Embed Size (px)
Citation preview
TĖVIŠKĖ. Istorijos fakulteto dekanui akademikui Eugenijui Jovaišai suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas.
EKSPEDICIJA. Šešiolika LEU studen-tų kartu su grupėmis studentų iš Daugpilio ir Vroclavo universitetų vyko į vabzdžių stebėji-mo ekspediciją Kurtuvėnų regioniniame parke.
KRYPTIS. Surengta apskritojo stalo dis-kusija „Švietimas Europos Sąjungoje“.
UGDYMAS. UMF kartu su Nacionaline mokyklų vertinimo agentūra surengė semi-narą-diskusiją „Geros mokyklos koncepcija“.
UMF pradinio ugdymo studijų progra-mos IV k. studentės ir Ugdymo pagrindų ka-tedra surengė „Pradinukadienio“ šventę. Į ją pakviesti M. Mažvydo, S. Daukanto progim-nazijų, „Genio“ ir Vilniaus Žėručio pradinių mokyklų trečiųjų klasių mokiniai. Šventę vedė (kaip ir prieš 10 metų) LEU absolventas Andrius Jelaga.
Apdovanoti Vilniaus miesto moksleivių pilietinės ir patriotinės tematikos rašinių konkurso, skirto K. Donelaičio 300 meti-nėms, laureatai.
RAŠTIJOS RAIDA. Vroclavo (Lenki-ja) tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Martynui Mažvydui atminti: raštijos raida ir XXI a. iššūkiai“ dalyvavo ir LEU Baltisti-kos centrų asociacijos projekto delegacija.
PROGRAMOS. Lituanistikos fakultete viešėjo Stokholmo universiteto prof. Peteris Vanagas. Tartasi dėl galimybių rengti tarp-tautinę magistrantūros studijų programą.
TEATRAS. 15-ame tarptautiniame uni-versitetų teatrų forume pasirodė ir LEU tea-tro studija „3D“.
SMD. Įvyko GMTF studentų mokslinės draugijos konferencija.
VAIZDAI. SEF socialinės pedagogikos studentai eksponavo socialinių plakatų par-odą.
ŽINIOS. Surengtas penktasis žinių apie Europos Sąjungą patikrinimas-konkursas „Europos egzaminas“.
VIZITAS. Gegužės 29 d. LEU lankėsi Indonezijos Nusa Cendana (Undana) uni-versiteto delegacija.
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis
www.leu.lt
leidžiamas nuo 1952 metų
Nr. 7 (2445)
Š IESA
AlmA mAter kronikA
2014 birželis
KARTŲ PASIMATYMO LAIKASJuozas Skomskis
Brigita Meškonytė – III kurso lietuvių fi-lologijos ir žurnalistikos studentė, LEU LF SA vadovė, ESN LEU viceprezidentė ir žmogiškųjų išteklių koordinatorė, LF SMD narė, ESN LEU ir savo grupės seniūnė.
Kai rašiau, kur noriu stoti, įrašiau tik LEU, nes tikrai žinojau, jog mano tikslas yra pedagogi-kos studijos. Norėjau įgyti pedagogo kvalifikaci-ją. Lituanistika buvo pirmoje vietoje, nes būtent šis fakultetas ir lietuvių filologijos studijos su specializacijomis gali pasiūlyti geriausią aplinką ir sąlygas tobulėti kaip asmenybei. Laisvo laiko turiu mažai. Bet, kai jo atsiranda, tada keliauju, būnu gamtoje, dainuoju, o labiausiai man pa-tinka skaityti. Gyvenime vadovaujuosi mintimi, kad žmogaus galimybės yra neribotos, kol jis pats nenubrėžia ribų, – pasakoja Brigita.
Į savo Alma mater suvažiavo daugiau nei šimtas žilagalvių, gyvenimo išmintimi pažen-klintų, studijų bičiulių, kartų sėkmės liudyto-jų – aštuoniasdešimtmetės pedagoginės aukš-tosios mokyklos absolventų būrys. Surengtas iškilmingas jų pagerbimo alumnų klubo posė-dis. Bendramokslių pabuvota savo fakultetuose, pasikalbėta apie neišdildomas praeitas dienas, šiandieninį universiteto gyvenimą, rūpesčius ir ateities perspektyvas. Prisiminti tie, kurie lydė-jo sudėtingu ir džiugiu mokslo, žinių keliu.
Pagarbos ženklai„Laisvojoje ir demokratinėje Europoje
alumnų klubai populiarūs, išplėtoti įvairiausio-mis kryptimis. Tai žmogiškosios veiklos, ben-dravimo kultūros židiniai, siekiantys Renesan-so epochos šimtmečius. Pirmiausia tai savosios studijų šventovės, pagarbiai vadintos motinos maitintojos vardu, meilės išraiška. Tai dėkingu-mo savajai Alma mater liudijimas. Absolventai visur daug padeda universitetams. Jie steigia stipendijas, padeda jauniems specialistams rasti darbą, įsitvirtinti. Ir LEU klubas plėtoja darbą visoje šalyje – telkia absolventus puoselėti gar-bingą edukologo vardą, kelti universiteto pres-tižą visuomenėje“, – kalbėjo rektorius akademi-kas Algirdas Gaižutis.
Nuoširdžią kalbą pasakė ir buvęs rektorius profesorius Jonas Aničas. Prisimindamas čia pra-leistą dešimtmetį, minėdamas daugelį buvusių garbingų bendradarbių, kėlė jų pareigos, atsidavi-mo mokslui, ištikimybės savo aukštajai mokyklai vertybes. Gražios, turiningos brandos, laimingų dienų linkėjo profesorius emeritas. Padėkos žo-džių puokštę išminties ir gyvenimo mokytojams dovanojo LEU alumnų klubo prezidentė Marija Nijolė Stačiokienė. Universiteto meno kolektyvai absolventams surengė puikų koncertą.
Kūrėjų pėdsakaisGamtos, matematikos ir technologijų fakul-
tetas šia iškilia proga įrengė savo kūrėjų galeri-ją. Joje botanikos mokslo pradininko, pirmojo dekano prof. Povilo Snarskio, mokslininko prof. Kazio Brunzos, augalų ir ežerų tyrėjo, pirmųjų lietuviškų gamtos vadovėlių autoriaus doc. Vy-tauto Galinio, prof. Antano Janonio portretai, jų gyvenimo, darbo dokumentinių fotografijų, mokslo veikalų ekspozicija.
Įspūdingas kolegų susitikimas surengtas Socialinės edukologijos fakulteto socialinių pe-dagogų auditorijoje. Daugelis iškiliųjų pedago-gikos mokslininkų buvo prisiminti specialioje šviesaus atminimo valandėlėje, surengtoje Ug-dymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros. Veikė paroda „Universitetas studentų akimis“.
Žodžiai iš širdiesNuaidėjus paskutiniams iškilmių akor-
dams, Marija Nijolė Stačiokienė už neįkaino-jamą pagalbą ir puikų šventės organizavimą pareiškė padėką rektoriui akad. Algirdui Gai-žučiui, Senato pirmininkui prof. Audroniui Vil-kui, Tarybos narei Teresai Dešukienei, LEU Šv. Jono Auksaburnio koplyčios kapelionui kunigui Vytautui Rapaliui, talkinusiems studentams, magistrantui Rimvydui Ginkui, meno kolekty-vų vadovams Jolantai Kisielytei-Sadauskienei, Kastyčiui Barisui, Viliui Tavorui, Remigijui Vitkauskui, prof. emeritui Antanui Kiveriui. Visiems, kurie padėjo surengti LEU alumnų dienas „ Kartų Kartos“.
> Svečiai. LEU alumnų klubo vadovai rektoriaus akad. A. Gaižučio priėmime. Iš dešinės: LEU rektorius akad. A. Gaižutis, klubo prezidentė M. N. Stačiokienė, buvęs VPI rektorius profesorius J. Aničas, Senato pirmininkas prof. A. Vilkas ir klubo pirmininkas J. Endrijaitis
> Kūrėjai. GMTF vadovai su mokslininkų artimaisiais profesorių atminimo galerijoje
> Ugdymo mokslai. Naujojoje socialinių pedagogų auditorijoje
2 Vertybės Š IESA 2014 birželis
> Lauryna Žilionytė ir jos vadovė doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė: „LEU studentų pasiekimai tokio pobūdžio konkursuose verčia didžiuotis universiteto akademine bendruomene ir imliais studentais, kurie siekia būti ne tik puikiais pedagogais, tačiau kartu ir savo dalyko specialistais“.
> Profesorė Ona Monkevičienė (dešinėje) ir magistrė Ligita Neverauskienė: „Šian-dien, po ilgametės praktinės veiklos su vaikais, žinau, kad kasdien skubu į vaikų pasaulį, mėgaujuosi kiekviena akimirka. O gal tai pašaukimas? Taikomos mūsų idėjos jau sulaukė pasekėjų. Skaityti pirmieji seminarai sudomino Lietuvos peda-gogus. Universitete sustiprėjo mano sparnai. Dirbu mylimą darbą. Vėl noriu ieš-koti ir atrasti“.
> Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojas Valdemaras Aviženas po magistro diplomo įteikimo su šeima: „Mokydamasis mokykloje, visuomet sakyda-vau, kad niekada gyvenime nebūsiu mokytoju ir nesimokysiu fizikos. Tačiau vis-kas pasikeitė: baigiau būtent fizikos magistro studijas su pagyrimu, esu mokytojas. Mokslai mane labai traukia ir vis dėlto ateityje planuoju studijuoti doktorantūroje“.
JAUNŲJŲ ĮVERTINIMASLietuvos mokslų akademija pa-
skyrė 2013 m. premiją ir pagyrimo raštus LEU absolventams. Premija skirta Istorijos fakulteto bakalau-rui Ričardui Dedialai. Pagyrimo raštai įteikti magistrei Ligitai Ne-verauskienei, bakalaurei Laurynai Žilionytei ir magistrui Valdemarui Aviženui.
