Nr.7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtiswww.tatary-litwy.8k.com Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.

Kas tai yra orientas? Tai renginys, kurá sudaro mokslinë-praktinë konferencija ir kultûrinë - pasilinksminimo prog-rama. Orientas – ið lotynø kalbos kilæs terminas, reiðkian-tis mokslinës veiklos kryptá, tyrinëjanèià istorines, etno-kultûrines ir religines Rytø problemas. Pirmieji Lenkijostotoriø, kurie yra giminingi Lietuvos totoriams, orientaibuvo organizuoti Lenkijoje dar 70-taisiais XX-ojo amþiausmetais, Gdynëje gyvenanèio Macej Konopackio iniciatyva.Lietuvoje pirmasis orientas buvo suorganizuotas 1997-øjømetø liepà Kaune, Totoriø apsigyvenimo Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës teritorijoje 600 metø jubiliejaus proga.2004 metø liepos 1-4 dienomis Alytuje ávyko VI-asis Lietu-vos totoriø orientas.

Idëja organizuoti orientà kilo 2004 metø kovà. Tai buvosusijæ su Lietuvos ástojimu á Europos Sàjungà. Ði nauja aplin-kybë Lietuvos valstybës ir jos pilieèiø gyvenime sukuria nau-jas sàlygas visuomeniniø tautiniø maþumø organizacijø funk-cionavimui. Iðankstinis religiniø problemø, Islamo vaidmensES valstybëse svarstymas ávyko jaunimo stovykloje, organi-zuotoje ð.m.balandþio mënesá kurortiniame miestelyje Birðto-ne. Be to, Lietuvos totoriø interesai neapsiriboja vien religinesfera, o apima ir platø socialiniø bei kultûriniø problemø ratà.Todël oriento tema buvo suformuluota taip: “Etninës, religi-nës, kultûrinës ir socialinës Lietuvos totoriø perspektyvos,susijusios su Lietuvos bei Lenkijos ástojimu á Europos Sàjun-gà.” Atkreipkime dëmesá á tai, jog Lietuvos totoriai buvo pir-

Lietuvos totoriø orientas – 2004Adas JAKUBAUSKAS, Galimas SITDYKOVAS

(Nukelta á 2-à psl.)

2004 metø birþelio 24-28 dienomis Tatarstano sostinëjeKazanëje ávyko pirmasis istorijoje Pasaulio totoriø jaunimoforumas. Á ðá áspûdingà renginá totoriø jaunimas susirinko ið50 Rusijos regionø ir 14 pasaulio ðaliø. Jame dalyvavo apie 500delegatø ið Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Estijos, Latvijos,Lietuvos, Uzbekistano, Azerbaidþano, Baltarusijos, JungtiniøArabø Emyratø, Suomijos ir kitø valstybiø. Forumà organizavoir jo delegatus globojo Pasaulinis Totoriø Kongresas.

Ið Lietuvos á Kazanæ nuvyko 12 þmoniø grupë: jaunuoliaiið Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Visagino. Tai buvo didþiausiakada nors ðiame mieste vieðëjusi Lietuvos totoriø delegacija.

Pagrindiniu renginio tikslu, pasak organizatoriø, buvo

Pirmasis Pasaulio totoriøjaunimo forumas

Dr. Adas JAKUBAUSKAS

(Nukelta á 4-tà psl.)Praneðimà skaito Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen-to gen. direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann.

2 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

moji Lietuvos bendrija, apsvarsèiusi savæs iðsaugojimo klau-simà pasikeitusiomis aplinkybëmis. Reikia pabrëþti, kad Euro-pos integraciniai procesai tam tikru lygiu kelia susirûpinimànacionaliniø kultûrø ateitimi ne tik tautinëms maþumoms, betir tautoms, sudaranèioms valstybes.

Oriento organizacinis komitetas atliko didelá paruoðiamàjádarbà. Ið anksto ávyko susitikimai su Alytaus miesto meruVytautu Kirkliausku, miesto kultûros skyriaus vedëja GitanaMolevièiene ir kitais atsakingais veikëjais. Buvo susitartadël mokslinës-praktinës konferencijos rengimo miesto teatre.Didelæ dalá atsakomybës uþ pasiruoðimà orientui prisiëmëAlytaus apskrities totoriø bendruomenë, kuriai daugelá metøvadovauja Ipolitas Makulavièius.

Á konferencijà buvo pakviesti þymûs mokslininkai, Islamo irLietuvos totoriø problemø tyrinëtojai ið ávairiø ðaliø, o taippat Pasaulinio totoriø Kongreso vykdomojo komiteto atsto-vas Rustemas Gainetdinovas. Dalyvauti kultûrinëje progra-moje ið Tatarstano buvo pakviesta Rusijos ir Tatarstano liau-dies artistë, Musos Dþalilio vardo operos ir baleto teatrossolistë, profesorë Venera Ganijeva ir nusipelnæs Tatarstanokultûrinis veikëjas Kamilis Faizrachmanovas.

Toliau norëtumëme smulkiau papasakoti apie mokslinës-praktinës konferencijos, pagrindinës oriento – 2004 dalies,eigà. Liepos 2-ajà dienà vykusios konferencijos dalyvius pa-sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pareigaseinantis Èeslovas Jurðënas, seimo narys Vidas Baravykas,Tautiniø maþumø ir iðeivijos Departamento prie Lietuvosvyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanis-lovas Vidtmanas, Alytaus apskrities pirmininkas RaimundasMarkauskas, Alytaus m. meras Vytautas Kirkliauskas, Tau-tiniø maþumø Tarybos pirmininkas Ruslanas Arutiunian, Ta-rybos koordinatorius Imantas Melianas.

Didelá auditorijos susidomëjimà sukëlë S.Vidtmano prane-ðimas, skirtas teisiniams Tautiniø maþumø apsaugos aspek-tams Europos Sàjungoje. Jis paþymëjo, jog ES jau sukurtipagrindiniai jø teisiø apsaugos mechanizmai, priimti pagrin-diniai ástatymai, garantuojantys tautiniø maþumø teises irlaisvæ, privalomi visoms ES narëms. Norëèiau paþymëti, jogLietuva yra pirmoji Europos valstybë priëmusi Tautiniø ma-þumø ástatymà dar 1989 m., o ðiuo metu Lietuvos Seimui yrapateiktas naujas ástatymo variantas.

Mokslø daktaras, Kauno technologijos universiteto docen-tas Romualdas Makaveckas savo praneðime analizavo Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës totoriø jaunimo asimilia-cijos problemas. Jo praneðimo leitmotyvu buvo tvirtinimas,jog Lietuvos totoriø bendruomenë egzistuos tol, kol iðliks

tautinis sàmoningumas. Jo nuomone, tautinio sàmoningumoesmë - tai ne kalba, ne religija, ne kultûra, o kraujo ðauksmas,suvokimas savo totoriðkø ðaknø, kurios negali pasikeisti as-menybei formuojantis kitoje sociokultûrinëje aplinkoje.

Kauno meèetës imamas Romas Jakubauskas oponavoR.Makavecko iðsakytoms mintims ir iðreiðkë ásitikinimà tuo,kad esminiu faktoriumi iðsaugant asmens tautinæ savimonæir paèià tautà yra religija.

Mokslø daktarë, Bialystoko universiteto docentë Klara Jang-nejeva savo praneðime pasakojo apie Mordovijos totoriø tau-tinio atgimimo problemas. Ji atkreipë ypatingà auditorijos dë-mesá á visuomeniniø organizacijø vaidmená: jei tautiniai lyderiaiyra veiklûs, atsiveria plaèios galimybës tautos atgimimui.

Totoriðkø rankraðèiø iðtyrinëjimo lygá iðanalizavo humanita-riniø mokslø daktarë, Vilniaus universiteto docentë GalinaMiðkinienë-Aleksandroviè. Jos praneðimo tema “Lietuvosmuziejuose saugomø totoriðkø rankraðèiø katalogas” sukëlëvisuotiná susidomëjimà. Ið 62 totoriðkø rankraðèiø paminklø,46 yra saugomi Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Du ypaèvertingi egzemplioriai saugomi Lietuvos mokslø Akademijosbibliotekoje, du – Vilniaus universitete ir du - priklauso pri-vatiems asmenims. Ðie senieji totoriðki rankraðèiai, taip vadina-mi chamailai ir kitabai, buvo paraðyti senàja baltarusiø ir lenkøkalbomis arabiðku ðriftu.

Vilniaus universiteto magistrantë Natela Nasibova savo pra-neðimà skyrë Keturiasdeðimties totoriø kaimo kalbinei situa-cijai ir antroponimikai. Ji padarë sociologiná tyrimà relikvinëskalbinës kultûros iðsaugojimo tema. Ið bendro apklaustøjøskaièiaus, 60 respondentø pareiðkë, jog patys glaudþiausi

Lietuvos totoriø orientas – 2004(Atkelta ið 1-o psl.)

Oriento dalyviø ekskursija Grûto parko agitpunkte. Kaune, Laisvës alëjoje dainininkë Venera Ganijeva su vyruKamiliu Faizrachmanovu (kairëje) ir Stepu Ðèiucku.

Scenoje ansamblio "Alija" ðokëjos (vadovas A.Melechas).

3Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

ryðiai su nacionaliniu mentalitetu pasireiðkia naudojant reli-ginës kilmës sàvokas. XX-ojo amþiaus pradþioje praktinëjekalboje Keturiasdeðimties totoriø kaimo gyventojai naudojoper ðimtà religinës ir rytietiðkos kilmës þodþiø. Dabar yra iðlikæapie 20-25 þodþius. Tarp ðiø þodþiø yra ir tokie, kaip aðure(kompotas ið 9 vaisiø), bairamas (ðventë), miziaras (kapinës),beliaðas (pyragas) ir kiti.

PTK vykdomojo komiteto atstovas Rustemas Gainetdino-vas pasakojo apie Tatarstano respublikos pasiekimus ðiuolai-kinëmis sàlygomis, apie PTK vaidmená suvienijant viso pa-saulio totorius ir apie Kazanës tûkstantmeèio, kuris vyks 2005m. rugpjûtá, minëjimo planus. Alytaus administracijos atsto-vams jis padovanojo totoriðkus galvos apdangalus, Lietuvostotoriø aktyvistus apdovanojo knygomis apie totoriðkosðventës Sabantujaus kilmæ.

Apie ðiandienines Lietuvos totoriø bendruomenës proble-mas, valstybei integruojantis á ES, pasakojo technikos mokslødaktaras, Kauno technologijos universiteto docentas JonasRidzvanavièius.

Latvijos totoriø-baðkirø kultûrinës bendruomenës atstovasZufaras Zainulinas kalbëjo apie Baltijos valstybiø – Latvijos,Lietuvos bei Estijos, totoriø bendradarbiavimà. Reikia paþy-mëti, jog ði bendruomenë jungia pokario laikotarpiu Latvijojeásikûrusius totorius. Jis parodë aiðkø susidomëjimà patirtimi,600 metø gyvenant ir iðsaugant tautinæ savimonæ kitos religi-jos ir socialinës kultûros tarpe. Z.Zainulinas savo pasisakymopabaigoje pareiðkë susidomëjimà ástojimu á Lenkijos, Lietu-vos, Baltarusijos ir Ukrainos totoriø Unijà.

Pagrindiniø konferencijos praneðimø diskusijoje pasisakëMensaidas Bairaðevskis, Adomas Asanavièius, Marytë Kri-nickaitë ir kiti.

Su dideliu susidomëjimu konferencijos dalyviai þiûrëjomokslo populiarinimo filmà “Bulgarijos valstybinis istorinis-architektûrinis muziejus-draustinis”.

Oriento pasilinksminimo dalyje sëkmingai ávyko poilsio va-karas totoriø jaunimui ir vyresnio amþiaus þmonëms. Kitàdienà oriento dalyviai iðvyko á ekskursijà po “Grûto parkà”,muziejø po atviru dangumi, kuriame surinkti sovietinio periodopaminklai, tarp kuriø yra paminklai pasaulinio proletariatovadams ir kovotojams prieð faðizmà, kurie pasirodë nepriimtiniLietuvos valstybës ideologijai.

Liepos 3 dienos vakare Alytaus dramos teatre ávyko koncer-tas, kuriame dalyvavo totoriø tautinio ansamblio “Alija”, va-dovaujamo Aleksandro Melecho artistai, Lietuvos folklorokapela “Varsa”, jaunasis fleitistas, Alytaus muzikos mokyklos

mokinys, Ernestas Ei-dukevièius. Baigia-mojoje koncerto daly-je pasirodë Rusijos irTatarstano liaudiesartistë, Musos Dþali-lio vardo operos irbaleto teatro solistëVenera Ganijeva. Jospuikiai atliktos totoriøliaudies ir ðiuolaikinësdainos bei romansaiiki aðarø sujaudinoklausytojus, kurie ne-gailëjo jai aplodis-mentø ir gëliø.

Alytaus totoriøbendruomenës akty-vistai, vadovaujami

pirmininko Ipolito Makulavièiaus, atliko didþiulá organizacinádarbà. Jo iniciatyva ávyko bendros penktadieninës pamaldosRaiþiø meèetëje. Oriento dalyviai taip pat aplankë bendruome-nës namus, kur apþiûrëjo parodà apie Lietuvos totoriø istorijàir pasivaiðino skaniais pietumis ið totoriðkø tautiniø patiekalø.

