja
gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas įvykio vietoje pradiniu momentu
vykdo pirmasis į įvykio vietą atvykęs pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas be atskiro
nurodymo ir vadovauja incidentų ar ekstremaliųjų įvykių likvidavimui iki atvyks, atsižvelgiant į
įvykio pobūdį, atitinkamų pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuris ir tampa darbų vadovu.
Gelbėjimo darbų vadovui pavaldžios civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos,
neatsižvelgiant į jų pavaldumą.
Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, sprendimą dėl operacijų
centro sušaukimo priima Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija arba Savivaldybės
administracijos direktorius. Veiksmai savivaldybės lygiu koordinuojami ir pajėgoms vadovaujama
per Savivaldybės operacijų centrą.
Kol nepaskirtas Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, pajėgų veiksmus
savivaldybės lygiu organizuoja ir koordinuoja Savivaldybės operacijų centras. Sprendimai priimami
vadovaujantis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytais veiksmais ir (ar)
Savivaldybės operacijų centro nuostatų suteiktais įgaliojimais.
Paskyrus Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, gelbėjimo darbų
vadovas toliau organizuoja darbus įvykio vietoje. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų
vadovas atsako už darbų organizavimą savivaldybės mastu.
30
Kai naudojami savivaldybės materialiniai ištekliai, veiksmų koordinavimą ir vadovavimą
pajėgoms atlieka Savivaldybės ESK paskirtas Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų
vadovas.
Jeigu ekstremalioji situacija apima ne daugiau kaip tris gretimas savivaldybes, savivaldybių
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovai visus veiksmus derina tarpusavyje, priimami kolegialūs
sprendimai, tačiau galutinio sprendimo dėl bendrų darbų koordinavimo teisę turi savivaldybės,
kurioje yra ekstremaliosios situacijos židinys, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.
Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už ekstremaliosios
situacijos padarinių, galinčių sukelti ekstremalųjį įvykį ar kartotinę ekstremaliąją situaciją, šalinimo
darbų (toliau – neatidėliotini ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo darbai) organizavimą.
Prireikus pakeisti Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, pasiūlymus dėl
pakeitimo teikia Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.
6.3. Gaisrai
Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose.
Gaisrai atvirose teritorijose.
Atsakingoji institucija: Panevėžio APGV
Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio apskrities
vyriausiasis policijos komisariatas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos
apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos
pagalbos stotis“, Panevėžio RAAD.
Panevėžio APGV:
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją
PAGD prie VRM;
- vykdo gaisro gesinimo vadovo (GGV) ir operacijų vadovo (OV) ir Darbų
koordinavimo štabo vadovo (DKŠV) funkcijas.
- vadovauja gaisrų gesinimui;
- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą;
- tiria gaisro priežastis, nustato kaltus asmenis.
31
Panevėžio miesto savivaldybė:
- užtikrina priemonių, nustatytų Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,
įgyvendinimą;
- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas
įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius
ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti,
organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų
apgyvendinimą;
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją
PAGD prie VRM;
- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus gaisro metu susidariusios situacijos
atžvilgiu.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:
- organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir
privačiojo turto apsaugą;
- reguliuoja eismą nelaimės metu rajone ir jo prieigose, išstato transporto kontrolės punktus,
reguliavimo postus maršrutuose, gyventojų evakuacijos metu;
- organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą,
išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
- organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į
ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą;
- informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo
apribojimą ekstremaliųjų įvykių teritorijoje, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų
žmonių saugumui;
- identifikuoja žuvusiuosius, apdoroja informaciją apie aukas bei organizuoja jų išgabenimą iš
įvykio vietos;
- koordinuoja veiksmus su gelbėjimo ir greitosios medicininės pagalbos teikimo tarnybomis;
- suteikia pirmąją pagalbą sužeistiesiems;
- nustato nukentėjusiųjų tapatybę;
- imasi priemonių išvengti panikos ir masinių neramumų;
- informuoja Savivaldybės ES OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
32
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Panevėžio departamentas:
- vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;
- dalyvauja vertinant teritorijos užterštumo nuodingomis medžiagomis lygį, teikia pasiūlymus,
kaip apsaugoti gyventojus;
- pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis tarnybomis, likviduojančiomis
ekstremaliosios situacijoms padarinius;
- informuoja Savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir padėtį.
VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“:
- suteikia pirmąją med. pagalbą nukentėjusiesiems įvykio vietoje;
- organizuoja nukentėjusiųjų hospitalizavimą ir pervežimą;
- teikia informaciją Savivaldybės OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.
Panevėžio RAAD:
- gavę informaciją vyksta į vietą, atlieka taršos poveikio aplinkai pirminį įvertinimą, nustato
galimas pasekmes;
- organizuoja aplinkos taršos tyrimų atlikimą;
- atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant
ekstremaliąją situaciją;
- kartu su kitų atsakingų institucijų atstovais imasi veiksmų siekiant nustatyti ES ar įvykusios
avarijos kaltininkus;
- ES ar avarijos kaltininkams skiria administracines nuobaudas, atlieka skaičiavimus aplinkai
padarytai žalai įvertinti;
- kontroliuoja, kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, objekto, įmonės savininkai ar
susidariusios ES ar avarijos kaltininkai, savivaldybės atsakingi pareigūnai organizuoja ar
vykdo ES lokalizavimo ir likvidavimo darbus, siekiant kad aplinkai būtų padaryta kuo
mažesnė žala;
- kontroliuoja ES ar avarijos pasekmių likvidavimo darbus iki taršos likvidavimo ir aplinkos
kokybės atkūrimo;
- informuoja savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir padėtį.
33
6.4. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
- ypač pavojinga žmonių užkrečiamoji liga;- pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija.
Atsakingoji institucija: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos
ministerijos Panevėžio departamentas.
Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio APGV, Savivaldybės
gydytojo tarnyba, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Panevėžio departamentas:
- atlieka GDV ir OV funkcijas;
- įvertina ekstremaliąją situaciją, atlieka epidemiologinį tyrimą ir dalyvauja organizuojant
priešepidemines priemones:
- epidemiologinio tyrimo metu surenkama informacija apie ligonį, išsiaiškinama galima
užsikrėtimo vieta, įtariamas infekcijos šaltinis, rizikos veiksniai, buvusios ligonio kelionės mėnesio
laikotarpiu;
- surenkama informacija apie sąlytį su ligoniu turėjusius asmenis, sudaromas sąlytį turėjusiųjų
asmenų sąrašas, kuriame nurodoma šių asmenų kontaktinė informacija;
- atsižvelgiant į užkrečiamąją ligą, sąlytį turėję asmenys stebimi, izoliuojami, taikoma
imunoprofilaktika ir / ar chemioprofilaktika;
- kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistais nustatoma apimtis ir
organizuojama skubi bendroji ir / ar specifinė chemoprofilaktika riziką susirgti turėjusiems
asmenims;
- informuojami kiti teritoriniai visuomenės sveikatos priežiūros centrai apie riziką susirgti
turėjusius asmenis pagal jų nurodytą nuolatinę gyvenamąją ir / ar darbo vietą;
- nustatoma aplinkos laboratorinių tyrimų apimtis židinyje ir organizuojamas kartu su
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistais dirvožemio, žaliavų,
maisto, vandens bandinių ir plovinių nuo įvairių aplinkos objektų paėmimas;
- koordinuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigos
veiksmai stacionare, taikant standartines, kontaktines ir / ar pacientų, sergančių per orą (lašeliais,
dalelėmis) plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo priemones;
34
- įvertinami epidemiologinės diagnostikos ir / ar laboratorinių tyrimų duomenys, daroma
motyvuota išvada apie atvejo infekcijos šaltinį, priežastis, infekcijos perdavimo veiksnius,
organizuotas ir įgyvendintas priemones pakartotiniams susirgimams židinyje išvengti;
- koordinuoja aplinkos privalomąjį baigiamąjį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją,
dezinsekciją, deratizaciją) židiniuose;
- epidemiologiškai stebi židinį per visą užkrečiamosios ligos inkubacinį laikotarpį;
- kontroliuoja prieš epideminių priemonių taikymą užkrėstoje teritorijoje ir vertina jų
veiksmingumą;
- teikia informaciją suinteresuotoms institucijoms apie vykdomas priemones ir esamą padėtį
teisės aktų nustatyta tvarka;
- teikia Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie materialinių, finansinių ir
žmogiškųjų išteklių, reikalingų visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ekstremaliosios
situacijos atveju, poreikį;
- dalyvauja Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo centro darbe: vertina epideminę
situaciją, sergamumo dinamiką, pateikia duomenis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo
centrui apie taikytas prieš epidemines priemones ir jų veiksmingumą;
- rengia pasiūlymus dėl prieš epideminio režimo karantino teritorijoje įvedimo;
- teikia Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl karantino atšaukimo;
- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
Panevėžio miesto savivaldybė:
- užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,
įgyvendinimą;
- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas
įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius
ir priemones jiems pašalinti, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti;
- organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotųjų gyventojų
apgyvendinimą;
35
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją PAGD
prie VRM;
- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus susidariusios situacijos atžvilgiu.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Panevėžio departamento teikimu:
- uždraudžia žmonių susibūrimus savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose,
organizacijose, viešosiose vietose, kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
išplitimo pavojus;
- riboja gyventojų keliones ir transporto priemonių judėjimą apkrėstoje teritorijoje ir išvykimą už
jos ribų;
- organizuoja nustatytose teritorijose karantino režimo priemonių įgyvendinimą, kai savivaldybės
teritorijai yra paskelbtas karantinas.
Panevėžio APGV:
- vykdo gelbėjimo darbus;
- dalyvauja informuojant, perkeliant / evakuojant gyventojus.
Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyris:
- koordinuoja savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiksmus užkrečiamųjų ligų atvejais;
- vertina užkrečiamųjų ligų diagnostikos kokybę;
- organizuoja privalomų valstybinių programų užkrečiamųjų ligų klausimais įgyvendinimą savivaldybėje;
- gydytojų specialistų komisijos sprendimu organizuoja asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir būtinąjį izoliavimą.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:
- organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą;
- koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją; patekimą į židinio teritoriją;
36
- renka bei apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja aukų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;
- dalyvauja atliekant privalomojo aplinkos nukenksminimo pašalinimo darbus;
- užtikrina viešąją tvarką būtinai hospitalizuojant asmenis.
6.5. Elektros energijos tiekimo sutrikimas ir (ar) gedimas
Atsakingoji institucija: AB „ESO“ Panevėžio regionas.
Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio APGV.
AB ,,ESO“:
- atlieka GDV ir OV funkcijas;
- informuoja gyventojus apie elektros linijų griūtis, nutrūkusius elektros laidus;
- aprūpina avarines brigadas reikalingomis medžiagomis ir įrankiais;
- numato avarinių brigadų iškvietimo tvarką;
- paruošia elektros energijos rezervinį tiekimą vietovėms, kur gali būti išgriautos elektros
tiekimo linijos;
- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
Panevėžio miesto savivaldybė:
- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas
įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius
ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti,
organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų
apgyvendinimą;
- organizuoja gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu;
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda ją PAGD prie VRM;
- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus susidariusios ekstremaliosios situacijos
atžvilgiu.
Panevėžio APGV:
37
- vykdo gaisrų gesinimą;
- vykdo gelbėjimo darbus.
6.6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
- Labai aukštas vandens lygis upėse.
- Labai žemas vandens lygis upėse.
Atsakingoji institucija: Panevėžio miesto savivaldybė.
Remiančiosios institucijos: Panevėžio APGV, AB „ESO“, Panevėžio hidrometeorologijos
stotis, Panevėžio AVPK, VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis“, Savivaldybei
pavaldžios įmonės.
Panevėžio miesto savivaldybė:
- atlieka GDV ir OV funkcijas;
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją
Panevėžio APGV ir PAGD prie VRM;
- organizuoja gelbėjimo darbus;
- organizuoja žmonių evakavimą;
- užtikrina priemonių, nustatytų Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,
įgyvendinimą;
- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas,
kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus
padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams
evakuoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų
gyventojų apgyvendinimą;
- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus gaisro metu susidariusios situacijos
atžvilgiu.
Panevėžio APGV:
- vykdo gelbėjimo darbus;
- vykdo žmonių paiešką, gelbėjimą ir iškeldinimą iš pavojingų zonų;
38
- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą;
- perduoda informaciją apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų aktyvavimą PAGD
prie VRM.
Panevėžio hidrometeorologijos stotis:
- teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybei apie prognozuojamas ekstremalias
situacijas;
- ekstremalios situacijos metu renka informaciją, ją apibendrina ir teikia ESOC;
- siūlo priemones ekstremaliosios situacijos padariniams sumažinti.
AB „ESO“:
- užtikrina skubų elektros atjungimą ekstremaliosios situacijos židinyje;
- teikia informaciją apie vykdomus darbus ES OC.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:
- reguliuoja eismą nelaimės rajone ir jo prieigose;
- informuoja institucijas, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo apribojimą
ekstremaliųjų įvykių teritorijoje;
- teikia pagalbą gelbstint žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių ir jų turto saugumui
užtikrinti;
- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“:
- suteikia pirmąją med. pagalbą nukentėjusiesiems įvykio vietoje;
- organizuoja nukentėjusiųjų hospitalizavimą ir pervežimą;
- teikia informaciją Savivaldybės ES OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.
Savivaldybei pavaldžios įmonės:
- organizuoja kelių priežiūrą gyventojų evakavimo maršrutuose;
- organizuoja ir vykdo atliekų tvarkymą;
- teikia reikalingus materialinius išteklius;
- prižiūri pastatytus ženklus ir statinius;
- stato papildomus kelio ženklus;
39
- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
6.7. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s;
Smarkus lietus, kruša, smarkus snygis, pūga, lijundra, smarkus sudėtinis apšalas, speigas;
tirštas rūkas;
Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kaitra, sausra aktyviosios augalų
vegetacijos laikotarpiu.
Atsakingoji institucija: Panevėžio miesto savivaldybė.
Remiančiosios institucijos: Panevėžio APGV, Panevėžio apskrities vyriausiais policijos
komisariatas, Panevėžio hidrometeorologijos stotis, VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos
pagalbos stotis“, Savivaldybei pavaldžios įmonės.
Panevėžio miesto savivaldybė:
- atlieka GDV ir OV funkcijas;
- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją
Panevėžio APGV ir PAGD prie VRM;
- organizuoja gelbėjimo darbus;
- organizuoja žmonių evakavimą;
- užtikrina priemonių, nustatytų Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,
įgyvendinimą;
- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas
įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius
ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti,
organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotųjų gyventojų
apgyvendinimą;
- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus gaisro metu susidariusios situacijos
atžvilgiu.
Panevėžio APGV:
40
- vykdo gelbėjimo darbus;
- vykdo žmonių paiešką, gelbėjimą ir iškeldinimą iš pavojingų zonų;
- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:
- reguliuoja eismą nelaimės rajone ir jo prieigose;
- informuoja institucijas, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo apribojimą
ekstremaliųjų įvykių teritorijoje;
- informuoja Savivaldybės ES OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
Panevėžio hidrometeorologijos stotis:
- teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybei apie prognozuojamas ekstremaliąsias
situacijas;
- ekstremaliosios situacijos metu renka informaciją, ją apibendriną ir teikia ES OC.
VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“:
- suteikia pirmąją med. pagalbą nukentėjusiesiems įvykio vietoje;
- organizuoja nukentėjusiųjų hospitalizavimą ir pervežimą;
- teikia informaciją Savivaldybės OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.
Savivaldybei pavaldžios įmonės:
- organizuoja kelių priežiūrą gyventojų evakavimo maršrutuose;
- organizuoja ir vykdo atliekų tvarkymą;
- teikia reikalingus materialinius išteklius;
- prižiūri pastatytus ženklus ir statinius;
- stato papildomus kelio ženklus;
- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.
6.8. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar
ekstremaliąsias situacijas
6.8.1. Savivaldybės ESK, įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai, funkcijos ir veiksmai
41
- gavęs pranešimą apie ekstremalųjį įvykį ar situaciją, Savivaldybės administracijos
direktorius (ESK pirmininkas) priima sprendimą sukviesti ESK narių posėdį;
- gavę signalą, ESK nariai privalo atvykti į posėdį darbo metu nedelsdami, o ne darbo metu,
poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau;
- atsižvelgdama į ekstremaliojo įvykio ar situacijos mastą, gelbėjimo darbų apimtį, ESK
priima sprendimą dėl Savivaldybės ES OC sukvietimo ir jo darbų organizavimo, teikia
Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios
situacijos skelbimo ar atšaukimo;
- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl Savivaldybės ekstremaliosios
situacijos operacijos vadovo, skiriamo vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms,
dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius
ekstremaliosios situacijos židinyje, kandidatūros;
- gresiant ar susidarius Savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai teikia Savivaldybės
administracijos direktoriui pasiūlymus dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės
saugos sistemos parengties lygių skelbimo ar atšaukimo;
- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl savivaldybės gyventojų
evakavimo iš teritorijų, kuriose gali kilti didelis pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai;
- priima sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai
situacijai valdyti;
- teikia visuomenei informaciją apie savivaldybėje gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją
situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;
- atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ar mastą,
teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sušaukimo;
- teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
pasiūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų
situacijų metu;
- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu
susijusias funkcijas.
6.8.2. Savivaldybės ES OC vykdomos funkcijos ir veiksmai
42
- ESK priėmus sprendimą dėl Savivaldybės ES OC sukvietimo ir jo darbo organizavimo, ES
OC nariai gavę signalą privalo atvykti ir užimti iš anksto įrengtas darbo vietas operacijų centro
patalpose darbo metu nedelsdami, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima
greičiau;
- įgyvendina ESK priimtus sprendimus;
- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie įvykį,
ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą,
numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;
- teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar
ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo
ekstremaliosios situacijos būdus;
- keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas
įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;
- organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą įvykių, ekstremaliųjų
įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo
metu;
- organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti
panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti,
telkimą šiems tikslams pasiekti;
- pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus įvykių,
ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;
- teikia ekstremaliųjų situacijų komisijai siūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos
pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų
finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;
- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu
susijusias funkcijas.
6.9. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms
Paskelbus Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių darbuotojų evakavimą
ar skubų iškeldinimą, alternatyvios Savivaldybės administracijos padalinių darbo vietos bus
43
parenkamos atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos pobūdį, parenkant vieną iš švietimo įstaigų.
Už Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbuotojų evakavimą ar skubų iškeldinimą
atsakingas Savivaldybės ES OC.
6.10. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais
Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai ir kitos įstaigos teikia jiems nuosavybės teise
priklausančius materialinius išteklius, kai gelbėjimo darbų vadovo arba Savivaldybės
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo žinioje ir Lietuvos valstybės rezerve esančių
materialinių išteklių nepakanka.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo darbų vadovui arba Savivaldybės ekstremaliosios
situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia
gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir
jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti
ir atkurti, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės
saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, sudarytos Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo
plane nurodytų užduočių vykdymo sutartys, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo
rašytiniu reikalavimu teikia materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui arba Savivaldybės
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą
vietą.
Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar
aplinkai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo rašytiniu reikalavimu turimus
materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui ar savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų
vadovui į Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą pagal poreikį teikia ūkio
subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais nesudarytos nurodytos sutartys.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklą ar
elektroninių ryšių paslaugas, turi suteikti civilinės saugos sistemos subjektams pirmenybę naudotis
elektroninių ryšių tinklais ir gauti kitas elektroninių ryšių paslaugas, būtinas civilinės saugos
ekstremaliųjų situacijų valdymo ryšių sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti.
Kai savivaldybėje, kurioje susidarė ekstremalioji situacija, esamų materialinių išteklių
nepakanka, Savivaldybės administracijos direktorius prašo gretimų savivaldybių pagalbos.