Meilė archeologijai leido pažinti ir karus
Ričardas Dediala: Kelių kursinių darbų ir kelerių metų darbas buvo vainikuotas galutiniu pavadinimu „Lietuvos santykiai su Vokiečių or-dinu: tarp karo ir taikos (1263–1315 m.)“. Karybos tematiką pasirinkau at-sitiktinai, negalvodamas, kad tai gali išsirutulioti į Lietuvos mokslų akade-mijos premijos vertą kūrinį. Dar da-bar sunkiai galiu tuo patikėti. Taip pat niekada negalvojau, kad susidomėsiu medievistika, kuri man dar mokyk-loje atrodė neįdomi, tačiau LEU Isto-rijos fakultete studijų metais dėstė dvi puikios asmenybės: archeologas doc. Manvydas Vitkūnas ir lekt. Tomas Baranauskas (tuo metu dar būsimasis darbo vadovas). Pastarųjų paskaitose supratau vieną ir svarbiausią tiesą, jog gyvenimo pažinimas įmanomas tik suvokiant kontaktus su gretimais po-litiniais dariniais, o kontaktai dauge-liu atvejų vyksta barškinant kalaviju į šalmus. Archeologas M. Vitkūnas įskiepijo požiūrį, kad militarizuotoje visuomenėje karas yra toks kasdienis viduramžių gyvenimo aspektas, jog jo pažinimas atskleidžia žmonių mąs-tymą, sugebėjimą prisitaikyti vidu-ramžių gyvenimą, kuris yra kažkoks magiškas, sunkiai suprantamas, kar-tais atrodantis iracionalus, bet visgi tai tokių žmonių epocha, kurie suge-bėjo sukurti valstybę, ją apginti ir pa-daryti galingą. Tai mane ir patraukė. Toliau, kaip pasiklydusi miške avelė, buvau lekt. T. Baranausko kantriai vedamas medievistikos tankumy-nais. Laikui bėgant atsirado suprati-mas, šioks toks įdirbis. Domėjimasis šiuo laikotarpiu taip pat skatino mo-kytis senųjų kalbų, kurių perpratimas reikalauja beprotiškai daug laiko ir kantrybės, todėl, matyt, mažuma stu-dentų renkasi tokias temas, o gyvena XX a. pasaulyje.
Savo kuklaus darbelio tematiką netraktuoju kaip labai įdomią, ta-čiau, analizuodamas šį (iš tiesų labai sudėtingą) laikotarpį (1263–1315 m.), turėjau progą pažinti „tamsos laiko-tarpį“, kuriame įvyko daug svarbių Lietuvos viduramžių istorijai įvykių ir svarbiausia įdomių karinių susidū-rimų. Jų analizė man atskleidė karo vedimo formas, lietuvių (plačiąja prasme) karo mokyklą. Tai ir buvo mano didžiausias tikslas. Tačiau for-maliai darbą reikėjo „įvynioti“ į pla-
tesnį įvykių foną, kuris, beje, buvo nemažiau svarbus. Deja, net užbaigęs darbą supratau, jog žinau, kad nieko nežinau! Visgi jaučiu kažkokį nejun-tamą pranašumą prieš klasikinį kny-ginį istoriką, kuris tik varto sudėtin-gom kalbom parašytus lapus (tai irgi turi savo „šarmo“). Mano meilė ar-cheologijai leido iš arčiau susipažinti su viduramžių gyventojais ir ginklais, todėl beprotiškai malonu iš istoriko pozicijos tirti karą realiai įsivaizduo-jant, ką kariai laikė savo rankose mū-šio metu, kokiais šarvais saugojo savo kūnus, o rašytinis šaltinis atskleidžia, kaip buvo kariauta.
> Magistras Ričardas Dediala: „Visiems LEU jauniesiems istorikams linkiu nebijoti bandymų nerti į viduramžių brūzgynus, ten pasiklysti, galbūt ir nu-sivilti, tačiau galų gale bent per kruo-pelytę suvokti tą magišką viduramžių pasaulį“.
Sėkmė svarbi kiekvienamDoc. dr. Sandra Grigaravičiū-
tė: Lauryna Žilionytė ryžosi pirmoji tirti naują temą – „Lietuvos konsu-linį tinklą Didžiojoje Britanijoje ir jos dominijose“. Tema ne tik nauja, bet ir specifinė, nes konsulo paskyri-mo procedūra Didžiosios Britanijos dominijose skyrėsi nuo įprastinės. Darbo autorė dirbo nuosekliai, sis-temingai ir kruopščiai. Jos indėlis į istoriografiją akivaizdus ir neabejoti-nas. Ji išstudijavo gausią faktografinę medžiagą, pademonstravo puikius medžiagos rinkimo ir sisteminimo, analizės gebėjimus. Parašytas darbas savo apimtimi ir turiniu pralenkia bakalauro darbo ribas. Suredaguotas jis galėtų būti išleistas kaip mokslo studija.
Lauryna Žilionytė: Pradėjusi rašyti bakalaurinį darbą nemaniau, kad nagrinėjama tema taip sudomins. Tai labiau buvo techninis darbas, kurį reikėjo atlikti. Tačiau sulig kiekviena diena archyve ir atrastais naujais do-kumentais darėsi vis įdomiau. Darbo rašymas tapo lyg dėlionė, kurią norė-josi kuo greičiau sudėti. Kaip sakė J.
V. Gėtė, geriausia, ką mums gali duoti istorija, tai jos skatinamas entuziaz-mas. Analizuodama Lietuvos kon-sulatus Didžiojoje Britanijoje ir jos dominijose, šiuo entuziazmu užsikrė-čiau ir aš. Žinoma, be savo darbo va-dovės dr. S. Grigaravičiūtės dėlionės lipdymas būtų buvęs kur kas sunkes-nis, tad esu dėkinga docentei už įdė-tą triūsą, kantrybę, supratingumą ir nuolatinį bendradarbiavimą. Džiugu, kad LMA vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursus, nes jaunam žmogui svar-bu būti įvertintam, skatinamam toli-mesniems moksliniams tyrimams.
Ultragarsinio lituoklio konstravimas ir tyrimas
Valdemaras Aviženas: Mano darbo tikslas – pagaminti ultragarsi-nį lituoklį laboratorinėmis sąlygomis, skirtą mokymo tikslams. Apžvelgęs literatūrą, modeliavau kompaktiš-kesnę ir mažesnę ultragarsinę pjezo-mechaninę sistemą. Sukonstravus ir pagaminus eksperimentinį pavyzdį, jį ištyrus, bandoma lituoti prie sun-kiai lituojamų medžiagų, tokių kaip aliuminis, stiklas, keramika ir saulės cėlės. Pateikiami bandymų rezultatai.
Prof. Piotras Vasiljevas: Magis-tro Valdemaro Aviženo darbas atlik-tas ultragarsinių mechanizmų moks-lo laboratorijoje ir stipriai susietas su čia vykdoma tematika. Jau beveik 20 m. vykdomas mokslinis bendradar-biavimas su Paderborno universitetu (Vokietija), Heinz Nixdorf institutu elektroninių lustų ultragarsinio mi-krosuvirinimo srityje. LEU laborato-rija kartu su Heinz Nixdorf institutu glaudžiai bendradarbiauja su vokie-čių gamybine firma Hesse & Knipps, kuri finansuoja mokslinius tyrimus, o tyrimų rezultatai randa pritaiky-mą. Pastaruoju metu matyti Hesse & Knipps susidomėjimas ne tik mikro-suvirinimu, bet ir sunkiai lituojamų (aliuminio) ar net nelaidžių (kerami-kos, stiklo) medžiagų litavimu, pvz., elektroninio lusto prilitavimas prie aliumininio radiatoriaus (vietoje kli-javimo). Įvedus ultragarsinius virpe-sius į litavimo zoną, galima pasiekti gerą litavimo kokybę panaudojant žemesnes temperatūras. Tai atveria naujas ultragarsinio litavimo taiky-mo perspektyvas. Studentui buvo su-formuluotas uždavinys sukonstruoti strypo formos išilginių virpesių pje-zomechaninę sistemą ir jos pagrindu pagaminti eksperimentinį ultragar-sinio lituoklio pavyzdį mokymo ir tolimesnio tyrimo tikslams, ištirti jo kokybinius parametrus. Tam reikėjo atlikti sistemų modeliavimą, išrinkti ir pagrįsti darbinius dažnius, nusta-tyti virpesių modų pasiskirstymą, surasti išilginių virpesių optimalią modą, spręsti sistemos, kaip virpesių rezonatoriaus, tvirtinimo problemą, išstudijuoti pjezoelementų išdėsty-mo sistemoje įtaką į impedansines-dažnines ir amplitudines-dažnines charakteristikas, pagaminti ir sude-rinti veikiantį ultragarsinio litavimo įrenginį, atlikti testinius įvairių me-džiagų litavimus. Reikėjo įsisavinti sudėtinių pjezosistemų montavimo technologiją ir jų derinimo aparatūrą bei metodus. Uždavinys sėkmingai įvykdytas, atverta galimybė laborato-rijos sąlygomis tirti įvairių medžiagų „lituojamumą“ panaudojant ultra-garsinius virpesius. Valdemaras pa-rodė, kad gali kūrybiškai panaudoti gautas teorines žinias atliekant moks-linius tyrimus. Darbas atliktas sava-rankiškai. Studentas dirbo daug ir produktyviai. Įsisavino naujas kom-piuterines programas (SolidWorks, COMSOL), naują specializuotą ma-tavimo aparatūrą (lazerinis vibracijų matuoklis, impedanso analizatorius), suprato mokslinio-tiriamojo darbo ypatumus ir svarbą. Eksperimentai
atlikti sąžiningai. Dirbant atsiskleidė jo inžineriniai ir mokslininko-tyrėjo gebėjimai. Darbo medžiaga nauja, apdorojus ir papildžius ją, numatoma publikuoti moksliniame žurnale.