Praëjus savaitei Lietuvos totoriø bendruomeniø sajungosaktyvistai aptarë oriento rezultatus, iðnagrinëjo pasiektus laimë-jimus ir trûkumus. Buvo priimtas sprendimas pagal galimybesorientà organizuoti kasmet. Tai gana sudëtingas ir brangusrenginys, reikalaujantis nemaþø finansiniø iðlaidø. Ðiemetinisorientas buvo ámanomas tik Tautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamento, Lietuvos kultûros Ministerijos, Alytaus savivaldybës,o taip pat Lietuvos totoriø verslininkø Danieliaus Makulavi-èiaus ir Ali Aleksandrovièiaus finansinës pagalbos dëka.

Sveèiai ið Gdansko Romas (kairëje) ir Emiras (deðinëje)Bagdanavièiai prie Kryþkalnio motinos paminklo Grûto parke.

Dainininkë Venera GanijevaAlytaus teatro scenoje.

SveikinameLietuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkà dr. Adà JAKUBAUSKÀsu 40-meèio jubiliejum.

Linkime geros sveikatos, sekmës moksle,kûryboje ir visuomeninëje veikloje, laimës irdþiaugsmo kiekvienà dienà.

LTBS komitetas,"LT" redakcija

Sveikinameponà Emirà Ðabanovièiø, buvusá ilgametáÐalèininkø rajono Baltosios Vokës mokyklosmokytojà, sulaukusá garbingo 75 metøjubiliejaus.

Linkime jums, gerbiamas Emirai, stiprybësir neblëstanèios energijos dar ilgus metus.

LTBS komitetas"LT" redakcija

4 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

noras apjungti totoriø jaunimà, gyve-nantá Tatarstane, ávairiuose Rusijos re-gionuose, NVS ir uþsienyje, priartinti jáprie tautiniø - kultûriniø vertybiø, liau-dies tradicijø, gimtosios kalbos, suakty-vinti kontaktus tarp jaunø totoriø versli-ninkø, paruoðti sprendimus totoriø jau-nimo problemoms spræsti.

Pirmà renginio dienà delegatai susiti-ko su þymiais Tatarstano kultûros veikë-jais ir apþiûrëjo Kazanës Kremliø. Antràdienà jie dirbo penkiose sekcijose: Na-cionalinio ðvietimo ir mokslo, Kultûrosir dvasinio palikimo, Verslo partnerys-tës, Jaunimo ir religijos ir Informaciniø– komunikaciniø technologijø. Naciona-linio ðvietimo ir mokslo sekcijoje priimtasnutarimas Kazanëje ásteigti totoriø jau-nimo socializacijos ir profesinës adapta-cijos centrà, aktyviai propaguoti totoriøraðtijos perëjimà á lotynø grafikà, Inter-neto tinklalapyje ákurti totoriø jaunimodistancinio mokymo sistemà. Verslo par-tnerystës sekcijos dalyviai akcentavoporeiká artimiau bendradarbiauti jau-niems totoriø verslininkams, Tatarstanevystyti etnoturizmà. Informaciniø – ko-munikaciniø technologijø sekcijos da-lyviai paskelbë save “virtualios totoriøtautos kiberpilieèiais”. Jie pasisakë uþtotoriðkojo segmento tolimesná vysty-màsi pasauliniame tinklalapyje, palydo-vinës radijo ir televizijos kampanijos“TNV” iðplëtimà.

Tos paèios dienos vakare S.Saidaðevokultûros centre ávyko plenarinis totoriøjaunimo forumo posëdis. Tatarstano Res-publikos Valstybës Tarybos pirmininkasFaridas Muchamedðinas renginio dele-gatams perskaitë Tatarstano prezidentoMintimero Ðaimijevo sveikinimà.

“Nuostabu, kad totoriø jaunimo foru-mas vyksta bûtent Kazanëje, mieste suturtinga istorija ir savita kultûra. Jo gat-vës pripildytos dar tø laikø dvasia, kaijomis vaikðèiojo áþymûs pasaulinio mok-slo ir kultûros veikëjai: Mardþani ir Der-þavinas, Lobaèevskis ir Muðtari, Butle-rovas ir Kamajus, Tolstojus ir Tukajus,Saidaðevas ir Kliuèiariovas. Be jokiosabejonës, á forumà susirinko jauni ir ini-ciatyvûs þmonës, mokantys tinkamaimokytis ir dirbti, kurie gali paèiame aukð-èiausiame lygyje atstovauti savo tautà.Norëtøsi, kad jûsø susitikimas Kazanëjepasitarnautø pastangø vienijimui atgai-vinant tautinæ kultûrà, iðsaugant protë-viø dvasiná palikimà…”, sakoma prezi-dento sveikinime.

Kreipdamasis á totoriø jaunimo ats-tovus, F.Muchamedðinas pabrëþë, kadjaunimas bet kurioje visuomenëje eina

istoriniø ávykiø avangarde, todël neiðimtis ir ðiandieninis totoriø jaunimas.Tarpnacionalinë santarvë ir tolerancijatapo Tatarstano vizitine kortele. Sukurtateisinë bazë totoriø etnokultûrai iðsau-goti: Tatarstano Konstitucijoje neseniaibuvo átvirtinta nuostata, kad Respublikaprivalo remti tautieèiø, gyvenanèiø uþ-sienyje, nacionalinës kultûros, kalbossavitumo iðlaikymà ir vystymà. Paskuti-niu metu imta intensyviau bendrauti sutotoriø bendruomenëmis, esanèiomis uþTatarstano ribø. Didelá darbà atgaivi-nant totoriø kultûrà ir kalbà atlieka Pa-saulinis Totoriø Kongresas.

Pagrindiná praneðimà forume perskaitëPasaulinio Totoriø Kongreso vykdomo-jo komiteto pirmininkas Rinatas Zakiro-vas. Jo praneðimo tema: “Jaunimas irðiuolaikinë tautos bûklë”. Savo pasisa-kyme jis apibûdino problemas, su ku-riomis susiduria totoriø tauta ir jos jau-noji karta. R.Zakirovas pasidþiaugë, kadjaunimas domisi savo tautos ðlovingapraeitimi ir nûdiena.

Apie Tatarstano Respublikos valsty-binës jaunimo politikos realizacijà kal-bëjo Tatarstano jaunimo reikalø ir sportoministras Maratas Barijevas.

Forume taip pat pasisakë TatarstanoValstybës Tarybos mokslo, ðvietimo,kultûros ir tautiniø reikalø komiteto pir-mininkas, vienas iðkiliausiø ðiuolaikiniøtotoriø poetø, Razilis Valejevas, Respub-likos ðvietimo ministras Farisas Chariso-vas, Federacinës totoriø nacionalinës –kultûrinës autonomijos pirmininkas Rim-zilis Valejevas, kiti jaunimo forumo sve-èiai ir delegatai. Posëdyje taip pat daly-vavo Tatarstano ministro pirmininko pa-vaduotoja Zilia Valejeva, Respublikosprezidento patarëjas Timûras Akulovas,Tatarstano Mokslø Akademijos prezi-dentas Mansuras Chasanovas, Tatar-stano Dvasinës valdybos pirmininkopavaduotojas Valiulla chazratas Jakupo-vas ir kiti.

Plenarinio posëdþio pabaigoje forumodelegatai priëmë rezoliucijà. Èia pami-nësiu keletà svarbiausiø jos aspektø:siekiant gausinti totoriø inteligentijosgretas, á Tatarstano aukðtàsias mokyk-las kasmet galës stoti gabiausi uþsieniototoriø bendruomeniø abiturientai, Res-publikoje bus ásteigta Jaunøjø moksli-ninkø asociacija, kuri bûtø pajëgi áneðtisavo indëlá á ðalies mokslo vystymà. Fo-rumas pasmerkë dabarties reiðkinius –terorizmà ir ekstremizmà, pritarë tarp-tautiniams santarvës ir tolerantiðkumoidealams. Totoriø jaunimas pasisakë uþbûtinybæ ásteigti vieningà tarptautinæ or-ganizacijà – Totoriø Jaunimo Forumà su

pastoviai dirbanèiu vykdomuoju organu– Biuru.

Pasibaigus oficialiai daliai Forumo de-legatams ir sveèiams buvo surengta dis-koteka, koncertavo geriausi Tatarstanoatlikëjai ir meno kolektyvai.

Renginio dalyviams buvo paruoðtaturininga kultûrinë programa: birþelio 26dienà kartu su kitais delegatais dalyva-vome Federaliniame Sabantujuje MariøRespublikos sostinëje Joðkar – Oloje.Birþelio 27 dienà nuvykome á senàjà to-toriø sostinæ – Bulgarà. Nepaprastasjausmas uþvaldë bûnant ðioje vietoje:visi fiziðkai ir dvasiðkai pajutome Bul-garo iðskirtinumà. Bûtent èia prieð 1100metø mûsø protëviai priëmë Islamà. Bul-gare þymiai anksèiau negu Europoje pra-dëtas lydyti plienas ir ketus. Èia klestëjobe galo aukðta civilizacija, stebinusi sa-vo galia tuometiná pasaulá. Savo akimismatëme antkapinius paminklus, skai-èiuojanèius aðtuonetà ðimtmeèiø – tûks-tantá metø. Deja, Rusijos carizmas bandësuvulgarinti ðià ðventà totoriams vietà– ið tokiø pat paminklø, arabiðkais rað-menimis á iðoræ, sumûryti pamatai vietosstaèiatikiø vienuolynui, stûksanèiam pa-èiame Bulgaro viduryje. Ðiandienà ar-cheologai bando prikelti ðá didingà mies-tà – tvirtovæ ið griuvësiø. Atstatyta kele-tas mauzoliejø ir minaretø. Reikia manyti,kad darbo jiems èia uþteks keletui de-ðimtmeèiø.

Beje, vaþiuodami á Bulgarà, pervaþia-vome dvylikos kilometrø ilgio tiltà tiesVolgos ir Kamos santaka, kurá Respub-lika savo jëgomis pastatë prieð keletàmetø, ir kurio nesugebëjo pastatyti Ta-rybø valdþia.

Dar keletas þodþiø apie Tatarstanà.Kazanë 2005 metø rugpjûèio 30 dienàðvæs savo 1000 metø jubiliejø. Ðiai dataiintensyviai ruoðiamasi: atnaujinamasmiestas, jame tiesiamas metro, likviduo-jami lûðnynø kvartalai, asfaltuojamosgatvës, klojami nauji ðaligatviai. Deja,kaip neretai bûna, griaunami ir vertingimedinës architektûros paminklai, ilgusmetus teikæ ðiam miestui nepakartojamoþavesio.

Pirmasis Pasaulio totoriø jaunimo forumas(Atkelta ið 1-o psl.) Kazanës

Kremlius

5Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Dël ádomumo paminësiu, kad Tatar-stanas vykdo pagal mastà precedentoneturinèià “senøjø bûstø” likvidavimoprogramà, pagal kurià Respublikoje ánaujus butus turi bûti perkelta apie 150tûkstanèiø ðeimø. Tai didþiausia tokiopobûdþio programa ne tik Rusijoje, betir Europoje. Paradoksalu, jog Tatarsta-nas, kuriame sukoncentruota didelë da-lis Rusijos aviacijos, naftos, chemijos irlengvosios pramonës, net 70% savo pa-jamø atiduodamas á Federaciná biudþetà,dar sugeba ágyvendinti tokius grandio-zinius projektus. Ne vienas Respublikosgyventojas sakë, kad centrinë valdþiajuos apiplëðinëja.

Bûnant Kazanëje buvo malonu sutiktisavotiðkà Lietuvos totoriø ambasadoriøTatarstane, garsø poetà ir vertëjà FajazàFaizovà. Retomis laisvalaikio akimirkomisjis globojo ne tik mus, bet ir Baltarusijostotoriø jaunimo atstovus. Jo lydimi susiti-kome su literatûrinio þurnalo “Idel” redak-cijos kolektyvu. Fajazas parodë mums at-naujintà miesto centrà, Baumano gatvæ -savotiðkà Kazanës Arbatà, Mardþani me-èetæ, kitas áþymybes. Jis apgailestavo, kadnegalëjo mûsø lydëti á Bulgarà, kurio isto-rijà taip gerai iðmano. Apþiûrinëjant Kaza-nës Kremliø groþëjomës statoma Kul–Ða-rif mëlynàja meèete, Siujumbike bokðtu.Vëliau suþinojau, kad, kasant ðiai meèeteipamatus, darbininkai penkiø metrø gylyjeuþtiko pelenø sluoksná, susimaiðiusá suþmoniø kaulais. Mokslininkai nustatë, kadtai Kazanës gynëjø, þuvusiø per IvanoRûsèiojo invazijà á Kazanës Chanatà 1552metais, palaikai. Ðie palaikai vietos patriotøbuvo iðkilmingai perlaidoti musulmonøkapinëse.

Beje, Kazanës Kremlius, skirtingai neiMaskvos, átrauktas á pasauliná UNESCOvertybiø paveldo sàraðà.

