P7 TA-PROV 2010 12-16 LT - European Parliament · 1 2010 m. gruodžio 16 d. ketvirtadienio pos÷dyje PRIIMTI TEKSTAI P7_TAPROV(2010)12-16 NEGALUTINö REDAKCIJA PE 455.005 EUROPOS

1

2010 m. gruodžio 16 d. ketvirtadienio

pos÷dyje

PRIIMTI TEKSTAI P7_TA-PROV(2010)12-16 NEGALUTINö REDAKCIJA PE 455.005

EUROPOS PARLAMENTAS

2010 - 2011

PE 455.005\ I

LT

TURINYS

PRIIMTI TEKSTAI

P7_TA-PROV(2010)0486 Europos paveldo ženklas ***I (A7-0311/2010 - Praneš÷ja: Chrysoula Paliadeli) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l pasiūlymo d÷l Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo d÷l Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (COM(2010)0076 – C7-0071/2010 – 2010/0044(COD)) ..................... 1

P7_TA-PROV(2010)0487 Šveicarijos dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje *** (A7-0334/2010 - Praneš÷ja: Doris Pack) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą, kuriame išd÷stomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos projekto (12818/2010 – C7-0277/2010 – 2010/0231(NLE)) .................................................................... 25

P7_TA-PROV(2010)0488 Valstybių narių vykdoma Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrol÷ ***I (A7-0355/2010 - Praneš÷jas: József Szájer) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l pasiūlymo d÷l Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrol÷s, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykl÷s ir bendrieji principai (COM(2010)0083 – C7-0073/2010 – 2010/0051(COD))............................. 26

P7_TA-PROV(2010)0489 Žmogaus teisių pad÷tis pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje (A7-0339/2010 - Praneš÷ja: Laima Liucija Andrikien÷) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l 2009 m. metin÷s ataskaitos d÷l žmogaus teisių pad÷ties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2010/2202(INI))......................................................................................................................... 57

P7_TA-PROV(2010)0490 Naujoji Afganistano strategija (A7-0333/2010 - Praneš÷jas: Pino Arlacchi) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l naujos Afganistanui skirtos strategijos (2009/2217(INI)) ....................................................................................................... 95

II /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0491 Nuolatinio krizių valdymo mechanizmo euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti sukūrimas (B7-0733/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo......................... 114

P7_TA-PROV(2010)0492 Pad÷tis Dramblio Kaulo Krante (B7-0707, 0716, 0721, 0722, 0723 ir 0724/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l pad÷ties Dramblio Kaulo Krante........................................................................................................................................ 120

P7_TA-PROV(2010)0493 Vištų dedeklių gerov÷ (B7-0705, 0706, 0714 ir 0720/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l ES vištų dedeklių pramon÷s: draudimas naudoti baterinius narvus nuo 2012 m..................................................................... 124

P7_TA-PROV(2010)0494 Plakimas rykšt÷mis Malaizijoje (B7-0708, 0713, 0717, 0725 ir 0726/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l plakimo Malaizijoje................... 128

P7_TA-PROV(2010)0495 Uganda. D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, g÷jų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija (B7-0709, 0710, 0711, 0718, 0727 ir 0729/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l Ugandos: vadinamasis D. Bahati teis÷s aktas ir lesbiečių, g÷jų, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija ....... 131

P7_TA-PROV(2010)0496 Pab÷g÷liai iš Eritr÷jos, laikomi įkaitais Sinajuje (B7-0728/2010) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l pab÷g÷lių iš Eritr÷jos, laikomų įkaitais Sinajuje ......................................................................................................................... 134

P7_TA-PROV(2010)0497 Parama stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą (P7_DCL(2010)0071) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l paramos stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą............................................................................... 136

P7_TA-PROV(2010)0498 Didesn÷ Europos Sąjungos parama m÷g÷jų sportui (P7_DCL(2010)0062) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l didesn÷s Europos Sąjungos paramos m÷g÷jų sportui ............................................................................................................ 137

P7_TA-PROV(2010)0499 ES benamyst÷s strategija (P7_DCL(2010)0061)

PE 455.005\ III

LT

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l ES benamyst÷s strategijos ....... 138

1 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0486

Europos paveldo ženklas ***I

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l pasiūlymo d÷l Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo d÷l Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (COM(2010)0076 – C7-0071/2010 – 2010/0044(COD))

(Įprasta teis÷kūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0076),

– atsižvelgdamas į Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 167 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateik÷ pasiūlymą Parlamentui (C7–0071/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į pagrįstą nuomonę, pateiktą Prancūzijos senato pagal Protokolą (Nr. 2) d÷l proporcingumo ir subsidiarumo principų taikymo, kurioje teigiama, kad įstatymo galią turintis teis÷s akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. Regionų komiteto nuomonę1,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0311/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esm÷s arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas d÷l sprendimo 1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas

(1) Sutartimi siekiama glaudesn÷s Europos tautų sąjungos, o jos 167 straipsnyje

(1) Sutartimi d÷l Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesn÷s

1 OL L 267, 2010 10 1, p. 52.

2 /PE 455.005

LT

nustatytas Europos Sąjungos uždavinys – prisid÷ti prie valstybių narių kultūrų klest÷jimo, drauge gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą.

Europos tautų sąjungos, o jos 167 straipsnyje nustatytas Europos Sąjungos uždavinys – prisid÷ti prie valstybių narių kultūrų klest÷jimo, drauge gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Be to, SESV 167 straipsnio 2 dalyje aiškiai pažym÷ta, kad Sąjunga, remdamasi proporcingumo principu, veikia siekdama skatinti labiau dom÷tis Europos tautų kultūra ir istorija bei remia geresnę šios informacijos sklaidą.

Pakeitimas 2



(3) Sutartimi nustatoma Sąjungos pilietyb÷, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę; tai svarbus aspektas užtikrinant ir stiprinant Europos integracijos procesą. Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, daugiau d÷mesio reik÷tų skirti jų bendroms vertyb÷ms, istorijai ir kultūrai – svarbiausiems dalyvavimo visuomen÷je, grindžiamoje laisv÷s, demokratijos, pagarbos žmogaus teis÷ms, kultūrų įvairov÷s, tolerancijos ir solidarumo principais, veiksniams.

(3) Europos Sąjungos sutartimi nustatoma Sąjungos pilietyb÷, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę; tai svarbus aspektas užtikrinant ir stiprinant Europos integracijos procesą. Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, daugiau d÷mesio reik÷tų skirti jų bendroms vertyb÷ms, istorijai ir kultūrai – svarbiausiems dalyvavimo visuomen÷je, grindžiamoje laisv÷s, demokratijos, pagarbos žmogaus teis÷ms, kultūrų ir kalbų įvairov÷s, tolerancijos ir solidarumo principais, veiksniams.

Pakeitimas 3

Pasiūlymas d÷l sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)


(6a) Kuriant Europos paveldo ženklą, tur÷tų būti pasinaudota patirtimi, iki šiol įgyta įgyvendinant tarpvyriausybinę iniciatyvą.

3 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 4



(7) Europos paveldo ženklo iniciatyva tur÷tų der÷ti su kitomis iniciatyvomis, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, ir jas papildyti. Papildoma naujosios Europos paveldo ženklo iniciatyvos teikiama nauda tur÷tų būti grindžiama atrinktų paveldo vietų istorine ir kultūrine svarba Europai, aiškiu į piliečius, įskaitant jaunimą, orientuotu šviet÷jišku matmeniu, bei paveldo vietų bendradarbiavimu, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi. Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia d÷mesio tur÷tų būti skiriama paveldo vietų viešinimui ir populiarinimui bei pateiktų paaiškinimų ir siūlomos veiklos kokybei, o ne tų vietų išsaugojimui, kuris tur÷tų būti užtikrintas vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka.

(7) Europos paveldo ženklo iniciatyva tur÷tų papildyti kitas iniciatyvas, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas, UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, tačiau netur÷tų jų kartoti. Papildoma naujosios Europos paveldo ženklo iniciatyvos teikiama nauda tur÷tų būti grindžiama atrinktų paveldo vietų istorine ir kultūrine svarba Europai, įskaitant Sąjungos sukūrimą, aiškiu į piliečius, ypač į jaunimą, orientuotu šviet÷jišku matmeniu, bei paveldo vietų bendradarbiavimu, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi. Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia d÷mesio tur÷tų būti skiriama paveldo vietų viešinimui ir populiarinimui taip prisidedant prie bendro Sąjungos istorinio ir kultūros paveldo kūrimo bei pateiktų paaiškinimų ir siūlomos veiklos kokybei, o ne tų vietų išsaugojimui, kuris tur÷tų būti užtikrintas vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas d÷l sprendimo 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)


(10a) Valstyb÷ms nar÷ms tur÷tų būti leista išankstinai atrinkti paveldo vietas, kurioms Europos paveldo ženklas jau suteiktas įgyvendinant su Europos paveldo ženklu susijusią tarpvyriausybinio lygmens veiklą. Šios vietos tur÷tų būti vertinamos remiantis naujais kriterijais ir pagal naujas procedūras.

4 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 6

Pasiūlymas d÷l sprendimo 10 b konstatuojamoji dalis (nauja)


(10b) Atliekant tolesnius Europos paveldo ženklo vertinimus, gal÷tų būti atsižvelgta į galimybę papildyti iniciatyvą įtraukiant programoje „Kultūra“ dalyvaujančias trečiąsias šalis.

Pakeitimas 7



(11) Europos paveldo ženklo iniciatyvos administravimo tvarka tur÷tų likti nesud÷tinga ir lanksti bei atitikti subsidiarumo principą.

(11) Europos paveldo ženklo iniciatyvos administravimo tvarka tur÷tų būti nesud÷tinga ir lanksti bei atitikti subsidiarumo principą.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas d÷l sprendimo 2 straipsnis


Šiame sprendime „paveldo vietos“ – paminklai, gamtos paminklai, miesto vietov÷s, kultūriniai kraštovaizdžiai, atmintinos vietos, kultūros vertyb÷s, kultūros objektai ir su tam tikra vieta susijęs nematerialus paveldas, įskaitant šiuolaikinį paveldą.

Šiame sprendime „paveldo vietos“ – paminklai, gamtos paminklai, povandenin÷s, archeologin÷s, pramonin÷s ar miesto vietov÷s, kultūriniai kraštovaizdžiai, atmintinos vietos, kultūros vertyb÷s, kultūros objektai ir su tam tikra vieta susijęs nematerialus paveldas, įskaitant šiuolaikinį paveldą.

5 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 9

Pasiūlymas d÷l sprendimo 3 straipsnio 1 dalies 1 įtrauka


– užtikrinti, kad Europos piliečiai jaustų stipresnį bendra istorija ir kultūros paveldu grindžiamą ryšį su Europos Sąjunga ir drauge brangintų įvairovę;

– užtikrinti, kad Europos piliečiai, ypač jaunimas, jaustų stipresnį bendromis vertyb÷mis, taip pat bendra Europos istorija ir kultūros paveldu grindžiamą ryšį su Sąjunga;

Pakeitimas 10



– stiprinti kultūrų dialogą. – stiprinti kultūrų ir teritorijų dialogą, taip pat skatinti branginti įvairovę.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas d÷l sprendimo 3 straipsnio 2 dalies įžangin÷ formuluot÷


2. Tarpiniais tikslais siekiama: 2. Šiuo tikslu imantis veiksmų ir vadovaujantis tarpiniais uždaviniais siekiama:

Pakeitimas 12



– didinti vietų, atlikusių svarbų vaidmenį Europos Sąjungos istorijoje ir pl÷troje, vertę ir žinomumą;

– ypatingą d÷mesį atkreipti į vietų, atlikusių prasmingą vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir (arba) Sąjungos pl÷troje, simbolinę vertę ir išsamiau apie jas informuoti;

6 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 13



– skleisti Europos piliečiams informaciją apie Europos kūrimą ir bendrą, nors ir nevienalytį, kultūros paveldą, visų pirma susijusį su demokratin÷mis vertyb÷mis ir žmogaus teis÷mis, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

– skleisti Europos piliečiams informaciją apie Europos istoriją ir Sąjungos kūrimą ir apie bendrą, nors ir nevienalytį, materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, visų pirma susijusį su demokratin÷mis vertyb÷mis ir žmogaus teis÷mis, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas d÷l sprendimo 3 straipsnio 3 dalies įžangin÷ formuluot÷


3. Konkretūs tikslai yra šie: 3. Pačiose paveldo vietose siekiama šių konkrečių tikslų:

Pakeitimas 15



– gerinti jaunimo žinias apie bendrą kultūros paveldą;

– gerinti konkrečiai jaunimo, o apskritai ir Europos piliečių žinias apie bendrą kultūros paveldą ir skatinti jų Europos tapatyb÷s pajautą;

Pakeitimas 16



– teikti visuomenei, visų pirma jaunimui, daugiau galimybių pažinti paveldo vietas;

– teikti visiems piliečiams, visų pirma jaunimui, daugiau ir (arba) geresnių

7 /PE 455.005

LT

galimybių pažinti paveldo vietas;

Pakeitimas 17



– meninio, kultūrinio ir istorinio švietimo būdu stiprinti kultūrų dialogą, į jį visų pirma įtraukiant jaunimą;

– meninio, kultūrinio, istorinio ir interaktyvaus švietimo pasitelkiant internetą būdu stiprinti kultūrų dialogą, į jį visų pirma įtraukiant jaunimą;

Pakeitimas 18



– skatinti kultūros paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sinergiją;

– skatinti kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sinergiją bei pl÷toti kūrybiškumą;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas d÷l sprendimo 3 straipsnio 3 dalies 6 a įtrauka (nauja)


– stengiantis visapusiškai užtikrinti kultūros paveldo vientisumą, puosel÷ti to paveldo ir ekonomin÷s veiklos, kuri yra su juo susijusi ir kuri prisideda prie jo bei jo aplinkos tvarumo, sąveiką;

Pakeitimas 20



– prisid÷ti prie regionų patrauklumo – prisid÷ti prie regionų viešinimo, patrauklumo, kultūrin÷s įtakos, turizmo

8 /PE 455.005

LT

didinimo ir tvaraus jų vystymosi. pl÷tros didinimo ir tvaraus jų vystymosi.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas d÷l sprendimo 3 straipsnio 3 dalies 7 a įtrauka (nauja)


– skatinti kurti Europos tinklus bendram Europos paveldui populiarinti.

Pakeitimas 22



Komisija ir valstyb÷s nar÷s užtikrina Europos paveldo ženklo iniciatyvos der÷jimą su kitomis kultūros paveldo iniciatyvomis, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“.

Komisija ir valstyb÷s nar÷s užtikrina, kad Europos paveldo ženklo iniciatyva papildytų kitas kultūros paveldo iniciatyvas, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas, UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, tačiau jų nekartotų.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas d÷l sprendimo 7 straipsnio 1 punkto įžangin÷ formuluot÷


1) Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolin÷s vert÷s Europai ir yra atlikusios svarbų vaidmenį Europos Sąjungos istorijoje ir pl÷troje. Tod÷l kreipiantis d÷l ženklo suteikimo pateikiama informacijos apie:

1) Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolin÷s vert÷s Europai ir yra atlikusios prasmingą vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir (arba) Sąjungos pl÷troje. Tod÷l kreipiantis d÷l ženklo suteikimo pateikiama informacijos apie:

9 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 24

Pasiūlymas d÷l sprendimo 7 straipsnio 1 punkto 2 įtrauka


– ir (arba) paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje ir integracijos procese, jos sąsajas su svarbiais Europos įvykiais ar asmenyb÷mis, taip pat su kultūros, meno, politine, socialine, mokslo, technologine ir pramon÷s veikla;

– ir (arba) paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje ir integracijos procese, jos sąsajas su svarbiais Europos įvykiais ar asmenyb÷mis, taip pat su kultūros, meno, religine, politine, socialine, mokslo, technologine, aplinkos apsaugos ir pramon÷s veikla;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas d÷l sprendimo 7 straipsnio 2 punkto įžangin÷ formuluot÷


2) Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia projektą, kuriuo būtų remiamas jų europinis matmuo ir toliau nurodyta veikla:

2) Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia projektą, kuris turi būti prad÷tas įgyvendinti v÷liausiai baigiantis tais metais, kai suteikiamas ženklas, ir kuris apimtų toliau nurodytą veiklą:

Pakeitimas 26



– daugiakalbyst÷s skatinimas vartojant keletą Europos Sąjungos kalbų;

– daugiakalbyst÷s ir regionų įvairov÷s, kaip svarbiausio kultūrų dialogo veiksnio, skatinimas vartojant keletą Sąjungos kalbų;

10 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 27



– dalyvavimas paveldo vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, tinklų veikloje, kad būtų dalijamasi patirtimi ir inicijuojami bendri projektai;

– bendradarbiavimas su paveldo vietomis, kurioms jau suteiktas Europos paveldo ženklas;

Pakeitimas 28



– paveldo vietos žinomumo ir patrauklumo didinimas Europos mastu, pavyzdžiui, naudojantis naujosiomis technologijomis.

– paveldo vietos žinomumo ir patrauklumo didinimas Europos mastu, inter alia, naudojantis naujomis informacijos ir ryšio technologijomis.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas d÷l sprendimo 7 straipsnio 2 punkto 5a įtrauka (nauja)


– siekis užtikrinti, kad paveldo vieta būtų pasiekiama Europos piliečiams kartu visapusiškai paisant jos integralumo.

Pakeitimas 30



– Jei konkrečioje paveldo vietoje yra galimybių, pageidautina organizuoti meninę ir kultūrinę veiklą (pavyzdžiui, renginius, festivalius, atvykstančių

Jei konkrečioje paveldo vietoje yra galimybių, pageidautina organizuoti meninę ir kultūrinę veiklą (pavyzdžiui, renginius, festivalius, atvykstančių

11 /PE 455.005

LT

menininkų programas ir pan.), skatinančią Europos menininkų ir meno kolekcijų judumą, kultūrų dialogą bei paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sąsajas.

menininkų programas ir pan.), skatinančią Europos kultūros veik÷jų ir meno kolekcijų judumą, kultūrų dialogą bei paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sąsajas.

Pakeitimas 31



– teikti galimybių paveldo vietą lankyti kuo didesnei visuomen÷s daliai, pavyzdžiui, pritaikant paveldo vietą ar tinkamai parengiant darbuotojus;

– teikti galimybių paveldo vietą lankyti kuo didesnei visuomen÷s daliai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, pavyzdžiui, pritaikant paveldo vietą ar tinkamai parengiant darbuotojus ir naudojant internetą;

Pakeitimas 32



– vykdyti paveldo vietų kaip turistams patrauklių objektų populiarinimo veiklą;

– populiarinti paveldo vietas kaip turistams patrauklius objektus ir kartu riboti neigiamą poveikį, kuris gali būti daromas paveldo vietoms arba jų aplinkai;

Pakeitimas 33



– užtikrinti, kad valdymo planas kuo labiau atitiktų ekologijos id÷jas ir kad būtų sumažintas galimas neigiamas poveikis turizmui.

– užtikrinti, kad valdymo planas kuo labiau atitiktų ekologijos id÷jas.

12 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 34

Pasiūlymas d÷l sprendimo 8 straipsnio 2 dalis


2. Ekspertų grupę sudaro 12 narių. Keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija. Grup÷ skiria savo pirmininką.

2. Europos ekspertų grupę sudaro 13 narių. Vadovaudamiesi savo atitinkamomis procedūromis, keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija, o vieną – Regionų komitetas. Europos grup÷ skiria savo pirmininką.

Pakeitimas 35



3. Ekspertų grup÷s nariai – nepriklausomi ekspertai. Jie turi pakankamai patirties ir žinių kultūros, paveldo, Europos istorijos ir kitose Europos paveldo ženklo iniciatyvai aktualiose srityse.

3. Europos ekspertų grup÷s nariai – nepriklausomi ekspertai. Jie turi pakankamai patirties ir žinių Europos paveldo ženklo iniciatyvai aktualiose srityse. Ekspertus skiriančios institucijos deda visas pastangas siekdamos, kad atitinkamos ekspertų profesin÷s kompetencijos sritys papildytų viena kitą ir kad būtų užtikrintas geografiniu požiūriu proporcingas atstovavimas.

Pakeitimas 36



4. Ekspertų grup÷s nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieneriems metams, Europos Parlamentas – keturis ekspertus dvejiems metams, o Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.

4. Europos ekspertų grup÷s nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieniems metams, Europos Parlamentas – keturis ekspertus, Regionų komitetas – vieną ekspertą dvejiems metams, o Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.

13 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 37



5. Jei kyla interesų konfliktas, susijęs su grup÷s nariu ir konkrečia paveldo vieta, tas narys nedalyvauja vertinant min÷tą paveldo vietą.

5. Europos ekspertų grup÷s nariai praneša apie bet kokį su konkrečia paveldo vieta susijusį arba šiuo požiūriu galimą interesų konfliktą. Jei pateikiamas šis pareiškimas arba kyla toks interesų konfliktas, atitinkamas narys nedalyvauja vertinant min÷tą ar bet kurią kitą tos pačios valstyb÷s nar÷s paveldo vietą.

Pakeitimas 38



Siekdama, kad procedūra būtų kuo sklandesn÷ ir paprastesn÷, ir atsižvelgdama į atrankos kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą, kurią naudos visi kandidatai. Atrankoje gal÷s dalyvauti tik pateikusieji oficialios formos paraišką.

Atsižvelgdama į 7 straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą, kurią naudos visi kandidatai. Atrankoje gal÷s dalyvauti tik pateikusieji oficialios formos paraišką.

Pakeitimas 39



1. Už išankstinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako valstyb÷s nar÷s.

1. Už išankstinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako valstyb÷s nar÷s, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis.

14 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 40



2. Kiekvienai valstybei narei suteikiama galimyb÷ išankstin÷je atrankoje atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas per metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi. Tais metais, kuriais numatyta vykdyti steb÷senos veiklą, atranka nevykdoma.

2. Kiekvienai valstybei narei suteikiama galimyb÷ išankstin÷je atrankoje atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas kas dvejus metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi.

Pakeitimas 41



3. Kiekviena valstyb÷ nar÷, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir užtikrindama, kad administracin÷ tvarka išliktų kuo paprastesn÷ ir lankstesn÷, nustato išankstin÷s paveldo vietų atrankos tvarką ir terminus. Tačiau apie išankstin÷s atrankos rezultatus Komisijai ji praneša ne v÷liau kaip atrankos vykdymo metų sausio 31 d.

3. Kiekviena valstyb÷ nar÷, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir užtikrindama, kad administracin÷ tvarka išliktų kuo paprastesn÷ ir lankstesn÷, nustato išankstin÷s paveldo vietų atrankos tvarką ir terminus. Tačiau apie išankstin÷s atrankos rezultatus Komisijai ji praneša ne v÷liau kaip išankstin÷s atrankos vykdymo metų kovo 1 d.

Pakeitimas 42



4. Išankstin÷ atranka grindžiama 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

4. Išankstin÷ atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

15 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 43

Pasiūlymas d÷l sprendimo 10 straipsnio 4 a dalis (nauja)


4a. Komisija paskelbia visą iš anksto atrinktų paveldo vietų sąrašą ir apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.

Pakeitimas 44



3. Galutin÷ atranka grindžiama 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

3. Galutin÷ atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

Pakeitimas 45



4. Ekspertų grup÷ teikia ataskaitą d÷l iš anksto atrinktų paveldo vietų ne v÷liau kaip atrankos vykdymo metų spalio 31 d. Ataskaitoje rekomenduojama, kurioms paveldo vietoms skirti Europos paveldo ženklą, ir argumentuojama, kod÷l kai kurios paveldo vietos nepateko į galutinį sąrašą.

4. Europos ekspertų grup÷ teikia ataskaitą d÷l iš anksto atrinktų paveldo vietų ne v÷liau kaip išankstin÷s atrankos vykdymo metų gruodžio 15 d. Ataskaitoje rekomenduojama, kurioms paveldo vietoms skirti Europos paveldo ženklą, ir argumentuojama, kod÷l kai kurios paveldo vietos nepateko į galutinį sąrašą.

Pakeitimas 46



2. Paraiškos d÷l tarptautin÷s svarbos 2. Paraiškos d÷l tarptautin÷s svarbos

16 /PE 455.005

LT

paveldo vietų teikiamos laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir d÷l kitų paveldo vietų. Tarptautin÷s svarbos paveldo vietą iš anksto atrenka viena iš susijusių valstybių narių, laikydamasi 10 straipsnyje išd÷styto reikalavimo atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas, kuri ją pasiūlo visų susijusių valstybių narių vardu pasikonsultavusi ir susitarusi su jomis.

paveldo vietų teikiamos laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir d÷l kitų paveldo vietų. Tarptautin÷s svarbos paveldo vietą iš anksto atrenka visos susijusios valstyb÷s nar÷s, laikydamosi 10 straipsnyje išd÷styto joms keliamo reikalavimo atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas. Tarptautin÷s svarbos paveldo vietos paskiria vieną iš susijusių paveldo vietų savo koordinatore, kuri atliks bendro kontaktinio punkto ryšiams su Komisija palaikyti funkciją. Koordinator÷ tinkamu metu informuoja visas valstybes nares apie kandidatavimą tarptautin÷s svarbos paveldo vietos ženklui gauti, kad būtų užtikrintas susijusių visos Sąjungos paveldo vietų dalyvavimas. Visos paveldo vietos, siekiančios gauti tarptautin÷s svarbos paveldo vietos ženklą, turi atitikti 7 straipsnyje nustatytus kriterijus ir užpildyti 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas d÷l sprendimo 12 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)


Ypatingas d÷mesys turi būti skirtas tarptautin÷s svarbos paveldo vietoms, su kurių pagalba – atsižvelgiant į jų materialią ir nematerialią simbolinę vertę – puosel÷jama tarpvalstybinio Europos paveldo esm÷.

Pakeitimas 48



3a. Jei viena iš paveldo vietų, priklausančių tarptautin÷s svarbos paveldo vietoms, nebesilaiko Europos paveldo ženklui nustatytų kriterijų arba

17 /PE 455.005

LT

teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, taikoma 15 straipsnyje numatyta procedūra.

Pakeitimas 49



1. Vadovaudamasi ekspertų grup÷s rekomendacija, Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

1. Tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grup÷s rekomendaciją, Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Apie priimtus sprendimus ji informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

Pakeitimas 50



2. Europos paveldo ženklas paveldo vietoms suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

2. Europos paveldo ženklas paveldo vietoms suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

Pakeitimas 51



2a. Suteikiant Europos paveldo ženklą nenustatoma jokių su miesto planavimu, teisiniais aspektais, kraštovaizdžio tvarkymu, judumu ar architektūros sprendimais susijusių įpareigojimų. Vienintel÷ taikoma teis÷ yra vietos teis÷.

18 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 52



3. Ataskaita teikiama nagrin÷ti Komisijai ir ekspertų grupei ne v÷liau kaip metų, kuriais vykdoma steb÷sena, sausio 31 d.

3. Ataskaita teikiama nagrin÷ti Komisijai ir ekspertų grupei ne v÷liau kaip metų, kuriais vykdoma steb÷sena, kovo 1 d.

Pakeitimas 53



4. Ekspertų grup÷ teikia ataskaitą apie atitinkamoje valstyb÷je nar÷je esančių paveldo vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, būklę ir, prireikus, rekomendacijas, į kurias turi būti atsižvelgiama kitu steb÷senos laikotarpiu, ne v÷liau kaip metų, kuriais vykdoma steb÷sena, spalio 31 d.

4. Ekspertų grup÷ teikia ataskaitą apie atitinkamoje valstyb÷je nar÷je esančių paveldo vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, būklę ir, prireikus, rekomendacijas, į kurias turi būti atsižvelgiama kitu steb÷senos laikotarpiu, ne v÷liau kaip metų, kuriais vykdoma steb÷sena, gruodžio 15 d.

Pakeitimas 54



5. Komisija nustato bendrus rodiklius, kuriais vadovaudamosi valstyb÷s nar÷s užtikrintų nuoseklų požiūrį į steb÷senos procedūrą.

5. Komisija, pasikonsultavusi su Europos ekspertų grupe, nustato bendrus rodiklius, kuriais vadovaudamosi valstyb÷s nar÷s užtikrintų nuoseklų požiūrį į steb÷senos procedūrą.

19 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 55



4. Galutinį sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą priima Komisija. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4. Galutinį sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą priima Komisija, tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grup÷s rekomendaciją. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

Pakeitimas 56



5a. Paveldo vietos gali bet kuriuo metu nuspręsti atsisakyti Europos paveldo ženklo. Tokiu atveju jos apie tai praneša atitinkamai valstybei narei, kuri, savo ruožtu, informuoja Komisiją. Komisija priima sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą ir apie šį sprendimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

Pakeitimas 57



– parengia atrankos ir steb÷senos gaires bei paraiškos formą;

– atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir vadovaudamasi 7 straipsnyje išvardytais kriterijais, parengia gaires, kuriomis remiantis būtų vykdoma atrankos ir steb÷senos procedūros, bei paraiškos formą;

20 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 58



2. Komisija atsako už komunikaciją ir Europos paveldo ženklo populiarinimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma sukurdama ir tvarkydama šiai iniciatyvai skirtą interneto svetainę.

2. Komisija atsako už komunikaciją ir Europos paveldo ženklo populiarinimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma sukurdama ir tvarkydama šiai iniciatyvai skirtą interneto svetainę ir naują logotipą, skirtą paveldo vietos žinomumui ir patrauklumui Europos mastu didinti. Tai gal÷tų būti atliekama, pvz., išnaudojant naujų technologijų ir skaitmeninių bei interaktyvių priemonių galimybes, taip pat stengiantis užtikrinti sąveiką su kitomis Europos iniciatyvomis. Min÷tojoje interneto svetain÷je skelbiami visi Europos ekspertų grup÷s pranešimai ir rekomendacijos, nurodyti 8 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 4a dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje.

Pakeitimas 59



1. Komisija užtikrina nepriklausomą su Europos paveldo ženklu susijusios veiklos išor÷s vertinimą. Vertinimas vyksta kas šešerius metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi; vertinami visi veiklos aspektai, įskaitant veiklos veiksmingumą, paveldo vietų skaičių, veiklos poveikį, taip pat sprendžiama, kaip būtų galima pagerinti su Europos paveldo ženklu susijusią veiklą ir ar ją reikia tęsti.

1. Komisija užtikrina nepriklausomą su Europos paveldo ženklu susijusios veiklos išor÷s vertinimą. Vertinimas vyksta kas šešerius metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi; vertinami visi veiklos aspektai, įskaitant veiklos veiksmingumą, paveldo vietų skaičių, veiklos geografinę apr÷ptį ir poveikį, taip pat sprendžiama, kaip būtų galima pagerinti su Europos paveldo ženklu susijusią veiklą ir ar ją reikia tęsti.

21 /PE 455.005

LT

Pakeitimas 60



2. Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia per šešis m÷nesius nuo vertinimo pabaigos.

2. Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia per šešis m÷nesius nuo vertinimo pabaigos, jei reikia, prid÷dama susijusius pasiūlymus.

Pakeitimas 61



18 straipsnis Išbraukta.

Tarpin÷s nuostatos

1. Valstyb÷se nar÷se esančios paveldo vietos, kurioms paveldo ženklas buvo suteiktas iniciatyvą vykdant tarpvyriausybiniu lygmeniu, vertinamos [metais po šio sprendimo įsigaliojimo].

Naujos paraiškos d÷l šių paveldo vietų teikiamos vadovaujantis naujaisiais kriterijais ir tvarka, kaip nustatyta 6–9 straipsniuose. Jas atitinkamos valstyb÷s nar÷s teikia Komisijai ne v÷liau kaip [atitinkamų metų] sausio 31 d.

Naujas paraiškas vertina ekspertų grup÷.

Jei konkrečios valstyb÷s nar÷s viena iš siūlomų paveldo vietų neatitinka kriterijų arba jei pateikta nepakankamai informacijos, ekspertų grup÷ per Komisiją pradeda dialogą su ta valstybe nare, kad išnagrin÷tų, ar paraišką galima pagerinti prieš priimant galutinį sprendimą. Prireikus galima rengti vizitus į paveldo vietą.

Ekspertų grup÷ ataskaitą d÷l paveldo vietų, kurioms rekomenduojama suteikti Europos paveldo ženklą, pateikia iki

22 /PE 455.005

LT

[atitinkamų metų] pabaigos, išskyrus atvejus, kai valstyb÷s nar÷s turi pateikti papildomos informacijos.

Tuomet Komisija oficialiai skiria paveldo vietas.

Europos paveldo ženklas paveldo vietoms, aptariamoms šioje dalyje, iš principo suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

Paraiškos d÷l paveldo vietų, nepatekusių į galutinį sąrašą, gali būti kitais metais v÷l teikiamos išankstinei atrankai nacionaliniu lygmeniu.

2. Valstyb÷ms nar÷ms, nedalyvavusioms su Europos paveldo ženklu susijusioje tarpvyriausybinio lygmens veikloje, suteikiama galimyb÷ [antraisiais metais po šio sprendimo įsigaliojimo] pasiūlyti ne daugiau kaip keturias paveldo vietas, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas. Paraiškos d÷l šių paveldo vietų teikiamos vadovaujantis 6–9 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.

Jas atitinkamos valstyb÷s nar÷s teikia Komisijai ne v÷liau kaip [atitinkamų metų] sausio 31 d. Naujas paraiškas vertina ekspertų grup÷.

Naujas paraiškas vertina ekspertų grup÷. Jei konkrečios valstyb÷s nar÷s viena iš siūlomų paveldo vietų neatitinka kriterijų arba jei pateikta nepakankamai informacijos, ekspertų grup÷ per Komisiją pradeda dialogą su ta valstybe nare, kad išnagrin÷tų, ar paraišką galima pagerinti prieš priimant galutinį sprendimą. Prireikus galima rengti vizitus į paveldo vietą.

Ekspertų grup÷ ataskaitą d÷l paveldo vietų, kurioms rekomenduojama suteikti Europos paveldo ženklą, pateikia iki [atitinkamų metų] pabaigos, išskyrus atvejus, kai valstyb÷s nar÷s turi pateikti papildomos informacijos.

23 /PE 455.005

LT

Tuomet Komisija oficialiai skiria paveldo vietas.

Europos paveldo ženklas paveldo vietoms, aptariamoms šioje dalyje, iš principo suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

Paraiškos d÷l paveldo vietų, nepatekusių į galutinį sąrašą, gali būti kitais metais v÷l teikiamos išankstinei atrankai nacionaliniu lygmeniu.

3. Paveldo vietų, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas, atranka ir steb÷sena, kaip nustatyta 6–15 straipsniuose, pradedama [trečiaisiais metais po šio sprendimo įsigaliojimo].

Pakeitimas 62

Pasiūlymas d÷l sprendimo Priedas. Lentel÷.


[n metai]

Sprendimo pri÷mimas Parengiamieji darbai

[n metai]

Sprendimo pri÷mimas Parengiamieji darbai

[n+1 metai] Pakartotinis paveldo vietų, kurioms ženklas suteiktas iniciatyvą vykdant tarpvyriausybiniu lygmeniu, vertinimas

[n+1 metai] Parengiamieji darbai

[n+2 metai] Tarpvyriausybin÷je iniciatyvoje nedalyvavusių valstybių narių atrinktų paveldo vietų pirmasis pristatymas

[n+2 metai] Valstybių narių vykdoma išankstin÷ atranka

[n+3 metai] Atranka

[n+3 metai] Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms

[n+4 metai] Steb÷sena


[n+5 metai] Atranka

[n+5 metai] Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms ir steb÷sena

[n+6 metai]

Atranka Veiklos, susijusios su


24 /PE 455.005

LT

Europos paveldo ženklu, vertinimas

[n+7 metai] Atranka

[n+7 metai] Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms Europos paveldo ženklo vertinimas

[n+8 metai] Steb÷sena


[n+9 metai] Atranka

[n+9 metai] Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms ir steb÷sena

[n+10 metai]

Atranka


[n+11 metai]

Atranka

[n+11 metai] Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms

[n+12 metai]

Steb÷sena Veiklos, susijusios su Europos paveldo ženklu, vertinimas

[n+12 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstin÷ atranka

… … [n+13 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms Europos paveldo ženklo vertinimas

25 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0487

Šveicarijos dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje ***

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą, kuriame išd÷stomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos projekto (12818/2010 – C7-0277/2010 – 2010/0231(NLE))

(Pritarimo procedūra)


– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12818/2010),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo projektą, kuriame išd÷stomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos (13104/2009),

– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0277/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją (A7–0334/2010),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausyb÷ms.

26 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0488

Valstybių narių vykdoma Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrol÷ ***I

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teis÷kūros rezoliucija d÷l pasiūlymo d÷l Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrol÷s, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykl÷s ir bendrieji principai (COM(2010)0083 – C7-0073/2010 – 2010/0051(COD))

(Įprasta teis÷kūros procedūra: pirmasis svarstymas)


– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0083),

– atsižvelgdamas į Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 291 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateik÷ pasiūlymą Parlamentui (C7-0073/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 1 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,


– atsižvelgdamas į Teis÷s reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautin÷s prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomen÷s sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramon÷s, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regionin÷s pl÷tros komiteto, Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros komiteto, Žuvininkyst÷s komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0355/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją ;

2. pritaria bendram Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimui, prid÷tam prie šios rezoliucijos;

3. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, prid÷tus prie šios rezoliucijos;

4. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esm÷s arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

27 /PE 455.005

LT

P7_TC1-COD(2010)0051

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrol÷s mechanizmų taisykl÷s ir bendrieji principai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį d÷l Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teis÷s akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teis÷kūros procedūros1,

kadangi:

(1) Kai teisiškai privalomi Sąjungos teis÷s aktai (toliau – pagrindiniai teis÷s aktai) turi būti įgyvendinami vienodomis sąlygomis, tais aktais suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai.

(2) Teis÷s aktų leid÷jas, visapusiškai laikydamasis Sutartyje d÷l Europos Sąjungos veikimo nustatytų kriterijų, gali savo nuožiūra nuspręsti bet kuriuo pagrindiniu teis÷s aktu suteikti Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus pagal Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 2 dalį.

(3) Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatas Komisijos naudojimasi įgyvendinimo įgaliojimais reglamentavo 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB2.

(4) Pagal Sutartį d÷l Europos Sąjungos veikimo dabar reikalaujama, kad Europos Parlamentas ir Taryba nustatytų valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrol÷s mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.

(5) Būtina užtikrinti, kad tokios kontrol÷s procedūros būtų aiškios, veiksmingos ir proporcingos įgyvendinimo aktų pobūdžiui ir kad atitiktų Sutartyje numatytus institucinius reikalavimus ir įgytą patirtį bei bendrą praktiką įgyvendinant Sprendimą 1999/468/EB.

(6) Tuose pagrindiniuose teis÷s aktuose, kuriais reikalaujama, kad valstyb÷s nar÷s kontroliuotų, kaip Komisija priima įgyvendinimo aktus, tikslinga numatyti, kad tokios

1 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pozicija. 2 OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

28 /PE 455.005

LT

kontrol÷s tikslais būtų įsteigti valstybių narių atstovų komitetai, kuriems pirmininkautų Komisija.

(7) Atitinkamais atvejais kontrol÷s mechanizmas tur÷tų apimti galimybę kreiptis į apeliacinį komitetą, kurio susitikimai tur÷tų būti vykdomi tinkamu lygiu.

(8) Siekiant supaprastinti Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais reikalavimus, tur÷tų būti tik dvi procedūros: patariamoji procedūra ir nagrin÷jimo procedūra.

(9) Supaprastinimo tikslais komitetams tur÷tų būti taikomos bendrosios taisykl÷s ir pagrindin÷s nuostatos d÷l jų darbo bei galimyb÷s komitetui pateikti nuomonę laikantis rašytin÷s procedūros.

(10) Reik÷tų nustatyti kriterijus, kuriais būtų apibr÷žta procedūra, taikoma įgyvendinimo aktams priimti. Siekiant didesnio nuoseklumo ▌, procedūriniai reikalavimai tur÷tų būti proporcingi priimamų įgyvendinimo aktų pobūdžiui ir poveikiui.

(11) Nagrin÷jimo procedūra visų pirma tur÷tų būti taikoma ▌priimant bendrojo pobūdžio priemones, skirtas pagrindiniams teis÷s aktams įgyvendinti, ir specialias priemones, kurios gali tur÷ti svarbų poveikį. Šia procedūra tur÷tų būti numatyta, kad valstyb÷s nar÷s vykdytų kontrolę taip, kad tų teis÷s aktų nebūtų galima priimti, jeigu jie neatitinka komiteto nuomon÷s, išskyrus itin išimtines aplinkybes, kai Komisija, nepaisydama neigiamos nuomon÷s, tur÷tų gal÷ti priimti ir taikyti teis÷s aktus ribotą laikotarpį. Komisija tur÷tų gal÷ti peržiūr÷ti teis÷s aktų projektą tuo atveju, jeigu komitetas nepateikia nuomon÷s, atsižvelgdama į komitete pareikštas pozicijas.

(12) Jei pagal pagrindinį teis÷s aktą Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su didelių biudžeto išteklių reikalaujančiomis arba trečiosioms valstyb÷ms skirtomis programomis, tur÷tų būti taikoma nagrin÷jimo procedūra.

(13) Atitinkamo komiteto pirmininkas tur÷tų stengtis rasti sprendimus, kuriems būtų visuotinai pritarta komitete arba apeliaciniame komitete, ir paaiškinti, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlytus pakeitimus. Tuo tikslu Komisija, rengdama galutines antidempingo ar kompensacines priemones, tur÷tų skirti ypatingą d÷mesį komitete arba apeliaciniame komitete pareikštoms nuomon÷ms.

(14) Svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai jautriais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, pri÷mimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma stengiasi neprieštarauti bet kokiai prieš įgyvendinimo akto tinkamumą nukreiptai vyraujančiai pozicijai, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete.

(15) Patariamoji procedūra paprastai tur÷tų būti taikoma visais kitais atvejais ir tuomet, kai ji laikoma tinkamiausia.

(16) Tur÷tų būti įmanoma patvirtinti teis÷s aktus, kad jie būtų iš karto taikomi d÷l privalomų skubos priežasčių, kai tai numatyta pagrindiniame teis÷s akte.

(17) Europos Parlamentas ir Taryba tur÷tų būti skubiai informuojami apie komitetų darbą.

29 /PE 455.005

LT

(18) Europos Parlamentas arba Taryba, pasinaudodami teise prižiūr÷ti Sąjungos teis÷s aktų teis÷tumą, tur÷tų tur÷ti galimybę bet kuriuo metu nurodyti Komisijai, kad, jų manymu, įgyvendinimo akto projektas viršija pagal pagrindinį teis÷s aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus.

(19) Informacijos apie komitetų darbą viešumas tur÷tų būti užtikrintas vadovaujantis 2001 m. geguž÷s 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 d÷l galimyb÷s visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais1.

(20) Komisija tur÷tų tvarkyti registrą, kuriame būtų kaupiama informacija apie komitetų procedūras. Tod÷l Komisijai taikomos taisykl÷s d÷l konfidencialių dokumentų apsaugos tur÷tų būti atitinkamai taikomos ir naudojantis registru.

(21) Sprendimas 1999/468/EB tur÷tų būti panaikintas. Siekiant užtikrinti per÷jimą nuo Sprendime 1999/468/EB nustatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos, bet kuri galiojančių teis÷s aktų nuoroda į tame sprendime numatytas procedūras, išskyrus jo 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, tur÷tų būti suprantama kaip nuoroda į atitinkamas šiame reglamente numatytas procedūras. Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio poveikis tur÷tų būti laikinai išsaugotas galiojančiuose pagrindiniuose teis÷s aktuose, kuriuose pateikiama nuoroda į tą straipsnį.

(22) Šis reglamentas nedaro poveikio su konkurencijos taisyklių įgyvendinimu susijusiems Komisijos įgaliojimams, kaip nustatyta Sutartyje,

PRIöMö ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisykl÷s ir bendrieji principai, kuriais nustatomi mechanizmai, taikomi tais atvejais, kai teisiškai privalomame Sąjungos teis÷s akte (toliau – pagrindinis teis÷s aktas) numatoma, kad įgyvendinimo sąlygos turi būti vienodos ir tod÷l reikalaujama, kad valstyb÷s nar÷s kontroliuotų, kaip Komisija priima ▌įgyvendinimo aktus.

2 straipsnis Procedūrų pasirinkimas

1. Atsižvelgiant į reikalingų įgyvendinimo aktų pobūdį ar poveikį, pagrindiniame teis÷s akte gali būti numatyta taikyti patariamąją procedūrą arba nagrin÷jimo procedūrą.