Kai laimėjimą lydi ryžtasProf. Ona Monkevičienė: Kuo
pasižymėjo Ligita Neverauskienė, kad jai pavyko parengti gerą magis-tro darbą „Howardo Gardnerio ug-dymo modelio teoriniai ir praktiniai pagrindai“? Ji norėjo parašyti darbą, kuris būtų reikšmingas ir jai pačiai, ir ugdymo įstaigai, kurioje ji dirbo, ir mūsų šalies vaikų ikimokykliniam ugdymui. Ji ieškojo inovatyvios prob-lemos, į kurią galėtų visiškai įsi-
traukti. Sužinojusi, kad kol kas nėra sukurto H. Gardnerio teorija grin-džiamo ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo modelio, kad diegiami tik šios teorijos elementai, Ligita panoro sukurti šį modelį. Studentė tikslingai ieškojo informacijos apie įvairiose pa-saulio šalyse diegiamus H. Gardnerio teorijos elementus, todėl iš šios mo-zaikos pabandė sukurti visuminį iki-mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo modelį. Įdomu tai, kad ji parašė ne vieną asmenišką laišką šios teorijos autoriui H. Gardneriui ir gavo jo at-sakymus bei palaikymą, sprendžiant probleminius vaikų ugdymo modelio klausimus.
„Šviesos“ informacija
3Š IESA 2014 birželisStudijos
KAIP SUDOMINTI MOKINIUS, KAD JIE RINKTŲSI GAMTOS MOKSLŲ STUDIJAS
Prof. Palmira Pečiuliauskienė, doc. dr. Dalius Dapkus
ŠĖTA – TĖVŲ ŽEMĖDoc. dr. Vida Kniūraitė
Universitetas tapo partneriu dar viename 7-osios bendrosios progra-mos projekte.
Šiuo metu Europoje stebimas didelis nuosmukis, norinčių gilintis į gamtos mokslus. Spręsti šiuos iš-šūkius sieks Gamtos, matematikos ir technologijų bei Ugdymo mokslų fakultetų mokslininkai, kurie kartu su kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Graikijos, Vokietijos, Italijos, Pran-cūzijos, Rumunijos, Izraelio, Ispani-jos, Norvegijos, Olandijos, Šveicarijos ir Kipro universitetų pradėjo vykdyti 7-osios Europos Sąjungos bendrosios programos projektą „Kitos kartos ap-
rūpinimas aktyviam įsitraukimui į gamtos mokslus (ENGAGE)“. Šis pro-jektas skirtas tam, kad būtų formuo-jami esamų ir būsimų mokytojų ge-bėjimai taikyti inovatyvius mokymo metodus, pvz., tyrinėjimais grindžia-mą gamtos mokslų mokymą (inquiry-based science education). Planuojama naujausias mokslo, šiuolaikinių tech-nologijų žinias perduoti plačiajai vi-suomenei. Šiuolaikinės mokslo šakos, tokios kaip biotechnologijos, nano-technologijos, genetika ir kt., dažnai kelia nepagrįstą baimę. Ką mes iš tiesų žinome apie skalūnų gavybą? O ar pavojingi mums genetiškai modi-
fikuoti uodai? Ar tikrai plastiko puo-delis yra visiškai nepavojingas žmo-gaus sveikatai? Šių ir daugelio kitų klausimų nagrinėjimas ugdo kritinį mąstymą, plečia pasaulėžiūrą. Šiuo metu vystoma „atsakingų tyrimų ir inovacijų“ (responsible research and innovation) samprata, orientuota į naujausių mokslo žinių perdavimą ne mokslo bendruomenei. Europos gy-ventojai turi turėti pakankamai žinių apie naujausius mokslo laimėjimus,
Istorijos didakto, kultūros is-toriko Stanislovo Stašaičio viena iš veiklos sričių – gimtosios vietovės istorijos tyrinėjimai.
1954–1958 m. S. Stašaitis studija-vo Vilniaus pedagoginiame institute, gavo istorijos mokytojo diplomą, kurį laiką mokytojavo Šilutės ir Kėdainių rajonų mokyklose, 1971 m. savo gy-venimą ir veiklą susiejo su Vilniaus pedagoginiu institutu. 1991–2001 m. vadovavo Istorijos didaktikos kate-drai. Daug dėmesio paskyrė užsienio šalių švietimo sistemoms, paskelbė apie 40 knygų ir knygelių Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Indijos kultūros istorijos klausimais. Mokslininkas visada rasdavo laiko ir jėgų tyrinėti ir skelbti darbus gimtosios vietovės is-torijos klausimais, tuo atkreipdamas daugelio savo mokinių ir kolegų dė-mesį į tai, kad mums turi rūpėti ne tik valstybių, žymiausių pasaulio miestų,
suvokti technologijų naudą ir galimas grėsmes.
ENGAGE projektas orientuotas į tris pagrindinius studentų mokslinio raštin-gumo komponentus – susidomėjimą, žinias ir gebėjimus. Projekto metu keti-nama parengti mokomąją medžiagą, pa-kviesiančią mokinius ir studentus keliauti į ateitį. Bus siekiama gamtos mokslus pri-statyti netradiciškai, nagrinėjant sritis, kurios dar iki šiol diskutuotinos ir nėra iki galo mokslininkų ištirtos. Planuojama stiprinti ryšius tarp mokinių, mokytojų ir mokslininkų. Tam ketinama naudoti šiuolaikines interneto technologijas, atvi-ros prieigos platformas, su kuriomis jau
susipažino šio straipsnio autoriai, nuvykę į Atvirąjį universitetą (Open University), esantį Jungtinėje Karalystėje. Stebino universiteto miestelis, įsikūręs šalia Lon-dono. Nors tai vienas iš didesnių univer-sitetų, bet nesigirdėjo jokio studentiško šurmulio, nes visi studentai studijuoja virtualiai, nuotoliniu būdu...
Projektas, kuris bus vykdomas trejus metus, skirtas gamtos mokslų mokytojams, studentams, dėstyto-jams, mokslininkams. Remiantis ge-riausia ankstesnių projektų patirtimi, planuojama į projekto veiklas įtraukti apie 12 000 esamų ir būsimų gamtos mokslų mokytojų visoje Europoje.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLŲ LIETUVIŲ KALBOS OLIMPIADA
Vilma Leonavičienė, vertinimo komisijos pirmininkė
> Džiugu, kad į tautinių mažumų mokyklų 9–10 klasių moksleivių lietuvių kalbos olimpiadą susirenka moksleivių iš visos Lietuvos
Lituanistikos fakultete surengta kalbos šventė tapo svarbiu pavasariniu reiškiniu svečius priimančiai organi-zacijai, olimpiados rengėjams, organi-zatoriams. Ją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programa ir Lietuvos edukologijos universitetas.
Moksleiviai atliko rašto užduo-čių, mokytojai dalyvavo Lietuvių kal-bos ir literatūros didaktikos katedros
surengtame kvalifikacijos tobulinimo seminare. Didžiausias iššūkis moks-leiviams buvo pristatyti kūrybinę užduotį, kalbėti ypač didelei audito-rijai: kitiems dalyviams, mokytojams ir komisijai. Be to, visi dalyviai, mo-kytojai ir vertinimo komisijos nariai dalyvavo susitikime su LF „Literatų arkos“ jaunaisiais kūrėjais. Po to olimpiados dalyvių, mokytojų ir šei-mininkų laukė vakaronė su LEU fol-kloro ansambliu „Poringė“.
bet ir mažų miestelių, kaimų istori-ja, nes jie visi (dideli miestai ir maži miesteliai) yra mūsų tėvynė.
S. Stašaitis gimė 1934 m. lap-kričio 1 d. Pakštelių kaime, 1954 m. baigė Šėtos vidurinę mokyklą. Bėgant dienoms ir metams jis niekada nepa-miršo, kur jo giminės šaknys, būties pradžia. 2002 m. skaitytojų teismui buvo atiduota knyga „Šėtai – 640 metų“, o 2009 m. S. Stašaitis paskelbė knygą „Šėtos parapijos kapinės“. Ka-pinės – įspūdinga miestų ir tautų is-torijos santrauka. Jos tarsi veidrodis, kuriame atsispindi skirtingų visuo-menės sluoksnių skonis ir papročiai. Tai tautos kultūros rodiklis.
2012 m. S. Stašaitis paskelbė dar vieną knygą apie savo tėvų žemę – „Kraštiečiai. Šėtos valsčius“. Autorius parodė, jog mažo miestelio istorijoje gali būti ir greičiausiai yra įspūdingų dalykų. Reikia tik atsargiai nušluosty-
ti užmiršimo arba nenoro prisiminti apnašas. Vienas iš tokių jau tolimos praeities perlų yra XIV a. kronikininko Hermano Vartbergės vaidmuo Šėtos istorijoje. Jis – vieno Vokietijos miesto burmistro sūnus arba artimas gimi-naitis, miestietis. XIV a. antrojoje pu-
> Doc. dr. S. Stašaitis. Žvilgsnis į tėvynės tolius nuo Šatrijos. 2012 m. liepa
sėje apsigyveno Rygoje, buvo Livonijos ordino magistro kapeliono padėjėjas, kartu su magistru vykdavo į karo žy-gius. Manoma, kad jis dalyvavo ir 1362 m. magistro Arnoldo žygyje į Lietuvą, kurio metu jie traukė per Šėtą. Iš Ar-noldo lūpų H. Vartbergė ir užrašė loty-
nų kalba Šėtos (Sethen) pavadinimą. Jo kronika pirmą kartą buvo išspausdinta 1863 m. lotynų kalba. Po metų išėjo jos vokiškas vertimas. Lietuvių kalba kronika buvo išleista 1991 m. Taigi H. Vartbergę galima vadinti Šėtos var-datėviu, o gal tiksliau krikštytoju.
4 Kampas saviems Š IESA 2014 birželis
VASAROS BELAUKIANT...Ji lėtai pakėlė galvą ir atsikėlė.
Švelnūs žiedai pabiro aplink ir paskli-do po visą pievą. Basos pėdos nedrą-siai ir atsargiai susilietė su žaluma, prisotinta ankstyvo ryto gaivos. Sau-lės šiluma jaukiai glostė skruostus, teikdama laisvės pojūtį. Apsigaubusi minkštu gamtos audeklu ji grakščiai nužingsniavo horizonto link... Į saulę. Svajonių ir gėrio link...