Ir dar. Á Pasaulio totoriø jaunimo foru-mà buvo pakviesti Rusijos estradosþvaigþdë Alsu Safina, tenisininkas Ma-ratas Safinas, Èulpan Chamatova, Mara-tas Baðarovas, Alina Kabajeva, bet jie árenginá neatvyko. Taèiau jame dalyvavokiti garsûs totoriø kultûros, meno irmokslo atstovai.

Paskutinæ forumo dienà, organizato-riai surengë galà–koncertà, kuris trukobeveik iki pirmos valandos nakties ir ja-me pasirodë beveik visø delegacijø me-no kolektyvai bei solistai. Kompozito-rius ið Uzbekistano Salichas Absaliamo-vas specialiai ðiai progai sukûrë himnà.

Gráþtant namo klausiau mûsø jaunimo,ar patiko jiems renginys ir kokius áspû-dþius parsiveþa namo. Visi kaip vienastvirtino, kad norëtø dar kada nors su-gráþti atgal, nes susirado daug draugøtarp savo vienmeèiø. Jaunimas, skirtin-gai nuo suaugusiø, labiau linkæs bend-

rauti neformaliai. Tai árodë ir mûsø dele-gacijos nariai, susipaþinæ, ko gero, su

visais mûsø vieðbutyje gyvenusiaisjaunuoliais ið kitø valstybiø.

Nuotraukos ið Pasaulio totoriø jaunimo forumo su mûsø delegacijos nariais.

6 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Iðvykau ið Vilniaus ðiø metø liepos 18 d. 14.50 valandosreisu á Varðuvà ir tà paèià dienà 20.10 val. buvau jau Niujorke,tiksliau Niu Dþersi (New Jersy), Niuarko aerouoste. Reiðkia,keliavome lëktuvu kartu su saule. Aerouoste mane pasitikopusseserë Rosemary (Ruzia, kaip jà vadina jos mama Mildred(Amelia) Redlinski, mano teta) ir jos vyras Gary Adams‘ai,kurie gyvena Konektikuto valstijos Norwich‘o mieste.

Po 4 valandø kelionës buvome namuose Norwich. Að, pirmàkartà bûdamas JAV, atidþiai þvalgiausi aplinkui. Vaþiavomeplaèiais keliais, daugiaaukðèiais viadukais, aplinkui matësididþiuliai pastatai.

- Ar mes jau Niujorke? – klausiau.Pasirodo, Niujorkas prasidës pravaþiavus Dþordþo Vaðing-

tono tiltà. Ið karto pastebëjau, jog mano anglø kalbà giminëssupranta, taèiau að jø kalbos beveik nesupratau. Jiems reikëjodaug kartø kartoti, kol að ðá tà suprasdavau. Deja, jie kalba tikangliðkai amerikietiðku slengu. Kaip jie patys pripaþino, jiems,bûnant Londone, taip pat sunku susikalbëti.

Pravaþiavus Dþ.Vaðingtono tiltà per Hudzono upæ, vaþiavo-me per Niujorko Bronkso rajonà. Taèiau ypatingai niekas ne-pasikeitë, vaizdas tas pats kaip New Jersy. Ir dar toli uþ Niu-jorko tæsësi miestas su didþiuliais statiniais. Ir tik ávaþiavustoli á Naujàjà Anglijà prasidëjo miðkai.

Atvykus á Norwich‘à ið karto nuëjau miegoti. Nors buvotik ðiek tiek po vidurnakèio, taèiau mano bemiegë diena tæsësidaugiau kaip 24 valandas.

Nuo sekanèios dienos prasidëjo paþintis su giminëmis. Èiareikia kai kà paaiðkinti. Mano senelës Chalimos Krinickienës– Makulavièiûtës du broliai Stepas ir Jokûbas prieð I Pasaulinákarà iðvyko á Amerikà. Makulavièiø ðeima ið Trakininkø buvodidelë. Ðeimoje augo 4 sûnûs ir 5 dukterys. Þemës buvo ne-daug, tik ðiek tiek daugiau kaip 20 hektarø. Tad ne nuostabu,jog du broliai iðvyko laimës ieðkoti Amerikoje. Vyresnis brolisStepas (Stefan Makuloviè), gimæs 1884 m., á JAV iðvyko vienà

Jungtinëse Amerikos Valstijose. . .Jonas RIDZVANAVIÈIUS

Garsusis 102 aukðtø dangoraiþis Manhetene.Ið ðio Bostono senosios merijos pastato balkono pirmàkartà buvo pastelbta JAV Nepriklausomybës deklaracija.

Tai kandidato á JAV prezidentus Dþ. Kerio namas Bostone.kartà, po to trumpam sugráþo, vedë Marinæ Jakubauskaitæ(Jakubovskà) ið Þadiðkiø ir 1910 m. kartu su jauna þmonaiðvyko á Amerikà dar kartà ir, kaip pasirodë, visam laikui. Jau-nesnis brolis Jokûbas Makuloviè atvyko á JAV ðiek tiek vëliau,bûdamas viengungis. Ten sukûrë miðrià ðeimà, vedë þmonàlenkæ, turëjo keturis vaikus, du sûnus ir dvi dukteris ir ásikûrëJAV visam laikui.

Tais laikais iki pat 1940 m. vojaþai tarp Lietuvos ir Amerikosbuvo daþni, þmonës iðvykdavo, uþsidirbdavo pinigø, gráþdavoatgal, daþnai nusipirkdavo Lietuvoje ûkius ir laimingai gyven-davo. Matomai tokiø tikslø turëjo ir broliai Makulavièiai. Deja,likimas susiklostë kitaip, ir jie liko JAV visam laikui. Iki I Pasau-linio karo dar viena tokiø kelioniø prieþastis buvo vengimaspatekti á carinës Rusijos kariuomenæ, t.y. á rekrûtus, o ðioskarinës tarnybos trukmë buvo labai ilga – 25 metai.

Stepas Makulavièius JAV turëjo tris vaikus: sûnus Alek-sandrà (Alex) (g. 1912 m.), Leonà (Leo) (g.1917 m.) ir dukràAmelià (Mildred) (g. 1914 m.). Ðie gi taip pat turëjo palikuonis.

7Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Prieðais ðá dangoraiþá Manhetene yra Ðv. Patriko katedra.Stiklinëje sienoje ji atsispindi lyg veidrodyje.

Kuklus 30-tojo JAV prezidento Calvin Coolidge (1923-1929) kapas Vermonto valstijos kaimo kapinëse.

Alex – 4 vaikus: sûnø John Makulowich, ðiuo metu garsøJAV þurnalistà, gyvenantá Vaðingtone, vedantá atskirà skiltáviename ið centriniø JAV laikraðèiø; kità sûnø Maiklà; dukteráMinete, gyvenanèià prie Los Andþelo ir dar vienà dukteráAnn, gyvenanèià Floridos valstijoje kartu su sena motina.Leo turëjo vienà sûnø Raimondà, kuris ðiuo metu vadinasiRay Makul (g.1947 m.), yra pagal specialybæ juristas ir gyvenaVermonto valstijoje. Mildred turi dukrà Rozalijà, kuri ðiuometu tapo Rosemary Adams, ir pas kurià að sveèiavausi. TadRosemary yra mano antros eilës pusseserë. Alex ir Leo ðiuometu yra jau miræ, nors dar gyvena jø naðlës. Mano tetaMildred Redlinsky – Makulowich gyvena Konektikuto vals-tijos Uncasville miestelyje, ðiuo metu yra 90-ties metø amþiaus,naðlë.

Kontaktai su giminëmis JAV buvo nutrûkæ. Kartà dar 2001metais netikëtai gavome laiðkà internetu su paklausimu, armes neþinom Stephan Makulowich giminiø, kurie buvo totoriaiir gyveno prie Alytaus. Að atsiliepiau, pradëjom susiraðinëti,nutarëme apsilankyti vieni pas kitus. Ir ðtai að vykstu á Amerikà.

Naujàjà Anglijà sudaro Konektikuto, Masaèusetso, NiuHempðyro, Vermonto, Rod Ailendo ir Meino valstijos. Ðiosevietose istoriðkai pirmiausiai ásikûrë iðeiviai ið Anglijos, todëlèia daugelis miestø, vietoviø, netgi upiø pavadinta tokiaispaèiais vardais kaip ir Anglijoje. Èia yra Londono, Grinvièo,Gilfordo ir t.t. miestai, Temzës upë, beje, kitas Norwich‘o mies-tas yra taip pat Anglijoje ir, atrodo, netgi Australijoje. NaujojiAnglija yra miðkø kraðtas. Èia namai daugumoje yra mediniai,dviejø, trijø, netgi iki keturiø aukðtø, retai vieno aukðto, daugu-moje tokiame name gyvena viena ðeima.

Norwich mieste gyvena apie 40 tûkstanèiø gyventojø, mies-tas didelis pagal uþimamà teritorijà, sudarytas beveik iðimtinaiið mediniø namø. Paèiame mieste daug miðkø, parkø, netgi ákiemus uþsuka elniai, apgrauþia gëles, todël jø saugojamasi,laksto voverës. Kadangi atstumai dideli, beveik niekas ne-

vaikðto pësèias, gatvëse nematyti þmoniø, be to, nëra ir ðali-gatviø. Nëra visuomeninio transporto. Visi vaþiuoja, kiekvie-nas turi savo automaðinà. Prie kiekvieno þmogaus automaðinavisada ðalia. Að sakydavau: „Jûs gyvenate maðinose, mesLietuvoje gyvename kitaip, mes mieste daug vaikðtom pësti.Be to, pas mus gerai iðvystytas visuomeninis transportas.“

Ið tikrøjø, visi Adamsai (Gary, Rosemary, jø sûnûs Steven(þurnalistas Bostone) ir David (istorijos mokytojas mokyklojeprie Vaðingtono)) turi savo automaðinas. Savo automaðinà(1992 m. „Crysler“) turi ir 90-metë Mildred Redlinsky, kuritaip pat jà vairuoja. Að ið pradþiø bijojau su ja vaþiuoti, betpamaèiau, kad ji normaliai, atsargiai vairuoja, todël ásidràsinau.

Þmonës gyvena judriai, gyvena vienoj vietoj, dirba uþ ðimtokilometrø, valandos kelionë automaðina jiems vieni niekai,daþnai lankosi kaimyniniuose miestuose.

Tose þemëse dabartinëje Konektikuto valstijoje seniau gy-veno indënai – mohikanø (kas neskaitë vaikystëje F.Kupe-rio?!) ir pequot gentys. Tiesa sakant, jø palikuonys ir dabarten gyvena, taèiau jø liko nedaug. JAV vyriausybë pripaþástakaltæ dël indënø likimo ir daro jiems kai kurias lengvatas.Pavyzdþiui, tik indënams leidþiama steigti loðimo namus –kazino Konektikute. Vienas kazino – mohikanø (MoheganSun) ásteigtas vienoje Norwich‘o pusëje, kitas – pequot kitojemiesto pusëje. Ðiems kazino suteiktos mokesèiø lengvatos,o ið gautø pajamø remiamos ðios indënø gentys. Tiesa, reikiaárodyti, kad atitinkamas asmuo yra indënas. Kitur NaujojojeAnglijoje steigti kazino uþdrausta, ir jø daugiau niekur nëra.Todël ðie kazino turi daug klientø, uþdirba daug pelno, loðëjaimasiðkai atvyksta delegacijomis. Kazino áspûdingai árengtisu ávairiomis atrakcijomis, turi 25 aukðtø vieðbuèius, daugelioaukðtø automaðinø stovëjimo aikðteles.

Ðiuose kazino dirba uþsienio ðaliø studentai. Èia að sutikaustudentø ið Lietuvos, ið Vilniaus universiteto, daug studentøið Lenkijos. Tiesa, pats loðti nebandþiau.

Lankëmës Rod Ailendo saloje, kuri yra to pat pavadinimo(Nukelta á 8-tà psl.)

8 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Jungtinëse Amerikos Valstijose. . .(Atkelta ið 7-to psl.)valstijoje. Á ðià salà patenkama per kità salà, kurioje yraJamestown‘o miestas, reikia pravaþiuoti du didþiulius tiltus.Rod Ailendo saloje yra JAV turtuoliø vasaros rezidencijos.Matëme èia Þaklin Kenedi vilà. Ði sala yra labai maþa, jà beveikvisà uþima Newport‘o miestas. Buvome Rod Ailendo valstijossostinëje Providens‘o mieste. Tai maþas, jei neklystu, tik 160tûkstanèiø gyventojø turintis, labai graþus miestas sudaugiaaukðèiais dangoraiþiais.

Lankëmës Bostone. Bostone yra garsus Harvardo univer-sitetas ir Masaèusetso Technologijos institutas, kurie yraprivatûs. Visi garsiausi ir geriausi JAV universitetai ir koledþaiyra privatûs. Matëme Bostono turtuoliø kvartale kandidato áJAV prezidentus Dþ. Kerio namà, kuriame jis gyvena. Tiesasakant, Bostonà sudaro visas konglomeratas miestø.

Nuvykome á Vermonto valstijà pas pusbrolá Ray Makul.Vermontas – tai pagal gyventojø skaièiø antra maþiausia JAVvalstija, taèiau uþima nemaþà plotà, retai apgyvendinta. Jàsudaro miðkai ir kalnai, labai graþi gamta. Matëme miðkelakstanèius briedþius.