Savivaldybės administracijos direktorius, gelbėjimo darbų vadovas ir Savivaldybės
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas privalo siekti, kad ūkio subjektų ir kitų įstaigų
nuostoliai ir veiklos trukdžiai būtų kuo mažesni.44
6.11. Sanitarinio švarinimo organizavimas, jo atlikimo vietos
Sanitarinis švarinimas (kenksmingumo pašalinimas) – taršos sumažinimas ar pašalinimas
nuo nukentėjusiųjų kūno, aprangos iki nepavojingo žmogui ar aplinkai lygio. Gyventojų sanitarinį
švarinimą organizuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.
Sanitarinį švarinimą sudaro:
- pirminis sanitarinis švarinimas;
- galutinis sanitarinis švarinimas.
Pirminis sanitarinis švarinimas – pradinis neatidėliotinas sanitarinis švarinimas „šiltojoje“
zonoje, kuris, įtarus taršą, yra atliekamas nukentėjusiesiems, siekiant sumažinti pavojingų medžiagų
kenksmingumą. Pirminis sanitarinis švarinimas atliekamas prie „šiltosios“ zonos išorinio perimetro
ribos. Jis atliekamas priešvėjinėje pusėje ne arčiau kaip 25 m nuo incidento vietos. Pirminiam
sanitariniam švarinimui atlikti gali būti naudojami mobilieji sanitarinio švarinimo punktai ir kitos
paprasčiausios priemonės, padedančios skubiai nuo nukentėjusiojo paviršinių kūno vietų pašalinti
teršalus, suteikti būtiną medicinos pagalbą iki jo išgabenimo iš užterštos teritorijos į priėmimo
punktą.
Pirminiam sanitariniam švarinimui naudojamos priemonės: vanduo ir muilas, kitos
dezinfekuojančios priemonės. Kokios priemonės bus naudojamos asmenų sanitariniam švarinimui,
priklauso nuo to, kokių pavojingų cheminių, biologinių ar radioaktyviųjų medžiagų kenksmingumas
bus šalinamas.
Galutinis sanitarinis švarinimas – galutinis taršos pašalinimas nuo nukentėjusiųjų atliekamas
sanitarinio švarinimo punktuose, kurie gali būti įrengiami pritaikant komunalinės-buitinės paskirties
pastatus: įmonių, įstaigų sanitarines buitines patalpas, kuriose tilptų ne mažiau kaip 10 žmonių,
pirtis, baseinus. Sanitarinio švarinimo punktų įrengimas turi atitikti „STR2.0102:2003 Civilinė
sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų projektavimo reikalavimai“ nuostatas.
Sanitarinio švarinimo punkto personalo uždaviniai:
- priimti ir registruoti iš užterštos zonos atvežtus asmenis;
- švarinti žmones ir kontroliuoti sanitarinio švarinimo efektyvumą;
- surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, juos nukenksminti arba utilizuoti;
- kiekvienam asmeniui išduoti švarinimo asmens anketą, taip pat pažymą apie konfiskuotus
užterštus dokumentus, pinigus, asmens daiktus;
45
- aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės ar kitų pavojingų medžiagų poveikį sveikatai ir
apsaugos priemones.
Minimalus sanitarinio švarinimo punkto personalo skaičius – 3 žmonės. Gali būti ir
pagalbinių darbuotojų. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali
dirbti kelios personalo grupės.
Pirminio reagavimo ir sanitarinių švarinimo punktų personalas turi būti apsirūpinęs
asmeninės apsaugos priemonėmis (kombinezonais, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis,
priešnuodžiais ir kt.) ir plovimo priemonėmis (muilas, soda), neutralizavimo priemonėmis (3 %
vandenilio peroksidas, silpnas kalio permanganato tirpalas, 70 % spirito tirpalas ir kt.).
Sanitarinis švarinimas bus atliekamas pasitelkus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministerijos, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Nacionalinio visuomenės
sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento pajėgas.
7. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas
Nukentėjusiųjų apgyvendinimo ir aprūpinimo tikslas – sudaryti minimalias gyvenimo
sąlygas ekstremaliųjų situacijų metu nukentėjusiesiems asmenims.
Pagrindinės pagalbos teikimo sritys yra šios:
- nukentėjusiųjų apgyvendinimas;
- aprūpinimo pirmos būtinybės prekėmis ir maitinimo organizavimas;
- sveikatos priežiūros organizavimas;
- socialinių paslaugų teikimas;
- psichologinės pagalbos organizavimas;
- švietimo paslaugų organizavimas.
Nukentėjusiųjų laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų: aprūpinimą
maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kitų paslaugų suteikimą
organizuoja savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija kartu su ES OC.
7.1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas
Savivaldybės ES OC ir Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja
nukentėjusiųjų gyventojų aprūpinimą laikinomis gyvenamosiomis patalpomis, organizuoja
aprūpinimą patalyne, maistu ir kitomis pirmos būtinybės prekėmis.
46
7.2. Medicinos pagalba
Medicinos pagalbą nukentėjusiesiems teisės aktų nustatyta tvarka teikia savivaldybės
teritorijoje esančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslas – laiku suteikti medicinos pagalbą, diagnozuoti
sveikatos sutrikimus ir padėti atgauti sveikatą ekstremaliosiose situacijose nukentėjusiesiems
asmenims.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptys:
- medicinos pagalbos teikimo tvarkos nustatymas ir teikimas nukentėjusiesiems
ekstremaliosios situacijos židinyje;
- nukentėjusiųjų registravimas ir rūšiavimas;
- gabenimas į gydymo įstaigas;
- papildomų pajėgų pasitelkimas;
- stacionarios medicinos pagalbos teikimas;
- ligoninės lovų skaičiaus išplėtimas;
- kitų gydymo įstaigų informavimas dėl nukentėjusiųjų srauto;
- vietinės valdžios institucijų informavimas apie iš avarijos išvežtus ir gydymo įstaigose
priimtus nukentėjusiuosius, jų skaičių, sveikatos būklę, priimtas priemones.
Sveikatos priežiūros įstaigos vadovaujasi parengtais ekstremaliųjų situacijų valdymo
planais.
Pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas
teikiančios įstaigos, o prireikus ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Taip pat pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia ir priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.
V-194 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos
pagalbą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Trūkstant pajėgų užtikrinti sveikatos priežiūrą, galima pasitelkti ir Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus draugijos pajėgas. Pagrindinės jų funkcijos ekstremaliųjų situacijų atvejais:
- teikti pirmąją pagalbą;
- padėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, skubią medicinos pagalbą ir kitas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems sveikatos priežiūros specialistams;
47
- padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pasitelkti papildomus sveikatos priežiūros
specialistus;
- padėti identifikuoti ir registruoti nukentėjusiuosius;
- padėti organizuoti ir užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikinąjį teikimą
švietimo ir kitose įstaigose;
- padėti organizuoti ir atlikti kraujo donorų paiešką;
- padėti organizuoti tarptautinės pagalbos teikimą.
7.3. Socialinių paslaugų ir paramos teikimas
Socialinė parama – socialinių išmokų mokėjimas ir socialinių paslaugų teikimas –
vykdomas per Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir seniūnijas.
Socialinė parama gali būti suteikta pašalpos arba paslaugos forma. Socialinė parama gali
būti vienkartinė arba ilgalaikė. Visi dokumentai, susiję su socialine parama, yra tvarkomi ir saugomi
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymais ir terminais.
Prireikus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pajėgos taip pat teikia nukentėjusiesiems
socialines paslaugas, labdarą ir paramą.
Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų,
visuomeninių organizacijų, užsiimančių socialine rūpyba, sąrašas pateiktas 14 priede.
Finansinė pagalba. Likviduojant stichinių padarinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų
pasekmes, nukentėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims gali būti suteikta finansinė pagalba iš
Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo arba Lietuvos valstybės rezervo specialiai šiam
tikslui skirtų lėšų.
Savivaldybės taryba Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu svarsto klausimą dėl
finansinės pagalbos nukentėjusiesiems ekstremaliosios situacijos metu dydžio ir priima sprendimą.
7.4. Psichologinė pagalba
Psichologinės paramos tikslai:
- suteikti greitą pagalbą;
- padėti žmonėms, pergyvenusiems ekstremaliąją situaciją, susidoroti su fiziniais ir
materialiniais nepritekliais;
48
- palengvinti kančias (emocines ir fizines);
- sumažinti „normalių reakcijų“ peraugimo į „aštrias reakcijas“ riziką.
Psichologinę pagalbą Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams ekstremaliųjų situacijų
metu suteiktų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai psichologai, Pedagoginė psichologinė tarnyba,
mokymo įstaigų socialiniai pedagogai, seniūnijų socialiniai darbuotojai.
7.5. Švietimo paslaugos
Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius organizuoja evakuotų
mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir mokymą.
Esant trumpalaikei evakuacijai (iki 5–10 dienų), koreguojamas ugdymo planas, perkeliamos
mokinių atostogos, mokinių mokymas nevykdomas.
Susidarius ilgesniam evakuacijos laikotarpiui – mokinių mokymas organizuojamas laikinai
gyvenamojoje vietoje, sudaromos visos sąlygos, reikalingos mokytis (pasirūpinama pagrindinėmis
ugdymo priemonėmis), mokyklos ar mokinių klasės sujungiamos į kelias.
8. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas
Viešosios tvarkos apsaugos tikslas – palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti eismo reguliavimą ir
saugumą, žmonių ir turto apsaugą ekstremaliųjų įvykių metu.
Savivaldybės teritorijoje viešosios tvarkos ekstremaliųjų situacijų metu palaikymą
organizuoja Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bendradarbiaudamas su ESK.
8.1. Atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai
Pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą, veikla:
- nelaimės vietos ar užterštos zonos apsauga ir žmonių patekimo į jas reguliavimas;
- viešosios tvarkos palaikymas ir asmenų saugumo užtikrinimas gyventojų susitelkimo
vietose, evakavimo ir gelbėjimo bei avarijos padarinių likvidavimo metu;
- eismo reguliavimas, su kelių eismo saugumu susijusių tarnybų veiklos koordinavimas;
- objektų ir turto apsaugos sustiprinimas nelaimės zonoje;
- skubaus žmonių iškeldinimo iš ekstremaliojo įvykio židinio organizavimas;
- informacijos rinkimas ir perdavimas;
49
- ekstremaliojo įvykio tyrimas.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais policija savo veiksmus derina su Savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu operacijų vadovu ir, vykdydama jo nurodymus, saugo
ekstremaliojo įvykio židinį, užtikrina viešąją tvarką ir asmenų saugumą gyventojų susitelkimo
vietose, evakavimo ir gelbėjimo, padarinių šalinimo metu.
8.2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai savivaldybėje palaikyti
Siekdama palengvinti tarnybų darbą vykdant gelbėjimo darbus, apsaugant nuo pavojaus
gyventojus ir rūpintis išlikusiais gyvaisiais, policija įrengia užtvaras, kontroliuoja civilinės saugos ir
gelbėjimo sistemos pajėgų, kitų tarnybų patekimą į židinio teritoriją.
Eismui reguliuoti nelaimės teritorijoje ir jos prieigose, evakavimo maršrutuose policija
pastato laikinus kontrolės postus, duoda nurodymus kelių priežiūros tarnyboms dėl kelio ženklų
pastatymo nurodytose vietose. Postų pastatymo vietas nustato operacijų vadovas, atsižvelgdamas į
visuomenės sveikatos centro ir valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos rekomendacijas. Jei
reikia, policija organizuoja technikos, gabenamos į nelaimės zoną dirbti, ir evakuojamųjų gyventojų
automobilių palydą.
Policija užtikrina valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą nelaimės zonoje ir
teritorijose iš kurių evakuoti gyventojai.
Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, policijos pareigūnai
priima sprendimą ir organizuoja skubų žmonių išgabenimą iš ekstremaliojo įvykio vietos.
Panevėžio miesto ir rajono PK renka, registruoja ir analizuoja informaciją, reikalingą policijos
veiksmams koordinuoti nelaimės zonoje, keičiasi šia informacija su kitomis nelaimės padarinių
likvidavimo tarnybomis. Apie viešosios tvarkos apsaugą nelaimės vietoje, vykstančius įvykius ir
vykdomus veiksmus, papildomų pajėgų pasitelkimą, paskirstymą ir panaudojimą Panevėžio miesto
ir rajono PK informuoja operacijų vadovą.
9. Privalomųjų darbų organizavimas
Privalomųjų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą
tvarka numatyta ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.
512 „Dėl Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą
tvarkos aprašo patvirtinimo“.50
Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami ir darbai atliekami tik tada, kai yra
išnaudotos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės.
Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiamos darbams atlikti remiantis Civilinės
saugos įstatyme įtvirtintu visuotinio privalomumo principu.
Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai, sulaukę 18 metų, išskyrus tikrosios karo tarnybos
karius, nėščiąsias, neseniai pagimdžiusias moteris (moteris, pagimdžiusias ir auginančias vaikus,
kol jiems sukaks vieni metai), neįgaliuosius ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų,
taip pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautinę teisę.
Sprendimą dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo darbams atlikti priima:
1. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, susidarius savivaldybės lygio
ekstremaliajai situacijai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, susidarius valstybės
lygio ekstremaliajai situacijai.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau –
operacijų vadovas) nustato, kiek ir kokių darbų reikia atlikti ekstremaliosioms situacijoms
likviduoti, jų padariniams šalinti ir per Savivaldybės ES OC prašo Savivaldybės administracijos
direktoriaus telkti gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas darbams atlikti.
Savivaldybės administracijos direktorius telkia gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas
darbams atlikti laikantis tokio eiliškumo:
1. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla dėl ekstremaliosios situacijos poveikio yra
sustabdyta;
2. Kiti ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla nėra tiesiogiai paveikta ekstremaliosios
situacijos;
3. Bedarbiai;
5. Gyvybiškai svarbiuose savivaldybės objektuose dirbantys gyventojai;
6. Valstybinės reikšmės ir pavojinguosiuose objektuose dirbantys gyventojai.
Gyventojai, ūkio subjektų ir kitų įstaigų tarnautojai ir darbuotojai (toliau – darbuotojai) turi
atvykti arba prireikus yra atvežami centralizuotai savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų
operacijų centro patelktu transportu į operacijų vadovo nurodytą vietą.
Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju darbų atlikimą koordinuoja
Savivaldybės ES OC, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – valstybės ekstremaliųjų
situacijų operacijų centras.
51
Operacijų vadovas užtikrina, kad gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai, prieš
jiems pradedant dirbti, būtų instruktuoti apie darbų eigą ir priemonių, skirtų darbingumui, sveikatai
ir gyvybei išsaugoti, panaudojimą.
Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras užtikrina, kad darbus
atliekantys gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai būtų apdrausti nuo nelaimingų
atsitikimų darbų atlikimo laikotarpiu. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju draudimo
įmokos sumokamos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų, valstybės lygio
ekstremaliosios situacijos atveju – iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų.
Savivaldybės ar valstybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras prireikus organizuoja
darbus atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų aprūpinimą nemokama
nakvyne, maitinimu, specialiąja apranga, darbo priemonėmis, taip pat atvežimą į darbų atlikimo
vietą, išvežimą iš jos ir minimalių sanitarinių higienos sąlygų sudarymą (apgyvendinimas:
gimnazijų, mokyklų salėse, darželiuose, kitose švietimo įstaigose, viešbučiuose, bendrabučiuose,
sporto įstaigose; maitinimas: švietimo įstaigose, darželiuose, maitinimo įstaigose; aprūpinimas
autotransportu).
9.1. Atliktų privalomųjų darbų apskaita
Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo (asmenys) pildo darbus
atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius,
tvarko su darbų atlikimu susijusius dokumentus ir teikia juos operacijų vadovui.
Baigus darbus operacijų vadovas per Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų
operacijų centrą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikia Savivaldybės administracijos
direktoriui darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu
susijusius dokumentus.
Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas sudaro komisiją, kuri ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo patikrina
darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius
dokumentus, ir, atsižvelgdama į faktiškai dirbtą laiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą
minimalųjį valandinį atlygį, nustato gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms
kompensuotiną sumą.
9.2. Kompensavimas už atliktus darbus
52
Darbus atlikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, įvertinus finansines
galimybes, iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, Lietuvos valstybės rezervo
piniginių lėšų gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su šių darbų atlikimu.
Pirmiausia kompensuojamos išlaidos, patirtos tuo atveju, kai Savivaldybės ar valstybės
ekstremaliųjų situacijų operacijų centras neturi galimybių užtikrinti nurodytų priemonių
įgyvendinimą.
Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu,
kompensuojamos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų. Sprendimą dėl šių
išlaidų kompensavimo priima Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 10
kalendorinių dienų nuo jo sudarytos komisijos išvadų gavimo dienos.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju Savivaldybės administracijos direktorius,
vadovaudamasis komisijos išvadomis ir nustatyta kompensuotina išlaidų, susijusių su darbų
atlikimu, suma, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos išvadų pateikimo dienos teikia
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai prašymą dėl lėšų gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų
išlaidoms, susijusioms su darbų atlikimu, kompensuoti skyrimo.
Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Lietuvos Respublikos finansų
ministerijai nurodoma:
1. aplinkybės, kurioms susidarius buvo atliekami darbai;
2. darbus atlikę gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos;
3. išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, pagrindimas;
4. kartu su Savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami dokumentai,
pagrindžiantys su darbų atlikimu susijusias išlaidas.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
Savivaldybės administracijos direktoriaus prašymo gavimo dienos parengia ir teikia Lietuvos
Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, kompensavimo
gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu, gali
būti kompensuojamos iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų. Sprendimą dėl šių išlaidų
kompensavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas
53
Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų
teikimo atnaujinimo ir būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimą organizuoja įvardyti
civilinės saugos sistemos subjektai ir už minėtų darbų atlikimą atsakingi vadovai.
UAB „Panevėžio gatvės“
- miesto gatvių, įvažų į kiemus, aikščių, aikštelių, skverų, kiemų, šaligatvių dangų
atnaujinimas ar atkūrimas, taisymas;
- miesto tiltų, krantinių, miesto mažosios architektūros elementų, miesto fontanų, tvenkinių ir
užtvankų priežiūra ir taisymas;
- miesto apšvietimo tinklų, miesto paviršinių nuotekų, jų inžinerinių įrenginių taisymas.
UAB „Panevėžio specialus autotransportas“
- miesto teritorijų valymas;
- miesto sanitarinių mazgų priežiūra;
- benamių gyvūnų gaudymas, laikymas;
- atliekų tvarkymas;
- asenizacija;
- antrinių žaliavų ir pavojingų atliekų tvarkymas.
UAB „Aukštaitijos vandenys“
- geriamojo vandens tiekimas;
- nuotekų surinkimas ir valymas;
- vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų priežiūra, taisymas.
AB „Panevėžio energija“
- centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklų priežiūra ir taisymas;
- šilumos energijos tiekimas.
UAB „Panevėžio autobusų parkas“
- keleivių vežimo miesto teritorijoje užtikrinimas.
AB „Panevėžio būtų ūkis“
- prižiūrimų namų šildymo ir karšto vandens sistemų taisymas;
54
- avarijų lokalizavimas ir likvidavimas bendrojoje inžinerinėje įrangoje.
UAB „Grauduva“
- laidojimo paslaugų teikimas.
UAB „Panevėžio būstas“
- prižiūrimų namų šildymo ir karšto vandens sistemų taisymas;
- avarijų lokalizavimas ir likvidavimas bendrojoje inžinerinėje įrangoje.
UAB „Panevėžio pirtis“
- pirties paslaugų teikimas miesto gyventojams.
UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“
- atliekų priėmimas ir tvarkymas.
11. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas
Žuvusiųjų laidojimo organizavimo tikslas – atlikti asmenų, žuvusių ekstremaliųjų įvykių
metu, atitinkančias visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas laidojimo procedūras.
Veiklos apimtis:
- nukentėjusiųjų mirties konstatavimas;
- žuvusių žmonių apskaita;
- žuvusiųjų asmens tapatybės nustatymas;
- žūties aplinkybių juridinis įvertinimas;
- žuvusiųjų pristatymas į morgą;
- laidojimo paslaugų suteikimas;
- neatpažintų aukų laidojimas.
Ekstremaliųjų situacijų metu nukentėjusiųjų žmonių mirtį konstatuoja greitosios pagalbos
gydytojas arba med. felčeris. Mirties faktas fiksuojamas iškvietimo lape, o mirties priežastis
nustatoma patologoanatominio tyrimo metu. Mirties liudijimas išduodamas morge.
Tvarkant ekstremaliųjų įvykių vietoje žuvusių žmonių apskaitą, juridiškai įvertinant žūties
aplinkybes, nustatant neatpažintų asmenų asmens tapatybę, atliekami operatyviniai ir
procesiniai veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, generalinio
55
prokuroro ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 „Dėl
Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo
instrukcijos patvirtinimo“.
Asmens tapatybės nustatymo procese dalyvauja prokurorai, policijos pareigūnai, teismo
medicinos ekspertai, kiti specialistai.
Už laidojimo organizavimą atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojas. Organizuojant masinį žmonių laidojimą, gali būti pasinaudota laidojimo
paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis.
12. Kultūros vertybių apsauga
Pastaruoju metu įvykusių ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų, o taip pat galimų
ginkluotų konfliktų metu kultūros vertybėms gali būti padaryta didelė žala, vis labiau gresia pavojus
būti visiškai sunaikintoms. Viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą, nes
kiekvienos tautos kultūra yra neatskiriama pasaulio kultūros dalis. Būtinas tokių vertybių saugos
užtikrinimas ir pagarba joms. Lietuvoje Kultūros paveldo departamentas vykdo valstybės politiką
saugomų kultūros vertybių srityje. Taip pat departamentas prižiūri nekilnojamų kultūros objektų
registrus.
Sąvoka „kultūros vertybės“ apima, nepaisant jų kilmės ir nuosavybės:
a) nekilnojamąsias vertybes, kurios yra ypatingai svarbios kiekvienos tautos kultūros
paveldui, tokias kaip piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir
liekanos, religinio kulto vietos, religiniai ir pasaulietiniai architektūros, dailės ir istorijos paminklai;
archeologinės vietovės; istorinės arba meninės vertės pastatų ansambliai, istoriniai senamiesčiai ir
miesteliai, istorinės miestų dalys, senieji kaimai ir t. t.;
b) kilnojamąsias kultūros vertybes, tokias kaip meno kūriniai, meninės, istorinės ar
archeologinės reikšmės rankraščiai, knygos ir mokslinės arba reikšmingos knygų, archyvinių
dokumentų arba anksčiau išvardytų vertybių reprodukcijų kolekcijos, archeologiniai radiniai,
monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai ir kitokios dailės vertybės
(molbertinė tapyba, sienų tapyba, vitražas, metalo plastika, keramika, lipdyba, skulptūra, drožyba,
altoriai, sakyklos, klausyklos, vargonai, meniniai baldai ar įranga, kiti vaizduojamosios ar
taikomosios dailės kūriniai);
c) pastatus, skirtus tinkamai saugoti ir eksponuoti (a) punkte apibrėžtas kilnojamąsias
vertybes, tokius kaip muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir slėptuvės;
56
Savivaldybės teritorijoje esančio materialaus kilnojamojo kultūros paveldo ir
savivaldybės teritorijoje esančio materialaus nekilnojamojo kultūros paveldo, kuriam užtikrinama
priežiūra, išsaugojimas, sąrašai ir atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami plano 12
priede.
57
1 priedas
GALIMŲ PAVOJŲ RIZIKOS ĮVERTINIMAS
PATVIRTINTAPanevėžio miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-1440
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS
GALIMŲ PAVOJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ RIZIKOS
A N A L I Z Ė
58
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės (toliau – rizikos analizė) atlikimo tikslas – nustatyti savivaldybės teritorijoje galimus pavojus, įvertinti ekstremaliųjų situacijų rizikos (toliau – rizika) lygį ir numatyti rizikos valdymo priemones: sumažinti galimų pavojų kilimo tikimybę, galimus padarinius ir pagerinti didelės rizikos ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo galimybes.
2. Rizikos analizė atliekama vadovaujantis Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis (toliau – metodinės rekomendacijos), patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189.
3. Duomenys, gauti atlikus rizikos analizę, naudojami:3.1. rengiant Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;3.2. rengiant Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencinių priemonių planą;3.3. planuojant Savivaldybės kolektyvinės gyventojų apsaugos nuo atsiradusių gyvybei ar
sveikatai pavojingų veiksnių priemones. 4. Rizikos analizė peržiūrima ir, prireikus, atnaujinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus
arba atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems pavojų ar ekstremaliųjų situacijų riziką ir mažinantiems darbuotojų, gyventojų saugumą, Savivaldybė turi iš naujo atlikti rizikos analizę.
5. Vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė – tai procedūrų sistema, skirta galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos šaltiniams nustatyti bei įvertinti.
Galimas pavojus – objektas ar reiškinys, esant tam tikroms aplinkybėms galintis kelti grėsmę gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir (arba) aplinkai.
Rizika – tikimybė įvykio, galinčio įvykti per tam tikrą laiko tarpą, ir turėti nepageidaujamų pasekmių gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir (arba) aplinkai.
Rizikos lygis – tai santykinė rizikos lygio išraiška, nustatyta rizikos vertintojų bendra nuomone, kuri parodo, kiek vienas rizikos šaltinis pavojingesnis kitų atžvilgiu.
Priimtina rizika – rizikos lygis, dėl kurio nebūtina numatyti prevencijos priemonių ir jų valdymo.
Labai didelė ar didelė rizika – rizikos lygis, dėl kurio reikėtų atkreipti dėmesį ir sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei numatyti prevencines priemones joms išvengti.
2. RIZIKOS ANALIZĖS ETAPAI
6. Rizikos analizė atliekama šiais etapais:6.1. nustatomi galimi pavojai;6.2. atliekamas rizikos vertinimas;6.3. nustatomas rizikos lygis ir jos priimtinumas.
59
II. GALIMŲ PAVOJŲ NUSTATYMAS
7. Šiame etape nustatomi visi galimi pavojai, remiantis moksliniais, statistiniais, istoriniais duomenimis, specialistų ir ekspertų vertinimais, Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, analizuojamos aplinkos apžiūra, įvykių modeliavimu, taip pat Ekstremalių įvykių kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, ir Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870.
8. Nustatomi visi galimi gamtiniai ir žmogaus veiklos sukelti (techniniai, ekologiniai ir socialiniai) pavojai, kurie gali kilti savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų, turėti padarinių (poveikį) atskiroms savivaldybės vietoms ir (ar) visai savivaldybės teritorijai: gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms ir sukelti savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
9. Nustatyti galimi pavojai pateikiami 1 lentelėje – nurodoma jų padarinių (poveikio) zona, galimas išplitimas.
Nustatytų galimų pavojų apibūdinimas1 lentelė
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus
išplitimas
Galimo pavojaus kilimo priežastys
1. Galimi gamtiniai pavojai:1.1. Stichiniai meteorologiniai
reiškiniaiDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės
1.2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės,žmogaus veikla
1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
Išsiliejus Nevėžio upei gali būti apsemtos Skaistakalnio parko, Upės g. teritorijos
Gamtinės kilmės
1.4. Gyvūnų ligos Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, žmogaus veikla
1.5. Augalų ligos Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių
ir paukščių badasDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės
1.7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės
1.8. Vabzdžių antplūdis Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės1.9. Geologinis reiškinys Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės1.10. Katastrofiniai hidrologiniai
reiškiniaiDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės
2. Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:
2.1 Gaisrai atvirosiose teritorijose Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, žmogaus veikla, techninio pobūdžio
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose
Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio
2.3. Kelių transporto avarijos Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio
60
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus
išplitimas
Galimo pavojaus kilimo priežastys
2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, techninio pobūdžio
2.5. Pastatų, statinių griuvimas Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, gamtinės kilmės, techninio pobūdžio
2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla
2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Dalis savivaldybės teritorijos Techninio pobūdžio, žmogaus veikla
2.9. Oro tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla
2.10. Vandens tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla
2.11. Maisto tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veiklos, techninio pobūdžio
2.12. Dirvožemio, grunto tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla
2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį
Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veiklos, techninio pobūdžio
2.14. Radiacinė avarija Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio,žmogaus veikla
2.15. Naftos produktų išsiliejimas Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio
2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio, žmogaus veikla
2.17. Pavojingas radinys Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veikla2.18. Karinė ataka, maištas,
sukilimasDalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla
2.19. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veikla
2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla
2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veiklos
2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla
61
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus
išplitimas
Galimo pavojaus kilimo priežastys
2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas
Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio, žmogaus veikla
III. RIZIKOS VERTINIMAS
10. Šiame etape analizuojama nustatytų galimų pavojų tikimybė ir galimi padariniai (poveikis).11. Kiekvieno nustatyto galimo pavojaus tikimybė (T) vertinama balais pagal 2 lentelėje
pateiktus galimo pavojaus tikimybės įvertinimo kriterijus.
Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai2 lentelė
Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas Galimo pavojaus tikimybės lygis Vertinimo balaiGali įvykti dažniau negu kartą per metus Labai didelė tikimybė 5Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų Labai maža tikimybė 1
Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo lentelė3 lentelė
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus Galimo pavojaus tikimybės
įvertinimasGalimo pavojaus tikimybės lygis
Vertinimas balais
1. Galimi gamtiniai pavojai:
1.1 Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
1.2.Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4
1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
1.4. Gyvūnų ligos Gali įvykti kartą per 100 metų Maža tikimybė 11.5. Augalų ligos Gali įvykti kartą per 100 metų Maža tikimybė 1
1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas
Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
1.7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
1.8. Vabzdžių antplūdis Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
1.9. Geologinis reiškinys Gali įvykti rečiau negu karta per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai
Gali įvykti rečiau negu karta per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:
2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Gali įvykti dažniau negu kartą per metus
Labai didelė tikimybė 5
62
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus Galimo pavojaus tikimybės
įvertinimasGalimo pavojaus tikimybės lygis
Vertinimas balais
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose
Gali įvykti dažniau negu kartą per metus
Labai didelė tikimybė 5
2.3. Kelių transporto avarijos Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4
2.4.
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.5. Pastatų, statinių griuvimai Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Gali įvykti dažniau negu kartą per metus
Labai didelė tikimybė 5
2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
2.9. Oro tarša Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
2.10. Vandens tarša Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
2.11. Maisto tarša Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
2.12. Dirvožemio, grunto tarša Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4
2.14. Radiacinė avarija Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2
2.15. Naftos produktų išsiliejimas Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius
Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.17. Pavojingas radinys Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4
2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas
Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.19.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų
Labai maža tikimybė 1
2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos
Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija
Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas
Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3
63
12. Nustačius galimo pavojaus tikimybę (T), analizuojami jo padariniai (poveikis) (P) savivaldybėje: gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1); turtui ir aplinkai (P2); būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3).
13. Galimo pavojaus padariniai (poveikis) (P1, P2 ir P3) įvertinami balais pagal 4 lentelėje pateiktus įvertinimo kriterijus.
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelė
Galimų padarinių (poveikio) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1) įvertinimas
Galimų padarinių (poveikio) lygis
Vertinimo balai
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia Nereikšmingas 1Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota Ribotas 2Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
Didelis 3
Žuvo ne daugiau kaip 20 gyventojų ir (ar) nuo 10 iki 100 gyventojų sunkiai sužalota, ir (ar) nuo 500 iki 1 000 gyventojų evakuota
Labai didelis 4
Žuvo daugiau nei 20 gyventojų ir (ar) sužalota daugiau nei 100 gyventojų, ir (ar) daugiau kaip 1 000 gyventojų evakuota
Katastrofinis 5
Galimų pavojų padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1)5 lentelė
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistų, ir (ar)
evakuotinų gyventojų)
Objektai, kuriuose yra pažeidžiamos
visuomenės socialinės grupės, patenkančios į pavojaus zoną, ir (ar) gyventojų skaičius
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
1. Galimi gamtiniai pavojai:
1.1 Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Didelis 3
1.2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Ribotas 2
1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Išsiliejus Nevėžio upei užsemta dalis savivaldybės teritorijos (Skaistakalnio parkas, Upės gatvė)
Ribotas 2
1.4. Gyvūnų ligos Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai Nereikšmingas 1
1.5. Augalų ligos Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų
Nėra. Nereikšmingas 1
64
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistų, ir (ar)
evakuotinų gyventojų)
Objektai, kuriuose yra pažeidžiamos
visuomenės socialinės grupės, patenkančios į pavojaus zoną, ir (ar) gyventojų skaičius
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
evakuoti nereikia
1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
1.7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Žuvo ne daugiau kaip 20 gyventojų ir (ar) nuo 10 iki 100 gyventojų sunkiai sužalota, ir (ar) nuo 500 iki 1 000 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Labai didelis 4
1.8. Vabzdžių antplūdis
Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
1.9. Geologinis reiškinys
Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Nėra Ribotas 2
2. Galimi žmogaus veiklos pavojai:
2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Namai šalia parkų, pievų Ribotas 2
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose
Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, įstaigos, namai ir butai
Didelis 3
2.3. Kelių transporto avarijos
Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Į ekrano užtvankos užtvindymo zoną patektų 600 žmonių.
Ribotas 2
2.5. Pastatų, statinių griuvimai
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs
Ribotas 2
65
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistų, ir (ar)
evakuotinų gyventojų)
Objektai, kuriuose yra pažeidžiamos
visuomenės socialinės grupės, patenkančios į pavojaus zoną, ir (ar) gyventojų skaičius
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
evakuota būstai2.6. Elektros energijos
tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.9. Oro tarša Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.10. Vandens tarša Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.11. Maisto tarša Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.12. Dirvožemio, grunto tarša
Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai
Nereikšmingas 1
2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį
Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Nėra Ribotas 2
2.14. Radiacinė avarija Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota
Nėra Ribotas 2
2.15. Naftos produktų išsiliejimas
Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir gyvenamieji būstai.
Nereikšmingas 1
2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius
Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, gyventojai Didelis 3
2.17. Pavojingas radinys
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas
Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki
Ūkio subjektai, gyventojai, kitos įstaigos
Didelis 3
66
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistų, ir (ar)
evakuotinų gyventojų)
Objektai, kuriuose yra pažeidžiamos
visuomenės socialinės grupės, patenkančios į pavojaus zoną, ir (ar) gyventojų skaičius
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
2.19. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos, gyvenamieji namai
Didelis 3
2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos, gyvenamieji namai
Nereikšmingas 1
2.21. Masinis užsieniečių antplūdis
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Nėra Nereikšmingas 1
2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos
Nereikšmingas 1
2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas
Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia
Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos
Nereikšmingas 1
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelės tęsinys
Galimų padarinių (poveikio) turtui ir aplinkai (P2) įvertinimas tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio) lygis
Vertinimo balai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 114,5–58 Ribotas 258–290 Didelis 3290–2 900 Labai didelis 4Daugiau nei 2 900 Katastrofinis 5
Galimų pavojų padariniai (poveikis) turtui (P2)6 lentelė
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Pažeidžiami
ekonominės veiklos sektoriai
Galimi padariniai (poveikis)
privačiam turtui ir viešajam sektoriui
Numatomi
nuostoliai,
tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
1. Galimi gamtiniai pavojai:
67
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Pažeidžiami
ekonominės veiklos sektoriai
Galimi padariniai (poveikis)
privačiam turtui ir viešajam sektoriui
Numatomi
nuostoliai,
tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
1.1. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
1.2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
1.4. Gyvūnų ligos Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
1.5. Augalų ligos Žemės ūkio Materialiniai nuostoliai Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas
Žemės ūkioMaterialiniai nuostoliai Mažiau
nei 14,5 Nereikšmingas 1
1.7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
14,5–58 Ribotas 2
1.8. Vabzdžių antplūdis Žemės ūkio Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
1.9. Geologinis reiškinys Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai
Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2. Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:
2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
68
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Pažeidžiami
ekonominės veiklos sektoriai
Galimi padariniai (poveikis)
privačiam turtui ir viešajam sektoriui
Numatomi
nuostoliai,
tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
14,5–58 Ribotas 2
2.3. Kelių transporto avarijos
Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.5. Pastatų, statinių griuvimai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas, materialiniai nuostoliai
58–290 Didelis 3
2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.9. Oro tarša Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.10. Vandens tarša Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.11. Maisto tarša Pramonės,paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
2.12. Dirvožemio, grunto tarša
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
2.13. Įvykiai Pramonės Veiklos sustabdymas ar Mažiau Nereikšmingas 1
69
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Pažeidžiami
ekonominės veiklos sektoriai
Galimi padariniai (poveikis)
privačiam turtui ir viešajam sektoriui
Numatomi
nuostoliai,
tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Verti-nimo balai
transportuojant pavojingą krovinį
apribojimas, materialiniai nuostoliai
nei 14,5
2.14. Radiacinė avarija Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.15. Naftos produktų išsiliejimas
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius
Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1
2.17. Pavojingas radinys Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
14,5–58 Ribotas 2
2.19. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
58–290 Didelis 3
2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.21. Masinis užsieniečių antplūdis
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas
Pramonės, paslaugų
Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai
Mažiau nei 14,5
Nereikšmingas 1
70
Galimų pavojų padariniai (poveikis) aplinkai (P2)7 lentelė
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galima oro
tarša
Galima paviršinio
ir (ar) požeminio vandens
tarša
Galima grunto tarša
Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai
Numatomi nuostoliai, tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Vertinimo balai
1. Galimi gamtiniai pavojai:
1.1.Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Ne Ne NeAugalijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
1.2.
Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
1.3.Stichiniai hidrologiniai reiškiniai
Ne Taip Ne Grunto išplovimas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
1.4. Gyvūnų ligos Ne Ne NeGyvūnijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas -
1.5. Augalų ligos Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
1.6.Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
1.7.Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Ne Ne NeAugalijos sunaikini-
mas14,5–58 Ribotas 2
1.8. Vabzdžių antplūdis Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
1.9. Geologinis reiškinys Ne Ne Ne
Augalijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
1.10.Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai
Ne Taip Ne Grunto išplovimas 14,5–58 Ribotas 2
2. Galimi žmogaus veiklos pavojai:
2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Taip Ne Ne
Augalijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose Taip Ne Ne Nėra Nėra - -
2.3. Kelių transporto avarijos Ne Taip Taip Nėra Nėra - -
2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų,
Ne Ne Ne Grunto išplovimas, gyvūnijos
14,5–58 Ribotas 2
71
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galima oro
tarša
Galima paviršinio
ir (ar) požeminio vandens
tarša
Galima grunto tarša
Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai
Numatomi nuostoliai, tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Vertinimo balai
hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
žuvimas
2.5. Pastatų, statinių griuvimai Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.6.Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.7.Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.9. Oro tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -2.10. Vandens tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -2.11. Maisto tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.12. Dirvožemio, grunto tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.13.Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį
Ne Taip TaipAugalijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
2.14. Radiacinė avarija Taip Taip Taip
Augalijos, gyvūnijos sunaikini-
mas
14,5–58 Ribotas 2
2.15. Naftos produktų išsiliejimas Taip Taip Taip
Augalijos, gyvūnijos užteršimas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
2.16.Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.17. Pavojingas radinys Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas Taip Taip Taip
Augalijos sunaikini-
mas
Mažiau nei 14,5
Nereikšmin-gas 1
2.19.
Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.20.Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
72
Eil. Nr.