2. Nagrin÷jimo procedūra visų pirma taikoma priimant:

a) bendrojo pobūdžio įgyvendinimo aktus;

b) kitus įgyvendinimo aktus, susijusius su:

i) programomis, kurios tur÷s didelį poveikį;

1 OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

30 /PE 455.005

LT

ii) bendra žem÷s ūkio politika ir bendra žuvininkyst÷s politika;

iii) aplinka, saugumu ir sauga arba žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsauga ar sauga;

iv) bendra prekybos politika;

v) apmokestinimu.

3. Patariamoji procedūra paprastai taikoma įgyvendinimo aktams, nepatenkantiems į 2 dalies taikymo sritį, priimti, bet tinkamai pagrįstais atvejais ji taip pat gali būti taikoma toje dalyje nurodytiems įgyvendinimo aktams priimti.

3 straipsnis Bendrosios nuostatos

1. Kai pagrindiniu teis÷s aktu numatyta taikyti 4−−−−8 straipsniuose nurodytas procedūras, taikomos šio straipsnio 2–7 dalys.

2. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininkas komitete nebalsuoja.

3. Pirmininkas pateikia komitetui teis÷s aktų, kuriuos turi patvirtinti Komisija, projektą.

Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pirmininkas surengia pos÷dį ne v÷liau kaip per 14 dienų nuo priimamų teis÷s aktų projekto ir darbotvark÷s projekto pateikimo komitetui. Komitetas savo nuomonę d÷l projekto pateikia per terminą, kurį pirmininkas gali nustatyti atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Terminai turi būti proporcingi ir turi valstybių narių atstovams iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes išnagrin÷ti teis÷s aktų projektą ir pareikšti savo nuomonę.

4. ▌Prieš komitetui pateikiant nuomonę, bet kuris komiteto narys gali pasiūlyti pakeitimų, o pirmininkas gali teikti iš dalies pakeistas teis÷s aktų projekto versijas▌.

Pirmininkas turi stengtis rasti sprendimus, kuriems būtų visuotinai pritarta komitete. Pirmininkas informuoja komitetą, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlytus pakeitimus, ypač kiek tai susiję su pasiūlymais, kuriems iš esm÷s buvo pritarta komitete.

5. Tinkamai pagrįstais atvejais pirmininkui komiteto nuomon÷ gali būti pateikta laikantis rašytin÷s procedūros. Jis siunčia komiteto nariams teis÷s aktų projektą ▌ir nustato terminą, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Laikoma, kad iki nustatyto termino pabaigos aiškiai neprieštaravęs ar nesusilaikęs bet kuris komiteto narys numanomai pritar÷ teis÷s aktų projektui.

Išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teis÷s akte numatyta kitaip, per pagal pirmą pastraipą nustatytą terminą, pirmininkui taip nusprendus arba komiteto nariui to paprašius, rašytin÷ procedūra užbaigiama be rezultatų. Tokiu atveju pirmininkas per pagrįstą laiką surengia komiteto pos÷dį.

31 /PE 455.005

LT

6. Komiteto nuomon÷ įrašoma į protokolą. Kiekvienas komiteto narys turi teisę prašyti, kad jo pozicija būtų įrašyta į protokolą. Komisija nedelsdama išsiunčia pos÷džio protokolą komiteto nariams.

7. Atitinkamais atvejais kontrol÷s mechanizmas apima kreipimasi į apeliacinį komitetą.

Apeliacinis komitetas, remdamasis Komisijos pasiūlymu, paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma priima darbo tvarkos taisykles.

Kai kreipiamasi į apeliacinį komitetą, jis surengia pos÷dį ne anksčiau kaip po 14 dienų, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, ir ne v÷liau kaip pra÷jus 6 savait÷ms nuo kreipimosi dienos. Nepažeisdamas 3 dalies, apeliacinis komitetas pateikia savo nuomonę per du m÷nesius nuo kreipimosi datos.

Komisijos atstovas pirmininkauja apeliacinio komiteto pos÷džiams.

Pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su komiteto nariais ir siekdamas užtikrinti, kad valstyb÷ms nar÷ms ir Komisijai būtų atstovaujama tinkamu lygiu, nustato apeliacinio komiteto pos÷džio datą. Komisija surengia pirmąjį apeliacinio komiteto pos÷dį per vieną m÷nesį po šio reglamento įsigaliojimo, kad jis gal÷tų patvirtinti savo darbo tvarkos taisykles.

4 straipsnis Patariamoji procedūra

1. Kai taikoma patariamoji procedūra, komitetas pateikia savo nuomonę, ir, prireikus, balsuoja. Jeigu komitetas balsuoja, nuomon÷ pateikiama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma.

2. Komisija sprendžia d÷l priimamų teis÷s aktų, kiek gal÷dama atsižvelgdama į išvadas, padarytas per komiteto svarstymus, ir pateiktą nuomonę. ▌

5 straipsnis Nagrin÷jimo procedūra

1. Kai taikoma nagrin÷jimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę ▌Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta balsų dauguma ir prireikus Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalyje nustatyta dauguma, jei priimami teis÷s aktai pateikiami remiantis Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami tuose straipsniuose nustatytu būdu.

2. Jeigu ▌komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima teis÷s aktų projektą.

3. Nepažeidžiant 7 straipsnio, jeigu komitetas pareiškia nepalankią nuomonę, Komisija šių teis÷s aktų nepriima. Jei manoma, kad įgyvendinimo aktai būtini, pirmininkas gali per vieną m÷nesį pateikti teis÷s aktų projektą apeliaciniam komitetui tolesniam svarstymui arba per du m÷nesius pateikti komitetui iš dalies pakeistą teis÷s aktų projekto versiją.

32 /PE 455.005

LT

4. Jeigu nuomon÷ nepareiškiama, Komisija gali priimti teis÷s aktų projektą, išskyrus antroje pastraipoje nurodytus atvejus. Kai Komisija teis÷s aktų projekto nepriima, pirmininkas gali pateikti komitetui iš dalies pakeistą teis÷s aktų projekto versiją.

Nepažeidžiant 7 straipsnio, Komisija nepriima teis÷s aktų projekto, jeigu:

−−−− teis÷s aktai susiję su apmokestinimu, finansin÷mis paslaugomis, sveikatos apsauga, žmonių saugos arba gyvūnų ar augalų apsaugos užtikrinimu, galutin÷mis daugiašal÷mis apsaugos priemon÷mis, arba

−−−− taip numatyta pagrindiniame teis÷s akte, arba

– joms prieštaraujama paprasta komitetą sudarančių narių balsų dauguma.

Jei bet kokiu antroje pastraipoje nurodytu atveju manoma, kad reikalingi įgyvendinimo aktai, pirmininkas gali per vieną m÷nesį pateikti teis÷s aktų projektą apeliaciniam komitetui tolesniam svarstymui arba pateikti per du m÷nesius komitetui iš dalies pakeistą teis÷s aktų projekto versiją.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies nuostatų, kai nagrin÷jantis komitetas nepateikia nuomon÷s arba teis÷s akto projektui nepritariama paprasta jį sudarančių narių dauguma, galutin÷ms antidempingo ar kompensacin÷ms priemon÷ms priimti taikoma toliau nurodyta procedūra.

Komisija konsultuojasi su valstyb÷mis nar÷mis. Ne anksčiau kaip po 14 dienų ir ne v÷liau kaip pra÷jus m÷nesiui po komiteto pos÷džio dienos, Komisija ▌informuoja komiteto narius apie tų konsultacijų rezultatus ir pateikia apeliaciniam komitetui teis÷s akto projektą. Nukrypdamas nuo 3 straipsnio 7 dalies, apeliacinis komitetas surengia pos÷dį ne anksčiau kaip po 14 dienų ir ne v÷liau kaip pra÷jus m÷nesiui po teis÷s akto projekto pateikimo dienos. Apeliacinis komitetas pateikia savo nuomonę pagal 6 straipsnį. Šioje dalyje nustatyti terminai nedaro poveikio būtinybei laikytis atitinkamuose pagrindiniuose teis÷s aktuose nustatytų terminų.

6 straipsnis Kreipimasis į apeliacinį komitetą

1. Apeliacinis komitetas pateikia nuomonę 5 straipsnio 1 dalyje numatyta balsų dauguma.

2. Prieš komitetui pateikiant savo nuomonę, bet kuris apeliacinio komiteto narys gali pasiūlyti teis÷s akto projekto pakeitimų. Komisija gali priimti teis÷s aktų projektą.

Pirmininkas stengiasi rasti sprendimus, kuriems būtų visuotinai pritarta.

Pirmininkas informuoja apeliacinį komitetą, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlytus pakeitimus, ypač kiek tai susiję su pasiūlymais d÷l pakeitimų, kuriems iš esm÷s buvo pritarta apeliaciniame komitete.

3. Jeigu apeliacinis komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima teis÷s aktų projektą.

Jeigu nuomon÷ nepateikiama, Komisija gali priimti teis÷s aktų projektą.

33 /PE 455.005

LT

Jei apeliacinis komitetas pareiškia nepalankią nuomonę, Komisija nepriima teis÷s aktų projekto.

4. Nukrypdama nuo 3 dalies, Komisija nepriima priemonių, susijusių su galutin÷mis daugiašal÷mis apsaugos priemon÷mis, jei nepateikiama 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta balsų dauguma patvirtinta palanki nuomon÷.

5. Nukrypdamas nuo 1 dalies, per 18 m÷nesių laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo dienos apeliacinis komitetas priima nuomonę d÷l galutinių antidempingo ar kompensacinių priemonių paprasta jį sudarančių narių dauguma.

7 straipsnis Teis÷s aktų pri÷mimas išimtiniais atvejais

Nukrypdama nuo 5 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, Komisija gali priimti teis÷s aktų projektą, jei jį priimti nedelsiant yra būtina siekiant išvengti didelio žem÷s ūkio srities rinkų sutrikdymo arba Sąjungos finansiniams interesams kylančios rizikos, kaip apibr÷žta Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje.

Tokiu atveju Komisija nedelsdama pateikia priimtus teis÷s aktus apeliaciniam komitetui. Jei apeliacinis komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija nedelsdama panaikina tuos teis÷s aktus. Jei apeliacinis komitetas pateikia palankią nuomonę arba nuomon÷s nepateikia , šie teis÷s aktai lieka galioti.

8 straipsnis Nedelsiant taikytini teis÷s aktai

1. Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių nuostatų, pagrindiniu teis÷s aktu galima numatyti, kad d÷l tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių taikomos šio straipsnio 2–5 dalių nuostatos.

2. Komisija priima teis÷s aktus, kurie taikomi nedelsiant ir galioja ne ilgiau kaip šešis m÷nesius, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teis÷s akte numatyta kitaip.

3. Pirmininkas ne v÷liau kaip per 14 dienų nuo 2 dalyje nurodytų teis÷s aktų pri÷mimo pateikia juos atitinkamam komitetui, kad gautų jo nuomonę.

4. Nagrin÷jimo procedūros atveju, kai ▌komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija nedelsdama panaikina pagal 2 dalį priimtus teis÷s aktus.

5. Jei Komisija priima laikinas antidempingo ar kompensacines priemones, taikoma šiame straipsnyje numatyta procedūra. Komisija imasi laikinųjų veiksmų, prieš tai pasikonsultavusi su valstyb÷mis nar÷mis arba, ypatingos skubos atvejais, joms pranešusi. Šiuo atveju konsultacijos turi būti surengtos ne v÷liau kaip per dešimt dienų po pranešimo valstyb÷ms nar÷ms apie Komisijos veiksmus.

▌

34 /PE 455.005

LT

9 straipsnis Darbo tvarkos taisykl÷s

1. Kiekvienas komitetas, remdamasis standartin÷mis taisykl÷mis, kurias parengia Komisija, pasikonsultavusi su valstyb÷mis nar÷mis, savo pirmininko pasiūlymu dauguma jį sudarančių narių balsų priima savo darbo tvarkos taisykles. Tokias standartines taisykles Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tiek, kiek gali reik÷ti, egizstuojantys komitetai savo darbo tvarkos taisykles suderina su standartin÷mis taisykl÷mis.

2. Komitetams taikomi dokumentų viešumo ▌principai ir sąlygos bei duomenų apsaugos taisykl÷s, kurios taikomos Komisijai.

10 straipsnis Informacija apie komitetų darbą

1. Komisija tvarko komitetų procedūrų registrą, kuriame pateikiama ši informacija:

a) komitetų sąrašas,

b) komitetų pos÷džių darbotvark÷s,

c) protokolai ir institucijų bei organizacijų, kurioms priklauso joms atstovauti valstybių narių paskirti asmenys, sąrašai,

d) teis÷s aktų, d÷l kurių komitetų prašoma pateikti nuomonę, projektas,

e) balsavimo rezultatai,

f) galutinis teis÷s aktų projektas atsižvelgus į komitetų nuomonę,

g) informacija apie galutinį Komisijos priimamų teis÷s aktų pri÷mimą,

h) statistiniai ▌duomenys apie komitetų darbą.

2. Komisija taip pat skelbia metinę komitetų darbo ataskaitą.

3. Europos Parlamentas ir Taryba gali naudotis 1 dalyje nurodyta informacija vadovaudamiesi taikomomis taisykl÷mis.

4. 1 dalies b, d ir f punktuose nurodytus dokumentus Komisija pateikia susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu, kai jie išsiunčiami komiteto nariams, ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kad su šiais dokumentais galima susipažinti.

5. Visų 1 dalies a–g punktuose nurodytų dokumentų nuorodos ir 1 dalies h punkte nurodyta informacija viešai pateikiama registre.

11 straipsnis Europos Parlamento ir Tarybos teis÷ tikrinti

35 /PE 455.005

LT

Jei pagrindinis teis÷s aktas priimamas pagal įprastą teis÷kūros procedūrą, Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu pranešti Komisijai, kad, jų nuomone, įgyvendinimo akto projektas viršija pagal pagrindinį teis÷s aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Tokiu atveju Komisija, atsižvelgdama į pareikštą nuomonę, peržiūri aptariamą teis÷s akto projektą ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar ji ketina išsaugoti, iš dalies keisti, ar atsiimti įgyvendinimo akto projektą.

12 straipsnis Sprendimo 1999/468/EB panaikinimas

Sprendimas 1999/468/EB panaikinamas.

▌Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio poveikis išlieka galiojančiuose pagrindiniuose teis÷s aktuose, kuriuose pateikiama nuoroda į tą straipsnį.

13 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Galiojančių pagrindinių teis÷s aktų pritaikymas

1. Jei pagrindiniuose teis÷s aktuose, priimtuose iki šio reglamento įsigaliojimo, numatyta, kad Komisija naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Sprendimą 1999/468/EB, taikomos šios taisykl÷s:

a) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnį, taikoma šio reglamento 4 straipsnyje nurodyta patariamoji procedūra;

b) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 5 straipsnius, taikoma šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta nagrin÷jimo procedūra;

c) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnį, netaikomos šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos;

d) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnį, šis pagrindinis teis÷s aktas laikomas šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytu pagrindiniu teis÷s aktu;

e) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnį, taikomas šio reglamento 6 straipsnis;

f) jei pagrindiniame teis÷s akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 7 ir 8 straipsnius, taikomi šio reglamento 10 ir 11 straipsniai.

2. Šio reglamento 3 ir 9 straipsniai 1 dalyje nurodytais tikslais taikomi visiems egzistuojantiems komitetams.

3. Šio reglamento 7 straipsnis taikomas tik esamoms procedūroms, kuriose daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnį.

36 /PE 455.005

LT

4. Šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos iš anksto nenulemia susijusių teis÷s aktų pobūdžio.

14 straipsnis Pereinamojo laikotarpio tvarka

Šis reglamentas neturi poveikio nebaigtoms procedūroms, per kurias komitetas jau pateik÷ nuomonę pagal Sprendimą 1999/468/EB.

15 straipsnis Peržiūros sąlyga

Ne v÷liau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir, prireikus, prideda atitinkamus teis÷kūros pasiūlymus.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.

▌

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstyb÷se nar÷se.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas

37 /PE 455.005

LT

Annex

JOINT STATEMENT BY THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE

COUNCIL AND THE COMMISSION

Article 5(2) of this Regulation requires the Commission to adopt a draft implementing act where the committee delivers a positive opinion. This provision does not preclude that the Commission may, as is the current practice, in very exceptional cases, take into consideration new circumstances that have arisen after the vote and decide not to adopt a draft implementing act, after having duly informed the committee and the legislator.

STATEMENTS BY THE COMMISSION

— I —

The Commission will proceed to an examination of all legislative acts in force which were not adapted to the regulatory procedure with scrutiny before the entry into force of the Lisbon Treaty, in order to assess if those instruments need to be adapted to the regime of delegated acts introduced by Article 290 of the Treaty on the Functioning of the European Union. The Commission will make the appropriate proposals as soon as possible and no later than at the dates mentioned in the indicative calendar annexed to this declaration. While this alignment exercise is underway, the Commission will keep the European Parliament regularly informed on draft implementing measures related to these instruments which should become, in the future, delegated acts.

As regards legislative acts in force which currently contain references to the regulatory procedure with scrutiny, the Commission will review the provisions attached to this procedure in each instrument it intends to modify, in order to adapt them in due course according to the criteria laid down in the Treaty. In addition, the European Parliament and the Council will be entitled to signal basic acts they consider important to adapt as a matter of priority. The Commission will assess the results of this process by the end of 2012 in order to estimate how many legislative acts containing references to the regulatory procedure with scrutiny remain in force. The Commission will then prepare the appropriate legislative initiatives to complete the adaptation. The overall objective of the Commission is that, by the end of the 7th term of the Parliament, all provisions referring to the regulatory procedure with scrutiny would have been removed from all legislative instruments.

— II —

The Commission notes that it has recently launched a study which will provide a complete and objective review of all aspects of the EU's trade defence policy and practice, including an evaluation of the performance, methods, utilisation and effectiveness of the present TDI scheme in achieving its trade policy objectives, an evaluation of the effectiveness of the existing and potential policy decisions of the European Union (e.g., the Union interest test, the lesser duty

38 /PE 455.005

LT

rule, the duty collection system) in comparison with the policy decisions made by certain trading partners and an examination of the basic anti-dumping and anti-subsidy regulations in light of the administrative practice of the EU institutions, the judgments of the Court of Justice of the European Union and the recommendations and rulings of the WTO Dispute Settlement Body. The Commission intends, in the light of the results of the study and of developments in the Doha Development Agenda negotiations to explore whether and how to further update and modernize the EU's trade defence instruments The Commission also recalls the recent initiatives it has taken to improve the transparency of the operation of trade defence instruments (such as the appointment of a Hearing Officer) and its work with Member States to clarify key elements of trade defence practice. The Commission attaches substantial importance to this work, and will seek to identify, in consultation with the Member States, other initiatives which could be taken in this respect.

— III — Under the comitology rules based on Council Decision 1999/468/EC, where a Common Agricultural Policy (CAP) management committee has delivered an unfavourable opinion, the Commission must submit the draft measure in question to the Council which may take a different decision within a month. However, the Commission is not barred from acting but has the choice to either put the measure in place or defer its application. Hence, the Commission may take the measure where it considers on balance that suspending its application would for instance provoke irreversible negative market effects. When afterwards the Council decides otherwise the measure put in effect by the Commission becomes of course redundant. Thus the current rules equip the Commission with an instrument that allows protecting the common interest of the whole Union by adopting a measure at least on an interim basis. Article 5b of this Regulation pursues the objective to maintain this approach within the new comitology arrangements but limited to exceptional situations and on the basis of clearly defined and restrictive criteria. It would allow the Commission to adopt a draft measure despite the unfavourable opinion of the examination committee provided that its “non adoption within an imperative deadline would create a significant disruption of the markets (…) or for the financial interests of the Union.” The provision refers to situations where it is not possible to wait until the committee votes again on the same or another draft measure because in the meantime the market would be significantly disrupted e.g. due to the speculative behaviour of operators. To ensure the Union's ability to act it would give Member States and the Commission the opportunity to have another informed discussion on the draft measure without leaving things undecided and open to speculation with the negative consequences for the markets and the budget. Such situations may namely arise in the context of the day-to-day management of the CAP (e.g. fixing of export refunds, management of licences, special safeguard clause) where decisions need often to be taken quickly and can have significant economic consequences for the markets and thus farmers and operators but also for the budget of the Union.

39 /PE 455.005

LT

— IV — In cases where the European Parliament or the Council indicate to the Commission that they consider a draft implementing act to exceed the implementing powers provided for in the basic act, the Commission will immediately review the draft implementing act taking into account the positions expressed by the European Parliament or the Council. The Commission will act in a manner which takes duly into account the urgency of the matter. Before deciding whether the draft implementing act shall be adopted, amended or withdrawn, the Commission will inform the European Parliament or the Council of the action it intends to take and of its reasons for doing so.

41

Appendix

ANNEX to statement I by the Commission

Indicative table of basic acts not under co-decision procedure before the Treaty of Lisbon which need to be adapted to take into account Article 290 of TFEU

Policy Domain Acts to be Reviewed Indicative timing Limited to alignment

Included in

broader proposal

ESTAT 1. Regulation (EC) No 1365/2006 of the European Parliament and of the Council of 6 September 2006 on statistics of goods transport by inland waterways and repealing Council Directive 80/1119/EEC*1

2011, 4th quarter X

2. Council Directive 64/432/EEC on animal health problems affecting intra-Community trade in bovine animals and swine*2

March 2012 X

3. Council Directive 90/426/EEC on animal health conditions governing the movement and import from third countries of equidae *2

March 2012 X

4. Council Directive 91/68/EEC on animal health conditions governing intra-Community trade in ovine and caprine animals*2

March 2012 X

SANCO

5. Council Directive 2004/68/EC laying down animal health rules for the importation into and transit through the Community of certain live ungulate animals, amending Directives 90/426/EEC and 92/65/EEC and repealing Directive 72/462/EEC*2

March 2012 X

1 The level of amendments depends on the outcome of the meeting with the MS planned for December 2010. Note that this regulation was adopted under

co-decision procedure. 2 As part of a package containing inter alia a proposal for an EU Animal Health Law and a proposal to review Regulation (EC) No 882/2004 of the

European Parliament and of the Council on official controls.

42

6. Council Directive 2009/158/EC on animal health conditions governing intra-Community trade in and imports from third countries of poultry and hatching eggs*2

March 2012 X

7. Council Directive 92/65/EEC laying down animal health requirements governing trade in and imports into the Community of animals, semen, ova and embryos not subject to animal health requirements laid down in specific Community rules referred to in Annex A(I) to Directive 90/425/EEC*2

March 2012 X

8. Council Directive 88/407/EEC laying down the animal health requirements applicable to intra-Community trade in and imports of semen of domestic animals of the bovine species*2

March 2012 X

9. Council Directive 89/556/EEC on animal health conditions governing intra-Community trade in and importation from third countries of embryos of domestic animals of the bovine species*2

March 2012 X

10. Council Directive 90/429/EEC laying down the animal health requirements applicable to intra-Community trade in and imports of semen of domestic animals of porcine species*2

March 2012 X

11. Council Directive 2002/99/EC laying down the animal health rules governing the production, processing, distribution and introduction of products of animal origin for human consumption (imports only) *2

March 2012 X

12. Council Directive 92/118/EEC laying down animal health and public health requirements governing trade in and imports into the Community of products not subject to the said requirements laid down in specific Community rules referred to in Annex A (I) to Directive 89/662/EEC and, as regards pathogens, to Directive 90/425/EEC*2

March 2012 X

13. Directive 2006/88/EC on animal health requirements for aquaculture animals and products thereof, and on the prevention and control of certain diseases in aquatic animals. *2

March 2012 X

14. Council Directive 92/35/EEC laying down control rules and measures to combat African horse sickness*2

March 2012 X

15. Council Directive 77/391/EEC introducing community measures for the eradication of brucellosis, tuberculosis and leucosis in cattle*2

March 2012 X

43 /PE 455.005

LT

16. Council Directive 82/400/EEC amending Directive 77/391/EEC and introducing a supplementary Community measure for the eradication of brucellosis, tuberculosis and leucosis in cattle*2

March 2012 X

17. Council Decision 90/242/EEC introducing a community financial measure for the eradication of brucellosis in sheep and goats*2

March 2012 X

18. Council Directive 90/423/EEC of 26 June 1990 amending Directive 85/511/EEC introducing Community measures for the control of foot-and-mouth disease, Directive 64/432/EEC on animal health problems Affecting intra-Community trade in bovine animals and swine and Directive 72/462/EEC on health and veterinary inspection problems upon importation of bovine animals and swine and fresh meat or meat products from third countries*2

March 2012 X

19. Council Directive 2003/85/EC on Community measures for the control of foot-and-mouth disease repealing Directive 85/511/EEC and Decisions 89/531/EEC and 91/665/EEC and amending Directive 92/46/EEC*2

March 2012 X

20. Council Directive 2005/94/EC on Community measures for the control of avian influenza and repealing Directive 92/40/EEC*2

March 2012 X

21. Council Directive 92/66/EEC introducing Community measures for the control of Newcastle disease*2

March 2012 X

22. Council Directive 80/1095/EEC laying down conditions designed to render and keep the territory of the Community free from classical swine fever*2

March 2012 X

23. Council Decision 80/1096/EEC introducing Community financial measures for the eradication of classical swine fever*2

March 2012 X

24. Council Directive 92/119/EEC introducing general Community measures for the control of certain animal diseases and specific measures relating to swine vesicular disease*2

March 2012 X

25. Council Directive 2001/89/EC on Community measures for the control of classical swine fever*2

March 2012 X

26. Council Decision 79/511/EEC on a financial contribution from the Community to the campaign against foot-and-mouth disease in south-east Europe*2

2011/2012 X

27. Council Decision 89/455/EEC introducing Community measures to set up pilot projects for the control of rabies with a view to its eradication or

March 2012 X

44

prevention*2

28. Council Decision 2009/470/EC on expenditure in the veterinary field 2012 second semester X 29. Council Directive 82/894/EEC on the notification of animal diseases in the

Community*2 March 2012 X

30. Council Directive 89/662/EEC concerning veterinary checks in intra-Community trade with a view to the completion of the internal market*2

March 2012 X

31. Council Directive 90/425/EEC concerning veterinary and zootechnical checks applicable in intra-Community trade in certain live animals and products with a view to the completion of the internal market*2

March 2012 X

32. Council Decision 92/438/EEC on computerization of veterinary import procedures (Shift project), amending Directives 90/675/EEC, 91/496/EEC, 91/628/EEC and Decision 90/424/EEC, and repealing Decision 88/192/EEC*2

March 2012 X

33. Council Directive 96/93/EC on the certification of animals and animal products*2

March 2012 X

34. Council Directive 2008/71/EC on the identification and registration of pigs*2 March 2012 X 35. Regulation (EC) No 1760/2000 of the European Parliament and of the

Council establishing a system for the identification and registration of bovine animals and regarding the labelling of beef and beef products and repealing Council Regulation (EC) No 820/971

2011 first trimester X

36. Council Regulation (EC) No 21/2004 establishing a system for the identification and registration of ovine and caprine animals*2

March 2012 X

37. Council Directive 2009/157/EEC on pure-bred breeding animals of the bovine species


38. Council Directive 88/661/EEC on the zootechnical standards applicable to breeding animals of the porcine species


39. Council Directive 89/361/EEC concerning pure-bred breeding sheep and goats


40. Council Directive 90/427/EEC on the zootechnical and genealogical conditions governing intra-Community trade in equidae


1 This act falls within the shared competence of DG SANCO/DG AGRI

45 /PE 455.005

LT

41. Council Directive 90/428/EEC on trade in equidae intended for competitions and laying down the conditions for participation therein


42. Council Directive 91/174/EEC laying down zootechnical and pedigree requirements for the marketing of pure-bred animals


43. Council Directive 94/28/EC laying down the principles relating to the zootechnical and genealogical conditions applicable to imports from third countries of animals, their semen, ova and embryos, and amending Directive 77/504/EEC on pure-bred breeding animals of the bovine species


44. Council Directive 97/78/EC laying down the principles governing the organisation of veterinary checks on products entering the Community from third countries*2

March 2012 X

45. Council Directive 91/496/EEC laying down the principles governing the organization of veterinary checks on animals entering the Community from third countries and amending Directives 89/662/EEC, 90/425/EEC and 90/675/EEC*2

March 2012 X

46. Council Directive 98/58/EC concerning the protection of animals kept for farming purposes*1

2013-2014 X

47. Council Directive 2008/119/EC laying down minimum standards for the protection of calves (codified version)*4

2013-2014 X

48. Council Directive 2008/120/EC laying down minimum standards for the protection of pigs (Codified version) *4

2013-2014 X

49. Council Directive 1999/74/EC laying down minimum standards for the protection of laying hens*4

2013-2014 X

50. Council Directive 2007/43/EC laying down minimum rules for the protection of chickens kept for meat production*4

2013-2014 X

51. Council Regulation (EC) No 1099/2009 on the protection of animals at the time of killing *4

2013-2014 X

1 Review of EU Animal Welfare Law (precise timetable is not yet established) - Related to EP's Resolution of 5 May 2010 on evaluation and assessment

of the Animal Welfare Action Plan 2006-2010 (2009/2202(INI)) which invited the Commission to restructure all these acts into a general horizontal instrument

46

52. Council Regulation (EC) No 1/2005, on the protection of animals during transport and related operations and amending Directives 64/432/EEC and 93/119/EC and Regulation (EC) No 1255/97*4

2013-2014 X

53. Council Directive 2000/29/EC on protective measures against the introduction into the Community of organisms harmful to plants or plant products and against their spread within the Community*1

2012 second semester X

54. Council Directive 2007/33/EC on the control of potato cyst nematodes and repealing Directive 69/465/EEC*5


55. Council Directive 93/85/EEC on the control of potato ring rot*5 2012 second semester X 56. Council Directive 98/57/EC on the control of Ralstonia solanacearum

(Smith) Yabuuchi et al*5 2012 second semester X

57. Council Directive 66/401/EEC on the marketing of fodder plant seed 2011 second semester X 58. Council Directive 69/464/EEC on control of Potato Wart Disease 2013 second semester X 59. Council Directive 66/402/EEC on the marketing of cereal seed 2011 second semester X 60. Council Directive 68/193/EEC on the marketing of material for the

vegetative propagation of the vine 2011 second semester X

61. Council Directive 98/56/EC on the marketing of propagating material of ornamental plants


62. Council Directive 1999/105/EC on the marketing of forest reproductive material


63. Council Directive 2002/53/EC on the common catalogue of varieties of agricultural plant species


64. Council Directive 2002/54/EC on the marketing of beet seed 2011 second semester X 65. Council Directive 2002/55/EC on the marketing of vegetable seed 2011 second semester X 66. Council Directive 2002/56/EC on the marketing of seed potatoes 2011 second semester X 67. Council Directive 2002/57/EC on the marketing of seed of oil and fibre

plants 2011 second semester X

68. Council Directive 2008/72/EC on the marketing of vegetable propagating and planting material other than seed


1 Part of the ongoing review of the EU Plant Health Law

47 /PE 455.005

LT

69. Council Directive 2008/90/EC on the marketing of fruit plant propagating material and fruit plants intended for fruit production


70. Council Regulation (EC) No 2100/94 on Community plant variety rights*1 2012-2013 see comment (footnote on previous page)

71. Council Directive 87/357/EEC on the approximation of the laws of the Member States concerning products which, appearing to be other than they are, endanger the health or safety of consumers


MARKT 72. COUNCIL REGULATION (EC) No 207/2009 of 26 February 2009 on the Community trade mark

20112 X

73. Council Regulation (EEC) no. 3030/93 on common rules for imports of certain textile products from third countries

End of 2010 / early 2011

X

74. Council Regulation (EC) no 517/94 on common rules for imports of textile products from certain third countries not covered by bilateral agreements, protocols or other arrangements, or by other specific Community import rules


X

75. Council Regulation (EC) No 2248/2001 of 19 November 2001 on certain procedures for applying the Stabilisation and Association Agreement between the European Communities and their Member States, of the one part, and the Republic of Croatia, of the other part and for applying the Interim Agreement between the European Community and the Republic of Croatia, as amended


X

76. Council Regulation (EC) No. 953/2003 to avoid trade diversion into the European Union of certain key medicines


X

TRADE

[Council Regulation (EC) no. 868/2004 concerning protection against subsidisation and unfair pricing practices causing injury to Community air

1 Related to the ongoing review of the EU Plant Health Law - not decided if revision would be limited to alignment only 2 Due to the political complexity of the issue, the date cannot be further specified

48

carriers in the supply of air services from countries not members of the European Community deleted] 1

77. Council Regulation (EC) No. 673/2005 establishing additional customs duties on imports of certain products originating in the United States of America


X

78. Council Regulation (EC) No 1616/2006 of 23 October 2006 on certain procedures for applying the Stabilisation and Association Agreement between the European Communities and their Member States, of the one part, and the Republic of Albania, of the other part, and for applying the Interim Agreement between the European Community and the Republic of Albania


X

79. Council Regulation (EC) no 1528/2007 applying the arrangements for products originating in certain states which are part of the African, Caribbean and Pacific (ACP) Group of States provided for in agreements establishing, or leading to the establishment of, Economic Partnership Agreements


X

80. Council Regulation (EC) No 55/2008 of 21 January 2008 introducing autonomous trade preferences for the Republic of Moldova and amending Regulation (EC) No 980/2005 and Commission Decision 2005/924/EC


X

81. Council Regulation (EC) No 140/2008 of 19 November 2007 on certain procedures for applying the Stabilisation and Association Agreement between the European Communities and their Member States, of the one part, and the Republic of Montenegro, of the other part, and for applying the Interim Agreement between the European Community, of the one part, and the Republic of Montenegro, of the other part


X

82. Council Regulation (EC) No 594/2008 of 16 June 2008 on certain procedures for applying the Stabilisation and Association Agreement between the European Communities and their Member States, of the one part, and Bosnia and Herzegovina, of the other part, and for applying the Interim Agreement on trade and trade-related matters between the European


X

1 This regulation was erroneously in the original list as it had already been under co-decision before the Lisbon Treaty and was included in the PRAC

alignment

49 /PE 455.005

LT

Community, of the one part, and Bosnia and Herzegovina, of the other part

83. Council Regulation (EC) no 732/2008 applying a scheme of generalised tariff preferences for the period from 1 January 2009 to 31 December 2011.


X

84. Council Regulation (EC) No 1215/2009 of 30 November 2009 introducing exceptional trade measures for countries and territories participating in or linked to the European Union’s Stabilisation and Association process


X

85. Council Regulation (EC) No. 1342/2007 of 22 October 2007 on administering certain restrictions on imports of certain steel products from the Russian Federation

Early 2011 X

86. Council Regulation (EC) No. 1340/2008 of 8 December 2008 on trade in certain steel products between the European Community and the Republic of Kazakhstan

Early 2011 X

87. Council Regulation (EC) No 1198/2006 on European Fisheries Fund Nov 2011 X 88. Council Regulation (EC) No 104/2000 on Common market organisation May 2011 X 89. Council Regulation (EC) No 850/1998 on Technical measures Nov 2011 X 90. Council Regulation (EC) No 2187/2005 on Baltic technical measures Nov 2011 X 91. Council Regulation (EC) No 1100/2007 on Recovery plan for eels Nov 2011 X 92. Council Regulation (EC) No 1224/2009 on Control system Nov 2011 X 93. Council Regulation (EC) No 1005/2008 on Illegal, Unregulated and

Unreported fishing Nov 2011 X

94. Council Regulation (EC) No 1006/2008 on Fishing authorisations Nov 2011 X 95. Council Regulation (EC) No 812/2004 Incidental catches of cetaceans Nov 2011 X 96. Council Regulation (EC) No 1966/2006 on Electronic reporting and

recording1 see comment

MARE

97. Council Regulation (EC) No 1967/2006 on the Mediterranean Nov 2011 X *1 Will be repealed by Regulation No 1224/2009, no specific modification is needed

50

98. Council Directive 87/217/EEC on the prevention and reduction of environmental pollution by asbestos

1st half of 2011 X ENV

99. Council Regulation 2173/2005 on the establishment of a FLEGT licensing scheme for imports of timber into the European Community

2nd half of 2011 X

ENER 100. Council Regulation (EC) No 733/2008 of 15 July 2008 on the conditions governing imports of agricultural products originating in third countries following the accident at the Chernobyl nuclear power station (Codified version) Council Regulation (EC) No 1048/2009 of 23 October 2009 amending Regulation (EC) No 733/2008 on the conditions governing imports of agricultural products originating in third countries following the accident at the Chernobyl nuclear power station1

no date foreseen before 20132

X

101. 2002/358/EC: Council Decision of 25 April 2002 concerning the approval, on behalf of the European Community, of the Kyoto Protocol to the United Nations Framework Convention on Climate Change and the joint fulfilment of commitments thereunder

-3 X CLIMA

102. Draft Commission Decision amending Commission Decision 2006/944/EC ("Assigned Amount (AA) Decision")

End of 2010 X

1 The legal assessment whether these regulations concern Art. 290 or Art. 291 TFEU is in progress 2 The assessment whether the conditions of Art. 290 TFEU are fulfilled is in progress. 3 Council Decision concluding the Kyoto Protocol on behalf of the Community and it will not be revised or otherwise amended. It called for only one

implementing measure to be adopted, Decision 2006/944/EC as mentioned in the next row.

51 /PE 455.005

LT

ENTR 103. Council Regulation (EC) No 1216/2009 of 30 November 2009 laying down the trade arrangements applicable to certain goods resulting from the processing of agricultural products (codified version of the 3448/1993 Regulation).

4th quarter 2010 X

104. Règlement (CE) n° 247/2006 du Conseil, du 30 janvier 2006, portant mesures spécifiques dans le domaine de l'agriculture en faveur des régions ultrapériphériques de l'Union.

23/09/2010 X

105. Règlement (CE) n° 1698/2005 du Conseil, du 20 septembre 2005, concernant le soutien au développement rural par le Fonds européen agricole pour le développement rural (Feader).

30/09/2010 X

106. Règlement (CE) n° 73/2009 du Conseil, du 19 janvier 2009, établissant des règles communes pour les régimes de soutien direct en faveur des agriculteurs dans le cadre de la politique agricole commune et établissant certains régimes de soutien en faveur des agriculteurs, modifiant les règlements […]

30/09/2010 X

107. Règlement (CEE) n° 1601/91 du Conseil, du 10 juin 1991, établissant les règles générales relatives à la définition, à la désignation et à la présentation des vins aromatisés, des boissons aromatisées à base de vin et des cocktails aromatisés de produits viti-vinicoles.

1st quarter 2011 X

108. Règlement (CE) n° 1290/2005 du Conseil, du 21 juin 2005, relatif au financement de la politique agricole commune.

4th quarter 2010 X

109. Règlement (CE) n° 378/2007 du Conseil, du 27 mars 2007, fixant les règles applicables à la modulation facultative des paiement directs prévus par le règlement (CE) n° 1782/2003 établissant des règles communes pour les régimes de soutien direct dans le cadre de la politique agricole commune et établissant certains régimes de soutien en faveur des agriculteurs, et modifiant le règlement (CE) n° 1290/2005.

4th quarter of 2010 X

AGRI

110. Règlement (CE) n° 834/2007 du Conseil, du 28 juin 2007, relatif à la production biologique et à l'étiquetage des produits biologiques et abrogeant le règlement (CEE) n° 2092/91.

4th quarter 2010 X

52

111. Règlement (CE) n° 165/94 du Conseil, du 24 janvier 1994, concernant le cofinancement par la Communauté des contrôles par télédétection, et modifiant le règlement (CEE) n° 3508/92 établissant un système intégré de gestion et de contrôle relatif à certains régimes d'aides communautaires.

Will be repealed by "Alignment of Rgt.1290/2005"

X

112. Règlement (CE) n° 509/2006 du Conseil, du 20 mars 2006, relatif aux spécialités traditionnelles garanties des produits agricoles et des denrées alimentaires.

4th quarter 2010 X

113. Règlement (CE) n° 510/2006 du Conseil, du 20 mars 2006, relatif à la protection des indications géographiques et des appellations d'origine des produits agricoles et des denrées alimentaires.

4th quarter 2010 X

114. Règlement (CE) n° 1405/2006 du Conseil, du 18 septembre 2006, arrêtant des mesures spécifiques dans le domaine de l'agriculture en faveur des îles mineures de la mer Égée et modifiant le règlement (CE) n° 1782/2003.

4th quarter 2010 X

115. Règlement (CE) n° 1234/2007 du Conseil, du 22 octobre 2007, portant organisation commune des marchés dans le secteur agricole et dispositions spécifiques en ce qui concerne certains produits de ce secteur (règlement «OCM unique»).

4th quarter 2010 X

116. Règlement (CE) n° 110/2008 du Parlement européen et du Conseil, du 15 janvier 2008, concernant la définition, la désignation, la présentation, l'étiquetage et la protection des indications géographiques des boissons spiritueuses et abrogeant le règlement (CEE) n° 1576/89 du Conseil.

4th quarter 2011 (ex-PRAC)

X

117. Règlement (CE) n° 485/2008 du Conseil, du 26 mai 2008, relatif aux contrôles, par les États membres, des opérations faisant partie du système de financement par le Fonds européen agricole de garantie (version codifiée).

4th quarter of 2010 X

118. Règlement (CEE) n° 922/72 du Conseil, du 2 mai 1972, fixant, pour la campagne d'élevage 1972/1973, les règles générales d'octroi de l'aide pour les vers à soie.

Will be repealed by "New single CMO"

X

119. Règlement (CEE) n° 352/78 du Conseil, du 20 février 1978, concernant l'attribution des cautions, cautionnements ou garanties constitués dans le cadre de la politique agricole commune et restant acquis.

mid-2011 - PAC post 2013

X

120. Règlement (CE) nº 814/2000 du Conseil, du 17 avril 2000, relatif aux actions d'information dans le domaine de la politique agricole commune.

mid-2011 X

53 /PE 455.005

LT

121. Règlement (CE) n° 320/2006 du Conseil, du 20 février 2006, instituant un régime temporaire de restructuration de l'industrie sucrière dans la Communauté européenne et modifiant le règlement (CE) n° 1290/2005 relatif au financement de la politique agricole commune.


X

122. Règlement (CE) n° 1667/2006 du Conseil, du 7 novembre 2006, relatif au glucose et au lactose (version codifiée).

mid-2011 X

123. Règlement (CE) n° 3/2008 du Conseil, du 17 décembre 2007, relatif à des actions d'information et de promotion en faveur des produits agricoles sur le marché intérieur et dans les pays tiers.

mid-2011 X

124. Règlement (CE) nº 637/2008 du Conseil du 23 juin 2008 modifiant le règlement (CE) nº 1782/2003 et instaurant des programmes nationaux de restructuration du secteur du coton


X

125. Règlement (CE) n° 614/2009 du Conseil, du 7 juillet 2009, concernant le régime commun d'échanges pour l'ovalbumine et la lactalbumine (version codifiée).

mid-2011 X

126. Directive 2001/112/CE du Conseil, du 20 décembre 2001, relative aux jus de fruits et à certains produits similaires destinés à l'alimentation humaine.

September 2010 X

127. Règlement (CE) n° 78/2008 du Conseil, du 21 janvier 2008, portant sur les actions à entreprendre par la Commission, pour la période 2008-2013, par l'intermédiaire des applications de télédétection mises en place dans le cadre de la politique agricole commune.

Will be repealed by "Alignment of Reg. 1290/2005"

X

128. Règlement (CE) n o 1217/2009 du Conseil du 30 novembre 2009 portant création d'un réseau d'information comptable agricole sur les revenus et l'économie des exploitations agricoles dans la Communauté européenne

4th quarter 2011 X

129. Règlement (CEE) n° 706/73 du Conseil, du 12 mars 1973, relatif à la réglementation communautaire applicable aux îles anglo-normandes et à l'île de Man en ce qui concerne les échanges de produits agricoles.

4th quarter 2011 X

130. Règlement (CE) nº 2799/98 du Conseil, du 15 décembre 1998, établissant le régime agrimonétaire de l'euro.

4th quarter 2011 - PAC post 2013

X

131. Directive 1999/4/CE du Parlement européen et du Conseil, du 22 février 1999, relative aux extraits de café et aux extraits de chicorée.


X

132. Directive 2000/36/CE du Parlement européen et du Conseil, du 23 juin 2000, relative aux produits de cacao et de chocolat destinés à l'alimentation


X

54

humaine.

133. Directive 2001/110/CE du Conseil, du 20 décembre 2001, relative au miel. 4th quarter 2011 X 134. Directive 2001/113/CE du Conseil, du 20 décembre 2001, relative aux

confitures, gelées et marmelades de fruits, ainsi qu'à la crème de marrons, destinées à l'alimentation humaine.