Keistuolis Ray nusipirko ant aukðto kalno miðko plotà,pasistatë didþiulá namà, kuris kai kur yra trijø aukðtø. Atrodo,kaip medinis, taèiau aptaisytas specialiomis plastmasinëmislentelëmis, sako, jog nereikia jo daþyti kaip medinio, pap-rastesnë prieþiûra. Gyvena vienas, viengungis. Jo motina(Leo naðlë) gyvena Masaèusetse prie Vorcester (tariasi Vuster)miesto, jai 80 metø, gyvena su broliu, kuris yra 85 metø am-þiaus. Kaþkodël Ray nenori gyventi su motina!? Jis juristas,konsultuoja ir atstovauja ávairias firmas, susisiekia internetu,vaþinëja á komandiruotes ið Vermonto. Savo senelio gimtineLietuva nesidomëjo, minëjo, jog jo motinos, buvusios Alek-sandroviè, gimtinë buvo Baltarusijoje.

Reikia pasakyti, kad mano sutikti jaunesni þmonës savoprotëviø tëvyne nesidomi, netgi daþnai neþino, ið kur atvykoá Amerikà jø protëviai. Labiau domisi tuo senieji þmonës. Manoteta Mildred dar neblogai kalba lenkiðkai. Lenkø kalbos iðmo-ko namuose ið savo mamos.

30-tasis JAV prezidentas Calvin Coolidge (1923-1929) buvokilæs ið Vermonto. Èia jis yra ir palaidotas. Aplankëme jo labaikuklø kapà vietos kapinëse. Jo gimtajame ûkyje Plymouthkaime yra árengtas jo ðioks toks memorialas. Tai buvo labaikuklus þmogus.

Aplankëme Niujorkà, Manhetenà. Didþiuliai dangoraiþiaidaro neiðdildomà áspûdá. Pamaèius ásispraudusá maþiukà kokádeðimties aukðtø namà, nustembi, kaip jis èia toks maþiukasdar stovi dangoraiþiø kaimynystëje, kaip èia jo dar nenu-griovë, nepastatë jo vietoje dangoraiþio!

Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës (LDK) totoriai pradëjokeltis á JAV XIX amþiaus pabaigoje. Ið pradþiø iðeiviai ið Bal-tarusijos (Ivjes, Minsko, Naugarduko, Klecko ir t.t.) kûrësiNiujorke, Bruklino rajone, iðeiviai ið Lietuvos, kuriø buvodaug maþiau, kûrësi New Jersy valstijoje apie Harisono mies-tà. Harisono mieste gyveno Makulavièiai ir kiti ið Butrimoniø,

LDK totoriø meèetë Brukline. Vaizdas ið gatvës.

LDK totoriø pikniko dalyviai 1949 metais.

Raiþiø apylinkiø atvykæ totoriai. Baltarusijos totoriai nuomo-davosi butus, Lietuvos totoriai stengësi pirkti namus ir juosnuomoti, tuo turëdami papildomø pajamø.

Atvykëliai stengësi gyventi bendrai, daþnai viename name.Organizuotis pradëjo nuo laidotuviø ir religiniø ðvenèiø -bairamø. 1907 m. buvo áregistruota American Mohamatensociety (Amerikos Mohametonø bendruomenë), kurià ákûrëLDK totoriai. Vëliau pastebëta, jog á ðià bendruomenæ pradëjojungtis juodieji musulmonai. LDK totoriai jø nenorëjo ir pa-keitë bendruomenës pavadinimà. Brukline atsirado totoriøkapinës apie 1910 metus.

Atstumas tarp Bruklino ir Harisono buvo nedidelis, ir abitotoriø grupës tampriai bendravo. Kartu ðventë bairamus, orga-nizuodavo piknikus, pravesdavo pamaldas nariø namuose, kel-davo vestuves, stengdavosi þmonas ar vyrus ieðkoti tarp savøtotoriø. Todël pirmoji ir netgi antroji emigrantø karta kûrë toto-riðkas ðeimas. 1937 m. buvo nupirktas Brukline namas, kuriopirmajame aukðte buvo pravedami bendruomenës renginiai,susirinkimai, o antrajame aukðte buvo árengta meèetë. Ði meèetëegzistuoja ir dabar. Mes jà aplankëme, mus priëme bendruome-nës pirmininkas Allen Bogdanowich, kuris tapo Bonowitz, iraktyvistai Rose ir Jack Shabanowitz. Meèetës adresas:

Moslem Mosque, Inc.104 – 108 Powers Street,Brooklyn, New York 11211U.S.APirmajame aukðte, kaip minëjau, yra bendruomenës patal-

pos: didelë salë, kambarys aptvarkyti velionius, ofisas, virtuvëir vyrø bei moterø tualetai; antrajame aukðte árengta meèetë.Vyrai ir moterys meldþiasi vienoje salëje. Reikia pasakyti, jogpatalpos gana didelës, ypatingai turint galvoje maþà bendruo-menës nariø skaièiø.

Be Bruklino ir New Jersy LDK totoriai gyvena dar dviejosevietose. Tai Konektikuto valstijos Uncasville miestelyje irMasaèusetso valstijoje prie Vorcesterio miesto.

Á Uncasville pirmi persikëlë gyventi Abdula Radlinski ir

9Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Shabanowich apie 1920 metus. Vëliau ten pradëjo keltis kititotoriai. 1948 m. ten atsikëlë gyventi Mildred Redlinski-Maku-lowich su vyru ir dukra Rosemary. Uncasville apie 1960 metusgyveno iki 50 totoriø asmenø. Tai daugiausia buvo Baltarusi-jos totoriø palikuonys. Mildred vyras su savo dëde buvostatybininkai, jie statë ten namus ir pardavinëjo. Deja, ðiuometu Uncasvillyje totoriø beveik nëra. Seni iðmirë, jaunimas(að turiu galvoje jau ðeðiasdeðimtmeèius) sukûrë miðrias ðei-mas, iðvaþinëjo. Apsilankëme pas Rosemary jaunystës draugæÐèuckà, kuri iðtekëjusi uþ prancûzo. Ji prisiminë, jog jos ðak-nys yra ið Ivjes miestelio Baltarusijoje, rodë netgi þemëlapá,kur yra Ivje. Jø sûnus tuo metu tarnavo Irake, dþiaugësi, kadjau greit turi sugráþti.

Kita LDK totoriø grupë gyvena prie Vorcesterio (tariasiVuster) miesto Masaèusetse. Ten gyveno Simon (tariasi Sai-mon) Chaleckas nuo Raiþiø. Jis ten turëjo parduotuvæ. Tenilgà laikà gyveno tik trys totoriø ðeimos. Vëliau ten pradëjokeltis kitos totoriø ðeimos ið kitø vietø. Ði vietovë randasivienos valandos kelionës automobiliu nuo Bostono. Ten 1951metais atsikëlë gyventi ið Vokietijos trys broliai Smaikievièiaisu ðeimomis. Jie emigravo ið Minsko 1944 m. ir iki 1951 m.gyveno Vokietijoje. Prie Vorcester‘io yra totoriø kapinës. Kaipbuvo minëta, kitos LDK totoriø kapinës yra Brukline.

Kaip minëjau, pirmoji ir net antroji totoriø emigrantø kartastengësi laikytis bendrai, kûrë totoriðkas ðeimas. Taip buvomaþdaug iki 1960 metø. Jie bendrai ðventë totoriðkas ðventes,

pravesdavo piknikus. Vieno pikniko, ávykusio 1949 metais,dalyviø nuotraukà pateikiu. Gal kas atpaþins joje savo gimi-nes? Po to jau treèioji emigrantø karta pradëjo kurti miðriasðeimas, iðsivaþinëti po ávairias JAV vietas. Dabar tai jau ðe-ðiasdeðimtmeèiai. Ir ið tikrøjø, að sutikau tik vienà totoriðkàðeimà; tai Ali Smaikievièius ir jo þmona (buvusi Ðabanoviè),gyvenantys prie Vorcesterio. Ali atvyko á JAV su tëvais 1951m., èia mokësi koledþe, dabar dirba generaliniu direktoriumfirmoje, kuri gamina optinius filtrus. Jis yra tos firmos vienasið savininkø. Sakë, kad pas já dirba keletas mokslo daktarø.

Dabar Niujorke gyvena tik keletas totoriø ðeimø, kuriøatstovai mus pasitiko meèetëje. Sakë, kad dabar meèetëjerenkasi tik kokia penkis kartus per metus. Þodþiu, man susidarëliûdnas vaizdas dël LDK totoriø ateities JAV. Vyksta pilna,laisvanoriðka, niekieno neverèiama asimiliacija.

Á JAV, á Niujorkà ið Kanados buvo atvykæs BernardasAsanoviè (Gudzianski). Kurá laikà èia gyveno ir mirë. Niujorkegyveno atvykæ ið Kauno Bioðevai, taèiau jau mirë tiek senieji,tiek ir abu sûnûs Valerijus ir Arkadijus.

Dalyvavome priëmime pas Dþonà Kaletská, kuris gyvenaTrumbull miestelyje netoli Niujorko. Jis surengë priëmimà savojaunesniosios dukters vidurinës mokyklos baigimo proga. Jisyra biznierius, dirba Niujorke, yra turtingas, noriai ir daþnairengia priëmimus, kuriuose pagrindinai dalyvauja giminës toto-riai. Vedæs þmonà ðvedæ, trys dukros ðviesios, tikros skandina-vës, dvi ið jø jau iðtekëjusios uþ kitatauèiø, dar yra sûnus.

Dþono Kaletskio ðaknys mums ádomios. XX amþiaus pradþio-je ið Lietuvos, kaþkur nuo Raiþiø iðvyko á Amerikà trys broliaiChaleckai: Jonas, Simas ir Jokûbas. JAV jie tapo Dþonu, Saimo-nu ir Dþeku. Dþekas-Jokûbas buvo nevedæs, vaikø neturëjo.Dþonas-Jonas gráþo laikinai á Lietuvà, vedë Rozalijà Jakubovskàið Þadiðkiø (Marinës Makuloviè seserá) ir iðveþë jà á JAV. Turëjovaikø, taèiau anksti mirë. Todël jo naðlë Rozalija iðtekëjo antràkartà uþ Davydo Selimovièiaus. Saimonas-Simas, kurá að jauminëjau, turëjo tris vaikus: Sonià, Rose ir sûnø Dþekà. Ðio Dþekosûnus ir yra Dþonas Kaletski. Kaip matot, pavardë ðiek tiekpasikeitë. Dþono teta Rose domëjosi savo ðaknimis Lietuvoje.Að paþadëjau iðsiaiðkinti ir paraðyti. Beje, Rose iðtekëjusi uþÐabanovièiaus, kurio ðaknys ið Ivjes. Ádomi detalë: Rose sûnus,dalyvavæs ðiame priëmime su þmona, turi savo nuosavà lëktuvà.Tai man padarë áspûdá, að juk dar neþinojau þmoniø, kurie turëtønuosavus lëktuvus. Jo sûnaus ðeima dabar gyvena Vokietijojeir sulaukë neseniai naujagimio. Todël jie su þmona nori aplankytisavo sûnø ir anûkà Vokietijoje ir ruoðiasi greitu laiku skristi tensavo lëktuvu.

Ðiame priëmime að taip pat pamaèiau, kad totoriø JAV laukiavisiðka asimiliacija, nors tai ir buvo beveik vien tik LDK totoriøsuëjimas. Iki jø visiðko iðnykimo nepraeis nei 50 metø. Toksgyvenimas, deja...

LDK totoriø namo pirmo aukðto salë. Antro aukðto salë - meèetë.

Meèetëje ið kairës: Rose Shabanowitz, Rosemary Adams,Jonas Ridzvanavièius, Jack Shabanowitz, Allen Bonowitz.

10 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

- Zufarai Zakijevièiau, kokia yra Jûsø visuomeninësveiklos prasmë?

- Pratæsti tëvo, kuris yra mano nuoðirdaus tarnavimo totoriøtautos atgimimo reikalui pavyzdys, darbus. Að visiðkai sutin-ku su jo nuomone, jog, jei nori pats bûti laisvas, nevarþykkitø laisvës. Mano tëvas palaikë Latvijos nepriklausomybësjudëjimà, aktyviai reiðkësi uþ valstybinio statuso suteikimàlatviø kalbai, kas, þinoma, nepatiko mirðtanèios Sàjungos orto-doksams, ir jis buvo skubiai atleistas ið armijos. Dabar tëvasaktyviai dalyvauja visuomeninëje veikloje Tatarstane.

- Latvijos totoriø-baðkirø kultûros bendrija, kuriai jûsvadovaujate, netrukus ðvæs pirmàjá penkmetá. Kokie jospagrindiniai pasiekimai?

- Pirmà kartà Latvijos istorijoje totoriai ir baðkirai ákûrë bend-rà stambià tautinæ kultûros bendrijà, kurios pagrindiniai prio-ritetai yra bendradarbiavimo, draugystës, solidarumo, savitar-pio pagalbos ir padorumo dvasia, tvirta tautinë savimonë.Naujus narius priimame atsiþvelgdami á iðvardintus reikala-vimus: svarbu ne kiekis, o kokybë. Tai uþtikrina didelá bendri-jos autoritetà ðalyje.