Mieli „Šviesos“ skaitytojai, tegul kiekviena diena Jus pasitinka su šyp-sena, o vasarą gyvenkite taip, lyg kojos nesiektų žemės! Tegul pakylėta nuo-taika būna kasdienė ir maloni rutina, prie kurios taip ir norėtųsi priprasti. Šiltuoju metų laiku linkime gražiausių ir įsimintiniausių akimirkų.
„Šviesos“ redakcija
„CIGARO RūKALIAUS NUSIKALTIMAS“ PRIMINĖ APIE RūKYMO ŽALą
Beata Gasiulytė
Dailės pedagogikos IV kurso studentė
POEZIJOS PAVASARIS GRUZIJOJE
Prof. Vidas Kavaliauskas
MOTINŲ PADĖKA
Motinos dienos proga Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis iš-siuntė sveikinimus pažangiausių studentų šeimoms. 200 geriausių LEU studentų mamos gavo padė-kos atvirukus, skirtus pasveikinti mamas Motinos dienos proga ir pasidžiaugti jų sūnų ir dukterų pa-siekimais moksle, visuomeninėje veikloje ir padėkoti už puikiai iš-auklėtus LEU studentus. Rektorius akademikas A. Gaižutis taip pat su-laukė motinų padėkų.
„Nuoširdžiai dėkojame už svei-kinimus Motinos dienos proga. Malonu, kad mano dukra gerai mo-kosi, aktyviai dalyvauja visuomeni-nėje veikloje, tobulėja besimokyda-ma Jūsų universitete. Džiaugiuosi, kad ji pasirinko šį nelengvą kelią – lietuvių kalbos ir žurnalistikos stu-dijas“, – rašo Lina Grėbliūnienė iš Druskininkų.
Kituose laiškuose studentų mo-tinos džiaugiasi, kad jų vaikai mo-kosi iš puikių, kūrybingų pedago-gų, dirbančių Lietuvos edukologijos universitete.
„Šviesos“ informacija
Lietuvių kalbos ir kultūros cen-tras Gruzijoje (vadovas – LEU Lie-tuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorius Vidas Kavaliaus-kas) kartu su vertėja Nana Devidze ir poete Mariam Ciklauri gegužės 16–18 dienomis organizavo „Poezijos pavasario“ renginius Gruzijoje. Ren-giniuose dalyvavo keturi Lietuvos poetai: Vladas Braziūnas, Liutauras Degėsys, Marius Burokas, Donatas Petrošius ir didelė grupė gruzinų po-etų. Pirmą dieną Lituanistikos centre vyko poetiniai skaitymai, kuriuose dalyvavo Lietuvos ir Gruzijos poetų, K. Donelaičio „Metų“ ištraukas skaitė studentai gruzinai, besimokantys lie-tuvių kalbos, V. Kavaliauskas kartu su prof. Mariam Mandžgaladze ir Mari-
na Bokučava skaitė lietuvių ir gruzinų kalbomis Rustavelio poemos „Karžy-gys tigro kailiu“ ištraukas, lietuviškus eilėraščius skaitė lietuviai, gyvenantys Gruzijoje. Kitų renginių metu vyko knygos „Dabartinė lietuvių poezija“ (gruzinų kalba) ir almanacho „Už horizonto“ pristatymai. Jų metu vyko lietuvių ir gruzinų poezijos skaitymai (dalyvavo Lietuvos ir Gruzijos poetų). Poezijos šventę vainikavo renginys Gruzijos kalnuose esančiame Čarga-lyje, kuriame gimė gruzinų literatūros klasikas Važa Pšavela (čia yra ir jo mu-ziejus). „Poezijos pavasario“ Gruzijoje metu skambėjo lietuviškos ir gruzi-niškos dainos. Pirmą kartą Gruzijoje vykęs „Poezijos pavasaris“, tikimasi, bus pratęstas ir kitais metais.
> Lietuvos delegacija
> „Poezijos pavasario“ akimirka
> Renginyje skambėjo lietuviškos ir gruziniškos dainos
Lietuvos edukologijos universite-to rūkymo vietoje buvo eksponuoja-ma IV kurso dailės studenčių meninė išraiška, vaizduojanti rūkymo žalą žmogaus organizmui. Apsilankiusių-jų reakcijos buvo įvairios: vieni buvo nemaloniai nustebinti to, ką išvydo, kiti pripažino vaizduojamos prob-lemos svarbą. Buvo ir tokių, kurie
> Kūrinio autorės. Iš kairės: Gabrielė Bačinskaitė, Emilija Jurkštaitė, Beata Gasiulytė
prisidėjo prie ekspozicijos savo rū-kalų pakeliais ar nuorūkomis. Pasak rengėjų, daugelis ekspozicijos vietoje nedrįso rūkyti: „Tikimės, kad mūsų meninė išraiška vienaip ar kitaip pa-veikė žiūrovus. Linkime pagalvoti, ar verta toliau tęsti draugystę su įpročiu, kuris ne tik brangus, bet ir žalingas sveikatai“.
Esi muzikos pedagogikos stu-dentė. Kas lėmė tavo pasirinkimą studijuoti Lietuvos edukologijos universitete muzikos pedagogikos specialybę?
Mano apsisprendimas pasirink-ti muzikos pedagogikos studijas LEU nebuvo atsitiktinis. Tai buvo kruopščiai apgalvotas žingsnis. Vi-sada jaučiau norą mokyti, dalytis savo sukauptomis žiniomis su kitais. Nusprendžiau studijuoti muzikos pe-dagogiką, nes beveik visą gyvenimą mokiausi muziką, labiausiai išmanau šį dalyką. Studijuoti pradėjau šiek tiek vėliau, todėl mano apsisprendimas tikrai tvirtas ir motyvuotas. Muzika yra visas mano gyvenimas, grožis, gyvenimo būdas. Todėl ir noriu savo sukauptomis žiniomis dalytis su ki-tais.
Kokios muzikos, tavo nuomone, labiausiai reikia šiuolaikiniams mo-kiniams?
Žinoma, kad šiuolaikiškos! Visas gyvenimas juda į priekį, negalima sustoti, mokytojas privalo būti nova-toriškas. Tačiau prieš tai reikia pa-dėti tvirtus pamatus vaikų širdelėse. O pamatai tvirti bus tik tuomet, kai vaikas pažins savo liaudies kultūrą ir muziką. Juk yra sakoma, kad vaikas negali suprasti kitų tautų muzikos ir kultūros, jei yra nepažinęs savosios.
O koks tavo santykis su lietuvių liaudies muzika?
Liaudies muziką aš labai myliu ir jaučiu jai didelę pagarbą. Tai pati artimiausia muzika mano širdžiai. Stengiuosi propaguoti ją ir universite-te. Dalyvauju liaudies dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ veikloje, taip pat savarankiškai kankliuoju ir dainuoju liaudies dainas įvairiuose renginiuo-se, pasakoju kitiems studentams apie liaudies muzikos grožį.
Kokias tobulėjimo galimybes tau suteikė Lietuvos edukologijos universitetas?
Visas įmanomas. LEU yra begalinė saviraiškos laisvė. Neįsivaizduoju kito tokio universiteto, kuriame studentas būtų taip gerbiamas, skatinamas ir my-limas. Nejaučiu jokios atskirties, jokių bendravimo ribų su dėstytojais. Žino-ma, pagarba visada išlieka, niekada ne-galima peržengti ribos, tačiau dažnai dėstytojai studentus vadina kolegomis, o tai nuteikia teigiamai. Labai myliu savo universitetą, puikiai jame jaučiuo-si ir kiekvieną rytą į jį keliauju su dide-liu noru. Esu tikra LEU patriotė.
Papasakok, kaip muzika padeda sukurti artimesnius ryšius tarp mo-kytojo ir mokinio?
Muzika yra menas. O menas visada skatina ieškoti, mąstyti. Per muziką mokinys ieško naujų, dar neišreikštų jausmų, išgyvenimų. Su mokytojo pagalba ir per muziką vaikas labiau atsiskleidžia, išreiškia savo dar nepatirtus jausmus. Tai su-kuria artimą ryšį tarp mokytojo ir vaiko.
Kokį poveikį vaiko raidai turi muzikos žanrai?
Labai didelę įtaką daro klasiki-nė muzika. Tačiau, mano nuomone, pačią didžiausią – liaudies. Tai pati paprasčiausia – motinos – muzika. Ne kiekviena motina, mokytoja vai-kui gali atlikti sudėtingų klasikinio stiliaus kūrinių. O liaudies dainas gali dainuoti kiekviena. Juk ši muzi-ka prasideda nuo vaikystės ir gyve-na mumyse iki pat pabaigos. Tai yra mūsų kraujyje.
Kaip manai, ar į muzikos ugdy-mą mokyklose ir visuomenėje yra kreipiamas pakankamai didelis dė-mesys?
Visi pripažįsta muzikos svarbą vaiko vystymuisi ir ugdymui, tačiau muzikos pamokos, kaip ir kitos menų pamokos, dažnai atsiduria antrame plane. O taip neturėtų būti. Juk jau seniai yra pripažinta, kad muzika padeda mokytis ir kitas disciplinas. Manau, kad muzikos pamokas pri-valoma integruoti su kitų dalykų pa-mokomis.
Kaip tu manai, ar mokymas(is) muzikos garsų apsuptyje yra priva-lumas, lyginant su kitais mokomai-siais dalykais?
Žinoma. Mokydamasis muzikos, vaikas lavėja kaip asmenybė, turtina savo vidinį pasaulį, estetinį suvoki-mą. Bet įvairūs garsai gali skambėti ne tik muzikos pamokose. Ji sėkmin-gai gali prigyti istorijos, dailės, kūno kultūros ir kitose disciplinose. Moky-tojas gali į savo dalyko mokymą žiū-rėti šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, per istorijos pamokas mokytis liaudies karo dainų, dailės pamokose piešti klausomų dainų motyvus ir t. t. Tik reikia nebijoti fantazuoti ir stengtis integruoti kitų dalykų savo vedamose pamokose.