4th quarter 2011 X

135. Directive 2001/114/CE du Conseil, du 20 décembre 2001, relative à certains laits de conserve partiellement ou totalement déshydratés destinés à l'alimentation humaine.

4th quarter 2011 X

136. Directive 2001/111/CE du Conseil, du 20 décembre 2001, relative à certains sucres destinés à l'alimentation humaine.

4th quarter 2011 X

137. Règlement (CEE) n° 451/89 du Conseil, du 20 février 1989, concernant la procédure à appliquer à certains produits agricoles originaires de divers pays tiers méditerranéens.

4th quarter 2011 X

138. Règlement (CEE) n° 3491/90 du Conseil, du 26 novembre 1990, relatif aux importations de riz originaires du Bangladesh.

4th quarter 2011 X

139. Règlement (CEE) n°478/92 du Conseil, du 25 février 1992, portant ouverture d'un contingent tarifaire communautaire annuel pour les aliments pour chiens ou chats, conditionnés pour la vente de détail, relevant du code NC 2309 10 11 et d'un contingent tarifaire communautaire annuel pour les aliments pour poissons relevant du code NC ex 2309 90 41,originaires et en provenance des îles Féroé.

4th quarter 2011 – may be obsolete - to be confirmed

X

140. Règlement (CEE) n° 3125/92 du Conseil, du 26 octobre 1992, relatif au régime applicable à l'importation dans la Communauté des produits du secteur des viandes ovine et caprine originaires de Bosnie-Herzégovine, de Croatie, de Slovénie, du Monténégro, de Serbie et de l'ancienne république yougoslave de Macédoine.


X

141. Règlement (CEE) n° 1108/93 du Conseil, du 4 mai 1993, relatif à certaines modalités d'application des accords bilatéraux agricoles conclus entre la Communauté, d'une part, et l'Autriche, la Finlande, l'Islande, la Norvège et la Suède, d'autre part.

4th quarter 2011 X

55 /PE 455.005

LT

142. Règlement (CE) n° 774/94 du Conseil, du 29 mars 1994, portant ouverture et mode de gestion de certains contingents tarifaires communautaires pour la viande bovine de haute qualité, la viande porcine, la viande de volaille, le froment (blé) et méteil et les sons, remoulages et autres résidus.

4th quarter 2011 X

143. Règlement (CE) n° 2184/96 du Conseil, du 28 octobre 1996, relatif aux importations dans la Communauté de riz originaire et en provenance d'Égypte.


X

144. Règlement (CE) n° 2398/96 du Conseil, du 12 décembre 1996, portant ouverture d'un contingent tarifaire de viande de dinde originaire et en provenance d'Israël prévu par l'accord d'association et l'accord intérimaire entre la Communauté européenne et l'État d'Israël.

4th quarter 2011 - - may be obsolete - to be confirmed

X

145. Règlement (CE) nº 2005/97 du Conseil, du 9 octobre 1997, prévoyant certaines règles d'application pour le régime spécial aux importations d'huile d'olive originaire d'Algérie.

4th quarter 2011 X

146. Règlement (CE) nº 2007/97 du Conseil, du 9 octobre 1997, prévoyant certaines règles d'application pour le régime spécial aux importations d'huile d'olive originaire du Liban.

4th quarter 2011 X

147. Règlement (CE) nº 779/98 du Conseil, du 7 avril 1998, relatif à l'importation dans la Communauté de produits agricoles originaires de Turquie, abrogeant le règlement (CEE) nº 4115/86 et modifiant le règlement (CE) nº 3010/95.

4th quarter 2011 X

148. Règlement (CE) nº 1506/98 du Conseil, du 13 juillet 1998, établissant une concession, en faveur de la Turquie, sous forme d'un contingent tarifaire communautaire en 1998 pour les noisettes et suspendant certaines concessions.


X

149. Règlement (CE) n° 1722/1999 du Conseil, du 29 juillet 1999, concernant l'importation de sons, remoulages et autres résidus du criblage, de la mouture ou autres traitements des grains de certaines céréales, originaires d'Algérie, du Maroc et d'Égypte, ainsi que l'importation de froment (blé) dur, originaire du Maroc.


X

150. Règlement (CE) n° 1149/2002 du Conseil, du 27 juin 2002, ouvrant un contingent autonome pour les importations de viande bovine de haute qualité.

4th quarter 2011 X

56

151. Règlement (CE) n° 1532/2006 du Conseil, du 12 octobre 2006, sur les conditions relatives à certains contingents d'importation de viande bovine de haute qualité.

4th quarter 2011 X

152. Règlement (CE) n° 617/2009 du Conseil, du 13 juillet 2009, relatif à l'ouverture d'un contingent tarifaire autonome pour les importations de viande bovine de haute qualité.

4th quarter 2011 X

HOME 153. Council Directive 2003/110 of 25 November 2003 on assistance in cases of transit for the purposes of removal by air

2012, 2nd half X

57

P7_TA-PROV(2010)0489

Žmogaus teisių pad÷tis pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l 2009 m. metin÷s ataskaitos d÷l žmogaus teisių pad÷ties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2010/2202(INI))


– atsižvelgdamas į vienuoliktąją Europos Sąjungos ataskaitą d÷l žmogaus teisių ir demokratijos pad÷ties pasaulyje laikotarpiu nuo 2008 m. liepos m÷n. iki 2009 m. gruodžio m÷n.,

– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 6 ir 21 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus svarbius tarptautinius žmogaus teisių dokumentus,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

– atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus1,

– atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių apsaugos priemones, įskaitant visų pirma Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Fakultatyvinį protokolą d÷l Afrikos moterų teisių, Amerikos žmogaus teisių konvenciją, Arabų šalių žmogaus teisių chartiją ir ASEAN Tarpvyriausybin÷s žmogaus teisių komisiją,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutas, taip pat atsižvelgdamas į su TBT susijusias savo rezoliucijas2,

– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP d÷l Tarptautinio baudžiamojo teismo ir į Tarybos veiksmų planą d÷l tolesn÷s veiklos, pri÷mus bendrąją poziciją; primindamas esminį Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį vykdant sunkių nusikaltimų prevenciją pagal jo jurisdikciją,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įsipareigojimą remti efektyvų Tarptautinio baudžiamojo teismo veikimą,

1 JT konvencija prieš kankinimą; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; JT konvencija d÷l

visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija; Tarptautin÷ konvencija d÷l visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo.

2 OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576; OL C 279 E, 2009 11 19, p. 109; OL C 15 E, 2010 1 21, p. 33; OL C 15 E, 2010 1 21, p. 86; OL C 87 E, 2010 4 1, p. 183; OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198; OL C 212 E, 2010 8 5, p. 60; OL C 265 E, 2010 9 30, p. 15; OL C 286 E, 2010 10 22, p. 25.

PE 455.005/ 58

LT

– atsižvelgdamas į tai, kad taikyti baudžiamąjį teisingumą už tarptautinius nusikaltimus atsakingiems asmenims – kiekvienos valstyb÷s pareiga,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas d÷l ES prisijungimo prie konvencijos,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją1,

– atsižvelgdamas į AKR ir ES partneryst÷s susitarimą ir jo persvarstymą2,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo visame pasaulyje finansavimo priemonę3 (Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemon÷ arba EDŽTRP),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas d÷l žmogaus teisių pad÷ties pasaulyje,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją4 d÷l Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją5 d÷l Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.6 ir 2007 m. balandžio 26 d.7 rezoliucijas d÷l visuotinio mirties bausm÷s moratoriumo iniciatyvos ir į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalin÷s Asambl÷jos rezoliuciją 62/149 d÷l mirties bausm÷s taikymo moratoriumo, taip pat į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją d÷l Pasaulin÷s kovos su mirties bausme dienos,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) protokolą Nr. 13 d÷l mirties bausm÷s panaikinimo visais atvejais,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pareiškimą d÷l žmogaus teisių gyn÷jų, į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių gyn÷jų pad÷ties klausimais veiklą, į ES gaires d÷l žmogaus teisių gyn÷jų ir 2010 m. birželio 17 d. Parlamento rezoliuciją d÷l žmogaus teisių gyn÷jų8,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją d÷l visų formų netolerancijos ir diskriminacijos d÷l religijos ar tik÷jimo panaikinimo,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires d÷l skatinimo laikytis tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s (THT)9, gaires d÷l mirties bausm÷s, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmių, d÷l žmogaus teisių gyn÷jų, d÷l dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais, d÷l vaiko

1 OL C 303, 2007 12 14, p. 1. 2 OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL C 303, 2007 12 14, p. 1; OL L 209, 2005 8 11, p. 27. 3 OL L 386, 2006 12 29, p. 1. 4 OL C 46 E, 2010 2 24, p. 71. 5 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0036. 6 OL C 250 E, 2007 10 25, p. 91. 7 OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775. 8 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226. 9 OL C 327, 2005 12 23, p. 4.

59 /PE 455.005

LT

teisių propagavimo ir apsaugos ir d÷l smurto prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos priemonių, skirtų lesbiečių, g÷jų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teis÷mis propagavimui ir gynimui, rinkinį1,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją d÷l demokratijos stiprinimo ES išor÷s santykiuose2,

– atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas, priimtas skubiais žmogaus teisių, demokratijos ir teisin÷s valstyb÷s principų pažeidimo atvejais,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją d÷l žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma d÷l Liu Xiaobo bylos3,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0339/2010),

A. kadangi Visuotin÷ žmogaus teisių deklaracija ir toliau yra pasaulinis pamatinis dokumentas, kuriame kiekvienas žmogus yra d÷mesio centre,

B. kadangi vienuoliktojoje Europos Sąjungos metin÷je ataskaitoje d÷l žmogaus teisių pad÷ties (2008/9) pateikiama bendra ES veiksmų, susijusių su žmogaus teis÷mis ir demokratija pasaulyje, apžvalga,

C. kadangi šioje rezoliucijoje bandoma tirti, vertinti ir konkrečiais atvejais pateikti konstruktyvią ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje kritiką,

D. kadangi Europos Sąjungoje pad÷tis žmogaus teisių srityje daro tiesioginę įtaką jos patikimumui ir geb÷jimui įgyvendinti veiksmingą išor÷s žmogaus teisių politiką,

E. kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertyb÷mis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teis÷ms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę ir mažumoms priklausančių asmenų teises,

F. kadangi teisingumas, demokratija ir teisin÷ valstyb÷ yra tvarios taikos pagrindas, nes užtikrina pagrindines laisves ir žmogaus teises, ir kadangi tvarios taikos neįmanoma pasiekti teikiant apsaugą asmenims, atsakingiems už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautin÷s baudžiamosios teis÷s pažeidimus,

G. kadangi pagal Lisabonos sutartį ES galios užsienio politikos srityje išplečiamos ir taip jos vertyb÷ms ir tikslams suteikiama daugiau svarbos; kadangi prad÷jus taikyti pagrindines naujoves, susijusias su ES išor÷s veiksmais, pvz., numačius Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybę ir įkūrus Europos išor÷s veiksmų tarnybą (EIVT), toliau bus stiprinami ES išor÷s veiksmai žmogaus teisių srityje ir sudaromos geresn÷s galimyb÷s įtraukti žmogaus teises į visas susijusias politikos sritis,

1 Tarybos dokumentas 11179/10. 2 OL C 265 E, 2010 9 30, p. 3. 3 OL C 305 E, 2010 11 11, p. 9.

PE 455.005/ 60

LT

H. kadangi pagal Sutartį ES suteikiamas vieno juridinio asmens statusas, o tai leis Sąjungai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) Strasbūre bus sudarytos sąlygos tikrinti ES teis÷s aktų atitiktį konvencijai,

I. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, taigi taip sustiprinama žmogaus teisių apsauga Europoje,

J. kadangi ES tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą, skatina Romos statuto visuotinį taikymą ir gina jo vientisumą siekdama apginti ir sustiprinti šio teismo nepriklausomumą,

K. kadangi 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendroji pozicija ir 2004 m. veiksmų planas turi būti atnaujinti, atsižvelgiant į nuo 2004 m. įvykusius tarptautin÷s baudžiamosios teis÷s pokyčius; kadangi ES turi intensyviau teikti veiksmingą pagalbą ir bendradarbiauti, nes daug÷ja Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotų arešto orderių ir teismo procesų,

L. kadangi dedant pastangas ir kovojant su terorizmu pasaulyje kilo būtinyb÷ suderinti saugumą ir pagarbą žmogaus teis÷ms,

M. kadangi pasaulin÷ ekonomikos ir finansų kriz÷ tur÷jo neigiamą poveikį ekonomin÷ms, socialin÷ms ir kultūrin÷ms teis÷ms; kadangi tai tur÷jo didžiausią poveikį skurdžiausiai gyvenančių asmenų teis÷ms; kadangi d÷l kylančių ir nepastovių kainų ir spekuliacijų prek÷mis milijonai žmonių daugyb÷je Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių kovoja stengdamiesi patenkinti pagrindinius poreikius; kadangi milijonai žmonių susidūr÷ su nesaugumo ir pagarbos orumui trūkumo problemomis ir kai kuriose šalyse į protestus buvo reaguojama represijomis ir smurtu,

N. kadangi ekonomin÷ms, socialin÷ms ir kultūrin÷ms teis÷ms turi būti skiriamas toks pats d÷mesys kaip ir pilietin÷ms ir politin÷ms teis÷ms ir jos turi būti laikomos vienodai svarbiomis; kadangi turi būti laikomasi ES ir ES nepriklausančių šalių pasirašytuose susitarimuose numatytų žmogaus teisių sąlygų ir jos turi būti įgyvendinamos,

O. kadangi klimato kaita turi stiprų ilgalaikį poveikį žmogaus teis÷ms; kadangi ypač tik÷tinos neigiamos pasekm÷s pažeidžiamoms grup÷ms tiek besivystančiose šalyse, tiek tolimojoje šiaur÷je, pvz., vietos tautoms, tačiau jų mastas gali būti ir daug platesnis,

P. kadangi kova su nebaudžiamumu yra itin svarbi, nes jos tikslas – užkirsti kelią sunkiausiems nusikaltimams ir bausti nusikaltimų vykdytojus; kadangi nebaudžiamumas yra labai svarbi sritis, susijusi su daugeliu žmogaus teisių klausimų, įskaitant kankinimą, mirties bausmę, smurtą prieš moteris, žmogaus teisių gyn÷jų persekiojimą ir kovą su terorizmu,

Q. kadangi, JT nuomone, sena žmogaus teisių problema, susijusi su kolonizacijos panaikinimu, dar n÷ra visais atvejais išspręsta artimiausiose ES kaimynin÷se šalyse ir visų pirma Vakarų Sacharoje,

R. atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją d÷l pad÷ties Vakarų

61 /PE 455.005

LT

Sacharoje1,

S. atsižvelgdamas į tai, kad Europos institucijų gyvenime labai svarbu tai, kad būtų taikomi Europos žmogaus teisių konvencijoje susisteminti principai ir užtikrintas jų laikymasis,

T. kadangi pasaulyje atsiranda žmogaus teisių pažeidimų naujų formų, visų pirma naujų informacinių technologijų srityje, pvz., netinkamas interneto naudojimas ir cenzūra bei privatumo pažeidimas naudojant asmens duomenis,

U. kadangi religijos ir tik÷jimo laisvei kyla vis did÷janti gr÷sm÷, visų pirma d÷l autoritarinių vyriausybių, kurių veikla nukreipta prieš religines mažumas, arba d÷l vyriausybių, kurios neužkerta kelio išpuoliams, bauginimui ar kitiems žalingiems veiksmams, nukreiptiems prieš tam tikrus asmenis ar religines grupes,

V. kadangi žmogaus teis÷s pažeidžiamos šalyse, kurios pripažino tarptautinių priemonių, taikomų žmogaus teisių srityje, jurisdikciją, ir šalyse, kurios nepaiso šių istoriškai susiformavusių teisių,

1. pakartoja tvirtą Europos Parlamento pasiryžimą ir primena savo ilgalaikes pastangas ginti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje formuojant tvirtą ir veiksmingą ES žmogaus teisių politiką, kuri užtikrintų didesnį visų politikos sričių nuoseklumą ir darną, palaikant dvišalius santykius su ES nepriklausančiomis šalimis ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, taip pat remiant tarptautines ir vietos pilietin÷s visuomen÷s organizacijas;

2. mano, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsiranda istorin÷ proga pašalinti likusias ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos spragas; tod÷l ragina, kad EIVT visiškai atitiktų Lisabonos sutarties tikslą ir dvasią, t. y. siekį užtikrinti, kad pagarbai žmogaus teis÷ms ir jų r÷mimui būtų teikiama didžiausia reikšm÷ įvairiose Sąjungos išor÷s politikos srityse, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose;

3. atkreipia d÷mesį į tai, kad pagal ES sutarties V antraštin÷s dalies 1 skyriaus nuostatas vykdant veiksmus tarptautiniu lygmeniu vadovaujamasi demokratijos, teisin÷s valstyb÷s, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo, neatšaukiamumo ir nedalomumo principais; par÷žia, kad šie principai yra bendras esminis santykių su ES nepriklausančiomis šalimis pagrindas;

4. taigi mano, kad sprendimas d÷l to, kokią vietą EIVT struktūroje skirti žmogaus teis÷ms, yra labai svarbus; tod÷l ragina įsteigti Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą, kurio užduotis būtų pl÷toti tvirtą ES žmogaus teisių ir demokratijos strategiją ir vykdyti bendrą daugiašalių forumų koordinavimą; yra tvirtai įsitikinęs ir kartu pabr÷žia, kad būtina laikytis pozicijos, jog patirties žmogaus teisių ir demokratijos srityje taikymas turi būti įtvirtintas kaip svarbiausia atsakomyb÷s sritis visose EIVT geografin÷se ar politin÷se tarnybose, ir kad toks požiūris neleis izoliuoti žmogaus teisių, ir kad tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Lisabonos sutarties nuostatų;

5. pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotin÷s

1 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0443.

PE 455.005/ 62

LT

užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojimą užtikrinti aktyvų ES dalyvavimą pasaulio arenoje siekiant visuotinai gerinti žmogaus teisių ir demokratijos pad÷tį; tod÷l ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis būtinų veiksmų, kad Briuselyje būtų įsteigta Žmogaus teisių darbo grup÷ (COHOM) siekiant veiksmingai ir laiku šiuos klausimus įtraukti į visas kitas ES institucijų veiklos ir politikos sritis; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti ES darbuotojų, įskaitant delegacijų vadovus ir EIVT direktorius, privalomo mokymo žmogaus teisių srityje svarbą;

6. ragina įsteigti specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę; pabr÷žia, kad ES specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių klausimais, visų pirma žmogaus teisių gyn÷jų, tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s ir tarptautinio teisingumo, taip pat moterų ir vaikų teisių klausimais, paskyrimas pad÷tų suteikti daugiau nuoseklumo ES išor÷s veiklai šioje srityje ir padaryti ją regimesnę; pabr÷žia, kad šie ES specialieji įgaliotiniai tur÷tų būti ekspertų lygio paskirtieji asmenys, įrodę turintys paties žmogaus teisių srityje;

7. mano, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui visame pasaulyje padaryti veiksmingesnę būtinas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas; mano, kad svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas, nes demokratin÷ visuomen÷, teisin÷s valstyb÷s principai ir pagrindinių teisių užtikrinimas yra žmogaus teisių puosel÷jimo pagrindas, ir kad šiuos dalykus reikia įtraukti į visus ES ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo ir strategin÷s partneryst÷s susitarimus; mano, kad nauja ES institucin÷ struktūra, ypač EIVT, suteikia galimybę didinti ES nuoseklumą ir veiksmingumą šioje srityje;

8. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis savo įsipareigojimų įtraukti žmogaus teises į ES išor÷s veiksmus, kad į jas būtų atsižvelgiama EIVT struktūroje ir paskirstant išteklius tarnybos viduje, siekiant, kad nauja tarnyba gal÷tų užtikrinti, jog žmogaus teisių klausimams skiriama d÷mesio visose išor÷s veiklos srityse, įskaitant BSGP, vystymosi ir prekybos sritis;

9. mano, kad, užuot palaipsniui mažinus ES specialiųjų įgaliotinių veiklą, reik÷tų ją toliau pl÷toti, ypač siekiant apimti šalis ir regionus, kuriuose ES neturi diplomatinių misijų; mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių klausimų reikšmę konfliktin÷se situacijose ir situacijose po konflikto, ypač svarbu, jog visi Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai tur÷tų įgaliojimus, kurie apimtų pilietines ir politines teises, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, moterų ir vaikų teises, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinį teisingumą ir kuriuose būtų konkrečiai pamin÷tas pagarbos žmogaus teis÷ms, demokratijai ir teisin÷s valstyb÷s principams skatinimas ir užtikrinimas; pabr÷žia, kad ES specialieji įgaliotiniai atlieka svarbiausią koordinavimo vaidmenį, turint mintyje vidaus gaires, specialias žinias ir interesų gynimą, ir yra įprasti kontaktiniai asmenys trečiosioms šalims ir kitiems ES nepriklausantiems subjektams; pritaria bent vieno asmens kiekvienoje ES atstovyb÷je ir prie EIVT paskyrimui, kuris būtų kontaktinis asmuo, vadovaujantis žmogaus teisių politikos koordinavimui, jos įtraukimui į visas politikos sritis ir steb÷senai;

63 /PE 455.005

LT

10. teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotin÷s užsienio reikalams ir saugumo politikai pasirengimą atlikti esminę visų ES priemonių šioje srityje peržiūrą, apimant dialogus žmogaus teisių srityje, ES gaires, Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemonę, ES dvišalę paramą ir veiksmus daugiašaliuose forumuose, ir prad÷ti konsultacijų d÷l atskirų šalių žmogaus teisių strategijų, kurios apimtų visas tarptautiniuose paktuose ir JT konvencijose susistemintas žmogaus teises, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, parengimo procesą; pabr÷žia savo ryžtą užtikrinti visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą min÷tose konsultacijose ir šio dalyvavimo svarbą; pabr÷žia, kad į konsultacijas reikia įtraukti pilietin÷s visuomen÷s organizacijas;

11. pritaria, kad tokios atskirų šalių žmogaus teisių strategijos, kurias parengti ne kartą praš÷ Parlamentas, gali iš esm÷s pagerinti ES išor÷s veiksmų nuoseklumą ir efektyvumą, jei šalies žmogaus teisių strategija taptų informaciniu dokumentu, kuriame būtų nustatyti šaliai būdingi prioritetai ir tikslai, kuriuos reikia įtraukti į visas susijusias išor÷s ES politikos sritis ir priemones;

12. ypač pabr÷žia, kad atliekant šią peržiūrą labai svarbu atlikti kruopštų Europos kaimynyst÷s politikos (EKP) žmogaus teisių aspektų vertinimą ir itin daug d÷mesio reik÷tų skirti esamų priemonių, pvz., veiksmų planų, pažangos ataskaitų, dialogų žmogaus teisių tema ir sprendimų d÷l santykių su ES nepriklausančiomis šalimis gerinimo pri÷mimo proceso, nuoseklumo ir efektyvumo klausimams;

13. mano, kad persvarstytas pagrindų susitarimas d÷l Europos Parlamento ir Komisijos santykių – tai Parlamento laim÷jimas bendradarbiavimo su Komisija srityje, tačiau apgailestauja, kad Taryba šiame susitarime nedalyvauja; primygtinai pabr÷žia būtinybę stiprinti skaidrumą ir nevaržomą prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, siekiant užtikrinti veiksmingesnį atskirų institucijų bendradarbiavimą ir nuoseklumą;

14. primena, kad būtina pl÷toti nuoseklią ES užsienio politiką, jei Sąjunga ketina atlikti svarbų ir konstruktyvų vaidmenį pasaulyje skatinant žmogaus teises; ragina valstybes nares siekiant šio tikslo tvirtai įsipareigoti ir parodyti politinę valią;

15. pabr÷žia, kad reikia teikti didesnį prioritetą Europos Sąjungos geb÷jimo skubiai reaguoti, kai ES nepriklausančios šalys pažeidžia žmogaus teises ir kai visų pirma reikia paremti pavojuje atsidūrusius žmogaus teisių gyn÷jus bei kai ES įsisteigusios bendrov÷s daro žmogaus teisių pažeidimus ES nepriklausančiose šalyse, pagerinimui ir šiuo tikslu parengti strategines veiksmų programas;

16. pripažįsta, kad nevyriausybin÷s organizacijos yra labai svarbios demokratinių visuomenių vystymuisi ir klest÷jimui ir skatinant tarpusavio supratimą ir toleranciją, nustatant ir realizuojant įgyvendinamus prioritetinius politinius uždavinius ir bendrus sprendimus, kaip įveikti su demokratijos pl÷tra susijusius iššūkius;

ES metin÷ ataskaita d÷l žmogaus teisių pad÷ties pasaulyje

17. pabr÷žia ES metin÷s ataskaitos d÷l žmogaus teisių pad÷ties svarbą nagrin÷jant ir vertinant ES žmogaus teisių politiką, ypač siekiant apskritai didinti su žmogaus teis÷mis susijusių klausimų viešumą; pabr÷žia, kad Europos Parlamentas turi teisę tikrinti Komisijos ir Tarybos veiksmus žmogaus teisių srityje; ragina, kad Europos

PE 455.005/ 64

LT

Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas rengiant būsimų metinių ataskaitų projektų dalis, susijusias su Parlamento veikla žmogaus teisių srityje, atsižvelgiant į kelių pirmininkavusių valstybių narių praktiką;

18. teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotin÷s užsienio reikalams ir saugumo politikai ES metin÷s ataskaitos pristatymą Parlamentui ir naują ataskaitinį laikotarpį, grindžiamą kalendoriniais metais, kuris suteikia Parlamentui galimybę gruodžio m÷n. plenarinę sesiją, kurios metu teikiama metin÷ A. Sacharovo premija už minties laisvę ir diskutuojama d÷l EP metin÷s ataskaitos d÷l žmogaus teisių pad÷ties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje, skirti žmogaus teis÷ms;

19. ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją d÷ti daugiau pastangų platinant ES metines žmogaus teisių ir demokratijos pad÷ties ataskaitas ir užtikrinti, kad ataskaitos pasiektų kuo didesnę auditoriją ir ypač asmenis, kurie dalyvauja skatinant žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; taip pat ragina rengti viešas informacines kampanijas, kurios pad÷tų daugiau sužinoti apie ES vaidmenį šioje srityje; pripažįsta, kad dabartin÷je ataskaitoje buvo pateiktas aiškesnis pristatymas lyginant su ankstesniais leidimais;

20. pakartoja savo prašymą, kad vertinant politiką Taryba, Komisija ir ES delegacijos ir vietoje įsisteigusios ambasados pateiktų daugiau ir išsamesn÷s informacijos ir kad reik÷tų nustatyti ir pasiūlyti konkrečias gaires, kaip pagerinti bendrą koncepciją, sumažinti bet kokius prieštaravimus ir pritaikyti politikos prioritetus atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią valstybę, siekiant patvirtinti atskirų šalių žmogaus teisių strategijas, kaip apibr÷žta EIVT programoje; mano, kad ES veiksmuose skaidrumui būtina teikti didžiulį d÷mesį ir suteikti daugiau galimybių naudotis darbotvark÷mis ir dokumentais, kurie būtent skirti diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių tema;

21. pakartoja savo raginimą nuolatos vertinti Europos Sąjungos politikos, priemonių, iniciatyvų ir dialogų, susijusių su žmogaus teis÷mis ES nepriklausančiose šalyse, vykdymą ir rezultatus ir apie rezultatus išsamiai informuoti Parlamentą; ragina Tarybą ir Komisiją parengti konkrečius kiekybiškai įvertinamus rodiklius ir gaires, siekiant įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

ES veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

22. pabr÷žia, kad būsimas ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos yra galimyb÷ įrodyti savo įsipareigojimą ginti žmogaus teises ir Sąjungos viduje, ir už Sąjungos ribų; ragina ES valstybes nares remti šią iniciatyvą ir įpareigoti ES piliečius ją palaikyti;

23. ragina Komisiją ir Tarybą Sąjungos viduje ir už jos ribų kuo labiau viešinti Europos žmogaus teisių konvenciją siekiant, inter alia, taip pat informuoti visuomenę apie Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją, kuria galima pasinaudoti siekiant nagrin÷ti pažeidimus, kuriuos patyr÷ Europos Tarybos valstyb÷ nar÷ arba jos piliečiai, ir atlyginant d÷l jų patirtą žalą;

24. ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT būtų tinkamai integruota ir jos veikla būtų koordinuojama su kitais tarptautiniais organais, regionin÷mis

65 /PE 455.005

LT

organizacijomis ir jų darbu žmogaus teisių r÷mimo srityje; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad JT sistemoje, Europos Taryboje, ESBO ir kitose tarptautin÷se organizacijose pateikiamos rekomendacijos, susirūpinimą keliantys klausimai ir prioritetai būtų iki galo ir metodiškai įtraukiami į visas ES politikos sritis, ypač į žmogaus teisių sritį;

25. apgailestauja d÷l to, kad bylų nagrin÷jimas Europos Žmogaus teisių teisme vyksta labai l÷tai ir gali užtrukti septynerius metus; pažymi, kad Teismas nagrin÷ja apie 100 000 bylų; pabr÷žia, kad Teismas tur÷tų būti pavyzdin÷ institucija, ginanti teisę į teisingumą ir į nešališką teismą; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares d÷ti visas pastangas siekiant suteikti pagalbą Teismui; džiaugiasi, kad Rusija, kuri buvo paskutin÷ iš 47 Europos Taryboje dalyvaujančių valstybių, atsisakančių ratifikuoti 14-ąjį protokolą, dabar ratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos 14-ąjį protokolą d÷l Teismo veiksmingumo, pagal kurį nustatomos supaprastintos Teismo bylų nagrin÷jimo procedūros ir siekiama pad÷ti greičiau išspręsti užsitęsusias bylas ir kuris gali įsigalioti tik tada, kai jį ratifikuos visos Europos Tarybos nar÷s;

26. ragina Europos Tarybą ir Europos Sąjungą glaudžiau bendradarbiauti žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises bei mažumų teises, r÷mimo ir jų užtikrinimo srityje, ir skatinti lesbiečių, g÷jų, biseksualų ir transseksualų teises ir jų teisių gyn÷jų veiklą, užtikrinti, kad diskriminacijos aukos žinotų apie ir tur÷tų galimybę pasinaudoti veiksmingomis teisin÷mis priemon÷mis, kurias taiko nacionalin÷s valdžios įstaigos kovai su diskriminacija, taip pat užtikrinti regioninių ir mažumų kalbų apsaugą, o šiuo tikslu taikyti teisines nediskriminavimo priemones ir pasitelkti esamas socialinių teisių gyn÷jų organizacijas bei taip skatinti įvairovę ir toleranciją;

27. ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus, visų pirma 1990 m. Tarptautinę konvenciją d÷l visų migrantų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, Tarptautinę konvenciją d÷l visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, 2007 m. rugs÷jo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją d÷l vietinių tautų teisių, 1998 m. Tarptautin÷s darbo organizacijos (TDO) deklaraciją d÷l pagrindinių darbo principų ir teisių, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; primygtinai reikalauja, kad konvencijos fakultatyvinis protokolas būtų laikomas jos sudedamąja dalimi, ir ragina kartu prisijungti ir prie konvencijos, ir prie protokolo1;

28. atkreipia d÷mesį į tai, kad žmogaus teisių apibr÷žtys, tarptautin÷s visuomen÷s priimtos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, yra pakankamai lanksčios ir gali apimti naujus žmonijos pažangos laim÷jimus, tačiau pabr÷žia, kad reikia susisteminti naujas teises siekiant atsižvelgti į naujas gr÷smes laisvei, pvz., susijusias su mokslo,

1 2009 m. gruodžio m÷n. Austrija, Belgija, Vokietija, Vengrija, Italija, Portugalija, Slov÷nija,

Ispanija, Švedija ir Jungtin÷ Karalyst÷ ratifikavo ir konvenciją, ir fakultatyvinį protokolą; visos valstyb÷s nar÷s pasiraš÷ konvenciją, bet jos dar neratifikavo 15 valstybių narių (Bulgarija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija); 19 valstybių narių taip pat pasiraš÷ protokolą, bet jo dar neratifikavo 10 valstybių (Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Suomija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija).

PE 455.005/ 66

LT

sąžin÷s, žinių, lyties tapatumo ar seksualin÷s orientacijos laisve, ir visas su skaitmenine sritimi susijusias teises, pradedant visuotine prieiga prie interneto;

29. pabr÷žia, kad svarbu labiau racionalizuoti ir, jei įmanoma, koordinuoti tarptautines institucijas, į kurių jurisdikciją įeina žmogaus teis÷s, ir jų procedūras siekiant visada kuo geriau užtikrinti, kad būtų efektyviau skatinamos ir ginamos pagrindin÷s teis÷s, numatytos susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose;

30. pabr÷žia, kad reikia skirti daugiau d÷mesio į įvairiems Europos Tarybos ir JT kontrol÷s mechanizmams ir kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su jų atitinkamais pagal sutartis įsteigtais organais siekiant tinkamiau perduoti jų išvadas ir pasinaudoti žiniomis konkrečioje srityje;

31. teigiamai vertina ES pastangas, dedamas JT Generalin÷s Asambl÷jos trečiajame komitete (socialiniai, humanitariniai ir kultūriniai reikalai) ir susijusias su dideliu skaičiumi rezoliucijų, ypač d÷l raginimo prad÷ti taikyti mirties bausm÷s moratoriumą, kuriam pritar÷ daugiau šalių, d÷l vaiko teisių, d÷l religinio nepakantumo ir žmogaus teisių pad÷ties Birmoje (Mianmare) ir Kor÷jos Liaudies Demokratin÷je Respublikoje (KLDR);

32. palankiai vertina tai, kad 2009 m. spalio m÷n. Briuselyje atidarytas pirmasis Europos regioninis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras; siūlo prad÷ti veiksmingą bendradarbiavimą su vyriausiuoju komisaru siekiant skatinti žmogaus teisių standartų ir politikos kūrimą ir taikymą Europos Sąjungoje ir likusioje Europos dalyje ir imtis tolesn÷s su tuo susijusios veiklos;

33. ragina Tarybą ir Komisiją apibr÷žti strategiją, skirtą šalims, kurios atsisako visapusiškai bendradarbiauti su JT organais ir įsileisti JT nepriklausomus ekspertus ir specialius praneš÷jus, siekiant, kad šios šalys suteiktų jiems leidimą atvykti į savo teritoriją ir netrukdytų jų darbui;

34. apgailestauja d÷l to, kad susilpn÷jo ES politika ir pasikeit÷ ES požiūris į Birmos chuntą, ir pabr÷žia, kad laikantis dabartinio požiūrio nepadedama ištaisyti tragiškos politin÷s, socialin÷s ir humanitarin÷s pad÷ties, su kuria Birmos žmon÷s priversti taikstytis nuo karinio valdymo pradžios, ir kad kyla pavojus, jog šis požiūris gali būti suprastas kaip tam tikra nuolaidžiavimo diktatūrai politika;

35. palankiai vertina Europos Sąjungos paramą Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių forumų iniciatyvoms, kuriose raginama homoseksualumo nelaikyti nusikaltimu; ragina Europos Sąjungą kartu su panašios nuomon÷s besilaikančiomis valstyb÷mis toliau remti visas tarptautinių forumų iniciatyvas, kuriose smerkiami žmogaus teisių pažeidimai, susiję su seksualine orientacija ir lyties tapatumu; pažymi, kad daugelis šalių pasaulyje, įskaitant ES, laikosi lesbiečių, g÷jų transseksualių ar lytį pakeitusių asmenų diskriminavimo ir jų žmogaus teises pažeidžiančios politikos; tod÷l ragina valstybes nares ir Sąjungą imtis priemonių šiai problemai spręsti ir užtikrinti šiems asmenims vienodą prieigą prie sveikatos apsaugos ir gydymo paslaugų, įskaitant chirurginį gydymą; ragina Sąjungą ir valstybes nares kreipti ypatingą d÷mesį, pvz., taikant leidimų įvažiuoti politiką, į trečiųjų šalių piliečius, kurie yra diskriminacijos d÷l seksualin÷s orientacijos ir lyties aukos;

36. ragina Komisiją ir Tarybą skatinti oficialiai ir juridiškai įteisinti terminą „ekologinis

67 /PE 455.005

LT

pab÷g÷lis“ (turima mintyje atvejai, kai asmenys priversti palikti savo namus ir prašyti prieglobsčio užsienyje d÷l klimato kaitos pokyčių), kuris dar nepripažintas nei tarptautin÷je teis÷je, nei jokiame kitame teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame susitarime;

37. ragina skatinti bendradarbiavimą vietinių gyventojų grupių teisių gynimo srityje tarp Jungtinių Tautų, jų Nuolatinio forumo vietinių gyventojų grupių klausimais ir Europos Sąjungos, kadangi vietinių gyventojų grup÷s yra viena iš pažeidžiamiausių grupių pasaulyje;

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTT)

38. pabr÷žia JTŽTT vaidmenį visoje JT sistemoje ir jos potencialą sudaryti vertingą pagrindą Europos Sąjungos daugiašal÷ms pastangoms žmogaus teisių srityje; pažymi, jog ši nauja institucija turi ir toliau stengtis dirbti laikydamasi aukščiausių standartų ir kuo veiksmingiau, kad taptų patikimesn÷;

39. pabr÷žia, jog siekiant, kad JTŽTT veiktų veiksmingai, itin svarbus aktyvus pilietin÷s visuomen÷s organizacijų vaidmuo;

40. labai teigiamai vertina tai, kad dabartin÷ JAV administracija siekia aktyviau dalyvauti JT veikloje ir nuo 2009 m. iki 2012 m. turi vietą JTŽTT; pripažįsta, kad JAV naryst÷ didina JTŽTT patikimumą ir paj÷gumą; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su JAV, ypač keičiantis patirtimi, susijusia su dialogais žmogaus teisių tema;

41. primena, kad 2011 m. JTŽTT iš esm÷s persvarstys savo procedūras, taigi ragina ES aktyviai tam rengtis ir dalyvauti šiame persvarstyme;

42. pabr÷žia svarbų visuotinio periodinio vertinimo (VPV) vaidmenį ir ragina Tarybą, Komisiją ir ypač naują Europos išor÷s veiksmų tarybą atidžiai sekti ir steb÷ti su visuotiniu periodiniu vertinimu susijusią veiklą, kad visuotinis periodinis vertinimas būtų veiksmingesnis, o į su juo susijusią nepriklausomų ekspertų nuomonę būtų labiau atsižvelgiama;

43. tvirtai remia ES pastangas užkirsti kelią bet kokiam VPV šališkumui ir manipuliacijoms; atsižvelgdamas į tai labai apgailestauja d÷l 2009 m. vasario m÷n. sesijos, kuriai labai pakenk÷ procedūriniai trukdžiai ir pastangos manipuliuoti procesu atliekant vertinimą, rezultatų;

44. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai lankytis JTŽTT ir asmeniškai užtikrinti, kad būtų sukurtos kuo glaudesn÷s JTŽTT ir EIVT sąsajos visais lygmenimis; ragina būsimą EIVT žmogaus teisių padalinį užmegzti glaudžius darbo kontaktus su JTŽTT; ragina vykdyti koordinuotą dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis d÷l pozicijų, kurias patvirtino JT Žmogaus teisių taryba, ne tik Ženevoje ir tuomet, kai organizuojami konkretūs dialogai žmogaus teisių tema, bet ragina, kad šis dialogas taptų sud÷tine visų ES dvišalių diskusijų su šiomis šalimis politikos, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo klausimais dalimi;

45. pažymi, kad ES valstyb÷s nar÷s sudaro JTŽTT mažumą; ragina ES institucijas ir

PE 455.005/ 68

LT

valstybes nares imtis bendrų veiksmų pl÷tojant atitinkamus susitarimus su valstyb÷mis ir nevalstybiniais veik÷jais, ir toliau ginančiais žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą;

46. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir ES užsienio reikalų ministrus patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriose nustatyti ES prioritetai ir strategijos, prieš pradedant pos÷džiauti kiekvienai JT Žmogaus teisių tarybai ir JT Generalin÷s Asambl÷jos sesijai;

47. ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą JTŽTT su kitų regioninių grupių demokratin÷mis vyriausyb÷mis ar demokratijos siekiančiomis vyriausyb÷mis, kad did÷tų tikimyb÷, jog s÷kmingos bus iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Visuotin÷je žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų principų laikymąsi; šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares efektyviau koordinuoti savo veiksmus ir prašo Komisijos pateikti metinę balsavimo žmogaus teisių klausimais Jungtin÷se Tautose pavyzdžių ataskaitą, kurioje būtų išnagrin÷ta, kokios įtakos šiam balsavimui turi ES ir jos valstybių narių bei kitų blokų politika; pakartoja, kad ES delegacija ir ES valstyb÷s nar÷s Ženevoje daugiau d÷mesio tur÷tų skirti tam, kad ankstyvu diskusijų etapu būtų įtrauktos ES nepriklausančios šalys, ir tur÷tų vengti sureikšminti vidines diskusijas, kuriomis siekiama ES vieningumo, rizikuojant, kad bus pasirinkta bendro mažiausio vardiklio koncepcija;

48. dar kartą pabr÷žia nepaprastą specialių procedūrų ir šalių įgaliojimų svarbą JTŽTT; teigiamai vertina naujai nustatytus teminius įgaliojimus kultūrinių teisių srityje ir džiaugiasi, kad teminiai įgaliojimai taikomi taip pat teis÷s į maistą, religijos ar tik÷jimo laisv÷s srityje ir sprendžiant viduje perkeltų asmenų klausimus; taip pat teigiamai vertina šalių įgaliojimų pratęsimą Burundžiui, Haičiui, Kambodžai, Somaliui, Kor÷jos Liaudies Demokratinei Respublikai, Mianmarui ir Sudanui; apgailestauja, kad įgaliojimai Liberijai ir Kongo Demokratinei Respublikai nebuvo pratęsti;

49. džiaugiasi 2008 m. JTŽTT sprendimu išpl÷sti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais įgaliojimus ir pirmininkaujant Švedijai Tarybos 2009 m. gruodžio m÷n. priimtomis išvadomis, kuriose palankiai vertinama specialiojo įgaliotinio veikla; ragina ES valstybes nares tęsti veiklą įgyvendinant su įgaliojimais susijusias galutines rekomendacijas ir su projektu „Apsaugoti, gerbti, pad÷ti“ (angl. „protect, respect, remedy“), kurį JTŽTT reik÷s pristatyti 2011 m., susijusią veiklą;

50. teigiamai vertina specialias JTŽTT sesijas, skirtas žmogaus teisių pad÷čiai Kongo Demokratin÷s Respublikos rytuose, pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikiui visuotiniam žmogaus teisių užtikrinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis, žmogaus teisių pad÷čiai Šri Lankoje ir žmogaus teisių pad÷čiai okupuotose Palestinos teritorijose ir Rytų Jeruzal÷je; apgailestauja, kad 2009 m. spalio 16 d. vykstant 12-ajai Žmogaus teisių tarybos sesijai ES valstyb÷ms nar÷ms nepavyko pasiekti bendros pozicijos balsuojant d÷l R. Goldstone‘o ataskaitos, nes 4 valstyb÷s nar÷s balsavo prieš, 2 susilaik÷ ir 2 balsuojant nedalyvavo; ragina valstybes nares ir visas kitas atitinkamas ES institucijas užtikrinti glaudesnį politikos koordinavimą Žmogaus teisių taryboje ir kituose JT organuose; pabr÷žia, kad, norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, svarbiausia išankstin÷ sąlyga – visų šalių

69 /PE 455.005

LT

bet kokiomis aplinkyb÷mis rodoma pagarba tarptautin÷ms žmogaus teisių nuostatoms ir tarptautinei humanitarinei teisei; tod÷l ragina visas šalis, atliekant tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, laikytis JT Generalin÷s Asambl÷jos 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. vasario 26. priimtose rezoliucijose nurodytų reikalavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad pažeidusieji tarptautinę teisę būtų patraukti atsakomyb÷n, remiantis ES įsipareigojimu pagal Ženevos konvenciją ir atsižvelgiant į ES prioritetinį uždavinį – kovoti su nebaudžiamumu;

51. pritaria tam, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras būtų nepriklausomas; apgailestauja, kad per 10-ąją eilinę sesiją 2009 m. kovo m÷n., nepaisant ES prieštaravimo, buvo priimta rezoliucija, kuria siekiama apriboti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomybę; ragina ES institucijas papildomai finansiškai paremti visą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro specialiųjų procedūrų sistemą siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras, tur÷tų pakankamai išteklių savo užduotims deramai atlikti;