- Kas buvo sunkiausia bendrijos kûrimo laikotarpiu? Dauge-lis visuomeniniø veikëjø, partijø skundþiasi lëðø stygiumi…

- Mes lëðø stygiumi nesiskundþiame. Mes pirmiausia siekia-me patys uþdirbti pinigø, o ne praðyti jø.

Sudëtingiausias buvo organizacijos ákûrimo periodas. Pa-keitëme du ofisus. Pagaliau atsirado treèiosios pastovios pa-talpos Rygos centre (Skolas g-vë, 10). Kiekvienà paskutinámënesio penktadiená èia vyksta teminiai susitikimai, aktyvosusirinkimai, valdybos posëdþiai, aktualiø problemø nagrinë-jimas ir draugiðkos vaiðës prie arbatos.

Kultûrinë bendrijos veikla sutelkta ties ávairiø renginiø beiparodø rengimu, kultûrinës saviveiklos, radijo laidø organi-zavimu, periodine laikraðèio “Èiðme” (“Ðaltinis”) leidyba. Mû-sø bendrijoje yra gerbiami karo veteranai.

Dirbame su vaikais. Nauji metai neapsieina be vaikø eglutës.Mûsø vaikai dalyvauja respublikinëse olimpiadose. Organiza-vome vaikams Islamo pagrindø mokymà sekmadieninëje mo-kykloje ir vasaros stovykloje. Tai ypatingai sudëtinga darbodalis. Vaikai nemëgsta formalumø, jie yra jautrûs falðui, reika-lauja nuolatinio dëmesio, nuoðirdumo. Juos reikia sudominti.

- Kokia yra Latvijoje Islamo pozicija? Ar nereikia Latvijojebijoti prisipaþinti, jog esi musulmonas?

- To nereikia bijoti niekur. Jei esi musulmonas, tai turi bijotitik Allaho. Daugelis latviø neþino, kas tai yra Islamas. Jieneþino, kad Islamas Latvijoje pirmà kartà paminëtas dar 1835metais, o pirmoji musulmoniðka bendrija áregistruota 1902metas. Pirmuoju imamu buvo totorius Ibrahimas Davydovas.Nuo 1920 iki 1940 metø. imamu buvo Ðakiras Chusnetdinovas.Pokario metais Islamas Latvijoje organizuotai ëmë atgimti kar-

Zufaras Zainulinas: "Mums labai reikalinga ir naudinga kitøðaliø totoriø bendruomeniø patirtis."

Galimas SITDYKOVASSu Latvijos totoriø-baðkirø kultûros bendrijos (LTBKB) pirmininku Zufaru Zainulinu að susipaþinau pernai, 2003

metø spalá, dalyvaudamas iðvaþiuojamajame Pasaulinio Totoriø Kongreso (PTK) Vykdomojo Komiteto posëdyje. Ðis posëdisbuvo ávertintas kaip svarbus istorinës reikðmës ávykis. Latvijos spauda pavadino Rygà laikinàja pasaulio totoriø sostine.

Zufaras Zainulinas buvo ðio renginio svarbiausia figûra, visø veiksmø organizatorius ir koordinatorius. Jis – þmogus,ið prigimties apdovanotas vadovavimo gabumais, kuriuos sutvirtino iðsilavinimas, profesionali veikla ir gyvenimiðkapatirtis. Jis gimë 1958 metais karininko ðeimoje, Rygoje. Baigæs karinæ mokyklà, 17 metø tarnavo Sovietø Armijoje.Atsargos majoras, technikos mokslø daktaras, verslininkas, Prekybos centro “Tatarstanas-Baltija” direktorius, PTKVykdomojo Komiteto Ekonomikos Tarybos narys.

Ðiø metø birþelio pradþioje LTBKB pirmà kartà Rygoje organizavo Bendrà Pabaltijo Sabantujø, kuriame að dalyvavau.Ðio antrojo susitikimo metu mes su juo nuodugniai kalbëjomës apie Latvijos ir Lietuvos totoriø problemas, Kazanæ.Pagaliau, pirmomis liepos dienomis mes ir vël susitikome Alytuje Lietuvos totoriø Oriente, skirtame etninëms, religinëms,kultûrinëms ir socialinëms totoriø perspektyvoms, Lietuvai ir Lenkijai ástojus á Europos Sàjungà.

Tokiu bûdu, konkreèiø stebëjimø ir pokalbiø pagrindu, susidariau nuomonæ apie ðià asmenybæ. Ir tikiuosi, jog interviusu Zufaru Zainulinu sudomins ir mûsø skaitytojus.

tu su Latvijos nepriklausomybës atgimimu. 1991 metais toto-riø bendrijos “Idel” pagrindu buvo suformuota musulmonøbendrija. Ðiuo metu Latvijoje registruotos septynios musul-monø bendrijos, penkias ið jø jungia Konsultacinë LatvijosMusulmonø Taryba. Pati stambiausia musulmonø bendrijaRygoje – “Iman”. Bendrijos imamas-chatibas – Mamunas-Seid ið Sudano, imamai Aschatas Ibrahimovas ir SalichasÐerifas. Per penktadienines pamaldas Islamo centre kas savai-tæ susirenka apie 50-60 musulmonø.

Mes tapome musulmoniðkø ðvenèiø – Kurban Bairamo irRamazan Bairamo, kurios, kaip taisyklë, vyksta gamyklos“VEF” kultûros rûmuose, organizatoriais. Ðventëse dalyvaujair arabai, ir azerbaidþanieèiai, ir kitø tautybiø musulmonai.Pernai atlikome dviejø musulmoniðkø kapiniø tvorø remontà,pavasará ir rudená organizuojame ðeðtadienines talkas. KasmetLatvijos musulmonø bendrijø atstovai atlieka Hadþà.

Charakteringa tai, kad Islamà pradeda priiminëti latviai irkitø tautybiø atstovai. Jie aktyviai dalyvauja religiniøbendruomeniø veikloje, stengiasi geriau paþinti Islamà.

- Ar ruoðiasi Latvijos musulmonai statyti meèetæ Rygoje?- Norint statyti meèetæ, religinës bendrijos turëtø susijungti

á vienà sàjungà. Tai – pagrindinë problema. Dirbsime ðia linkme.- Dabar norëtøsi apþvelgti toká klausimà: vis dëlto Jûsø

bendrija, sprendþiant ið pavadinimo, pagrindine savo uþduo-timi laiko kultûrinæ veiklà. Ar palaikote tam tikslui ryðiussu Tatarstanu, Baðkirija?

- Be jokios abejonës, mûsø ryðiai su etnine tëvyne – Tatar-stanu ir Baðkirija- niekuomet nebuvo nutrûkæ. Svarbø vaidmenávaidina ir tas faktas, jog daugelis mûsø bendruomenës nariøpalaiko ryðius su etninëje tëvynëje likusiais giminaièiais, pagalgalimybes su jais susitinka. Kraujo ryðys su tëvyne – tai stiprusfaktorius tautinës savimonës ir kultûros iðsaugojimui.

Taip pat siekiame plëtoti ir ekonominius ryðius. Ne kartà pas

Susitikimo Rygoje metu: Zufaras Zainulinas, GalimasSitdykovas ir Erikas Ðahunevièius.

11Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

mus vieðëjo verslininkai ið Tatarstano ir Baðkirijos. Todël atida-rëme Rygoje Latvijos prekybos centrà “Tatarstanas-Baltija”.

Praëjusiø metø spalá Rygoje pirmà kartà ávyko iðvaþiuoja-masis Pasaulinio Totoriø Kongreso Vykdomojo komiteto po-sëdis, kuriame dalyvavo totoriø bendruomeniø atstovai iðBaltijos ðaliø, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Suomijos.PTK daug dirba viso pasaulio totoriø bendruomeniø subûri-mui. Siekiama palaikyti bei atgaivinti totoriø kultûrà, kalbà,Tatarstano valstybingumà. Að visiðkai pritariu totoriø raðybospervedimui á lotyniðkà abëcëlæ. Manau, kad ðiuo klausimuTatarstano valdþiai, kultûros veikëjams vertëtø parodyti di-desná uþsispyrimà.

Didelës reikðmës teikiame kultûriniams ryðiams. Su dþiaugs-mu pasakysiu, jog pas mus lankësi ir koncertavo Rusijos irTatarstano liaudies artistë, Tatarstano Valstybinio operos irbaleto teatro solistë, Kazanës menø ir kultûros akademijosprofesorë Venera Ganijeva. Ðiais metais ji padovanojo mumspuikø koncertà Pirmajame bendrame Pabaltijo Sabantujuje.Ði ðventë sutapo su Rusijos kultûros dienomis Latvijoje, to-dël mûsø Venera taip pat dalyvavo Rygos gyventojams orga-nizuotame koncerte atviroje estradoje. Be to, Latvijoje darkoncertavo Aidaras Galimovas, Ravilis Charisovas ir kiti gar-sûs Tatarstano artistai.

- Sako, pirmas blynas – visada prisvilæs. Kaip Jûs vertinatePirmàjá bendrà Pabaltijo Sabantujø?

- Ðito reikëtø klausti þmoniø, ðventës dalyviø. Asmeniðkaiað manau, jog Pirmasis bendras Pabaltijo Sabantujus yra svar-biausias ðiø metø ávykis mûsø bendruomenei. Mes susuma-vome jo rezultatus bendruomenës valdybos posëdyje, ap-svarstëme, kas gerai pavyko, o kas - ne. Ðventëje dalyvavosveèiai ið Estijos, Lietuvos, keletas komandø ið Latvijos, tarpjø ið Ventspilio ir Daugpilio.

Pirmasis bendras Pabaltijo Sabantujus buvo skirtas Salava-to Julajevo, talentingo baðkirø tautos karvedþio, poeto 250-osioms gimimo metinëms. Mûsø delegacija dalyvavo birþelioviduryje vykusiuose iðkilminguose renginiuose Ufoje. Rug-sëjá iðkilmës bus tæsiamo Estijos mieste Paldiski, kur jo atmini-mui atidarytas muziejus. Caro laikais ten buvo tvirtovë, á kuriàSalavatas Julajevas buvo iðsiøstas á katorgà uþ dalyvavimàJemeljano Pugaèiovo valstieèiø sukilime. Sunkûs iðbandymainepalauþë kovotojo uþ laisvæ dvasios. Poeto kûrybiná palikimàsudaro daugiau nei 500 eilëraðèiø eiluèiø, tarp jø yra puikuseilëraðtis “Zuleicha”, kurá iðspausdinome paskutiniame mûsøbendruomenës laikraðèio “Èiðme” (“Ðaltinis”) numeryje.

- Ar pasinaudojate kitø bendruomeniø patirtimi dirbdamitotoriø tautiniam-kultûriniam atgimimui?

- Ieðkome, randame, savose sultyse tikrai neverdame. Tailiudija ir mûsø Latvijoje organizuojami tarptautiniai renginiai.PTK Vykdomojo Komiteto posëdis, Bendras Pabaltijo Saban-tujus ne atsitiktinai vyko Latvijos þemëje. Mes patys vaþiuoja-me á kitas ðalis, lankome kaimynus. Visur randame tai, kasmums naudinga, taèiau matome ir tai, kas blogai. Að þaviuosiLietuvos totoriais, kurie 600 metø gyvendami Lietuvoje, Len-kijoje, Baltarusijoje sugebëjo iðsaugoti savo etniðkumà, religi-jà, kultûrines ir dvasines vertybes. Mûsø delegacijos dalyva-vo Lietuvos totoriø mokslinëse-praktinëse konferencijose irvisuomet pastebëdavo aukðtà organizacijos lygá. Liepos pra-dþioje dalyvavome vienoje ið tokiø konferencijø Alytuje. Geràáspûdá paliko totoriø santykiai su miesto administracija, miestomero bei apskrities virðininko dëmesys. Turime pasimokytiið Lietuvos totoriø rasti bendrà kalbà su valdþia. Man prieðirdies Lietuvos totoriø bendrijø sàjungos pirmininko AdoJakubausko siekis apjungti visas bendrijas.

Man artimas Suomijos totoriø pavyzdys, kurie þiûri á savobendrijà kaip á gimtuosius namus ir kvieèia á jà tik to vertusþmones. Jø bendrija – ne pereinamas kiemas. Suomijos totoriaisugebëjo tvirtai atsistoti ant kojø ekonomiðkai, iðlaikë gimtàjàkalbà. Mums labai reikalinga ir naudinga kitø ðaliø totoriøbendruomeniø patirtis. Bendrø susitikimø ir renginiø metu

mes geriau paþástame vieni kitus, pamatome, kas ið tiesø siekiabûti naudingu savo tautos tautiniam-kultûriniam atgimimui,o kas tik prisigretina, siekdamas savanaudiðkø tikslø. Tokiøþmoniø yra ir pas mus Latvijoje, yra jø ir kitose ðalyse. Turiminformuoti vieni kitus apie tokius þmones ir pasistengti nuojø atsiriboti.

- Dëkoju uþ pokalbá, linkiu naujø pasiekimø Jûsø veikloje.

Pirmasis SabantujusÐià vasarà Donbase (Ukrainoje) buvo suorganizuotas pir-

masis Sabantujus. Liepos 25 dienà ðiam ávykiui buvo paskir-ta Donecko TV laida. Programos vedëja paaiðkino þiûrovams,kad Sabantujus - tai þemdirbiø ðventë, kuri ðvenèiama pabai-gus pavasario laukø darbus, ir, iðvertus ið totoriø kalbos,reiðkia “plûgo ðventë”.