Nustatytas galimas pavojus
Galima oro
tarša
Galima paviršinio
ir (ar) požeminio vandens
tarša
Galima grunto tarša
Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai
Numatomi nuostoliai, tūkst. Eur
Galimų padarinių (poveikio)
lygis
Vertinimo balai
2.21.Masinis užsieniečių antplūdis
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.22.
Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
2.23.
Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas
Ne Ne Ne Nėra Nėra - -
14. Galimi padariniai (poveikis) turtui ir aplinkai vertinami balais, atsižvelgiant į 6 ir 7 lentelėse numatomus nuostolius (6 ir 7 lentelės nuostoliai sumuojami).
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelės tęsinys
Galimų padarinių (poveikio) būtiniausiomis gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3) įvertinimas
Galimų padarinių (poveikio) lygis
Vertinimo balai
Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos iki 6 valandų Nereikšmingas 1Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 6 iki 24 valandų
Ribotas 2
Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 1 iki 3 parų
Didelis 3
Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 3 iki 30 parų
Labai didelis 4
Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos daugiau kaip 30 parų
Katastrofinis 5
Galimi padariniai (poveikis) būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3)8 lentelė
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms
Galimų padarinių (poveikio) trukmė (valandomis arba
paromis)
Galimų padarinių
(poveikio) lygis
Vertinimo balai
1. Galimi gamtiniai pavojai:1.1. Stichiniai meteorologiniai
reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
1.2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
Taip Nuo 3 iki 30 parų Labai didelis 4
1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
1.4. Gyvūnų ligos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 173
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms
Galimų padarinių (poveikio) trukmė (valandomis arba
paromis)
Galimų padarinių
(poveikio) lygis
Vertinimo balai
1.5. Augalų ligos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
1.7.. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Taip Nuo 3 iki 30 parų Labai didelis 4
1.8. Vabzdžių antplūdis Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
1.9. Geologinis reiškinys Taip Nuo 6 iki 24 valandų Ribotas 2
1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2. Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:
2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose Taip Nuo 6 iki 24
valandų Ribotas 2
2.3. Kelių transporto avarijos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.4.
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.5. Pastatų, statinių griuvimai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.9. Oro tarša Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.10. Vandens tarša Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.11. Maisto tarša Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.12. Dirvožemio, grunto tarša Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį Ne Nuo 6 iki 24
valandųRibotas 2
2.14. Radiacinė avarija Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 32.15. Naftos produktų išsiliejimas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2.17. Pavojingas radinys Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2.19.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3
2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
74
Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms
Galimų padarinių (poveikio) trukmė (valandomis arba
paromis)
Galimų padarinių
(poveikio) lygis
Vertinimo balai
2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1
IV. Rizikos lygio ir priimtinumo nustatymas
15. Nustatytų galimų pavojų rizikos lygis apskaičiuojamas pagal formulę R=TxP (R – rizika, T – tikimybė, P – padariniai (poveikis). Gautos reikšmės įrašomos į 10 lentelės 7, 8 ir 9 skiltis:
15.1. galimo pavojaus rizikos gyventojų gyvybei ir sveikatai lygis (R1); 15.2. galimo pavojaus rizikos turtui ir aplinkai lygis (R2);15.3. galimo pavojaus rizikos veiklos tęstinumui lygis (R3).16. Naudojantis 9 lentele, pagal nustatytų galimų pavojų tikimybės (T) ir galimų padarinių
(poveikio) (P) balus (10 lentelės 3, 4, 5 ir 6 skiltys), nustatomas kiekvieno galimo pavojaus rizikos (R1, R2, R3) lygis: labai didelis, didelis, vidutinis arba priimtinas, kuris įrašomas į 10 lentelės 7, 8, 9 skiltis.
17. 10 lentelės 10 skiltyje įrašomas bendras rizikos lygis, kuris gaunamas sudėjus R1, R2 ir R3 reikšmes.
Rizikos lygio (R) nustatymas9 lentelė
Galimo pavojaus tikimybė
5 žalia – priimtina rizika4 geltona – vidutinė rizika3 oranžinė – didelė rizika2 raudona – labai didelė rizika1
1 2 3 4 5Galimi padariniai (poveikis)
75
Galimų pavojų rizikos įvertinimas
10 lentelė
Eil. Nr. Galimas pavojus
Galimo pavojaus tikimybės
(T) įvertinimas
balais
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas
Bendras rizikos lygis
(R)R=R1+ R2+R3
Galimi padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir
sveikatai (P1)
Galimi padariniai (poveikis) turtui ir
aplinkai (P2)
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo (veiklos)
sąlygoms (P3)
Galimo pavojaus rizikos gyventojų
gyvybei ir sveikatai lygis (R1) R1=TxP1
Galimo pavojaus
rizikos turtui ir aplinkai lygis
(R2) R2=TxP2
Galimo pavojaus rizikos
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms lygis (R3) R3=TxP3
1. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 3 3 2 3 9Didelė
6Vidutinė
9Didelė 24
2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija 4 2 1 4 8
Vidutinė4
Priimtina16
Labai didelė 28
3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 3 2 2 3 6Vidutinė
6Vidutinė
9Didelė 21
4. Gyvūnų ligos 1 1 1 1 1Priimtina
1Vidutinė
1Priimtina 3
5. Augalų ligos 1 1 1 1 1Priimtina
1Priimtina
1Priimtina 3
6 Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 1 1 1 1 1
Priimtina1
Priimtina1
Priimtina 3
7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 1 4 4 4 4
Vidutinė4
Vidutinė4
Vidutinė 12
8. Vabzdžių antplūdis 2 1 1 1 2Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 6
9. Geologinis reiškinys 1 1 2 2 1Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 5
10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 1 2 3 3 2
Priimtina3
Priimtina3
Priimtina 8
11. Gaisrai atvirosiose teritorijose 5 2 2 1 10Didelė
10Didelė
5Vidutinė 25
76
Eil. Nr. Galimas pavojus
Galimo pavojaus tikimybės
(T) įvertinimas
balais
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas
Bendras rizikos lygis
(R)R=R1+ R2+R3
Galimi padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir
sveikatai (P1)
Galimi padariniai (poveikis) turtui ir
aplinkai (P2)
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo (veiklos)
sąlygoms (P3)
Galimo pavojaus rizikos gyventojų
gyvybei ir sveikatai lygis (R1) R1=TxP1
Galimo pavojaus
rizikos turtui ir aplinkai lygis
(R2) R2=TxP2
Galimo pavojaus rizikos
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms lygis (R3) R3=TxP3
12. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 5 3 2 2 15Labai didelė
10Didelė
10Didelė 35
13. Kelių transporto avarijos 4 1 1 1 4Priimtina
4Priimtina
4Priimtina 12
14.
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
1 2 3 1 2Priimtina
3Priimtina
1Priimtina 6
15. Pastatų, statinių griuvimai 1 2 3 3 2Priimtina
3Priimtina
3Priimtina 8
16. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 5 1 1 3 5
Vidutinė5
Vidutinė15
Labai didelė 25
17. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 4 1 1 1 4
Priimtina4
Priimtina4
Priimtina 12
18. Dujų tiekimo sutrikimas 2 1 1 1 2Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 6
19. Oro tarša 2 1 1 1 2Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 6
20. Vandens tarša 3 1 1 1 3Priimtina
3Priimtina
3Priimtina 9
21. Maisto tarša 2 1 1 1 2Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 6
22. Dirvožemio, grunto tarša 3 1 1 1 3Priimtina
3Priimtina
3Priimtina 9
77
Eil. Nr. Galimas pavojus
Galimo pavojaus tikimybės
(T) įvertinimas
balais
Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas
Bendras rizikos lygis
(R)R=R1+ R2+R3
Galimi padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir
sveikatai (P1)
Galimi padariniai (poveikis) turtui ir
aplinkai (P2)
Galimi padariniai (poveikis)
būtiniausioms gyvenimo (veiklos)
sąlygoms (P3)
Galimo pavojaus rizikos gyventojų
gyvybei ir sveikatai lygis (R1) R1=TxP1
Galimo pavojaus
rizikos turtui ir aplinkai lygis
(R2) R2=TxP2
Galimo pavojaus rizikos
būtiniausioms gyvenimo
(veiklos) sąlygoms lygis (R3) R3=TxP3
23. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 4 2 2 2 8
Vidutinė8
Vidutinė8
Vidutinė 24
24. Radiacinė avarija 2 2 3 3 4Vidutinė
6Vidutinė
6Vidutinė 16
25. Naftos produktų išsiliejimas 1 1 2 1 1Priimtina
2Priimtina
2Priimtina 4
26. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 1 3 1 3 3
Priimtina1
Priimtina3
Priimtina 7
27. Pavojingas radinys 4 1 1 1 4Priimtina
4Priimtina
4Priimtina 12
28. Karinė ataka, maištas, sukilimas 1 3 3 3 3Priimtina
3Priimtina
3Priimtina 9
29.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
1 3 3 3 3Priimtina
3Priimtina
3Priimtina 9
30. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 3 1 1 1 3
Priimtina3
Priimtina3
Priimtina 9
31. Masinis užsieniečių antplūdis 3 1 1 1 3Priimtina
3Priimtina
3Priimtina
9
32. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 3 1 1 1 3
Priimtina3
Priimtina3
Priimtina 9
33. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 3 1 1 1 3
Priimtina3
Priimtina3
Priimtina 9
78
18. Atlikus Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijos rizikos analizę, nustatomas savivaldybės galimų pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį:
11 lentelėEil. Nr.
Galimas pavojus Bendras rizikos balas
Labai didelės rizikos lygis
1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 35
2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija
28
3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 25
Didelės rizikos lygis
4. Gaisrai atvirose teritorijose 25
5. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 24
6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 21
Vidutinės rizikos lygis
7. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 24
8. Radiacinė avarija 16
9. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 12
10. Kelių transporto avarijos 12
Priimtinos rizikos lygis
11. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 12
12. Pavojingas radinys 12
13. Vandens tarša 9
14. Karinė ataka, maištas, sukilimas 9
15. Augalų ligos 1
16. Masinis užsieniečių antplūdis 9
17. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 9
18. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai
9
79
19. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 9
20. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 9
21. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 8
22. Pastatų, statinių griuvimai 8
23. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 7
24. Maisto tarša 6
25. Oro tarša 6
26. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 6
27. Dirvožemio, grunto tarša 6
28. Vabzdžių antplūdis 1
29. Dujų tiekimo sutrikimas 6
30. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai
6
31. Geologinis reiškinys 5
32. Naftos produktų išsiliejimas 4
33. Gyvūnų ligos 1
19. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plane numatomos labai didelės, didelės ir vidutinės rizikos mažinimo priemonės.
20. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomas labai didelės ir didelės rizikos valdymas.
_________________________________________
80
2 priedas
SAVIVALDYBĖJE IR GRETIMOSE SAVIVALDYBĖSE ESANČIŲ CIVILINĖS SAUGOS PAJĖGŲ KONTAKTAI
Pareigos Vardas ir pavardė Telefonas El. paštasDarbo MobilusisPANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Administracijos direktorius (ESK pirmininkas) Tomas Jukna (8 45) 50 13 60
Vyriausiasis specialistas civilinei saugai Justas Laurinavičius (8 45) 50 13 40 [email protected] specialistas civilinei saugai Kęstutis Klungis (8 45) 50 44 82 [email protected]
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖ
Administracijos direktorius Eugenijus Lunskis (8 45) 58 29 48(8 45) 58 29 96
Administracijos direktoriaus pavaduotoja (ESK pirmininkė) Rasa Sakalauskienė 8 45 58 29 54
Civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiasis specialistas Aivaras Valantiejus (8 45) 58 26 93 [email protected]
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Rimantas Pauža (8 450) 43 133Vyriausioji civilinės saugos specialistė Erika Kazlauskaitė (8 450) 42 100 [email protected]
KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Marius Mališauskas (8 459) 35 503Civilinės saugos vyriausiasis specialistas Nerijus Kručas (8 459) 35 493 nerijus.krucas @kupiskis.lt
PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Rimantas Užuotas (8 451) 54 133Vyriausiasis specialistas (civilinei saugai ir mobilizacijai) Linas Mainonis (8 451) 54 112 [email protected]
ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Valerijus Rancevas (8 458) 71 442Vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Raimundas Tūska (8 458) 71 433 [email protected]
81
Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybaViršininkas Algirdas Rudys (8 45) 50 33 20Viršininko pavaduotojas Arūnas Šniukšta (8 45) 50 33 21CSS vedėjas Vilius Grigaliūnas (8 45) 50 33 41CSS vyriausiasis specialistas Antanas Valantiejus (8 45) 50 33 78
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Viršininkas Vyriausiasis komisaras Egidijus Lapinskas
(8 45) 503 222, 581 185
Viršininko pavaduotojasVyresnysis komisaras Mindaugas Ambraziūnas
(8 45) 503 223
Viršininko pavaduotojas Komisaras Renaldas Žekonis (8 45) 503 225
Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
Viršininkas Vyresnysis komisaras Vidas Sabonis
(priimamasis)8 700 62910 8 700 62901
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
Direktorius Valdemaras Jakštas (8 45) 581401
Direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė (8 45) 581411
Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė (8 45) 508964
Panevėžio agentūros vedėjos pavaduotojas Giedrius Motiejauskas (8 45) 581471
VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“Direktorė Rūta Ramoškienė 8 679 28250
Panevėžio hidrometeorologijos stotis8 648 05485 [email protected]
UAB „Aukštaitijos vandenys“Generalinis direktorius Saulius Venckus (8 45) 586630
82
Avarinė tarnyba (8 45) 586626 8 699 37801AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)
Klientų aptarnavimas 1804 - dujos 1802 - elektraAB „Panevėžio specialus autotransportas“
Direktorius (8 45) 586663(8 45) 586663 [email protected]
UAB Panevėžio autobusų parkasGeneralinis direktorius Rimantas Petukauskas (8 45) 433232 [email protected] Remonto paslaugos
_____________________________________
83
3 priedas
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS NUOSTATAI, SUDĖTIS IR KONTAKTAI
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS NUOSTATAI
(ESK nuostatai patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-555)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK) nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1-110 ,,Dėl Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2010. Nr. 41-2009).
2. ESK nuostatuose reglamentuojama ESK sudėtis, tikslai, uždaviniai, funkcijos, teisės ir darbo organizavimo tvarka.
3. Pagrindinis ESK tikslas – pasirengti greitai ir efektyviai valdyti savivaldybės teritorijoje gresiančią ir (ar) susidariusią ekstremalią situaciją, šalinti jos padarinius savivaldybės teritorijoje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius.
4. ESK struktūra, sudėtis, nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
5. ESK priimti sprendimai privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir organizacijoms, visų nuosavybės formų ūkio subjektams, dalyvaujantiems likviduojant savivaldybės lygio ekstremalią situaciją ir šalinant jos padarinius.
II. ESK FUNKCIJOS
6. ESK vykdo šias funkcijas:6.1. ne rečiau kaip kartą per metus aptaria savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę,
vertina savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas;
6.2. svarsto Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;
6.3. svarsto Savivaldybės pavojingojo objekto išorės avarinį planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;
6.4. teikia siūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir atšaukimo Savivaldybės administracijos direktoriui;
6.5. teikia siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygių paskelbimo ir atšaukimo;
6.6. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl Savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovo skyrimo vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalią situaciją ir šalinant jos padarinius;
6.7. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos, kurioje gali kilti pavojus gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei;
84
6.8. priima kitus sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliai situacijai valdyti;
6.9. teikia informaciją visuomenei apie savivaldybei gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją, padarinių šalinimą, vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;
6.10. atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremalios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD prie VRM) pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo;
6.11. teikia pasiūlymus PAGD prie VRM dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremalių situacijų metu;
6.12. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
II. ESK TEISĖS
7. Siekdama vykdyti pavestus uždavinius ir funkcijas, ESK turi teisę:7.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų ir ūkio subjektų
išsamią informaciją savivaldybės civilinės saugos parengties, pajėgų ir išteklių, įskaitant maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargas, klausimais;
7.2. priimti sprendimus dėl gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų organizavimo ir pavesti juos vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms organizacijoms ir ūkio subjektams;
7.3. prireikus kviestis Lietuvos ūkio ir mokslo specialistus pavojingųjų objektų ekspertizėms atlikti, avarijų, stichinių nelaimių, kitų ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbų vykdymo technologijoms patikslinti ir darbams vykdyti;
7.4. teikti Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl prašymo gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremalioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;
7.5. ekstremalių situacijų padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti panaudoti visas savivaldybės teritorijoje esančias pajėgas ir materialinius išteklius;
7.6. teisės aktų nustatyta tvarka prašyti leidimo panaudoti valstybės rezervo civilinės saugos priemones;
7.7. priimti sprendimus dėl ūkio subjektų ir kitų organizacijų, įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo neatidėliotinais atvejais;
7.8. priimti sprendimus dėl gyventojų pasitelkimo atlikti privalomus darbus, būtinus ekstremaliai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.
IV. ESK DARBO ORGANIZAVIMAS
8. ESK darbui vadovauja pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius, kai jo nėra
– Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas arba kitas ESK narys pirmininko pavedimu.
9. ESK pirmininkas, savivaldybėje gresiant ekstremaliai situacijai ar jai susidarius, sušaukia posėdžius ir organizuoja ESK darbą. ESK nariai darbo metu turi susirinkti nedelsdami, ne darbo metu – kaip galima greičiau pagal galimybes.
10. ESK pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį sušaukia ESK posėdį. Posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai ESK narių.
11. ESK sprendimai priimami dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas ESK pirmininko, o jo nesant – ESK vadovaujančiojo balsas.
85
12. ESK sprendimai įforminami posėdžių protokolais, juos pasirašo pirmininkas ir sekretorius.
13. Jeigu ESK narys negali dalyvauti posėdyje, jame gali dalyvauti kitas ESK narį delegavusios institucijos įgaliotas atstovas.
14. Į ESK posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys.15. ESK pirmininkas:15.1. vadovauja ESK darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;15.2. šaukia planinius ir neeilinius posėdžius, tvirtina jų darbotvarkes;15.3. kontroliuoja, kaip ESK operacijų centras vykdo ESK sprendimus;15.4. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.16. ESK priimtų sprendimų dėl ekstremalių situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo,
gyventojų ir turto gelbėjimo įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ESK operacijų centras.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 17. ESK posėdžių protokolai saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir
archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS SUDĖTIS IR KONTAKTAI
1. Tomas Jukna
Savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas
8 45 501360
2. Sandra Jakštienė
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininko pavaduotoja
8 45 501345
3. Justas Laurinavičius
Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai, Ekstremaliųjų situacijų komisijos koordinatorius
8 45 501340
4. Rita Bytautaitė E. plėtros skyriaus vedėja 8 45 501303
5. Mindaugas BurbaSavivaldybės administracijos Sveikatos poskyrio vedėjas
8 45 501 203
86
6. Asta Sarapienė
Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė
8 45 501 348
7. Arvydas Šatas
Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas
8 45 501 318
8. Dainius Šipelis
Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas
8 45 501 373
9. Rūta Taučikienė
Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė
8 45 501 311
10. Mindaugas Ambraziūnas
Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas
8 45 503223
11. Petras Diksa AB ,,Panevėžio energija“ generalinis direktorius
8 45 501002
12. Ieva Jakupkaitė
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vyriausioji specialistė
8 45 581471
13. Egidijus Mikalajūnas
AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius
8 45 500911
14. Algirdas RudysPanevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas
8 45 503320
15. Saulius VenckusUAB ,,Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius
8 45 586632
87
16. Violeta
Juozapavičienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento direktoriaus pavaduotoja
8 45 468 821
88
4 priedas
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI, SUDĖTIS IR KONTAKTAI
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai reglamentuoja Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – Savivaldybės OC) tikslus, uždavinius, funkcijas, darbo organizavimo, sušaukimo tvarką.