ES bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu

52. primena, kad aktyviai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir pritaria svarbiausiam jo tikslui kovoti su genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją nebaudžiamumu; džiaugiasi, kad 2010 m. kovo, rugpjūčio ir spalio m÷n. Bangladešui, Seišelių saloms, Sent Lusijai ir Moldovai ratifikavus Romos statutą sutarties šalių padaug÷jo iki 114; pabr÷žia, kad TBT Romos statutą, kaip pagrindinę ES demokratinių principų ir vertybių dalį, ratifikavo visos ES valstyb÷s nar÷s, taigi ragina valstybes nares visapusiškai laikytis statuto kaip ES acquis dalies; pabr÷žia visuotinumo principo svarbą ir ragina EIVT, ES valstybes nares ir Komisiją ir toliau d÷ti daug pastangų skatinant, kad visuotinai būtų ratifikuotas Romos statutas ir Susitarimas d÷l Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ir priimti reikiami nacionaliniai įgyvendinamieji teis÷s aktai, taip pat ragina peržiūr÷ti 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP d÷l Tarptautinio baudžiamojo teismo ir 2004 m. veiksmų planą, skirtą bendrajai pozicijai, ragina, kad min÷tos pastangos apimtų ir Susitarimą d÷l TBT privilegijų ir imunitetų (angl. APIC), kuris yra svarbi teismo veiklos priemon÷; be to, ragina ES valstybes nares persvarstyti ir atnaujinti bendrą poziciją d÷l TBT ir tam skirtą veiksmų planą siekiant pagerinti Tarptautiniam baudžiamajam teismui teikiamą veiksmingą ES pagalbą, atsižvelgiant į pastaruosius pokyčius, spręstinus uždavinius ir Teismo poreikius (kadangi vis daug÷ja TBT išduotų arešto orderių ir teismo procesų), taip pat prad÷ti diskusijas d÷l galimo ES gairių, skirtų tarptautiniam teisingumui ir (arba) TBT, pri÷mimo;

53. aktyviai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares remti TBT sprendimų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Teismu per pl÷tros derybas ir priimant naujas valstybes nares, taip pat visuose ES aukščiausiojo lygio susitikimuose ir palaikant dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją, Rusiją, Afrikos Sąjungą ir Izraelį; ragina visų pirma Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad teisingumas būtų neatskiriama visų taikos derybų dalis; ragina EITV į susijusius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis sistemingai įtraukti sąlygą d÷l TBT; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad TBT klausimas būtų įtrauktas į visus ES

PE 455.005/ 70

LT

užsienio politikos prioritetinius uždavinius ir atitinkamai į ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus, ir kad EIVT darbuotojai, dirbantys ir būstin÷se, ir ES delegacijose, būtų reguliariai lavinami TBT srityje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti specialųjį pasiuntinį tarptautinio teisingumo klausimu, kuriam būtų suteikti įgaliojimai visose ES užsienio politikos srityse viešinti ir įtvirtinti ES įsipareigojimą d÷l kovos su nebaudžiamumu ir d÷l TBT ir atstovauti jį vykdant;

54. palankiai vertina tai, kad 2008 m. liepos 3 d. Belgija įvykd÷ arešto orderį, kurį TBT ikiteisminio tyrimo III rūmai išdav÷ d÷l Jeano Pierro Bembos sulaikymo; tačiau yra labai susirūpinęs d÷l to, kad nors išduoti aštuoni TBT arešto orderiai (d÷l Viešpaties pasipriešinimo armijos (angl. LRA) keturių vyresniųjų vadovų Ugandoje, Bosco Ntagandos Kongo Demokratin÷je Respublikoje ir Ahmado Haruno, Ali Kushaybo ir Sudano prezidento Omaro Hassano Ahmado Al-Bashiro Sudane), šie asmenys dar nesuimti; apgailestauja d÷l to, kad Sudanas nesiima veiksmų ir atkakliai atsisako areštuoti ir perduoti TBT įtariamus asmenis, taip nuolat pažeisdamas pagal JT Saugumo Tarnybos Rezoliuciją 1593 (2005) prisiimtus įsipareigojimus; pažymi, kad 2010 m. geguž÷s 26 d. TBT ikiteisminio tyrimo I rūmai informavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarnybą apie tai, kad Sudano Respublika nepakankamai bendradarbiauja d÷l A. Haruno ir A. Kushaybo bylų; reiškia didelį susirūpinimą d÷l to, kad dvi TBT statuto šalys, Čadas ir Kenija, neseniai buvo pakvietusios ir svetingai pri÷m÷ prezidentą Omarą al-Bashirą savo teritorijose nepaisant to, kad pagal Romos statutą jos yra įsipareigojusios jį areštuoti ir kad nesulaik÷ jo pagal arešto orderį; ragina toliau ieškoti laisv÷je esančių kaltinamų asmenų ir atkreipia d÷mesį į vaidmenį, kurio gal÷tų imtis ES ir TBT užtikrinant, kad būtų atliekami galimų karo nusikaltimų tyrimai Šri Lankoje ir Kongo Demokratin÷je Respublikoje;

55. palankiai vertina tai, kad ES rimtai vertina atnaujintus įsipareigojimus TBT; tai iliustruoja faktas, kad ES 2009 m. lapkričio m÷n. Hagoje dalyvavo Statuto šalių asambl÷jos (SŠA) aštuntojoje sesijoje, o 2010 m. birželio m÷n. – pirmojoje Romos statuto peržiūros konferencijoje; su pasitenkinimu atkreipia d÷mesį į ES administracijos pareiškimus d÷l TBT ir peržiūros konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti su Teismu; ragina JAV atnaujinti savo parašą susitarime d÷l TBT ir toliau visapusiškai bendradarbiauti su TBT, ypač kai tai susiję su TBT tiriamais ar preliminariai analizuojamais atvejais, taip pat laikytis visapusiškos politikos d÷l TBT;

56. ragina kitoje AKR ir ES Jungtin÷je parlamentin÷je asambl÷joje į tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą ir atitinkamą politinį dialogą įtraukti diskusiją d÷l kovos su nebaudžiamumu, kaip patvirtinta daugelyje rezoliucijų ir patikslinto Kotonu susitarimo 11 straipsnio 6 dalyje, t. y. skatinti kovą su nebaudžiamumu ir stiprinti teisinę valstybę vykdant esamas vystomojo bendradarbiavimo programas ir imantis tinkamų veiksmų; ragina ES ir jos valstybes nares tęsti dialogą su Afrikos Sąjunga d÷l šių klausimų ir pad÷ti Afrikos valstyb÷ms, statuto šalims, toliau laikytis Romos statuto įsipareigojimų; remia Teismo prašymą Adis Abeboje įsteigti ryšių su Afrikos Sąjunga biurą;

57. pažymi, kad vis dar itin svarbus statuto šalių, jį pasirašiusių valstybių ir Teismo bendradarbiavimas, kaip nurodyta Romos statuto 86 straipsnyje, siekiant veiksmingo ir s÷kmingo tarptautin÷s baudžiamosios teis÷s sistemos veikimo, ypač siekiant

71 /PE 455.005

LT

stiprinti teis÷saugos paj÷gumus ir Teismo veiksmingą ir nepriklausomą teismin÷s veiklos vykdymą; taip pat pripažįsta ES ir TBT bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimo svarbą ir tuo remdamasis ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares teikti Teismui visą reikalingą pagalbą, įskaitant atitinkamos srities paramą šiuo metu jo nagrin÷jamose bylose ir ypač vykdant išduotus arešto orderius; ragina visas ES valstybes nares, jei dar to nepadar÷, priimti su bendradarbiavimu susijusius teis÷s aktus, kaip nurodyta Romos statuto IX dalyje, ir sudaryti ad hoc sutartis su Teismu d÷l Teismo sprendimų vykdymo ir nukent÷jusiųjų bei liudytojų perk÷limo; ragina ES valstybes nares bendradarbiavimą su TBT įtraukti kaip nuolatinį Statuto šalių asambl÷jos (SŠA) darbotvark÷s punktą siekiant užtikrinti, kad dalijamasi geriausia praktika ir kad aptariami nebendradarbiavimo atvejai, taip pat kad SŠA imasi tinkamų priemonių;

58. ypač pabr÷žia būtinybę stiprinti tarptautinę baudžiamosios teis÷s sistemą ir atsižvelgdamas į tai išreiškia susirūpinimą, kad Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius teb÷ra laisv÷je ir nebuvo perduoti TBTBJ; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su TBTBJ, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; pažymi, kad reikia toliau teikti pagalbą, įskaitant finansinę, specialiajam Siera Leon÷s teismui, kad jis gal÷tų užbaigti svarstomas bylas, taip pat ir tas, d÷l kurių gali būti pateiktos apeliacijos; taip pat pažymi, kad daugiašaliame bendradarbiavime padaryta pažanga dalijantis patirtimi ir teikiant paramą tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, gali pasitarnauti plataus spektro tarptautin÷ms ir tarpin÷ms teisingumo operacijoms, ypač taikant greitojo reagavimo teis÷saugos srityje mechanizmą, kuriame dalyvauja daugiau nei pus÷ ES valstybių narių, ir ragina toliau bei aktyviau remti šį mechanizmą;

ES gair÷s d÷l žmogaus teisių

Mirties bausm÷

59. primena 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalin÷s Asambl÷jos priimtą rezoliuciją, kuria raginama paskelbti visuotinį mirties bausm÷s taikymo moratoriumą (Rezoliucija 63/168); pabr÷žia, kad už rezoliuciją šiuo metu balsavo 106 šalys ir tai patvirtina laipsnišką visuotin÷s nuomon÷s prieš mirties bausmę stiprinimą;

60. teigiamai vertina sprendimą panaikinti mirties bausmę 2009 m., kurį pri÷m÷ Burundis, Togas ir JAV Naujosios Meksikos valstija; ragina JAV panaikinti mirties bausmę ir apgailestauja d÷l to, kad mirties bausm÷ vis dar vykdoma 35 iš 50 JAV valstijų;

61. ragina Tarybą ir Komisiją skatinti likusias šalis, kurios nepasiraš÷, neratifikavo ar neįgyvendino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo ar panašaus regioninio dokumento, tai padaryti;

62. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrusioms įmon÷ms būtų leidžiama natrio tiopentalį pardavin÷ti tik medicinos reikm÷ms ir kad bet kokiame leidime gaminti šį preparatą būtų numatytas ženklinimo reikalavimas, kad pakuot÷je būtų nurodyta, jog vadovaujantis nacionaliniais ir Europos teis÷s aktais, pagal kuriuos draudžiama mirties bausm÷, kankinimas ar kitoks žiaurius, nežmoniškas ar

PE 455.005/ 72

LT

žeminantis elgesys ir baudimas, preparato negalima naudoti mirtinų injekcijų reikm÷ms;

63. pakartoja, kad ES priešinasi mirties bausmei bet kokiomis aplinkyb÷mis, įskaitant be teismo vykdomas egzekucijas; primena, kad ES yra vadovaujanti paramos teik÷ja pilietin÷s visuomen÷s organizacijoms, kurios kovoja prieš mirties bausmę; ragina Komisiją ir toliau teikti prioritetą kovai prieš šią žiaurią ir nežmonišką bausmę ir išsaugoti tai kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemon÷s (EDŽTRP) ir geografinių priemonių taikymo srities prioritetą; nemano, kad įkalinimas visam gyvenimui be galimyb÷s suimtųjų paleisti tam tikromis sąlygomis prieš laiką yra priimtina mirties bausm÷s alternatyva;

64. ragina šalis, kuriose kaip mirties bausm÷ vis dar vykdomas užm÷tymas akmenimis, panaikinti teis÷s aktus, kuriuose numatyta ši nežmoniška bausm÷; ragina Irano lyderius priimti įstatymą, kuriuo nedviprasmiškai uždraudžiama užm÷tymą akmenimis, kuris yra barbariškiausia mirties bausm÷s forma, skirti kaip teis÷tą bausmę; smerkia tai, kad daug šalių vis dar baudžia mirties bausme nepilnamečius pažeid÷jus ir šią bausmę vykdo; smerkia tai, kad Irano režimas taiko mirties bausmę, ir d÷l to Iranas atsiduria šalių, kuriose įvykdoma daugiausia mirties bausmių, sąrašo antroje vietoje (po Kinijos); griežtai smerkia tai, kad po taikių demonstracijų, vykusių po 2009 m. birželio m÷n. prezidento rinkimų Irane, padid÷jo bausmių įvykdymo skaičius; išreiškia susirūpinimą d÷l to, kad Kinija vis dar įvykdo daugiausia mirties bausmių pasaulyje, ir ragina Kiniją viešai paskelbti duomenis apie šalyje įvykdytų mirties bausmių skaičių, kad mirties bausm÷s tema būtų galima atlikti skaidrią analizę ir surengti diskusijas; teigiamai vertina Baltarusijos valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus d÷l mirties bausm÷s moratoriumo; išlieka susirūpinęs d÷l to, kad mirties bausm÷s vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintel÷ šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę, o šia bausme nuteistų asmenų šeimos neinformuojamos apie bausm÷s dieną ar kūno palaidojimo vietą;

65. pažymi, kad pasaulyje yra 32 jurisdikcijos, pagal kurių įstatymus leidžiama mirties bausmę taikyti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; pažymi, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrol÷s ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Europos Komisija ir atskiros Europos vyriausyb÷s aktyviai dalyvauja finansuojant ir (arba) teikiant techninę, teisinę ir finansinę paramą, skirtą stiprinti su narkotikais susijusią teis÷saugos veiklą valstyb÷se, kuriose vis dar egzistuoja mirties bausm÷ už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; yra susirūpinęs, kad tokia parama gal÷tų paskatinti mirties bausmių skyrimo ir vykdymo skaičiaus padid÷jimą; ragina Komisiją parengti gaires, kurios reglamentuotų tarptautinį šalių ir regioninio lygmens kovos su narkotikais veiklos finansavimą, siekiant užtikrinti, kad tokių programų rezultatas nebūtų žmogaus teisių pažeidimas, įskaitant mirties bausm÷s taikymą; pabr÷žia, kad mirties bausm÷s už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, panaikinimas tur÷tų būti išankstin÷ finansin÷s ir technin÷s paramos, paj÷gumų kūrimo ir kitokios paramos baudžiamajam persekiojimui už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teikimo sąlyga;

66. yra susirūpinęs d÷l to, kad mirties bausm÷s vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintel÷ šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę; teigiamai vertina valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus d÷l mirties

73 /PE 455.005

LT

bausm÷s moratoriumo;

67. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l 2009 m. homoseksualiems asmenims nepalankaus įstatymo projekto, kurį šiuo metu svarsto Ugandos parlamentas ir pagal kurį už paramą lesbiet÷ms, g÷jams ar biseksualios orientacijos asmenims baudžiama baudomis ar įkalinimu, o už homoseksualius santykius abiejų partnerių sutikimu baudžiama baudomis, kal÷jimu ar mirties bausme; ragina Ugandos parlamentą atmesti šį ir bet kokius panašius teis÷s aktus; smerkia bet kur pasaulyje taikomą baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumą;

LGBT teis÷s

68. atsižvelgdamas į daugybę lesbiečių, g÷jų, biseksualų ir transseksualų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje 2009 m., pritaria tam, kad Europos Sąjungos Tarybos Žmogaus teisių darbo grup÷ patvirtino priemonių, skirtų lesbiečių, g÷jų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teis÷mis propagavimui ir gynimui, rinkinį; ragina ES delegacijas ir Europos išor÷s veiksmų tarnybą visapusiškai taikyti į priemonių rinkinį įtrauktas gaires;

Smurtas prieš moteris

69. pažymi, kad trijų pirmininkaujančių valstybių – Prancūzijos, Čekijos Respublikos ir Švedijos – 2008 m. liepos m÷n. – 2009 m. gruodžio m÷n. programoje prioritetas teikiamas smurto prieš moteris ir mergaites klausimui, ir ragina nuosekliai taikyti principus ir vykdyti politiką ES viduje ir už jos ribų bei remti žmogaus teisių pažeidimu laikytino moterų lytinių organų žalojimo draudimą; pažymi, kad buvo priimtas naujas gairių šiuo klausimu rinkinys, ir tikisi, kad Komisija jų įgyvendinimo rezultatus pristatys Parlamentui;

70. atsižvelgia į tai, kad naujojoje Europos Komisijos lyčių lygyb÷s strategijoje atkreipiamas konkretus d÷mesys į moterų lytinių organų žalojimo klausimą; pakartoja, kad reikia derinti ES išor÷s ir vidaus politiką šiuo ypatingu klausimu; ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares moterų lytinių organų žalojimo klausimą aptarti politiniuose ir politikos dialoguose su šalimis partner÷mis ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, susijusiomis su šiuo jautriu klausimu nacionaliniu lygmeniu, taikant dalyvavimu pagrįstą požiūrį ir įtraukiant susijusias bendruomenes; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviau taikyti visas politines ir institucines priemones siekiant paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad kuo greičiau būtų priimta Jungtinių Tautų Generalin÷s Asambl÷jos rezoliucija, kurioje būtų raginama nustatyti moterų lytinių organų žalojimo moratoriumą visame pasaulyje;

71. mano, kad smurtas prieš moteris išreiškiamas ir psichologiškai; pastebi, jog, kalbant apie darbo sektorių, pasakytina, kad moterims, palyginti su vyrais, ir toliau mokama nepakankamai ir kad daugiau moterų negu vyrų dirba ribotų garantijų ar ne visą darbo dieną trunkančius darbus; tod÷l pabr÷žia, jog šioje srityje Komisijos ir valstybių narių vaidmuo Europos Sąjungoje ir už jos ribų negali apsiriboti tik kova su smurtu siaurąja prasme, atsižvelgiant į tai, kad reikia kovoti su visų rūšių moterų patiriamu smurtu – fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir ekonominiu, ir jog prioritetas tur÷tų būti teikiamas lyčių atžvilgiu nešališkam berniukui ir mergaičių švietimui kuo ankstyvesniame amžiuje ir kovai su lyčių stereotipais;

PE 455.005/ 74

LT

72. pabr÷žia visapusiško JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325, 1820, 888 ir 1889, kuriose raginama moteris dalyvauti visuose etapuose ir visais lygmenimis sprendžiant konfliktų klausimus ir apsaugoti moteris ir mergaites nuo seksualinio smurto ir diskriminacijos, įgyvendinimo svarbą; ragina valstybes nares, kurios dar nepri÷m÷ JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 nacionalinių įgyvendinimo planų, kuo skubiau tai padaryti; griežtai smerkia išprievartavimo kaip karin÷s priemon÷s taikymą ir pakartotinius Kongo Demokratin÷je Respublikoje vykdomus masinius išprievartavimus; reikalauja pateikti visą informaciją apie Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratin÷je Respublikoje (MONUSCO) paj÷gų nesugeb÷jimą sustabdyti masinių išprievartavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę, pasitelkus EUSEC ir EUPOL misijas Kongo Demokratin÷je Respublikoje, atlikti tyrimą ir pranešti Europos Parlamentui apie visas Kongo ir tarptautines įmones ar subjektus, susijusius su Kongo Demokratin÷s Respublikos gavybos pramone, iš kurios l÷šų finansuojamos visos ginkluotos grupuot÷s ir apsaugos personalas, dalyvaujantys vykdant masinius išprievartavimus ir kitus sisteminius nusikaltimus prieš civilius;

73. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti darbuotojų, kurie spręstų lyčių klausimus vykdant išor÷s veiksmus, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras; pripažįsta BSGP srityje padarytą pažangą rengiant misijas ir apmokant darbuotojus;

74. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l kai kuriose šalyse įsigal÷jusios diskriminacijos d÷l lyties ir smurto namuose ir nurodo, kad kaimo vietov÷se gyvenančios moterys – tai ypač pažeidžiama grup÷; taip pat išreiškia didelį susirūpinimą d÷l seksualinio smurto ir didelio išprievartaujamų moterų ir mergaičių skaičiaus Pietų Afrikoje ir d÷l to, kad tyrimai dažnai vykdomi nederamai ir yra trikdomi d÷l šališkumo lyčių atžvilgiu, o aukos susiduria su daugybe kliūčių siekdamos gauti medicinos priežiūrą, taip pat delsiama joms suteikti gydymą; griežtai smerkia smurtą prieš moteris ir mergaites kaip nuolatinę problemą Gvatemaloje ir Meksikoje;

75. yra itin susirūpinęs d÷l moterų ir mergaičių pad÷ties Irane, Kongo Demokratin÷je Respublikoje ir Afganistane; smerkia sunkius moterų teisių pažeidimus Kongo Demokratin÷je Respublikoje, ragina tarptautinę bendruomenę labai padidinti l÷šas, skiriamas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris nuo išprievartavimo, ir pabr÷žia, kad svarbu skubiai tarptautinį d÷mesį atkreipti į moterų ir mergaičių pad÷tį Kongo Demokratin÷je Respublikoje; smerkia 2009 m. kovo m÷n. priimtą įstatymą d÷l šiitų asmens statuso, kuriuo labai pažeidžiamos Afganistano moterų teis÷s ir kuris prieštarauja Afganistano Konstitucijai ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams; teigiamai vertina įstatymo d÷l „šiitų jurisprudencijos pasek÷jų asmens statuso“ pakeitimus, bet išlieka itin susirūpinęs d÷l tam tikrų įstatymo straipsnių, kurie prieštarauja Afganistano įsipareigojimams pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją d÷l visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją; primygtinai ragina Afganistano valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti moterų teisių pad÷tį šalyje;

76. primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai d÷l moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant pirmiausia n÷štumo nutraukimą d÷l nepageidaujamos vaiko lyties, visų rūšių žalingą tradicinę

75 /PE 455.005

LT

praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmon÷mis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius atitinkamų šalių pasiteisinimus d÷l įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti pareigų d÷l tokio elgesio išgyvendinimo vykdymo; pabr÷žia, kad dar daugiau pastangų tam, kad būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reik÷tų d÷ti ir vietiniu, ir politinių sprendimų pri÷mimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas d÷mesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų d÷l lyčių ir žmogaus teis÷s į fizinį vientisumą pažeidimas; atkreipia d÷mesį į pad÷tį jaunų migrančių, su kuriomis d÷l tam tikrų bendruomenių principų, religijos ar šeimos garb÷s elgiamasi netinkamai, jos žudomos d÷l garb÷s, jų lytiniai organai žalojami ir atimama jų laisv÷;

77. primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabr÷žia, kad teis÷ į švietimą ir sveikatos apsaugą laikomos pagrindin÷mis žmogaus teis÷mis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant lytin÷s ir reprodukcin÷s sveikatos apsaugą, lyčių lygyb÷s skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, tur÷tų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikr÷sti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama prieiga prie informacijos, galimyb÷ naudotis prevencin÷mis priemon÷mis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į su prekyba susijusias paramos programas, įtraukti pagrindines darbo teises ir deramo darbo darbotvarkę;

78. palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2009 m. birželio 16 rezoliuciją d÷l išvengiamo gimdyvių mirtingumo ir sergamumo ir žmogaus teisių, kurioje raginama skubiai imtis veiksmų atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir siekiant kiek įmanoma išvengti n÷ščių moterų ir gimdyvių mirties; pažymi, kad rezoliucijai pritar÷ ES valstyb÷ nar÷s, ir ragina jas aktyviai skatinti moterų ir mergaičių žmogaus teisių apsaugą, ypač jų teisę į gyvybę, teisę į lygybę ir orumą, teisę į švietimą, teisę laisvai ieškoti informacijos, ją gauti ir perduoti, teisę naudotis mokslo pažangos laim÷jimais, teisę nebūti diskriminuojamoms ir teisę gauti aukščiausio pasiekiamo lygio fizin÷s ir psichin÷s, taip pat lytin÷s ir reprodukcin÷s sveikatos apsaugą;

79. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstyb÷s nar÷s ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą d÷l Afrikos moterų teisių;

Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

80. ragina pacientų ir atskirų asmenų, ypač tų asmenų, kurie nepaj÷gia apsiginti, sveikatos pažeidimus pripažinti žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, tačiau supranta, kad tam tikrus aktus sud÷tinga įrodyti, tod÷l ragina būti ypač atidiems;

81. ragina pripažinti, kad mažumos, pvz., vietos gyventojų grup÷s ir d÷l luomo diskriminuojami asmenys, yra neproporcingai pažeidžiama grup÷ ir gali būti kankinami;

82. ragina visas valstybes, kurios iki šiol dar to nepadar÷, tapti Konvencijos prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba bausmes ir jos

PE 455.005/ 76

LT

fakultatyvinio protokolo šalimis; primygtinai ragina valstybes atsisakyti bet kokių neigiamų nuostatų šių priemonių atžvilgiu; ragina valstybes nares, kurios pasiraš÷ Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą (angl. OPCAT), geriau ir sparčiau įdiegti nacionalinį prevencijos mechanizmą;

83. ragina šalis visame pasaulyje priimti Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovą, kuris bendrai žinomas kaip Stambulo protokolas, ir veiksmingai juo naudotis; mano, kad Stambulo protokolas – tai labai svarbi priemon÷ renkant įrodymus ir siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui; yra įsitikinęs, kad kankintojų nebaudžiamumas ir toliau yra didel÷ kliūtis veiksmingai kankinimo prevencijai, nes nusikalt÷liai netiesiogiai skatinami tęsti savo pasibjaur÷tiną veiklą;

84. pabr÷žia veiksmingo ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gairių įgyvendinimo svarbą; ragina Tarybą ir Komisiją pristatyti šių gairių įgyvendinimo rezultatus ypač didelį d÷mesį skiriant kankinimų aukų reabilitacijos rezultatams atsižvelgiant į Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemonę;

84. ragina valstybes nares patenkinti rezoliucijoje d÷l prekybos tam tikromis prek÷mis, kurios gal÷tų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, pateiktus reikalavimus1; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 persvarstytas nuostatas;

86. yra ypač susirūpinęs d÷l didelio masto korupcijos, nusikalstamumo, politinio persekiojimo, nebaudžiamumo, opozicijos atstovų kankinimų ir įkalinimų Venesueloje, kadangi policijos paj÷gomis manipuliuojama siekiant politin÷s naudos ir trūksta priemonių, o vyriausyb÷ nepaj÷gi kovoti su šia rimta gr÷sme žmogaus teis÷ms;

87. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l to, kad visame pasaulyje d÷l asmenų seksualin÷s orientacijos v÷l pradedamos pažeidin÷ti jų žmogaus teis÷s, ir smerkia bet kokį smurtą prieš šiuos asmenis; pažymi, kad visame pasaulyje auga transseksualių asmenų žmogžudysčių skaičius; labai apgailestauja, kad daugelyje šalių homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama kal÷jimu, o kai kuriais atvejais – net mirties bausme; tod÷l palankiai vertina Delio Aukštojo teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, pagal kurį nustatoma, jog homoseksualumas Indijoje nelaikomas nusikaltimu, ir ragina kitas šalis pasekti šiuo pavyzdžiu;

Vaikų teis÷s

88. labai apgailestauja d÷l to, kad apie 215 mln. vaikų yra vaikų darbo aukos, iš kurių trys ketvirtadaliai atlieka sunkiausių formų vaikų darbą (TDO duomenys, 2009 m.); palankiai vertina ES Tarybos 2010 m. birželio 14 d. išvadas d÷l vaikų darbo ir susijusį Komisijos tyrimą ((SEC(2010) 37 galutinis), kuriuose raginama nustatyti išsamią ES politinę koncepciją, kurioje d÷mesys būtų skirimas vystymuisi ir skurdo panaikinimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje srityje būtų vykdoma veiksminga

1 P7_TA(2010)0236.

77 /PE 455.005

LT

pažangos steb÷sena, ir skatinti kartu su ES valstyb÷mis nar÷mis, kad ji būtų taikoma palaikant dialogus su trečiosiomis šalimis;

89. primena s÷kmingą vienuoliktąjį ES ir nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių forumą kovos su smurtu prieš vaikus tema ir Švedijos pirmininkavimą (Stokholmas, 2009 m. liepos m÷n.) bei jo metu išsakytus raginimus tęsti teisinį darbą siekiant uždrausti visas fizinių bausmių formas visose vietose, įskaitant namus, nustatyti geriausią praktiką ir patirtį, įgytą kovojant su smurtu prieš vaikus konfliktin÷se situacijose ir po konflikto, ir didinti ES išor÷s veiksmų ir ES valstybių narių vidaus politikos vaiko teisių klausimais suderinamumą;

90. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l to, kad milijonai vaikų vis dar tampa išprievartavimo, smurto namuose, fizin÷s, emocin÷s ir seksualin÷s prievartos, įskaitant seksualinį ir ekonominį išnaudojimą, aukomis; pabr÷žia, kad visos teis÷s, pripažintos pagal Vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, yra vienodai svarbios, ir ragina iki galo ratifikuoti ir įvykdyti įsipareigojimus bei atkreipti ypatingą d÷mesį į naujus seksualinio vaikų išnaudojimo komerciniais tikslais būdus;

91. yra ypač susirūpinęs d÷l to, kad Rytų Europoje ir Centrin÷je Azijoje ir toliau sparčiai auga ŽIV užsikr÷tusių vyrų, moterų ir vaikų skaičius; susirūpinęs pažymi, kad visame pasaulyje galimyb÷ gauti antiretrovirusinį gydymą vis dar užtikrinama mažiausiu mastu; susirūpinęs pažymi, kad pasmerkimas ir diskriminavimas, d÷l kurio pažeidžiamos ŽIV užsikr÷tusių vaikų pagrindin÷s teis÷s ir orumas, trukdo daryti tolesnę pažangą prevencijos, gydymo ir pagalbos teikimo srityse; ragina Komisiją apsvarstyti politikos reformas, programinius pakeitimus ir išteklių perskirstymą, kad būtų galima apsaugoti pažeidžiamų, rizikos grup÷ms priklausančių ir ŽIV sergančių ar užkr÷stų vaikų ir jaunimo teises ir orumą;

92. ragina ES skubiai imtis papildomų priemonių, nukreiptų prieš vaikų darbą, ir ragina ES veiksmingiau taikyti turimas priemones įtraukiant jas į dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina ES veiksmingai užtikrinti ES vaiko teisių gairių laikymąsi ir ištirti galimybę priimti kovos su vaikų darbu gaires; primena, kad net ES prekybos politika gali atlikti naudingą vaidmenį kovojant su vaikų darbu, visų pirma taikant bendrosios lengvatų sistemos (angl. GSP+) paskatas; tiksi, kad ateityje ši priemon÷ bus geriau įvertinta, o jos vertinimas atliekamas kasmet ir pateikiamas Europos Parlamentui pradedant kasmetinę diskusiją žmogaus teisių tema;

93. pažymi, kad 2009 m. min÷tos 20-osios Vaiko teisių konvencijos metin÷s; su pasitenkinimu pažymi, kad prisijungimas prie konvencijos šiuo metu yra beveik visuotinis, ir ragina šalis, kurios dar neprisijung÷ prie konvencijos, nedelsiant tai padaryti; išlieka labai susirūpinęs d÷l to, kad vis dar dažnai pažeidžiamos nustatytos teis÷s; ragina daugiau d÷mesio skirti vaikų poreikiams, susijusiems su ypatinga apsauga ir priežiūra, įskaitant deramą teisinę apsaugą, prieš gimimą ir po jo, kaip numatyta Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių deklaracijoje; palankiai vertina tai, kad sukurta generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo kovos su smurtu prieš vaikus klausimais pareigyb÷, ir pabr÷žia šių įgaliojimų svarbą;

94. išreiškia gilų susirūpinimą d÷l vaikų, kurie įtraukti į ginkluotus konfliktus, kenčia nuo jų ar net yra verčiami juose aktyviai dalyvauti; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau užtikrinti, kad būtų laikomasi ES gairių d÷l vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose; teigiamai vertina naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją

PE 455.005/ 78

LT

1882 (2009), kuria toliau stiprinama nuo ginkluotų konfliktų kenčiančių ir į juos įtrauktų vaikų apsauga;

95. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l to, kad vaikai naudojami kaip kareiviai; ragina ES ir JT nedelsiant imtis šių vaikų nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos veiksmų;

Žmogaus teisių gyn÷jai

96. palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant peržiūr÷ti ir patobulinti ES gaires d÷l žmogaus teisių gyn÷jų (gair÷s persvarstytos 2008 m.); pažymi, kad rengiama daugiau nei 60 vietos įgyvendinimo strategijų ir paskirti atitinkami ryšių palaikymo pareigūnai; vis d÷lto išlieka ypač susirūpinęs d÷l to, kad ES delegacijoms nepavyko šių gairių įgyvendinti, ragina EIVT parengti įgyvendinimo planą ir jame nustatyti aiškius rodiklius ir terminus siekiant tolesn÷s pažangos veiksmingai įgyvendinant gaires ir ragina pateikti turimų vietos strategijų sąrašą; ragina EIVT, Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant didinti žmogaus teisių gyn÷jų ir ES diplomatų, veikiančių trečiose šalyse, informuotumą apie šias gaires; ragina ES misijas, prieš pradedant veikti žmogaus teisių gyn÷jų vardu, su jais palaikyti nuolatinį ryšį ir teikti jiems grįžtamąją informaciją; pabr÷žia, kad rengiant įgyvendinimo vietoje strategijas reik÷tų konsultuotis su daugeliu žmogaus teisių gyn÷jų, kurie veikia ir miesto, ir kaimo vietov÷se siekdami ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, taip pat pilietinių ir politinių teisių; atkreipia d÷mesį į tai, kad įgyvendinimo vietoje strategijose tur÷tų būti nustatyta konkreti taikytinų priemonių darbotvark÷ siekiant gerinti žmogaus teisių gyn÷jų apsaugą ir kad pra÷jus pagrįstam laikotarpiui tur÷tų būti vertinamas šių strategijų poveikis; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti, kaip įgyvendinama pagalba ir priemon÷s, kurių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemonę ÷m÷si pilietin÷s visuomen÷s organizacijos siekdamos remti žmogaus teisių gyn÷jus;

97. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę pirmenybę teikti veiksmingesniam esamų nuoseklios ir sistemingos žmogaus teisių gyn÷jų apsaugos priemonių ir mechanizmų įgyvendinimui, ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir visus Komisijos narius, turinčius kompetenciją išor÷s santykių srityje, įtvirtinti politiką, pagal kurią jiems vykstant oficialaus vizito į trečiąsias šalis būtų nuolat susitinkama su žmogaus teisių gyn÷jais, ir pabr÷žia, kad parama žmogaus teisių gyn÷jams taip pat tur÷tų būti būtinai įtraukta į ES specialiųjų įgaliotinių mandatą; pabr÷žia, kad šiuo požiūriu tiek vyriausioji įgaliotin÷, tiek specialieji įgaliotiniai už savo veiksmus yra atskaitingi Europos Parlamentui;

98. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti 2010 m. birželio m÷n. priimtoje Parlamento rezoliucijoje d÷l žmogaus teisių gyn÷jams palankių ES politikos priemonių pasiūlytas priemones ir ypatingą d÷mesį skirti priemon÷ms, kurių tikslas – teikti skubią pagalbą žmogaus teisių gyn÷jams, kuriems kyla pavojus, pvz., vizų išdavimui skubos tvarka ir prieglobsčio suteikimui, taip pat priemon÷ms, susijusioms su visuomen÷s parama žmogaus teisių gyn÷jams ir viešu jų darbo pripažinimu, o įgyvendinant gaires atsižvelgti į lyties aspektą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žmogaus teisių gyn÷joms ir kitoms ypač pažeidžiamoms grup÷ms, pvz., teisių gyn÷jams, kurie siekia užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat teisių gyn÷jams, dirbantiems mažumų ir čiabuvių teisių srityse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę

79 /PE 455.005

LT

užsienio reikalams ir saugumo politikai skatinti Europoje vykdyti prieglobstį teikiančių miestų programą, skirtą žmogaus teisių gyn÷jams;

99. prašo, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir į EIVT įsteigimą, ES institucijos sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą žmogaus teisių gyn÷jų klausimais; supranta, kad tokį mechanizmą kurti būtų lengviau, jei visos ES institucijos ir įstaigos tur÷tų pagrindinius centrus ir aiškias gaires, skirtus žmogaus teisių gyn÷jams, ir būtų glaudžiau bendradarbiaujama su pagrindiniais centrais, skirtais žmogaus teisių gyn÷jams, ir asmenimis, atsakingais už žmogaus teises ir demokratiją ES misijose ir delegacijose; ragina EIVT sukurti statistikos duomenų bazę, kurioje būtų renkama informacija apie ES delegacijų suteiktą paramą žmogaus teisių gyn÷jams, siekiant įvertinti gairių veiksmingumą ir apie šių vertinimų rezultatus informuoti Europos Parlamentą;

100. pripažįsta daugelyje ataskaitų žmogaus teisių klausimais daromas išvadas, kad žmogaus teisių gyn÷jai, kurių ind÷lis siekiant apsaugoti ir skatinti žmogaus teises rizikuojant savo pačių asmeniniu saugumu yra neįkainojamas, kenčia nuo vis stipresnių įvairių formų išpuolių, pvz., sąžin÷s, religijos laisv÷s, žodžio ar susirinkimų laisv÷s pažeidimų, užpuolimų ir žudymų, savavališkų su÷mimų, neteisingų teismų ir pilietin÷s visuomen÷s organizacijų biurų uždarymo; ragina ES delegacijas d÷ti daugiau pastangų ir, bendradarbiaujant su susijusių šalių pilietin÷s visuomen÷s organizacijomis, pad÷ti užkirsti kelią tokiems išpuoliams, taip pat pasirūpinti, kad šių organizacijų darbuotojams ir jų r÷m÷jams nekiltų gr÷sm÷;

101. išlieka budrus ES nepriklausančių valstybių vyriausybių, kurios prieštaringai vertinamų įstatymų, reglamentuojančių NVO veiklą, pri÷mimą naudoja kaip priemonę žmogaus teisių jud÷jimui malšinti, atžvilgiu; šiuo tikslu reik÷tų pamin÷ti Etiopijos Parlamento 2009 m. sausio m÷n. priimtą vadinamąjį Labdaros organizacijų ir bendrijų deklaravimo įstatymą, pagal kurį uždraudžiama beveik visa žmogaus teisių veikla;

102. smerkia tai, kad kai kuriose šalyse išpuoliai prieš žmogaus teisių gyn÷jus ir jiems skirti anoniminiai grasinimai yra įprastas dalykas, o žurnalistams, ypač tiems, kurie praneša apie korupciją ir prekybą narkotikais, grasinama ir prieš juos vykdomi išpuoliai d÷l jų darbo;

103. išreiškia gilų apgailestavimą d÷l, be kitų asmenų, Stanislavo Markelovo, Anastasios Baburovos ir Natalyos Estemirovos nužudymo Rusijoje, d÷l André Rwisereka ir Jean Leonard Rugambage nužudymo Ruandoje, savavališko Roxanos Saberi ir Abdolfattah Soltani sulaikymo Irane, vis dar trunkančio Hu Jia, kuris 2008 m. buvo apdovanotas A. Sacharovo premija, kalinimo Kinijoje bei tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų jam stokos; visa tai vyko ataskaitiniu laikotarpiu; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti išsamios informacijos apie garsaus advokato žmogaus teisių klausimais Gao Zhishengo, kuris pradingo 2009 m. vasario 4 d., pad÷tį ir prad÷ti visiškai nepriklausomą ir skaidrų tyrimą d÷l jo dingimo;

104. smerkia neteis÷tą Sacharos žmogaus teisių gyn÷jų sulaikymą ir išpuolius prieš juos Vakarų Sacharos teritorijoje, kurią kontroliuoja Marokas, ir ragina JT įtraukti žmogaus teisių pad÷ties steb÷seną į JT misijos, skirtos referendumui Vakarų Sacharoje (MINURSO), įgaliojimus;

PE 455.005/ 80

LT

105. pažymi, kad Kuboje žmogaus teisių gyn÷jai paleisti į laisvę; labai apgailestauja d÷l to, kad Kubos vyriausyb÷ atsisako pripažinti, jog žmogaus teisių steb÷sena – tai teis÷ta veikla, tod÷l vietos žmogaus teisių grup÷ms neleidžiama suteikti teisinio statuso; susirūpinęs pažymi, kad žmogaus teisių gyn÷jų Kuboje sulaikymas taip pat yra rimtas žmogaus teisų pažeidimas; ragina Kubos vyriausybę neištremti savo politinių kalinių, bet suteikti jiems laisvę išvykti iš Kubos ir į ją sugrįžti be gr÷sm÷s būti areštuotiems;

106. pritaria Nobelio taikos premijos komiteto sprendimui skirti 2010 m. Nobelio taikos premiją Liu Xiaobo už ilgą kovą be smurto už pagrindines žmogaus teises ir laisves Kinijoje; primygtinai ragina vyriausybę Pekine nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Liu Xiaobo iš kal÷jimo, taip pat panaikinti apribojimus, taikomus jo žmonai Liu Xia;

107. yra labai susirūpinęs tuo, kad Iranas 2008 ir 2009 m. toliau persekiojo nepriklausomus žmogaus teisių gyn÷jus bei pilietin÷s visuomen÷s narius ir kad šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai ir toliau buvo daromi, netgi dažniau negu anksčiau; smerkia savavališką žmogaus teisių gyn÷jų su÷mimą, kankinimą ir įkalinimą d÷l jų darbo, apkaltinus „nacionaliniam saugumui prieštaraujančia veikla“; apgailestauja d÷l dabartin÷s vyriausyb÷s politikos, nukreiptos prieš mokytojus ir akademikus, kuria norima uždrausti studentams siekti aukštojo mokslo, ir smerkia studentų aktyvistų persekiojimą ir įkalinimą; apgailestauja d÷l neramumų, kilusių po 2009 m. birželio 12 d. vykusių prezidento rinkimų, ir d÷l smurto, kurį panaudojo Irano valdžios institucijos, kai buvo savavališkai sulaikyta bent 400 žmonių, pranešama, kad nužudyta mažiausiai 40 žmonių, buvo masiškai teisiami asmenys, kaltinami nusikaltimais nacionaliniam saugumui, su žmon÷mis buvo žiauriai elgiamasi ir vykdomi kankinimai, taip pat buvo paskelbtos mirties bausm÷s;

Nuostatos d÷l žmogaus teisių

108. pabr÷žia nuostatų d÷l žmogaus teisių ir demokratijos ir veiksmingų ginčų sprendimo mechanizmų svarbą ir būtinybę juos įtraukti į prekybos susitarimus tarp ES ir trečiųjų šalių, įskaitant žuvininkyst÷s susitarimus; vis d÷lto dar kartą reikalauja, kad šias nuostatas papildytų įgyvendinimo mechanizmas siekiant užtikrinti, jog nuostatų būtų laikomasi praktikoje; pabr÷žia, kad svarbu atidžiai steb÷ti žmogaus teisių pad÷tį ES nepriklausančiose šalyse, kurios vykdo prekybą su ES; pabr÷žia, kad min÷toji steb÷sena ir vertinimas tur÷tų apimti oficialias konsultacijas su pilietine visuomene d÷l šių susitarimų poveikio; ragina atskiruose prekybos susitarimuose nustatyti aiškius žmogaus teisių kriterijus siekiant užtikrinti, kad abi šalys tur÷tų aiškius standartus ir supratimą apie tai, kokiomis sąlygomis ir atliekant kokius veiksmus gali būti taikomos min÷tosios nuostatos d÷l žmogaus teisių;

109. dar kartą pabr÷žia žmogaus teisių nedalomumo principą ir smerkia bandymus traktuoti tam tikrą teisę ar diskriminavimo priežastį kaip mažiau svarbią negu kitos; ragina Komisiją ir Tarybą gerbti nedalomumo principą derybose su ES nepriklausančiomis šalimis d÷l nuostatų d÷l žmogaus teisių;

110. pabr÷žia, kad siekdama laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ES tur÷tų, atsižvelgdama į susitarimų pobūdį ir į kiekvienoje šalyje partner÷je susiklosčiusią pad÷tį, įtraukti sistemines nuostatas d÷l demokratijos, teisin÷s valstyb÷s ir žmogaus teisių, taip pat d÷l socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; laikosi nuomon÷s, kad pagal šias nuostatas Komisijai tur÷tų būti sudaryta galimyb÷