Tradiciðkai buvo suorganizuotos visos pagrindinës rung-tys: giros stûmimas, nacionalinë kova “koreð”, bëgimas mai-ðuose, atsispaudimai ant kumðèiø, kova su maiðais, monetosiðëmimas ið kefyru uþpildyto dubens ir netgi þirgø sportas.Sabantujø papuoðë liaudies saviveiklos kolektyvø pasirody-mai, kuriuose skambëjo dainos totoriø, rusø ir ukrainieèiøkalbomis. Donecko kraðte ið 5 milijonø gyventojø totoriaisudaro virð 100 tûkstanèiø. Tai didþiausia apskrities tautinëbendruomenë po rusø ir ukrainieèiø.

Kà jau kalbëti, jei net futbolo klubo “Ðachtior” prezidentasyra pats turtingiausias apskrities þmogus, vienas turtingiau-siø þmoniø Ukrainoje totorius Rinatas Achmetovas. Doneckogyventojai vadina já savo geradariu, á kurá galima kreiptis dëlsavo problemø ir visada sulaukti gero patarimo, pagalbos irpalaikymo. Visiðkai neseniai, liepos 19, ðachtoje “Krasnoli-manskaja” ávyko baisus sprogimas, nusineðæs 36 kalnakasiøgyvybes. Rinatas Achmetovas þuvusiøjø ðeimoms paaukojovienà milijonà grivenø.“Achiat-Dþami” - soborinëmeèetë Donecke

TOTORIAI DONBASEGalimas SITDYKOVAS

Donecko soborinës meèetës statybos organizatoriumi irákvëpëju buvo totorius Achiatas Chafizovièius Braginas. Jis1995 m. spalio 15 tragiðkai þuvo. Jo vardu ir buvo pavadinta“Achiat-Dþami” meèetë.

Pirmasis meèetës akmuo buvo iðkilmingai padëtas 1994 m.geguþës 15 dienà, o per tris metus, vadovaujant Doneckomiesto musulmonø bendruomenei ir dalyvaujant Stambulo(Turkija) miesto Muftijatui, buvo visiðkai pastatyta. Pirmaja-me meèetës aukðte yra erdvios Ukrainos Islamo universitetoauditorijos.

Mes susitikome su meèetës ûkio dalies vedëju ChamituMamedovu. Jis turkas, gimæs Gruzijoje. Meèetës statymo lai-kotarpiu jis buvo pakviestas á Doneckà vertëjauti. Jam patikomiestas, þmonës, todël pasiliko meèetëje ðeimininkauti. Mesapþiûrëjome meèetæ ið iðorës ir ið vidaus. Visur nepriekaiðtingatvarka ir ðvara.

Meèetë “Achiat-Dþami” yra áspûdinga savo dydþiu (talpinaapie tûkstantá þmoniø) ir groþiu. Sienos ir kupolas iðdailintipuikiais rytietiðkais ornamentais. Visi meèetës kilimai ir árangapadovanoti ið Turkijos.

Nelaukdami turtingø rëmëjø, pirmàsias lëðas meèetësstatybai Donecko musulmonai surinko patys. Aukoms buvoatidaryta speciali banko sàskaita.

"Achiat- Dþami" -soborinë meèetë Donecke

12 Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Rytuose sakoma: “Jei nori suþinoti praeitá, paþvelk á akissenukui; jei nori suþinoti dabartá, paþvelk á akis moteriai; jeinori suþinoti ateitá, paþvelk á akis vaikui.”

Ðios parodos autorë – moteris. Paþvelkime jai á akis. LeonaKorkutienë – nepaprasta moteris. Ji – gydytoja pagal spe-cialybæ ir moksliniø medicininiø straipsniø autorë; literatëpagal paðaukimà – iðleista keletas jos poezijos ir prozosrinkiniø, drama apie þinomà lietuviø kultûros patriarchà JonàBasanavièiø “Vade mekum”, parodyta þiûrovams VilniausJaunimo teatro scenoje; aistringa fotomenininkë – iðleistiketuri fotoalbumai, ávyko 17 personaliniø fotoparodø; mëgstafotografuoti ir fotografuotis pati. Ji – artistë prieð objektyvàir sugeba atverti savo foto objektø vidiná pasaulá, randa sujais dvasiná kontaktà. Ji nuostabiai pastabi ir jautri, subtilipsichologë ir elegantiðka kaip aukðtuomenës dama. Ir tainenuostabu, kadangi ji kilusi ið LDK bajorø.

Parodos atidaryme kartu su URM darbuotojais dalyvavoir specialiai pakviesti sveèiai, kuriems artima ir suprantamaparodos tema: Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pir-mininkas Adas Jakubauskas, Vilniaus universiteto docentë,senoviniø totoriø rankraðèiø tyrinëtoja, humanitariniø mokslødaktarë Galina Miðkinienë, þurnalo “Moteris” vyriausioji re-daktorë Eglë Striaukienë, þurnalo “Gydytojø þinios” reporterisJuozas Elekðis, totoriø folklorinio ansamblio “Alija” dalyviaiEugenijus Ðèiuckis ir Svetlana Vilèinskaja, ðiø eiluèiø autorius,þurnalistas Galimas Sitdykovas ir kiti.

Kolegos ir draugai iðkilmiø kaltininkei dovanojo gëliø ir iðsakëdaugybæ ðiltø þodþiø apie Leonà Korkutienæ ir jos fotomenà.Vyriausia þurnalo “Moteris” redaktorë E.Striaukienë pripaþino,kad paþintis su moterø portretais visiðkai pakeitë supratimàapie musulmonø pasaulá, apie musulmonës-moters dalià.

Þurnalo “Gydytojø þinios” reporteris J.Elekðis kalbëjo apietai, kad Lietuvoje seniai, jau daugiau nei 600 metø, gyvenamusulmonai – Lietuvos totoriai. Nei su viena tauta lietuviaitaip nedraugauja kaip su totoriais, kurie per visus tuos metus

"MOTERIS MOTERS AKIMIS"Galimas SITDYKOVAS

Ðio straipsnio pavadinimas toks pats, kaip ir fotoparodos, kuri rugpjûèio 17 dienà buvo atidaryta Vilniuje, erdviameLietuvos uþsienio reikalø ministerijos hole. Ðià parodà taip pat bûtø galima pavadinti “Moteris Islamo pasaulyje”. Josautorë – Leona Korkutienë – 1986-87 metais lankësi Pietø Jemene ir, niekad nesiskirdama su fotoaparatu, surinkodidelæ nuotraukø kolekcijà apie tos ðalies, esanèios Arabijos pusiasalio pietuose, þmones. Uþsienio reikalø ministerijojesurengtoje parodoje ið ðios kolekcijos þiûrovai gali pamatyti moterø portretus, vaikø nuotraukas ir, dël bendro supratimoapie ðalá, keletà siuþetiniø vaizdø. Fotomedþiagà papildo dvi originalios suknelës – moteriðka ir mergaitiðka.

Nesibaigianèios informacijos apie islamo teroristus, Rytø atsilikimà ir þiaurumà fone ði paroda – tarsi ðviesus spindulys,skrodþiantis tamsà.

buvo iðtikimi savo naujosios tëvynës – Lietuvos- pilieèiai irkariai. Ið tiesø, totoriai visais laikais aktyviai rëmë lietuviøtautos kovà uþ ðalies nepriklausomybæ ir buvo tarp Lietuvosgynëjø karðtomis, kruvinomis 1991 sausio dienomis.

J.Elekðis tiksliai pastebëjo, jog Europos ðalyse daug kalba-ma apie demokratijà ir þmoniø teises, taèiau moteris prezidentëar premjer-ministrë – didelë retenybë. Tuo tarpu musulmonið-

Moters laimë Pasivaikðèiojimas prie Adeno álankos

Vaikystës ðventë

13Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

kose ðalyse nemaþai tokiø pavyzdþiø,kai á aukðèiausius valstybës postus ið-renkamos moterys. Tai ir Pakistanas, irTurkija, ir Ðri-Lanka. Beje, per paskuti-niuosius Lietuvos prezidento rinkimusValdas Adamkus buvo iðrinktas valsty-bës galva tik dël vienos prieþasties:finale su juo varþësi moteris – profesorëKazimiera Prunskienë. Daugeliui lietu-viø vis dar yra aksioma - tvirtinimas, jog“moteris negali valdyti valstybës”.

Lietuvos totoriø bendruomeniø sà-jungos pirmininkas Adas Jakubauskaspriminë sveèiams Pranaðo Muhamedohadisus, kuriuose sakoma: “Jei tave vie-nu metu pakvies tëvas ir motina, pir-miausia prieik prie motinos”; “Rojusguli prie motinos kojø”.

Leonos Korkutienës moterø portretaiaiðkiai iliustruoja ne tik iðorines ypaty-bes: musulmoniø-moterø groþá ir dailu-mà, bet ir jø vidiná pasaulá, jø geràsiasdvasines savybes: iðtikimybæ ðeimai,meilæ vaikams, kuklumà ir paprastumà,uþ kuriø jauèiamas stiprus charakteris,gebëjimas saugoti savo orumà.

Parodoje susitiko labai skirtingo am-þiaus ir profesijø þmonës. Að atkreipiaudëmesá, kaip Leona Korkutienë gyvai di-skutuoja su mergina, ið iðvaizdos pana-ðia á totoraitæ. Pasirodë, jog tai buvo Vil-niaus Universiteto studentë, lenkø filolo-gijà studijuojanti, Liudmila Karvackaja.Jos tëvas - ukrainietis, motina - lenkë.Paroda paliko Liudmilai didþiulá áspûdá,labai patiko vaikø nuotraukos motinys-tës tema. Fotomenininkë padovanojoLiudmilai “Bibliografiniø nuorodø kata-logà”, kuriame atsispindi visa jos kûrybaiki 2003-iøjø metø. Mergina nudþiugusiperskaitë jai skirtà linkëjimà: “sëkmës iriðtvermës svajoniø vingiuose”.

Moters portretas

Leona neiðvengë ir vyriausiojo “Lietu-vos totoriø” redaktoriaus, “Tatar-inform” korespondento dëmesio ir uþsi-spyrimo. Kartu su autografu bei graþiaispalinkëjimais jûsø nuolankus tarnasgavo interviu.

- Gerbiama ponia Leona, papasa-kokite savo áspûdþius apie þmones irðalá, ið kurios parsiveþëte ðias nuo-stabias nuotraukas.

- Jemeno þmonës labai svetingi, gera-noriðki ir labai jautrûs. Jie norëtø, kad irsveèiai á juos þiûrëtø taip pat. Jie visadaádëmiai iðtiria atvykëlius, ásiþiûri ir matoþmogø toká, koks jis yra. Kai að atvaþia-vau, mane pasitiko aerouoste, ir kità die-nà mes nuëjome á Adeno centrà. Að iðkarto pradëjau mokytis arabø ðnekamo-sios kalbos, reikëjo mokëti bendrauti suþmonëmis, turguje rasti kalbà su parda-vëjais.

Buvau ðioje ðalyje laiminga kaip pasa-koje “Tûkstantis ir viena naktis”. Dyku-moje atradau senoviná miestà-monu-mentà Ðibam, kuriame dar prieð tûkstantámetø buvo pasatyti 12-os aukðtø dango-raiþiai. Ðis miestas yra saugomasJUNESKO.

Jemeno þemë labai turtinga juoduojuir geltonuoju auksu. Taèiau þmonëmsdidþiausias turtas yra ðeima. Motinospaðaukimas – uþauginti ið vaiko vyrà.Vaikams skiriamas didþiulis dëmesys.Berniukas gali melstis kartu su imamu.

Po Jemeno að aplankiau daug ðaliø.Mokiausiu anglø kalbos JAV, ruoðiausavo parodas.

- Ar Jûs skaitëte ðventàjà musul-monø knygà Koranà?

- O, taip! Tai puiki knyga. Að skaièiaujos vertimà á rusø kalbà.

- Moterys, vaikai, kuriuos matomeparodoje ðypsosi, netgi juokiasi. Pa-

prastai moteris-musulmonë vaizduo-jama rimta, grieþta. Kaip Jums pavykopadaryti ðias nuotraukas?

- Að pamilau Jemeno moteris, ir josmane, tarp mûsø susiklostë ðilti santy-kiai. Að sugebëjau rasti su jomis bendrà,moteriðkà, ðirdingà kalbà. Neverèiau fo-tografuotis. Kai kuriuose Jemeno þurna-luose buvo iðspausdintos mano nuo-traukos, ir jos þinojo, kad esu jø draugëir paèios rodë iniciatyvà.

- Jûs atskleidëte save daugelyje kûry-binës veiklos srièiø. Ar galima jas ap-jungti vienu gyvenimo kredo?

- Mano kredo laikytis trijø ramsèiø:kelioniø, meilës ir darbo.

Leonai Korkutienei prieðakyje nau-jos parodos, naujø þodinës kûrybos for-mø paieðkos, susitikimai su naujaisþmonëmis, miestais ir ðalimis. Todëlnorisi palinkëti: “sëkmës ir iðtvermëssvajoniø vingiuose”.