Noriu visiems palinkėti gerų ir turiningų atostogų. Linkiu nepamirš-ti savo tautos muzikos, savo šaknų. Geros vasaros!
2014 metų neįmanoma nei su-tikti, nei nugyventi, nei turbūt iš-lydėti be K. Donelaičio. Kas buvo primiršęs, tuoj gavo progą prisi-minti, jog 2014 m. skirti būtent mūsų klasikui, grožinės literatūros lietuvių kalba pradininkui. Nuo pat metų pradžios regą, klausą ir dūšią džiugino kultūrinės laidos, pokal-biai, diskusijos apie K.Donelaičio skaitymą ir suvokimą, poeto ei-lutės, skaitomos profesionalų ir transliuojamos masinio informa-vimo priemonėmis. Vasario mėnesį (knygų mugės metu) priemonių ne-beprireikė – Donelaitį skaitė ir jau-nas, ir vyresnis (pradėjo LR prezi-dentė). Leidyklos suskubo perleisti reikšmingiausią poeto kūrinį, aka-demikai suskubo pasakoti ir minė-ti, kokie darbai dar liko nepadary-ti, dailininkai suskubo iliustruoti – darbo užteko visiems. Moksli-ninkai nusprendė padėti skanduo-ti „Metus“ ir parengė praktinius hegzametro skaitymo patarimus, menininkai demonstravo kūrybinę išmonę perskaitydami Donelaitį naujai, mokytojai iš kailio nėrėsi siekdami uždegti ir užkrėsti done-laitika jaunuosius – lakštingalas, gandrus ir viežlybuosius, nenaudė-lius piešė, Donelaičio medį užaugi-no ir po medžiu stovėjo Donelaičio žodžiais bylodami, kiti dargi kvietė apie Donelaitį solidžiau, moksliškai tarptautiniu mastu pasikalbėti... Visi jautė metų reikšmingumą, abe-jingų neliko nė vieno – vieni stebė-josi Donelaičio idėjų aktualumu ir universalumu, antri keiksnojo an-tikinio metro eilutę ar kelintąsyk klausė, kas tasai pakamorė ir dum-čius. Kone visi atsiminė ir sutarė dėl vieno – Donelaitis rašė lietuviškai. Kūrė kalba. Buvo su kalba. Buvo kalboje.
Būti su kalba ir kalboje 2014 – K. Donelaičio – metais gegužės 9 d. (beveik iš karto po Knygos, kalbos ir lietuviškos spaudos atgavimo die-nos) į Lietuvos edukologijos univer-siteto II rūmus – Lituanistikos fakul-tetą – rinkosi būrys jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Juos jau trečią kartą pakvietė Lituanistikos fakulteto Lie-tuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros mokslininkai, dėstytojai. Pakvietė ne kaip mokinius, ne kaip būsimus studentus. Tai nebuvo nei dar vienas studijų programų prista-tymas ar ugdymo karjerai renginys. Kvietė kaip kolegas, kaip bendra-minčius, kaip bičiulius. Ko gi kvietė, klausite? Kokia gi ten bičiulystė to-
5Š IESA 2014 birželisMokykla
APIE DONELAITĮ IR LEMTINGą TREčIąJĮ KARTą – APYLAISVIAI IR NERūPESTINGAI
(trečiosios respublikinės mokinių konferencijos „Aš ir Kalba“ refleksija)
Audrius Gabnys
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, LEU LF absolventas
UNIVERSITETAS SUTEIKĖ BEGALINę SAVIRAIŠKOS
LAISVęIndrė Žymančiūtė
kia, jog reikia trečią kartą1 susirink-ti? Kas sieja skirtingų kartų atstovus dabar, kai pasimėgaujant plyšaujama apie skirtingų kartų nesusikalbėji-mą ir nutolimą kone šviesmečiais? Atsakymas paprastas – kalba. Išsi-pildė pranašiški M. Daukšos žodžiai apie meilės ryšį, vienybės motiną ir pilietiškumo tėvą (beje, tą dieną M. Daukšos citatos skambėjo ne kar-tą). Tuo patikėję žmonės (nebesakau skirtingų kartų) rinkosi į trečiąją respublikinę 9–12 klasių mokinių kūrybinių ir tiriamųjų darbų kon-ferenciją „Aš ir Kalba2“. Taip paro-dydami ir įrodydami, jog frazė apie kalbą kaip dvasios namus nėra tik sparnuotas posakis. Rinkosi, kad pa-sidalintų, pasidžiaugtų, pasimoky-tų ir išsiskirstytų jau kitokie. Tokio pozityvaus poslinkio tikėdamiesi konferencijos organizatoriai – LEU Lituanistikos fakulteto Lietuvių kal-botyros ir komunikacijos katedra, Vilniaus „Saulės“ privati ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos – su-laukė net 25 mokinių iš įvairių Vil-niaus, Kauno, Radviliškio, Lazdijų, Klaipėdos, Kėdainių, Merkinės, Kulių mokyklų, jog netikėti trečiojo karto magija ir reikšme tiesiog buvo neįmanoma. Dar daugiau – tame bū-ryje buvo matyti veidų, kurie jau pa-žįstami, kažkur sutikti. Ir tie veidai, tik peržengę slenkstį, tarsi teisinosi – esą taip jiems patikę čia būti pernai, kad šįmet neatvykti nebegalėjo... Ir tada prasidėjo! Mokiniai gilinosi į pačias įvairiausias temas, o prista-tyti pranešimai visomis prasmėmis buvo labai saviti. Mokinius domino ir onomastika, ir svetimybių varto-jimas, rūpėjo ir tarmių likimas, ir svetimybių įtaka, jaudino gimtosios kalbos prestižas, klasikinės litera-tūros ir XXI a. jaunuolio santykis. Konferencijos auditorija buvo intri-guojama lituanistinėmis šventėmis ir mokyklos periodine spauda, fra-zeologizmų vartosena šiuolaikinėje kalboje. Netrūko taip pat ir provo-kacinių idėjų... Auditorija nebuvo pasyvi – kiekvieną pranešimą už-baigdavo audringos, geranoriškos ir tolerantiškos diskusijos, kuriose lygiom teisėm dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai, ir dėstytojai, moksli-ninkai. Gyvas pokalbis, dalijimasis mintimis leido išgryninti esmę, leisti dalyviams (ir kalbėjusiems, ir klau-siusiems) su(si)vokti, suprasti, pa-tirti, pasisemti naujų minčių – toks ir buvo konferencijos organizatorių siekis.
1 Apie ankstesnius jaunųjų ir vyresniųjų kole-gų-bendraminčių susitikimus šių eilučių auto-rius rašė 2012 m. ir 2013 m. birželio mėnesio „Gimtojo žodžio“ numeriuose, LEU laikraščio „Šviesa“ 2013 m. Nr. 8 (gegužė).2 Plačiau apie antrąją konferenciją (2013 m. gegužės mėn.) https://www.youtube.com/watch?v=YoKs4ZC7WQc.
Išklausius pranešimų nepaten-kintų neliko – visi buvo užganėdinti. Bet liko kažkoks nepasitenkinimas, kažkoks kirminukas tebegraužė, kad jau viskas, kad reikės visus metus laukti, kol vėl bus galima susitikti. Iškalbingiausi buvo dalyvių veidai, spindinčios akys, gražios šypsenos ir drovus dalyvio prisipažinimas, jog tikėjosi iki savo pranešimo daug rei-kalų sutvarkyti, bet pranešimai buvo tokie įdomūs, kad prikaustė. Aš neti-kėjau, kad taip galima, kad tiek visko daug, – emocingai ir ne itin rišliai mintį rezgė kitas. Iš tiesų ir sunku, ir po to lengva patikėti, kad tai, ką turime kasdien, ką, atrodytų, gerai pažįstame, su kuo esame išaugę, ką nešiojamės sieloje, širdyje ir pro-tuose (kalba), vis dar turi tiek daug paslapčių, vis dar tiek daug leidžia mums atrasti, padaryti, sukurti. Kai tuo tiki ne vienas, kai tuo tiki būrys žmonių (ir patyręs profesorius, ir tarmėje besimaudantis mokinukas), pasijauti ramiau. Ir drąsiau. Ir bai-mės, kurios atpažintos, demaskuo-tos, ir stereotipai, kurie paneigti, su-byra į šipulius. Ir supranti, kiek daug turi ir kiek daug gali.
Nedaug kas beliko pasakyti. Ne-bent tai, jog konferencijos pabaigoje valdžią į savo rankas perėmė orga-nizatoriai. Dosnios buvo rankos, turtingos – turtai atsirado, aišku, padedant rėmėjams: Lietuvos edu-kologijos universitetui, Lituanistikos fakultetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, žurnalui „Gimtasis žodis“, internetiniam dienraščiui „Bernar-dinai“, Lietuvių kalbos institutui, „Saulės“ privačiai gimnazijai. Ir gau-siai tos dovanos pabiro – knygos, že-mėlapiai, monografijos, kompaktinės plokštelės. Ir pražydo dalyvių veidai tokiomis šypsenomis, kad šviesiau tapo ir visų širdyse, ir auditorijoje, ir paskutinėje bendroje nuotraukoje. Šypsenos dėl savęs ir kito. Dėl visų. Dėl mūsų.
Ir kas iš to? – girdžiu nepatenkin-tų balsų. Tvarkoj, buvo konferencija. Čia aišku. Tik prie ko čia tas Donelai-tis, kiek galima, – girdžiu antrinant. Prie mūsų Donelaitis, – atsakyčiau tokiems. O mes prie jo. Su kalba Do-nelaitis. Ir mes prie jos. Ir iš jos. Ir su ja. Kas iš to? Ogi tas, kad trys – ir daug, ir labai mažai. Trys kartai, tre-ji metai, trys šimtai metų. Daug, nes užauga kelios kartos. Daug, nes pa-saulis pasikeičia. Daug, nes žmogus tobulėja. Mažai, nes žmogus ieško to paties, t. y. atramos, tvirtumo, žino-jimo. Mažai, nes žmogus dabar, kaip ir anksčiau, stengiasi (kalbėdamas) mąstyti ir siekia save suvokti. Mažai, nes žmogus mąsto ir (kai / nes) kal-ba. Mažai, nes žmogus gyveno, tebe-gyvena kalboje ir su kalba. Ir gyvens su kalba. Kiekvienas – tu, jis, aš. Ir kalba.
