Embed Size (px)
DESCRIPTION
Knygoje aprašoma mergaitės ir jos brolio istorija. Viskas prasideda naiviais pasakojimais apie jųdviejų vaikystės išdaigas ir kitas, iš pažiūros nereikšmingas, smulkmenas. Pagrindinė veikėja, Džina Luiza, septynmetė mergaitė, kuri augo tarp būrio vaikinų ir neturėjo mamos, tad nenuostabu, kad buvo padykusi ir ne tokia mergaitiška, kokios buvo kitos kultūringos mergaitės. Jos tėvas Atikus buvo miestelio advokatas, garsėjantis nepaklusnia dukra ir sulaukdavęs daugybės replikų apie ją iš miestelio damų. Ne viena moteris, nesvarbu ar giminaitė, ar ne, norėjo pakeisti Džinos Luizos elgseną, bet svarbiausias žodis mergaitei buvo jos tėvo Atiko, kuris, beje, liepė jai būti savimi. Ir tik Atikaus dėka mergaitė buvo laiminga.Šioje knygoje yra labai stipriai pabrėžiama garbė ir orumas. Kuomet Atikus ėmė nagrinėti teisme bylą , susijusią su juodaodžio padarytu nusikaltimu, visas miestas ima kitaip vertinti Atikų, niekinti už tai, kad vyras nusprendė padėti juodaodžiui. Tas pats atsitiko ir jo vaikams: mokykloje juos ėmė niekinti moksleiviai. Atikaus vaikai buvo pratę įvairiausius reikalus spręsti kumščiu, o ne liežuviu, tad ne vienas vaikas, įžeidęs vieną iš jų, nukentėjo. Bet tuomet pasireiškė dar vienas Atikaus auklėjimo būdas: jis liepė vaikams išlikti oriems ir nesivelti į peštynes - tokiu būdu jie galės parodyti, kad mušasi tik tie, kurie tiki savo kalte, nori ją apginti. Atikus norėjo parodyti, kad jeigu esi nekaltas, nereikia kitiems sudaryti kitokios nuomonės.Pasakojimas yra aprašytas Džinos Luizos vardu. Maža mergaitė, žvelgianti į pasaulį savo vaikiškomis akutėmis, suteikia šiam pasakojimui gyvumo, nuoširdumo. Buvo vietų, kai man pasirodė, kad tokio amžiaus žmogutis dar neturėtų suprasti tokių dalykų, bet tai tikrai nėra pastebima, jeigu nesigilini.
Citation preview