XX amþiaus Ðecherezada

Parodos dalyviai: L.Karvackaja, E.Ðèiuckis, G.Miðkinienë, S.Vilèinskaja,L.Korkutienë, E.Striaukienë ir A.Jakubauskas. (G.Sitdykovo nuotrauka)

14

ApsigyvenimasLietuvos Didþioji Kunigaikðtystë (LDK) su totoriais susidûrë

anksti, matomai, jau nuo pat savo susikûrimo XIII amþiuje.Uþfiksuoti Lietuvos ryðiai su totoriais kunigaikðèiø Gedimino,Algirdo laikais. 1380 metais ávykusiame garsiame Kulikovomûðyje Aukso Ordos chano Mamajaus pusëje turëjo dalyvautiLDK kariai, vadovaujama kunigaikðèio Jogailos, taèiau jie atvy-ko á mûðio laukà pavëlavæ. Po ðio mûðio LDK prisiglaudë gy-venti Mamajaus sûnus, kurie davë pradþià garsiai kunigaikðèiøGlinskiø giminei.

Taèiau didþiausias masinis totoriø apsigyvenimas LDK þe-mëse ávyko 1397 metais, kai pas kunigaikðtá Vytautà atvykopagalbos praðytis pralaimëjæs tarpusavio vaiduose Aukso Or-dos chanas Tochtamyðas su savo ðalininkais. Þinoma, kad jisbuvo apgyvendintas Lydos pilyje. Po to ið tarpusavio nesutari-mø draskomos Aukso Ordos këlësi gyventi á LDK totoriai ikipat XVI amþiaus pradþios. Atvykdavo totoriai á LDK gyventi irið Krymo chanato, kuris susikûrë apie 1450 metus. Reikia pasa-kyti, jog didþiausia ir galingiausia viduramþiø pasaulio valstybë– Aukso Orda dël tarpusavio karø þlugo ir nustojo egzistuoti1502 metais. Ðio þlugimo didþiausi kaltininkai buvo Krymo,Kazanës chanatai bei Maskvos Didþioji Kunigaikðtystë. Reikiapaminëti, jog LDK buvo daþniausiai Aukso Ordos sàjunginin-kë. Paskutinis Aukso Ordos chanas Achmetas po 1502 m. apiedvideðimt metø gyveno Lietuvoje, atrodo, Kaune, ir davë pra-dþià kelioms totoriø kunigaikðèiø giminëms.

Orientologas R.Neimantas teigia, jog Kaune dabartiniomiesto sodo, J.Gruodþio ir D.Poðkos gatviø vietose senovëjebuvo totoriø kaimas. Èia buvo miesto sienos totoriø vartai.Beje, ðiø dviejø gatviø pavadinimai atsirado apie 1930 metus.Iki tol jos vadinosi Totoriø didþioji ir Totoriø maþoji gatvës.

LDK totoriai iki valstybës padalinimo 1794 mApsigyvenæ LDK totoriai gaudavo þemës valdas, o uþ tai

turëdavo dalyvauti su savo bûriais kariniuose þygiuose ne-

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës totoriaiJonas RIDZVANAVIÈIUS

mokamai. Tokia tvarka buvo iki XVII amþiaus pradþios, taèiauvëliau totoriai tarnaudavo kariuomenëje, gaudami algas.Reikia pasakyti, jog totoriai visada iki pat XX amþiaus mielaitarnaudavo kariuomenëje. Todël galima sakyti, kad jie dalyva-vo visose jungtinës Lietuvos-Lenkijos valstybës karinësekampanijose nuo pat savo atvykimo iki ðios valstybës þlugimo1794 metais. Kaþkodël visi þino apie totoriø dalyvavimà Þal-girio mûðyje, taèiau maþai kas kalba apie kitus garsius mûðius,kuriuose visuose jø dalyvaudavo totoriai. Pavyzdþiui, 1605metø Kircholmo mûðis, 1683 m. mûðis prie Vienos ir t.t.

Viduramþiais baudþiauninkai nekariavo, tai buvo bajorø uþ-siëmimas. Totoriai gi kariaudavo, todël jie buvo bajorai. Taèiaujø teisës valstybës valdyme buvo apribotos, todël jie buvonevisai pilnateisiai bajorai. Taèiau uþtekdavo tik pereiti jiemsá krikðèionybæ, ir jie tapdavo pilnateisiais bajorais. Daþnai jietaip ir darydavo. Matomai, LDK gyveno taip pat totoriø be-laisviai, kurie neturëjo jokiø teisiø. Taèiau laikui bëgant visitotoriai suvienodëjo, jø socialinë padëtis iðsilygino.

Reikia pasakyti, jog LDK totoriai, bûdami musulmonø tikëjimo,netgi viduramþiais nepatyrë ypatingo persekiojimo ið vietiniøkrikðèioniø. Þinomi tam tikri bandymai apriboti totoriø teisesXVII amþiaus pradþioje. 1609 m. liepos 2 d., susirinkusi minia áatlaidus, Trakuose sudegino totoriø meèetæ. Taèiau toks perse-kiojimas greitai baigësi, þymiai didesnë nesantaika buvo tarpkatalikø ir reformatoriø. Totorius uþstodavo karalius ir didþiûnai.Nors þinoma, kad nemaþai totoriø XVII amþiuje iðvyko ið LDK.

Keletas paminëtinø faktø iki valstybës þlugimo.1672 m. dël nemokamø algø ávyko totoriø maiðtas þinomas

lipkø vardu. Taèiau karalius Janas Sobieskis patraukë maiðtau-janèius totorius á savo pusæ, vietoj pinigø iðdalino jiems þe-mës dabartinës Lenkijos teritorijoje Bialostoko ir Liublinovaivadijose. Nuo tada totoriai gyvena Lenkijoje.

Aleksandro Ulano pulkas apie 1730 metus pradëtas vadintipagal savo vadà ulonais (lenkiðkai – ulany). Reiðkia, ðià leng-vosios kavalerijos rûðá á pasaulinæ praktikà ávedë LDK totoriai.Tai jø ánaðas á karybos istorijà.

Vienas garsiausiø totoriø generolø buvo Juozapas Beliakas,kurio karjera tæsësi 1760 – 1794 metais. Buvo sakoma, jogáþymus rusø karvedys A.Suvorovas bijojo susidurti mûðiolauke su Beliaku. J.Beliakas mirë T.Kosciuðkos sukilimo metu1794 metais, vadovaudamas sukilimo korpusui.

Paskutiniais Lietuvos-Lenkijos valstybës gyvavimo metaisbuvo ðeði totoriø Prieðakinës sargybos pulkai, kurie dalyvavoto meto mûðiuose. Visi jie dalyvavo paskutiniame mûðyje,ginant Varðuvà nuo rusø puolimo, po kurio sukilimas buvopralaimëtas, valstybë galutinai padalinta.

Atrodo, kad vienas ið sukilimo vadø - Jokûbas Jasinskisbuvo totorius, o pats Tadas Kosciuðka buvo totoriðko kraujo.Viena jo senelë buvo totorë ið Furs giminës.

LDK totoriai cariniu laikotarpiu 1795-1917 metaisLietuvos totoriø gyvenimas cariniu laikotarpiu 1795-1917

metais apraðytas hab. dr. T.Bairaðauskaitës monografijoje„Lietuvos totoriai XIX amþiuje“.

Ðiuo laikotarpiu po tam tikrø peripetijø visiems LDK toto-riams buvo pripaþintos bajorystës teisës. Tuo bûdu jie tapopilnateisiais bajorais, ypatingai po 1863 m., kai totoriø padëtistam tikra prasme tapo netgi privilegijuota.

Cariniu laikotarpiu ávyksta tam tikra pagrindinio totoriøuþsiëmimo – tarnavimo kariuomenëje transformavimas. Povalstybës padalinimo ið pradþiø pradëti formuoti savarankiðkitotoriø – ulonø pulkai. Vienas – carinës Rusijos – Lietuviðkasraitasis totoriø pulkas, kuris egzistavo iki 1833 m., kai jis buvo

Perspausdiname straipsná, kuris buvo atspausdintas dviejuose kovo mënesio laikraðèio"Tëviðkës naujienos" numeriuose.

Lietuvos totoriø rotmistras, XVII a. vidurio pieðinys.

Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

15galutinai iðformuotas. Kitas – Prûsijos kariuomenës sudëtyje.

1812 m. prasidëjus Prancûzijos – Rusijos karui, lenkø aris-tokratija, siekdama atgauti nepriklausomybæ, dalyvavo karoveiksmuose prancûzø pusëje. Buvo organizuotas totoriø es-kadronas, kuris, dalyvaudamas karinëse operacijose prancû-zø pusëje, baigë karà Paryþiuje.

Po 1833 m. totoriai pradëjo siekti karinës karjeros individua-liai. Ádomus faktas – pasirodo, jog I pasaulinio karo iðvakarëseRusijos kariuomenëje tarnavo 18 generolø – LDK totoriø(Chalilis Bazarevskis, Tamerlanas Beliakas, Konstantinas Bi-ciutka, Juozapas Jakubovskis, Ipolitas Januðevskis, JokûbasJuzefovièius, Konstantinas ir Leonas Krièinskiai, Aleksand-ras Milkovskis, Abu Taleb Muchlia, Juozapas Pultorþickis,Aleksandras Romanovièius, Steponas Sobolevskis, MotiejusSulkevièius, Aleksandras Talkovskis, Aleksandras ir JonasTuhan Baranovskiai, Steponas Vilèinskis). Jø palikuonys irðiandien gyvena Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. O kiekjø buvo þemesniuose ranguose?! Tai rodo tvirtà jø pozicijàvisuomenëje bei tam tikrà socialiná komfortà.

XIX amþiuje totoriai pradëjo reikðtis ne tik karinëje, bet irkitose srityse, pradëjo masiðkai siekti valstybës valdininkokarjeros. Carinë administracija juos noriai dël ávairiø prieþas-èiø priiminëjo á tarnybà. Todël palaipsniui karinë tarnyba nu-eina á antrà planà ir XX amþiuje ji nevaidina ypatingo vaidmens.Nors mes ir þinom, jog tarpukaryje Vilniuje dar buvo totoriøulonø eskadronas.

Pasirodo, jog tarp totoriø visais laikais buvo nemaþai neofi-tø, perëjusiø ið musulmonø á kitas religijas.Pasirodo, kad toksprocesas vyko nuolat ir ko gero daugiau nei ðiais laikais. Taisuprantama, nes ðiais laikais nëra reikalo pereidinëti ið vienosreligijos á kità. Tampama paprasèiausiai ateistu. Að atkreipiaudëmesá á tai, kad daug pavardþiø tarp totoriø iðnyko, bet josatsirado tarp lietuviðkø, lenkiðkø ðeimø. Tai Smolskiai, Butle-riai, Krièinskai ir pan. Tarp totoriø garsi buvo Ulanø pavardë.Ðiuo metu yra lietuviø - Ulanavièiø. Kas tai? Ið kur tokiakeista lietuviðka pavardë? Ið kur lietuviai – Korsakai, Krinic-kai, Asanavièiai, Korickai, Kalinos (þiûr. Kauno telefonø kny-gà)? Ðiek tiek neaiðkiau su Jakubauskø, Jasinskø, Baranauskø,Jablonskø, Vilèinskø, Bagdanavièiø, Januðauskø, Rajeckø,Radlinskø ir kitomis pavardëmis.

Ádomus faktas, – Konstantinas Biciutka buvo totorius iðMinsko, rusø armijos generolas-majoras, þuvo 1916 m. I pa-sauliniame kare. Jo brolis Motiejus áþymus tapo ne tada, kaiperëjo á katalikø tikëjimà, o tada, kai Romoje tapo kardinoluAntoniu! (Pirmas lietuvis kardinolas – Vincentas Sladkevi-èius?) Jø dëdë Suleimanas Biciutka buvo Minsko meèetësimamas 1855-1896 metais.

Paminëtinas generolas Motiejus Sulkevièius (1865-1920),kuris I pasaulinio karo metu vadovavo divizijai, vëliau korpu-sui. Po bolðevikø perversmo tapo atkuriamos Krymo totoriørespublikos ministru pirmininku. Taèiau jo vyriausybë gyvavoneilgai - nuo 1918 m pavasario iki spalio mën. Jo iniciatyvatuo metu ákuriamas Simferopolio universitetas. Uþëmus Kry-mà bolðevikams, M.Sulkevièius iðvyksta á Baku, kur uþimaAzerbaidþano kariuomenës generalinio ðtabo virðininko pa-reigas. 1920 m. geguþæ nugalëjæ bolðevikai já suima ir suðaudo.

Sank Peterburgo universiteto profesorius ekonomistas M.Tuhan-Baranovskis turi nuopelnø vystant ekonomikos moks-là, þinoma jo sukurta ekonominiø kriziø teorija, buvo bolðevikøvado V.Lenino ekonominiø insinuacijø oponentas.