> Konferencijos dalyviai atsisveikina iki kito karto
> Dovilė Miknaitytė – charizmatiška, be galo spalvinga ir nuolat naujų idėjų kupi-na asmenybė, kuri didžiuojasi savo universitetu, džiaugiasi jo suteiktomis galimy-bėmis ir nori dalytis įgytomis žiniomis. Mergina ateitį sieja su mokytojos darbu.
Paskutinis jūsų laimėjimas var-žybose.
Walters open holland cup 2014, vyrų kultūrizmas iki 80 kg, V vieta.
Kokios artimiausios varžybos jūsų laukia?
Latvijos atviras čempionatas.Kokiais fiziniais sugebėjimais
turėtų pasižymėti kultūristas? Svarbiausia kultūrizme yra valia.
Alinančią dietą iškęsti gali ne visi. Taip pat proporcingas kūno raumenų išsidėstymas. Labai daug reiškia ge-nai, turi būti sutvertas tam.
Papasakokite, kaip prabėga jūsų diena.
Mano diena dažniausiai prasi-deda nuo 5:30 val. Pusryčiauju, einu į dušą, vėliau važiuoju į darbą IM-PULS sporto klube, ten vedu keletą asmeninių treniruočių, nuvažiuoju į universitetą, pabūnu paskaitose, vėl pavalgau, važiuoju į treniruotę... Per dieną valgau šešis kartus, todėl visada vaikštau su kuprine, kuri būna pilna maisto.
Kokia yra jūsų blogiausia ir ge-riausia charakterio savybė?
Blogiausia savybė ta, kad niekada niekam nenusileidžiu, o geriausia –ryžtingumas.
Puslapį rengia LEU Sporto centras
6 Sportas Š IESA 2014 birželis
APGINTAS čEMPIONŲ TITULASDiana Salnikova
KULTūRISTAS TOMAS TARESEVIčIUSEglė Vaičiūnaitė
ŠTANGOS SPAUDIMO VARŽYBOSMindaugas Kryžiokas
SVEIKINAME čEMPIONUS
IR PRIZININKUS
SVEIKINAME XXX SELL STUDENTŲ ŽAIDYNIŲ čEMPIONUS IR PRIZININKUS
> Kultūristas T. Taresevičius
LIETUVOSUNIVERSIADA 2014
AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI1. Aurelija Gotto (SSF, KK III k.) –
dziudo.2. Anastasija Michailova (SSF, KK
II k.) – dziudo.3. Dominykas Spudvilas (SSF, KK ir
gamt.ugd. I k.) – plaukimas.4. Giedrė Kupstytė (SSF, KK II k.) –
lengvoji atletika (du medaliai).5. Ligita Lisauskaitė (SSF, KK IV k.)
ir Viačeslavas Filipovičius (SSF, KK II k.) – aerobinė gimnastika.
SIDABRO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI
1. Mantas Jusis (SSF, KK II k.) – len-gvoji atelika.
2. Viačeslavas Filipovičius (SSF, KK II k.) – aerobinė gimnastika.
3. Eimantė Šatikauskaitė (SSF, KK mag. I k.) ir Karolis Rutkauskas (SSF, KK II k.) – aerobinė gim-nastika.
BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI
1. Eglė Stuckytė (SSF, KK IV k.) – stalo tenisas.
2. Rita Bitautaitė (SSF, KK baigė 2013 m.) – lengvoji atletika.
3. Artūras Mastianica (SSF, KK III k.) – lengvoji atletika.
4. Dominykas Spudvilas (SSF, KK ir gamt.ugd. I k.) – plaukimas.
5. Tomas Kizelis (SSF, KK II k.) – aerobinė gimnastika.
Aurelija Gotto (SSF, III k.) (dziu-do) – I vieta
Anastasija Michailova (SSF, II k.) (dziudo) – I vieta
Artūras Macijevskis (SSF, III k.) (graikų-romėnų imtynės) – I vieta
Julius Matuzevičius (SSF, ištęst. st. II k.) (graikų-romėnų imtynės) – I vieta
Laimonas Gečas (SSF, ištęst. st. II k.) (graikų-romėnų imtynės) – II vieta
Vladislavas Lukaševičius (SSF, ištęst. st. V k.) (graikų-romėnų imty-nės) – III vieta
Treneris Olegas Antoščenkovas
XX Sporto ir sveikatos fakulte-to dekano krepšinio taurės turnyre dalyvavo 4 komandos, 48 studentai. Vyko 16 rungtynių.
IV vietą užėmė III kurso atsto-vai, III vietą – turnyro naujokai (I
kursas), II vietą – II kurso atstovai. Turnyro senjorai, IV kurso atstovai, apgynė čempionų titulą ir nugalėjo šiame turnyre trečią kartą. Nugalė-tojų komandoje žaidė Modestas Kra-sauskas, Audrius Petrokas, Ruslanas
> SSF dekanas prof. Audronius Vilkas su varžybų nugalėtojais ir prizininkais
Nikitinas, Darius Marcinkevičius, Andrius Urbonas, Arnoldas Mateika, Robertas Paliutis, Darius Tarvydas, Tadas Rinkūnas, Dominykas Raudo-nis, Darius Petrulaitis, Tomas Tara-sevičius.
> LEU graikų-romėnų imtynių komanda SELL studentų žaidynėse. Stovi (iš kairės): Julius Matuzevičius, Laimonas Gečas, Artūras Macijevskis, Vladislavas Lukaševičius ir treneris Olegas Antoščenkovas
Turnyre dalyvavo 15 sportininkų, merginų – 6 (iki 55 kg ir daugiau), vai-kinų – 9 (iki 75 kg, iki 95 kg ir virš 95 kg). Trečiąją vietą užėmė Simona Trai-nytė (UMF IV k.), išspaudusi 27,5 kg. Antroji vieta atiteko Raimondai Ba-bulytei (SSF III k.), išspaudusiai 30 kg. Pirmąją vietą iškovojo Goda Mitinai-tė (UMF IV k.), įveikusi 37,5 kg svorį. Svorio kategorijoje virš 55 kg trečioji vieta atiteko Tomai Vapsvaitei (GMTF I k.), išspaudusiai 30 kg svorį. Antrąją vietą užėmė Šarūnė Kirstukaitė (UMF IV k.), išspaudusi 32,5 kg. Pirmąją vie-tą iškovojo Justina Vertikytė (GMTF IVk.), įveikusi 35 kg svorį.
Vaikinų svorio kategorijoje iki 75 kg trečiąją vietą užėmė Karolis Jakštas (GMTF I k.), išspaudęs 75 kg.
Antroji vieta atiteko Mindaugui Kryžiokui (SSF III k.), išspaudusiam 82,5 kg. Pirmąją vietą iškovojo Gin-taras Basys (SSF II k.), įveikęs 105 kg svorį. Svorio kategorijoje iki 95 kg trečioji vieta atiteko Eimantui Trun-cei (SSF III k.), išspaudusiam 130 kg. Šios svorio kategorijos nugalėtojui išaiškinti buvo reikalingas pakarto-tinis svėrimas, nes sportininkai iš-spaudė vienodą svorį – 135 kg. Taigi Karolis Beručka (SSF III k.) užėmė antrąją vietą, o nugalėtoju tapo Vilius Ščerbickas (UMF IV k.). Svorio kate-gorijoje virš 95 kg rungėsi du sporti-ninkai. Antroji vieta atiteko Lukui Jotautui, išspaudusiam 130 kg. Nu-galėtoju tapo Mindaugas Janulis (SSF I k.), įveikęs 145 kg svorį.
> SELL studentų žaidynių čempionės (dziudo atstovės) Aurelija Gotto ir Anastasija Michailova (dešinėje)
Kada ir kur gimėte, kur mokė-tės, ką veikėte baigęs mokyklą?
Gimiau 1991-06-26 Jurbarko mieste, mokiausi Nemunėlio pra-dinėje, vėliau Naujamiesčio, Šakių „Varpo“ vidurinėse mokyklose. Kai baigiau mokyklą, dirbau Šakių sporto klube „Fortūna“, kuriam dabar ir va-dovauju. Po metų įstojau į kūno kul-tūros specialybę LEU.
Kokia buvo jūsų vaikystės sva-jonė?
Tapti profesionaliu imtynininku.Kas paskatino pasirinkti tokią
sporto šaką? Kuo ji sužavėjo?Manęs niekas neskatino, tiesiog
su draugu nuėjome į sporto klubą ir ten prisižiūrėjome „monstrų“. Mane tai „užkabino“. Norėjau pats toks būti, kad kiti atėję į sporto klubą žiūrėtų į mane taip, kaip aš žiūrėjau į juos.
Ar prisimenate savo pirmąsias varžybas?
Labai jaudinausi. Kai ištarė mano pavardę, tai net sustojo kvėpavimas. Dabar, kaip aš sakau, ant scenos vaikštau kaip namie po virtuvę, jokio jaudulio.
Kada pirmą kartą užėmėte pri-zinę vietą?
12-oje klasėje, galiūnų varžybose.Didžiausi pasiekimai jūsų kar-
jeroje.III vieta šiais metais Olandijoje
vykusių atvirų kultūrizmo varžybų jaunimo kategorijoje.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?Laisvalaikiu mėgstu važinėtis
dviračiu, leisti laiką su draugais ir savo drauge.
Mėgstamiausias sportininkas. Phil Heath (kultūristas).
Mėgstamiausia knyga. Joseph Murphy knyga „Jūsų pasąmonės galia“.
Mėgstamiausias filmas. „Gene-ration iron“ („Geležinė karta“).
Mėgstamiausias patiekalas. Ma-mos cepelinai.