2. Savivaldybės OC savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OC VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Pagrindiniai Savivaldybės OC veiklos tikslai – vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinti ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.
5. Savivaldybės OC uždaviniai:5.1. užtikrinti ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą;5.2. pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti ekstremaliojo įvykio ar
ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.6. Savivaldybės OC, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:6.1. pagal kompetenciją įgyvendina ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimus
ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais;6.2. pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie
įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą, numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;
6.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
6.4. keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;
6.5. organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo metu;
6.6. organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;
89
6.7. pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;
6.8. teikia ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;
6.9. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
III SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OC SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Savivaldybės OC sudaro koordinatorius ir nariai. Savivaldybės OC sudaromas iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, ūkio subjektų darbuotojų, civilinės saugos sistemos pajėgų atstovų, atsižvelgiant į konkrečios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą.
8. Savivaldybės OC koordinatorius:8.1. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės OC priskirtų uždavinių
vykdymą ir funkcijų atlikimą;8.2. pagal kompetenciją koordinuoja visų civilinės saugos sistemos pajėgų,
dalyvaujančių likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, veiksmus, iki paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kai nėra gelbėjimo darbų vadovo;
8.3. pagal kompetenciją teikia ekstremaliųjų situacijų komisijai, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti ir padariniams šalinti reikalingų priemonių ir veiksmų.
9. Savivaldybės OC koordinatorius pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui.
10. Savivaldybės OC nariai paskirstomi į grupes. Paskirti operacijų centro grupių vadovai pavaldūs Savivaldybės OC koordinatoriui. Savivaldybės OC sudaro šios grupės:
10.1. operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos; 10.2. informacijos valdymo, visuomenės informavimo;10.3. materialinio techninio aprūpinimo; 10.4. administravimo;10.5. elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo.11. Operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė:11.1. teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją pagal
atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto kompetenciją;11.2. prognozuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą, jos
padarinių pobūdį ir mastą, planuoja civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;11.3. įvertina susidariusią situaciją ir suderinusi su Savivaldybės OC koordinatoriumi
teikia ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;
11.4. organizuoja ir koordinuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą, evakavimą;
11.5. koordinuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ir veiksmus;
90
11.6. koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodama, vertindama ir prognozuodama įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą.
12. Informacijos valdymo, visuomenės informavimo grupė:12.1. organizuoja, analizuoja ir vertina informaciją ir duomenis apie įvykį,
ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją; 12.2. surinktą, išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar
ekstremaliąją situaciją, suderinusi su Savivaldybės OC koordinatoriumi, perduoda ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui;
12.3. perduoda ekstremaliųjų situacijų komisijos, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus ir kitą būtiną informaciją civilinės saugos sistemos pajėgoms ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams;
12.4. rengia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
12.5. organizuoja spaudos konferencijas;12.6. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo būdus.
13. Materialinio techninio aprūpinimo grupė:13.1. ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu organizuoja būtinų
materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;
13.2. organizuoja materialinių išteklių, reikalingų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms atkurti įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos metu, telkimą gyventojams.
14. Administravimo grupė:14.1 užtikrina Savivaldybės OC darbo vietų nuolatinį aprūpinimą darbui reikalingomis
priemonėmis;14.2. užtikrina Savivaldybės OC įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą;14.3. užtikrina Savivaldybės OC dokumentų įforminimą ir tvarkymą.15. Elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė:15.1. atsižvelgdama į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą ir
prognozę, planuoja Savivaldybės OC ryšių, duomenų perdavimo įrangos ir sistemų veiklą, užtikrina tinkamą Savivaldybės OC ryšių sistemų būklę;
15.2. užtikrina Savivaldybės OC elektroninės informacijos apsaugą;15.3. užtikrina turimų Savivaldybės OC informacinių sistemų darbą.16. Savivaldybės OC pagal kompetenciją vykdo kitus Savivaldybės OC
koordinatoriaus sprendimus, būtinus ekstremaliųjų situacijų komisijos ir (ar) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtiems sprendimams ir (ar) kitiems Savivaldybės OC uždaviniams įgyvendinti.
17. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Savivaldybėje nustatyta tvarka atliktos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės rezultatus, taip pat gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, gali sudaryti ir kitas grupes specifiniams klausimams spręsti, keisti Savivaldybės OC grupių vadovus, kurie neatlieka pavestų funkcijų.
18. Savivaldybės OC, atlikdamas nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų išsamią informaciją apie įvykį,
91
ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos sistemos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.
19. Savivaldybės OC pasirengimas valdyti ekstremaliąsias situacijas įvertinamas teisės aktų nustatyta tvarka per civilinės saugos pratybas.
IV SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OPERACIJŲ CENTRO SUŠAUKIMAS
IR VEIKLA
20. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Savivaldybės OC sušaukia:
20.1. gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai; 20.2. teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės
saugos sistemos parengties lygį; 20.3. per civilinės saugos pratybas.21. Atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą
ir pobūdį, taip pat Savivaldybės OC sušaukimo tikslus, Savivaldybės OC koordinatorius:21.1. gali inicijuoti viso Savivaldybės OC ar reikiamų Savivaldybės OC grupių arba
kai kurių Savivaldybės OC narių sušaukimą;21.2. gali kreiptis į kitas kompetentingas valstybės, Savivaldybės institucijas, įstaigas
ir ūkio subjektus su prašymu skirti atstovus, kurie padėtų užtikrinti Savivaldybės OC veiklą.22. Savivaldybės OC nariai pavaldūs Savivaldybės OC koordinatoriui.23. Savivaldybės OC nariai atlieka jiems pavestas funkcijas iš anksto įrengtose
Savivaldybės OC patalpose ir (ar) darbo vietose. Savivaldybės OC koordinatoriaus sprendimu Savivaldybės OC nariai gali dirbti slėptuvėse, kai būtina užtikrinti jų apsaugą nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos.
_____________________________
92
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO SUDĖTIS
Eil. Nr.
Pareigos Savivaldybės
OC
Vardas ir pavardė Pareigos Darbo
tel. Nr.Mob. tel.
Nr. El. pašto adresas
1.
Operacijų centro koordinatorius
Kęstutis Klungis
Savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas
8 45 504482
8 673 24558
OPERACINIO VERTINIMO IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS GRUPĖ
1. Grupės vadovas
Vilius Grigaliūnas
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas
8 45 503341
2. Grupės narys Rimantas Andrašiūnas
Hidrometeorologijos stoties viršininkas
8 45 594110
3. Grupės narys Vidmantas Baltramiejūnas
UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ eksploatacijos direktorius
8 45 586630
4. Grupės narys Eugenijus Vilčinskas
Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento direktorius
8 45 467963
5. Grupės narys Tomas Jaseliūnas
Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas
8 45 501314
6. Grupės narys Valdemaras Kontautas
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas
8 45 570225
7. Grupės narys Rūta Ramoškienė
VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorė
8 45 501597
8. Grupės narys Giedrius Motiejauskas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros viršininkas
8 45 581471
9. Grupės narys Rimantas Petukauskas
UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius
8 45 433232
10. Grupės narys Gintaras Petrauskas
UAB „Panevėžio gatvės“ direktorius
8 45 587068
93
Eil. Nr.
Pareigos Savivaldybės
OC
Vardas ir pavardė Pareigos Darbo
tel. Nr.Mob. tel.
Nr. El. pašto adresas
11. Grupės narys Gintautas Venskevičius
AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento Elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas
8 45 504665
12. Grupės narys Vytautas Vinslovas
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas
8 45 503010
13. Grupės narys Algirdas Žemaitaitis
Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas
8 45 501517
INFORMACIJOS VALDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO GRUPĖ
1. Grupės vadovas Audrius Rudys
Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos specialistas
8 45 504461
2. Grupės narys Loreta Kaškelienė
Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė
8 45 504467
ADMINISTRAVIMO IR MATERIALINIO APRŪPINIMO GRUPĖ
1. Grupės vadovas
Sonata Vizorienė
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus vedėja
8 45 501363
2. Grupės narys Valentas Bakšys
AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius
8 45 586663
3. Grupės narys Albertas Dragūnas
Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas
8 45 501333
4. Grupės narys Rūta Budrienė
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio vyriausioji ūkio reikalų specialistė
8 45 501349
94
Eil. Nr.
Pareigos Savivaldybės
OC
Vardas ir pavardė Pareigos Darbo
tel. Nr.Mob. tel.
Nr. El. pašto adresas
5. Grupės narys Vilmantas Lydeka
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio elektrikas-vairuotojas
8 45 501262
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ORGANIZAVIMO IR PALAIKYMO GRUPĖ
1. Grupės vadovas
Rolandas Kaupelis
Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus vyriausias kompiuterių inžinierius
8 45 501399
2. Grupės narys Mindaugas Matiukas
Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus vyresnysis kompiuterių inžinierius
8 45 501399
3. Grupės narys Irena Sabalienė
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio vyriausioji specialistė
8 45 504468
95
5 priedas
KEITIMOSI INFORMACIJA APIE ĮVYKĮ, EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ FORMOS
(Pirminio pranešimo apie susidariusią ekstremaliąją situaciją formos pavyzdys)
FORMA ES-1
PIRMINIS PRANEŠIMAS ____________________________________________________(susidariusi ekstremalioji situacija)
1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS
DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS
4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ, ESAMI IR GALIMI PAVOJAUS ŠALTINIAI
LAPŲ SKAIČIUS
5. Į EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VIETĄ IŠVYKUSIOS (DALYVAVUSIOS) CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS
6. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS6.1. KADA SUSIDARĖ
6.2. KUR SUSIDARĖ
6.3. KAS ĮVYKO
6.4. KAS PRANEŠĖ
6.5. PRIEŽASTYS
96
6.6. PROGNOZĖ
7. SUŽEISTŲJŲ SKAIČIUS8. ŽUVUSIŲJŲ SKAIČIUS 9. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
________________________________
(Pranešimo apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją formos pavyzdys)
FORMA ES-2
PRANEŠIMAS ______________________________________________________________(keitimasis informacija apie gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją)
1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS
DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS
3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS
4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)
LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS OPERACIJŲ VADOVAS
6. GELBĖJIMO DARBŲ VADOVAS
TEL. NR. TEL. NR.7. DALYVAUJANČIOS CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS (ŽMONĖS IR TECHNIKA)
8. IŠSAMUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS, KEITIMASIS INFORMACIJA
9. ATLIEKAMI GELBĖJIMO DARBAI 10. PADARYTA ŽALA IR PATIRTI NUOSTOLIAI
97
11. GYVENTOJŲ / DARBUOTOJŲ APSAUGOS ORGANIZAVIMAS
12. POREIKIAI, SIŪLYMAI, PASTABOS
13. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
________________________________
(Pranešimo apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą formos pavyzdys)
FORMA ES-3
PRANEŠIMAS ______________________________________________________________(padėtis pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius)
1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS
DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PADARINIŲ ŠALINIMO DARBŲ PABAIGA (TRUMPAS APRAŠYMAS)
4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)
LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS
6. ŽUVUSIEJI
7. SUŽEISTIEJI
98
8. KITA INFORMACIJA (VEIKSMAI, PADARYTA ŽALA, PATIRTI NUOSTOLIAI IR T. T.)
9. DALYVAVUSIOS CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS:
ŽMONĖS TECHNIKA
9.1. ................................... ...................................9.2. ................................... ...................................9.3. ................................... ...................................9.4. ................................... ...................................9.5. ................................... ...................................9.6. ................................... ...................................9.7. ................................... ...................................10. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
________________________________
99
6 priedas
PANEVĖŽIO MIESTO GYVENTOJŲ EVAKAVIMO IR PRIĖMIMO KOMISIJA
PATVIRTINTA Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-1336
Eil.
Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Telefonas
darbo
Mobilusis Elektroninio pašto adresas
1 2 3 5 7 8
1.
Justas Laurinavičius Savivaldybės administracijos vyriausiasis
specialistas, komisijos pirmininkas 504 482
2. Kazys RyliškisSavivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus inspektorius, komisijos veiklos koordinatorius
433 332
3. Renata Pocienė
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio gyvenamosios vietos deklaravimo specialistė
501 361
4. Ingrida Vaičikauskaitė
Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio gyvenamosios vietos
501 362
100
deklaravimo specialistė
5. Arvydas Šatas
Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas
501 318
6. Audronė Grainienė Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja 440 573
7. Dainius Šipelis Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas 501 373
8. Albertas DragūnasSavivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas
501 333
9. Bronislava Pliavgienė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė 503 027
10. Rimantas Petukauskas
UAB „Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius 433 232
11. Vytautas VinslovasPanevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas
503 010
101
7 priedas
KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ (PATALPŲ) SĄRAŠAS
Esamų patalpų (erdvių) savininkas, patalpų (erdvių) paskirtis ir vieta Patalpos (erdvės) charakteristikos
Eilė
s Nr.
Savininkas
(valstybės ar savivaldybės institucija, ūkio subjektas,
kitas juridinis ar fizinis asmuo)
Tiesioginė paskirtis Adresas
Savininko (įstaigos vadovo)
v., pavardė,
telefono Nr.
Tal
pa (ž
mon
ių sk
aiči
us)
Plot
as (m
2 )
Ben
dras
pat
alpų
skir
tų
apgy
vend
inim
ui p
lota
s (m
2 )
Pastabos
1 2 3 4 5 6 7 8
1. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Valgyklos salė
Respublikos g. 47,
R. Dambrauskas
46 14 21
494 420
167,70
154,62
742,32 Būklė patenkinama
2. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija
Sporto salė
Konferencijų salė
Smėlynės g. 29, A. Totilas
46 65 21
428 423,78
91,60
642,88 Būklė patenkinama
102
Choreografijos salė 127,5
3. Panevėžio „Minties“ gimnazija
Didžioji sporto salė
Mažoji sporto salė
Aktų salė
Kniaudiškių g. 40,
E. Samas
42 98 66
539 455
123
231
809 Būklė patenkinama
4. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija
Sporto salė
Choreografijos salė
Valgyklos salė
Vysk. K. Paltaroko g. 18,
G. Gailiūnienė
43 69 97
464 162
292
242
696 Būklė patenkinama
5. Panevėžio „Vilties“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Ramygalos g. 16,
D. Iljinienė
43 24 72
512 514,52
254,78
769,3 Būklė patenkinama
6. Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija
Sporto salė
Sporto žaidimų patalpa
Aktų salė
Valgyklos salė
Žvaigždžių g. 26 R. Glinskis
51 48 88
697 467,42
154,10
213
211,20
1045,72
Būklė patenkinama
7. Panevėžio „Aušros“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Vienybės a. 38 G. Gruzdienė
46 23 35
348 293
230
523 Būklė patenkinama
8. Panevėžio 5-oji gimnazija Sporto salė
Aktų salė
Danutės g. 12, D. Dapšauskienė
43 25 20
582 439,11
184,58
873,86 Būklė patenkinama
103
Valgyklos salė 250,17
9. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Valgyklos salė
Aukštaičių g. 1 V. Raišys
58 72 04
520 288,51 272,46
219,69
780,66 Būklė patenkinama
10. Panevėžio Rožyno progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Rožių g. 20 A. Adiklienė
8 640 19080
366 288
261
549 Būklė patenkinama
11. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Statybininkų g. 24,
A. Gedeikis51 78 85
480 449,16
271,36
720,52 Būklė patenkinama
12. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla
Sporto salė
Aktų salė
Dariaus ir Girėno g. 26
A. Paberžis52 62 64
473 450,76