81 /PE 455.005

LT

bent laikinai sustabdyti prekybos lengvatas, įskaitant ir pagal laisvos prekybos susitarimus suteikiamas lengvatas, savo pačios iniciatyva arba valstyb÷s nar÷s ar Europos Parlamento prašymu, jeigu yra pakankamai įrodymų, kad buvo pažeistos žmogaus teis÷s, taip pat darbo teis÷s; mano, kad bet kuriuo atveju ES tur÷tų aiškiai nustatyti tinkamas sankcijas, kurios gal÷tų būti taikomos ES nepriklausančių šalių, rimtai pažeidusių žmogaus teises, atžvilgiu ir tur÷tų jas taikyti; dar kartą ragina Komisiją, Tarybą ir ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos d÷l žmogaus teisių, įtvirtintos galiojančiuose tarptautiniuose susitarimuose, ir kad būtų nustatyta procedūra, padedanti veiksmingai įgyvendinti šias nuostatas, vadovaujantis tuo, kas išd÷styta Kotonu susitarimo 8, 9 ir 96 straipsniuose;

111. pritaria tam, kad taikomas poveikio tvariam vystymuisi vertinimas, tačiau laikosi nuomon÷s, kad vertinimas (ne vien tik išankstinis) tur÷tų būti atliekamas ir po to, kai sudaromas susitarimas, kad būtų užtikrinamas tolesnis vertinimas;

112. pažymi, kad bendroji lengvatų sistema (GSP+ ) veikia; vis d÷lto laikosi nuomon÷s, kad ši sistema, pagal kurią šalims, besilaikančioms tarptautinių konvencijų ir standartų d÷l žmogaus teisių ir darbo teisių, suteikiamos didel÷s prekybos lengvatos, turi būti atidžiau ir skaidriau stebima, taip pat panaudojant poveikio žmogaus teis÷ms vertinimą, nuoseklią ir teisingą kriterijų sistemą ir atviras konsultacijas, kai suteikiama lengvata, ir kad prekybos lengvatos turi būti suteikiamos tik toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas d÷l tvarios pl÷tros, žmogaus teisių, ypač vaikų darbo srityje, ir gero valdymo; ragina aktyviau atlikti įgyvendinimo steb÷seną dalyvaujant pilietinei visuomenei, profesin÷ms sąjungoms ir bendruomen÷ms ir atsižvelgiant į pasiekimus ir kliūtis žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines, kultūrines ir aplinkosaugines teises, pl÷tros srityje; pabr÷žia, jog svarbu atidžiai steb÷ti, kaip Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą įgyvendina Pakistanas, kuris pakviestas dalyvauti bendrojoje lengvatų sistemoje;

113. primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą d÷l reglamento, kuriuo remiantis būtų uždrausta importuoti į ES prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, ypač vaikų darbą, ir pažeidžiant pagrindinius žmogaus teisių standartus; pabr÷žia, kad toks reglamentas sudarytų galimybes ES tirti konkrečius skundus;

114. teigiamai vertina nuostatos d÷l žmogaus teisių įtraukimą į partneryst÷s susitarimą, kurį ES pasiraš÷ su Indonezija, ir į stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Albanija, įsigaliojusį per ataskaitinį laikotarpį; d÷l šios priežasties daugiau negu 120 šalių pritaria šios nuostatos įtraukimui į susitarimus su ES;

115. apgailestauja d÷l į Kotonu susitarimą įtrauktų nuostatų d÷l žmogaus teisių menko laikymosi ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares visiškai pasinaudoti šiomis nuostatomis, kad būtų plačiai sprendžiamos žmogaus teisių problemos ir žmogaus teis÷s būtų skatinamos dvišaliuose ir regioniniuose dialoguose su AKR šalimis partner÷mis;

Demokratijos ir teisin÷s valstyb÷s r÷mimas išor÷s santykiuose

116. palankiai vertina Tarybos išvadas d÷l paramos demokratijai ES pl÷tojant išor÷s

PE 455.005/ 82

LT

santykius1 ir ES paramos demokratijai ES pl÷tojant išor÷s santykius veiksmų darbotvark÷s pri÷mimą kaip ES paramos demokratijai nuoseklumo ir veiksmingumo gerinimo priemones;

117. ragina Komisiją pagaliau neatid÷liojant, kartu parengiant reikiamas iniciatyvas ir prisiimant finansinius įsipareigojimus, imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. žmogaus teisių ataskaita, kurioje, Parlamento nuomone, „neprievartin÷ kova – pati tinkamiausia priemon÷, siekiant užtikrinti, kad pagrindin÷s žmogaus teis÷s būtų visapusiškai įgyvendinamos, puosel÷jamos, skatinamos ir gerbiamos“ ir, Parlamento įsitikinimu, „jos skatinimas tur÷tų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu“;

118. ragina Komisiją Paramos demokratijai darbotvarkę kuo visapusiškiau integruoti į savo išor÷s priemonių, ypač EDŽTRP, metines veiklos programas, taip pat į regionų ir šalių strategijos dokumentus, kartu nuosekliai atsižvelgiant į konkrečią šalies pad÷tį ir ES regioninę strategiją;

119. atkreipia d÷mesį į organizacijos „Amnesty International“ 2010 m. ataskaitą, kurioje vykstantis antrasis buvusio naftos bendrov÷s „YUKOS“ vadovo Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismo procesas pateikiamas kaip neteisingų teismų Rusijoje pavyzdys; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį šių ir kitų teisiamųjų persekiojimą šalies teisingumo sistemoje būtų laikomasi pagrindinių tinkamo proceso ir žmogaus teisių normų;

120. ragina Rusijos teismines institucijas paspartinti tyrimą d÷l Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties 2009 m. lapkričio 16 d.; apgailestauja, kad šis atvejis puikiai rodo, jog dar esama didelių min÷tos šalies teisin÷s sistemos problemų; apgailestauja d÷l pad÷ties, kai žmogaus teisių gyn÷jai dažnai patiria šiurkštų elgesį ir rengiami jiems skirti teismo procesai, kuriuose nepaisoma Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodekso (pvz., 72 straipsnio byloje prieš organizacijai „Memorial“ atstovaujantį Olegą Orlovą d÷l šmeižto), o už agresijas prieš žmogaus teisių gyn÷jus, nepriklausomus žurnalistus ir teisininkus ar netgi jų nužudymą atsakingi asmenys vis dar pernelyg dažnai yra nenubaudžiami; prašo Tarybos, jei Rusijos institucijos nesiims teigiamų veiksmų siekdamos bendradarbiauti ir tirti Sergejaus Magnitskio atvejį, primygtinai raginti, kad Rusijos institucijos patrauktų atsakomyb÷n kaltus asmenis, ir apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į ES Rusijos pareigūnams, kurie susiję su šia byla, ir skatina, kad ES teis÷saugos institucijos bendradarbiautų siekiant įšaldyti šių Rusijos pareigūnų bankų sąskaitas ir kitą turtą visose ES valstyb÷se nar÷se;

121. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad žmogaus teis÷s ir demokratijos stiprinimas veiksmingai taptų visų išor÷s politikos sričių pagrindu; susirūpinęs pažymi, kad Taryba dar oficialiai nesusipažino nei su viena tolesnių veiksmų ataskaita, susijusia su 2009 m. lapkričio m÷n. Tarybos išvadomis d÷l paramos demokratijai ES pl÷tojant išor÷s santykius ir Paramos demokratijai darbotvarke, nors tai numatyta min÷tose Tarybos išvadose;

Tarptautin÷ humanitarin÷ teis÷ (THT)

1 Bendrųjų reikalų ir išor÷s santykių taryba (GAERC), 2009 m. lapkričio 17 d.

83 /PE 455.005

LT

122. palankiai vertina 2009 m. gruodžio m÷n. Tarybos priimtas išvadas d÷l atitikties THT skatinimo, tai buvo padaryta tais metais, kai buvo minimos 60-osios Ženevos konvencijos metin÷s;

123. pažymi, kad 2009 m. priimtos atnaujintos ES gair÷s d÷l skatinimo laikytis tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s; ragina Tarybą THT gaires veiksmingiau derinti su kitomis ES žmogaus teisių gair÷mis ir geriau taikyti tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s normas vykdant bet kokius ES išor÷s veiksmus;

124. palankiai vertina 2009 m. rugs÷jo 30 d. paskelbtą nepriklausomos tarptautin÷s konflikto Gruzijoje tiriamosios misijos ataskaitą (Tagliavini ataskaita) ir pritaria jos pagrindin÷ms pastaboms ir išvadoms, padarytoms remiantis tarptautine humanitarine teise ir žmogaus teisių teise, ypač d÷l to, kad reikia užtikrinti atskaitomybę ir skriaudos atitaisymą visais 2008 m. rugpjūčio m÷n. įvykdytos prievartos atvejais, ir tikisi, kad ataskaitoje pateikiama išsamia bendro pobūdžio informacija galima pasinaudoti vykdant teisminį tyrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant pagaliau užtikrinti atskaitomybę už nusikaltimus, įvykdytus per Rusijos – Gruzijos 2008 m. rugpjūčio m÷n. konfliktą;

125. labai apgailestauja d÷l to, kad 2008 m. rugpjūčio m÷n. vykstant ginkluotam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos d÷l Pietų Osetijos ir Abchazijos d÷l tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s pažeidimų nukent÷jo šimtai aukų, o dešimtys tūkstančių asmenų buvo perkelti; primena, kad iki šiol Rusija įgyvendino tik pirmą iš šešių susitarimo punktų d÷l ugnies nutraukimo su Gruzija; apgailestauja d÷l sąmoningo etninių gruzinų kaimų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje sugriovimo vykstant konfliktui ir po jo; pabr÷žia, kad už šiuos pažeidimus iki šiol niekas nenubaustas;

Religijos ir tik÷jimo laisv÷

126. pabr÷žia, kad religijos ir tik÷jimo laisv÷ yra viena iš esminių ir pagrindinių teisių, kuri turi būti gerbiama, ir kad su žmogaus teisių gerbimu susijusios sąlygos, kurios numatytos dvišaliuose susitarimuose su ES nepriklausančiomis šalimis, turi būti griežčiau ir veiksmingiau vykdomos;

127. palankiai vertina 2009 m. lapkričio m÷n. Tarybos priimtas išvadas d÷l religijos ir tik÷jimo laisv÷s; pripažįsta, kad religijos ir tik÷jimo laisv÷ yra vienodai svarbi religingiems ir nereligingiems asmenims ir jų tapatybei, kadangi tik÷jimas, kokios formos jis bebūtų, yra labai svarbi asmeninio ir socialinio bendrumo sudedamoji dalis; ragina Tarybą ir Komisiją priimti ir įgyvendinti praktines priemones, skirtas kovai su religiniu nepakantumu ir diskriminacija, ir pasauliniu mastu skatinti religijos ir tik÷jimo laisvę, kaip numatyta anksčiau pateiktose išvadose; ragina Tarybą ir Komisiją į procesą įtraukti Europos Parlamentą, pilietin÷s visuomen÷s organizacijas ir kitus susijusius subjektus;

128. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įtraukti religijos ir tik÷jimo laisvę į ES žmogaus teisių politiką ir ES metin÷je žmogaus teisių ataskaitoje pateikti nuodugnaus religijos ir tik÷jimo laisv÷s pad÷ties tyrimo rezultatus;

129. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę didinti darbuotojų, sprendžiančių pagarbos religijos ir tik÷jimo laisvei klausimus išor÷s

PE 455.005/ 84

LT

veiksmų srityje, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras, ypač atsižvelgiant į tai, kad kuriama Europos išor÷s veiksmų tarnyba; pritaria tam, kad pagarbos religijos ir tik÷jimo laisvei pasaulyje klausimas laikomas vienu iš prioritetinių EIVT klausimų, atsižvelgiant į rimtus tokios laisv÷s pažeidimus pasaulyje ir aiškų poreikį teikti paramą persekiojamoms religin÷ms mažumoms daugelyje pasaulio dalių;

130. ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į religijos ir dialogo su religin÷mis institucijomis ir organais, dalyvaujančiais religijos dialoguose sprendžiant konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir susitaikymo klausimus;

131. išlieka labai susirūpinęs d÷l to, kad visuose pasaulio regionuose dar esama diskriminacijos d÷l religijos ir tik÷jimo, taip pat d÷l to, kad tam tikroms religin÷ms bendruomen÷ms, įskaitant religines mažumas, priklausantiems asmenims daugelyje šalių, pvz., Šiaur÷s Kor÷joje, Irane, Saudo Arabijoje, Somalyje, Maldyvuose, Afganistane, Jemene, Mauritanijoje, Laose, Uzbekistane, Eritr÷joje ir Egipte, vis dar neleidžiama naudotis žmogaus teis÷mis; smerkia Kinijos valdžios institucijas d÷l asmenų, įskaitant krikščionis, musulmonus, budistus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, kurie savo religiją praktikuoja ne oficialiai leistinais būdais, persekiojimo; primygtinai ragina Kiniją, kaip ji pažad÷jo, ratifikuoti Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Kinijos valdžios institucijas atsisakyti savo represin÷s politikos Tibete, kurią taikant ilgainiui gal÷tų būti sunaikinta Tibeto religija ir kultūra; smerkia Irano valdžios institucijas d÷l asmenų, priklausančių religin÷ms mažumoms, įskaitant krikščionis, bahajus ir musulmonus, kurie per÷jo į kitą religiją ar nepraktikuoja religijos, persekiojimo; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas apsaugoti religines mažumas ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal TPPTP; primygtinai ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas paskelbti 2002 m. įstatymo d÷l kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, nes šiuo įstatymu dažnai piktnaudžiaujama persekiojant taikias religinių mažumų grupes; išreiškia susirūpinimą d÷l kalnų gyventojų krikščionių mažumos, gyvenančios Vietnamo centrin÷je aukštumoje, pad÷ties; primena Vietnamo valdžios institucijoms, kad mažumų teis÷s apima laisvę be apribojimų praktikuoti religiją, asociacijų ir žodžio laisvę, taikių susirinkimų laisvę, lygias teises tur÷ti ir naudoti žemę ir teisę visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų pri÷mime, susijusiame su mažumoms poveikį turinčiais klausimais, įskaitant sprendimus, susijusius su ekonominio vystymosi projektais ir perk÷limo gyventi į kitą vietą klausimais;

132. primygtinai ragina ES parengti priemonių rinkinį, susijusį su pažanga teis÷s į religijos ir tik÷jimo laisvę srityje savo išor÷s politikoje, laikyti religijos ir tik÷jimo laisvę pagrindine laisve, įtraukti būtinų laisvių, priklausančių teisei į religijos ir tik÷jimo laisvę, kontrolinį sąrašą, kad būtų įvertinta, ar jos gerbiamos, ir įtraukti mechanizmus, skirtus religijos laisv÷s pažeidimų nustatymui, kad religijos ir tik÷jimo laisv÷ būtų labiau skatinama valstyb÷s tarnautojų darbe, ypač Europos išor÷s veiksmų tarnybos veikloje, taip pat rengiant šias priemones įtraukti pilietin÷s visuomen÷s organizacijas;

133. pritaria nuolat reiškiamai principinei ES pozicijai, susijusiai su Jungtinių Tautų Generalin÷s Asambl÷jos ir JTŽTT rezoliucijomis d÷l kovos su religijų šmeižimu; palankiai vertina rezoliuciją d÷l visų formų netolerancijos ir diskriminacijos d÷l religijos ar tik÷jimo panaikinimo, kurią pateik÷ ES; ragina ES toliau stengtis išlaikyti nuoseklų požiūrį į saviraiškos laisvę ir į draudimą kurstyti religinę neapykantą;

85 /PE 455.005

LT

ragina ES prad÷ti konstruktyvų dialogą su Islamo konferencijos organizacija ir kitais religijų šmeižimo principo r÷m÷jais;

134. pabr÷žia, kad tarptautin÷je žmogaus teisių teis÷je religijos ir tik÷jimo laisv÷ pripažįstama neatsižvelgiant į registracijos pobūdį, taigi registracija netur÷tų būti privaloma išankstin÷ sąlyga religijai išpažinti; be to, reiškia susirūpinimą d÷l to, kad Azerbaidžane, Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkm÷nijoje, Uzbekijoje ir Vietname religin÷s grup÷s privalo užsiregistruoti prie vyriausyb÷s ir gali veikti tik vadovaujamos valdybų, kontroliuojamų vyriausyb÷s, o tai pažeidžia jų religinę autonomiją ir riboja jų veiklą;

135. ragina Rusiją paskelbti 2002 m. įstatymo d÷l kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, kadangi šiuo įstatymu piktnaudžiaujama ir naudojamasi siekiant riboti religijos laisvę, malšinti ar bandyti uždrausti nesmurtines religines grupes; taip pat su dideliu susirūpinimu pažymi, kad 265 religin÷s organizacijos ir bendruomen÷s yra juodajame vadinamųjų ekstremistinių organizacijų sąraše;

136. taip pat ragina šias valstybes neriboti religinių grupių asociacijų ir susirinkimų laisv÷s ir gerbti religijos ir tik÷jimo laisvę: Saudo Arabiją, Egiptą, Eritr÷ją, Iraną, Somalį, Jemeną, Baltarusiją, Šiaur÷s Kor÷ją ir Laosą;

137. pabr÷žia, kad tokiose pasaulio dalyse, kaip Saudo Arabija, Indonezija, Pakistanas, Irakas, Somalis ir Sudanas, vis dar yra kliūčių laisvai išpažinti tik÷jimą asmeniniu ir kolektyviniu lygmeniu, taip pat did÷ja netolerancija religin÷ms mažumoms šalyse, turinčiose gilias demokratijos tradicijas, pvz., Indijoje, ir ragina Komisiją vykstant atitinkamam politiniam dialogui atkreipti d÷mesį į šiuos klausimus;

138. griežtai smerkia tai, kad baudžiama už apostazę, taip pat tai, kad ji laikoma nusikaltimu tais atvejais, kai pereinama iš vienos religijos į kitą arba iš vienos religin÷s grup÷s (pogrupio) į kitą; bausm÷s vis dar taikomos daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaur÷s Afrikos šalių; ragina ES institucijas daryti spaudimą šioms šalims, kad jos nutrauktų tokią praktiką, ypač jei už tai gali būti numatyta mirties bausm÷; labai nerimauja d÷l prievartinio religijos keitimo, kurio vis dar pasitaiko tokiose šalyse, kaip Saudo Arabija ir Egiptas, ir prašo ES institucijas aiškiai įsipareigoti kovoti su tokiais žmogaus teisių pažeidimais;

139. primena, kad daugelyje pasaulio šalių vis dar paplitęs šventyklų ir religinių leidinių draudimas, konfiskavimas ir naikinimas, taip pat dvasininkų mokymo draudimas; primygtinai reikalauja, kad ES institucijos, bendraudamos su atitinkamomis vyriausyb÷mis, reikštų prieštaravimus d÷l šių pažeidimų ir ragintų valstybes, kuriose prisidengiant įstatymais d÷l šventvagyst÷s persekiojami religinių mažumų nariai, pakeisti arba panaikinti šias nuostatas;

140. pabr÷žia, kad ES sąžin÷s laisv÷ yra pagrindin÷ vertyb÷, kuri apima tik÷jimo ar netik÷jimo laisvę ir laisvę išpažinti pasirinktą religiją;

Laisv÷ reikšti mintis ir įsitikinimus

141. yra susirūpinęs, kad laisv÷ reikšti mintis pažeidžiama taikant įvairias naujas priemones, ypač taikant modernias technologijas, pvz., internetą; pakartoja, kad saviraiškos laisv÷ apima teisę ieškoti informacijos ir id÷jų, jas gauti ir skleisti

PE 455.005/ 86

LT

visomis priemon÷mis;

142. pripažįsta, kad naujos technologijos teikia precedento neturinčias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime, reikšti nuomones, tur÷ti prieigą prie informacijos apie žmogaus teises ir informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus; yra susirūpinęs d÷l to, kad valstyb÷s naudoja vis sud÷tingesnę techniką, pavyzdžiui, dvejopos paskirties technologijas, skirtas informacijai cenzūruoti, veiklai internete steb÷ti, ir kad daugelyje šalių pasitaik÷ atvejų, kai žmon÷s naudoja internetą nor÷dami pasinaudoti savo teise laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, taip pat pasitaik÷ bauginimo, persekiojimo, netgi sulaikymo ir įkalinimo atvejų;

143. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens priimant poziciją ir pl÷tojant konkrečią politiką, kurią taikydama ES taptų pasauline veik÷ja interneto laisv÷s srityje ir kuri apimtų ne tik žmogaus teisių problemų, susijusių su naujų technologijų naudojimu, sprendimo būdus, bet ir padidintų galimybę naudotis šiomis technologijomis siekiant ginti ir remti žmogaus teises;

144. ragina šalis, kurios riboja prieigą prie interneto, panaikinti laisvo informacijos srauto apribojimus; pažymi, kad, remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, į „interneto priešų“ sąrašą įtrauktos valstyb÷s, kurios vykdo vis didesnę interneto cenzūrą: Baltarusija, Kinija, Kuba, Egiptas, Iranas, Mianmaras (Birma), Šiaur÷s Kor÷ja, Saudo Arabija, Sirija, Tunisas, Turkm÷nija, Uzbekija ir Vietnamas;

145. ragina Komisiją parengti asmenų, atsakingų už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane, kaip antai, kankinimai, cenzūra, išprievartavimai ir egzekucijos, ir visų pirma padarytus po 2009 m. rinkimų, sąrašą ir apsvarstyti galimybę paskirti jiems sankcijas, pvz., įšaldyti jų turtą ir numatyti draudimus keliauti;

146. remia laisvę reikšti savo mintis ir taikių susirinkimų laisvę, kaip oficialiai užtikrinta Rusijos Konstitucijos 31 straipsnyje, tačiau šis straipsnis, deja, praktiškai netaikomas; reiškia solidarumą su akcijos „Strategija-31“ organizatoriais ir dalyviais. „Strategija-31“ – tai virtin÷ pilietinių protestų, prasid÷jusių 2009 m. liepos 31 d. ir vykstančių kiekvieno m÷nesio, turinčio 31 dieną, paskutinę dieną Triumfo aikšt÷je Maskvoje; apgailestauja, kad išskyrus vieną paskutinę demonstraciją, įvykusią 2010 m. spalio 31 d., valdžios institucijos neišdav÷ n÷ vieno leidimo rengti akcijos „Strategija-31“ demonstracijas motyvuodamos tuo, kad tuo pačiu metu Triumfo aikšt÷je jau numatyti kiti renginiai; yra labai susirūpinęs d÷l to, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Rusijos policija sulaik÷ daug taikių protestuotojų, tarp jų – ir Maskvos Helsinkio grup÷s pirmininkę Lyudmilą Alexeyevą, kuri tik kelios savait÷s iki sulaikymo buvo apdovanota Parlamento skiriama A. Sacharovo premija; remia Rusijos žmogaus teisių komisaro Vladimiro Lukino raginimą prad÷ti griežtų policijos veiksmų, susijusių su geguž÷s m÷n. 31 d. protestais, tyrimą;

147. itin nerimauja d÷l to, kad Venesueloje ir Kuboje ribojama saviraiškos laisv÷, reguliuojama naujienų žiniasklaida, ribojamas ir kontroliuojamas interneto naudojimas, taip pat d÷l to, kad m÷ginama malšinti pasipriešinimą;

Žmogaus teis÷s ir kova su terorizmu

148. smerkia visų rūšių terorizmą; primena, kad visame pasaulyje d÷l terorizmo žuvo

87 /PE 455.005

LT

tūkstančiai nekaltų piliečių ir buvo sugriautas daugelio šeimų gyvenimas; mano, kad teroristinių išpuolių atvejais visų pirma būtina kalb÷ti apie aukų, o ne nusikalt÷lių teises; pabr÷žia, kad būtina užtikrinti, jog teroristai būtų patraukti baudžiamojon atsakomyb÷n;

149. pažymi, kad kovojant su terorizmu daugelyje pasaulio šalių buvo pažeistos pagrindin÷s žmogaus teis÷s, t. y. pasirinktos neproporcingos priežiūros priemon÷s, pasitaik÷ neteis÷to sulaikymo ir kankinimo atvejų siekiant išgauti informaciją iš įtariamų terorizmu asmenų; išreiškia susirūpinimą tuo, kad kai kurioms valstyb÷ms kova su terorizmu yra priedanga siekiant malšinti tautines mažumas ir vietos žmogaus teisių gyn÷jus, tod÷l reikalauja, kad kova su terorizmu nebūtų naudojama kaip argumentas siekiant apriboti ar uždrausti teis÷tą ir pagrįstą žmogaus teisių gyn÷jų veiklą; smerkia šiuos žmogaus teisių pažeidimus, pabr÷žia ES poziciją, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai gerbiant pagrindines teises ir laikantis teisin÷s valstyb÷s principų, ir yra įsitikinęs, kad pilietin÷s laisv÷s netur÷tų būti pažeidžiamos kovojant su terorizmu;

150. ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti dvišalių politinių ir žmogaus teisių dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis galimybe siekiant priminti, kad kovojant su terorizmu turi būti gerbiamos žmogaus teis÷s ir kad jokiomis aplinkyb÷mis kovos su terorizmu politika negali būti priemon÷, naudojama prieš žmogaus teisių gyn÷jus ar politinius oponentus; ypač ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę viešai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus įgyvendinant kovos su terorizmu politiką ir operacijas;

151. ragina šiuo klausimu labiau koordinuoti Terorizmo darbo grup÷s (COTER) ir Darbo grup÷s žmogaus teisių klausimais (COHOM) veiklą ir skatinti jų bendradarbiavimą siekiant pasmerkti atvejus, kai kovos su terorizmu politika neteis÷tai naudojama prieš žmogaus teisių gyn÷jus, ir vadovaujantis ES gair÷mis d÷l žmogaus teisių gyn÷jų sistemingai inicijuoti demaršus ir taikyti tą patį metodą kankinimo ir netinkamo elgesio, susijusio su kova su terorizmu pagal ES gaires d÷l kankinimo, atvejais;

152. primena JAV prezidento Baracko Obamos sprendimą 2009 m. sausio m÷n. uždaryti Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklą; išreiškia apgailestavimą, kad šis sprendimas dar n÷ra visiškai įgyvendintas; primena savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją d÷l kalinių pad÷ties Gvantaname, kurioje primygtinai reikalaujama, kad su visais kaliniais būtų elgiamasi pagal tarptautin÷s humanitarin÷s teis÷s reikalavimus ir, jei jiems būtų pateikti kaltinimai, jų byla būtų viešai ir teisingai išnagrin÷ta per kiek įmanoma trumpesnį laiką; primena ES ir JAV 2009 m. birželio m÷n. bendrą pareiškimą d÷l sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, kurioje palankiai vertinamas JAV ryžtas panaikinti slaptas sulaikymo įstaigas; prašo JAV vyriausybę visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus; ragina ES valstybes nares priimti koordinuotą veiksmų planą siekiant pad÷ti JAV uždaryti Gvantanamo įkalinimo įstaigą ir suteikti pab÷g÷lio statusą buvusiems kaliniams, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai ir kurių negalima grąžinti arba perkelti į JAV; palankiai vertina daugelio ES valstybių narių konstruktyvų dalyvavimą dedant pastangas priimti kai kuriuos buvusius Gvantanamo kalinius ir ieškant būsto kai kuriems asmenims, kuriems buvo suteiktas leidimas išvykti iš sulaikymo stovyklos; tačiau pabr÷žia, kad iki šiol tik šios valstyb÷s nar÷s –

PE 455.005/ 88

LT

Vokietija, Airija, Slovakija, Danija, Jungtin÷ Karalyst÷, Ispanija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Vengrija ir Italija – sutiko priimti sulaikytuosius; yra susirūpinęs d÷l JAV be teismo kalinamų sulaikytųjų, pavyzdžiui, Bagramo oro baz÷je Afganistane;

153. pažymi, kad pirmininkaujant Prancūzijai 2008 m. rugs÷jo 16 d. buvo sušauktas inauguracinis Romos aukščiausio lygio susitikimas, o pirmininkaujant Ispanijai 2010 m. balandžio 9–10 d. – antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas; su dideliu susirūpinimu pažymi priverstinį romų bendrijos narių išsiuntimą ir tai, kad padaug÷jo ksenofobijos atvejų ir neapykantos prieš mažumas ir migruojančias bendrijas kurstymo; dar kartą pakartoja Europos Palamento raginimą valstyb÷ms nar÷ms gerbti visus savo įsipareigojimus pagal ES teisę; tais atvejais, kai valstyb÷s nar÷s nesilaiko savo įsipareigojimų, ragina Europos Komisiją veikti oficialiai ir prad÷ti pažeidimo procedūrą;

154. pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, direktyvoms ir kitų tipų teis÷s aktams, susijusiems su kova prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, taikoma bendro sprendimo procedūra, o su šiuo klausimu susijusiems tarptautiniams susitarimams tur÷s pritarti Parlamentas; pažymi, kad d÷l šių pokyčių Parlamentui suteikiamas papildomas svertas kuriant tinkamą saugumo ir žmogaus teisių pusiausvyrą; taigi įsipareigoja veikti pagal savo naujas prerogatyvas ir nuosekliai raginti gerbti ir propaguoti žmogaus teises, civilines ir politines laisves ir demokratiją įgyvendinant visus ES ir ES nepriklausančių šalių bei regioninių organizacijų santykius;

155. pakartoja, kad kiekviena valstyb÷ nar÷ turi pareigą saugoti atpažįstamus asmenis, kuriems gresia tikra ir tiesiogin÷ teroro aktų gr÷sm÷, ir teigia, kad visos valstyb÷s nar÷s turi taikyti visas pagrįstas priemones, kad gal÷tų nustatyti procedūras, pad÷siančias užkirsti kelią teroristinei veiklai ir sumažinti kovos su terorizmu veiklos šalutinį poveikį;

156. primena 2001 m. kovo m÷n. ES Tarybos pamatinį sprendimą d÷l terorizmo aukų: neatid÷liotina pagalba, nuolatin÷ pagalba, nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, įgyvendinamos galimyb÷s kreiptis į teismą ir siekti teisingumo, teisingumo vykdymas, kompensacijos, nukent÷jusiųjų ir jų šeimų privataus gyvenimo apsauga, nukent÷jusiųjų garb÷s ir saugumo apsauga, nukent÷jusiųjų informavimas ir konkretūs mokymai asmenims, atsakingiems už pagalbą nukent÷jusiesiems;

Dialogai žmogaus teisių klausimais ir konsultacijos su ES nepriklausančiomis šalimis

157. išreiškia nusivylimą tuo, kad vykstant daugeliui dialogų žmogaus teisių klausimais ir vykdant konsultacijas nebuvo pasiekta pažangos; pastebi, kad pilietin÷s visuomen÷s įtraukimas į šiuos dialogus ir konsultacijas nebuvo metodiškai užtikrintas, o kai kada to nebuvo galima padaryti d÷l ES nepriklausančių šalių numatytų apribojimų; yra susirūpinęs d÷l to, kad net tais atvejais, kai problemos nagrin÷jamos, vyriausyb÷s nevykdo savo įsipareigojimų informuoti ES apie konkrečias problemas, taip pat struktūrines, nagrin÷jamas šių dialogų metu;

158. ragina užtikrinti realų EP dalyvavimą vertinant vykstančius dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina suteikti visapusišką prieigą prie baigiamųjų dokumentų ir kitų atitinkamų šaltinių; tikisi, kad atlikus vertinimus bus parengti

89 /PE 455.005

LT

aiškūs diskusijų poveikio matavimo rodikliai ir konkretūs pasiūlymai, pagrįsti kiekvienos šalies požiūriu į tai, kaip reik÷tų pagerinti šiuos rezultatus ir išvengti to, kad ES žmogaus teisių konsultacijų nes÷km÷s pasikartotų;

159. ragina Europos institucijas užtikrinti šios srities tikslų, vertybių ir nuomonių skaidrumą ir tarpusavio darną;

160. pažymi, kad dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais išvadas reikia įtraukti į ES aukščiausio lygio susitikimus su jos partneriais;

161. mano, kad apskritai dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais turi būti planuojami ir vykdomi skaidriai, o iš anksto nustatyti dialogo tikslai turi būti įvertinti iš karto pasibaigus dialogui; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad ES nepriklausančių šalių valdžios institucijos užtikrintų plataus masto dalyvavimą dialoguose ir konsultacijose ministrų lygmeniu;

162. ragina ES šalis kandidates pagerinti žmogaus teisių apsaugos pad÷tį savo teritorijose atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas;

163. ragina Komisiją ir Tarybą vykstant konsultacijoms ir diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ypač atkreipti d÷mesį į tautinių ir religinių mažumų pad÷tį ir į tai, kaip dažnai pažeidžiamos jų teis÷s;

164. džiaugiasi glaudesniu Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimu žmogaus teisių klausimais ir geresniu jų koordinavimu;

165. palankiai vertina tai, kad užmegzti dialogai žmogaus teisių klausimais su visomis Centrin÷s Azijos valstyb÷mis: Tadžikija, Kazachija, Kirgizija, Turkm÷nija ir Uzbekija, taip pat tai, kad iki 2009 m. lapkričio m÷nesio su kiekviena šalimi įvyko antras dialogas; be to, palankiai vertina 2008 m. spalio m÷n. surengtą pirmą ES ir Uzbekijos pilietin÷s visuomen÷s seminarą žmogaus teisių dialogo klausimais; apgailestauja, kad vykstant ES ir Kinijos dialogui žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokios pažangos d÷l konkrečių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje; pabr÷žia, kad nepaisant kai kurių tinkama linkme padarytų veiksmų, kurių ÷m÷si Kinijos valdžios institucijos (darbo reforma, Aukščiausiojo liaudies teismo atliktas mirties bausmių persvarstymas), žmogaus teisių pad÷tis ir toliau blog÷ja: d÷l to kyla socialinių neramumų, griežt÷ja kontrol÷ ir represijos prieš žmogaus teisių gyn÷jus, teisininkus, internetinių dienoraščių autorius ir socialinius aktyvistus, taip pat vykdoma politika, kurią taikant siekiama išstumti į užribį tibetiečius ir jų kultūrinę tapatybę; yra labai susirūpinęs d÷l to, kad n÷ra Kinijos ir Tibeto dialogo pažangos; labai susirūpinęs d÷l blog÷jančios uigūrų gyventojų žmogaus teisių pad÷ties Kinijoje, smerkia ilgalaikę priespaudą Rytų Turkestane ir apgailestauja, kad Kinijos valdžios institucijos neprisideda prie Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijoje numatytų laisvių, pavyzdžiui, žodžio, demonstracijų, susirinkimų, religijos ir asmens laisv÷s, apsaugos; taip pat apgailestauja d÷l to, kad Kinijos Liaudies Respublika vykdo gyventojų perk÷limo politiką, kurią taikant siekiama menkinti uigūrų kultūrą ir skaidyti jų vienybę; išreiškia savo nusivylimą tuo, kad vykdant ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokių esminių rezultatų; palankiai vertina tai, kad 2009 m. prad÷tas dialogas žmogaus teisių klausimais su Indonezija ir kad įvyko pirmieji susitikimai su Gruzija ir Arm÷nija; mano, kad nors

PE 455.005/ 90

LT

šios diskusijos žmogaus teisių klausimais sudaro galimybes labiau atsižvelgti į žmogaus teisių problemas ES išor÷s santykiuose, negalima leisti, kad jos taptų tikslu, reikia daugiau d÷mesio skirti tam, kad po to, kai per šias diskusijas iškeliamos ir nagrin÷jamos problemos, būtų imamasi veiksmų joms spręsti; apgailestauja, kad n÷ra dialogo žmogaus teisių klausimais su Indija rezultatų ir yra nusivylęs tuo, kad kastomis pagrįstos diskriminacijos problema nebuvo aptariama vykstant paskutiniajam dialogui žmogaus teisių klausimais;

166. ragina ES valstybes nares, Europos Komisiją ir ES Pagrindinių teisių agentūrą gerai koordinuoti savo pozicijas vykstant ES ir ES nepriklausiančių šalių diskusijoms žmogaus teisių klausimais; pabr÷žia, kad ES turi būti paj÷gi šalinti žmogaus teisių pažeidimus pačioje Sąjungoje, jei norima, kad ji pasaulyje būtų matoma kaip žmogaus teisių skleid÷ja;

167. palankiai vertina pirmąjį ES ir Baltarusijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris vyko 2009 m. birželio m÷n., ir apgailestauja, kad žmogaus teisių pad÷tis šioje šalyje išlieka bloga, įskaitant asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisv÷s suvaržymus, represijas prieš žmogaus teisių gyn÷jus ir žurnalistus;

168. palankai vertina tai, kad Meksikos vyriausyb÷ deda pastangas kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat tai, kad Kongresui pateiktas teis÷s akto, kuriuo siekiama reformuoti Karo tarnybos kodeksą, projektas; pabr÷žia, kad ES ir Meksikos strategin÷ partneryst÷ tur÷tų būti suprantama kaip galimyb÷ stiprinti žmogaus teises ir demokratiją;

169. pažymi, kad 2009 m. balandžio m÷n. Kor÷jos Liaudies Demokratin÷s Respublikos (Šiaur÷s Kor÷jos) parlamentas iš naujo apsvarst÷ šalies konstituciją, ir, be kita ko, įtrauk÷ nuostatą, kad Šiaur÷s Kor÷ja gerbia ir saugo žmogaus teises; ragina Šiaur÷s Kor÷jos valdžios institucijas imtis konkrečių ir apčiuopiamų priemonių gerinant žmogaus teisių pad÷tį, atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios institucijas leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti visų rūšių sulaikymo įstaigų patikrinimą ir leisti JT specialiesiems praneš÷jams atvykti į šalį; pabr÷žia, kad vertinant žmogaus teisių pad÷tį šalyje turi būti atsižvelgiama ne tik į konstitucines nuostatas, bet visų pirma į konkrečias priemones; ragina Šiaur÷s Kor÷jos valdžios institucijas panaikinti draudimus tarptautiniams darbuotojams steb÷ti pagalbos dalijimą ir užtikrinti, kad tarptautin÷ pagalba būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia; ragina Šiaur÷s Kor÷jos vadovybę įsipareigoti konstruktyviai dalyvauti dialoge su ES žmogaus teisių klausimais;

170. vis dar susirūpinęs d÷l to, kad 2006 m. buvo nutrauktas dialogas žmogaus teisių klausimais su Iranu d÷l Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos ir mano, kad at÷jo metas tarptautinei bendruomenei prad÷ti veikti ir paremti Irano pilietinę visuomenę šioje itin svarbioje šalies demokratinio jud÷jimo kryžkel÷je; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietin÷s visuomen÷s šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtin÷mis priemon÷mis) atitinkamus vykstančius procesus, kurie gal÷tų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gyn÷jams ir pilietin÷s visuomen÷s atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politin÷je veikloje; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes

91 /PE 455.005

LT

nares remti ir stiprinti šiuos procesus; yra labai susirūpinęs d÷l to, kad 2008–2009 m. žmogaus teisių pad÷tis Irane blog÷jo ir kad tebetaikomi saviraiškos ir susirinkimų laisv÷s apribojimai; šiomis aplinkyb÷mis yra labai susirūpinęs d÷l to, kad persekiojami žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, moterų ir žmogaus teisių aktyvistai; teb÷ra susirūpinęs d÷l represijų prieš Irano tautines ir religines mažumas;

171. atkreipia d÷mesį į nerimą keliančias autoritarines tendencijas Kambodžoje, kurios pastebimos d÷l to, kad vyrauja ilgalaikis nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos partijoms priklausančių asmenų ir kitų politinių aktyvistų politin÷s erdv÷s bei žodžio laisv÷s varžymas; ragina Komisiją imtis veiksmų ir atnaujinti 1991 m. Paryžiaus susitarimo d÷l Kambodžos galiojimą;

Ekonomin÷s, socialin÷s ir kultūrin÷s teis÷s

172. pripažįsta, kad ekonomin÷ms, socialin÷ms ir kultūrin÷ms teis÷ms turi būti teikiama tokia pat svarba kaip ir pilietin÷ms bei politin÷ms teis÷ms, atsižvelgiant į visų žmogaus teisių universalumą, nedalomumą, tarpusavio priklausomybę ir sąveiką, kaip patvirtinta 1993 m. Vienoje surengtoje pasaulin÷je konferencijoje žmogaus teisių klausimais; ragina pasaulio šalis pasirašyti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, kuris pateiktas pasirašyti 2009 m. rugs÷jo 24 d.;

173. pabr÷žia, kad žmogaus teis÷s, inter alia, apima teisę į maistą, vandenį ir sanitariją, švietimą, tinkamą būstą, žemę, orų darbą ir asmeninį saugumą; šios teis÷s, kaip ir sąžininga prieiga prie gamtinių išteklių vadovaujantis tvarumo principu, tur÷tų būti užtikrintos ir ateities kartoms; pripažįsta, kad skurdas ir gero valdymo trūkumas yra svarbūs veiksniai, daugeliu atvejų lemiantys tokių teisių neužtikrinimo priežastis; ragina ES d÷ti daugiau pastangų siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), nes akivaizdu, kad pasauliui toli gražu nepavyksta pasiekti 2015 m. nustatytų tikslų; atsižvelgiant į tai, pakartoja, kad siekiant įgyvendinti TVT itin svarbu užtikrinti, jog būtų įgyvendinama žmogaus teis÷mis grindžiama politika;

174. pripažįsta Tarptautin÷s darbo organizacijos priežiūros sistemos svarbą ginant teises prekybos ir užimtumo, statistikos sistemų, socialin÷s apsaugos ir užimtumo politikos srityse, taip pat darbo saugos ir sveikatos srityse;

175. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įmon÷s, priklausančios nacionalinei arba Europos jurisdikcijai, laikytųsi žmogaus teisių ir sveikatos bei aplinkos apsaugos standartų, kurie būtų taikomi joms steigiantis arba vykdant veiklą ES nepriklausančiose šalyse, ypač besivystančiose;

176. prašo Komisijos ir valstybių narių vykdyti oficialios paramos pl÷trai (OVP) įsipareigojimus besivystančioms šalims siekiant kovoti su pasauline ekonomikos ir finansų krize ir taip sumažinti neigiamas šios kriz÷s pasekmes žmogaus teisių pad÷čiai pasaulyje; palankiai vertina 10-ąją specialiąją Žmogaus teisių tarybos sesiją „Pasaulio ekonomikos ir finansų krizių poveikis visuotiniam žmogaus teisių įgyvendinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis“, kuri vyko 2009 m. vasario 20 d.; ragina ES valstybes nares ir per krizę bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir atkakliai tvirtina, kad žmogaus teisų pažeidimų negalima pateisinti išteklių trūkumu;

PE 455.005/ 92

LT

Komisijos išorin÷s pagalbos programos ir EDŽTRP

177. džiaugiasi tuo, kad 2008 ir 2009 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo priemon÷s (EDŽTRP) programavimo dokumentuose buvo atsižvelgta į Parlamento prioritetus;

178. remia EDŽTRP ind÷lį, visų pirma vietos ir tarptautin÷ms pilietin÷s visuomen÷s organizacijoms vykdant pilietin÷s visuomen÷s projektus (90 proc. ind÷lio), taip pat panaudojant regionines ir tarptautines organizacijas šioje srityje, pvz., Europos Tarybą, ESBO ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybą (10 proc. ind÷lio);

179. pažymi, kad 2008–2009 m. buvo suteikta daugiau nei 235 mln. EUR suma žmogaus teisių ir demokratijos klausimams spręsti, kurie buvo panaudoti finansuojant 900 projektų maždaug 100 šalių; ypač daug projektų buvo finansuota šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynyst÷s politika, o didžiausia bendra suma skirta AKR šalims; susirūpinęs pažymi, kad prarasta pusiausvyra ir d÷l to daroma žala vykdant demokratijos r÷mimo projektus, išskyrus rinkimų steb÷jimą; mano, kad EDŽTRP finansavimas tur÷tų būti gerokai padidintas ir apimti Europos paramos demokratijai skiriamas l÷šas siekiant remti žmogaus teises, paj÷gumų kūrimą ir demokratijos skatinimą tose visuomen÷se, kuriose labiausiai to reikia;

180. kaip pagrindinį EDŽTRP privalumą pabr÷žia tai, kad ji nepriklauso nuo priimančios šalies vyriausyb÷s pritarimo, taigi d÷mesį galima sutelkti į svarbius politinius klausimus ir naujovišką požiūrį ir tiesiogiai bendradarbiauti su vietos pilietin÷s visuomen÷s organizacijomis, kurios turi išsaugoti savo nepriklausomybę nuo valstybin÷s valdžios institucijų;

181. pabr÷žia, kad svarbu naudoti EDŽTRP kaip priemonę reaguojant į gr÷smes žmogaus teis÷ms ir teikiant vis didesnę paramą žmogaus teisių gyn÷jams ir žmogaus teisių pažeidimo aukoms; remia vienuolikos pagal EDŽTRP finansuojamų organizacijų, pagrindinį d÷mesį skiriančių žmogaus teisių gyn÷jų apsaugai ir skubiam reagavimui kritinių situacijų atveju, tinklą; ragina parengti konkrečias strategijas, skirtas įvairaus pobūdžio žmogaus teisių gyn÷jų, įskaitant lesbiečių, g÷jų, biseksualų ir transseksualų gyn÷jus, poreikiams tenkinti, įskaitant poreikius, susijusius su žmogaus teisių ir humanitarin÷s teis÷s pažeidimų nagrin÷jimu;

182. ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos politinių prioritetų, partneryst÷s ir bendradarbiavimo susitarimų ir jos remiamų projektų bei programų, visų pirma susijusių su jos dvišaliu programavimu su ES nepriklausančiomis šalimis, der÷jimą;

183. atidžiai stebi vis dar nerimą keliančią žmogaus teisių pad÷tį Afrikos žemyne ir yra įsitikinęs, kad Afrikos valstyb÷s padar÷ didelę pažangą siekdamos teisin÷s valstyb÷s principo įgyvendinimo visame žemyne, priimdamos Afrikos žmogaus teisių chartiją (taip pat žinomą kaip Bandžiulio chartija), tod÷l svarsto galimybę sukurti ad hoc biudžeto eilutę, kuri būtų skirta Afrikos žmogaus teisų teismui remti;

184. ragina Komisijos darbuotojus reguliariai rengti susitikimus su pilietin÷s visuomen÷s atstovais Briuselyje siekiant stiprinti dialogą su tais partneriais, kurie konkrečiai įgyvendina projektus vietos lygmeniu;

185. palankiai vertina žmogaus teisių klausimams skirtų l÷šų paskirstymą geografin÷ms

93 /PE 455.005

LT

programoms, politikos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu įgyvendinimui panaudojant Europos pl÷tros fondą (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Pietų Afrikoje) ir Europos kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemonę (kaimyniniuose regionuose), taip pat panaudojant temines priemones, pvz., EDŽTRP, Stabilumo finansavimo priemonę, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir bendradarbiavimo su pramonin÷mis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (angl. ICI Plus);

Parama rinkimams ir rinkimų steb÷jimas

186. su džiaugsmu pažymi, kad ES vis dažniau naudoja paramą rinkimams ir rinkimų steb÷jimą demokratijai ES nepriklausančiose šalyse skatinti, taip didindama pagarbą žmogaus teis÷ms, pagrindin÷ms laisv÷ms ir teisinei valstybei, taip pat pažymi, kad plačiai pripažįstama šių misijų kokyb÷ ir nepriklausomumas;

187. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kontroliuoti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų steb÷jimo misijų galutin÷se ataskaitose pateiktos rekomendacijos, užtikrinti, kad prireikus v÷liau būtų teikiama pagalba ir nuolat informuojamas EP;

188. pabr÷žia savo raginimą, kad rinkimų procesai, įskaitant etapus iki rinkimų ir po jų, būtų įtraukti į įvairaus lygmens politinį dialogą su atitinkamomis ES nepriklausančiomis šalimis, prireikus taikant specialias priemones, siekiant užtikrinti ES politikos krypčių darną ir dar kartą patvirtinti esminį žmogaus teisių ir demokratijos vaidmenį;

189. ragina būti budresniems nustatant kriterijus, pagal kuriuos atrenkamos valstyb÷s, kuriose turi būti teikiama parama rinkimams ir (arba) stebimi rinkimai, taip pat laikytis tarptautiniu lygiu nustatytos metodikos ir taisyklių, visų pirma susijusių su misijos nepriklausomumu ir veiksmingumu;

190. palankiai vertina skiriamą finansavimo sumą, kuri per šios ataskaitos laikotarpį (18 m÷nesių), viršijo 50 mln. EUR;

Europos Parlamento veiksmų, susijusių su žmogaus teis÷mis, panaudojimas

191. ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai pasinaudoti Parlamento rezoliucijomis, ypač skubiomis, ir kitais pranešimais ir imtis konkrečių veiksmų atsižvelgiant į išreikštą susirūpinimą ir pageidavimus;

192. pakartoja, kad reikia suteikti daugiau regimumo Parlamento teikiamai metinei A. Sacharovo premijai už minties laisvę; apgailestauja, kad po premijos įteikimo tinkamai nestebima nei kandidatų ar laureatų gerov÷, nei jų šalių pad÷tis; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją siekti padaryti šią premiją regimesne; vienas iš veiksmų gal÷tų būti pamin÷jimas metiniame žmogaus teisių pranešime; be to, ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti ryšius su A. Sacharovo premijos kandidatais ir laureatais siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą ir žmogaus teisių pad÷ties atitinkamose šalyse steb÷seną, tai pat pasiūlyti apsaugą persekiojamiems asmenims;

193. primena Parlamento delegacijoms, jog būtina diskusijas žmogaus teisių klausimais

PE 455.005/ 94

LT

sistemingai įtraukti į tarpparlamentinių susitikimų darbotvarkes, taip pat susipažinti su projektais ir lankytis institucijose, kurios siekia gerinti žmogaus teisių pad÷tį, organizuoti susitikimus su žmogaus teisių gyn÷jais, o prireikus suteikti jiems apsaugą ir pasirūpinti tarptautiniu viešumu;

194. palankiai vertina tai, kad sukurtas A. Sacharovo premijos laureatų tinklas; ragina skubiai rasti būtinas l÷šas, kurios reikalingos tam, kad būtų pasiekti jo tikslai ir palengvintas A. Sacharovo premijos laureatų ir Parlamento bendravimas suteikiant premijos laim÷tojams specialų statusą, kuris leistų jiems patekti į Parlamento patalpas taikant supaprastintas į÷jimo procedūras;

o

o o

195. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausyb÷ms ir parlamentams, Jungtin÷ms Tautoms, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje pamin÷tų šalių ir teritorijų vyriausyb÷ms.