Mėgstamiausia šalis. Vokietija.Gyvenimo kredo. Siek savo užsi-
brėžto tikslo iš visų jėgų.Apibūdinkite save trim žo-
džiais. Ryžtingas, švelnus, malonus.Ko palinkėtumėte sau sporte ir
gyvenime? Neprarasti valios ir ryžto.
7Š IESA 2014 birželisPatirtis
REGĖJIMO NEGALIą TURINTIEMSAndromeda Žandaravičienė
SUNKUS KELIAS Į SĖKMęJuozas Skomskis
Pokalbis su dr. Jonu Cicėnu, anotatoriumi, kinazių ekspertu Šveicarijos Bioinformatikos insti-tute, skaičiusiu bioinformatikos, jos sferų-genų, DNR, baltymų, tri-mačių, specialiųjų organizmų ir kt. duomenų bazių kaupimo paskaitų ciklą apie matematinių informati-kos metodų panaudojimą biologijo-je Gamtos, matematikos ir technolo-gijų fakulteto biologijos specialybės magistrantams.
Pajusti duonos skonįPaskutinėje ciklo paskaitoje
svečias supažindino būsimus mūsų (o taip pat kitų universitetų) biolo-gijos magistrus su bioinformatikos anotatoriaus darbu, kaip kuriamos duomenų bazės, leido netgi patiems pabandyti, kaip paimti reikiamą in-formaciją iš tūkstančių visos biolo-gijos sistemos arba paskiros srities straipsnių, ją sisteminti ir įdėti į duo-menų bazę, kad vartotojui būtų pa-prasta ir lengva surasti bei naudotis, pavyzdžiui, vienu puslapiu informa-cijos, kuriame yra tūkstančių pusla-pių informacijos koncentratas.
„Biokuravimas yra labai perspek-tyvi sritis, todėl keliu tikslą sudomin-ti studentiją. Galbūt atsiras norinčių tapti biokuratoriais, pasiryš keliauti į Šveicariją arba į Angliją (ten, kur šie dalykai išplitę), pasisemti žinių, grįžti į Lietuvą ir čia kurti stiprius bioinfor-matikos centrus“, – kalba išeivis iš Lietuvos. Dr. J. Cicėnas 1997 m. gavo tuometinio VPU biologijos studijų bakalauro, 1999 m. magistro laips-nius. Dar studijų metais dirbo dr. Arūno Gineičio grupėje Biochemijos institute, susidomėjo biomedicina,
vėžio tyrimais ir signalo perdavimu – kinazėmis.
Iš Lietuvos – į ŠveicarijąPirmiausia mūsų absolventas,
kaip Lietuvos Biochemijos instituto darbuotojas, įstojo į Amerikos Rytų Karolinos universiteto doktorantūrą. Vėliau sugrįžo į Europą – į Miuncheno universitetą. Po to išvažiavo į Bazelio universitetinės ligoninės prof. Urso Eppenbergerio laboratoriją, apgynė biochemijos mokslų daktaro laipsnį (tyrė krūties vėžį). Vėliau dirbo imo-nologijos tyrimų srityje (Šveicarija, Berno universitetas), grįžo į Bazelį, paskui – į Lozanos universitetą. Dir-bo Fribūro universitete... Pagaliau 15 metų laboratorinis darbas pasiekė kadenciją – norėjosi naujo. Pastebėjęs skelbimą, jog ieškomas kinazių srities specialistas, nutarė įgyvendinti seną savo patirtį. Suprato, kad ten tik-
> Dr. Jonas Cicėnas: „Reikia atkakliai ir kantriai ieškoti kelių į mokslą, tada sėkmė pati ateis“.
riausiai ir bus jo ateitis. 2011 m. buvo įvertintos dr. J. Cicėno ekspertizės – jis buvo paskirtas kinazių ekspertu ir biokuratoriumi. Ekspertizės liko vėžio informatikos srityje. Dr. J. Cicėnas, ta-pęs vyresniuoju biokuratoriumi, dabar turi sąlygų tapti mokslo grupės, kurio-se čia būna daugiau nei 70 mokslinin-kų, arba projekto lyderiu. Šveicarijos Bioinformatikos institutas, remiamas valstybės ir fondų, ne pelno siekianti institucija, yra susijęs su visais šalies universitetais. Grupių lyderiai – beveik visų Šveicarijos universitetų profeso-riai. Dr. J. Cicėno vadovas prof. Amos Bairoch, įkūręs žymiausią baltymų duomenų bazę Swiss-Prot, žmogaus baltymų duomenų bazę NextProt, yra Ženevos universiteto profesorius.
Daug dirbti. Atkakliai siekti tiksloŠis LEU paskaitų ciklas – tik įžan-
ga į tolimesnį mūsų Alma mater ben-dradarbiavimą ir nuotoliniu būdu. Kalbėdamas apie savo kelią į pasaulio mokslo bastionus, dr. J. Cicėnas sako, jog tai buvusi tarsi apsėstojo lemtis. Kai ieškojo doktorantūros, parašė į šimtą įvairiausių vietų. Gavo teigia-mus atsakymus tik iš trijų... Mat Lie-tuva buvo dar mažai žinoma, todėl reikėjo pačiam atkakliai veržtis, siek-ti tikslo, kai studijavo universitete, dirbo institute, o kontaktų ieškodavo naktimis. Užversdavo savo pasieki-mais, projektais, norais, informacija, ką geba, ko siekia ir t. t. Ir rado, kas tokiu atkakliu jaunuoliu susidomėjo. Svarbiausia, kad neigiami atsakymai nenuteiktų nuleisti rankų. Tik reikia labai tuo tikėti, labai daug dirbti. Ne-išsigąsti nesėkmių. Kai atliksi darbą, matysi rezultatą.
BIBLIOTEKOS ĮRANGAEmilija Banionytė
Studentų iniciatyva – grupinio darbo zona
Studentams sudarytos sąlygos skolytis knygas ir kitus dokumentus į namus, dirbti skaityklose, naudo-tis prenumeruojamais ar įsigytais elektroniniais ištekliais ne tik bib-liotekoje, bet ir iš namų (naudojantis programine įranga EZproxy). Tačiau studentai pasigedo erdvės, kurio-je grupė žmonių galėtų diskutuoti, rengti bendrą darbą ar projektą ne-trukdomi kitų. Tokios erdvės inici-atyvą parodė Socialinės edukacijos fakulteto studentė Milda Kvederavi-čiūtė, vykdydama dėstytojos Angelės Tamulevičiūtės inicijuotą projektą „Pilietis“.
Ir štai nuo balandžio pabaigos studentai jau gali dirbti jaukioje gru-pinio darbo zonoje. Joje yra trylika darbo vietų, kompiuteris, veikia be-vielis internetas, yra plačiaekranis televizorius. Studentai ir kiti norin-tys gali dirbti grupinio darbo zonoje iš anksto ją rezervavę el. paštu [email protected] arba bendrojoje skaitykloje. Grupinio darbo zonos adresas: Studentų g. 39, 112 kabinetas. Darbo laikas: pirmadieniais–penkta-dieniais nuo 8 iki 20 val., šeštadie-niais nuo 9 iki 15 val. > Atidaryta grupinio darbo zona LEU bibliotekoje
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja vis daugiau specialiųjų po-reikių turinčių studentų. Lietuvos edu-kologijos universitete įrengtas patogus nuvažiavimo takelis ir liftas judėjimo negalią turintiems studentams. Bib-liotekoje lankosi ir regėjimo negalią
turintys studentai, kuriems nuo 2013 metų pabaigos įdiegta programinė įran-ga. Ji analizuoja informaciją ekrane ir perduoda ją kalbos sintezatoriui, kuris tekstą paverčia garsu. Taip pat įdiegta programinė įranga, kuri visą kompiu-terio ekrane esančią informaciją var-
totojui perduoda garsu lietuvių kalba, programinė įranga, išdidinanti visą kompiuterio ekrane pateikiamą infor-maciją arba pasirinktas jos dalis. Padi-dinamas ne tik šriftas, bet ir viskas, kas patenka į didinamą plotą: šriftas, meniu juosta, mygtukai, piktogramos ir t. t.
LEU OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS 2014
Šią gegužę įspūdingiausia universiteto sporto šventė buvo devintoji jos isto-rijoje, sukvietusi į Žvėryno stadioną daugiausia dalyvių ir žiūrovų.
DARBUOTOJŲ SMIGINIO VAR-ŽYBOS
Ligita Lisauskaitė, Vilmantas Juodis
ČEMPIONAI
VIRVĖS TRAUKIMAS
Arminas Vareika (SSF, III k.)Alma Balkaitytė (SSF, III k.)Sandra Ežerskaitė (SSF, III k.)Aivaras Ivoška (SSF, III k.)Martynas Žaltauskas (SSF, III k.)Ada Bieliūnaitė (SSF, IIIk.)
PASAGOS METIMAS
Rugilė Kropytė (SSF, III k.)Daumantas Ercmonas (SSF, III k.)
KALADĖS METIMAS
Dovilė Sudeikytė (SSF, III k.)Rokas Černiauskis (SSF, III k.)
GLADIATORIŲ TURNYRAS
Aivaras Ivoška (SSF, III k.)Arminas Vareika (SSF, III k.)
BAUDINIŲ MUŠIMAS
Gabrielė Garlaitė (SSF, I k.)Gražvydas Balsevičius (SSF, II k.)
SVARSčIO KILNOJIMAS
Aurelija Gotto (SSF, III k.)Edvinas Bagdonavičius (GMTF, III k.)
ŠOKLYS
Kristina Šmitaitė (SSF, III k.), Arminas Vareika (SSF, III k.)
leidžiamas nuo 1952 metų
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis
Registracijos numeris: SL 749
„Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39,
LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,
el.paštas [email protected]
Redaktorius Juozas Skomskis
mob.: 86 98 33 971,el.paštas [email protected]
Korespondentė Gintarė Mikėnaitėmob.: 86 54 03 553,
el. paštas [email protected]
Dizainas Tomas Razmus
Maketas Laura Petrauskienė
Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291
Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.