258,82
709,58 Būklė patenkinama
13. Panevėžio „Žemynos“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Ramygalos g. 99 R. Grilauskas
58 75 06
559 643,80
195,84
839,64 Būklė patenkinama
14. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Salė
Vasario 16-osios g. 40,
V. Dziuričienė58 28 89
563 456,77
255,65
132,20
844,62 Būklė patenkinama
15. Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Klaipėdos g. 138,
J. Knizikevičius
52 77 17
487 470,38
261,09
731,47 Būklė patenkinama
104
16. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazija
Sporto salė
Aktų salė
Kniaudiškių g. 67
Z. Stripeikienė
44 73 31
551 449,80
377, 07
826,87 Būklė patenkinama
17. Panevėžio pradinė mokykla Aktų salė Ukmergės g. 34 R. Charisova
57 25 75
119 179,23 179,23 Būklė patenkinama
18. Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla
Sporto salė
Aktų salė
Beržų g. 37 S. Ambrazaitis
58 72 94
470 460
245
705 Būklė patenkinama
19. Panevėžio Senvagės progimnazija
Sporto salė
Sporto salė
Aktų salė
Liepų al. 2 K. Armonavičius
58 23 35
592 501,29
227,43
160,11
888,83 Būklė patenkinama
20. Panevėžio dailės mokykla Aktų salė Ramygalos g. 16A
V. Tallat-Kelpša
57 87 07
112 168 168 Būklė patenkinama
21. Panevėžio muzikos mokykla Mažoji salė
Choro klasė
Choreografijos salė I
Choreografijos salė II
Didžioji salė
Vilniaus g. 2 G. Vilys
58 74 01
330 50.38
64,67
135,08
101,29
144,59
496,01 Būklė patenkinama
22. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
Mankštos salė
Salė
Parko g. 19 D. Kriščiūnienė
51 73 00, 51 73 11
180 182,98
88,18
271,16 Būklė patenkinama
105
23. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija
Aktų salė Nemuno g. 8 E. Kriščiūnaitė
58 65 79
184 276,74 276,74 Būklė patenkinama
24. Panevėžio moksleivių namai Aktų salė Parko g. 79 R. Juzėnienė
51 60 01
64 96,96 96,96 Būklė patenkinama
25. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla
Sporto salė
Aktų salė
Klaipėdos g. 146
T. Anilionis
58 70 80
307 263,18
198,59
461,77 Būklė patenkinama
26. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla
Sporto salė Aldonos g. 4 T. Anilionis
58 70 80
20 30,78 30,78 Būklė patenkinama
27. Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcis centras
Sporto salė Algirdo g. 31 P. Leikauskas
58 25 93
48 72,71 72,71 Būklė patenkinama
28. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras
Aktų salė
Sporto salė
Šiaulių g. 60 M. Libikas
43 95 75
258 204
183
387 Būklė patenkinama
29. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras
Aktų salė
Sporto salė
Staniūnų g. 68 B. Sadula58 71 38
349 255,07
269,68
542,75 Būklė patenkinama
30. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras
Aktų salė
Sporto salė
Pilėnų g. 35 B. Sadula
58 71 38
390 288,40
298,02
586,42 Būklė patenkinama
31. Kauno technologijos universiteto Panevėžio
Aktų salė Klaipėdos g. 3 D. Žostautienė 888 223 1333 Būklė
106
technologijų ir verslo fakultetas
Sporto salė
117 (amfiteatrinė) auditorija
118 (amfiteatrinė) auditorija
104 laboratorija
113 laboratorija
310 auditorija
51 01 57 447
104
186
110
113
150
patenkinama
32. Panevėžio lopšelis-darželis „Pušynėlis“
Aktų salė
Metodinės veiklos kabinetas
Alyvų g. 31A R. Blauzdienė
57 71 63
71 74,41
32,09
106,5 Būklė patenkinama
33. Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“
Aktų salė Palangos g. 28 K. Žaltauskienė
46 85 63
54 82,45 82,45 Būklė patenkinama
34. Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“
Aktų salė Statybininkų g. 9
V. Samulionienė
44 17 56
61 91,72 91,72 Būklė patenkinama
35. Panevėžio lopšelis-darželis „Žibutė“
Salė
Grupių salės
Miegamosios patalpos
Pušaloto g. 26 Direktorius
46 45 30
650 49,86
728
198
975,86 Būklė patenkinama
36. Panevėžio lopšelis-darželis Salė Žvaigždžių g. 24 E. Tinkūnienė 62 93,25 93,25 Būklė
107
„Vyturėlis“ 44 06 63 patenkinama
37. Panevėžio lopšelis- darželis „Gintarėlis“
Aktu salė
Miegamosios patalpos
Katedros g. 11 K. Brinklienė43 10 67
88 75
58,13
133,13 Būklė patenkinama
38. Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“
Aktų salė
Sporto salė
Kanklių g. 8 B. Laureckienė46 23 50
83 76,31
49,46
125,77 Būklė patenkinama
39. Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvinas“
Salė Kauno g. 38 Z. Pauliukonienė
50 88 02
48 73 73 Būklė patenkinama
40. Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“
Aktų salė Sirupio g. 32 V. Klyvienė
43 62 77
39 59,85 59,85 Būklė patenkinama
41. Panevėžio lopšelis-darželis „Kastytis“
Salė Nemuno g. 5 S. Šešeikienė
43 21 32
41 61,90 61,90
42. Panevėžio lopšelis-darželis „Varpelis“
Salė Sirupio g. 8 D. Strazdienė
43 11 96
47 71,28 71,28 Būklė patenkinama
43. Panevėžio lopšelis-darželis „Kregždutė“
Salė D. Poškos g. 29 Direktorius46 0197
66 100 100 Būklė patenkinama
44. Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“
Aktų salė
Sporto salė
Sirupio g. 55 D. Valionienė
43 75 79
103 82,96
73,03
155,99 Būklė patenkinama
45. Panevėžio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
Salė Statybininkų g. 17
A Morkūnienė50 8616
61 92,27 92,27 Būklė patenkinama
108
46. Panevėžio lopšelis-darželis „Riešutėlis“
Aktų salė
Sporto salė
Metodinis kabinetas
Parko g. 17 V. Kaupelienė
44 12 80
127 62,11
64,54
64,75
191,4 Būklė patenkinama
47. Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“, I korpusas
Aktų salė
Sporto salė
Žemaičių g. 23 J. Ožekauskienė
43 30 85
90 72,75
63,54
136,29 Būklė patenkinama
48. Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“, II korpusas
Aktų salė
Sporto salė
Žemaičių g. 18 J. Ožekauskienė
43 30 85
95 81,26
62,41
143,67 Būklė patenkinama
49. Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“
Aktų salė Parko g. 49, J. Lekštienė
44 15 92
49 74,44 74,44 Būklė patenkinama
50. Panevėžio lopšelis-darželis „Dobilas“
Aktų salė J. Bielinio g. 16A
V. Barauskienė
43 33 56
48 73,18 73,18 Būklė patenkinama
51. Panevėžio lopšelis-darželis „Vaivorykštė“
Aktų salė
Sporto salė
J. Tilvyčio g. 12 I. Padkauskienė
43 38 75
92 71,99
66,64
138,63 Būklė patenkinama
52. Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis
Aktų salė
Sporto salė
Vilties g. 18A Dalia Pakėnienė
46 59 47
74 63,5
47,85
111,35 Būklė patenkinama
53. Panevėžio lopšelis-darželis „Vaikystė“
Sandėlis
Aktų salė
Gedimino g. 4 V. Dorošenkienė
43 35 66
82 53,03 70,11
123,14 Būklė patenkinama
54. Panevėžio lopšelis-darželis „Papartis“
Salė Dariaus ir Girėno g. 41
Direktorius 48 73,19 73,19 Būklė
109
51 72 91 patenkinama
55. Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvitis“
Sporto salė Dainavos g. 13 Direktorius
43 13 65
45 68,55 68,55 Būklė patenkinama
56. Panevėžio lopšelis-darželis „Puriena“
Grupių patalpos
Miegamosios patalpos
Aktų salė
Kniaudiškių g. 57
Z. Kuncienė
42 92 86
804 548,69
550,38
108
1207,07
Būklė patenkinama
57. Panevėžio lopšelis-darželis „Voveraitė“
Aktų salė
Sporto salė
Metodinis kabinetas
Aukštaičių g. 48 I. Dirsienė
43 33 52
114 76,35
48,26
46,96
171,57 Būklė patenkinama
58. Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“
Salė Alyvų g. 3 R. Mikalauskienė
57 50 01
54 81 81 Būklė patenkinama
59. Panevėžio lopšelis-darželis „Taika“
Aktų salė
Sporto salė
Valgyklos salė
Dariaus ir Girėno g. 17
Direktorius
52 68 85
114 68,82
60,64
41,93
171,39 Būklė patenkinama
60. Panevėžio lopšelis-darželis „Diemedis“
Aktų salė
Sporto salė
Molainių g. 6 A. Radžiūnienė
42 02 94
139 120
89,36
209,36 Būklė patenkinama
61. Panevėžio regos centras „Linelis“
Aktų salė
Sporto salė
Ukmergės g. 35 V. Janikūnienė
43 79 39
75 58,21
55,37
113,58 Būklė patenkinama
110
62. Panevėžio autobusų stotis Laukimo salė Savanorių a. 5 R. Petukauskas
43 32 32
106 159,88 159,88 Būklė patenkinama
63. Panevėžio geležinkelio stotis Laukimo salė
Laukimo salė
S. Kerbedžio g. 9
Viršininkas
40 12 00
151 130,83
96,8
227,63 Patalpa išnuomota UAB „Motosportas“
kontaktinis tel. 860197705
Patalpa išnuomota UAB „Revostar“ kontaktinis tel. 863693189
64. Panevėžio muzikinis teatras Salė Nepriklausomy-bės a. 8
V. Kapučinskas 58 46 70
245 368,85 368,85 Būklė patenkinama
65. Panevėžio kolegija
Sporto salė
Aktų salė
Laisvės a. 23 G. Sargūnas,
46 03 23
466 523,28
176,15
699,43 Būklė patenkinama
66. Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai
Didžioji salė
Mažoji salė
Kranto g. 28 S. Myškienė 46 06 35
866 1300 1300 Būklė patenkinama
67. Panevėžio teatras „Menas“ Salė Vasario 16-osios g. 19
K. Vaičiulis 50 88 63,
124 187,11 187,11 Būklė patenkinama
68. J. Miltinio dramos teatras Žiūrovų salė Laisvės a. 5 L. Zaikauskas 996 841,61 1494,71
Būklė patenkinama
111
Fojė
Mažoji salė
Konferencijų salė
58 45 99 390,75
205,63
56,72
69. Kino centras „Garsas“ Didžioji salė
Mažoji salė
Respublikos g. 40
G. Pučinskienė
46 78 06
1333 2000 2000 Būklė patenkinama
70. Krepšinio sporto salė Sporto salė Beržų g. 48 S. Raziūnas
46 56 93
334 502 502 Būklė patenkinama
71. V. Variakojo sporto kompleksas
Salė Elektros g. 11 S. Raziūnas
46 56 93
200 302 302 Būklė patenkinama
72. Šermukšnių sporto salė Sporto salė Šermukšnių g. 31
D. Butkus
46 29 33
550 826 826 Būklė patenkinama
73. KKSC rankinio salė Sporto salė Durpyno g. 3 S. Raziūnas
46 56 93
917 1376 1376 Būklė patenkinama
74. „Aukštaitijos“ sporto kompleksas
Didžioji sporto salė Mažoji sporto salė
A. Jakšto g. 1 S. Raziūnas
46 56 93
739 687
422
1109 Būklė patenkinama
75. KKSC lengvosios atletikos maniežas
Sporto salė Liepų al. 4 S. Raziūnas
46 56 93
3572 5358 5358 Būklė patenkinama
112
76. Nevėžio sporto kompleksas Sporto salė
Aktų salė
Valgyklos salė
Taikos al. 11 S. Raziūnas
46 56 93
735 623
275
205
1103 Būklė patenkinama
77. „Cido“ arena Sporto salė Parko g. 12 T. Inčikas 44 02 52
11081 16621.6
16621,6
Būklė patenkinama
78. „Impuls“ pramogų centras Salė (holas)
Treniruoklių salė
I treniruočių salė
II treniruočių salė
Parko g. 14 V. Marcinkevičienė8 686 66734
901 300
714
220
118
1352 Būklė patenkinama
79. Bokso salė Sporto salė Naujamiesčio g. 45
S. Raziūnas
46 56 93
95 143 143 Būklė patenkinama
IŠ VISO: 39309 59023,79
59023,79
8 priedas
113
GYVENTOJŲ EVAKAVIMO MARŠRUTŲ SCHEMA
Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo
kryptį, Savivaldybės administracijos direktorius parenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos savivaldybės gyventojų
surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.
9 priedas114
GYVENTOJAMS EVAKUOTI EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS NUMATYTAS TRANSPORTO KIEKIS IR GALIMAS VEŽTI GYVENTOJŲ SKAIČIUS
AUTOBUSAI Panevėžio miesto savivaldybė
Eil. Nr. Įmonės pavadinimas Adresas
Atstovas ryšiams (vardas ir pavardė, pareigos,
ryšio duomenys)
Transporto priemonės modelis
Transporto priemonių skaičius
Keleivių vietų skaičius autobuse
1. UAB „Panevėžio autobusų parkas“
J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžys
tel. 8 45 43 32 848 615 92614
BOVA FHDNEOPLAN
N116DAF SB
3000MAN A03
IVECO DAILY
OTOKAR Navigo Mega
68 4949
49
49
19
35
2. UAB „AUTREGA“ Klaipėdos g. 106-35, LT-37380 Panevėžys
Regina Stokienė, užsakymų priėmimas
Tel. 8 600 20784El. p.
Neoplan 116
Mercedes-Benz Sprinter
315CDI
K-SETRA 215
1
2
1
49
16
49
3 UAB „Evalaistė“ Statybininkų g. 3-4, LT-37358 Panevėžys
Valdas PilipavičiusTel. 8 606 12311
Neoplan 116 4 50
115
El. p. [email protected]
MB-416
MB-312
Opel Vivaro
17
17
8
4. UAB „Autovera“ J. Janonio g. 13 V. JanušauskasTel. +370 45 581847
Neoplan N 316
Neoplan N 116
Neoplan N 116
Setra S215 HD
4 49
49
49
35
5. UAB „Važiuok su Bronium“ Saulės al. 18, 37452 Panevėžys
Bronius Baranauskas, direktorius
Tel. 8 685 74 638 El. p.
Volvo B12M
Temsa
Opel Movano
Fiat Ducato
Fiat Ducato
5 52
28
17
15
9Iš viso: 85 Iki 2900
116
10 priedas
GYVENTOJŲ SURINKIMO PUNKTŲ ĮKŪRIMO VIETOS
Eil. Nr.
Marš-ruto Nr.
Maršruto kryptis
Surinkimo punktas Adresas Vadovo vardas ir pavardė
Kontaktiniai duomenys
Pastabos
1 2 3 4 5 6 7 81. M-1 Bernatoniai VĮ ,,Regitra“ Panevėžio
skyriusPramonės g. 12 Raimundas
KireikisTel.: 8 700 55151, 8 41 596351,8 45 513911
2. M-2 Piniava Vytauto Žemkalnio gimnazija
Smėlynės g. 29 Artūras Totilas Tel.: 8 685 62694,466521
3. M-3 Paliūniškis Aikštelė prie AB „Energijos skirstymo operatorius“
Tinklų g. 5 Egidijus Mikalajunas
Tel.: 8 699 07811,504650
4. M-4 Trakiškis Aikštelė prie AB „Energijos skirstymo operatorius“
Tinklų g. 5 Egidijus Mikalajunas
Tel.: 8 699 07811,504650
5. M-5 Velžys „Skaistakalnio“ pagrindinė mokykla
Beržų g. 37 Stanislovas Ambrazaitis
Tel.: 8 699 84522, 587287
6. M-6 Šilagalys Panevėžio ,,Žemynos“ progimnazija
Ramygalos g. 99 RomualdasGrilauskas
Tel.: 8 687 55920, 587506
7. M-7 Upytė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas
Nemuno g. 33 Daiva Žostautienė
Tel. 510157 [email protected]
8. M-8 Berčiūnai Alfonso Lipniūno progimnazija
Klaipėdos g. 138
Vilma Petrulevičienė
Tel.: 8 640 93301, 514888
Gyventojų surinkimo paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti jų tolesnį evakavimą.
117
11 priedas
SAVIVALDYBĖS ŽEMĖLAPIS
118
12 priedas
SAVIVALDYBĖJE ESANČIOS KULTŪROS VERTYBĖS, PAŽYMĖTOS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS
VERTYBIŲ REGISTRO INTERNETO TINKLALAPYJE
Statinių kompleksai
1. Kapinių vartų ansamblis. G3K; UK 21268. Apvaizdos takas. Architektūrinė, istorinė vertė.
Pastatytas 1885 m.
1.1. Apvaizdos tako pietų vartai. L1435K23; UK 21842. Neobarokinių formų istorizmo laikotarpis.
1.2. Apvaizdos tako šiaurės vartai. L1435K24; UK 21843. Neobarokinių formų istorizmo
laikotarpis.
2. Cukraus fabriko statinių kompleksas. 24621. Įmonių g. 22. Architektūrinė, istorinė vertė.
Pastatytas 1940 m. Arch. A. Funkas, A. Manomaitis.
2.1. Gamybinis korpusas. 24622.
2.2. Katilinė su kaminu. 24623.
2.3. Dirbtuvės. 24624.
2.4. Sandėlis. 24625.
2.5. Medžiagų sandėlis. 24626.
2.6. Administracinis pastatas. 24627.
2.7. Gyvenamasis namas. 24628.
2.8. Valgykla. 24630.
2.9. Laboratorija. 24631.
3. Panevėžio konservų fabriko pastatų kompleksas. 20896. Kranto g. 12, 15, 15A. Architektūrinė,
istorinė vertė. Pastatytas 1880 m., XX a. pr. rekonstruotas.
3.1. Gamybinis pastatas. 24632.
3.2. Sarginė. 24633.
3.3. Pirmas namas. 24634.
3.4. Antras namas. 24635.
3.5. Pirmas ūkinis pastatas. 24636.
3.6. Antras ūkinis pastatas. 24637.
3.7. Trečias ūkinis pastatas. 24638.
3.8. Administracinis pastatas. 24639.
3.9. Sandėlis. 24640.119
3.10. Tvora. 32177.
4. Panevėžio siaurojo geležinkelio kompleksas. 21898. Istorinė, techninė, technologinė,
architektūrinė, kraštovaizdinė vertė. Pastatytas XIX a. pab.–XX a. 3–5 d.
4.1. Panevėžio–Biržų ruožas. 21899.
4.2. Panevėžio stoties depo pastatas. 21930.
4.3. Panevėžio stoties prekių sandėlis. 21931.
4.4. Panevėžio stoties viadukas. 21954.
4.5. Panevėžio stoties semaforas. 21932.
4.6. Panevėžio stoties transformatorinė. 32993.
4.7. Panevėžio stoties katilinė. 32994.
4.8. Panevėžio stoties budėtojų pastatas. 32995.
4.9. Panevėžio stoties techninės priežiūros pastatas. 32996.
4.10. Panevėžio stoties administracinis pastatas. 33001.
5. Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas. 32770. Staniūnų g. 1. Architektūrinė vertė.
Pastatytas XIX a. II p.–XX a. I p.
5.1. Administracinis pastatas. 33040.
5.2. Gamybinis pastatas. 33041.
5.3. Sandėlis. 33042.
5.4. Transformatorinė. 33043.
6. A. T. Moigio namų kompleksas. 30369. Vasario 16-osios g. 23, 25A. Architektūrinė, istorinė
vertė. Pastatytas 1895 m., rekonstruotas 1961 m.
6.1. Pirmasis namas. 10760.
6.2. Antrasis namas. 16968.
6.3. Trečiasis namas. 30370.
7. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių kompleksas. 34604. Smėlynės g. 10.
Architektūrinė, sakralinė, memorialinė vertė. Pastatytas 1877–1885 m. Istorizmo stilistika.
Architektas U. Golinevičius.
7.1. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 4706.
7.2. Šventoriaus tvora su vartais. 34605.
7.3. Antkapinis paminklas. 34608.
7.4. Antkapis. 34609.
7.5. Paminklinė skulptūra Šv. Aloyzas Gonzaga. 34606.
7.6. Pavlovičių antkapinis paminklas. 34607.
120
8. Panevėžio kalėjimo pastatų kompleksas. 36135. P. Puzino g. 12. Architektūrinė, istorinė vertė.
Pastatytas 1893 m., rekonstruotas XX a. pr. ir XX a. vid., remontuotas XX a. 9-ame dešimtmetyje.
8.1. Administracinis pastatas. 36138.
8.2. Kalėjimas. 36137.
9. Burmistro Tado Chodakausko pastatų kompleksas. 36140. Vasario 16-osios g. 22.
Architektūrinė, istorinė vertė. Pastatytas 1927 m.
9.1. Namas. 36141.
9.2. Ūkinis pastatas. 36142.
10. Panevėžio NKVD-MVD-MGB būstinės pastatas ir sovietinio teroro aukų kapai. 32504. A.
Smetonos g. 30 / Vasario 16-osios g. Architektūrinė, memorialinė, istorinė vertė.
10.1. Būstinės pastatas. 32506.
10.2. Sovietinio teroro aukų kapai. 32505.
11. Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, kompleksas.
11409. Apvaizdos takas. Architektūrinė, istorinė, dailės, memorialinė vertė. Įsteigtos XIX a. I p.,
praplėstos XIX a. pab. ir XX a. I p.
11.1. Kapo antkapis. 27560.
11.2. Senosios kapinės. 27556.
11.3. Evangelikų liuteronų koplyčia. 27557.
11.4. Antkapis I. 27558.
11.5. Antkapis II. 27559.
11.6. Antkapis III. 27561.
11.7. Verutės Butėnienės antkapis. 12059.
11.8. Muziko Juozapo Gudavičiaus kapas. 16965.
11.9. Hokušų šeimos antkapinis paminklas. 27562.
11.10. Jokubonių šeimos antkapis. 7638.
11.11. Lietuvos kario Jurgio Kaminsko kapas. 27563.
11.12. Lietuvos kario Ado (Tado) Kiaušaičio kapas. 27564.
11.13. Lietuvos kario Jono Lelio ir kalbininko Antano Lelio (Lalio) kapas. 10762.
11.14. Liudvikos Leitezeruvnos antkapis. 27566.
11.15. Lietuvos kario kapas. 27567.
11.16. Onos ir Kaliksto Mickevičių antkapis. 27568.
11.17. Knygnešio Jono Moigio kapas. 27569.
11.18. Lietuvos kario Mykolo (Miko) Rasiulio kapas. 27570.
11.19. Kalisto ir Vaclovo Renicerių antkapinis paminklas. 27571.121
11.20. Lietuvos kario Mykolo Ruževičiaus kapas. 27572.
11.21. Lietuvos kario Jono Vainausko kapas. 27573.
11.22. Šv. Zitos draugijos narių antkapis. 27574.
11.23. Apvaizdos tako pietų vartai. 21842.
11.24. Apvaizdos tako šiaurės vartai. 21843.
11.25. 1863 m. sukilimo dalyvio Vladislovo ir geologo Česlovo Chmielevskių kapas. 2170.
11.26. Kunigo, visuomenės veikėjo Jono Karbausko-Maišinio kapas. 12055.
11.27. Knygnešio Jokūbo Varaičio-Varevičiaus, Voveriūno kapas. 12052.
11.28. Antkapinis kryžius. 37118.
11.29. Antkapinis paminklas I. 37124.
11.30. Antkapinis paminklas II. 37125.
11.31. Dubevčų šeimos antkapinis paminklas. 37126.
11.32. Brygidos Kasperovičovos ir Leonildos Dovgialovos kapo rūsys. 37120.
11.33. Peter Leo Konigstadter antkapis. 37127.
11.34. Stefanijos Šukšinos-Mingaylovos ir Onos Daugelienės sarkofagas. 37123.
Statiniai
1. Pastatas. 10763. Laisvės a. 1. Pastatytas 1888–1894 m. 1897 m. gyveno ir dirbo poetai Janis
Rainis (Janis Pliekšanis 1865–1929) ir Aspazija (Elza Rozenberga-Pliekšanė 1865–1943)
Architektūrinė, istorinė vertė.