95 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0490

Naujoji Afganistano strategija

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l naujos Afganistanui skirtos strategijos (2009/2217(INI))


– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas d÷l Afganistano, visų pirma į 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją d÷l Afganistano stabilizavimo1, 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją d÷l Afganistane naudojamų ES l÷šų biudžetin÷s kontrol÷s2 ir 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją d÷l moterų teisių Afganistane3,

– atsižvelgdamas į ES ir Afganistano bendrą politinę deklaraciją, pasirašytą 2005 m. lapkričio 16 d., pagrįstą bendrais prioritetais Afganistane, pvz., tvirtų ir atsakingų institucijų sukūrimu, saugumo ir teisingumo sektoriaus reforma, kova su narkotikais, pl÷tra ir rekonstrukcija,

– atsižvelgdamas į 2006 m. sudarytą Paktą d÷l Afganistano, kuriame nustatytos trys pagrindin÷s Afganistano vyriausyb÷s veiklos sritys tolesniems penkeriems metams: saugumo, valdymo, teisin÷s valstyb÷s, žmogaus teisių, ekonominio ir socialinio vystymosi, taip pat įsipareigojimo panaikinti narkotikų pramonę,

– atsižvelgdamas į tarptautinę Londono konferenciją d÷l Afganistano, vykusią 2010 m. sausio m÷n., kurioje tarptautin÷ bendruomen÷ atnaujino savo įsipareigojimus Afganistanui ir kurioje pad÷ti pagrindai tarptautiniam susitarimui d÷l strategijos, susijusios su „nekariniu“ sprendimu Afganistano krizei įveikti, taip pat nustatyta, kad saugumo įsipareigojimai bus prad÷ti perkelti Afganistano paj÷goms 2011 m. ir bus iš esm÷s baigti 2014 m.,

– atsižvelgdamas į 2009 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1890, kuria dvylikos m÷nesių laikotarpiui po 2009 m. spalio 13 d. pratęsiami Tarptautinių saugumo paramos paj÷gų (ISAF) įgaliojimai pagal JT Chartijos VII skyriaus nuostatas, kaip apibr÷žta rezoliucijose Nr. 1386 (2001 m.) ir Nr. 1510 (2003 m.), ir kurioje JT valstyb÷s nar÷s raginamos įnešti savo ind÷lį į ISAF, „kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių įvykdyti jų mandatą“,

– atsižvelgdamas į pasiūlytą Taikos ir reintegracijos patikos fondą, į kurį Londono tarptautin÷s konferencijos dalyviai pažad÷jo įnešti pradinę 140 mln. USD sumą, siekiant integruoti Talibano narius ir kitus sukil÷lius,

– atsižvelgdamas į Afganistano nacionalinę konsultacinę taikos Jirga (vyresniųjų tarybą), kuri sušaukta 2010 m. birželio m÷n. pradžioje Kabule, kurioje m÷ginta rasti nacionalinį sutarimą susitaikymo su priešais klausimu,

– atsižvelgdamas į Kabulo konferenciją, vykusią 2010 m. liepos 20 d., kurioje buvo 1 OL C 294 E, 2009 12 3, p. 11. 2 OL C 46 E, 2010 2 24, p. 87. 3 OL C 184 E, 2010 7 8, p. 57.

PE 455.005/ 96

LT

įvertinta pažanga įgyvendinant tarptautin÷je Londono konferencijoje priimtus sprendimus ir atverta galimyb÷ Afganistano vyriausybei parodyti, kad, bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene, ji imasi vadovavimo ir prisiima atsakomybę stiprinant saugumą ir didinant Afganistano saugumo paj÷gų geb÷jimus, gerinant valdymą ir stiprinant teisinę valstybę, ir suteikta nauja galimyb÷ apibr÷žti būsimų veiksmų gaires, įskaitant kovą su narkotikų gamyba bei prekyba ir korupcija, taikos ir saugumo skatinimą, ekonominio ir socialinio vystymosi, žmogaus teisių ir lyčių lygyb÷s užtikrinimą; atsižvelgdamas į Kabulo konferencijos išvadas, kuriose nuspręsta iki 2014 m. perduoti karinių operacijų valdymą Afganistano paj÷goms visose provincijose,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 17 d. Prezidento dekretą, kuriuo nustatomas keturių m÷nesių terminas išformuoti Afganistane veikiančias privačias saugos bendroves, išskyrus privačias saugos tarnybas, veikiančias junginiuose, kuriais naudojasi užsienio ambasados, įmon÷s ir nevyriausybin÷s organizacijos,

– atsižvelgdamas į prezidento rinkimus, surengtus Afganistane 2009 m. rugpjūčio m÷n., į ES rinkimų steb÷jimo misijos svarbią galutinę ataskaitą, paskelbtą 2009 m. gruodžio m÷n., ir į parlamento rinkimus, įvykusius 2010 m. rugs÷jo 18 d.,

– atsižvelgdamas į visas atitinkamas Tarybos išvadas, ir visų pirma į Bendrųjų reikalų ir išor÷s santykių tarybos (BRIST) išvadas, priimtas 2009 m. spalio 27 d., ir į Tarybos veiksmų planą d÷l didesnio bendradarbiavimo Afganistane ir Pakistane, taip pat į Užsienio reikalų tarybos išvadas, priimtas 2010 m. kovo 22 d.,

– atsižvelgdamas į dvigubas pareigas eisiančio ES specialiojo įgaliotinio–ES delegacijos Afganistane vadovo paskyrimą 2010 m. balandžio 1 d., taip pat atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, kuriuo Specialiojo įgaliotinio Vygaudo Ušacko įgaliojimai pratęsiami iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.,

– atsižvelgdamas į 2010 m. geguž÷s 18 d. Tarybos pareiškimą d÷l Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) pratęsimo trejiems metams, nuo 2010 m. geguž÷s 31 d. iki 2013 m. geguž÷s 31 d.,

– atsižvelgdamas į šalies strategijos dokumentą 2007–2013 m., kuriame apibr÷žiamas Komisijos įsipareigojimas d÷l Afganistano iki 2013 m.,

– atsižvelgdamas į bendrąjį Europos Sąjungos 2010 finansinių metų biudžetą,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus socialin÷s raidos 2009 m. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Afganistanas užima 181 vietą iš 182 šalių,

– atsižvelgdamas į Afganistano Nacionalin÷s rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą 2007 – 2008 m. ir skaičiavimus, kad skurdo panaikinimo Afganistane išlaidos, siekiant pakelti asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, gyvenimo lygį virš skurdo ribos, sudaro apie 570 mln. USD,

– atsižvelgdamas į institucijos, koordinuojančios Afganistanui paramą teikiančių agentūrų veiklą (ACBAR), 2008 m. ataskaitą „Nepritekliai – pagalbos veiksmingumas Afganistane“ („Falling Short – Aid Effectiveness in Afghanistan“), kurioje pabr÷žiama, kad didžioji pagalbos suma atitenka sutarčių vykdytojams, kurie

97 /PE 455.005

LT

gauna didelį pelną (kuris gali siekti 50 proc. už sutartį), taip pat pabr÷žiamas minimalus skaidrumas organizuojant viešųjų pirkimų ir konkursų procedūras ir didel÷s išlaidos emigrantų atlyginimams ir išmokoms,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio m÷n. Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (angl. UNAMA) ataskaitą d÷l civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus,

– atsižvelgdamas į Taikos dividendų fondo rekomendacijas, kuriose remiama politika „Pirmenyb÷ afganistaniečiams“ (angl. „Afghan first“), skatinant Afganistane vietoje įsigyti prekes ir paslaugas, o ne jas importuoti, kad visų pirma Afganistano žmon÷s gautų naudos,

– atsižvelgdamas į naują NATO/ISAF prieš maištininkus nukreiptą strategiją Afganistane ir į jos įgyvendinimą vadovaujant generolui Davidui Petraeusui, ir į strategijos peržiūrą 2010 m. gruodžio m÷n., apie kurią praneš÷ prezidentas B. Obama,

– atsižvelgdamas į JAV Kongreso daugumos tarnybos ataskaitą „WarLord, Inc: Turto prievartavimas ir korupcija ES tiekimo grandin÷je Afganistane“ („WarLord Inc: Extortion and Corruption Along the US Supply Chain in Afghanistan“) (Vyriausyb÷s reformos ir priežiūros komitetas, JAV Atstovų rūmai, 2010 m. birželio m÷n.),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrol÷s ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) darbą ir, visų pirma, į jo 2009 m. spalio m÷n. parengtą ataskaitą „Narkomanija, nusikalstamumas ir maištavimas – tarptautinis Afganistano opiumo pavojus“, taip pat į šio biuro parengtą 2010 m. Pasaulinę narkotikų problemos ataskaitą,


– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0333/2010),

A. kadangi tarptautin÷ bendruomen÷ pakartotinai patvirtino savo paramą atitinkamoms Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, kuriomis remiamas visų Afganistano piliečių saugumas, gerov÷ ir pagarba žmogaus teis÷ms; kadangi vis d÷lto tarptautin÷ bendruomen÷ netiesiogiai pripažino, kad devynerius metus trukęs karas ir tarptautinis įsikišimas nepad÷jo numalšinti Talibano maištininkų ir šalyje užtikrinti taikos ir stabilumo; ir kadangi nuo 2009 m. buvo prad÷ta vykdyti nauja prieš maištininkus nukreipta politika ir buvo išsiųstas maždaug 45 000 karių pastiprinimas,

B. kadangi n÷ra aišku, kada visa tai baigsis Afganistane, nes tarptautinių paj÷gų koalicija veikia, tačiau ji n÷ra paj÷gi nugal÷ti Talibaną ir kitus maištininkus, o maištininkų jud÷jimas ir Talibanas negali įveikti šių karinių paj÷gų,

C. kadangi 2009 m. generolas Stanley McChrystal pareišk÷, kad jis nemat÷ jokių didelių „Al Qaeda“ grupių buvimo Afganistane požymių, ir aukštieji Amerikos pareigūnai tvirtina, kad vargu ar šiuo metu Afganistane veikia „Al Qaeda“ kovotojai,

PE 455.005/ 98

LT

D. kadangi saugumo ir gyvenimo sąlygos dar pablog÷jo, ardydamos visuotinį sutarimą, kuriuo vienu metu džiaug÷si koalicija, o koalicija vis labiau visuomen÷s suvokiama kaip okupacija; kadangi reikalinga nauja platesn÷ partneryst÷ su Afganistano žmon÷mis, kuria būtų užtikrintas neatstovaujamų grupių ir pilietin÷s visuomen÷s dalyvavimas siekiant taikos ir susitaikymo,

E. kadangi ES yra viena iš pagrindinių vystymosi ir humanitarin÷s pagalbos Afganistanui teik÷jų; kadangi ji yra įsipareigojusi dalyvauti atstatymo ir stabilizavimo veikloje,

F. kadangi pagal 2006 m. sudarytą Paktą d÷l Afganistano ir taip pat Kabulo konferencijoje paramos teik÷jai sutiko vis didesnę pagalbos dalį, iki 50 proc., skirti, jeigu įmanoma, per pagrindinį Afganistano valstyb÷s biudžetą, tiesiogiai ar per tam tikrus fondus, tačiau šiuo metu per valstyb÷s biudžetą skiriama tik 20 proc. paramos vystymuisi,

G. kadangi d÷l nepakankamo koordinavimo ES teikiama pagalba Afganistanui n÷ra veiksminga,

H. kadangi nuo 2002 m. iki 2009 m. Afganistanui skirta daugiau nei 40 mlrd. USD tarptautin÷s pagalbos; kadangi per šį laikotarpį vaikų, lankančių mokyklą, skaičius išaugo, tačiau, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Afganistane 59 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus vis dar trūksta maisto, o 5 mln. vaikų neturi galimyb÷s lankyti mokyklos,

I. kadangi moterų pad÷tis šalyje ir toliau kelia didelį susirūpinimą; kadangi pagal JT ataskaitą Afganistano gimdyvių mirtingumas, kuris siekia beveik 25 000 mirčių per metus, yra antrasis pagal dydį pasaulyje, ir kadangi tik 12,6 proc. vyresnių nei 15 metų amžius moterų moka skaityti ir rašyti, o 57 proc. mergaičių išteka būdamos jaunesnio nei pagal įstatymus nustatyto 16 metų amžiaus; kadangi smurtas prieš moteris teb÷ra paplitęs reiškinys; kadangi tebegalioja diskriminacinis įstatymas d÷l moterų šiičių asmens statuso, pagal kurį, be kita ko, nusikaltimu laikomas moters atsisakymas lytiškai santykiauti su savo vyru ir draudžiama moterims išeiti iš namų be vyro sutikimo,

J. kadangi Afganistanas yra kelių tarptautinių konvencijų, kuriomis saugomos moterų ir vaikų teis÷s, ir visų pirma 1979 m. Konvencijos d÷l visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir 1989 m. JT vaiko teisių konvencijos, šalis; ir kadangi Afganistano Konstitucijos 22 straipsnyje teigiama, kad „Afganistano piliečiai, vyrai ir moterys, pagal įstatymą turi vienodas teises ir pareigas“; kadangi šiuo metu persvarstomas Afganistano Šeimos kodeksas siekiant jį suderinti su Konstitucija,

K. kadangi JAV Kongresas 2010 m. liepos m÷n. pareikalavo atlikti anksčiau Afganistanui skirtų milijardų dolerių pagalbos auditą ir pritar÷ pasiūlymui laikinai sumažinti pagalbą Afganistano vyriausybei beveik 4 mlrd. USD,

L. kadangi Afganistano finansų ministras Omar Zakhilwal kritikavo, pirmiausia, NATO / ISAF sutarčių sudarymo praktiką d÷l to, kad ji nenaudinga vietinei Afganistano ekonomikai, ir taip pat tai, kad ISAF vienpusiškai aiškina ISAF ir Afganistano vyriausyb÷s susitarimo taisykles d÷l neapmokestinamo tiekimo, ir kadangi ministras kaltino užsienio sutarčių vykdytojus užsigrobus didžiąją dalį ISAF finansuojamų

99 /PE 455.005

LT

sutarčių, kurių suma siekia 4 mlrd. USD, ir d÷l to tariamai iš šalies nuolat nuteka pinigų srautai; kadangi Afganistano vyriausyb÷ reikalauja atlikti tarptautinį tyrimą,

M. kadangi paaišk÷jo, kad Afganistane karinis problemų sprendimas negalimas, ir kadangi JAV nurod÷, kad 2011 m. vasarą prad÷s išvesti savo karius iš Afganistano ir kitos šalys jau išved÷ savo karius arba artimiausiu metu planuoja tai padaryti, tačiau trečios dar nerodo ketinimų juos išvesti; kadangi vis d÷lto kariuomen÷s išvedimas turi būti laipsniškas ir koordinuotas procesas vykdant politinį projektą, kuriuo būtų užtikrintas sklandus atsakomyb÷s perdavimas Afganistano saugumo paj÷goms,

N. kadangi Kabulo konferencijoje susitarta, kad, tarptautinei bendruomenei teikiant būtiną finansinę ir techninę paramą, iki 2011 m. spalio m÷n. Afganistano nacionalinę armiją turi sudaryti 171 600 kariai, o Afganistano nacionalinę policiją – 134 000 pareigūnai,

O. kadangi pagrindinis misijos EUPOL tikslas – prisid÷ti prie Afganistano policijos sistemos kūrimo laikantis tarptautinių standartų,

P. kadangi Afganistanas ne tik pirmauja pasaulyje pagal opijaus gamybą ir yra pagrindinis jo tiek÷jas heroino rinkose ES ir Rusijos Federacijoje, bet ir, pagal naujausią UNODC ataskaitą, yra vienas iš pirmaujančių pasaulyje marihuanos augintojų; tačiau kadangi opiumo gamyba Afganistane per pastaruosius dvejus metus sumaž÷jo 23 proc. ir trečdaliu nuo 2007 m., kai ji buvo didžiausia; kadangi UNODC nustat÷, kad egzistuoja aiškus tarpusavio ryšys tarp opiumo auginimo ir teritorijų, kuriose sukil÷liai kontroliuojami, ir kad Afganistano dalyse, kuriose vyriausybei geriau pavyksta įgyvendinti įstatymus, beveik du trečdaliai ūkininkų pareišk÷, kad neaugina opiumo, nes tai draudžiama; kadangi pietryčiuose, kurie valdžios institucijoms sunkiau pasiekiami, draudimą kaip priežastį neauginti aguonų nurod÷ tik šiek tiek mažiau nei 40 proc. ūkininkų,

Q. kadangi, remiantis naujausia UNODC ataskaita, Afganistano piliečių, priklausomų nuo narkotikų, skaičius pastaraisiais metais smarkiai padid÷jo ir tai tur÷s didelių socialinių padarinių šalies ateičiai,

R. kadangi ES nuo pat rekonstrukcijos proceso pradžios atliko aktyvų vaidmenį palaikydama pastangas kovos su narkotikais srityje, tačiau kol kas nepavyko pasiekti jokių reikšmingų rezultatų sulaikant narkotikų pramon÷s skverbimąsi į nacionalinį ūkį, politinę sistemą, valstyb÷s institucijas ir visuomenę,

S. kadangi Afganistane atliekant aguonų naikinimą buvo naudojami chemikalai (herbicidai), kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai ir aplinkai, nes jais užteršiamas dirvožemis ir vanduo; kadangi vis d÷lto dabar sutariama d÷l to, kad represines priemones reikia nukreipti prieš prekybą narkotikais ir heroino gamybos laboratorijas, o ne prieš ūkininkus; kadangi dabar pagrindin÷s pastangos dedamos siekiant suteikti alternatyvius pragyvenimo šaltinius ūkininkams,

T. kadangi Afganistanas turi didžiulių gamtos išteklių, įskaitant naftą, kurių vert÷ yra apie tris trilijonus JAV dolerių, ir kadangi Afganistano vyriausyb÷ yra priklausoma nuo šių išteklių, kad įtvirtinus taiką ir saugumą šalyje gal÷tų skatinti ekonominį vystymąsi,

PE 455.005/ 100

LT

Nauja ES strategija

1. suvokia veiksnius, kurie stabdo pažangą Afganistane, tačiau nusprend÷ jame sutelkti d÷mesį į keturis pagrindinius aspektus, kurie, kaip manoma, gal÷tų pad÷ti pagerinti pad÷tį: tarptautinę pagalbą ir koordinavimą; taikos proceso padarinius; policijos mokymų poveikį; ir opiumo gamybos išnaikinimą skatinant alternatyvią pl÷trą;

2. išreiškia pritarimą naujai kovos su sukil÷liais strategijos, kuria siekiama apsaugoti vietos gyventojus ir atstatyti vietoves, kur saugumas buvo užtikrintas, koncepcijai ir ES veiksmų planui d÷l Afganistano ir Pakistano;

3. tod÷l mano, kad Afganistanui skirtoje ES strategijoje atskaitos tašku taps šios dvi prielaidos: nors beveik dešimtmetį teikiama tarptautin÷ pagalba ir investicijos, reikia pripažinti nuolat blog÷jančią pad÷tį Afganistane saugumo ir socialin÷je bei ekonomin÷je srityse; taip pat iškyla poreikis iš esm÷s keisti tarptautin÷s bendruomen÷s, kuri anksčiau, visų pirma prieš kovos su sukil÷liais strategiją, rengdavo planus ir priimdavo sprendimus nepakankamai įtraukdama Afganistaną, požiūrį, siekiant, kad ateityje ji rengtų planus ir priimtų sprendimus glaudžiai bendradarbiaudama su Afganistanu; pažymi, kad svarbus žingsnis šia kryptimi buvo Londono ir Kabulo konferencijos;

4. palankiai vertina ir remia 2009 m. spalio m÷n. Tarybos išvadas d÷l ES veiksmų Afganistane ir Pakistane stiprinimo, kuriose išd÷stytas darnesnis ir labiau koordinuotas ES požiūris į regioną ir pabr÷žiama regioninio bendradarbiavimo svarba bei skiriamas didesnis d÷mesys civiliniams Afganistano politikos aspektams;

5. pabr÷žia, kad priimant ilgalaikius sprendimus, susijusius su Afganistano krize, turi būti atsižvelgiama į Afganistano piliečių vidaus saugumo, civilin÷s saugos ir ekonominio bei socialinio vystymosi interesus ir į šiuos sprendimus reik÷tų įtraukti skurdo naikinimo, kovos su nepakankamu išsivystymu ir moterų diskriminacija priemones, taip pat reik÷tų stiprinti pagarbą žmogaus teis÷ms ir teisinei valstybei, gerinti susitaikymo mechanizmus, užtikrinti opiumo gamybos nutraukimą, patikimą valstyb÷s kūrimą ir visišką Afganistano įtraukimą į tarptautinę bendruomenę, taip pat išvyti iš šalies „Al Quaeda“ grupuotę;

6. palankiai vertina Kabulo tarptautin÷s Afganistano konferencijos išvadas; pabr÷žia, kad turi būti gerbiami Afganistano vyriausyb÷s įsipareigojimai gerinti saugumą, valdymą ir ekonomines sąlygas Afganistano piliečiams, taip pat tarptautin÷s bendruomen÷s įsipareigojimai remti pereinamojo laikotarpio procesą ir siekti bendrų tikslų;

7. primena, kad ES ir jos valstyb÷s nar÷s tur÷tų remti Afganistaną atkuriant savo valstybę, turinčią stipresnes demokratines institucijas, kurios gal÷tų užtikrinti nacionalinį suverenumą, saugumą, pagrįstą demokratiškai atskaitinga kariuomene ir policija, kompetentingą ir nepriklausomą teismų sistemą, valstyb÷s vienybę, teritorinį vientisumą, vyrų ir moterų lygybę, žiniasklaidos laisvę, ypatingą d÷mesį švietimo ir sveikatos priežiūros sistemoms, tvarų ekonominį vystymąsi ir Afganistano žmonių gerovę, taip pat ir pagarbą visų Afganistane įsikūrusių etninių ir religinių bendruomenių istorin÷ms, religin÷ms, dvasin÷ms ir kultūrin÷ms tradicijoms, pripažįstant, kad reikia iš esm÷s keisti požiūrį į moteris; prašo labiau palaikyti provincijų, kurios įrodo, kad tinkamai administruoja veiklą, vietos valdžios

101 /PE 455.005

LT

institucijų vykdomus pl÷tros projektus;

8. pažymi, kad 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietov÷se ir kad dirbamos žem÷s plotas vienam gyventojui sumaž÷jo nuo 0,55 ha 1980 m. iki 0,25 ha 2007 m.; pabr÷žia tai, kad Afganistanas ir toliau labai pažeidžiamas d÷l atšiaurių klimato sąlygų ir d÷l pasaulio rinkoje kylančių maisto kainų, tai pat paplitęs beatodairiškas sausumos minų naudojimas kelia gr÷smę s÷kmingai kaimo pl÷trai; mano, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu pirmiausiai reikia tęsti ir didinti finansavimą, skirtą kaimo pl÷trai ir vietos maisto produktų gamybai;

9. atkreipia d÷mesį į Afganistano vyriausyb÷s įsipareigojimą per ateinančius 12 m÷nesių laipsniškai ir finansiškai tvariu būdu įgyvendinti subnacionalinę valdymo politiką, stiprinti vietos valdžios institucijas ir jų institucinius geb÷jimus bei pl÷toti subnacionalines reguliavimo, finansavimo ir biudžeto programas;

10. pažymi, kad didesnį Afganistano dalyvavimą atkūrimo procese gali apsunkinti silpnas viešasis administravimas bei nepakankami valstyb÷s tarnybos geb÷jimai; tod÷l yra įsitikinęs, kad šioms svarbioms sritims reikia skirti daugiau d÷mesio; pritaria minčiai, kad Komisija ir valstyb÷s nar÷s tur÷tų parengti specialią ilgalaikę pavyzdinę programą, skirtą spręsti viešojo administravimo problemas pl÷tojant mokymo programas, padedant sukurti arba naudoti turimas patalpas, prisijungiant prie ES viešojo administravimo institucijų tinklo, taip pat konsultuojant įvairių didelių Afganistano miestų, pvz., Kabulo, Herato ir Mazaro, valstyb÷s tarnybas;

11. primena, kad vystymosi pastangos turi būti telkiamos į Afganistano vyriausyb÷s struktūrų paj÷gumų gerinimą ir kad afganistaniečiai turi būti labai įtraukti prioritetų pasirinkimo ir įgyvendinimo stadijose, kad būtų sustiprintas per÷mimo nuosavyb÷n procesas ir atsakomyb÷s prisi÷mimas nacionaliniu bei bendruomen÷s lygmenimis; taigi atkreipia d÷mesį į pilietin÷s visuomen÷s organizacijų vaidmenį, kuris labai svarbus užtikrinant, kad Afganistano gyventojai būtų įtraukiami į demokratizacijos ir rekonstrukcijos procesą, ir kad taip būtų užketamas kelias korupcijos gr÷smei;

12. nors moterų gyvenimas nuo Talibano valdymo pabaigos 2001 m. pager÷jo, vis tiek yra labai susirūpinęs d÷l žmogaus teisių pad÷ties Afganistane apskritai ir ypač d÷l pastaraisiais metais blog÷jančios pad÷ties moterų pagrindinių, politinių, pilietinių ir socialinių teisių srityje ir išreiškia savo susirūpinimą d÷l neigiamų pokyčių, pvz., d÷l to, kad dauguma kalinių Afganistano kal÷jimuose yra moterys, pab÷gusios nuo persekiojančių giminaičių, ir d÷l neseniai padarytų rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais sumažintas moterims skirtų vietų parlamente skaičius;

13. tiki, kad moterų teis÷s susijusios su saugumo klausimais ir kad neįmanoma užtikrinti stabilumo Afganistane nesuteikiant galimyb÷s moterims visiškai naudotis savo teis÷mis politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime; tod÷l ragina Afganistano valdžios institucijas ir tarptautin÷s bendruomen÷s atstovus užtikrinti moterų dalyvavimą visais taikos derybų etapais ir siekiant susitaikymo ir reintegracijos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325; ragina ypatingai ginti aktyviai visuomeniniuose arba politiniuose procesuose dalyvaujančias moteris, kurioms d÷l to kelia gr÷smę fundamentalistai; pareiškia, kad siekiant pažangos taikos derybose jokiu būdu negalima atimti pastaraisiais metais įgytų moterų teisių; ragina Afganistano vyriausybę geriau apsaugoti moterų teises pakeičiant galiojančius teis÷s aktus, kaip antai baudžiamąjį kodeksą, siekiant išvengti diskriminavimo;

PE 455.005/ 102

LT

14. ragina Komisiją, Tarybą ir ES valstybes nares, laikantis ilgalaikių Sąjungos įsipareigojimų prisid÷ti prie Afganistane taikos ir atkūrimo pastangų, dvišaliuose santykiuose su Afganistanu ir toliau kelti moterų ir vaikų diskriminacijos, taip pat apskritai žmogaus teisių klausimus;

15. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skirti daugiau finansin÷s ir politin÷s bei technin÷s paramos ir remti politikos kryptis, kuriomis siekiama gerinti Afganistane gyvenančių moterų ir nevyriausybinių moterų organizacijų, įskaitant tas, kurios gina moterų teises, pad÷tį;

16. pažymi, kad nors po Talibano režimo žlugimo žodžio ir spaudos laisv÷ buvo padid÷jusi, per pastaruosius metus ji sumaž÷jo; atkreipia d÷mesį į ginkluotų grupuočių ir talibų išpuolius bei grasinimus žurnalistams, siekiant neleisti jiems informuoti apie jų kontroliuojamas sritis; ragina imtis priemonių šioje srityje, kad žurnalistai gal÷tų vykdyti savo profesinę veiklą tur÷dami saugumo garantijų;

17. susirūpinęs pažymi, kad per 2010 m. rugs÷jo 18 d. Afganistane vykusius parlamento rinkimus, kuriuose nepaisant saugių sąlygų šalyje dalyvavo maždaug 40 proc. rink÷jų, v÷l buvo sukčiaujama bei klastojama ir, NATO duomenimis, žuvo 25 žmon÷s; apgailestauja, kad didel÷ dalis Afganistano piliečių negal÷jo pasinaudoti savo pagrindine teise balsuoti;

18. atkreipia d÷mesį į pažeidimus šalies teismo procesuose, kurie neatitinka tarptautinių teisingumo standartų; apgailestauja d÷l 2008 m. įvykdytos mirties bausm÷s 16 nuteistų asmenų; ragina ES skatinti patvirtinti mirties bausm÷s moratoriumą atsižvelgiant į 2007 m. Jungtinių Tautų rezoliuciją Nr. 62/149, siekiant visiškai ją panaikini;

Tarptautin÷s pagalbos naudojimas ir piktnaudžiavimas ja

19. primena, kad bendras 2002–2010 m. ES (Europos bendrijos ir valstybių narių) biudžetas, skirtas pagalbai Afganistane, sudar÷ apie 8 mlrd. EUR;

20. pabr÷žia žiniasklaidos laisv÷s ir pilietin÷s visuomen÷s Afganistane stiprinimo svarbą siekiant demokratizuoti šią šalį; taip pat teigiamai vertina 2009 m. ES rinkimų steb÷jimo misijos išvadas;

21. pažymi, kad nepaisant didel÷s užsienio pagalbos, pad÷tis Afganistane ir toliau neteikia vilčių, užkertamas kelias teikti humanitarinę ir medicininę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grup÷ms, kad vis daugiau afganistaniečių miršta d÷l skurdo negu per ginkluotus susir÷mimus, ir pasibais÷tina tai, kad nuo 2002 m. padid÷jo kūdikių mirtingumas ir labai sumaž÷jo gyvenimo trukm÷ bei raštingumo lygis, o nuo 2004 m. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius padid÷jo 130 proc.

22. pabr÷žia, kad svarbu įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir apgailestauja tai, kad, nepaisant pasiektos pažangos tam tikrose srityse, pagal JTVP Žmogaus socialin÷s raidos indeksą Afganistanas nuo 173 vietos 2003 m. nukrito iki 181 vietos (iš 182 valstybių), o vaikų iki 5 m. amžiaus ir motinų mirtingumo lygiai lieka vieni aukščiausių pasaulyje; mano, jog reikia atsižvelgti į šiuos specifinius tikslus min÷tose srityse ir į galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir švietimo

103 /PE 455.005

LT

sistema, ypač moterims, taip pat ragina ypatingą d÷mesį skirti spartesniam pajamų augimui ir veiksmingos teisingumo sistemos kūrimui;

23. pabr÷žia, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrol÷s ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2010 m. sausio m÷nesio tyrimas parod÷, jog gyventojai labiausiai susirūpinę d÷l korupcijos, o iš kyšių gaunamos pajamos sudaro beveik ketvirtadalį (23 proc.) Afganistano BVP;

24. ragina Komisiją užtikrinti Afganistano vyriausybei, tarptautin÷ms organizacijoms ir vietos NVO teikiamos finansin÷s paramos skaidrumą ir atskaitingumą tam, kad būtų garantuotas pagalbos priemonių nuoseklumas ir s÷kmingai vykdomi Afganistano atkūrimo bei vystymosi uždaviniai;

25. ragina teikti geografiniu požiūriu vientisesnę humanitarinę pagalbą, remiantis poreikių analize ir atsižvelgiant į skubos atvejus;

26. vis d÷lto pažymi, kad pasiekta ribota pažanga infrastruktūros, telekomunikacijų ir pagrindinio išsilavinimo srityse, nors paramos teik÷jai ir Afganistano vyriausyb÷ ją dažniausiai įvardija kaip laim÷jimą;

27. atkreipia d÷mesį į didžiules karines išlaidas, patirtas Afganistane nuo 2001 m. iki 2009 m., kurios įvertintos beveik 300 mlrd. USD, o tai daugiau nei 20 kartų viršija Afganistano bendrąjį vidaus produktą (BVP), ir kurios, kaip manoma, d÷l papildomų karinių veiksmų antplūdžio kas metus did÷s apie 50 mlrd. USD;

28. pripažįsta paplitusią nuomonę, kad piliečiams neužtikrinamas pakankamas būtinųjų paslaugų teikimas vien tik d÷l Afganistano vyriausyb÷s korupcijos, tačiau pažymi, kad didžioji dalis socialiniam ir ekonominiam vystymuisi skirtos paramos buvo teikiama ne per centrinę vyriausybę, o per tarptautines organizacijas, regionin÷s pl÷tros bankus, NVO, tarptautinių sutarčių vykdytojus, konsultantus ir kt.; ragina Afganistano vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę vykdyti griežtesnę kontrolę siekiant panaikinti korupciją ir užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama pagal paskirtį;

29. laikosi nuomon÷s, kad kova su korupcija tur÷tų būti taikos kūrimo proceso Afganistane pagrindu, kadangi d÷l kyšininkavimo neteisingai skirstomi ištekliai, sudaromos kliūtys gauti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, ir labai trukdoma šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; taip pat pabr÷žia, kad d÷l korupcijos maž÷ja pasitik÷jimas viešuoju sektoriumi ir vyriausybe, taip pat ji kelia didelę gr÷smę nacionaliniam stabilumui; tod÷l primygtinai ragina ES, teikiant Afganistanui pagalbą, ypatingą d÷mesį skirti kovai su korupcija;

30. pažymi, kad, pasak Afganistano finansų ministro, taip pat remiantis kitais nepriklausomais šaltiniais, nuo 2002 m. iki 2009 m. tik 6 mlrd. (arba 15 proc.) iš 40 mlrd. USD pagalbos iš tikrųjų pasiek÷ Afganistano vyriausybę; o nuo 70 proc. iki 80 proc. likusių 34 mlrd. USD, kurie buvo skirti per tarptautines organizacijas, regionin÷s pl÷tros bankus, NVO, tarptautinių sutarčių vykdytojus, konsultantus ir kt., taip ir nepasiek÷ numatytų gav÷jų – Afganistano gyventojų; pažymi Kabulo konferencijoje priimtą sprendimą, pagal kurį numatoma 50 proc. tarptautin÷s pagalbos iki 2012 m., Afganistano prašymu, skirti per nacionalinį Afganistano biudžetą;

PE 455.005/ 104

LT

31. pareiškia, kad būtina nustatyti koordinavimo priemones tarp šalių, teikiančių tarptautinę paramą, ir numatyti išsamią Europos ir tarptautin÷s pagalbos analizę, siekiant kovoti su skaidrumo stoka ir ribota paramos teik÷jų atskaitomybe;

32. smerkia tai, kad didel÷ dalis Europos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s pagalbos prarandama, kai ji paskirstoma (tai ypač atsiskleid÷ neseniai d÷l Kabulo banko kilusio skandalo metu), ir atkreipia d÷mesį, kad tai vyksta d÷l keturių pagrindinių priežasčių: l÷šų iššvaistymo, per didelių tarpininkavimo ir saugumo išlaidų, per didelių sąskaitų ir korupcijos;

33. tačiau pažymi, kad ES nuostoliai yra mažesni, nes 50 proc. Sąjungos pagalbos (palyginti su 10 proc. JAV pagalbos) paskirstoma per daugiašalius patikos fondus, kurių veiksmingumo rodikliai labai aukšti (apie 80 proc.);

34. ragina ES sukurti centralizuotą išlaidų duomenų bazę ir visos ES paramos, skirtos Afganistanui, poveikio analiz÷s mechanizmą, nes d÷l išsamios, naujos ir skaidrios informacijos stokos maž÷ja pagalbos veiksmingumas;

35. taip pat ragina visas pagrindines humanitarin÷s ir vystymosi pagalbos organizacijas, veikiančias Afganistane, įskaitant ES ir jos valstybių bei JAV organizacijas, Jungtinių Tautų pagalbos misiją Afganistane (angl. UNAMA), Jungtinių Tautų agentūras, pagrindines NVO ir Pasaulio banką, labai mažinti savo veiklos išlaidas skiriant l÷šas konkretiems projektams, kurie būtų įgyvendinami realiai ir subalansuotai bendradarbiaujant su Afganistano institucijomis, ir užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama pagal paskirtį; atsižvelgdamas į tai pabr÷žia, kad Afganistano institucijos, užtikrindamos deramą skaidrumą ir atsakomybę, turi teisę priimti sprendimus d÷l l÷šų panaudojimo;

36. pabr÷žia, kad labai svarbu koordinuoti atstatymo ir vystymo pastangas regioniniu lygmeniu siekiant skatinti tarpvalstybinį vystymą tuose regionuose, kuriuose tautiniai ir genčių ryšiai dažnai peržengia valstybines sienas;

37. pažymi, kad tur÷tų būti skatinamas aktyvesnis Afganistano vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas, ir pabr÷žia, kad siekiant tinkamai panaudoti l÷šas šiuo lygmeniu būtina laikytis lojalumo ir teisin÷s valstyb÷s principų; atkreipia d÷mesį į tai, kad l÷šų paskirstymas vietos ir regioniniu lygmeniu turi vykti gavus centrin÷s vyriausyb÷s patvirtinimą, siekiant didinti jos vaidmenį ir atsakomybę;

38. ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją įsteigti bendrą tyr÷jų komandą, kuri vieną kartą per metus įvertintų visas ES ir valstybių narių priemones ir misijas Afganistane remiantis aiškiais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, ypač susijusias su parama vystymuisi (įskaitant visuomen÷s sveikatos ir žem÷s ūkio sritis), geru valdymu (įskaitant teisingumo sektorių ir pagarbą žmogaus teis÷ms) ir saugumu (ypač Afganistano policijos mokymais); atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina atlikti ES priemonių santykinio poveikio bendrai pad÷čiai šalyje įvertinimą, be to, įvertinti ES įstaigų bei kitų tarptautinių misijų ir priemonių veiklos koordinavimo ir jų bendradarbiavimo lygį ir paskelbti šių vertinimų išvadas bei rekomendacijas;

39. pabr÷žia, kad saugumas ir geografinis pagalbos priemonių paskirstymas yra susiję, ir tod÷l ragina teikiamą pagalbą skirti tiesiogiai tiems Afganistano gyventojams,

105 /PE 455.005

LT

kuriems jos reikia;

40. pabr÷žia, kad kova su korupcija Afganistane turi būti prioritetinis tikslas; pripažįsta, kad vietin÷ korupcija egzistuoja, tačiau tikisi, kad su ja bus kovojama stiprinant Afganistano valstyb÷s institucijų teis÷tumą ir įgaliojant jas patvirtinti finansavimo skyrimą ir užtikrinti pagalbos veiksmingumą;

41. palaiko viešojo pirkimo skatinimo politiką Afganistane, kai įmanoma, o ne prekių ar paslaugų importą;