Po I pasaulinio karoPo I pasaulinio karo LDK totoriø centras tapo Vilnius, kuris

tuo metu priklausë Lenkijai. Dalis Vakarø Baltarusijos irgipriklausë Lenkijai. Todël tarpukaryje Lenkijoje atsidûrëpagrindinë LDK totoriø dalis. Vilniuje 1925 m. ásikûrë centrinisreliginis organas – muftiatas su muftijum dr. Jokûbu Ðinkevi-èium prieðakyje, Totoriø kultûros – ðvietimo draugija, vado-

vaujama Vilniaus universiteto prof. dr. Stefano Bazarevskio.Jie leido du periodinius leidinius, vienà – kultûriná, kità religiná,religinæ literatûrà, totoriø metraðtá. Vilniuje veikë Totoriø mu-ziejus. Po karo ðá ádirbá perëmë Lenkijos totoriai.

Lietuvoje tarpukariu gyveno apie tûkstantá totoriø, kuriebuvo apsijungæ á Raiþiø (Alytaus rajone) ir Kauno parapijas.1933 m., padedant nepriklausomos Lietuvos vyriausybei, bu-vo pastatyta ir atidaryta nauja mûrinë Kauno meèetë. Tuometu Kauno musulmonø parapijos pirmininku, Kauno meèetësstatybos iniciatorium buvo pulkininkas Chalilis Januðauskas(1876-1938) (LR Seimo nario Vlado Þalnerausko senelio bro-lis). Vis tik Lietuvos totoriø centras buvo Raiþiø kaime, kurnuo XVI amþiaus stovëjo vis atnaujinama meèetë. Alytausrajone apie Raiþius kompaktiðkai gyveno totoriai, kurie turëjoèia savo þemës ûkius. Dar viena meèetë buvo Vinkðniupiuose(Vilkaviðkio raj. Bartnininkø sen.). Taèiau prie jos jau nebuvoparapijieèiø. Ði meèetë sudegë 1944 m. Èia iki ðiol yra senovi-nës totoriø kapinës.

Sunki totoriø padëtis buvo Tarybinëje Baltarusijoje.Po II pasaulinio karo Lietuvos totoriø bendruomenë neteko

savo inteligentijos, dalis jø þuvo, bet daugiausiai emigravo,iðsiblaðkë po pasaulá.

Ádomus faktas, - Didþiosios Britanijos Lietuviø sàjungos pirmi-ninku deðimtá metø buvo Juozas Vilèinskas – totorius, emigravæs1944 m. ið Kauno. Mirë 1992 m. Londone, palaidotas Raiþiø totoriøkapinëse. Jis buvo aktyvus VLIK‘o veikëjas, Lietuvos socialde-mokratø partijos iðeivijoje vienas ið vadovø, dalyvavo Pasauli-niuose Socinterno kongresuose, paraðë þinomà knygà „Lietuvossocialdemokratija kovoje dël kraðto nepriklausomybës“. Jo sûnusAleksas Vilèinskas ðiuo metu yra taip pat aktyvus minëtos sàjun-gos narys, gyvena Londone. Lietuvos prezidentas V.Adamkusapdovanojo já Gedimino ordinu 2002 metais.

Nedidelë LDK totoriø bendruomenë gyvena Jungtinëse Ameri-kos Valstijose, centras – Niujorke, Brukline. Èia yra jø meèetë.

Tarybiniais metais totoriø bendruomenei Lietuvoje grësëvisiðka asimiliacija ir iðnykimas. Pasikeitë gyvenimo sàlygos,neliko kompaktiðkai apgyvendintø vietø, totoriai iðtirpo tarpmiestø gyventojø, sunyko religijos reikðmë ir pan.

Prasidëjus persitvarkymui, 1988 m. ásikûrë Lietuvos totoriøkultûros draugija. Ðiuo metu yra Vilniaus, Kauno, Alytaustotoriø bendruomenës, Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjun-ga, kurios pirmininku yra dr. Adas Jakubauskas. Leidþiamasmënraðtis „Lietuvos totoriai“, pravedami proginiai renginiai,skirti religinëms ðventëms, jubiliejams, pravestos kelios moksli-nës praktinës konferencijos totoriø tematika, kuriose dalyva-vo Lenkijos ir Baltarusijos totoriai, veikia sekmadieninës mo-kyklos, rengiamos vaikø vasaros stovyklos, palaikomi ryðiaisu tautieèiais Lenkijoje, Baltarusijoje. Galima tikëtis, jog toto-riø bendruomenë Lietuvoje dar iðgyvens.

Taèiau Lietuvoje totoriø bendruomenë neturi garsiai girdi-mos inteligentijos, reiðkia, su ja galima ypatingai nesiskaityti.

Vilniuje, prie Lukiðkiø aikðtës nuo XVI amþiaus stovëjototoriø meèetë, èia buvo ir kapinës. Meèetë nugriauta, kapinëssunaikintos 1968 m., sklypas uþstatytas. Ðiuo metu Vilniausbendruomenë nori atstatyti meèetæ. Taèiau Vilniaus savival-dybë (meras A.Zuokas) niekaip nesutinka kompensuoti buvu-sá totoriø sklypà nauju kitoje vietoje, teigia, jog, jeigu jiemsreikia, tai gali nusipirkti reikiamà sklypà. Aiðku, kas yra p.A.Zuokui tie totoriai, jø buvusi nuosavybë, jø teisës bei nuo-pelnai, pagaliau ir visa Lietuvos istorija! O praeityje mes þino-me Lukiðkes, kaip totoriø kaimà, kuris tæsësi nuo Neries ikiVingio parko, iki Þvëryno.

Tokia trumpai yra LDK totoriø gyvenimo apþvalga. Supranta-ma, kad trumpame straipsnyje neámanoma plaèiau apþvelgtitoká platø klausimà. Yra nemaþai literatûros. Daug dirba ðiojesrityje mokslininkai istorikai, ypatingai Lenkijoje, nemaþai Balta-rusijoje, pastaruoju metu atsirado moksliniø darbø ir Lietuvoje.

Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

16

Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjungos laikraðtis

Totoriø g. 6, 3000 KaunasLeidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz.

Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.ltAts. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328

Redakcinës kolegijos nariai:R. Makaveckas 8-37-390641,M. Milkamanavièienë 8-315-27929,J.Ridzvanavièius 8-37-736802, E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt

SL Nr.238

R. Jakubauskas 8-37-716885 mob. 8-674-17710 E-mail: rrj73@kalnieciai.lt,A. Asanavièius 8-5-2771821I. Maþitova 8-37-725758

Nr. 7-8(78-79) 2004 m. liepos-rugpiûèio mën.

Mieli tautieèiai – literatai,Lietuvos totoriø bendruomeniø

sàjungos rûpesèiu, 2005 metaisTatarstano sostinëje Kazanëje,minint jos 1000 metø jubiliejø, busiðleista totoriø poetø, gyvenanèiøLietuvoje, Lenkijoje ir Baltaru-sijoje poezijos antologija. Savokûrinius recenzijai praðome siøstielektroniniu paðtu:biblioteka@spc.smm.lt. Taip patsiøskite trumpà gyvenimo irkûrybos apraðymà bei nuotraukà.

Informacija tel.: 8 682 72 328.Lietuvos totoriø bendruomeniø

sàjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas

Dëkojame:Aleksui Vilèinskui (Anglija,Londonas) uþ paaukotus 75svarus mûsø laikraðèioleidimui.

Mieli bûsimieji abiturientai,Ið Pasaulinio Totoriø Kongreso gavo-

me raðtà, kad sekanèiais metais studi-joms á Tatarstanà mûsø bendruomenëgali iðsiøsti 3 – 4 abiturientus, baigusiusvidurinæ mokyklà. Savo paraiðkà dël stu-dijø Tatarstano aukðtosiose mokyklosepraðome siøsti elektroniniu paðtu:biblioteka@spc.smm.lt iki 2005 metøgeguþës 10 dienos. Studijø iðlaidos buspilnai dengiamos ið Tatarstano biudþeto.Studentai privalës apsimokëti tik kelio-nës iðlaidas. Sekantiems metams numa-tytos kvotos humanitarinio profilio spe-cialybëms.

Pridedame sàraðà aukðtøjø mokykløKazanëje ir Tatarstane, galinèiø priimtiLietuvos totoriø studentus.Valstybinës aukðtosios mokyklos:Kazanës valstybinë kultûros ir menoakademija; Kazanës valstybinë N.G.Þi-

Jei norite mokytis Tatarstaneganovo akademija; Kazanës valstybinispedagoginis universitetas; Kazanësvalstybinis universitetas; Rusijos Isla-mo universitetas; Valstybinis totoriø hu-manitarinis institutas.Filialai: Niþegorodo N.A.Dobroliubovovalstybinio lingvistinio universiteto Ka-zanës filialas; Rusijos valstybinio huma-nitarinio universiteto Kazanës filialas;Kitose miestuose: Jelabugos valstybinispedagoginis institutas; Nabereþnyje Èel-ny valstybinis pedagoginis institutas;Nevalstybinës aukðtosios mokyklos:Totoriø – Amerikos regioninis institu-tas; Almetjevsko municipalinis univer-sitetas;Dël detalesnës informacijos praðomekreiptis pas Lietuvos totoriø bendruo-meniø sàjungos pirmininkà, dr. AdàJakubauskà, tel.: 8 682 72 328.

Kiekvienas, vos paþvelgæs á totorið-kais valgiais nukrautà stalà, pastebëtø,jog gaminti patiekalus ið teðlos totorëms– vienas malonumas. Lapða (naminiusmakaronus) jos supjausto taip plonai,jog kitaip, nei meno kûriniu, jø nepava-dinsi. “Èak-Èak” taip pat yra vienas iðtokiø patiekalø. Be jo neapsieina nei vie-nos ðventinës, o ðiandien ir oficialiosiosvaiðës. Jei uoðvë laukia þento, bûtinaigamina “èak-èak”, kitaip neuþsimegsnuoðirdus pokalbis. Ðis patiekalas yradaugelio tiurkiðkø tautø virtuvëse, ta-èiau pas mus jo pjaustymo forma ir tech-nologija skirtinga. Nuo senø laikø toto-riai laikë ðá patiekalà skanëstu. Vestuviødienà jis buvo dovanojamas jaunave-dþiams.

Totoriðkas “èak-èak” ypatingas tuo,jog teðla pjaustoma apvaliais rutuliu-kais. Ið pradþiø iðkoèiojama plona teðlosvirvelë, maþdaug centimetro skersmens.Po to ji smulkiai supjaustoma taip, kadkiekvienas gabalëlis primintø rutuliukà.Vëliau ðiuos rutuliukus verda ákaitinta-me tirpintame svieste, kol jie ágauna auk-siná atspalvá. Atskirai gaminamas tirðtas

“ÈAK-ÈAK” – TOTORIØ VIZITINË KORTELËsirupas ið medaus ir cukraus. Santykistoks, kad turi vykti karamelizacija (siru-pas neturi darytis kietas), bet tuo paèiugaminys turi laikyti formà. Èia jau reika-linga intuicija! Po to rutuliukai sumaiðo-mi su sirupu. Viskas sukraunama á dube-ná ir suteikiama norima forma.

Áspûdingai atrodo „èak-èak” papuoð-tas roþëmis. Ið likusios teðlos iðkoèioja-mi skirtingø dydþiø apvalûs blyneliai,jø kraðtuose padaromos ápjovos ir, cent-rà prispaudus medine lazdele, jie greitaiiðverdami tirpintame svieste, iðimami irapibarstomi cukraus pudra. Tokiomis ro-þëmis yra puoðiama kulinarinë Tatarsta-no vizitinë kortelë – „èak-èak”.

Taigi, kad pagamintume „èak-èak”,kiauðiniø trynius reikia iðsukti su cuk-rumi, pridëti druskos, iðplaktus kiauðiniøbaltymus ir viskà maiðyti iki vientisosmasës. Po to po truputá pilti miltus, su-maiðytus su valgomàja soda. Reikia uþ-maiðyti nelabai kietà teðlà ir palikti 30-40 minuèiø. Po to koèioti plonas virvelesir pjaustyti jas maþdaug 5g gabalëliais,suteikiant jiems rutuliukø formà. Keptigruzdintuvëje, nuolat maiðant, kol ágis

auksiná atspalvá. Sirupui medus su cuk-rumi iðtirpinami ðildant, sirupas atvësi-namas iki 45-50oC, suberiami iðkepti teð-los rutuliukai ir viskas tolygiai iðmaiðo-ma. Po to gaminiui greitai suteikiama no-rima forma (konuso, sferos, rutulio, pira-midës) ir atðaldoma.

Jei patiekalas paruoðtas teisingai, jis:gerai laiko formà, blizga ir yra nuo ðiau-dø iki geltono atspalvio. Perpjautas„èak-èak” yra korëtas, teðla - minkðta irtrapi, kvepia medumi ir sviestu.

Produktai (gramais): kvietiniø miltø –370, kiauðiniø tryniø - 24, kiauðiniøbaltymø – 24, cukraus –15, druskos - 2,valgomosios sodos – 2, tirpinto sviestovirimui – 300. Sirupui: medaus – 370,cukraus – 90. Iðeiga – pilnas dubuogardaus èak-èak.

Galima naudoti kiek kitokià sudëtá: 1kgmiltø, 10 kiauðiniø, 100g pieno, 20-30gcukraus, druskos, 500-550g tirpintosviesto virimui. Sirupui: 0,9- 1 kg me-daus, 150-200 g cukraus. Papuoðimui:100-150g monpasje.Ið Latvijos totoriø laikraðèio "Èiðme"

vertë Audronë Jakubauskienë