2. Pastatas. 10771. Respublikos g. 77. Pastatytas 1891 m. 1913–1924 m. buvo miesto salė, 1924–
1940 m – Šaulių namas, 1940–1967 m. veikė Dramos teatras. Istorinė vertė.
3. Namas. 10768. Ramygalos g. 41A. Pastatytas 1903 m. 1904–1912 ir 1918–1920 m. gyveno
medicinos mokslų daktaras, profesorius, akademikas Vladas Kuzma (1892–1942). Istorinė vertė.
4. Namas. 12056. Smėlynės g. 97. Pastatytas 1875 m. 1905–1932 m. gyveno knygnešys Juozas
Milašiūnas (1852–1932). Istorinė vertė.
5. Namas. 16779. Smetonos g. 4. Pastatytas 1932 m. 1958–1984 m. gyveno kompozitorius,
pedagogas, choro dirigentas Mykolas Karka (1892–1985), 1980–1991 m. gyveno aktorius,
režisierius Gediminas Karka (1922–1991). Istorinė vertė.
6. Namas. 10773. Velžio kelias 21. Pastatytas 1922 m. 1926–1941 m. gyveno rašytojas publicistas
Konstantinas Jasiukaitis (1882–1941). Istorinė vertė.
7. Pastatas. 22812. S. Kerbedžio g. 16. Pastatytas 1937 m. 1937–1944 m. buvo Geležinkelių
valdybos Panevėžio geležinkelio stoties administracinis pastatas, 1944–1959 m. veikė NKGB-
122
MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris. Čia kalino, kankino ir žudė
rezistentus, jų ryšininkus ir rėmėjus. Istorinė vertė.
8. V. Žemkalnio gimnazija. 10761. Smėlynės g. 29. Pastatyta 1932 m. 1934–1936 m. dirbo poetė
Salomėja Nėris (1904–1945). Istorinė vertė.
9. Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas. 31847. XIX a. pab.–XX a. pr., rekonstruotas po II
pas. karo. Architektūrinė, istorinė vertė.
10. Namas. 16635. Bruknynės g. 22A. Pastatytas 1934 m. 1934–1965 m. gyveno poetas ir
pedagogas Matas Grigonis (1889–1971). Istorinė vertė.
11. Namas. 21651. K. Donelaičio g. 6. Pastatytas 1914 m. 1914–1954 m. gyveno ir dirbo vargonų
meistras Martynas Masalskis (1858–1954). Istorinė vertė.
12. Pastatas. 10770. Respublikos g. 47. Pastatytas 1884 m. Buvusi berniukų gimnazija. Istorinė
vertė.
13. Namas. 21650. Sodų g. 3. Pastatytas 1923 m. 1926–1949 m. gyveno ir dirbo pirmasis Panevėžio
vyskupas ir švietėjas Kazimieras Paltarokas (1875–1958).
14. Butas. 21883. Algirdo g. 54. 1983–1994 m. gyveno Panevėžio dramos teatro įkūrėjas,
režisierius, aktorius Juozas Miltinis (1907–1994). Istorinė vertė.
15. Namas. 20806. Jakšto g. 3. Pastatytas 1933 m. Gyveno kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas,
pedagogas Petras Būtėnas (1896–1980). Istorinė vertė.
16. Namas. 10463. Šv. Zitos g. 18. Pastatytas 1925 m. 1932–1943 m. gyveno rašytoja, kultūros ir
visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Istorinė vertė.
17. Pastatas. 10466. Klaipėdos g. 3. Pastatytas 1882 m. 1888–1915, 1921–1936 m. veikė mokytojų
seminarija. Istorinė vertė.
18. Pastatas. 10467. Kranto g. 21. Pastatytas 1614 m. Seniausias miesto pastatas, XVII–XVIII a.
buvo Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas. Istorinė vertė.
19. Pastatas. 10759. Vasario 16-osios g. 20. Pastatytas 1878 m. 1919–1932 m. buvo įsikūrusi meno
ir kultūros draugija „Aidas“. Istorinė vertė.
20. Namas. S236. Vasario 16-osios g. 23. Pastatytas 1895 m. 1902–1903 m. gyveno rašytojas Jonas
Biliūnas (1879–1907). Istorinė vertė.
21. Fotografo Jono Žitkaus namas. 10765. P. Puzino g. 11. Pastatytas 1934 m. 1934–1936 m.
gyveno poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Istorinė vertė.
22. Bankas. 4131. Autorius – architektas M. Songaila. Respublikos g. 56. Pastatytas 1932 m.
Architektūrinė vertė.
23. Malūnas. 21182. Kranto g. 24. Pastatytas 1841 m. 1944 m. atstatytas. Technologinė, istorinė,
architektūrinė vertė. 123
24. Kristaus Karaliaus katedra 4705. Katedros g. 1. Pastatyta 1908–1929 m. Autoriai: R. Steikūnas,
inž. A. Gordevičius ir P. Morkūnas. Architektūrinė vertė.
25. Šv. Trejybės bažnyčia. 4707. Pastatyta 1803 m. Sodų g. 2. Architektūrinė vertė.
26. Marijonų vienuolyno pastatas. 4708. Marijonų g. 24. Pastatytas 1939 m. Architektūrinė, istorinė
vertė.
27. Panevėžio žydų chasidų sinagogos pastatas. 31658. M. Valančiaus g. 4. Architektūrinė, istorinė
vertė.
28. Advokato Č. Petruškevičiaus vila. 31205. Smėlynės g. 171. Pastatyta 1934 m. Architektūrinė
vertė.
29. Panevėžio žydžių mergaičių gimnazijos pastatas. 31419. Ramygalos g. 18. Pastatytas 1900 m.
Architektūrinė, istorinė vertė.
30. Panevėžio žydų gimnazijos pastatas. 31418. Elektros g. 9. Pastatytas 1928 m. Architektūrinė,
istorinė vertė.
31. Poeto, publicisto J. Čerkeso-Besparnio sodyba. 20913. Ukmergės g. 59A.
32. Panevėžio Ješiboto pastatas. 31420. Savanorių a. 11. Pastatytas XIX a. pr. Architektūrinė,
istorinė vertė.
33. Dailės galerijos pastatas. 30777. Respublikos g. 3. Pastatytas XIX a. pab., rekonstruotas XX a.
pab. Architektūrinė, istorinė vertė.
34. Pastatas, kuriame 1880–1930 m. veikė pirmoji Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvė ir
knygynas. 10769. Respublikos g. 16. Istorinė vertė.
35. Namas, kuriame 1961–1975 m. gyveno teatro ir kino aktorius B. Babkauskas. 16549. Anykščių
g. 3. Istorinė vertė.
36. Pastatai, kuriuose 1926 m. įkurtas Lietuvaičių švietimo centras (Švč. Nekaltosios Mergelės
Marijos seserų tarnaičių kongregacija). 2468. Sodų g. 10, 12. Istorinė vertė.
37. Pastatas, kuriame 1923–1968 m. veikė pradinė mokykla. 16964. A. Smetonos g. 2. Istorinė
vertė.
38. Panevėžio Ješiboto pastatas II. 32914. Ramygalos g. 24. Pastatytas 1901 m. Architektūrinė,
istorinė vertė.
39. Panevėžio trečioji parapinė mokykla. 31932. Ukmergės g. 34. Pastatyta 1935 m. Autorius arch.
A. Gargasas. Architektūrinė, istorinė vertė.
40. Namas. 10464. A. Smetonos g. 27. Gyveno gydytojas A. Domaševičius. Istorinė vertė.
41. Namas. 10773. Velžio kelias 21. 1926–1941 m. gyveno Konstantinas Jasiukaitis – rašytojas,
publicistas. Istorinė vertė.
124
42. Pastatas. 36134. Vysk. K. Paltaroko g. 18. Mažoji kunigų seminarija. Pastatytas 1938–1948 m.
Architektas A. Gargasas. Architektūrinė vertė.
43. Vėjo malūnas. 33494. Ramygalos g. 111A. Pastatytas 1880 m., rekonstruotas 1988 m.
Kraštovaizdžio, architektūrinė vertė.
44. Vėjo malūnas. 33495. Ramygalos g. 121A. Pastatytas 1878 m., rekonstruotas 1988 m.
Kraštovaizdžio, architektūrinė vertė.
45. J. Masiulio knygynas. 36143. Respublikos g. 21. Pastatytas 1890–1900 m., remontuotas 1996
m. Architektūrinė, istorinė vertė.
46. Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai. 32362. Pastatytas 1936 m. Architektas P. Lelis.
Architektūrinė vertė.
47. Panevėžio lenkų gimnazijos pastatas. 36144. Kranto g. 18. Pastatytas 1929 m., remontuotas
1977 m. Architektūrinė vertė.
48. Namas. 38126. Ramygalos g. 15. Pastatytas 1956 m. Gyveno žymūs Panevėžio teatralai: S.
Kosmauskas, H. Hokušaitė, M. Kosmauskaitė, V. Kosmauskas, A. Stepanka. Istorinė vertė.
49. Ligonių kasų pastatas. 38011. Respublikos g. 66. Pastatyta 1937 m. (PV dalis), priestatas
pastatytas 1961 m. (ŠR dalis). Architektūrinė vertė.
50. Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia. 36133. Ukmergės g. 29. Pastatyta 1850 m., iš dalies
rekonstruota 1940 m., 2001 m. Sakralinė, architektūrinė, kultūrinė vertė.
51. Panevėžio sentikių cerkvė. 36139. A. Mackevičiaus g. 10. Pastatyta 1906 m., sudegusi 1912 m.,
atstatyta 1923 m. Sakralinė, architektūrinė, kultūrinė vertė.
Laidojimo vietos
1. Panevėžio m. senosios kapinės. UK 21138. Palaidoti Panevėžio m. gyventojai ir XVII a. 6–7 deš.
Švedijos ir Rusijos kariai. Nuo 1507 m. kapinėse stovėjo medinė bažnyčia. Venslaviškio g. (Nr. 6).
Istorinė vertė. Saugomos valstybės.
2. Panevėžio m. žydų senosios kapinės. L13 UK 11410. Naujamiesčio, Vasario 16-osios, Sietyno g.
Istorinė vertė. 2002-09-26 pavadintos Atminimo skveru. Istorinė vertė. Saugomos valstybės.
3. J. Miltinio ir V. Blėdžio kapai. L520; UK 21884. Ramygalos g. kapinėse. Palaidotas režisierius,
aktorius, pedagogas, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas Juozas Miltinis (1907–1994) ir aktorius
Vaclovas Blėdis (1920–1999). Istorinė, memorialinė vertė.
4. Istorikės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Maksimaitienės (1902–1999) kapas
Ramygalos g. kapinėse.
5. Kompozitoriaus, pedagogo, chorų vadovo Antano Belazaro (1892–1982) kapas. UK 31660.
Ramygalos g. kapinėse. 125
6. Kompozitoriaus, pedagogo, choro dirigento Mykolo Karkos (1892–1985) ir teatro, kino
aktoriaus, režisieriaus Gedimino Karkos (1922–1991) kapai. UK 31662. Ramygalos g. kapinėse.
7. Bolševikų nužudyto gydytojo Stasio Mačiulio (1893–1941) kapas. UK 31661. Ramygalos g.
kapinėse.
8. Panevėžio bibliotekos įkūrėjos, mecenatės, kultūros ir visuomenės veikėjos Elžbietos
Jodinskaitės (1877–1951) kapas. UK 31665. Ramygalos g. kapinėse.
9. Poeto Juozo Stanikūno – Žemės Dulkės (1888–1972) kapas. UK 31659. Ramygalos g. kapinėse.
10. Kalbininko, folkloristo, vertėjo Petro Būtėno (1896–1980) kapas. UK 31664. Ramygalos g.
kapinėse.
11. Sovietinio teroro aukų ir Vokietijos karo belaisvių kapai (1944–1950). UK 31668. A.
Baranausko g.
13. Knygnešio Gasparo Meškausko (1858–1934) kapas. 31662. Ramygalos g. kapinėse.
18. Aktoriaus Aurimo Babkausko kapas. 16725. Ramygalos g. kapinėse.
19. Stačiatikių kapinės. J. Tilvyčio g. IP2200; UK 4712. Istorinė, memorialinė vertė.
20. Skulptūrinis memorialas, kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 100), nužudyti
hitlerinės okupacijos metais. IP462. 15089. Staniūnų miškelis. Istorinė vertė.
21. Kapai, kuriuose palaidoti kariai, žuvę 1918–1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę, 250
savanorių. IV1211. UK 16967. Ramygalos g. kapinės. Centrinio paminklo autorius J. Zikaras.
Paminklas atidengtas 1930-09-21. Istorinė vertė.
22. 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudytų Lietuvos žmonių kapai. Sušaudytų
prie cukraus fabriko, perlaidota 18 žmonių. IP1120. 17013. Ramygalos g. kapinės.
23. Pokario metų kovų Lietuvos partizanų kapai. 17012. 1989 m. palaikai perlaidoti į Ramygalos g.
kapines (apie 20). Istorinė, memorialinė vertė.
24. Rašytojos, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės–Bitės kapas. IR135; UK 10468. Ramygalos g.
kapinės. Istorinė, memorialinė vertė.
25. Rašytojo, kunigo J. Lindės-Dobilo kapas. IV165; UK 2171. Ramygalos g. kapinės.
26. Kunigo, knygnešio F. Lialio kapas. IP2570; UK 12053. Ramygalos g. kapinės.
27. Knygnešio J. Stankevičiaus kapas. IP2564; UK 31667. Ramygalos g. kapinės.
28. Kapinės, kuriose palaidoti vokiečių kariai, žuvę II pasaulinio karo metais, ir Sentikių kapinės.
Pajuostės plentas.
29. Aktoriaus Broniaus Babkausko kapas. UK 1625. 16725. Ramygalos g. kapinės.
30. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. 10758. Krekenavos g.
126
Įvykių vietos
1. Aikštė, kurioje buvo sušaudyti ir palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai. Šioje vietoje pokario
metais buvo guldomi išniekinti pasipriešinimo kovų dalyviai. IR132; UK 10464. Sukilėlių aikštė,
Smėlynės g. 18. Istorinė vertė.
2. Vieta, kur 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudyti Lietuvos piliečiai (19).
Pramonės g., prie AB „Panevėžio cukrus“. Istorinė, memorialinė vertė.
Statinių puošyba ir įranga
Kristaus Karaliaus katedroje, Katedros g. 1
1.Vyskupo K. Paltaroko bareljefas. Bronzinis. UK 8595. DV597.*
2. Vyskupo krėslas-sostas. UK 8596. DV598.*
3. Freska „Polocko mūšis“, lubų tapyba. UK 8591. DV593. Autoriai: J. Mackevičius, V. Palaima,
D. Tarabildienė.*
4. Paveikslas „Mirusiųjų sala“. UK 8589. DV591.*
5. Švento Jurgio paveikslas. UK 8590. DV592.*
6. Sienų tapyba „Sibilės“, „Pranašai“. UK 8592. DV594. Autorius P. Puzinas.*
7. Nežinomų šventųjų, dvasininkų, pasauliečių ir angelų skulptūros (20). XVII–XVIII a.*
8. Vyskupo K. Paltaroko biustas. UK 8593. DV595. Autorius P. Steponavičius.*
9. Paveikslas „Šventoji Trejybė virš Vilniaus katedros“. UK 9284. DV1286. Autorius Z.
Petravičius.*
Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Smėlynės g. 10
1. Kristaus galva – bareljefas. UK 8594. Autorius J. Zikaras 1922 m.*
2. Šv. Petro paveikslas. UK 8597. DV599.*
3. Šv. Povilo paveikslas. UK 8598. DV600.*
4. Skulptūra „Kristaus galva“. Autorius J. Zikaras. 1927 m. UK 8594. DV596.*
5. M. Chodokevičiaus biustas. UK 7637. DR387. Autorius K. Ulianskas.*
6. A. Koskevičiaus vitražas. 1896 m. UK 8599. DV601.*
7. Vyskupo P. Karevičiaus medalionas. UK 8600. DV602. Autorius J. Zikaras.*
8. Vargonai. 1887 m. Autorius J. Radavičius. UK 16818. IV1061.*
Švč. Trejybės bažnyčioje, Sodų g. 2
1. Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, XX a. pr. UK 4375.*
2. Vitražas „Kardinolas Jurgis Radvila“. UK 4366. Autorius B. Bružas.* 127
3. Vitražas „Pijorai Panevėžyje“. UK 4367. Autorius B. Bružas.*
4. Vitražas „Vyskupas K. Paltarokas“. UK 4368. Autorius B. Bružas.*
5. Vitražas „Kardinolas V. Sladkevičius“. UK 4369. Autorius B. Bružas.*
6. Vitražas „Palaimintasis J. Matulaitis“. UK 4370. Autorius B. Bružas.*
7. Vitražas „Šv. Tėvas Jonas Paulius II“. UK 4371. Autorius B. Bružas.*
8. Vitražas „Šv. Kazimieras“. UK 4372. Autorius B. Bružas.*
9. Vitražas „Švč. Trejybė“. UK 4373. Autorius B. Bružas.*
10. Vitražas „J. Kalesancijus“. UK 4374. Autorius B. Bružas.*
11. Skulptūra „Šv. Petras“. UK 4376.*
12. Skulptūra „Šv. Povilas“. UK 4377.*
13. Skulptūra „Nazarietis“. UK 4378.*
14. Paveikslas „Šv. Teresė“. UK 4380.*
15. Paveikslas „Šv. Antanas“. UK 4381.*
16. Paveikslas „K. Dombskio portretas”. UK 4379. Autorius V. Gasiūnas.*
1. Bareljefai: „Kūrybinis genijus“, „Muzika“, „Architektūra“, „Poezija“. 7639. Autorius J. Kėdainis.
1969 m. Laisvės a. 5. (J. Miltinio dramos teatro pastatas).
2. Atlantų skulptūros (12). 7641. Skulptorius J. Zikaras. 1932 m. Respublikos g. 56. (AB DnB
NORD banko pastatas).
Monumentai
1. Mokytojos Veronikos Būtėnienės antkapinis paminklas. Skulptorius B. Bučas. IP2880. 12059.
Apvaizdos takas. Meninė vertė.
2. Antkapinis Jokūbonių šeimos kapo paminklas. 7638. Skulptorius G. Jokūbonis. 1961 m. DR388.
Apvaizdos tako kapinės. Meninė vertė.
3. Aktoriaus B. Babkausko antkapinis paminklas. 16725. Skulptorius J. Lebednykas. 1980 m.
Meninė vertė.
4. Paminklas tarybiniams kariams. 20127. Skulptorė V. Vildžiūnaitė. 1975 m. Krekenavos g.
kapinės. Meninė vertė.
5. Paminklas 1941 m. birželio 26 d. nužudytiems gydytojams. 15689. Autorius B. Bučas. 1943 m.,
atstatytas 1988 m. Ligoninės kiemas. Istorinė, meninė vertė.
6. Paminklas „Laisvės daina“. 20035. Aut. A. Dimžlys, T. Miknevičius. 1974 m. DR1246. Vilniaus
g.
7. Dekoratyvinė skulptūra „Žemė – Motina – Taika“. 20034. Skulptorius K. Kisielius. 1974 m. A.
Jakšto g. DR1245.128
8. Dekoratyvinė skulptūra „Legenda“. 20128. Skulptorius R. Antinis (jaunesnysis). 1972 m.
Vilniaus g. skveras. DR1246.
9. Dekoratyvinė skulptūra „Svajonė“. 15332. Autorius B. Zalensas. 1970 m. Respublikos g. skveras.
DV4398.