42. mano, kad už pagalbos šalyje paskirstymą tur÷tų būti atsakingi nešališkos humanitarin÷s pagalbos organizacijos ir kad, siekiant užtikrinti humanitarin÷s pagalbos organizacijų neutralumą, nešališkumą ir nepriklausomumą, nuo šiol kariai tur÷tų teikti humanitarinę pagalbą tik labai išimtiniais atvejais ir visiškai laikydamiesi atitinkamų tarptautinių standartų, kodifikuotų Gair÷se d÷l karinių ir civilin÷s gynybos išteklių naudojimo, vykdant humanitarines operacijas, ir numatytų pagal Europos konsensusą d÷l humanitarin÷s pagalbos;

43. atkreipia d÷mesį, kad humanitarin÷s pagalbos organizacijos, kurios vykdydamos veiklą aiškiai pažeidžia neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, tampa labiau pažeidžiamos vietose, ypač turint omenyje tai, kad jos lieka vietoje po to, kai kariniai būriai išvedami;

44. pažymi, kad, kaip plačiai min÷ta spaudoje ir JAV Atstovų rūmų pranešime „Warlord, Inc.“, JAV karin÷s paj÷gos didžiąją dalį savo logistikos perdav÷ privatiems rangovams, kurie pagal subrangos sutartį karin÷s vilkstin÷s apsaugą dar kartą perleido Afganistano apsaugos paslaugų teik÷jams, ir tai tur÷jo labai sunkių neigiamų padarinių;

45. pažymi, kad sprendimas JAV karinį aprūpinimą perleisti privačiajam sektoriui be jokių patikimų kriterijų, kuriais užtikrinama atskaitomyb÷, skaidrumas ir teis÷tumas, kursto turto prievartavimą ir korupciją, nes karo vadai, vietos mafija ir galiausiai Talibano vadai pasisavina didelę dalį Afganistano kariuomen÷s logistikos verslo, kurį sudaro 2,2–3 mlrd. USD;

46. yra pasibais÷jęs, kad kiekviename karinio aprūpinimo etape mokestis už apsaugą ir turto prievartavimas yra pagrindinis maištininkų finansavimo šaltinis, kaip tai savo pranešime, skirtame Senato užsienio reikalų komitetui, 2009 m. gruodžio m÷n. patvirtino JAV valstyb÷s sekretor÷ Hilary Clinton;

47. taip pat yra pasibais÷jęs, kad atsižvelgiant į JAV ir NATO/ISAF karin÷s logistikos panašumus, negali būti visais atvejais visiškai garantuotas visapusiškas ES finansinių įnašų atsekamumas;

48. visiškai pritaria naujoms 2010 m. rugs÷jo m÷n. NATO karin÷s vadovyb÷s Afganistane priimtoms gair÷ms d÷l viešojo pirkimo (jų vert÷ šiuo metu siekia maždaug 14 mlrd. USD per metus), kuriomis siekiama sumažinti korupciją ir l÷šų, netiesiogiai patenkančių maištininkams ir Talibanui, srautą; tikisi, kad tokio pobūdžio viešojo pirkimo politika bus nedelsiant įgyvendinta;

49. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai priimtą prezidento H. Karzai’aus

PE 455.005/ 106

LT

dekretą, kuriuo visoms Afganistane veikiančioms vietos ir užsienio privačioms saugos tarnyboms suteikiamas keturių m÷nesių terminas veiklai sustabdyti;

Taikos procesas

50. pabr÷žia, kad gero valdymo, teisin÷s valstyb÷s ir žmogaus teisių principai – stabilaus ir klestinčio Afganistano pagrindas; tod÷l pabr÷žia, kad patikimas teisingumo vykdymo procesas – vienas iš pagrindinių taikos proceso aspektų ir kad pagarba žmogaus teis÷ms ir plačiai paplitusio nebaudžiamumo prevencija tur÷tų būti nediskutuotini visų taikos proceso etapų aspektai; ragina Afganistano vyriausybę pirmenybę teikti teismų reformos strategijos įgyvendinimui;

51. mano, kad esama aklaviet÷ Afganistane susiklost÷ daugiausia d÷l klaidingų koalicijos paj÷gų skaičiavimų dar prieš priimant naują kovos su maištininkais strategiją, nes jos iš pradžių padar÷ klaidą, numatydamos greitą karinę pergalę prieš Talibaną ir lengvą per÷jimą prie stabilios valstyb÷s, kuriai vadovautų teis÷ta vyriausyb÷, turinti tvirtą Vakarų užnugarį;

52. tod÷l mano, kad buvo nepakankamai įvertinta Talibano paj÷gų įtaka, o H. Karzai‘aus vyriausyb÷s geb÷jimas valdyti buvo pervertintas, ir tod÷l šalies atkūrimo ir vystymosi užduotys buvo nustumtos į antrą planą;

53. baiminasi, kad šios klaidos pakurst÷ Talibano atgimimą beveik pus÷je šalies teritorijos, pablogindamos saugumą visame regione bei pad÷tį, susijusią su pagarba žmogaus, ypač moterų, teis÷ms;

54. atkreipia d÷mesį į tai, kad praeities karin÷s priemon÷s nedav÷ pageidaujamų rezultatų, ir tod÷l tvirtai pritaria požiūriui d÷l civilių gyventojų poreikių tenkinimo;

55. pripažįsta, kad vienintel÷ įmanoma išeitis yra politinis sprendimas, taigi galiausiai susitarus d÷l paliaubų tur÷tų būti vykdomos derybos, kuriose dalyvautų Talibanas, visos kovojančios grup÷s ir kiti politiniai šalies veik÷jai, kurie yra pasirengę suformuoti nacionalin÷s vienyb÷s vyriausybę, kuri gal÷tų sustabdyti jau beveik tris dešimtmečius šalyje siaut÷jantį pilietinį karą ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi teisin÷s valstyb÷s principų ir pagrindinių žmogaus teisių; mano, kad siekiant šio politinio sprendimo tikslo reikia sulaukti, kol paaišk÷s naujos kovos su maištininkais politikos, įgyvendinamos remiantis grafiku, kurį paskelb÷ prezidentas B. Obama, rezultatai;

56. tvirtai tiki, kad trys pagrindin÷s ES keliamos prielaidos šiam taikos procesui ir Talibano grupių dalyvavimui turi būti visų derybose dalyvaujančių šalių įsipareigojimas iš šalies išvyti „Al Qaeda“ ar bet kurią kitą teroristų grupuotę ir taip panaikinti terorizmo skatinimą tarptautiniu lygmeniu, imtis veiksmų siekiant uždrausti auginti aguonas ir užtikrinti, kad būtų vykdoma politika, pagal kurią būtų skatinama laikytis pagrindinių žmogaus teisių ir Afganistano konstitucijos;

57. mano, kad visi kiti klausimai tur÷tų būti palikti Afganistano žmonių valiai ir apsisprendimui;

58. pripažįsta, kad Talibanas n÷ra vieninga organizacija: joje yra mažiausiai 33 pagrindiniai vadovai, 820 viduriniosios grandies vadovų ir 25 000–36 000

107 /PE 455.005

LT

„eilinių“, pasiskirsčiusių į 220 bendruomenių, iš kurių vienos kovoja d÷l ideologinių, o kitos – d÷l finansinių priežasčių; tod÷l mano, kad nuo šiol tur÷tų būti skatinamos derybos vietos lygmeniu tarp demokratiškai išrinktos vietos valdžios ir ginkluotosios opozicijos narių, „kurie atsisako naudoti smurtą, nepalaiko ryšių su tarptautin÷mis teroristin÷mis organizacijomis, laikosi konstitucijos ir yra pasirengę prisid÷ti kuriant taikų Afganistaną“, kaip teigiama 2010 m. liepos 20 d. Kabulo komunikato 13 ir 14 dalyse;

59. pritaria Afganistano vyriausyb÷s taikos ir reintegravimo programai, kuri atvira visiems Afganistano ginkluotosios opozicijos ir jo bendruomenių nariams, kaip nurodyta min÷tojo Kabulo komunikato 13 ir 14 dalyse;

60. pažymi, kad visose nusiginklavimo ir reintegracijos strategijose reikia visapusiškai atsižvelgti į buvusių kovotojų ir pab÷g÷lių sunkumus siekiant sugrįžti į jų kilm÷s kaimus;

61. pabr÷žia pasitik÷jimo Afganistano vyriausybe ir administracija, taip pat jų patikimumo, atsakomyb÷s ir kompetencijos didinimo svarbą, siekiant pagerinti jų įvaizdį šalies piliečių akyse;

62. pabr÷žia esminį Pakistano vaidmenį, nes Talibanui n÷ra jokių paskatų prad÷ti rimtas derybas, kol siena su Pakistanu lieka atvira; rekomenduoja vykdyti platesnes tarptautinio koordinavimo ir dalyvavimo priemones, įtraukiant į šį procesą ir kitas kaimynines šalis bei pagrindinius regiono lygmens subjektus, ypač Iraną, Turkiją, Kiniją, Indiją ir Rusijos Federaciją;

63. ragina Komisiją įvertinti neseniai Pakistaną nuniokojusių potvynių strateginius ir politinius padarinius Afganistanui ir visam regionui bei imtis visų būtinų priemonių siekiant pad÷ti nukent÷jusiems šalies gyventojams ir Afganistano pab÷g÷liams, kurių stovyklas pasiglemž÷ potvynis;

64. pabr÷žia gero vandens išteklių valdymo svarbą Afganistane ir aplinkiniuose regionuose ir atkreipia d÷mesį į regionų ir pasienio bendradarbiavimo šioje srityje naudą, taip pat ir stiprinant pasitik÷jimą tarp kaimyninių Pietvakarių Azijos šalių;

65. pažymi, kad Pakistano žvalgybos tarnyba (PŽT) dalyvavimu siekiama užtikrinti, kad įsivyravusi taika Pakistanui taip pat atneštų naudos;

66. vis d÷lto pabr÷žia, jog siekiant, kad Afganistane įsivyrautų taika, reik÷s bendro visų pagrindinių regiono veik÷jų, įskaitant Indiją, Pakistaną, Iraną, Centrin÷s Azijos valstybes, Rusiją, Kiniją ir Turkiją, politinių susitarimų ir bendros pozicijos siekiant nesikišti ir remti nepriklausomą Afganistaną; ragina normalizuoti Pakistano ir Afganistano santykius, galutinai išsprendžiant tarptautin÷s sienos tarp abiejų šalių problemą;

67. ragina ES toliau remti taikos ir susitaikymo procesą Afganistane, Afganistano pastangas iš naujo integruoti į visuomenę pasirengusius atsisakyti smurto asmenis ir leisti H. Karzai‘aus vyriausybei pakankamai lanksčiai pasirinkti dialogo partnerius, tačiau primygtinai reikalauja, kad Afganistano konstitucija ir pagarba pagrindin÷ms žmogaus teis÷ms būtų visa apimantis teisinis ir politinis taikos proceso pagrindas;

PE 455.005/ 108

LT

68. palankiai vertina nacionalines prioritetų programas, kurias remdamasi Afganistano nacionaline vystymosi strategija pareng÷ Afganistano vyriausyb÷ ir kurias par÷m÷ Kabulo konferencija, ir ragina jas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti;

69. dar kartą pabr÷žia poreikį ES aktyviau prisid÷ti prie Afganistano valstyb÷s atkūrimo ir vystymosi, nes ir pačioje šalyje, ir visame regione taika negali ilgai tęstis, jeigu ženkliai nemažinamas skurdas ir neskatinamas tvarus vystymasis; pripažįsta, kad vystymasis neįmanomas neužtikrinus saugumo, o saugumas neįmanomas be vystymosi;

70. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares kartu su JAV labiau nukreipti tarptautin÷s pagalbos tiekimą per nacionalines valdžios institucijas ir Kabulo vyriausybę ir užtikrinti, kad nepilotuojami orlaiviai, specialiosios paj÷gos ir vietos milicija prieš Talibano vadovus būtų naudojami laikantis generolo Davido Petraeuso įsakymų d÷l visiško nepakantumo prarastų nekaltų civilių gyventojų gyvybių atžvilgiu;

71. reiškia pagarbą visiems sąjungininkų paj÷gų kariams ir kar÷ms, kurie prarado savo gyvybes gindami laisvę, ir išreiškia savo užuojautą jų šeimoms, taip pat visų nekaltų Afganistano aukų šeimoms;

72. pabr÷žia, kad kai kurių ES valstybių narių ir jų sąjungininkų karin÷s paj÷gos Afganistane sudaro dalį NATO/ISAF paj÷gų, kurių tikslas – kova su tarptautinio terorizmo gr÷sme, narkotikų gamyba ir prekyba žmon÷mis;

73. pažymi, kad karinių paj÷gų buvimas gali pad÷ti sukurti saugumo sąlygas, kurios leistų įgyvendinti neseniai parengtus Afganistano vyriausyb÷s planus panaudoti itin dideles kasybos ir naudingųjų iškasenų pramon÷s galimybes tam, kad vyriausyb÷ gautų nuosavų išteklių, skubiai reikalingų nacionaliniam biudžetui papildyti;

74. pabr÷žia, kad potencialiai itin dideli kasybos ir naudingųjų iškasenų ištekliai Afganistano teritorijoje priklauso tik Afganistano žmon÷ms, ir šio turto „apsauga“ negali būti naudojama kaip užsienio karių nuolatinio buvimo Afganistano žem÷je pasiteisinimas;

Policija ir teisin÷ valstyb÷

75. atkreipia d÷mesį, kad Afganistane neįmanomas stabilumas arba taika, jeigu valstyb÷ neprisiima atsakomyb÷s visų pirma garantuoti saugumą piliečiams;

76. pritaria prezidento H. Karzai’aus iškeltam tikslui iki 2014 m. pabaigos vadovavimą karin÷ms operacijoms ir jų vykdymą visose provincijose perduoti išimtinai Afganistano nacionalin÷s saugumo paj÷goms; taip pat pritaria Afganistano vyriausyb÷s įsipareigojimui laipsniškai perimti visus įgaliojimus d÷l savo saugumo užtikrinimo;

77. pabr÷žia, kad Afganistane visų pirma turi būti suformuotos veiksmingos policijos paj÷gos ir savarankiška kariuomen÷, kurios užtikrintų saugumą, taigi būtų galima išvesti užsienio šalių karines paj÷gas iš šalies;

78. pritaria generolo Davido Petraeuso id÷jai, kad vietin÷s demokratiškai išrinktos

109 /PE 455.005

LT

valdžios institucijos gal÷tų dirbti kartu su vietos žandarmerija palaikant viešąją tvarką bei apsaugant vietos gyventojus;

79. vis d÷lto pripažįsta, kad savarankiškų saugumo paj÷gų sukūrimas yra ilgalaikis tikslas, taigi atkreipia ypatingą d÷mesį į tai, kad reikia labiau koordinuoto ir integruoto požiūrio į policijos mokymą, taip pat į atskirą kariuomen÷s karininkų mokymą, ir pabr÷žia, kad policijos mokymui skirta daug l÷šų, tačiau rezultatai riboti; ragina visas susijusias suinteresuotąsias šalis glaudžiau koordinuoti savo veiksmus, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo, taip pat vykdyti papildomas užduotis strateginiu ir veiklos lygmenimis;

80. pabr÷žia, kad būtina plati vidaus reikalų ministerijos reforma, be kurios pastangos reformuoti ir atkurti policiją gali žlugti, ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia d÷mesį į steb÷jimo, paramos, konsultavimo ir mokymo reikšmę vidaus reikalų ministerijos bei regionų ir provincijų lygmenimis, o tai yra tolesnis EUPOL tikslas;

81. mano, kad nepaneigiamas EUPOL funkcijų neapibr÷žtumas ir riboti laim÷jimai šiai misijai įgyti tokio pagrindinio vaidmens ES, kokio ji nusipelno; apgailestauja, kad pra÷jus trejiems metams nuo jos įsteigimo EUPOL dar nepasiek÷ ¾ numatyto dydžio; pakartoja savo raginimą Tarybai ir ES valstyb÷ms nar÷ms visiškai laikytis savo įsipareigojimų šios misijos atžvilgiu;

82. palankiai vertina tai, kad EUPOL misija Afganistane įsteig÷ kovos su korupcija prokuratūros tarnybą, kurios tikslas – aukšto lygio valstyb÷s tarnautojams ir kitiems korupcija įtariamiems pareigūnams iškeltų bylų tyrimas;

83. yra susirūpinęs d÷l ISAF šaltinių duomenų, pagal kuriuos 90 proc. iš 94 000 Afganistano nacionalin÷s policijos vyrų yra neraštingi, 20 proc. vartoja narkotikus ir apie 30 proc. po metų dingsta be žinios, taip pat reik÷tų pamin÷ti, kad apie 1 000 vyrų kasmet žūsta tarnybos metu;

84. mano, kad pagrindiniai veiksniai, kurie padar÷ įtaką bendrų mokymų neveiksmingumui, buvo nepakankamas įvairių policijos mokymo aspektų koordinavimas ir mokymo užduočių patik÷jimo privačioms saugumo ir karin÷ms bendrov÷ms praktika;

85. pažymi, kad ES ir valstybių narių įsipareigojimui suburti profesionalias Afganistano policijos paj÷gas kyla pavojus d÷l „greitų“ metodų praktikos (nepakankamas naujokų tinkamumo patikrinimas, šešias savaites trunkantys mokymai, kuriuose nenaudojami vadov÷liai d÷l naujokų neraštingumo, minimalios lauko pratybos, po kurių naujokai iš karto gauna ženklelį, uniformą, šautuvą ir išleidžiami patruliuoti į gatves), kurią taiko kelios didel÷s JAV saugumo bendrov÷s; pabr÷žia, kad reikalingas nuoseklesni ir tvaresni policijos mokymai, kurie suteiktų galimybę kartu veikti skirtingoms Afganistano policijos paj÷goms; pabr÷žia, kad policijos mokymo misijose daugiausia d÷mesio reik÷tų skirti ne tik techniniams aspektams, bet ir užtikrinta, kad naujokai įgytų raštingumo pagrindus ir elementarių nacionalin÷s ir tarptautin÷s teis÷s žinių;

86. yra susirūpinęs, kad šiose privačiose bendrov÷se taikoma nepakankama finansin÷ kontrol÷, ir remiasi šiuo metu vis dar aktualiu 2006 m. bendru JAV gynybos ir valstyb÷s departamentų pranešimu, kuriame nurodoma, kad policijos paj÷gos

PE 455.005/ 110

LT

Afganistane nepaj÷gios atlikti įprastų teis÷saugos užduočių ir kad n÷ra veiksmingos lauko pratybų programos; pripažįsta vyriausiosios vadovyb÷s pastangas vykdant kovos su maištininkais politiką išlaikyti tam tikro masto privačių užsienio milicijos paj÷gų, kurios veikia nebaudžiamos Afganistane, kontrolę;

87. rekomenduoja policijos mokymams kuo greičiau nustoti samdyti privačiojo sektoriaus subjektus;

88. ragina pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant gerokai padidinti policijos mokymo paj÷gumus ir toliau gerinti mokymo programų veiksmingumą; siūlo, kad plataus masto policijos mokymo programą prad÷tų kartu įgyvendinti EUPOL ir NATO/ISAF, bendradarbiaudamos su nacionalin÷s policijos padaliniais, kaip sutarta su Afganistano vyriausybe, išvengiant dubliavimosi, l÷šų švaistymo ir susiskaldymo;

89. ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares sustiprinti policijos mokymą Afganistane ir gerokai padidinti policijos instruktorių skaičių vietose, kad būtų iš tikrųjų pasiektas Londono konferencijoje užsibr÷žtas tikslas iki 2011 m. pabaigos apmokyti 134 000 Afganistano policijos pareigūnų; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai iš dalies pakeisti EUPOL misijos Afganistane tikslus, t. y. taip pat numatyti, kad būtų vykdomi žemo rango darbuotojų mokymai visose provincijose, padidintas savaičių, skirtų pagrindiniam mokymui, skaičius ir vietose kartu atliekamas patruliavimas bei kita policijos veikla; ragina ES valstybes nares ne tik sujungti savo dvišales policijos mokymo misijas su EUPOL, bet ir netaikyti apribojimų EUPOL dislokuotoms nacionalin÷ms policijos paj÷goms;

90. rekomenduoja padidinti Afganistano policininkų darbo užmokestį, peržiūr÷ti visą jų atrankos procesą ir teikti pirmenybę naujokams, kurie atitiktų pagrindinį raštingumo standartą, nevartotų narkotikų ir būtų geresn÷s psichologin÷s ir fizin÷s būkl÷s negu dabartiniai policininkai;

91. pabr÷žia, kad policijos mokymas negali duoti gerų rezultatų be tinkamai veikiančių teismų, tod÷l ragina tarptautinę bendruomenę teikti didesnę finansinę ir techninę paramą, kad būtų galima stiprinti teismų sistemą ir padidinti teis÷jų atlyginimus visais lygmenimis; be to, prašo Tarybos, koordinuojant veiklą su JT, prad÷ti specializuotą misiją, skirtą teis÷jų, Teisingumo ministerijos valstyb÷s tarnautojų ir baudžiamojo persekiojimo sistemos darbuotojų mokymams Afganistane;

92. palankiai vertina tai, kad Afganistano vyriausyb÷ Kabulo konferencijoje įsipareigojo padedama tarptautinių partnerių visoje šalyje pagerinti teisingumo vykdymą, įgyvendindama konkrečias priemones per ateinančius dvylika m÷nesių, taip pat padidinti teisminių institucijų paj÷gumą, be kita ko, kuriant bei įgyvendinant visapusišką žmogiškųjų išteklių strategiją;

Narkotikai

93. atkreipia d÷mesį į tai, kad Afganistanas yra 90 proc. pasaulyje gaminamo neteis÷to opijaus šaltinis ir kad tuomet, kai 2001 m. koalicijos paj÷gos įženg÷ į Kabulą, Afganistane nebuvo auginamos aguonos opiumui gaminti, nes JT pasiek÷, kad būtų uždrausta jas auginti;

111 /PE 455.005

LT

94. pareiškia, kad didel÷s ir gerai aprūpintos karin÷s paj÷gos tur÷tų ir toliau nesunkiai išlaikyti tokią pad÷tį, kai draudžiama opiumo gamyba, įgyvendinant vietos žem÷s ūkio pl÷tros projektus, kuriuos kariai pad÷tų apsaugoti nuo Talibano ir vietinių karo vadų;

95. vis d÷lto pažymi, kad opiumo gamyba – vis dar pagrindin÷ socialin÷, ekonomin÷ ir saugumo problema, tod÷l ragina ES laikyti ją savo politikos Afganistane strateginiu prioritetu;

96. primena, kad Afganistane pagaminama daugiau negu 90 proc. heroino, patenkančio į Europą, ir kad visuomen÷s sveikatos apsauga Europos valstyb÷se kainuoja milijardus dolerių; pabr÷žia, kad su sunkumais, kylančiais d÷l Afganistano narkotikų pramon÷s, reikia kovoti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu atkreipiant d÷mesį į visas narkotikų kelio grandis ir kad tam reikia teikti pagalbą žemdirbiams siekiant sumažinti pasiūlą, vykdyti narkomanijos prevenciją ir gydymą siekiant sumažinti paklausą, taip pat sustiprinti teis÷saugos kovą su tarpininkais; ypač siūlo masiškai investuoti į pasaulin÷s žem÷s ūkio ir kaimo politikos, galinčios pasiūlyti patikimą ir tvarią alternatyvą opiumo gamintojams, kūrimą; taip pat primygtinai prašo atkreipti d÷mesį į poreikį aplinkos apsaugą įtraukti į žem÷s ūkio ir kaimo strategiją, kadangi aplinkos nykimas, pavyzdžiui, d÷l netinkamai valdomų vandens išteklių arba d÷l natūralių miškų naikinimo, yra viena iš pagrindinių kliūčių vystyti žem÷s ūkio ekonomiką;

97. atkreipia d÷mesį, kad d÷l nebaudžiamumo, kuriuo naudojosi narkotikų augintojai ir prekiautojai, per dvejus metus buvo pasiektas toks pat lygis, kuris buvo iki 2001 m., kai keli galingi karo vadai vadovavo dideliam karteliui;

98. išreiškia didelį susirūpinimą d÷l to, kad, remiantis naujausia UNODC ataskaita, smarkiai išaugo Afganistano piliečių, priklausomų nuo narkotikų, skaičius; ragina parengti tikslines priemones, kurių reikia nedelsiant imtis siekiant sumažinti narkomanų skaičių ir teikti jiems medicininę priežiūrą; tur÷damas tai mintyje pabr÷žia, kad reikia finansuoti programas, skirtas reabilitacijos centrams šalyje steigti, ypač tose vietov÷se, kuriose n÷ra galimybių gauti gydymą;

99. pažymi, kad nepaisant ankstesnio kainų maž÷jimo, kurį nul÷m÷ perteklin÷ prekyba, 2009 m. prekyba narkotikais sudar÷ 3,4 mlrd. USD, o bendra opiumo eksporto vert÷ siek÷ 26 proc. Afganistano BVP, ir 3,4 mln. afganų (12 proc. visų gyventojų) teig÷ esantys įtraukti į nelegalią narkotikų pramonę;

100. vis d÷lto, atkreipia d÷mesį į tai, kad pagal naujausios UNODC ataskaitos duomenis Talibanas valdo tik 4 proc. narkotikų rinkos pelno, o vietiniai ūkininkai – 21 proc., ir net 75 proc. atitenka vyriausyb÷s atstovams, policijai, vietos ir regioniniams tarpininkams bei prekeiviams; trumpai tariant, pažymi, kad NATO sąjungininkai Afganistane iš tikrųjų gauna didžiąją pelno iš narkotikų prekybos dalį;

101. pažymi, kad nuo 2001 m. iki 2009 m. JAV ir tarptautin÷ bendruomen÷ kovai su narkotikais skyr÷ 1,61 mlrd. USD, tačiau nebuvo pasiekta jokių reikšmingų rezultatų narkotikų gamybos ir prekybos srityse, ir primena, kad JAV specialusis įgaliotinis Afganistane ir Pakistane Richard Holbrooke JAV pastangas kovojant su narkotikais Afganistane apibūdino kaip „išlaidžiausią ir neveiksmingiausią programą iš visų, kurias įgyvendino vyriausyb÷ ir kiti subjektai“;

PE 455.005/ 112

LT

102. pažymi, kad tol, kol vieną kartą visiems laikams nebus panaikinta Afganistano ekonomikos priklausomyb÷ nuo narkotikų ir nebus parengtas perspektyvus alternatyvaus ekonominio vystymosi modelis, nebus įmanoma pasiekti saugumo ir stabilumo regione atkūrimo tikslų;

103. pabr÷žia iki šiol dar nelabai s÷kmingų pastangų panaikinti opiumo gamybą Afganistane svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti veiksmingus alternatyvius pragyvenimo šaltinius 3,4 mln. Afganistano gyventojų, kurie verčiasi opiumo gamyba, ir pagerinti kitų kaimo vietov÷se gyvenančių Afganistano žmonių pad÷tį;

104. atkreipia d÷mesį į s÷kmingas pastangas kovoje su opiumo gamyba Pakistane, Laose ir Tailande, pakeičiant ją kitų kultūrų auginimu; taip pat pažymi, kad Afganistane pradedamos auginti perspektyvios naujos kultūros, pvz., krokai, kurios gal÷tų pritraukti dar didesnes pajamas negu pajamos, gaunamos iš prekybos opiumu;

105. pažymi, kad gal÷tų būti numatytas panašus kovos su opiumo gamyba procesas Afganistane, per metus išleidžiant 100 mln. EUR, specialiai skiriant 10 proc. ES metin÷s paramos šiai šaliai penkerių metų laikotarpiui;

106. pažymi, kad neseniai pasirašytas Afganistano ir Pakistano prekybos ir tranzito susitarimas atvers naujų galimybių granatų, garsiausios šiame regione teis÷tos žem÷s ūkio kultūros, augintojams, be to, vystymosi programas įgyvendinantys užsienio darbuotojai šį susitarimą ne kartą vadino tinkamų alternatyvių pragyvenimo šaltinių aguonų augintojams Afganistano pietuose kūrimo pagrindu;

107. d÷koja UNODC už jo aktyvią veiklą remiant Afganistano vyriausyb÷s kovą su nelegaliais narkotikais ir ragina stiprinti UNODC bei jo programas, skirtas Afganistanui;

108. ragina sudaryti nacionalinį penkerių metų planą, kuriame būtų numatyta išnaikinti nelegalius opiumo pas÷lius, būtų nustatyti specialūs terminai bei lyginamieji standartai ir kurį įgyvendintų specialiai sukurta institucija, turinti atskirą biudžetą ir personalą;

109. pabr÷žia, kad šį planą tur÷tų remti kartu bendradarbiaudamos ES ir Rusijos Federacija, kuri labiausiai nukent÷jo nuo Afganistane pagaminto heroino ir kuri yra antra pasaulyje pagal dydį opiatų rinka po ES;

110. ragina Afganistano vyriausybę ir Afganistano parlamentą priimti specialius teis÷s aktus, kuriuose būtų draudžiama pas÷lių išnaikinimo praktika, kuri gali apimti ne rankines ir ne mechanines priemones;

111. ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai įtraukti šią siūlomą strategiją į savo esamas strategijas; taip pat primygtinai ragina ES valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į šį pasiūlymą savo nacionaliniuose planuose;

112. primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai atsižvelgti į visų šiame pranešime pateiktų pasiūlymų poveikį biudžetui;

o

o o

113 /PE 455.005

LT

113. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, valstybių narių bei Afganistano Islamo Respublikos vyriausyb÷ms ir parlamentams.

PE 455.005/ 114

LT

P7_TA-PROV(2010)0491

Nuolatinio krizių valdymo mechanizmo euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti sukūrimas

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo


– atsižvelgdamas į Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 121, 122, 126, 136 ir 148 straipsnius,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai d÷l bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo1 (toliau – E. Ferreiros pranešimas),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją d÷l Europos finansinio stabilumo fondo, Europos finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemon÷s ir veiksmų ateityje2,

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 24 d. klausimą Komisijai d÷l Europos finansinio stabilumo fondo, Europos finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemon÷s ir veiksmų ateityje3,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 30 d. pranešimą d÷l pasiūlymo d÷l Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos d÷l statistinių duomenų kokyb÷s atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą4,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugs÷jo 22 d. teis÷kūros rezoliuciją d÷l pasiūlymo d÷l Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkyst÷s institucija5 (toliau – J. M. Garcia-Margallo pranešimas),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją d÷l Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje 6 (toliau – D. Feio pranešimas),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialin÷ kriz÷: rekomendacijos d÷l priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“7 (toliau – P. Berès pranešimas),

– atsižvelgdamas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2010 m. kovo 25 d. pareiškimą,

1 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0276. 2 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0277. 3 Klausimas žodžiu Nr. 0095/2010. 4 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0253. 5 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0337. 6 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0377. 7 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.

115 /PE 455.005

LT

– atsižvelgdamas į 2010 m. geguž÷s 9 ir 10 d. neeilinio Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos pos÷džio išvadas,

– atsižvelgdamas į 2010 m. geguž÷s 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemon÷1,

– atsižvelgdamas į 2010 m. geguž÷s 12 d. Komisijos komunikatą „Ekonomin÷s politikos koordinavimo stiprinimas“ (COM(2010) 250),

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 10 d. Europos centrinio banko (toliau – ECB) dokumentą „Ekonomikos valdymo euro zonoje stiprinimas“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ekonomin÷s politikos koordinavimo stiprinimas, siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemon÷s“ (COM(2010)0367/2),

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugs÷jo 29 d. šešis Komisijos teis÷kūros pasiūlymus d÷l ES ekonomikos valdymo (toliau – teis÷s aktų d÷l ekonomikos valdymo paketas) – COM(2010)0522, COM(2010)0523, COM(2010)0524, COM(2010)0525, COM(2010)0526 ir COM(2010)0527),

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 14 d. Europos centrinio banko sprendimą 2010/624/ES d÷l Sąjungos skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliktų pagal Europos finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemonę, administravimo2,

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos Vadovų Tarybai pateiktą Ekonomikos valdymo darbo grup÷s pranešimą „Ekonomikos valdymo ES stiprinimas“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28-29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 28 d. Euro grup÷s pareiškimą,

– atsižvelgdamas į klausimą B7–0659/2010 Komisijai d÷l nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi reikia visapusiškai ir integruotai įveikti skolos krizę euro zonoje, nes daliniai sprendimai iki šiol buvo neveiksmingi,

B. kadangi 2010 m. geguž÷s 9–10 d. neeiliniame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos pos÷dyje valstyb÷s nar÷s susitar÷ d÷l laikino mechanizmo finansiniam stabilumui išsaugoti, kuriam iš viso numatyta 750 mlrd. eurų, įskaitant greito reagavimo pad÷ties stabilizavimo fondą (Europos finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemonę (toliau – EFPSP)), kuriam iš viso skirta iki 60 mlrd. eurų, ir Europos finansinio stabilumo fondą (toliau – EFSF), kurio bendras dydis – iki 440 mlrd. eurų, o šias priemones turi papildyti iki 250 mlrd. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) l÷šų,

1 OL L 118, 2010 5 12, p. 1. 2 OL L 275, 2010 10 20, p. 10.

PE 455.005/ 116

LT

C. kadangi EFPSP pagrindas – SESV 122 straipsnio 2 dalis ir tarpvyriausybinis valstybių narių susitarimas; kadangi esant bendrai ES ir TVF paramai EFPSP naudojimas griežtai sąlygotas ir jam taikomos sąlygos, panašios į TVF sąlygas ir reikalavimus, atsižvelgiant į šalių, kuriose ji įgyvendinama, socialinius ir ekonominius ypatumus bei jų vystymosi planus,

D. kadangi EFPSP sukurta kaip specialios paskirties priemon÷, kurią suderintu būdu ir proporcingai pagal jų dalį apmok÷tame ECB kapitale garantuoja dalyvaujančios valstyb÷s nar÷s, laikydamosi savo nacionalinių konstitucinių reikalavimų, ir kuri nustos galioti po trejų metų,

E. kadangi Komisija savo 2010 m. geguž÷s 12 d. komunikate pareišk÷, jog kriz÷ parod÷, kad patobulinto Stabilumo ir augimo pakto bei naujosios makroekonomikos priežiūros sistemos, skirtos užkirsti kelią neigiamiems biudžeto politikos ir konkurencingumo pokyčiams, įgyvendinimą būtina papildyti patikima krizių valdymo sistema,

F. kadangi ECB savo 2010 m. birželio 10 d. dokumente pateik÷ pasiūlymus d÷l skolos kriz÷s valdymo sistemos ir finansin÷s paramos euro zonos valstyb÷ms nar÷ms, kurių prieiga prie privataus kredito pablog÷jo,

G. kadangi 2010 m. spalio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitar÷, kad valstyb÷ms nar÷ms reikia sukurti valdymo mechanizmą (Europos stabilumo mechanizmą, toliau – ESM), skirtą finansiniam stabilumui visoje euro zonoje užtikrinti,

H. kadangi ESM skirtas papildyti naująją sustiprinto ekonomikos valdymo sistemą, kuria siekiama užtikrinti efektyvią ir nuodugnią ekonomikos priežiūrą ir derinimą, pagal kurią daugiausia d÷mesio bus skiriama prevencijai ir kurią taikant bus gerokai sumažinta tikimyb÷, kad ateityje v÷l kils kriz÷,

I. kadangi Parlamentas yra įsitikinęs, jog reikalingas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, skirtas finansiniam euro stabilumui užtikrinti, ir D. Feio pranešime paragino įsteigti Europos valiutos fondą (toliau – EVF),

J. kadangi Parlamentas taip pat E. Ferreiros ir J. M. Garcia-Margallo pranešimuose nurod÷, jog, siekiant užtikrinti Sąjungos finansin÷s sistemos priežiūrą, naujosioms institucijoms (Europos priežiūros institucijoms) suteiktus priežiūros įgaliojimus būtina papildyti krizių sprendimo mechanizmu bankininkyst÷s sektoriuje,

K. kadangi 2010 m. gruodžio 6 d. Euro grup÷s pos÷dyje jos pirmininkas pasiūl÷ numatyti Europos masto obligacijas finansinius sunkumus patiriančioms šalims remti, tačiau pasiūlymas nebuvo svarstomas d÷l kai kurių šalių prieštaravimo šiai minčiai,

L. kadangi nuo tada, kai Komisija 2010 m. rugs÷jo 29 d. Parlamentui ir Tarybai pateik÷ teis÷kūros pasiūlymus d÷l ekonomikos valdymo, rinkos patyr÷ keletą krizių (be kita ko, Airijos skolos krizę), į kurias turi atsižvelgti Parlamentas ir Taryba,

M. kadangi būtina padidinti dabartinių ekonomin÷s politikos derinimo procesų našumą ir pašalinti dubliavimą, siekiant užtikrinti, kad ES strategija būtų suvokiama rinkos subjektams ir piliečiams, taip pereiti prie labiau integruotų strategijų ir pakeisti

117 /PE 455.005

LT

sprendimų pri÷mimo procesą,

N. kadangi Europos sistemin÷s rizikos valdybą (toliau – ESRV) atsakinga už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, siekiant pad÷ti išvengti sistemin÷s rizikos finansų stabilumui ES, kad būtų išvengta plataus masto finansinių sunkumų laikotarpių, taip pat prisid÷ti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir taip užtikrinti tvarų finansų sektoriaus ind÷lį į ekonomikos augimą,

1. ragina Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau nurodyti, kokie Sutarties pakeitimai reikalingi nuolatiniam ESM sukurti;

2. pabr÷žia, kad, laikantis racionalaus, praktinio ir demokratinio požiūrio, teis÷s aktų d÷l ekonomikos valdymo paketas negali būti atsietas nuo Europos Vadovų Tarybos sprendimo sukurti nuolatinį valdymo mechanizmą;

3. kaip viena iš teis÷kūros institucijų nori pabr÷žti, kad reikia sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų patikimas, stiprus, patvarus ir kurį taikant būtų atsižvelgiama į svarbiausias technines naujoves, ir kad jį reik÷tų patvirtinti taikant įprastinę teis÷kūros procedūrą, ir kad jis tur÷tų būti grindžiamas Bendrijos metodu siekiant, kad būtų galima, viena vertus, labiau įtraukti Parlamentą ir sustiprinti demokratinę atskaitomybę ir, kita vertus, pasinaudoti Komisijos žiniomis, nepriklausomumu ir nešališkumu; taigi ragina Europos Vadovų Tarybą šiuo tikslu peržiūrint SESV numatyti atitinkamą teisinį pagrindą;

4. pažymi, kad bet kokiu atveju ESM/EVF tur÷tų būti paremtas solidarumu, jam tur÷tų būti taikomos griežtos taisykl÷s d÷l sąlygų ir jį der÷tų finansuoti, be kita ko, naudojant naujoviškas finansavimo priemones ir (arba) iš baudų, nustatytų valstyb÷ms nar÷ms atlikus per didelio deficito atveju taikomą procedūrą ar taikant priemones esant pernelyg dideliam deficitui ar disbalansui, jei atitinkama nuostata numatoma teis÷s aktų d÷l ekonominio valdymo rinkinyje, d÷l kurio šiuo metu deramasi, ir tai daryti šioje nuostatoje reikalaujamu būdu;

5. ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame apibendrinamos plačios ekonomin÷ politikos krypčių gair÷s (SESV 121 straipsnio 2 dalis) ir užimtumo politikos krypčių gair÷s (SESV 148 straipsnio 2 dalis) ir kuris būtų apsvarstytas diskusijų d÷l vadinamojo Europos semestro metu, siekiant sumažinti tuščių ir nepabaigiamų ginčų apimtį; ragina Komisiją užtikrinti didesnį Europos Parlamento dalyvavimą kiekviename šių diskusijų etape, kad būtų didinama demokratin÷ atskaitomyb÷ ir diskusijos būtų geriau pastebimos visuomen÷je;

6. mano, kad įgyvendinant šiuo metu Parlamento ir Tarybos svarstomus teis÷kūros pasiūlymus d÷l ekonomikos valdymo der÷tų konkrečiai atsižvelgti į politinį atsaką į įgyvendinant Europos semestrą valstyb÷ms nar÷ms pateiktas specifines rekomendacijas;

7. nurodo, kad ESRV der÷tų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, Taryba ir Parlamentu nustatant sisteminę riziką ir užtikrinant tinkamą ESM veikimą, ypač susijusį su atitinkamos šalies mokumo įvertinimu;

8. ragina Komisiją pasikonsultavus su ECB pateikti komunikatą, kuriame išsamiai aprašomas ESM, paaiškinama investuotojų, taupytojų ir rinkos dalyvių pozicija, taip

PE 455.005/ 118

LT

pat siekiant išsklaidyti rinkos būgštavimus atvirai nurodoma, kad ESM visapusiškai atitiks TVF politiką ir TVF praktiką, susijusią su privataus sektoriaus dalyvavimu;

9. nurodo, kad nuolatinį krizių valdymo mechanizmą der÷tų įgyvendinti kuo skubiau siekiant užtikrinti stabilumą rinkose ir didesnį tikrumą d÷l obligacijų, kurios buvo išleistos prieš nustatant nuolatinį krizių valdymo mechanizmą;

10. pripažįsta, kad, nors veiksmingas krizių valdymo mechanizmas naudingas visoms valstyb÷ms nar÷ms, mechanizmo sukūrimo metu ne visos ES valstyb÷s nar÷s bus euro zonos nar÷mis arba kandidat÷mis į nares, taip pat nurodo, kad turi būti paaiškinti šių šalių, ypač siekiančių naryst÷s euro zonoje valstybių, kurios yra garantavusios paskolas eurais, situacijos ypatumai; primena, kad ne euro zonos nar÷s pagal SESV 143 straipsnį gali pasinaudoti mok÷jimų balanso priemone;

11. taigi atkreipia d÷mesį į tai, kad euro zonai nepriklausančios valstyb÷s nar÷s tur÷tų dalyvauti kuriant tokį mechanizmą ir kad valstyb÷ms nar÷ms, norinčioms dalyvauti mechanizmo veikloje, der÷tų sudaryti galimybes tai daryti;

12. ragina Europos Vadovų Tarybą pateikti politinį signalą, būtiną kad Komisija prad÷tų tyrimą d÷l būsimų euro obligacijų sistemos, pagal kurią aiškiai nurodomos sąlygos, kuriomis tokia sistema būtų naudinga visoms joje dalyvaujančioms valstyb÷ms nar÷ms ir visai euro zonai;

13. pabr÷žia, kad šis griežtas ir did÷jantis sąlygotumas tur÷tų būti naudingas atkuriant tvarų augimą ir netur÷tų būti pasiektas pažeidžiamiausiųjų sąskaita, taigi jo neder÷tų prilyginti minimalių pajamų mažinimui bei skurdo ir nelygyb÷s didinimui;

14. ragina Komisiją greičiau parengti teis÷kūros pasiūlymą, kuriame būtų apibr÷žta bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčių baz÷;

15. primygtinai reikalauja pakeisti taisykles, kad būtų numatytas konkretiems atvejams pritaikytas privataus sektoriaus kreditorių dalyvavimas, visapusiškai atitinkantis TVF principus;

16. pabr÷žia didelio informacijos, susijusios su nacionalin÷mis sąskaitomis, įskaitant bet kokią nebalansinę veiklą, skaidrumo poreikį; nurodo, kad tai reikia papildyti išor÷s auditu, patikima statistika ir patikimais duomenims bei atskaitomybe; teigiamai vertina Eurostato įgaliojimų stiprinimą ir primena, kad Parlamentas anksčiau praš÷, jog Eurostatas tur÷tų galimybę iš anksto nepranešdamas atlikti valstybių narių sąskaitų patikrinimus, nes tai viena iš fiskalin÷s priežiūros stiprinimo priemonių;

17. ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai aprašytos su EFPSP bei kitomis ES finansin÷s pagalbos priemon÷mis ir reaguojant į krizę skirtais paketais susietos išlygos ir sąlygos;

18. prašo Komisijos pranešti Europos Parlamentui apie numatomą poveikį ES kredito reitingui, kurį tur÷s, pirma, Finansin÷s pad÷ties stabilizavimo priemon÷s sukūrimas ir, antra, visos kredito linijos panaudojimas;

19. prašo Komisijos suskirstyti pagal prioritetus ES biudžeto išlaidas kiekvienais metais, kai bus taikoma EFPSP, siekiant nustatyti tvarką, kuria reik÷s mažinti biudžetą, jei

119 /PE 455.005

LT

reik÷s grąžinti iki 60 mlrd. eurų;

20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Euro grup÷s pirmininkui, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių parlamentams ir vyriausyb÷ms.