Š IESA
8 Kultūra Š IESA 2014 birželis
DINGO MANTO VOKIETAIČIO STUDIJŲ KNYGELĖ
MENAS NEGALI BAIGTIS, NES MENO ISTORIJA TęSIASI
Prof. Vaidas Matonis
VYKO 22-OJI PASAULINĖ FILOSOFIJOS OLIMPIADA
ŽALIASIS UNIVERSITETAS: ŠVENTĖME AUGALŲ
ŽAVADIENĮTeresė Jokšienė
DINGO AUŠROS KLIMBYTĖS STUDIJŲ KNYGELĖ
> Meno mokslų kolegos. Profesoriai G. Zėlas ir V. Matonis
Kone kasdieniai pasikeitimai, vykstantys pasaulio ir net atskirų žmonių gyvenime, jau kelia nerimą ir jauniems, ir vyresniems. Šalys ne-rimauja, kad vakare, esant taikai ir laisvei, rytas gali prasidėti karu ar priespauda. Vyresnieji X kartos gy-ventojai dar guodžiasi, kad šiandie-ninė jaunoji Y karta, bendraujanti daugiau technologijomis nei gyvai, nėra išimtis, nes visais laikais kartos skirdavosi. O edukologai išrado savo-tišką apsaugą nuo nuolatinių pasikei-timų, sakydami, kad visą gyvenimą reikia mokytis ne tik dėl to, kad neat-siliktum, bet kad galėtum persikvali-fikuoti, kai tavo patirtis ir žinios taps nereikalingos.
Sunkiau sekasi pateisinti meninio gyvenimo pasikeitimus. Smagu, kad esame garsūs dainų šventėmis, kad
turime nemažai pasaulio žvaigždžių. Tačiau nenutyla diskusijos ir apie kitą meninio gyvenimo pusę. Nepamirš-tama teatro pateikta eksperimentinė Dievo sūnaus veido koncepcija, vis dar peikiama Neries pakrantėje sto-vinti brangiai kainavusi skulptūra. Galiausiai dekonstrukcinį meną ban-doma sieti net su savižudybėmis. Bet tai tik pradžia. O kas toliau? Ir kaip to-kius atvejus interpretuoti mokykloje?
Meno ir meninio gyvenimo neti-kros ateities klausimo vedina Meni-nio ugdymo katedra ėmėsi jį aiškintis metodologiškai. Nutarta į paskaitą pasikviesti žinomą filosofą, t. y. Berno universiteto Filosofijos instituto profe-sorių emeritą Gerhardą Zėlą (Seel). Jo pranešimo tema – „Ar menas turi is-toriją ar tik istorijas?“. Pasaulyje prof. G. Zėlas išgarsėjo kaip pakartotinai
leidžiamos stambios monografijos apie Aristotelio logiką (modalumų teoriją) ir knygos „Sartro dialektika“ autorius. Ypač daug dėmesio filosofas skiria meno prigimties aiškinimui, bando įžvelgti meno ir meno filosofijos atei-tį, mėgsta diskutuoti meno ir utopijos klausimais. Praėjusiame amžiuje ana-litinė meno filosofija siekė nuodugniai paaiškinti meno esmę, bandė nustatyti estetinių savybių objektyvumą. G. Zė-las atskleidžia, kodėl analitinei filoso-fijai nepavyko išspręsti šių uždavinių. Jis pateikia išskirtinius meno ir meno istorijos ypatumus, pagal kuriuos tam-pa aišku, kad analitinė filosofija meno baigties kontekste ir negalėjo atsakyti į iškeltus klausimus. Berno universiteto profesorius brėžia tokius bendruosius meno būties bruožus: estetinis pasi-tenkinimas, ryšys su žaidimais, kurie turėtų įsivyrauti ateityje.
Prof. G. Zėlas prieš septynerius metų lankėsi mūsų universitete ir da-lyvavo Meninio ugdymo katedros su-rengtoje konferencijoje. Po mokinių koncerto pasakė: „Jums reikia keisti universiteto herbe užrašą Fiat lux, nes jūs gerą šviesą turite“. Dabar jis pano-ro susitikti su mūsų studentais ir dės-tytojais todėl, kad jam bendravimas su mumis paliko neišdildomą įspūdį. Tikimės, kad geras įspūdis profesorių ilgai lydės ir po šio seminaro, kuris sudomino ne tik studentus ir dėsty-tojus, bet ir sukėlė norą padiskutuoti šiais klausimais žymiausius lietuvių estetikus ir meno filosofus – akade-miką A. Gaižutį, dr. Ž. Jackūną ir kt.
> Skrenda pasaga
> Skamba eilės
Tai jau trečiasis, tradiciniu tampantis renginys. Mūsų devizas buvo „Sveikoje aplinkoje, svei-kame kūne – sveika siela“. Šventę organizavo GMTF studentų atsto-vybė.
Dar iki šventės kiemelyje buvo pasodinta kvapnialapių augalų: šalavijas, melisa, raudonėlis, čio-brelis, anyžinis lofantas. Žinoma, šie augalai dar maži, prabėgs visas mėnuo, kol suvešės ir ims skleis-ti savo aromatus. Bet kaip smagu tada bus atsisėdus šalia jų ant suo-liuko kvėpuoti kvapniu oru! O kai kurie dar gal ir nežino, kad esama tokių augalų, todėl galės apie juos sužinoti ir ateityje naudoti ruošiant arbatą. Tie kvapnūs eteriniai aliejai yra nuostabus gamtos produktas, kuris privilioja ne tik vabzdžius. Jie labai sveikatina aplinką ir žmonių organizmą: naikina kenksmingus virusus ir bakterijas, reguliuoja kraujo spaudimą, gydo įvairias li-gas, didina darbingumą, mažina nuovargį. Ir šalia tokių nuostabių
augalų Sveikatos ir sporto fakulteto studentai organizavo pasagos meti-mo varžybas. Tai viena iš netradici-nių sporto šakų, bet labai azartiška. Ir svarbiausia, kad tokias varžybas galima organizuoti bet kada ir bet kur. Varžybas laimėjo SSF studen-tai M. Kryžiokas ir J. Jaromskaitė. Bet tai ne naujiena mūsų sporti-ninkams. Jie pasaulio ir olimpinė-se žaidynėse laimi medalių. Mes nugalėtojus apdovanojome ir visus dalyvius vaišinome pirmųjų olim-pinių žaidynių prizais – figų vai-siais.
Sulaukėme ir svečių. UAB „IDD“ direktorius Da-lius Aleksandravičius su kolega Albertu Skirpstu atvežė teleskopą, per kurį iš arčiau ga-lėjome stebėti Saulę. Juk dėl jos
> Nuotraukoje – dalyvių eisena sostinės istorinio senamiesčio Didžiojoje gatvėje
augalai veši, o mes šiltai gyvena-me. Antrus metus iš eilės mūsų universiteto bendruomenė turi iš-skirtinę galimybę pasinaudoti šiuo brangiu prietaisu ir dienos metu skaičiuoti Saulės juodąsias dėmes. Biologijos studentai šalia telesko-po pastatė mikroskopą, pro kurį visi pamatė vidinę augalo lapo sandarą, gėrėjosi, kaip tvarkingai
ir tikslingai išsidėsto ląstelės, su-darydamos skirtingus audinius. Nuo jų priklauso ir augalo išvaiz-da, ir funkcijos.
Skambant muzikai, biologijos studentės Agnės Mačiukaitės ei-lėms, ragaujant įvairius egzotinius vaisius, mėtant pasagą ir gaudant iš po debesų pasirodančią saulę, sma-giai pralėkė popietė.
STIPRYBĖS IR DIEVO PALAIMOS. PERSONALO
DIREKCIJOS KOLEKTYVAS NUOŠIRDŽIAI UŽJAUČIA BENDRADARBę DANUTę
MALINAUSKIENę DĖL MO-TINOS MIRTIES.
MENO KOLEKTYVAI LIETUVOS DAINŲ ŠVENTĖJE „čIA – MANO NAMAI“ IR
„GAUDEAMUS XVII“ DAUGPILYJEBirželio 28 d. Kaune (Dainų slė-
nyje) vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas, kuriame atsispindės bū-simosios šventės Vilniuje esminiai bruožai. O jubiliejinėje Dainų šventė-je liepos 2–6 d. dalyvaus apie 37 tūkst. dalyvių, į ją atvyks užsienio lietuvių iš 14 pasaulio šalių. Šis unikalus tra-dicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje vyks jau devynioliktą kartą. Šventėje dalyvaus ir mūsų universi-teto meno kolektyvai: dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, akademinis cho-ras „Ave vita“, folkloro ansamblis „Poringė“ ir muzikos katedros mišrus choras. „Šviesos“ ansamblio meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė kartu yra ir ansamblių vakaro meno vadovė, režisierės ir vyriausiosios ba-
letmeisterės pavaduotoja ir dirigentė. Choro „Ave vita“ vadovas Kastytis Barisas – dainų dienos kūrybinės grupės narys ir dirigentas. Folkloro ansamblio „Poringė“ vadovė Audro-nė Vakarinienė – folkloro dienos kūrybinės grupės narė. „Šviesos“ an-samblio choreografė Raminta Čyply-tė darbuosis kartu su kitais ansamblių vakaro baletmeisteriais, kurdama aikštės kompoziciją, o choro vadovas Vilius Tavoras diriguos ansamblių vakare. Birželio 27–29 d. „Gaudea-mus“ ir „Šviesos“ ansamblio vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė šioje šventėje bus liaudiškos muzikos programos ir koncerto meno vadovė, o choro „Ave vita“ vadovas K. Barisas – vyriausiasis dirigentas.
Kultūros centro informacija
Istorijos fakulteto Filosofijos ka-tedra surengė 22-ąją pasaulinę filoso-fijos olimpiadą. Į ją suvažiavo koman-dų iš 41 šalies. Esė rašė 89 moksleiviai. Lietuvos komandą sudarė 9 asmenys. Iškilmingas olimpiados atidarymas surengtas Vilniaus Rotušėje.
„Šviesos“ informacija