10. Dekoratyvinė skulptūra „Dūdorius“. 15333. Skulptorius R. Antinis. 1974 m. DV4398.
Respublikos g. skveras.
11. Dekoratyvinė skulptūra „Paukščių takas“. 15330. Skulptorius P. Mazūras. 1980 m. DV4395.
Ramygalos g., „Žemynos“ mokyklos kieme.
12. Rašytojos, visuomenininkės G.Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas. IP28881. 12058.
Respublikos g. 47, prie J. Balčikonio gimnazijos.
13. Paminklas 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudytiems Lietuvos piliečiams.
16966. Pramonės g., prie cukraus fabriko. IV1210.
14. Staniūnų memorialas 1941 m. nužudytiems Lietuvos piliečiams. Sudaro 11 ąžuolinių
stogastulpių. 1979 m. DV4178.
15. Antkapinis paminklas mokytojui J. Janulioniui. 7640. Skulptorius G. Jokūbonis. 1963 m.
Ramygalos g. kapinės.
Atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius, tel.: 8 686 36709, 501
214, 501 246, 501 215, 501 204, el. p. administracija @panevezys.lt
Panevėžio kraštotyros muziejus, tel. 46 19 73, [email protected]
Kultūros ir paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyrius, tel.: 581 780, 581
780, 581 780, el. p. [email protected]
129
13 priedas
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS
MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ ŽINYNAS
Eil. Nr.
Priemonė Kiekis Techniniai duomenys
Valdytojas Kontaktiniai duomenys
AB „PANEVĖŽIO SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (SA)1. MAZ-555 savivartis,
barstytuvas3 SA
2. MB 1722 savivartis, barstytuvas
1SA
3. MAN 8.103 su kranu savivartis
1SA
4. MAN 15.192 su kranu savivartis
1SA
5. MAN 18.330 savivartis, barstytuvas
1SA
6. ZIL31410 vandenvežis, šluotos
5SA
7. ZIL130 vandenvežis, šluotos
1SA
8. MB 1722 šluotos 1 SA
9. MB 1414 šluotos 1 SA
10. AZURA CONCEPT šluotos
1SA
11. ZL40G traktorius, krautuvas
1SA
12. MTZ-80 traktorius, krautuvas
1SA
13. LAG 40814 traktorius, krautuvas
1SA
130
14. DZ-143 traktorius, krautuvas
1SA
15. MTZ-82 MK traktorius, krautuvas
1SA
16. UN-053. traktorius, krautuvas
2SA
17. VTZ-2048 traktorius, krautuvas
1SA
18. PRONAR 320 AMK traktorius, krautuvas
2SA
19. VW Transporter 5 SA
20. Škoda Oktavia 1 SA
21. VW PASSAT 1 SA
22. FORD MONDEO 1 SA
23. RENAULT MASTER 1 SA
24. TO-18B-3 traktorius, krautuvas
1SA
25. LINDE H 3.0 D krautuvas 1 SA
26. CATERPILLAR DP30K krautuvas
1SA
27. UNC-060 krautuvas 1 SA
28. GAZ 5312 asenizacija 1 SA
29. VOLVO D.3 portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)
1SA
30. MAN D.3 B portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)
1SA
31. MB 1824 portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)
1SA
32. MB D.3 ASTROS 2532 presinė
3SA
33. MB 2527 presinė 1 SA
131
34. MB 2524 presinė 1 SA
35. MAN D.3 presinė 3 SA
36. MAN 24.232 presinė 1 SA
37. MAN 26.272 presinė 1 SA
38. IVECO D.3 presinė 1 SA
39. MB 2422 su kranu savivartis
1SA
40. MB 2524 su kranu savivartis
1SA
41. MAN D3 su kranu savivartis
1SA
42. MAN D3 savivartis 1 SA
43. MB 814 presinė 1 SA
44. Volvo D.3 presinė 1 SA
45. MAN 24.440 presinė 1 SA
46. HKM (priekaba) 1 SA
AB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (PAP)
47. Miesto tipo autobusai 69 PAP
48. Tarpmiestiniai autobusai 34 PAP
49. Traktorius Jumz 1 PAP
50. Autokrautvas 1 PAP
UAB „KRIAUTĖ“
51. Bokštelis ZIL 130 1 UAB „KRIAUTĖ“
52. Krovininis automobilis MAN
1 UAB „KRIAUTĖ“
53. Autokrautuvas 3t 1 UAB „KRIAUTĖ“
132
54. Traktorius 2 UAB „KRIAUTĖ“
55. Kranas teleskopinis Maz 5337
1 UAB „KRIAUTĖ“
56. VW krovininis mikroautobusas
3 UAB „KRIAUTĖ“
57. Transporteris platforma VW
1 UAB „KRIAUTĖ“
58. Krovininis automobilis MB
3 UAB „KRIAUTĖ“
59. Krovininis Ford Transit 2 UAB „KRIAUTĖ“
60. Krovininis automobilis Peugeot
1 UAB „KRIAUTĖ“
61. Mikroautobusas MB 3 UAB „KRIAUTĖ“
62. Krautuvas 4 UAB „KRIAUTĖ“
63. Krautuvas-ekskavatorius JCB
2 UAB „KRIAUTĖ“
64. Lengvasis automobilis Toyota
6 UAB „KRIAUTĖ“
65. Lengvasis automobilis Hyundai
2 UAB „KRIAUTĖ“
66. Lengvasis automobilis Chrysler
1 UAB „KRIAUTĖ“
67. Lengvasis automobilis Dacia Logan
1 UAB „KRIAUTĖ“
68. Lengvasis automobilis Opel Astra
1 UAB „KRIAUTĖ“
69. Lengvasis automobilis Lexus RX450
1 UAB „KRIAUTĖ“
VŠĮ „PANEVĖŽIO MIESTO GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIS“ (PGMP)
133
70.
Greitosios medicinos pagalbos B tipo automobiliai su medicinine įranga
7 VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ (PGMP)
UAB „HJELLEGJERDE BALTIJA“
71. MAN TGL 10.250 4X2 BL
1 UAB „Hjellegjerde baltija“
72.MB Sprinter 313
1 UAB „Hjellegjerde baltija“
73.MB Sprinter 313
1 UAB „Hjellegjerde baltija“
74.FORD Transit Torneo
1 UAB „Hjellegjerde baltija“
UAB „PANEVĖŽIO GATVĖS“
75.Audi A6
1 UAB „Panevėžio gatvės“
76. AUDI 100 1UAB „Panevėžio gatvės“
77. WWW TRANSPORTER 3 krovininis UAB ,,Panevėžio gatvės“
78. MAN9.150 1.5(su fiskaru) 1 fiskaras UAB ,,Panevėžio gatvės‘
79. Autokeltuvai 2 Iki 22 metrų UAB ,,Panevėžio gatvės‘
80.Ekskavatorius 1
Kasimo kaušas 1.03 m3
UAB ,,Panevėžio gatvės‘
AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“
Transporto tarnyba
81. VW-LT 35 – mažas autobusas
1 14 sėd. vietų Transporto tarnyba
82. Peugeot-Boxer - 1 1,5 t Transporto
134
furgonas tarnyba
83. KAMAZ-55102 – savivartis
1 7,5 t Transporto tarnyba
84. KAMAZ-55111 - savivartis
1 10 t Transporto tarnyba
85. MAZ-5334 KS - autokranas
1 12,5 t Transporto tarnyba
86. MAZ-5337KS - autokranas
1 17 t Transporto tarnyba
87. Rolfo S3363 – bortinė puspriekabė
1 24000 t Transporto tarnyba
88. PPC-20-64229 - puspriekabė-cisterna
1 20 m3 Transporto tarnyba
89. Terex 860 SX - ekskavatorius
1 0.25m3 Transporto tarnyba
90. PKSD-5,25 - kompresorius
1 5.25 m3/min.; 0.7 MPa
Transporto tarnyba
91. Ingersoll-Rand 1 5.0 m3/min.; 0,7 MPa
Transporto tarnyba
92. Gaz-53 – asenizacinis automobilis
1 3,0 m3 Transporto tarnyba
93. 24 kW mobili elektros stotis
1 400 V, 24 kW. Transporto tarnyba
Panevėžio elektrinės materialinių išteklių žinynas (PEI)94. Suvirinimo aparatas
„Master 2200“1 PEl
95. Suvirinimo agregatas „VD-401“
1 PEl
96. Siurblys „POMONA PO 23R“
1 1,25 kW; Q = 15 m3/h
PEl
97. Kilnojamasis siurblys „PO 23R“
1 Q = 16 m3/h PEl
135
98. Motopompa „MP-800“ 1 Q = 800 l/min.; benzininės
PEl
99. Kilnojamasis siurblys „NCS-2“
1 4 kW; 36 m3/h PEl
Panevėžio ŠTR materialinių išteklių žinynas
100. Lauko el. stotis MG-10 1 Maks. įtampa 230–400V; galingumas 10 kW; Variklis HONDA Gx620 , kuras – benzinas
Panevėžio ŠTR
101. El. stotis ECT 6500 1 Maks. įtampa 380 V; galingumas 6,5 kW; variklis HONDA Gx390; kuras – benzinas.
Panevėžio ŠTR
102. Mobilusis motogeneratorius FH7540R
1 Maks. įtampa 230–400V; galingumas 6kW; variklis HONDA Gx390; kuras – benzinas
Panevėžio ŠTR
103. Vandens pompa XT3.78 H 1 Našumas 80,4 m3/val.; variklis HONDA Gx240; kuras – benzinas
Panevėžio ŠTR
104. Kilnojamasis siurblys BSW
1 Našumas 25 m3/val. Maitinamas iš el. generatoriaus
Panevėžio ŠTR
105. Kilnojamasis siurblys PO23
1 Našumas 23 m3/val. variklis 127C, kuras – benzinas
Panevėžio ŠTR
106. Suvirinimo aparatas VD-306 Y3
(Stacionarus, suvirintojo darbo vietoje)
1 Įtampa 220-380 V; srovės diapazonas Nuo 45÷125 A; nuo 125÷315 A
Panevėžio ŠTR
136
107. Suvirinimo aparatas
MASTER 2200
2 Nominali įtampa 380 V; Galingumas 8,4 kW
Panevėžio ŠTR
108. El. kaltas „Makita“ HM 1303
1 1,45 smūg. per sek. Panevėžio ŠTR
109. Vibroplokštė LG 160 1 Variklis HONDA Gx160, kuras benzinas
Panevėžio ŠTR
110. Pjaustytuvas STHL TS 1 Pjovimo gylis 123,5 mm. Variklio galia 5 kW, kuras – benzinas. Su vežimėliu.
Panevėžio ŠTR
111. Pneumatinis plaktukas SK- 13B
1 Kaltai 25x75 Panevėžio ŠTR
112. Trūkimų ieškiklis 1 Komplektas iš 3 dalių
Panevėžio ŠTR
Panevėžio RK-1 materialinių išteklių žinynas
113.FIAT SCUDO
1 Lengvas, 5 sėdimų vietų, 1998 m., GPT 917
PRK-1
114. SIURBLYS HC-60 su elektros varikliu
1 Q=60m³/h PRK-1
115. Suvirinimo aparatas MASTER 2200
2 PRK-1
UAB „NORAC“
116. VOLVO FL12 1 sunkvežimis UAB „NORAC“
117. VW Crafter 1 sunkvežimis UAB „NORAC“
118. FORD GALAXY 1 lengvasis UAB „NORAC“
119. Milteliniai gesintuvai 47 MG 6 m UAB „NORAC“
120.Gaisriniai čiaupai 17
Diametras d 50, PN EN 671
UAB „NORAC“
UAB „METALISTAS LT“137
121. Automobilis Škoda 1 5 sėdimos vietos, variklio darbinis tūris 1861 cm,
keliamoji galia 500 kg.
UAB „Metalistas
LT“
122. Automobilis Seat 1 5 sėdimos vietos, variklio darbinis tūris 1584 cm,
keliamoji galia 500 kg.
UAB „Metalistas
LT“
123. Traktorius su priekaba 1 - UAB „Metalistas
LT“
PANEVĖŽIO KŪNO KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS
124. Automobilis VW JETTA 1 5 sėdimos vietos PKKSC
125. Automobilis VW Vento 1 5 sėdimos vietos PKKSC
126. Mikroautobusas MB Sprinter
1 16 sėdimų vietų PKKSC
127. Mikroautobusas Ford Transit
1 17 sėdimų vietų PKKSC
128. Automobilis VW Transporter
1 5 sėdimos vietos PKKSC
129. Autobusas Volvo B12 M 1 41 sėdima vieta PKKSC
14 priedas
138
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ, ŠEIMYNŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, UŽSIIMANČIŲ
SOCIALINE RŪPYBA, SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Socialinių paslaugų įstaigos tipas pagal žmonių socialines
grupes
Socialinių paslaugų įstaigos
pavadinimas
Pavaldumas Vietų, finansuojamų iš Savivaldybės,
skaičius1. Socialinės globos
namaiVaikų grupinio
gyvenimo namaiPanevėžio miesto
savivaldybė (PMS)
52
1.1. Panevėžio Algimanto Bandzos
kūdikių ir vaikų globos namai
Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija
60 (103)
1.2. VšĮ Šv. Juozapo globos namai
PMS 72 (85)
1.3. VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų
centro Grupinio gyvenimo namai
Viešoji įstaiga 5 (10)
2. Savarankiško gyvenimo namai
VšĮ „Vilties namai“ Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija
„Panevėžio viltis“
19 (25)
3. Bendruomeninės įstaigos
Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija
NVO
3.1. Panevėžio krašto žmonių su negalia
sąjungaNVO
3.2. .VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras
NVO
3.3. Lietuvos kurčiųjų draugijos VšĮ
Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras
NVO
3.4. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“
Panevėžio skyriaus
NVO
139
Šeimos namai
3.5. VšĮ Neįgaliųjų integracijos centras
NVO
3.6. Panevėžio vyskupijos Caritas
Panevėžio vyskupija
3.7.Sutrikusio intelekto
žmonių globos bendrija „Panevėžio
viltis“
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
3.8. VšĮ „Dailusis ornamentas“
NVO
3.9. Panevėžio aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija
„Žvilgsnis“
NVO
4. Kitos socialinių paslaugų (transporto
organizavimo, socialinių įgūdžių
ugdymo ir palaikymo, pagalbos
į namus) įstaigos
Socialinių paslaugų centras (socialinė
priežiūra)
PMS 241
5. Socialinės globos skyrius (Nakvynės
namai)
Socialinių paslaugų centras
PMS 81
6. Globos skyrius pagyvenusiems ir senyvo amžiaus
asmenims
Socialinių paslaugų centras
PMS 21
7. Dienos socialinės globos centrai
Panevėžio specialioji mokykla-
daugiafunkcis centras
PMS 2* (40)
7.1. Jaunuolių dienos centras
PMS 19* (50)
140
7.2. Socialinių paslaugų centro Dienos
socialinės globos skyrius
PMS 18
7.3. VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų
centras
Privatus steigėjas 25* (25)
15 priedas
141
PRANEŠIMŲ „CHEMINIS PAVOJUS“, „RADIACINIS PAVOJUS“, „KATASTROFINIS UŽTVINDYMAS“, „POTVYNIO PAVOJUS“, „URAGANO PAVOJUS“, „ORO PAVOJUS“ GYVENTOJAMS, VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS
IR ĮSTAIGOMS, KITOMS ĮSTAIGOMS IR ŪKIO SUBJEKTAMS FORMOS
Eil. Nr. Civilinės saugos signalo
pavadinimas
Civilinės saugos signalo turinys
1. „Dėmesio visiems“ „Dėmesio visiems. Dėmesio visiems. Dėmesio visiems. Svarbus pranešimas. Gyventojai, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją“
2. „Cheminis pavojus“ „Cheminis pavojus. Cheminis pavojus. Cheminis pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, jas užsandarinkite, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“
3. „Radiacinis pavojus“
„Radiacinis pavojus. Radiacinis pavojus. Radiacinis pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, jas užsandarinkite, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“
4. „Katastrofinis užtvindymas“
„Katastrofinis užtvindymas. Katastrofinis užtvindymas. Katastrofinis užtvindymas. Gyventojai, nedelsdami pasitraukite į aukštesnes vietas, perspėkite kitus“
5. „Potvynio pavojus“ „Potvynio pavojus. Potvynio pavojus. Potvynio pavojus. Gyventojai, saugokite save ir artimuosius, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“
6. „Uragano pavojus“ „Uragano pavojus. Uragano pavojus. Uragano pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, uždarykite langus ir duris, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“
7. „Oro pavojus“ „Oro pavojus. Oro pavojus. Oro pavojus. Gresia oro antpuolis. Gyventojai, slėpkitės rūsiuose ar kitose priedangose, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“
8. „Perspėjimo sistemos patikrinimas“
„Perspėjimo sistemos patikrinimas. Perspėjimo sistemos patikrinimas. Perspėjimo sistemos patikrinimas. Gyventojai, pavojaus nėra, tęskite darbą ar poilsį“
142
16 priedas
CENTRALIZUOTO IR VIETINIO VALDYMO ELEKTROS SIRENŲ SĄRAŠAS
Eil.
Nr.
Objekto pavadinimas Objekto adresas Sirenos tipas
Sirenos valdymas
Atsakingas asmuo
Telefonas Pastabos
1. J. Janonio g. 4, Panevėžys
AB „Lietkabelis“ S-40 Centralizuotas
2. Staniūnų g. 1, Panevėžys
AB „Naujoji Ringuva“
S-40 Centralizuotas
3. Pramonės g.10, Panevėžys
AB „Panevėžio stiklas“
S-40 Centralizuotas
4. Basanavičiaus g. 67 Panevėžys
AB „Panevėžio autobusų parkas“
S-40 Centralizuotas
5. Velžio kelias 13, Panevėžys
UAB „Aukštaitijos vandenys“
S-40 Centralizuotas
6. Pramonės g. 8, Panevėžys
UAB „Panevėžio „Aurida“
S-40 Centralizuotas
143
7. Šermukšnių g. 19 Panevėžys
UAB „Metalistas LT“
S-40 Centralizuotas
8. Kerbedžio g. 23 Panevėžys
UAB „Lino apdaila“
S-40 Centralizuotas
9. Tinklų g. 9, Panevėžys
AB „Pieno žvaigždės“
S-40 Centralizuotas
10. Staniūnų g. 66, Panevėžys
UAB „Regovitus“ S-40 Centralizuotas
11. Senamiesčio g. 109 Panevėžys
UAB „Ketus“ S-40 Centralizuotas
12. Klaipėdos g. 27, Panevėžys
KTU bendrabutis S-40 Centralizuotas
13. Laisvės a. 5, Panevėžys
J. Miltinio dramos teatras
S-40 Centralizuotas
14. Tulpių g. 60, Panevėžys
Vyriausiasis policijos komisariatas
S-40 Centralizuotas
15. Statybininkų g. 24, Panevėžys
„Saulėtekio“ mokykla
S-40 Centralizuotas
16. Kniaudiškių g. 48, AB „Mano S-40 Centralizuotas
144
Panevėžys būstas“ (gyvenamasis namas)
17. Rožių g. 20, Panevėžys
„Rožyno“ progimnazija
S-40 Centralizuotas
18. Parko g. 77, Panevėžys
AB „Panevėžio butų ūkis“
S-40 Centralizuotas
19. Nemuno g. 31, Panevėžys
UAB „Panevėžio būstas“
S-40 Centralizuotas
20. Marijonų g. 23 Panevėžys,
UAB „Panevėžio būstas“
S-40 Vietinis
21. Pilėnų g. 43, Panevėžys
AB „Panevėžio specialus autotransportas“
S-40 Vietinis
22. Ramygalos g. 57, Panevėžys
AB „Panevėžio butų ūkis“
S-40 Vietinis
145