PE 455.005/ 120

LT

P7_TA-PROV(2010)0492

Pad÷tis Dramblio Kaulo Krante

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l pad÷ties Dramblio Kaulo Krante


– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas d÷l Dramblio Kaulo Kranto,

– atsižvelgdamas į Dramblio Kaulo Kranto rinkimų kodekso nuostatas, visų pirma į įstatymą Nr. 2001–303 ir įsakymą Nr. 2008–133, ypač į juo nustatytą 64 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų steb÷jimo misijos tarpinę ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininko komunikatą, Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos pareiškimą ir gruodžio 7 d. Abudžos mieste, Nigerijoje, vykusiame Vakarų Afrikos valstybių ekonomin÷s bendrijos (angl. ECOWAS) neeiliniame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime d÷l Dramblio Kaulo Kranto priimtą galutinį komunikatą,

– atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtin÷s parlamentin÷s asambl÷jos 2010 m. gruodžio 3 d. Kinšasoje priimtą deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotin÷s užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherinos Ashton pareiškimus d÷l rinkimų proceso, ypač į 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą d÷l rinkimų Dramblio Kaulo Krante rezultatų ir į 2010 m. gruodžio 1 d. pareiškimą d÷l Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimų antrojo turo,

– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Dramblio Kaulo Krante Young Jin Choi 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą d÷l 2010 m. lapkričio 28 d. vykusio prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų tvirtinimo,

– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. JT Saugumo Tarybos deklaraciją,

– atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų Tarybos 3058-ajame pos÷dyje 2010 m. gruodžio 13 d. priimtas išvadas d÷l Dramblio Kaulo Kranto,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A. atsižvelgdamas į Dramblio Kaulo Krante surengtus prezidento rinkimus ir didelę politinę ir institucinę krizę, kuri ap÷m÷ šalį po 2010 m. lapkričio 28 d. vykusio antrojo rinkimų turo, kadangi steb÷jimo misija nurod÷, kad vykstant antrojo rinkimų turo rinkiminei kampanijai šalyje tvyrojo įtampa ir vyko smurto aktai, per kuriuos buvo sužeistų ir žuvusiųjų,

B. kadangi pagal nepriklausomų steb÷tojų, visų pirma JT ir Europos Sąjungos, pranešimus rinkimai, kurių organizavimas kainavo 400 mln. dolerių, apskritai vyko pakankamai sklandžiai,

121 /PE 455.005

LT

C. kadangi nepriklausoma Dramblio Kaulo Kranto rinkimų komisija paskelb÷, kad rinkimus laim÷jo A. Ouattara, tačiau šalies Konstitucin÷ taryba, tvirtindama, kad kai kuriose vietov÷se sukčiauta, paskelb÷ rezultatus negaliojančiais ir praneš÷, kad rinkimuose nugal÷jo L. Gbagbo,

D. kadangi Konstitucin÷s tarybos pareiga Dramblio Kaulo Kranto žmon÷ms – nešališkai taikyti teis÷s aktus ir kadangi pagal Konstituciją, įstatymą Nr. 2001–303 ir 2008 m. įsakymu nustatytą 64 straipsnį ji gali tik anuliuoti prezidento rinkimus, bet neturi teis÷s paskelbti rezultatų, kurie skirtųsi nuo nepriklausomos rinkimų komisijos pateiktųjų,

E. kadangi dviem JT rezoliucijomis, patvirtintomis atsižvelgiant į 2005 m. taikos susitarimą, Jungtin÷ms Tautoms suteikiamas įgaliojimas patvirtinti rezultatus ir kadangi Afrikoje tai padaryta pirmą kartą,

F. kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas patvirtino Dramblio Kaulo Kranto rinkimų proceso kokybę bei tai, kad nepriklausomos rinkimų komisijos pateikti rezultatai rodo Dramblio Kaulo Kranto piliečių valią, ir paskelb÷, kad A. Ouattara laim÷jo rinkimus,

G. kadangi JT Saugumo Taryba palankiai įvertino preliminarius rezultatus, kuriuos paskelb÷ nepriklausoma Dramblio Kaulo Kranto rinkimų komisija, ir pakartojo esanti pasirengusi imtis atitinkamų priemonių prieš tuos, kurie trukdo taikos procesui, visų pirma nepriklausomos rinkimų komisijos darbui, kaip teigiama rezoliucijos 1946(2010) 6 dalyje,

H. kadangi vienintelis demokratinio teis÷tumo pagrindas yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus JT patvirtino,

I. kadangi savo neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime 2010 m. gruodžio 7 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonomin÷ bendrija (angl. ECOWAS) paragino L. Gbagbo „nedelsiant perduoti valdžią“ ir sustabd÷ Dramblio Kaulo Kranto dalyvavimą jos „visose veiklos srityse iki kito atskiro pranešimo“,

J. kadangi Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Bingu Wa Mutharika savo 2010 m. gruodžio 8 d. oficialiame pareiškime nurodo, kad „L. Gbagbo privalo gerbti žmonių valią, išreikštą rinkimuose, ir taikiai perduoti valdžią, kad būtų išvengta dar vieno kraujo praliejimo Afrikoje“ ir kad Afrikos Sąjunga „palaiko Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją ir tarptautinius steb÷tojus, kurie patvirtino A. Ouattaros pergalę rinkimuose“,

K. kadangi suinteresuotieji ekonominiai subjektai susirūpinę, kad d÷l dabartin÷s pad÷ties gali nuskursti šalis, taigi ir jos gyventojai bei visa Vakarų Afrika, nes Dramblio Kaulo Kranto BVP sudaro 40 % Vakarų Afrikos ekonomin÷s ir pinigų sąjungos BVP,

L. kadangi kadenciją baigiantis prezidentas pasitraukdamas privalo sudaryti sąlygas, kad valdžios perdavimas įvyktų taikiai, nes tai pad÷s užtikrinti nepaprastai svarbią Dramblio Kaulo Kranto ateičiai pilietinę taiką, vengiant naujų tautos ir regiono kančių,

PE 455.005/ 122

LT

1. mano, kad vienintelis demokratinio teis÷tumo pagrindas yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus patvirtino JT, ir tod÷l ragina L. Gbagbo pasitraukti ir perduoti valdžią A. Ouattarai;

2. ragina visas politines ir ginkluotas j÷gas Dramblio Kaulo Krante gerbti žmonių valią, kurią rodo lapkričio 28 d. rinkimų rezultatai ir kurią paskelb÷ nepriklausoma rinkimų komisija ir patvirtino JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas;

3. apgailestauja d÷l smurtinių susidūrimų, įvykusių prieš paskelbiant Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus, ir reiškia savo didžiausią solidarumą su aukomis ir jų šeimomis; taip pat apgailestauja d÷l politinių trukdymų ir bandymų įbauginti nepriklausomos rinkimų komisijos narius, nes d÷l to galiausiai v÷luota paskelbti preliminarius rezultatus ir taip trukdyta tinkamai vykdyti demokratišką rinkimų procesą;

4. labai apgailestauja d÷l Dramblio Kaulo Kranto Konstitucin÷s tarybos, kurios visus narius paskyr÷ kadenciją baigiantis prezidentas, sprendimo pakeisti rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus pažeidžiant įstatymą, kurį įgyvendinti – Konstitucin÷s tarybos pareiga, ir mano, kad šis sprendimas prieštarauja Dramblio Kaulo Kranto žmonių valiai, kurią jie išreišk÷ balsuodami rinkimuose;

5. pabr÷žia, kad labai svarbus AS sprendimas sustabdyti Dramblio Kaulo Kranto „dalyvavimą visose organizacijos veiklos srityse, kol demokratiškai išrinktas prezidentas, Alassane Ouattara, iš tikrųjų ims vykdyti valdžios įgaliojimus“;

6. palankiai vertina įvairių tarptautin÷s bendruomen÷s veik÷jų deklaracijas, kuriose reiškiama parama Dramblio Kaulo Kranto rinkimų procesui, o A. Ouattara pripažįstamas teis÷tu rinkimų nugal÷toju;

7. tvirtai remia AS ir ECOWAS pastangas siekiant užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti teis÷tos vyriausyb÷s pripažinimą;

8. visiškai pasitiki JT Generalinio Sekretoriaus specialiuoju atstovu, kuris atsakingas už rezultatų patvirtinimą;

9. yra labai susirūpinęs d÷l dabartin÷s šalyje po rinkimų įsigal÷jusios politin÷s aklaviet÷s, taip pat d÷l smurtinių veiksmų, apie kuriuos pranešama ir kuriuose kartais dalyvauja Dramblio Kaulo Kranto saugumo paj÷gos; pabr÷žia, kad reikia atidžiai steb÷ti šalyje vyraujančią pad÷tį ir smurtinius veiksmus, apie kuriuos pranešama;

10. apgailestauja d÷l įvykdytų smurto aktų ir mano, kad pirmiausia reikia apsaugoti civilius gyventojus; ragina visas Dramblio Kaulo Kranto suinteresuotąsias šalis vengti bet kokios įtampos didinimo rizikos ir užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai; tod÷l ragina imtis veiksmų demokratiniam institucijų veikimui atkurti, vadovaujantis vien tik Dramblio Kaulo Kranto žmonių interesais ir taikos išsaugojimo tikslais;

11. palankiai vertina visas pastangas tarpininkauti ir ragina visas politines Dramblio Kaulo Kranto j÷gas aktyviai remti taikų valdžios perdavimo procesą ir taip išvengti šalies susiskaldymo;

12. griežtai smerkia prieš Europos Sąjungos steb÷tojus Dramblio Kaulo Krante

123 /PE 455.005

LT

nukreiptus bauginimo aktus, d÷l kurių misija priversta pasitraukti saugumo sumetimais;

13. apgailestauja, kad Dramblio Kaulo Krante sustabdyta nevyriausybin÷s žiniasklaidos veikla; primena, jog labai svarbu, kad visi Dramblio Kaulo Kranto gyventojai tur÷tų visas galimybes gauti pliuralistinę ir įvairią žiniasklaidos informaciją, ir ragina Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijas nedelsiant atkurti vienodas teises į prieigą prie valstybin÷s žiniasklaidos priemonių;

14. remia ES sprendimą taikyti Laurent'ui Gbagbo sankcijas ir palankiai vertina ES Tarybos sprendimą patvirtinti tikslingas priemones prieš tuos, kurie trukdo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui, ypač tuos, kurie kelia gr÷smę rinkimų proceso baigčiai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Catheriną Ashton kuo skubiau pateikti naujų iniciatyvų, kuriomis būtų remiamos demokratiškai išrinktos Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijos;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei-Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton, JT Saugumo Tarybai ir JT Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijai Dramblio Kaulo Krante (ONUCI), Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS), AKR ir ES jungtinei parlamentinei asambl÷jai ir ES valstyb÷ms nar÷ms.

PE 455.005/ 124

LT

P7_TA-PROV(2010)0493

Vištų dedeklių gerov÷

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l ES vištų dedeklių pramon÷s: draudimas naudoti baterinius narvus nuo 2012 m.


– atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią minimalius vištų dedeklių apsaugos standartus1, kuri įsigaliojo 1999 m. rugpjūčio 3 d. ir pagal kurią uždraudžiama vištų dedeklių auginimui naudoti baterinius narvus ir nustatytas daugiau kaip 12 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojai turi pakeisti savo auginimo sistemas,

– atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykl÷s d÷l prekybos kiaušiniais standartų2,

– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žem÷s ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žem÷s ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žem÷s ūkio rinkų organizavimo reglamentas)3,

– atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 8 d. Komisijos komunikatą Nr. 2007/865 d÷l įvairių vištų dedeklių auginimo sistemų, visų pirma reglamentuojamų Tarybos direktyvoje 1999/74/EB (SEC(2007)1750),

– atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 798/2008, kurį iš dalies keičia Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1291/2008, 411/2009, 215/2010, 241/2010, 254/2010, 332/2010, 925/2010 ir 955/2010 ir kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (ir kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeit÷ Komisijos sprendimą 2006/696/EB)4,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją d÷l kriz÷s ES gyvulininkyst÷s sektoriuje5,


A. kadangi 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir rugs÷jo 29 d. Europos Parlamento Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros komiteto pos÷džiuose Komisija pateik÷ informaciją šiuo klausimu, tačiau negal÷jo pateikti patenkinamų atsakymų šio komiteto nariams, pvz., nebuvo

1 OL L 203, 1999 8 3, p. 53. 2 OL L 163, 2008 6 24, p. 6. 3 OL L 299, 2007 11 16, p. 1. 4 OL L 226, 2008 8 23, p. 1. 5 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0402.

125 /PE 455.005

LT

suformuluotas joks veiksmų planas,

B. kadangi pagal Vištų dedeklių gerov÷s direktyvą (1999/74/EB) nuo 2012 m. sausio 1 d. draudžiama auginti vištas dedekles naudojant nemodernizuotas narvų sistemas ir kadangi iki tos dienos 15 ES valstybių narių ir jų gamintojai bus tur÷ję daugiau kaip 12 metų, o 10 ES valstybių narių ir 2 ES valstybių narių gamintojai atitinkamai 8 ir 5 metus po pl÷tros, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi teis÷s akto reikalavimų,

C. kadangi pastaraisiais metais šis sektorius susidūr÷ su didel÷mis epizootijomis, taip pat su rimta rinkos krize, iš dalies kilusia d÷l didelių gamybos sąnaudų, kurias l÷m÷ d÷l spekuliacijų grūdų rinkoje padid÷jusios pašarų kainos, sudarančios 50 proc. bendrų gamintojų sąnaudų,

D. kadangi daug Sąjungos gamintojų prad÷jo keisti savo gamybos sistemas, kad jos atitiktų Tarybos direktyvą 1999/74/EB, tačiau kai kurie nebus baigę šio proceso iki 2012 m. sausio 1 d. termino,

E. kadangi 2008 m. Komisija pri÷m÷ komunikatą d÷l įvairių vištų dedeklių auginimo sistemų, visų pirma reglamentuojamų Tarybos direktyvoje 1999/74/EB, kuriame ji patvirtino, jog sprendimas iki 2012 m. sausio 1 d. panaikinti baterinius narvus yra pagrįstas ir kad šios direktyvos visiškai nereikia keisti; kadangi Komisija pakartojo šią poziciją 2010 m. vasario 22 d. Žem÷s ūkio taryboje,

F. kadangi ne pagal Direktyvą 1999/74/EB gaminami kiaušiniai teisiškai n÷ra tinkami parduoti ES,

G. kadangi valstyb÷s nar÷s yra atsakingos už proporcingų, veiksmingų ir atgrasančių sankcijų sistemų sukūrimą siekiant įgyvendinti šią direktyvą, o Komisijai, kaip Sutarties serg÷tojai, tenka pareiga prižiūr÷ti jos įgyvendinimo pažangą ir, kai reikia, imtis veiksmų,

H. kadangi Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros generalinis direktorato ataskaitos d÷l esamos pad÷ties ir paties sektoriaus ateinančių metų prognoz÷s rodo, kad daug valstybių narių ir 30 proc. kiaušinių gamintojų 2012 m. sausio 1 d. nesilaikys baterinių narvų draudimo,

I. kadangi Direktyvoje 1999/74/EB nenustatyta speciali priemon÷, pagal kurią valstyb÷ nar÷ gal÷tų uždrausti jos teritorijoje prekiauti kiaušiniais ar kiaušinių produktais iš kitos valstyb÷s nar÷s, netaikančios priemonių, būtinų neleisti tiekti į rinką kiaušinius iš Direktyvos 1999/74/EB nesilaikančių ūkių,

J. kadangi paukštienos ir kiaušinių gamybos sektorius negauna ES subsidijų pagal pirmąjį BŽŪP ramstį ir per pastaruosius kelerius metus patyr÷ didelę rinkos krizę, įskaitant neseniai smarkiai pakilusias pašarų kainas, ir drauge tur÷jo laikytis ES gyvūnų sveikatos ir gerov÷s standartų, kurie yra vieni iš aukščiausių pasaulyje,

K. kadangi gamybos sąnaudos, kurias patiria kiaušinių gamintojai, naudojantys modernizuotus narvus, yra 8−13 proc. didesn÷s lyginant su įprastus narvus naudojančių gamintojų sąnaudomis, o pajamų skirtumas sudaro 3−4 proc.,

PE 455.005/ 126

LT

1. ragina Komisiją laikytis reikalavimo iki 2012 m. sausio 1 d. uždrausti baterinius narvus, kaip nustatyta Vištų dedeklių gerov÷s direktyvoje (1999/74/EB), ir smarkiai pasipriešinti bet kokiems valstybių narių m÷ginimams pasiekti, kad šis terminas būtų atid÷tas;

2. pabr÷žia, kad iš esm÷s bet koks draudimo atid÷jimas ar nukrypimas nuo jo smarkiai pakenktų vištų dedeklių gerovei, iškreiptų rinką ir sudarytų sunkumų gamintojams, kurie jau yra investavę į auginimo ne narvuose arba auginimo modernizuotuose narvuose sistemas; vis d÷lto mano, kad reik÷tų pagal aiškiai apibr÷žtas sąlygas rasti sprendimą tiems gamintojams, kurie prad÷jo keisti savo auginimo sistemas ir įrengti naujus narvus ar alternatyvias auginimo sistemas, tačiau nebus sp÷ję baigti šio proceso iki 2012 m. sausio 1 d.;

3. reiškia savo didelį susirūpinimą tuo, kad daug valstybių narių ir kiaušinių gamintojų atsilieka nuo plano iki 2012 m. įgyvendinti reikalavimus;

4. teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2011 m. sausio m÷n. susitikti su pagrindin÷mis suinteresuotosiomis šalimis ir kompetentingomis institucijomis siekiant įvertinti, kaip įgyvendinama direktyva, tačiau pabr÷žia, jog šie veiksmai yra gerokai pav÷luoti;

5. ragina Komisiją skubiai užtikrinti aiškumą d÷l pad÷ties valstyb÷se nar÷se ir ne v÷liau kaip 2011 m. kovo 1 d. supažindinti su priemon÷mis, kurių ji ketina imtis, kad būtų užtikrintas šios direktyvos laikymasis;

6. pabr÷žia, kad šiomis priemon÷mis pirmiausia tur÷tų būti užtikrintos vienodos sąlygos ir apsaugoti gamintojai, iki 2012 m. sausio 1 d. įgyvendinę reikalavimus, nuo nesąžiningos ES ir trečiųjų šalių gamintojų, kurie ir toliau neteis÷tai naudos baterinius narvus po min÷tos dienos, konkurencijos;

7. ragina Komisiją dažnai tikrinti pažangą ir imtis skubių veiksmų valstybių narių atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad jų kiaušinių gamintojai iki 2012 m. sausio 1 d. prad÷tų laikytis draudimo, ir paskatinti jas parengti veiksmų planus, įskaitant atgrasančias sankcijas, kurie būtų skirti užtikrinti, kad iki 2012 m. sausio 1 d. jų teritorijoje būtų galutinai atsisakyta naudoti baterinius narvus;

8. mano, kad kiaušinių gamintojai ir valstyb÷s nar÷s, kurie pasisteng÷ laikytis Tarybos direktyvos 1999/74/EB, netur÷tų atsidurti nepalankioje pad÷tyje d÷l nesąžiningos ir neteis÷tos konkurencijos, visų pirma susijusios su kiaušiniais ir kiaušinių produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių; pabr÷žia, kad ne pagal Direktyvą 1999/74/EB pagamintų kiaušinių negalima teis÷tai parduoti ar įtraukti į vidaus prekybą ES; taigi ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užkirsti kelią prekybos iškraipymams ir užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikantys gamintojai neeksportuotų už savo šalies teritorijos ribų;

9. reikalauja, kad Komisija nesiimtų jokių veiksmų prieš valstybes nares, kurios neleidžia prekiauti ne pagal ES teis÷s aktus pagamintais kiaušiniais ir jų importuoti;

10. pažymi, kad kai kurios, nors ir ne visos, valstyb÷s nar÷s pasinaudojo galimybe teikti finansavimą gamintojams siekiant paremti per÷jimą prie modernizuotų narvų; vis d÷lto pabr÷žia, kad d÷l esamų kai kurių valstybių narių finansinių suvaržymų ir sunkumų, su kuriais susiduria ES ūkininkai siekdami gauti iš bankų paskolas

127 /PE 455.005

LT

investicijoms į ūkius finansuoti, per÷jimo prie modernizuotų narvų iki 2012 m. sausio 1 d. procesas gali būti dar sunkesnis;

11. ragina visas valstybes nares į savo kaimo pl÷tros programas įtraukti priemones, pagal kurias paukštininkyst÷s sektoriui būtų padedama įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus;

12. pabr÷žia, kad būtina didinti vartotojų informuotumą šiuo klausimu ir apie tai, kad kiaušinių gamyba ne pagal reikalavimus daro neigiamą poveikį vištų dedeklių gerovei ir lemia nesąžiningą ūkininkų konkurenciją;

13. pažymi, kad kiaušinius reik÷tų laikyti pagrindiniu maisto produktu, ir atkreipia d÷mesį į tai, jog nesilaikant Direktyvos 1999/74 gali atsirasti kiaušinių trūkumo pavojus ir smarkiai padid÷ti kiaušinių kaina vartotojams; be to, pabr÷žia, kad atsiradus trūkumui ir pakilus kainai gali padid÷ti kiaušinių ir jų produktų importas iš ES gerov÷s standartų nesilaikančių trečiųjų šalių;

14. prašo Komisiją griežčiau steb÷ti, kaip įgyvendinama ši direktyva, užtikrinant dažnesnius Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamus patikrinimus;

15. prašo Komisiją iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti Direktyvos 1999/74/EB nuostatų nesilaikančių kiaušinių ir kiaušinių produktų gamintojų, perdirb÷jų ir didmenininkų sąrašą;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

PE 455.005/ 128

LT

P7_TA-PROV(2010)0494

Plakimas rykšt÷mis Malaizijoje

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l plakimo Malaizijoje


– atsižvelgdamas į visišką kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo uždraudimą, kuris bet kokiomis aplinkyb÷mis taikomas visoms valstyb÷ms kaip imperatyvi tarptautin÷s teis÷s norma,

– atsižvelgdamas į praktinę šio draudimo išraišką tarptautin÷se ir regionin÷se žmogaus teisių priemon÷se ir dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Konvenciją prieš kankinimą),

– atsižvelgdamas į JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles,

– atsižvelgdamas į JT Konvenciją d÷l pab÷g÷lių statuso,

– atsižvelgdamas į ASEAN chartiją d÷l žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo ir apsaugos, kuri įsigaliojo 2008 m. gruodžio 15 d., ir 2009 m. spalio 23 d. įsteigtą ASEAN Tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją,

– atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 13 d. ASEAN deklaraciją d÷l darbuotojų migrantų teisių apsaugos ir propagavimo,

– atsižvelgdamas į ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu d÷l kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2008 m.,

– atsižvelgdamas į ES 2007–2013 m. strategijos Malaizijai dokumentą,


A. kadangi pagal tarptautinę teisę bet kokiomis aplinkyb÷mis draudžiamos visos kūno bausmių formos,

B. kadangi Malaizijos teis÷je numatyta galimyb÷ taikyti plakimo bausmę mažiausiai 66 pažeidimų atvejais ir kadangi organizacijos „Amnesty International“ vertinimu kiekvienais metais Malaizijos kal÷jimuose nuplakama net 10 000 Malaizijos piliečių ir vis daugiau pab÷g÷lių bei migrantų,

C. kadangi Malaizijos valdžios institucijos pastaraisiais metais papild÷ pažeidimų, už kuriuos baudžiama plakimu, sąrašą ir į jį įtrauk÷ neteis÷tą atvykimą į šalį ir narkotikų vartojimą,

D. kadangi JT Žmogaus teisių taryba, kurios nar÷ yra Malaizija, pri÷m÷ rezoliuciją 8/8, kurioje teigiama, kad „kūno bausm÷ gali būti prilyginama kankinimui“, ir kadangi

129 /PE 455.005

LT

plakimas sukelia didelį skausmą, kančią ir ilgalaikę fizinę ir psichologinę traumą,

E. kadangi plakimas, nors ir kolonijų laikų atgyvena, vis dar praktikuojamas keliose šalyse, o Malaizija yra vienintel÷ šalis, turinti pakankamai daug gyventojų ir aukštą žmogaus vystymosi lygį, kuri vis dar taiko šį bausm÷s būdą,

F. kadangi užsieniečiai plakimo aukos dažnai neinformuojami apie jiems pateiktus kaltinimus ir jiems nesuteikiama teis÷ gauti vertimo paslaugas, nei galimyb÷ gauti teisines konsultacijas, pažeidžiant jų teisę į objektyvų ir nešališką teismo procesą,

G. kadangi procese dalyvaujantys gydytojai, kurių vaidmuo apsiriboja tik patvirtinimu, kad kaliniai gali būti plakami, ir gaivinimu, jei jie prarastų sąmonę, pažeidžia gydytojo etiką,

H. kadangi Malaizijos teisininkų asociacija, kuriai priklauso 8000 teisininkų, paragino panaikinti šį bausm÷s būdą, teigdama, kad ji prieštarauja tarptautin÷ms žmogaus teisių normoms ir įvairioms konvencijoms d÷l kankinimų,

1. griežtai smerkia plakimą ir kitus kūno bausm÷s būdus bei blogą elgesį su kaliniais; yra tvirtai įsitikinęs, kad Malaizija negali remtis savo vidaus įstatymais, siekdama pateisinti praktiką, kuri prilygsta kankinimui ir yra aiškiai neteis÷ta pagal tarptautinę teisę;

2. ragina Malaiziją visiems atvejams paskelbti plakimo ir visų kūno bausm÷s būdų moratoriumą, numatant juos panaikinti įstatymuose ir praktikoje;

3. ragina Malaizijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti dabartinę praktiką, kai kal÷jimų pareigūnai ir medikai verčiami būti blogo elgesio su kaliniais, kai šiems skiriama plakimo bausm÷, bendrininkais;

4. ragina Malaizijos parlamentą ratifikuoti JT Konvenciją prieš kankinimus ir jos fakultatyvinį protokolą, taip pat Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo protokolus ir pakeisti Malaizijos įstatymus taip, kad imigracijos įstatymų pažeidimai būtų laikomi administraciniais pažeidimais, o ne baudžiamosiomis veikomis, už kurias skiriama kal÷jimo arba plakimo bausm÷, ir kad už su narkotikais susijusius pažeidimus nebebūtų baudžiama plakimu;

5. ragina Malaizijos žmogaus teisių komisiją (SUHAKAM) ir Malaizijos teis÷s reformų komitetą pateikti vyriausybei tinkamų rekomendacijų d÷l kūno bausmių įstatymuose panaikinimo;

6. ragina Malaizijos valdžios institucijas įgyvendinti tarptautinius standartus, susijusius su migrantų, pab÷g÷lių ir prieglobsčio prašytojų apsauga, įskaitant jiems iškeltas baudžiamąsias bylas, siekiant užtikrinti veiksmingą jų apsaugą nuo kankinimų ir blogo elgesio su jais;

7. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir Tarybą, kad jos, palaikydamos savo ryšius su šalimi, sistemingai keltų žmogaus teisių pad÷ties Malaizijoje klausimą ir ypač klausimą d÷l įtarimų, kad šalyje blogai elgiamasi su migrantais ir prieglobsčio prašytojais ir kad jie patiria įvairų smurtą;

PE 455.005/ 130

LT

8. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir Tarybą ir toliau reikšti protestus visoms Europos Sąjungos tarptautin÷ms partner÷ms, raginti jas ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines konvencijas, draudžiančias kankinimus ir blogą elgesį; ragina Europos Sąjungą, kad ji, vykdydama savo žmogaus teisių politiką, svarbiausiu prioritetu laikytų kovą su kankinimu, visų pirma tvirčiau įgyvendindama Europos Sąjungos gaires ir visas kitas Europos Sąjungos, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių r÷mimo, priemones;

9. vertina ASEAN Tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją kaip sveikintiną žingsnį visapusiškesnio požiūrio ir veiksmingesnio žmogaus teisių standartų įgyvendinimo visame regione linkme; mano, kad šis organas gal÷tų spręsti plakimo Malaizijoje klausimą, kuris dažnai susijęs su iš kaimyninių ASEAN valstybių narių atvykstančiais migrantais ir prieglobsčio prašytojais;

10. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausyb÷ms ir parlamentams, Malaizijos vyriausybei ir parlamentui, ASEAN valstybių narių vyriausyb÷ms, JT specialiajam praneš÷jui kankinimo klausimais ir JT Generaliniam Sekretoriui.

131 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0495

Uganda. D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, g÷jų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l Ugandos: vadinamasis D. Bahati teis÷s aktas ir lesbiečių, g÷jų, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija


– atsižvelgdamas į tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus ir priemones, įskaitant įtrauktus į Jungtinių Tautų konvencijas d÷l žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurias užtikrinamos žmogaus teis÷s ir pagrindin÷s laisv÷s ir draudžiama diskriminacija,

– atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grup÷s ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partneryst÷s susitarimą, pasirašytą 2001 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas), ir į jame, ypač jo 9 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius ir Sutarties d÷l Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, pagal kuriuos Europos Sąjunga ir valstyb÷s nar÷s įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatytos priemon÷s, skirtos ES lygiu kovoti su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį, pagal kurį draudžiama diskriminacija d÷l lytin÷s orientacijos,

– atsižvelgdamas į visus ES veiksmus, susijusius su kova su homofobija ir diskriminacija d÷l lytin÷s orientacijos,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas d÷l homofobijos, mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Uganda. Prieš homoseksualius asmenis nukreipto teis÷s akto projektas“1,

– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotin÷s Catherine Ashton 2010 m. geguž÷s 17 d. deklaraciją tarptautin÷s kovos su homofobija dienos proga,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. AKR ir ES jungtin÷s parlamentin÷s asambl÷jos rezoliuciją d÷l jaunimo socialin÷s ir kultūrin÷s įtraukties bei aktyvumo,


A. kadangi prieš homoseksualius asmenis nukreiptame teis÷s akto projekte, kurį 2009 m. rugs÷jo 25 d. Ugandos parlamente pateik÷ eilinis parlamento narys David Bahati,

1 OL C 286 E, 2010 1 22, p. 25.

PE 455.005/ 132

LT

už homoseksualius santykius numatoma bausti įkalinimu nuo septynerių metų iki gyvos galvos ir mirties bausme; kadangi teis÷s akto projekte numatoma bausm÷ įkalinant iki trijų metų už tai, jei neinformuojama apie vaiko ar paciento homoseksualumą; kadangi teis÷s akto projektas dar svarstomas,

B. kadangi beveik visa tarptautin÷ bendruomen÷ griežtai pasmerk÷ siūlomą teis÷s aktą, o kai kurios ES valstyb÷s nar÷s teigia nutrauksiančios Ugandai teikiamą pagalbą vystymuisi, jei šis teis÷s aktas bus priimtas;

C. kadangi 2010 m. spalio 9 d. ir lapkričio 15 d. vietos laikraštis „Rolling Stone“ paskelb÷ asmenų, kurie manoma yra homoseksualai, vardus ir pavardes bei asmeninius duomenis ir paragino skaitytojus jiems kenkti arba juos pakarti; kadangi Ugandos Aukščiausiasis teismas pri÷m÷ nutartį, kad laikraštis turi laikinai sustabdyti veiklą,

D. kadangi Afrikoje už homoseksualumą nebaudžiama tik 13 šalių, o 38 šalyse jis laikomas nusikaltimu; kadangi Mauritanijoje, Sudane ir šiaurin÷je Nigerijos dalyje už homoseksualumą baudžiama mirtimi,

1. pakartoja, kad lytin÷ orientacija – tai asmens teis÷s į privatų gyvenimą, kuri užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kuria remiantis tur÷tų būti ginama lygyb÷ ir kovojama su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisv÷, klausimas;

2. primena Ugandos valdžios institucijoms jų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę ir Kotonu susitarimą, kuriame raginama gerbti visuotines žmogaus teises;

3. pakartoja, jog remia visuotines žmogaus teises, ir pažymi, kad lesbiečių, g÷jų, biseksualų ir transeksualų pagrindinių teisių gynimas negali būti laikomas Europos vertybių primetimu ir kad tokiu būdu tiesiog ginamos ir skatinamos bendros visuotin÷s žmogaus teis÷s, nes tai yra vienas iš ES tikslų vykdant išor÷s veiksmus;

4. smerkia bet kokius bandymus kurstyti neapykantą ir smurtą prieš bet kokią mažumą, įskaitant d÷l lyties ir lytin÷s orientacijos; tod÷l smerkia tai, kad parlamente buvo pateiktas prieš homoseksualius asmenis nukreipto teis÷s akto projektas, ir ragina Ugandos valdžios institucijas nepatvirtinti min÷tojo projekto, bet persvarstyti savo įstatymus ir nustatyti, kad homoseksualumas n÷ra nusikaltimas, o nuo visuomen÷s atskirtos asmenų grup÷s, įskaitant lesbiečių, g÷jų, biseksualų ir transeksualų gyn÷jus, nusikalt÷liai; pabr÷žia, kad prieš homoseksualius asmenis nukreiptas teis÷s aktas labai apsunkintų kovą su ŽIV/AIDS;

5. dar kartą griežtai smerkia bet kokius bandymus prad÷ti taikyti mirties bausmę, nesvarbu, kokios būtų aplinkyb÷s, ir Ugandos piliečių, vykdančių homoseksualius veiksmus užsienyje, ekstradicijos procedūras;

6. palankiai vertina Ugandos Aukščiausiojo teismo nutartį, kad laikraštis „Rolling Stone“ laikinai sustabdytų veiklą, tačiau ir toliau yra susirūpinęs d÷l to, kad d÷l straipsnio daugyb÷ Ugandos gyventojų buvo užpulti ir daugyb÷ gyventojų vis dar bijo būti užpulti, ir ragina valdžios institucijas juos apsaugoti;

133 /PE 455.005

LT

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkui, Rytų Afrikos įstatymų leidybos asambl÷jai, Afrikos Sąjungos komisijai ir institucijoms.

PE 455.005/ 134

LT

P7_TA-PROV(2010)0496

Pab÷g÷liai iš Eritr÷jos, laikomi įkaitais Sinajuje

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija d÷l pab÷g÷lių iš Eritr÷jos, laikomų įkaitais Sinajuje


− atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio m÷nesio Barselonos deklaraciją,

– atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri vyko 2006 m. sausio 26–27 d. Kaire,

A. kadangi Egipto saugumo institucijos ieško šimtų Eritr÷jos pab÷g÷lių, kuriuos, kaip teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pab÷g÷lių reikalų komisaras (JTVPRK), beduinai, neteis÷tai gabenantis žmones, laiko įkaitais Sinajuje, nes šie pab÷g÷liai nesumok÷jo mokesčio, kurio reikalavo neteis÷tai žmones gabenantys asmenys už tai, kad pad÷s patekti į Izraelį,

B. kadangi praeitą antradienį, gruodžio 7 d., Jungtinių Tautų vyriausiojo pab÷g÷lių reikalų komisaro biuras pareišk÷, kad yra susirūpinęs d÷l 250 imigrantų iš Eritr÷jos, kurie, manoma, laikomi įkaitais Sinajaus dykumoje,

C. kadangi tvirtinama, kad neteis÷tai žmones gabenantys asmenys reikalauja sumok÷ti po 8000 JAV dolerių už kiekvieną paleidžiamą asmenį ir kad žmon÷s laikomi konteineriuose ir su jais blogai elgiamasi,

D. kadangi gruodžio 1 d. nevyriausybin÷s organizacijos paskelb÷ bendrą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad šimtai nelegalių pab÷g÷lių iš Afrikos Kyšulio keletas m÷nesių laikomi miestelio pakraštyje Sinajuje,

E. kadangi, NVO, kurios paskelb÷, kad neteis÷tai žmones gabenantys asmenys elgiasi su šiais pab÷g÷liais itin žeminančiai ir nežmoniškai, žiniomis, įkaitai jau yra sumok÷ję 2000 JAV dolerių už kelionę į Izraelį,

F. kadangi vietos pareigūnai Šiaur÷s Sinajuje paskelb÷, kad saugumo institucijos aktyviai ieško asmenų iš Eritr÷jos, kurie, manoma, laikomi atskiromis grup÷mis,

1. primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Eritr÷jos piliečiai, laikomi įkaitais, būtų išlaisvinti; taip pat ragina vengti naudoti gyvybei pavojingą j÷gą prieš neteis÷tus migrantus, kurie kerta šalies sienas, saugoti šių asmenų orumą ir jų fizinį neliečiamumą ir užtikrinti, kad sulaikyti migrantai gal÷tų susisiekti su JTVPRK, bei leisti JTVPRK susisiekti su valstyb÷s sulaikytais prieglobsčio prašytojais ir pab÷g÷liais;

135 /PE 455.005

LT

2. palankiai vertina Egipto valdžios institucijų nuolatines pastangas ištirti informaciją, minimą JTVPRK paskelbtose ataskaitose, susijusią su grupe, kurią sudaro apie 250 Eritr÷jos piliečių, prekiautojų žmon÷mis laikomų įkaitais Sinajuje, pažeidžiant nacionalinius įstatymus ir žmogaus teisių principus;

3. pabr÷žia, kad Sinajaus dykuma einanti siena tapo Afrikos migrantų, ieškančių darbo, maršrutu; kiekvienais metais tūkstančiai Eritr÷jos piliečių b÷ga iš šalies ir daugelis iš jų traukia į Izraelį;

4. primena, kad rugpjūčio m÷n. per susir÷mimus su neteis÷tai žmones gabenančiais asmenimis netoli Izraelio sienos žuvo septyni žmon÷s, kai prekiautojų žmon÷mis įkaitais laikomi Afrikos migrantai pasinaudojo savo grobikų ginklais ir band÷ pab÷gti;

5. pažymi, kad lapkričio m÷nesį Izraelis prad÷jo 250 km ilgio užtvaros palei savo sieną, kad sustabdytų nelegalių migrantų antplūdį, statybos darbus;

6. pritaria Egipto pastangoms kovoti su prekyba žmon÷mis ir ypač tam, kad 2007 m. įsteigtas Nacionalinis kovos su prekyba žmon÷mis ir jos prevencijos koordinavimo komitetas, taip pat ragina visas šalis v÷l sutelkti pastangas ir kovoti su prekybos žmon÷mis, kuri yra didel÷ problema, nusikaltimais visame pasaulyje bei laikytis atitinkamų nacionalinių įstatymų;

7. pritaria Egipto prisiimtai nuolatinei atsakomybei vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, ypač pagal 1951 m. pab÷g÷lių konvenciją;

8. pripažįsta, kad visi siekiantys prieglobsčio asmenys, kurie dalyvauja veiksmuose, tiesiogiai ar netiesiogiai keliančiuose gr÷smę priimančiosios šalies saugumui ir nepriklausomybei, pagal JTVPRK sąlygas tur÷tų būti laikomi keliančiais gr÷smę tos šalies saugumui;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausyb÷ms ir parlamentams, Egipto vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT žmogaus teisių tarybai.

PE 455.005/ 136

LT

P7_TA-PROV(2010)0497

Parama stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l paramos stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą



A. kadangi pelekų pašalinimas yra praktika, kurios metu ryklio pelekais yra pašalinami, o kūnas išmetamas į jūrą, o ši praktika skatinama intensyvaus ryklio pelekų sriubos, kuri laikoma delikatesu, poreikio,

B. kadangi pelekų pašalinimu prisidedama prie ypač intensyvaus ryklių populiacijos, kuri ir taip labai l÷tai auga, maž÷jimo,

C. kadangi vienam trečdaliui Europos vandenyse gyvenančių ryklių rūšių gresia išnykimas,

D. kadangi ES draudimas šalinti pelekus yra pats švelniausias visame pasaulyje, taikant išimtis, kuriomis leidžiama ištraukti kūną ir pelekus atskirai bei leidžiama taikyti pernelyg didelį pelekų ir kūno svorio santykį,

E. kadangi Komisija svarsto keletą būdų, kuriais būtų iš dalies pakeistas draudimas šalinti pelekus (Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003),

F. kadangi Parlamentas papraš÷ Komisijos iki 2006 m. panaikinti draudimo šalinti pelekus trūkumus,

G. kadangi dauguma mokslininkų ir Tarptautin÷ gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN) rekomenduoja ryklius ištraukti prieš tai nepašalinus pelekų,

H. kadangi Kosta Rika Jungtin÷se Tautose gyn÷ metodą, kurio metu rykliai ištraukiami į laivą jiems prieš tai nenupjovus pelekų ir kuris yra plačiai taikomas Centrin÷je bei Šiaur÷s Amerikoje,

1. ragina Komisiją iki antrųjų Bendrijos veiksmų plano saugant ryklius metinių (2011 m. vasario m÷n.) pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų draudžiama laivuose šalinti ryklių pelekus;

2. paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavard÷mis1 Komisijai.

1 Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. pos÷džio protokolo priede 1

(P7_PV-PROV(2010)12-16(ANN1)).

137 /PE 455.005

LT

P7_TA-PROV(2010)0498

Didesn÷ Europos Sąjungos parama m÷g÷jų sportui

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l didesn÷s Europos Sąjungos paramos m÷g÷jų sportui


– atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnį,


A. kadangi sportas yra nauja ES kompetencijos sritis,

B. kadangi sportas svarbus socialinei sanglaudai ir daro įtaką daugeliui politinių tikslų, pvz., sveikatos skatinimo, švietimo, socialin÷s integracijos, kovos su diskriminacija, kultūros, taip pat nusikalstamumo mažinimo ir kovos su narkomanija,

C. kadangi dauguma sportu ir rekreacine fizine veikla užsiimančių europiečių tą daro m÷g÷jiškai,

D. kadangi ekonomikos kriz÷ ir vyriausyb÷s skiriamų l÷šų mažinimas gal÷tų tur÷ti rimtų pasekmių m÷g÷jų sportui,

1. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visiems prieinamą sportą, stiprinti jo šviet÷jišką ir integracinį vaidmenį, skiriant ypatingą d÷mesį nepakankamai atstovaujamoms grup÷ms, pvz., moterims, vyresnio amžiaus žmon÷ms ir žmon÷ms su negalia;

2. ragina valstybes nares užtikrinti, kad m÷g÷jų sportas nenukent÷tų d÷l itin sumažinto biudžeto kriz÷s laikotarpiu;

3. ragina Komisiją skirti reikiamą d÷mesį m÷g÷jų sportui būsimame Komunikate d÷l sporto ir užtikrinti pakankamą ES sporto programos finansavimą nuo 2012 m.;

4. ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tyrimo d÷l m÷g÷jų sporto finansavimo rezultatus svarstant galimą ES iniciatyvą d÷l azartinių žaidimų;

5. paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavard÷mis1 Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

1 Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. pos÷džio protokolo priede 2

(P7_PV-PROV(2010)12-16(ANN2)).

PE 455.005/ 138

LT

P7_TA-PROV(2010)0499

ES benamyst÷s strategija

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas d÷l ES benamyst÷s strategijos


– atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. balandžio 22 d. deklaraciją d÷l benamių klausimo sprendimo1,


A. kadangi benamyst÷s problema ir toliau turi įtakos žmon÷ms visose ES valstyb÷s nar÷se ir nepriimtinai pažeidžia pagrindines žmonių teises;

B. kadangi 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai;

1. v÷l ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos įsipareigoti iki 2015 m. išspręsti gatv÷s benamių klausimą;

2. ragina Europos Komisiją vystyti plataus masto ES benamyst÷s strategiją ir paremti valstybes nares, kurios pagal 2010 m. kovą patvirtintas Jungtinio pranešimo apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį gaires ir 2010 m. ES strategiją pl÷toja veiksmingas nacionalines strategijas;

3. ragina Eurostatą surinkti duomenis apie benamyst÷;

4. remia šiuos veiksmų prioritetus: niekas neturi miegoti gatv÷je; niekas neturi gyventi laikiname būste ekstremalios pad÷ties atvejais, ilgau nei tęsiasi pati ekstremali pad÷tis; niekas neturi gyventi laikiname būste ilgesnį nei persik÷limui reikalingą laiką; niekas neprivalo palikti būsto, netur÷damas kito gyvenamosios vietos pasirinkimo; nei vienas jaunas žmogus, prad÷damas savarankišką gyvenimą, netur÷tų tapti benamiu;

5. paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavard÷mis Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams2.

1 OL C 259 E, 2009 10 29, p. 19. 2 Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. pos÷džio protokolo priede 3

(P7_PV-PROV(2010)12-16(ANN3)).

Documents

P7 TA-PROV 2010 12-16 LT - European Parliament · 1 2010 m. gruodžio 16 d. ketvirtadienio pos÷dyje PRIIMTI TEKSTAI P7_TAPROV(2010)12-16 NEGALUTINö REDAKCIJA PE 455.005 EUROPOS